VILNIAUS UNIVERSITETO ÞURNALAS 1(4)/2006

ISSN 1822-0347

Eksperimentaisu gyvybe:paminklasneþinomai pelei

Ar gabûsmûsø

vaikai?

Lietuvosvaldovø

autografai

Ar vertaAr vertaAr vertaAr vertaAr vertabijoti eurobijoti eurobijoti eurobijoti eurobijoti euro

Kepenø transplantacija

Lietuvoje

SPECTRUMSPECTRUMSPECTRUMSPECTRUMSPECTRUMVilniaus universiteto þurnalas

2006 VASARISNr. 1 (4)

LeidëjasVilniaus universitetas,

Informacijos ir ryðiø su visuomeneskyrius

RedakcijaNijolë Bulotaitë

Liana BinkauskienëIndrë Dalia Klimkaitë

Ona MackonytëJustina Blaðkeviè

Rimas KudelisVida Lapinskaitë

FotografaiVidas NaujikasAgnë Vaitasiûtë

Dailininkas maketuotojasSkaidra Savickas

AdresasSPECTRUM,

Informacijos ir ryðiø su visuomeneskyrius,

Vilniaus universitetas,Universiteto g. 3,LT-01513 Vilnius

Tel. (8~5) 268 7001,faks. (8~5) 2687096

Dël publikacijø ir reklamosþurnale kreiptis

el. paštuspectrum@cr.vu.lt

Leidinys platinamas nemokamaiSpausdino AB „Spauda“

Tiraþas 1500 egz.ISSN 1822-0347

© VILNIAUS UNIVERSITETAS,2006

Platinant ðio leidinio informacijànuoroda á SPECTRUM bûtina

ne veltui ðio „Spectrum“ numerio virðelyje – pelytë ant mikroskopo. Ðákartdairysimës á maþesnius. Pradësime nuo laboratoriniø peliukø, kurie auko-jasi mokslo labui, kad bûtø sukurti vaistai nuo pavojingø ligø ar iðbandytigyvybæ palaikantys aparatai. Kas ir kaip dirba su eksperimentiniais gyvûnais,kokie ástatymai juos gina – apie tai pasakoja prof. habil. dr. O. Rukðënas irdr. V. Bukelskienë. Doktorantë A. Sadauskaitë palydës mus á maþiausiøgyvø kûno daleliø – làsteliø – pasaulá. Pasirodo, jø senëjimo ir þûties proce-sai lemia daugelá ligø, tad mokslininkams aktualu juos paþinti ir išmoktivaldyti.

Jei jau prabilome apie sveikatà, þvilgtelëkime, kokius gi stebuklus daroVU dirbanèiø jaunø medikø rankos. M. Paðkonis ir J. Jurgaitis dþiaugiasipirmàja sëkminga kepenø transplantacija Lietuvoje, o S. Grybauskui ir jokolegoms ið Þalgirio klinikos dëkingi jau per 50 pacientø, kuriems atliktosortognatinës (veido ir þandikauliø) operacijos. Rezultatai akivaizdûs.

Organiniame pasaulyje irgi yra naujoviø – pastaraisiais metais pastebëta,jog molekulës sudaro stambius darinius, pavadintus supramolekulëmis. Prof.habil. dr. E. Butkus neatmeta galimybës, kad jos galës bûti panaudotoskuriant netgi... kompiuterius.

Drauge su doc. G. Gintiliene patyrinësime, kaip matuojamas vaikø in-telektas, ar Lietuvos maþieji protingesni uþ bendraamþius uþsienyje? O štaiteisës mokslininkø dëmesys ðásyk nukrypo á Temidës tarnø pasaulá – ar teisë-jai visada teisûs?

Padidinamojo stiklo dar nepadëkime á ðalá. Patyrinësime VU Mokslo mu-ziejuje saugomus Lietuvos valdovø autografus, pasidomësime Lietuvosknygriðiø gildijos tradicijomis ir suþinosime, kaipgi VU garbës daktaro var-das buvo teikiamas XVII amþiuje.

Ekspertø gretas papildë kompiuterijos þinovas, kuris nuo ðiol supaþindinssu IT erdvës naujovëmis.

Nepamirðkite iðspræsti kryþiaþodþio (galite ir prizø laimëti...), o jei vyk-state á kelionæ, ásidëkite VU atributikos ir dalyvaukite fotokonkurse! Kaipvisada, laukiame Jûsø pasiûlymø ir kvieèiame bendradarbiauti.

„Spectrum“ redakcija

Mielieji skaitytojai,

V. N

aujik

o nu

otr.

Turinys

44444

Naujienos 2

TyrinëjimaiProf. dr. Osvaldas Rukðënas, dr. Virginija Bukelskienë

Eksperimentai su gyvybe:paminklas neþinomai pelei 4Prof. habil. dr. Eugenijus Butkus

Molekuliniai kompiuteriai – netolimoje ateityje 9Auðra Sadauskaitë

Kaip sensta ir þûsta làstelës 12Doc. Graþina Gintilienë

Ar gabûs mûsø vaikai? 15Prof. dr. Gintautas Valickas, prof. habil.dr. Viktoras Justickis

Ar teisëjai visada teisûs? 18

SveikataSimonas Grybauskas

Ðiuolaikinës veido ir þandikauliøchirurgijos galimybës 21Marius Paðkonis, Jonas Jurgaitis

Kepenø transplantacija Lietuvoje? Tai realu! 26

IT erdvë 29

TradicijosSnieguolë Misiûnienë

Knygriðystë Vilniuje: tradicijos ir tæstinumas 30Prof. habil. dr. Eugenija Ulèinaitë

Teologijos daktaro laipsnio suteikimasMotiejui Kazimierui Sarbievijui 34

PaveldasVytautas Gricius

Lietuvos valdovø autografai 36

AlumnaiLiana Binkauskienë

Ekonomistas, sprendþiantisstrateginius klausimus 38

Atsako ekspertai 40

Naujos knygos 42

Eksperimentaisu gyvybe:paminklasneþinomai pelei

Molekuliniaikompiuteriai –

netolimoje ateityje

12

29

21

IT erdvë (puslapiskompiuterijosmëgëjams)

Kaip senstair þûsta làstelës

Ðiuolaikinës veido ir þandikauliø

chirurgijosgalimybës

9

15Ar gabûsmûsøvaikai?

2

naujienos

Maþdaug po metø Lietuvoje turëtøbûti sumontuotas galingas superkom-piuteris. Jis stovës Vilniaus universite-to Matematikos ir informatikos fakul-tete. Kompiuteriu galës naudotis visiLietuvos mokslininkai.

Šiuo kompiuteriu bus galima atliktiskaièiavimus taip greitai, kiek tik leistuometinës technologijos. Superkom-piuteriai naudojami kuriant automobi-lius, lëktuvus, vaistus, meteorologijoje(numatant orø pasikeitimus), ávairiemsfizikiniams reiðkiniams modeliuoti(pvz., lëktuvø bandymams vëjo vamz-dþiuose, branduoliniø ginklø sprogi-mams) ir kitose sferose, kur reikalingiintensyvûs skaièiavimai.

VU mokslininkø sukurtamlazeriui – dëmesys

pasaulinëje parodoje,profesoriui – Lietuvos

Ðviesuolio vardas

VU lazerininkai, vykdydami Lie-tuvos valstybinio mokslo ir studijøfondo projektà DIOGENAS (Dio-diniais lazeriais kaupinamos didelioskaisèio lazeriø sistemos mokslui irpramonei; vadovas dr. R. Danie-lius), sukûrë pasaulyje analogø ne-turintá ultratrumpø ðviesos impulsølazerá „Pharos“, kuris pasaulinëjeparodoje „Lazeriai 2005“ Miunche-ne sukëlë didþiulá susidomëjimà.

Šis pasiekimas neliko nepastebë-tas ir Lietuvoje. Prof. R. DanieliusLietuvos televizijos akcijoje „Dau-giau saulës, daugiau ðviesos“ pelnëðalies Lietuvos Ðviesuolio vardà.„Pharos“ lazeris laimëjo nominaci-joje „Uþ progresyvumà“. Visamepasaulyje tik kelios firmos gaminapanaðius lazerius. VU mokslininkuipavyko tokio tipo lazerá padarytidaug pigesná ir paprastesná – taigilabiau prieinamà vartotojams.

2005 m. gruodþio 16 d. miestui nu-sipelniusiems vilnieèiams áteikta de-ðimt Ðv. Kristoforo statulëliø. Apdo-vanojimai Vilniaus rotuðëje teikiamijau aðtuntà kartà. Ðiais metais uþ iðti-kimybæ tradicijoms apdovanota Vil-niaus medicinos draugija. Ðià drau-gijà 1805 m. ákûrë Vilniaus universi-teto profesorius Jozefas Frankas, ikiðiol jos veikla yra glaudþiai susijusi suVilniaus universitetu.

Vienu iðkiliausiø Vidurio Europosfilosofø vadinamas VU profesoriusArvydas Ðliogeris apdovanotas uþnuopelnus mokslui.

VU Komunikacijos fakulteto profe-soriui Osvaldui Janoniui 2005 m. gruo-dþio 29 dienà kultûros ministras Vla-dimiras Prudnikovas áteikë premijà uþbibliotekininkystës, bibliografijos irknygotyros mokslinius tyrinëjimus beipraktinæ veiklà bibliotekose.

Garbingi Ðv. Kristoforo apdovanojimai –VU bendruomenës nariams

VU turës superkompiuteráVU turës superkompiuteráVU turës superkompiuteráVU turës superkompiuteráVU turës superkompiuteráSuperkompiuteriai ðimtus tûkstanèiø

kartø greitesni uþ „paprastus“, namøkompiuterius. Superkompiuteriais ga-lima laikyti ir tiesiogiai nesusijusiø povisà pasaulá iðsibarsèiusiø namø kom-piuteriø, sprendþianèiø daugybæ lygia-greèiø uþduoèiø, tinklus. Pavyzdþiui,Stenfordo universitete (JAV) ðiuo me-tu vykdomas didþiulis projektas, kuriuosiekiama nustatyti vëþio, kempinligës,Alzheimerio ar Parkinsono sindromø irkt. ligø prieþastis ir bûdus jas áveikti(http://folding.stanford.edu/, http://www.folding.lt/). Dalyvauti ðiame pro-jekte gali visi norintieji, tereikia savokompiuteryje ádiegti ðiam tikslui sukur-tà ir nemokamai platinamà programà.

A. Þygavièiaus nuotr.

Kultûros ministerijospremija – profesoriui

Osvaldui Janoniui

3

2005 m. lapkrièio 18 d. Vilniaus uni-versitetas tapo UNICA (Europos sos-tiniø universitetø tinklo) nariu.

UNICA tinklas vienija daugiau kaip39 Europos sostiniø universitetus. Jopagrindiniai tikslai – skatinti akademi-ná meistriðkumà, integracijà ir bendra-darbiavimà, plëtoti Bolonijos procesoágyvendinimà ir prisidëti prie Vidurioir Rytø Europos universitetø integraci-jos á europinæ aukðtojo mokslo erdvæ.

2006 m. sausio 13 d. VU Maþojo-je auloje akademikui, þymiam ma-tematikui, ilgameèiam Vilniaus uni-versiteto rektoriui Jonui Kubiliui áteik-tas Santarvës ordinas „Pro augen-da concordia“. Visuomeninë labda-ros organizacija „Lietuvos Santar-vës fondas“ kasmet skiria Santarvëspremijà ðalies þmogui ar kolektyvui,puoselëjanèiam santarvës idëjà.

2006 m. sausio 5 d. Prancûzijos am-basada Lietuvoje „Akademinës Pal-mës Ðakelëmis“ apdovanojo Teisësfakulteto prof. Vilenà Vadapalà ir Fi-lologijos fakulteto Klasikinës filolo-gijos katedros asistentà Dariø Alek-

„Akademinës Palmës Ðakelës“ –uþ nuopelnus skleidþiant prancûzø kultûrà

nà. Apdovanojimà ásteigë Napoleo-nas 1808 m., o 1955 m. PrancûzijosVyriausybë já pavertë ordinu. Jis ski-riamas akademinës visuomenës na-riams uþsienieèiams uþ nuopelnusskleidþiant prancûzø kultûrà.

VU tapo Europossostiniø universitetø

tinklo nariu

Technologijos. MTMI mokslininkai,bendradarbiaudami su Lietuvos sodi-ninkystës ir darþininkystës institutu, su-kûrë unikalià technologijà lapiniø dar-þoviø maistinei kokybei pagerinti, nau-dojant apðvietimui puslaidininkiniusðviesos ðaltinius. Pradëtas ðios techno-logijos perdavimas verslui.

Medicina. Vilniaus medicinos drau-gijos valdyba geriausiu 2005 metømokslo darbu, ádiegtu praktikoje, iðrin-ko gyd. R. Mekienës ir doc. R. Ruzgie-nës darbà „Fitoterapija akuðerijoje irginekologijoje“.

Ávertinimas. VU Gamtos moksløfakulteto Kartografijos centro 2003–2004 metais vykdytas projektas „Kar-tografø profesinio rengimo kokybësLietuvoje gerinimas orientuojantis átechnologines inovacijas ir eurointeg-racijà“ neseniai uþëmë II vietà Euro-pos Sàjungos Leonardo da Vinci pro-gramos mainø projektø kokybës kon-kurse.

Projektas. VU mokslininkai dalyvausketveriø metø projekte „Maisto alergi-ja Europoje“. Jie aiðkinsis, dël ko visdaugiau naujagimiø alergiðki maistoproduktams, bandys nustatyti, kaipalerginius susirgimus veikia pakitæ mai-tinimosi áproèiai. Integruotas ES 6-os-ios Bendrosios programos projektas –ávairiapusis. Tyrimuose dalyvaus ne tikávairiø ðaliø mokslininkai, bet ir maistoproduktø gamintojai, ekonomistai. Pro-jektui vadovaus LR MA narë eksper-të, VU Medicinos fakulteto Pulmono-logijos ir radiologijos klinikos habil. dr.prof. Rûta Dubakienë.

Patentai. Chemijos fakulteto prof.R. Makuðka parengë patentà, kuris2005 m. buvo uþregistruotas Europospatentø tarnyboje (EPO). Fizikos fa-kulteto Kietojo kûno elektronikos ka-tedros mokslininkai su kolegomis išLietuvos ir uþsienio parengë keturis pa-tentus, uþregistruotus Jungtiniø Ame-rikos Valstijø patentø ir prekiø þenkløtarnyboje (USPTO). Medicinos fakul-teto doc. G. Brimas parengë tris paten-tus, uþregistruotus LR valstybiniamepatentø biure.

Katedra. 2005 m. gruodþio 16 dienàVU rektorius pasiraðë sutartá suUNESCO generaliniu direktoriumiKoïchiro Matsuura dël UNESCO þiniøekonomikos ir vadybos katedros ástei-gimo VU Tarptautiniame þiniø ekono-mikos ir þiniø vadybos centre.UNESCO þiniø ekonomikos ir vadyboskatedra skatins tarptautiná universite-tø bendradarbiavimà þiniø ekonomikosir vadybos srityje.

Kokybiška vadyba – irVilniaus universitete

VU jau yra tikrasis Europos univer-sitetø EUN.TQM tinklo narys.EUN.TQM (European Universities Net-work for Total Quality Management) –2003 m. ákurtas Europos universitetøtinklas, jungiantis 20 Europos ir JAVuniversitetø, kurio misija – tapti átakin-gu universitetiniu pasaulio tinklu, nau-dojanèiu visuotinës kokybës vadybos fi-losofijà, kultûrà ir metodologijà studi-jø ir kitoms universitetinëms paslau-goms. VU yra pirmasis ir kol kas vie-nintelis naujøjø ES nariø universitetas,priimtas á ðá tinklà.

Akademikui Jonui KUBILIUI áteiktas Santarvës ordinas

TRUMPAI

Prancûzijos ambasados Lietuvoje Kultûros ir bendradarbiavimo skyriauspatarëja, Prancûzø kultûros centro direktorë p. Sylvie Lemasson (centre)

„Akademinës Palmës Ðakelëmis“ apdovanojo Filologijos fakulteto Klasi-kinës filologijos katedros asistentà Dariø Aleknà ir Teisës fakulteto prof.

Vilenà VadapalàV. N

aujik

o nu

otr.

Prof. dr. Osvaldas RUKÐËNAS,dr. Virginija BUKELSKIENË

Iðtirti antibiotikø ir analgetikø veikimà, patobulinti ast-mos ir diabeto gydymà, sukurti poliomielito, tymø, kok-liuðo vakcinas, tobulinti chirurginæ technikà (širdies chi-rurgijos, organø transplantacijos ir kt.), sukurti gyvybæpalaikanèius aparatus bûtø buvæ neámanoma be maþø-jø mûsø broliø – laboratoriniø gyvûnø – aukos. Lietu-voje per metus tyrimams panaudojama apie 20 tûkst.gyvûnø. Daugiausia tai laboratorinës pelës.

4

tyrinëjimai

Eksperimentaisu gyvybe:

5

V. N

auji

ko

nu

otr.

paminklasneþinomai pelei

Analizuodamas gyvûnusþmogus paþásta save

Vakarø medicinos pagrindai – Grai-kijoje, graikø filosofai buvo pirmiejipraktikai, panaudojæ vivisekcijà (gyvoorganizmo pjaustymà) mokslo tikslais.Pirmajame medicinos rankraštyje –„Corpus Hippocraticum“ (apie 400 m.pr. m. e.) – apraðyti keli gyvûnø panau-dojimo pavyzdþiai. Klaudijus Galenas(130–200 m.) gyvûnø skrodimo duome-nis panaudojo þmogaus kûno sandaraiapraðyti, jis pirmas pradëjo biologiniuseksperimentus su gyvûnais. Ásigalëjuskrikðèionybei eksperimentiniai mokslainutrûko, ir tik XV amþiuje, Renesansoepochoje, atgijo eksperimentinë medi-cina ir biologija.

XIX a. pabaigoje atrasti anestetikai,o tai suteikë galimybæ eksperimentuo-jant nuskausminti gyvûnus. 1859 m., pa-skelbus È. Darvino veikalà „Rûðiø kil-më“, gyvûnai pradëti naudoti kaip þmo-gaus modelis. 1865 metais publikuoja-mas Klaudijaus Bernardo veikalas„Medicinos eksperimentø ávadinis kur-sas“, kuriame metodologiškai pa-grindþiami fiziologiniai eksperimentai.Sëkminga mikrobiologijos raida, R.Kocho veikalas „Postulates“ (1884 m.),vakcinø ir antiserumø gamyba, tolesnëfarmakologijos, toksikologijos, viruso-logijos, imunologijos bei farmacijospramonës plëtra skatino naudoti gyvû-nus eksperimentiniais tikslais.

Moraliniai darbo sugyvûnais principai

Mokslo minèiai þengiant pirmyn, visdaþniau atsigræþiama á patá gyvûnà, jo fi-ziologines reikmes, pagaliau – á jo kan-èià eksperimento metu. Apie tai disku-tuojama ir 1789 m. išleistoje J. Bentha-mo knygoje „Ávadas á moralës ir teisëskodeksà“. XIX amþiaus pabaigoje Ang-lijoje buvo priimtas ástatymas, drau-dþiantis þiauriai elgtis su gyvûnais. Ang-lijoje, o vëliau ir Prancûzijoje kilo judë-jimas prieð gyvûnø naudojimà eksperi-mentams. 1875 m. Anglijoje ákurta gy-vûnø teises ginanti „Viktorijos gatvësdraugija“, o 1876 m. priimtas pirmas eks-perimentiniø gyvûnø apsaugos ástaty-mas.

1831 m. britø fiziologas M. Holas pa-teikë 5 principus, kuriais, jo manymu, tu-rëtø vadovautis eksperimentatoriai, dir-bantys su gyvûnais. Pirmasis – eksperi-mentas negali bûti atliekamas, jei reikia-ma informacija gali bûti gaunama ste-bëjimo (ar kitu) bûdu. Antrasis – ekspe-rimentas negali bûti atliekamas be aið-kiai apibrëþto ir realiai pasiekiamo tiks-lo. Treèiasis – mokslininkas turi geraiþinoti savo kolegø darbus, kad bûtø ið-vengta betikslio kartojimo. Ketvirtasis –eksperimentai pateisinami tik tada, kaigyvûnui sukeliama kiek ámanoma maþes-në kanèia, o eksperimentiniam darbuiparenkami kiek ámanoma þemesnio išsi-vystymo, maþiau jautrûs

6

gyvûnai. Penktasis – kiekvienas eks-perimentas su gyvûnais turi bûti pa-ruoštas ir atliekamas taip, kad gauti re-zultatai bûtø aiðkûs ir patikimi, kadbandymø nereikëtø kartoti. M. Holasmirë 1857 m., taèiau daugeliu jo reko-mendacijø pasinaudota net po 100 me-tø.

Pagrindinius laboratoriniø gyvûnømokslo principus suformulavo du bri-tø mokslininkai – zoologas V. M. S.Russellas ir mikrobiologas R. L. Bur-chas. Šie principai iðdëstyti 1959 m. ið-leistoje knygoje „Humaniðkos eksperi-mentinës technikos principai“. Autoriaiiðplëtojo trijø R koncepcijà: Refinement– tobulinimas, Reduction – sumaþini-mas, Replacement – pakeitimas. PirmojiR – tobulinimas – reiškia, kad gyvûnøskausmà ir stresà eksperimento metubûtina maþinti, tobulinant visas ekspe-rimentines procedûras. Tam reikia hu-maniðko poþiûrio á gyvybæ, gerai išma-nyti gyvûno fiziologijà, anestezijos me-todus, kombinuoti in vitro ir in vivo ty-rimo metodus, o svarbiausia – dirbantgalvoti apie gyvûnà! Antroji R – su-maþinimas. Patariama sprendþiant pro-blemà gerai iðmanyti teorinius aspek-tus, susipaþinti su literatûros duomeni-mis, atliekant eksperimentus standar-tizuoti ir kontroliuoti gyvûnø aplinkà,ðërimà, parinkti labiausiai tikslui tinka-mà gyvûnø rûðá, standartizuoti jø geno-tipà bei fizinius duomenis. Remiantisšiais principais, patikimø rezultatø ga-lima pasiekti naudojant maþiau gyvû-nø. Treèioji R – pakeitimas. Tai reiškia,kad, jei ámanoma, vietoj gyvûnø nau-dojamasi literatûriniais duomenimis, fi-zikiniais ir cheminiais metodais, mate-

matiniais ar kompiuteriniais modeliais,in vitro ir in silico technika, vaizdo fil-mais, þemesnio iðsivystymo organiz-mais, þmonëmis savanoriais. Paskuti-niais metais pasigirsta siûlymø plësti tri-jø R koncepcijà, pridedant naujas R sà-

vokas: Responsibility (atsakomybë), tu-rint omeny þmogaus atsakomybæ

prieð gyvûnà, ir Rehabilitation (re-abilitacija), t. y. rûpinimasis gy-

vûnu po eksperimento.Remiantis trijø R princi-pais buvo parengti svar-

biausi ðiuo metu darbà sulaboratoriniais gyvûnaisreglamen-tuojantys do-kumentai – 1985 m. pri-imta Europos Tarybos„Stuburiniø gyvûnø,

naudojamø eksperimentamsar kitiems mokslo tikslams, apsaugosEuropos konvencija“ bei 1986 m. Eu-ropos Ekonominës bendrijos parengta„Stuburiniø gyvûnø, naudojamø ekspe-rimentams ir kitiems mokslo tikslams,apsaugos direktyva“.

Plëtojantis mokslui atsiranda naujø,tikslesniø, etiniu poþiûriu priimtinesniømetodø, kurie galëtø bûti naudojamibiomedicinos tyri-muose. Taèiau, ne-paisant to, net ir XXIamþiuje gyvûnai visdar yra ir, manoma,dar ilgai bus naudo-jami eksperimenti-niame darbe. Reikiaieðkoti metodø, lei-dþianèiø diagnozuo-ti naujas ligas, tobu-linti chirurgines procedûras ir gydymoschemas, ávertinti naujø biologiðkai ak-tyviø produktø efektyvumà ir cheminiømedþiagø saugumà. Á daugelá ðiø klau-simø galima atsakyti tik atlikus tyrimussu gyvais organizmais. Svarbu nepa-miršti ir to, kad didelë dalis informaci-jos, gaunamos atliekant eksperimentussu gyvûnais, yra panaudojama paèiø gy-vûnø gerovei – juk gyvûnai irgi serga,tad juos reikia gydyti, operuoti, o tamreikia atitinkamø þiniø.

Laboratoriniø gyvûnø mokslasLietuvoje

Tiksliø duomenø apie tai, kada Lie-tuvos mokslininkai pradëjo naudoti gy-vûnus eksperimentiniame darbe, sun-ku rasti. Vieni ið pirmøjø laboratoriniø

gyvûnø vivariumø-veislynø ákurti pra-ëjusio amþiaus septintojo deðimtmeèiopradþioje Zoologijos ir parazitologijos(dabartiniame VU Ekologijos) institu-te bei Vilniaus universitete. Po ketvir-èio amþiaus pastatyti nauji Vilniaus uni-versiteto bei Biochemijos instituto la-boratoriniø gyvûnø vivariumai, dar pokeleriø metø – Imunologijos institutolaboratoriniø gyvûnø veislynas. Pasta-rieji du laboratoriniø gyvûnø centraiðiuo metu yra didþiausi Lietuvoje, norsiš viso yra arti 20 biomedicininës moks-lo krypties institucijø, vykdanèiø ekspe-rimentus su laboratoriniais gyvûnais.

Kalbant apie eksperimentiná darbà sugyvûnais, ádomiausi šiuo metu vykdo-mi projektai yra keli. Vienas ið jø – Bio-chemijos instituto mokslininkø vykdo-mas kancerogenezës proceso tyrimas.Projekto esmë – vëþiniø làsteliø proli-feracijos reguliacijos analizë. Eksperi-mentai atliekami kompleksiðkai – in vit-ro, panaudojant modelines làsteliø kul-tûras, ir in vivo, transplantuojant ðiaslàsteles á pelës organizmà. Eksperimen-tinës in vitro procedûros susijusios supiktybinio proceso reguliacijos moleku-liniame lygmenyje galimybiø paieška.

Kitas tyrimo etapas– navikiniø làsteliøþinomos genetinësmodifikacijos reikð-mës vertinimas gy-vame organizme –tokiø làsteliø daugi-nimosi efektyvumoanalizë, navikø for-mavimosi daþniobei jø jautrumo che-

moterapiniams agentams tyrimas. Vyk-domas kompleksinis darbas, nagrinë-jantis piktybinës làstelës kai kuriø re-guliaciniø sistemø reikðmæ ir vaidmenátiek modelinëje sistemoje, tiek gyvameorganizme.

Kità darbà, vykdomà Biochemijosinstituto bazëje, kuriame naudojami la-boratoriniai gyvûnai, remia Lietuvosvalstybinis mokslo ir studijø fondas. Taiketuriø institucijø (VU ligoninës San-tariðkiø klinikø, Biochemijos, VU Eks-perimentinës ir klinikinës medicinos irVU Imunologijos institutø) mokslinin-kø vykdomas projektas „Kamieniniølàsteliø integracija, jø išgyvenimas irfunkcinis pajëgumas patologiniame þi-dinyje. Ikiklinikiniai tyrimai“. Bioche-mijos instituto tema – suaugusio indi-vido kamieniniø miogeniniø làsteliø,skirtø transplantuoti á paþeistà ðirdá,

Didelë dalis informaci-jos, gaunamos atliekanteksperimentus su gyvû-nais, yra panaudojamapaèiø gyvûnø gerovei.

