" . t . N l / \ L j s U N I V l i l i s l ' l l r l n S

Petrns Hertrikns Vni tkeuiiitts

POItrirAr rRSLTVOKIMAS

R.r,G t MLI I LI V A I7,I)IISUVOKIMAs

I d, i l is

Vilrt i r t trs t t t t iptrsi lelo leit lykln

2002

t r l ) K 1 5 . ) , ) . i

V r - l2 l

c ?i/

\ / l i : - : r i , i r r , ,F i / i r 5 r . r i ; 1 1 . 1 , . 1 � . , .

i - ,( , r : ) i 1 ( , t t i

i r . ' l r :

Tu r inys

r. IVADASl . 1. Pagrindines sEvokos1.2. Aktyvaus paZininro nr()dcl i ,s . . . . . . . .i .3. Poj[diq klasif ikaci. jai .4. Sensorinirq sistcnrt l nroclalurnas1.5 . I l cndr i paramct ra i , ap ib Id inantys . ju t in ro o rgnnt l c la rbE . . . . . . . . . . . . . . . . .1.6. Sub.ie ktyvus (pojudiq) nralas (Vdbcrie_Fcchncrio skalcs) ..,.......1 .7. v ibcr i t> l 'cchncr io d isn i . cks|c r i . rc n t i ' is prr t ik r i r r inr ; rs

ir jo krit ika

. t )

1 0il1 t l

1.51(r1 6

IIJ1.8. Styvcnso disnis

I IECOS ANN I- IZAfORILIS . . . - . . . . . . . .2. 1. Rcikim ingi l izikiniai rcginrojo st irnu lo paranrc tra i2.2. Regos sistemos statinis ir cl inanrinis diapazonai

2.2. 1. Dinanr in io c l iapazono pr : rp lc t in to budar . . . . . . . . . . . .1 .2.2. ' l ' ink l : r i ncs schc r r r in i s tnrk I r - r r i r2 '2 .3 ' Ncuronin io b ipol in iq r ;1sr .c l iq iautr i . rcgur i r rv imo schcnr : r . . . . .

2 .3. J ; r r r t r io rcqul i lv inras i . isk i r iant objckt ;1 i i l i rn<r1. .1. l lc r rdros skrr toPir r io r<.gr . . j i r r ro yP;r lybcs2..5. Rcgcjirno aitrunras

2.5.1. Erdvin is i r la ik in is sumavimas regos s i .s temojc . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2.-5.2. Statinit l tr ikdZiq itaka vaizclq suvokiurui

ir. jos nraiininlas rcgos sislcnro jc2. .5.3 l {cccpcin is laukas i r sk i r iarnt l i gcb;r . . . . . . . . . . . . .2 .5.4. I ) in ; rmin ig t r ikd l iq j tak; r rcg i . j inro a i tnrr r ru i

i r k l ip ncrvq s is tcnr ; r kovoj ; r .sr r j ; r is . . . . . . . ,

FOI-OPINIO R lr.c[il MO SAVY B irs3.1. Spahr l rcgej inro teor i ja . . . . . . . . . .3 .2. .Spalvq suvokinro tyr inrq tcor in is pagr indint ; rs . . . . . . . . . . . . - . . . . . .3 .3. Kolor imetr i ja . . . . . . . . . . . . . . .3 .4. Grasnr : rncr dcsnia i3..5. Suhrlrakfius spa lw; nr;ri iynr:rs

. 1 9

. 2 222a . l

27l53(r394 l4.548

.s l

.59

363

676869

79o f

iJ4

( "ISIIN 998(F19+69-.5 (1 dahs)l ' l)QSr, l/0 a . ., l lr:rs,

3.6. Spalvos par;rnrctraiI ' ' '

1 l l v r 1 / ; r r t ; r ' r . . . . . . I . . . \T i " l v

* ' g L ' r - - ) - - t . . ! - - . i - a l t__ .,

. j .(). .\p;r lvrl rcga.l int() tcorr;o.s.1.1{) . Ncrr ro l iz io login iq proce sq i r spalvr ; sr rvokinro ypaty l ) j r l rySys . . .- i . I L i lccc ptor i ; r i i r t rponcn l inc: .s lqs le lc .s . . . . . . . . . . . , - . . . . . . .. i . i2 . ( )ponent in i rT s ignah; lbrntav i r r ro pr inc ipai. r . 13. Ki tq spi r lvos p; r ramctnl jvcr t in into

ncr t rof iz i t tkrg in ja i n tcch:r n izr t ra i . . . . . . . . . . . ..J .14. Ncuronr . ; , sc le k tyv i t l Sv iesr . rs spcktru i , a ts ; rkq I 'ornr ; rv jnras. . . . . . . . . .3 . 1-5. I ) rohlcntos, susi jus ios su skais i io .suvoki rno

ttctt rol-izit-rkr8inia is 1rccIa rr iznta is-1. l ( r . Spi r lvos s inru l t r r r r i r r is korr l r i rs l ls

i r spalvos sk i r ia mosios gcb<ts k i t inras . . . . . . . , , , ._ . . - . . . . .3 . I 7 . Vcktor jnc la tcra l in io skrp in inro schcnl r3. 1 l i . S intu l lar r i r r is spalvq kontrnstas, . juod;r spalva3.19. D;r r kar t ;1 apie spalvr-1 konst i in t in j suvokinr i l . . . - . . . . . . . . . . . . . .3.21-). Sukcesyvus spalvq konlrastas

ir sp;rlrnl povaizdliai3.2 i " Spalvq ntatymo anonal i jos:

d ichromntai i r monochronrata i . . . . . . . . . . . . . . . . . .1.12. Kitos svarbios psichologiniu

poTir r r i r r spa lvr l s : r ry t rcs . . . . . . .__. . . . . . . . . . .3.23 . Sp; r l v r1 kodav i rno s is lcnros rn r i t l c l i s3.24. I ivados

4.3 Lokal i rus Zcnklokt : rnccpci . ja.1.4. I lcginrosros crdvr:s suvokinro istori ja4.-S. L ' i rnr in ia i i r antr in ia i crdv is po;rynr . ia i4. ( t . I -ok; r l ios i r g lohal ios.h inokul incs rcgos problemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . , .J .7. I i rz i . j ; r , t l ipkrp l j ;1 i r k i ' tps s lgrc() rcga. . i i l ro ypaty l tcs" l lJ . I ) i rnr i l r ia i crdv in io suvsI j111e paranrctmi4.( )_ I l t ' r r izonta l ig nrntynto knnrprr

4. 1-5. l . : r r lv in iq koor1l i l l ;141, jve r t in iur i rs . . . . . . . . . . . . . . . , . . . . . . . . . l9g4.16. Dcmclcs crdv i r r i r ; koordinadiq nrrs t l tynras . . . . . . . . . . . . 2 t ) t , }J . l7- Koutrastas sr . rvokiant gy l i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ._ 2014.18. Anonralus s lereosuvokimas . . . . . . . . . . . . . ZO94 . l 9 .Ncpaa iSk in t i s t c r cosuvok in royp ; l t un ra i . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 i 1

-5. J IJDI ISI O S ( ]VOKIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ..5 .1. f vadas . - . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 237.5.1. K;r .s lc ,nr i l jur lcs i t r sr rvoki r r l l ? . . . . . . . . . Zf7-5.3. I tcg inro jo s t inru lo i r nrotor in i r -1 judcsiq i r r lcgraci j t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .241).5.4. Jtrdcsirt suvokimo psichotizika ........ 244-5.-5. "larianrasis

Judesys ..... Z4g-5.(r. Konslantirris grcii io suvokinras ...... Z5(t5.7. Judesio suvokimo povaizdZia i . . . . . . . . .2-58-5.8. I -okal i i r g lobal i judesio anal izc . . . . . . .26I-5.9. I -okal i judesio anal ize . . . . . . . . . . . . . . - . . . . . . . . 2625.10. Judesio grc i i io ivcr t in imas . . . . , . . . . . . . . . . 2 ] ,0-5.1 1. Antr in is ( long-rangc, sccond-t t rder)

in [ r r rntac i jos apic . lur lcs j apdoroj inro ct lpas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . " . . . . . . . . . .2 j Il , t rk i r l i t rs i r r l t r rnr i rc i jos i rPibcrrc l r in i r r ls . . . . . . . . . - . . . . . . . - . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .275. ludcsys i r s tcb inro sk i r l ingais la ikomonrcnt ; r i .s oh. jekto poinr iq at i t ik t is (korcsponde nci ja) . . . . . , . . . . 27f tI ) i r r k ; r r t ;1 ; rp ic l iz io login iusj t r r lcs io suvokimo nlcc l t ; ln izn l l rs . . . . . . . 2g0

( l . I ( ) I ] ' } v1 ( )Ss t IV ( ) I ( IMnS. . ' . . . . . . . . . ' . . . . . � � � � � � � � � � � � � � � I � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

6 .1. fvac las . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21.136.2. Yt iz . rJ4 l 'ormirv inro bucla i . . . . . . . . . . . . . . . . . .2g46.3. Siuolaikini gcros l ' igtlros, vaizclo salnprala .......... 2396."1. Vaiztlo sri i iq fragnrcnlavinras

rr . j r i su j r tnginrns tcc l r r r in tsc s is l r :uross . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29{)6. .5. Vr izdq poimiq fornravinras . . . . . . . . . . . . .?92

. 6.6. Akiry judc.siq rciksnri rcginrosios inf.rmnc-ij1;5 aPrkrr.j inrui .... 2!).56.7. Ki t i p i rnr in i ; r i konluro isskyr inro buclar . . . . - . . . . . . . . . . . . Zg76. f l - Ncurol iz io logi r r ia i dctckt r r r i r ; { i r r r r r ; rv i rno r r rccrr ; rn jzr r r : r i . . . . . . . . . - . . 29 lJ6.9. Ob. lcktq atpaZin inras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . j { )6

7 . SLJVOKIM( ) I I I I , ( I l ' l : 7 . l rS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . r 1 -57 . l . f v ; rdns . . . . . . . . . . . . . . j i 5

.. 9.51 (J210.sr06

I t 0I l l

I l - r

I l t i1 2 212.s127

130

t 3 r

l 3 ll3 , lt 38

14(tt4( t

1 4 1

s r ' )

.5 . 14.l : l { l ) V I " S S I T O K I M n S . . . . . . . . . . . . . . . .4 . l . I ' ; rgr i r rd i r r is s ; lvokrrs- l . l fv ; r r l ; rs

4 l { r4 . i l4 . 1 2 .. l 13.J . l l .

1t ; rka c rdvcs suvok in r t r i

I l cg i r r ros ios c r rJvcs .s r rvok i r r r r I s ; rvybcs| | i r rok u l i r rcs rcgos a . i tn r r l : rs . . . . . . . . . . . . . . . . . .S ; r r r l yk in is i r abso l iu t r rs c rdvcs sLrvok im; rsI i i z io log in i ; r i c , rdv in i r l I i r ran lc t rV kodrv in ro n rccha n iz lna i . . . . . . . . .Ncr r ro r r r l ycc t :pc i r r iq l : r t rk r l s l n rk l r t r ;1 . . . . . . . . . . . . . . . . . .

142I {+-r

14-s152l-5()161

167l6u1701 7 7181I96

7.2. Struktur i r l iz r r r ls . . , . . 3 i 5

' / . . j . ( i c i t ; r l l o L c l r i J ; r . . . . . . . . . . .

7 . 4 . ' l ' r k i n r y b i n i s l u l t k c i o n a l i z n r a . s . . . . . . . . . . -

7.5 . Ncr r ro l . i z i r r l t rA i r r i : r i s t tvok i t t to t t t cc lu t t t i z t t t ; t i

7 . ( r . Sk i r i t rncn i r r i s n ro , , l c l iav in ras i r k t rnckc ion izn t i t s . . . . . . . . . . . . . . . . . . - . . . . . . . . . . . . . . . . . . - 322

7.7. Suvokinras - konstrukfyvus, aktyvus procesas -. . . . . . . . .- . . . . . 326

7.8 . Ak tyvar rs .s r rv r rk imo mode l ia i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 327

. . . . . . . . . 33.s

.ti /<rr.r;qrr skinurrtu ttek luttttuttitut'unt,\. tit'k tilclitlltl it tcr'lurittitt s1u<iulvlitl

skait.y,t111u171r. Kartui.r tenku i.i,qirsli. kurl ltsicholcteiitie tnRinejarti klausi-rtrtt i krtl ktt.s ynt l i ' trotttt ' trtt lrt,t l i tr irt lv,qttt. i i( 'ut.\ It11li.\ttt l i l<;; ltttttrt. l<rutl<n,ttt-

ttut, jt1 h'rit,tai l)er Sitntnrcti rtedutrg ltutolxrl l jo. IJe tttutettutitt i tt l tnrexlaltrafuttrto negalhtu nuspiti jv1,ki4 eiqios. negulhtru posak),|i, kq wvokilttrc

ivaiiotrtis sqly3onlis. Nor:s ,iirrr.r.sc itttliiuose yru dattg tiesos. laiiau pa.fla-

n1jt1 rrtet4 t.tritrtai Iultui ltotoltttlijtt. utsirutlrt rtuttjtl idljtl, kuilt taikvti

Jizikinius ir rnatettrutinius tnetotlus sut'okinuti tirti ir ulraIyti. I)ulrur gu-

Iinn drqsiai tvitlitlti, kad stn,okilno Ninni iiijo ii altraietrtosios stadijos.

Norittt strlilanuoti busirtq ek.s1x'riltrentq, reikio atlikti guna sudltirlg4 ntu-

tenutlitl( iv'airirl sursotitritl sisterruq rrtodelirl unulizg. I\'it,titetinq loytti ttut

tie tnodeliai, kurie srrsgg .sa tatn tikrttis olttinizavinto klausinais, nes

iiga,sno tik bs ltiologinis si.iletruts, lanios g,ebu qtrqsti probletnas kuctgreiiiau ir lato rttttie.snilris sqnatrdortris. Dil to uttltttirr.t lnnli panttlyti.

kaip tarrt tikrais utvejais sttvokilruti lifli laikonti ivairu.s tilcslus uprait,trto

rrctodai. Noinlieji susipaiinti lik su sttvokirrro t?atybetti.s. bet paties

sut,okitno n(siren+io tirli, gali praleisti tas dalis, latiose deslorrti ntQtetne-

!itrt;.s unalizi:s rrrcttxlui. .\tirr.s r/a/t,.r 1nnt.\ttltt.s .stttttlkirt itifttt.

Dalnr vis labiau dorttirrtusi, kaip nen4 sistetrutje rykva ittJintlucijos

altdorojimas, kokie procesai lenia suvokinlg. 'lhi

piklauso ntro kelitl

veiksni7. Vis4 pinna, kaip saki Nobelio pretrijos leurcalos Il Krikas,

,,... inroniju netui flarl)esnio ttidavinio, kaip sul)rusti savtt etvgentl dar-

bq, nes ruto lo piklauso jos poiitiris ipa.sattli, isate 1nti". Sruolaikines

techninis si.stenu)s, konrpiuteiai, dirlttiniai neuroninioi tinklai tlalnr Iui-

koni s1n'gsti tokiertts ttidat'inilrur. latirro-s netolitrnje p'aeityle qn'endi lik

irttogus. Siry rcclmini4 .sistettul kfiirtto sihne, tailqtn4 sltana ltiklousotztt<t tttilstl hinfu, kailt vyks!a sttwtkilnas. Kitu vPt'ltt.\, ,1oin( ,,sttsikallseti stt

technirtetri:; siflerrtotrtis". rcikia. kud ios puteiknl hrtrtgui inJbtttucilq 11n'as'ta, suprantann jant fonna. Pagaliau nuionis sukttli sensorini4 sislettul

protezLrs neigyvenclinaillos be 1initg opie. suvokittlo l)roccsus.'l'ikiuosi,

karl .skaitt,tojuttrs, kurie rengiasi dirbti Siose srilyse. knvga

tluo:; nattrlos, rliu jie ril.\ t'utoro(ltl 1 kittts darlnts. [Jiltent .iiertt.s skrrit-]'tr;-

juttrs it' skirianta.s st,utlkiu iriJitt puru,rylas tPl$t(ts.

Kndangi Sirto rrwttt vit'nrxlo lxtiiuritt i survkirut p.ro(c.\'tts niru, uttttttitt:;

siekia wpaZindinti skailrtoiq w it.'oiriais faktais, ltilttttizetti.t, ktttirts daZnai

t, l i ttr i l ttntr. ' l<trri, lu it ' | .ut1

' (att ' yoje ,

.r 163203 2 r

,qiuttu.si ltunxlvti. kud yisi irtJiutrtucifut.t ulxlonlittto nriripui t;ek anli.'.rro-iurtt .t:1tulrtt. ltutletj enltije. tiek furfu.ri ir I. t. t,ru i ,tttt.t's. [.i ltnttl;it1 t'isusrtrlzrlu,s .vr.r/atitktrtus j ttutiu.s tlulis. tolitttr rr'/csla .iir;.r r!olte.s tttizdct analize:nu.\'totonto t'irltttinl jro-r .nzlir.s .tlnlvr (raizdo ryikunns. sl)oh,iriis lo/.tas..vttlt i .r). t i l t l tkttt or jtt fru.grttt,nt(). loui.t ytkttritt rrt ixltt i irt j t 'sr.it.r '1t.. l tutl ir i.rt ' t, lr i '1t '. J(, lu(l(.\ i() ktylttr.s it grtit i .;. i ,,,,, rtr, l,,, .su/<orrttt, /<utl utl i tkurrtulolqlt yuizlo analizi. Sios lokaltos unalizis pincil)ai yru t,ienotli nq)tiklaLt-SQrrttti trrtrt to. Qr nilstotrtrru oltjckto ur jo fi'o,qnenlQ sl)Qlra, ltutletis trtl-r'lje. jtttle.tirt l)drunt(rrui. .iit1 1,rrr,,rrtttt1 rtiking lettia tretlitlelu r*ait1jr.r

1tob,rrti4. kttn4 svoiai nustato vel<toiaus korrytonentes. Itut1,zc1;irri, t,rr,rrorutsukortut sltalvos vektoriutrti. kutio kotnponcnti.r 1,1.a tij4 n7Sit1 kugelhlarsoh{ d1,71Z|u, Qtap'astoi sltul*n t,ektoiarts kott\tonen!.i.s ),r.u rispttlviaiktx,fcienttri, L v rautkttos, ialios ir tnels'nos spalvos in(enq,q.11nni' ,wtrtoisq.iia.s r7;a/va.s. sttk"trshrte tarn til<ro.s q)olvos pojilri. Po tokio.s rrtknrios ana-lizes turitte taizdth kul gauna tlailininkas diliodarna.s rnozaikos paveikslq.Mozailal rh,tlis kinta pildausornai nuo sqlvgl. Esant nniui apsietai, nto-zaikai nautlojarri stantbils grildaL o altfuietai padiclejus rttozaikos elernen-t4 dvdiiai trnieju. Tiro baigiasi pinnasis analizis e.tapas.

Tbliau gsrendiianns uidavinvs, kaip ii iios rrtozaikos gauri konkre-tott.s ollekt0 r'aizdq. Ttti nelokalios anqlizis (tapa-t. kurio trrctrt ttt,natttozuilal duli.s atrrvtarna, o kitos ntjungiurrttts i t, istuttq, furi ir sudttro,ltjekto vuiztlq. Li kur bnoy\u,s iitro, kq rcikio urntesti ir ikq reilciuatkre\tti dernesj?

'liri priklatt.so nuo Jo parirtics (ctttttinties), uitluyinio,

l<ur j li.s .slsrt,rrdiia (t..t. nlo!.\'.t,dcijo.s). uyiinkinitg sql.y,gt1. ditnesirs suttlsitl.Kurtui.s tus l)ut.s taixlas gali .xtkurri skirtingl oblerutl 1tojfit1. vadi.nusi,,\uvokitna.t ptikluuso tuo akq,vi11 intc4aus v'eiksttttl, ntto ltar)ainiLg, kt-rit iiltlurtkiu tS Sttl reikstnrl. Srs .trn'o/<irtto ctulrus lttltui ittten$t,iui tila-rrtas. ta(iatr rlultar vra dattgiau neatsa16,trl negt (rt.\al<r'tt1 klausirrq. I)elt o k t r l l t r t r r t t t l t i e . i j . s t t t t t k i t t t o t t t t l t t t . t ku i t . t , t t t j us gu l i s t i l c s t r s i l t u i i r r t i s t ti l t t ( )nt ( ) r r i t l . kus lc t t t iu .s t tvoki t t t t l . i t ,u i t . t \ t ' .

Krneos rengitrtq ltarerru; vhlsn,binis rrtokslo ir sturriltl fondas. Attto-ritts del<oju Maskvo:; universiratr.> 1rof. ti. sokolot,tti ir Gruiinai vctitke-t'tr'ir'ttt'i, .stt l<ttriui.s lnt,o nuolul ultluriutttu:; kny,gos tttrinlt,r, sut,o lttntltu-dorltiutrt.r. krrrie podelo kn\'gai pasirotll'ti. 1tx{.

'[ viliui (vakonl ()ilatio

rtrttyersitetns. Kanutla) ir ltrof. .1. Krlikowskiui (Man(esteio uttit,erstetoMttk.slt l ir tecltnolopijo.t institttttt.s. Angli ju) tt i galitm'ltg .rttsi lsaiinti .turtuttjartsia l iteruttTru, kurio.s lultai tniksta l. ietttttt je.

1 . I " A D A S

I ' �s ichoiogi i ; i - la i mokslas. l i r ian l is pagr inr l in i r rs ps ichokrgin i r rs rc isk i -r r i r r s . i t ; k i l r r r c i r t t r cc l t ; u r i z t t r t r s . ku l i t ' v r r l t l o r r r r r s r ; r ' l l l c s i s i ck i ; r r r l l ; r r r rt ikro t iks lo.

' lh i gal i l rur i nc r ik r rcs i i l r roningi vc iksm;r i , ncs; l lyg incs

organizmo rcakcijos ! tnm tiknrs povcikiu.s. lrct ir i i nnksto srrpl;rnrrotivc - i ksma i . No r i n t s : lmon ing ; r i s i c , k l i t i k s l o . bh t i n i l r t : n t r l r r r l a l yk ; r i : l i -not i , ko nrr rm.s rc ik ia i l k i r ip l i1 t iks l :1 p: r .s ickr i . S iorns prorr lc : rnonrsiSsprcst i re ik ia suvokt i , kas , ,a . i csu" , i r , ,kas yra nc aS. , , t . y . apl inka.Nor int suplanuot i vc iksmq, but ina jvcr t in t i t ick savo pr . , rc ik i t rs . t ickaplinkq, t ie.k galirnybcs vcikti Siojc aplinkojc, t ick savr-r vc,iksmtl pada-r in ius. Ki ta is ZoclZ ia is lar iant , labai svar l l r paZint i t ick pat i savc, t ickiSorinj pasaulj. thm padcda paTinimo proccsai. . luo sucictingcsni pt'rrci-kiai, tuo sudctingcsni paZinimo proccsai.

' lhigi palinimo proccs:ri pa-

dcda paZint i apl inkq, savc nc apskr i ta i , ( l tam. kad patcnkintumc tamt ikms porc ik ius. Gal ima sakyt i , kad paZin imo , ,apskr i ta i ' , n i r r r i r j isnejmanomas. inlbrmacija apic i5orini pasatrl j iS csmcs yra bcgalinc, irv isko paZint i , jver t in t i ne imanoma. tJZtcnka paminct i , kad nc v isr lin formaci j i l sr rgcbamc pr i imt i . o jc igu. i r l i r pr i imamc. ta i t la lnai nerala iko ivcr t in l . i v isus mus vc ik iandi r rs c l i rg ik l ius.

, ,Vrd inasi , . jau pradin iu paZin imo ct : rpu r l rganizmirs t r r r i nusprcst i . ik i1 rcagrrot i i r kas gal i b t - r t i svarbrr . Rcik i : r a ts i r inkt i , k .k i ;1 inrorm;rc i j4anal izuot i . S iq at r i rnk4 c laro l lm t ikr i { ' i l t rn i . kur io pr ik lauso nuo . jaut-rir; i5oriniams poveikiams rcccptori(1 rinkinio, clcmcsio, motyvacijos irt. t. Filtry problcm4 labai gcrai i irciSkc l inoma.s skulptorirrs O. Roclc-nas. I 'uklaustas, kaip j i.s kLrria savo Scdcvrtrs. atsakc, karl Iabai papras-l i r i : , .pa inr t r akmcn.s lu i lq . o po to p; r i i r l in t r v isk4. k i ts yra ncrc ika l ingl r , , .IJ t - t lcnt ta ip i r c lg ias i nrusr l ncwq s is tcma - iS gatrsybcs (prakt i5kaihegalinc.s) vcikiandios gyvuno organrr.s informacijos srarrto j i paima tikta i , ko ja i rc ik ia, o ncrc ika l ing4 in lormaci iq atmcta. Kaip . i i ta i r laro,n; rgr incs imc p i rmojc i io kurso c la ly jc . l )abr i5 inrc, kat l t iks la i lcmiamttsq pnZin imo proccrst l tckmc. l jvo l iuc ionuo. janl t iks l ; r i I i t t ra i kc i tcs i .j ic i r dabar k inta ats iT.vc lg iant i sparc i ia i ryks lant ! v isuomcncs in tcgra-cijos proccs4.

nirntys inc l iv iL lo pt l rc ik ius. i )abrr r propaguojarnas i5 p i rmo Zvi lgsni t r

n; r t r i ; rs ,pol ihr i .s . kur is pagimcl t vadinam44 fu ' .o t is t i r t is ps ichologi jos

s i lmpr i r l i l . I 's ich<t login i t l proccst l t iks las - paZint i pat i savc i r kar tu

suclara l i s4 lv6ias gcr iau save i i re ikSt i . a tsk le is t i savo gal imybes. ' lad iat r

tok i r ; g : r l imybir l neatmcta i r funkcincs ps ichologi jos 5al in inkai , t iks l t rs

srrvokiantys labai lanksciai. Vystantis vlstlomcnsi, ktrrit 'rs atskira l4stelc

yra Zrnogus, kc id ias i i r t iks la i - iva i r iq Zmoni t l j ic gal i but i sk i r t ing i ,

l ; r i iar r bcndr i v isa i v isuomcnci , i kur i4 gal ima i ) l t r t t i ka ip i a t .sk i r4

vicntis4 organizm4. Siuo atvc.iu kickvicnas individas ig,vcnclina jarr nc

vicn savo, o bcnclnts visuomencs tiksltts. Jcigrr j is btltq vicnas. jam to

ncrc ikct r ; . ' f ik

c lc l b [ t inos v i ,suomcnci specia l izac i jos j is gal i sprcst i

problcmas, ncsusi jus ias su t ics iogin iq porc ik iq tcnkin imt t .

1 . l - Pag,r indines s4vokos

l ) r rTininrr> proccsai glaudZiai susi jg su scnsoriniq sistemr; darbu.g-

I,U_iirl_cmis sislc_ryomis "4111yj,:t tgkios, kulfos gaunl iiorinir.rs signa-

lus, juos aniltizuojil ir priima sprenclimq, kokp objektas vcikia jq jijipn

Scnsorints iistcmos taip prit gali gauti informacijq apic viclincs org;r-

giz_ry9]!rpty sa--yt2es, jos pokycius ir atlikti tokiq analizg, kuri reika-

. ]ing1 organizmo porcikiams tcnkinti.' l, lki,rs konccpcijos Sianrc darbc ir tlrs lrikomasi. Iiorinis pas;itrlis.

krrr j sudaro jvair i is obiektai , akiq t inklaini je sukuria savo vaizd;1. Si

viriz.rli l itnalizttoiit sudctingir daLrgilpirkclpc sistcma, vadin;tma rcginrtlit;vrr izr lu ;rnal iz; t lor i t tmi. I i pracl l i r l i i s istcma i iskir ia pi tpl 'astrrs vaizclrr

poZyrnius, krrric apibuclina maztrs vaiz.do fragmcnttrs. ' lhi, pavyzdZitli.

girli lrrrti r.nit7.os vitiztlo dirlics, fi 'agnrcn(o spalv:r, to fragmcn{o kontfrosavybis (konturo krai to artra l in i jos or icntaci ja, j t1 padct is, judcsi t l

, krypl is. grci t is i r t t ) l 'o iynr i ; r i , nus;rk;rn(ys y, t i1{ l , I1ig] l : !_gttn1,,-

. i l lu l !^ l lvr1! inrr � rni l<t lcal iuis 119t4; ' rr1iqi1 Vcl iarr i i lokal i t l poimir l strc lrr-

ro r l r i s t t r l c ' l i n l ,esn i p r iTyrn i ; r i , k t r r i c y r ; r t i rn t t i k r ; rs lok t r l i t l p , rTymi r r

r irrkirrvs. jtrnginys Sit' poinri;ri j;rn v;rtlin;rrni nelokaliuis arbt ,qloltulrut.t

i , ) / ) : : \ ' / / l r { / i . \ | ) ; r T r r l r i { i r ' p l l v s l o k ; r l r l s I o z v n r i : r i r ' . i t l i s t t t l l t t r , l i s k i r l i r r r i r r "

ty t i . kok ia yra matani io jo p i r l i r t is . koki t rs v i r izdt ts j is saugo srrvo aLmin-

ty jc . N ;oma, kad i5. pradZiq i isk i r iami lokal [ rs .poimia i . ' la i

a t l icka

<laugyl t lyg iagrc i ia i funkcionrro i l tn i i r l i r i i c la l ics tarprrsrr ry ic ncpr i -

k l a u s. mq k a n a lq. _4!qh_urq l nl_ttt:,t ut lit,t a gr] j{..! c'111 gti g!{i1 1a izd olragme nt4, t. y. gauna informacij4 i{ muzni rinkfaincs clalics. Si tint-iii-nti iiiri{ ;aainimi r.-anaib--�;?iej )i;cii'ittlir;h;ln7-;. ii"..p.i"i^i ii,,rn;tarpusavyjc gali dcngtis.

' l ;r igi vaizclas l inklainc.jc suskaidom;rs j daury-

b<; mazq lragmentq, kuric suclaro mozaikini i iorinio rcgimojo pasaulio

vab. ,J i1. I5 pradZiq atsk i rq f ragmcnt t ; apiv ic ta anal izuo. iamzr v icnamc

kanalc. ' lhi

susijg su apSvictos ILL analizc, signalo ir tr ikdZio santykio

padidinimrr (t. y. signalo i5skyrimu ii fono). apSvictos sarybiq nustaty-

mu. Pagal iau nt rs tatoma dis ta l in io objckto f ragmcnlo, kur is at i t inka

proksimalinio slimulo fragnrcnt4, paclctis rcgima.iamc l111hc: (crclvcjc),

to vaizdo pokyiiai laiko atZvilgiu.

.i i pradinc analizc daZniri sicjama su clcmcntariais pojrl i iais, o su-

vokimas - su pavicniq < l l r . ickt ry a lp: rZ in imrr , jq rc ik imcs nuslatymu.

Vaclinasi, ,srl lokim.ls-Jrq_srlqrjgq,sg ng]o\a!lr1 porymirl nustatymu. Sia-

mc procc.sc dalyvauja daug atskin; posislcmit; (pavytrl i)u| slnlkti iros,

susijusios su atmintimi, dcmcsio vaklymu. rnotyvaciia, vciksmo plana-

v imu i r t . t . ) .' lh ig i

p i rmiausia nagr incs imc k lausimus. s t ts i j t rs ius su lok i t l ia ana-

lize, o pasktri aptarsime, kas yra l i.noma apic nclokaliq pozymitl i isky-

l imq. objcktq suvokim4. ' l i r i iau

v is i i ic proccsai yra ncdi r lonros scns() -

r in is s is tcmos c la l is . T i rk ios sensor incs s is{emos st ruktur in i schcma

pav;r iz t l r ro l ; r l lpav. Nors ik i i io l k l r l lx ' ior l t : l ik i r l . r ic rcg inrr t i r ; va iz<l t1

i rnal iz l lor i r ; , ta i i ; r r r S i sc l tc , l t l t t inkrr ; r i ik in t i i r iv i r i r i r ; .scnsor in i r ; s is te -

mq darbi l , pavyzclT iu i . k lausos. ly los i r k i t r ; anal iz .ator i t ; .

1 .2 . Ak tyvaus pa i i n , imo mode l i sv . _ i

' l ;r i vatfinrrrrlr.t i i iktri l irt lxtvti l<io rrt 'n' itt irt rrrotlrl i tt sttt l;ttynto sislctttn.

Sistcrnos itiirnc y-f1..*Jpi.''i"i, fi;rc-iiL!'ilLi,fLly,,.jkio Iizinc c:ncrgrj1_-. j .:-, *... ---:__

_-.__ __,,---_

t r ' ; r r r s l i r r r r r r r r ' r j : r i t ' l e k l r i n i . L v . r r n i v t r s ; r l r t . s i l ' , n ; r l : 1 . s t t l r r ; t n l ; t n r ; ] n c r v t t.-'-.-...' ,,

I

L-_ t ; -

. , lv_"nBi I ior in io povcik io p i lyr . t l ) .k t i - : rkust in is (k l l t ts< ls s ignalas) ,

op t i n i s ( r cgos .s ig ,na l r t s ) . chc rn i r r i s ( r ros l i ' s . skon io s i gna l ; r i ) i r k i t i po -

vc i k i r i .

gi j4 trans[orrnuoja i c lcklr in io signak-l cncrgi jq. I )aZnai proksimal ini

st imul i l at i t inka ki tas st imtr las, ktrr is t icsiogiai ncvcikia rcccptor iq.

I)avfzciZiui. rcgimas objcktas (obrrolys. pomidtlras, ma5ina) ticsitl-

giai ncvcikia mtist l rcceplor iq, j t ros vcikia t ik tq objektq atvaizdZiai

l inklaincjc. t .v. t ik Svicsa, atsispindcjtrs i ntro 5i t ; objcktq i r patckusi itinklirinc. ticsiogiai vcikia reccptoritts. !!-gktr1lalj1!s lltl lylqs yra ql!_.

{'J]il. ji-l!\i'11;1 tll!e\11s vrSf lnamal r1-lltuliniu sti,ulu. I(art^is abu iie

st imu I a i gali su tapt i, p avyt.di,ivi, lytos sistc mojc.

I)sichol'izika bando nustatyti mtsq pojudiq ir distalinio arba proksi-

malinio stimulo f izinitl paramclrq rySi. ' lhi yra vienas iS psicholizikos

trZr lavinir ; . ' l i r lcsnj tokios sistcmos d:rrb4 b[tr ; gal ima apralyt i taip:

i Apl inkiniai objektai (O), t . y. distal in iai st imtr lai , strktrr ia proksi-

I malinius povcikius, kurie tiesiogiai vc-ikia rcccptorius (R). Tirrime tokii signakr pcrrlavitn,r kcli4: (O) = rcccptorirti =+ pir4iryljigl4g ltp:!_o-,_t -i-_.

E - t - . 4 I q ; . . : - - , i ' + , l 4 - J K - - J L - , J L - - J 4 - ' E

.l9l-imr11 : liql'!1-"i'] :llLlll:l -u:ll':!9 t111ci9 li,ikirlsl -ptlTvrriitrs'racl imas alnr intyic '=,1 t1i111lrzc1 11.crkcl i ry1s i i i lg:r l : r ikcs l lnr int ies i

, t ipcr; t lyvi i l i l t - ! , t t t : l IC i t tTl l ! i , ' l ! r ! ! , r t1 rr l l ic 'krrm;rs -- : hipotczi 's lyglni , ,

* rit l",T!, 9 slgnafas.,,ncli - atvirk.iCiai. yc!ki1 t!cqc;i aklyvinirnii i l sis-

_,"*i!, kuri savo nyo21u rlaro jt lrkq inlirrm:rci(rs apdor<;i imcr si.stcmai.

hipotczcs iSri4kimo ]r!okt1i I ' ;rnagrinckinic, kiri l .r vcikia kickvicn;rs Sios

sistemos blokas.

Kaip minciome, vc ik ianr i proksimal in io s l imukr rcccplor ia i gene-

nr<t.ia elektrini signalq. Pavyztli,iui, vcikiami ivicst-rs fbtorcccptoriai hi-pcrpoliarizuojasi (didcja .ir; ncigiamas po(cncialas). Po to vyksta signa-

lo ir tr iuk5mo sanlykio diclinimas. nu.stalomi povcikio pirminiai poz-y-

miai, pavyzdTiui, objckto spalva, padctis crdvcjc (trimatcjc. arba vadi-

namojoje 3-D, crdveje), jo judcsio kryptis, grcit i,s ir t. t. lnkali glnll ize

.a! l fckarna. lygf lg lc t ia i l kanala is ._ ' lh i lc idZia padic l in t i suvokimo grc i t i .' Ib l iau

vyksta nc lokal i anal izc. Siuo ctapu d idc la nu<lsck l iq proccsr l

reikimd apdorojant intbrmacij4. Kai Zinomi pirminiai objckto poZy-

miai , kur iama hipotezc apic iSor in i s t imrr l4 . Koki4 h ipotczg pasi r inkt i .

pr iJ<, laust . r t ick nuo vaizc l in iq, tur indiu i . (sk i r tus poZymirrs , saugomus

atmintyjc (1. y. nuo organLmo palirt ics), t ick nucl organiz-mo mot)"/a-

cii<ls. Suclnryta hipotczc pcrkcliam;r i taryinc, arb;r opcralyvit l j ;1 (tnrrn-

pala ikq) , : r tmint i i r lyg inama ( lyg i i r imo b lokc) su i ior in io povcik io

gcncrtrojamai.s signalais. . lcigtr . j ic ncpricit irr:urj ir hipolc:zc:i, gcncrtroja-

mas s ignalas , , ta ip" , k t r r is s lopin; r lo lcsng anal izc. Jc igu h ipolcz i nc-

sutampa su povcikiu, gcncntoiamas signalas ,,nc", kuris skatina l lcrZiu-rc t i h ip<l lczc. I ) i lmrto. i t r a tvc. j t r ; r tp lZ in i rn<r pr< lccs i rs h; r ig i l r rn l rs . o ant-

r t to ju - tcs ianr : rs . ko l gcncrr ro. i i rmas s igni r l i r .s , , l i r ip" . Vykst ; rnt ; r lpaZin i -

_mrri. kyla orientucilris reflelsusrJtl jl!_gly!*1l ill!:g,llc_\_rsLr_d3ry!1_,ltipolczc skirllli ou.,gcoclt-ojilTil,i!'jinrls'gryU i. f.:!:.t9. t$gtl_ _J{II i1 l iuo cl idcsnis i is skirtumas ir kurr r l idcsnc rcik$nrg gali trrrct ist imulas, luo in tcnsyvcsnis or icn l : rc in is rc l lcksas.

.-lrairen:s9ll"I1:_ll"1il:�ll,.,1ltUf _"S-('L-It-L1tI:,:'lg\1.,lpgl1-.{i. t._y. parinkli tinkamil hrpotglli l lrro_lrfg!_!,fg1i!r;L kyla_lxrimc.' , : ,jL ll f gl'U!{:li:Il1'-::t Iii t tr a rvc.itr o ric n t lci n is rc ll:ks;rs to-ly r lZ i r r gcs ta . ( ) r i cn t ; rc in io rc l l ckso mc l r r oh ic :k las l i r iamas. S is c : lapas

/ l

s | imu la j ' . l i c s i l ,A ia i vc iL | t l � ' ] ! i | ' r - c ! ! p l ( ) r i ( ' s . vad inanas1 j i nW� r i i i i l ' . r n r i i u ' i c41 r t i n i ss ! ' ] c4qs jd j | 4 l v ! ! \ ] 1 ! . 1 i ! � � � � � � � �- t . .I { c . i ' p i o i i , r i y r r rnc rq l J j i s I cm( | sc | cmcn | r i . k l ' r i c I? in i ( )povc i k iocnc r - ' l ! ' t / . l 9 : : € : l 9 - I1Y i !19 | . ] - \ i ' ' n . | l r t . l . l i t .Y ! j I i l ! d . � � � � � � � � � � �

I )c r i rcs i i r rak t l ' v i r r r r r l is i s l c i l ]a

l . l p . t r ' . S l ruL t i l r i t r t ' s tns<t r in is sLs l t ,n ros schenra

ncit l i i t l l l i ts cnx)cUils.

ih i gi r"u.ru' t r e s N e,41a y r tr t-o hia- tul-p4-{n4'uq-r-urE i"dqrlq19t11.ll

..rizffiim 6s1tY!19-t-Llltll il3pa,q1.3l- . ,.- : -,-,,-;-; -' \- S; ; . . * i * " i i r t . * . t t d l r lxr rcz- t t l t i r t l t i yra poj r r t is i r s t tvoKtmlrs '

' r ' , r ; , r i iJ vr i r ps ich in i r l proccsr l . k t r r i t ros lcmi i r t ick i5or tntat . f l " t l -

l l , i i . l i" i

,., ig,irnizmo vit l i 'rc' btl*"ntti ' primity"u's atspintlys ":j: l :

Liiri6, tn,i-*,ii kaZkas vcikia, Uci .lreatsP-[di-t9-ptlvl.ttiig "-tT]11-'!-

.rsanizm. vciklai reikalingq pory^,i I-ok;hi inlormacijos apdoroji-

;;,*gil^.^-Sic'il-su ftrrifiii'--i-*ogur Siuo etapu tik jaudia, kad sen-

sorincs sisrcmos iejima veikia kaZkoks stimulas, bet negali jo ivardyti'

r.ritsitkyti, koks tai stinrttlas, koki olrjcktrl j is ati(inkrr' kokia jo roikSmc''

il;;";ai yra ,laikto ar rciSkinio visrtmos csminiq bruoZq. atspindc-- = - - - - - _ l - -

-

jim;;ikil.ni jfftifis glgont'l'- Strvokimo mettt nrtstatomas ir objckto

rcikimingumn, .-,rgorrir--'ii, atsiranAa objckto vaizdinys tick del Liorinio

povc i k i r r t i c kc l c l a tm in l i csve i k |os .Pas tan to j t r a t ve j t t t u r imean t r i l r i

vaiz.d4, ktri is g;rl i b[t i t icsiogiai ncstrsiigs stt i5oriniu poveikiu' Paprast:ri

atlr i ic vaiz.tl i t i larpusavyjc sqve ikauja' ' lhi matyli i i patciktos.l,th9fot"

r l ; r r v ; r t l i n? t tn l ts t l r i cn t l t c in io rc l l ckso , ,k i l s t i r i y r ;1 " ' " c tap t l S i t l t l c tapu

r ro .s l in i ' . i ; r t ] l : t , l : t i l r t r r r t ' n r ig i r ra rn ; r paZ in t i pov t ' i k i ' n l l s t i l t y t i povc ik i t - r

l t t n k c i n c r c i k i m g . l i r y r r r s v i s a s o b j c k t t l s a v y l l c s i r . n t r l i t a C i r ' t s , k i r t l j i s y r a

ncrcik5mingas. . .obie ktas ntts ibosla" i r pal ickamas ramybdjc ' PaZista-

r l r ; t s t l ; t i k l ; t s n c s r r k c l i i r t l r i c n t i t c i r r i r r r c l l c k s r r ' < l t i k n r t < r l r t r t l r r l i i r n c l g i

t : ) . P" i t l i l r l kh t l f l k " r : ' t "

I ' o j t r i ' i ; r i s k i r s t r rm i i :. vidinit l rrr-tscnrl (alkis. troikrrlys. sottttrras. i lciksttrlys' Silumtls poj[t-

tis ir t t ) Ili'jt,l$lll*q!9li1li PtLil'L!l!lr-'nl:-'j-'t iUlS vit!!!re-el--

,eiry-g, ly ;..1,E :lg'1"rn'-ll lf 19 i!4!M *9 p oj r i i a i - i n! er o -

( ' ( l )( t lu;. kincsllzinirrs (krrno clalig patlc' l i t 's itt l ttLi-,I p':tyi ' iu-Ptl l | l f ' . l t:: l l

r t r ; r s ) . vcs l i l r r r l i i i r r i l f s k i r r l . r ' g ' n r ; ( p i r i t t l , g i r ' r n i t 1 i r t . l . ) . 5 t po ; t t -

, ' i ; \ i s t ( ' n r : l v r t t l i n l t t t t ; t I , g ' n ' - : ! ! l : . t r l r r k i r l i n [o rn t ; r c i i r t p r i i n l r

| ) t ( ) | ) t1()( t I ) I ( ) t1( t t ,

.j!!It" l!".iki,,

- 11,,*l,.,t,.gll,!-,r iirtos signirltrs pt'i irnrt dk'r'to-

r(('(l)lonQt.

l \ r lh i ia i < lar aPi l r t l ( l in t r r .u i p : rg i r l ta i . kok ios kokybcs s ignal r r i p l ' i inr i l -

nr i (ka lbama apic s ignal t l mocla l t tmq);. ivicsos (rcg;t).. : r k t r s l i r t i : r i 1k [ ; r r r s ; r ) .. cheminia i ( t ros lc . skonis) .. takt i l in ia i ( ly ta) ,. .scnsom()ttlr iniai.. skarrsmO. tCnrpcr i t l r - t r r ts , v i t l in i 's t t l 'S, i t t l iznto l l t - tsc nos s igrr l r l ; r i .

