2

FFFFFESTIVALIOESTIVALIOESTIVALIOESTIVALIOESTIVALIO PROGRAMAPROGRAMAPROGRAMAPROGRAMAPROGRAMA

2006 M. RUGPJÛÈIO 26 – RUGSËJO 30 D.Plungë, Rietavas, Plateliai

RUGPJÛÈIO 26 D.17 val. Plungëje, M. Oginskio dvaro þirgyne (Þemaièiø dailësmuziejus):Festivalio atidarymas.Koncertuoja Klaipëdos muzikinio teatro solistai, baletas, choras irsimfoninis orkestras.Programoje: populiarioji operos, operetës ir miuziklo klasika.Dirigentas prof. Stasys Domarkas.

Plungës ir Rietavo savivaldybiø kultûros ástaigos – kunigaikðèiø Oginskiø dvaruose ásikûræ Þemaièiø dailës ir Rietavo Oginskiø kultûrosistorijos muziejai, bendradarbiaudami su Kultûros paveldo departamentu prie Lietuvos Respublikos kultûros ministerijos bei Europos kultûroskeliø institutu (Liuksemburgas), nuo 2004 m. kartu igyvendina programà „Istorinis parkø ir sodø kelias“. Ði idëja sutampa su EuroposSàjungos pastangomis populiarinti dvarø ir parkø paveldà pasaulyje.

Daugiau negu 10 metø bendraujant ir bendradarbiaujant Plungës, Rietavo, Zaleses, Minsko (Baltarusija), Guzovo ir Varðuvos (Lenkija)kraðtotyrininkams, muziejininkams, kitiems Oginskiø paveldo tyrinëtojams, kilo tarptautinës Oginskiø kultûrinio paveldo tyrinëjimo progra-mos idëja. Viena ið jo daliø – Tarptautinis Oginskio festivalis. Pirmajam pasirinkti 2006-ieji metai, rugpjûèio 26 – rugsëjo 30 d. Festivalisrengiamas istoriniuose Oginskiø dvaruose – Plungëje, Rietave ir Plateliuose. Jame dalyvauti pakviesti Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos irDidþiosios Britanijos klasikinës muzikos atlikëjai. Á festivalio programà átrauktos ir Oginskiø kultûrinio paveldo tyrinëjimø laukà gerokaiprapleèianèios mokslinës konferencijos, knygø pristatymai, dailës parodos, susitikimai su Oginskiø kultûros tradicijø puoselëtojais –„oginistais”.

Festivalio renginiais siekiama supaþindinti visuomenæ su muzikiniu, architektûriniu, literatûriniu Oginskiø palikimu, atskleisti iki ðiolneiðnaudotas kultûros paminklø galimybes, aktualizuoti muzikiná, kultûriná ir istoriná dvarø paveldà. Labiausiai ðiuo festivaliu tikimasisudominti jaunus þmones – paskatinti juos domëtis Lietuvos ir kitø Europos ðaliø kultûra bei istorija.

Oginskio festivalio idëjos autorius ir meno vadovas – Klaipëdos miesto kultûros magistras, Plungës garbës pilietis, Klaipëdos muziki-nio teatro dirigentas prof. Stasys Domarkas. Organizacinëje grupëje – Þemaièiø dailës muziejaus, Plungës M. Oginskio meno mokyklos,Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejaus, visuomeniniø organizacijø – „Plungiðkiø draugija”, „Oginskiø dvaro bièiuliai” nariai, bûrys kitøiðkiliø Lietuvos kultûros veikëjø.

Pirmojo Oginskio festivalio meno vadovo sumanymu Oginskiø muzikai atlikti specialiai suburtas Oginskio festivalio orkestras, kuriodalyviais tapo Kauno J. Gruodþio konservatorijos, Klaipëdos E. Balsio menø gimnazijos, Plungës M. Oginskio meno ir Rietavo menomokyklø styginiø ir puèiamøjø instrumentø grupës.

FFFFFESTIVALIOESTIVALIOESTIVALIOESTIVALIOESTIVALIO PROGRAMAPROGRAMAPROGRAMAPROGRAMAPROGRAMA

KULTÛRA

RUGSËJO 2 D.13 val. Plateliuose, dvaro svirne,16 val. Plungëje, M. Oginskio rûmuose (Þemaièiø dailës muziejus),20 val. Rietave, Oginskiø dvaro muzikantinëje (Rietavo Oginskiøkultûros istorijos muziejus):S. Tyzenhauzaitës knygos Halina Oginskytë arba ðvedai

Lenkijoje pristatymas.Dalyvauja: þurnalo Þemaièiø þemë redaktorë Danutë Mukienë,kultûros istorikë dr. Anelë Butkuvienë.Koncer tuoja: Tarptautiniø konkursø laureatë Lina MarijaDomarkaitë (smuikas). Koncer tmeisterë Ramûna Ðukienë.Programoje: L. van Beethoven Romansas F-dur, A. Vivaldikoncertas Vasara ið ciklo Metø laikai, N. Paganini Cantabile,J. Brahms Vengrø ðokis nr.1, Vengrø ðokis nr.5, M. OginskisPolonezas, P. Sarasate Fantazija Z. Bize operos Karmen temomis.

JOLANTA SKURDAUSKIENË

PirmasisPirmasisPirmasisPirmasisPirmasistarptautinistarptautinistarptautinistarptautinistarptautinisO G I N S K I OO G I N S K I OO G I N S K I OO G I N S K I OO G I N S K I Ofestivalisfestivalisfestivalisfestivalisfestivalis

PirmasisPirmasisPirmasisPirmasisPirmasistarptautinistarptautinistarptautinistarptautinistarptautinisO G I N S K I OO G I N S K I OO G I N S K I OO G I N S K I OO G I N S K I Ofestivalisfestivalisfestivalisfestivalisfestivalis Plungës kunigaikðèiø Oginskiø rûmø parke vykstantys kultûriniai

renginiai visada sutraukia daug þiûrovø. Vlado Gaudieðiaus nuotr.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 3

3

meno mokyklø bei Maþeikiø ir Telðiø muzikos mokyklø styginiøorkestrai ir ansambliai. Meno vadovë Genovaitë Þiobakienë. Reþisierë DaliaStasikëlienë

RUGSËJO 28 D.17 val. Plungëje, M. Oginskio rûmuose (Þemaièiø dailës muziejus):Graudulinga muzikinë komedija „Vasarvidþio nakties sapnas“.Muzika Felixo Mendelssohno-Bartholdy, eilës WilliamoShakespeare’o, reþisierë Ramunë Kudzmanaitë, video RasaVaiðvilaitë, ðviesos dailininkas Rimas Petrauskas, garsoreþisierius Darius Zdanovièius. Atlikëjai: Andrius Radziukynas (fleita), Dûdelë – dumpliø lopikas,Titanija, Tisbë, Julius Èernius (klarnetas), Meilutis – stalius, Liûtas,Ieva Sipaitytë (smuikas), Fëja, pirmasis Elfas, RobertasBliðkevièius (altas), Snukis – varkalys, Oberonas, Mënesiena,Mindaugas Baèkus (violonèelë), Metmuo – audëjas, Piramas,Sonata Zubovienë (fortepijonas), Rûgðèius – dailidë, antrasis Elfas,Ninos kapas, Rokas Zubovas (fortepijonas), Dvasna – siuvëjas,Pakas, siena.