7

Biochemijos instituto vivariumovyr. laborantei Ingai Tarasovaisavanoriðkai padeda Gamtos moksløfakulteto biologijos II k. studentas Vies-turas Ermanis

jautrumo citotoksiniams agentams ty-rimas ir optimaliø citoterapijos sàlygøparinkimas. Eksperimentai atliekamikartu su Santariðkiø klinikø kardiochi-rurgais. Pirmoje darbo stadijoje iðski-riamos kamieninës làstelës ið gyvûnoskeleto skersaruoþio raumens, jos pa-dauginamos, tiriamas jø jautrumas tok-sinams. Po to làstelës paþymimos irtransplantuojamos á autologinio orga-nizmo infarkto paþeistà ðirdá. Stebimasgyvûno sveikimo procesas, o baigus eks-perimentà, padedant Valstybinio pato-logijos centro mokslininkams, ávertina-mas transplantuotø làsteliø integraci-jos patologiniame þidinyje efektyvu-

vauja COST programos B24 veiklos„Laboratoriniø gyvûnø mokslas ir ger-bûvis“ darbe. Šios programos tikslas –pagilinti þinias, kurios bûtinos tam, kadgyvûnai tyrimams bûtø naudojami bio-etiniu ir moksliniu poþiûriu pagrástai.Specialus projekto tikslas – papildytiesamas ir paruošti naujas šios veiklossrities ES direktyvas ir rekomendacijas.Nauda Lietuvai bus daugialypë – bussuderinti teisës aktai, parengta dirvanaujiems juridiniams dokumentamskurti, atnaujintos mokymo programos,kaupiamos þinios moksliniams projek-tams.

1996 m. Laboratoriniø gyvûnø moks-lo Lietuvos asociacijos atliktais statis-tiniø tyrimø duomenimis, Lietuvoje permetus panaudojama apie 20 tûkst. gy-vûnø. Daugiausia tai laboratorinës pe-lës.

Su gyvûnais dirba tikkompetentingi specialistai

Kiekvieno tyrëjo moralinë pareiga –saugoti gyvybæ. Pagal Europos labora-toriniø gyvûnø mokslo asociacijø fede-racijos (FELASA) rekomendacijas ski-riami keturi darbo su laboratoriniais gy-vûnais kompetencijos lygiai – A (gyvû-nø priþiûrëtojai), B (gyvûnø technikai),C (mokslininkai), D (gyvûnø gerbûviospecialistai). Tad norint dirbti su labo-ratoriniais gyvûnais, reikia išklausytispecialius kursus, nes nei biologinis, neimedicininis ar veterinarinis iðsilavini-mas nesuteikia tokios teisës. Ðiuo me-tu Lietuvoje geriausiai parengiami A irC kategorijø specialistai. A kategorijosdarbuotojus paprastai apmoko aukðtes-niø kategorijø specialistai darbo vieto-je. C kategorijos kompetencijà galimaágyti vienu ið trijø bûdø: klausant kur-sus, organizuojamus uþsieniouniversitetuose; dalyvaujant va-saros mokyklose, organizuoja-mose bendromis kolegø ið Euro-pos, Skandinavijos bei Baltijosðaliø pastangomis; klausant labo-ratoriniø gyvûnø mokslo kursà Vil-niaus universitete. Pirmasis bûdas Lie-tuvos mokslininkams gana sudëtingas,nes paprastai tokie kursai brangiai kai-nuoja. Antrasis bûdas patrauklesnis,nes kursai organizuojami Baltijos ða-lyse, dalyviai daþnai atleidþiami nuomokesèio, galima uþmegzti ryšiussu uþsienio mokslininkais. Jau bu-vo organizuotos 6 tokios mokyklos,

jose apie 40 Lietuvos mokslininkø gavoC kategori jos sertifikatus. VykdantTEMPUS-PHARE programos projektà„Tarpdisciplininiø neurobiologijos ma-gistriniø studijø programa“ 1997 m. VUGamtos mokslø fakulteto Biochemijosir biofizikos katedroje buvo pradëtasskaityti laboratoriniø gyvûnø mokslokursas – kartu su Lietuvos kolegomis pa-skaitas skaito ir pasaulinio lygio profe-sionalai, kolegos ið Kuopio, Helsinkio(Suomija) universitetø.

B kategorijos specialistai paprastairengiami darbo vietoje pagal FELASApatvirtintas programas. D kategorija su-teikiama gyvûnø gerbûvio specialistams,paprastai vivariumø ir veislynø vado-vams. Tokio lygio specialistø poreikisLietuvoje nëra didelis, o rengimo sànau-dos nemaþos, todël juos racionaliau bû-tø rengti specializuotuose uþsienio šaliøcentruose.

Ðvietëjiðka veikla

Biochemijos institute, vadovaujantLietuvos jaunøjø gamtininkø centrui, or-ganizuojami „Jaunøjø biochemikø“ mo-kyklos uþsiëmimai, skirti moksleiviams,besidomintiems biologija, biochemija.Greta kitø temø, nagrinëjami ir ávairûslaboratoriniø gyvûnø mokslo aspektai,atliekami tam tikri bandymai su gyvû-nais. Tokiø uþsiëmimø metu stengiama-si parodyti, kad yra daug bendra tarpþmogaus ir gyvûnø, kartais eksperimen-tuose gyvûnus galima pakeisti alterna-tyviais modeliais. Tokiu bûdu galimasumaþinti skaièiø gyvûnø, naudojamøsprendþiant funda-

V. N

auji

ko

nu

otr.

mas.VU Gamtos mokslø fakulteto Bio-

chemijos ir biofizikos katedros moksli-ninkai neurofiziologinius eksperimen-tus, kuriems naudojami laboratoriniaigyvûnai, atlieka ne tik paèioje katedro-je, bet ir uþsienyje – Norvegijoje, Da-nijoje, Suomijoje. Tiriami regimosiosinformacijos apdorojimo ávairiuosenervø sistemos lygiuose mechanizmai,motorinës veiklos integracijos nugarossmegenyse principai, gyvûnø stresà su-keliantys veiksniai.

VU Gamtos mokslø fakulteto Bio-chemijos ir biofizikos katedros bei Bio-chemijos instituto mokslininkai daly-

8

„Paminklas neþinomai pelei“ pastatytas 2004 metaisKinijoje, Medicinos mokslø akademijos teritorijoje. Taiyra mokslinës visuomenës padëka eksperimentiniamsgyvûnams – pelëms, jûrø kiaulytëms, triuðiams ir beþ-dþionëms, kurie þuvo, kuriant vakcinà prieð sunkø ûmi-ná respiraciná sindromà (SÛRS).

Kinijoje prie Vuhano universiteto 2004 metais pasta-tytas ir paminklas SÛRS vakcinos kûrimo aukoms – 38Rhezus beþdþionëms. Ant ðio paminklo iðkalti þodþiai:„Laboratoriniams gyvûnams, kurie þuvo, kad þmonësbûtø sveiki“.

Paminklai gyvûnams – mokslo visuomenës padëka1935 m. Peterburge, Eksperi-

mentinës medicinos instituto sode-lyje, pastatytas paminklas šuniui.Akademikas I. Pavlovas, atlikæsdaugybæ eksperimentø su ðunimis,pats paruoðë ðio paminklo eskizà.Tai ðuo, sëdintis ant pjedestalo.Pjedestalo ðonuose – 4 dideli ba-reljefai, vaizduojantys laboratorijosdarbà. Po jais – akademiko þodþiaiapie eksperimentø prasmæ ir reikð-mæ þmonijos gerovei.

mentaliassveikatos apsaugos problemas: tiriantÞIV infekcijà, vëþá, Alzheimerio ligà.Visa tai padeda moksleiviams susida-ryti teisingesná vaizdà apie problemas,susi jusias su gyvûnø panaudojimumokslo tikslais.

Á lietuviø kalba jau iðversti pirmiejipagrindiniai juridiniai dokumentai –„Stuburiniø gyvûnø, naudojamø moks-lo ir kitais tikslais, apsaugos EuroposKonvencija“ ir „Eutanazijos rekomen-dacijos“. Be to, finansiškai remiantUFAW (University Federation of AnimalWelfare) 2001 m. išleistas V. Ðimkevi-èienës ir O. Rukðëno vadovëlis lietuviøkalba „Laboratoriniø gyvûnø mokslopagrindai“.

Teisinis pagrindas

Lietuva dar nëra ratifikavusi „Stubu-riniø gyvûnø, naudojamø mokslo ir ki-tais tikslais, apsaugos Europos Konven-cijos“, taèiau jau priimtas visas ástaty-mø ir poástatyminiø aktø rinkinys. Tai1997 m. priimtas „Lietuvos Respubli-

kos gyvûnø globos, laikymo ir naudoji-mo ástatymas“, „Laboratoriniø gyvûnøveisimo, dauginimo, prieþiûros ir trans-portavimo veterinarijos reikalavimai“(1997 m.), „Laboratoriniø gyvûnø nau-dojimo moksliniams bandymams meto-diniai nurodymai“ (1999 m.), „Gyvûnøveþimo taisyklës“ (1999 m.); LR Svei-katos apsaugos ministerijos norminisaktas „Geros laboratorinës praktikostaisyklës“ (1999 m.).

Labai svarbûs mokymo poþiûriu yra„Laboratoriniø gyvûnø naudojimomoksliniams bandymams metodiniainurodymai“, nes juose nurodyta, kadleidimà atlikti eksperimentus su labo-ratoriniais gyvûnais galima iðduoti tiktuo atveju, kai nors vienas grupës tyrë-jas turi C kategorijos sertifikatà. Ðisástatymas apibrëþë eksperimentavimosu gyvûnais tvarkà ir pagrindë poreikámokytis laboratoriniø gyvûnø mokslosrityje.

Juridiniu poþiûriu reikšmingas þin-gsnis buvo Laboratoriniø gyvûnø nau-dojimo Etikos komisijos prie Valstybi-nës maisto ir veterinarijos tarnybos ákû-rimas 1999 metais. Pagrindinës Etikoskomisijos veiklos sritys – Europos Sà-jungos reikalavimø ágyvendinimas, ásta-tyminës bazës tobulinimas, paraiðkøgauti leidimà atlikti eksperimentus sulaboratoriniais gyvûnais svarstymas irrekomendacijø teikimas Valstybineimaisto ir veterinarijos tarnybai. Etikoskomisijos nariai turi dideles teises, jiegali gauti reikalingà informacijà iðmoksliniø ir gamybiniø organizacijø,bet kuriuo metu áeiti á gamybines, eks-perimentines ir gyvûnø laikymo patal-pas, patikrinti, ar laikomasi leidime ap-raðyto eksperimentø protokolo, teiktirekomendacijas Valstybinei maisto irveterinarijos tarnybai sustabdyti leidi-mo atlikti eksperimentus galiojimà, jei

nustatoma, kad neuþtikrinamos tinka-mos gyvûnø laikymo sàlygos arba nesi-laikoma numatyto eksperimento pro-tokolo. Priklausomai nuo Etikos komi-sijos rekomendacijø, Valstybinë mais-to ir veterinarijos tarnyba iðduoda, at-naujina ar sustabdo leidimà atlikti eks-perimentus su stuburiniais laboratori-niais gyvûnais bei turi teisæ ir galimy-bes kontroliuoti, ar eksperimentai at-liekami pagal leidimo sàlygas.

Tyrëjai parengti, bet bazësskurdþios

Visame pasaulyje eksperimentai sugyvûnais yra tarsi po padidinamuojustiklu. Juos stebi visuomenë, reglamen-tuoja grieþti ástatymai, rezultatus ati-dþiai seka ir vertina medicinos specia-listai, mokslininkai. Eksperimentai sugyvûnais turi bûti moksliðkai pagrásti,tokiam darbui turi bûti naudojami tikspecialiai tam veisti ir eksperimentamsskirti gyvûnai, jie turi bûti auginamistandartinëse, rûðiai pritaikytose sàly-gose. Deja, Lietuvoje padëtis tuo klau-simu nëra gera. Nors tyrëjai parengti,jø darbai negali lygintis su uþsienio ko-legø darbais. Pagrindinë prieþastis –skurdi materialinë laboratoriniø gyvû-nø laboratorijø bazë, nëra modernausEuropos Sàjungos reikalavimus atitin-kanèio laboratoriniø gyvûnø veislyno.Priraðyta daug projektø, pagrindþian-èiø bûtinybæ gerinti gyvûnø laboratori-jø materialinæ bazæ, daugelis komisijøkonstatavo, kad taip dirbti negalima, okai kurios gamyklos nutraukë veiklà,nes negali uþtikrinti Europos standar-tus atitinkanèios biologinës produkci-jos vertinimo, panaudojant gyvûnus, ta-èiau reikalai nepasitaisë... Belieka tikë-tis, kad laikui bëgant ir ši þmogaus la-bui labai reikalinga mokslo sritis buspastebëta.

9

Kuo supramolekulëskiriasi nuo paprastos

molekulës?

Gamtos ávairovë didþiulë. Visa, kasmus supa – tai daugybë cheminiø me-dþiagø, apie kuriø molekuliø struk-tûrà, savybes, reaktingumà ir t. t. netnesusimàstydavome. Prieðdëliai „su-per“ ir „supra“ paprastai naudojamiapibûdinti tam, kas reiðkia „daugiaunegu áprasta“. Pavyzdþiui, superliaty-vas – laipsniavimo aukðèiausias laips-nis gramatikoje, superlaidininkas –medþiaga, kuri pasiþymi ypatingu lai-dumu srovei – be varþos, „supraorbi-tinis“ medicinoje reiðkia „iðdëstytasvirð akiø orbitos“. Taigi supramole-kulë yra kaþkas daugiau nei áprastamolekulë. Ji susideda ið daugelio mo-lekuliø ir yra sudëtingas darinys. Ja-me atskiri komponentai susijæ sil-pnesne sàveika nei cheminis ryðys –tarpmolekulinëmis jëgomis. Ðios jë-gos – vandenilinis ryðys – ir kitos sà-veikos laiko molekules tarpusavyje.Taigi áprastos molekulës nuo supra-molekuliø ir skiriasi tuo, kad pasta-rosios atsiranda susidarant sàveikomstarp áprastø molekuliø, kuriose ato-mai susijungæ cheminiais ryðiais. To-kios sàveikos seniai þinomos biologi-joje, kur sudëtingos biomolekulës, to-kios kaip DNR ir RNR, suformuojadvigubà spiralæ dël vande-niliniø ryðiø tarp atskirønukleotidø grandþiø. Toksryðys susidaro tarp van-dens molekuliø, ir, nors jomolekulinë masë nedide-lë, dël to vandens savybëstokios unikalios, jos ga-liausiai nulëmë gyvybësatsiradimà ir egzistavimàÞemëje. Vandenilinis ry-ðys ypaè paplitæs biologi-nëse sistemose – ðio ryðiosusidarymu remiasi DNR

Molekuliniai kompiuteriai – netolimoje ateityjeProf. habil. dr.

Eugenijus BUTKUS

Pastaraisiais metais pastebëtos ádomios sudëtingø organiniø me-dþiagø savybës – jø molekulës tarsi savaime ið daugybës mole-kuliø sudaro tvarkingus darinius, kurie pasiþymi neáprastomissavybëmis. Susidarantys nauji dideli agregatai pavadinti supra-molekulëmis. Supramolekulës gali bûti naudojamos konstruotimolekuliniams árenginiams, tarp jø ir kompiuteriø elementams.Molekuliniai jungikliai, molekuliø vëriniai ir kiti miniatiûriniaielementai apibûnami terminu „nanotechnologija“. Supramole-kulës atlieka funkcijà, kurià atlikdavo lempos, tranzistoriai, lai-dai. Kaip perëjimas nuo elektroniniø lempø prie tranzistoriøsukëlë perversmà technikoje, taip tolesnë miniatiûrizacija ne-abejotinai leis molekules panaudoti technikoje. Taigi molekuli-niai kompiuteriai jau neatrodo nereali svajonë.

1 pav. Vandeniliniai ryðiai (taðkinë linija) tarp vandens molekuliø (kairëje), DNR molekulëje(viduryje) bei supramolekulë, susisukusi á spiralæ (deðinëje)

antrinë struktûra, nes poromis sàvei-kauja timino-adenino ir citozino-gu-anino nukleotidai. 1 pav. pavaizduo-ti vandeniliniai ryðiai tarp vandensmolekuliø ir DNR molekulëje. Dau-gybë biologiniø procesø remiasi spe-cifine supramolekuline sàveika, pa-vyzdþiui, fermento sàveika su substra-tu, baltymø funkcijos, molekuliø at-paþinimas (angl. molecular recogni-tion) ir kt.

Supramolekulës yra sudëtingesnësnei áprastos molekulës, jos gali susi-formuoti, kai sudaromos prielaidostarpmolekulinei sàveikai. Chemijoje

supramolekuliø susidarymas þino-mas, taèiau ilgà laikà nebuvo atkreip-tas dëmesys á toká paprastà reiðkinákaip kristalø susidarymas ið organi-niø molekuliø.

Kompiuteriai –ið supramolekuliø?

Supramolekuliø chemija yra tarp-disciplininë sritis, siejanti chemijà,biologijà ir fizikà. 1987 m. Nobeliopremija buvo paskirta Cramui, Leh-nui ir Pedersenui uþ „Molekuliø, ku-

tyrinëjimai

10

tyrinejimairiø labai selektyvi struktûrinë-speci-finë sàveika, vystymà ir panaudoji-mà“. Jie pirmieji sukonstravo ir su-sintetino tokias struktûras, kuriospradëjo supramolekuliø chemijà.

Supramolekulinë chemija nagrinë-ja struktûras, sudarytas ið riboto arbegalinio skaièiaus molekuliø, sàvei-kaujanèiø tarpusavyje silpnomis, ne-kovalentinëmis jëgomis. Supramole-kuliniuose agregatuose daugiausiaaptinkama fragmentø, galinèiø sàvei-kauti vandenilinio ryðio dëka. Ðis ry-ðys – viena ið stipriausiø nekovalenti-niø tarpmolekuliniø jëgø. Jam susi-daryti reikalingos polinës funkcinësgrupës, turinèios elektronø donorinábei teigiamai poliarizuotà vandenilioatomà.

Supramolekulinei strukûrai susi-formuoti padeda tinkamas struktûri-nis bei erdvinis fragmentø atitikimas– vadinamasis komplementarumas:jose turi bûti grupiø, galinèiø tarpu-savyje sàveikauti. Tokia sàveika bû-dinga nukleotidams, kurie tik tam tik-romis poromis sudaro vandeniliniusryðius, nulemianèius dvigubos DNRspiralës struktûrà (1 pav.). Ádomu,kad ir cheminiu bûdu susintetintos

spiralës formos molekulës, primenan-èios biomolekuliø dvigubos spiralësstruktûrà (1 pav.).

Stengiantis suprasti ðiø silpnø jëgøveikimo ribas ir dësningumus bei ga-limà praktiná pritaikymà naudojamimodeliniai junginiai su tiksliai parink-ta junginio struktûra, geometrija arsimetrija. Keièiant tarpusavyje sàvei-kaujanèiø supramolekuliniø vienetøstruktûrà galima lengvai keisti ir pa-ties darinio geometrijà, agregacijoslaipsná, stabilumà irkt. Toks polimoleku-linis organizuotasjunginys neretai tu-ri savitø cheminiøbei fizikiniø savybiø.Paprastai parenka-mi tokie cheminiaijunginiai, kurie galisudaryti vandenili-nius ryðius. Tuomettam tikromis sàlygomis susiformuojasupramolekulës. Gaunami dideli mo-lekuliø agregatai, todël tai galima va-dinti molekuliø architektûra (2 pav.).Supramolekulës daþnai formuojasisavaime, tvarkingai iðsidësto á tam tik-ras struktûras. 2 pav. pavaizduota di-dþiausia nebiologinë supramolekulë,sudaryta ið tûkstanèiø atomø, suda-ranèiø didelá policikliná asociatà.

Supramolekulëms konstruoti daþ-nai naudojamos ávairios molekulës,kuriose keli ciklai susineria tarpusa-vyje arba per tiesinæ molekulæ perve-riamas þiedas. Tokie junginiai vadina-mi rotaksanais, juose atskirø frag-mentø padëtis kinta priklausomainuo ávairiø faktoriø – ðviesos, terpës,krûvio (2 pav., apaèioje). Nenuosta-bu, kad vis konkreèiau pradedamakalbëti apie molekuliø matmenø áren-ginius, prietaisus, galiausiai kompiu-terius ir pan.

VU chemikai sintetinasupramolekules

Vilniaus universiteto Chemijos fa-kulteto Organinës chemijos katedrosStereocheminiø tyrimø grupëje sin-tetinamos supramolekulës, sudarytosið fiksuotos erdvinës struktûros frag-mentø, kuriuose ávestos grupës, ga-linèios sudaryti vandenilinius ryðius.Pradþioje gana nedidelës molekulës

gali jungtis poromis, o to-liau – á didesnius darinius.Susidariusiose struktûro-se atskiros molekulës ið-sidësto tvarkingai. Taèiaujose lieka kanalai, á ku-riuos gali ásiterpti maþes-nës, pavyzdþiui, tirpikliomolekulës. Kai kurie ato-mai ðiuose asociatuose ið-sidësto spirale, atkartoja-

ma DNR spiralë. Taigi tokios supra-molekulës gali perneðti vaistus ar ki-tus reikalingus junginius á làstelæ. Beto, naudojant pradinius chiraliniusjunginius – molekules, kurios yraveidrodiniai viena kitos atspindþiai, –sintetintos chiralinës struktûros. To-kios yra gamtinës biomolekulës. Kaikurie mûsø laboratorijoje gauti su-pramolekuliø pavyzdþiai pateikti 3paveiksle. Jame matyti ertmës, kurio-se gali bûti ásiterpusios maþesnës mo-lekulës. Pavaizduota ir spiralë, kuriàsudaro atskiri atomai, susijungæ van-deniliniu ryðiu.

Supramolekulës –naujausiø tyrimø pagrindas

Supramolekuliø taikymo sritys la-bai ávairios. Pastaraisiais metais nau-jø funkcionaliø medþiagø kûrimas ta-

2 pav. Didþiausia nebiologinë supra-molekulë dodekaedronas –C2900H2300N60P120S60O200F180Pt60, susida-riusi ið tri(4'-piridil)metanolio ir di-platinos komplekso (diametras 7,5nm) (virðuje). Supramolekulës, suda-rytos ið rotaksanø – þiedø, pervertøper tiesià molekulæ ir judanèiø pri-klausomai nuo terpës rûgðtingumo(apaèioje).

3 pav. Supramolekulës, sudarytos ið tinkamos struktûros ciklø, tarp kuriøyra kanalai. Á juos gali ásiterpti kitos molekulës – kanaluose iðsidësto tirpik-lio molekulës. Deðinëje – vandenilinio ryðio spiralë.

Naudojant sintetiniussantykinai nedidelësmolekulinës masës jun-ginius siekiama paþintikai kuriuos biologiniusreiðkinius ir cheminiaismetodais juos tirti.

11

po pagrindiniu chemikø uþdaviniu.Kai kada sritys, kuriose tos medþia-gos taikomos, gali atrodyti labai fan-tastiškos.

Visø pirma naudojant supramole-kules modeliuojami procesai, kurievyksta biologiniuose objektuose.Naudojant sintetinius santykinai ne-didelës molekulinës masës junginiussiekiama paþinti kai kuriuos biologi-nius reiðkinius ir cheminiais metodaisjuos tirti. Medicinoje supramoleku-lës gali „nuneðti“ vaistus organizme áreikiamà vietà, kuriami neuromole-kuliniai tinklai ir molekuliniai áran-kiai genomui reguliuoti. Kita panau-dojimo sritis – medþiagø mokslai, ku-rie glaudþiai siejasi su nanomokslais.Supramolekulës yra jø pagrindas, neseksperimentai atliekami molekuliølygmenyje. Molekulës turi sudarytitaisyklingai iðsidësèiusias struktûras,kuriø savybës bûtø reguliarios reikia-mu atstumu ir vietoje. Ðis naujas reið-kinys vadinamas molekuliø saviorga-

4 pav. Supramolekulinis agregatas suprijungtais elektrai laidþiais molekuli-niais elementais

Supramolekulinës struktûros galibûti naudojamos energijai laikyti,saulës energijà paversti kitomis ener-gijos rûðimis. Pavyzdþiui, fotoaktyvisupramolekulë, suþadinta saulës ðvie-sos, akumuliuoja energijà, vyksta ke-letas cheminiø virsmø, kuriø metu perlaidø molekuliná benzeno-acetilenolaidininkà perneðami elektronai priekatalizatoriaus pavirðiaus, kuriame iðvandenilio jonø H+ susidaro moleku-linis vandenilis H2. Kontroliuojantenergijos srautus per supramoleku-les galima reguliuoti liuminescenci-jos intensyvumà ir trukmæ. Konden-suotø medþiagø fizikoje formuojamisupraklasteriai, nanoskopiniø dydþiøsistemos, kurioms bûdingi kvantiniaiefektai. Kitos taikymo sritys susijusiossu molekuliø atpaþinimu, „suma-nioms“ medþiagomis – membrano-mis, jutikliais, optiniais diagnostiniaisárenginiais, srovei laidþiais sluoksniaisir kitomis ne maþiau ádomiomis sriti-mis (4 pav.).

nizacija. Vis dëlto reiktø pasakyti, kadprieð pradedant konkreèiai taikyti su-pramolekules dar teks iðspræsti nema-þai klausimø, susijusiø su jø ir mikro-skalës dydþiø komponentø sujungimu.

Kuprinë pabuvojo IspanijojeJono Jakubonio (KomF) nuotr.

Visus VU akademinës bendruomenës narius, susirengusius á kelionæ, raginame nepamirðti fotoaparato ir Jumsmielo suvenyro su VU þenklu. Áamþinkite já egzotiðkose ar labiausiai ásimintinose vietovëse.

Nuotraukas siøskite „Spectrum“ redakcijaiel. paštu spectrum@crspectrum@crspectrum@crspectrum@crspectrum@cr.vu.lt.vu.lt.vu.lt.vu.lt.vu.lt. . . . . arba atneðkite á Informacijos ir ryðiø su visuomene skyriø (CR, 354 kab.).

Bûtina nurodyti nuotraukos autoriaus pavardæ, trumpai apraðyti nuotraukos turiná. Þurnale atspausdintønuotraukø autoriai bus apdovanoti specialiais prizais. Keliaukite, fotografuokite ir siøskite mums.

„Spectrum“ redakcija

F o t o g r a f i j ø k o n k u r s a s„VU atributika – uþ Lietuvos ribø“

12

tyrinëjimai

Aušra SADAUSK AITË

Làstelës – maþiausios mûsø kûno dalelës, kurias dar ga-lime laikyti gyvomis. Kaip ir visi gyvi organizmai, jospereina visas esmines gyvavimo stadijas – atsiranda(gimsta), vykdo savo funkcijas (dirba), sensta ir þûsta.