. l3c to. s i tkonra. kad Tr l logtrs gal i t t r rc t i m:rgnct in io la t rko poi t l t i ' i r

v iskas, kas dar ncTinoma. pr isk i r iamir vadinamics icnt .s ckstr ; rscn 'sor i -

nianrs poji i iarns. Galbt-rt gcriatr i i tros poi0iitrs paZing' itros galcsimc

pr isk i r t i k i1 l ik isvardyt ics icms.

i t n t l : i l c v ; t l l . u . t l t . r r l r u ) ( r Y J J v J ( l ' v u \ ' r u J a " +

. . " - - - - . . \ t

I ) l r tvr imr l arba atmint ics l taka suvokimtt i vadinama pPcrcePcua- \ r

1 . 4 . S e n s o r i n i q s i s t e m q m o d a l u m a s

Pagal tai, kokicr signalai .scnsorinisc sistcmtlsc analiztro.i lrmi. ios skirs-

tomos i: re.grrs, k/a1.sr.r.s. lylos, skonio ir rtosli.s. vesti lntl irtcs, trttt lotittt"s ir

vidin(s organizmo biiscnas analiz' ' ianiias sistcmas. Si<-rs sislcm's clar

vaclinamos rcga, klatrsa. lyta. uosle ir t ' t '

Rcgay rapag r i nd in i s i 3o r i n i s i n l i l rmac i j oso rgan i zmr . t iSa l t i n i s ( j i

l c i k i a m | r s q s m c g c n i m s a p i c g . 5 p r o c t v i s < l s i n l i l r m a c i j o s a p i c i i t l r i n g

aplinkq). Klattsos tcikiamos inlbrmacijos rciksmc labai pacliclcjo' kai

a ls i rac lo kalba. I .y ta, scnsomott l r in is i r vcst ibul in is anal iza lor ia i rc ika-

l i ng ia t l i c kan t j t r dcs i t r s . I . J t l s l c i r skon i s , sus i j gs t rn r [ i s r ;m i t y | r i | . apsa t l -

g,,r1,,o ntrodingr; arba kcnksmingtl orgrrnizmtti nrcdZi;rgr1' ()rganiznttr

t,-,r.n,r, pojuiiai (alkis' rroikttlys' skatrsmas ir t ' t ') palaiko orgitnizmc

rykstaniirl proccsrl ptrsiatrsryr4' signalD'uoia apie nukrypim4 ntrtl rci-

kiamos tckmcs. Pastanr<ljtr rncttr . iatr kaltrrrm;r ir apic magnctinio lauko

p< l j | r l i - r as t t l s l 4s l c l cs ' k t t r i < t s j a t t l r i < l smagnc l i n i am lauk t r i (man t lma ,

k, , ,1 i iu | j l4stc lcs l r r r i l 'c r ( )nt i rgnct incs t r ro lckt r lcs, k t r r i t ls vc ik i r r I ; ls lc lcs

mcmbranos la ic l t rm4). l ) ; rug kalbama i r apic ckstrascnsin i t rs poi r r i i r rs .

. l i c m . s ' k a i p i a r r n r i n i . j t l r r - r c ' p r i s k i r i i r r r r i p < r j | r i i i r i , k t r r i r l k i l n r c k t l I k a s

ncir iSk i

/ .5

ff:'rct

i i r ; r Jr ; r rnrnc. , ( )mc rv i l rnrrs pr l iu i ' i r rs . t ; r i ' i i r r r t l i rb ; r r g i r l inra s; rkyt i . k i r r lp;rgrinrl ini;ri visrl scrrsorirrirr sislcnrrr infitrtnucif rn *(', lrrojitno ltrirxi lttttyra r tot r r ! i . "Ski r ias i t ik i i r l s is lc : -nrr rcccptor ia i .

' l i r i suprantama. kat l ; rn-

g i v isos .scnsor inc.s s is temos tc ik i i r in l i r rmaci j :1 ta i padia i sprendim4pr i im i rn i i a i s i s t cma i . t . y . t i c k r c rga , r i ck k l a r r sa , t i c k l y ta i r t . t . t r r r ipatc ik t i . ,suprantam4" in(brmaci jq v icnai s is te mai , kr r r i sudarytq vc ik-krs plani; .rba priimttl sprenclimil. kaip vcikti konkrciiomis s4rygomis.I)run;ri (aulonomincs rcakcijos atvcju) apclorojus inlormacij4 turi b[tigcncr t ro. i i rmas bcndras kodas valdyt i molor ikq, j r - rdcs ius.

1.5. Bendr i parametrai ,apibidinantys jutimo organq darbq

Sit t t ts 1t ; t l t t t t rc l l t ts t r t i t l t t r l j l t ps ic l ro l ' iz ik ; r i . l ( r ro ; rp i l r i l t l in : r rn i n t r rsu i r r t i -nriri'J Svarbi;rusias paramctras -'Tarrrns'.,lJis.rgr!15!1ta!:!l4lJu_Li[e_l!pt-r!r_.i1tl, \Uuc-gaLhLti ebsoliut[r-Iiieu-tyf<iniai -

!l:fri,:t'.tiill 1!-igrkli1, gllig!1 1lrkr-1!1i {t1\v-a1q_,[rrrqllri,rl] vr.iki;rni.irr

lll'fl.llll"'l'_'_:11{y:l.{itai\1"'rD lrr.t!!i, yl{l'ull,\ iiln!rta!r!.!!!11j1 Jc_$"i. t 'nt- . lrs plprrrs{;ri apibiidinamirs l ' izikinirr t ly<ll iu, krrri.s srrsijps su i ir lr ini<rt l i r r ik l io s t ipnrnur l r rb; r cncrg i ia . ' l i r i [Zt I !1Js. lx : l nc srrb icktprrs r ly t l is .I )irAikli;rr. ktrrit ' yrrr ik1|! 'Ls1ir]l i i . vatl i$igrgl .vr/r.sr,rrsr,rrrrrrr.r-,. l ic irgi-6.1ivcif,!i grgrln]2m1, lx-t ry:-t_,4.1i.:-itt!9!viriiq, su povcikitr susifirsitlpoin_eir.L

-\4-' t Ztit !|!l !j-ul&f iupo\,-1ir,'tt,I: l_iitl-5 - mj -r K ju pl{{_y i i u s. v : r, l i n a -gjl lllll\l9l1r .skvrirno, rrrltiL l_u_rr_ry!!ttll!:_::!r_$lr,tt. Sis ttyttis r;,ip prirrp i l rur l inamas l ' iz ik in iu dyclZ ju.

I . ( t . Sub jcktyvt ts (po j f i i iq) matas(Vcbe r i o- l : ec l t n a r i a ska I es)

Absolirrtrrsis rrrbir s;rnlykltl!)!.:"n.l;.r_til j.\r-c'iiki;rnras minimalia I'izikinirr- - - - - - '

, ; , . , , , : - . - : . . ; . . . - , - - . . , - . ' , ' '

. , ' ;

' j ; - : - ' - ;

tl,lll '1,]_.1].]'gr;rr ;rdr;r-I1,_+tiprirl kuris yr.rr srrsiigs srr Si. stimulo pojrrdiu-;rrb;r jrqlLyjl,' .si l'izikini dytli paZymckimc r/. I).prasr.:ri psiihirfizi-'-f";i6;l;;lirkia

ruri b[ri minim^li ctytlZio AI vcrti, kad Zmogusprrs(cl;;ctu r lvicir; st imulu, kuriq paramclrai lygus I ir I+al, skirtumil( [ ] ; rg t lonrrs , t<)77) . vrk icc iq nroks l in ink i ts p I ]ugcrns nustatc , kac l j is

nr in ima lus , vos f ; rs tcb ima.s dyr l i s 211 pr ik l l r t rso nuo dyr lT io / i rAIll = r'onst. Vcliau Ci.ltchncris ii to padarc. alroclytrl, k;ging iSvad4:pasto\ts clydis AIll apibudina vos pastcbimil i,rrrsrl sulrjektyvaus p(in-dio pokytj. I(adangi Zmogus ncgali pastcbiti maZcsniq pokyditl neguAIl l ,bwo padaryla pr ielaida, kad i is r lycl is nusako minimalq subjck-tyvaus mato vienct4: N = k+AIl l ; da k - konslanla. . Ic igu taip, t ; r ipasinaudojus Sia prielaida ncsunku nustatyti, koks yra sulrjektpars dvic-jq stimulq, kuriq reik5me lygi I, ir /r, skirtumas. 'lhm pakanka su.skai-diuot i , k ick tokiu vos pastcbimtp Zingsncl i t l Tmogtrs pastebi kei t iantstimulo rcikSmcs nuo 1, iki 1,. ilcigrr dyrlis z1S yra pakankamai malas.skirtum4 butq galima rasti apskaidiavus intcgralo rcikimg:

I t I : , t r[ r i , \ - | t , : -j , i , t

l .y. suintcgravg gaunamc: AS = k ( ln Ir- ln I , ) =

f ' : : r / , y r r rc ' . jg . \ - . , . t \ , r t I - . 1 . , , i r ; r l r so l i r r i io . jo sk ' r rks r

ginq v icnctu i , t . y . I , = L, gausimc

,S = k ltt( l\.

l r . ; t r t ; r is .v ic t r r1c ( l ) i i l r r i ikos n i r t rdoj ; r r r r i r k i t i r :

, S = k l n ( l + 1 , , ) .

i ' i : r / , , - - p i rskrvrrs t ly t l is , kr r r is p i r rcnk;r r r r ; r .s t l r ip . k ; rc l . t

ncigiama. /

' l iri gcrai Zinomas Vcberio-Fcchncrio dcrsnis, kuris nusako mirsqpojui io pr ik lausomybg nu<l st imrrkr f iz ik inio parirmctro / rc ik imts.i igr l l l ik;1 lxtvo l l l l rnorrtrr , k;r t l i is t l i ' .snis lc i t lz i ; r nusl ; l ly l i srr l r jcklyvt;st i rnulq skir tum4 bcnt tuo atvcju, kai 1 nrr.s irko st imulo st ipr i arblr .t iksl iarr sakant, kai st i rntr lo strvoki :rma charaklc:r ist ika pr ik lau.so nuovicno l iz. ik inio dydZio.

' lh i iau tolcsni ckspcrirncnt iniai tyr im;r i vcrtc

suabcjot i , ; r r taip gal ima jvcrt int i suvokiamil st imrrkr skir lum4. fc lcmiir t rpanagrinckimc Siuos ckspcrimcntus.

Jcigu G. I'-cchneris butq teisus. sr,rvokiam4 dvicjq .stimuh1, kuriq pa-ramclrai lyg[ is f , i r 1r. skir t rrm4 trutr ; gal ima i . imatuot i la ip: rc ik i t r lsu.skaic=iuoti. kick vo.s pas(cbirnr; .iuolitrkt; rcikcs atlikti keiii lnt .stimulo

\ / l j l l i h i i l r r _ , i : i ii i i , ' . ' r . l i i , , , 1 ' , , q . r , , t , , , . 1 . 7

r ," l*)i o i i r ' : r i i k i l p r i l y

rc ik irrr i r rc lr l r l r ;

Plrr ; l . r ( ' r r ; r / 11111r . i . l ) r ; l ( l i ' r 's rc ik i ' r r - 's / , i1 ; r , . . i i .s i r r . l i r rkr r; rp i t rudintq sub. jcktyrL l s t imuhl sk i r t r rmq. IJ t , . *nr j i i jvacta i rnama aktrsIinio signalo gar.,irrmo srrvokimo cksrlcrimcnl;ris.

sk; r i i i r rs i r '

[rtrvo tikri-

1.7. Veberio-Fechnerio desnioeksperimentinis patikrinimas ir jo kritika( - icr ' ; r i 7 in. r 'a . k : ' . l akrrsr in i r l s ign;rkr s t ipr i ' ivcrr in i rn.s (g l r r .sr rmrrs) pr i_klarrs<-r nc tik nu. akusrini. signalo energiio.s. ber ir riuo jo daznio(l)icr.n. l9(16). Aku.stinio signaro garsrmo matavimas turi cridercs prak-tincs reik.imc.s. DaZnai klausos psichofiziko je naudojamos prikratrsomy-lrcs, nirsakaniios. k.kios energii.s rrrri birl i akrrstini.s rig.rnlar, kart i is irctal.ninis srimuras btltq srrvokiami vicnocro g.,,umo. sl.s prikraLrsomy-bcs (vienodo garsumo kreivcs) ntrsratomos taip. zmogui patcikiamastam likro dainio (dazniausiai 2-3kIIz) ir tam tikro garsumo akustinissignalas. Pirmasis pastovus signalas vadinamas etaloniniu, ir io tirjamasisncgali kcisti- Tolia' t ir iamajam patcikiamas kito claznio garsas, vacrina-mas lcst in iu s t imulu. .J is tur i par inkt i i io s ignaro cncrg i i4 t ' ip . k i rd'sign:rlas brrrrl strv.kiam:rs rokio pat garsrrmo kaip ir ctaloninis. iraskuitir iamajam palcikiamas kito dainio testinis signaras, ir viskas kartojamali naujo.

' lokiu ckspcrimentu buvo nustatoma vicnodo ganiumo signaro

cncr6ii j 's (amplitudcs kvaclra[') prikl;rus.mybc nu, i i , signal. da7ni..I)vi vicnodo garsumo krcivis parodytos r.zpav- visi si lnarai, kuriqcncrgiiil nusako viena krcivi , pavyzcJli,i, Sr. yra vien<tdo garsum'. Pir-nra krc:ivc vaizduoja. k,ip vicn.clo garsumo signalq "n"rl i jn priklau.s.nuo jr; daTnio, kai tcstini. signaro gan*rmas lygrr.s .g, suhickiyvii vicncrq.I)rrvcik'slc pavaizclu<;ta ir kita t 'kio patics g^rsumcl krcivc - i iuo at..,cjustrvokiamas sig,nalo garsumas brrvo lygu.s S',

l ) r i 's iminus l rcchnci io mat4. gar ima nustatyt i surr jcktprp sk i r rum4l:tqr stir 'rrh. krrriq garsurnas huvo lygus.s, ir s, - tam tcjrcikia srrskai-i : i r r r { i ' k ick yra srcnksciq 215 tarp i i t ' 2 , arba tarp 3 i r . l ta ikrp.N t : s r rnk r r s r rp r ; r s r i . k ; r r l ncp r i k l r r r r s .m ; r i n r r . s i gn r r r , r r ; r l n i ' l i r r s r rmr lsk i r ' I r r r n ; r s y l . : r v i cn r r l . s . k i r t l ; r ng i , \ ) ( 2 ) , \ , { l 1 = , \ , . ( , l l , . \ , i . i ) I , a r , , k( i I ' t t l t r t t : t i r l . i c i g r r s r r l r j c k l vv t r s l l i us rnnq sk i r l r r r r r ; r s l l r r p r l v i c j r t v i cpq t l ; r il r t s i s k i r i ; r r t ' i r 1 s i 1 ' , 1 1 ; 1 l l r [ ) ( ) r r i i t i k r r r i r r r _ v 1 i r s . r , r r r . , s p : r s r t . r r i r r r r s ( r r . r r r r k r r

1 .2 pav' Vienodo Sarsumo akusl in i t t s ignalo energi i t ts

Priklausomybd ttuo garso dainitt

x a i y j e - s i gna lo da2n i s . o y a i y i e - . akus t i n i o s i gna lo e t r e rg i j a Apa l i r r € - . k re i ve

nusako vos pas teb imq , l gn , i o gu "u tq ' t y ap ra i o abso l i u ( i o i o s l enksc io p r i -

k l ausomybg nuo akus t i n iS i i qn i t o da l i r i o -V i r i u t i nC

k re i v€ nusako . kok i a l u r i

b0 t i akus t i n i o s i gna lo ene rg i i a , f ad j i s b0 tq suvok iamas 5 ' ga r su tno

s k a i c i r r s t a r p t a i k r l ( 1 . 2 ) i r ( 3 , 4 ) l u r c t r l l r t r l i v i c n o t | a s . " l i r c i i r r l c k s p c r i -

rncntr r nustuLyt i r . k : rd s lcnksi i r ; sk i r ic t i t rs yr l r ncv ic t r t ldas - - i r ; skrr i i i t ts

t i r rp 4 i r 3 ta ikq yra gerokai c l idcsnis ncgu tarp 2 i r 1 ' ' la ig i vos

pnit"bi*o subjcktyvaus pokydio zl! ncgalinra laikyti mattt itrba 5is

m a t a s n 0 r a p a s | . ( ) v t t s - j < l v c r t c p r i k l i r t l s ( ) n t l o t | a Z n u m t l , t ' y . z r l l S y r a

t l aZn io lunkc i j a .K i t l r i s l oc |Z ia i s ta r i an t , ( j . I . . cchne r i c l pas i l i l y t asma t t lvicnetas negali blti panauclota.s skirtingc-r daznio akustinitl stimulq gar-

sumtt i marJot i . S is matas pr ik l l r t rso n l t . < l ; tZnio ' S ic ckspcr imcnt in i ; r i

t . r rk ta isuki leganaemtrc in94l lechner ioc| t .sn i< lkr i t ik4.Victo j i i t lssrrb-

jcktyvios skalcs brrvo pasirl lyta kita, Zinoma Styvenstl vardtt ' Kaip plt-

rn, , tvr imc v i l iar r , i r natr . io i i skalc ncr l r t rn ivcrs: r l i ' ncs pr ik lat ts( ) nt l ( )

kit,; stimulo paramctrq, cl garsinio sign;l lo atvcju - ir ntto Sio signalo

daTnio (prisiminkime Iicchnerit-r skalg)'

1.8 . S tYvenso dcsn is

l , ; i l t i i k i : j r rs , k r r t l l r c r : l tuc t . i r r sk ; r l c ' t t r r i t t t rk r r r r r t t , S . S lyvcns l ts l l r i s i i i l i t t ; t t t1 l1

t , L r r i : 1 , k l r i l l t t t ; t l t t o l i 1 1 1 ' i t ' j 1 1 r l i t r r t l l r t 1 l ; l t l t t t l c l t t l s t t v o k i ; t t r r i l s k i r l r r r t r r l I k s

1 . ' , . ' i r i l , . . n l , i 1 t r ; r r l T i 0 i t , l i r i ; r n I r 1 ; r r r t I r r l t i k i l r t r l ; r s v o i l l l t s l c l r t t l l ( ) | . i l l s t l l l l ( )

nI

n5

v

l l

n l

a

1 ) t L l r A ) l l t i l \ , ( l _ y ( r / . r ( r / i l K l r s r r i l l s \ r S l t i t r ; r 5 . h u f l ( ) i i l l l J ) l l t i l ( J L r l - y g l / i , v

1 ; r t n s i i r l o tn ; r t ; r i p 1 t ; r kc i s l i s l i r r r u l o cnc l l l i i ; t . k t r - - - ' i s l r r r l r l s r r vok l ; r s t l r rk ; r r ' l t rs g; r rscsni r i nc8u . \ t in tu l ; rs 1, . I 'o lo l i r i ; rnr t rs is t r r lc ' . i t r v t ' l l l l rk t i .s l i

r i11rr ; r l ;1 l ; r i1 l , k ; r r l i is l r i i l r l s t tvoki ; r rnrrs r l t t k ;u l t rs 11;r rsc:snis r rcg,r r pr ic i l ; r i

p : r r i t r k l : r s i s i r l . I l : k sp t ' r i n r cn t r ) n t c t l r l u r vo s r r t l i r r v t : r k r k i a l cn l c l c :

I I r ' n l t ' l r '

I rfizikitti.st t t I t , t t .s l l ' t t rn o.s )

,\ (.vthje/1 t.t,t ' tt.s

.sl ip rttntit,s)I t r t .s ta ho,s

l l I Srr l r j cL t l t r rs r i c r rc l l rst " ')

S k i r tu r r ras nar lv i pubc ia. t . . 1 . Ski r tu r r ras kc t r r rqubas

I

I 1 a l l

I i i i t ; t l r rorr rcnl l S. .Styvrrns i rs nusl i l l i ' c l t ' lp i r inc s ip. r r ; r lo cncrg i ios /( l ' iz ik in io s ignalo paramc: t ro) i r sr rvokiamo s ignalo g, i l rsr rm() S pr ik l i ru-

s() l r lv l )c . t y . cnrp i r i ika i prr r inko pr ik lausornybc:

.{-:T = i7T-+i ' ta r r yr i t proporc ingum<l kocl ic icnt ; rs . o n - la ipsnio rot l ik l is . Vcl i : r rp i r r r t i t ls ckspct ' i t t tcnt i t i l r r rvo r r t l ik t i i r sr r k i tn is ( rcA, i rnais . ly los. sk i rn ioi r t . t . ) s t imula is . l )o p i rnr t ; . j tg S. Styvcnso i r jo s Inarrs c l ;ubi ; p i rs i rodct l ; r r tg k i t r ; ekspcr imcnl in iq c larbq, kur iu<lsc mcginta nt rs taty t i , ar gal io jaStlvcnso priklarrsomytrc suvokiant Svicsos ryikurn;1. .rvorio tlydi, nrrotolit;rrp olr. icktrt. clcktr-ini<-r sig.nalo slipnrmrl ir t. t. Kaip tvirl ina S. Styvcnsas.Si priklausornybc tinka ir kitokio modalumo signalams.

' ihiiatr laipsnio

rodiklis rr nurorlylo.jc pr_ikrlatrsomybcjc priklauso nuo stimulo modalu-nr() I-aipsnio r<tdiklio /r rcikSmcs ivairau.s modahrmo signalams patci-k i ; t n ros 2 l cn l c l c ' j c . I ( i r r t r r pam inc l i na , k ; r< l k i t i a r r l o r i : r i ncs r r l i nka s r r

S. .Slwcns<l nuomonc: t iai,nai g;rutas ckspcrimcntincs priklausomylics l ikla t ;a i apyl ik .s l i l i ga l ima aproksimuot i la ip.sninc funkci ia ( i ) ieron, 196(r) .

Krtdattgi Sllve n.so priklirusomvlrt ' jc laipsnio rotJiklis priklauso Iir ' l :n t to s{ inr t t lo modal t tmcl . t ick nr to ckspcdmcnto sz l lygr ; , la i nor in l nusla-

. ! ( t

rrtmri ;wiiiri #;--;;}:;:*'i :t;: : :.

ty l i s t lb icktwi t rs sk i r t t t rnr ts k ickv icnu ; r lvc i r r rc ik i i r i r l l ik t i gunu sut lc , t i l lusi r i lg ; r i t t ' t t , . . ; t t t i ' i t ts t 'ks1 ' rc t i t t t t ' r t l r rs I ) i ' l i ios pr i t ' i ' i rs t i t 's ps i t . l ro l ' iz iko j r .tc l>cbant l t lnr i t s t t rast i l tcnr l t ' i1 sr rb ickt lvr ; lu i r t r l . kr r r is lc i .s t r ; ; r1 lsk; r i i . iuot is ign;rh; sr rvokiamus sk i r t t rmrrs. ' l i rm vr ; r l ik v ic :n; rs b l r r l ; rs - . t i r l i ; r tsk i r r rssctrs t l l ' i r tcs s is lc t t r : ts i r l ikc( is . k ; t< l rcnr i r r r r t is g; r r r t ; r is rczrr l ( ; r l ; r is l r r rs g; r l i -t r t ; t sukt t r t i [ t .n t l r ' ;1 .su l r jcktyv i t> io r rur lo t r .or i j :1 . I lc i ios Pnr l r lcr r ros, -yr ' ; r i rki lq psichologams svarbirl dalykq. susijtrsiq srr sr:vokimo procc.su. Nesrr-pra l i rs i io proccso mcchanizmr; , sr rnku t ikc l is sc 'kmingo nc t ik mat .problcnros. l lc t i r k i l r ; lcchni l r i r r t rTt l i rv in i r ; sprcrr t l i r r ro.

SusipaZinkintc. kas yr:r T.inrlnra irpic iv;rir iq signirlq .srrv.kir.rxr clcs-ningumus.

2 Icrr t t l i . s tyvenxt d isnio Ia ipsnio rodik l io c!ydis iv t i raus rnodalunt t t s t i rnulams

nt l :\ fttdultnto.sI t r i l t . t t t i t

rodikli:; I!u.r ILt I.vttrt .s,1/ t ' .grr.s

(. i l rs urr lrs 0 .61 l ( X X ) I l z2 l{r'ik tt r r rr s o 1 l l ' i r r t t s : r . 5 " dc r r r cs dvd i sI I t r I kun tas 0 .5 I n u r r p i t s b l v k s r r i s

.l Kvapo s l ip r r r r r r l s 0,(, I I c p l l r r a s_) Skon is | . .1 CLrknrs6 SLon is l . . l | ) r u s k nT - l 'crt tpe

ra tr l rr | . 0 Sr l t is - rarrkos oda' I -cntpcra t ira | ..5 Si lu rna - rankos oc la

9 Vibrac i ja 0.9,i 5() I Iz pirit:rst 0 V i t t r l c r l i r O ( ) 35( ) I l z p r r i l r rsl l

' f rukrnc l - t I t a l t o i o l r i u k i r r r o

t2 Ats tunras ta rp p i r i lq t . l Si los ( ta io ) s to r isl - l Spaud inras (dc l r ro ) t l S l a l i r r i s p o v c i k i s1.1 t . . l i Kc l i a r t t s vo r jl 5 I lankos spaudinro jcga l . l Spaud2 ian t d i narnor r rc t rl 6 Pastangq i ntcnsyvunus inckanl (svarbu

ctrtocinialn pastal lgr l por.eikiLrr)t . l .Sttckarrt arba dai nuo.jarr l

t 7 Elck t r i n is d i rg in i n ras 3 . 5 [ a r r r pa l a rn n t rS t t ttr.t i t rvokialnas rrel l ,gunr;rs ( l1,tos

raga I ba)

l \' l ' r i nan t

od i l audck lu a rbak i ta rncd l ias l

t 9 -e uvokiarnas k i ct u rrras ( ). lJ Spr t rd l ia r r l g r r r rn2 0 Rcg i rnas is i i s i s 1 . 0 L i r r i i os i l e i s

I Reg i r r ras is p lo t r rs 0.7 I j i u t l ros p lo las'r')

K a r n p i r r i s J r l g r e i l r s 1 . . 1 1 i s t r uk r r r cs novc i k i s

? t

2 . R E G O S A N A L I Z A T O R I U S

2.1. Reikimingi fizikiniairegimojo stimulo parametrai

I lcgimasis anal izator ius yra vicna' i i svarbiausiq lmogui. . luo mcsg.unamc apic 90-9-5 proc. informacij<ls apic i.iorinc aplinkq. pagr.incli-nis psichologip uzdavinys tirianr regimqii slrvokim4 - nustatyti cljsrali-nio sl imrr lo f iz ik inir ; par i lmetn] i r i io sl imulo suvokiamq pnront"t . , ;priklar.rsomybg. Visrl piima rcikia nusakyli fizikinirrs distalinio srimulop ; r ramc ln ts .

Aplink.jc ^ptinkama ivairitl rbjektq: ivicdianiiq (la'zas, s^ulc, lsm-pa. '11/

ir monitoriarrs ekranas. rcklaminis sky<Jas, jonvabaris tansojeir t . t . ) i r atspindini i r l iv ics4. Paslanl iq yra kur kas darrgiau i r dazniau-si ;r i i ic r1l .ms svarbcsni (svarl l iarr p:rmatyt i aulclmobir i ncgu zvaigTdgt l i rngrr ic). ( i i rnr lojc rct l r i pasi l ; r iko iv icsi l spinr lrr l i t rojani i r l otr jckt t l , <l12-ni ;rrrs iai . i ic alspindi 5vics4, krrr i i l sklc idzia ial t in iai (saulc, | .vaig7.r l ts,rnc'nul is. nors . i is pats ncspindul iuoja. o t ik arspin<. l i svicsq, i r t . t . ) .lv l rrsq rcginr<;sios sistcmos paskir t is - anal izuot i i i4 arspin<Jctq iv ics4.

I ' ; rgr indini ;r i iv icsos Salt in iai yra clangaus kr-rnai, <l v icnas i . i svar-biausitr - sauli. Kad nustatytLrmc otrjcktlvitrs suvokimo clisnirrs. rcikiaTirrol i . kas vcikia musrr akis. i r ; rcccptor ius. t . v. nrrsl i r tyt i l ' iz ik inirrsSvicsos paramclrus.

Ihngo.s ilgi,s ir,ivicsns nipris. saulcs spinduliuojirma ivicsa (clcktro-malurclincrs blngos) apibhtlinama bangos ilgiu ir stiprirr. Spinclulirrojir-nros clcklromagnct inc:s Lrangos csl i labai ivair ic ' rs: jos gal i bt l t i labail t r rn r ; r .s (b : rng .s i lg i : r i n t ro g ; l rn ; r . rcn tgcno sp indur i rp ( rnm: l0 ' tm)ik i s i l , r rr .s l rc i radi jo b.ngr; ( l mm. r cm (1v) i r mctrq). ' la i iau akisi ; rrrc ia clcktnrmag,nct inius virpcsius t ik s iauramc bangrp cl iapazonc. ki l -r is v;rdinirm;rs mulomu clcktromrrgncriniq bangL; t l iaprzonu. arba t ic-sirg ivics;r. Si.s matomrl lrangrl tl iapazonas yra n.,oj':stt nm iki 760 nmlK.r ic l g;rr l t l r pasir inko tokius rcccptor ius. kur ic . ia l t rus r ik i fmc cl ia ii r i rz-orrc' . ' Visu Pirnra i iamc r l iap;tz<tnc ;rtmtts[ i . t a ncsugc:r ia-lokirf clek_

t n r rn i r t nc t i r r i r ; v i r pcs i r t - t ; r i yp i r c sy ;11 [ r r r . k i r r i i r l r g i s r r t t l i s sp in r l t r l i i r i .

pr ie i apiv iesc lami o l r . ick lus. l t r t i pcrcr i t i pcr i t tn tos l 'cr i1 . . lc ig t r rn i rsr ;

rcccptoriai l lr-rt11 j inrtnrs i lgonrs trangorrrs. t. y. i i l truriniirnrs spintltr l i irnrs.

khno 5 i luma tnrkc ly t r ; suvokt i a tspindimi l n t ro obickt r l s ignal4. O r r l -

t ratrtr mptlsios ba ngos pirvttj ingos Lri<l krgin itrnrs objc kl a rrrs. . los git l i str -

Zalot i rcccptor ius, sr rkc l l i mutaci jas i r ta ip pat l id int i v i i io r iz ik4. Ma-

tvl, . i ios pricZastys g:rlcjo ttrrcti i lakos proccsarn.s, kttric nulcmi jatrtrit;

mittomiti Svicsai rcgos rcceptoriq pasirinkimil.

Kct n t ro I i n is kl a u sinra.s : Ar g,uli rrtult ' l i ,Tetttalottlas inutgtts'/

(l'risininkite E.LIelso knygq,,Nerrlototnas itttctgtts".)

Ki tas labai svarbus Svicsos par i r lnetra: i - jos s t ipr is . . l is k in l i r lab i r i

didcliu diapazonu: nuo kcliq kvantr; iki lokit l rc,ikirniq, kttrioms csant

Svicsa g: r l i paZcist i audin i t rs .

I(aip mincjo me, ;[1!!iniai y:* | ! o !'ayry1 t11!. apibud in am i t ru.ngo si lgiu (arba Sviesos spektnt - apic j i kalbc.simc vcliatr, kai nagrintsinrc

spirlvtl srrvokimil) ir . ivie.r'r.r.s stQtriu. I i izikinc'm.s (oplincms) oll jckttl sa-

_vybcms nrrsakyl i t laTniausia i n : r t rdo. jami i ic c lyc lZ ia i :

1. Sviesos stipris (light htensit),, ctuto c$emQ, sour('e irrlensil.v) * jis

nusako Saltinio spincluliavimo encrgij;1. Yra strkonslnrotits stantlartini.s

Svicsos ialtinis, vadinamls standarlinc Zvakc (lot. candekt), kuri sklcidZia

5.i() nm (Zalios spzrlvos) l(r83 vato stcrcor4tl iantri stiprio spindrrl iuotg.

2. Sviesos srautas (luntinunce fltx caemottrtit nomorc) <Iru = I, () lnt;

I "* Svicsos st ipr is , f ) - crc lv in is kampas. Vicna Zvakc i isp indul i t lo i ; r

visomis kryptimis 4n l ittmcnrl.

3. Apivieta (illuninance, illurttinatittn intensrty)..los vie nclas yra lirrk-

s l rs : l l -x = I Im/m2 - p lv i r i ia t rs i r l t iv ic t i rn : rs s l i t t tncna krypt i rn i . K i r r -

l ir is rraudojirmas kitas vicne tas, kai i lgio rnatiri yra petlos (ortl lattde-

/r,s): t lt = l l Lx.

J. Skaislis (brighrnes.r. nprcocnn). Svicsos stipris, krrri sklci<ll i ;r vic-

nct in io p loto pavi r i i r rs jam statmc-na krypt imi . . l is matuoiamas n i ta is :

l nit its : I cd/mJ. arba l irotlttmlrcrtais: I l ixl l laml^-l-tas = l nitas 0,2()2.' l ' ink l i r incs

ap5victa api lxrd inamit l ro landais. - l ; r i toks i tp iv ic tos vrc-

nc tas , k t r r i s t t k t t r i i t I n i t o ska i s t i s l n rm2 t i nk l i t i nc \ s p l t l t c .

l ; iz ik in i r l rcg imo. io s l in t t r l r t pr t r : tn l t r l r t t l i t rp t tsavio ry iys p l l r i ik rntas

2. I paveiksle.

-*-#ru;. tffi..-"*#i.*. ffik..**ffi***,.sg

,1 ! ( ' i l t ( l ( , . , lp \ ' t , rd2 ,s y ro t ( , lq lu rpu ,

.l?rvi, ?ry.l

Vicr rc lasLux l ' l ro tsI ; oo l

ca r i d l cLt r r( l n r r r r r )

).(){)() I 0.01/:9

)hol sI rn rc l r r l )

| { i . (x)() 9:9

Footc r r r t l c l s

10.764 . ( )0107 ( ,

2-2- Regos sisfemos statinisir dinaminis diaitazonai

[(ad p;r.i..strmc ivics4, ji trrri sukclti ncrvrr .si,stcm's. k'nkrcii;r', rcg.ssistc:m,s ncuronq aktyrumo. rcakci jos pokydius- Vadinasi, t rrr i bLir ic lcmcn las , k r r r i s i v icsos vc ik iamas gcncnro lu c lck t r in i s igna lq . t . y .kcislq sav. ukty*rnr4. l r rrr : r i ic ' . j inr. s ign.r i1. k int ,nr.(r , ic.strs pararner-ranr ' ' lbks

. iautrus iv icsai crcmcnt;rs vatr inamas, ' f ( ; i ' rcccptor iumi, Fi l -

2,2 pav. Rc.r/.rrrs pts;tulio apivieta

Iorcrccptor i i rus gcncr l r ( ) janro s igni r lo t lyr lz i< l i r j j vc ik i i rn( . ios iv icsrsstiprirr prikIaus.nryhc vadin.nr. rccc:pt.ri.lts\({til ciro|irii;.Ut1{,

Nrrstltyt;r. kirt l f .nn..ic 'cccpt'rirrs yr', ,tcp,' i fr 'A-F-riOfAE:t. y. p.i lnc iah; sk i r t r r rnas tarp jo ( l4s lc lc :s) v i r lar rs i r i iorcs yra lygrrs nrr l i r r i i r rb; rl i lb i ' i r r r ; r7; r .s . Vr- ik i l rnr ; rs iv i r 's t rs i is porcnt i ; r l : rs l i rnrJr : r nc ig i i r r r r ; rs . sr rko-tu i r . k ; r t l rcccplor i r rs h ipcrpol i ; r r izr ro. i ; rs i , gr ;ncr . r ro. j ; r t : lck l r i l i s igrr i r r ; r .ku r i ga l ima i ima t r ro t i i r j v c r t i n r i i t 4mpos v i cnc t ; r i s mv . l c i g r r n r csgalinrc nralyti visamc nurotlylarrc apivic:los rl iap;rzonc, t;ri rcccptor.irrsi i amc t l i l r p ; r zonc r ( : r g r ro j : r i i v i cs ;1 . l r c ro . i o s i g r r ; r l ; r s l r r r i l r r l t i r r r . ,r l ic icsnis , k i ro c l ic lcsnis sv ic ,sos sr ipr is . I )v i h ipotct i l r i .s l i r loLcccplor . i t , ;darb in is charaktcr is t ikos p; r tc ik iarnos 2.3 pav. . ros sk i r i ; rs i r l ; r r . l r in i r rd iapazon* - v icno rcccptor iaus t l iap;rzonas yr ; r s iaurosnis ncgu k i r ' .Abic i rp rcccpl< l r i r l nraksimalr rs .s ignal ; r .s yr : r r : rs p; r rs . t ik . i is gcncrr r r r . j : r -r t t ; ts csant sk i r l ing i rm iv ic : .sos s l ipr i r r i . ' l i r ig i rcccptor i r r r rs . kr r r io t l ; r r l r r rt l i i lpazonas s iaurcsnis. r lar l ;o charak(cr isr ika yr ; r s( i r lcsnt . I ( i r ip jar r s i r -kcrnc. rcgos l iks l ; rs - a lsk i r t i rcg i : i inro l l t rkc v icn4 objckt ;1 nrn k i toS i t l ob i ck l r ; sk ; r i s l i . s g ; r l i s k i r t i s l : r l x r i l r c r l r r r r g , - v r t l i n i r s i , l i r t o r cccp lo r i r , 1 ,krr r i r ros vc ik ia iv ics; r . a ts isp in<l i : i r rs i nrro sk i r t i r rgr l o l r jcktu. .s ign;rLr i l r r r i

I '

I

t :

t '

2.1 pat,. Fizikiniai reginojost i rnuht parant l ra i

Mrrs drmina t ik t i 'kr . incs apsvicta, kur i pr ikrauso nutr , (v icsos5;rl{ini. stiprio- Svicsos sripris aplink mrrs kcidiasi rabai cricreliu diapa-z.nrr. krrrrrr r l ic lc l i r r diapaz.n. kcidi i rs i i r rrp, \v ictr - n.o r0 6 ik il ( )r511 . iP;r t l r r l i i r r .s i i r r ,s skui i ' ius i i l l . g. ' ' i ' r : r apivi . t l r . i i rc ik i t^ r . r) .t . y. : rp. iv ict . kcidia.si l0 ' l r karrq. K:r ip rnarorrrc, zm'grrs gcb;r matyt icsanl labir i didej iam apivict<. ls diapazonui (Lr. Z.2pav.).' ' l iri i.rr

rcgrs (ikslas - nc fiksrrori.ivic,sr-rs sripri,. p^.stclrcti orrjcktrrs,(' y' m.ziarrsiu.s ivairaus apivictimo skirtumus, nc:s vicna,s ob.icktas nuok i l r u r l i laba i ma ia i sk i r r i s ( t r r ra ia i anr : r r rd i t . r i j . s l cn tos) . V^ t i inas i .r t t r rs r ; r ' c1 i : r t r r r i l r r l t i j ; r r r r r i r rp iv ic ros sk i r r r r r r r : rn rs (s r r r r rvk i r r i s j ; ru r r . i s )c:sant iv;r i r i ; rm iv icsos sal t in ir st ipr iui (absoriutusis ja,r t i isy. K,, ip nru_tysinrc, 'p l i rwrlrrs . i i r l t lv ic jr ; rr l t r i rv inir l sprcncr imas pr ic i t ; rrarr i ; r ui" ,r , , ,k i tam. Srnr r l k ia r r paa iSk ins i rnc , k4 ta i rc i i k i ; r .

| fu cs ti n Ll nia | :- tp! riat u

S l . r A l r s c s r l r l \ ' t ( l l r t l t i . , , L l n : s r l t i r r c t : r r l r r l , r r t r l , r r r r t l r r l i r t s r , l r l t t r r , tI l . t l l a s I r ' I r r r r i r r r s l r p r s c s a r r l t l l k i l I x t j l i i r l . , r l l l . r t , ( h r r ) r

Baltas popreriaus lapa lm ablurrrr mu I h. sliprio Inqsos isltmio

l j ! r ( lc l i i i ; r l0tcl i r l nrrrrrnr(nrczrr l ) i I i r rc laj i rDrt)

2 {

l l ( ( ( p l r t r l l l

\ i S r l s l a s

ttrr'

rcgt ls s is te: t r l t ls . i i r t t t t ' is l l [ r t t1 la l r i r t

i c k l t r s . k t r r i r t sk ; r i s i i r l s k i r t r rm l i

s t rgc l r i ' j t r i i sP rcs t i P r i c i l : r r l t v i t t t l l '

l iam ap5victos cliapaz.ontri ' lrct ir

savyjc bcsiskiri;rniitrs objcktrts' i

ru l tZ t ts . r r t t rs s t rgc l l c t t rn rc l r t sk i t t i o l t -

b r r l t ; l t r t x r i t l i c l c l i l ( i r ip n l t t s t l reg ; t

k r t t l t t t c s l t t l t t o l t t t ' t t t : t i k c s ; r t l l t l i t l c -

tc lx imc i r l sk i r t i maTa i ska is i i t t t l r rp t l -

2' .1 pav. Dvielq skirt ing<t iautrumo rece'ptoriq atsakas i ' iv ies4'

't'i'p;nd'i!u'iq nio skirtingo skaistio obiekttl:

1 pa iy rne ta darb ine receptor iaus charak ter is t i ka y ra jau t resne n :gu recepto-

r iaus , kur io charak ter is t i k -a -y ra paZymata 7 . l ' . i r i ' *a ts isp ind€ jus ios nuo sk i r -

l inou ob iek t r l iu , " 'o ' ' t l i ' i i i ' ' i J " - / ' Jau t resn ' io receptor iaus a tsakas y ra

ry , ; -u i , rv i , o ma i iau j ' ru t raus \y2

l l t r l i i r . l l i s k i r I i r r g i . ' l l r r k i r n t l ' v i c n o t r l l j c k t t r s k i r i s t i s a p i l l t - r t | i n ; r m i t s I , ' t l

k i to - - l , n i t r1 . ' t ' i " ' " " " f r t ' r ia i ' k t r r iuos vc ik ia p i rmo ob jck to va izd i rs '

l , .crtctt toj i t signir lq I t , i t rbn / i ' , ' o ki t i rcctrPtoriai ' kr ' tr i t t t ls vcikia $vicsir '

rrtsispintlejtrsi nuo antro obickto' gcneruoja If,.1rha. R'/.t lglr� i ]t]".T::

t l iclcsnis i ig-signalq skirtumas' turr gcriau' tuo didesnjs sistcmos Jau!f$'

r. y. rl inarninis jautris'(jnutris Svicsos pokyiiams)' I)vi skirt ingos rccep-

tority clirrbin., ci ' 'utoki"ristikos pavaizrluotos 2'3 pav' Kadangi I cha-

rirktcristik^ statc:snc neg,u 2, todol recept <'tri l b,v, - R2-� /1, y'^ t l i t lcs-

n is r tcp, t r l l " , t l ' , I i ; t I ( l ip m:r tomc. ' k t t t t s i : t t t rcsnis l i r t< l rc :cepto-

r i i l t t s t | ; r r t l r l t l i a p i u c l n a s ' t t t t r s t a t c s n c t J a r l l i n c c h a r a k t c r i s t i k a i r t t t t l

t l i t lcsrr is j t l ja t r l r is . K i t i r is Zt ld2ia is t i r r iant , nor int matyt i rcg iml t jame

l l r r r kc i v i r i r i r , r ob i " t r t " . k i r i ap i v i c t i n r ; r sk in tad i c l e l i t r d i apazc ln t l ' r e i k i a

t t r r i . t i r . c c c p t < l r i t l s ' t r r r i q c l a r h i n i c h a r a k l c . r i s t i k a l e k 5 t a . . I i r i i a r r i i t t t . l

r r tve: j t r i : r r t l r is iv iesos pokydiams l r t ts maZas' ' laut r i ga l ima pa<l id int i

irnirnt rcccpt.rius. t it 'r i t l thu'ut<Lcristik^ slatcsni' t t U:t:y:,|t:::t].

n i ls s i i rurcsnis. ' l i r i i r yr la pr ic5r i l r i lv in l i ls t i l rp rcSos s is tcmos j i t t t t t to r r

ios gcbciimtl rr;ttyti t 'bj"k"' ' csant clideliam apSvictos dianazorrtri '

. lc igr . r n l r r t lo t ' . t t . ' - ' " u i " " '1 rcccptor i t l ' k t r r i t ' r d : r rb inc charaktcrrs t ik ; r

, , i r . r r . , . . \ i . c - . . . - . ok i i r l c l i a L t ym ' v i c t< " - p i v t ' - " i / 1012 \

2.2.1. Dinaminio diapazono praplitimo budai

'l ,Vicnas ii bflclq A.tl'zdiio-lb'ttiio regttliut'irnus;lS;rkykimc' ttrritnc rcccp-'

;;;,;;,; dnrfiiifcirirlificristita aprai.rna slalcsnc 1ic'ri1: (7'r' 2''l p^v')'

rcp,cj i rno l l t t tkc Yra t l t r obi t :kt i r i ' \ , i r 5" ' : rpiv ic i i ; r t rr i toki ; t iv ics;r ' k;r t l

atsispindcjusitls nuo jq pavirii irus Svic.sos stipris htrtt; lygtls I, it I, t.l

rcccptor i t l atsakq , t i t t t t*n ' AV,,= f f / - I r ls ivaizchrokimc' kad Svic-

sos Saltinio stipris paclvigtrtrcio' 'fttomcl trci par fradviqtrtx's.1'j:lt 'tn'n

dcjusios nun ot l" t i f sJi t 'o ' st ipr is ' ' lc igu csant natr jam apivict imtr i

rcccptoriaus crarbines charaktcristikos statumas isliktrl t.ks pat' t^i

receptor iqatsakt lskir tumasirgi t t rrctr lpaclvigtrbct i . . l i rc iat lSiornissi l ly.gomis rcccptor iui y '" isot inr i ' t ' Y i t l srgnalai i l i t lc iant apivictai ncsi-

kcis, - : t ick csant l . , "r i t 'X / , i r t 'snkai . l r t rs

t ic patys' o j r1 skir t t tmits'-,ii, '=

O Snttr irlvc.ir'r mcs mirtyltlmc ivicsil ' trct k;rrttr bt-tlttntc irkli ' ncs

\ l s i sp in r l i j us ios Sr i rsos s l r i s l t s

Rtccploriq

s ig l a las

) .n O"r . Receptor i r l atsakai esant sk i r t ingat t t iv iesos ia l t i t ' t i r r

t, ir |. - receptoriq. "?i"i:1i,-::.:.^l,,lif iir'"-':',:.'l:,jll.| :i:*i"!"'J,'0"' J;'"' i":; ;t '; i; '; l l l i"i ' ' ' l)Y:-i '^u'

- rcccptoriq atsakq Ii r 2 / , - esan t

a t s i sp i nd i j us i q

- A

n ro ' . t ; ' r i ngq oh iek l q ( v i c s4 sk i r t u t nas

nesugcl l t ' lurnc rcgL' i imo l ; r t rkc n l i r ty t i ; r lsk i r " ' r l l ick t t l , t . y . l r t l l t r rnt : l rpa-

k i r t f i iv ic .sos. ' l l r t t i l r t t l l l t - ls t l rcq()s s is lcn l l t l ) ' ( )ka i ivc l le t i i ios r lcr r r l lo-

n ios s i t t r i r c i j r l s . ' l ; rm

y r l r kc l i l r t r d t r i .

