Marcinkoniðkiai Valstybës dienà prie istorinio kryþiaus Rûtos Averkienës nuotrauka

2. Marijos Ðkaplierinës atlaidai, Marcinkonyse vadinami Ðkoplierna. Deja, ðiemet atlaidaidël neþinomø prieþasèiø neávyko. Liepos 17 d. buvo paprastos miðios, be áprastos procesijos.Jas aukojo ið kitos parapijos atvykæs kunigas. Tai liûdnas, bet pirmas toks atvejisMarcinkonyse, kai neðvenèiami vasaros vidury tradiciniai atlaidai...

3. Dzûkijos nacionalinio parko ir Èepkeliø valstybinio gamtinio rezervato direkcijos surengtasir vietos bendruomeniø metams skirtas XI folkloro festivalis „Subatos vakarëly...“

1. Valstybës diena

Baigiamasis ðventës koncertas Merkinëje Virginijos Pugaèiauskienës nuotrauka

Trys ðventës

Nr.4 20162

2016 metø rugpjûèio mënesio kalendorius1. Pirm. Bartautas Bartautë Almeda2. Antr. Steponas Tautvilas Guoda GustavasAlfonsas3. Treè. Lidija Mangirdas Lengvinë Augustë4. Ketv. Gerimantas Milgedë Dominykas5. Penk. Nona Rimtas Mintarë Osvaldas Vilija6. Ðeðt. Bylotas Daiva7. Sekm. Donatas Kajetonas Sikstas DràsutisKlaudija8. Pirm. Dominykas Tulgirdas Daina ElidijusGustavas9. Antr. Romanas Mintaras Tarvilë Rolandas Romas10. Treè. Norimantas Laima AstraÐventasis Laurynas (lot. Laurentius – vainikuotas) gi-më 225 m. Ispanijos mieste Hueskoje, vëliau atvyko áRomà, tapo diakonu. 258 m. imperatoriaus Valerijononukankintas – gyvas sudegintas. Suþinojæs savo lemtá,Ðv. Laurynas iðdalino visà savo turtà vargðams. Nuopirmøjø amþiø yra labiausiai garbinamas Romos kan-kinys, tad jo mirtis padëjo plisti krikðèionybei. KeletasRomos senatoriø taip pat tapo krikðèionimis ir palaido-jo kankinio kûnà Romoje, kur toje vietoje dabar stovi Ðv.Lauryno bazilika.11. Ketv. Filomena Klara Severas Zuzana Ligija12. Penk. Laimonas Laimona Klara Radë13. Ðeðt. Naglis Gilvilë Ipolitas Diana14. Sekm. Euzebijus Maksimilijonas Guostë15. Pirm. Napoleonas Sigita Napalys Rugilë Þolinë, Ðv.Mergelës Marijos dangun ëmimo ðventë. Pasakojama,kad apaðtalai atidaræ Marijos kapà, nerado jos kûno –tik gëles. 1950 m. popieþius Pijus XII tikëjimà, kad Ma-rija buvo paimta á Dangø su siela ir kûnu paskelbë kaipdogmà. Þolinës atlaidai vyksta Kabeliuose (Varënos raj.).16. Antr. Butvydas Alvita Jokimas Ðv. Rokas. Gimë1295 m. Prancûzijoje, Monpeljë miestelyje. Bûdamasvos 15 metø Rokas neteko tëvø, bet pateko á vienuoliødraugijà, kurioje iðaugo. Vaikinui bûnant 17-os metø,jo mieste apsilankë popieþius Urbonas V. Ðio apsilanky-mo ákvëptas, Rokas pardavë tëvø palikimà ir susiruoðë ápiligriminæ kelionæ pësèiomis á Romà. XIV a. Europàkrëtë maro epidemija. Jaunuoliui keliaujant per Italijàteko sutikti ir slaugyti ne vienà maro aukà. Jo maldos irslaugymas iðgelbëjo ne vienà. Slaugydamas kitus Pja-èensos miestelyje, Rokas pats uþsikrëtë maru. Nenorë-damas tapti naðta kitiems, jis pasitraukë á miðkà, kurtikëjosi praleisti paskutines gyvenimo akimirkas. Taèiauðioje situacijoje Dievas jo neapleido. Rokà iðgelbëjo ðuo,neðdamas jam maistà ið ðeimininko namø ir laiþyda-mas jo þaizdas. Vienà dienà ið paskos ðuniui á miðkàatsekë jo ðeimininkas Gotardas, kuris parsivedë Rokànamo ir galutiniai iðgydë. Rokas atsidëkodamas Dievuitoliau gydë þmones ir netgi gyvulius. Mirë 1327 m., bû-damas vos 33 metø. Ðv. Roko palaikai palaidoti Veneci-joje, jo vardu pavadintoje baþnyèioje. Ðiandien Ðv. Ro-kas laikomas serganèiøjø AIDS bei kitomis epideminë-mis ligomis globëju. Ðv. Roko atlaidai vyksta Merkinëje.

24. Treè. Michalina Rasuolë Alicija Baltrus Ðv.Baltramiejus. Apaðtalas Baltramiejus – vienas iðdvylikos apaðtalø. Pas Jëzø já atvedë apaðtalas Pily-pas. Ðv. Baltramiejus skelbë evangelijà Arabijoje,Frygijoje, Liakaonijoje. Paskui nuvyko á Armënijà, kurá krikðèionybæ atvertë Armënijos karaliø Polimijø suþmona ir dvylikos miestø gyventojus. LaikomasArmënijos globëju. Þuvo nukankintas apie 70-aismûsø eros metais.25. Ketv. Liudvikas Liudas Patricija MangailasMangailë26. Penk. Zefirinas Gailius Gailutis Algintë Aleksan-dras27. Ðeðt. Monika Tolvydas Auðrinë Cezarijus28. Sekm. Augustina Tarvilas Steigvilë29. Pirm. Adolfas Sabina Beatrièë30. Antr. Feliksas Adauktas Laimis Vesta

1 lito moneta skirta paminëtiBaltijos kelio 10-ties metø sukaktá

17. Treè. Hiacintas Jacintas Saulenis Maþvilë Jackus18. Ketv. Elena Mantautas Gendvilë Ilona19. Penk. Emilija Argaudas Tolvina Boleslovas Balys20. Ðeðt. Bernardas Tolvinas Neringa Nemunas21. Sekm. Linda Pijus Gaudvydas Joana Kazimiera22. Pirm. Karijotas Rimantë Ipolitas Zygfridas23. Antr. Pilypas Roþë TautgailëJuodojo kaspino diena 1939 m. rugpjûèio 23 dienàMaskvoje Vokietijos uþsienio reikalø ministras J.Riben-tropas ir TSRS uþsienio reikalø liaudies komisaras V.Mo-lotovas pasiraðë abiejø ðaliø nepuolimo paktà, kuris tu-rëjo átakos Antrojo pasaulinio karo pradþiai. Paktas pa-naikino ir Baltijos ðaliø, taip pat ir Lietuvos, nepriklau-somybæ. Papildomuose slaptuose protokoluose Estija irLatvija buvo priskirtos TSRS, o Lietuva palikta Vokieti-jai. Rugsëjo 28 d. J. Stalinas ir A. Hitleris pasiraðë ant-ràjá Vidurio Europos padalijimo aktà, pagal kurá Lietu-va atiduota TSRS. 1989 m. rugpjûèio 23 d., prisimin-damas J. Ribentropo – V. Molotovo aktà, atëmusá Balti-jos ðaliø nepriklausomybæ, Lietuvos Sàjûdis surengë ak-cijà „Baltijos kelias“. Akcijos metu Lietuvos, Latvijos irEstijos gyventojai (apie 2 mln.) susikibdami rankomissudarë gyvà grandinæ per Baltijos valstybes, taip simbo-liðkai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietø sàjun-gos, iðreikðdami norà bûti laisvais.