Visi þinome, kokia svarbi gamtoje pu-siausvyra. Ji svarbi ir làsteliø gyvavimui.Ilgas ir nekontroliuojamas làstelës gy-vavimas ir dalijimasis ne visada reiškia,kad organizmui viskas gerai. Vienas iðpavyzdþiø – naviko vystymasis, vëþys.Naviko làstelës turbût „puikiai jauèia-si“, taèiau, deja, organizmui tai nëra pa-lanku. Nemaþai ligø atsiranda sutrikuslàsteliø þûties procesams – làstelës þûs-ta arba per maþai (vëþys, reumatoidi-nis artritas, osteoporozë ir kt.), arba perdaug intensyviai (Alzheimerio, Parkin-sono ligos, daugybinë sklerozë, diabe-tas, miokardo infarktas, insultas ir kt.).

Yra keletas bûdø, kaip þûsta làstelës.Jie skirstomi á programuotà làsteliø þûtáir atsitiktinæ þûtá, vadinamà nekroze.

Programuota làsteliø þûtis svarbi iraukðèiau minëtais patologijos atvejais,ir normaliam organizmo gyvavimui: ge-malui vystytis, audiniø pastovumui (ho-meostazei) palaikyti, þalingiems ásibro-vëliams naikinti, – ðá darbà atlieka imu-ninës làstelës. Tik programuotos làste-liø þûties dëka mes gimæ neturime plë-viø tarp pirðtø, mûsø imuninës sistemos

làstelës nenaikina savø làsteliø ir t. t.Programuota làsteliø þûtis bûna dve-

jopa: apoptozë, arba I tipo programuo-ta làsteliø þûtis, ir autofagija, II tipoprogramuota làsteliø þûtis.

Apoptozë tapo ypaè madinga tyrinë-jimø tema XX amþiaus devintajamedešimtmetyje, nors pirmà kartà ðis ter-minas paminëtas 1972 metais. Tai sa-votiškas làstelës charakiris, kai làstelëþûsta subyrëdama á pûsleles – apopto-zinius kûnelius (1 pav.). Apoptozë(graikø k. – „lapø kritimas“) – tai þû-ties programa, kai làstelëje aktyvuoja-mi fermentai – kaspazës, nulemianèiosvyksmus làstelëse, dël kuriø làstelës su-byra á membrana apgaubtas pûsleles.Kaspazës – tai savitos proteazës, balty-mus skaidantys fermentai.

Apoptozë gali prasidëti dviem bû-dais: per iðorinius mirties receptorius(pvz. Fas, TNF) arba làstelës viduje(„vidiniu keliu“), kai dël ávairiø prie-þasèiø tam tikri baltymai išeina iš mi-tochondrijø á citozolá, kur sveikoje làs-telëje jø nebûna. Ten šie baltymai jun-giasi su kitomis molekulëmis, susidarodaugiamolekulinis agregatas – apopto-soma. Ji ir lemia tai, kad aktyvuojamiþûties fermentai kaspazës ir paleidþia-ma negráþtama apoptozës vyksmø gran-dinë. „Ájungus“ apoptozinæ mirties pro-

Atsitiktinë ir programuotalàsteliø þûtis

1 pav. A – gyvos làstelës; B – apoptozës bûdu þûstanèios làstelës

gramà, làstelë gali subyrëti á pûslelesper valandà ar net greièiau.

Autofagija (graikø k. – „paèiam savesuvalgyti“) – tai II tipo programuotaslàsteliø þûties kelias. Autofaginës pûs-lelës ar autofagosomos susidaro, kaimembranos (tai gali bûti endoplazmi-nio tinklo ar Goldþio komplekso mem-branos) apgaubia dalá citoplazmos. Au-tofagosomai susiliejus su lizosoma,virškinimo organele, susidaro autolizo-soma, kurioje atsidûrusios citoplazmosmolekulës suskaidomos. Làstelëse dau-gëja pûsleliø, ið dalies sutankëja bran-duolio chromatinas. Priešingai apopto-zei, autofaginë þûtis – lëtas procesas;làstelës þûsta prarasdamos svarbiausiasorganeles, tokias kaip mitochondrijos.

Autofagijos procesas geriausiai iðtir-tas mielëse, nustatyta apie 17 autofagi-joje dalyvaujanèiø genø. Autofagijadaugeliui làsteliø yra išlikimo, o ne þû-ties bûdas, kuris suaktyvëja, kai trûks-ta maisto medþiagø. Skaidydamamembranas ar baltymus autolizosomo-se làstelë gauna maisto medþiagø ener-gijai palaikyti ir bûtinoms molekulëmssintezuoti. Kai kas mano, jog autofagi-jos bûdu làstelës þûsta tada, kai jose ne-gali vykti apoptozë. Autofagija, kaip irapoptozë, nesukelia aplinkiniø audiniøuþdegimo.

Kai làstelæ iðtinka atsitiktinë, neprog-ramuota þûtis – nekrozë, – padidëja làs-telæ gaubianèios plazminës membranospralaidumas ir á þûstanèià làstelæ plûs-ta vanduo. Làstelë iðbrinksta, plazmi-në ir organeliø membranos suplyðta, ci-toplazmos molekulës patenka á iðoræ,kyla uþdegimas. Manoma, jog tokià làs-teliø þûtá sukelia ekstremalios tempe-ratûros, deguonies trûkumas, mechani-nis paþeidimas ir kt.

A B

13

Chromatinas – chromosomas suda-ranti medþiaga, DNR ir baltymai.

Citoplazma – làstelës turinys tarpplazminës membranos (làstelæ nuoaplinkos atskirianti membrana) irbranduolio membranos. Citoplazmàsudaro citozolis ir làstelës organelës.

Ekspresuoti – genuose esanèià in-formacijà versti RNR ir baltymais.

Mitochondrijos – làsteliø organelës,kuriø pagrindinë funkcija – aprûpintilàsteles energija. Ðios organelës turidvi membranas: iðorinæ ir vidinæ.

Mitochondrijø uþpildas – vidinë mi-tochondrijø dalis.

14

Fotodinaminio poveikiosukelta làsteliø þûtis

2 pav. Streso sukeltas prieðlaikinis senëjimas (pieðë Laura Slavinskaitë) Làsteliø mitochondrijose lokalizuotasfotovaizdas

Làsteliø senëjimas uþkertakelià vëþiui

Biochemijos ir biofizikos kated-ra – didþiausia Gamtos mokslø fa-kulteto ir viso Vilniaus universitetokatedra, kurioje dirba 48 pedago-gai, mokslininkai ir specialistai. Ka-tedra kuruoja biochemijos bakalau-ro ir magistrantûros studijas (kartusu Chemijos fakultetu), biochemi-jos doktorantûros studijas (kartu suBiochemijos ir Biotechnologijosinstitutais), biofizikos bakalauro,magistrantûros ir doktorantûrosstudijas (pastarøjø dviejø pakopø –kartu su Fizikos fakultetu) bei neu-robiologijos magistrantûros studi-jas. Bendradarbiaudami su Lietu-

vos ir uþsienio partneriais, bioche-mikai atlieka mokslinius tyrimusmolekulinës biologijos, làsteliø bio-chemijos, membranø biochemijos iraplinkos biochemijos srityse, o bio-fizikai tiria bioinformacines ir elg-senos sistemas. Biochemijos ir bio-fizikos katedra kartu su Fizikos fa-kulteto Kvantinës elektronikos ka-tedra ir Lazeriniø tyrimø centru su-daro pavyzdiná mokslo centrà, ku-ris yra gavæs UNESCO ir EuroposKomisijos paramà.

Biochemijosir biofizikoskatedra

Làsteliø gyvavimui bûdinga ne tik þû-tis, bet ir senëjimas (anglø k. senescen-ce). Šá reiškiná 1961 m. pirmà kartà ap-raðë Hayflickas. Já galima stebëti ilgaiauginant làsteliø kultûras (replikacinissenëjimas) arba làsteles veikiant tamtikru bûdu (streso sukeltas priešlaiki-nis senëjimas (SSPS)) (2 pav.). Repli-kacinis senëjimas vyksta trumpëjantchromosomø galams – telomerams. Te-lomerai trumpëja kiekvieno làstelës da-lijimosi metu dël DNR replikacijosypatumø. Tam tikri baltymai sutrum-pëjusius telomerus „supranta“ kaipDNR paþaidas ir sukelia vyksmus, dëlkuriø làsteliø dalijimasis lëtëja, kol vi-sai sustoja (kai kuriø làsteliø kultûro-se tai ávyksta maþdaug po 50 pasidali-jimø). Senëjant pakinta ir làsteliø san-dara: jos padidëja, suplokðtëja, jose pa-daugëja lizosomø. Tokios làstelës galigyvuoti dar ilgai. Replikacinio senëji-mo nepatiria embrioninës kamieninëslàstelës ir daugelis navikiniø làsteliø.Jos ekspresuoja specialø fermentà – te-lomerazæ, – kurio dëka telomerai ne-trumpëja. Yra nustatyta, jog pelytëms,kuriø làstelëse negali vykti senëjimoprograma, gana ankstyvame amþiuje ið-sivysto vëþys.

Vilniaus universiteto Gamtos moks-lø fakulteto Biochemijos ir biofizikoskatedroje, Làstelës biochemijos labo-ratorijoje, tiriama fotodinaminio po-veikio sukelta làsteliø þûtis làsteliø kul-tûrose. Ðia tematika susidomëta neat-sitiktinai. Tiriant prieðvëþinës fotodi-naminës terapijos poveiká vëþiniø làs-teliø kultûrai susidurta su ávairiais làs-teliø þûties pavidalais.

Fotodinaminio poveikio metu apšvi-tinus fotovaistà tam tikro bangos ilgiošviesa, susidaro aktyvios deguonies for-mos, paþeidþianèios làstelës baltymus,lipidus, nukleorûgðtis ir sukelianèioslàsteliø þûtá. Fotovaistas sukelia paþai-das ten, kur jis susitelkia. Taigi skirtin-gose làstelës vietose susitelkiantys fo-tovaistai paþeis skirtingas làstelësstruktûras. Buvo tirta fotovaistø, kurietelkiasi làstelës membranose, lizoso-mose ar mitochondrijose, sukeltos làs-teliø þûties keliai. Ypatingà dëmesysskirtas mitochondrijoms, mat jose su-sitelkiantys fotovaistai yra vieni išveiksmingiausiø, be to, šios organelësypatingai svarbios apoptozei.

Ádomiø rezultatø gavome panaudo-jæ fotovaistà, kuris dël savo savybiøypaè atrankiai telkiasi mitochondrijøuþpilde. Làsteliø gyvybingumui suma-þëjus perpus, nematëme þûstanèiø làs-teliø. Paveiktos làstelës lyg „sustojo“,nebesidaugino. Spëjome, jog dël ðiopoveikio làstelëse galëjo prasidëti stre-so sukeltas priešlaikinis senëjimas(SSPS), taèiau to árodyti nepavyko. Ste-bëjome padidëjusià làstelës ciklo fer-mentø slopiklio p21 raiškà, todël ma-nome, jog làsteliø dalijimasis sustojodël làsteliø ciklo arešto.

Ádomu tai, jog padidinus švitinimodozæ, làstelës pradëjo intensyviai þûtiapoptozës keliu. Matyt, maþesnë šviti-nimo dozë nepaþeidþia làsteliø memb-ranø ir dël to nekyla apoptozë. Tuo tar-pu didesnë švitinimo dozë suardo išori-næ mitochondrijø membranà, á citozo-lá patenka molekulës, kurios gali suda-ryti apoptosomà ir „vidiniu keliu“ su-kelti apoptozinæ làsteliø þûtá.

Làsteliø þûties disbalansas yra dau-gelio paplitusiø ligø prieþastis. Todël irlàsteliø þûties vyksmai yra intensyviaitiriama làstelës biologijos šaka. Moks-lininkai tikisi, kad paþinæ ðá procesà ge-bës já valdyti.

15

tyrinëjimai

Intelekto koeficientasnustatomas pagal testà

Kai 1905 metais Prancûzijos ðvieti-mo ministerijos uþsakymu buvo su-kurtas pirmasis intelekto testas – Bi-net-Simono skalë, jis buvo skirtasanaiptol ne gabiesiems. Ðis testas tu-rëjo padëti mokytojams atrinkti pro-to negalæ turinèius vaikus mokytis pa-gal specialias programas. Apie gabu-mø matavimus daugiau pradëta kal-bëti maþdaug po deðimtmeèio, kai ási-tvirtino IQ sàvoka, nusakanti santykátarp vaiko protinës brandos ir jo am-þiaus, iðreiðkiama formule: IQ=(pro-tinis amþius/biologinis amþius)x100.Kitaip tariant, jei 10 metø vaikassprendë uþduotis taip pat gerai kaipvidutinis dvylikametis, jo IQ buvo ly-gus 120, o jei tas pats deðimtmetis ga-lëjo iðspræsti tik tas uþduotis, kuriosskirtos aðtuoneriø metø vaikams, taijo IQ=80. Vëliau, kai buvo sukurtiintelekto testai suaugusiesiems, toksIQ skaièiavimas jau nebetiko, kadan-gi brandþiame amþiuje kai kurie in-telektinës veiklos áverèiai maþëja.

Doc. Graþina GINTILIENË

Ðiuo metu IQ – tai standartizuotasávertis, kai atskiros amþiaus grupës at-liktos intelektinës veiklos vidurkis pri-lyginamas 100, o reikðmës virð ar ma-þiau 100 reiðkia didesná ar maþesná(atitinkamai) intelekto lygá nei vidur-kis. Daþniausiai intelekto testai pa-rengiami taip, kad standartinis nuo-krypis bûtø 15 ir kad gauti áverèiai ið-sidëstytø pagal Gauso skirstiná (þr. 1pav.)

Kai áverèiø pasiskirstymas áprastas(nuokrypis 15), apie 68 proc. þmoniøintelektas yra tarp 85 ir 115, o á „nor-

malø“ IQ rëþá (70–130) patenka apie95 proc. þmoniø. Reikðmë þemiau 70gali reikðti sutrikimà arba labai þemàintelektà, o IQ virð 130 – màstymo ga-lias. Norëdami nustatyti atskiro indi-vido IQ mes turime palyginti jo inte-lektinës veiklos rezultatus su jo am-þiaus norma. Ðalys, kurdamos aradaptuodamos kitoje ðalyje sukurtustestus, sudaro amþiaus normas savaipopuliacijai. Testas pritaikomas kon-kreèiai ðaliai, kur reprezentacinësgrupës tiriamøjø rezultatai paskirsto-mi tuo paèiu bûdu.

1 pav. Áverèiø kiekis.Wechslerio intelektoskalës IQ skirstinys.

Ar gabûs mûsø vaikai?

Gabumus paprastai tapatiname su bendraisiais intelektiniaisgebëjimais, kurie matuojami atliekant intelekto testus. Inte-lekto testai leidþia nustatyti individo intelekto koeficientà (IQ)pagal tai, kaip jis atlieka màstymo reikalaujanèias uþduotis:atsako á ávairius klausimus apie pasaulá ir supanèià aplinkà,geba apibendrinti, moka skaièiuoti, nustato esminius ry-ðius tarp objektø, atgamina tai, kas iðgirsta ar pa-matyta, ið daliø geba ásivaizduoti visumà, t. y. kaipjis geba protauti. Remdamiesi psichometrikos te-orija galime teigti, kad Lietuvoje gabiø vaikø pro-centas yra toks kaip ir bet kurioje kitoje ðalyje.

(pagal Lietuvos vaikø intelekto tyrimo duomenis)

Kitas klausimas – kiek keistøsi at-skiro individo (ar jø grupës) IQ, jeijis bûtø nustatomas remiantis kitosðalies normomis. Ðis klausimas ilgàlaikà këlë nerimà Lietuvos psicholo-gams, naudojantiems svetur sukurtusintelekto testus ir ne savo ðalies nor-mas. Intelekto testavimo tradicijaLietuvoje formavosi kitaip, nei tai vy-ko daugelyje Europos ðaliø ar Ðiau-rës Amerikoje, kadangi Sovietø Sà-jungoje beveik 50 metø buvo drau-dþiama taikyti testus pedagoginëje irpsichologinëje praktikoje. Tik 2002metais pagal sutartá su viena didþiau-siø JAV psichologiniø testø leidyklø„The Psychological Coorporation“buvo iðleistas pirmas Lietuvoje stan-dartizuotas intelekto testas – Wech-slerio intelekto skalë vaikams, III lei-dimas (WISC-III). VU Filosofijos fa-kulteto Specialiosios psichologijos la-

boratorijos ir Bendrosios psichologi-jos katedros darbuotojai, talkininkau-jant psichologams praktikams, dir-bantiems mokyklose ir pedagoginë-se psichologinëse tarnybose, pen-kerius metus vykdë tyrimà, kurio tiks-las – pritaikyti WISC-III lietuviø vai-kams tirti ir sudaryti nacionalinesnormas, remiantis Lietuvos vaikøreprezentacinës grupës rezultatais. Áðià grupæ buvo atrinkti 453 vaikai nuo6 iki 16 metø. Atsitiktinë atranka bu-vo vykdoma atsiþvelgiant á amþiø, ly-tá, gyvenamàjà vietà, tëvø (globëjø) ið-silavinimà. Gauti rezultatai leido pa-lyginti lietuviø vaikus su jø bendra-amþiais britais, nes Lietuvos vaikamsbuvo adaptuota bûtent Jungtinës Ka-ralystës WISC-III versija. Paaiðkëjo,kad britø vaikai vidutiniðkai daugiaunei 6,8 IQ vienetais pralenkia Lietu-vos vaikus, t. y. lietuvio, kurio IQ yra100, rezultatai bûtø ávertinti 93,8 IQvienetais, jei juos skaièiuotume pagalbritø normas (þr. 2 pav.).

2 pav. Lietuviø vaikø WISC-III IQ vi-durkiai, kai rezultatai skaièiuoti pagalLietuvos ir JK normas(Gintilienë, Girdzijauskienë 2002)Pastaba: V IQ – verbalinis IQ,N IQ – neverbalinis IQ, IQ – bendras.

Britø vaikai gabesni uþmûsiðkius?

16

Kur kas didesni skirtumai iðryðkë-jo, kai lyginome rezultatus pagal tastesto dalis, kurioms atlikti reikalingikalbiniai gebëjimai ir girdimosios in-formacijos apdorojimas.

17

Ar tai reiðkia, kad mûsø vaikø ver-baliniai gebëjimai prastesni nei bri-tø? Á klausimà mums padëjo atsakytitarpkultûrinis intelekto tyrimas, kuráatlikome kartu su tyrëjais ið Graiki-jos, Japonijos, JAV, Kanados, PietøKorëjos, Nyderlandø, Prancûzijos,Slovënijos, Ðvedijos ir Vokietijos. Ðiøðaliø reprezentaciniø imèiø pagrindubuvo sudaryta 16 tûkst. tiriamøjøWISC-III rezultatø bazë, atvërusi ga-limybæ ávertinti kultûriniø veiksniøátakà testo áverèiams. Reikia pastebë-ti, kad bûtent kalbinës uþduotys yralabiausiai kultûriðkai sàlygotos. Tar-kime, iðradëjà A. G. Belà þino tamtikras anglø bei amerikieèiø procen-tas, vargu ar tokia pat dalis lietuviøgalëtø teisingai atsakyti á klausimà„Kas iðrado telefonà?“. Nors kai ku-rios uþduotys, atsiþvelgus á mûsø vai-kø patirtá, buvo pakeistos, taèiau ið-vengti kultûrinio uþduoèiø ðaliðkumoyra gana sudëtinga, kaip ir kalbiniøypatumø átakos. Ásivaizduokime uþ-duotá, kai vaikas turi pakartoti ta pa-èia eilës tvarka tyrëjo iðtartus skaièius9, 4, 8. Lietuviø vaikø rezultatai at-liekant ðias ið pirmo þvilgsnio kultû-riðkai neðaliðkas atminties uþduotisbuvo patys blogiausi ir labiausiai sky-rësi nuo bendro visø ðaliø rezultatøvidurkio. Taèiau nëra teisinga many-ti, kad lietuviø vaikø girdimoji atmin-tis prasèiau iðlavëjusi nei kanadieèiøar kitos ðalies bendraamþiø. Tarpkul-tûrinis tyrimas leidþia daryti gana ádo-mià iðvadà – ið paþiûros vienoda me-dþiaga (vienþenkliaiskaièiai) yra kur kas su-dëtingesnë lietuviðkaikalbantiems vaikams.Lietuviai turi iðgirsti, ási-minti ir atgaminti pana-ðiai skambanèius triskie-menius skaièius, tuo tar-pu kalbantieji angliðkai,vokiðkai ar prancûziðkaituos paèius skaièius gir-di tariamus vienu skie-meniu ir ásimena leng-viau. Pagaliau ir paèià te-stavimo situacijà vaikaigalëjo priimti skirtingaidël nevienodos patirties– didþioji dalis lietuviøvaikø buvo testuojami irbendravo su psichologupirmà kartà gyvenime, okitø ðaliø vaikams tai ga-na áprasta.

Lietuviø kaimo vaikøintelektas þemesnis uþ

bendraamþiø iðdideliø miestø

Nors tyrimas neatskleidë statistið-kai reikðmingø tarpkultûriniø IQ skir-tumø, kai kurie faktoriai patvirtino þi-nomà tiesà apie aplinkos poveiká in-telekto raidai. Geriausiai tà galëtøpailiustruoti mûsø ðalies vaikø inte-lekto tyrimo rezultatø analizë. Rezul-tatai rodo, kad Lietuvos kaimo vai-kai savo intelektiniais gebëjimais ge-rokai atsilieka nuo bendraamþiø ið di-deliø miestø. Lietuvos kaimo gyven-tojø vidutinës turimos pajamos pagalLietuvos statistikos departamento2004 metø duomenis yra 1,4 karto

maþesnës nei didþiøjø miestø gyven-tojø. Ðis veiksnys, sudarantis nevie-nodas galimybes tëvams lavinti savovaikø gebëjimus, nëra vienintelis.Lietuvos vaikø intelekto tyrimo duo-menys rodo reikðmingà koreliacijàtarp vaiko IQ ir jo tëvø iðsilavini-mo: kuo maþesná iðsilavinimà turi të-vai, tuo prasèiau jø vaikai atlieka in-telekto uþduotis.

Turtingesnëje visuomenëjeIQ tarp kartø didëja

sparèiau

Prieð du deðimtmeèius J. R. Flynnapraðë fenomenà, kad priklausomainuo ðalies populiacijos IQ ið kartos ákartà didëja nuo 5 iki 25 vienetø. Ðieduomenys paskatino tyrëjus ieðkotinaujø veiksniø, galinèiø veikti intelek-tiniø gebëjimø raidà. Daroma prie-laida, kad IQ padidëjimas per pasta-ruosius deðimtmeèius gali bûti susi-jæs su tais paèiais faktoriais, kurie ska-tina þmogaus ûgio, naujagimio svo-rio didëjimà ir naujagimiø mirtingu-mo maþëjimà t. y. geresne mityba,gerove, geresnëmis higienos sàlygo-mis. Vaiko produktyviø gebëjimø rai-dai svarbûs ir tokie veiksniai kaipðvietimas ir naudojamos mokymoprogramos. Kol kas neturime galimy-bës palyginti, kaip keièiasi Lietuvosvaikø bei suaugusiø IQ, kadangi in-telekto tyrimai tik pradedami. Taèiau

turëdami pirmuosiusduomenis ir þinoda-mi kitø ðaliø patirtágalime teigti, kad vai-kø gabumø raidaglaudþiai susijusi suprocesais, vykstan-èiais visuomenëje, irnetgi atspindi juos.Kuo turtingesnë vi-suomenë, tuo spar-èiau joje didëja ga-biøjø procentas irtuo daþniau testø su-darytojams tenkarengti naujas testonormas. Ar ateityjeLietuvoje bus stebi-ma bûtent tokia ten-denci ja, labai pri-klausys nuo sociali-niø ir ekonominiømûsø ðalies pokyèiø.

18

tyrinëjimai

Prof. dr. Gintautas VALICK AS,prof. habil. dr. Viktoras JUSTICKIS

Procedûrinis teisingumas – taiávairiø ginèø (ne tik teisiniø)sprendimo bûdai, kurie lemia,ar ginèo ðalys supras tiek patáginèo nagrinëjimà, tiek galu-tiná jo sprendimà kaip teisin-gà. Pastarø jø deðimtmeèiøpsichologiniai tyrimai rodo,kad ginèo ðaliø pasitenkini-mas priimtu sprendimu, val-dþios atstovø veiksmais, taippat þmoniø paklusnumas ásta-tymams priklauso nuo suvok-to teisingumo. Teisingumo su-vokimas – subjektyvus jaus-mas, kurá lemia ðie svarbiausiveiksniai: galimybë pareikðtisavo nuomonæ; teisëjo (arbit-ro) neutralumas; teisëjo (ar-bitro) elgesio etiðkumas; gin-èo ðaliø informavimas apiekonflikto sprendimo bûdus ireigà; apeliacijos galimybë irpan. Lietuvoje pirmà kartà bu-vo atliktas tyrimas siekiant ið-siaiðkinti, ar teisëjai ir ikiteis-minio tyrimo pareigûnai laiko-si procedûrinio teisingumoreikalavimø.

Ar teisëjai visadateisûs?

19

Atliekant tyrimà „Procedûrinis tei-singumas Lietuvos kriminalinëje jus-ticijoje ir alternatyvios justicijos mo-deliø taikymas“, kurá rëmë AtvirosLietuvos fondas, buvo stebëti 103baudþiamøjø bylø teismo posëdþiai,apklausti 105 nuteistieji. Nustatytasikiteisminio tyrimo ir teisminio gin-èø nagrinëjimo procedûras vertino 21ekspertas (teisëjai, ikiteisminio tyri-mo specialistai, teisës mokslininkai).Apibendrinant gautus tyrimo duome-nis galima pasakyti, kad ðiuo metumûsø ðalyje taikoma ikiteisminio ty-rimo ir teisminio ginèø nagrinëjimopraktika gerokai skiriasi nuo nusta-tytø procedûrinio teisingumo reika-lavimø. Dël to þmonës gali iðgyventisuvoktà neteisingumo jausmà, kurisgali lemti nepasitenkinimà ginèosprendimo rezultatais (pvz., priimtunuosprendþiu), nepasitikëjimà iki-teisminio tyrimo pareigûnais arbaginèà nagrinëjanèiais teisëjais, o ga-liausiai – nepasitikëjimà ástatymais,teismais ir visa teisingumo sistema.

Gauti rezultatai leidþia daryti to-kias pagrindines išvadas. Teisëjø el-gesio atitikimas procedûrinio teisin-gumo reikalavimams skirtingose situ-acijose labai ávairus (svyruoja nuo 0iki 80 proc.). Taèiau nepasitaikë nëvienos situacijos, kad visi teisëjai elg-tøsi pagal procedûrinio teisingumoreikalavimus. Netgi „idealaus“ teisë-jo elgesys kai kuriais atvejais (pvz.,pagal teisiø supratimo kontrolës, ten-dencingumo, rungimosi ir aktyvausdalyvavimo poþymius) yra gerokainutolæs nuo elgesio, maksimaliai ati-tinkanèio procedûrinio teisingumoreikalavimus.