V is t t p i rma vc ik iant iv icsr t i maTaja mfrsq ryzdl io . t . y ' sky lcs, pr t r

kr r r i i l iv ics i r p ; r tcnka i i tk i . skcrsmtro. kar t t l malc ia i r iv icsos srat t la i .

p i l tcnk;rnt is i i lk i Sv icsos sf t lu las pdklut rso nt t t i Wz.dZi t ] p lot ( ) , t .y . nr to

vyr.tl.i,i<t s k. rs mc ni -[iid

ra tO. .lc igu vy'tdi)o s kc rs mu o nu o mak s ima iios

rcikimcs - iJ mm sumiv.cia iki minimalios - 2 mm, tai vytd'i jo ploLirs

srr r r raZi ' i i l ( t i [ ) r : l ( r k l r r t t l . T ick pat s t rma7i ja i r iv iesos srautas ' p : l -

tcrtkrrntis i ;rki. klrtrr ir t inli laini 's apivicta. -l irrkirrlc,

anksiiatr rragrini '-

trr rrlvc jtt lrpivictai patl idcjtrs t lvigubai, vyxli, irt plotas strmaTcjo tiek pat-- l ' ink l ; r i6 i 's

i rp iv ic l ; r i rg , i sr rnraz i ' ia dv igubai , t r r ig i c l i t l i i ; rn t iv icst ls i l r l t i -

r r ig s t ipr i t r i j i ncs ikc i i ' i ; r . \ / : r t l i r t is i . s is lc t t tos gc l r i ' i i rnr rs p; r . i t rs t i iv icsos

p0kyi ius is l icka ncpaki tgs. nors v isos s is tcmos jat r t r is matucl jant j i

sk i r t r rmrt I r - I , pc)rpt ls s t lmaiar ia.

' l i r r .k inrc. csnnl . \ ' , , lp iv ic t : r r , l ts isp i r r r lc . i t rs i ( )s l t t l ( ) sk i r t ingq o l l icktq

i v i t ' s t , s s t i p r i s l y g t r s , l l , = ! r - l , i r y r ; r s l c r t k s t i t t i o d y t l Z i o ' S i t r o ; r t v c . i t rr -cccPtopj l ; ; r ts : rkq sk i r t r r r t r ; rs :11l l = O. I ' : rs i r i l lk t rs t lv ig t tb; r i s t iPrcsrr l iv tc-

srrs i : r l l i r t i , rcrccPlor t r ) i r ls ; rkr1 sk i r t r . r tu i ts l )us AI ' , =211 , - 1 l ) = 1 ' r / ' ' ' th-

i i ; r r r sr rgr lTc. j r rs vyzt l2 io p l t r l r r i pcrpt rs s i rnt : r7 i . i l i r t ink l l in is l tpSvict r t t r

c l i l t t r rcccPtor i rJ i rP iv ietos sk i r tu t t tas bus vc l lygus . ,1 / r , t . y . l iks s lcr lks-

l i r r i , ' t l y t l z i o .

I )c j : r . i is rcccptor i r l ; r1 . r iv i r : los rcgrr l i i rv i rno b[ r t las t inka. ka i l rp iv ic : t ; r

k int : r l t i r lyg in l i nct l i t lc l i r r r l i i tp i tzont t . t . y . ik i 1( r k i r r t t ; . ' l i r i ' i i r t r

r t tcs l ia l i t r t t :

nr i r ly t i . k ; r i i rp lv ic t i r k in ta l0rr r '1 k i t r t t ; . ' lh ig i ryzt lZ i t ) skcrsmcns k i t imrts

ncgtr l i p l ra iSkint i rcgos s is tcrnos l l r is i t : r ik lmo pr ic t l ic lc l i t l l rp iv ic los po-

kvCir l . t . y . {ur i l ) l l t i k i t i (v icn i rs : r r kc l i ) j i t t t t r t tm0 l 'cSi t l l iav in l ( ) l . f rd i r i .

I ) ; rzn:r i i ; r r r t r r rnro rcgtr l iav inras rna 'g, i l lamas i r i5k int i l i r ip :

2 i , . t , , t r l r , k : rd iv ic lsr t , pr t tckt rs i i rcccplor i r l . g t l i b i i { i absor l r t to janr i t

spccia l i r l p igmenlr f . A i rsr t r l ruota Svicsa at l icka tam t ikr4 c larb4. [ )c l t<r

kc id i ; rs i lccc l l lor i i l {ncr l l ) r ; tnos r i i tvy l is i r i r l po lcnci i t l i ts . Kuo l 'ccc l l to-

r.iujc d;rugiau pigmcnt(), tLro clidcsnc tikinrylic, kircl Svicsa (Svicsos kvan-

ta i ) b t rs i t l )s( ) rbu() ta i r rece pt6r iaus atsakas bt ts t l idcsnis. - la t ia t t

p ig-

rncnl i ls . : rbsorbavcs Svics i1. pasikc i i ia i r kur i la i l4 ncsrrgcba i5 n l l ' . r j . l

atrsorbuttt i Svicstls kvantrl. Bttvrl manoma, kad vcikian{ Svicsai piSmcn-

lo t r l tTc i l r . l )c i i i< ls pt ' ic2 i ls t i ( :s r r r r lc j ; r lo lor .cccpl r r r - i r1 i ; r t i i r is i l j r t ; r ls ; rkr r

i i v i r : s . l t r t vc i k i r l y t l i s . - l i rC ia r r l i k sh rs l r i ochcmin i ; r i c ksp t l i n t cn t ; r i l ) ; l -rot l i . kr t t l i ; r t t l r i r t ts i l ' icsrr i p igrr tcnto k ick is rcccJ ' r lor i r rosr , pr ' ; rk t i ik t r i

k in ta labai nal ; r | . l i . i Zcnkh' r r i r r . ' - ,17cr . j i r l ik cs; rnt l i rbai t l idr r lc i a1-r iv ic-

ta i . ' ih ig i

i r 5 is ( r 'cccpto l i r t p ig,mcnto .sr t i r rdyrno. l r rb i r nul r l t rk in imo)

Incchanizrwls nL ' ! .a l i pra i ik in l i rcgos s is lcmos pr is i t l ikynr<r ; r r ic < l i t lc -

i ir; ap5viclos pokyiirl.

Ko n t ro l in i s kl u u s i tttct s. Kalt l<i.stt1 rct't'1ttot'i1 rlurbitut cltoruk-

te ristiku. jai,gtt rtraiiltl iarttrutt.s ilrr'.rrri lti,rirrrcnlo l<icl<i,s rrct'lttttrirro.tr'/

Kirus ltirlu.r - drieltl skirtingt.jurttrio t(('(l,torit( lturttttrtlojirtrti.r. li kr,

k ; rs p i rmiarr p; rsakyl ; r , l i ik r r , kar l s is lcnros i ; r r r l r i .s a; l iv ic los pokyr : i ;ur rsl r r o < l i < l csn i s . kuo s l ; r l c sn i ' r t ' r : cp lo r i r ; t l i r r l r i n r : c l r : r r : r k l t : r ' i s l i k l r . l k : l l : r il c i i k i ; r . l i ; 111 1c r ' 1 :P lo l i r ; t l ; r r l x r r l i : rP l r z .on ; r s t r r l i l r r l l i k r ro s i r r r r cs r r i s . I i r i

br l l r ; ga l ima pasickt i panaudo. ius.sk i r t ingrrs rcccptr t r i r l r ink i r r ius. Kick-v i r : no t i po r cccp to r i i r i ga l c t r ; r c ; rg r ro l i i s k i r t i n l y r s t i p r i r r i v i t ' s r r . I y

r l i rb tq csant sk i r t ingai apiv ic t r r i .

I i l i kny j r l l i nk la inc ' j c : y r ; r t l r r 1c1 r1 :1 ) l r r r i r ; t i p ; r i : k t l gc l i ; r i i r l ; r z t l ck ' s\ / icn i naut lo iarn i c :sant r r r l i i r i i rp iv ic t : r i ( lazdc: lcs) , o k i l i , r r {v i rk i i : i r r i .

c :sanI t l idc lc i (k t tgc l ia i ) . St tn l tZ int rs rc :cL: l ) t ( ) r i ; ru , \ t l ; r l lx l t l i r rp l r / ( )n i t , g ; r -

l inra r l i< l in t i io < larb in i .s c l r ; r raktc: r is l ikos s(nt t rnr i l . A l t iv ic t l . k ; r i r l i r lx r

tik l iudclcs. o l:[ ige l iui nc. va(linar.n^ .\k()tol)inio re,qij i trto lPivicl;r. ' l ir i

rcg i ' j imas pr ic tcmoic. Apiv ic t r . kr r i r l i r l r r r l ik kugcl i i r i . v t t l inunt l i , t r>

l t i t r i o r t ' t i j i r r t o ; rp i v i c l ; r . ' l ; r i r cg i : j i n r : r s cs ; r r r l t r cnuu , s l i p r i : t n t ; r p i v i c l r -

nr t r i . ' laq l inc

i lpSvicta, k ; r i r l i rbr r t ic 'k l : rzr lc lc 's . t i r - :k kr lgc l i ; r i . v ; r r l inr rnr l r

n u' z,r t1 t i tti o rrgij fi t ut a pivic t ;r (i.r. 2.? 1't rw .)

Mcs t l t ; t l L r r r t c t i k r l r ' l 1o . k ; r r l I ( ( ' r ' [ ) l ( ) r i ; u 1 ' . t : l r : r l r ; r ns l i r r r r r r r n l i ( v i t s , , r

c t r c rg i l ; 1 i c l ek t l i ng . l Lcg t ' r s s i s l c rn { ) s l i l u t run r r s , gc l r c . i i n r : r s Pa j r r s l i i v i cs ry

I r i k l l uso r )uo r ccc :p t ( ) r ' r t 1 . j a r r l n rn ro . K t r ks . j i s ' , 'N ; rg r i no . j ; r r r l i 1 k l : r r r s rn r ;1i r t tvo t l rudo. j ;unns toks nrodrr l is , I lcccJr tor i l i - 1 ; r i t l iskrct f is l i r rk l ; r i r r isc lc t t tcnt ; t i , kur ic yr ; r apic 2.5-4{) pnr ( i r r l ) i l 2( f -25 arcscc) skcrsnrcrrs . J ; r r -lovccclv [1)r i1 l iSor i r r i r r r r rc scgtr rc t r lc yr ; r iv ics;1 ; r i rsor l l to j ; r r r i l ios r r ro lckuics,st tc i ;uv los i i ba l tynr incs c l ; r l ics i r c l rn. ,nro. l , t r r ' , kr r r rs i r ; rhsor l r r r , ' ; ; r iv ics, r :

kvan l l .Nr to b; r l tvnro pr ik l l r r rso spckl r incs lo torcccrPlor i r l ch; rurk lcr is l ikos. L v .

.irt . '-,rrv,vbt.s ahsrrrhttoti jvairios crrcrgijos iviesos kvirnlrrs (jv;rirrrrs lr;rrtrtos

l ( /

r l r i i , r s v i u s : 1 1 . l , ; r l y r r r c l i r r ; r , k : r d I r r l r t r c c c p l o r i t l ; r l s r r k t l p r l k l ; r r r s o l r r y l r i I l t t r r

k r . ; r 1 1 1 t ' r r t . r r 1 i 1 r . : ( s p i r r t l r r l i r t r r l c s t i : r T r r i r r ' ) i r p r - ; r i o r r r : , l t r n k t : i i l r , k t l r i ( ) s l ( r r t l l i t

\ j ! ; t \ ' r r ' i l ( ) r l : l v i s l t t t t : t . t ( c l ' t l r l l ; t l l l s ' l i t t : t l t t t

r c e c l r l ( ) l i i t l Y r i l J ; l u t l l l s s R t r l t t l g t r

y t l ; r l1 i , r v i rpcs i ; i t t t s , t . y . spck l r i r rc c l la r ; rk lc r i s t i k r P ; ls l t l l l l l i r i i i l g ; r i d ; r7nr r>

: r i rcs / , ( t ) = 1 i r ' - t ' ^ ) ( i t k ) . , . t r i - Yr t r k ( ) r rs t : r r r ta ( l ) r r r t r l i l l l ' 1 ! ) '5 -1 ) ' Snru l -

k i ; r r r I , r l o r c t c l l t ( ) r i l l s i r v y l t s i t l ) r i l i y l ( ) s k r r y g r t i c ( l i ' o J i c c k . l ' ) ( ) S ) '

r \ l rsorb;rvg (vicsos kvantq, rcccl)t()r iai lvicsing cncrgi j i l kui i ia clcktrrnc'

l l t , r renr r r t l : r r r r i c lck t r in l s i r r rn lq . k t r r i s s inaps i l l l i s I )e r ( luodamas ik i t r l ncu-

r r r n L l j c i i r r r t r s .

l ( ; r ip 11111y711 (1 .5 p lv . ) , f< t top iSr t tc t r l i l s y rn i i ( ) r in ia tuc rcccp tor i r l sc8-

p tc l t l r . . l i s t t t r t r l ; r t g i tn l i l tan l i t s v i t l i n inn tc rccc l ) t ( ) r iU scBn lc l l t c . S ick i ; r r r t

r rT t i k r in t i n t ro la t in i d idc l i ja t r tn tn r4 Sv iesa i , [o tc tp ig tncrn lc r gan lyba l t l r i

vyk t i g rc i t r r i i r r rcnu t ruks tu tna i . Manon la , k : r ( l c l i l l o Z l r rogat ls t ink l l in i

v r i t i i v i rk i i : i i r rccc [ ) l ( ) r i i l i y r ; r i l r l i t i r rk l ; r i r rc ' s d t tg t ro i r Scr i l i n l ] r t l l ) i l l l n r r

k nt t t . l t t .

f )c l k ; r i kur r r l l i g r . l s r r t r i r rka nonna l i t ink la inds c lcmcr t l t l vc i l : la , o ta i

sgke l i ; r rcg i ' i i r r ro t r i t k r t t t t r t s . [ ) i rvyzdZ i r r i , p ld idc j t rs i rk isp t rd i i r r i , g : r l i [ r t l t i p : r -

/ci \ t1s (rpt igis 1cry1s, todcl gal inra apakti . I)cl cl iatrcto pazcidzianri slrulkicj i

kl trr. lo ipd;r i i r srrtr inka t inkl;r incs clenlcntl l vcikla, ypai ten, krrr lotorccc;t-

lo rn1 l r rnk is ( l i r vca l in i ie t ink la incs da ly je ) t l i de l i s .

L iq r t . v : t t i i t t : l t t t ; r rY i t l l i s l t i t l r t t t ' t t k tsn , s t rkc l i ; l r cccp t t r r i t ; t i cgcncr lc i . i ;1 ' S i

l rg i r l , r rvc l t l j r r r l - . ja sc rg , i r v icnas 2n togus i i 4 ( ) ( ) ( ) . l i P rad i i t l Z l t tog t ts l l r i t -

r ; r r r r l ; r gcb i . ; in l ; l ; t ( .1 : r l ) l t r ( ) t i s l ; r lnso ic ( ; r ts i ra r t t la v ; ld i t ) i lmas is n ; l k l j cs : tk lu -

m.rs), Po to prarandatnas l)cri l 'erinisrcgi.l inrls. I i prldinl Zntogr.rs gali Irc-

pastcbtti 5i11 .sutrit irnq, k;rdangi cslrnt

geram apivietimui jo regdji lno a5tru-

nras pakinta nedaug. Ir t ik vil iau, k;ti

Ia ic i t lT i ; r l t t i k t rg,c l ia i . es; r l ) lys cenl r ; t tc-

.jc t inklit inis daly.1c, 2nrogus lPnnka.

Sir>s l igos poimiai pradeda rySkiti .;arr

Jilunystuje, apic 20 metus, ir jos i$gy-

r ly l i r l ; r r ncmok;rntc.

l ir rritt i irntc rccu J)tortt l scgl t)c I I to t/r; l

cl iskq, kuriuos sudaro fotopigttrernl;rt,

stulpcli.s. Svicstl galima isivaizrluoti kaip

kvanttl praut4 (l ietaus laiclir ls), kuris, c k i i r . - . , - r c c ( . . - , . . . ; l l \ , l . - i . ' , . ; g n t e ' 1 1 / \

tno lcku lcs . Jvyk is , k i rc l kv ; r r t l ; t s P ; r t ; r rkys j l i r loP igr r rcn t ; I r r l rus ; rbsorb t ro l ; rs .' t t r i l ; r t t t l r k r ; 1 l r k i r r r y l r g . S i l r k r r r r y l r c y r l r k l ; r r r s , r l r r r o k v ; r r r l r l l ; u r k i o r r l l l n I r g -

t t t u t t l o t t t t t l c k t r l i r ; k r e k i o , c s ; u t i ' t o i i r l g ; r r k v : r r r l o k e l i r r . l ; r r g r t i k i r r r v l t c ' l o l o 1 r r g

nrcntrr i absorl:uoti kvant4 br.rs didcsnc, kai ivrcs;r c: i^s i i i lgai rcccptorir l ;r i ics,

nci tuomcl, k;r i Svicsc-rs kvant:r i skrics skcr:; i r i rccclrt()r i ;rus (skcnar cl iskq ).Vrd in r .s i , i v i csos ry ik is t l idcsn is tuornc l , k ; r i i v i cs r t k r i t r t ; r s l ; r l rnc r r r r i l i r rk l ; r i -

nci, ncgu ttromet, kai jos kryprt is nlr;r st l lnle nir. Srs rci ikinys vldur;rnr;rs

I(ornivytb, (Cornsrvcet) ilitrzijn.' ' " Ih rn rp l i

lP r l i y t in lL ' , ka ip ; rPsk ; r i c i r ro t i t rk i l l l ybg , k ; rc l rcccPt t t r i t t s ; t t rsor -

buos ivicsos kvanti l . Svicsos snuti ls v;rrzt lrroj;rruas k;r ip lnl ir l r l ;r lclyl i r l ,

i v i csos kv ; r r t l r l l i c tus , kur is k r in t : r i rn l rc :ccp tor i t l . Munrs r i ip i nus t ; r l y l i l i k

vidutini kvantq skai i iq, kuris pasickia rcccptori t l , Kickvicno kvanto p;rsi-

rodymas ncpriklatrso nrro prici lai buvusio kvanto. ' l - ik inrybc

pa.sirodyti

p r ik l ; ruso l i k n t ro kv ; r l r lq tank io (kv ; r r r l t ; l i c l ; rus i l r t c t rsvv t t t r to ) i r r t t to l ; r i ko ,

kur iuo rcg is t ruo jamc kvar t tq pas i rodynr ;1 , t . y . nuo , i . t ; rnk io (v idu t in io

tank io ) i r l t la iko in lcwa lo . Munrs rup i nus ta ty l i , kok ia y ra t i k in ryb i , kad

pcr I ' i ksuo l l l l ; r i k ry rcccp tor i r l pas icks l kv :u t l t ; . I {cccp tor i r . ; ; r t s lko c ly t l i s

priklausys nuo ahsorbuolq kvantq skaidiaus. St t '1n\ t ikirnybc apraionra

vadinanruoju 'Puasono pasiskirstynru:. P(n) - A'I c '^l t t !' loki

t ikinrybinj nrodcl i pirnr4 kartq pitnaLldoJo Ir. l l rurnlrcrg;rs ir S. Vr-

v i l< rv ; rs (1933) . S is n roc lc l i s par lc . jo i vc r t i r r t i ; rbso l i r r lq (v icsos l )o . i i r c ' io s lcnks l j .

l l uvo j rody ta , kac l i v ics t )s p ( ) . i t l t i s i l t s i r : lnd i r ; tbs t r r t rav t ts v is ic tns rcccP l (F

riams, krrr iq t inklaincjc yra apio 120 x l0( ' , vos kcl is (.5-7) ivic.sos kvnntrts.

Rc nbc.jo, l ik imybc, kad i i tros kvantus absorlr, ; tvo vicnits rcccplrrr i t ts, yrrt

labai nr;r7n. I) idZiatrsia t ikinrybc, k:tr l surc;tgavgs rcccptori trs ;rbsorb;tvo t ik

vicn4 Svicsos kvant4. ' lhigi

rcccptoriai gcncnroia pastcbir l4 signrt l :1, ; tbsor-

bavg vos vicn4 iviesos kvant4. Vadinasi, lntogaus ir ki tq gyvr-rnt l rcccpl()r i t l

. i a r r t r i s maZa i sk i r ias i - kad bu t r l Ecncruo las s igna l i rs , rc ik ia ; rbsorhu( ) t i t i k

v ic r l l i . r i csos kvant r l (Sak i l l , 1972: Zr r id rn l , l9 l l4 ) .

Kontrct l inis l<lartsirt tus. lr pul<is -sLs/cntos juu!ntntos, jcig,rt t ' ic lojc

nta24 la nl<ia i iidisd usi 11 rrc q)bi4 ltu "- tl i del i frtlo rcc eltltti ui /

Ka ip vyks ta rccc l ) to r i l J pcr j t t r tg i t t tns pcrc in rn t r t t to sk r l l r :p i r t lo p l i c '

l i r top in io rcg i . j i r r ro , t l ; r r t t c ; r i i k t r . Yr ; r t l v i l r ipo tczcs .

Paga l p i rn t iL i r l I r ipo tczg , Iazdc lcs i r k t rgc l ia i v icnas k i t ;1 s lop in r r ' K : r i

ap iv ic t i rnas s i lpnas , l ; rzdc l iq a tsak ; ls y ra t j idcsn is i r ios pa . i ig ia t rTskrp i r r t i

kugc l ius , o ka i ap iv ic t in ras s l ipnrs , k Igc l iq a lsaka i y r r d i ( l csn i i r j i c r r l -

s lop inn lazc lc lcs .

I i on t t t s

scqnrcl ll:1ii

V i d i n i s '

scgnl e n las

) i l rapsr nrs

I r ; r r t t i r t : r l ; r : ;

N U U e l t ' j

?.. i pal ' . Lazdel iq i r kugel iq- - . . . J - , -

li ur t l

Arr t ros h ipotcz is ia l i r r i r rk i r r nr ;uro, k ld l ; rzdcl is i r kr . lge l i l i v icr r i k i l t l

ncs l ( ) [ ] jn ;1. ' [ ' rk csrrnt n l : l7r l r ) i lpsv ic t in lu i , vyr ; r t r ja lazdci iq atsakai , o kugcl iq

; r ls ; rk : r i r rev i r i i ; ; r sk: r rkst inr t r t lyc lT io. I is l r r l t l ic lu l i r tnr r rp iv ic t i t r t t r i , l r tzdelcsjsol i r r ; r r r ros, l .y . ncpaisant to , k i rd jva i r iq lazdcl iq apiv ic la. sk i r ias i , .1q atsakai

r rcs isk i r i ; r ( i l . ? .4p;rv . . ; . S i r r r r ; r tvc.1t t , n ; tudrr ; ; r l t t l ; rz<lc l i r l ; t ls ; tk t ls , rcgt l inr r l

I ; r r rku r rcgl l inra [ r i rs tcbcl i sk i r l ingr l o l lektq, . j ic hz<lc lcnrs yra t tc t t . t i t lont i .' l i r t i ; ru

k i igc l i ; r i n iek: rd; r nc jsot i r r ; rnr i , , j t1 s igrr ; rhrs r tcp i t .s ick i ; r t t t i tks i l l : t l tos vcr-

tcs ( l {odicck, 1998).

Ilt 'ce1,to714 odultructju. Panatttlojtrs dviciq ripq rcccptorius bttvo ga-

l im;r sr rs i r r r r r in l i j tp < lar t ro d iapazoni l i r pacl id in l i darb incs charakte r is-

t ikos st i r turn4. k i r r tu p l t l i r l in t i j r1 jautr i i rp iv ic tos pokyi i i rnrs. ' lad i l t r

yra

tlar vicnas brldas, kaip rcgtrl iuoti rcccptoriq jautri. Kaip jatr mineta, i5

prnd7.ir1 manyta. kacl 5is btlclas yra susij-es str lotopigmcnto kickio rc-

ceptoriuosc kit imtr. Ma2inant lotopigmcnto kicki, mai.inarnls ir rcccp-

torians clarbtt charaktcristikos statumas. ' laeiau

dabar jau lrodyta, kad

iis rcccptorit l jautrio rcgtrl iavima.s ncpriklauso nuo fotopigmcnto kic-

kirl rcccptoriuosc. Antrit vcrtus. rcccptorit l jatrtrio rcguliavimas fbrma-

[ i i r i y r a 1 : l P . : I \ L s " " L c s 9 p l 9 5 i 1 1 . a p 5 v i c t o s r c g u l i a v i m u i , � � � � � � � g � � � � � � � � � � �

f ' ' 'Dabrir

i ic jautrio rcguliavimo btldai, lcmiantys rcgimositts sistcmos

i.i,,,1t. a,1tt,nami vicnu 1c'r.minu - ada1211yc.i1u jJi lpibhclina. .kaip kinta)' l tB lJ ' i ; . ;

r l , - 'nkst i , , i , p , , i i i r . . ' i t i ,s : rp l inkos . ' ' t ! . : f r ,1 lp iv ic t ; r i . ' l i i i

g i rnrr

incr t iSkas proccsas. Adaptaci ja yra sk i r t inga, ka i Zmogt ts pcrc ina i5

Svicsios ;rplinkos i tamsiq ir atvirk5iiai - iS larn-sios i(viesi:1. Pirmuojr,r; r lv t ' ju s l t 'nkst ' i i r i k i r t ( ; t (nr ; rZ i ' i : r ) i lg i r r t r . t . y . ; r t l rp t ; rc i . j : t t t r t t rk ; t i lg i : r r r ( ik i

30-35 min.) . ncgu pcrc j t rs i i tamsos j iv ic :s4 (apic l5 nr in . ) . ' la i tur i i r

l l rnkc inc pr ; r : img.

Vircfinasi, gil l imc sutirrmulrroti tokiq hipotczc: adalttocija palaiko

ttt l<i sistetttrt.s jatrtnurit l. kad .l is konkre(iotrti.r sqh,.golni.r ((sonl tantt t l inti ulrit ' i t ,tui. . l i trttt i) lrt l tr l krttt r l lr icsrri.r.

Sil l iSvir<Ji1 patvirt ina ckspcrimcnlai, kuriais lruvo nusta(omas Vdbc-

r io- l ;cchner io santyk is . Kai t i r iamiesicms le idZiama i lga i s tc t rc t i s t i -

nruhrs, pr ic j r ; pr is i ta ikyt i , gaun:rmas jpras las santyk is . I lc t ka i s t imula i

rockrmi trumpE laikq, Vebcrio-l:cchncrio santykis smarkiai padidcja ir

srit i .s. kuriojc .i i .s yra pastowrs, labai susiaurcja (Zr. 2.6 pav.). Tri re iSkia,

kacl dcl lr laptacijos santyki zVl1 galima ii laikyti maiq ir pastovr;. Jciguncra ac laptac i ios arba Zmogus pr is i ta ikgs pr ic k i to apSvict imo, 5 is snn-

tvk is padidc jn i r lygybc AI l l : con.s/ . prakt iSkai ncgal io . ia .

Kartu i iq cksp'rcrirncnlrl l .czultlr l:r i 1;rimcna, katl ncra pirstovaus sutr-

.iektyvirus rna1o, jcigu .i i mcginsimc iircikit i slcnkstiniu i iorinio p()vcrl-

k io c lyd i i r r . ' l i r i

pr rs i rky{ in i r t ick : rp ic Vcbcr io* l ;cchncr io. t ick Styvcnso

skalc (2r.2.6.2.7 pav.). Kaip matomc, vislls atvcjais sulrjektyvu.s ntatas.

pasi t t ly tas t ick l ;cchncr io (27 pav.) . t ick Styvcnso, pr ik larrso nt ro cks-pcr imc:nto s4lygr l . adapt ; rc i jos lyg io. t . y . n i rn v icno malo. l ink; r rnomatuoti pojirCiq skirlumus ivairiomis ckspcrimcnto sil lyg<trrris. I)c' l rrrl irp-tac i jos yra sr i l is , kur rcgos jautr is padidc ja. I {as Zinoma apic Siuosprocesus, kokiu b i idu adaptaci ja pala iko d idc l i rcgos s is tcmos . iaut-nrm4'/

I5 p i rmiarr apraSytr ; rezrr l ta t r ; r .u ; r tonrc. k i r r l l rdzrpt lc i jos proccsl r i ,palaikantys ma74 Velrcrio-l;cchncrio santykj (2.(r pav.), diclcli Styvcn-so priklatrsomylrcs statumq, yra gana grcit i. I)avyzclZiui, Vcbcrio-lrcch-ncr io santyk is la t ra i padidc ja, jc igu st imrr la i roc lomi nc i lg iau kaip0,-5 sck. ladiau yra ir lctcsnirl aclzrptacij<)s procrrsrl, kuriuos gcrai Zino-

2.6 pav. Bul ler io Vi ,ber io-

Fechnerio santykio priklau-xtmyhi ttutt iviesrts skaistio( l ) . A l>+< t s i r l , t i t , 1 t ' , r l r l t . t , t sJvr lsrrs sk.r is l i .s l , o r t t l in , t< ' i t1

alyl<: - sittlykis nl/1. I oli

l t r ik larrsr tnty l r t t r rsLt6,h, kail i r r , t r t t , t s i s l : , t l t ' l ( , t l t , l 1 , i l ^ , t: l t l x ' l i s l t r t t t t l t t \ , ( , , . ! t t l t k , t t

slebel i t t to la ikas br tv<t l r r r r t t . .

/).ls

2.7 pav. ivresos skaistio su-vokimo priklausomybd nuoEviesos (Stytenso priklauso-

mybd ) . Absc i s i t l a l y , j es 'vr t :sos Iop,ar i t t t tas, t> ctr t l i

r ta( t t1 a{v j t : - s ; t r r ty ,k i t t rs srr .vok i dn rds Jv / ( : sos ska t s ( t c tIo l lar i lntas. I , 2 t r 3 l t r ik Lt t rst t r t t l ' , l t t is r t t ts( , t (y, t11 ' ; 1111a r !a1 t ( , r c i j o s l t r i e sk i r ( i r r 11 t>

r lw l ) i o , r l t i v i c k t s ( 1 ,< ! r c l , ) .

mc iS p i t l i r t ics. I ) r is imink i rnc. k ; r ip lc la i k inta mr lsq rcgos iarr t r is lc j r rsi i Sv ics ios apl inkos i tarnsr ; kamlrar j . S lcnksCir l k i t jmas Si t ro atvc. ju

parodytas 2.8 pav. Jq pokydia i tnrnka kc l ias ar dcSimt is minudirp.' l i r ig i

gal i rnc kalbct i apic du jarr t r io rcgtr l iav imo bklus - grc i t ;1 i r

lc t4. I -c las s lcnksciq k i t imas, pavaizduotas 2.8 pav. , matyt , .sus i jgs ,surcccptorit; jautrio kit imtr. I5jungus .(viesq, absoliuttrs matymo slcnkstisyra arrkStas ir j is kinta lctai (krcivcs I clatis). Po -5-7 minuiiq slenksc-it;kitimo greitis padideja (krcives II dalis) ir jis trunka ilgai - maksimalusjautris pasiekiamas tik po 30-3-5 minudit; adaptacijos tamsoje. KrcivcsI r la l i .s apra io krrgc- l iq jautr io k i t i rn4. o l l * lazdcl i rp . iautr io k i t i rn4.

Nc visi tokios letos adaptacijos mcchanizmai yra Zinomi. Vicnas i i

i t l gat i but i sus i jes su reccptor i rp . jautr io k i t imu. Thi re i5k inys. ka ivcikiirnt (vicsai rcccplorit l cfc-klyvrrlrrns maTcja.

Akies vyzdZio rcguliavimas yra dar vicnas letos adaptacijos mccha-nizma.s.

'lhdiau kalbedami apie Veberio-l--echnerio santyki ir skirdami

t lv ic j ry s t inr r rh l skais l i paZymcjomc, kacl i is sanlyk is yra pastovrrs i rrn; r i r rs , k ; r i s t imrr l i r i ro t lorn i nc nraZiarr ka ip 0.5- l s . l {a i 3 is (crkspo-navimo) laikas tnrmpcsnis, sanlykis paclit lcja -. i is l ik siatrramc skaisdirlt l iapazonc pasick ia min imum4, o k i tur s ta ig ia i d idc ja.

"krk i jautr io

k i l i r n ;1 r r ' i k i ' l r r s i c l i s r r g ; rn : r l l r c i t t r i s sck r rn r l l i r t r l : r l i r r a t l ap l ; r c i j os

Jrr<lccsiris. I(:rs yrrr l inorrrir ;rpic jrros'/ I i t lvicir,| lnokslininkrl l. l vcrblinoi r l )2 . I )oul ingo (Wcrbl in , )973; Wcrbl in , l )orv l ing, t9(r ! ) ) knropSdir ldarbq i i t4 Z inornc apic i i r ros procc.srrs . I lcr t pr . ic . i j r r t ls n; rgr inc:c l l r r r isus ipa i i nk ime su t i nk la incs s l n r k t r r ra .

2.2.2. Tinklainis schemini struktfrra' f in l i la incs

s lnrkt [ i ros schcma parodytr r 2.9 pav. I ,a tckusi i l ink la incSviesa ap5viedia receptorius (It), kurie jos vcikiami gencnroja elektrinjsignal4 (veikiant Svicsai reccptoriq polcncialas IEstcles i. iores atZvilgiulampa ncig iarn: rs . l . y . h ipcrpol i i r r izr ro. ja .s i ) . ' l ' ick

( I I ) , t ick ( I t ) l : ls tc lc 's

,, iauga" i rcceptoriq, sudarydarnos vadinam{i1 triad:1, kur reccptoriatrssignalas pcrcluoclarnas i i reccptorir; i horizonlaliq (II) ir bipolinirl (R)l i ls lc l i tp ic j imus. I Ior izonta l ios l i ls tc : l is sr r rnrro j : r d : r r rgc l io rcccptor i t l ,csandiq nedidelejc tinklaines dalyje, signalus. Si signalq suma nusakolokalaus tinklainis plotelio apivict4. I(artu rcccptrtriaus signalas pcr-t l t to t l i rmas i r ib ipol in i 's l i ls tc lcs ic i inr l , t ; r i i ; ru i is s i l in : r l r rs vc ik i r r j j t iktadi r , k_ai yra d idcsnis nc:grr I l , .s lcnk.st in is dyr l is .

Zinant slcnkstini dydj, bipolincs l: lstclcs icj inrl l i>mraliai bhtq gll irnar i psk ; r i i i t r o l i n l u ( l ( ) i ; l l t l i s l ok i ; r i i r ; r i i k ; r :

IJii; = ( i i a a kons tan ta )

t . y . c lc ' l s lcr rks i io j l r i l ro l incs l i ls tc lus jc . ; i r r r ;1 1r ; r lcr rk i r dydi iLr I f , - , surrur l i t r l r rsrcr :cptor iaus s ign;r l ; rs .

l lc b i lxr l in i t ; . t l i r l yr : r i r rn: rkr in incs (A) l t ls t t :1c,5, kr r r i r ; l i tnkc i i ; r sr rs i i r rs isu kintamo signalo i5.skyrimu.

' lhi ,svarllr, kai otrjcktas rcgos latrkc

juda. Kitai.s ZodZiais tariant, A l4stclcs yra susijusios su intormztciiosapic judcsi apdorojimu.

'f inli laines iScjimc yra ganglincs (G) l4stclcs,

hrrios perduo<ta signalus i @iisTmk[iin(x "

irlili, t,i.i.ri-a-fiictrikciei,, ii1st.:l"r nktyu,,,rr,1 artra jos iicjimo signal4,vad inama tos lqs tc lc 's rcccpc in i r r la r rku ( l t l . ) . .S i r r l {1 . s ;ny t rc pas i -natidojama neu rol'iziologiniais ckspc rimc nl ai.s nus t a ta nt ga ngliniq, ho-r i z< tn ta l i r t . b ipo l i r r i r r i r k i t r r I i r s tc l i r r rcccpc in i r rs l i r r rk r rs .

)ut t, - I I p ),.icigu It > I t o.

[f/.jcigrr I<<lto .

2 . I l p t v . Abso l i u f aus, i U ,

slt,nksiiol , t r

pr ik lauxtnrybi t tuo adapl , tc i ios la iko t , tm:; t i ie ,r r l i n , , l v i r - r / < s r ' i t ! i t n '

2.9 pav. Maios tinklainds

dalies struktirinQ schema(lokalus kanalas):

R - r ecep to r i a i , H - ho r i zon ta -l i o s . B b i po l i nes , A * a rnak r in i r r cs r G * ganq l i n6s 14s le l i ' s

Nagrinc.- ,ni Si ;1 schcnl;1, ncpa-minc' . iomc nc.scni; t i atr i lst l l l icsioginir ;rcccp to t iq ta rpr rs i rv io ryS i r | . S ia is

ryi ia is t icsiogiai pcrduodami clek-triniai signalai- Sie ryiiai rcalizuoiamiclektrincmis sinapsemis. Apie jq funk-cijns Zinonra ncdaug hct mamrma, kacljie labai svarbis gcrinant rnrisq ge-be. i imq pastebct i smulkias vaizdodetalss, t. y. gerinant skiriamqj4 gcbq.Thiypad svarbu csant silpnai apSvictai,kai rcgos sislemos skirianroji gcbamiua (apic tai kalbcsimc dar vcliau).

