*PINIGAI IR KREDITAS PINIG TEORIJA 2013

*Pinig atsiradimo btinyb ir prielaidosGamybos priemoni privaios nuosavybs atsiradimui reikalingos slygos:poreikis,reikiam preki egzistavimas,ilaikytas main ekvivalentikumas.

*Pinig atsiradimo btinyb ir prielaidosPinig atsiradimo poiriai:

racionalistinis (subjektyvus);

evoliucinis (objektyvus).

*Pinig atsiradimo teorijosVerts teorija;

Ribinio naudingumo teorija

*Preki apyvartaMainomoji prek; (prek prek)

Visuotinas ekvivalentas

*Pinig atsiradimo btinyb ir prielaidos

*Pinig atsiradimo btinyb ir prielaidosSavybs, kurias privalo turti pinigai: Stabilumas. Pastovumas. Dalumas. Portatyvumas.Atpastamumas. Perleidiamumas.

*

Ribinio naudingumo teorija teigia, kad

vert apsprendia ribinis dydis - naudingumas Pinig atsiradimo btinyb ir prielaidos

*Pinig evoliucija Pilnaveri arba tikr pinig rys:sidabro ir aukso lydiniai;sidabro ir aukso monetos

*Pinig evoliucijanepilnaveri pinig atsiradimas:aukos gavyba nedidjo tokiais tempais kaip preki gamyba;auksiniais pinigais buvo nepatogu atsiskaityti u maos verts sandorius

*Verts enklai Smulkios monetosPopieriniaipinigai KreditiniaipinigaiPinig rysVerts enklai tai nepilnaveriai pinigai

*Pinig rys.

Smulkios monetosPopieriniai pinigaiKreditiniai pinigaiNominali vert virija esani joje metalo vertPiniginiai enklai leidiami valstybs savo ilaidoms padengti (ido bilietai).Piniginiai enklai, pakeiiantis apyvartoje pilnaverius pinigus, kredito enklai (banknotai).

*Popieriniai pinigai pirmas etapas monet nusidvjimas;antras etapas metalini monet gadinimas;treias etapas ileidimas apyvart popierini pinig

*Pirmieji popieriniai pinigai atsirado Kinijoje XII a., Europoje ir Amerikoje XVII a. pabaigoje.Patys popieriniai pinigai verts neturi. Galimyb dalyvauti apyvartoje priklauso nuo emitento autoritetas (valstyb).

Pinig rys

*Kreditiniai pinigai Vekselis BanknotaiDepozitiniai pinigaiPinig rysekiai Elektroniniaipinigai Mokjimo kortels

*Pinig rys Kreditiniai pinigai: neturi savo verts;

ireikia vert, nurodyt prekje-ekvivalente;

ileidiami apyvart laikinai, grintinai ir mokamai;

atlieka mokjimo funkcij.

*skolininko raytinis sipareigojimas (paprastasis arba solo);

kreditoriaus sakymas skolininkui (pervedamasis arba trata).

Vekselis

*VekselisYpatumai:Abstraktumas.

Neginytinumas.

Apyvartumas.

*Vekselio apyvartos ribotumasRibotas apyvartos terminasNegalima imokti darbo umokesio ir kt.Negali bti panaudotas mokjimo operacijomsVekselisAptarnauja tik didmeninius atsiskaitymusTarpusavio reikalavim neigiamas likutis yra dengiamas grynaisiais pinigais

*Kreditiniai pinigai, kuriuos leidia apyvartalies CB.

Skirtumai:Vekseliai - terminuoti skoliniai sipareigojimai, banknotai neterminuoti; vekselius apyvart leidia mons ir jie turi individuali tos mons garantij, banknotus leidia CB ir jie turi valstybs garantij. Banknotas

*Bank not ir popierini pinig skirtumai:

pagal prigimt pagal emisijos metod pagal grintinum pagal keitimo galimyb

Banknotas

*atsiradimas susijs su bankine sistema;

raai banko klient sskaitose;

gali vykdyti kaupimo funkcij dl priskaiiuojam palkan;

verts matas, taiau nevykdo mokjimo funkcijos.