Teisëjø elgesio atitikimas procedû-rinio teisingumo reikalavimams pri-klauso nuo to, kaip tie reikalavimaiyra suformuluoti procesiniame ásta-tyme: kaip rodo tyrimo rezultatai,59,5 proc. atvejø teisëjø elgesys ati-

tinka procedûrinio teisingumo reika-lavimus detaliai teisiðkai reglamen-tuotose situacijose; kai ástatymo rei-kalavimai yra nedetalizuoti (bendri),teisëjø elgesys atitinka procedûrinioteisingumo reikalavimus 45,8 proc.atvejø; ir tik 7,6 proc. atvejø teisëjøelgesys atitinka procedûrinio teisin-gumo reikalavimus, kai ástatymas ne-reglamentuoja situacijos (nors reikia-mas elgesys tiesiogiai iðplaukia ið tei-sës principø). Kai kuriais atvejais tei-sëjai nevykdo net ir detaliø procesi-nio ástatymo reikalavimø. Tokie bau-dþiamojo proceso „supaprastinimai“paprastai yra susijæ su kaltinamojoteisiø iðaiðkinimu. Pavyzdþiui, teisë-jai daþniausiai „pamirðta“ iðaiðkintikaltinamajam teisæ þinoti, kuo jis kal-tinamas (56,8 proc. atvejø), teisæ á gy-nybà (52,4 proc. atvejø), teisæ pa-reikðti prašymus (97,6 proc. atvejø)ir pan.

Nustatyta, jog teisëjavimo stiliai iðesmës skiriasi (pvz., vidutinio lygioteisëjø grupës elgesys palyginti su ge-riausiø teisëjø elgesiu pagal daugelápoþymiø 1,5–2 kartus maþiau atitin-ka procedûrinio teisingumo reikala-vimus).

Gauti duomenys leidþia manyti,kad teisëjavimo stilius, labiau atitin-kantis procedûrinio teisingumo rei-kalavimus, yra ámanomas, taèiau tamreikia didesnio teisëjø noro ir pasi-ryþimo (nepakankamas procedûrinioteisingumo reikalavimø ágyvendini-mas veikiau susijæs su teisëjø nenoruarba nesugebëjimu iðnaudoti visas tu-rimas galimybes, o ne su bylos ypa-tumais).

Pasitvirtino paradoksalus efektas,atskleistas tiriant procedûriná teisin-gumà kitose ðalyse.Pasirodo, kad pasi-tenkinimas teisëjoelgesiu daug labiaupriklauso nuo to, arkaltinamajam buvosuteikta galimybëginti savo teises, ne-gu nuo to, ar jis to-kia galimybe ið tikrøjø pasinaudojo.

Gauti duomenys skatina ðiek tiekkitaip negu iki ðiol paþvelgti á proce-

dûrinio teisingumo vaidmená lemiantkaltinamøjø ir kitø proceso dalyviøpoþiûrá á nuosprendþio teisingumà. Jeikaltinamojo ir teisëjo santykiai tam-pa labai konfliktiðki, teisëjo elgesioatitikimas procedûrinio teisingumoreikalavimams praranda savo teigia-mà poveiká ir neskatina suvokto tei-singumo jausmo.

Nustatyta, kad mûsø ðalyje realiaipraktikuojamø ir pageidautinø (pro-cedûrinio teisingumo poþiûriu) tardy-mo veiksmø arba kardomøjø priemo-niø taikymas ið esmës skirtingas (pvz.,82,9 proc. tiriamøjø nurodë, kad tai-kant minëtuosius veiksmus arba prie-mones nebuvo iðaiðkintos jø teisës irpareigos, 80 proc. – kad nebuvo pasi-teirauta, ar jie turi kokiø nors praðy-mø, 56,2 proc. – kad jiems buvo daro-mas koks nors spaudimas ir pan.).

Nuteistøjø apklausos rezultatai taippat rodo, kad realus teisëjø elgesysteisminio nagrinëjimo metu skiriasinuo elgesio pagal procedûrinio teisin-gumo reikalavimus (pvz., 54,3 proc.nuteistøjø nurodë, kad juos apklaus-damas teisëjas jau turëjo tvirtà nuo-monæ, 74,3 proc. – kad nebuvo iðaið-kinta teisë dël nekaltumo prezump-cijos, 62,9 proc. – kad nebuvo iðaið-kinta teisë dalyvauti teisminiuose gin-èuose ir pan.). Kartu reikia pasakyti,kad teisminá nagrinëjimà, palyginti suikiteisminiu tyrimu, nuteistieji verti-no pozityviau.

Visi ekspertai (teisëjai, ikiteisminiotyrimo specialistai ir teisës mokslinin-

kai) pripaþásta proce-dûrinio teisingumoreikalavimø svarbà irpanaðiai vertina iki-teisminio tyrimo, taippat teisminio ginèønagrinëjimo procedû-ras. Taèiau realus tei-sëjø ir ikiteisminio ty-

rimo pareigûnø elgesys ið esmës ski-riasi nuo visø ekspertø grupiø verti-nimø.

Teisëjai daþniausiai „pa-mirðta“ iðaiðkinti kaltina-majam teisæ þinoti, kuo jiskaltinamas, teisæ á gyny-bà, teisæ pareikðti prašy-mus ir pan.

Kokios buvo nuteistøjøgalimybës gintis?

Neturime „idealiø“teisëjø?

Kà atskleidë tyrimas?

20

Egidijus Šileikis.Alternatyvi konstitucinë teisë.Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005

Kaip reta dinamiðka Lietuvos konstitucinësteisës raida paskatino parengti antràjá – pa-keistà ir papildytà – ðios knygos leidimà. Ja-me atsiþvelgta á esminius Konstitucinio Teis-mo 2003–2005 m. pateiktus iðaiðkinimus irkonstituciðkai reikðmingus ástatymø leidëjo

Petras Leonas.Raštai, I–III tomai.Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005

Kauno Vytauto Didþiojo universiteto profe-sorius Petras Leonas (1864–1938) – vienas pir-møjø Lietuvos teisininkø, sociologø, ávertintasmokslø daktaro honoris causa laipsniu, advoka-tas, visuomenës veikëjas, Valstybës Dûmos na-rys. Pirmàjá P. Leono raðtø tomà sudaro jo „Tei-sës filosofijos istorija“: tai 1927–1928 m. VDUskaitytos paskaitos, apimanèios teisës filosofijos istorijà nuo jos iðtakø iki Naujøjø lai-kø sudëtingos ávairovës. Antrajame tome publikuojamos „Teisës enciklopedijos pa-skaitos“ bei „Sociologijos paskaitos“. Treèiajame raðtø tome pateikiami 1888–1937metais lietuviškoje spaudoje publikuoti straipsniai ir pluoðtas P. Leono rankraðtiniøatsiminimø apie jo ðeimà, iðgyvenimus pasirinkus teisininko kelià, santykius su kolego-mis, valstybës valdþios institucijomis bei atskiromis asmenybëmis.

Regina Koþeniauskienë.Juridinë retorika:studijø vadovas teisininkams.Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005

Ði tarpdalykinë iðkalbos ugdymo studijateisininkams – pirmoji tokia Lietuvoje. Ne-maþa pasisemta ið tø teisininkø darbø, ku-riuose pagrindinis dëmesys skiriamas teismoprocesui. Kitaip negu teisininkø veikaluose,kuriuose rûpinamasi vien teisine argumen-

tacija nagrinëjant gin-èus teismo tvarka,ðioje knygoje dides-nis dëmesys sutelk-tas á retorinæ argu-mentaci jà ir ben-druosius kalbëjimostiliaus bei etikosprincipus. Vadovëlisbus naudingas stu-dentams, taip patkalbos ir retorikosdëstytojams, prakti-

kams, dirbantiems teismuo-se, policijoje, prokuratûroje, notaria-

te, Vyriausybëje, Seime, Prezidentûroje ir ki-tose institucijose.

Ástatymai geri,bet ar tinkamai vykdomi?

Mûsø ðalyje veikianti kriminalinësjusticijos sistema, viena vertus, suda-ro prielaidas taikyti efektyviausias(pagal atliktø tyrimø rezultatus) gin-èø nagrinëjimo procedûras. Taèiau,kita vertus, ástatymo leidëjas tik su-teikia teisëjui ir ikiteisminio tyrimopareigûnui galimybæ taikyti toká tei-singumo poþiûriu optimalø ginèønagrinëjimà. Ástatymø leidëjas visaineuþtikrina, kad teisëjas arba ikiteis-minio tyrimo pareigûnas bûtent taipir elgsis (todël realus teisëjø arba iki-teisminio tyrimo pareigûnø elgesys la-bai nukrypsta nuo ðio optimalaus gin-

èø nagrinëjimo modelio). Atsiþvel-giant á tai reikëtø skatinti mûsø ða-lies kriminalinës justicijos persiorien-tavimà á alternatyviàjà baudþiamàjàteisenà, kuri, kitaip nei dabar veikiantiteisena, uþtikrintø ne tik objektyvø,bet ir subjektyvø (suvoktà) teisingu-mà – pilieèiø pasitenkinimà ginèønagrinëjimo procedûromis, pasitikë-jimà pareigûnais, ástatymais, taip patðiuos ástatymus taikanèiomis institu-cijomis.

Skatinant mûsø ðalies kriminalinësjusticijos persiorientavimà á alterna-tyviàjà baudþiamàjà teisenà turëtø bûtiáteisintos tokios procesinës teisës nor-mos, kurios uþtikrintø teisëjø ir iki-teisminio tyrimo pareigûnø elgesioatitikimà procedûrinio teisingumoreikalavimams. Diegiant nustatytusprocedûrinio teisingumo reikalavi-mus á baudþiamàjá procesà reikëtø,kad kuo daugiau teisëjams ir ikiteis-minio tyrimo pareigûnams keliamøreikalavimø bûtø suformuluoti kaiptikslios ir detalios ðio ástatymo nor-mos.

Ateityje bûtø labai svarbu atlikti tei-sëjavimo stiliaus atitikimo procedû-

rinio teisingumo reikalavimams ste-bësenà (monitoringà). Galimybëstebëti teisëjø elgesá per teisminánagrinëjimà ir vertinti jo atitikimàprocedûrinio teisingumo reikalavi-mams suteiktø teisëjams naujà ir la-bai svarbià galimybæ geriau ásisàmo-ninti ir tobulinti savo elgesá (atsiþvel-giant á daromà poveiká kaltinama-jam ir kitiems proceso dalyviams).

Teisëjø ir ikiteisminio tyrimo pa-reigûnø gebëjimas elgtis taip, kad jøelgesys skatintø ir stiprintø pilieèiøpasitikëjimà teisingumu, turëtø taptisudedamàja jiems keliamø kvalifika-ciniø reikalavimø dalimi. Kitaip ta-riant, teisëjai ir ikiteisminio tyrimopareigûnai turëtø uþtikrinti ne tiktai, kad bus atskleistas nusikaltimasir atlikti visi reikiami procesiniaiveiksmai, bet ir sugebëti tai padary-ti taip, kad kuo labiau skatintø pi-lieèiø suvokto teisingumo jausmà.Siekiant ðio tikslo turëtø bûti ren-giami specialûs teisëjø ir ikiteismi-nio tyrimo pareigûnø mokymai, kadjie galëtø kuo tiksliau suprasti ne tikteisinius, bet ir psichologinius savoveiksmø padarinius.

naujadarus, pvz.,Politiniø partijøástatymà, Asocia-cijø ástatymà (pa-naikinusá Visuo-meniniø organi-zacijø ástatymà),Pilietybës ástaty-mo ar Seimo sta-tuto pataisas.

21

Ðiuolaikinës veidoir þandikauliø chirurgijos

galimybësSimonas GRYBAUSK AS

Vilniaus universiteto ligoninës Þal-girio klinikoje kompleksinis ortogna-tinis gydymas ir ðiuolaikiðkos ortog-natinës operacijos atliekamos nuo2003 metø rugpjûèio mënesio, kuo-met padedant kolegoms iš Latvijosbuvo atlikta pirmoji Lietuvoje kom-pleksinë abiejø þandikauliø ortogna-tinë operacija. Dþiugu, kad šiandienVilniuje jau galime suskaièiuoti dau-giau nei 50 tokiø sëkmingai atliktøoperacijø.

Šiandien sunku nepastebëti paaug-liø ir jaunuoliø, kuriø dantis „puoðia“vadinamieji breketai. Taip, breketaisir kitomis ortodontinëmis priemonë-mis galima koreguoti daugumà netai-syklingo sukandimo rûðiø. Palygintisu anksèiau naudotomis plokðtelëmis,breketai leido þymiai geriau koreguo-ti dantø padëtá, tapo ámanoma gydytisuaugusiuosius. Gydymo breketais vi-siðkai pakanka daugumai pacientø,turinèiø nedideles sàkandþio anoma-lijas, pavyzdþiui, kai reikia iðtiesintisusigrûdusius, pasisukusius dantis,uþdaryti negraþiai atrodanèius tarpe-lius ar atitraukti atsikiðusius prieki-nius dantis. Taèiau esama pacientø,kuriems vien ðiø priemoniø netaisyk-lingam sàkandþiui koreguoti nepa-kanka, jiems reikalinga þandikauliøoperacija.

Simonas Grybauskas – burnos chi-Simonas Grybauskas – burnos chi-Simonas Grybauskas – burnos chi-Simonas Grybauskas – burnos chi-Simonas Grybauskas – burnos chi-rurgas, VU veido ir þandikauliø chi-rurgas, VU veido ir þandikauliø chi-rurgas, VU veido ir þandikauliø chi-rurgas, VU veido ir þandikauliø chi-rurgas, VU veido ir þandikauliø chi-rurgijos rezidentas. 2000 metais bai-rurgijos rezidentas. 2000 metais bai-rurgijos rezidentas. 2000 metais bai-rurgijos rezidentas. 2000 metais bai-rurgijos rezidentas. 2000 metais bai-gë Kgë Kgë Kgë Kgë Kauno medicinos universiteto Stoauno medicinos universiteto Stoauno medicinos universiteto Stoauno medicinos universiteto Stoauno medicinos universiteto Sto-----matologijos fakultetà. 2003 metaismatologijos fakultetà. 2003 metaismatologijos fakultetà. 2003 metaismatologijos fakultetà. 2003 metaismatologijos fakultetà. 2003 metaisbaigë VU burnos chirurgijos reziden-baigë VU burnos chirurgijos reziden-baigë VU burnos chirurgijos reziden-baigë VU burnos chirurgijos reziden-baigë VU burnos chirurgijos reziden-tûrà, nuo tada VU veido ir þandikau-tûrà, nuo tada VU veido ir þandikau-tûrà, nuo tada VU veido ir þandikau-tûrà, nuo tada VU veido ir þandikau-tûrà, nuo tada VU veido ir þandikau-liø chirurgijos rezidentas VU ligoninësliø chirurgijos rezidentas VU ligoninësliø chirurgijos rezidentas VU ligoninësliø chirurgijos rezidentas VU ligoninësliø chirurgijos rezidentas VU ligoninësÞalgirio klinikoje ir RÞalgirio klinikoje ir RÞalgirio klinikoje ir RÞalgirio klinikoje ir RÞalgirio klinikoje ir Rygos Stradins uni-ygos Stradins uni-ygos Stradins uni-ygos Stradins uni-ygos Stradins uni-

sveikata

versiteto doktorantas. Pversiteto doktorantas. Pversiteto doktorantas. Pversiteto doktorantas. Pversiteto doktorantas. Pagrindinëagrindinëagrindinëagrindinëagrindinëmokslinio ir klinikinio tobulinimosi sri-mokslinio ir klinikinio tobulinimosi sri-mokslinio ir klinikinio tobulinimosi sri-mokslinio ir klinikinio tobulinimosi sri-mokslinio ir klinikinio tobulinimosi sri-tis – ortognatinë ir rekonstrukcinë chi-tis – ortognatinë ir rekonstrukcinë chi-tis – ortognatinë ir rekonstrukcinë chi-tis – ortognatinë ir rekonstrukcinë chi-tis – ortognatinë ir rekonstrukcinë chi-rurgija.rurgija.rurgija.rurgija.rurgija.

Nuo 2001 metø nuolat staþavo irNuo 2001 metø nuolat staþavo irNuo 2001 metø nuolat staþavo irNuo 2001 metø nuolat staþavo irNuo 2001 metø nuolat staþavo irveido bei þandikauliø chirurgijos akveido bei þandikauliø chirurgijos akveido bei þandikauliø chirurgijos akveido bei þandikauliø chirurgijos akveido bei þandikauliø chirurgijos ak-----tyviai mokësi Rtyviai mokësi Rtyviai mokësi Rtyviai mokësi Rtyviai mokësi Rygos Stradins universi-ygos Stradins universi-ygos Stradins universi-ygos Stradins universi-ygos Stradins universi-teto ligoninës Burnos, veido ir þandi-teto ligoninës Burnos, veido ir þandi-teto ligoninës Burnos, veido ir þandi-teto ligoninës Burnos, veido ir þandi-teto ligoninës Burnos, veido ir þandi-kauliø chirurgijos skyriuje, Helsinkiokauliø chirurgijos skyriuje, Helsinkiokauliø chirurgijos skyriuje, Helsinkiokauliø chirurgijos skyriuje, Helsinkiokauliø chirurgijos skyriuje, Helsinkiocentro ligoninës Burnos ir veidocentro ligoninës Burnos ir veidocentro ligoninës Burnos ir veidocentro ligoninës Burnos ir veidocentro ligoninës Burnos ir veido-þan--þan--þan--þan--þan-dikauliø ligø skyriuje, Kijevo A. Bogodikauliø ligø skyriuje, Kijevo A. Bogodikauliø ligø skyriuje, Kijevo A. Bogodikauliø ligø skyriuje, Kijevo A. Bogodikauliø ligø skyriuje, Kijevo A. Bogo-----molco ligoninëje bei Vmolco ligoninëje bei Vmolco ligoninëje bei Vmolco ligoninëje bei Vmolco ligoninëje bei Velso nudegimø,elso nudegimø,elso nudegimø,elso nudegimø,elso nudegimø,plastinës ir veidoplastinës ir veidoplastinës ir veidoplastinës ir veidoplastinës ir veido-þandikauliø chirur-þandikauliø chirur-þandikauliø chirur-þandikauliø chirur-þandikauliø chirur-----gijos centro skyriuje. Pgijos centro skyriuje. Pgijos centro skyriuje. Pgijos centro skyriuje. Pgijos centro skyriuje. Per pastaruosiuser pastaruosiuser pastaruosiuser pastaruosiuser pastaruosiusmetus dalyvavo daugiau nei dvideðim-metus dalyvavo daugiau nei dvideðim-metus dalyvavo daugiau nei dvideðim-metus dalyvavo daugiau nei dvideðim-metus dalyvavo daugiau nei dvideðim-tyje Europos ðaliø veido ir þandikauliøtyje Europos ðaliø veido ir þandikauliøtyje Europos ðaliø veido ir þandikauliøtyje Europos ðaliø veido ir þandikauliøtyje Europos ðaliø veido ir þandikauliøchirurgijos asociacijø rengiamø prakchirurgijos asociacijø rengiamø prakchirurgijos asociacijø rengiamø prakchirurgijos asociacijø rengiamø prakchirurgijos asociacijø rengiamø prak-----tiniø kursø ir konferencijø.tiniø kursø ir konferencijø.tiniø kursø ir konferencijø.tiniø kursø ir konferencijø.tiniø kursø ir konferencijø.

2005 metais kvalifikuotas Edinbur2005 metais kvalifikuotas Edinbur2005 metais kvalifikuotas Edinbur2005 metais kvalifikuotas Edinbur2005 metais kvalifikuotas Edinbur-----go karaliðkojo chirurgø koledþo tikruogo karaliðkojo chirurgø koledþo tikruogo karaliðkojo chirurgø koledþo tikruogo karaliðkojo chirurgø koledþo tikruogo karaliðkojo chirurgø koledþo tikruo-----ju nariu.ju nariu.ju nariu.ju nariu.ju nariu.

Nuo 2001 metø – mokslinio recen-Nuo 2001 metø – mokslinio recen-Nuo 2001 metø – mokslinio recen-Nuo 2001 metø – mokslinio recen-Nuo 2001 metø – mokslinio recen-zuojamo þurnalo „Stomatologija. Bal-zuojamo þurnalo „Stomatologija. Bal-zuojamo þurnalo „Stomatologija. Bal-zuojamo þurnalo „Stomatologija. Bal-zuojamo þurnalo „Stomatologija. Bal-tic dental and maxillofacial journal“tic dental and maxillofacial journal“tic dental and maxillofacial journal“tic dental and maxillofacial journal“tic dental and maxillofacial journal“redakcinës kolegijos narys.redakcinës kolegijos narys.redakcinës kolegijos narys.redakcinës kolegijos narys.redakcinës kolegijos narys.

Ortognatinë chirurgija – tai þandikauliø operacijos, atliekamos esantnetaisyklingam sàkandþiui. Þandikauliams suteikiama taisyklinga pa-dëtis, sukuriamas geras sàkandis ir proporcingas, harmoningas vei-das. Ortognatinë chirurgija – veido ir þandikauliø chirurgijos sritis,kurioje susitinka mokslas ir naujausios technologijos.

22

Kokiems pacientamsreikalinga ortognatinë

chirurgija?

Turbût visi esame matæ ar paþásta-me þmoniø su ypaè atsikišusiu ir ma-syviu apatiniu þandikauliu, kai netapatiniai dantys dengia virðutinius,arba atvirkðèiai, dël maþo apatinioþandikaulio atsikiðusiais virðutiniaisdantimis ir labai maþu smakru(„paukðèio veidas“) (1, 2 pav.– pa-cientai su þandikauliø ir sàkandþioanomalijomis prieš ir po operacijos).Jei vienas ið þandikauliø per didelisarba per maþas, þandikauliai nesimet-riški, neatitinka þandikauliø dydis irforma, vien tik ortodontinio gydymoneuþtenka. Ðiems þmonëms reikalin-gas kompleksinis ortognatinis (orto-dontinis-chirurginis) gydymas, kuo-met á pagalbà pasitelkiama sàkandþiochirurgija, mokslinëje literatûroje taivadinama ortognatine chirurgi ja(„orthos“ – tiesus, „gnathos“ – þan-dikaulis). JAV organizacija NationalReasearch Council paskaièiavo, kadapie 5 proc. gyventojø turi tokiø di-deliø ortodontiniø anomalijø, kad jasgalime pavadinti negalia.

Ortognatinio gydymoplanavimas

Daþniausiai þmogus su netaisyklin-gu sàkandþiu kreipiasi pagalbos á or-todontà, tikëdamasis, kad šis gydyto-jas iðspræs jo problemà konservaty-viai. Daþniausiai taip ir ávyksta. Pa-daromos rentgeno nuotraukos, foto-grafuojamas ramus veidas ir besišyp-sant, daromi dantø atspaudai. Jei or-todontas nusprendþia, kad reikës irchirurginio gydymo, antrojoje konsul-tacijoje dalyvauja ir veido bei þandi-kauliø chirurgas.

Visos veido ir rentgeno nuotraukosanalizuojamos, apskaièiuojami veidokampai ir atstumai, o turimø standar-tø pagalba ávertinamos abiejø þandi-kauliø padëtys kaukolës pamato at-þvilgiu. Modeliuojamas operacijos ti-pas ir apimtis, sprendþiama, ar reikësoperuoti abu þandikaulius, ar uþteksvieno, planuojamos þandikauliø jude-siø kryptys ir atstumai. Kompiutery-je atliekami virtualûs vieno arba abie-

jø þandikauliø judesiai, kol tarpþan-dikaulinis santykis ir veido profilis pa-tenkina. Naujausiø kompiuteriniøprogramø dëka galima net tiksliai pa-rodyti, kaip atrodys paciento veidaspo operacijos, jei operacinëje bustiksliai ávykdytas operacijos planas(paciento veido planavimas 3 pav.).

Ortognatinio gydymo planavimas –svarbiausias ðio gydymo etapas, nesbûtent planuojant nusprendþama, ko-kia bus veido forma, estetika, šypse-nos linija – „þmogaus vizitinë korte-lë“. Net ir techniškai nepriekaištin-gai atlikta operacija, kurià atliekantbuvo sukurtas geras sàkandis, gali pa-cientui virsti katastrofa, jei planavi-mas buvo neatliktas arba atliktas at-mestinai ir po operacijos pablogëjoveido estetika.

Naujø metodø taikymasortognatinëje chirurgijoje

Áprastas skeletines sàkandþio ano-malijas padeda gydyti tradicinë ortog-natinë chirurgija, taèiau pasitaiko þy-miai sudëtingesniø atvejø, tokiø kaipsmilkinkaulio-apatinio þandikauliosànario ankilozës sàlygota veido de-formacija, asimetrinis þandikauliøaugimas, hemifacialinë mikrosomija,ávairûs sindromai, dël kuriø nepakan-kamai išsivysto kuri nors þandikauliodalis.

Esant tokioms sunkioms anomali-joms pati svarbiausia gydymo dalis vëlyra operacijø planavimas. Jei þandi-kauliai yra asimetriški ir dël to vei-das kreivas, deformuotas, daþniausiai

1 pav. Pacientë V. R. prieð ir po abiejø þandikauliø ortognatinës operacijos

23

timalø ir patikimà rezultatà siekiantištaisyti sudëtingas asimetrines veidodeformacijas.

Þandikauliø distrakcinëosteogenezë

Kaulø distrakcinë osteogenezë –ðiandien traumatologijoje gerai þino-mas gydymo metodas, kurá pirmà kar-tà pritaikë rusø gydytojas ir moksli-ninkas G. Ilizarovas prieð daugiau nei40 metø. Ðio metodo esmë – atlikuskaulo osteotomijà ir lëtai tempiantfragmentus vienà nuo kito, tarp jø su-sidaro naujas kaulinis audinys. Taigiracionaliai naudojant ðá metodà kau-là galima gerokai pailginti. VakarøEuropos ir JAV þandikauliø chirur-gijoje ðis metodas pritaikytas vosprieð 15 metø, tam prireikë pagamintiminiatiûrinius tempimo prietaisus –distrakcinius aparatus. Nors ðis me-todas turi daug trûkumø ir paslëptøpavojø, sudëtingø veido asimetrijø irdeformacijø atvejais jis bûna nepakei-èiamas siekiant gauti gerà ne tik funk-ciná, bet ir kosmetiná rezultatà (4 pav.)

Dþiugu, kad mes jau taip pat turi-me patirties taikant sudëtingiausiusgydymo metodus – distrakcinæ oste-ogenezæ – pacientams, sergantiemssmilkininio ir apatinio þandikaulio sà-nario ankiloze. Praëjusiais metaisdviem pacientams buvo sëkmingai at-liktas pirmasis chirurginis etapas –

3 pav. Paciento operacijos planavimas kompiuterine programa

atliekame viso veido kaulø kompiu-terinæ tomogramà ir duomenis per-keliame á kompiuterá, kuriame spe-cialios programos pagalba galime si-muliuoti operacijà realioje erdvëje.Tai labai patogu, nes galime iðbandy-ti keletà gydymo plano variantø ir èiapat patikrinti, kaipgi paciento veidokaulai ir minkðtieji audiniai atrodyspo operacijos. Kuomet sudarome op-timalø gydymo planà, projektas inter-netu iðsiunèiamas á Belgijà, á greito-jo prototipavimo paslaugas teikianèià

kompanijà, kuri pagal KT duomenisper savaitæ pagamina tikslià pacien-to kaukolës kopijà (stereolitogafinámodelá) ir jà atsiunèia paðtu. Tuometoperacija atliekama su dirbtine kau-kole, ávertinamos visos galimos kliû-tys ir sunkumai, taip pat pagaminamiávairûs ðablonai ir vadinamieji gidai,galintys sutrumpinti operacijos laikà.Kompiuterinis planavimas ir stereo-litografiniai modeliai – tai šios die-nos pulsas ir, ko gero, vienintelis pa-galbinis metodas, leidþiantis gauti op-

5 pav. Distrakcinio aparato krypties ir þandikauliø pjûviø linijø modeliavimas ant stereolitografiniø modeliø

24

vertikalios veido deformacijos korek-cija. Atlikus kompiuteriná planavimà,stereolitografinius modelius ir opera-cijos simuliavimà ant kaukolës mo-delio, pacientui buvo atlikta abiejøþandikauliø distrakcinë osteogenezëir taip per mënesá palaipsniui iðtaisy-ta veido deformacija. Abiejø þandi-kauliø vienmomentinë distrakcinë os-teogenezë iki ðiol buvo atlikta tik la-bai iðsivysèiusiose pasaulio ðalyse,pvz., JAV, Jungtinëje Karalystëje, Vo-kietijoje ir Rusijoje (5 pav.).