Strukttirine ganglincs l4stclc.s RLorgan izav imo schcma patc ik iama2.9 pav. I{1, - ganglincs l4stclcs rcrcp-cinis laukas, kur io reccptor iai pcrII-B lEstcliq komplcksq sitrndia sig-nalus i ganglines l4stclcs icjim4.

Aptarg tinklaincs struktlrq, galimcprrai ik int i l )orr l inro i r Vcrbl ino cks-pcr imcntq rczultatus. . l ic tyrc, kaiprcgul iuojamas nclrroninis bipol inirrl :yslc l i ry i ; r rr t r is.

Iqsteliq

2,10 pav. Bipoliniq lqsteliq jautrio reguliavintas R-H-B triado jeDcSi r re jc reccp lo r i r l t la rb i t rc c l ra rak tc r is l i ka : a t rsc is i r ; a iy je - t i r rk la i l cs apsvrc ta .ort l i rrat ir l alyje ' ' rcceptoriq atsako tryrr is. I , . I . . I , . I" .- ar) ivicra. srrkrrrt l svicsos.atsispint lcjrrsios lrrro C),. Or. (), . Oo objckrr;. I l ' I l2. Rr. R, _ reccptorir l atsakaiI (a i r i j c t t ipo i i r r i t l l 4s tc l i t l r la r t r i r r i c l ra rak tc r is t i ka : o r r l r r ra l i r l a i l j c - rcccpror ia r rssigtalo dydis. abscisiq asyjc ( i kairg rrrro ccrrrro) - tr ipori . iq Iqsrcl ir l arsako tr1,rr is.I l r . I l , - Br. B. - bipol iniq lqstel ir l atsakai. kai rrera slcnksi io perr luo<larrr sigrral;1t r t to reccp lo r i r ; b ipo l i r rc r r r i s r4s tc rc r r r i s ; R ' , . B , = 0 . D ' r . B ' , . - b ip . r i r r i r l rqs tc r i r latsakas. kai yra R" r l l t lZio slcrrkst is

rrcdio - maZcsnis negrr kctvirt . . Ar.sispincrcjrrsi n*o i iq 'bjcktrp svicsasirkur ia I , < I , < /r < 1.0 t inklaincs ( t . y. rcceptor iq) apivict4. Vcikiamii i rs iv ics<rs rr :ccPtrr . i r ; : r rs:rk;r i i r t i r inkirr i r l r i lygtrs 1?r. I l r l l t i r l l , . . rc igrrrcccptor iq - bipol inir ; lqstcl iq ryi io kanalo slcnk.sr is lyg,s nr-r l iu i , taibipolinirl l;lstcliq atsakai lygfi.s /1,, l]] Il.t ir 8., dy<li,iums. I(a<l.ngircccptor iq c jar t r in i charaklcr is t ik i r t rp i rna l0 , t+ l0s i rpSvic: t1y5 v icnc: t r l , ob ipo l i n i r l l 4s t c l i r l - ( i k l ( ) 2+ l 0 - r v i cnc t r l . g . l ima .s ; r ky r i , kac l b i po l i ncsl i ls{e lcs apyt ikr ia i l (x) k : r r t r r sr rs t ipr inr s ignalus. vadinasi , t ink la incsap5vict . .s pokyi i . i sr rkc l ia k t r r kas mazcsni r r .s rcc 'cptor in i t l k ls tc l iqrs..[T9_::iqlalo pokydius ncg' bipoliniq. 'iiri gcrai maromc nagrincdamiO, i r O, objcktq atvaizdq sukcl tus s ignalus.

Kaip matyt i , A[ ] t22 AI l t . , , ta i . i ; r r r k i t rp dv ic . iq O, i r O. , objck l r ;a t va i zda i sukc l i i r no rs i r d i t l c l i r r s b ipo t i n i r p L l s t c l i t l a t sak t r s , bc l j , l r uvazcl t rs b ipol incs lEstc lc .s rcaguo. ia v icnodai , t .y . LB; , r :0 . Sios l4stc lcsyrn iso l in tos, r l i tk ' j i rn( ic j inur s ignalu i j t r i ic . j imo s ignalas nckinra.

' l ; r ig i

2.2.3. Neuroninio bipoliniqjautrio reguliavimo schema

i )agr inr l i r r ia i mincr tq arr t r ; r i r1 ckspcr intenl r ; rczrr l ta ta i parr iSkint i 2 . l { )pav.( - ' i ; r P lv ; r iz t l r ro los rccc 'ptor i r ; i r l r ipr r l in i r r l : ls tc l i r t r lar l r inr .s char i rk tc-r is t ikos. l ) ; rvc iks lo r lc i i r r i ' jc p: r ror lv los rcccptor i r ; r larb incs chl rak-tcristikos. Absci.sir; aiyjc atidcta rcccptorir; apivicta, o orclinadiq aSyjc- rcccptoriaus signalo clydis. Kaircjc parodyta bipolincs l4stelcs darbinccharalitcristika. ordinadirp aiyjc atidcta rcu:ptoriaus ic.i imo signalo rciki-nl( '. L y. rcccptoriaus signalo rlvdis. o abscisiu asyjc (i kairg nuo koor-r l inr r i i r l ccntro) - b ipol incs l4stc lcs atsako dydis.

' lark imc. rcg i ' j imo

lr r t rkc vrr kc l r r r i sk i r ' { ingo sk i r is i . io ob. ickta i - OI . O) ( ) . , i r .O, , . I ' inn, . ,objck(o skaistis yla miiZcsnis ncrgrr irntr(). antro -- nraZc.snis ncgu tr.ciio.

th

a a o

j ; r rr bipol ini t l l ; lstc l iq ;r tsakt l lygyic rcgos sis lcma ncstrgcba atskir i i Ot

t l l l j ck t t ln t t t l0 , .S ick ian t is t , . i , y r i s r rs i r la r i t rs i i lpadc t i ,ga l imast tmi r l - in t ibipol incs l lstc lcs ic j imo signnl '1 ' ' i t r i gal ima padaryt i par inkus sle nkst i

bipolincs lilstclcs icjimc' ' leigtr Sis slenkstis bus lygus R'' iciimo signalas

sumaT.is 1?,r ciy<lZiu ir bus lygus (R - lttT)' Irormaliai tai rcik5' kad

bipolines lqstelcs charaktcristrii"a pasislinks i virsq per R" vicnctq' Sitro

atvcitr hipolinitl l4steliq reakcija iO, r Oo;tbjektq vaizcltrs bus lygi Ii ' '

ir R'r. t-r atsakq skirtumas Bo,=n'r-B'-t'.Thiiau bipolincs lqstcles jau

ncrcirgtros iO, ir Orobjcktq uaizclus' Kacl visq objektq skirtumai bltq

.,matomi", slcnkst! 1"ik'a p3i' ' 'kri.loka-li11r kickvicnai tinlilaincs sriiiai

otrkirni . o ne'vi ia i t inf<tarnci iS karto' Butent taip i r daroma rcgos

sistcmojc. Florizontali l4stelc sumuoja reccptoriq signalus i5-ncdideles

t i r rk l l in t 's v ic l t ls (ht l r iz .onta l ios l ; ls tc l i 's l l l ' ) i r t l t ls ta l ( ) v idt r l in i i ios

srit ics ap5victos lygi. I)agal 5! dycl! ntrstatoma receptoiaus ir lt ipoliaro

ryiio slcnksdio R, reiklmc' Slenlistis parcnkamas taip' kad Siojc

t i nk l l r i ncsv i c l t l j t : t l t - t l r ; n r l r ks in r i t l t t s j l t t t t r i sn t t t l k r yp ia rnsn t t r r v i c | r r t i ncs

Iok l l ios t ink la incs aplv ic tos '

5 i i1 proccdIrq gat tnr i r i rpr ; rSyt i t i r ip ' I lor izorr la l ios l4stc lcs

toks:I I , 1 = Y - l l ; "

rt l i l '

kons t i tn ta . S : tvo n toZtu h ipo l i r rcs l ; l s tc lcs ; t t s ; tkas

t l I ( n i - R0 ) , t c iSu R, ) Rn '

.ie RI.b

B, = 0, icigu llr -< Ra;

l iamc apfuic,tos diaptrzrlnc. . lt: i cksPottltvitul l;r ikas tnrrnptrsl.t is. Virtxrtt l-

l"ci:hncrio tlcsnis ncgalioja.

( J i d u t t t i s . s t n t t l k i a u p t t u i ' i k i n k i t e a r b u s t t k r i t i k u o k i t t k q t t k

stlon nu luttl q I eig,utl.

sar i l raukt t . Datrar 7- inomi lc tas i r grc i tas adaptacin ia i . i l r t r t r i t r

rcguiiavimo bu<Jai' I-cti reguliavim<l'procesai vra Sic:

. vyzd'zio dydZio reguliavimas' kai keidiama rcccptorit; apivicta

(iu'rodykit:e, kaip tiuri kcistis r)'xliirt rtvtlis' lcad suttq'lciris reSo's

sii letttos jautris dit let4): I' rcceptoriq efektyvumtl kit imas clcl jq ap5victos maZcjimo;

. pigmento kickio reccptorittosc regrrliavimas' Sis procesas vyksta tik

cs i rn l l i r lx r i t l i r lc lc i t rp iv icr i r i . Nornr i r l i ( ) tn is s : l lygonr is p ig,n lcr r l t ; k ick is

rcccptoriuosc praktiSkai nckintir, j is l ioka pastovtrs nepriklausomiri

nuo aPivietos dYd7io'

N t tnx l yk i t e l t e tu l r t t , s i i t l t r i f u l l i t t l . j u t t t r i t l t t ' l l t l t u t , t t t t t l | ) , . ( ) ( . (S l I

bntrtitts, ltaailkinkite, knilt kinto rec'eptoiaus tlurlini charakte'istika'

Dabar Zinomas tik vicnas grcitas jaqlrl l rcguliavimo procesas' Jis

$,k;;;;6rorirp. h'riz,.,nr alirf ir tr ipolini[ l;1.sr clir l srrrl ̂ ryl osc l r i atl 'sc'

nustirtant rcccptoritrrrs ir bipttl incs l: lstclis ryiir l slcrnksti ' Mlrntl lrta' katl

panaSiu b[<Ju jautri rcgtrlirtirja ir kitos'n"1n1 sistcmos .stnrkttrros'

-lhdiarr

rcg0s s is tcm<l ic yra , "1, , . u i .nu, gt .c i l ; rs j l r r r t r io opl inr iz i rv i rnt l l r t - t t l i ts '

k t r r i sga l i sk i r t i sn t t t l k l l t i k i l p ra i y to - t | i r r l l i n i t l ch i r rak t c r i s t i k r ; pc rs l t t -

mimo buclo.

"nl"rtiiT<'f"""

Kitas jautrio reguliavimo biidas pastcbctas tir iant Vcbcrio-Fcchnc ritr

santykI iva i r iomis ckspcr imcnto sr l lygt rmis '

I iksper imcnt t r i natrc lo jami s{ imula i parodyt i 2 ' l l pav ' Jq buvo dt t :

v icnas - t l ic lo l is c l iskas (F) ' k i tas ' - . io l i rnc r t rdotn: ts m;r i : ts tcst in is

d i skas ( . I . ) .V i cnockspc r i n r cn to lnc t t t l ; s t imu loska i s t i sb t t vo l ra^s lo l r t s '

o . l - _ke ie iamas . ' f i r i amas i s tu rc josu ras t im in ima lq , vospas tcb imq . [ .

stirrttt lo skaisdio { kuri parenka ckspcrimcnttrotojas' poklti A1' Vicntr

I i r rma l ia i^ 15.[1s i- tus

t i ; r 1 - J r r ( )P( ) rc lng l l l l l ( )l rus tt tks:

B i =

i ' i ; r f l - k t r t t s l ; t t t l ; t . o s lc t tks i io t l y t l i s R,1 = I I r r Koc I ic icn t r i parcnk l t tn t 1 ; t tP '

k a d l . i l l o l i r r i s l l s t c l c s a t s l r k c r p o k y t i s t ) u t u t t l a k s i l t t a l u s c s a n t a l i S v i c t a i '

ar l inrai vidutinci nL. Dir t . , . .g,r, sistenra gnri rnaksimalini jautr iai nustatyt l

nr lTiatrsius apivtctos nutlkrypitrs nutl vidutinds reiksnlcs' fdonru' kad i i

j lutr io regr.r l invinto t 'udE Tnrogus plnaudojo clcktronikojc (daugiau apic

l r r i l r . V c r b l l n o ( 1 ( ) 7 3 ) d ; r r h c ) '

Sis jautr io rcgtr l iavimas yra grci tas' at l ickamas pcr sckuncl is clai is

i r gal i paaiSkint i , kodel csant i lgesniem's negu I s st imuhl ckspona-

viurirms Vcbcrio-f.cchncrir.r santykis yra ma7.as ir pastovus gana dide-

2.1| pav. Vdherio-Fechnerio santykio priklauxtmyhe nutt fonrt

Ka i r e j e - ekspe r imen tu i naudo lam i s t imu la i

De i i ne j e pa rody t i ekspe r imen to me tu qau t i r ezu l t a ta i . Ka i f ono ap i v i e ta buvo

l yg i nu l i u i l o = O . A t l l san t yk i o p r i k l ausomybd buvo i p ras ta .E s a n t k i t o m s f o n o s k a i s t i U r e i k i m d m s , g a u n a m o s k i t o s p r i k l a u s o r n y b d s ,

pa2enk l i n t os r a i d6m is 1 , , / r . Absc i s i q a3y ie - s t imu lq ska i s t i s , o o rd i na i i t l a i y . 1e. san l yk i o t l / / r e i k im i s

ckspcrimcnto mctu buvo nttstatoma sanlykio N ll priklausomybc ntto

skaisr' i<'r / rc,ikimcs. t. y. A/ I I : [( l).I (a i l i rno skaist is l ) I rv0 lygrrs nul i l t i . t . y . tcst in is t l iskas rot ly t i rs

tamsiamc [onc, A/ / / santyk io pr ik lat lsomybc buvo standart in t - c l i -

t lc l i ; rnrc r l iap i rzonc 5 is sanlyk is l r t tvo maZas i r pastovt ts . ' lh i iau.

ka i

tcst in is s( imulas rodylas ta l t t l ik ro sk; r is i io (10;20) t l isko l i rnc, garr l i r

pr ik lausomybe buvo sudct inge.sna. Nl l santyk is bt tvo min imal t rs , ka i

lono skai,stis btrvo lygtrs tcstinio l ' disko skaisdiui. I abi puscs nuo Sios

r t ' ik i r r r i 's r \ / / / s : rn lyk is t l i t lc j r t \ / l r t l in i rs i . rc8{)s s is tc t r t i l l i l iP I ' r i l r inkt lav<r

.j;rutri. kad i iskiri:rnt olr. jcktq i i l irno i is l l f i tt1 maksinrirltrs. Sio rciikinitr

nc, r r ro l iz io login ia i mochanizmai n i r ra ik i galo a i ikus.' l i r ig i

drr r kar tq js i t ik in() rnc. kr r t l A/ /1 santyk is ncra paslonrs - i isp r i k l : r r r so r r r ro : r p l i nk r r s s :111 'gu S i s r l y r l i s t r t t o l ; t l k c i i i : r s i p l t g t r l l i r n ;1 .

Vl r rgrr l r r j is gal i b t i t i p i ts lovr l5 5 l l l r icktyv ios rne t r ikos v icnet i ls .

Kot t l ro l i r t is k lau.r i t r las. Ar g,a l i r t ta kq t ik aprah, to eksl )en-

nrulto r(zullalus poaiikittli rcnianli.\ liltolini4 lq.stelil1 iut.tlrio re'

. q t l i a r i r r t t t ?

li l ip nrl lcrnc. rcg()s sistcrna si 'knringrti ftrnkciontur.ia tl ir lcl iarnc api-

vicstrrnro cliapazonc. Kacl pamalytrrmc olrjckli l , reikia. pirnra, kad rtsis-

p inr lc ' j i rs i n i ro obickto , iv ics l t J l ; tvc ik t l l rcccpt( ) r i t ts , anl ra. kad sk i r t ingq

. J ( l

sk;r isCir l c;"ktai skir l ingai vciktry rcc:cptor irrs (ai iku. tai t ik bf i t inrr . lx ' tnc pakan l i ima s i l l yga) . ' l ' L t r in rc ma ly t i nc l i k i v ics r l . bc t i r ; r (sk i r r rsob. ickttrs, k i la ip mus api lk inl l l rySki Svicsa. Kat l to ncjvyktr ; , rcgossistcrno.ic yra dvie.irl tiprp rcceptoriai: lazdclis ir: ktlgc:liai. Krri apivicl;rmaza. i . iv iesq rcaguoja lazclclcs. kur ios leinia skotopinio rcgcj inroypatybcs. Kiigcliai atsakingi uZ lbtopini rcgijirnil. t. y. rcgciim4 csantst ipr iai Sviesai.

Ar yra ckspcrimcnt iniq l 'aktr1. patvir t inani iq lazdcl iq i r krrgcl i r lbuvimq tinklaincjc? I'irmir apirclgsimc hcndras skotopinio regcjimoypatyl)cs, o paskui pcrcisimc pric li l lopinio rcgcjinro.

2.4. Bendros skotopinio regejimo ypatybes

Kaip jau sakimc, Syicsa yra tok ic c lckt rom:rgncl in ia i v i rpcs ia i , kr r r ie

veikia fotorcceptorius, sukc-$ir]4-i j1gr2,s.q clcktrini signal4. . lcigu Svics;y

sudaro t ik v icnos bangos c lckt romagnct in is spindul iav imas, ka l l r ; r rnc:

apic nronochr<lmal inc iv ics; ; - ( ia ln lo ic nro l rochrornal in i ' iv icsrr rc t r i

pr r .s i ta iko, daZniarrs ia i monochromat in is iv icsos 5; r l t in i t rs s t rkr r r i i r Trno-

gus. Tokia yra. p l rvyr .d iJu i . l ; tzcr i r l Sv ics l . Svicsa : rp i l r r l r l in i rnr : r s l ipr i r r

( i n l cnsyv r rn r r r ) i r r , l c : k t i o rn ; rg r r t ' l i n i o s1 ' r i r r t l t r l i uv i rn r l b ; rn11 rs i l g i t t ; r r b ; r

i lg ia( . l {cgos s i .s(cma ncra v icnodai jaul r i v isonrs morrochrol ' r r l t incrns

Svicsom,s. ' l ;r i

paai.ikcjo i i labai papraslo ckspcrinrcnto.' l i rmsr ;

ncapiv icst4 ckranr l . v icnodai a lsp inr l in t i v isr ; lxrngos ih i r r

i v i cs ; r . : r p i v i c i i ; r r nono r ' l uon l ; r l i r r c i v i t ' s ; r . I ' r r s te l t j r r s ck r ' ; u ro ; r J r i v i c l i l r u l ,

n t ts ta lomas s lcnkst in is iv icsos Sal t i r r i r j s t ipr is . S is r lyd is / , , ; rp i l r r r r l ina

lbsol iu t r l i i iv icsos poj r l i ' io s lcnksl i . r \ tv i rkSi ' ias c lyr l is ( l / / r ) nrrs ; rko

rcgos s i s l cn ros i r r u l r i . ' l ' i c r k : rbso l i r r t r r s i s s l c r r ks l i s . t i c k j ; r r r t r i s p r i k l l r r s r r

rrrto apivicii;tncios ivit:sos birngos i lgio. t. v. Io= l l),) ir V,(tr) = (l l l()).

Pastaroji priklausomytrc dar vaclinarn;r .s1tekinii jittrrio jtrtkcija'; l)aZnaivictoje spcktrinio jautrio narrdo.irmas santvkinis spt'ktinis . joutri.s. ( ' ia

m;tks imalus. jautr is pr i lyg inanr ; rs v icnctu i . o i ; ru t r is csarr t k i tam [ . r ; rngos

i l g i r r i i i r c i i k i lm rs ka ip r l ; r l i s i i o v i cnc : l o . I y . nus ; r ko . k i ck k ; r r t r l j ; r t r t r i s

yr ; r nraZcsnis nL:8u nr ; rks inr ; r l t rs V( I ) : I , , , , , l I t ; i i , , 1 , , , , , , - . r r r in i l r r : r lus

alxrrl irrtusis slc:nkslis. Suttl.\ 'kittt: slnktinkt jarttrio ltr i lclurtsorrtl,/.rr;, nrrst;r-

ty tn skotr rp in io rcgcj inxr s i l lygorn is . p; r ro<lyt ; r 2 . l2pav. lv f r rks i r r ; rhrs sko-

.1 t

I r r l r in io rcgt ' i i rno spcktr inis i rr t r l r is yr:r .50.5'-517 nrrr ' t y ! l ! : ' . IgJ:Tr r . r r rg : r t rs i rk is i : r r r l r i i r r rs i : r ln rn rpr r j r ; l x rng t l v i rpcs i r t l l r s . : r rb ; r n r i ' l yna i

avi,:s ;'J.'l ir i strpr;rn ia mi, kad an$i-pn;imiyji: vyrauja tru mpriq Lrangtl

Irl.rivir:lim;rs. Satrlci nusilcidus, clangus tampa mclynas ir lrplinkui vyratria

i i s k l : r i r l v t ; r r nc l sva Sv i cs i t .

l ) icn i1 r rp iv ic l imo spalva pasis lcnka l ink gc lsvos ' t . y . l ink i lgr l i r l

h i rngos i lg iq. Del Sios pr iezast ies santyk ine spektr in io jautr io kre ivc

prrsikeii ia, jos maksimumas pasislenka lint -55G--560 nm (gcltonos

ivicsos). I ' irnrasis i i4 rcgos sarybg pastcbcjo .T. Ptrrkine 1825 mctais.

Kai ;rpivictimas geras, raudgnos gclcs suvgkiamos skaistcsncs (ryikcs-

nts) nc,grr mclynos. Patarnsyje, atvirkidiai, mclynos 96lcs atroclo ryS-

kcsli 's t.tcgtt ritttt l t lnos. Slt rciikinys. pag,c:rbi:rnt . it l atradi' j ;1, vil( l i l l l lrr l i ts'T\i7tiin,; e7[r4lis aiskinamas tuo, kad patamsyjc mcs malomc lazclc-

-i.-*iii, llurids jautresnes melynai iviesai, o esant clideliam ap5victimui,

rn: r lor r rc khgcl ia is . k t r r i r ; i l r r l r is r i t t t t lonai iv icsai yra d i t lcsnis ncgu

r lc lyn;r i .

Kt t r r t r t t l i t t i .s Al r r l .s i r r r us. I le t tu lurr r ies i skr t t t t l t i t t io i r . fb t t t l t i t t i t t

spekr rinio jautrio priklausotrrybitttis, ifsutniai puuilkinkite ]>urkine

rll ' l<trt.

0 9

0 8

0 7

0 6

o 5

0 4

0 : l

0 2

0 1

0

l ' r is inr ink imcr r i ; r r v icn;r rcgc j i rnr yp;r runr i1. kr r r i z in . k ickv icn;rs i rk t . r is l i r ip p; r l sr rs i jcs srr l ; rz t lc : l i r l i r k l tgc l i r r s : rvyhc.rn is . ' l i r r r . rsr r v ; rk : r r ;1akir; kraitclirr pir.si.stcnkin.rc p:rlrr:rlyl i I irbai silplul zv;rigrl,r^. . l i1 l.r irstc:l,. jc.nrrkrcipkimc Zvilgsni t icsiai j i4. Txaigldc dingsta,.i i pa.siclaro ncnrar.m^.Nukreipus zvilpni i ionq taip, kacr ;rvaigTdc vc'l projcktuotrlsi j t inkrainc.spcr i l -cr i iq , . i i vc l t .mpi l r r . roma. Sis rc isk inys p i r* r t r ' , k i rcr I .zr rc l i r ; -jautri^usiq rcccptoriq risit l i 'stymas rinkr' inc.ic yra ncvicr.r.rlas. .h; rrrrcrqbiit i mazai centrincjc tinklaincs dalyjc ir gcrokai.cl..giatr pcri lbri jr., jc.Patamsyje, ka i s i lpna iva ig ldc pro iektuoias i i r inkra ines ccntr4. kurncra lazdclit;, j<t.s alvaizrlas nc:sugcba srrZarlinti krigclir l, ir nrc,s Zv;tigZdc.sncmatome. Kai Zvaigzdcs atvaizdas ats i rancra t ink la in is pcr i l 'c r i j . jc .kur yra daug lazdcl i r ; . . io .s atvaiz t l ; rs sr rzatr in i r r ; rzr lc lcs i r l .nr rs i ; ; gcr ; r inr;rtonrc-

Vcl iau t ics iogin ia i .s tyr imais buvo palv i r t inra, kat j rcccptor ia ii 5s idcs tg t i nk la inc j c sk i r r i nga i . I s v i so apy r i k r i a i y r ; r l 26 x 106rcccrpt . r i r ; : '120 rn i l i j .nr ; l : rzr lc l i r , ; i r ( r r ' i l i j .n : r i kr rgc l i r l . ( l ' i r lyg i r rk i rc- gcriausiuosc monitorit; ckranuclsc vaizdas suclaromas tik is 106 atskinyiv icd i i rnt i ry ta ikr l . ) L i rzr lc l i t ; i r k t rgc l i r l tankis l ink l ; r inc jc p i r r r t ly t i rs2. l4pav. Kugcl iq tankis d idZiausias t in l i la incs ccntrc , t .y . foveu.Prakt i ika i l0- ics la ipsni r l sr i ty jc i is i<rc*r9 v is i kugcr l ia i , r rz i i .s sr i r icsit1 l lcvcik It ir ir. Lirzdclc.s i isicl isi irrsios visojc (inklir incjc:, iSirnli srr4rrlrt ik labai maza ccntr inc t ink la incs sr i t is (2-q Ia ipsniq sr i r is) . kur ncralazdcl iq , ka<langi joms tcn t ics iog nc l iko v icr 's - v iskas r rznik lv ta

E

.q

;E

5t0

2 .1 2 pav . San t yk i n i

SF t '-:- ;u

b 6 n g o ! l l g l ! n h

skttopinio ir ftilttpinio regi'iitno

1. , . , , " : - pr ik l_, , "^ryybi

2.1 .3 pav. Tinklainis taikq koordinatisluoc las ta ikas - ak ies op t in is cent ras ; op t ine a i i s

n t rq l ina t i . ak i r r - i i ce ( i tu

regimasis kampasl i n i j a , e i nan t i pe r t i n k l a rnes

res t adet , rd jn. t

,r

2.14 pav. Rtct :ptor iq i is id istymas l ink la in i ic

Absc i s i q a i y j e - r eg tmas i s kampas l a i psn ia i s , o rd i na i i q a i y i e - r ecep to r i r l l ank i si i i l ga i ak i es ekva to r i aus (2 r . 2 . 13 pav . )

ki igc l i l is : t .ccc[ ) tot i r l l t rnk is i io jc sr i ty ic s ick i ; r l -5() (XX) rcc/nrrn] . l (ugcl i r lr lyc l is yr ' ; r 20-2- l s /arc i r kugcl i : r i i ' ia yra ta isyk l ingo ic i iakampiov i rS [ncsc ( suda ro panaS i4 i b i d i t l ko r i f i gu r4 ) . ' l bks r cccp to r i r ;

iisirlcrslyma.s turi tq privahrm4. kad atstumai tarp visrl gretimrl reccprorigynr v icnor l i . o t ; r i lc i r lZ i ; r p : rs ickt i v isorn is krypt inr is v i r :not l l ! rcgci i l rx): t i t turn i r ( t r r i ' i i r t r rcgos s is tcmir nc v isr ronrct i in i rudo. iu i i r l g . l r l imybc) .

Atkrc ipk i tc dcmc.s i , kad rccc-ptor iq i5s ic lestymas t in l< la ines ccntr ( )atZvilgitr nira simctriSkas, t. y. tcmporaline ir nazaline tinklaincs sritys

ncra idcnt i5kos (apic ta i smulk iau kalbcsimc nagr inddami sterco-rnrr lyr t r ;1) .

( I ;l u o t is. I)utnt'eirtkita 1ruuilkiltti. ktdil tirtklainije luzlclis

i.i.titli.rr'itt.sio.\ perileilole ir j4 tanki:; vru tna1esnis negu kugeli4 fieigudultur nrgulite pauiilcinti, grlZkite lri( .iio kluur'irtto viliarr, kai

iittngruisinrc futrcgaus regejino ailruntq).

Iki Siol knlbcjomc apic tai, kaip kintant apivictai didcUu diapazontr

rcgos si,slcma uztikrina ob.icktq i.\skyrim4 i.i [ono. Thdiau to ncpakanka,

,t..1

ki t t l l t r rc t t tnr ' : gcr i I rc :gc i i tno i r iLr rnn4, pastr :b i ' t r r rnc smrr lk i r rs obickt r rsrcgc.i im<l l;rr....:. Nrro ko tlar priklirrrso rnrlsr,; gch.j inrlrs m;rlyli snrulki;rsdct ; rk :s l Vcik i i rn tys rcgi l s ignal i l i n ic :kat l l r u i : ra p i rs tovrrs. l r . i r r t i r r rPiv ic-t imas. mirgul i r ro j i r lapai ( ic igu vc iksnr ; r ,s vyksra rn i ikc) , nr i rgur i r ro j ; rvandrro ( ic igrr cs; rmc pr ic v ; tnr lc l ts) . l ) l r l i i r l i ; r r r nrr - jsr t r .cccptor . r ; r i , r r tsk i l . incrvr ; s is tcrnos c lonlcnta i gcncnroja s ignalus, nors j r t ic j i rno n ick; r .sncvcik ia. Viso tu rcgos s is(cma ncgal i a tsk i r l i nuo narr t l ingr ; s ignalq i rtraktuo.ia kaip rcalius stimulus, krrric lnrk<lo panr:rlyti pavicnius orricktrrs,snt t t lk ias j r ; dct ; r lcs. Si r : lnrkr lantys s ign;r l i r i v i r r l inanr i t r ik i l i iu is . l , t ' is i -mink ime, kaip sunku pamatyt i rner lZ io lap;1 ra ibul i r ro jani iante: c lcr t rvandcnyjc. Kad gcra i matytumc. rc ik ia mokct i kovot i sr r ( r ikr l l ia is . r rta i mi isr l rcgos s is lcma ( laro labai gcr ; r i .

Kor t t r rs l in i s lc luu.r i tnu s. Kxl i l y tnt i r r tur t t r t t ' ( . \ur r g,u ' ( r t lttltivietimui. o lturutrt.n,je ntustl gcltijhru.s rnaIl,ti .vrnrtlkius detolt'.slulni ltultltlqiju?

thigi panagrinekimc musq rcgc.i inro ailnrm;1, nuo ko j is prikliruso.

2.5. Regejinro aitrunras

Pirmialsia panagrinckimc. krro .j i .s apibri<l inanr:rs. Yr:r kc:lc t ls rcgr.. j i ln, rl t i t r t t r r ro, : r rb; r rcgc ' . j in to sk i r i l r rnosios gc lxrs. l r r ; r l ; rv inro r r t . {o<l r ; . V; r izr l ; r i .n ; rut lo j l r rn i rcgc ' . i i r r ro a. \ lnr rurr i n t i t lu( ) l i , [ l i r ror ly t i J .1.5 J l ; rv .

I lcgc j imo a. i tnrmas apibt l r l inama.s , 'mi17i ; r r rs i r r .s t imrr l . t ink la inc jcdydZiu, kai Zmogrrs gali:. pamatyt i ob jckt4 - dc lckc i jos ( l ) r r7<l ; rv inys; p; rvyzt lZ i r r i . rc , ik i r r [ r ; r

sakyl i , ar yra Sal ia t icsc:s skr i t r r lys i r ic igu yr ; r , ta i i i kr r r i r ls prrscs;plprastai Zmogus gali paslcbcli apir: (),.5-1..5 s rcgimo.io kampo rly-d lb obicktus ( tok i va i r . t l i l l ink la inc jc sukrr r ia tc lc lbno la i r las 2 kmatstnmu arba lc lc lono st r r lp i rs . m;r lornas r larrg iarr kr r ip l (x)krn i r ls-I umr r ) ;

. a tp i iT int i .b jckt i l - l lpa i in i rno r r ldavinys (2) ; y t tvy. r .dr . i r r i . rc : ik i ; rnustatyt i , kok i ;1 ra idg mums ror lc l : C ar I . : ;

. i5skirt i objckt4 - iSskyrimo (3) uZdavinysi pawztlZiui. rcikia nuii la-ty t i , matoma gardclc yra vcr t ika l i ar hor izonla l i ; Znrogrr .s nr ; r l r t l r r

!c6

f

oOJ

,1 <

i r r v icn i l skr i tu l i . I {cgej i rno aSt t r tm; ts gcras ' ka i Ttnt lg t rs s t tgcbi t

i isPl ( '51 i i i t rTt l ; rv i r r i cs l rnt 3() s rcg in lo j< l kampo als tunl t l j t ; l rp

g:r r ' . .1 . ' lc .s s t rypcl i t l . . lc ' ig t t Znrogr ' rs ncski r i i r gardcl i t l or icntac i jos ' j is

rnal t r p i lkq v ient isq kvadrat4,. loknliztroti obickt4 - lokalizacijos (' l) rrTtl irvinvs; reikia pasakyti. irr

nli l tt lrnos clvi it lskirt>s l icscs. ktrrit- ls ncra vicna kitos l!:sinys' ar tai

tos padios tieses atkarpos. Paprastai lengviausiai Zmogus sprend7ia

ii rrit l ;rvini. kai tarp arl imiarrsit l atkarprl galq atstumas yra nuo I iki

. i rrrirr rcginroj0 k;rnrprr. Sirro ittvcjtr gcri l rcgc'j imi1 trrrir lt is zllrogtts

gali pastelrcri t icsir; horizontalius 2 s regimojo kampo poslltmius-

I{irrtais narrdojami vadinamieji lnndoto i icclai - t ir iamasis turi pa-

s: rkv l i . kr r r io ic l ic t l r r t i ; r ly jc vr : r l in i jos lnrk is (v i r i t r jc : r r apadio jc '

klrircjc irr deiinc'jc). l{cgc'j irtr irs Itr.rrtrt it l tts. klri pir-stcbitlt i ls 2icdo tnrkis

vra l -2 min dYdZio.

Vist r r ohj t 'k t r1 t ly t l l i r rs rc i ikcrnc rcgimtto j t r knnrpt t ' ' l i r ip yra d i t t tg

pil1ogiatr. ncs sis clydis ticsiogiai apibrczia vaizdo tinli laincie (proksi-

r r r : r l i1 i t . , sr i r l r r l t r ) t lv r l i . i '1 ls 6biekto ( t l is ta l in io s t imtr lo) c lv t l is dar n ieko

r r cp ; r r r r r l o . r r cs . i i s g i r l i l r t l t i i t l t i ( l t r o t t r c t j o i r l v l t i z t l r t s t i r l k l i r i r t c j c l x r s

t l idc l is) i r rha to l i (a tvaizc las bt rs mlrZas) . I l .eg 'c j imo aStnrm4 gal ime

, . l r : r r . ; rk l t . r i , r r rot i t ik o l r . jck lo v : r izr l r r t i r rk l ; r in i ' jc t lv t lT i t l t lcpr ik l i t r tsorr ra i

niro patics obickto clyd/io. Kaip rcikia skaitiuoti proksimalinio stintulo

r lv t l i . f r ; r roc lv t i r 2 . I6 pav.

I r r r rk l , t l r rnt ics i p : rs okrr l is t i r . t l r17rr i i t t ts i i r i sprcn<lTi i rnrc l lp ; rT i r r in lo t t7 . -

t i : rv i r r i : 1r l l l . ts L6r l6ntgs sk i r t ingr l dyr lT i r l r i r id i 's . k t r r i ; rs rc ik ia ntpaTint i .

( icr:rs, nornralus rcgcjimo a.itnttrras yra tuomct, kai strgcbamc atplri inti

r;ric.lcs I rnin rcgimuoju kampu. Kai regejimo aitrumas labai geras,

r i r i i lT iu t lvd is tes ic 'k ia vos 0,5 min.

l i i l i Tnrogrrs gclrrr i l tptf inti r;rir lc: I min rcgimuoiu klrrnptr i i 20 pcdtl

nuotolio (arba 3().-l l i '2() = 609.tr cm = 6,1 m atstumo), ntlrodoma, kad

rcgos aitnrmas lygrrs 2o20 (normalus). Jcigrr Zmogus Siuo atstumu gaii

i r tsk i r t i o l r jckt ;1 t ik 2 rn in rcgi rnrro iu kamptr , . io rcg i j imo a i tntmas dLt

kartus blogcsnis ir lygus 20/.10. o jcigu j is Sitro ntrotoliu gali atskirt i

rrtrick{i1 (.).5 rnin regimuoju kampu, jo aitrumas dvigubai gcrcsnis ir lygus

l()/t(i. I{;rrtais rcgc\j imo aitnrmas apibhdinama5 atpaTintq raidiiq stan-, r . l in i

- ' n tc l i : - , ru i iu - r - . . : - , ium: r , . . i^g fJnrn,r< atp"Tis ta t ik dc i imtOs

tr o ct l c l r l t i j t r lp r . I in i r rns s l ' - r r in rs r

I - rndo l lo l i rda i

. l 0 s - t n r i n

2.1 5 pav. Vaizdai naudojami regdj inro ai tntntu i tnatuot i

Va i zdo t i nk l a i ne je dyd i s l = r { 1 , I . y . j i s p ropo rc i ngas (p ropo rc i ngumo koe l i c i en tas y rasferos spindulys r) regej imo kampui , r l io kampo tangentas: tg t = hB. Kadangikampas ( r y ra r na :as , t , r i a = h /S . C l r a ka rng r . t s i i r e i i k i amas rad iana i s , t a t i a r . rl i t e ra tu ro j e 5 i s kampas da2n iau i i r e i 3k i amas sekunde rn i s , m inu tem is a rba l a rpsn ia i s

ci l t r t i ' .s . l . r r i t lcs. jo rcgt ' j i r r ro; r i lnrnr ; r .s lvgrrs l . ( ) . Skrr i i ' i t rs O.( ) rc ik i l rp . k ; r r lZmogaus smtt lk iausi r>s a tpaTis l i r mos r ; r ic lcs yra < lcv in io jc c i l r r lc ' ic .

I l cg i ' i i r r r o ; r i l r un r i r s l ; r b i r i p r i k l t r us ( ) nu ( ) ; r p i v i c to . s i r v i c tos , k r r r 'l ink la inc jc yra proksimal in i .s s t imulas.-Dld l iausr l : * i1 t lLy l : . .yra lada,

Ilt: l .,gttt ig.lplojckttroiamr.s icc:nlrinc tinklain.^s-vic!lrk,,L.ttg,ti, l ;rzclclit l( r lv ic j r r l i r ipsni r r r .g imoi , i - (7[ i f r - , i i iy i t l i . . ' ' t t : i r11. I i ; r i Zrnogrrs skai to.l ck . s l as pn . r i ck tuo jas i i S iq t i nk l ; r i ne ' s s r i t i . I 17 S ios s r i l i c s ; r s l n rm ; r ssta ig ia i maZcja. l )aZymct ina. kad k_i r ip t ik i i -o jc t ink la incs sr i (y ic yra

_aukSeiausi absol.iuticj i slcnksCiai. ' lhigi

didcli rcgcjimo nitrum4 uZtikrinakt-igeliai, br-itent ta tinklainc's .srit is, kur yra tik krlgcliai.

' lad ncnuostahu.

kat l rcgr ' . i imo ; r i ln tmas Ia l r i i i p .111, ,us() n l r ( ) ; rp iv i t . to .s . Skotopin i r r

rcgcjimo metu rcgc:.j imo a5tnrmas miia.r. Skaityti galimc tik fotopiniorcgcjimo me tu. kai dirba kugcliai ir kai slirntrlrrs projcktucrjasi i ccntringt ink la incs sr i t j .

I ta ig iant rc ikc l ry pas;rkyt i , kad rcgcj imo ; r ( lnrmls kr in ta, k ; r i s t imulasjuc la, L y . d inaminis rcg i i inro a$lnrnr ; rs yr ; r r r raZc:snis ncgrr s l i r t i l r is .

Dinamjnis jaufrumus matuoi rm;rs ta ip: l i r iamasis tur i p ; rsakyt i . ka ip

vra or icntuotas iva i raus c lvr l i j< t i t r r l i rn t is .s l inr r r l ; rs .

ilI

l o [ { lLxc t r

l' cl tilill

2.16pav. Regiiimo kampas ir proksimalinio stimulo dydis

I ams iu r u tu l i uku pa rody tas ak i es op t i n i s cen t ras , su tampan t i s su s fe ros , ku r i osv i d i n i ame pav i r i i u j e y ra t i nk l a i n€ , cen t ru , r - i i o s s f e ros , sp i ndu l ys , l - ob j ek toan t t i n k l a i n i s va i zdo c l yd i s , S - a t s t umas nuo ob jek to i k i ak i es op l i n i o cen t ro ,h - ob lek to auk i t i s , a - r egd j imo ka rnpas

l (y la klausimas, kodcl rnazi ja rcga' j imo a5trumas. kai apivictamalcja, bct vis dar licka pakankamai didclc, kad ge rai funltcionuotqkrlgclia i?

2.5.1. Erdvinis ir laikinis sumavimasreg,os sistemojc

/, i l torrr t . krt t l cs; tnt nr i r icsnci i r l )Svicl i r i r rc lgi l i r topinio rcgr ' . j i rno rnclrrskaityt i gal ima t ik tuornct, kai raic l ts yra pakankamui dir lc lc 's. Ki taipsi lkanl. nr lai apSvicstas smrr lk i i rs vlr izdrp clctalcs malomc kur kasb log i ; r t r . ' l ; r i p r r tv i r t ina i r t i cs i r lg in ia i Z r t rogar rs rcgc j i rn ( r i lS tn tm()pr ik latrsomytrcs nuo aplvietos mat: tv imai. Si t l ckspcrimcntr l rczultataip;rrodyt i 2,17 pav.

Skolopinio rs:gci imo sElygomis ( ik i 0,1 mi l i lambcrt t l ) regej imoaitnrnr:rs nrazirs. Siomis s4lygomis apivictrts diclinim:rs hcvcik nckcidiar.cgr'.j irno ;ritrtrrno. 'l ' ik ivicsos skirisi' irri artc.j;rnl pric rilxls, kai isijunginlotopini .s rcgc' j i rnas.. i is i rnl r l idct i . l ; 'ot t rpinio regi j imo mcrrr . didt jantapivict;ri, i is ir toliau didcja, kol pasickia rib:1. Kodcl taip yra? Panag-r inck i r r i c i j k l l r rs im;1 smulk i ; ru , nors j i s mum.s ik i S io l nckc lc jok i ryrubcrjoni t l - juk akivaizclu, kacl taip tur i b[ t i . Vienas ai ik inimq gr in-t lTirrrnirs vldinarnuo. irr Rikcl r lc 'sniu. . l is lc igia. kad suvokiamas st i rnuloskl ist is pr ik l ; ruso t ick nrro .st i rnul t l st ipr io. t ick nuo st inur lo dyr lZio.l ik.s l iau - nuo t inl i la incs nloto. kur iamc vra Sio .st i rnulo atvajzdas.