3Nr.4 2016

Apie Lietuvos didájá kunigaikðtá, pirmàjá ir vienintelákarûnuotà Lietuvos karaliø Mindaugà (g. apie 1200 m. –1263 m. rugsëjo 12 d.) nëra daug iðlikusiø istoriniø þi-niø. Istoriniuose ðaltiniuose Mindaugas pirmà kartà mi-nimas 1219 m., o 1236 m. Lietuvos ir Halièo-Volynësderybose Mindaugas jau minimas kaip Lietuvos pagrin-dinis valdovas. 1236 m. ar kiek anksèiau Mindaugassuvienijo Lietuvoje valdþiusius kunigaikðèius ir pasiva-dino Didþiuoju kunigaikðèiu. Nuolat vyko vidaus ko-vos, taip pat ir su iðorës prieðais. Situacija reikalavotapti krikðèionimis – visi kaimynai jau seniai buvo apsi-krikðtijæ. 1251 m. þiemà apsikrikðtijæs Mindaugas ágijovisiðkà Livonijos ordino palaikymà prieð vidaus ir ið-orës prieðus. 1251 m. liepos 17 d. Lietuvos DidþiojiKunigaikðtystë popieþiaus Inocento IV Milane suraðy-ta bule buvo paskelbta katalikiðka Lietuvos karalyste.Taip Lietuvà kaip suverenià valstybæ pripaþino didþiau-sias tuometinës Vakarø Europos autoritetas, taigi ir patiEuropa.

1253 m. liepos 6-àjà Mindaugas ir jo þmona Mortabuvo vainikuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene. Ka-rûnavimo vieta nëra tiksliai þinoma. Manoma, kad tai

vyko Vilniuje, pirmojoje Vilniaus katedroje, o gal La-tavos pilyje (dab. Anykðèiø r.). Mindaugà ir Mortàvainikavo popieþius ápareigotas Kulmo vyskupas Hein-richas Haidenreichas.

Krikðtas ir vainikavimas neiðsprendë daugybës vi-daus ir iðorës prieðtaravimø ir 1261 m. po Durbës mû-ðio kilusio prûsø ir kitø baltø tautø sukilimo prieð vo-kieèius bei LDK dalinio valdovo Treniotos pakursty-tas, Mindaugas atsimetë nuo krikðèionybës ir atnauji-no LDK karà su kryþiuoèiais. 1263 m. Mindaugà nu-þudë, manoma, Treniotos vadovaujami suokalbinin-kai. Spëjama, kad viena ið Mindaugo þûties vietø yraAgluona (dabar – Latvijoje, Daugpilio r).

Mindaugo kapas?1618 m. Agluonoje ðalinant seno bokðto griuvësius

rasta juodo marmuro antkapinë plokðtë. Iðliko jos teks-to nuoraðas: „Ðioje þemëje ilsisi Mindaugas, kunigaikð-tis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbë... Kara-liumi ið kunigaikðèiø... tapæs pirmuoju... Stabø garbin-tojas dvilypis... Ir nebûdamas saugus klasta þiauriai...nuþudytas iðganymo metais 1263 rugsëjo 12“.

Red.

2015 m. rugsëjo mën. pastatytas paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje.Skulptorius Vidmantas Gylikis

Mûsø istorijos A B CKaralius Mindaugas

31. Treè. Izabelë Raimundas Raimunda Vilmantas Vil-mantë Raimondas Laisvës diena. 1993 m. rugpjûèio31 d. ið Lietuvos buvo iðvesta Rusijos kariuomenë. Ðiàdienà 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis eðelonas

pravaþiavo Kenos geleþinkelio stotá. Lietuva paskelbë savonepriklausomybës atkûrimà dar 1990 m. kovo 11 d.,taèiau galutinai iðsilaisvino nuo Rusijos okupacijos tikðià dienà, kai Rusija iðvedë savo kariuomenæ.

Liepos 6 d. Marcinkonyse ðvenèiant Valstybës dienà, marcinkoniðkis Petras Tamulevièius klausë – kur palai-dotas karalius Mindaugas...

Nr.4 20164

Mediniø langø istorijaDzûkijos nacionaliniame parke

yra nemaþai iðlikusiø vertingø, ádo-mios savitos architektûros kaimø,sodybø bei pastatø, kurie atspindivietines statybos tradicijas, gyveni-mo bûdà, pasaulëjautà, savità vie-tiniø meistrø braiþà. Senieji pasta-tai bei jø puoðyba sukuria iðskirtináDzûkijos kaimø vaizdà ir yra tai, kastraukia èia atvykstanèius tiek Lie-tuvos, tiek ir uþsienio ðaliø turis-tus. Projektuojant naujus pastatus,renovuojant senuosius ar atskirasjø dalis, yra bûtinas architektûriniøtradicijø tæstinumas.

Langai - vienas svarbiausiø pa-stato konstrukciniø bei puoðyboselementø. Jø iðdëstymas, meninisapipavidalinimas didele dalimi le-mia pastato architektûriná vaizdà,kartu parodo ðeimininko skoná iriðprusimà. Nuo seno langai buvoapdainuojami, gràþinami, priþiûri-mi, pagal langus buvo sprendþia-ma apie namo ðeimininkus. Lan-gai svarbûs ne tik pastato architek-tûrai, jie susijæ su visa kaimo ap-linka, senaisiais paproèiais ir tikë-jimais. Todël ðiandien Dzûkija yratokia, kokia yra, bet tik nuo mûsøpastangø priklauso, kokia ji tapsateityje.

Dzûkø pirkiose iki XIX a. pa-baigos daþnai naudotas papras-èiausios konstrukcijos langas – ne-didelë viename ar dviejuose sieno-juose iðkirsta anga, be rëmo, uþ-

stumiama horizontaliai slankiojan-èia lentele arba uþveriama primi-tyvios konstrukcijos langine. Sie-kiant geriau apðviesti patalpas, lan-go anga palaipsniui buvo didina-ma. Á jà ástatomas rëmas, uþpildy-tas ðviesà praleidþianèiomis me-dþiagomis. XVI a. langai daþniau-siai buvo uþpildomi nedideliais po-pieriaus arba stiklo gabalëliais. Kolstiklas buvo brangus (iki XVII a.),naudotos gyvuliø, þuvø pûslës,odos, taukuotas popierius, audi-nys, þëruèio skeltës. XVII – XVI-II a. paplito dvivëriai ir keturiø da-liø varstomi rëmai. Palaipsniui me-taliniai langø rëmai buvo keièiamimediniais, maþëjo rëmeliø skaièiusir tuo paèiu didëjo stiklo plokðtu-mos. Valstieèiø namuose pirmiejistiklo langai daþnai daryti ið ma-þø, netaisyklingos formos, sutvir-tintø balanomis stiklo gabalëliø.XVII – XX a. kaimo trobesiuosevyravo keturiø arba ðeðiø daliø (rû-èiø) langai. Þiemà, stengiantis ap-sisaugoti nuo ðalèio, ið lauko pu-sës langai buvo dengiami ið ðiaudøsuriðta danga. XX a. pirmoje pu-sëje kaime paplito dvigubi langai(dubeltavi) sudalinti á tris dalis (dvivarstomos, virðutinë nevarstoma),namai tapo sandaresni ir ðiltes-ni. Ðilumai sulaikyt ir apsaugaiXVI - XIX a. prie langø buvo ka-binamos viena arba dvi langinës.Langinëse iðpjautos nedidelës (ðir-delës, mënulio, dobilo ir kt. for-

mos) angos padëjo orientuotis lai-ke ir pagyvino bei puoðë namo fa-sadà. Dzûkija, nors ir menkesniøûkiø kraðtas, puoðybos elementøgausa ir ávairove nenusileidþia ki-tiems regionams, netgi kai kuriuoslenkia. Besikeièiant gyvenimo sà-lygoms, trobesiø formoms, kon-strukcijoms, medþio apdorojimotechnologijoms, puoðyba keitësi irdarësi turtingesnë. Dauguma joselementø sukurti ið medþio, tai lë-më ir raðtø pobûdá: jai bûdingi ge-ometriniai, augaliniai ir gyvûniniaimotyvai. Langinës dekoratyviaiapkalamos lentelëmis, puoðiamosraiþiniais, iðtapomos, daþomos ke-liomis spalvomis. Langai buvo netik ðviesos ðaltinis, bet ir þenklas,parodantis ðeimos finansinæ padë-tá. Kuo didesnis ir puoðnesnis lan-gas – tuo brangiau já kainuodavoárengti. Nuo seno langas turëjoypatingà reikðmæ ne tik sodybosávaizdþiui, bet simbolizavo ribàtarp gyvøjø ir mirusiøjø pasaulio:ðiapus lango – saugu, uþ langoþmogaus jau tyko ávairûs pavojai.Pirkios lango, kaip ribos tarp dvi-ejø skirtingø pasauliø, prasmæ ga-na ryðkiai galima atsekti gimtuviøpaproèiuose. Priëmëja gimdymuipalengvinti, be kitø priemoniø, ati-darinëdavo ir pirkios langus. XIXa. visoje Lietuvoje bûta paproèioligoniui merdëjant atidarinëti visustrobos langus. Naujagimá veþantkrikðtyti, kûmams já paduodavo tik

Ar iðliks Dzûkijoje tradicinës architektûros langai?Virginija Pugaèiauskienë, Jûratë Ðlëgutë, Giedrius Valentukevièius

Senas medinis langas su tra-diciniu suskirstymu

Naujai árengtas tradiciðkai su-skirstytas langas

Naujai árengtas langas su tradicinëmislanginëmis

5Nr.4 2016

per langà. Tokiu pat bûdu priim-davo ir pakrikðtytà – bus namø vai-kas, o ne koks valkata. Per langàvykdavo namø ðeimininko pasiðne-këjimas su Kalëdø persirengëliais,o per Velykas – su lalautojais.