Depozitiniai pinigai

*Einamosios sskaitos savininko raytinissakymas bankui apie nurodytos sumosimokjim ekio davjui arba jospervedim kit sskait.

Depozitiniai pinigai/ekis

*Depozitiniai pinigai/ekisYpatumai:priemon gauti grynuosius pinigus banke; apyvartos ir mokjimo priemon; atsiskaitymo negrynaisiais pinigais instrumentas

*ekis

vardiniai;orderiniai;pareiktiniai;bankiniai;kelions.

*

Sistema, kuri elektronini signalpagalba, be popierini nej vykdokreditines ir popierines operacijas. Depozitiniai pinigai/elektroniniai

*Mokjimo sistemos

*Depozitiniai pinigai/elektroniniaiPrivalumai: padidintas mokjimo dokument perdavimo greitis; paprastesnis bankins korespondencijos apdorojimas;sumajusi mokjimo dokument apdorojimo kaina

*SWIFT;

FEDWIRE;

CHAPS;

TARGETDepozitiniai pinigai/elektroniniai

*Mokjimo kortelsDebetins kortels Kreditins kortels Depozitiniai pinigai/mokjimo kortels

*IVADOS

Pinig forma Pinig risPilnaveriai (reals) pinigaiAukso ir sidabro lydiniai; Aukso ir sidabro monetos; BrangakmeniaiNepilnaveriai pinigaiPinig substitutai:Centrinio banko banknotai;monetos;ido bilietai;pinigai banko sskaitose ikipareikalavimo;Pinig surogatai:ekiai;vekseliai;elektroniniai pinigai

*IVADOSBendros pinig savybs pinigai tai tam tikras visuomens aktyvas;

pinigai tai likvids aktyvai;

pinigai turi tam tikr fiksuot nominali vert;

pinigams bdingas visuotinumas

*Pinig funkcijos ir vaidmuoVerts matasMain priemonKaupimo ir taupymo priemonMokjimo priemonTarptautiniai pinigaiPINIG FUNKCIJOS

*Verts matasPinig pagalba subjektai matuoja ir palygina vis preki vert;

Pinig funkcij atlieka kaina

*Skirtumai tarp pinig funkcijos kaip verts mato ir kain lygio

Verts matas: funkcionuoja stichikai; pinigai visuotinai knytas mogikasis darbas; pinigai naudojami vairi preki vert ireikti kainaKain lygis: nustatomas statymine tvarka ir turi juridin pobd; tarnauja verts iraikai atspindti.

*kaip main priemon atlieka tarpininko vaidmen begaliniame prekiniame-piniginiame apyvartos procese

reikalingi reals pinigai

Pinig funkcijos

*kaip main priemonPinig funkcijosPinigai preki apyvartoje turi dalyvauti realiai

Preki gamyba:Prek Pinigai Prek

*kaip mokjimo priemon kaip skolos mokjimo priemon naudojama, kai nesutampa preki pirkimas ir pardavimas laikepreks gali bti parduotos isimoktinai.Kreditiniai sandoriai iauk vekseli ir banknot btinyb Pinig funkcijos(sipar. Prek)(Prek Pinigai)-(Pinigai sipar.)

*kaupimo priemonPinig funkcijosnedalyvaujantys apyvartoje sudaro santaupas pakankamai patogi vertybi saugojimo formakaupimas vykdomas grynj forma arba banko sskaitose sudaro slygas vystytis kreditiniams santykiams

*kaupimo priemonPinig funkcijosPinigai gali bti kaupiami: bankine forma arba grynj pinig forma (tezauracija).

*tarptautiniai pinigai Pinig funkcijos

Pinigai, kurie yra naudojamitarptautiniuose atsiskaitymuose.