,J,\

0 6 1 2 1 8 2 4 : 0 3 6 4 2 4 6

. - + - + - . J - - - F - ' - } - ' _ - ' + _ . . - l - . _ _ l _ - i i * * - i -

.Sricsrx skaistis

0.01 0,1 I ,0 l0 I00 1000rrrililar rrlrttri

0.0001

2.1 7 pav. Regdiimo ailrunto priklauxtntybe nuo iviesos skar-siloAbscis iq a iy je - Sviesos st ipr is mi l i lamber{ais, ordinaciq a iy je - reg6j imo a3trumassan t yk i n i a i s v i ene ta i s

. lc igu atsispi 'dcju.si nuo sr i rnulo iv ic.s^, krrr icrs st ipr is lygrrs I pr.-jcktuojasi j .! clydzio rinklainis plorq. lai kor s;rndatrga ^f.s bus pasr.vi.l . y. 1 ' . \ ' = ( ' ( )n:r , rol strvoki :rrrr ; rs rcginro. io st i rrrrrkr skaisl is l r rrs i rgi p;r-stonrs. Sis dcsnis gali<rja, kol rcgirnasis stintulls yra ntilZ;ls..Kai slil lgla.spro. jcktuo. iasi j ccntr ing t inklaint \s dal i , s is cly<l is ncrur i v ir iyr i kcl i rydesimdiq minudiq, o kai srirnulas projcktuojasi i tinlilaincs pcril 'crii i1,. i is netur i v ir iyt i l , -50 rcgimojo kampo.

Zirronrc, k;rcl sr i rnrr lus suvokirrnrc, kai j r l ryski .s yra t l idcsnis rrcgrrslcnkslini.s dyrli^s A7'. Pagal ltiko trcsni. stimulo ryski nulcmia sanclaugaI 's = ,17' ( t . y. suminis svicsincs cncrgi jos clydis. kr int ;rnt is j t inklaincsltlolcli s). I(ai objcktai apivicdiami silpna svicsa, arsispinclcjusios ivicsosskaistis 1 taip pat bu.s mala.s. Iiarl pa.stclrctumc tokj obicktq, suvokiama.sjo ryskis turi virsyti .slcnkstinj dyclj. ' lhcla.

pagal I?.iko rlcsni, jo arvaizcl;rsl inkl i r incic trrrctr ; hi l t i r l i r lcsnis. t . y. rrrrrT.c ' i ; rnt r lydzio / rc ik irnci , plotas's {rr i tq didct i . thigi csant m^zai apsvictai , p:r .s lcbcsimc t ik di<jcsnius<lbicktus.

4()

Vis ; r t ; r i k rg iSk ; r . t i r i i i r u i i t ok io ; r i i k i n imo t i ; r r ncg ; r l im ; r sup r i r s t i ,kot l t ' l r r '11os s is tcrno. ic g; r l io j r r I i iko t lcsnis . koki ; r . jo l i rnkc in i rc ik inrc,k i t ip i i sr rs i . j r rs i s t r rcgc. j in t r l : r i t l r r rnrr i r kok ic r rc t r l r rn i r r i ; r i l ) roccsai i idcsnj lcmia. Kad ta i suprastumc, rc ik ia Z inot i , kas t r t rkdo matyt i .

Yra kc l ios pr ic iastys, t rukr lnni ios pamatyt i s t imu14. Vicnos j r1 -

i ior i r r i ' * . o k i los v i t l in i .s I ior i r r i r r pr ic l ; rs i ' i r t p i t r1r l ( lvs l l t r l i l r r r t i loks.Kickv icn;rs vaizdi rs mir tor lurs lunc, k t r r is , t lc j ; r , nc. r l v is i ik : r i v icr rot l ; r .s .Ironrl .su<laro atskiri taSkai. ncvicnodo ryikumo clemes. Ant objckto galilxtt i icicl irp. I)aprastai objcktq, krrri norimc pamatyti. vac'l inamc signaltr.tr visi paitrl iniai signalai vitt l inami lnkdiiui.s. ( ' ia kalt^*jonrc ;rpic i. ioritt i tt.stikdiuts.

' l l ' ik< l i ia i yra stabih ls . nck intantys la iko a lTv i lg i r r (dcnrcs lcnto. jc : .

rlcmts ant olrjckto pavir*iaus). ir kintantys. t. y. t l inaminiiri. I 'avyzclZirri.lapuoditl miike vasarq ap5vietimas nuolat kinta - vejas judina lapus,kcidiasi ie5cliai. Bltent Sic trikdZiai mur$ labai trukdo pamatyti no-rimus objek{rrs, ypad .icigu ap5vietimas maZas. Ths pats yra, kai stcbimcphl t lg cZcrc. o c : icro p; rv i r i i r rs mirgrr l i r ro i ; r .

Yra c lar k i tos pr icZastys, susi i t rs ios su ncrvr l s is tcma. Siuo atvc jukallrirma apic l ir lrniu.r t ikdii l ts - rcccptoriq, ncrrr()nrl iScjimo signalqk i l inuy l rc : jok i r ; pr ic / . i rs i ' i r ; . k ; r i . j r1 ic ' j inxr ncvcik i ; r jok ic , s igni r l r i . I ( : rc lir kokios blrlr; pastovios i. iorints s4lygos, rcccploriq, nertronrl signalain ickada ncra pastows.

' l i ro ncsunku i :s i t ik in t i : uZsimcrkg pat : rmsyjc,

ncsuvokiamc lygaus jr-rodo [ono, matomc pilk4 fonrl str mirksindiomisZvaigzdutcmis.

' loki rfon4 iprasta vadinti nuosal.rr pilku (vok. se/Dslgrau). Fonc matomi blyksniai yra ncuronq, rcceptoriq gcncnrojamr;trikdZitl reztrltatas. Paspaudg aki, rcgos laukc i ivysimc intensyvias ki-birk5tis. Mcchaninis paspaudimas suZadina akyje reccptorius arba kitusncuronus. Visus Siuos t r ikdZius suvokiamc kaip rcal ius s ignal , rs .

' l i rk ig v i r l in i r l t r ikdZir l c lyd i .s ncpr ik larrso nuo apl inkos apiv ic toS,

tu() [arpu signalo dytl is nrro .ios priklauso. -lhigi

cs;rnt muzai apivicrtai,s ignalo rc ik im6 susi lyg ina su t r ikdZio rc ikSmc (arba j is nctg i tampamaicsnis) ir j i sunku iiskirt i i i tr iukimo, todcl m:ucja skiriamoji gcb;r.Ar mrrsq ncrw; si.stcma kovoja su l irro rciikinirr ir jeigu kovoja, taika in i i t a i t l ; r r o?

2.5.2- Statiniq trikdiiq itaka vaiztltl suvokimuiir jos maiinimas resos sislcrnoie

I ' ink l i r in is r l i r l ics r t : ,iu<,sr a,' ̂ ,,"'ilill;liJ:]l':;il',i;il;'lilil,,;i:i' J; J.i,l,ill;incsi l lza( l inr i rcr :cpr . r ia i ( i r r i ic j imc ncr ; r s ignar . ) . . j r r . r r r r is , * s ign;r r r rst " r ' r t t ' r r r , j ; r r r r y s r t ' t t ' P r . r i ; r i I ' ; r v t ' i k s r ' k ; r i r i ' i t . P ; u r r r y r ; r s i r r t . ; r r r r s , , , u , . 1 i . .k ; r i neur j .k i r l t r ikdz i t ; : .s ig l r ; r rus gc 'c . r t r j . t ik apiv ic :s t rs t inkr ; r i ,csrcceptoriai (i ic yra pilko.ie irrrlst.. ie). It i tr; rcccptoriq i5cjimc sign:rrr,;ncra- Kaip r r ; t ro ' ' tc . i r rc . r i ' r r rvc j r r n i : r i r .1 , ,k i , , u , , rg, , issk i r . r i r rpsv icsr .srcccplodus, t ' y ' p i rs tcr rc t i ap iv icst r l t inkr i r inc 's j r r . .s t r1 (2. r1) p i rv . ) .

Sudetingcsnis vaizcra.s par.aytas pavciksro .tcsincl..'cr,, .".."p,,r.i,,r,vc ik i ; r rn i l ick iv ics.s ' l ick r r ikdz i r , r , gcrr t : . r ' i r r s ign; ' r r rs ( i rc t ; r ; r l i iv rcsrr rrcceptoriq yra ir nc:a'ivicsrrr, kuric gc:ncr*oja kr:ricringus signirtus.Apsviestq rcceproriq isejimo .signalas tuo dicre.snis, kuo <ridesnc iu

-4p'ivieta, o gcnenrojandiq trikdzius rcccplorirl signarai n"prit tr,,ru ,r,l.ifp iv ichrs l )ar<;c lyr r r arvc j r r i isk i r t i ; rp iv icsr :1 . i r rost ;1 darrg srrnk iarr . . r ; r i1 ;c : t ; r i rn i r ly l i i i rc t 'cPr ' r i r ; s ign;r r11 p; rs isk i r r ryrn, r rnk l i r in i . jc (2 r t i i r2.19 pav. clciiniosios rlulys). Kaircje: rnalonrc: l ik vicnq jrr1;st<ljc srriaclinl;1r t :ccpt ' r i r , | . r r r ' r : ,1 ' r r r dc i in i ' jc sr r r ; r r r inr i rccc: r r r ' r i ; r i i is ib : r rsr9 p() vrs; rl i r r k l : r i n9^ , i ' i ' i r r s r rnk r r r r r r s r i r r y t i r i b r l i i r r p r rp i v i cs t r l i r . r r c i r y r i v i cs l r ; r r : -ccptor i r1.

t ),'

oo\ ',7**'Q,

a a\ ' o , , ,o , , , , , , , ' ,'

,i**r F{4 O |

, , q . , t ) o

r tO - tO

1 \

i a t t g t t l S'. ,/

o o

o , p

.5

0 o'7 '.

P 9 Q * p ' . o", /* ' " . . . / -

o ,ol . )":9' \*- ,'b

'P,

1 1{t pav " ' ^1'p,.,r,, i a d i t '

- , i d e t ' ' t i ) / )

. i ( k a

l . r 6 n l 0 l 7

) .19 pa t ' - Receptor iq s ig r ta lq pas isk i rs t t 'n t ts t ink la in i j rc

K a i r d j e - v a i z d a s b e t r i k d 2 i q , o d e i i n e . i e - e s a n t t r i k d 2 i a m s . J u o d o s t r y p e l i o

a u k i t i s n u s a k o r e c e p t o r i a u s i i € j i m o s i g n a l o d y d j

I i :1 rc ikc l ry r laryt i , kad sunra7intumc t r ikc lZ i rp i tak4 ' l ' l i rm at l iks imc

z,inomrl tcchnikojc procc(lIri], kuri maZina trikdZiq itakil signalo iSsky-

r imui , V isr ; p i rma sudaryk imc t ink la incs 1c:ccptor iq atsakq Icn lc lg

(i.r.4 lentclg). Kickvicnas lcntc:lds sttrlpclis atit inka rcccplorjrl sttrlpel!.

2 .18pav. dc5inc jc p; r7rymet i rcccptor i r l s tu lpc l ia i (1,2, . . . ,13) . I5 pradi i t l

panagrinikimc atvcji, kai visrp suZadintq reccptorir; (t ick apivicslq, t ick

ncapSvic.str;) gcncrnrojirnri signrlai y-a vicnorli ( rna7a tinklir inis apSvic la).

Suladinto rcccptoriatrs atsakas lcnlclcjo pa7rymctas,, 1". Atrkitc,sni

rcgos sistcmos ccntrai traktuoj;r iiuos rercptorirrs kaip apiviestus. Kaip

rnatyti, lrrrimc gana suclit ingq vaizdil t inklaincic:: Salia rcccptorirl,.kuric

yr ; r ; rp iv ics lo ic (p i lko jc : ) i r ros lo. ic , malomc i r pavicni t rs su7-ar l in tus

r'cccptorirrs rrc:rpivicskrsc tinklaincs sritysc. I)cl iry rcgos laukc malomip;rv icn i r r i . , iv icst r .s taSk;r i " , kr r r ic tnrkr lo panr ; r ty t i rc l r l ia i apSvic,s t i l juos l i l

( rca l r ; v : r izr l4) .

Sick<lami suma7inti tr ikciT-iq itak4. sumuosimc signalus tam tikruosc:

t ink la incs p lo lc l i r rosc. kur ic 2. l l t pav. pava. izdr- r< l t i apskr i t imais arba

icii:rkarnl-riais (gangJinirr l 'r lslcl ir l It l .). I{ ickvicn;r.s i i irmr: I{1, (apskrit inrc.

ic i i ; rkampy. jc) csant is rcccplor i r rs s i r rnc i ; r s ignalus i v icnos g i rngl incs

l ; l s t e l i ' s i c j i r n :1 . k r r r j i c s t r rn r ro l : r r n i .( iangl incs l i ls tc lcs iScj imo s ignalas yra propL)rc ingas jc j i rno s ignalq

srr rn; r i \ ' ' is : rs I { .1 . p lo l r rs (v isk; rs , k ; rs yr ; r v icn:r rnc I t l . ) lo lcsnicr i l .s rcgos

sis tcrn()s ccntra lns yra v icnas laSkas, ar l ta homogcninc c lom0, krr l ios

apivict4 nustato ganglincs l4stclcs i ic.j irrrr signalo dydis. -I i igi

Sios dcmcs

wikis prriklarrsys ruo to. kick .sig,uraltl :rtcinl i. i ganglinc.s l i lstclcs reccp-t ' in io lar rko. Visrp l i rs tc l i r r s t rntav inxr rcnr l ta la i parocly l i 2 .20pl rv . Icntc ic ic .

4 lt'rttcli'. Rccqruri4 iiijimo si.grrukti: <.ilui:i11 ir sturpditl trutttcmvirttu;; uririrtkupunxlytq 2.18 pav.

2.20 pav. Gangl in iq l ry te l iq atsakq pasiski rstymas t ink la in i jeGang l i nes l qs te l es su rnuo ja RL esanc iq r e (ep to r i ( l s i gna lus . Recep to r i q s i gn . : l qpas i sk i r s l ymas t i nk l a i nds p l ok i t umo je pa rody tas 2 .19 pav . de i i n ! j e . Ka i r e l e -gang l i n i q l qs te l i q i i i j imo s i gna lq r e i k im iq l en te l t i , o de i i n i j e - g ra { i n i s s i gna lopasiski r ; tymo vaizdas. Juodo strypo auki t is proporcingas gangr ines rqsteres i ie; imos igna l u i

I rn tc lc . icr p i r ror lyr i t lc ryni r ; g : rngl in i r / l :1src l i r l isc ' . i i rn . s ignal ; r i . kr r r icgcncnrojami susurnavus l4stclcs Il l-, rcccptoriq signalus.

' l i imatis gan-

gliniq l4stcliq i5cjimo signah; pasiskinryma.s parcikiamas 2.20pav. (ian-g l inc.s lqstc lcs vaizduojamos nr l r r l iukais ( . iuocl i ru t r r l iLrkai - su lac l in t i r .balti nrtuliukai - nc.suzadinta lqstclc; i,r z.19 pav. dc.(inis puscs v;rizdil).i -4stcr l iq paclc l is p lok i tunro. jc at i t inka j r ; patrc t i t ink la inc jc . . luoclostrypeUo aukitis nusako l4stc-les i icj imo signaro dycri. I. i pavcikslomatyli, kacl apsvicst4 tinklaincsjLrost4 Icngviau nustatyti pagal ganglinirlI4s lc l iq atsakr ; pasi .sk i rs tym4 ncgu rcccptor iq atsakus.

i )v iguhai padic l inr r .s rcgos lauko apsvicr :1, r ick p; r t pacl i t lc ja ( ic igLrtrikdziai yra vidiniai) tik apsvicsrq rcccprorirl atsakli, o trikrlzir; dydiiaincs ikc ic ia . Gang l in i r l l4s tc l iq a tsaka i i r j r l pas isk i rs tynras , esantd idcsn iam ap5v ie t imu i , parody t i 2 .2 I pav . Matomc i r pav icn iussuz;rr l intrrs rcccptor irrs ncapivic.stosc t inklaincs .sr i ty.sc. Dcl jq rcgos

[:tl.\striln 2 J 5 6 7 8 l { } il t2 t-lI ( ,2 I I

J () IJ I () t I

t )b

7 () ()

l ) -t

l I 4) 2 {3 I 3

I 1

1 I) 2 7 2

(, I

2.21 pav. Cangliniq I4sleliq atsakq pasiskirstymas esant dvigubai didesniam

apivietimui, neg;u pavaizduotas 2.1 7 pav.

Gang l i n€s l qs te l €s sumuo ja r ecep to r i q . esan i i q RL , s i gna lus . Juodo s t r ypo auk i t i sp ropo rc i ngas gang l i nes l qs te l es i i d j imo s i gna lu i

laukc matomi pavienia i Svics[s taSkai , kur ic tnrkdo iZ i r l re t i rca l ia i

ap5vics l i l juost4 ( rca lq vaDd4).

ApSvietai padiclcjus, Saunamc didcsni skirlumil tarp ganglinirl l4stcliq

alsakrr, t. y. lEstcliq. kurios sumuoja apSvics{tl rcccptorilf signalus. ir

ganglinir] l:1steliq, kurirl RI- yra ncap5vicsti. Pastan$q lqstclir; atsakus

lcmia v ic-n v id in ia i t r ikd i ia i . S i rur atvc ju i5sk i r t i apSvicst4 iuost4 v i .sa i

ncsunku- tJldavinys ncdaug pasunkctq, jcigtr sumaZintttme Il.L dytl i.' l i rd ; r

s t rm;rZi t r ; rcccptor iq skai i ius I { i , , s t rmalctq gangl in iq l4s lc l iq

ic i imo s ignala i , kar tu sumaZctq 5 iq l4ste l iq iSc j imo s ignalas. Gal i tc

ncsunkia i is i t ik in t i . kad i r S iuo atvc ju i5sk i r t i ap5vicst4 juost i l b t l t r ; ne

sunkiau ncgu tuo atvc ju, k t r r is parodyl t rs 2.21 pav. Kaip matolnc,

g; rngl in i r l l ;1 .s lc l iq ; r l l ick i rm;rs sumavim;rs i5 t ikn l jq m^i . ina t r ikdZiq

i laka.

Krtrt t roI irt is kl art.rittttr.s. Porodvkite, katl ir i iorit i tg trikdiirT

utt't'irr oTtst'ietos Ttatlitlittirrws g.ali toilt ltut ltaleng'inli aph:ieslos

J l t ost ().\ ri.s!'nrnq.

' laCi ; r t r toks st rmavima,s tur i i r tn ikumr; . J is gal i mi l ; in l i rcg i j imo

ailnrm4. t. y. gcbcjimq matyli smulkia.s dct;rlcs. Kodcl taip vra. pali. ikinta

2.22 pav. Kai reccpcin ia i laukai d idc l i ( j ic . pavaizduot i punktyr in iu

lpskr i t i r r r r r ) . gant l incs l4stc le:s v icnodai rcagrro ja j du sk i r l ingtrs .srrc larytus i i t r i j t r sk i r t ingai i ic lestvt t r I l l , iv ' ics i r r ' ta(k11 vaizdus K;r i r i jc

ta ika i ,y ra an t l i r r rz t i ' s . .sudaro k r rn rp i r . o r rc i inc jc . j i c i ides ly t i v icno jct ic.scje. Kai rccepciniai I i rukai yr i r rnirzcr.sni . ga'gl incs l i lstc lcs. jarrskir l ingai rcaguoja j Siuos skir t inrus. srr<larytrrs i i t r i jq talkr; vaizrhrs(palyginki tc 2.22 ir 2.2. i pav.) .

Kuo didesni Rl, plot4 ap5vicsimc, tu, c l idcsni s igna14 s.muosganglincs lEsteles. Paprastai objcktq itrvtrvlla,j tinklaincje, palyginant .surc:ccplor ir l malmcnimis, yra r l i r lc l i , r . y. apivicst i rcccplor iai issidcstcvicnas Salia kito. ' l i ikdziai yra tolyg,iiri issibarstg po visil tinkl^ing.'fikimybc,

kad jie bus vienas salia kito, maza. 'lhigi diclindarni s.-

mavimo plotE, clidiname signal;1 ii srii iq, krrr yra objcktq atvaizd.i.Suminis trikdZirl poveikis irgi didcja, bc,1 1. taip grcitai k:rip signalqsukelti atsakail Antra vertus, didinant srrmavimo plot;1, trik<.lziq sukclt;rs.suminis signalas visoms ganglinems lrpslelcms suvicnocleja. Kuo ditJesnissumavimo plotas (kuo didcsnis RL plotas), tuo maZiau tarpusavy,jcskir iasi gangl iniq l4stel iq signalai , susi jg su tr ikdZit ; vcik imu. l )el t<rlcngviau iiskirti ap5vic,sta.s tinklainc.s sritis.

Kartu galima manyti, kad ganglincs l4srclcs iic.iimo signara.s pcrclutxlainlormrlcijil apic jos RI- suming apsviet4 ir gali brrti susictas su ivicsossuminiu ry.ikirr.

' lhigi tarp ap$vicsto ploto ir gangliniry l4srclitl i ic.jimo

signalo (G) dydZio yra r icsioginc pr ik lausomybclG: S: l i , . le igtr { ;Icmia rySki, matome , kacl tarp apivicst6 pl.t. ir' l.roics.s stiprio yraryiys, kuri nusako tl$g=q.alnj$, galiojantis rol, kol apivieros plt_rrirsncvirli ja l4.stelcs lrilrttiro. I(ol kas clar ncaiskii, r.i;p sumuojami rc-ccp lo r i t ; s igna l l i . ' l h i g r r l i ; r t l i k ( i g lng l ines L ls t t : l cs , t i cs iog ia r s r r -muodamos recepk;riq signahrs. srrmavimas taip pat gali vykti rcccptr_rrir1

oo

n

2.22 pav. Suminiai skirtingqestrrt skirlintictns iq

ganuliniq l.lsteliq iitjimo signalai,RI st inrularns. vra lv , ' ,7.

lvgirr . kai v ie n; ls rcccplor ir ts pcr clcklr i t tcs si t t ; tpscs vcik; k i t t rs grct tnt t ts

rcccptor ius (Wrr. I ()9 ' l ) .

Ki la vcrtus, ntro ILl , dyclZio pr ik latrsys, kokias mal iausias cle lalcs

galcsimc pastcbeti. I(uo didesnis lll-. tuo maZcsnis. rcgl111:,l5ttlLlltt'

riro blogcsnis jautris smulkioms detale nrs. t. y. blogcsna-Ckiiiimoji cr-

6vipir gcha. L3htq gerai. kacl RL dydT-iai priklausylq nrro apivictos' I(ai

apivicla nra7a. I{1, turctr} b0ti clidcli. o kai didclc - mitiesni. Elcktro-

Iizi<Ikrginiais ckspcrimcntais irodyta, katl giingliniq-l4rlgJ.lU.I-U.lUtJiL

priklauso nuo :tpSvictot ,gygZif - didi:iant apivictai, rcccpc'iniai lgykai

-ar"fr . -- i ig i , t i t ' ,a i jau aiSkrr. k.r l i l nur apiviel imo pr ik l . t rso nt lst1

rcg t r j imo l t i t r t t ln ; ts .

Kar t r . r pa imet ina . kad I {L dydZ ia i p r ik lauso i r n t to j t1 pa t lc t tc rs

r inklrr inc' ic. ( 'cnlrc $L maT.iaulL o pcr i l l ' r i jo jc did:sni . - I : r i iatr I t l . dy-

,ti-ini. r,lLrr,,,iffi i*t^t"..t ."*rti i nazi,ling ii lc;t;aling tinklaini's

tlali. kinta asirnctriskai. 'fick centrc, tick pcrilcrilojc I{i, dyclis taip pat

pr ik larrso nrro apivictos. Esant cl ic lc lc i apivietai ' RL maZi, o csant

nr; r ) i t i - - < l i t lc ' j ; r .

. lau kaltrcjomc, kaip matuojamas Tmtlgaus rcgcjimo aStntmas' Sic

rnrtavimai yra paprasti, palogrls oftalmologijojc, taiiau j ic nira tiksli ls.

I i t r lnptr i i i r lc .s lys inrc, ka ip t iks l i i t t r ura( t t0 j i t tn i l sk i r i l rnro j i gcb;r .

2.24 pav. Cardelirl pavyzdiitia - s t a i i aka r r r pe g . - r r de le ( va i z t l as ek rane ) i b - i v r csos sk . r i s i i o pas i sk i r s t ymrs xaiy le; c - s inrrs ines gardel is iv iesos skais i io J-rasisk i rstyrnas x a iy je

.Smtr l l i ios c lc ta lcs, kur i : rs gal i p i rs tcbi ' t i Zmogus, c l rarzrkte, r izuoi ; r

rcgej imo aJtnrmq ar jo sk i r iamqjq gcbq. Nor in{ k ickybi ika i ivcr t in t i

rcge.iimo ait mm4, papra.st a i narrdojanx rs iva irios g:r rclc:li:s. k tr riosc ivicsosskais i io pasisk i rs tymas crc lvc. jc gal i l l t i l i iv i r i r r rs .

Naudojamos stadiakampcs (kai Svics<ls skaisc io pasisk i rs lymirs

s la lmcna gardclcs juoslom,s krypt imi yra st i rd i ; rkarnpi ,s) , s inrrs in i 's ; r r l r : r

kosint ts in is g i r r t lc l ts (k ; r i Sv ic :sos sk i t is t - : io p; rs ish i rs lyr r r ; rs l i r pr r i i : r krvp '

t im i y ra s i n t r s i n i s l r kos in r t s i n i s ) i r t . l . ( i . r . 2 .?4 ; tav . ) .

I(ickvicnli gardclc apibfldin;rma rlaTniu (artxr pcritxlrr '1,

t y. Zingrrrio

t i r q r g r c t i r n r ; p : r s i ka r l o i ; r nc ' i r ; ga r r l c l i ' s l i n i i r r t l v t l 2 i r r ) i r ; r n rp l i l r r< l c

( t t - I r ) l r r lxr koutras l r r r ' ; i ' i l / , - " rn; rks i r l : ra l i . t l , , r r r in i l rur l i l i l rk l r r i r rcs

aplvicta. I,,, apivictq galima vcrtinli kaip firninc. I)alnis apskaii iuojirnras

t ; r ip :

r , , * l n l 1 .

o kor t l ras las -

't = l t

- 1"

I, r 1,,

. l i s k i n ta nuo I ( ka i I o= 0 . l . y . ha i n t r ; t l on in i ' s ap i v i c tos ) i k i ( )

(k i r i garu lc lcs ampl i tuc lc lyg i nrr l i r r i , l .y . I t = 1, , ) . Ztnogaus gcbc ' i in t r rs

pastc ix i t i gardclg pr ik lauso l ick nuojos d i0rr io . l ick nuo. io,s konl rasto

I 'apr int ; r i ekspcr imcnlu nusta loml . k l ip pr ik l i t t rso sk:nkst i l tc gar t le : lcs

kt rnt rasto rc ik imc r rut l . i t ' ls crc lv in io t l ; rZnio, l .Y. c , , =. [ ( r r ) . I )a ln i ; r r rs i ; t i

) -2. t pav. Can11l in i tq

M a 2 e s n i q R L , k u r i u o s e Y r anesk i r i am i va i zda i (Pa rodY t i

s k i r i a n r i

t,lsteliq sig,nalq suntavimas maiesniuosc Rl

sk i r l i nq i s t i r r r t t l a i , a t saka i s k i r i as i . Ta ig i anks i i au

pave i ks l o ka i r € i e i r c l e i i n i i e ) s t t ma2esn ia i s RL j au

2.5.3 Recepcinis laukas ir skiriamoii geba

s r ; r i i l t . i k I i r t t s ( ) l . t lY l ] c l r r t l s t i r t y l i t r a l t t l < l j i r n r t l s s i n t l s i ncs ga l . t | c l i ' s ' ncs . l : l s

r,t lrrnl /tuotrtts nt"r" ttt lytlt i rySkio pasiskintYrnq lkranc,'|e]1t:,:::t""t '

strri ' i i lkam1rc gartlcl i, '^q'-it""ft" ir laltt ls jrrostos Zmogtrs pastebi ryikit;

(v , , t ; r ' i r r * rs . kr r r ic srs i ie- sr r k .nt rasto.st ipr in imo cfcktu (apie ta i

k : r l t r ts i r .e v t . l i : r r r ) r ) i . i ' i ( ) g l rcrc lc j is g l l i p : rs tc l rc t i v t l iar r ncgtr ( i t ros

!r'yt ltvittrtts. ktrric m:r7'l i priklatrso utrtr gitrt lclcs tl irT'nio'

Ntrrnrirl i lm st.t ' 'crt ' i tt i t\rnkcija c,= f(y) turi nrinimu-i -1:i::

r r r r rks i r r r ; r l i r r i i i r t t l r r ts ' kr r i g : r rc lc lc sr t ( l l t ro 3J c ik la i v icnam re 8 ' lmo1o

k;rttt1'ro l;r ipsnirri (arba trrimpiau - iJ ciklai 'Aaipsniui) ' ' lhigi Znlogtts

l l i rs tc l . inurTiausi t rkontrasto j r rostas.kaiv icnamcregimoj t rkampola ips-rrvit' vra 3--J lanrsicls arba Svlsios juostcls' MliJi'simaltrs daznis' kur! 2mo-

, l l r rsc: r l i t l ; r r l r l rs(c lx ' r ics i tn tc l ic lc l ianrkt l r r t r l rs t t t i ,s ick iaT0-8()c ik l t1 ,4aips-ruirri \ iaikysti. j,-: skiriam,rj i gcba cliclc\ja (iki 20 mctr.1). scnstant regcjirno

:ritnttnrts trlogeja' t" ' l ' t ioi iSsctint sklcrozi blogina skiriam{q gcb4'

l r .^r ta is (susi ja t r r r inr , r , i r , , *u, s t rcs ' i ) sk i r iamoj i geba pablogcja la i -

k i . : r i ' i i r ' . a i ln tnr i l ' I lc i t lT i .ncsIr lor t r t t p l ly l ' . i r r t i iv : r i l i r1 Syvr- ln t l re [T '

sk i l i i r r t r t r i i gcba lat l i r i panai i i Znlogar ts l i l t i t r log iat r ncgtr Znxrgt ts

rnrrto attk(ttrs crtlvinirrs da7'nius' bct gcriau pastebi Zemus daz-nius' ' lhi '

rn i r tvr . sus i jc su tuo, kacl kate patanuvje mato ger iau negu zmogt ls '

I is ; rn l l ra7ai apSvicta i ' crc lv in is s ignalo sumavimas tur i b [ t i < l idc l is '

Ilallndi,io skiriamoji gcba visicrm dazniams yra blogesnc ncgu 7'mogatn'

{ '- ' ,1rr,,/ i t. / ' ,utr,;(irrA'itt ' lxttt i ' iktnti ' kttt l i l skotoltirt i l t rele'i irtttt ttvttt

rt ' .qlltttttt a\rrt lrtu's )"uiu' ' kottit luzdeles ):ro relos lteifeilrt je' o

1,, 'r, l i 'r,,r,,, .r,un'qlinit l Ittsteli4 Il[ ' t 'ru dtdelr'

lvrttrurtku.l{( 'gp5 s'i-stcllxrjc rl 'ksta tl iskrcti vit iztltr t in}i lairrcic irnli i l i ' '

\ ' : r iz t l : rs su5krrst ( )n ' r ; rs ia tsk i ras t la l is ' r tsk inrs p lo lc l ius t i i " S i t i | -c1 i '

t i c r rg t i ) . k t ] r i c s r l l a l ] l p i r s r rg i rngL in i t l l i t s t c ' l i r l l i I . , , T r r l i a t rma l t I ( ) j amaS l r |

p l , r t c l i r l s t r t t r i t t c ^ p i u i t t o ' g u t ' g t i n " t l 4 s l c l c s s i g n a l o d y d i s g a l i l c m t t

s t t v r r k i ; r t t l ; 1 i i r l l r l t l l c l i r l r y i k i . V r i z t | . 1 r I i s k r c l i l t im i r s p r i | l l r t l s ( ) n t | ( )

lrpivictos dytll.io - ktttl clitlcsni apivicta' ttto maTcsui's matavimo pkrtclitl

. l1 , t1 is 'snrr r lkcst rcv l r izc l r lmt lza ika,grr l t l t t t r t r lmas,kar tu( i t lesn|sdiskrc i iq, r l , ' k t t t ' \ l t i ( i s r

' l l l 1 l t : - ' I ' i d i r r s i ' ' l i l l c l i n i ' i r t : q t j imo

Kr1 l i k pavyzdZ i ; r i s parod t t r tc . k ; r t l

t ikro t jnklaincs plotcl i i ' r gal i paclct i

< l i n g 4 s i g n a l 4 . D a b a r i i k t a t t s i m l

p n n ; r g r i n c s i n t c s t n t t l k i n r t ( 7 r . v ; t t t

I I a t c r r t , 1 9 9 2 a ; b ; i 9 ( ) i i r ; b ) .

Apsir ibosimc atveju, kai st inlulai i r

t r i k d Z i a i n u s a k o m i s a v o g l l i o s

spck ln r . S i t ro a lvc . i r ' r s t i rnLr las i r t r i k -

c l Z i a i a p r a S o m i k a i p h a r n r o n i n i q

ivairaus crdvinio daZnio / l i rnkci lq

sunra . S lq harmon in iq s igna lq : rm-

pl i tudT-iq kvadratai ir trr tsako gal ios

spck t r l . L i t c ra t i r ro je nngr inc . j ; rn t ; r

tokia signalo pirminio apdoro.i inrcr

schcuta . S ios schcnros ka i r i je p l r ro -

d y t i b l o k a i , k u r v Y k s t a s i g n a l q

l r r r rs f r l rn rnc i ja , .< i Sa l ia t l c i inc ic pn-

2 y n r i t o s j g l t l i c k n r l r o s t r r t t t s [ o r -

macijos ir ntrrodyta, kaip inrinrosjq pcrdavimo funkci jos.

Thrkinre, signalo gal ios sPcklras

yra S(f), tuomct po Sviesinis cncr-

g i jos t rans formac i jos rcccp tor i r t . i c

i t jc;r l iu rtvcfrt gartsintc J,, ( /) sign;r| l1:

r ccc l ) l ( ) f l t l ; l t s ; t k l l

i isk i r t i i i t r ikd i i r l

s t r n r i r v i r t t ; t s l S l ; t t t t

( , , p r n r a t y t r " ) t t ; t t t -

IJ

K e t t i k I i s

f{)lorccclt orlus

Q r - t r i l r i z i a i.rJ

l Lcccp t o r ia t t s

s i g n a l a s

INcrr ro r r i r r io p^

I ink lo f i l l rac i ja

Kar ra f

l

s iR l ra f as SP, P" + ' \ ' 1 t^

r,:l:i;l:1, ^'

I ,Kana lo s igna lo

r ibo j imas

l[aksi nrcli

ktnalo.sigrmlo

reilcinri K

2.25 par'. Signalo Pirminioapdoroiimo schema

. \0 (2 5 1 .1.\t, (fi trt,(f)

Knip nratvr i . pr ic i io s i -u l tn l t ' t Pr idcdi r r r r i N/ , t r ikd l i r r i i ) ; r t r i r r t l i ruecl i t r

rcccptor i r l r , = (51, , + Nr l s ignal ; t i sr r t ; r r r r t ikr r rs rz , svor t r is s t r t t tur t ; ; t t t t i i r

S iq s ignalq Z suma sudaro bcncl r ;1 kanalo ic i rnro s ignal r l 1 y 7- .2a,r ,

I {cccplor i r ; n skaid ius ( f . y . I {1. dyt l is) i r a , svor i ; r i , sr r kr r r i ; r is s i r t t r i r t r j ; rn t i

111 signalai, nus:rko lrcuronini<.r t irrkftr pcrtl:rvinro firnkcii4 7r,,. ' lhigi sr.rrrrrnrs

r cccp to r i q s i gna las f i l t r uo j t r n r : r s i r po l i l t r ac i j os ga r . rnan rc s i gn ; r l ; 1 :

l ) , , (s l ) t , + N, , ) . l r r ic i io s ignalo v ' i l pr idcc lanr i ncrr rorr in i k ; rn l r lq vc ik ianlys N.

l r i k r ' l i r i p l t ( n ; r l : r : , i ; r r t l t ; t l t r t . I , '

+ N,,(l) t,,,(l)

I

+ N i l )

I

( 2 . 5 . 2 ) t l t )

1 : , ,t ( . r ( t l t n

l ' , ( [ ) =. \ , , ( l ) 1 t , , ( l )

l ' i r t t t : ts ru,n, r , . l " i rncJc l l i t

t r i kdZ iq . V ; t d i r ras i , s i gna l t

p; rskai i i t to t i ta i1. r :

, ( f ) =

inl 'orntaci los

N,,(fln,,(.fl+ N,(flkickis, pcrduodamas 1

r l r t rs spcktr4, o c lu k i t i

ud l i q s ; rn tYk i ga l i n ta

tn

(2's ' 't 1

kana lo !c1 in rq , S iuo

sr r ras t i v ; r r i l c i t t io

l v g t j ( ( i c l f ; r r r t l : r s ,

i ;11 . 1 , , , . 1 ,1 , I r t .

Kai l t T inontz t ,

l t vc ju h t ts t t rks :a ^ , , -

11 = l lo,q,, I I + 0- (J)ldJ,,Jf

i ' i l .f - dlTniq intcrvalas, kuriantc skaii iut'r jamas perdutldantos informaci.los

k ick is . ' l l ig i i ra ig v is ls rc ikSnrcs, Saunamc

t - s. . ( f in, , ( f ) IR = ! Ioe I t + ----J-:-- . - ld[

' ) . r o" l ' N r , ( f lp, , (n+ N,( f l ) " '

. l c r g r r t l ; r l r ; r r . n t r r i ' t r r r i l c r r l i r k s i r u i z r t 0 t i i i ; 1 i i r a i i k ; 1 , ; r k i v a i z c l t r . k i l d

s | rcnc l in io nc l tus - san tyk is bus tu0 d i t l csn is , k t lo d idcsn is bus s igna las .

' l i i i l r l r c : r l i t r sc s is tc r r tose l l c rc luo t la tno s igna lo gn l ingumas ncga l i b t t i

l r cg l l in is . I ) : rPras ta i y r i l t ln t l i k r t1 r i t ro l in rq . . s ign i l lo a rnp l i tud i ncga l i

virSvti t lm t ikros r ihos, pavyzdZiLri , K reikSncs' ' l?r igi

k . : = Ip , ( . f i , t . f = 1 . . IP , ( l )+ N, , ( .1 )+ N, ( . | ) ld f ( ] . . s . . r ).tr Jl

Vrr t l i r r : rs i , t r r r in rc , s ; l l ye in io cks l rcnruu t t ' r P ; t i c ik t rs t rTc l : rv in j - rc ik i l r sur : rs l i

tokrl tr :rnslornt;rci l ;1 7-r, , , kact /( funkcklnalas bt l tq ntaksinutlus, cs;trt t stt t tr ini tr

s ig ,n ; r lo rc ik in rc i , l yg i ; r i K2 . Ka ip i inomi r , i i uo ; r tve j t t tu r in tc i csko t i 1 l '

I u n k c i ( ) n i l l r ) c k s l r c n t t t t t t o :

di i r 1" - Iunkci la , cst rnt i po in tcgr i r lo 2orrk l t r , ( ) / , , , - l rurkcr ; , ,s

I clais't ir.. atZvilgiu. Karlangi hrrrkcion;rlas ncprikl:rrrs,' rrtro 7,1 ,lygt ics r rdrys lv ! .us nul ju i .

' [a i r i i g ; r lu t i r r ; r i lur in tc tok i r l lvg l j :

( p , ) r . z =

l ' r t ' =

dt : l " ( I . ! r , , , l t ' , , t

- , 0 f . l . . r . { , }UI),

Ncsunkr t js i l ik in t i , k ; r r l 1 '2 . .5. .5; yra 7r , , ; r t i .v i lg i r r kv; r r i r ; r t r r r< i lygt is . kr r r i ;1i5spre nd9 gausir:tc

K;rdnngi nLrig, inl l la p,, l i rnkci ja ncluri prasrrrcs, lur irrrc t ik vic:y1;1 slrrt :nt l i rr l

. . . l ' ^- N , . ( 2 N t , f . s / , ) + ( N : S i , - A N , , N , , \ r , ) " '

2N r,(N t, | :; t, .)