RUGSËJO 29 D.10 val. Rietave, Oginskiø dvaro muzikantinëje (Rietavo Oginskiøkultûros istorijos muziejus):Mokslinë konferencija „Kunigaikðèiø Oginskiø kultûrinës veiklospëdsakais: praeities atspindþiai, ateities perspektyvos. 2006“Organizuoja Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus.17 val. Rietave, Oginskiø dvaro muzikantinëje (Rietavo Oginskiø

kultûros istorijos muziejus):

Koncer tuoja Iwo Zaùuski (fortepijonas, D. Britanija).

Programoje: Oginskiø dinastijos fortepijoninë muzika.19 val. Rietave, Ðv. Mykolo Arkangelo baþnyèioje:

Koncer tuoja Sviatlena Nemahai (vargonai, Baltarusija).Programoje: D. Buxtehude, I. S. Bach, F. Mendelsson, P. Hindemithkûriniai.

RUGSËJO 29 D.11 val. Plungëje, Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje:

Mokslinë konferencija Krikðèioniðkø tradicijø formavimasis

Lietuvoje: Mykolinës Þemaitijos rudens kalendoriuje. I dalis.Organizuoja: Þemaièiø dailës muziejus, Klaipëdos universiteto Baltijosregiono istorijos ir archeologijos institutas, Lietuvos Katalikø akademija,Vilniaus dailës akademija.17 val. Plungëje, M. Oginskio rûmuose (Þemaièiø dailës muziejus):

Koncer tuoja instrumentinis trio „Vytoki“ (Baltarusija).

Atlikëjai: Aleksej Fralov (fagotas), Sergej Machov (fleita), IrinaAvdejeva (fortepijonas, klavesinas).Programoje: Baltarusijos dvarø muzika – Mykolo Kazimiero Oginskio,Mykolo Kleopo Oginskio, M. Radvilos, A. Radvilos, O. Kozlovskio,M. Jelskio kûriniai.

RUGSËJO 30 D.9 val. Plungëje, M. Oginskio rûmuose (Þemaièiø dailës muziejus):Mokslinë konferencija „Krikðèioniðkø tradicijø formavimasisLietuvoje: Mykolinës Þemaitijos rudens kalendoriuje“. II dalis.12 val. Rietave, Ðv. Mykolo Arkangelo baþnyèioje:Festivalio uþdarymas.Koncer tuoja Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas.Solistë Joana Gedmintaitë (sopranas).Vyr. dirigentas Modestas Pitrënas.17 val. Plungëje, M. Oginskio rûmuose (Þemaièiø dailës muziejus):Festivalio uþdarymas.Konceruoja Iwo Zaùuski (fortepijonas, D. Britanija).Programoje: Oginskiø dinastijos fortepijoninë muzika.

KULTÛRA

RUGSËJO 3 D.13 val. Plungëje, Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje:

Koncer tuoja:Nacionalinës premijos laureatas Petras Vyðniauskas(saksofonas), Bernardas Vasiliauskas (vargonai).Programoje: Baroko epochos muzikos ðedevrai.17 val. Plungëje, M. Oginskio rûmuose (Þemaièiø dailës muziejus):Tylos Labanoro.

Koncer tuoja: Nacionalinës premijos laureatas Petras Vyðniaus-kas (saksofonas), Gvidas Kovëra (dûdmaiðis), Todar Kaðtureviè(dûdmaiðis, Baltarusija), Rytis Kamicaitis (tabla).

RUGSËJO 7 D. 17 val. Plungëje, M. Oginskio rûmuose (Þemaièiø dailës muziejus):Muzikinis spektaklis Kunigaikðtis Mykolas Kleopas Oginskis:

Tëvynei skiriu – turtus, darbus ir gyvenimà. Projekto sumanytojair scenarijaus autorë Virginija Kochanskytë.Atlieka: Virginija Kochanskytë (aktorë), Giedrë Zeicaitë(sopranas), Ðviesë Èepliauskaitë (fortepijonas).Programoje: kompozitoriaus M. K.Oginskio fortepijoniniai kûriniai,romansai balsui ir fortepijonui, laiðkø ir memuarø fragmentai,A. Mickevièiaus ir D. Naborowskio eilës, R. Rastausko Berlynarijø

fragmentas.

RUGSËJO 10 D.13 val. Rietave, Ðv. Mykolo Arkangelo baþnyèioje,

17 val. Plungëje, M. Oginskio dvaro þirgyne (Þemaièiø dailësmuziejus):Koncertuoja Oginskio festivalio simfoninis orkestras.Atlikëjai: Kauno J. Gruodþio muzikos konsevatorijos, KlaipëdosE. Balsio menø gimnazijos, Plungës M. Oginskio, Rietavo menomokyklø styginiø ir puèiamøjø instrumentø grupës.Solistai: Lina-Marija Domarkaitë (smuikas), Marysia Dudz (smuikas, Len-

kija), tarptautiniø konkursø laureatas, prof. Andris Baumanis (smuikas, Latvija).

Dirigentas prof. Stasys Domarkas.Vadovai: Kristina Domarkienë, Saulë Domarkienë, Violeta Gaubytë, AlgirdasKazys Jankauskas.Programoje: M. K. Oginskio, B. Dvariono, A. Vivaldi, H. Wieniavskio,G. F. Handelio kûriniai.

RUGSËJO 16 D.10 val. Plungëje, M. Oginskio rûmuose (Þemaièiø dailës muziejus):Mokslinë praktinë konferencija Þemaituko istorinës iðtakos.

Kunigaikðèiø Oginskiø átaka arklininkystës raidai.Organizatoriai: Þemaièiø dailës muziejus, Plungës rajono Babrungo seniûnijos Ðeimø bendruomenë Tëviðkë, Þemaitukøarkliø augintojø asociacija, klubas Oginskiø dvaro bièiuliai.

RUGSËJO 17 D.17 val. Plungëje, M. Oginskio þirgyne (Þemaièiø dailës muziejus):Koncer tuoja tarptautiniø konkursø laureatë Justina Zajanèkaus-kaitë (smuikas), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.Meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Juozas Domarkas.Programoje: M. K. Èiurlionio simfoninë poema Miðke,P. Èaikovskio uvertiûra-fantazija Romeo ir Dþiuljeta, M. Bruchkoncertas Nr. 1 G - moll smuikui ir orkestrui.

RUGSËJO 22 D.17 val. Plungëje, M. Oginskio meno mokykloje:

Telðiø ir Klaipëdos apskrièiø meno ir muzikos mokykløfestivalio „Rudens akvarelë M. K. Èiurlioniui“ atidarymas.Dalyvauja: Plungës M. Oginskio, Klaipëdos E. Balsio, Rietavo

4

IðtakosIð viso pasaulyje þinoma daugiau negu 300 arkliø veisliø. Trys ið

jø yra lietuviðkos: þemaitukai, stambieji þemaitukai ir Lietuvos sun-kieji. Iki ðiol arklininkystës specialistai bei arkliø augintojai nesu-tardavo, ar þemaitukai ir stambieji þemaitukai yra skirtingos veis-lës vienu pavadinimu, ar tos paèios veislës dviejø tipø arkliai. 1995–2000 m. Lietuvos gyvulininkystës institute, SPUAB „Vilniaus þirgy-nas“, SPUAB „Sartø þirgynas“ ir pas pavienius ðios veislës arkliøaugintojus nuosekliai buvo dirbama nustatant þemaitukø ir stam-biøjø þemaitukø arkliø eksterjerà, kûno matus, indeksus ir augimospar tà. Tyrimø rezultatai parodë, kad þemaitukai yra universalûsponi tipo arkliai, o stambieji þemaitukai – vaþiuojamojo tipo arkliai.Tai, kad skir tingi ðiø arkliø kûno matai, tipas, panaudojimas, specia-listams sudarë prielaidas daryti iðvadà, kad þemaitukai ir stambiejiþemaitukai turi bûti vertinami kaip dviejø skir tingø lietuviðkø veisliøarkliai.