*tarptautiniai pinigai Pinig funkcijos1922 m. aukso ekvivalentu paskelbtas GBP ir USD, 1944 m. Bretton Woodse (JAV) - USD, kuris buvo keiiamas auks.1970 m. TVF apyvart ved SDR-padengta auksu=0,88671 g. 1979 m. Europoje vestas EKIU, 1999 m. Europoje EURAS, 2002 m. grynieji EURAI

*IVADOSpinigai iplstin kategorija; pinig vaidmuo ekonomikoje visada pozityvus;pinig vaidmen reikia stiprinti.

*Pinig teorijos Metalistin pinig teorija;Merkantelistai;Ankstyvieji merkantelistai;Vlyvieji merkantelistai;Klasikai;K.Marksas;

*Pinig teorijosNominalistin pinig teorija skelb:pinigus kuria valstyb, j vert nustato nominalas, pinig esm: bti idealiu kain mastu.

*Pinig teorijosKiekin arba kiekybin pinig teorija:

Transakcin

Kembrido

*Pinig teorijostransakcin MV PQ Lygtis atspindi dvigub apsikeitimo prekmis sandori (transakcij) iraik per tam tikr laikotarp:kaip sandauga pinig kiekio (M) i vidutinio j apyvartos greiiui (V);kaip sandauga realizuot preki kiekio (Q) u j vidutin kain (P).

*Pinig teorijosKembrido mokyklaM kPYk - metini pajam dalis kurias kio subjektai laiko pinigine forma,Y metins pajamos,P kain lygis

*Pinig teorijosKeinsistin pinig teorija M L1 (Y) + L2 (r). (L1) - paklausa pinigams einamiesiems sandoriams ir nenumatytiems atvejams;(Y) - pajam lygis;(L2) - paklausa pinigams spekuliaciniais tikslais;(r) - atvirkiai proporcingas palkan normai

*Pinig teorijosiuolaikinis monetarizmas:pinig paklausa nra tik palkannormos ir pajam funkcija, o taippat takoja pelno norma i visreali ir finansini aktyv ri.

*Pinig sistema ir jos tipai Pinig sistemos funkcijos yra:

emisin;reguliavimas;kontrol.

*Pinig reformos Devalvacija;Revalvacija;Denominavimas;Nulifikavimas

*Pinig sistemos elementaibazinis (fundamentalus);valdomas (funkcinis);infrastruktrinis.

*Pinig sistemos elementai / Bazinis (fundamentalus) blokasPinig esm ir funkcijos;Pinig forma ir rys;Piniginis vienetas;Pinig mas;Pinig apyvarta;Pinig sistemos organizavimo principai.

*Pinig sistemos elementai / Valdomas (funkcinis) blokas

pinig sistemos valdymo principus;emisijos mechanizm;piniginio-kreditinio reguliavimo metodus ir instrumentus;valiutos kurso nustatymo tvark;kasos disciplin;atsiskaitymo negrynais vykdymo tvark.

*Pinig sistemos elementai / Infrastruktrinis blokas

normatyvin-teisin baz;informaciniai-analitiniai elementai;techninis elementas

*Pinig sistemosMetalistin:BimetalizmasMonometalizmasNemetalistin

*Metalistin pinig sistema / Monometalizmas Priklausomai nuo to koks metalas yradominuojantis pinig cirkuliacijoje, Iskiriamos tokios monometalizmo rys:

Sidabro. Egzistavo Italijoje 1852 1893, Olandijoje 1847 1875, Rusijoje 1843 1852, Kinijoje iki 1935Aukso. Pirmiausiai sigaljo Anglijoje 1816 m., Vokietijoje 1871 1873, vedijoje, Norvegijoje, Danijoje 1873, Pranczijoje 1876m., JAV 1900.

*Metalistin pinig sistema / MonometalizmasPriklausomai nuo cirkuliacijos pobdio ir pinigini enkl keitimo auks yra iskiriamos trys aukso monometalizmo atmainos:aukso monet standartas; aukso luit standartas, aukso deviz standartas.