Ntr r in t gar r t i ga lu l in j sprcnr l iu r ;1 , rc ik i ; r r r r rs t ; r l y t i , t I : r rx ' , r ; r r rz t r r i ; r r r l i i k l r rrc ik i r r rg , k r r r i4 h r r t r ; g l l i ru ; t .q ; r r r t i i i p ; rp i [ lonros s ;1 ly ros . I ( ; r ip r r r l r t y l r , i ri i ra i i k : r gar ra sudc t ingn. ' lh i iau nr r . rsq t i ks l ; rs p ; l [ ) r ; rs i l csn is . rc ik i ; r p ; r ro r lv r i ,ka ip kc i i ias i ' ' l t curor t in i t - r l ' i l t r r r 7 r , , savy l res Pr rk l i r r rsorn ; r i r r r ro s i11r r ; r lo r rt r i k t l T i q s : r n t y k i o ( l i k s l i 7 r , , P r i k l : r r r s o r n y l r i . n r r u t r s t l ; r l r ; r r r r e r r r I i 1 . l , n n t i n s i r r r r .k r t t l t t c u r o r r i r r i s l i n k l n s r r r r s : r k o k ; u l r l t r / t / . c l v t i i i r s v o r i r r s , s r r k r r r r ; u ss lu l lu r ) . i iu t r i rcccPto l i l , ; s ig r r ; r l i r i .

i ' rr inrekirnc: 1t= - 1/,7. Nallr incsinrc: rr lvc:. j j , klr i N,, i t ly, vr.;r l rrr l t ;rs lr i lk i .

r r ras , t . Y . N, ,= c , ( f ) = c t tns l i r N<- ' , ,< ' : ( .1 ) = cons t , l l c to , l i r rk in rc ,

/ t " ' N , i r 4 , t t N ; r y I . . . ' n r , r i j . ( ) \ z r

t . y . kan ; r14 vc ik i ln tys N. t r i kd i ia i n - t i . i . D td i . i :n ts i ;1 1 l ; rk . l1 t l ; r ro rcccp l r r r iu

l r i kdZ ia j Nr , . I )anrcg , ins in rc p i r ro i l y t i , k ; r r l 1 , , , rc ik i rnc lu r i rn ; rks i r r r r r r r l l nc l , r l r

t o k i o . / r l a Z r r i o , k r r r N , , = . 5 ' , . A l s r i v c l g u s j r r c l _ v g y l 1 9 , r r c s u r r k r r j s i l i k i r r t i , k ; r r l

t l i t r r t t l y la ruc ta ikc g ; r l i rn ; r l ln rcs l i r r (2 . .5 . f r1 i i r ; r i i kos l r i r . r r r ;1 r r r r r l , k r r r l ; r r rg r

l - , Y ( 2 , T , + . \ ) , ) l < < : ( t r N / , N , , f / , ) r , r . n t s i / v c l . r g j i i ; r s r r t l v l r v l , c s . J l ; r r r r r r r r r e; rpy l i ks lg 1 r , , i i r ' ; r i i k r l :

I,al i r

'l; n t l sak ( r . s i gn ; r l t r Ii r t r i k d 2 i q i t n r P l

s ,,(flp,,(fl

I't"t -Lr

S t,l l)t,,, l l) 1N rL')t\Jfl- NJn:

,,U)p,,(J)* N,(l)l l,f' lnTt r t la t rg ik l i s . Nor in t

s l i T i t t r r t t l I l : t t l c r i t r

1 ' , , l i v c s l l t t t

l ; r i ; r n l r ; r s r r

( ) \ 6 )

i ' i l L k

r t 7 t l i t v t t t i o

I ' r r r t t i t t a s .

l l =

t-+ /.[s

. r r l k ; t s t t c T

s p r c t r r l i t t l ,

l ( X r l ) :

ril

r r 9

1 , 1I j /os, . l / +

Jl I L

p(J)n n(.il + t

i r r r ,n r ls I ; tg r

r c i k i r t i i s l r t

(t I

l { . r s k i r r r c ' k ( ) k l ( } l l l s

l ; r r r r r c i k c t r l i i s l ' 1 9 s t i

r1 : t , ) r t lq t i 1 1 ; r i . k : r r "1 r 'N

( L tN t ,N , S r , ) t / J

I ' t , ; ; - , \ ' ) ( 1 5 l { )

1 \ I ' \ , 1 l t

" l l

t l ; r2 t t io vc r lCn ls csn l l l , l i r i l i i k i r (? 5 '3 ) y r i r l l l i l ks i lna l i '

tokir l tygt l : '21', , l r t != (/ [) i {crcrrci jrrojal i t /"" rcikl ir

i , : l = ( l i l . , l ,Y , i t . ' . l = ( ) V ; r . l i t t : rs i ' i i t t \ ' : r l r ' c l t t { i t l l \ i l l l c

, r r . \ ' , N r , (N1 ,i - . S t , )- ( , i r , V , N , , 5 , , ) l n ' { ) '

J 1 r r , \ ' , . N , S 'l t ' '

g. : r t l l : t s rczu l l l t t : t s : k t t l s t i t t t r t lo

git l i t )s sl)cktras ynr t l idcsnis tr7-

t r i k d Z i t l ' 1 o s l r l p t l t i l t t ; r s t u r ' s

' - ncdaug l takos s t in r t r lo i i skv-

r in tu i , nes k i r r t t t s l t r l t t tn t t t t t r

tnkdT i i r i Ka i t r i kdT i r l g : t l i t r s

: l .cktr; ls vrrt . l i . lcstt is lrukitr l . l t t

r l : rT r i tq s r i tqc uZ s t imt l l ' ' sPsk-

l11 . 5 lop i l l t i I r i k t lT i r rs n ; t t t rJ tng ; r '

2-5.4. Dinaminiq trikdiiq itaka regcjirno ailrumui

ir kaip nervq sislema kovoja su jais

Iki Siol nagrincjomc. kaip rcgos sistcma kovo.jrr str st;rt iuiais trikclZiais.' l i rc iau

rcgos s is tcmai lcnka susidt t r l i su k in(ani ia is la iko a lZv i lg iu

t r ikc lZ ia is . Pr is imink imc lapr ; ic ic l i r l mirg, t r l i r rv i r l :1 nr i . (kc. v i tnc lc t rs -

cZcrc, Zolcs - picvojc. kai stcngiarncs Zolc.ic pirnr;rtyli oll jckti l. Pilvyz-dZiu i . gryb4 ar koki pamcslq daik t4. Pagal ia t r i r ncrvt ; s is lcntos

clcmcnta i , rcccptor i i r i , ncuronai nu() la t gc)ncnt( ) ja c lc :k l r in ius s ignal r rs .

imprr lsr rs . kr r r ic ncsrrs i jc sr r pr .oks im;r l in io s l imrrk ' vc ik i rnrr . . i ic t r ik t lZ i l r i

gali lrukdyti matyli, bloginti nrhsq rcgcjinto ;rStl 'rrlt 'r i l . Ar kovoia ncrvt;

sistema su Siais Zalingais povcikiais. o jcigrr kovoia. l ir i kaip .i i tai t laro'i

I r o rmn l i a i l i c k s ta t i n i l r i c r c l v i n i n i , l i c k l i r i k i n i r r i t l i r r ; r r r r i u i r r i t r i k t l l i ; r i

yra v icno( l i . St r abicm t r ikdZi ; r is g: t l inr ; l kovt l l i s t tnr t to j i t r l I j t to5 ;111r ' ,

tam tikramc tinklaines plotclyje, arba laiko intcrvalc. 1?rigi jcigtr rcgo.s

s is lcnta kovo. i ; r sr r r l in ; rmin ia is t r ikr lZ i : r is , l r r r i l r t r t i i r s i l in ; r l r1 s t t r t t ; tv i tn : ts

laiko atZvilgirr. Sio sumavimo pr:rsrnc bfitr; tokilr: jdgll-..s-c-n-sorinc.s

s is lcmos. ia j inq nt r t . l l : t t vc ik ia s t imt t l : rs . ta i jo vc ik inras ( runka i lg ;1

lh ikq, t r r , r tarpu t r ikdZia i daZni t i kc i i ias i . ' la ig i dc l s t lmavimo s ignalcrj iaka < l ic le ' . la grc ic l i ; r r r ncgrr t r ikr lT i r ; . V; rc l inasi . rcgos s is lcm;r l r r r i

r cg i s l r r r o l i s i gn : r l r r s t l i s k re r t ' i r r i s l ; r i ko n ro t t t t ' r r t : i i s ( p i r l vg i t l k i l t l t l , . k ; r i

ka lbamc apic s tat in i r rs t r ikc lZ i t rs i r c , rdvcs c l i .skrc l in imi l ) . Kas Zinom:r

apic tokias rcgos sistcmcl.s savybcs'/

lhrvo p i rs lc l^- l i r , k i r t l rcg inro. jo s l inr r rkr sk i r is i io s t tvoki t t t i ts p l ik l t t t r .so

nc tik nuo Sviesos stiprio 1 ir ntro jo tlyclTio (matmcntl), trct it ' nuo jtr

vcikimo trukmcs 'L

.lcigtr stirnulo dydis yra pastovtts. lai suvokiirmlts

stimulo rySkis priklauso nuo sandattgos / 'f. . lcigtr 5i slntlatrga paslovi,

t. y. tam tikrq laik4 rcgos sistcmos icjim4 vciki: i vicnoclo cly<l7io Svicsos

cncrgiia. tai stimtrlo sttvokiittnas rySkis bus vicnotl;rs .Si prikl;rtrsomylrc

Zinoma kaip Rlocho desnis: tK = I 'T

f ick I t iko, l iek Blocho ddsnis gal io ja t ik tam t ikrosc r i l rosc.

Sko lop in io r cgc i im( ) mc l t t I J l ocho t l csn i s g ; r l i o i ; r , j c i g r r 7 :1 . { t ( }ms

( i r . 2 .27 pav . ) . ' l a i i au

s r lmav i l no l : r i ko v i cnc ta . s n i r l l pas t t ' r v t l s -

skotopinio regcjimo mcttr j i .s clidc.snis. o fotopinio - ma2csnis (lazdclc's

jautrc .sncs negu kugel ia i t ick s ign;r lams. t ick t r ikdZiams). - l ; rc iat r

Sis

Ncs t r r r k r r l s i t i k i n t i ' k r t l i i l ygy t r c l cnk i n ; t t n i l ' ka i N , ' = 5 r ' t ' y ' 1 ) " t t l r l

l t r . rks i l t t ; l l i ;1 rc: ik i t t tc , cs i t t l t l t rk ic : t l rs . / . t l i r i r r i i rnts, k i r i s igrr i r l t l i r t r ik t lT i t l g l r l i t rs

r l . ek t l r t i ; r py t i k s l i l i l vg r r s " l c i g t r v i t l i n i a i t r c : t t r o t t i t l i o t i l r k l o t r i k t l Z i a i t r s k l t r t i t '

. , l i i t t t : t l i k s l i t t l r . t l r l r y ( k i s ' t r r i k i r l t a i r l l , , l . i l t r t l t r t a k s i m u n r o l l a d d t r . s . S t i n r u l a s

1 r ; r p r : r s l ; t t c s t i t l i t l e s t l i s r r 7 t r i k t l T i t r s - - 1 i s y r : r i l g csn i s ' i o p l o t l r s i r g ' i daZ r r i ; r r r s i ; r i

r ' l : t t l i r l t : s t t t s t r c g t r s r l t u l k i r s t l r i k : r i , t t t l r i t l s t I i t l t i s , k t t r i c i r s t l t I i t t r t t l . i k t | 7 - t t t s .

\ : r r l i r r ; r s i , s l i t t t t t l : t s l t t r c s t l ; t t t g i a t r Tc r l l q i q t l a i l l r r l n c tg r ' r l r i kdT - i a i i r ' ; r t v i r k i i i ; r i '

t r r k , l i i t l g l l i t ' s spck l r " s t t L ' k ' i t t l j q d : rT r r i g s r i l y i r ' v r i r t l i t l c s r r i s ncE t r s l l n t t r l o '

l : r i . k r r s P : t s : t k Y l ; t . 1 . ; r l i i k i n t l i t l v c i k s l c 1 2 2 ( r p a v ' ) ' l ) i t l i n l n t s l i n t t t l o

r r r l r r \ s v v r t t t t . l ( r f . , r r s l 1 ) ' l " l v t l i i " r i r 1 ' r t t t k t v t t r t i ' s l r r r i i r ' ; s r r s i k i r ' l i t l l t r l i l i k ; t s s i c l l k i l

1 t I t i i r t r l . ' l i r r l l i / , . , l i l l r t r r l l l t i l t t ; t l l t s t l i t T t t i s l ; t t t t l l i t v i s i t u k i l c s r r i s , t l l ' i l t r . l l { 1 ,r is rnaZcj i r . l ) ; tb; t r suPrr t t l t i t tu;s

J . ) 1 , p t r ' . R t ' < e p t n r i u n u . i i l l r u o t o . 5 ,

, i una l , t i r N . . t r i kd i i t ) g ) l i o s spek l r as

L" i ip , rd, in i r , 'deinto fur tkc i ia ' I san! l - ' , .

, , 1 . , , ; , ' 1 , , l { , r , / , r \ ' ' } ! r l t l / ) { ( r i . l

l : r ' n e g i t ; . n i c 20 o l o i r-c8 ) m,

l l i i g r ' l t : r r i l ' r t r ' P r r t t s r r L l c l l l n j r ' ; l

\--

2.27 Pav. Blocho dbsnts

Ka i re l e - - B l ocho desn i s t o t op in i o i r s ko top in i o r ege j imo me tu De i i ne j e pa rody tos

t r ys sekos s t imu lq , * " ' " ' " i ' uo t i um i ka i p v i enas s t imu las i r ku r i q suvok tamas

rv i k i s v i enodas .5L lmrn rs v i sq s t imu lq sekq p l o tas v i enodas

i r .2 .2( ,pav.) . S ic f 'ak l r r i s t rprantami ' kadangi lazc lc lcs yr i l ja t l t rcsni 's -

jos rcaguoj;r i mazo lntcnsyvrrmo Svicsos stimufrrq' Ui' t:U1t::U,,Tntykinis

st ipr t tnras yr i r t l idc l is ' S i t ro atvc j t ' rc ik ia i lgcsnio st tmi tv imo- la ikcr

(pr is i rn ink imc, kacl csant l ) logai r rp lv ic ta i I {L ' t ' y ' crdv in i sr i t is ' k t t r

\yksta sttmavimas, i^isiplciia),-kad sumaZctq trikdZiq ltaka' Fotopinio

rcg,c i imo mcl t t Svtcs( ' rs s ignalo st ipr is yra d ic lcsnis ' kr igc l ia i maziau

j : r r r ( r i rs . i r . t lc . l to g; r l i r r r i l t lk . . r is . k : rc l t r ikdT. i r ; (bcut v id in iu) i l i lk i l l r t ts

rn; t7.csna i r s t tmavimo la ikas t i r ip pat maZcsnis ' Kokic ncuronin ia i

proccsai lcmia lllocho clcsni? Pirmiausia sumavimt) proccsai' vykstantys

re cc1 ' , tor i t r , rsc i r pr ik lat tsanlys nt ro j t1 incr l i ik t ln l t l '

Yrlt bcrtt t lys argumcntai' pricStirratrjantys Siai hiptltcz'ci:

. I {cccptor iq rcakci jos grc- i t is yra r l idc l is ' . , : . i l t 'U: f :11] : : t

t " -

pakanl:arnas, kad sumavlm4 butq galima paal(kinti rcccptorit l lygiu'

. I ; .sant r r raZ:rm s. r i . r . r , s ignalo i t ipr i t r i i r maZicms reccptor i r l

t l1'rlZi;rnts. vr;t tt l ;t l ;t t ikinrylx.' k;tt l t;ts p;lts rcccl)t()ritrs pcr nrlr.oclytq

st t t t t l tv i t l to l i r ik i l ; r l lsor l l t tos kc l is iv icst ls kv i t t r t t ts-

. l, ir iko inlcgracija vyksta ir ttromcl' kai du Svicscls impulsai skirt ingais

Ia ik t l mr lmcnrais apiv icc ia sk i r t ingus Srct i l esandius receptor i t rs '

' I i t igi g;rl im;r tcigti ' kad rri ' signaltl stt.mavim4 laiko atTvilgirr atsakingi

r r c l i k r c c c p t o r i l r i ' l t t i r . k i t < l s n c t r r t l n i n i ' s s t r t l k t r r r o s . K t r r t a i r r y k s t a '

t l r t r t tcZi t ronr i t .

I ] l o c l r t l t l c s r r l r c r k i a s k i r t i l r t r o l J n l c t t - � s t t l c c r t , / c / < t o . k u r i L r o t v i r t i n a n t a ,

krr r i tnr r r rp i d idc l ro s t ipr io iv icsos b lvksni i r i sr tvoki i tn i i ry ik i ru negu i lgcsni

s l i l n r r l ; r i . l v l a 2 ( ) s t r , . r s l i n r r t l l t t t t s l r t l t l i r l g ; r s ; r t v i r k i i i ; r s c f c k l r r s - i l g c s n i

b lyksn ia i s r . tvok ia l r t i ry ik i ; r r r n t :g t l tn t t t t l . r i " l ; r i ' n ta tv l ' s l l s t '19 r i t l p rocc : ia rs

, . . : cc1 , t , , , i r r t rsc (kugc l i t t .1sc i t ' l : r z t l c lcsc) ' I ro t l y t r r ' k l t l k i rgc l iq rc ; tkc t l i r 1

Sv icsos i jung in rq i i p radZ i t l pa t l idc ja , o pasku i n r i rZ i ja ' a r tcdanta pr ic

s tac ionar ios , s tab i l ios vc r tes ' Dc l to t r t r rnp i s l imu l : r i ' l c rgu i t l tn rkn ic

ncv i r i i i l 1 ( )0 n ts , suvok ia t l i ry ik i : r r r r rcgu i lg i s t i r t t t r l ; r i '

Bcabc jo , la ik in is ,ka ip i rc rdv in is ,sUmi lv imasr t : i5k i i r ' kads t tv<rk ian tregimqjq ivykiq sck4 (tckmq) cg2istuoja proccstl cliskrctinimas' Visi

tnit n pilyeiai. kuric yr;l trumpcsni negu diskrctinimo laikas' ncstrvo-

kiami (vcl iau pamatysime, kaip gal ima ntrg:r lct i i i t r ikum:1) ' Sis r l is-

krctinimo vicnctas yra ribinis, minimalus Iaiko strvokimo vicnctas' Ar

e g 2 i s t u o j a t o k s v i c n c t a s ? J c i g u t a i p , t a i a r j i s y r a s t a b i l u s ' a r k c i i i a s ipi,,gnt ,aiygus (prisiminkimc, katl crtivinis rliskrctinimas priklatt'so ntto

apSvicros);l Atsakymus i iiuos klausimus tlar rcikiir rasti'

Manoma. kacl toks laiko cliskrctinimas ryksta ir jis, kaip ir crdvcs

rliskrctinimils. priklauso ntto apsvictos'lai yrlr tcisinga, jcigrr pnlyg,insimc

s u m a v i m o l a i k u s e s a n t f o t t l p i n c i i r s k o t o p i n c i i r p S v i c t a i . J c i g i r k c l is t i lnu la ive ik iamt lsqpo jud iqs ls temasv ienoc l i sk re i io jo la ikov icnc tomstt t . mcs ncg,al imc i i1 suvohri alskirai , nustatyl i ' krrr is s l imul:rs vcikin

l r i rn i l rs i r k t r r i s : rn t t - i rs (s t tv r l k i i r l t l ; t s v ic t r l t s s t i t t t t t l l r s ' i ' r . 2 '71 p ; rv . ) Mt 's

gcbame atsk i r t i dv ic jq proccsr ' l tnrknrq: 50-12()ms l iks lumtr ' l )abar

i.r^nn*o. katl 5Ls uicnetas ncviri i ja -50 ms. ' l ;r i iatr lrtrtt l g,alima manyli '

k l r c l i k r v i c n c t < r r c i k S m c ' p r i k l l r t t s t l n t t t r s r t v t l k i t t r < r s : l l y g , t l , l t t r n i n i n r l r I i

. i . re iklrni nc rn.Zcsni ncrgtr 2() nrs (i i klatlsi inil n'grincsimc vcliarr)'

.Ic:i8rr mrlstl rcgq vcikia :r|.skiri l l lyksni;ri, l i t i csant t| iclcl izrr:r l l lyksnir;

dlrzniui ir trumpam cksponavimo l;riktri strvttkil l tnc nc i ltskirtrs lt lyksniLrs'

o vicn4 i lgc-sni Kvicsos ir.,.,pulr4. kurio ry5kis prikli l trso nu<l Irl"sanclarr-

g r l s . K c l i t r s s t i n r r t l r l s c k t r s . k t r r i t l s s t t v t l k i i t t r r t r s k l r i p v i c n i r s s t i m t r l a s .

vicnotlcr rySkio. p;trodytos 2'21 pitv'

Sanl ru,t&a. t?.cgi mt1it1 p roccstl tck nrcs sttvokimits rykst a d isk rcdia i '

absol i t r t i s t imulo t rukmi suvokiamit ta ip pat d iskre i ia i ' Min imalus

t l iskrc i io jo ln iko v icnctas yra st rs i jgs st l mi l l i i l t ts i i t suvokiama Proccso

l i r iko { ruknrc (nc rnazcsnc nc i 20 ms). Mcs st tv t lk i i tn lc s t inr t rhrs

llksu0tais l ir iko momcnlais. Ni'ra pritsntts ivcrtinti l :rbai grcitt l rcgir. l loitt

stimulo pokydiq, kadangi rick kitq Syvtrnq, t ick mi-rsq padit; rcakcijos

latcnt in is la ikas (kalbama apic mot t t r inu reakci f i l ) ncra labai mi tz ; ts '

l r zc lc lcs i sk r r top t t l rs rcg ' l lmrs)

( , 5

Krtn t rc t l i t t i s k l uu s i t r tL t s ' sr iA 'Atr i r t ' ' ; r r t r rgt r 's s t t l t i j t t t la t r t i

t ' t t izrltt l ttrt sittttrtt l t l t ' i i . l / icrttt t lu)ttI(ttttt 1is tttut<t ttk olt iekttt t loli. lpl

1t' i ,gr olryt,krtt jrrdt;l irrto sr('rI i. l ' r inkatnttt lturittktus. ;rttrrStr-s sttt rr,t irr

t.rsq ol)jefuq (o ne tik jo nwtornq dal11. Yra i irtctrrw. ka,l objektrt

.strt.rtkittttti h,diioi priklarrso ttttrt io prdiiirtro gt't'it\itt - loro rtltjtktu-:

jrtda g.eidutt. tuo jis atrodo siartreyti.s. -qi.y).?l/-s/(r.r .\tdlnv,tui jrtrltlitrto

kn'pilai ir sqll 'gi ikai i i tqstas i i i lgai plviio. Ar esaDtu n'Sio taryt Sirt

efekto ir luiko sut'okitno tl iskretitt irrto! Jcigp tai1t. tai koks'1

PLlnti!,in kit e p o u ilkin t t.

3 . F O T O P I N I O R E C f l l , t ' t O S A V Y B E S

Ka ip . i au m ind ta . l b top in i s r cgc i imas ga l imas t i k csan t gana < l i dc l c i

r rp iv ic ta i ( i . r 2 .1pav ) . s i r ro i l tvc j r r n) i t l ( ) l l lc kr rgc l i i t is . k t l r ic yur l ik

ccntrin6je tinklaines dalyje ([ovea). . l i yra 2" rcgimo.io kampo ir Cia

prakt iskai n i ra lazdel iq (2r . 2 . t . i pav.) . ' la i

labai ncdide lc t ink la incs

sr i r is . i kur i4 gal i r i lp t i t ik iSt icstos rankos nyk. id io nago vaizdas.

Prisiminli imc. kad vicnos akies matymo kampas yra I2O-150"' Nors

5i sr i t is maza, murns j i yra labai svarb i : skai tomc prakt iskai t ik s ia

tinklaines claljmj, o kai teksto vaizdas yra ui. fovea tibt1, skaityti tampa

labai sunktt.

Kadangi krJgeliai funkcionuoja ciienos mctu, kai apsvic:timo spektre

lyrauja ilgesncs Svicsos bangos negu patamsyje. nat|lraltr, kad fotopinio

regdjimo spektrinio jautrumo kreives skiria.si nuo skotopinio. Fotopinio

regejimo maksimalus jautrls, arba minimaltts absoliuttrsis slcnkstLs, yra

5-5-5 nm bangos ilgio monochromatinci ivicsai (i 'r ' 212pav')'

Kita laba'i svarbi lbtopinio regcjirno ypatYbe strsijtrsi 'str spalvinitr

rcgcj imu, J" ik csant fOtopin iam ap5vic l imui , gal ime gcrdt is objckt t l

spa l vom is . pa tamsy . i c pasau l i s m t lms a t roc lo p i l kas ' Spa l va y ra

psichologinis, bct ne l'izrhinis otrjeklo poirymis. (iirmtojc nira spalvq -

jos atsirancia tik suvokimo dcka. Pavy'tdl ' i tt i , Zmogrrs, kalc, pclcda' bitc

tq pat i pasaul i matc l v isa i sk i r t ingai nuspalv int i l ' Nctg i Zmogtr 's ' t t r r in t is

nr . r rmahp spalv in i rege; j im4. arba c i ichrc lmalas i r mrtnochr t lmalas Io

pat ics pasar , r l io spalvas st tv t lk ia k i ta ip.- Kyla k lausimas, kas lcmia mf isq spalv in i rcgcj imr l , kodcl patamsyjc

ncmatomc spalq. I pastarq. i i k la t rs i rn4 c laZniat rs i : r a tsak( . }nr : t ' k i rc l p ; r -

t a m s y j e f u n k c i o n u o j a t i k v i e n o t i p o r c c c p | ' t l r i a i , t o d c l i r n c m a t o m e

spalvtl. Atsakvmas tcisingas. bet ncpaalikina prielastics, kodel gamta

nesugcbcjo sutcikti grvrinanr toki regcjim4, kad ir patamsyjc j ie galetq

matyti spalvas, Ncrrint i tai atsakyti, rcikia apzvclgti, kokic fiz-ikiniai ir

f iz io login ia i proccsai lcmia spalvt l suv<lk im4'

Bc 1o, spalw; srvokimas ZmogaLrs gyvcnimc ttrri la6ai tliclclc rcikimg.

krrri vis kinta besiplcrojant civil izacijai. Spah'r; srrvokimo rcikSmc mltsrt

g,"vcnimc v is d ic lc ja. lh i l i t rd i ia ( i ]k ta i . kat l Ttnogl r t rs kal lx l ic t ik pasta-

s [ ) ; t l v ( ) s r c i k i r nc i r g i sUvok t ; r nc l i r i p scn i r r i (A lg i r r o l i l i ko t i t r p i r t ) .

I :g ipt ic i ' i r r . gra ik t t . r t tn l in t l mcnc ( la ip pat . i ; lponq. k int f indq) spalvos

rr . ik i l r t ' l r t tvo t rc t l i t lc l i ' . VVr lvo t ik r ry ik ios. tamsios ' r i l t ld( )nOs Spi t lv t t

s4vokos. I)abartinc spalvtl v;i ivorykSli. atsiraclo mtrstl sqmoncjc palyginti

visai ncscniai. -l-ai

ncreiskia, kad spalvinis rcgcjimas mtllr ls buvo

nt'r 'cikrrl int;ts. t it 'sit lg inlir lrnncii:r ;rpic olricktrl sp:rlv;1 l 'rttvo nattt lt l . inma

ki t icnrs. s i ; t r t tcst t ic tns, l iks lat r rs . I ' lvyzt l i i t l i . yr i t t l r tomct t ; . kat l l l i tc 's

spalv in is rcgcj i rnas yra l t t r t ingcsnis i icgu Zmogaus - b i tc gal i sk i r t i

s1.r;rlv:rs. krrrirt Tttttutrs ncskiria - jtx jam atro(lo vienodos. Bitei spalvinis

r i . r l , " . j i r r r i rs r t ' ik l r l i r r t ; rs l r r rg, : r l r r , g i ' l i r t spr lvr r r t rs sk i r l i . I tc l j1 i v is i ika i

r lcrc ik i i l sp i r lvr l tcrmin i jos. i r v i r rgt r l t r g i t l in t i t inckct i lp ic cnrocional t l

sp; r lvu povcik i b i tc i .

3.-1. Spalvq regeiimo teoriia

I. Niutonas (1612) bttvo pirmasis moksiininkas, suformulavgs hipotczE

r1 ' r ic sp;r lvr ; a ts i radim4. .T is pastcbc. io . k : rc l bal ta Svicsa. prac ius i pr( )

si;rrrri l plyii. i .\siskaiclo i atskiras skirt ingq sp:rlvr; - violctincs. mclynos,

Talios, gcltonos. oranZinis ir rattclonos - fvicsas, sudaranaias vaivorykitg.

I . Ni r r tono nu()m()nc. spalva yra sk i r t ingr l iv icsr l miSinys, toc lc l bal t4

spalvE gal ima gaul i sumai5 ius v isas vaivoryk i tcs spalvas. I . Ni t r tono

i t lc . ja sukclc lok j d idc l i pasipr ic i in im;1, kad 29 mctq moksl in inkas

.l()mctrl ncrlriso skclbti savo clarbo. Sis <larbas pasirtldc tik 1702 mctais.

l ' irgrinclincs jo itL,r.fas i l i trstrrrojr . i. l pav. partxlyta tl iagranra. kttri i l strclartr

vaclinamasis Niulono apskrit imas. Visas vaivrlrykStds spatvas I. Niutona.s

iSdcslc ratu: rauclona. oranTinc, gc l tona, la l ia , mi lyna, tarn.s ia i mclyna

( int l igo) i r v io lc t inc. Visas k i tas spalvas gal ima gatr t i iva i r iomisp ropo rc i . j o r r r i s s r rm ; r iS ius n t t r< l t l y { ; 1s ias ; rpsk r i t i n t c . . l c i g t r s t rma i i ys in i c( ls . kr r r ios yra prr ic i ingosc apskr i t imo d i r lysc. gausintc bal t4 spalv4, cr

jcigu i mii inj pridesime darrg raudonos Sviesos ir t ik Siek tick geltonos,

l l r rus imc r ; r r r tkrnai oran ' iJng spalv4 ( l r . 3 .1 pav.) .

Zinomas poe l;rs .1. (ictc, intcnsyviai tyrgs spalvt; strvokitn4, kr-it ikav<r

I . N i r r l onq sakydamas , kad spa l va ne r ; r f i z i k i n i s spa l v r ; r n iS inys :

parvzcl i . i r r i . l , ; r l la spalva vra daugiau ncgu dvic i t ; spalvt ; mi i inys, la i

r is i ik ; r i narr j ; rs pojh l is . Lr nc poj f i i ' i r1 nr i5 inys. Pracjo datrg mct t1. ko l

s i r ; r l r r r sr l r ,<rk imrr tvr imai parodc ' . kad ahLr Sic moksl in inkai huvo tc is [s .

De5ineje iriust*ora ,0","J't#;,J"l:.l|i: ,',i,.,,,i,,iil"1 r,o,,.,"rros) ir sirprros 6( ge l t onos ) i v i esq m iS inys suda ro rusva i o ran2 ing spa l vq , o i v i esq , ku r i os y rap r i e i i ngose apsk r i t i r no da l yse , m i i i n i a i suda ro ba l t q spa l vE

viena aiikrr - spalvr; suvokima.s yra srrsijcs srr ivic.sinio spindrrlilvrrntlfizincmis savybe mis. Mcs jau kalbejomc, kacl svicsa apilrr.lclinama josstipriu ir clektromagnetinio spinduliavimo bangos ilgiu. camtojc rctaiaptinkanra Svicsa, kuri4 lrutq galima apibilclinti tik vicnos bangos ilgiu.I) ; rugcl is Svicsos i : r l t in ir ; spindul iuoj i r c lckrrornagncr. inir ; bangrp mi i in i .Kiekvicnq mi5ini patogu i5rcikiri jos spektnt s(.L) (nrba attqtritutliniu,arln galios). iuieso.r spektras, tiksliau spektinis pasiskirstyntus, rtusako,

lr?f:y_-!:ylrtcltonntinis t,ango.t-algg1'rc.rr.r' ntiiini.ir kokia atnplirudiaftq gneigtja yra nlonochronntini4 bangt.l trtilinyje.

DaZnai pasi taikanCir l Svicsos Salt in iry,spcktrai paroclyr i 3.2pav.Vi.s icms gcrai z inornas .piv ict .s sal t in is - kai t in im. lc ' rput i - t t rr ispcktrq, paimctE A raidc. C raidc paiymcla krcivc nus^ko ci ienoslcmpos spcktr4, o [) , , , pafmita krcivc yra r l icnos iv icsos spcklra.s('zr. )Jwrul, Brnrrerqxlr, 1978: Wyszecki. Stilcs, 1982) Spal'os suv.oki'raspnklauso nrro Svicsos spcklnr. I3c{ ii priklausonrybc. yra lab:ri suclitinga.

3.2. Spalvq suvokimo tyrimq teorinis pagrindimas

I 'anagrinik imc, kokiomis idcjomis vadovirutasi pranuojant sp;r lvusuvokimo tyr imus. larkimc, mrrsq t inklaincjc yra t ik v icno t iporcccptor irrs, rcaarrojant is j 5vics4 f ' r l lopinio mir lymr mclrr . I (admonochromatiniq iv icsos ial t in iq spalva t l r lq skir t inga, rcccptor ir , ;

6()

s t a n ( h r l i n i e i i \ i c s o s i e l t i n i a i

- -=---:--:-\

baugos i lg is nnt

3.2 pav. Standartiniq iviesos ialtiniq spektras

/ r bsc i s i q a i y j e - i v i esos bangos i l g i s , o rd i na i i q a i y j e - Sv iesos ene rg i i a , A -

ka i t i n imo l empu tes spek t ras , C * d i enos 3v i esos l empos spek t ras , Du r - i a l t i n i o ,

im i t uo janc io d renos i v resq debesuo tq d i enq , spek t ras

; r t . saka i i i i uos iv icsos ia l t in i r rs t t r r i b f i t i l a ip pa l sk i r t ing i . I l cgos

sistcma gali skirti spalYas tft pagal rcccPtoritl rcalicija.s - jcigu .rcc'cptorirlrcakci ios i skir t ingtrs Sviesos 5alt in ius yra vicnodos, tai 5iq Svicsos

ial t in iry spalvos lm<tgui yra taip pat v icnodos. ' la igi rcccptor iat ls

iautntmas skir t ingq Svicsos bangq i lg io 5alt in iams tur i bi l t i skir t ingas.

Vrclinasi, rcccploriaus iiejimo signalq dydis priklauso nc tik nllo Svicsos

sliprio. bcl ir.nuo'mgqochrornatini.s,ly!qso,1-bang_os ilgio. Si khgclio

savyhc irpraSoma jr> spektrinio. lautrio funkcija.,l ' lhrkimc, khgclio

spcktrinio .iautrio funkcija parodyta 3.3 pav. (kairilc). I(iigclio rcakciia

i vie nodo stiprio, bet skirtingo bangos itgio l', ir tr, Sviesos poveiki yra

lvgi x(tr , ) i r r()-r) Malomc. kad rcccptor iatrs rcakci ja t ikrai pr ik larrsonrro Svicsos bangos i lg io. ' la i ' iarr kc. i i iant Svicsos ^ial t in io st ipr i t rs

ncsunku slrv icnodint i rcccptor iat ts rcakci jas, i r Sic dtr skir t ingo sl ipr io,

skrrt ingo trangos i lg io Svicso.s Sal l in iai bus larpusaryjc ncatskir iami(pavy-zdZiui, 3.3 pav. paroclytrr atvcju galima 2-3 kartus padidintrs )",

ia l l in io st ipr i ) . Thigi jc igu t in l i la incje turctumc t ik v ieno t ipo kr lgcl i t ts.

i , , ' , c i l c c n ( ) ' ' i p r i r ' ' ' s k i - - " - ' r h t r " ^ " " i l g i r ' : " i " s l 1 l ' n t "

)- r i.) I nnr L' ),r

3..7 pav. Kngelitl spektrinio iautrio funkciios

Absc i s i q a i y j e - bangos i l g i s nm, o r c l i na t i q a ; y i e - r ecep to r i aus a t sakas san t yk i n i a i s

v i ene ta , s

skir t ingos. Keidiant monochromatincs iv icsos st ipr i , gal ima pasickt i ,

kad visi Sviesos Saltiniai brltq vie nodai suvokiami. vadinasi, jcigu tin-

klaineje bltq tik vieno tipo kugeliai. monochlomaliniai vienodo stiprio

Sviesos Saltiniai skirtqsi tik skaisiiu. Jcigu tinlilaincjc bntq tik vicnas

reccptorius, Svicsos Saltinius galctumc apibficlinti tik vicnu paramctnr

- rySkitr. V,atlinasi, liuo atveju bet laQ tnonoc'hrornatinis iviesos vkeltq

pojutl gatima gauti apiv'ielus tinklainq tik vienos nlono(hrutntittis

lnngos ilgio $'iesu, Iinkanrui pasitinkus to lviesos Saltinto .V417. 'l'rrigi

musq suvokiama Svicsa taip pat apibtidinama tik visnu Iizikiniu dydZiu

- jos stipriu. .iiuo atveju sakomc, kad yra tnono(hratlalinis tt:;ary'ttlas,

o toks Zmogus yra rrtonocltrottnla'\.' lhiiau spalv4 paprastai apibrcZiamc nc vicntr paritmclnt, lru-l (rinri.s:

ry ik iu, spalvt-rs tonr.r i r so<lr iu (apic j t ros kalbisimc, vt l iau). I )c l t rr

musq tinklainijc turi brlti daugiau nci vicnas rcccptoritl, ktigcliq lipas.

I*rlbama apic kugclitrs, kadangi srrvtlkti spalvil galima tik csant foltrpinci

ap5victai.Panagrinik ime atvcj i , kai t inklaincjc yra du skir t ingo spcktr inio

jatrrrio krlgeliai (2r. 3.3 pav. deiini4j4 prrsg), kuric apsviesti skirtingtr

bangos ilgio ),, ir tr, monochromatinc Sviesa. K.ickvicnas monochro-

matinis ial t in is sukcl ia dvicjr l kugcl io t ipq rcakci jas, kur ias nttsako

kugcl i r l iscj imo signalo t lydi . in i : {x ' ( l - ' ) , xz(I ' ) } i r {x,(}"r) ' xr(}- t)} .

Kyla klausimas. ar gal ima. kaip i r pirmi;ru ni lgr inctu atvcj tr , ke ic i f lnt

t ik v icno iv icsos ial t in io st ipr i gatr l i k i to monochromatinio Svicsos

. . . . . l i n i r c l l ; t t i ' ? '

l t r l o m ; l t l t l ' r r .

i t ' . ' " ' t l r t t

o

: 1 5 0J

650. ! t t0

x-( I r i

sk i r t i ngo b ; rngos i l g i o mr tnoch rom l r t i n i a i i v i cs< l s Sa l t i n i ; t i s t r kc l t r l

v i cn r r t l l r s ; r l t i c j r l k t l gc l i r p r cakc i j as . S io t r l . t l l r v i n i t l s , : nd im ;1 p , l l ( ) [ i r l

i l i r rsr l rp l i gcomctr i ika i . ' lark imc.

t ly t lZ ia i {xr ( } "1) . x2( l r ) } i r {x t (7"2) ,

r , ( ) -2)) apibrcZia dv ic j t l ta5kt1 p lok i t t rmoic koordinatcs ( ' i . r ' 3 .4pav.) .

Slc in ika i apibrcZia du vck lor ius I i ( ) . ) i r I i (A) .p i rmiatr palc ik l4

k larrs im4 dabar galc t t rmc srr formuhrot i ta ip: ke ie iant t ik v icno st imulo

sripri, ar gaiima jj atit inliantlveklorirl (pavy-zdziui, E(ri l translormuoti

r r r ip . kad i is .suraptq su k i to s t imulo vcktor iumi (pavyzdziu i , E(1)) .

Kar langi kc isdami Svicsos Sal t in io s t ipr i kc i i iamc t ik vcktor iaus i lg i

arba mot iu l i , ta i a iSku. kad to ncgal ima padaryt i '

Kc i i iant t ik Svicsos st ipr i , vcktor ius E(4) n ickada ncl r t rs lygus

vcktcrriui Ii(Ar).l{ad gatrtumc vektoriq Ii(A,) arba E(A), rcikia sumuoti

mi ' i iar rs ia i c lu vcktor ius ' . Et , n2 ar t r l t . I i .u Er( i . r .3 .4 pav ' , b) ' Kadangi

k ickv icnl vcktor iq at i t inka Svicsos ia l t in i .s , gal ima tv i r t in t i , kad k ick-

vicn4 Svicsos. kuri4 atitinka vektorius E(1), pojltti galima gauti maiiant

c lv ic j t l Sal t in iq, kur iuos at i t inka vcktor ia i I ip D2 arba Ej , / i r ,5v ies4 '

Jcigu tinklaincjc yra tri jq skirt ingo spcktrinio jautrio tipq kr'rgeliai,

gal ima tv i r l in t i . kat l i i t ro atvc ju rc ik ia maisyt i l r i jq Sal t in i t l Sv icsos

srarr lus. kad gaut t rmc bct kur ios k i tos (v icsos poj t l t i '

r r ( l r )r r ( t r , )

Si;y i iv r rd;1 g; r l inra g; r r r t i k i t ; r ip . ' l i r rkrnrc, i i ankslo ncTinonrt : , k ick kr lgc l i r ll rpr r yr ; r t ink l r . ;c . ' l i r i i ; r r r t l ; r ronr ; r pr ic l . ; r ic l r r , k i rd k ickv icrr rs rcccJr l r r r ius

t ics iSkrr i sunruola l tsk iny ntonocl i ronrat in ig Svicsq ixrvc ik ius, kur ic pr ik l i ruso

l r r ro Svicsr . rs s t ipr io . l ; r rk inrc. jq yr i r i l . S ic kUgcl i ; r i ap iv icst i nrorrochror tur l i r rcSvicsa, kur ios bangos i lg is lygu.s , l - ' l i ronrct 111 i i t j inro s ignala i hus iygr is

{.r, (A), x, (),), .., x,,(A)1.L i isvai prs i rcnkamc nr iv icsos ia l t in iq. Kad rnonochronr l t in is iv iesos

sukcl tas poj i t is br . r tq toks pat , ka ip i r nr ia l t in iq iv icst rs srarr t r l nr i i in iosukcl t ; rs pojut is , abicnr ; r tvc ja is v is i k Igc l ia i turdtq b i l t i suZadint i v icnod;r i ,

l . y .

x , ( ) ) = a , x , ( ) , ) + r t , x , ( ) . r ) t . . . * u , , ,

x r ( A ) = a , x r ( 1 , ) + L t r x r ( A r ) + . . . + ( , , ,

x , , ( A ) = a , x , , ( A 1 ) + r t r x , , ( A 2 ) * . . . * r t , , ,

x, ( ),,,,)x, (4,,, )

x,, (),,, )',

r . . ( t r r ) r : ( l r ) rr(tr)

( . i i r u , , . . . , t t , , , yra monochrornat in i t l Sv icsos ia l t in iq s t ipr ia i .

Musrl uZdavinys - parinkti Svicsos ialt inirl inlcnsyvumr.rs (stipritrs) ir

nust ; r ty t i tok j rn in imalq. jq skai t ig nr iS iny le, k ; rc l butr ; tcnk inania i i lyg i iq

sisterrra. I-ygiiq skaidius lygus rcccptrrriq skaii iui, 1.y. t ' t, o nclinonrt;jL1

skai i ius k i \ , ( l - 1 , . . . , rn) lygrrs iv icsos Sal t in ig skai i i t r i . Kad lyg i ig s is tc t r r ; r

turctq v icn i r r lc l i sprcndi r r j , rc ik ia, kacl n = nt , l .y . rcccpt t l r iq skaid i t rs b i rs

lygus Svi9s<>s Saltinig skaii iui (birt ina sqlyga).

K o n I r o I i n i s k! q rr s i rtt u,r. Kokit ltult i ldorni rcikulavirttoi rlur

ttti lniti tt,nkittuttti, kud si.\tctnd tttritrl ienirttdi slntttdini? Kolctu .iir1

reika I uvitntl f zikini prasr rti ?

' l?rigi dabar galimc srr[ormultroti p;rg,rinrl initrs spirlvr; tyrimo rcika-

lav imus. Nuo Niutono la ikry i r t tvo a i iku. kat l mai i i rn t sk i r t ing i rs Svicsas

galima gauti ivairiq spatnl poiuli. Aiiku. kad skirtingi ivicsos miiiniai g,ali

srrkclt i vicnotl i l spalvtl pojhtj. I i klr(o kyla klausimirs, kick sp;rlrn1 rcikia.

kad jas mai(yclami g:rtrtumc krro dirlcsng jr; jv:rirovg (t:ri Iabiri sv;trtrit

lcksti lcjc, parcnkant irtrclinir; rl iDtrs, ;xrl igral' i jojc, lotogr:rl iJo.jc ir l. t.). I*rip

mat imc, i is k lausimirs t ( ) lyg,us k i tam - k ick t ink l l r in t ' ic yr ; r sk i r l ingt l

k i rgc l iq t ip tp. Dabar j : tu Z inomc, , k i r ip ic ikot i i r {s ; tkytno i i j k la t rs i r r r ;1 .