Per palyginti trumpà gyvenamo-jo namo raidos laikotarpá ávyko ryð-kûs langø formø, dekoro bei kon-strukcijø pakitimai, kurie vyksta irdabar. Dabartinë mada dëti langusnesudalijant rëmo ið esmës keièiakaimo vaizdà – didþiulës, vientisosir nebûdingos ðiems kraðtams lan-gø plokðtumos grësmingai ,,iððoka“mediniø namø sienose, kontrastuo-ja su aplinka. Atsisakius ðiø tradi-ciniø, senajai architektûrai bûdin-gø elementø, prarandamas ðiamkraðtui bûdingas architektûrinis in-dividualumas, maþëja paveldo ver-të, kaimai netenka savo iðskirtinu-mo ir tampa eilinëmis nuobodþio-mis gyvenvietëmis. Ðio kraðto na-mams nebûdingos didelës vientisosplokðtumos – ðiaudø ar skiedrø sto-gas, ràstø ar lentomis apkalta sie-na, medinës tvoros, medþiai – visadaugiaplanë erdvë suskaidyta smul-kiu ritmiðku pieðiniu. Ðiame fonepuikiai dera siaurais rëmeliais su-dalinti ir dailiais apvadais apjuostilangai. Ir prieðingai – visiðkai ne-tinka dideli, nesuskaldyti langai, nesjie griauna natûralø kraðtovaizdá.Iðmetus tradicinius langus visiðkaipasikeièia namo vaizdas, praranda-ma paveldo vertë.

Mediniø langøprieþiûraNorint turëti ir graþius, tvarkin-

gus, sandarius ir ilgai tarnaujanèiuslangus, juos reikia priþiûrëti. Jeilangai prastos bûklës pirmiausiareikia nuspræsti ar juos keisti, arrestauruoti. Pigesnë ir ekonomið-kesnë alternatyva langø keitimui -kruopðtus jø taisymas ir pakenktødaliø keitimas. Langø staktas gali-ma sutvarkyti jø neiðimant: nuva-

Ðá namà puoðia ne tik medinis stogas, bet ir dailûs tradicinio skirstymolangai

Be skirtukø árengti nauji langai visiðkai nedera prie tradicinës senovinësdzûkiðkos pirkios

lomi neðvarumai, nugramdomi se-ni daþai, mediena iðlyginama, pa-taisoma ir naujai nudaþoma. Kei-èiant senus langus naujais, daþ-niausiai argumentuojama, kad pas-tarieji turi geresnes ðilumos ir gar-so savybes. Taèiau ðilumà ir garsàgalima izoliuoti pigesniais bûdais:sudëti sandarinimo juosteles arbapapildomus stiklus. Jeigu visdëltolangus nusprendëte keisti, geriau-sia gaminti tikslià senøjø kopijà,tuomet namas iðsaugos autentiðkàiðvaizdà. Nors ðiuolaikinio langosu stiklo paketu konstrukcija daþ-nai neleidþia iðsaugoti tradiciniølangø konstrukcijø storiø, taèiauprivalu iðsaugoti tradicinius langødydþius bei iðlaikyti langø skaidy-mà (sudalijimà), tam panaudojusspecialius skirtukus.

Ar galima keisti mediniuslangus á plastikinius?

Dzûkijos nacionaliniame parkegalioja tam tikri reikalavimai bei ap-ribojimai sodybiniø pastatø statybai,rekonstrukcijai ar remontui, kuriuosgyventojai ne visada þino. Vienas jø– apribojimas langams. Pagal Dzû-kijos nacionalinio parko apsaugosreglamentà statomø, rekonstruoja-mø ar remontuojamø pastatø langaituri bûti skaidomi (arba imituojamasskaidymas) á keturias ar ðeðias da-lis. Kvieèiame Parko gyventojusprieð atliekant langø keitimo ar ki-tus remonto darbus pasikonsultuo-ti su Direkcijos kraðtotvarkos sky-riumi telefonu 8 310 44634 arba el.paðtu rekreacija@dzukijosparkas.lt

Saugokime mediná kultûros pa-veldà kartu.

Naudota literatûra:1. Bertaðiûtë, R. Tradicinë Dzûkijos nacionalinio parko architektûra: Langai. DNP ir ÈVGR direkcija, 2011.2. Dundulienë, P. Lietuviø etnografija. Vilnius: ,,Mokslas“, 1982.3. Dzûkijos tradicinë kaimo architektûra. Sud. L. Klimka, Etninës globos taryba, Vilnius: ,,Petro ofsetas“, 2008.4. Gimbutas, J. Lietuvos kaimo trobesiø puoðmenys. Vilnius: ,,Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas“, 2004.5. Kaimo statyba: Dzûkija. Sud. R. Bertaðiûtë, Vilnius: ,,Petro ofsetas“, 2012.6. Vyðniauskaitë, A. Lietuvio namai. Vilnius: LLKC, 2004.7. http://mkp.emokykla.lt/etnine3/1.php?id=2&level=1 Dzûkijos nacionalinis parkas

Èepkeliø valstybinis gamtinis rezervatasVirginijos Pugaèiauskienës ir Jûratës Ðlëgutës nuotraukos

Nr.4 20166

Liepos 22 dziena, pëtnyèia. Lijair lija. Paþûrai galvø uþvertis – neispindulëlio, cik pilki lietum inmirkádebesiai. Merkia ir merkia... Kapþmones sako – kiba sapcyniø broliømiegancø..? Sëdzu ir mislinu, – vatau ir festivalis – suvaþuos svecai iðvisos Lietuvos ir kø darysim, jei ði-tep lis ir vakari? Kap já pradësimdzûkiðku vakaruðku Darþeliø kai-

saulalá be jokio debesëlio. Ale tep irbuvo. Cik palangiðkiai su savo vado-vi Zitu Baniulaityti ir „Mëguvos“ an-sambliu in Marcinkonis invaþavo irdebesius kap kas nupûtë... In vakarødar atvaþavo sveteliai ið Vilniaus –Algirdas Klova su instrumentinio fol-kloro grupi „Vydraga“, ið Grigiðkiø– folkloro ansamblis „Spalgena“ suvadove Dalia Mockevièiene.

dzirvono stato, traci ugná kura – koþ-nas savo darbø turi. Nebus èësas dar-buic, kap sveciai per vartus ais... Irsuvejo, ir suvaþavo sveteliai ið visøpasvietiø. Visus sucikom rozu suDarþeliø kaimo bendruomeni, kat-roj nikdi neatsisako ðventësa pama-èyc. Dzidelys jiem dëkui!

Vakaruðkø skambiu giesmi pra-dëjo dzûkai ið Alytaus. Tai Gied-rius Griðkevièius su folkloro an-sambliu „Þvangucis“. Visus susrin-kusius sveikino ir festivalio pradzøpadarë Dzûkijos nacionalinio par-ko ir Èepkeliø valstybinio gamtiniorezervato direktorius Eimutis Gu-delevièius, pats pasrëdis tautiniaisrûbais. Paskui graino ir ðoko visikas cik kojas pakilojo. Per vakaruð-kø atsimyta, kad pernai darþeliðkiaiþadëjo ðuomet irgi uþdainuoc, ir ði-tai jiem buvo primyta. Ale kø tu,brolali, mislini! Nok uslano paskë-lë ir su visu savo draugi darþeliðkëRûta Miðkinytë-Varnienë sugiedo-jo tokiø graþø dzûkiðkø giesmá, taivisi cik plojom ir dzaugëmës, kadmûs kraðtuosa tokiø dainyngø þmo-niø yra. Paskui graino „Vydraga“,jiem maèino „Mëguva“, „Spalge-na“, o visi Grûdos paupeliai skam-bëjo armonikø balsais. Saulë jau se-niai supës ðilalio ðakosa, o pas musdar visi ðoko ir giedojo...