Þemaitukai turi unikalià genetinæ informacijà. Manoma, kad jiekilæ ið Rytø stepiniø tarpanø, o á Lietuvà pateko kartu su indoeuropie-èiais – maþdaug prieð 5 tûkstanèius metø ir XIX a. pab. – XX a. pr.formavosi kartu su lietuviø tauta. Þemaitukø veislë yra davusi pra-dþià trakënø veislei (ji iðvesta 1732 m. þemaitukø ir prûsø kumeleskryþminant su grynakraujais jojamaisiais, Danijos ir arabø veislësþirgais), Lietuvos sunkiøjø arkliø veislei ir stambiajam þemaitukui,kurie, kaip ir þemaitukai, ðiandien priklauso vietiniam genofondui,yra saugomi. Þemaitukø veislë pripaþinta saugotina ir tarptautiniumastu, ji átraukta á Pasaulio þemës ûkio gyvûnø katalogà.

Þemaitukai – viena seniausiø arkliø veisliø Europoje. Ji þinomanuo VI–VII a., raðytiniuose ðaltiniuose pradëta minëti prieð 700 m.Daugiau apie juos pradëta raðyti nuo 1554 m. Viduramþiais þemai-tukai garsëjo kaip viena geriausiø pasaulyje koviniø þirgø veislë.Jie kaip puikûs kovos þirgai labiausiai iðgarsëjo XIII–XIV a. vykstantlietuviø karams su kryþiuoèiais. J. Kraðevskis, raðydamas apie1241 m. lietuviø mûðá su mongolais, paþymëjo, kad „(...) ðis mûðis

ISTORIJA IR KULTÛROS PAVELDAS

sustabdë totoriø invazijà Vakarø link, tad Europa yra skolinga Lietu-vai, kad ji nebuvo sunaikinta“. Sëkmë lietuvius ilguose ir varginan-èiuose karo þygiuose lydëjo neatsitiktinai – jie turëjo daug ir puikiø(greitø, tvir tø, iðtvermingø) þirgø. Tai buvo ne kas nors kitas, oþemaitukai.

Nuo XIX a. þemaitukai daþniau pradëti naudoti darbui þemës ûkyje,transportui, eksportui.

Ðiandien Lietuvoje vieningai sutariama, kad þemaitukai – ne vienmûsø tautos istorijos ir kultûros reliktas, bet ir neákainojamas Lietu-vos arklininkystës genetinis fondas.

SavybësÐie arkliai nedidelio ûgio (aukðtis ties gogu 128–142 cm), krûti-

nës apimtis – apie 165–180 cm, ástriþas liemens ilgis – 136–148 cm,plaðtakos apimtis – 17–18 cm, svoris – 360–420 kg. Daþniausiaiþemaitukai bûna bëri, juodi ir pilki, pasitaiko ir tamsiai sartø, juod-bërø, pelëkø, bulanø. Þemaitukø kûnas gana masyvus, taèiau ko-jos – plonos ir tvir tos. Tai ðiems arkliams suteikia manevringumoir judrumo. Dëmesá atkreipia þemaitukø daili iðvaizda (eksterje-ras), harmoningas kûno sudëjimas, laisva, grakðti eisena. Jie ið-tvermingi, stiprûs, atsparûs infekcijoms, tvirtos konstitucijos, ilga-amþiai, stiprûs, energingi, paklusnaus, patiklaus charakterio, tadnesunkiai valdomi, nereiklûs, neiðrankûs paðarams, vislûs ir ilga-amþiai, gerai prisitaikæ prie vietos sàlygø. Romanas Þebenka, ra-ðydamas apie ðiuos arklius, paþymi: „þemaitukai yra nedideli, tvir-to sudëjimo, labai stipriø kojø arkliai. Turi gerà risèià, gerai iðvys-tytà priekinæ korpuso dalá. Nedidelë galva, tiesus profilis, plati kak-ta. Maþos, labai judrios ausys ir didelës, gyvos akys suteikiagalvai protingà iðraiðkà. Kaklas palyginti trumpas, graþiai ið-lenktas, stiprus, ypaè erþilø“. Visas tas per ðimtmeèius genuo-se ásitvir tinusias savybes jie gerai perduoda savo palikuonims.

Þemaitukai pasiþymi savo universaliu darbingumu. Jie tinka-mi dirbti ðeimos ûkyje, vaþiuoti, jodinëti. 1927 m. Z. Mockus apie

Edmundo Juðkos nuotraukoje – þemaitukai. Ðioje ir kitose ðiame „Þemaièiø þemës“ þurnalo numeryje spaudinamose E. Juðkosnuotraukose uþfiksuoti þemaitukai – ið plungiðkiø Dianos ir Vidmanto Gendvilø auginamos veisliniø þemaitukø bandos

ÞÞÞÞÞEMAITUKEMAITUKEMAITUKEMAITUKEMAITUKAIAIAIAIAI

KONSTANTINAS PRUÐINSKAS

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 3

5 ISTORIJA IR KULTÛROS PAVELDAS

þemaitukus raðë: „Iðtvermingas, nelepus, stiprus, sumanus, svei-kas, darbðtus, tarnaujàs iki 30 metø amþiaus, tikæs ne per sunkiusþemës ûkio árankius traukti; greitas, galás pavaduoti dar nebuvusá trau-kiná, automobilá, darydamas per dienà 80–100 km, þemaitukas savoðeimininko ne tik nebuvo ignoruojamas, bet didþiai vertinamas“.

Ðiuos arklius ðiandien rekomenduojama naudoti vaikø jojimosportui, turizmui, hipoterapijai. Þemaitukai tinkami iðjodinëjimams,lenktynëms, dresûrai. Planuojama, kad ateityje, pagausëjus þe-maitukø populiacijai, jie bus viena ið populiariausiø veisliø ekspor-tui. Specialistai rekomenduoja ðiø arkliø ásigyti ne tik individualiø,ekologiniø ûkiø ðeimininkams, kur ðie arkliai gali bûti universaliainaudojami (kaip darbo jëga, reprezentacijai, gyventojø pramogoms– karietiniam vaþiavimui, jodinëjimui ir kt.), bet ir reabilitacijoscentrams (hipoterapijai), vaikø jojimo klubams (konkûrams, iðjo-dinëjimui, lenktynëms), turizmo bazëms (pramogavimui). Þemaitu-kai geri pagalbininkai ir raitajai policijai, cirko artistams. Ðios veis-lës arkliai sutraukia daug lankytojø buities muziejuose, nacionali-niuose parkuose, gerai pasirodo konkûruose, maratonuose, karieti-nio, figûrinio vaþiavimo varþybose, poni klasës arkliø varþybose.

Atsidûrus prie iðnykimo ribosXIX a. II p. Lietuvoje þemaitukus pradëjo iðstumti kitø veisliø

arkliai, kurie turëjo didesnæ traukiamàjà jëgà. Þemaitukai buvo pra-dëti kryþminti su sunkiøjø, ristûnø, trakënø bei kitø veisliø arkliais.Suprasdami, kad þemaitukø veislë dël savo unikalumo ir kaip isto-rinis-kultûrinis reiðkinys, faktas neturi iðnykti, didelá darbà tais me-tais atliko Plungës ir Rietavo kunigaikðèiai Oginskiai: IrenëjusOginskis (1808–1863) ir jo sûnûs – Mykolas (1849–1902) ir Bogdanas(1848–1909) bei jø pasekëjai, daræ didelæ átakà ne tik Þemaitijos,bet ir visos Lietuvos kultûriniam, ekonominiam gyvenimui.