Psichologiniai ortognatiniogydymo aspektai

Paprastai pacientai mano, kad pras-ta veido iðvaizda, ágaubtas ar „paukð-èio“ veidas neleidþia gyventi visaver-èio gyvenimo, priverèia ádëti þymiaidaugiau pastangø siekiant sëkmingoskarjeros, sëkmës asmeniniame gyve-nime. Ir ið tiesø – psichologai árodë,kad patrauklaus veido þmogus dauglabiau pasitiki savimi ir tai jam pade-da susirasti geresná darbà, laisviaujaustis visuomenëje, bendrauti suþmonëmis. Jau nuo ankstyvos vaikys-tës patrauklûs vaikai geriau vertina-mi mokykloje, juos supa didesnisdraugø ratas, paauglystëje graþûs vai-kai bûna populiaresni tarp draugø,uþaugus patrauklûs þmonës lengviaususiranda darbà, yra savimi pasitikin-tys ir verþlûs. Jau árodyta, kad po sëk-mingai atliktø ortognatiniø operaci-jø, kuomet veidui suteikiami harmo-ningi bruoþai, á teigiamà pusæ pasi-keièia ir þmogaus psichika: jis atsikra-to iki tol varginusiø kompleksø, pa-didëja pasitikëjimas savimi, socialinisaktyvumas, neretai pacientai po ope-racijø teigia atvertæ naujà gyvenimopuslapá.

Bet kuriuo atveju pacientas, ryþæ-sis ortognatiniam gydymui, turi su-prasti gydymo sudëtingumà ir suvok-ti jo trukmæ. Visuomet prireikia di-delio paciento uþsispyrimo ir gydyto-jo kantrumo, taèiau visas kliûtis pa-deda áveikti siekiamas galutinis tiks-las – taisyklingas sukandimas ir har-moningas veidas.

Plaèiau apie ortognatinæ chirurgijàskaitykite tinklalapyje

www.orthognatic.lt

PADËKANoriu iðreikðti padëkà visiems ben-dradarbiaujantiems ortodontams,taip pat daugiausia patirties turin-tiems ir komandoje dirbantiems or-todontams Andriui Pocevièiui, Lau-rai Linkevièienei, Daliai Latkauskie-nei, Veido ir þandikauliø chirurgi-jos skyriaus vedëjui plastikos chi-rurgui Renaldui Vaièiûnui, gydyto-jui odontologui ortopedui TomuiLinkevièiui, „Denticijos“ ir R. Pet-kelienës dantø technikø laboratori-jø darbuotojams, kuriø visø kruopð-tus komandinis darbas ir atsidavi-mas pacientui leido pasiekti gerø re-zultatø operacinëje ir suteikti daugdþiaugsmo pacientams.

2 pav. Pacientë R. K. prieð ir po abiejø þandikauliø ortognatinës operacijos

Ortognatinis gydymas yra ilgas ir sudëtin-gas, reikalaujantis keleto specialistø (orto-donto, veido ir þandikauliø chirurgo, prote-zuotojo, plastikos chirurgo, dantø techniko)komandinio darbo. Gydymas nuo pradþiosiki pabaigos trunka nuo pusantrø iki trejømetø.

Gydymas susideda ið trijø etapø: ortodon-tinio paruoðimo, ortognatinës þandikauliøoperacijos ir baigiamojo ortodontinio gydy-mo, ir, jei reikia, dantø protezavimo bei pa-pildomø plastiniø operacijø.

Ortodontinisparuošimas

Tai ilgiausiai trunkantis etapas (paprastaiiki 12 mën., reèiau 18 mënesiø). Ðiuo etapuintensyviai dirba daugelis ortodontø, o dau-giausia patirties turi komandoje dirbantysgydytojai Andrius Pocevièius, Laura Linke-vièienë ir Dalia Latkauskienë. Ortodonti-nio paruoðimo metu pacientas neðioja bre-ketus ant virðutiniø ir apatiniø dantø. Orto-

25

ORTOGNATINIO GYDYMO EIGA IR PRINCIPAI

4 pav. Pacientas E. T. prieð ir po abiejø þandikauliø distrakcinës osteogenezës

dikauliai). Operacija atliekama vidiniaispjûviais, ið burnos pusës, dël to veide ne-lieka randø. Virðutinis þandikaulis pjau-namas pagal LeFort I linijà ir atskelia-mas nuo kaukolës pagrindo, tada, nau-dojant ið anksto pasigamintà individua-lià plokðtelæ, jis ypaè tiksliai pastatomasá naujà teisingà padëtá ir fiksuojamas ti-taninëmis plokðtelëmis, kurios yra uþsiu-vamos minkðtaisiais audiniais ir lieka tenneribotam laikui. Uþbaigus virðutinioþandikaulio fiksacijà, apatinis þandikau-lis perpjaunamas ir skeliamas iðilgai ða-kø srityje á tris dalis, tuomet fiksuojamassukandimas ir atliekama apatinio þandi-kaulio fragmentø fiksacija titaninëmismikroplokðtelëmis naujoje padëtyje. Es-ant nedidelei anomalijai, kartais uþten-ka operuoti tik apatiná arba tik virðutináþandikaulá. Pacientas ligoninëje pralei-dþia 2–7 dienas. Po operacijos neleidþia-ma mënesá kramtyti kieto maisto –maþdaug per tiek laiko sugyja kauliniaifragmentai.

Baigiamasis gydymas

Tai galutinis gydymo etapas. Kai þandi-kauliai fiksuoti taisyklingoje padëtyje irþandikauliø santykis yra normalus, o sà-kandis taisyklingas, ortodontui belieka tikatlikti smulkias dantø padëties korekci-jas, kuriø negalëjo atlikti iki operacijos.Gydymas breketais tæsiamas iki 6 mëne-siø. Ortodontinis gydymas uþbaigiamas,kai pasiekiamas stabilus sàkandis ir tai-syklingi dantø lankai. Gydymo pabaigojenuimami breketai ir gaminamos specia-lios plokðtelës, kurias naktimis dar reikianeðioti apie pusæ metø. Pabaigus gydymà,galutinai ávertinama veido estetika. Jei-gu ortognatinë operacija turëjo neigiamàpoveiká nosies formai ar posmakrio kon-tûrui, pacientà konsultuoja ir plastinëschirurgijos sprendimus siûlo Veido ir þan-dikauliø skyriaus vedëjas gydytojas Re-naldas Vaièiûnas. Jei trûksta vieno ar ke-liø dantø, gydytojas odontologas ortope-das juos atstato.

dontinio paruoðimo tikslas – sulygiuoti dan-tis á taisyklingus dantø lankus, kurie idea-liai atitiktø vienas kità. Tai yra bûtina, ka-dangi operacijos sëkmë priklausys nuo to,ar fiksuojant fragmentuotus þandikaulius átaisyklingà padëtá, bus pasiektas stabilus sà-kandis. Ortodontiðkai paruoðus dantø lan-kus, likus kelioms savaitëms iki operacijos,gydytojas odontologas ortopedas TomasLinkevièius atlieka þandikauliø padëties re-gistracijà ir gipsiniai þandikauliai perkelia-mi á realià erdvæ specialiø prietaisø pagal-ba. Su gipsiniais modeliais atliekama chi-rurgijos simuliacija, pagaminama ir pritai-koma individuali plokðtelë, kurios pagalbaoperuojant galima fiksuoti þandikauliustikslioje padëtyje.

Chirurginis gydymas

Operacija atliekama padarius bendrinænejautrà stacionare ir trunka nuo 2,5 va-landos (jei operuojamas vienas þandikau-lis) iki 5 valandø (jei operuojami abu þan-

26

sveikata

Kepenø transplantacija Lietuvoje?

Marius PAŠKONIS,Jonas JURGAITIS

Kepenø transplantacija – vienas svarbiausiø chirurginio gydymobûdø, taikomø pacientams, kuriems progresuoja kepenø funkci-jos nepakankamumas. Nuo tada, kai pirmà kartà Anglijoje, Kemb-ridþo universitete, Roy‘aus Calne‘o vadovaujama chirurgø briga-da atliko pirmà sëkmingà kepenø transplantacijà Europoje, pra-ëjo beveik 40 metø. Iki 2000 metø Lietuvoje kepenø transplanta-cijos operacijos nebuvo atliekamos, taèiau ligoniø, serganèiø lë-tinëmis kepenø ligomis, buvo visada. Nuo 2000 metø Vilniaus uni-versiteto ligoninëje Santariðkiø klinikose ir Kauno medicinos uni-versiteto klinikose atliktos devynios tokios operacijos, taèiau pir-mosios transplantacijos nebuvo sëkmingos. Prireikë dar penke-riø metø, kad mûsø chirurgai galëtø dþiûgauti – pirma sëkmingakepenø transplantacija Vilniaus universiteto ligoninëje Santarið-kiø klinikose atlikta 2005 m. liepos 25 dienà.

Tai realu!

P. Katausko nuotr. VU ligoninës Santariðkiø klinikø gydytojø komanda po sëkmingos kepenø transplantacijos

27

Persodinti kepenispradëjo amerikieèiai

Kepenø transplantacija tapo realy-be 1963 m., kai Thomas E. StarzlasJungtinëse Amerikos valstijose, Ko-lorado universitete, atliko pirmà ke-penø persodinimo operacijà. Po pir-mos kepenø transplantacijos pacien-tas neiðgyveno. Taèiau jau 1967 m.,atsiradus naujiems imunosupresi-niams vaistams, Thomas E. Starzlasatliko pirmà sëkmingà kepenø perso-dinimo operacijà. Pacientas iðgyvenonet 13 mënesiø. Tais paèiais metaisAnglijoje, Kembridþo universitete,Roy‘aus Calne‘o vadovaujama chi-rurgø brigada atliko pirmà sëkmingàkepenø transplantacijà Europoje.Net ir atliekant daugiau kepenøtransplantacijø ir tobulëjant chirur-ginei technikai vienus metus išgyven-davo vos 15 proc. pacientø. Tokios ne-sëkmës lydëjo dël komplikacijø – sve-timo organo atmetimo reakcijos.1980 metais prasidëjo nauja trans-plantacijos era, nes buvo sukurtasnaujas imunosupresinis vaistas ciklos-porinas, kurá naudojant þymiai suma-þëjo komplikacijø dël organø atme-timo reakci jos ir recipientai potransplantacijos išgyvendavo gerokaiilgiau. Šiuo metu Europoje atlieka-ma 8–21 kepenø transplantacijø mi-lijonui gyventojø. Vienus metus potransplantacijos išgyvena 85 proc., o5 metus – iki 70 proc. pacientø.

Kepenø transplantacijospagrindas – ávairiø srièiøspecialistø komandinis

darbas

Kepenø transplantacija – vienas išsvarbiausiø chirurginio gydymo bûdøpacientams, kuriems progresuoja ke-penø funkcijos nepakankamumas.Pagrindinës indikacijos, kai reikiapersodinti kepenis, yra virusinio he-patito B ir C sukelta kepenø cirozë,pirminë biliarinë cirozë, lëtinis skle-rozuojantis cholangitas, þaibinis ke-penø nepakankamumas. Vien medi-kamentinio gydymo tokiems ligo-niams nepakanka ir daugelis miršta,todël kepenø transplantacija tokiemsligoniams – vienintelë galimybë ið-gyventi.

Iki 2000 metø Lietuvoje kepenø

transplantacijos operacijos nebuvoatliekamos, taèiau ligoniø, serganèiølëtinëmis kepenø ligomis, buvo visa-da. Nuo 2000 metø Vilniaus univer-siteto ligoninëje Santariðkiø kliniko-se ir Kauno medicinos universitetoklinikose atliktos devynios tokiosoperacijos, taèiau pirmosios trans-plantacijos nebuvo sëkmingos, šešipacientai mirë dël ávairø pooperaci-niø komplikacijø. Vien tobulos chi-rurginës technikos èia nepakanka.Sëkmingos kepenø transplantacijospagrindas – ávairiø srièiø specialistødarnus komandinis darbas. Chirur-gai – tik viena iš komandos grandþiø.Gydytojai gastroenterologai ir hepa-tologai parenka ir priþiûri pacientusiki operaci jos, atliekant kepenøtransplantacijà labai svarbus vaidmuotenka gydytojams anesteziologams,

VU Santariðkiø klinikosesëkmingai persodintos

kepenys

Pirma sëkminga kepenø transplan-tacija Vilniaus universiteto ligoninë-je Santariðkiø klinikose atlikta 2005metø liepos 25 dienà. Ligonë, kuriaiatlikta kepenø transplantacija, sirgopirmine biliarine kepenø ciroze. Šiosligos prieþastys vis dar neþinomos. Pa-saulyje pirmine biliarine ciroze serga8–14 þmoniø iš 100 tûkst. gyventojø.Apie 90 proc. ligoniø – moterys. Ke-penø funkcija visiškai sutrinka pra-ëjus 10–12 metø nuo ðios ligos pra-dþios. 55 metø moteriai buvo perso-dintos ðeðiolikametës donorës, þuvu-sios patyrus sunkià galvos traumà, ke-penys. Iki operacijos apie 3 metus li-gonës bûklë nuolat blogëjo. Moteriainieþëjo kûnà, pakito kûno spalva,kraujavo dantenos, ji greitai nuvarg-davo, krito svoris. Visi ðie simptomailabai paûmëjo prieð metus, todël 2004metø gruodþio mënesá gydytojø kon-siliumo metu ligonë buvo átraukta ákepenø transplantacijos laukianèiø-jø sàraðà. 2005 m. liepos 24 dienos va-karà Nacionalinio organø transplan-tacijos biuro darbuotojai praneðëapie donorà. Atlikus imunologiniuskraujo tyrimus bûtent ðiai ligonei do-norinis organas atrodë labiausiai tin-kamas, todël ligonë buvo stacionari-zuota ir paruoðta operacijai. Visastransplantacinis procesas turi bûti ge-rai organizuotas ir vykti sparèiai, neskepenis geriausia persodinti per 12valandø. Tiek trunka vadinamasis ðal-tos iðemijos periodas, kada iðimtosdonorinës kepenys laikomos specia-liame konservuojanèiame tirpale. Vë-liau tikimybë, kad organas funkcio-nuos gerai, gerokai sumaþëja. Todëlvienas ið sëkmingos transplantacijosveiksniø buvo tas, kad viskas buvo at-likta laiku ir ðaltasis iðemijos periodastruko 8 valandas. 2005 m. liepos 25naktá parveþus donorës kepenis pra-sidëjo kepenø persodinimo operaci-ja, kuri tæsësi pusðeðtos valandos.Operuojant buvo naudojama „Belg-hiti“ technika, kurios metu iðimant li-gos pakenktas recipientës kepenisiðsaugoma vientisa apatinë tuðèiojivena ir persodinant nereikia dirbtinëskraujo apytakos. Tai þymiai sumaþi-na centrinës hemodinamikos pakiti-mus ir sudëtinga operacija dël to sau-

kuriø uþdavinys – iðlaikyti stabilià pa-ciento hemodinamikà bei koreguotikitø organø darbà operacijos metu.Po transplantacijos ligonis patenka áintensyvios terapijos skyriaus medi-kø rankas, kur yra priþiûrimas visàpooperaciná periodà, akylai stebint iruþbëgant uþ akiø galimoms kompli-kacijoms. Baigus stacionarinio gydy-mo etapà ir iðleidus pacientà á namus,jo ir transplantuotø kepenø bûklænuolat priþiûri gydytojai hepatologaibei imunologai. Vilniaus universite-to ligoninës Santariðkiø klinikø gydy-tojai kepenø transplantacijai siste-mingai ruoðësi. Penki chirurgai, gy-dytojas anesteziologas, intensyvios te-rapijos gydytojas, gydytojas gastroen-terologas ir operacinës slaugytoja to-bulinosi Berlyno „Charitie“ kliniko-je bei Heidelbergo universitetinëjeklinikoje, tai vieni didþiausiø trans-plantacijos centrø Vokietijoje.

28

gesnë. Ðá bûdà pasiûlë prancûzø chi-rurgas Jacquesas Belghiti 1992 me-tais. Šiuo metu šis metodas taikomasdaugelyje pasauliniø transplantacijoscentrø.

Pirmoji sëkminga kepenø trans-plantacija Vilniaus universiteto ligo-ninëje Santariðkiø klinikose vykosklandþiai. Visos komandinio darbograndys dirbo nepriekaištingai. Ope-ruojant chirurginës technikos ne-sklandumø nekilo, buvo uþtikrintahemostazës kontrolë, netekto kraujokiekis buvo minimalus. Anestezijosefektyvumas bei intensyvios terapijosgydytojø darbas nekëlë abejoniø, pooperacijos ligonæ puikiai priþiûrëjogydytojai hepatologai bei imunologai.Todël galima teigti, kad Vilniaus uni-versiteto ligoninës Santariðkiø klini-kø gydytojai yra pasirengæ sëkmingaipersodinti organus.

Pagrindinë problema –donorø trûkumas

Šiuo metu, Nacionalinio transplan-tacijos biuro duomenimis, kepenøtransplantacijos laukia 10 ligoniø.Kasmet ðalyje reikëtø atlikti iki 30 to-

kiø operacijø, taèiau daugelis ligoniømirðta, nes nesulaukia tinkamo dono-ro. Pagrindinë problema – donorø trû-kumas. Ši problema aktuali ir kitoseðalyse. Apmaudu, kad vis didëjant do-noriniø organø poreikiui, auganttransplantacijas atliekanèiø medikømeistriðkumui, organø donorystei pa-siryþusiø þmoniø skaièius nedidëja.Transplantacijos plëtrà riboja ir ðaly-je priimti ástatymai, pagal kuriuos, jeinëra priešmirtinio paties þmogaus arjo giminiø sutikimo, þuvusiojo orga-nø persodinti negalima. O ir atlikti ðákilnø poelgá, galintá iðgelbëti kitø þmo-niø gyvybes, pasirengæs toli graþu nekiekvienas.

Taèiau nusivilti neverta, ir tai árodospecialistø noras tobulëti ðioje sudë-tingoje medicinos srityje. 2005 metaisVilniaus universiteto ligoninës Santa-riðkiø klinikø parengtas staþuoèiø pro-jektas „Kepenø transplantacijos ágû-dþiø tobulinimas“ gavo Europos Le-onardo da Vinci fondo subsidijà, ku-rios dëka jau 2006 metø sausá aštuonišios klinikos specialistai išvyko á Vo-kietijos Heidelbergo universitetinesklinikas toliau tobulinti komandiniodarbo ágûdþiø bei semtis patirties ke-penø transplantacijos srityje.

Marius Paškonis

Gydytojas abdomina-linis chirurgas, dirbaVilniaus universitetoligoninëje Santariðkiøklinikose. 1998 m. baigëVilniaus universitetoMedicinos fakultetà.Nuo 2003 m. – Vilniausuniversiteto Medicinosfakulteto Gastroenterologijos, nefrologijos,urologijos ir pilvo chirurgijos klinikos dokto-rantas.

Jonas Jurgaitis

Gydytojas abdominali-nis chirurgas, dirba Vil-

niaus universiteto ligoni-nëje Santariðkiø klinikose.1999 m. baigë Kauno me-dicinos universitetà. Nuo

2003 m. – Vilniaus univer-siteto Medicinos fakultetoGastroenterologijos, nef-

rologijos, urologijos irpilvo chirurgijos klinikos dok-

torantas.

Abu doktorantai šiuo metu staþuojasi Vo-kietijoje, Heidelbergo universiteto chirurginë-je klinikoje, kepenø chirurgijos ir transplanta-

cijos srityje.

P. Katausko nuotr.

29

Internetas=narðyklë? Ne!Internetas – tai pasaulinis tarpusavyje

sujungtø kompiuteriø tinklas. Ði sàvokaapibrëþia tik fiziná tinklà, o ne programasar apsikeitimo duomenimis protokolus.

Þiniatinklis (WWW) – viena iš inter-neto paslaugø. Ði sàvoka aprëpia nuolataugantá loginá „voratinklá“, sudarytà iðdaugybës tarpusavyje saitais susietø tin-klalapiø ir panaðios informacijos.

Narðyklë – tai programa, skirta vaiz-duoti þiniatinklio turiná – tinklalapius.

Kadangi þiniatinklio narðymas daþnamvartotojui yra vienintelë jo veikla inter-nete, nieko keista, jog internetas, þinia-

Laisvoji enciklopedija – „Vikipedija“

Vis nesibaigia ginèai dël ðiø terminø. Þodá„byla“ atmetë Vyriausioji lietuviø kalbos ko-misija (VLKK), vietoj jo pasiûliusi naudoti„failà“ arba „rinkmenà“.

Taigi:„Byla“ – lietuviðkas, jau áprastas, taèiau „ið-

brokuotas“ terminas.„Failas“ – áprastas þodis, ir net leistas nau-

doti. Taèiau nelietuviðkos jo ðaknys, todël kaikam atrodo nepriimtinas.

„Rinkmena“ – lietuviškas þodis, taip pat ap-robuotas VLKK, taèiau kol kas dar neprigijæs,todël taip pat turi daug prieðininkø.

Išvada: vartokime terminà „failas“ arba „rin-kmena“.

IT erdvë

„Vikipedija“ – tai laisva internetinë en-ciklopedija, kurià rengti gali visi norintie-ji. 2001 metais atsiradusi kaip gretutinisprojektas šalia kitos, uþdarai ku-riamos enciklopedijos, „Vi-kipedija“ greitai iðpopu-liarëjo ir tapo vienudaþniausiai minimøinformacijos ðalti-niø.

Daug kam „Viki-pedija“ atrodo ne-patikima dël savoatvirumo – esà, kiek-vienas norintysis galine tik patikslinti ar pa-taisyti, bet ir sugadintijoje esantá tekstà ar iškreip-ti jame pateiktus faktus. Taip,tai ámanoma. Taèiau tiek techninëspriemonës, tiek kuriant „Vikipedijà“ su-sibûrusi didþiulë bendruomenë yra atspa-rios tokiems vandalizmo aktams – lygiaikaip ir redaguoti, visada galima pamatytinet maþiausià ir seniausiai padarytàstraipsnio pakeitimà. Kiekvienas skaityto-jas gali palyginti bet kurias dvi straipsnio

Aliejinis kompiuteris

versijas, vaizdþiai pamatyti jø skirtumus.Taip pat lengvai pakeitimus galima anu-liuoti, gràþinti senesnæ straipsnio versijà.

Be to, pakeitimø nereikiaieškoti toli – „Vikipedijoje“

galima matyti naujau-sius visoje enciklopedi-

joje padarytus pakei-timus. Praktika pa-rodë, jog bendruo-menë yra stipri – su-gadinti straipsniailabai greitai patai-somi.Privalumai:

„Vikipedija“ yra vie-na iš iðsamiausiø (jei ne

pati išsamiausia) enciklo-pedijø – angliškoje jos versijo-

je jau dabar sukaupta per 910 tûkst.straipsniø (lietuviðkoje versijoje – per 11tûkst.).

Dël skaitmeninës prigimties „Vikipe-dija“ nepasensta. Pavyzdþiui, iðrinkus Be-nediktà XVI naujuoju Romos Popieþiu-mi, informacija apie tai enciklopedijojeatsirado greièiau nei per valandà.

http://www.wikipedia.org

Enciklopedinis kompiuterijosEnciklopedinis kompiuterijosEnciklopedinis kompiuterijosEnciklopedinis kompiuterijosEnciklopedinis kompiuterijosþinynas.þinynas.þinynas.þinynas.þinynas.

Kaip lietuviškai pavadinti hakerá, laikmenà„flash memory“, studentø mëgstamus pokalbius„chat“, ar galima vartoti terminà „failas“? En-ciklopedinio þodyno rengëjai,padedami ir kompiuterijos, irkalbos specialistø, pateikia ne tikapie 2000 kompiuterijos termi-nø apibrëþèiø, bet ir paaiðkinimø,pavyzdþiø, nemaþai iliustracijø.Kompiuteriø naudotojai ras ko-mandø, mygtukø pavadinimø, þodþiø ir fraziø,daþniausiai matomø kompiuterio ekrane, pa-aiškinimus, taip pat naudingà rodyklæ, tarnau-janèià kaip anglø–lietuviø kalbø þodynëlis. In-ternetiná þodyno variantà galima rasti svetainë-je www.likit.lt.

VVVVV. Dagienë, G. Dagienë, G. Dagienë, G. Dagienë, G. Dagienë, G. Grigas, T. Grigas, T. Grigas, T. Grigas, T. Grigas, T. Jevsikova.. Jevsikova.. Jevsikova.. Jevsikova.. Jevsikova.

Vilnius, TEV, 2005

„Failas“, „byla“ar „rinkmena“?

tinklis ir narðyklë daþnai painiojami, ir vi-sa tai klaidingai vadinama vienu þodþiu –„internetas“.

Pati populiariausia ir labiausiai þinomaþiniatinklio narðyklë ðiuo metu yra „Mic-rosoft Internet Explorer“ (IE). Deja, ke-letà metø apskritai neturëdami konku-rencijos, jos kûrëjai „uþmigo ant laurø“,todël dabar sulaukë rimtø konkurentø –programø „Mozilla Firefox“ bei „Opera“.Jos abi yra saugesnës, paþangesnës ir pa-togesnës negu IE. Deja, daug mëgëjiðkø,o kartais ir profesionaliø tinklalapiøišbandomi tik su IE, todël kartais tokiustinklalapius sunku perþiûrëti kitose nar-ðyklëse.

Nusibodo ûþiantis kompiuteris? Ke-liems vokieèiams, dirbantiems THG kom-piuteriø laboratorijoje, taip pat. Todël jiesugalvojo originalø kaistanèiø jo elemen-tø auðinimo bûdà. Á specialiai tam tiksluisilikonu hermetizuotà permatomà plas-tikiná kompiuterio korpusà jie ástatë pa-grindines kompiuterio plokðtes, o sujun-gæ laidelius tiesiog pripylë á korpusà vir-tuvëje naudojamo augalinio aliejaus. Jisnepraleidþia elektros, todël rizikos, jogávyks trumpas jungimas, nëra. Ir origina-lu, ir pigu, ir paprasta.

Informacijos ir komunikacijosInformacijos ir komunikacijosInformacijos ir komunikacijosInformacijos ir komunikacijosInformacijos ir komunikacijostechnologijos.technologijos.technologijos.technologijos.technologijos.