Subata. Ne visi sveteliai vakarsuvaþavo. Nûnai dar pribuvo Ri-

Duok, Dzievulis, jumiem sveikatos...Dzûkijos nacionalinio parko ir Èepkeliø valstybinio gamtinio rezervato direkcijos surengtas,vietos bendruomeniø metams skirtas XI folkloro festivalis „Subatos vakarëly...“

Ið deðinës á kairæ: direktorius Eimutis Gudelevièius, ðventës vedëjai LinaÈerniauskienë ir Jonas Bajoriûnas

man? Jau pusdzienis, o lyc nenusto-ja. Að jau ir strokan. Ale mani lygprabudzina telefonas. Girdzu, palan-giðkë Zitulë sako, kad jø ansamblisjau pervaþavo Kaunø ir neuþilgo busMarcinkonysa. Að ið rozo bëdavojudel pagados, o já sako, – atveþam

Vakaruðka Darþeliuosa. Kap se-nais èësais, tep ir dartës, pas kø va-karuðka kieman, tam ir darbai visinudarbuic raikia, pasgatavyc svecusprijimc. Gaspadinës pyragus kepa,vainikø ið øþuolo pina, vyrai bromøkala, kici uslanus kieman neða ir an

Marcinkoniø ansamblis

7Nr.4 2016

mutës Vitaitës vadovaujamas fol-kloro ansamblis „Seluona“ ið Za-rasø ir instrumentinio folkloro ka-pela ið Vilniaus „Ratilai“, katrosvadovas Darius Mockevièius. Ant-ron dzienos pusën vieni ansambliaisu ðventës vedëju Linu Èerniaus-kieni vaþavo koncertuoc in senøMusteikos kaimø, kici su vedëju Jo-nu Bajoriûnu – Margioniø klojimoteatran. Visur svecø laukë tø kai-mø bendruomenës. Musteikonkoncertavo „Ratilai“ ir „Seluona“,o Margionysa – „Spalgena“, „Vyd-raga“, „Mëguva“ ir pacø Margio-niø klojimo teatro giedorkos, vado-vaujamos Agotos Jeremièienës.

Nedovanai ir festivalis uþvadzy-tas „Subatos vakarëly...“, – visi an-sambliai atgrainá ir atgiedojá paða-lysa, an subatos vakaro suvaþuojain Marcinkonis. O Marcinkoniø irÞiûrø ansambliam net ir vaþuoc ne-raikia, cik pasëjëc... Visø ansambliøkoncertø Marcinkonysa an Kasci-nio aþaro kranto pradëjo “AuksoPaukðtës“ lauretas Marcinkoniø et-nografinis ansamblis, vadovauja-mas Rimutës Aviþinienës. Ðiemetjis rozu su Þiûrø etnografiniu an-sambliu ðvenca 45 metus nog jøpradzos. Festivalio dalyvius ir sve-cus sveikino Seimo narys Gedimi-nas Jakavonis, Varënos rajono me-ras Algis Kaðëta, mero pavaduoto-jas Giedrius Samulevièius, aktorëOlita Dautartaitë ir ðventës ðaimi-nykas – Dzûkijos nacionalinio par-ko ir Èepkeliø valstybinio gamtiniorezervato direktorius Eimutis Gu-delevièius. Scenon ansambliai mai-nës vienas paskui kitø. Þiûrø an-

samblio vadovë Marcelë Paulaus-kienë, dëkavodama festivalio orga-nizatoram ir dalyviam, sakë, –duok, Dzievulis, jumiem sveikatos,kad jûs randat èëso tokiem festiva-liam rangc. Bûkit palaimyci!

Ca buvo ir Dzûkiðkas turgelis,kur galëjai nuspirkc visko – nuogkaðikaicio iki pyragaico. Koncertø„Marceliukës polku“ uþbaigë Da-rius Mockevièius su „Ratilais“.Organizatorai visiem dëkavojo, kadnepacingëjo ir ið visos Lietuvos su-vaþavo in vienuoliktø respublikináfolkloro festivalá „Subatos vakarë-ly...“. Ansambliø vadovam inteik-tos „Dëkavonës“ ir dovanø kaðikai-cai su dzûkiðku medum ir þolalëm,kad ilgais þiemos vakarais suvejá re-peticijon galëtø arbotos pasgar-dzuodami iðgerc. O vakarø uþbai-gëm smagiu vakaruðku etnografi-nën sodybon Marcinkonysa. Tá kai-

mo bendruomenës gaspadinës visusvaiðino gardzu kopûscieni su ðvie-þom bulbaitëm, tepgi buvo priviráir prikepá gardzø grikiniø babkø,cynginio ir kitokiø gardumynø.

Nedëlion këlëmës anksci. Sve-cam norëjom aprodzyc visas bagoc-tvas, kokias cik turim – graþausiusðalcinius, upelas, sodzus, piliakal-ná, apþvalgos bokðtø, Merkinës lan-kytojø centrø ir kraðtotyros muzie-jø. Merkinën visus pasciko lanky-tojø centro vedëjas AlgimantasÈerniauskas. Jis aprodë centrø irpapasakojo Merkinës istorijø. Kapsakë Algirdas Klova, – tokio pasa-kotojo klausytai ir klausytai...

Galucinis festivalio koncertasbuvo Merkinën, kur merkiniðkiairinkos po Ðv. Onos atlaidø. Merki-në ðiemet pripaþáta kap maþoji kul-tûros soscinë. Koncertø pradëjoLaimutës Jakðtienës vadovaujamasMerkinës folkloro ansamblis „Ku-kalis“. Sveikindami Þiûrø daininy-ká Onutá Pigagiená su vardadzieniu,ðventës dalyviai sugiedojo „Ilgiau-siø metø“, inteikë gëliø bukietø, pa-linkëjo sveikatëlës ir Dzievulio pa-laimos. Merkiniðkius linksmino„Seluona“, „Mëguva“, „Vydraga“,„Ratilai“, „Spalgena“. Dzidelys dë-kui Merkinës kraðtotyros muzie-jaus direktoriui Mindaugui Èer-niauskui uþ ekskursijas, kultûroscentro direktorei Jurgitai Kerðieneiir Merkinës miestelio bendruome-nei uþ gardzus pietus.

Svecai iðvaþuodami dëkavojo irlinkëjo festivaliu, kaimø bendruo-menëm ir organizatoram ilgø gyva-vimo metø, o atsisveikydami sakë,– iki kito rozo!

Jonas Bajoriûnas

Þiûrø kaimo etnografinio ansamblio vadovë Marcelë Paulauskienë ir dalyvës DanutëAlubauskienë, Ona Pigagienë, Janina Èirienë

Margioniø klojimo teatro etnografinio ansamblio dainininkës Onutë Akstinienë,Danutë Kvaracëjienë, Agota Jaremièienë, Agota Konstantinavièienë ir “Vydragos”vadovas Algirdas Klova Virginijos Pugaèiauskienës ir “Mëguvos” nuotraukos

Nr.4 20168

Ið Marcinkoniø baþnyèios irparapijos istorijos Kazys Misius 3 dalis

Tæsinys. Pradþia 1 Nr.

Kadangi lëðø trûko, praðyta pa-ðalpos ið remonto kapitalo. Ið mi-nëto fondo vyskupijos valdytojasskyrë tik 300 rubliø. Pagaliau tu-rint visus reikiamus pinigus, Mar-cinkoniø baþnyèios atstatymo dar-bai pradëti 1880 geguþës mën. 9(21) d. Statyba vyko sparèiai. Jau1880 spalio 28 d. tai yra per Ðv.Apaðtalø Simono ir Judo Tado at-laidus naujàjà Marcinkoniø baþny-èià paðventino Merkinës dekanaskun. Vincentas Þivaranka. 1881 m.baþnyèia ið Vilniaus katedros gavopapildomo liturginio inventoriaus:monstrancijà, tauræ su dubenëliu,3 arnotus, net medinæ sakyklà17. Beto, 1881–1882 m. kurato kun. A.Dilkevièiaus rûpesèiu naujai Mar-cinkoniø ðventovei ið valdþios uþ-darytos Vilniaus Trinitoriø baþny-èios buvo perduotos dvi klausyklos,o ið irgi uþdarytos Dubièiø baþny-èios – klausykla, paveikslas, kapos,arnotai. Medinis altorius gautas iðTrakø baþnyèios (ið kurios nenuro-dyta).