Kunigaikðtis Irenëjus Oginskis ir jo sûnûs Mykolas bei Bogdanaskurdami visuomenines organizacijas (draugijas) ir aktyviai patysjose dalyvaudami, vadovaudami joms, organizuodavo þemaitukøveislës arkliø dalyvavimà arkliø ir kitokio pobûdþio parodose, rûpin-davosi, kad ðios veislës arkliai bûtø iðveþami ir á uþsienio ðalyserengiamas tarptautines arkliø parodas.

Lietuvoje organizuotose þemaitukø veislës arkliø parodose ge-riausiais pripaþintø arkliø ðeimininkams bûdavo skiriamos gana ne-maþos premijos. 1998 m. liepos 1–31 d. laikraðtyje „Gimtinë“ [Nr.7(111)] iðspausdintame Eleonora Ravickienës straipsnyje „Þemai-tukai Rietave ir Plungëje“ raðoma: „Raseiniuose vykusiose þemës

ûkio parodose þemaitukø augintojams apdovanoti kasmet skirta po200 rub. 1873 m. parodoje apdovanoti 21 þemaitukø (18 erþilø, 3kumeliø) savininkai. 1874 m. parodoje – 24 þemaitukø augintojai.Ádomi 1875 m. þinia: finansø ministro raðtas praneðë, kad þemaitukøaugintojams premijuoti Raseiniuose bus paskirtas vienas aukso ir 5sidabro medaliai. Tø paèiø metø liepos mënesio Raseiniø gyvuliøglobos parodoje buvo 21 þemaitukas, 5 priþiûrëtojams teko sidabromedaliai.“

Tokios parodos bûdavo organizuojamos ir Rietave. 1876 m. Rasei-niø gyvuliø draugijos Rietavo skyrius surengë parodà, kurioje dalyva-vo 5 þemaitukai. Skyriaus vadovui Mykolui Oginskiui (Plungë) ðiojeparodoje áteiktas garbës diplomas (aukso medalio jis atsisakë).

Carinës Rusijos metais valdþia netoleruodavo Lietuvos vardopopuliarinimo. Þemaitukø arkliø veislës augintojai rado iðeitá – jiepavadindavo savo iðaugintus þemaitukus lietuviðkais vardais ir,dalyvaudami su ðiais arkliais tarptautinëse parodose, iðkalbingaipristatydavo Lietuvà pasauliui.

XIX a. pab. kartu su kunigaikðèiais Oginskiais Lietuvoje þemai-tukø arkliø veislës iðsaugojimu rûpinosi ir Alksnënuose gyvenædidikai Sakeliai, Kretingos grafas Tiðkevièius, Gauruose gyvenæsFiðeris, keletas kitø didikø. Visa tai padëjo iðsaugoti þemaitukøarkliø veislæ. Áver tinant Irenëjaus Oginskio nuopelnus iðsaugantLietuvoje þemaitukø veislës bandà, tais laikais daug kas ðios veis-lës arklius Irenëjaus Oginskio arkliais vadindavo.

1879 m. buvo ásteigta Raseiniø þemaitukø veislës arkliø veisimoskatinimo draugija. Jau minëtame straipsnyje E. Ravickienë raðo: „Þmo-nës, kurie rûpinosi þemaitukø iðlaikymu, suprato, kad pavienë veiklaneveiksminga. Reikëjo steigti draugijà. Iniciatorius buvo BogdanasOginskis. Draugijai steigti leidimas gautas 1881 m. birþelio 24 d. Ofi-cialus vadovas – Kauno generalinis gubernatorius V. Mielnickis, tikra-sis – B. Oginskis. Draugijos tikslas: iðsaugoti þemaitukø veislæ, ásteig-ti þirgynà, rengti parodas. Lëðos buvo menkos – 10 rub. stojamasismokestis, ne maþiau 10 rub. kasmetinis mokestis. Dalá pinigø surink-davo uþ erþilus. Keletà þemaitukø padovanodavo draugijos nariai.

Þirgynui steigti reikëjo 60 tûkst. rub. M. Oginskis pasiûlë savoþirgyne Plungëje laikyti 6 þemaitukø kumeles ir 1 erþilà uþ 1 000 rub.per metus. 5 000 rub. draugijai paskolino I. Komaras. Oficiali þirgy-no ásteigimo data 1883 m. kovo 13 d. Tais metais Plungës þirgynasir draugijos nariai turëjo 14 arkliø. Tais metais Raseiniuose ávyko

(Nukelta á 6 p.)

Edmundo Juðkos nuotraukose – þemaitukai

6 ISTORIJA IR KULTÛROS PAVELDAS

arkliø paroda ir þemaitukø lenktynës. Dviejø varstø nuotolis áveik-tas per 7 minutes ir 30 sekundþiø.

1890 m. tarp 1879 m. Raseiniuose ákurtos draugijos nariø kilonesutarimø ir jie suskilo á dvi dalis. Vieni liko draugijoje, taèiau jospavadinimà pakeitë kitu – Raseiniø draugija darbinio ir kinkomojoarklio veisliø platinimui skatinti, o antrieji, tarp kuriø buvo kuni-gaikðèiai Bogdanas ir Mykolas Oginskiai, ákûrë Rietavo draugijàþemaièiø veislës arkliø platinimui skatinti. 1890 m. liepos 27 d.Plungës þemaitukø þirgynas buvo likviduotas. Apie 10 èia buvusiøarkliø nupirko B. Oginskis ir juos padovanojo Rietavo draugijaiþemaièiø veislës arkliø platinimui skatinti. Ðios draugijos þirgynasbuvo ákur tas B. Oginskio palivarke Girënuose (Plungës kraðte –11 km á pietryèius nuo Rietavo). Þirgyno direktorius buvo B. Sake-lis. 1891 m. èia buvo laikomi 23 þemaitukai. Didelis dëmesys skir-tas parodoms, á kurias þemaitukus jau pristatydavo ir ûkininkai.

1892 m. tokios parodos vyko Varniuose ir Rietave. Þemaitukaibuvo rodomi ir tarptautinëse parodose. 1900 m. Paryþiaus parodojeRietavo þemaitukas apdovanotas aukso medaliu.

1909 m. kovo 23 d. mirë B. Oginskis. Tuomet, matyt, baigësi Þemai-tukø draugijos veikla, nes apie tolimesnæ veiklà dokumentø nerasta.“

Þemaièiø dailës muziejaus darbuotojø surinktomis þiniomis, My-kolas Oginskis 1875 m. ákûrë Gyvuliø globos draugijos Rietavoskyriø. Tais paèiais metais Rietave ðios draugijos vardu pradëtosrengti þemës ûkio parodos. Jos vyko 1875, 1876, 1878, 1881 m.

Plungës kunigaikðtis Mykolas Oginskis buvo Þemaitukø veis-imo draugijos vicepirmininkas. 1883 m. jis draugijai skyrë patal-pas savo dvaro þirgyne, kuriame ið pradþiø buvo 6 þemaitukø veis-lës kumelës (2 draugijos, o 4 priklausë M. Oginskiui) ir 1 erþilas.

Mykolo Brenðteino straipsnyje „Plungë Telðiø apskrityje. Jospraeitis ir dabartis“ nurodoma, kad „Mykolo Oginskio pastango-mis 1899 ir 1901 m. surengtos dvi þemës ûkio ir gyvulininkystësparodos, kurios vietos ûkininkams suteikë daug paskatø“.