Vadovëlis skiriamas ðiuolaiki-nëms informacijos ir komunika-cijos technologijoms (IKT), jøesmei ir vietai visuomenëje nag-rinëti. Aptariamos bendrosiosdalyko sàvokos, duomenø ir in-formacijos organizavimas, duo-menø apdorojimo ir mainø tech-nologijos, intelektualiosios tech-nologijos ir sistemos bei elektroninës veiklosir elektroninio verslo technologijos. Siekiamapadëti vartotojams susigaudyti IT ávairovëje iriðprusti IT taikomøjø savybiø srityje.

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2005

Rimvydas Skyrius, Audronë Mikalauskienë,Rimvydas Skyrius, Audronë Mikalauskienë,Rimvydas Skyrius, Audronë Mikalauskienë,Rimvydas Skyrius, Audronë Mikalauskienë,Rimvydas Skyrius, Audronë Mikalauskienë,LLLLLaima Zalieckaitë.aima Zalieckaitë.aima Zalieckaitë.aima Zalieckaitë.aima Zalieckaitë.

Parengë Rimas KUDELIS

Privalumai:tyla – nebeûþia auðintuvai;išskirtinumas – tokiø kompiuteriø tik-

rai nerasite daug.Trûkumai:rûpestis dël ðvaros – keièiant vienà ar

kità dalá, kompiuterio detales tenkakruopðèiai nuvalyti. Be to, jei korpusasstaiga taptø nesandarus, laiku to nepaste-bëjus rizikuojama ne tik priterðti vietà,kur stovi kompiuteris, bet ir perkaitintipatá kompiuterá.

Rizika pakenkti plastmasinëms ir gu-minëms kompiuterio detalëms. Aliejauspoveikio joms iðradingieji kompiuterinin-kai iðtirti nespëjo, todël pataria vietojealiejaus naudoti maðininæ alyvà.

30

tradicijos ir tæstinumas

Knygriðystë – knygos áriðimo ama-tas, jo pradþia siekia IV–V a. JauEgipto papirusai bûdavo meniðkaiapipavidalinami ar laikomi dekoruo-tose dëþutëse. Pradëjus gaminti dip-tichus – dvi ar kelias suriðtas vaðkuo-tas senovës graikø ir romënø raðymolenteles – vienodo formato lentelësebuvo iðgræþiamos skylutës ir jos vir-vute suriðamos á vienà knygà, vadina-màjá kodeksà. Ið vaðkiniø lenteliø ko-dekso atsirado pergamento kodeksas,o ið ðio – mûsø dabartinë knyga. Per-gamentiniam kodeksui apsaugoti prie

tradicijos

Knygriðystë Vilniuje:

Snieguolë MISIÛNIENË

Pasaulyje meninë knygriðyba turi senas tradicijas, o Lietuvoje meniðkai áriðtosknygos pasirodë XV a. pradþioje. Lietuvos bibliotekose saugoma tûkstanèiai XV–XVII a. knygø, kuriø dauguma buvo áriðta Lietuvoje. Knygriðystës tradicijos Lietu-voje dar gyvos. Knygø áriðimo amato paslapèiø þmonës iðmoksta vienas ið kito.Ðiuo metu knygriðystë atgimsta, profesionaliai ir meniðkai áriðta knyga, kaip in-dividualumo ir kûrybiðkumo iðraiðka, sulaukia vis daugiau dëmesio.

jo ið vienos ir ið kitos pusës buvo tvir-tinamos lentelës, reèiau – stori odosgabalai. Tai knygos apdarø ir knygosgrafiðko apipavidalinimo meno pra-dþia.

Pasaulyje meninë knygriðyba turisenas tradicijas, o Lietuvoje menið-kai áriðtos knygos pasirodë XV a. pra-dþioje. Lietuvos feodalinës valstybëslaikais Vilnius buvo knygriðystës cen-tras, kuriame niekada nestigo gerøknygriðiø, o 1579 m. ákûrus Vilniausuniversitetà, Vilniui tapus svarbiu Ry-tø Europos mokslo ir kultûros cen-tru, spausdintø knygø, o tuo paèiu irknygriðystës amato poreikis dar la-biau išaugo.

Apie XVI a. Lietuvos knygriðius duo-menø iðliko nedaug, iðskyrus jø darbus,kurie rodo gana aukðtà meno lygá. Spë-jama, kad Vilniaus knygriðiai susibûrë ácechà XVI a. pabaigoje. Istorikø surinktiduomenys rodo, kad XVI a. Vilniuje dir-bo ne maþiau kaip 14, o XVII amþiauspirmoje pusëje – ne maþiau kaip 22knygriðiai. Þinios apie knygriðius neið-samios, todël gali bûti, kad tuo laiku Vil-niuje jø dirbo daug daugiau (knygriðys-tës tyrinëtojui Edmundui Laucevièiuipavyko iðaiðkinti 130 knygriðiø, dirbusiøLietuvoje XVI–XVIII a.).

Vilniuje nestigogerø knygriðiø

Knygriðiai praðëapsaugoti jø interesus

31

1664 m. Vilniaus miestoknygriðiø cecho vyresnieji krei-pësi á tuo metu Vilniuje buvu-sá karaliø Jonà Kazimierà irpraðë apsaugoti cecho nariusnuo visokiø neteisybiø, kuriasjie esà patiria mieste. Iðklau-sæs knygriðiø nusiskundimø,Jonas Kazimieras 1664 m.birþelio 8 d. pasiraðë naujàprivilegijà ir potvarká – kaipVilniuje knygriðiø cechas tu-ri veikti ir kaip jo nariai turielgtis.

Remdamiesi privilegijos10 straipsniu, knygriðiø cecho vyres-nieji papraðë Vilniaus magistratà ap-saugoti jø interesus, ávesti ceche tvar-kà. 1665 m. sausio 28 d. Vilniaus mies-to burmistrai ir tarëjai patvirtinoknygriðiø cecho statutà. Statuto punk-tai nuraðyti ið Krokuvos knygriðiø ce-chui duotos privilegijos, o ši buvo nu-raðyta nuo Vokietijos miestø knygri-ðiø cechø statutø. Naujajame 1664 m.Vilniaus knygriðiø cecho statute mi-nimi ir futliarininkai, kuriems skirtikai kurie statuto straipsniai. Bendrasðiø amatininkø cechas vadinamas Vil-niaus knygriðiø ir futliarininkø cechu.

Lietuvos bibliotekose saugomatûkstanèiai XV–XVII a. knygø, ku-riø dauguma buvo áriðta Lietuvoje(nustatyta, jog dalá garsiosios Lietu-vos didþiojo kunigaikðèio ÞygimantoAugusto bibliotekos knygø áriðo Vil-niaus knygriðiai).Tai prabangiosbaþnytiniø apeigøknygos, iðtaigingifoliantai, kuriøapdarai – oda ap-trauktos lentos suinkrustacijomis,papuoðtos metalokampais ir sagti-mis arba áspaustuodoje ornamen-tu, – rodo Vil-niaus auksakaliøir knygriðiø meistriðku-mà, në kiek ne maþesná uþ VakarøEuropos meistrø.

XVIII a. knygriðiø cecho veikla nu-trûksta. Sunku visiems, nes kraðtas,

o ypaè Vilnius, ne kartà buvonusiaubtas karø ir stichiniø nelaimiø.Po treèiojo padalijimo (1795 m.), þlu-gus Abiejø Tautø valstybei, Lietuvabuvo ájungta á Rusijos imperijà. Ne-trukus èia ásigaliojo Rusijos ástatymai,o 1794 metais, dar iki oficialaus pa-dalijimo, Vilniuje buvo ávesta caro ka-riuomenës cenzûra, kuri tiesiogiaiveikë ir reguliavo spaustuviø ir kny-gø leidybos reikalus.

XIX a. knygø áriðimas rankomis bu-vo pamirðtas, nes knygas pradëta ári-ðinëti maðinomis spaustuvëse. Menið-kai buvo áriðamos tik uþsakomos re-prezentacinës knygos. XIX–XX a.pradþios laikotarpis dar maþai tyrinë-tas, todël þiniø apie meninæ knygri-ðystæ nëra daug.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepri-klausomybæ, o Lenkijai okupavus Vil-

niaus kraðtà, valstybi-nis ir kultûrinis gyve-nimas persikëlë áKaunà. Jaunai Lietu-vos valstybei reikëjokvalifikuotø tarnauto-jø. TarpininkaujantÐvietimo ministerijaiLietuvos jaunimas bu-vo siunèiamas mokytisá Europos ðalis. Tokiubûdu 1934 m. TadasLomsargis (1905–1942) – pirmasis lietu-viø meninës knygriðys-tës profesionalas – iðvy-

ko á Prahos valstybinæ grafikos mo-kyklà mokytis knygriðystës ir meninioknygos áriðimo. Prahos knygriðiø mo-kykla, kuri buvo veikiama prancûzið-kosios art deco mados, suformavoT. Lomsargio knygriðybos stiliø. Odi-niai jo knygø áriðimai – beveik chres-tomatinis art deco pavyzdys. T. Lom-sargis iðtobulino odos ir popieriausmeninio dekoravimo, inkrustavimobûdus, knygø apdaro medþiagø tech-nologijà; áriðimams naudojo spalvø irðrifto kompozicijas ið odos, lakðtinioaukso, ðilko, popieriaus. Moderniai irskoningai projektavo knygas, derinoáriðimo meninæ iðvaizdà pagal turiná,þanrà, paskirtá ávairioms skaitytojøgrupëms. Ðalia T. Lomsargio minëti-nas ir knygriðys Kazys Lukoðevièius.1936 m. rudená gavæs Klaipëdos „Ry-to“ bendrovës stipendijà, jis studija-vo Vokietijoje – Miunchene lankë Vo-kietijos spaustuvininkø meistrø mo-kyklà.

Lietuvos knygriðiaimokësi Europoje

Vilniaus knygriðiainenusileido VakarøEuropos meistrams

32

Kaune ketvirtojo deðimtmeèio pa-baigoje buvo apie 30 individualiai dir-banèiø knygriðiø ir kelios didesnësknygriðyklos. Tuo metu amatininkaiknygas áriðinëjo mokykliniø vadovë-liø pavyzdþiu, kad tvirèiau laikytøsi irlapai nebyrëtø. Net ir puoðniausi, do-vanoms skirti áriðimai meniðkumu ne-pasiþymëjo. Nors neturëjo geros tech-nikos, darbo jiems netrûko, nes leidi-niai, net ir prabangûs, ið Lietuvosspaustuviø plaukë su nepatvariais po-pieriniais virðeliais, tik sulankstytais,bet neapipjautais, prastai susiûtaislankais ar sukabintais viela, greitai at-siklijuojanèiomis nugarëlëmis. Kny-gos áriðimas pamaþu tapo vis reikð-mingesne lietuviðkø leidiniø kultûrosdalimi, atsirado naujoviðki faktûrosbandymai: raðtuota pilka ir spalvotadrobë, áriðimas „á ðiaudelius“. Daili-ninkai grafikai (Jonas Juozas Burbair kt.) taip pat buvo kvieèiami kurtiknygø áriðimo projektus. Karas irvokieèiø okupacija privertë ðá darbàbaigti. Kauno sunkiøjø darbø kalëji-me 1942 m. þuvus T. Lomsargiui, ne-þinia kaip susiklosèius K. Lukoðevi-èiaus likimui (jo darbai taip pat neið-liko), profesionali meninës knygriðys-tës tradicija sunyksta.

Apie 1950 metus dailiàjà knygriðys-tæ atgaivina kitø specialybiø meninin-kai, taèiau labai siauroje srityje. Di-delá vaidmená èia suvaidino Kauno„Dailës“ kombinato odos gaminiøateljë vadovas Voldemaras Manomai-tis. 1953 m. dailininkas lankësi Esti-jos odos dirbtuvëse. Jis pasikvietë iðTalino specialistà konsultuoti Lietu-vos odininkus. Taip buvo patobulintiodos dekoravimo bûdai. 1958 m. pa-

gal V. Manomaièioetalonus pagaminti dir-biniai tarptautinëje pa-rodoje Briuselyje pelnëaukso medalá. Taèiaumeninës knygriðystës pa-dëtis nepakito, nes meni-ninkø veikla apsiribojodaugiausia suvenyrø ga-myba. Ávairiose parodoseðalia galanterinës paskir-ties odos dirbiniø buvoeksponuojamos knygos,susiûtos ið tuðèiø baltølapø, uþraðø knygelës.Pokario metais Sovietø

Sàjungoje meninio odos apdir-bimo specialistus rengë vienintelis

Talino dailës institutas. Pirmieji Lie-tuvos menininkai Estijos institutà bai-gë 7-ojo deðimtmeèio pradþioje. Ðian-dien jie priklauso vyresniajai dailinin-kø kartai, atkûrusiai meninës odostradicijas. Kauno ir Vilniaus „Dailës“kombinatuose buvo kuriami ir gami-nami dailiosios odos dirbiniai – sve-èiø knygos, fotoalbumai, uþraðø kny-gelës, dokumentø aplankai ir kt.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomy-bæ, pradëjus veikti laisvai rinkai, stei-gësi privaèios kûrybinës studijos. Lie-tuvos dailininkai vël atranda knygà irjos tekstà. Kurti ir eksponuoti savodarbus pradeda Zita Kreivytë, Ri-mantas Dûda, Auðra Petroðkienë,Dalia Marija Ðaulauskaitë, RamutëToliuðytë, Þymantë Þindulienë ir ki.

Meninës knygriðybos esmë yra ta,kad menininkas ima neáriðtus knygoslapus, juos lanksto, siuva, karpo, da-ro jai virðelá – odiná, mediná ar ap-trauktà medþiaga. Knygos áriðimas,kaip ir kiekvienas meno kûrinys, at-spindi savo epochà, vietà, to laiko sti-liø bei madà. Knygos virðelis turi at-spindëti ar papildyti knygos turiná.Ðiuo metu knygriðystë atgimsta, pro-fesionaliai ir meniðkai áriðta knyga,kaip individualumo ir kûrybiðkumoiðraiðka, sulaukia vis daugiau dëme-sio.

1991 m. dailininkø grafikø LinoJablonskio, Kæstuèio Grigaliûno,Mindaugo Navako, Kæstuèio Vasiliû-no iniciatyva buvo surengta pirmoji„Dailininko knygos“ paroda, kuriojeatsispindëjo kûrëjo netradicinis po-þiûris á knygos formà, naudojamas

medþiagas, tekstà bei iliustracijas. Taibuvo postûmis knygriðiams restaura-toriams, dailininkams, studijavusiemsknygriðystæ Taline, priminti visuome-nei meninës knygriðystës tradicijasLietuvoje. „Baltø lankø“ leidykla1997 m. birþelio mën. eksponavo perbeveik 5 metus leidyklos iðleistas kny-gas. Taip pat vyko meninio knygø ári-ðimo paroda konkursas (pasak prof.Domo Kauno, nuo prieðkario laikøLietuvoje panaðaus konkurso nebu-vo), kurio tikslas – skatinti knygoskultûrà Lietuvoje. Norà dalyvauti pa-reiðkë knygø restauratoriai ið biblio-tekø, o ne dailininkai, kaip buvo ti-këtasi. Konkurso metu paaiðkëjo, kadknygriðystës tradicijos Lietuvoje dargyvos. Knygø áriðimo amato paslap-èiø þmonës iðmoksta vienas ið kito.

Nuo 1999 m. Lietuvoje rengiamitarptautiniai meninës odos simpoziu-mai „Knyga“ (organizatorë AuðraPetroðkienë), kuriø tikslas – suburtivisus meninio knygos áriðimo þanràpuoselëjanèius Lietuvos dailininkusodininkus, nes knygos áriðimas – vie-na ið pagrindiniø meninio odos apdir-bimo srièiø. Taèiau tik keletas ið jø do-misi profesionalia knygriðyste.

Knygriðiø restauratoriø darbo spe-cifika bei meninë veikla paskatinoprofesionalius restauratorius ir ben-draminèius menininkus vienytis – taipneleisti sunykti knygriðystës amatui.2003 m. geguþës 22 d. vienuolika kny-gos restauratoriø: iš Vilniaus univer-siteto bibliotekos – Cezaris Poliake-vièius, Jonas Daunoravièius, RimasSupranavièius, Sigitas Tamulis; iš Lie-tuvos mokslø akademijos bibliotekos– Laima Burneikienë, Graþina Sma-liukienë, Edita Kerðulytë, Tatjana Be-lokurskaja ir Lietuvos nacionalinësMartyno Maþvydo bibliotekos – Auð-ra Vaitiekûnaitë, Raimunda Vasi-liauskienë, Elona Marija Loþytë beidu dailininkai odininkai: Rimas Dû-da ir Ferdinandas Saladþius ásteigëVilniaus knygriðiø gildijà. Tai senasknygriðystës tradicijas Lietuvoje tæ-sianti visuomeninë organizacija. Gil-dijai rûpi ne tik formali knygos ap-daila, bet ir áriðimo konstrukcija; sie-kiama vël sujungti amatà, meistriðku-mà ir menà, plëtoti knygriðystæ. Ákur-

Po nuosmukio – vël atradimai

Amato mokosi vieni ið kitø

Knygriðiai restauratoriaiásteigë savo organizacijà

33

toji knygriðiø gildija tæsia nuo XVIamþiaus iki 1893 metø gyvavusio Vil-niaus knygriðiø cecho tradicijas. Vil-niaus knygriðiø gildijos simbolis –ovalo viduryje raidës VKG (G rai-dë – stilizuotas knygriðio árankis, odosskutimo peilis); ovalo virðutinëje da-lyje uþraðas „Vilniaus knygriðiø gildi-ja“, apatinëje dalyje lotyniðkas uþra-ðas „Sodalitas Introligatorum Vilnen-sium“.

Pirmà kartà visuomenei gildija pri-sistatë 2004 m. sausio 20 d. Vilniausmiesto rotuðëje, á kurià knygriðiai su-sirinko po Šv. Miðiø Bernardinø baþ-nyèioje. Nuo 2001 m. kiekvienais me-tais sausio 20-àjà – ðv. Sebastijono(Vilniaus knygriðiø cecho globëjo)dienà – Bernardinø baþnyèioje laiko-mos Ðv. Miðios uþ Vilniaus mieste gy-venusius ir dirbusius knygriðius.

2004 m. vasario 19–22 d. vykusiojeKnygø mugëje gildija pristatë Vil-niaus universiteto bibliotekos dar-buotojø Nojaus Feigelmano, IrenosDaugirdaitës, Petro Raèiaus pareng-to katalogo „Vilniaus universitetobibliotekos paleotipai“ áriðimus. Lei-dinys skirtas Vilniaus universitetoákûrimo 425-osioms metinëms pami-nëti. Tø paèiø metø rugsëjo–spaliomënesiais Vilniaus universiteto bib-liotekos parodø stenduose buvo eks-ponuojami L. Burneikienës, A. Vai-tekûnaitës, J. Daunoravièiaus, R. Su-pranavièiaus, S. Tamulio, G. Smaliu-kienës, T. Belokurskajos, F. Sala-

dþiaus, C. Poliakevièiaus „Paleotipø“áriðimai. Pasibaigus parodai knygosbuvo iškilmingai padovanotos Vil-niaus universiteto bibliotekai.

Su Vilniaus knygriðiø gildijos nariøkûryba buvo galima susipaþinti ir2004 m. rugsëjo 17–18 d. vykusioseSostinës dienose. 2005 m. gegu-þës 7 d. Europos dienos ðventëje gil-dijos nariai rodë knygø áriðimo stak-les, aiðkino jø veikimà, knygos áriði-mo procesà, o geguþës 16 d. Lietuvosnacionalinës UNESCO komisijos pa-rodø salëje buvo organizuotas TadoLomsargio 100-øjø gimimo metiniøpaminëjimas ir paroda „Atmintis“,kurioje eksponuoti ir Vilniaus knyg-riðiø gildijos nariø autoriniai darbai.

Vilniaus knygriðiø gildijos nariøtikslas – tæsti amato tradicijas, keltinariø meistriðkumà, rengiant ávairiusseminarus, staþuotes, pasitarimus,konferencijas, gildijos nariø darbøparodas. Siekiama keistis informaci-ja su analogiðkomis uþsienio ðaliødraugijomis ir specialistø delegacijo-mis, atstovauti Lietuvai tarptautinë-se organizacijose. Dalyvaudami knyg-riðybos parodose, tarptautiniuosesimpoziumuose, miesto ðventëse, mo-kyklø renginiuose gildijos nariai po-puliarina rankomis áriðtas knygas,knygriðybos menà, jungiantá amatà,meistriðkumà ir menà, moko jaunusþmones knygriðystës. Knygriðiai ben-drauja ir su veiklà atgaivinusiomis ða-lies keramikø bei auksakaliø gildijo-

mis. 2004 m. kovo 8 d. Ðv. Prancið-kaus Maþesniøjø broliø ordino (Pran-ciðkonø Maþesniøjø broliø observan-tø – OFM) Lietuvos Ðv. Kazimieroprovincijos provincijolas dr. kun. Si-gitas Benediktas Jurèys paskyrë bro-lá kun. Algirdà Malakauskà Vilniausknygriðiø gildijos kapelionu. Tai reikð-mingas ávykis gildijos veikloje.

Vilniaus knygriðiø gildija renka irpublikuoja knygriðystës istorijos, te-orijos, praktikos ir metodikos me-dþiagà. Gildijos planuose – surinktiarchyvà ir bibliotekà (knygø rinkiná)apie knygriðybà. Nors ir neturëdamasnuolatinës vietos, rinkinys bûtø pri-einamas visiems besidomintiems ðiuomenu. Pirmàjà knygà apie knygriðys-tës menà „Maestri rilegatori per il„Cantico Delle Creature“ (Roma,2002, t. 1–2) Vilniaus knygriðiø gildi-jai padovanojo XXVII knygos mëgë-jø draugijos XII narys Vytautas Pet-niûnas, tuo pratæsdamas ðios draugi-jos prieðkario tradicijà puoselëti irpropaguoti knygos menà.

Istorijos verpetuose nutrûkusi me-ninës knygriðystës tradicija atgimsta,jos puoselëtoja – Vilniaus knygriðiøgildija, vienijanti dabartiniø meniniøáriðimø kûrëjus, remiasi T. Lomsar-gio þodþiais: „…kad knyga yra ne vienpavieniø asmenø, bet ir visos tautoskultûrinio lygio matas; ji turës atei-nanèioms kartoms paliudyti dabarti-nius mûsø dvasios turtus“.

Tarp VU bibliotekos Restauravimoskyriuje dirbanèiø restauratoriø – ðeðiknygriðiai, ið kuriø keturi – Vilniausknygriðiø gildi jos nariai, turintysaukðèiausià restauratoriaus kategori-jà. Jau restauruotas senàsias knygasjie áriða naudodami senoviná áriðimobûdà. Visø pirma jie restauruoja kiet-virðius, virðeliø odà arba pergamen-tà, atstato trûkstamas vietas; daugdarbo reikalauja metaliniø uþsegimørestauravimas, trûkstamø detaliø pa-gaminimas.

Knygriðiai restauratoriai ne tik me-niðkai áriða naujas knygas, bet ir res-tauruoja bibliotekoje sukauptà di-dþiulá kultûros paveldà, svarbø nevien Lietuvai, bet ir Europai.

Knygriðiø gildijos nariai sostinëje vykstanèiose ðventëse demonstruoja knygøáriðimo stakles, aiðkina amato subtilybes

VU restauratoriai naudojasenovinius knygø áriðimo

bûdus

34

tradicijos

Teologijos daktaro laipsnio suteikimasMotiejui Kazimierui Sarbievijui

Jau keliolika metø Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþ-nyèioje iðkilmingai suteikiami garbës daktarø vardai,teikiami diplomai bakalaurams ir magistrams. Tai se-nojo Vilniaus universiteto tradicijø tàsa, liudijanti apieanalogiškas to meto Europos universitetø moksliniølaipsniø teikimo formas. Deja, autentiškos informaci-jos apie tai turime nedaug. Þemiau pateikiame iðtrau-kà ið Stanislovo Rostovskio knygos „Jëzuitø ordino Lie-tuvos provincijos istorija“ (S. Rostowski, LitvanicarumSocietatis Jesu Historiarum provincialium pars prima.– Vilnae, 1768. P. 339–340) apie teologijos daktarolaipsnio suteikimà Vilniaus universiteto profesoriui,þymiausiam Baroko epochos poetui Motiejui Kazimie-rui Sarbievijui 1636 metø liepos 5 d. Tai vieninteliskol kas þinomas ðaltinis Lietuvoje, kuriame apraðomavisa ðio pobûdþio iðkilmiø eiga bei ceremonialas.

Publikaci jà parengë ir tekstà iðvertë prof. Eugenija ULÈINAITË

M. K. Sarbievijus. Carmina. Strasbûras, 1803

M. K. Sarbievijaus 1631–1633 m.VU skaitytø teologijos paskaitø konspektas

Kai karalius1 atvyko á Vilniø pagerbti sa-vo dieviðkàjá prosenelá2 , kità dienà, lydimasdaugybës didikø, jis aplankë Akademinækolegijà. Ið anksto áspëjo Akademijos rek-toriø, jog tarp kitø dalykø norëtø, kad jopoetas, teologas ir pamokslininkas Sarbie-vijus liepos 5 dienà bûtø papuoðtas laurais3.

Taigi tà dienà Akademijos baþnyèioje, da-lyvaujant karaliui ir gausybei þmoniø, ávy-ko áspûdingos iðkilmës. Kartu su Vladislo-vu ir jo seserim Ona4, tarp daugelio kitøsveèiø, dalyvavo Romos popieþiaus lega-tas5. Kai didikai susëdo, o karalius tarp jøatsisëdo á sostà, prasidëjo giedojimas, susi-dedàs ið daugybës choraliniø giesmiø, se-kusiø viena po kitos. Jam pasibaigus, lau-rais papuoðtas akademikas6, kreipdamasis

35

1 Vladislovas IV Vaza (1595–1648) – Lietuvos didysis kuni-gaikðtis ir Lenkijos karalius, Zig-manto III Vazos (1568–1632) sû-nus.

2 Kazimieras (1458–1484) – Len-kijos karalius ir Lietuvos didþiojokunigaikðèio Kazimiero Jogailai-èio sûnus, 1604 m. paskelbtasðventuoju, palaidotas Vilniaus Ar-kikatedroje. 1636 m. rugpjûèio14 d. jo palaikai buvo perkelti ánaujà koplyèià, funduotà Zigman-to III Vazos. M. K. Sarbievijus taproga pasakë pamokslà.

3 Papuošti laurais šiuo atveju reiš-kia suteikti moksliná laipsná. Þr.„Akademijos laurai“ (LaureaeAcademicae). Vilnius: Vilniausuniversiteto leidykla, 1997.

4 Ona Konstancija (1619–1651)Ldk Þygimanto III ir KonstancijosHabsburgaitës dukra. 1642 m. ið-tekëjo uþ Noiburgo kunigaikðèioPilypo Vilhelmo. Pamaldi, gero bû-do, tëvynainiø buvo mylima.

5 Marijus Filonardi – PopieþiausUrbono VIII legatas Lenkijoje irLietuvoje Vladislovo IV Vazos val-dymo metais.

6 Jonas Ryvockis (1599–1666) –filosofijos ir laisvøjø menø dakta-ras, po Sarbievijaus dëstæs reto-rikà Vilniaus universitete, dauge-lio teologiniø, biografiniø, proginiøveikalø autorius. „Laurais papuoð-tas“ ðiuo atveju reiðkia „turintismoksliná laipsná“.