Pastatytos baþnyèios iðorë iðlikobeveik nepakitusi iki ðiol. 1888 m.inventoriuje baþnyèia nurodyta sta-èiakampio plano 11 x 6 sieksniø(apie 21,45 x 11,7 m) dydþio. Ji bu-vo pastatyta ant senø pamatø. Pa-lyginus su ankstesniais matmeni-mis, nereikðmingas netikslumasgaunasi dël skirtingø mato vienetø.Baþnyèios priekyje du aukðti dvi-ejø tarpsniø, dengti skarda bokðtai.Stogas dengtas gontais. Jo gale tiesdidþiuoju altoriumi iðkilæs dviejøtarpsniø kupolas. Viduje trys alto-riai. Baþnyèioje buvo net 17 pa-veikslø Tarp jø nurodyti ir du seniÐv. Onos paveikslai, vienas tapytasdrobëje, kitas ant lentos. Apie pas-taràjá, pokario metais padovanotàmuziejui, yra paskelbtas atskirasmokslinis straipsnis, bet apie tai vë-liau. Marcinkoniø kuratui kurijamokëdavo 60 rubliø metams. Pana-ðiai baþnyèia apraðyta ir 1895 m.Tiktai ðiek tiek daugiau paveikslø,kito kilnojamojo inventoriaus. Pergaisrà iðliko baþnyèios archyve bu-vusios metrikø knygos, kuriø se-

niausios raðytos 1793 m. Tikëtina,kad tos knygos buvo laikomos kle-bonijoje18.

Apskritai, nuo XIX a. Marcin-koniø baþnyèios vizitacijos aktø irinventoriø iðliko nedaug. O kura-tai keitësi daþnai. Perimant baþny-èià naujai paskirtam kunigui bûda-vo suraðomi iðsamûs baþnyèios irklebonijos inventoriai. 1849 m. pri-jungus dalá lietuviðkø dekanatøprie Þemaièiø vyskupijos, Merki-nës dekanatas, kuriam priklausë irMarcinkonys, buvo vienas lietuvið-kiausiø. Taèiau lietuviø kalba baþ-nyèioje nedaug teturëjo teisiø. Tie-sa, pasitaikydavo ir lietuviðkai mo-kanèiø kunigø. Jie sakydavo pa-mokslus lenkiðkai ir lietuviðkai, ovisos pridëtinës pamaldos bûdavoatliekamos lotyniðkai ir lenkiðkai.Nuo 1830 m. ir anksèiau kelis de-ðimtmeèius á Marcinkonis daþno-kai bûdavo skiriami garbaus am-þiaus vienuoliai, kuriems gyvento-jø gimtosios kalbos teisës nerûpë-jo. 1884 m. Vilniaus gubernato-riaus pateiktomis þiniomis Mar-cinkonyse pamokslai bûdavo sako-mi lenkiðkai ir lietuviðkai, taèiaupridëtinëse pamaldose lietuviø kal-ba nevartota19.

1888 m. Marcinkoniø kuratupaskirtas vienuolis bernardinas, 74m. amþiaus kun. Leonas Ripinskis.Èia jis pagal iðgales darbavosi 8metus. Jis mokëjo lietuviðkai, ta-èiau vargu ar bepajëgë rûpintisbaþnyèios tvarkymu. Nuo seno kle-bonijoje vyravo lenkø kalba. 1897m. vasario mën. já pakeitë jaunas,kilæs ið Þemaitijos, 1896 m. rug-sëjá áðventintas á kunigus Jonas Ðab-lickas (Ðoblickas). Jis ëmë þadintigyventojø tautinius jausmus, perpridëtines pamaldas ávedë lietuvið-kus giedojimus ir ðia kalba saky-davo pamokslus, vargonininkas su-bûrë chorà, nors ið pradþiø ne vis-kas tobulai klostësi. Tiktai evan-gelijà skaitydavo lietuviðkai ir len-kiðkai. Keli lenkiðkai kalbantys as-menys dirbo Marcinkoniø geleþin-kelio stotyje.

Kun. J. Ðablicko pastangomis iki1902 m. apmûrytas baþnyèios

Viena ið dviejø klausyklø dabartinëje Iðganytojo (buv. Trinitoriø) baþnyèiojeVilniuje, Antakalnio g. 27. 1881 m. ði ir kita klausykla buvo perduotosMarcinkoniø baþnyèiai, èia tarnavo daugiau kaip ðimtà metø, o apie 2000 -uosiusmetus sugráþo á pirminæ vietà. Vytauto Paulaièio nuotrauka

9Nr.4 2016

ðventorius, jame árengta 14 Kris-taus kelio stoèiø (stacijø) koply-tëliø su viduje patalpintais Varðu-vos meistro Ðpatkovskio iðdroþtaisreljefiniais vaizdais. Iki minëto lai-ko dar pastatyta nauja klebonija,namas vargonininkui ir baþnyèios

tarnams, ásigytas varpas. Kun. J.Ðablickas Marcinkonyse ásteigëGyvojo roþinio brolijà, propagavoblaivybæ, skatino jaunimà mokytisskaityti, platino iki 1904 m. drau-dþiamà lietuviðkà spaudà. Deja,pasidarbavæs Marcinkonyse 9 me-

Naudota literatûra:17 Ten pat ir 14 nuoroda.18 1880 m. baþnytiniø daiktø perdavimo Marcinkoniø baþnyèiai byla, LVIA, f. 604, ap. 5, b. 2281, l. 2–14.18 1888 ir 1895 m. Marcinkoniø baþnyèios vizitacijos, þr. 15 nuorodà, l. 12–16; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3924, l. 1–7.19 1884 m. þinia apie pamokslø ir pridëtiniø pamaldø kalbas Marcinkoniø baþnyèioje, LVIA, f. 378, BS, 1884, b. 976, l. 23.20 Keras P. Marcinkonys, Vilniaus þinios, 1905 rugs. 18, nr. 227, p. 3; Al. B. A.†A. kun. Jonas Ðablickis, ten pat, 1906 vas. 10, Nr. 32,

p. 3; Kun. J. Ðablicko tarnybos lapas, LVIA, f. 604, ap. 6, b. 633, l. 1.

Tæsinys vëlesniuose laikraðèionumeriuose

Mûsø kraðto kronikaBirþelio 30 d. Marcinkonyse lan-

kësi ekskursantai – Kauno kolegi-jos dëstytojai. Ekskursija ið kitø ið-siskyrë tuo, kad Vieðosios ástaigos„Marcinkonys“ aktyvistës ne tikaptarnavo ekskursantus, bet ir kle-bonijoje suruoðë jiems mokamuspietus. Taip buvo surinkta, kad irnedidelë, bet taip visuomenineiveiklai reikalinga pinigø suma. Abipusës – ir sveèiai, ir ðeimininkai li-ko patenkinti.

Liepos 2 d. Marcinkonyse, prieKastinio eþero pliuðkenosi varënið-kiai socialdemokratai, surengæ èiasavo eiliná sàskrydá. Su ðeimomis jiegaivinosi eþere, þaidë, vaiðinosi, ovietiniai ansamblieèiai, daugiausiapagyvenæ þmonës, su pilna tautineapranga, prakaituodami juos links-mino...

Oi, reikalinga visiems mûsø gam-ta, o ypaè þmonës...

Atsidëkodami politikai vieti-niams padovanojo... savo partijossuvenyrinius medalius.

Liepos 6 d. Valstybës dienos mi-nëjimas Marcinkonyse prasidëjoÐv. Miðiomis Ðv. Apaðtalø Simonoir Judo Tado baþnyèioje, kurias uþmarcinkoniðkius bei Lietuvà auko-jo Dubièiø parapijos klebonas Al-mantas Kibirðtis. Jis kvietë ásisàmo-ninti ir suprasti ðios garbingos die-nos svarbà. „Ðiandien ðvenèiame irdþiaugiamës, kad galime bûti laisvisavo valstybëje. Mes patys galimepriimti sprendimus. Tik laisvasþmogus yra pajëgus priimti teisin-gus sprendimus. Tai didelë Dievodovana ir malonë. Dëkokime Die-vui uþ ðià laisvës dovanà ir melski-me, kad mûsø tauta daugiau nieka-da nepakliûtø á priespaudà“. Kuni-gas paþymëjo, jog visais laikais mar-

cinkoniðkiai buvo patriotiðki ir la-bai saugojo lietuvybæ. „Vëliava ápa-reigoja prieð save ir prieð Tëvynæ.Dþiugu, kad matau tiek trispalviøir kad jûs ðio ásipareigojimo nebi-jot. Tai graþus liudijimas, kad mar-cinkoniðkiai myli Dievà ir Lietuvà.“Kunigas Almantas linkëjo tikrosvienybës, tikro pareigingumo, kvie-të auginti ðità pareigos jausmà irperduoti kitiems, kad visi supras-tø, jog pirmiausia Tëvynei reikiakaþkà prasmingo padaryti.