Vertingi ir jau minëtame E. Ravickienës straipsnyje pateikti duo-menys apie tvarkà, buvusià Plungës kunigaikðèio Mykolo Ogins-kio þirgyne. Autorë raðo, kad „ (...) nevedæ arklininkai gyveno þirgy-ne, kuriame buvo ávairiø pertvarø arkliams, patalpø karietoms, pakink-tams taisyti. Arklininkø vadovas buvo vyresnysis furmonas (veþëjas -red. p.), visada pasitempæs, baltais krakmolytais marðkiniais. Mokëtvarkos, priþiûrëjo arklininkø darbus. Gerai priþiûrimi arkliai davë dva-rui pajamø. Jø pirkti atvykdavo pirkliai net ið Prûsijos.

Kumeliukai vasaras praleisdavo aptvare (dabartiniame stadio-ne). Þirgyno viduje buvo didelë keturkampë patalpa, kur þiemà pra-jodinëdavo arklius. Darbiniai arkliai, avys, karvës buvo laikomiPlungës dvaro palivarke (buvusiø kareiviniø zonoje), kiaulës – „kiauliøulyèioj“ (buvusios pirties vietoje). Vëliau ta gatvë pavadinta Vandensgatve, dabar – Salomëjos Nëries. Nepriklausomybës laikais, statantkareivines, ûkiniai pastatai palivarke buvo nugriauti, tarp jø 2 kume-tyno namai. Ið jø plytø pastatyta Plungës ligoninë (Telðiø g.).

Atðilus orui, arkliai buvo varomi á ganyklà. Priþiûrëdavo senste-lëjusieji, nebenorá daug miegoti, nes darbiniai arkliai buvo ganyklo-je naktá. Tiems priþiûrëtojams pasislëpti nuo lietaus buvo namelis– bûda ant 4 ràstø. Iðganius ganyklà, bûda bûdavo perkeliama á kitàvietà su arkliais, kur laukdavo arklininkø vaikai. Susëdæ jie ðauk-davo ávairiais balsais. Po to dvare – vaiðës. Tokios buvo tradicijos,kurios siejosi su arkliais (ir su þemaitukais)“.

Þemaitukai XIX a. pab. – XX a. pr.XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje auginamø þemaitukø veislës arkliø

banda sparèiai didëjo. Ið lietuviø nemaþai þemaitukø tais metais

(Atkelta ið 5 p.) ásigijo latviai, vokieèiai, belgai, anglai. Iki Pirmojo pasaulinio ka-ro Lietuva kasmet parduodavo iki 30 tûkst. arkliø. Vëliau, vyks-tant karui, politinëms ir ekonominëms permainoms, þemaitukø ar-kliø veislë vël atsidûrë ant iðnykimo ribos: 1918–1919 m. Lietuvaprarado apie 70 proc. þemaitukø veislës arkliø.

Visuomenei, ypaè þemaitukø arkliø veislës puoselëtojams, ra-ginant, Lietuvos þemës ûkio ministerija 1922 m. Plungëje, buvusiokunigaikðèio Mykolo Oginskio dvaro arklidëse, ákûrë Valstybiná þe-maitukø arkliø þirgynà. 1934 m. ðis þirgynas buvo perkeltas á Gruz-dþius. Þemaitukai èia buvo auginami ir Antrojo pasaulinio karo me-tais. Vienu metu ðioje bandoje bûdavo apie 150 arkliø. Beje, ikiAntrojo pasaulinio karo Lietuvoje organizuotuose arkliø iðbandymuo-se dalyvaudavo ir þemaitukai ir ten bûdavo uþfiksuojami itin geriþemaitukø veislës arkliø rezultatai jëgos bandymuose, lenktynëseveþimëliais ant eþero ledo, ilgose distancijose (60–80 km) risèia.

1944 m. atsitraukdami vokieèiai ið Gruzdþiø iðsivarë visus ðia-me þirgyne buvusius arklius, o arklides sudegino. Anot E. Ravic-kienës, gyventojams Gruzdþiuose pavyko nuo vokieèiø iðsaugotitik 6 þemaitukø veislës arklius.

Po Antrojo pasaulinio karo þemaitukø veislës arkliø iðlikimuivël iðkilo grësmë. Þemaitukø veislei sparèiai nykstant, jø jëgosiðbandymai – darbingumo vertinimas, aiðkinantis jø ðuolio galin-gumà, greitá risèia ir iðtvermæ, nebebuvo praktikuojami, iðskyrusstambiøjø þemaitukø.

1948 m. J. Petraièio iniciatyva Telðiø apskrities Birþuvënø tary-biniame ûkyje ákur ta nedidelë þemaitukø veislës arkliø ferma, ákurià buvo surinkti þinomi iðlikæ ðios veislës arkliai: 2 metø erþiliu-kas Erelis (per 10 metø buvo iðauginti 45 jo palikuonys) ir ið Gruz-dþiø apylinkiø surinktos veislës dokumentus turëjusios kumelës.

Nuo 1948 m. duomenys apie veislinius þemaitukus buvo ára-ðomi á bendras valstybines arkliø kilmës knygas. Ðie áraðai bu-vo nenuoseklûs, todël nebuvo galima susidaryti tikrojo þemaitukøveislës arkliø bûklës bei tobulinimo eigos vaizdo.

1959 m. Lietuvos Vyriausybë þemaitukø auginimo reikalais pa-vedë rûpintis Vilniaus valstybiniam þirgynui. Tais paèiais metaisþemaitukø veislës arkliø banda ið Birþuvënø perkelta á Vilniausvalstybiná þirgynà. Gerinant bandos kokybæ, siekiant, kad bûtø ið-vengta kraujomaiðos, tais metais ið Estijos ir Lenkijos á Vilniausvalstybiná þirgynà buvo atveþta po vienà vietinës veislës erþiliukà.Nuosekliai dirbant, þemaitukø veislës arkliø banda Lietuvoje gerokaipadidëjo. Ávertinant ðiuos nuopelnus, Vilniaus valstybinio þirgyno irLietuvos þemës ûkio ministerijos arklininkystës specialistams pa-skirta Romano Þebenkos 1-oji premija. Laikui einant, Vilniaus vals-tybinis þirgynas jau turëjo galimybæ pats parduoti veislinius þemaitu-kø arklius Lietuvos ir uþsienio ðaliø þirgø augintojams. Prof.J. S. Ðveisèio pasiûlymu ið Vilniaus valstybiniame þirgyne iðaugintøþemaitukø buvo ákurtos dukterinës veislinës bandos Molëtø rajonoAlantos technikume, Këdainiø rajone veikusiame þemdirbystës ins-tituto Terespolio skyriuje, Radviliðkio rajono Vëriðkiø eksperimenti-niame ûkyje bei Anykðèiø rajono Elmininkø bandymø stotyje.

Po Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo (1990 m.) prasidë-jusi kolûkiø griûtis vël pakir to ðaknis þemaitukø veislës populiaci-jai. Tai lëmë ne tik pasikeitusios politinës, ekonominës sàlygos,bet ir sutrikæs veislininkystës sistemos darbas ðalyje. Didþioji da-lis dukterinëse bandose buvusiø þemaitukø tais metais kaip pajinistur tas buvo iðdalintas privatiems asmenims. Dalis erþiliukø po tobuvo iðkastruota, pradëta naudoti kaip darbiniai arkliai, o daugumakumelaièiø eksportuota – iðveþta ir parduota Vokietijoje bei Lenki-joje. Ðie procesai didesnës átakos nepadarë tik Vilniaus valstybinioþirgyno þemaitukø arkliø veislinei bandai.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 3

7ISTORIJA IR KULTÛROS PAVELDAS

1994 m. þemaitukø veislës arkliø Lietuvoje buvo maþiausiai pervisà ðios veislës gyvavimo laikotarpá – tik 30 suaugusiø veisliniøarkliø ir 12 prieauglio (tada þemaitukai sudarë tik 0,03 proc. nuobendro Lietuvoje auginamø arkliø skaièiaus).