7 Manoma, kad minëtàjá skeptràVilniaus akademijai padovanojokaralius Vladislovas IV Vaza1632 m., áþengæs á sostà. Per ið-kilmes skeptras buvo neðamasant aksominës pagalvëlës uþ rek-toriaus. Ðios tradicijos laikytasi ikiUniversiteto uþdarymo 1832 m. Poto jis buvo perduotas Vilniaus me-dicinos-chirurgijos akademijai(M. Baliñski, Dawna AkademiaWileñska. – Petersburg, 1862. P.128). Šiuo metu skeptras yra Er-mitaþo muziejuje Sankt Peterbur-ge.

8 Nuo to laiko þiedo uþmovimasgavusiam daktaro laipsná tapo tra-dicija. Manoma, kad þiedas, kuráVladislovas IV uþmovë Sarbievi-jui, dingo prieð 1812 metus. Vie-toj jo buvo padarytas kitas ir ce-remonija tæsiama iki Universitetouþdarymo 1832 m. (J. Bieliñski,Uniwersytet Wileñski. Kraków,1899–1900. T. I. P.469).

á karaliø ir didikus, pasakë kalbà. Prie val-dovo kojø ant pagalvëlës buvo padëta áþy-mi ðios Akademijos nuosavybë – skep-tras. Karalius neleido, kad ðis mokslo pa-puoðalas taip gulëtø. Taigi paëmë skep-trà ir, iðreikðdamas savo palankumà, átei-kë já oratoriui, vieðai patvirtindamasAkademijos teises ir privilegijas7. Á tai at-sakydamas, daktarø senatas atsistojo. Ta-da provincijos valdytojas Jokûbas La-chovskis, kuris dalyvavo kaip Akademi-jos kancleris, pasakë kalbà apie daktaropareigas ir apie iðmintingøjø valdovø ðlo-væ. Tada pirmiausia jis pats, o paskui kitidu teologijos magistrai, iðbandydami[Sarbievijaus] þinias, davë jam klausimusið paèiø giliausiø teologijos dalykø, á ku-

M. K. Sarbievijus. Lyricorum libri tres... Antverpenas, 1630

riuos jis turëjo atsakyti. Po to, pagal Tri-dento baþnytinio susirinkimo nuostatus,nutariama jam suteikti daktaro laipsná.Popieþiaus legatas paima [ir skaito] aka-deminæ priesaikà. [Sarbievijus] papuoðia-mas Akademijos insignijomis, tarp jø ka-raliaus þiedu, kurá Jonas Gembickis, ka-raliaus kanceliarijos prefektas, paëmë iðvaldovo. Ðià dovanà ir ðiandien tebesau-go akademikai tarp kitø savo papuoða-lø8. Kadangi naujasis daktaras savo pro-fesijos dëka buvo geras oratorius, iðkal-bingai ir pakiliai jis dëkojo valdovui – iðpradþiø savo, paskui kolegijos, paskui vi-so jëzuitø ordino vardu. Po daktaro kal-bos sekë didikø sveikinimai. Juos uþbai-gë muzika ir chorai.

36

paveldas

Rinkinio pradþia – paskutiniø Jogailai-èiø, tëvo ir sûnaus Þygimanto Senojo irÞygimanto Augusto autografai. Kazimie-ro Jogailaièio sûnus, Jogailos anûkas Þy-gimantas Senasis ásako Vilniaus vaivadai,LDK kancleriui, Bielsko ir Mozyriaus se-niûnui ponui Albertui Goðtautui gràþintiponui Aleksandrui Chodkevièiui á Zablu-dovo dvarà 22 tarnybas þmoniø. Raðtaspatvirtintas autentiðku karaliaus paraðuir LDK antspaudu. Rašyta Krokuvoje1523 m. liepos 3 d. senàja slavø kalba. Mu-ziejaus fonduose saugomi du ÞygimantoSenojo sûnaus Þygimanto Augusto auto-grafai. Tai privilegijø á valdomà þemæ pa-tvirtinimai. Sekant LDK tradicija, jie irgiraðyti senàja slavø kalba. Karaliaus Þygi-manto Augusto autografai ryðkûs, lengvaiáskaitomi: „Sigismundus Augustus Rex“.

Muziejuje saugomas ir Vilniaus univer-siteto ákûrëjo karaliaus Stepono Batoro

Lietuvos valdovøautografai

(Ið VU bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniø)

Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniuosesaugomi 26 autentiðki Lietuvos valdovø paraðai. Keletà perga-mentø su valdovø paraðais muziejus yra gavæs dovanø ið priva-èiø asmenø, taèiau daugumà autografø ásigijo antikvariatuosearba pirko tiesiogiai ið privaèiø asmenø. Ðio rinkinio iðliekamo-ji vertë didþiulë, tai muziejaus fondø pasididþiavimas.

Karaliaus Jono Sobieskio privilegija su karaliaus paraðu „Jan Król“ir LDK antspaudu. Popierius. Þolkevas, 1694 m. sausio 7 d.

KaraliausAugusto II Sakso privilegija su karaliaus paraðu

„Augustus Rex“ ir LDK antspaudu.Popierius. Varðuva, 1720 m. kovo 2 d.

Lietuvos didysis kunigaikðtis ir Lenkijoskaralius Þygimantas Augustas. Litogra-fija, XIX a. Ið „Musée Archéologique deWilno“.

autografas. Jis padëtas sprendþiant ginèàdël þemës, sprendimas rašytas Gardine1582 m. liepos 6 d. senàja slavø kalba. Ka-raliaus paraðas kaligrafiðkas, lotynø kal-ba: „Stepanus Rex“.

Mirus karaliui Steponui Batorui, Lie-tuvà valdë trys Vazø dinastijos valdovai.Vazos (ðved. Vasa) 1523–1654 m. valdëÐvedijà, o 1587–1668 m. – Lenkijà ir Lie-tuvà. Dinastijà ásteigë Ðvedijos iðvaduo-tojas, dabartinës ðvedø valstybës ákûrëjaskaralius Gustavas I Vaza. Gustavo Vazossûnus, Suomi jos kunigaikštis Jonas1562 m. vedë Kotrynà Jogailaitæ. Mirusvyresniajam broliui, Ðvedijos karaliui Eri-kui XIV, Jonas III Vaza tapo Švedijos ka-raliumi. 1566 m. birþelio 20 d. Gripshol-me (Ðvedija) gimë Zigmantas Vaza, vie-nintelis Jono III Vazos ir Kotrynos Jogai-laitës sûnus. Vardas buvo duotas senelioÞygimanto Senojo ir dëdës ÞygimantoAugusto atminimui. Kotryna Jogailaitë ið-auklëjo savo sûnø katalikiðka dvasia, ti-këdama, kad kada nors jis uþims protëviøsostà. Tëvas Ðvedijos karalius Jonas III ið-këlë sûnø pretendentu á Lenkijos ir Lie-tuvos sostà jau per pirmàsias dvi elekci-jas, bet dël vaikiðko amþiaus ZigmantasVaza karaliumi nebuvo iðrinktas. Tik mi-rus Steponui Batorui atsirado reali progauþimti Lenkijos ir Lietuvos sostà. TarpLietuvos ir Lenkijos gyventojø buvo gyvalegenda, kad kaþkur uþ jûrø mariø gyve-na tikras jogailaitis. Zigmanto Vazos ið-rinkimà aktyviai rëmë teta, Stepono Ba-toro naðlë Ona Jogailaitë. 1587 m. rugpjû-èio 19 d. Zigmantas Vaza buvo iðrinktasLenkijos ir Lietuvos karaliumi. Netrukusjis iðsilaipino Gdanske ir tø paèiø metøgruodþio 27 d. Krokuvoje buvo karûnuo-tas. Lietuvà ir Lenkijà pradëjo valdyti Va-zø dinastija. Mirus tëvui Jonui III Vazai,1592 m. Zigmantas Vaza buvo karûnuo-tas Ðvedijos karaliumi. 1599 m. jo dëdë,jaunesnysis Gustavo Vazos sûnus Karolissukëlë maiðtà ir nuvertë Zigmantà Vazànuo Ðvedijos karalystës sosto. Taip prasi-dëjo nesibaigiantys karai tarp Respubli-

Vytautas GRICIUS

37

kos ir Ðvedijos. Po Zigmanto Vazos mir-ties Lietuvà ir Lenkijà valdë jo vyriausiassûnus Vladislovas Vaza (1632–1648).Šiam mirus Lenkijos ir Lietuvos karaliu-mi buvo iðrinktas jo brolis Jonas Kazimie-ras. Iðvargintas begaliniø karø ir bajorøsavivalës, 1668 m. Jonas Kazimieras atsi-sakë sosto ir iðvyko á Prancûzijà, tuo baig-damas Vazø dinastijos valdymà Lietuvo-je. Ðvedijoje Vazø valdymas tæsësi iki 1654metø, kai karalienë Kristina ið Vazø gimi-nës atsisakë sosto ir perëjo á katalikø ti-këjimà.

Karaliø Vazø autografø kolekcija mu-ziejuje ypaè gausi: jà sudaro 4 ZigmantoVazos, 3 Vladislovo Vazos ir 4 Jono Kazi-miero Vazos autentiðki paraðai. Ið jø iðsi-skiria Zigmanto Vazos privilegija, patvir-tinanti Hermano Foko naðlei feodo teisesá Rezeknës valdas Vidþemëje (Latvija).Privilegija raðyta 1592 m. spalio 9 d. Vil-niuje, lotynø kalba ant pergamento, pa-tvirtinta autentiðku karaliaus paraðu, LDKantspaudu ir karaliaus sekretoriaus, no-taro Jeronimo Valavièiaus bei LDK kanc-lerio Leono Sapiegos paraðais su dviemvaðkiniais antspaudais. Karaliaus parašas„Sigismundus Rex“ iðsiskiria aiðkia, kali-grafiðka raðysena. Karaliaus Zigmanto Va-zos vyriausiojo sûnaus Vladislovo Vazosparaðas „Vladislaus Rex“ jau nepasiþymitokia preciziškai kaligrafiška rašysena, ojo brolis Jonas Kazimieras Vaza pasi-rašydavo lenkiškai: „Jan Kazimierz Krol“.

Muziejuje saugomas ir trumpai karalia-vusio Mykolo Kaributo Višnioveckio au-tografas: „Michaù Krol“. Tai Jonui Dubi-levskiui duota privilegija, suteikianti tei-sæ valdyti Cholmico dvarà, esantá Minskovaivadijoje. Rašyta Krokuvoje 1669 m.spalio 29 d. lenkø kalba.

Muziejus turi du þymaus karvedþio,Chotino (1673 m.) ir Vienos (1683 m.)mûðiø laimëtojo karaliaus Jono Sobieskioautografus: „Jan Krol“. Vienà ið jø 1692metais Vilniuje karalius paliko dvikalbë-je ant pergamento raðytoje privilegijoje,atleidþianèioje Vilniaus burmistrà nuo

muitø mokesèio visoje Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës teritorijoje.

1697–1763 metais (su pertrauka 1704–1708metais) Lietuvà valdë Saksø dinastija. Jos pra-dininkas Lietuvoje – Saksonijos kurfiurstasFridrichas Augustas II ið Vetinø giminës, pra-mintas Stipriuoju dël nepaprastai didelës fi-zinës galios. Nuo 1733 m. Lietuvà valdë jo sû-nus Fridrichas Augustas III. Ir tëvas, ir sûnuspasiraðydavo vienodai: „Augustus Rex“. Mu-ziejuje yra du Augusto II ir trys Augusto IIIautografai.

Muziejaus Lietuvos valdovø autografø ko-lekcijà baigia trys paskutiniojo Lietuvos irLenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Ponia-tovskio paraðai: „Stanisùw August Krol“. Ið jødu karaliaus univeralai raðyti ranka, lenkø kal-ba, o tretysis – jau spausdintas, bet taip pat suautentiðku karaliaus paraðu ir LDK antspau-du. Visus Lietuvos valdovø autografus kruopð-èiai restauravo VUB restauratoriai.

Privilegija su karaliausZigmanto III Vazos ir LDK kanclerioJ. Valavièiaus paraðais.Pergamentas. Vilnius, 1592. X. 9.

Karaliaus Stepono Batoro teisminissprendimas su karaliaus paraðu

„Stepanus Rex“ ir LDK antspaudu.Popierius. Gardinas, 1582 m. liepos 6 d.

Karaliaus Þygimanto Senojo teisminissprendimas su karaliaus paraðu„Sigismundus Rex“ ir LDK antspaudu.Popierius. Krokuva, 1523 m. liepos 3 d.

Karaliaus Þygimanto Augusto privilegija su karaliaus paraðu„Sigismundus Augustus Rex“ ir LDK antspaudu. Popierius. Vilnius, 1545.

38

alumnaialumnai

Ekonomistas, sprendþiantisstrateginius klausimus

Dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamentodirektorius, priklauso jaunajai ekonomistø kartai. 1994 metaisVilniaus universitete jis vienu metu baigë du fakultetus – Eko-nomikos ir Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutà.2002 metais apgynë daktaro disertacijà. Karjerà pradëjo 1995metais LR Ekonomikos ministerijoje, dirbo vyresniuoju ekono-mistu, po metø pradëjo dirbti ir iki ðiol dirba Lietuvos banke.Dr. R. Kuodis septynerius metus dësto Vilniaus universitete bû-simiesiems ekonomistams, fizikams ir politologams; taip pat yraEuropos centrinio banko Pinigø politikos komiteto narys.

A. Vaitasiûtës nuotr.

39

Ekonomikos studijos – vienos iðprestiþiðkiausiø VU. Kaip manote,kodël? Ar ekonomistai ðiandien áta-kingi visuomenëje?

Ekonomistai apskritai labai átakin-gi þmonës: valstybës valdyme didþià-jà dalá klausimø sudaro ekonominiaiklausimai, o valdant ámones ir namøûká pagrindinis dalykas yra tvarkyti fi-nansus, rûpintis savo gerove, o tamreikia priimti daug optimizavimo me-todais pagrástø sprendimø. Tad eko-nomisto profesija yra patraukli, jie –vieni reikalingiausiø þmoniø bet ko-kioje visuomenëje.

Ekonomikos studijas baigia tûks-tanèiai jaunuoliø, bet visuomenëje þi-nomos tik kelios garsesnës pavardës.Kodël jauni ekonomistai taip sunkiaiskinasi kelià á pripaþinimà?

Tai ekonomistø rengimo sistemosproblema (šiuo klausimu dr. R. Kuo-dis yra ypaè kritiðkas – aut.). Mato-me, kaip politikai, biurokratai naiviaikomentuoja ekonominius klausimus– akivaizdu, kad jie neturi elementa-raus ekonominio iðsilavinimo. Tai,kad nëra stipriø ekonomistø kritinësmasës valdþios institucijose, ir yramûsø plëtros stabdys. Vakaruose yradaug þurnalistø – ekonomikos ko-mentatoriø, kurie savo straipsniuosegreitai parodo, kas slypi uþ valdþiosiniciatyvø. Tuo tarpu Lietuvoje daþnaitik kartojami valdþios „pasiûlyti“ ar-gumentai, neáþvelgiant esmës – tikrø-jø naudos gavëjø ir netiesioginiø nei-giamø padariniø visai visuomenei.Dël to, pavyzdþiui, turime labiausiai„skylëtà“ Europos Sàjungoje mokes-èiø sistemà, palankià ávairioms siau-roms interesø grupëms, o ne netur-tingiausiems visuomenës nariams.

Kà pasakytumëte jaunimui, keti-nanèiam emigruoti ið Lietuvos? Ko-kiais argumentais bandytumëte gun-dyti pasilikti Lietuvoje?

Sprendimà emigruoti vertinu kaipekonomistas. Tai priklauso nuo dau-gelio dalykø – darbo uþmokesèio skir-tumø, politinës sistemos supuvimo,dël kurio ðalyje vyrauja slogi atmo-sfera, nuo to, kad uþsienyje jau susi-kûrë socialiniai tautieèiø tinklai, ku-

rie padeda integruotis naujiems emig-rantams. Turint emigracijos modelábûtø aiðku, kà reikia daryti, kad þmo-nës gráþtø. Vienas ið svarbiausiø veiks-niø, skatinanèiø gráþti, yra þemesniskainø lygis Lietuvoje. Taèiau valdþialeidþia pûstis nekilnojamojo turto kai-nø „burbului“. Tai skatina emigruoti,kad daugiau uþdirbtum, nes kitaip ne-nusipirksi svarbiausio gyvenimo pir-kinio – bûsto, o emigravusiesiems taitampa prieþastimi negráþti. Tai, kadvaldþia ekonominæ emigracijos pro-blemà pavedë spræsti kultûrinei orga-nizacijai – Iðeivijos ir maþumø depar-tamentui, – tik parodo þemà jos kom-petencijos lygá.

Ðiandien Jûs esate vienas pagrin-diniø ekonomistø, ðvieèianèiø tautàeuro ávedimo klausimu. Kà Lietuvosvisuomenei duos euras ir kà ji pra-ras?

Átikinti þmones euro nauda yra sun-kiau nei stojimo á ES projekto nau-dingumu, nes euras didins mûsø ge-rovæ pamaþu. Panaikindamas valiu-tos keitimo kaðtus, sumaþindamasprekybos kliûtis, skatindamas teisinæ,finansø, ir kt. integracijà, euras ska-tins prekybà. Tai ir yra pagrindinis vie-ningos valiutos pranaðumas. Esamastudijø, kuriose teigiama, kad šalis,priklausanti pinigø sàjungai, ilgu lai-kotarpiu dvigubai aktyviau prekiau-ja su pinigø sàjungos ðalimis. Todëlgalime tikëtis, kad mûsø prekyba sueuro zona bëgant deðimtmeèiams pa-dvigubës. Taip pat yra ávertinta, kadprekybos padvigubëjimas gali lemtiapie 30 proc. didesnes pajamas. O vi-sus euro didþiausius pavojus vadinu„pseudopavojais“. Vienas ið didþiau-siø mitø visuomenëje, kad po euroávedimo bus didelë infliacija. Kiti bi-jo valdþios „siurprizø“ keièiant valiu-tà. Tokia baimë nepagrásta. Lietuvo-je jau buvo kone penkios pinigø re-formos. Visos jos buvo labai tvarkin-gai padarytos. Bet, manau, þmonësprisimena sovietines reformas ir da-ro nepagrástas išvadas.

Dëstote Vilniaus universitete. Ko-kie Jûsø studentai? Á kà labiausiaikreipiate dëmesá – teoriná pasirengi-

mà, gebëjimà taikyti þinias praktiko-je, màstyti, rasti iðeitá kebliose situ-acijose?

Akademinëje VU veikloje dalyvau-ju labai aktyviai – dëstau keturis da-lykus ekonomistams, fizikams irTSPMI studentams. Pirmiausia savostudentams stengiuosi duoti kuo dau-giau. Mano paskaitos paskelbtos in-ternetiniame puslapyje. Taigi studen-tams nieko nediktuoju, o jiems nerei-kia uþsiraðinëti. Per paskaitas mes dis-kutuojame, aptariame konkreèias si-tuacijas, ieðkome pavyzdþiø. Manotikslas – duoti studentams „meðkeræ“,t. y. teorijà, kuri bûtø pritaikoma ávai-riais gyvenimo atvejais. Taigi paskai-tas skaitau taip, kaip daugelis Vaka-rø universitetø dëstytojø. Reikia su-kurti tvirtà teoriná pagrindà – daþnaimatematikos formuliø ir modeliø pa-galba – ir parodyti, kaip galima pri-taikyti tas þinias. Svarbu, kad studen-tai suprastø, jog sprendimai, kuriuosjie priima asmeniniame gyvenime ardirbdami viešojoje sferoje, turi bûtiekonomiškai motyvuoti.

Ar dalyvaujate VU alumnø veiklo-je, ar matote tokios veiklos naudà,prestiþà?

Nors Alumnø draugijos veiklojedar nedalyvauju, taèiau mano poþiû-ris teigiamas. Ðtai vienas ið pagrindi-niø Amerikos universitetø finansavi-mo ðaltiniø – buvusiø auklëtiniø do-vanos, parama, stipendijos, grantai.Bet kad þmonës taip darytø, jie turijausti tai institucijai dëkingumà.

Ar jauèiate sentimentø savo Uni-versitetui?

Be abejo. Aukštosios mokyklos tu-ri dvi pagrindines uþduotis – suteiktiþiniø ir socializuoti. Mano karta stu-dijas baigë istorine prasme dëkingulaiku, nes Lietuvai reikëjo „ðvieþiokraujo“: specialistø, mokanèiø angløkalbà ir be sovietiniø kompleksø. Ðtaiið pirmos ir antros TSPMI laidos bu-vo sukomplektuota didþioji dalis Lie-tuvos diplomatinës tarnybos. Taigikasdieniame darbe labai daþnai susi-duriu su buvusiais kursiokais, ir tai la-bai smagu.

Kalbino Liana BINK AUSKIENË

40

atsako ekspertai

Ar pagrásti nuogàstavimai, kad áve-dus eurà viskas Lietuvoje pabrangs?

Viskas tikrai nepabrangs. Ið esmësnëra jokiø ekonominiø prieþasèiø, dëlkuriø ávedus eurà turëtø kilti kainos.Taèiau, kaip rodo ES ðaliø, ávedusiøeurà, patirtis, dël ávairiø techninio po-bûdþio prieþasèiø vidutiniðkai kainospadidëjo 0,2 proc., o atskiroms pre-kiø grupëms – dar daugiau. Be to, kai-nø augimo rodikliai visose šalyse bu-vo skirtingi. Ádomu tai, kad gerokaiskyrësi kainø statistikos duomenys irpilieèiø vertinimai. Dauguma pilieèiøyra ásitikinæ, kad ávedus euràsmarkiai iðaugo var-tojimo kainos. Ðá fe-nomenà psichologaiaiðkina tuo, kad þmo-gus emocingiau pri-ima ir labiau ásidëmiinformacijà, susijusiàsu kainø padidëjimu, one jø sumaþëjimu.

Ar Lietuvos Vyriausybë þada imtispriemoniø ir pasirûpinti savo pilie-èiais, ypaè tais, kuriø pajamos vidu-tinës ir kurie nëra sukaupæ didelioturto ar sàskaitø bankuose?

Svarbiausias Vyriausybës rûpestisturëtø bûti tas, kaip iðvengti galimoprekybininkø piktnaudþiavimo euroávedimo laikotarpiu. Plane yra numa-tyta, kad „euro ávedimas neturi pa-

þeisti vartotojø ekonominiø interesø(...). Numatoma (...) imtis visø gali-mø þingsniø, kad keitimo procesometu bûtø iðvengta piktnaudþiavimodidinant kainas...“. Taèiau iki ðiol Vy-riausybë nenumatë jokiø konkreèiøpriemoniø ir þingsniø ðiam laikotar-piui. Labai daug erdvës lieka varto-tojø teisiø gynimo organizacijø veik-lai.

Kam skaudþiau atsilieps euro áve-dimas: pensininkams, jaunimui arverslininkams?

Europos Sàjungossutartyje numatytaseuro tikslas, paly-ginti su kitø pasau-lio valiutø tikslais,yra unikalus: pa-laikyti kainø sta-bilumà, kuriam

vertinti skaièiuojamasvartojimo kainø indeksas. Tai – dau-giau nei 700 ávairiø vartojimo prekiøir paslaugø „krepðelis“, atitinkantisvisas gyventojø vartojimo reikmes.Todël pilieèiai, gaunantys pajamaseurais bei naudojantys ðià valiutà tau-pymui ir vartojimo poreikiams ten-kinti, gali bûti ramûs ir neabejoti dëlperkamosios galios stabilumo atei-tyje.

Taèiau euro ávedimo naudà ne visipilieèiai pajus vienodai greitai: grei-

Ðalnø pakàstø grybø nerekomenduojama valgyti. Tokiuosegrybuose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro toksinësmedþiagos, kuriomis galima apsinuodyti. Jeigu švieþi gry-bai buvo uþšaldyti labai þemos temperatûros šaldikliuose(iki -60 °C), tai juos tokiuose šaldikliuose galima laikyti il-gëliau ir atšildþius vartoti maistui. Tuo tarpu buitiniø ðaldy-tuvø ðaldymo kamerose uþðaldyti grybai gali pradëti gestidar bûdami šaldytuvuose, o atšildþius grybai paprastai su-teþta (kaip ir darþovës). Todël buitiniuose šaldytuvuose švie-þiø grybø laikyti nerekomenduojama.

Ar verta bijoti euroÁ klausimus atsako VU Ekonomikos fakulteto Kiekybiniø metodøir modeliavimo katedros doc. dr. Rûta Kropienë

èiausiai tai pajus verslininkai ir jau-nesni bei daugiau keliaujantys þmo-nës. Tikëtina, kad po euro ávedimogali ðoktelëti tam tikrø prekiø grupiøkainos, bet tai turëtø bûti trumpalai-kis reiðkinys.

Ar rengiamasi imtis kokiø norspriemoniø paþaboti prekybininkø sa-vivalæ keliant kainas? Ar tai bus kon-troliuojamas procesas?

Gyvename rinkos ekonomikos sà-lygomis, todël nëra teisinio pagrindoadministraciniais bûdais riboti kainølygá. Piktnaudþiavimo galimybiø pre-vencijai turëtø bûti naudojamos rin-kos priemonës. Gana veiksmingapriemonë yra savanoriðkas ásipareigo-jimas laikytis gero elgesio kodeksoprincipø, kuriuos turëtø parengti Vy-riausybë, bei vartotojø reali galimy-bë kontroliuoti, kaip yra laikomasi ðiøprincipø. Kiek teko girdëti, valdþiosinstitucijos jau dirba šioje srityje.

Gal yra þinoma, ar pensijos, sti-pendijos, atlyginimai bus ið litø pa-versti eurais tokiu paèiu dydþiu, arbus pakelti, indeksuoti ir pan.?

Tiek pensijos, tiek stipendijos beiatlyginimai nebus pervesti á eurus tuopaèiu dydþiu, o turëtø bûti perskai-èiuoti nustatytu santykiu, greièiausiaidabar galiojanèiu lito ir euro santy-kiu (3,4528 Lt uþ vienà eurà). Taigiekonomine prasme valiutø keitimomomentu nieko neávyks, taèiau pasi-keis kainø mastas.

Plaèiau besidomintiems euro ávedi-mo aktualijomis patartina daþniauapsilankyti Lietuvos banko internetosvetainëje, kur veikia specialus pus-lapis (http://www.lb.lt/lt/euras/), skir-tas ávairiems euro ávedimo klausi-mams.

Ar dël ðalèio grybai netampa nuodingiAr grybai po šalnø netampa nuodingi? Ar juos galima

valgyti? Ar nëra pavojinga ásigalinti mada uþšaldytigrybus šaldymo kameroje ir po to juos vartoti?

Atsako GMF Botanikos ir genetikos katedrosdocentas dr. Ernestas Kutorga

41

Akiø læðiai – bene labiausiai okulistø reklamuojama prekë. Suprantama,juos naudoti patogu, o þmogus nesivarþo dël savo iðvaizdos. Taèiau ar tik-rai læðiai sveika akims? Juk þinoma, kad neðiojant læðius dirginamos akysir daþnai kyla uþdegimø pavojus. Kaip to iðvengti? Kam nepatartina nešiotilæðius? Kà galima pasakyti apie spalvotus læðius?