*Nemetalistin pinig sistemosBdingi bruoai: Banknotai ir monetos nekeiiami auks;Negryn pinig apyvartos vystimasis, majimas atsikaitym grynais pinigais;Valstybs reguliavimo stiprjimas.

*Europos pinig sistemos sukrimas. 1979 m. Europos Sjungoje buvo imta diegti Europos monetarin sistema (European Monetary System, EMS), kurios tikslas glaudiai bendradarbiauti valiut srityje ir utikrinti Europos valiut tvirtum.

*EUROPOS PINIG SISTEMA.EPS komponentai:Valiut kurso mechanizmas;Europos piniginio bendradarbiavimo fondas;Europos valiutos vienetas ekiu.

*Europos pinig sistemos sukrimas.1991 m. Mastrichte Europos Sjungos alys susitar dl perjimo termin Europin valiutin sjung.

*Europos pinig sistemos sukrimas.Pirmajame perjimo etape visos ES alys turjo prisijungti prie Vieningo valiut keitimo mechanizmo ir laikyti savo valiut kursus suderinto koridoriaus rmuose.Nuo 1994 m. prasidjo antrasis etapas kuris tssi tris metus. Vis ali politikos, kuri apima infliacij, palkan normas, mokjim balanso bkl ir mokestin politik, suvienijimas turjo garantuoti valiutini kurs stabilum dar siauresniuose rmuose. 1995 m. Europos taryba patvirtino sprendim vesti viening europin valiut nuo 1999 m. sausio 1 d. ir tai buvo treiasis etapas.

*Mastrichto kriterijaiInfliacijos lygis negali viryti 1,5 % vidutinio trij ali-nari, kuri infliacijos lygis yra emiausias, lyg.Valstybs siskolinimai turi bti maesni nei 60 % nuo BVP.Valstybs deficitas turi bti maesnis nei 3 % nuo BVP.Maiausiai du metus turi bti ilaikyti valiutos kurso svyravimo ribos, kurie numatyti keitimo kurs mechanizme.Ilgalaiks palkan normos neturi viryti daugiau kaip 2 %, trij ali su emiausiu infliacijos lygiu, vidutin rodikl

*Pinig mastransakcinis (sandorio) poiris likvidus poiris

*Pinig masaktyvs pinigai: pinigai dalyvaujantys apyvartoje tiek gryni, tiek negryni;

pasyvs pinigai: santaupos, rezervai, likuiai sskaitose.

*Pinig mass struktra pinig agregatai, kurie yra naudojami matuoti pinig masei:M0 grynieji pinigai apyvartoje.Pinig baz. Pinig bazei priskiriama suma:Gryn pinig esani apyvartoje, tame skaiiuje nefinansiniame sektoriuje ir komercini bank kasose;Komercini bank privalom rezerv centriniame banke;Komercini bank los centrinio banko korespondentinje sskaitoje.

*Pinig mass struktraPinig bazei priskiriama: Gryn pinig esani apyvartoje;Komercini bank privalomi rezervai centriniame banke;Komercini bank los centrinio banko korespondentinje sskaitoje.

*Pinig mas ir jos elementai M1M2M3M4Apima grynus pinigus esanius apyvartoje (banknotai, monetos) ir los esanios einamosiose bankinse sskaitoseSusideda i agregato M1 plius terminuoti ir taupomieji indliai komerciniuose bankuose (iki keturi met)Susideda i agregato M2 plius taupomieji indliai specializuotose kreditinse institucijose Susideda i M3 ir depozitini sertifikat stambiuose komerciniuose bankuose

*Pinig apyvartos greitis Pinig apyvartos greiio rodiklis:

V = Y : MV pinig apyvartos greitis;Y nominalios BNP apimtys;M pinig mas apyvartoje

*Pinig apyvartos greitisPinig kaip mokjimo priemons apyvartos greiio rodiklis, t.y. santykis dt bankinius depozitus pinig kiekis su pinig mass dydiu. Jis apskaiiuojamas pagal formul:BVP 12Vmet = ---------------- n M2 vidut. BVP nominalus bendras vidaus produktas;n piln mnesi skaiius;M2 vidut M2 agregato aritmetinis vidurkis u analizuojam laikotarp.