Reikia rmstatyti rtinirnultl skuiiitl .ilir.n.rs ktltittirl, l<ruir1 .h'ie.so.\ sreutu.\

rrurihtdatrti irniriorttis ltrt4xtrcijotrir !:duttutt( r,isq .t1rulv1 lxtjrk'it1 14urnt1.

|1.4 pav. Kugel iq suiadin imo vektor in is apraiyntas (a) , spalvq nai iyrnas ( l t ) '

( a ) ( ) r r l i na i i r l a i y j e a l i t l e t as p i rmo k [ r go l i ( ) i i i i imo s i gn . r l o dyd i s x t ( ] . ) , o abs< i s i t l

a i y j e - . - r n t r o kUge l i o iSe j imo s i gna lo dyd i s . I a i kas A , ku r i o koo rd rna t i s y ra

1x j i l , , ) . x r { r , ) ) a t i t i n ka monoch roma t i n i s t imu lq - 5 , ' t u r i n t j bangos i l q l } " " o t a ( kas

B . ku r i o ' koo rd i na tds { x , ( r r ) , x r ( ) " r ) ) , - r nonoch roma t i n , s t imu lq 52 , t u r i n t i bangos

i l q j 1 . . Vek to r i us E ( ) . , ) ap i b rd2 ia 5 r , o vek to r i us E ( ) , ) - S2

(b i 'S t ' imu to , s . . suku r i q vek to r i q f ( , i r ) ga l ima gau t i ma i i an t 5v i es4 k i t q dv i e l t l

i a l t i n i q , ku r i uns a t i t i n ka vek to r i a i E , E , a rba vek to r i a i E f .

72-a ,,/ .)

Ats;rkc i i i k l ; r t rsr rn i l , ga lCtumc i isprgst i i r p ; tp i lc lomr l ' l rc t prakt i ik ; t t

l l t l r i r i svarb i , l prot ' ' tcm4' 'V i ' i 'okon' 'c : "Zal ia" ' "mclyni r " ' " rat tc l t l r t i t " '

. .oran7inc" , ' ,g t l r t ' ' t 'o ' : i t t ' t ' spal"o ' lJct i i savo pat i r t ics 2 lnomgr ' kad

i i ry tcrmint l v i r r t t l j imls n i ra r iks lus: v icnam spalva at r< lc lys oranTin l ' t l

k i tas sakys, kat l la i g t i ion" i r t ' t ' C ' i indyt is s ia tcma bcprasmiSka'

k l r t l ; rngi nt ra bt rdo n i rsakyt i ' kas yra v ieros ar k i tos spalvos poi r r t is '

( i r r l inra t ik susi tar t i . t o t i , , * s t imrr l i rs vacl ins imc ' . rat ldonais" , "2nl ia is"

r r r . , r rcrynais. . . ncs ig i l in t rami I j11 st rkc l t r l p . j i rd i r l n iuansus.

.1..1. Kolorimctriia

l i t l l r l r . i r n c { r i | : t - t a i s p a l v r l n t a I a v i n l i t s . I i a i p t i r i t l a r t l m i t . ] I ) i r n r l r s i s .

rlidclitr tikslttnttt atlikqs kolorimc'trinir'rs bandymus' buvo jinoT::-llt*^t

I)7. Maksvclis -lo banclfmo schcma paroclyta 3'5 pav' ' l is ntrstati ' kad

l r i r r r is sk i r t i , tg t t i ' ' ' ' . " " l t 'chrotn l t t incs iv icsos i ; rh- i r l i : r is .*" t t t " t t - t l i l ' : : :

ditlcls suvclkiamq spalvr4 [vairovg: tam rcikia skirtingomis proPorcuomts

r r r : r i i y t i i i r t i : r l t i n i r l i v i csos s r l t t l t t s ' . - - - : . . r . , , , t . , , . , . i r i s Il } l t n t l y t r r t l t r r c t r t I i r i i r t r r i t s i sn l l t t t l t l v i t cg i r l r t l j t r I l t t t k t l s r i t i s . . ! . v t cn11

sr i t i ( ' l ' ) pro icktut l jama bct k t t r i t ls s l l l lvos Svicsa ' t l k i ta sr i t is (M)

apivicCiama tri jq spaivtl pastovios spalvos Svicsos Saltiniais' ' f ir iamasls

ruri parinkti tokitrs Sit; Snftit'itf stipritrs' kad abi sritys T ir M tarpusaryjc

niekuo nesiskirtq' Reikalaujama'

nius pa.sirinksimc (irtxlykitc t;t i). I)abar strsitarta kokrrimstriniitms mitl;t-

v imanrs nat tc lot i monocl i romal in i r ls Svicst ls Sal l in i t ls , k t r r i r l l langos i l -

g i a i l y g t r s T 0 0 ' t ) ' . 5 . 1 ( l , l i r . l 3 . 5 . t i n r n . I ) y d Z i i t i I t . ( i i r l } l r p i l l t r t I i n : i

ob jekto spalv4. J Siuos c lyc lT ius t lL ,G. t l ) gal ima z i t i rc t i ka ip i tasko

trimitejc erclvcjc koorclinatcs (i-t. 3.6pav.). . los vadinamos spalvio kcxlr-

dinatcmis, arba trispalviais kOclicicntais.\Srrsitarta. kokio spalvio koor-

6 inadiq objckta i vadinami rauclonais, la l ia is i r t . t . la i lc i l l . ia s tan-

tltrrt iztroti r laTrl. l irrminolbrr;. nittrclo.iamtl ' lY ckranq ganrybai. atrclinit;.

totografi jq ir t. t. spalvas. l ' ik rcikia atsiminti, kad 5ic matavimai

ncn,isako mlrsq spalvrl poj[airl, bct lciclTia strsitarti, kokiais tcnninais

. j t ros vadint i . Prakt isk i r i t l : rTt r i r i n i l t lc lo . i i t tnos v icnot lo skais i io nr( )n() -

chromatines Svicsos spalvio koorclinatis. .los nttstatomtls llanclymu, ktrritr

mclu ' l '

srit ls apivicdianra nxlnochromirtitrc victntlt los, ncpriklatrs:rniit ls

nul bangos ilgio cncrgijos Svicsa. spatvio koordinaris ;rymimos raidcmi.s

r ( ) ) .S (2 ) ' t , f i ) ' < t j r l r c i kSn rcs g ra f i i ka i pa ro t l y tos 3 ' 7pav S i c

kocl ic icr i t t r i , . r<kr , k0kionr is Proporc i . iorn is rc ik i ; r r r r l r iSyt i l r i i r l iv icst 's

Saltiniq srarttus, kad gautumc toki pati pojfit i , koki sr"rkclia vicnoclos

c :nc rg , i i osmonoch roma t ' i n i sSa l t i n i s ,ap5v i c i i an t i s ' l ' s r i t j '' l j rc i i ru . ' k : rsr l icn i : r rnc gyvcni rnc i rp ibf i r l in i r t r t ob ickt r l sp; t lv ; ts t rc-

p i l t0gu nauckr t is t r imis skai i ia is . l )c l i ios pr iczast ics da7ni l i v ic{o ic

H , c i , B s p a l v i o k o o r d i n a d i t l n a u c l o j a m i r s i k i t o n r i s n c l r m u c l l o m i s

A

'1.6 Pav' R, C, B sPalv iq koor<! inat is

(a ) Sv iesus s l r ypa i - koo rd i na t i q a i ys , an t ku r i q a t i dedamos t a i ko A a r t r a

vektor iaus OA koordinatds;

b ) P l o k i t t r m a r + g + b = l i r v e k t o r i ' r u s O A s t r s i k i r t i m o s u i ' r t a i k a s a I a ' k o a

k o o r c l i n a t e s p l o k i t u m o l e r t q t b = t i r y r a ( r ' g ) r l y c l 2 i a i

l . \ P. tv. SPalvq nt i iYtno

eksPer int en fas

5 . . 5 . . S . - t r r j t l s k i r t i n g q s p a l v q i v i e s o s

i . i i i ' " i " ' . i - t " t ku r i os spa l vos i v i esos

i ; r l t i r r i s . T r t i a t r r as i s t t r r r pa r i r r k t i t ok i us

i , s . . s , l a l t \ r r i t 1 s f i p r i us ' kad l ' r uka t

f b \ l t ' ( s K l r r

katl abi Sios srirys visomis kryPti-

tnls vicnt'rdai atspintlctt l l tt ktrrio

bang, t ts i lg io iv ics4 ( lamhcrt in is

paviri irts).' lh ig i k ickv icnam opt in i l rn s t i -

nrtrltr i galirrrc: ltrtstittyl i ' ktlkie trrri

l)uli .5/. S, ir S,. Saltinit l Svicsos

srautai, kacl sri i iq spalvos bL:ltt l

v ic t to t los. Si r ros t ly t l i ' i t ts g l r l i rnr t

i5matt rot i ' PaZymcsimc j t ros ra i -

clcmis Il, G ir I l ' Ncsunktr isi-

t ik in t i . kat l j ic pr ik lausys nt ro to '

koki r . rs )^ , , . \ , i r S, iv icsos ia l t i -

{ r . I l .l ; t t l t

, ( , t )

r ( / )+ , \ ' ( i )+ r , ( ; . ) ', g =

;(,t)+ g(,t") r ri(;)

Ncsunku lsil ikinti, kstl r + .{ + /i = 1. ' l ir i

rci iki it, katl tr.tttnrs pakrtnka

Zin<rti t ik clvi koorclinatcs, trciiq girl ima rasti i5 lygybes r + I + b = I '

I )rrTniarrsi:ri n;rtrrlojrrmos r; g koordinalcs, o trctioji ranclama taip: 1t = 1 -

- , . - ,q . Si t ro atvejLr prarandama in l 'ormaci ja apie vcktor iaus nrodul [ ,

kr r r is susi jgs su iv iesos st ipr iu . Ki t i spalvq pozymiai , apie kur iuos

kal i rcs imc vCl iat r - sot l r is i r spalvr ; tonas, iS l ieka.

( icr rnrct r in i v isq ( iq pcr tvarkymr; prasrn i parodyta 3. ( rpav ' ' a ' S i l lyga

r t.q * b = / rciiki lr, k;rd spalv4 clutritktr ':r izttoj;rntis taikas yrn plokittrrrlt 'r. jc

r + g + b = / . ' l i r i la ikas (pavciks lc pain ldtas tus i iav idr- r r iu rutu l iukt t ) ,

kurianrc vcktorius Orl kertasi su ntincta plokituma.

[ , ; r i r r rc t ina, knd l rck r S, l ) , t ick r ( ) ) , g(^) , i ( 1) kotr rc l i r r r i iq nat t -

t lo i inras t t r r i r l l r v ieni l tnrkunrE. I5 3.7 pav. n latomc, kad spalv i t l koor-

clinatis vr;r t iek tcigiamos, tick ncigianros. ' l?ri sudaro papildomtl sunkumq

prakti ikai taikyti i ias koordinates. Neigiamos spalviq koordinatis reiskia,

k;riJ i i <Jvicjr; monochromatinis svicsos srautq nri i inio, kuris apSvic-ia M

sr i t i , rc ik i l a t i rn t i tanr t ikrE t rc i i r - r nrorrochrot t ta t in icr Sal t in io iv iesos dal i .' l ' icsioginc

l)rasmc fizi ikai tai neinranorrrn padaryti, kadangi Svicsos sratttt l

rn i i iny. jc ncr ; r tos iv iesos, kur iq rc ikctq at imt i ar surnazint i . Bandyrno ntctu

q r , l ,

t j ' t

'1 3

{ l . , : ,

; 0 1 5E; , , ,S t-r tr5

d

, t 1

n m

. | .7 pav. Vienodos energi ios ntonochrontat in iq iv iesos s l - l t in iq

spalvio koordinatis

Absc i s i q a6y je - banqos i l g i s nm. , o rd i na i i q - spa l v i o koo rd i na tes

' l ' i r M s r i i i r l s r . ' - l t i cn rs sp ; r l v r ; p r r . j u i i ; r n r s p ; r l yg in i i . uZ r ro l i i N4 s r r l i c s

; r lc l r rg 70() r r r r iv . -sos sr ; l r !1() r v icncl r l , P; rPi l i l11111;1; 7 ' sr i t l ; rp(v ic i i ; r rnc rV l ( t t ( l l , s l t l ' ; 1 1 1 1 1 , t / { ) { } t t t t t s v r r ' s . r

' lark inrc, 7 'sr i t is apiv ic i i i tnr i r , t iv ics i r , r r t ; r r sukcl i ; r / ' (5) popr t l . l ( i rL l

M sr i l is ' b [ tg ncatsk i r iama nuo 7, rc ik i ; r . j ;1 apiv icst i nr i i in iu - r * r : * l r .. lc igrr poj i i i i : t i lygt rs . t ; r i / ' ( .1) = I ' ( - - r + 3 + i r ) K;r t l ; rngi t i ; r rorr r ; r pr ic l ; i i t l ; r ,kad P(-r + g + b) = -l'(r) + P(g) + l'(b), ni I)(S) + I'(r) = 1t1n1 * I'(lt) arbxP ( S + r ) = P ( s , + h ) .

Ko n t ro l i nis i< lo ur ' i r t t u s . Kui l t n. i l<r l t1 l t t tr i t t l<t i t t tr t i iott t t l tnotrrr l tnt-

nnlini4 ivie.sos sraunq bango.s ilgirs, kurl ru,igiantos sltalvir.; luxtnlitrutcs

turit4 kuo ntaiesncs neigiantos re'ikinrcs?

Norint taikynro uZdaviniuosc iSvengli ncigiar:rr1 spalvirt koordin;r i i11, r:

g , D koord ina tcs rc ik ia t rans f< l rn ruo l i i k i tas - X , Y i r Z (snr r . r l k i ; ru l1 . r i ct : r i 7 r . / l x : r ,1y ( , l l t , t t t rc l t x t t . l97 t t ) . , \1 Y i r 7 . t ) to r roc l t ron t ; r t i r r i r l i v rcsos i ; r l -

t inir; spalvio koordinatcs parodyIos 3.8 pav.

Ka ip jau mind jomc, p rak t in iams ska id iav imams t r i rna lcs koor t l in ; r t t s

rrcra patogi<'rs. l) i l to, kai inl irrnr;rci .Jos irPic ivicsos st iprj rrcrciki :r , l r ;rrr-

d t r . ja r r tos dv in ta tcs x , l , spa lv io koorc l ina(cs . . l c ig r r y r l 2 inornos X. Y i r Z

koordinates, jos skaidiu<rjanros taip:

X Y Z' ' = v ; l ; 7 ' Y = x + Y + z ' ' = v ; y 1 i r r + | * z = t '

l r l k o t r r r l i n ; r l t ' t t t i s . l ( ; r

l

Zir t r l rnos l { , (

s (1 )

i , l i , p i rs l ; r r ; ' - - - s g; r l inr i r r ; rs t i

, . r , - l ' \ A )" " -

; ( t " ) + ' i ( n ) + l , ( ^ )

.1.8 pav. Vienodos energijos

xl

Absc is iq a iy je - bangos i lq is

f,ot) 7$)

bangos i l g i s nm

monochromatiniq iviexts ialtinitl spalvioy, z k<tordinatisnn r . o rd i nac iq a i y j e - spa l v i o koo rc i i n . . t t es

7 7

S i . s k . , r t l i ' ; t t c s p r i r k l i i k i r i n ; r u ( l o i ; r n r o s t l : r ' Z n i ; r u n c g u r ; , g i r 1 , ) - l - i r b ; r r

l,;rr(,qus yrl gritl ' irris 'n^'u'u XoordlleiU -l:: '11uu'nt"t

t:Ot":lT].^l:ikantpto

I lok i l r r t t to ic . A t i t l t k r rnc (x r ' ) p tok i runro lc v is t l t t to leq l lon ta t tn tq sv tcs t rs

( r r l t i r i i q sp ; r l v io t to t " i i " ' t t " ' ' G i t t t t i t s g f t r l i k l r ' s par t l rJy tas 3 '9 p ; rv ' ( i ia

lravl izcluotos ir ki tq i^Znni nouAolanlt l oLrle ktq ( l iuminolt lrq' skirt ingos

tcnrL)craturos 1u,,cl t ' kurro' Sviesos Salt ini t l ) padctis (t ' y) plot<Sttrtnolc'

0 0 l 0 2 0 3 0 4 0 5

.1.9 pav. M<tt t t tc t r r t tntat in i '1 ia l t ' in i t l s1a!- io x ' y kot t rd inat&s Maksvel io

trikamPio Plokitumoie

A [ r sc r s i t l a i y j e - x . o o rd i na i i q , a i y i e - y t o31A111 tas l i t i s i ne k re r va l i n i i a suda ro

rnorroclr rontat i r r iq sp ' r lvq toniu 'a Tiesd' jungiant i kre ivts galus ' yra 'n^urqul in iu

sp , r l vq kc r r r t t r r a r V rs ' t . f i q t i ' o - " od in " t ] i : - r ' t : 1 . : : " " " t r i ka r r r p i t t P t t r r k t y r t ne tn t s

i r r r i r on r i s a l sk t r t os me ' ynq ' 2a l i q ' qe l t onq ' r audonq ' pu rpu r i n i q '

spa l v r l - s r i t y s '

Ma ies r r i s t r i k . rmp i s BGR Maksve l i o t r r kamp io v i du ie ap ib r€2 ia spa l vq ' a t ku r i amL l

t l l ba t t r t t r q fV . spJ l vo t t l mon i t o r i q ek ranuose ' s r i t l T r i kamp io v i du j e esan l i k re i ve '

an t ku r i os pazyme t i t ' { ; ; ; i ; C ' nusako . i ka i t i n t o i k i s k i r t i ngq t empe ra tu rq

l r r . r r l ' k r i ^o sp . r l v i o * " r l ' a i ^ t i " ' ' Apy t i k s l i i i i u i p r i n t u ap i v i e t imo - ' ^ sPa l v i o

k o o r d i n a t e s u , " n o ' r n t i ' " r " "

- i t i t t i y r a l o l i a u i k a i r g ' t u o i u o d - o k 0 n o

ten rpe ra t l r a y ru t u r ; t " ' n " J n - i t i t i n i ' no e l ek t r os l empos ( t empe ra t i r a ap te

2sso 'K ) sp . r l v i o koo rc l r " ; ; ; ; - a i " no ' <u i " ' o ' l empos ( t e rnpe ra l0 ra ap ie 6500 "K )

\ l , . r l v r ( ) k ( ) ( \ ! ( l i l r . l t t ' \

3.4. GrasmanG desntar

Atlickilnt koklrimctrinius tyrinrtts, irtrvo parotlyta. k;rcl lrct kurio Svicsos

ia l t in io sukcl lus spalvry poju i ius gal ima pakar lot i mai iant t r i i r l sk i r t ingt l

monochr()matinirl Sviesos saltinirl sri lutrls. ' loks prOccsas, kzti. n.r;risomi

Sal l in i t l sp intJul iuojami Svicsos srat l ta i ( t ' y ' natrdojamos - lcgrpos 'I . :lo l i ty t ' i r t .s1tal r t1 t t tu is: r ' t tut . . l il i t rnr inof t r r i r i . lazcr ia i i r t . t . ) ' v i l<J inamas. fu l i ryv i r t *s1ta lu1- t t tu is : l ' t tu t ' ' l i

t ir iant l l 'vo n'st;1tyti i ic ftrnclanrcntalt-rs C;tutt"inn*&ii l i i ' ' - "

. I lcg,os sistcma skiria tik tris ivicsos paramctrtrs:"ryiki (arba skaisti). /

, ,spalvos toni l i r nsocl r i , t . y . mf isq spalvr ; pasat l l is yra t r i rnat is . 1

;rprniomas 1r16i5 nc:priklatrs<lmais p;trirmctrit is. .\ irn^'rs (irrbn spalvir) 1

- lai tr imatc charakteristika: .skarstis, .sorlris ir qtahrts /orrd.s- K;rir

sakornc, kacl ch.r stimulai yra v;cnodo spalvitl, rai rciskia. kad jic turi \

vicnocl4 skaisti. vicnod4 soclri ir vicnodil spalvos ton4'

. Tbiygiai kcidiant misinyjc bcnt vicno monochromatinio Svicsos

Sa l t i n i os t i p r i , ka i k i t iSa l t i n i a i ncs i kc iC ia ,mr . r sqspa l v i osuvok imas

kcidiasi taip pat tolygiai. .fcigu maiiysimc vicnodo spalvio Svicsos

Sall inirl,srarrlus. gar.rsimc taip pat vicnodtrs sp:rlvitts ncpriklntrsomai

nrro rd, koki t ls spt :k t r incs srrc l i : t ics yra iv icsos ia l t in ia i '

z.

t .

I ,avyzclT. iLr i , . ic ig t r yr : r kctur i ia l t in ia i , kr r r i r ; sp inc l t r l i r ro innr i iv ic 'sos

spcktrai s,(A), sr(I) ' s.r(2) ir sr() ') yra,skirt ingi' bct strkclia ttros

paaius spalvos pojucius, tiri bct kirrirl dvicjq sitl Svicsos srautrl miiinvs

suk. ls ta ip pat v icnrrdt l spalvt l po j f id ius ' t 'y ' s t ( t r ) + s)(^) mi i in io

slrir lvis btts toks pat kaip ir s,()) + s./A)"l ir i yra lrcdiasi's (lr;tsmantt

r i . .sn is . . lu . , gr indzianr i t v is i l s i t ro l i l ik in i ' ko l . , r imctr i ia . ls l rcrc io io

( l rasmano t l i 'sn io gal ima daryt i i ias i ivac las:

. l c i g r r S r , .S , i r , ! r . .S , y ra c l v i spa l v i r ; po r ( ) s i r s t l ( l a ran l ys sp r l v i i r i

yr , , u i .n , r , t i bct sk i r l ingt l p( )nr sp:r lv i r r i sk i r i ; rs i , t ' y ' '$ , , = ' t , i r .

S. , = S.r . o 5 ' , *S, i r . ! ' , ' /S, . ta i s t rnra i i ius sk i r t ingq pon-; spalv i t rs

gaunami du v ienodi spalv ia i . t .Y. Sr * S.r = S, + S, , '

Jc igrr iS v ic 'oc l t ; .spalv i r l ^ l inrs i rnc v icnt t l t ts sp i r lv i t ts , t : r i gat ts i tnc

v i r :nocl t ts sp; t lv i t rs , t .y . jc i Sr =^92 i r 'S ' = S, , ' o 'S, * 'S, i r 'S, ' *Sr '

ta i S ' , - S. , = 5 ' , - J , .

. ici[+r t ic,notlo sripri, ' , Svicstt spalvi;t i ncrsiskiria' tai vicnocl;ri p;rkcittrs

( . r l r r r r i rT inus arba Par l i t l i r r r rs) i i t ; iv icsu.st ipr i g l t t tn : tnr i vc ' l ncs isk i -

r l3J1[r rs Iamu.sawic spalv ia i .

l ( : 1 l r k s t t l i l r t r r t t l t r t l l < l s i sv : t t | t l . s r c iSk i ; r ' k ; r< | r n r r s r ; sn , , l v t l c l . ( | vc y r ; I

t ics in i ' - i t r ic gal i t l j i l a t l i lyvr tnt t l i r proporc i r t$ t l l r l { ) s i lvyt r t "

I ) ; r r k ; r r l11 pak; t r l r ls imc. Vr t l inamasis Mirksvcl io t r ik i rntp is p i tv l t iz-

tlrroIirs 3.,) pirv. Sios [ ' igfiros kontr-trits sttt l:rrytas i i dvicjt l cl lr l ir l : krcivcs'

i lnt kuriOs yra taskai. apibiidinantys monochromatinit l iviesos Saltinit l

spulvitts (grynas spcktrincs spalvas), ir t icscs, iLrngianiios krcives galus'

Ant Sios ticses yra vaclinamtirl purpurinit l ( jq pojniio ncgalima g;rrrt i

v icnt t n tont lchr t lmat in iu Svicst ' ls Sal t in iu) spaln l ta5kai '

Vac | i nas i ' i c i gumcg ins imca tk t t r t i v i s r . lmonoch roma t in i t ; sv i cs< . l s

il l t inirl, ktrrit l bangos ilgiai yra intcrvalc nuo 380 iki 760 nm' strkclttrs

spalvu poih i ius, ta i rc ikcs sumai iy t i t r i jq monochromat in iq Svicsos

ia l t in i t l sraut t rs . s i t l srautq st ipr ia i nrrs tatytq atkur iamo spalv i0 kot l r -

i i inatcs. arba taiktts. ktlr it l visttma plok5tttmtljc ;r + y * z = I apibrcitt l

l ' igurq, pnmenantiq trikampi bc vicnos kraStincs' Sujungq krcivis galtts

ticsc (t. y. sujungg ticse ta5kus, ntrstatandius monochromatinis bangos

3[i0 ir ?60 nm ilgio ivicsos spalvitrs), gar'ttumc vadinamqli Maksvelio

trikampi, Anr trikampio konturo yra monochromatinit l ivicsos Saltinit l

spalv iq taSkai . o ant kra i t incs, iungiani ios 3t l0 i r 760 nm ta ik t ts ' -

prr rpur incs spalvos.

Kacl nt rs taty t r rme spalvt l , kur ias sukcl ia dt r monochromat in ia i Sal -

l i l r i ' i , k ,orc l inatc:s , rc ik ia sust tmt tot i l r ros povcik i t rs , kr t r i t los srrkc l ia

k ickvic nas monochromatinis Salt inis a tskirai (Grasmano dcsniai) ' I{ ick'

v icnr l spalv i a t i t inka jo t r imat is vcktor i t ts ' St rmuojant dv i spalvns ' rc ik ia

srrclc'{i clU j;rs af it inkirntius vcktoritts. Srtminis vcktoritts nusakys misinio

spalv j . Kadangi t r ikampis yra i5k i la f ig t r ra ' ta i sumttodami grynas

spcktr incs spalva 's v isr tomct gatrs imc spalv4 ' kur i4 at i t iks ta lkas

lvli lksvclio triklrmpirl vidujc. ' l?rigi

adilyvatts mtrnochrornatiniq spalvrl

rn; r isyrno rnc{u g i rus imc spalvq. k t r r i v is t tc lmc: t bus t r ikampio v iduic '

K t t r t r r t t l i t t i . s k l u r t s i r r t a . s . A r g ,u l i t t t u . s r / / ? I s / i t ok i t t s h ' i eSos j r l / r i r t i t r s

(1r1 .skttir. itr.s nrri ltoiarrtus), katl trtui$'t luttri ir1 .i l- ' ir 'sos sraultts Saulttttre

. :1tu lv t1, l<rr r io . r (u! l<u.r l i t l t l t t i Mul<.$, t , l i t t t t ikurn l t i t t r i ln l / ' lc igrr ncgrr l i lc

l ts i rkyt i i . ( i k l ; r r rs inr i l ' pcrsk: r i tyk i tc . kas p; r ra5yla smtr lk i t r 5r i [ t t t '

N r r r i r t l i r l s a k Y t i j i i k l a t r s i n r l l , r c i k i a l l r i s i r l r i n t i , k a d a d i t y v u s n l ; r i i y n r i r syr l spt r lvL l nt ; r i iv r r r : rs . Krckv icui l sP;r lv i1 i r t i t i r rk i t vcktor i t ts . s t l l t t t ro i : ln t i i t ' t t ts

r r rs vcktor i r rs . kc i i i : rn t t ik 111 i lg ius ( t ; r i a t i t ink l (v ics ios st ipr io pokyt i t ts) '

g ; lu l l i l l l t ( )s v isos g; r l i ruos.s l t ; r lvos. Vektor i ; r i , k i r r rc srrnrr rc l janr i , vr rd inanr iltuziniais vel<toiu, .r . juos atitrnkani' ios sp;rlvtx * lnzini,nris sltolv,onis. Prsiritrkrrs nnujtrs Svicsos sri lutus, gilunanl()s narr.jos b:rzinls sp:rlvt 'rs irrbal . l ; tz in i ; r ivcktor ia i . ' l i r ig i rc ik ia nust ; r ty l i n ; r t r . jus b; rz in ius vcktor ius i r p ; r l ik r in t i ,; r r juos sunruo. jant gr l in ; r gaut i vcktor ius, kur ic bulq uZ Maksvcl io t r ik ; rnrp i r rr ibq.

' l l rk inrc, tur inrc t r is iv icsos ia l t in i r rs , kur iq spcktro pasi .sk i rs tynras

irprir5omas funkcijomis s, (A), sr(),), ir s, (2). Sios funkcijos pavaizduotos

3.10pav. Apskai i iuokime jas at i t inkani iu .s bazin ius vcktor ius- Vic to lc to-

lydZio jo spektro s, ( ) , ) , ( l = l , 2 . . l ) nagr inekimc c l iskrctq j j spcktr4:

Ar =760S i ( ) )= t .S i ( , l i ) 6 (^ -^ , )AA. Ku( ) mi rTcsn is in tc rva l : t s A) . lu t : n r i rZcs-' ] . = J 9 o

n is to lydZ io jo i r d isk rc i i t ' r jo spck tn l sk i r tunras . I i p rac lT iq nus ta tyk in re

st( l) A1 koordinates. Vadilr tsi , t ienodo energetinio skoisikt (cncrgctinis

skaisl is - Salt inio ploto vieneto iSspindul iuotas lvicsos srautas i crdvinio

kampo v icnet4 , ska i i iuo jan t v ienam bangos i lg iu i - W cnr '2 s t r tnn t - t )monochromat in io s t imu lo , k r r r io bangos i lg is y ra 2 , , spa lv io koord ina t isbus lygios X(1), Y(U, Z(1,) (2r.3..3 pav.). Ke i i iant st inrulo encrgi jE, kci i iasit ik vcktoriaus i lgis, t . y. koordinadiq reikinres bus lygios: X,()") = X(1,)sj(1) A1. IJ.emiantis ta pai ia logika, gal ima surasti n Yj(.A), k Zj(1)koordinatcs. Zinant kiekvicnos spektro dal ics spalvos koordinatcs, gal imaapska id iuo t i . v iso d j sk rcd i<r . ;o spck t ro koord ina tcs . Pr is in r ing Grasrn : rnodcsn lus , gau l lan lc :

) i = 7 6 0X j = I . . . ^ X ( ) ; ) . t , ( ) i ) , t ^ '

' = - >

)i = 'l8o ''

t({)

I " \ \ A-r R0

\ .s(A ) d)

(ia s, (.1), s, (.tr)

a iy je - bangos

J.lO pav. Baziniai iviesos ialtiniq spektraii r s r ( ) ) - baz in i q i v i esos i a l t i n i t l spek t r i nes {unkc i j os . / \ bsc i s i qi l g i s , o rd i na i i q a i y j e - sp i ndu l i uo j ama ene rg i j a

, l /

t ' . i

) ;

) i

.. 16(l r(0

) y \ ) ; ) s ; \ ) ; ) L A t '

f y r A ) : t ) t t l )" t . l t - J

= 180 rso

Ai = 160 16:1

/ t = ' I

/ . t ) ; ) . s i ( ) i t L ) ' ' - , l z t l l s ( ^ ) ( t A

,1 ; = 3SO r8o

Sios i iraiikos yra tik formalus vektorinds sumos uzrasymas. susumavg

bcl kur iuos dt r i ios sunros c lcnrcntus, gausimc taSk4 l r ikampio v idujc

( t r ikanrpis yra iSki la f ig l ra) . Po to p; r i rn9 k i tus c lu sumos c lcmcntus, vc l

gausimc taik:1 trikampio vidulc ir t. t. Trigi kad ir kokie b[tq Svicsos

Saltiniq spcktrai, iuos atit inkantys taikai visuomet bus trikampio viduje.

Jcigu l iuos spcktnrs pasirinksimc kaip bazinius Saltinius, tai maisydami Siq

ialt inig ivicsos srautus niekada nciScisime i5 trikampio, kurio viri[nis yra

t ; r ika i , a t i t inkantys Siq ia l t in iq spalv ius.

K o n t r o l i n i a t k l a u s i n t a i

l. Kokius i-u-.iesos laltinius reikiu pasiinlai, kad adityvuus maisytrto

ltudrt b[ttt1 galitrnr�l' sukufti lato tlidesng spalv4 ivairovg?

2. Kod et siuolaikirtiu s liuninoforus, naudoj a t nu s r nonit oi4 e l<ru t u 1

gantT,ltai, srengiantasi pakeisti spalvotais Iazei4 .ivie.so,s ialtiniuis

( I a ze n s sp ur d u I i u oj a I no noc hrottla t i nq h' i e sq ) ?

3. Ar dittinant l:azini4 Saltini4 skaidr| galiltw pacliditrti trtisinict

sltolvl ivairovq?

|t.5- Suhtraktyvus spalvq maiiymas

Iki Siol kalixl jomr: apic Svic.sos srauttl maisymE. natrtlojam:1 sPalvol()j(:

rclcvizijojc. Sick rick kitoks principas iaikomas spalvotojc poligrali joje.

tcksti lcjc. nrcrrc, sprrlvotojc l irtografi ioic ir t. t. Cia natrdojami tlaZai nc

spindrr l iuo ja iv iesr l , o j4 atspindi . DaTai dal i Sv icsos st lgcr ia , o dal i

; r tsp indi . A lspindctos iv icsos spcktras - ta i iv icsa, kr r r i g i runama i . i

Svicsos Saltinio atimus dazq sugcriamq svics4. Dcl tos ir 5is maisymtr

lrr-rrlas varlinamls.vr1r/rakn--'r ' irr. Dazri kcii ' ia ol{ckto alspindi'tt 'rs ivitrsos

s1' rcktny. Nust : t t i ln t objckto spi r lv i l , l i rb i t i sv l l r l l i v r t l inamoj i s l tekt r i t t i ', , t : i r t . i i r r r r l - t t in t ,

' , tk f o

' .T i n

' t . kr ' '

i v i c s o s , k r r r i ; r ; r p S v i c i i ; r m l r s o l l i c k t ; r s , r l l r l i s ; r t s i s p i n t l i n r r r l i o 1 t ; r v i r i i : r r r s

^ t , ( ) ' ) , .P = + ; i ia : s ( ' l ) y r i t i v i cs ( )s ia l t in io spck l ras , o 1 t ( A)

s ( A l

atsispindcjusios Sviesos spektras. . lc igu Svicsos 5alt in io spcktras yrabalta Svicsa, tai pr is iming, kad baltos Svicsos spcktras s()) = r 'ont.gauname, kad atsispindcjusios Svicsos spcktra.s sutilmpa su al.spinclZiospektrine funlicija 0(7) = k'1t(A); tia k = const.

Du spcktrai s/) .) i r sr(A) paro<)yt i 3. l l pav.. l ic gal i nusakyt i t ickdviejq Sviesos Saltiniq spinduliuojamus spcktnrs, lick dvicjq diuq (mc-lynos ir oranZincs spalvos) atspindZio spcklm.kocl ' ic icntus p(1)(Zr. 3. l l pav., a).

Sumai5g dviejq Saltiniq Sviesos srautus, gausimc sraut4, kurio spck-tras bus lygus sr(},) + s/)"). .lcigu daZus jsivaizduosimc kaip dviplcvelcs, dengiandias baltq kunq, tai suminis dvicjr; plevcliq atspindZiospcktro koeficicntas bus p().) = st(l).st(L) (i.r.3.ll pav.. b). .l irigi adi-tyvaus maiiymo metu gausime Svicsi4, bcvcik baltE spalv4, o sumai5gdazus gausimc labai tamsiq, Siek tick mclsvai Zalsv4 (prakli,\kaijuodrl)spalv4. Matomc ai5kt1 adilyvau.s ir suLrtraktyvarrs spalvrl maiiymtrskirtum4.

Thdiau poligrafijojc claZai paprastai ncrnaiiomi, skirtingais daZaisnuclaZomi skir t ingi pavir5iaus taikai . thigi Sio ntrdaZyto pavirSiausatspinclZio faktor ius nera vicncldas, j is pr ik lauso, nuo krrr io taSko al-

* ' :o . !j ; a

du spektra i (daiq arbaiv iesos ia l t in iq)

500 600 700

bangos i l9 i3 nm

l l iv iesos srautq i r daiqma i i ymas

500 600

bangos l lg ls nm

. 9c

c

l l.l I pav. Adityuus ir subtraktyvus spalvq maiiymai

Absc i s i q a i y j e - bangos i l g i s nm, o rd i na i i q - spek t ra i san t yk i n i a i s v i ene la i s .( a ) - du spek t ra i , ap i b r l d i nan t ys a rba Sv iesos 3a l t i n i o sp i ndu l i uo j amq spek t rq .a rba da2q a t sp ind2 io spek t rQ ( ska i s t i o a l sp i nd2 io spek t ro koe f i c i en tas ) .( b ) - i v i esos s rau tq m i i i n i o spek t ras ( v i r i u t i ne k re i ve ) i r da2q m i i i n i o a t sp ind2 io

t r a s n c !

1 l0 B Io.o .l0.40.2

0

spinc l i rwr Svicsa. Kar langi , pagal I { iko dcsni , ; rk is . rmrr( ) . ia iv icrsos,

ats isp int l i ' j r rs ios nt t t . t n ' razo p i iv i rs iaus pkr tc l io . povcik i . t r r i sr rmin is

i r {s isp indi ' . j r rs ios iv icsos g i r l i t ls spckl r r rs pt ik la t tsys nuo to. k ick i i l t r r rc

p lotc ly jc yra ta ikq, nuspalv intq v icnais i r k i ta is dala is . Kr , ro c laugiau

yra v icnos spalvt ' ls laSkr ; , tuo d idcsnis Sios spalvos povcik is .' laigi

poligiafi joje vaiz<ias suclaromas i5 tri jq ar keturiq spalvott;

maZq laikclir l. ' lhSkq

spalvos yra bazine's .spalvos. Ths pats vaizdas

kar to j : rmas l r is r rbr kctur is kar t t ts , la i iau sk i r t ingq bazin iq spalvt l

laikai ncpenidcngia. Mai5omos spalvos kickis priklauso nuo Sios spafuos

taikcliq skaii iaus (pagal Riko dcsni). PanaSiq technologijq naudojo ir

c la i l in inkai , Z inomi kaip puanta i is ta i arba ta5is ta i .

K o r r t r o I i n i a i k l a u s i n t a i

I .'furkinte, nau doj ar ni daiai, kt ft 1 a t spindiio .s1te kt ra.s pa rodvt as

3.) I pav., a. Kary rasti apraiyttt ntetodu poligrufioje iispausdintoy'aizdo atsphdiio spektrq?

2. Kailt parenkant tiek bazines spalvas, tiek j4 skaiil7 padidinti

atgdnlitlonu( ltoligrafijoje spalwl ivuirov'g?3. .leigtt iirtontos nau doj anu1 po ligaftj oj e dahl spa lvinis koordina-

tes. 1tu-rulg'kite, kailt rasti atganittunttl .r1tolv1 ivairovg? Ilo.skite siti,krtnojr: 1.rr.s li.si !h1 bazinirg da\ trtiiiniai, - Mqkst,elio tikangioanultry4q.

4. Krxlil lxiligrulijtla nuurlrlurni jrrrrli dufuti, kttriui:; tutrlufunnu:;

.fttrtu.r. t.t'. !arltui taryt sltalvot4 taihl? Ktk.s bunl vtizdus, stdarornasii tt1 ltur'it1 ltazittirl dah6 kai ttautlojatri ir nenaudttjuri jttodi dsiai?

3-(>. Spalvos parametrai

Spir lva apibrrr l inarna tr imis ncprik l l r rrsomais parzrmctrais - skois( iu,srtrlriu ir sltalros tottu. Kyla klausimas. kaip juos i5re ikiti kickybiSkai.

,5'kzrr.s/rs. 'iiri l;rb;ri svarbus ivicsos par;rmclras. T,inanl ivicsos spcktrq[rci jos c{cktyvumil , j i gal ima apskai i iuot i taip:

vQ)= rrr())+ r"sQ)+ t ,sbQ.).

i ' i i r 1,ra Lrr. [ . t , - konstantos. apibrcZi;rni ios iv icsos cfckt lvrrnr i l .

. \ . /

l 3 a n d y m u n r r s t a t y l i r , k : r d L , , : L r , : 1 . , , = I : 4 , . 5 0 9 0 7 : t ) , 0 6 0 1 .Mrrrochroma t incs Svicrsos spck tri n io vc ik.s minp,tr m o v1 l) priklatrsomylrctr t to ixtr tgos i lg io pirvl izdttol ; t - l . 1 l pav. . l i ktrr t ; r is v;rdinirnlr l t t to l t t t t toregejinto santykinio spektinio jautio kreivc arba [otopinio rcgcjimospcktr inio Sviesinio ve iksmingrrmo krc: ivc (palyginki tc su .skotopiniorcg6j imo santykinio spcktr inio jarr tr io l 'unkci ja. i r . 2.12pav.). . I4 burqgalima ticsiogiai nustatyti bandymu (/brcrru, B;rurcuxlr, l97U) Sikrcivi roclo vicnodos cncrgijos mr)nochroma t inc's ivicsos suvokianrtlskaisdio (rySkio) priklausomybg nuo bangos ilgio.r Kaip matome,vienodos energijos iviesos 5altiniai sukclia nevicnocl4 ryikio poiuti.q9[iina-5"v.igsa suvokiama kaip ryikiausia. (ial todcl gclrona Svicsanaudojama Svicsolorams

Je igu turinrc lre t kurio spcktro .s(1,) Svics;1, l l i i ios svicsos skaist is lr trslygus monochromatiniq Sviesos srautt; skaisi iq sr.rnrai, t . y.

Af760 ,_._ 760 , ,v , = '

r s ( , r i ) \ ' ( ) i ) ,1 ) '= - ) 1 ' ( l )v ( l \ ,n

)i=360 .t60

Sytlvos grynuntes^ arba soxlris. Grynumas, arba sociris, nusako, kic-kspalva skir iasi nuo baltos. Yra kcl i grynumo apibrdi imai. Koror i-mclrijojc grynumas apibrcZiamas rlvcjopai.

450 5oo 550 600 650 7oo

bangos i l g i s nm

E n c

=o

o 4

0 2

400

. 3.12 pav. Folopinio regiiimo spektrinio jautrio funkcijaAbsc i s i q aSy je - bangos i l g i s , o rd i nac rq - j au t r r s san t yk i n i a i s v i ene ta i s

, tS

Srr i ; r r l in imo g lJnlnni rs (sp i r lvos st tz . i r r l in imo grynumas - r 'xc i t u l io t t

I ) t t t7 l . \ ' ) ' .

. \ - . \ r ,- l '

- . \ ' t t '

l ' ( -

-Y/, - )'u,

( t , , , \ ( r - . r , , )t ' ( ' - l l l i .