AtgimimasVienas ið pirmøjø þemaitukø veislës arkliø iðsaugojimu XX a.

paskutiniojo deðimtmeèio pradþioje ëmë rûpintis Lietuvos gyvuli-ninkystës institutas. Jo vadovas prof. J. Ðveistys su bendradarbiaispagal Vilniaus valstybiniame þirgyne vedamus veislininkystës do-kumentus ir arkliø realizacijos sàraðus iðaiðkino keletà Lietuvojelikusiø grynaveisliø þemaitukø kumeliø ir 3 erþiliukus. Jie buvonupirkti ir atgabenti á Lietuvos gyvulininkystës institutà. 1994–1995 m. èia buvo suformuota veislinë þemaitukø banda, kurià pa-pildë ir ið Vilniaus veislinio þirgyno nupirktos kelios veislinës þe-maitukø kumelës bei ið ðio þirgyno iðnuomotas veislinis erþilas.1994 m. parengta ðios veislës arkliø iðsaugojimo programa, imtasikitø veislininkystës priemoniø – þemaitukø monitoringo, ûkiniø-biologiniø savybiø tyrimø ir kt.

Vëliau institutui á talkà atëjo 1997 m. pradþioje ásteigta Þemaitu-kø arkliø augintojø asociacija. Visa tai vël davë teigiamus rezulta-tus – padëjo sustabdyti veislës nykimo procesà.

2000 m. parengta ir iðleista pirmoji þemaitukø veislës arkliø kilmësknyga, á kurià átraukti 104 veisliniai þemaitukai. 2001 m. pradþiojeLietuvoje buvo 110 grynaveisliø þemaitukø, 2004 m. rugsëjo 1 d. – 191þemaitukas, ið jø 70 veisliniø kumeliø, 22 veisimui licencijuoti erþilaiir 99 jaunikliai. 2005 rugsëjo 1 d. Lietuvoje priskaièiuota 219 þemai-tukø veislës arkliø, ið jø: 27 erþilai, 84 kumelës, 108 kumeliukai.

Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dëmesio skiriama þemaitu-kø veislei þemaitukø veislës viduje. Þemaitukai naudojami ir geri-nant kitas veisles, konsoliduojant stambøjá þemaitukà á atskirà veislæsu atskiru pavadinimu.

Dabar þemaitukai auginami ðiose veislinëse bandose: Lietuvosgyvulininkystës institute – tel. (8~422) 65 383; SPUAB „Vilniausþirgynas“ – tel. (8~52) 469 091; Lietuvos liaudies buities muziejuje– tel. (8~346) 47 233; Ðeduvos aukðtesniojoje þemës ûkio mokyklo-je – tel. (8~422) 44 410. Veisliniai þirgai taip pat auginami 16 kitøaugintojø ûkiuose (informacijà apie juos teikiama Þemaitukø arkliøaugintojø asociacija buveinëje tel.: (8~45) 469 187, 8 698 34 963.

Valstybë remia þemaitukø veislës arkliø augintojus. Iki 2004 m.valstybë Þemaitukø arkliø augintojø asociacijos nariams – þemai-tukø augintojams, kuriø arkliai yra 3 m. amþiaus, áver tinti ne þe-mesne kaip Elito ar pirma klase, dalyvauja grynojo veisimo progra-moje, vykdo arkliø laikymo, prieþiûros, auginimo reikalavimus,kasmet skirdavo dotacijas (600 Lt uþ kumelæ ir 800 Lt uþ erþilà).Nuo 2004 m. valstybës dotacijas pradëjo gauti tik veislines bandasáregistravæ arkliø augintojai (iðsamiau apie tai – 2003 m. kovo 25 d.þemës ûkio ministro ásakyme Nr. 3D–127 „Dël paramos veisli-niams gyvuliams ásigyti teikimo taisykliø“ ir „Dël veislininkystësrëmimo taisykliø patvir tinimo“).

Pastaraisiais metais Lietuvoje atliekamas darbas sudarë sàly-gas þemaitukø veislës arkliø skaièiui didëti, taèiau dël ávairiø aplin-kybiø vis dar iðlieka didelis pavojus, kad ði veislë gali iðnykti.Viena ið svarbiausiø prieþasèiø – per maþas mûsø, lietuviø, tarp jøir þemaièiø, pilietiðkumas. Didelio poreikio auginti tokius arkliussavo ûkiuose (darbo, pramogø, reprezentacijos reikmëms) vis darnëra, nors nuo seno þemaituklai vadinami ÞEMAIÈIØ arkliais. Ne-daug kas ið mûsø jauèia pilietinæ pareigà prisidëti prie to, kad ðiunikali arkliø veislë bûtø iðsaugota ir iðpopuliarinta pasaulyje.

Lietuvos muziejuoseÞemaitukai auginami ir Lietuvos muziejuose. Pirmiausia – Liau-

dies buities muziejuje Rumðiðkëse. 2003 m. pradþioje èia jø buvo5 (1 erþilas ir 4 kumelës). 2001 m. pavasará ið ðio muziejaus kume-laitæ Audrà ásigijo Þemaièiø muziejus „Alka“. Ji pradëta auginti ðiomuziejaus padalinyje – Þemaitijos kaimo buities muziejuje (vedë-jas Gediminas Ðatkauskas), kuris veikia Telðiø miesto pakraðtyje.Abu ðie muziejai – Þemaitukø arkliø augintojø asociacijos nariai.

2001 m. Juozapiniø naktá kumelë Audra susilaukë palikuonës.Rinkti jai vardà buvo pakviesti visi rajono moksleiviai. Vardynosávyko 2001 m. geguþës 14 d. – maþylei suteiktas Astros vardas.Abu þemaitukai èia auginamai iki ðiol. Tikimasi, kad Audraar timiausiu laiku susilauks dar vieno palikuonio.

Literatûra:1. E. Danilevièius. Oi, þirge þirge. – V. , 1986.2. E. Ravickienë. „Þemaitukai Rietave ir Plungëje“ // Gimtinë, Nr. 7 (111)1998 m. liepos 1–31 d..2. S. Svetlauskas. Kiekvienas arklys reikalingas

3. Informacinis leidinys Þemaitukai – seniausia lietuviðka veislë.3. Interneto prieiga http://www.lgi.lt/zemaitukai/.

Rietavo kunigaikðtis Bogdanas Oginskis ant þemaituko. Nuotrauka IðÐiauliø „Auðros” muziejus rinkiniø

8 VISUOMENINËSE ORGANIZACIJOSE

Asociacijos adresas:R. Þebenkos g. 12,LT-58189 Baisogala, Radviliðkio r.Tel.: (8~45) 469 187, 8 698 34 963Faksas (8~45) 469187El. p.: zemaitukai@lgi.lt, m.sekmokas@takas.ltPrieiga internete http://www.lgi.lt/zemaitukai/

Asociacijos pirmininkas – Mindaugas Sekmokas(mob. tel. 8 698 34 963, el. p. sekmokas@takas.lt ).Asociacijos pirmininko pavaduotojai: Valë Macijauskienë(mob. 8 616 47 857), Edgaras JENINAS (mob. tel. 8 650 16 555).Tarybos nariai: Mindaugas Sekmokas (Panevëþys), Valë Maci-

jauskienë (Baisogala), Edgaras Jeninas (Kaunas), Stasys Svetlaus-kas (Vilnius), Rûta Ðveistienë (Baisogala), Vaclovas Macijauskas(Gargþdai), Nemira Staðienë (Vilnius), Remigijus Urbis (Klaipëda),Vidmantas Gendvilas (Plungë).