Marcinkoniø etnografinio an-samblio dalyviai Ðv. Miðiø metu lai-kë trispalves, kurios vëliau  buvopaðventintos. Po Ðv. Miðiø visi rin-kosi prie  istorinio Marcinkoniøkryþiaus baþnyèios kalno papëdë-je. Èia, plevësuojant trispalvëms,buvo sugiedotas Lietuvos himnas.

Renginá organizavusi Marcinko-niø bendruomenës pirmininkë Ri-mutë Aviþinienë dëkojo visiems su-sirinkusiems á ðià graþià akcijà, ku-ri sujungë ðimtus tûkstanèiø þmo-niø Lietuvos miestuose ir mieste-liuose bei uþsienio lietuviø ben-druomenëse.

„Ðirdis dþiaugiasi, kad daugumapagrindinës kaimo gatvës sodybøðiandien pasipuoðæ trispalvëmis.Verta ir teisinga, kad ðiais metaisjos padovanotos ansamblieèiams,ðvenèiantiems kolektyvo 45-metá.Tikiu, kad dar po keleriø metø ðigraþi tradicija suklestës ir ðvenèiømetu visas Marcinkoniø kaimas pa-sipuoð trispalvëmis. Tikiu, kad tieþmonës, kurie kovojo ir þuvo uþLietuvos laisvæ, ðiomis vëliavomisdþiaugtøsi kartu su mumis“ – sakëR. Aviþinienë. Ji padëkojo kraðtie-èiui Vytautui Paulaièiui uþ prasmin-gà dovanà – jis kaimynams dova-

nojo vëliavas – ir pakvietë tylos mi-nute pagerbti visus laisvës kovø da-lyvius.

Vytautas Paulaitis trumpai primi-në to meto, kai kûrësi Lietuvosvalstybë, ávykius. Jis apgailestavo,kad vyresnë karta Lietuvos istori-jos mokyklose nesimokë, o ta, ku-rios mokësi, buvo iðkraipyta ir ne-atitiko tiesos.

Ðventës dalyviai neskubëjo skirs-tytis. Marcinkoniø etnografinio an-samblio dainininkai padainavo darkeletà dzûkiðkø dainø, o vëliau visirinkosi á klebonijà pavakaroti priearbatos puodelio bei dzûkiðkø vai-ðiø. Jie bendravo ir kalbëjo apie tai,jog Lietuvos himno giedojimas – ið-ties geras patriotiðkumo skatini-mas.

Rûta Averkienë

Liepos 8 d. ávyko VðÁ „Marcin-konys“ steigëjø-dalininkø susirinki-mas. Susirinkimo protokolas 11psl.

Liepos 9-10 d. Krokðlyje vykokaimo ðventë, skirta legendiniø la-kûnø - Stepono Dariaus ir StasioGirëno skrydþio 83-osioms meti-nëms ir Bendruomeniø metams pa-minëti. Ðis Lietuvos pakraðtyje mið-kø apsuptas nedidelis kaimas gar-sëja savo patriotiðkais þmonëmis.Èia yra itin garbinami lietuviai –Atlanto nugalëtojai, jø atminimuidar 1933 m pasodinti àþuoliukai,yra kitø atminimo þenklø. Kaimà ið-garsino ir ið èia kilæs liaudies meist-ras Antanas Èesnulis, kurio dailûsdroþiniai, kryþiai, skulptûros pui-kuojasi ne tik ekspozicijoje Nauja-sodës kaime ðalia Druskininkø, betir puoðia daugelá Lietuvos vietø.

tus, kun. J. Ðablickas, iðvykæs pasligoná, nuo jo uþsikrëtë ðiltine ir1906 m. sausio 28 (vasario 10) d.mirë20.

Nukelta á 10 psl.

Nr.4 201610

Ðventëje buvo pagerbti vietosdarbðtûs, nuoðirdûs, kraðtui nusi-pelnæ þmonës, vieðai apþvalgai pa-teikti jø darbai, rankdarbiai, pasi-rodë saviveiklininkai. Aktyviai be-sidarbuojantis kaimo bendruome-nëje Jonas Jazepèikas iðrinktasKrokðlio kaimo garbës pilieèiu. Pa-ðventinta ir iðkelta naujai sukurtakaimo bendruomenës vëliava. Ðv.Miðias uþ gyvus ir á Nebûtá jau ið-keliavusius kaimo gyventojus bei uþlakûnus S. Dariø ir S. Girënà au-kojo Dubièiø parapijos klebonasAlmantas Kibirkðtis. „Kiekvienàkartà, kai atvaþiuoju á ðá kaimà, pa-sitinka ramybë, èia jauèiu dvasiospakilimà. Todël, kad ðiame kaimeDievas mylimas ir gerbiamas, èiatvyro malda ir bendrystë. Dþiau-giuosi, kad Krokðlyje daug þmoniø,kurie gali save dovanoti kitiems”,– kalbëjo klebonas. Daugiau infor-macijos apie renginá internete ad-resu: http://www.varena.lt/lt/nau-jienos-aktualijos/naujienos/kroks-lio-bendruomene-subu-7ah6.html.

Liepos 20 d. pradëjo veikti Mar-cinkoniø kraðto interneto svetainë.Svetaines iniciatoriai Rasa Budni-kienë, Onutë Grigaitë ir Vilija Ma-èiulienë. Svetainës adresaswww.marcinkoniukrastas.lt

Liepos 22-24 d. Marcinkonyse,Darþeliuose, Margionyse, Mustei-koje ir Merkinëje, kuri ðiemet pa-

skelbta Lietuvos maþàja kultûrossostine, vyko Dzûkijos nacionalinioparko ir Èepkeliø valstybinio gam-tinio rezervato direkcijos surengtasXI folkloro festivalis „Subatos va-karëly...“, skirtas vietos bendruo-meniø metams. Plaèiau apie ðven-tæ 6-7 psl.

Liepos 27 d. Marcinkonyse á Kas-tinio eþerà avariniu bûdu nusileidopasaulio sklandymo èempionato da-lyvis – sklandytojas ið Prancûzijos.Taèiau sëkmingai pasiekæs krantàvyras buvo apvogtas... Kaip teigëVarënos prieðgaisrinës gelbëjimo

tarnybos virðininkas Andrius Kan-dratavièius, vyras sklendë numaty-tu marðrutu, taèiau netikëtai pra-dëjo leistis á apaèià. „Tam, kadsklandytuvo nesugadintø, jis nu-sprendë leistis eþere. Vyras priplau-kë prie kranto, metë ið sklandytu-vo savo daiktus á krantà ir kiek vë-liau, kai tvarkësi, pasigedo savo te-lefono“, - situacijà komentavo A.Kandratavièius. Vëliau sklandyto-ju ir jo aparatu pasirûpino organi-zatoriai, o vagimis, pirmiaisiais prieprancûzo daiktø pasirodþiusiais pa-augliais – policija.

Ðventës Krokðlyje akimirka. Kun. A. Kibirkðtis, paminklas S. Dariui ir S.Girënui, Krokðlio kaimo garbës pilietis J. Jazepèikas ir fone... gandrai

Rûtos Averkienës nuotrauka

Atkelta ið 9 psl.

Grikinës babkos kepimasKapiniðkiø kaime

Grikius þinote visi ir tikrai esate jøragavæ, bet ar girdëjote apie grikinæbabkà? Senas tradicinis „pieskiniø“dzûkø patiekalas ið grikiø miltø.Dabar maþai kas kepa babkas, o irpaèios kepëjos jau sensta. Labainorëjosi, kad ðis senoviðkas dzûkøpyragas iðliktø kepamas beiragaujamas. Iðmokau kepti pati irmokau kitus iðsikepti ðio niekur kiturneteksianèio paskanauti grikiø pyrago.

Atvaþiuokite, kartu iðkûrensimeduonkepæ krosná ir iðsikepsime grikinæbabkà.