*Pinig apyvartos greitisgamybos apimi augimo (majimo) tempai;ekonomikos ciklo fazs;infliacijos lygis.

*Pinig emisija Pinig emisij slygoja tokie faktoriai:Prekins mass padidjimas ir isipltimas, gamybos augimas, preki pasilos didjimas.Kain augimas, nesusijs su preki ir paslaug kokybePinig apyvartos greiio majimas.

*Pinig emisijaRinkos ekonomikoje pinig emisija yra skirstoma dvi ris:grynj pinig emisija;negrynj pinig emisija.

*Pinig emisijaIorins negrynj pinig emisijos altinis yra:CB usienio valiutos sigijimas;Gauti kreditai i tarptautini finansini organizacij;Usienio investuotojaiUsienio valiutos pirkimas-pardavimas gyventojamsVidins negryn pinig emisijos altiniai yra bankins sistemos kredit teikimas:Ekonomikai;Valstybei;Usienio valstybms;

*Dviej lygi bankin sistema

*Monetarins politikos tipai

*Supaprastintas centrinio banko balansas TURTAS (AKTYVAI)Usienio turtasVyriausybs vertybiniai popieriaiPaskolos finansinms institucijomsMaterialus turtas

*Supaprastintas centrinio banko balansas SIPAREIGOJIMAI (PASYVAI)Banknotai ir monetossipareigojimai alies institucijomssipareigojimai usienio institucijomsVyriausybs indliaiKapitalas

*Centrinis bankas ir jo funkcijos. CB pagal nuosavybs form yra valstybinis bankas. Vykdydamas savo veikl, jis atspindi bendravalstybinius interesus, todl nekelia sau udavinio gauti peln. Pinig emisija spausdinimo maina pilnai CB rankose.

*Lietuvos banko funkcijosvykdo respublikos pinig emisij;formuoja ir vykdo pinig politik; nustato lito kurso reguliavimo sistem ir skelbia oficial lito kurs; valdo, naudoja Lietuvos banko usienio atsargas ir jomis disponuoja; atlieka ido agento funkcijas;iduoda ir ataukia licenzijas kredito staigoms ir priiri j veikl;nustato respublikos kredito staig ir usienio valstybi kredito staig skyri, veikiani respublikoje, finansins apskaitos principus ir atskaitomybs tvark;kuria ir valdo tarpbankin l pervedimo sistem ir nustato reikalavimus tarpbankins l pervedimo sistemos dalyviams;renka pinig ir banko mokjimo balanso, valstybins finansins statistikos duomenis, sudaro mokjim balans.

*Monetarins politikos tikslai ir instrumentai. Strateginiai tikslai:gamybos ir uimtumo ciklini svyravim palengvinimas.stabilaus neinfliacinio augimo utikrinimas.Tarpiniai tiksliniai orientyrai:pinig mas;palkan norma;keitimo kursas.

*Netiesioginio reguliavimo instrumentais yra :operacijos atviroje rinkoje;privalom atsarg normos pakeitimai;diskonto politika

*Operacijos atviroje rinkoje valstybs vertybini popieri pirkimas ir pardavimas;

*Privalom atsarg normos pakeitimai. Privalomos atsargos tai dalis depozit sumos, kuri komerciniai bankai privalo saugoti CB, kaip indlius neduodanius palkan.