Geriamàjá vandená (t. y. vandená, skir-tà gerti, gaminti maistà, naudoti namøûkio reikmëms ir maisto ruošos ámonë-se), kuris vartotojams vieðai tiekiamasvandentiekio skirstomaisiais tinklais Lie-tuvos miestuose ir rajonø centruose, ga-lima vartoti nevirintà, nes mikrobinës tar-ðos poþiûriu jis yra saugus. Nevirintas ge-riamasis vanduo (vanduo ið èiaupo) iðlai-ko pirmykðtæ gamtinæ cheminæ sudëtá.Vandená virinant pasiðalina iðtirpæ vande-nyje kalcio ir magnio junginiai, kurie Lie-tuvos sàlygomis þmogaus organizme ten-kina iki penktadalio paros poreikio. Per-kant geriamàjá vandená plastikiniuose bu-teliuose (kuris nëra pigus ir naudoti mais-

tui nëra ekonomiðka), reikia þinoti, kadaukðèiausios kategorijos yra natûralus mi-neralinis vanduo. Po jo eina ðaltinio van-duo, paprastas geriamasis vanduo ir mi-neralizuotas (dirbtinai praturtintas mine-

Koká vandená patartina gerti ir vartoti maistuiKoká vandená patartina gerti irvartoti maistui – iš èiaupo, bet vi-rintà, pirktà prekybos centruoseplastikiniuose induose, ið van-dens èiaupo nevirintà, vadina-màjá „þalià“ vandená? O gal svei-kiausias ir labiausiai išsaugo ge-ràsias savybes filtruotas vanduo?Ar galima vartoti nevirintà šalti-nio vandená? Kokia vandens ko-kybë Vilniuje?

Atsako VU Medicinos fakulteto Visuomenës sveikatos instituto doc. Ð. Kuèingisralinëmis medþiagomis) geriamasisvanduo.

Buitiniai geriamojo vandens filtrai yraskirti pagerinti geriamojo vandens koky-bæ namø sàlygomis, todël bûtina þinoti,kokias vandens savybes reikia gerinti. To-dël nuolat vartojamà geriamàjá vandenáreikia iðtirti Valstybinës sveikatos centrøarba Valstybinës maisto ir Veterinarijostarnybos laboratorijose.

Buitinius filtrus reikia eksploatuotigrieþtai pagal jø naudojimo instrukcijà.Laiku nekeièiant ðiø átaisø filtravimo ka-seèiø, jose pradeda daugintis mikrobai,pelësiniai grybai, kurie gali sukelti aler-gijas ir ypaè pakenkti naujagimiams ar kû-dikiams.

Visas Vilniaus miesto gyventojams vie-ðai tiekiamas geriamasis vanduo yra sau-gus, taèiau daþnai jo kokybë pablogëja dëlpastatø vidaus vandentiekio tinklo pras-tos prieþiûros.

Versmiø ir ðachtiniø ðuliniø vandenávartoti nëra saugu: Lietuvoje nevykdomatokio vandens sveikatai svarbiø paramet-rø stebësena.

Akiø læðiai: mada ar sveikata?

parenkami ligoniams su netaisyklingu ra-genos gaubtumu. Taip atsitinka po rage-nos traumos, ligoniams su keratokonu-su, ligoniams po kiaurinës ragenostransplantacijos.

•Minkðti kontaktiniai læðiai skirti re-frakcijos ydø korekcijai (daþniausiaitrumparegystei), taip pat gali bûti nau-dojami kaip gydomieji, pvz., recidyvuo-janèiai ragenos erozijai, ragenos þaizdosgijimui pagerinti ir komfortui po refrak-cinës chirurgijos operacijø.

•Kontaktinis læðis yra plastikinis sve-timkûnis, uþdëtas ant ragenos pavirðiaus,todël pacientai turi gerai þinoti kontak-tiniø læðiø prieþiûros ypatumus ir regu-liariai lankytis pas akiø gydytojà.

•Daþniau pas akiø gydytojà turëtø lan-kytis pradedantys neðioti kontaktinius læ-ðius, labiau patyrusiems pakaktø vienokarto per metus.

Atsako VU Akiø ligø centrovadovas doc. R. Asoklis

•Mintis apie kontaktinius læðius kilodar Leonardui da Vinèiui XVI amþiu-je.

•32 milijonai þmoniø JAV neðiojakontaktinius læðius, tai 20 proc. visø pa-cientø, kuriems reikalinga refrakcijosydø korekcija.

•Daþniausiai kontaktiniai læðiai pa-renkami trumparegystës korekcijai, ta-èiau jie parenkami pacientams su to-liaregyste, astigmatizmu, presbiopija(senatvine toliaregyste), afakija (læðiu-ko nebuvimu).

•Kontaktiniai læðiai gali bûti kieti irminkðti.

•Kieti kontaktiniai læðiai daþniausiai

Galimi ragenos ir junginës paþeidi-mai dël neteisingos kontaktiniø læðiøprieþiûros ar ydingo jø neðiojimo:

•pavirðinë taðkinë keratopatija;•ragenos paburkimas;•mikrocistos ragenos epitelyje;•infiltratai ragenoje;•junginës hiperemija ir ragenos ne-

ovaskuliarizacija;•ragenos endotelio làsteliø formos

pokyèiai;•gigantinis papilinis konjunktyvitas;•amebinis keratinas;•Pseudomona aeruginosa keratinas.Spalvotus kontaktinius læšius

daþniausiai dëvi jauni þmonës, norë-dami iðsiskirti kitokia akiø spalva. Ta-èiau jie taip pat naudojami ir kosmeti-niais tikslais – ligoniams, sergantiemstam tikromis akiø ligomis, po akiøtraumø ar sudëtingø akiø operacijø.

42

Kalbotyra, literatûros mokslai

David Crystal.Kalbos mirtis.

Vilnius, „Tyto alba“, 2005

Vieno þymiausiø ðiuolaikinëskalbotyros specialistø D. Crys-talo knygoje nuosekliai, iðsamiaiaptariami nykstanèiø maþøjøkalbø klausimai: kaip nustatyti,kad kalbai gresia iðnykimo pa-vojus, kodël apskritai reikia rû-pintis nykstanèiomis kalbomis,kokios yra jø mirties prieþastysir kaip bei kiek ámanoma joms padëti.

Knygoje iðkeliama „ekologinës kalbo-tyros“ idëja: á kalbà ir á kultûrà siûlomaþiûrëti kaip á viso natûraliojo pasaulio„ekosistemos“ dalá, lygiai taip pat reika-lingà globos, apsaugos ir visuomenës dë-mesio, kaip ir pasaulio vandenynai arnykstantys gyvûnai.

WWWWWalter Benjamin.alter Benjamin.alter Benjamin.alter Benjamin.alter Benjamin.Nušvitimai.

Vilnius, „Vaga“, 2005

Nors nuo literatûros kriti-ko, eseisto ir filosofo Walte-rio Benjamino mirties praëjodaugiau nei ðeðiasdeðimt me-tø, jo darbai iki ðiol yra hu-manitarø dëmesio centre.W. Benjamino vardas papras-tai siejamas su vadinamàjaFrankfurto mokykla, taèiaujo idëjos seniai perþengë ideologines ri-bas ir barjerus. Jo palikime tarsi didmies-èio kryþkelëje susitinka skirtingos istori-nës, filosofinës, politinës idëjos, argumen-tai ir ávaizdþiai. Ðioje rinktinëje pateikia-mos esë ir prozinës miniatiûros literatû-ros teorijos ir kritikos temomis.

Algirdas Julius Greimas.Lietuviø mitologijos studijos.

Vilnius, „Baltø lankø“ leidyba, 2005

Algirdas Julius Greimastyrinëjo lietuviø mitologijàremdamasis jo paties ásteig-tos Paryþiaus semiotinësmokyklos principais. Mitàjis laiko figûratyvine visuo-menës ideologijos forma,pasakojimu, atsakanèiu á es-minius þmogaus bûties klau-

simus. Knygoje perspausdinamos mitolo-ginës studijos „Apie dievus ir þmones“(1979) ir „Tautos atminties beieðkant“(1990), pasakø ciklo apie bebaimá herojøsemiotinë analizë (1970), rankraðtyje li-kæ Gedimino sapno ir mitinës Palemonogiminës genealogijos tyrinëjimai, studija„Apie Nykðtukà ir Grigo ratus“, medþia-ga lietuviø mitologijos þodynui.

(action), kuriø kiekviena yra virðesnë uþpirmesniàjà. Autorë bando ávardyti prie-þastis, kodël modernybëje stinga gyveni-mo prasmës.

Audronë Þukauskaitë.Anamorfozës: nepamatinës

filosofijos problemos.Vilnius, „Versus Aureus“, 2005

Knyga supaþindina susvarbiausiais ðiuolaikinës fi-losofijos klausimais, neið-sprendþiamomis „postmo-dernaus proto antinomijo-mis“. Autorë nesiekia refe-ruoti ar nuosekliai apraðyti

ðiuolaikinës filosofijos konteksto, veikiaunusako tam tikrus probleminius mazgus,apibrëþia ribines situacijas, kurias ávardija„anamorfozës“ metafora. Vakarø teori-nës koncepcijos susiejamos su Lietuvossocialiniu bei kultûriniu kontekstu, kas-dienës patirties situacijomis. Knygos au-torës gebëjimas neapsiriboti vien teore-tizavimu ir priartinti filosofiná tekstà priemeno kûriniø laikytinas vienu ið ryðkiau-siø bei vertingiausiø jos màstymo stiliausbruoþø.

Richard Appignanesi, Oscar Zarate.Richard Appignanesi, Oscar Zarate.Richard Appignanesi, Oscar Zarate.Richard Appignanesi, Oscar Zarate.Richard Appignanesi, Oscar Zarate.Susipaþinkite: Freudas.

Vilnius, „Vaga“, 2005

Knygoje glaustai perteikia-mos svarbiausios austrø psicho-logo ir psichiatro S. Freudo(1856–1939) teori jos, kuriøátaigà sustiprina, savotiðkai jassudabartina taiklûs pieðiniai.„Susipaþinkite: Freudas“ – komikso sti-liumi nuðviesti psichoanalizës tëvo gyve-nimo ávykiai ir svarbiausios idëjos. Infor-matyvus, kiek ironiðkas tekstas ir taiklûs,áþûloki pieðiniai – ðio leidinio pasaulinëssëkmës formulë.

Anthony Giddens.Sociologija.

Kaunas, „Poligrafija ir informatika“,2005

Solidus þymaus ðiuolaikinio sociologoA. Giddenso vadovëlis – neabejotinai vie-na geriausiø edukacinës srities priemoniø.Knyga perteikia visus pagrindinius ðiosdalykinës srities pasiekimus: nagrinëja-mos ávairios sociologijos idëjos, pateikia-mos áþvalgiausios koncepcijos, apraðomi

sociologijos sandaros kom-ponentai, aptariamos klasi-kinës ir dabartinës sociolo-gijos teorijos, iðlaikant pu-siausvyrà tarp jø ir empiri-nës medþiagos.

Filosofija, psichologija, sociologija

Slavoj Þiþek.Viskas, kà norëjote suþinotiapie Þiþekà, bet nedrásote

paklausti Lacano.Vilnius, Lietuvos raðytojø sàjungos

leidykla, 2005

Vieno garsiausiø ir kontro-versiðkiausiø ðiuolaikiniø filo-sofø, daranèio didelæ átakà Eu-ropos humanitariniø moksløtradicijai, darbø rinktinë. Ðiedarbai savotiðkai ákûnija vie-nà ið kebliausiø ðiuolaikinës fi-

losofijos problemø – filosofijos savivokosproblemà. Kas yra filosofija, kas yra josobjektas, kà ji gali pasakyti, ar apskritaijos kam nors dar reikia? Ar filosofija dartebëra kaip tokia, ar ji nëra iðsisklaidþiu-si kognityviniuose moksluose ir kultûrosteorijoje, sociologijoje ir ideologijos kri-tikoje?

Hannah Arendt.Þmogaus bûklë.

Vilnius, „Margi raštai“, 2005

Karaliauèiuje gimusi vokieèiøir amerikieèiø autorë, analizuo-dama ðiuolaikinës þmoni josbûklæ, klausia, kà reiðkia bûtiþmogumi, kaip turëtume gyven-ti, kaip màstymas siejasi su veiks-mais, kokia ateitis laukia moder-nybës? H. Arendt skiria du gy-

venimo bûdus: vita contemplativa bei vitaactiva, ir pagrindiná dëmesá skiria antra-jam. Þmogiðkàjà veiklà Arendt skirsto ádarbà (work), darymà (labor) ir veiksmà

Vytautas Valiukënas,Pranas Juozas Þilinskas.

Penkiakalbis aiðkinamasismetrologijos terminø þodynas.

Vilnius, Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas, 2006

Þodyne abëcëlës tvarka patei-kiama 7780 su matavimais ir ban-dymais susijusiø lietuviškø termi-nø, jø atitikmenys anglø, prancû-zø, vokieèiø ir rusø kalbomis irtrumpos apibrëþtys. Prieduosepateiktos daþniausiai pasitaikan-

èios metrologijoje vartojamos santrum-pos, SI matavimo vienetai ir jø vartojimorekomendacijos, dydþiø ir jø matavimovienetø simboliai, pagrindiniø konstantøvertës, nemetriniai JAV ir Didþiosios Bri-tanijos matavimo vienetai, nemetriniaiLietuvoje vartoti matavimo vienetai.

naujos knygos

43

Aldonas Pupkis.Kalbos kultûros studijos.

Vilnius „Gimtasis þodis“, 2005

Knygoje nagrinëjamiteoriniai kalbos kultûrosklausimai: bendrinës kal-bos sàvoka, kalbos kultû-ros objektas, normos irkodifikaci jos teori jos,kalbos politikos, kalbosvartojimo ir ugdymo da-lykai. Darbas skiriamasuniversitetø humanitari-niø specialybiø studen-

tams, mokytojams lituanistams, kalboskultûros ir specialybës kalbos dëstyto-jams, kalbos tvarkytojams, redaktoriamsir stilistams, visiems, kurie domisi lietu-viø bendrinës kalbos kultûra.

Istorija

Arvydas Pacevièius.Vienuolynø bibliotekosLietuvoje 1795–1864 m.Vilnius, „Versus Aureus“, 2005

Knygos kultûros aspektunagrinëjama, kokià socialiniø,kultûriniø ir religiniø institu-cijø visumà, iðtakomis siekian-èià Ðvietimo, Baroko ir net Vi-duramþiø epochas, sudarëvienuolynø bibliotekos. Èiabuvo sutelkta dideliø intelek-tualiø pajëgø, besirûpinanèiø

ne tik sielovada, bet ir mokslo bei ðvieti-mo sklaida, palaikytos kultûros naujovës,knygø leidyba ir platinimas. Monografi-joje siekta nustatyti, kiek ir kaip vienuo-lynø bibliotekos (jose esantys knygø rin-kiniai) reprezentavo LDK kultûrinæ tra-dicijà ir bibliotekininkystës teorinæ mintácarinës politikos sàlygomis.

Auðra Paþëraitë.Litvakiðko ortodoksiniojudaizmo formavimasis.Vilnius, „Versus Aureus“, 2005

Litvakiškas judaizmas forma-vosi keletà deðimtmeèiø, integ-ravæs savyje kitø kraðtø þydø kul-tûrines tradicijas. Labiausiai iðlitvakø kultûrinës tradicijos, beabejo, tiek Lietuvoje, tiek ir pa-saulyje, þinomas Vilniaus Gaonas(XVIII a.). Taèiau iðskirtinis lai-kotarpis, per kurá buvo iðugdytas

litvakiško judaizmo savitumas, buvo po-gaoniškasis XIX amþius. Knygoje tiriamifaktoriai, leidæ susikurti ðiuolaikiniam lit-vakiðkam ortodoksiniam judaizmui.

Gamtos mokslai

Kæstutis Kilkus.Eþerotyra.

Vilnius, Vilniaus universitetoleidykla, 2005

Kaip studijuoti eþe-rus, nëra ir negali bûtivieno recepto, nes taiiðtisas pasaulis, kuria-me vyksta daugybë su-dëtingø fizikiniø, geo-loginiø, cheminiø irbiologiniø procesø. Va-dovëlio autorius á pa-saulio ir Lietuvos eþe-

rus þvelgia ið hidrologijos mokslo pozici-jø, papildydamas jas geomorfologinëmisir fizikinëmis þiniomis. Aptariami eþerøiðtekliai, pasiskirstymas, morfometrija irkt. procesai, pateikiama eþerø rekultiva-vimo pavyzdþiø.

Ekonomika

Zina Gineitienë.Verslo kûrimas ir valdymas.

Vilnius, „Rosma“, 2005

Vadovëlio tikslas – padëti jaunimui, ku-ris domisi ir nori susieti savo gyvenimàsu verslu ir vadyba, ágyti teoriniø ir prak-tiniø verslo þiniø. Tai pradinës verslo va-dybos studijos: verslo esmë, ryðiai su ða-lies ûkiu ir nauda sau, verslo organizavi-mo sàlygos ir jo iðtekliai, strateginis pla-navimas, rinkodara, mokesèiai, aplinko-sauga ir pan. Vadovëlyje stengiamasi te-orijà susieti su verslo praktika, pabrëþiantekonominio gyvenimo aktualijas.

Asmenybës

Viktorija Daujotytë.Þmogus ir jo kalnas:

apie monsinjoràKazimierà Vasiliauskà.

Vilnius, Lietuvos raðytojø sàjungosleidykla, 2005

Þymios literatûros tyrinëtojos knygojeatsiskleidþia monsinjoro Kazimiero Va-siliausko (1922–2001) gyvenimas ir liki-mas, kunigo ir þmogaus didieji dvasiosdarbai, paþiûros, jø biografinës ir litera-

tûrinës iðtakos. Mon-sinjoro laiðkai, pa-mokslai, þmoniø prisi-minimai ir vertinimai,asmeniðko bendravi-mo patirtis yra ryðkiosasmenybës literatûri-nio atvaizdo kûrimoðaltiniai.

Internete marios neátikëtinø faktø ir pa-veikslëliø – tik reikia þinoti, kur juos rasti. Ðienciklopedija ne tik aprëpiatai, kas geriausio bûna papras-toje enciklopedijoje, – jojegausu nuorodø á internetopuslapius, kuriuos padës at-versti Google – populiariausiapasaulyje paieðškos sistema.

El. enciklopedijaVilnius, „Alma littera“, 2005

Informacinës technologijos

Bibliotekininkystei reikiapaðaukimo ir meilës…

Atsiminimai apieLevà Vladimirovà.

Vilnius, Vilniaus universitetoleidykla, 2005

Leidinyje publikuojami profe-soriaus, Vilniaus universiteto di-rektoriaus, pedagogo, biblioteki-ninkystës studijø organizato-riaus, JT Dago Hammarskjöldobibliotekos direktoriaus, moks-lininko Levo Vladimirovo liudijimai apie save– autobiografija ir atsiminimai, keletas laiðkø.Taip pat atsiminimus apie Knygos riterá, bib-liotekininkystës ir knygotyros korifëjø, erudi-tà, charizmatiðkàjá profesoriø pateikia bemaþtrisdeðimt autoriø –Vilniaus universiteto ir jobibliotekos darbuotojai, kolegos, studentai irmokiniai.

Sambalsiai: studijos, esë, pokalbisVilnius, Vilniaus dailës akademijos

leidykla, 2005

Profesorës Viktorijos Daujoty-tës-Pakerienës 60-meèiui skirtasmoksliniø tekstø rinkinys. Knygàvienija profesorës darbø inicijuo-ta ávairiø humanistikos srièiø ir po-zicijø sambûvio idëja. Suintere-suoto kalbëjimosi aktualumà pa-tvirtina jaunø literatûros moksli-

ninkø pokalbis su V. Daujotyte-Pakeriene, frag-mentiðkai atskleidþiantis jos gyvenimiðkà patir-tá, idëjø ir darbø raidà, kurià konkretizuoja li-teratûrologës kûrybinio darbo keturiasdeðimt-metá (1965–2005) apibendrinanti bibliografija.

Geografas profesorius AlfonsasBasalykas

Vilnius, Vilniaus universitetoleidykla, 2005

Jono Miliaus ir Reginos Prapiestienës suda-ryta prisiminimø knyga apie geografijos profe-soriø Alfonsà Basalykà, þymø geomorfologà,padëjusá ir kraštotvarkos mokslinius pagrindus.

44

Apie vengriðkà meilæ

I

Kai Transilvanijos vaivada Stepo-nas Batoras, atvykæs uþimti Lietu-vos ir Lenkijos sostà, iðvydo savoþmonà Onà Jogailaitæ, já apëmësiaubas, o po to – sielvartas. Jis gy-venime dar nebuvo matæs tokios ne-graþios ir piktos karalienës. Supra-tæs, kad á Vengrijà nebegalës sugráþ-ti, jis nusprendë verèiau garbingaiþûti mûðyje, nei bûti uþdusintam pa-salûniðkos karalienës glëbyje. TaipSteponas Batoras surengë tris þygiusprieð Maskvà.

II

Kai Transilvanijos vaivada Stepo-nas Batoras, atvykæs uþimti Lietu-vos ir Lenkijos sostà, iðvydo savoþmonà Onà Jogailaitæ, já apëmësiaubas, o po to – sielvartas. Jis gy-venime dar nebuvo matæs tokios ne-graþios ir piktos karalienës. Supra-tæs, kad Renesanso epochoje tikmokslai ir laisvieji menai gali sutau-rinti moters sielà bei nuskaistinti josveidà, valdovas nusprendë ákurtiVilniaus universitetà. Taip ir pada-rë. Tik Ona Jogailaitë niekada ja-me nesimokë.

Renesanso novelës

Naktis Valdovø rûmuose

– Tobulo groþio kaukolë! – tarëÞygimanto Augusto ðmëkla, iðvydu-si Barborà po keturiø ðimtø metø.

Ið Palemono Draèiulos (EligijausRailos) knygos „Atminties

kriaukðlës“

Kitame numeryje skaitykite:akademikø istorijos

Laima Bulotaitë

Diagnozë –MOKYTOJAS

Adulfas Abrutis

Palemonas Draèiula(Eligijus Raila)

Vytautas GriciusKaip atrodë vilnieèiø

nedarbingumolapeliai XVIII amþiuje

Remigijus Èiegis

Darnusvystymasis

ir ekonomikaÞygintas Peèiulis

RRRRRealybës TV šokasealybës TV šokasealybës TV šokasealybës TV šokasealybës TV šokas

Superlaidininkai –ið cheminiø garø

Galvosûkio, išspausdinto„Spectrum“ Nr. 3,atsakymai:

1. Aga. 2. Aiva. 3. Alfa. 4.Anoa. 5. Agora. 6. Afera.7. Ameba. 8. Anubis. 9.Asorti. 10. Altana. 11.Analai. 12. Arëjas. 13. Abi-tûra. 14. Aerobai. 15. Ak-sioma. 16. Anatema. 17.Amperas. 18. Avralas. 19.Atlasas. 20. Analizë. 21.Argonas. 22. Algebra. 23.Antantë. 24. Asasinai. 25.Anakonda. 26. Akcentas.27. Absurdas. 28. Amarilis.29. Anijonas. 30. Akvarelë.31. Aritmija. 32. Agresija.33. Arlekinas. 34. Anotaci-ja. 35. Ambrozija. 36. Arti-ðokas. 37. Anekdotas. 38.Advokatas. 39. Aspirinas.40. Arsenalas. 41. Alerge-nas. 42. Arteriolë. 43. Al-batrosas. 44. Akademikas.45. Asimetrija. 46. Atesta-cija. 47. Archyvarai. 48.Aperityvas. 49. Aligatorius.50. Akvamarinas. 51. Ad-renalinas. 52. Analfabetas.53. Abstinencija. 54. Anti-ciklonas. 55. Archipelagas.56. Antibiotikai. 57. Admi-nistracija. 58. Akselerato-rius.Paþymëtuose langeliuose:Nacionalinio mokslo nëra,kaip nëra nacionalinësdaugybos lentelës.

KRYÞIAÞODISAtsakykite á klausimus ir atsakymus suraðykite á lentelæ.Visas sunumeruotas raides suraðæ á maþàjà lentelæ apa-èioje, perskaitysite atsakymà – O. de Balzako aforizmà.Atsakymà siøskite el. paðtu spectrum@cr.vu.lt. Pirmiejidu teisingai iðsprendæ bus apdovanoti.

1. Psichologinis sutrikimas, dël kurio laikinai liguistai susilpnëja arba iðnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidëjaapetitas. 2. Seniausieji indø raðtijos tekstø rinkiniai. 3. Jûrø plëðikas. 4. Vandenyje tirpstanti saldi angliavandeniø rûðis, daþniau-siai gaminama ið cukriniø runkeliø, cukraðvendriø. 5. Trojos karo didvyris, Itakës karalius. 6. Lëtas muzikos tempas, ðiek tiekgreitesnis uþ largo. 7. Graikø vyno ir gamtos dievas, kitaip Bakchas. 8. Sprogusi ir dël sprogimo labai staigiai ir ryðkiai suþibusiþvaigþdë. 9. Kelioniø vadovas po kurià nors ðalá, skirtas turistams. 10. Plaèiakraðtë skrybëlë, daroma ið ðiaudø, palmiø lapø,plauðø. 11. Pinigø ir vertybiniø popieriø leidimas á apyvartà. 12. Danties kietøjø audiniø liga. 13. Viena ið septyniø kalvø, antkuriø buvo ásikûræs Romos miestas. 14. Simpatija svetimðaliams ir viskam, kas svetima. 15. (V) Ligos poþymis. 15. (H) Aukšto-sios mokyklos savivaldos institucija. 16. Osmanø imperijos turkai. 17. Tikslas, ketinimas, veiklos motyvas. 18. Lëktuvo vaþiuok-lë. 19. Sieninis ðviestuvas. 20. Nacionalinë aeronautikos ir kosminës erdvës tyrimo valdyba. 21. Seniausio germanø raðto þen-klai. 22. Nuolat pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai. 23. Rumunø ir moldavø vokalinës ir instrumentinës muzikosþanras. 24. Þmoniø baudimas muðant lazdomis per nugarà ir kulnus. 25. Padavëjas. 26. Biopolimeras, saugantis ir perduodantisgenetinæ informacijà. 27. Meno paroda ar festivalis, rengiami kas dveji metai. 28. Zaporoþës kazokø sueiga. 29. Sànariø uþde-gimas. 30. Skrandþio sulèiø fermentas. 31. Ðiltøjø kraðtø vaisius. 32. Japonijos piniginis vienetas. 33. Nervinë làstelë. 34. Þodþiodalis, ištariama vienu ypu. 35. Droþiant, taðant, obliuojant atpjaunama medþio dalelë. 36. Dykai, nemokamai. 37. Alkoholinisgërimas. 38. Liaudies ûkio politika Sovietø Sàjungoje, paremta privaèios pramonës ir prekybos atgaivinimu iki tam tikro lygio,norint pagreitinti šalies liaudies ûkio atkûrimà. 39. Pagrindinë kiekvienos vyskupijos baþnyèia. 40. Senovës germanø mitinësdvasios. 41. Sausø þemiø drëkinimas. 42. Sprogus miðinys. 43. Krokodilas.

SudarëVida Lapinskaitë