VALË MACIJAUSKIENË

Þemaitukø arkliø augintojø asociacija ákurta 1997 m. balandþio17 d. Jos bûstinë yra LVA Gyvulininkystës institute, Baisogaloje.

Ði asociacija – savanoriðka, savarankiðka, pelno nesiekiantiorganizacija, kuri vienija fizinius ir juridinius asmenis, auginanèiusþemaitukø veislës arklius, ir ðios srities specialistus. Asociacijossvarbiausi tikslai yra ðie: iðsaugoti þemaitukø veislæ, rûpintis josgerinimu, populiacijos didinimu, populiarinti ðià veislæ Lietuvoje iruþsienyje.

Asociacija parengë ir vykdo þemaitukø veisimo programà. Sie-kiama, kad þemaitukai vël taptø visos lietuviø tautos pasididþiavimu.

Norint tapti Þemaitukø arkliø augintojø asociacijos nariu reikiakreiptis á ðios asociacijos bûstinæ, uþpildyti praðymo formà ir anke-tà, sumokëti stojamàjá nario mokestá. Nutarimai dël fiziniø ar juridi-niø asmenø priëmimo á asociacijà svarstomi ðios organizacijosTarybos posëdþiuose. Asociacijos nariai moka diferencijuotà meti-ná mokestá.

2004 m. balandþio 5 d. Þemës ûkio ministro ásakymu Nr. 100Þemaitukø arkliø augintojø asociacija pripaþinta kaip veislininkys-tës institucija. Jai patikëta vesti þemaitukø arkliø registrà ir kilmësknygà, tvarkyti veisliniø arkliø apskaità, iðduoti kilmës sertifikatus,rekomendacijas, rengti veislës iðsaugojimo, selekcines progra-mas, vykdyti arkliø ver tinimus, darbiniø savybiø iðbandymus –varþybas, populiarinti ðià arkliø veislæ ávairiuose leidiniuose ir or-ganizacinëmis priemonëmis, koordinuoti veisliniø þemaitukø au-gintojø darbà, teikti pasiûlymus valstybinëms institucijoms dël þe-maitukø arkliø genofondo saugojimo, informuoti visuomenæ apieþemaitukø iðsaugojimo reikðmæ.

Asociacijos nariø nuomone, XXI a. Lietuvoje ir uþsienyje vis la-biau populiarëjant turizmui, gydomajam jojimui, vaikø þirginiamsportui, pramogoms, universaliems, elegantiðkiems ir tvir tiemsþemaitukams atsiveria plaèios perspektyvos. Labiausiai siekia-ma, kad þemaitukai bûtø naudojami organizuojant moksleiviø uþ-imtumà, ugdant jø fizines ir moralines savybes, rengiant Lietuvosþirginio sporto pamainà.

Elektroninio leidinio puslapyje http://www.lgi.lt/zemaitukai/ aso-ciacija atkreipia dëmesá á tà faktà, kad „ (...) kiekvienas þirgas kaipgroþio, jëgos ir iðtvermës ásikûnijimas yra puikus ir gali papuoðtine tik sodybas, bet ir mûsø sielas. (...) Ið þemaituko visuomet sklismums artimiausia – lietuviðka dvasia, per ðimtmeèius ákûnyti kil-niausi mûsø protëviø siekiai“.

2001 m. asociacijos iniciatyva atnaujinti ilgus deðimtmeèius

arkliø augintojøarkliø augintojøarkliø augintojøarkliø augintojøarkliø augintojøasociacijaasociacijaasociacijaasociacijaasociacija

ÞemaitukøÞemaitukøÞemaitukøÞemaitukøÞemaitukø

Nuotraukose: þemaitukai – patikimi varþybose, tinkami iðjodinëjimams,juos rekomenduojama naudoti vaikø jojimo sportui, turizmui

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 3

9

nevykæ þemaitukø veislës arkliø jëgos iðbandymai. 2004 m. pabai-goje Þemaitukø arkliø augintojø asociacija parengë ir iðleido „Þe-maitukø arkliø veislës selekcinæ programà 2005–2007 metams“ .Programos tikslas – saugoti, plësti, propaguoti unikalià, ilgaamþæþemaitukø veislæ ir integruoti jà á genetiniø iðtekliø panaudojimosistemà.

Kà turëtø daryti ir þinoti asmuo (fizinis ar juridinis), norintis ási-gyti ir auginti þemaitukø veislës arklius?

1. Gauti dalykinæ informacijà apie ðios veislës arklius ið veisi-mo vadovo (tel. 8 616 47 857, (8~422) 65 383) apie ðiuo metuparduodamus arklius, jø kilmæ, vertæ ir paskirtá.

2. Ásigijus ne veislei, bet darbui skirtà þemaitukà, asmuo sumo-ka maþesnæ kainà ir nëra niekam ásipareigojæs, gali ðiuo arkliulaisvai disponuoti.

3. Jeigu asmuo nori ásigyti veisliná arklá, jis turi þinoti, kad:> turës tapti Þemaitukø arkliø augintojø asociacijos nariu, nes

tik ði asociacija tvarko þemaitukø veislininkystæ pagal Lietuvosþemës ûkio ministro ásakymà Nr. 100;

> turës áregistruoti veislinæ bandà ir laikytis keliamø reikalavimø;> turës parengti arklá vertinimui (3–3,5 m. amþiaus) ir, jei tai

erþilas, darbingumo bandymams;> turës prisilaikyti Þemaitukø arkliø augintojø asociacijos se-

lekcinës programos ir veisimo planø, veisti tik grynuoju veisimu;> laiku pristatyti þinias asociacijai apie sukergimus, apsiku-

meliavimus, arkliø bûklës pasikeitimus;> prieð parduodant arklá praneðti veisimo vadovui, neparduoti

veislinio arklio á uþsienio ðalis be asociacijos Tarybos leidimo.> vykdydamas ðiuos reikalavimus, turës galimybæ gauti kas-

metinæ dotacijà uþ suaugusià veislinæ kumelæ ar erþilà.> turës mokëti asociacijai kasmetiná nario mokestá;> turës galimybæ per asociacijos organizuojamus renginius re-

klamuoti savo iðaugintus arklius;> asociacija nariø pageidavimu ieðkos rinkos ir reklamuos jø

arklius potencialiems pirkëjams;> á registrà átraukti, áver tinti, á kilmës knygas áraðyti veisliniai

arkliai gali tapti pagrindu vystant þirgininkystës ûkius ir gauti para-mà ið ES.

Nuotraukos ið asociacijos archyvo

Þemaitukø veislës þirgas Patrimpas (gim. 1997 m.) Baisogala

(Nukelta á 11 p.)

1874 m. ákûrë gyvuliø globos draugijos Rietavo skyriø. Nuo1875 m. Rietave ðios draugijos vardu buvo pradëtos rengti þemësûkio parodos. Jos vyko 1875, 1876, 1878, 1881 m.

1875 m. rugpjûèio mënesá ákûrë pagalbinæ paðto-telegrafo stotáPlungëje. Kunigaikðtis jos reikmëms paskyrë namà, pasirûpino,kad jis bûtø apðildomas. Pasamdë ir iðlaikë stoties darbuotojà.