Pasiteirauti arba uþsisakyti tel. + 370 629 64868Lina Èerniauskienë

11Nr.4 2016

Svarstyta: VðÁ „Marcinkonys“ direktoriaus ataskaitaapie VðÁ lëðas.

VðÁ „Marcinkonys“ direktorius J. Ðilanskas pateikëataskaità apie VðÁ sukauptas lëðas (visi 10 steigëjø áne-ðë po 50 Eur steigiamojo mokesèio).

Nutarta: VðÁ „Marcinkonys“ direktoriaus J. Ðilans-ko ataskaità priimti.

Svarstyta: Praðymas Vilniaus Arkivyskupijos kurijaidël Marcinkoniø klebonijos pastatø perdavimo VðÁ„Marcinkonys“ panaudai. Svarstyti pateikti (perskai-tyti) du Praðymo Vilniaus Arkivyskupijos kurijai dëlklebonijos pastatø perdavimo VðÁ „Marcinkonys“ pa-naudai variantai: O. Grigaitës ir J. Ðilansko. Praðymøturinys ið esmës vienodas, iðskyrus tai, kad O. Grigai-tës parengtajame uþsimenama apie patalpø pagerinimodarbus, atliktus jos iniciatyva po Arkivyskupijos kuri-jos þodinio leidimo jai naudotis Marcinkoniø kleboni-jos patalpomis. Susirinkime diskutuota dël Arkivysku-pijos kurijai teiktino varianto: dauguma susirinkimo da-lyviø pasisakë uþ J. Ðilansko siûlomà Praðymo formu-luotæ. R. Budnikienë pasiûlë J. Ðilansko Praðymo teks-tà papildyti pastraipa apie atliktus patalpø pagerinimodarbus ið O. Grigaitës Praðymo teksto, motyvuodama,kad ðis akcentas nurodytø tam tikrà klebonijos panau-dos tæstinumà, nes O. Grigaitës rekomendacija ir lai-davimas uþ VðÁ yra naudingas. Ðiam siûlymui diskusi-jose vienareikðmiðkai pritarta nebuvo. Todël nuspræstapo diskusijø balsavimu patvirtinti Praðymo tekstà. Nëviename ið Praðymo tekstø apie kompensavimà O. Gri-gaitei uþ klebonijos patalpø pagerinimo darbus neuþsi-menama, taèiau diskusijoje vyravo svarstymai apie ga-limybæ ir bûtinumà, jeigu Kurija perduotø VðÁ panau-dai klebonijos pastatus, kompensuoti O. Grigaitei pa-talpø pagerinimo sànaudas. Kadangi ðis klausimas VðÁsteigëjø susibûrimuose svarstomas ne pirmà kartà, aið-kumo dëlei visø dalyvaujanèiøjø papraðyta pasisakyti.O. Monsevièienës nuomone, reikëtø kompensuoti at-siþvelgiant á turto nusidëvëjimà (amortizacijà) ir VðÁfinansines galimybes. R. Stankaitienës nuomone, kom-pensuotina esant lëðø. L. Èerniauskienës nuomone, rei-këtø kompensuoti, jeigu VðÁ gautø lëðø, R. Sakalienësnuomone, reikia kompensuoti Praðymo Vilniaus Ar-kivyskupijos kurijai tekste apie O. Grigaitës indëlá ne-uþsimenant. R. Budnikienës nuomone, kompensuotibûtina, apie O. Grigaitës indëlá (neminint kompensaci-jos) uþsimenant Praðymo tekste. J. Ðilansko nuomone,kompensavimas svarstytinas VðÁ sudarytai komisijaiatlikus inventorizacijà ir apskaièiavus O. Grigaitës pa-

gerinto turto nusidëvëjimà. V. Paulaièio nuomone, pir-miausiai reikëtø atlikti O. Grigaitës iðlaidø minimiemsdarbams ir pajamø, gautø naudojantis klebonija, anali-zæ ir tuomet spræsti dël kompensavimo, nes gali paaið-këti prieðingas kalbamam rezultatas.

Nutarta: patvirtinti J. Ðilansko siûlomà Praðymo for-muluotæ („Uþ“ - J. Ðilanskas, V. Paulaitis, O. Monsevi-èienë, R. Stankaitienë, L. Èerniauskienë, R. Sakalie-në, „Prieð“ – R. Budnikienë, „Susilaikë“ – O. Grigai-të). Kadangi VðÁ valdybos pirmininkë O. Grigaitë bal-suodama susilaikë. Praðymà pasiraðo direktorius J. Ði-lanskas.

Svarstyta: Marcinkoniø baþnyèios pastatø panaudo-jimo koncepcijos rengimas.

Trumpai apþvelgti VðÁ steigëjø anksèiau pateikti siû-lymai, kaip parapijos ir bendruomenës reikmëms bûtøgalima panaudoti Marcinkoniø baþnyèiai priklausan-èius pastatus. Áþvelgta skirtis tarp galimo pastatø pa-naudojimo Baþnyèios (piligrimø namai, rekolekcijø, ku-nigø rekreacija ir pan.), bendruomenës (socialiniai po-reikiai – jaunimo sambûriai, jaunimo arbatinë, pagyve-nusiø þmoniø dienos centras ir kt.) ir jau anksèiau ið-reikðtø Marcinkoniø parapijos þmoniø poreikiø (ðar-vojimo salë). Kalbëta apie tai, kad rengiant pastatø pa-naudojimo koncepcijà bûtina ávertinti ES struktûriniusir kitus fondus administruojanèiø institucijø ir VilniausArkivyskupijos kurijos, kaip ðiø pastatø valdytojos, ke-liamus reikalavimus bei suderinti juos su kaimo ir pa-rapijos bendruomeniø pageidavimais.

Nutarta: bendru sutarimu, rengiant koncepcijà visøpirma iðsiaiðkinti galimø baþnyèios pastatø renovacijosfinansuotojø reikalavimus, Arkivyskupijos kurijos, pa-rapijieèiø ir bendruomenës poreikius ir pageidavimusdël baþnyèios pastatø panaudojimo.

Svarstyta: dël VðÁ „Marcinkonys“ stojimo á Varënoskraðto veiklos grupæ.

Nutarta: vienbalsiai, jungtis á Varënos kraðto veiklosgrupæ, ágaliojant visus su tuo susijusius teisinius veiks-mus atlikti VðÁ „Marcinkonys“ direktoriø J. Ðilanskà.

Svarstyta: 2016 m. antrojo pusmeèio VðÁ veiklos pro-gramos rengimas.

J. Ðilanskas atkreipë dëmesá, kad sulaukta maþai VðÁdalininkø siûlymø.

Nutarta: bendru sutarimu, pasiûlymus 2016 m. ant-rojo pusmeèio veiklos planui siøsti direktoriui J. Ðilans-kui iki liepos 15 dienos.

Susirinkimo pirmininkas: Juozas ÐilanskasSusirinkimo sekretorë: Rasa Budnikienë

VðÁ „Marcinkonys“ steigëjø-dalininkøsusirinkimo protokolas Nr.2

2016 m. liepos 8 d. MarcinkonysSteigëjø-dalininkø: 10.Dalyvauja: 8. (R. Budnikienë, L. Èerniauskienë, O. Grigaitë, O. Monsevièienë, V. Paulaitis, R. Sakalienë, R.

Stankaitienë, J. Ðilanskas).Darbotvarkë: VðÁ „Marcinkonys“ direktoriaus ataskaita apie VðÁ lëðas.Praðymo Vilniaus Arkivyskupijos kurijai dël klebonijos pastatø perdavimo VðÁ „Marcinkonys“ panaudai

svarstymas.Marcinkoniø baþnyèios pastatø panaudojimo koncepcijos parengimas.Sprendimas dël VðÁ „Marcinkonys“ stojimo á Varënos kraðto veiklos grupæ.Veiklos programos 2016 m. antram pusmeèiui parengimas.Kiti klausimai.