*Privalom atsarg normos pakeitimai.Privalom atsarg mainimo prieastys:Bank sistemos stiprjimas. Bank sistema tapo efektyvesn, bankai visikai vykdo kapitalo pakankamum ir kitus j veiklos rizik ribojanius normatyvus;Didels privalom atsarg normos neigiamai veikia bank rezident konkurencingum ir alies rinkoje ir tarptautiniu lygiu;Privalom atsarg mainimas sudaro prielaidas mati paskol ir indli palkan marai bei atpigti paskoloms.

*Diskonto politika. Tai CB speciali palkan norma paskoloms, kurios iduodamos finansiniams tarpininkams.

*Bankinio multiplikatoriaus esm

Banko pozicijaNaujas depozitasNaujos paskolosRezervaiPirminis bankas1000,00800,00200,00Antras bankas800,00640,00160,00Treias bankas640,00512,00128,00Ketvirtas bankas512,00409,60102,40Penktas bankas409,60327,6881,92etas bankas327,68262,14653,54Septintas bankas262,14209,7252,42Atuntas bankas209,72167,7741,95Devintas bankas167,77134,2233,55Deimtas bankas134,22107,3726,85Viso4463,133570,50892,63

*Infliacija Infliacija tai bendro kain lygio padidjimas alyje, kuris atsiranda dl ilgalaikio pusiausvyros nebuvimo daugelyje rink. Infliacija tai disbalansas tarp pasilos ir paklausos visumos, pasireikianti kain augimu, ir nra susijs su preki kokybe.

*InfliacijaPaprastai infliacija yra matuojama kain augimu, kitaip sakant kain indeksais. Vartotoj kain indeksas (VKI) rodiklis, rodantis vartojimo preki ir paslaug, kurias sigyja, u kurias sumoka ir kurias nam kiai panaudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutin kain lygio pokyt per tam tikr laikotarp.

*Veiksniai, kurie iaukia infliacij: Piniginiai, Nepiniginiai. Infliacijos tipai: paklausos infliacija irpasilos (ilaid) infliacija.

*Pagal intensyvumo laipsn yra iskiriamos tokios infliacijos rys:

Normali (kain augimas 3 -5 proc.);liauianti (kain augimo tempas nuo 5 iki 10 proc. per metus);uoliuojanti (kain augimo tempas > 10 - 50 proc. per metus);Hiperinfliacija ( kain augimo tempas virija 50 proc. per mnes)

*Infliacijos neigiamos pasekms ekonomikai.

Sustiprina disproporcijas ekonomikoje. Atsiranda spekuliatyvi prekyba, kur greita kapitalo apyvarta. Ikraipo vartojimo struktr. Paeidia vidaus rink. Sumaja vis sluoksni realus darbo umokestis. Paeidia pinigins-kreditins sistemos funkcionavim.Neigiamai atsiliepia tarptautiniams ekonominiams santykiams.

*Antiinfliacins politikos kryptys Defliacin politika pinigins mass cirkuliacijos sulaikymo procesas sumainant valstybines ilaidas, padidinus palkanas u kreditus, komercini bank privalom atsarg normos padidinimas ir t.t.Pajam politika, kuri numato paralelin kain ir darbo umokesio kontrol, nustatant augimo ribas arba visikai ualdant j augim.

*Defliacija 1. Tikroji, kylanti dl technologins paangos slygojamo darbo naumo didjimo. 2. Monetarin, kylanti dl ribotos pinig pasilos, sukelianios kain smukim.

*AKTYVI VALSTYBS ANTIINFLIACIN POLITIKAPINIG EMISIJOS KONTROL;PINIG REFORMA;VALSTYBS ILAID MAINIMAS;MOKESI DIDINIMAS;VALSTYBS BIUDETO DEFICITO SUMAINIMAS;GRIETA PINIG IR KREDITO POLITIKA;FIKSUOTO VALIUTOS KURSO VEDIMAS;KOVA SU MONOPOLIZMU;GAMYBOS PLTROS SKATINIMAS;KAIN IR DARBO UMOKESIO TEMP REGULIAVIMAS.

*InfliacijaInfliacijos metinis pokytis

*