1875 m. gruodþio 17 d. Peterburgo Cenzûros komitetui áteikëpraðymà leisti iðspausdinti L. Ivinskio „Pamokimaj kaip rejkie sau-gote kiek wienàgiwa sutvërimà....“ arba „Pasauga kiek wieno gi-wo sutvërimo, taj ira: pamokimaj...“. Prie praðymo buvo pridëtas irnorimo spausdinti leidinio rankraðtis.

1876 m. lenkiðkoje Þemës ûkio enciklopedijoje paskelbë straipsnáapie Þemaitukø veislës arklius „Konie Þmudzkie“.

1878 m. spalio 10 d. atidarë ûkio parodà Rietave.1881 m., bûdamas Telðiø miesto Dûmos vadu, G. Efronui ar jo

dirbtuvei uþsakë pagaminti naujà spaudà, kitus dûmos vado ir val-dybos nariø skiriamuosius þenklus su istoriniu miesto simboliu –ðv. Stanislovo atvaizdu. 1885 m. dël to kilo skandalas, MykolasOginskis neteko Telðiø miesto Dûmos vado pareigø.

1881 m. Vyriausiai spaudos reikalø valdybai áteikë praðymà leistiiðspausdinti S. Baltramaièio á lietuviø kalbà iðverstà tekstà „Apienaudingus ir blëdingus gyvius kaimiðkam ûkiui (nuo Glogerio)“.

1883 m., Plungës klebono kanauninko P. Beresnevièiaus ákalbë-tas, savo parke ásteigë dviklasæ mokyklà, kurià lankyti tais metaisbuvo uþraðyta daugiau kaip 100 vaikø. Dirbti á jà buvo pakviestos 3mokytojos. Mokykla gyvavo tik 10 dienø (jos veiklà nutraukti nuro-dë Ðvietimo ministerija).

1885 m. Mykolas Oginskis tapo Telðiø savanoriðkos ugniage-siø draugijos pirmininku ir komandos virðininku.

1889 m. liepos mënesá á Plungæ atsiveþë M. K. Èiurlioná, kad ðismokytøsi muzikos Plungës dvaro orkestro mokykloje.

1893 m., tuoj po Kraþiø ávykiø – lapkrièio 23 d., M. Oginskis,pasinaudodamas savo artimais ryðiais su imperatoriaus dvaru,

PLUNGËSkunigaikðèioMykolo MikalojausSeverino MarkoOginskiofilantropinë veiklaPARENGË JOLANTA SKURDAUSKIENË

10

XIX a. I p., ypaè po 1831 m. sukilimo, kaidalis senbuviø þuvo ar prievar ta buvo iðLietuvos iðkeldinta á Rusijos Rytus, þemaitukøiðlikimui buvo iðkilusi reali grësmë iðnykti.Tokiu laikotarpiu jis – tas nedidelis arklys –maþai kam berûpëjo, nors já vis dar gaubëdidelë ðlovë – lietuviai nebuvo uþmirðæ, kadþemaituko protëviai senovëje Lietuvos pel-këse klaidino ir skandino iki ausø apsiginkla-vusius riterius ir jø þirgus.

Þirgas visada ir visose tautose buvo iryra þmogaus draugas. Laisvës kovose jistampa lygiateisiu dalyviu, bendraminèiu, ga-linèiu iðklausyti, patarti, gyvà ar mirusá na-mo pargabenti, karþygio valià namiðkiamsperduoti. „Jei nesugráðiu, parbëgs þirgelis,parbëgs þirgelis juods juodbërëlis“, – daþ-nas lietuviø liaudies dainos motyvas. Þmo-gaus ir þirgo darnà liudija ir jø bendri kapai.

Rietavo kunigaikðtis Irenëjus Oginskis(1808–1863) þirgo svarbà kovose dël vals-tybës likimo suvokë istoriðkai. Sprendþiantið ðaltiniø, jis pirmasis spaudoje (1860 m.Sankt Peterburge leistame þurnale „Þurnalkonnozovodstva“) paskelbë straipsná apieþemaitukà. Publikacijà jis pradeda teiginiu,

KUNIGAIKÐÈIAIOGINSKIAI irþemaitukai VIDA GIRININKIENË

kad su ðiuo nedideliu, tvir tu, protinguarkliu lietuviai laimëjo kovose su kry-þiuoèiais ir todël ðiai veislei negalimaleisti iðnykti. Tai, kad bûtent taip I.Oginskis suvokë þirgo svarbà, liudytøir tas faktas, jog visi Oginskiø augintiþemaitukai buvo vadinami tik lietuvið-kais vardais – Oginskiø arklidëse bûtaþemaitukø, kurie turëjo Kæstuèio ir Bi-rutës vardus... Neteko niekur kitur dau-giau tokiø graþiø lietuviðkø arkliø vardøaptikti. Tuo tarpu kitur Lietuvoje tuometbuvo madingi uþsienietiðki arkliø var-dai, svetimi lietuvio ausiai.

Þinant I. Oginskio tëvo, garsiøjø polo-nezø, tarp jø ir „Atsisveikinimo su Tëvy-ne“ autoriaus, Mykolo Kleopo OginskioXIX a. pradþios projektus atkurti Lietu-vos Didþiàjà Kunigaikðtystæ, galima bû-tø manyti, kad idëja iðsaugoti ir veistikone iðnykusius þemaitukus nebuvo at-sitiktinë. Tai galëjo bûti ne tik savitasgarbingos praeities priminimas, bet irakstinas pagalvoti apie dabartá ir ateitá.Kokia ateitis galëjo bûti vadinamajameÐiaurës vakarø kraðte, pasak rusø is-torikø nuo seno „tikrosiose rusø þemë-se“? Tiesa, rusø valdininkai þemaièiusir lietuvius skyrë nuo slavø, taèiau teri-torijos – ne.

Irenëjaus Oginskio darbà tæsë jo sû-nûs – Bogdanas (1848–1909) ir Myko-las (1849–1902). Jiems pavyko subur-ti nemaþai bendraminèiø. Buvo ásteigtaarkliø kergimo punktø, parengtos bei ið-platintos instrukcijos þemaitukø augin-tojams. Ðie arkliai turëjo bûti puoselë-jami, gerai ðeriami, iki penkeriø metønenaudojami ûkio darbuose. Ypaè þe-maitukø auginimu ir jø veisimu rûpino-si Bogdanas Oginskis ir Boleslovas Sa-kelis (ið Alksnënø, Plungës r.).

Laikyti gerà þemaitukø erþilà ir já pa-rodyti arkliø parodose, kurios bûdavorengiamos Rietave, Raseiniuose, Vy-

dþiuose, Ðiauliuose, Kaune, gana greitai ta-po daugeliui garbës reikalu. BogdanasOginskis premijuotø arkliø savininkus, oypaè valstieèius, pats apdovanodavo, o uþlabai patikusá arklá jo ðeimininkui brangiaisumokëdavo. Oginskiai rûpindavosi, kad þe-maitukai bûtø iðveþami ir á uþsienyje ren-giamas parodas. 1879 m. B. Oginskis buvonuveþæs 5 þemaitukus á visos Rusijos ar-kliø parodà, vykusià Peterburge. 1880 m.3 þemaitukai vël pabuvojo Peterburge su-rengtoje parodoje, o 4 – tokiame pat rengi-nyje Varðuvoje. Þemaitukus tuo metu augi-

Kunigaikðèiø Oginskiø herbas. Iliustracija iðleidinio K. Niesiecki. „Herbarz Polski“, t. 7.

Lipsk, 1841

Rietavo kunigaikðtis Irenëjus Oginskis.Nuotraukos ið Ðiauliø „Auðros“ muziejaus rinkiniø

Plungës kunigaikðtis Mykolas Oginskis

ISTORIJA