Vai toli girdëcLeidëjas Vieðoji ástaiga „Mûsø atmintis“. Tiraþas 300 egz.Redakcijos adresas: Rinktinës g. 21-39, LT-09202 Vilnius

Tel. +370 686 73275, +370 310 44449, +370 5 2735308;www.marcinkoniukrastas.lt el. p. adresas vytpaulaitis@takas.ltRedaktorius Vytautas Paulaitis

Jausdami moralinæ atsakomybæ dël Lietuvos ir savokraðto istorinio bei kultûrinio palikimo, jo iðsaugojimoir perdavimo ateinanèioms kartoms;

Atiduodami pagarbà iðkiliausiems Marcinkoniø krað-to ðviesuoliams, puoselëjusiems lietuvybæ ir krikðèionið-kàjà kultûrà;

Prisiimdami pareigà padëti Marcinkoniø kraðte gy-venantiems ir svetur iðvykusiems kraðtieèiams puoselëtiunikalià ðio kraðto gamtà ir èia gyvenanèiø þmoniø kul-tûrà, paproèius bei tradicijas;

Pripaþindami, kad þmogaus orumas, artimo meilë,solidarumas, pagarba gyvybei ir kitos krikðèioniðkosiosvertybës yra svarbiausias bendrasis gëris, palaikantis irskatinantis visus veikti bendram labui;

Pripaþindami, kad ðeima yra valstybës pagrindas, oðeimoms reikia saugiø ir tinkamø sàlygø vaikø prieþiû-rai, jø lavinimui ir ugdymui, sàlygø oriai senatvei – ar-timøjø ir visuomenës pagalbos;

Siekdami padëti kraðto bendruomenëms plëtoti ver-slà, didinti þmoniø uþimtumà, kuriant þmonëms darbovietas, keliant þmoniø kultûrà, ðvietimà ir socialiná ger-bûvá, stiprinant þmoniø tarpusavio pagalbà, pagarbà irpasitikëjimà.

Tvirtai tikëdami, jog þmoniø bendrystës, solidarumoir krikðèioniðkosios vilties vienijami galime veikti kartuir siekti bendrø tikslø, skelbiame ðià deklaracijà:

Marcinkoniø kraðtas, jo unikali gamta, istorinë pra-eitis, èia gyvenusiø ir gyvenanèiø þmoniø kalba, kultû-ra, paproèiai ir tradicijos turi bûti saugomi, puoselëja-mi ir vystomi vardan iðkiliø ðio kraðto þmoniø atmin-ties ir ateities kartø.

Todël pirmiausiai sieksime restauruoti Marcinkoniøbaþnyèià ir jai priklausanèius pastatus, taip pat Kabe-liø klebonijos pastatà, árengti piligrimø centrà, Marcin-koniø  kraðto muziejø, áamþinti Kabeliø ir Marcinko-niø baþnyèiose kunigavusiø ðviesuoliø, lietuvybës puo-selëtojø Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybës ak-to signataro kunigo Alfonso Petrulio, Nikodemo Pakal-kos ir kitø atminimà. Sieksime, kad kraðto gyventojaiskirtø 2 % gyventojø pajamø mokesèio (GPM) kraðtoBaþnyèios pastatø iðlaikymui ir jø prieþiûrai. Remsimeir skleisime Baþnyèios tikëjimà, kuris yra esminis mû-sø visø vienybës, tvirtybës ir vilties pagrindas.

Mus dþiugina atgimstanti Lietuva ir graþëjantys mies-tai, taèiau nerimà kelia tuðtëjanèios kaimø sodybos irmokyklø suolai, didëjantis senyvo amþiaus ir pasiligo-jusiø þmoniø skaièius, kuriems bûtina slauga ir prie-þiûra. Mums skaudu dël socialinëje atskirtyje gyvenan-èiø ðeimø, be prieþiûros paliktø vaikø, didëjanèio ne-darbo, masinës emigracijos ið provincijos á didþiuosiusLietuvos miestus ir Vakarø Europà. Todël Marcinko-niø kraðto sambûris visomis iðgalëmis padës kaimo ben-druomenëms, seniûnijai, mokyklai ir visoms kraðtoástaigoms bei organizacijoms rûpintis kraðto þmoniø gy-venimo gerinimu, darbo vietø kûrimu, jø socialine ge-rove, kultûra ir ðvietimu.

* Ðeima yra didþiøjø þmogiðkøjø ir krikðèioniðkøjøvertybiø ðventovë: sàþinës laisvës, þmogaus asmens oru-mo, tëvø paveldo, kultûrinës tradicijos ir moralinës ener-gijos iðtekliø, kurie slypi ðiose vertybëse ir kuriuose yra

sudëtos ateities viltys (Jonas Paulius II[1]). Todël siek-sime stiprinti ðeimà, teikti paramà, ypaè jaunoms ðei-mos, kad jauni þmonës dël geresnio gyvenimo nenorëtøpalikti ðio kraðto, o iðvykæ, vël norëtø á já sugráþti, gy-venti ir dirbti, kurti ðeimas, auginti ir auklëti jose vai-kus. Sieksime ir ginsime prigimtinæ þmogaus teisæ á oru-mà, jo teisæ á orià senatvæ, skatinsime kad senyvo am-þiaus þmonëmis bûtø tinkamai rûpinamasi, kad kai-mynai, baþnytinë ir kraðto bendruomenës aktyviai ási-trauktø á vyresniojo amþiaus gyventojø globà;

* Mes skelbiame, kad blaivus protas ir doras kas-dieninis darbas gali iðvaduoti ðeimas ið skurdo, sugrà-þinti þmonëms gyvenimo dþiaugsmà ir viltá. Todël esa-me nepakantûs besaikiam alkoholio vartojimai, jo re-klamai, visuotinai plintanèiam girtavimui ir alkoho-lizmui, kuris ardo ðeimas, þlugdo þmoniø likimus. Siek-sime, kad kraðte kuo daugiau ðvenèiø ir visuomeniniørenginiø vyktø be alkoholio – bûtina pasirûpinti ne tikgraþia fizine, bet ir sveika dvasine aplinka. Mes remsi-me blaivybæ ir nepritarsime vartotojiðkos kultûros ab-soliutinimui, kuri naikina krikðèioniðkàsias, tautinesir bendraþmogiðkàsias vertybes;

* Mokykla suteikia ne tik formalø sistemingà lavini-mà. Jos pagrindinë uþduotis – perduoti kultûrà, padëtijaunajai kartai prisitaikyti ir perimti nusistovëjusià so-cialinæ tvarkà, atskleisti þmogaus prigimties kûrybiðku-mà, skatinti gërio ir slopinti blogio pradmenis. Todëlvisomis iðgalëmis sieksime, kad mokyklos ir mokytojovaidmuo bendruomenëse stiprëtø. Kraðto bendruome-nës labui sieksime pasitelkti mokytojø ir sumaniai ið-naudoti mokiniø kûrybiðkumà, garsinant savàjá krað-tà, þmoniø pasiekimus, rengiant kûrybines parodas,kaupiant ir platinant informacijà apie kraðtà interneti-niuose tinklapiuose ir kitose elektroninës komunikaci-jos priemonëse. Sutelktomis jëgomis sieksime, kad Mar-cinkoniø mokykla taptø svarbiausiu ðvietimo ir kultû-ros skleidimo þidiniu ne tik regiono, bet ir Respublikosmastu, padëdami gerinti mokytojams gyvenimo ir dar-bo sàlygas, tuo paèiu vildamiesi, kad, daugëjant krað-to gyventojø, mokykla ið deðimtmetës, vël taptø Mar-cinkoniø vidurine mokykla;

* Þmoniø bendrystë ir pasitikëjimo kultûra yra svar-biausias visuomenës kûrybos pamatas. Todël siekda-mi bendro gërio, gerbdami kitø teises ir laisves, bendro-mis pastangomis skleisime doros, patriotizmo, tautið-kumo, tautinio valstybingumo, demokratijos, sociali-nio solidarumo idealais pagrástas bendruomenines nuo-statas, telksime kraðto gyventojus kultûrinei, intelektu-alinei bei pilietinei veiklai, kad Marcinkoniø kraðtastaptø mums gimtaisiais ir svarbiausiais namais, ku-riuose visiems yra gera gyventi, kurti ir dirbti.

Kvieèiame visus kraðtieèius, vienytis ir burtis á Mar-cinkoniø kraðto sambûrá, áneðti dalelæ savo kûrybos min-èiø ir vilties Marcinkoniø kraðto atgimimo ir klestëji-mo labui.

Ðaltinis: www.marcinkoniukrastas.lt

Redakcijos prieraðas: Deklaracijos projekto autorësyra Rasa Budnikienë, Onutë Grigaitë ir Vilija Maèiu-lienë.

MARCINKONIØ KRAÐTO SAMBÛRIO DEKLARACIJAIr Sambûrio nario pasiþadëjimas ir ásipareigojimas (projektas)