\ "v i \ . - \ , - . t , , .

i

a rha

arba

Sirl paramctry prasmc paaiikinta 3.i3 pav. (iia: I)0, - haltos spalvosl ;r ik;rs, krrr io koort l inrr l i 's yr- :r {a. y, ,) ( l iksl i ; ru - h: t l lo p;rvir i i i tus.apSvicsto l),,r Svicsos Saltiniu. spalvos ta5kas), S, = ir 1,) * matuojamossp;r lvos taikas.5' , , , = {r , , . .1),} - taikas. ktrr ianrc susikcr la t icsc I) , , , S,su Maksvclio trikampio konlunr, S,,, - monochromatincs Svicsos spahostaikas. 'laigi paramctras /,. vra proporcingas santykiui nuotoliq S, Dn,(ntrotol is nrro baltos spalvos taiko ik i matuojamos spalvos taiko) i ri)n, S,,, (nuotolls nuo baltos spalvos taSko iki monochromatinis spalvosta.iko). Kaip matomc.p"rcikirnc kinta nuo I (monochromatinis spalvosgrynumas) iki 0 (baltos spalvos grynr,rmas). Kolorimetrinis gryntrmasp,. irgi priklauso nuo nrrrodytr; nuotolir;. r-ul kartu jis dar priklatrso nuolniko padctics baltos spalvos taSko ativilgiu. Kolorimctrinis grynumasp, i rgi k in{a nuo I ik i 0.

. l . l . l pt t ' . Spalvos grynunto skt i t i tv into b idt ix , y - s p a l v o s k o o r d i n a t e s , D " o 5 , , 5 0 - a t i t i n k a m a i b a l t o s . m a i u o l a m o s i rmonoch roma t i nes spa l vos t o j e pac io j e t i e sd je esan t ys t a i ka i

4!s{1;*j iifiF4 r,i"*r;, .. 4.!{:!:

' l i r ig i sp;r lvos ! l rynt lmits pr ik l ; t t rso rruo nrroIol io t ; rrp l la l los sprr lvgs

laikr ir maltr<ljamtt spalvos taiko. Ktro rlidcsni.s Sls zrtstumirs, Luo tliclcsnisspalvos godris.

f , M'nochromal inc's sp;r lvos grynumls lygrrs vicnctui i r ncprikrarrs.

nuo bangos ilgio. Si grynumo sarybc yra tam tikras spalvos apraSym<rtrfrkumas. ParryzdZiui, .icigu Zmogui patciktumc gclton4 ir mclyn4monochromal ing spalv4, j is pasakytq, kad mclyna nrro b:t l tos skir iasiIabinu ncgu gcltona. kad mc'tyn;r spafu;r yra soclrcsnc. I)cl iios pricZisticsdainai naudojami kiti cmpiriniai sodrio matavimo br-rrlai, kuriaisstcngiamasi alsiivclgti j i i4 imogaus spalvrl rcgciimo sarybc.

Aptarsinrc t lu i i i r l (Wright, I , i t t . 19J'7). IJ l l ta ckrano dal i .sap5viediama pasir inkta monochromal ine iv icsa, kur ios st ipr is lygusL1 . Vc' l iau i i ckrano clal is papi ldomai apivic i ianr:r bal ta Svic.sa(Lr. 3.14 pav., a). Dcl to keidiasi iios sritics skaisris. Kad ro nearsitikrrl,monochromalinio Sviesos Saltinio stipri maZinamc liek, karl suvokiamasapSviesto Sviesos miSiniu ekrano skaistis (rySkis) ncsikcistq, o biitqpastovus. Laikant is Sios sqlygos, parcnkamas toks minimalus baltosSviesos kiekls AW, kad tiriama.sis regcjimo lauko spalv4 srrvoktq kaipbalt4- Jgigu Siuo atveju Svicsos srautr l st ipr iai bus lygus L^ir AW taisodri s irr loma vcrt int i tokiu dydl iu: log{(1,1 + aw)l l . )} . .Sio t tyr lZio

nr()n()c lu ' ( )nral i r r i ' spalva

S;. + aw

AW,

spal va

, b

3.1 4pav. Sodrio malavimas remiantis minimaliuvos skiriamu (slenkstiniu) skirtumu

( . : ) - s t i r nu l q pa te i k imo schema , M - monoch roma t i n i s i r w - ba l t os i v resosia l t i n i a i Ma iSymas vyks ta t a i p , kad suvok iamas ap i v i es tos s r i t i e s ska i s t i s nes i ke i s t q .t . y . v i so ekspe r imen to me tu b I t q v i enodas .(b ) - v i r i u j e pa rody tos monoch roma t i nes , o apa i i oyc - ba l t os s r ; a l vos oac ie t vs

l ' ? -

^ lt)

. I io lor imr: { r in is grynrrmas:

/ . . r / . . . , \_ J _ t ' 1 , 1 1 . t ' - _ r r r . lP , - - | l - I

\ r / \ t ' / ' - ' \ " ' /

S). + r\wl +

r t r j ck t l v i l ra l ta

i rl , '

l )

[ :l .I rL (

0 t r

O B

o 7

o 6

0 l '

t) .l

o 2

0 1

0

spalvos grynumo skai i iavtmas

pr ik l ; rus<lmybc ntro bangos i lg io p l rot ly l ; r 3 .1.5 p; tv . KaiD n la lo lnc. mi l -

l iausi4 soclri tt lr i gcltona spalva (monttchromatinc -57(. n bnng<ls i lgitr

ivicsa). non jos skaistis didZiausias. Mc'lynos ir raudonos spalvos sodri^s

yra c l idZiausias. ' lh ig i Svics," . r : ro Svicsq spalva par inkta ta ip, kad j i br r tq

irrira rySkiausia. arba turclq maksimlltr sodri (Zali<-rs spalvos sodris yra

laip pat didclis). t.y. ttrrctrl minimalq pagal vicn;1 i5 mincttl paramctnl

s lc nkst j .

Kitas mctorlas pagrlstas G. Ircchnerio pasii i lytu sub.icklyviu sodrio

vic:nctr r. I)a nagnnckirnc, kaip i iuo atvcjtr matuoiamas monochromalinis

iv icsos sodr is . Sis matavimo bhdas paai ik in la.s 3.14 pav. Rcgimasis

lar.rkas apiviciiamas monochromatincs (.lr) ir ballos (l lz) spatvq Svicsos

mi i in iu (2r , 3 .1.1pav. . a) . Is pradZiq mi3 iny jc yra t ik monochromal ine

ivicsa. po to pric i ios iviesos pridctlamas toks rninimaltrs ballcls Svicsos

kickis z1l4z,, kad tir iamasis pastcbctq spalvos pokfl i I)cl to gali kcisti"s

tick spalvos sodris (grynumas), l ick jos skaistis. Kacl spalvos skaistis

ncsikeistu. maiinamas monochromatinis Svicsos kickis, Kai surandamas

minimalus dyrlis AW,, vel prie mi5inio SA+ AWt pridcdamas naujas

rnininrirltrs ballos ivicsos kickis AWr'l i l l iau proccclt-rra kartoiama, kol

t i r iama.s is mi3 in io spalvos ncbcski r ia nuo bal los. Viso ekspcr imcnto

mclr r pr idcdant bal los spalvos maZinamas monochromat incs Svicsos

mi. i iny jc k ick is . i . i la ikanl pf ls tovr . ! v iso rcgimojo larrko skaist i . I :kspc-

2

t n

1 4

1 . 2

1

o 3

o 6

o 4

o 2

0

r rmcnl i i nusl l tomrrs skai i ius ( f t ) 7- ingsniuktr ik i to l . koI monochrol l r i l_t in is i r bal t<, ;v ic ,sos nr i i inys ncbcsi .sk i rs nur ' [ r . l to .s .sp. lvrs. ( i iaska id i r r s k i r pa rodo monoch roma t inc ' s spa l vos so< l r i (Mar t i n .war l l r r lon, Morgan, 1933) Si r ro suclc t ingcsni r r i r daugiarr la iko r r l iman-diu matavimo mcrodu gauti clrromcnys labai nckcii ia m[sr] snnrprato.sapic sodri. Minimalt; - -560-570nm s.clri turi ra pari m.nochr'matinigchona spalva.

.lcigrr norctumc ntrslatyti lrct kurios Svicsos .soclrj, rcikctq i i.si l i ikinri,kick prireiks vos pastcbimr; iuoliukq, vis pridcdant tralto.s spalvos. kaclpasicktumc tr>ki miSini, kuri ' spalva ncsiskirtt; nrro balros ivicsos. Sismctodas at ima daug la iko.

' la i gana c l ic lc l i .s jo lnrkrrmas.

.slnlvos tonin. Drtniausiai spalvos tona.s apibucrinamas vicnu dyclTiu

. b11eo1 lleiu.-tokios monochromalinis ivicsos, kuriq sumaiic srr baltagautume nagrincjamo ivic-sos stimrrlo sukclta spalvos pojuti. I)ai,vclgc

i 3.13 pav- matome. kad spalvos s, ton4 charaktcrizuoja monochr.ma-tincs spalvos s,,, bangos ilgrs. Sis bangos ilgis daznai vaclinamas spalvosdontinuojaniiu bangos ilgiu Qloninant watelength) i.trynimas 2,,. Visi[ ) ( ,5 . St , i r S, , , laSkai yra v icn. . jc l icsc i ic . l ) r r rprr r in i r ; spalvr ; sp:r lv in istonas apibiidinarnas papildomos monochromatincs .ivicsos bang.s i lgiu.

sprenclz iant prakt in i t rs uZclav in ius svarb ' z inot i Znrogarrs . ja i r t r ispalvos tono pokyi iams. l )a in i ; r r r .s i r r i ka lbarn i r apic nronochromir t incs

6

400

l . l . ; pf , r ' . St tdr io pr ik laus<tnrybi

Absc i s i q a i y j e - bangos

,\,s

550 600 6s0 700

bangos i lg is nm

nuo tttonochntntttinis ir,rc-sos b.rntros

i lg is nm, ordinai iq - Iog(L^ + W)/L^

410 460

.1 .16 pav .Absc i s i q a i y j e - bangos i l g i s nm

510 560 610 660

bangos l l g i s nm

Bangq sky.ritno funkcija

o rd i na r i q - s l enks t i n i s bangos i l g i o poky l i s nm

ilgio

,\9

i v r csos I r ; t r r l i t ; s l ' y r i r l t ( } l r r nkc i i ; 1 . . 1 i cks l l c r i r l t cn lo t l t c l t t n t l s l l r l ( ) l n : l l ; l l p :

l r ; t l {0 ckr ; tno t l r r l is u1-r iv icc. iamrr monochrt ln lnt inc (v ics l r , o p i tskt l i ran-

<i ; rnt ; ts t t lks nt in iml l l t ls vo l i p i ts lcb imi ts bangos i lg io pokyt is ' t " i ' , t ka i

t i r i i rmir jar l i t t ro t l t t . kad apSvicsto ckrant l t la l ics spalva pasikc i tc '

Kaip i lu l intlmc'.nuo bangos ilgio priklausys ir suvokiamas ckrano

skiri.sti.s. arha rySkls (i,r.3.I}pav.). Dcl Sios prieZasties kcidiant bangt-rs

i l g i r c i k i a t i i i p k c i s t i m o n o c h r o t n : r | . i n i ' s S v i c s t l s . s t i p r i ' k a c l s k a i s l i s

ncsikcisttl. l :kspcrimc'ntiSkai ntrs(atyla ltangl itgfu sl7'nrno Jilnkciju

paror ly t ; r 3 .16 pav. Kai AAn minimal t rs . Zmogaus jaul r is spalvos tono

i..,,,kyi. i,,ms yra maksiinaltrs. ' lhigi

i is yra cliclTiatrsias csant apytiksliai

i (10 nm i r 590 nm.

Krrrtai.s l i tcratrtroic spalvc)s lontri apilrt-rclinti naudo.iami vaclinamieji

sp l r lv t t to t to kocl ' ic icnt l i ( l l r r rv ich ' ' l l r rncson' I ( ) -55) .

KonIr ts l in isk lat ts i tnas 'Katpats i ive lgtant l fo topi t t iospela in io

l(ttttr i() l i tnl<ri jt1 rt ' i l<io kcisti i t, ir"srr.r .\t 'Qtt/(, sti lr i. kad kci(iunt lntrstts

i!d stnvki utrra^r .skaisti.s r tesike ist t l l

Kiti slxrlvtti ttpihudinti ,hbni ntuulo.iurti Txtnutrclnti. I(ickvicnll spalvil

gll inta grttrt i ivairiu santykirt maL\ant tris spalvas' Balt4 spalvq galima

q:rrrt i nllr i i :rnl t lvi spirlvirs. Si,ts sprtlvos yrt priciingrttrsc l icscs. cinaniit ls

pcr bal tq 1a5ki1, galuosc. Si t icse kcr ta Maksvcl io t r ikampi dv ic juosc

la5krrosc. kirric apibfidina papildornas sltalt 'a.r. SumaiSitrs rcikiamu

s;rntvk iu t lv i papi l t lontas spalvas ' gat tnama bal ta '

Visos sprr lvos. kr r r i r r ta ika i vr l r r rZ iv{aksvcl io t r ikampio r ihq.

virtf ih;irnos rtesltektitr irnrs spalvomis (f ir i nrtla. chaki. juocia ir t. t.). Siq

spalvt ; neghl ima gai l t i mai . (ant bazincs spalvas.

Ko r t t r t t I i n i n i k l s t t s i t t t u i

L Kottkreiroi nrtrcdt'kite dyi rrtotrocltrorttotittes spultos. htriQ.s

.rri lrr,ri. i( ' tduluntt ' l talto sltalvt

, ' .,,1 r ' t ' i .srrJ lttt l t i l dot tt<t s rTra/rrrs t ' ru t ttonoc ltru tlat itt ( s:)

.l lr nui.iant tik tlvi rnonochrorttutine's sltulva.s galhna Nquli kII4

rrrortocl'trornatitt i t l htiexl sukellus spulvinius ltojt i i ius? Jeigt tui1t. tut

l)(,ttt aI ' t iksliai nttrocb'kite. kokias rrtotrocltotrtotines h'iesas reikit4

ltusirirrkti ir kokius -spalvinius ltojt l i i t ts golirna sukelti rrtaiiattt jus.

6. Ktti l t upilxldinarnas pttrpuritt i t l spalwl spolvirt is lrttttts.

.t.7. Spalvq standartai

I io lor imcl r i i : r paclcc la .susi t l r { i . kok i ; rs sp:r lv ; rs v i r t l in ; r rnc v icnrr ar k i t r rlcrminu. lJZsakyclami c la lus, gal imc nrr rocryt i j r ; spalvos koordin. rcs.tuZuot vark-r.jc tokius ncaiikius posakius: ,,cJuokitc man rarrc6nes spllvgsdaiq" , , ,c luoki te man zalsv. .s spalv.s ̂ ucr in io" i r t . I . ' r i rcra gal imc brr t it ik r i , kad k iekv icn4 kar t :1 g: r r rs imc r t ros p; rd i t rs c lazt rs . Is iv : r izduoki tc .kaip b[ tq sunk ' dai l in inkams. dazyro j . rn.s . jc ig ' j ic gaut t ; v i .s k i rok iqatspalv iq daZus. Musrp masinos l^r t rp margos, jc ig . jas dazytr rmc t ikzodT"iais nusakytais rlazais. o kaip atr.dytrl t ic, krrric n.udri^ k.snrc-tinius daius?

t i iau spalvos kocf ic icnta i yra pakrgr ls l ik spccia l isr r rms.I ) ; r p r i r s l a rn p i r k i : i r r i pos i r k i s , k ; r t l ( : r i sp ; r l v : r . k r r r i es kee r . r l i n ; r ( c . s

x:0,63, y :0,1, bus ncai , ikus. I r i rkc jas.sunki . i ls iva izducis, kokia ta ispalva- Netg i . ic i pasakysi tc . kacl ta i za l ia .spalva, nccraug k4 p.kc is i tc :yr i i r l r r r rgybc ' i : r l ios sprr lvo.s ; r tsp:r lv i r ; . l )c l i ios pr . ic l r rs t ies yr i r s t rk t r r t is tandart in i t l spahel a l lasai .

N;r r r r lor larn ics i i in is at l l r .sa is gal i tc rnatyt i rca l i r rs spalvotr rs objck lu.s .apZiurst i juos csant iva i r iam apiv ic t imui , iva i r iam lbnui , dcr in l ilaryrrrsavyjc ivlrir ias sp;rlv^s. Kaip rnatysirlc vcli.rr, nu. i ir; sl lygq lar,ri

R P

l 'R

t 0 )

4 sI

r l: s

3.1 7 pav. Manselo spalvq kilnas

l i i l ga i c i l i nd ro a i i es ke i t i a s i spa l vo tq pavyzde l i q ska i s t i s ( nuo 0 i k i l 0 ) . sek to r i a inu rodo spa l vos t onq (8 , BG. . , pB ) , punk t y i i n i a i apsk r i t ima i nu rodo j va i r aussod r i o pavyzd€ l i q kune v i e tq - kuo pavyz ie i i a i a r i i au c i l i nd ro cen t i o , r uoma2esn i s j 11 sod r i s ( t 2 , / 4 , / 6 , t 8 , / 10 _ kuo d rdesn rs ska i c i us , tUo d i desn i sap5k r i t imo ske rsmuo i r t uo sod resn i s spa l vos )

*: {S!k-

pr ik l ; r r rso r , ,u , ,k i , ' , r t , , o l r ick lo sp;r lv ; t V icn;rs i i poptr l i - * iar rs i r ; yr r r M;rn-

scl. splrlvrl i l thlsiL\. .1i suclltrtt spalvtl lt l pgpicrcliq ripkin;7".' l ic popicrcli l i

ni.rir suvcnti i knrvq, kuriojc b[tq sunktr suritsti norinros spalvos pavy/"di.

. l ic tvark ingai sudcl io t i . Norcdami gct ia t r s t rprast i ' ka ip j ic s t rd i t i '

s t r s i p a z i n k i m c s t l M a n s e l o s p a l v t ; k i l n u ' . l l r i c i l i n d r a s ( Z r . 3 . l 7 p a v . ) '

suskirstytas scktoriais ir turintLs kclias lcn$nas, ire ngtas i5ilgai cil indro

; i i ics iva i r iame aukstv je. s iose lenlynosc i5c lcstyt i spalvot i popiere l ia i .

I ig11 arrk ic i lu lcntyna, lu9 c l idcsnio skaiseio popicr i l ia i jo jc yra '

l i v iso yra t l tok iq lcntynt l , sunt lmcnlo l t l nuo 0 ik i lO" luocl i

popicrc l ia i yra 0-c jc lcntynojc, bal tas popiere l is - lO-oje '

Visas c i l indras, panaSia i ka ip i r apcls inas ' suski rs ty tas scktor ia is

(sk i l tc lcmis) . K ickv icnamc sektor i t r ic yra tam t ikro spalvos tono

popie ri l iai: rnilyno tono pavyzdcliai yra R scktoriujc' mclsvai Talio -

t lt;, Z^tin - (1, T.it isvai gcltono - GY, gcltono - Y' gelsvai raudono -

YIL rtuclono - lt' rausvai purprrrinio - ltP, purpurinio - P' purpuriSkai

rnclyno - I 'B (Zr. 3.17 pav. )- Kickvicnamc scktoriujc yra posektoriai '

kr r r . ic t iks l iar r nrrsak0 sp, , lu , ts ton4. . l ic zymirn i skaid ia is , ptvy 'z t l l i t r i :

t ( ) I i , 7 . -s l | , 5 .01i , 2 .58. l0RG, 7--58( ; , 5 l lc , 2 '5 l lc , lOG i r t ' t '

I lc to . popicrc l ia i gal i b t r t i ard iat r ccntrc l arba to l iau nt to jo ' Kuo

P . rP i c r t ' l i ; r i l o l i ; t t t t t t t t t cc t t l t t t ' t r r o . i i t : so t l t cs l r i ' I v ' v i c r t< l t l o so t l r i t t

p ; r v y z t l c l i i r i y r l r v i c n t l d a i n t r t o l g n t t t l c i l i n d r t l c c n l r o . . I t ; ( . } . l 7 P i l v . l ] i l -

Tynrcr t l pr rnktyr in i ; r is apskr i t imais) nt r< l t t l l is nuo ccntK) nusakomas ap-

skr . i t inro skc lsrnctr i t t i r TVr1- l inr l rs sk i l i i ' i i t is pt l t la ly lx ls 7t :nk lo - 12 ' l4 '

/ ( ' . / 8 . / 10 .

Natrdoiant is Sia is Tymcnimis, k iekv icnas popiere l is tur i savo kod4'

p r r v y z . t l Z i r r i . l . 5 l \ l l s R a i d t n t r s a k t t p a v y ' z r J c l i o s p a l v i o t o n q ( m c l y n a s

scktpr i r rs) . p i l l r i rs sk: t i r - iL ts pr i t : i r l i t lc rc i ik ia sckt( ) r i i l t rs pt lsckt t l r I

lsr t l r r lkcsnis spalv io tono nuroclymi ls) . antras skai i i t rs po ra idcs - pa-

r lz t l i . l io sk; r isr i (kokio ic lcn l lno ic yr i l p ; twzt l t l is ) . pasktr l in is skai i i r rs

po t l ; t ly t r t ls ic l tk l t l - sor j l i .

Mirnsslo ; r l l i lsc v is i pavy 'zdcl ia i i idcsty l i lvark ingai , nat tckr iant is nt t -

r or ly l t t p ; rwzdc ' l i r1 i rymc' j imt t .

3.8. Spal, ir atsispindcjusiosnuo obiektq iviesos spektras

Gali susidaryt i isp[di ,s, kad srrvokiamil ob. ickto spalvi l lc:min u,r tr , r tn_cle.iusi.s nucl objckt<l ivicsos sPckrras, kacrangi sis .spcktras visisk;rinusako reccptoriq atsakil (rcakciiq) i apivictim4.'radiau, nrtr.sq laimci.taip nira. Prisiminliimc, kacl atsispinclcjusi nuo objckto ivicsa priklausotiek nuo objckto savybirl, .io gcrrcjimo atspinc.rcri svics4 (tiksriau - nuospektrini. atspindzio faktoriau.s /l(A)), tiek nuo svicsos saltini' spckt.r(spalvos). Paprastai apivictimo saltinir spcktra.s prikrau.so nro pflroslaiko, nuo aplinliniq objcktq (cticnos mctu svicsos spcktras arviramelaukc ir mi5kc labai skiriasi). Jcigu apic ob.ickto .sparv4 sprgstumc iiatsispindcjrrsios nu<, obickto svicsos. .ii ncb.rq stabili. pavyzclziui. 'u'Zcmuogcs atsispindcjusios svicsos spckrras lapuoiiq mi.ikc, kur vyraujnzalias apsvietimas, labai skirsis nuo t.s paiios zcmuogis aLsispinclcjrrsiosSvicsos spcklro arvirojc picvclcjc. .rcigrr apic spalvil sprc.srumc is spcktro.l;ri alviroic: picvclc:jc zolcs .spalv;r llrl ltl l;rbai irrlima r;nrc6nss zcnrtregcsmiikc spalvai. ' lhigi

vaikseiodami po miskE, kirsdami atviras laukymcs,mcs tuos padius objcktus matytrrmc skirtingai, jr; .spalva skirlrlsi. Bc t..I . p : r l i t r s . l r j t ' k ro suvok i ; r r r r ; r sP: r l v ; r sk i r r r rs i ry r ;1 , t l i c r r ;1 i r v ; rk ; r r . t . .

[;ri.rci, nr[sr; rcgrs sistcnrir turi tirrn tikril nrcch:rniznril. kuris p:rdar'mtrsq sprilq suvokim4 ncprikl:rrr.s.m4 nrro apiviclim, ialrinio spirlv's.. i is rciikinys yr;r Tinonr:r.s kiip l iott.t ' tttttttttr i.t.t l tttrtrl ,trtrri l t i t l tt.s., l, lr;r i i-k i ns i rnc . k ; r i p j i s l i r . i ; r r r r ; r s .

'Zmogui roc lomi .sk i r t ingq, iv ic .s<.rs iar r in iq apiv icsr i s tanr lar l inc.s

spalv<.rs objektai (tam gali buti panaudoti Manscl. p^vy-zclcliai ;rrba i ir lp ; rvyzr lc l i r ; : r lv ; r izc la i nroni lor i r ; ckr ; rnc) . Zrrxrgus l r r r i iv t : r l in l i . i r r .k ip t ; rsuvokiama spalva kintant apivictirno ialt inio spahai (spcktnri). ' lhrkinrc,

banclymas vyksta dv icm ctapais. Pi rmamc c(apc pavyzcrcrr is r 'cr .mascsrrnI rarrd.nitm A apivicrir 'rri, t. y. r,clonras rcstinis 'r pavyz<Jclis. I\rt. bct krrrios spalvos M pavytdclis r,clomas csant ,srandartinianr -baltos svicsos apivictimui (narrdojamas (. 'svicsrs saltinis). Znr.gus trrriivcr t in t i , ar abic j ry pavyzdcr l i r ;

' l ' i r M spi r lv ' yr ; r v icnrcr^ . . rc igrr t ; r ip ,

rrzraiomos M pavy'ttlili. spalvio ko'rcrinati.s. .lcigrr srrvoki;rrnos .spalvos.skiriasi, zmogus turi kcisti M pavy"t,rJdi, i.( stanrlartinio atlaso pasirinktik i t4 , kur io spalva sutapt t , ; sr r Z.pavyzr lc l io spalv; r .

().i

I ) v i t ' j r y l l ; r r t r l y rn r l r czu l l ; r t l r i l t ; t rO t l y { i 3 . l l { p i r v . V i c r ro ckspc r i n t c r t l o

nr t ' l r r ( i r i l t tnr ts is t t r ; t l i ' j t to l l ;1111r ' l i rnc l ik v icnq p i r rYzt lc l i . t ' Y. rc{ ( )s

l l r r rk t I r t tvo l ik v icn i rs pavyzde l is . l1( ' y l ' i l 7 ' p i rvyzt lc ' l io . apSvicsto ( '

irrlt initr. spalvio koordinatcs, o uA - M pavyz-cldliq spalvio koorclinatis,

k ; r i j ic r tp lv icst i I ( r i t r rdont l ) Sal t in io Svicsa i r jq suvokiama spalva

sutampa str 7'paryzdcliq spalva. Kaip matome, Sitro atvcju sttvokiama

spalva lalrai priklauso nuo apSvietimo spalvcrs, ncs parinktq M pavydilttl

koorclinatcs skiriasi nuo r paryzdclirl koorclinadit; csant c apSvie timui.

iluvo parodyla, kad ld koordinat6s sutampa su 7 pavyzdelitl fizil<inemis

koordinatcmis, ka i j ie buvo apiv iest i raudona ( l ) Sal t in io spalva-

Koordinalis skaii irrojamrts ivertinant atsispindc'jttsios nttt-r pavyzdclit l

Svicsc'rs spcktrq. Thigi Siomis s4lygomis rcSos sislcma ntrslato spalv4 tik

pagal atsispincldjr.rsios nuo objekto Sviesos spcktrE. Jokio konstantinio

spalvos strvokimo nera. Jeigu baltq tbnE apsviesime raudona Svicsa, tai

i is mrrms iiomis s4lygomis ir atroclys ratldonas.

Vis; r i k i r : r s i r r r ; rc i j ; r , k ; r i t i r i i r r r r i r j ; r r ' yr ; rvyztrcr i ; r i r r t rgr l i nc j r r r t r ; rnrc.l r ' ' l r ; r l l i r rnc ,onc M pl rvy-zrr i ' r i r r k . r r<r i rurr i 's r l r lxr i ; r r . t i rn . . z . t . , , , r r rz , tc t i , rkr r r t l i . ; r rc ' rn.s , k i r i P i rsr ; r . ic . i i ; rp iv icst i b l r r r ; r sp i r rv ; r . r { i t i r ip nc i I p ; r_vyzdcl iams' n<l rs i r apSvicsr icms rardona sparva, t i r iamasis parcnkatoki r rs M pavyzdi r ius, k t r r i ty sparv i<; k .or<r inatcs arr inr .s z 'pu[o. l i , ,ko ' rd inatcms. csant bal to.s sv ic .s .s apsvic t imui ( ryg in imo mctu 1.pavyzclcliai apJvicsri ra.<rora sparva)- pa,vyzcriui,lcigrr s-irrmis s,1lyg.rmr.,roc l 'mas barr .s pavyzacr i .s , apSvic.s tas rau<J.na iv icsa, ta i j is jauncbcsuvoki.mas kaip rau<Jon.s. jo sparva suvorqinrn,, kaip barta, nc.sparenkamas bartos spafuos M pavyzrritis. 'rligi

vyksla konsr"",;rtr'rp",*,suvokimas.

.K 'nsranr in i . .sp; r rvos .sr rvokinr ' nrcch 'n iznr l r i cr r r r r i r r t r : r r nc; r i ik r rs ,apic kai kur iuos iS j ry katbcsimc vc l iau.

J-9.. Spalvq regejinro teorijos

Ik i i io l nagrincjornc .splrrvr; ^pr;r iy ' r , i r kr;rs i{ jk^vimo mcr()dus.Susipaiiriomc su kai kuriomis sparvr; suvokimo ypatylrcmis. bct v.si<kaincl ic l imc klarrsinrr ; . kokic ncrrr .r ' iz i .krgini ; r i pr 'ccs;r i rcrni :r s ' ; r lvr1suvokim4. I)abar pamcginsimc uZpildyli gin., .rp.ngu.r.

Spalvq suvokim' m.ksr iniai tyr imai atr ickami daugiarr kaip 200mcttl' Per t4 laikotarpi ivairiais mcloclai.s (anat.miniais, ti.chcmini:ris.clcklrofiziologini.is) parryk. irodyri, kad m.sq tinkraincjc, kaip ir buv'tikctasi, yra trijq skirtingq tipq ktgcliai, kuric turi .skirtingus fotopig-mcnttr.s.

Kickvicno tipo kiigcriai skirringai rcagtroj;r j skirring. spcktr' ivicsq.Kugelio atsako prikrausomybe nuo ii apivicdiandios vicnoc,os cncrgijosmonochromarines Svicsos bangos irgio vadinam a @-getio (reccptoriaus)

_ry1tuinio jautio funkcija, arba charaklcrisrik'7' ., inpJ".j "rnkIgcl ig, kur ic jaurrcsni rr i rmpoms rrangom.s. -r i r i v;rrr inami"t i n", i r ; , ; ; . \ivba l)(lue), rcccptoriai. .ric maksi.niini j:rutrfis m.n'chromatinci

445-450nm bangos irgio ivicsai. Kiti klgcriai jautrcsni vicr'rinio irgiobango.s iv icsaj - G(reen) rcccpror i . i . -kur ic rnaks;" i ; l ; ; , , , ; ;-52-5-'535 nm bangos svicsai. r. y icrsvai zarsvai spalvai. -nceias nrcrli

r l

0.56

o.52

0 5

0 4 8

o 5 4

0.46

arL'

- - - - -? l -af

a :- - ' . ' '

t l -I

a_ . , _ _ t -

a, a

o.? o.25 0.3 0.35

' l . l t l p: tv . M;t t rst 'ht ptvyzdi l iq spalv io koordint l |s esanl dviem skir l ingoms

apivit:limo ialtiniq, I. y- A ir C, spalvmns

Koordinai iq a3yse - spalv io koordinat€s. Bandymo metu naudojama 40 pavyzdel iq,

ku r i q ska i s t i s l ygus 7 , o sod r i s 16 . uc i r uA - pa t i q pavyzdd l i q spa l v i o koo rd i na tds

esan t A i r C ap i v i e t imu i , uA r -M pavyzdd l i q . ma tomq ba l t ame f one , spa l v i okoo rd ina tes kons tan t i n i o spa l vq suvok imo sq l ygom is (M pavyzd6 l i a i ma tom l

,b.g! lE! i re. lg l9 . i r . tq suvokiama spalva sutampa su f pavyzdel iq spalva)

0 . 1 5

**ffi"*-*jffi. *.*ffirs. .* 6fa*""-- , . * , - , . . . - , , , i , , . ,

o @ 5 r 0 s 6 t 0 f f i 7 ! o 7 m

b a n g o s l l 9 l s l l r r )

j.t 9 pav. Kng,eliq spektrini<t iautrio funkcijos

Abs t i s i q aSy je - bangos i l g i s nm, o rd i na t i q - san t yk i n i s j au t r i s

rcccpl ( ) r ' ius jarr t r iar rs i : rs 55.5- .570 nnt b l lnSos i lg io mont lchromlt t inc i .

t y . gc l tonai ( ) ranZin is spalv()s , Svicsai .

Spcktr in io . l r r r r t r i t r l t r r rkc i jos, nt tsr tk ; t t t t ios kugcl iq ats ; rkq pr ik l ; r t rsonlybg

nu( ) n l ( ) l t r )c l t r ( ) l l l : t l i l l i ' . \ i v i cs t ts i lg io , p l t r rx ly los l . l t ) p : l v . K : t t l : r t lg i k t iSc l i l l

rr lsako dydis prikl :r trso ttuo absorbuoit l Svicsos kvantt l ski l i i iaus, tai rc-

rniantis sprektr inio jautr io funkci jomis Salinra tcigt i , kad kugeliq piSmentai

irbsorbuojir ivicsos kvantus selcktyviai, vicni tam l ikro bangos i lgio Sviesos

kv i rn t ;u absorbuo ia ln i da t rg iau , o k i t i rna7 iau . Ga l in ta saky t i , kad spek t r in io

;rtutr io f 'urrkci l<.rs nusako ivicstts kvantt l absorbci jos t ikinrybg, priklatrsclmq

rruo bangos i lgio. . lcigu abscisit l aiyjc at idituntc dydi, atvirkSdi4 bangos

i lg iu i , t . y . kvant in i ska i i i t l , t ; r i v is t ; k i rgc l iq spek t r in io jau t r io k rc iv iq lb rn ta

l r r r l r , ; v icnoda - sk i r tqs i t i k jq nurks in runro padt t i s absc is iq l r i y je . S i k l tgc l iq

slreklr inicr. j ;rr : tr io funkci ia apraiontr vadinanrqja Daftnalo f i tnl<ci ia urba

I l t t f t t t t t l , t | 1 ( , t l l ( ) l r ( t t t t r I .

(lidttotis. I)auifikirtkite, kodel esant sill)nai apivietai ni vienas

4r'r'r7rra.r n?Nali rcp,iti spalt\ (ltrisitninkite tikitrlltitti kfigelQ jautno

(tl)ru.i\,nt(l ).' la igi

t inkl ;r incjc yra ncvicnoclas ivair iq kIgcl iq t ipt l skai i ius.

N'l;V.iausia yra milynt; rcccptorirl. Centrindje tinklaines dalyje iq bcveik

ncra . y ra t i k , .Za l i " i r , , raudon i " k lgc l ia i . G reccptor iq y ra ke tur is

kartus dnrrgiau negu 13 rcccptoriq, o R rcccptoriq - l0 kartq daugiatr

()6

negu I j r ccc r ' - r 1 i 1 ; . ' l : r i g i I i , ( i . I l r cccp t t t r i r r . s ; rn l yk i s y r . r t , ks : l 0 ; . 1 : ll ( ; r r l r r r r t i kr lgr . ' r r r t i i .s i t l i 's rynr ; rs r i r rk l l r in i . ic nt . ro lygus. r . t : ik i ; r r r r ; r r ry l r . k : r r lsp i r lvr ; suv,k inr : rs pr ik . rarrsys nrr . [ . . ; r r . [ r . ic :k t , v ' iz t ras yr i r ccntrc . ; r rkicrk nr' j ' nrrt, lcs. K:ur t;rip yr.. parmrc .sparvrl nriri iymo ckspcrinrenrrri,I i ; r i k : r .s lnr t f r { ) . k : r t r iv icsos t r i f i ' ; rkc i j i r < l ; r r r j t i rk ; ; r .c t .cpror i r ; i is i r lcstynrr r ilinklaincic. I)aqrzcrziri. tinklaincs ccnlre lx;veik ncra mcrynq rccept'nq.Kadangi trumpo.sios bangos stipriau.siai atlcnkiamos akyjc, tai I.rrcccptoria i -yra i isit lcslc l inkl:rincjc: nc cc:nt rc (Wrrndcl, t 995).

l)atrar sunku pa'sakyti, kodcl rt ir ( i kugcriaiyra tinrrlainc, ."n,r".vienas i5 paaiskinimq gari trr-rl i toks- IIg4 raik4 jvairirro.sc zcmcskampclirrosc l lrvo rir iam;r. kokios spirrvos orr.icktr,; rr;rzniarrsi, ir i p;rsit:r ik..visi tyrirnai, atlikti tiek zcmcjc, tiok ii k.srn.so, par.dc, k;rd datrgiarrsiayra zalios ir ratrdon.s spalv.s ob.icktq. Mcrynrl objcktq pasitaiko rci..i.rr.( ia l toc. : l ' kad mcs pr iversr i maziau z i t i rc t i i t tangq, o craugi^rr p 'k' jomis. kur ryrarrjrr *rtJ.s. ralrcr'n,s. zari 's .sp;rlv's objckt:rl. rnrrsrlj irutriausia tinklaincs vict. spccializav.si anirl izr-r.t i i iuos otrjc,ktus. I(:rikrrrie pa.kidiai, kuricms svarlrrrs ob.ickrai yr.a l ick zcmcjc, rick orc, rrrrik i l ok i4 t i r r k l ; r i ncs s l n r k t r - i r : 1 : I l . ( i kugc l i . ; r i y r r r t o . i c : t i nk l ; r i n t s t l ; r l . y j c .kr r . i nr i r r . Zcnrg, ' l I r 'cccpt . r i : r i yr ; r ; rprr t inc. ic : ( i r rkr ; r incs r r ; r ly jc , k ' r inukre ipta j c langr l .

I-ieka ncaiskrr, kotJcr rnusq tinklainc.ic yr. ncvicn.tias It. G, I l kugcr^1sknidius. Karrais svilrstorna tokia hipotczc: rrrcryrri rcccJrtoriai :rbs.rr-:rr. j irr l idcsnes cncrg i jos iv ics.s kv; rntus ncgrr iar i ' r raucJtrn i k [gel i ; r i . Dcr rosprieT;rstics vidiniLl rrikdziq itaka rnirzcsnc. 'rhigi

rncrynq t<ugitiq signar. irtr iuksnrr santykis gari b0ti ditresnis rregu 2;rl iq ir raudrnr;, o iariq kugeriqsig'al. ir tr iukinro snrrlykis yra critJcsni.s ncgu rrurronq. K;rdangi vien;rsis brLdq ditl inti signirl. ir tr iuk.in*r s;rntvki yra rcccr)r()rir1 i ic.j irrr. srgnarqsr*ilvlnlas' tai ri. rcccllt.r ir l turctq lri i t i rraugi;rrr lrcgu 2irl ir; ir nrdlyr*1kfrgel iq , o zal iq receptor ig skai i ius turetq bt t i d idcsnis negu merynq.Dcja, t. i t ik teoriniai sanrpror^vinrai, k'ric nepirtikrinti ck.spcrirncntu. I lgrll : r ikq rcgi .s t r . ' t i p i rv icn i r ; rcccpr . r iq s igrr ; r r t rs - r ; rb; r i sunkrs r rzr r ; rv inys,k; rd; r r rg i rccc l ) t ( )nr l r r r i t t l r rc :nys ru; r i i .

K o n t r o I i n i s rc r a u s i ttt tt.s . Kttilt ultsrcaiiitt rsti receltttsri4 ur.\akqi bet kokio sltektro J-vip^io.r 1t.veiki, j.rgu iinotrtu,r kugeritl :pektrini.sjautris ir. iviesos sltektras?

Q 7

l ' r t p i ka rn : r t r y t i ' k l r t lm t r s t ; ncn , r l s i s t c tn i l ga t l n i l i r r t o rmac i j i l t i kap i c

rcccpttrrir l sign;rkl ctydi' apic Svicsos spcktr4 .i i ncttrri jokit l strpratimo'

I)u ivie.so.r pot'eikiai nutnts yru vienodi, ieigu .iie sukelia to paties dydi'io

rcccploit l signa/rr.s. Bct kaip toliau apclorojama informacija' gauta iS

lcccptorit l? \

l jc rcccptoriLl, t inklaincjc, kaip matcmc, yra horizontalir l, bipolinit l

ir ganglinirl l4s1clirl Q'r- 2.9 pav.)' I l ipolincs l4slclcs sumrroja ir nraiScr

ivil ir ir l kirgclir; si6r,naltrs. Mtrs tlattgiirtrsia ir rlorninlr i i t l l4stclir; alsakai.

kadangi t ik j ic toliau siundiami i aukstcsnes regos sistcmos struktfrras

( l ror izonta l iq l4ste l iq a lsakai neiScina i5 t ink la incs) '

Ililxrlinitl kpsttlitl ,rptktrinio jarilrio charnklcrisliko,'. llipolini's I;lstclc's

;rlgcbriik:ri sumuoja klgcliq signalus i3 tam tikro l inklaints plotcr

(7,-r. 3.Z)pav.). si srit is vadinama bipolincs lrlstclts recepciniu Iauku

(1t1. ) . - l rys t ipa i tok i t l l4stc l i t l - v icna L i r dv i C ' parodyt i 3 '20pav'

Sirl lqstctiq spcktrinio jautrio charakteristikos pateiktos 3'21 pav'

Pirmosios L tipo l4steles spcktrinio jautrio kreivc yra vienpolinc,

r. y. Sios lEstelcs atsakas i bct kurio bangos ilgio Sviesq yra vicno

7c:rrkl1. Apivictrrs vicnas l4stclcrs, jtl vidinis Svicsos vcikian'ras. potcncialas

mai.bja.l. y. jos clcpoliarizuojasi, o kitos rcaguoja atvirkldiai - vcikiamas

ivics0s jq potcncialas didcja. t. y. l4stclc hipcrpoliarizuojasi- I)idinant

apiv ic t4 p i rmoj i L ls tc le v is daugiau Zadinama, o antro j i - skrp inama

(arlra Taclinirma, kai apivicta mai.dia).I)cl iios priclastics iios /, l4stclcs

va(linamos arba /J (ryikurno - bnght), arba l) (tatrtsunto - tla:rk) ltp-

tclimis. Kailangi i i i l lqsrclit l .1t-sak1; y1a v-i.c-1p9-linis-fr tolygiai didcja

rl iclrnant arba maZinant I{L apsvicti l , jos vadinamos L (ap$'ietos '

lutninosity) l4stclcmis. i"

Antrrrjo tipo lqstclcs uatlinam<-,s C (clvonwtinirrtis - chrorrtuticity)

I4stclinris. Jq atsakas i I{L apsvictq gali blt i dvipolinis: csant vienos

bangos ilgio Svicsai. lqstelc bus Zaclinama (dcpoliarizuojama)' o esant

k i tos bangOs i lg io apsvic ta i , j i b t rs s lopinama (h iperpol iar iz t ro. iama),

r. y. i iq l lsrclir l atsakai i iq Rr- apsvictq gali brlt i pricsingo poliarumo.

l t r - . 1 l o i i os l ; l s l c l cs v ; r r l i n i t t r t r s r t l t r t t t t ' r t l i n i r t r i , s . Y r ; r t l v i c i r ; t i p r l

oDoncntinas (arba (, ') lqste lcs. vicnos */l i-(; [4stclos Zatlinamos (arba

sktp in; rmrts) r t t r tc l r tnr t iv icsa i r s lopin; tmos (arb; r 7; r t l inamos) Zal i l r ' I ( i -

tos : -Y+/ i l l ls tc lcs Zacl inamt ls (arba s lopinamos) gc l tona iv icsa i t

s\r>pinamos (arba 7-:rdinamtts) mclyna. -lcigrr iirl lilstelirl I?.[, apivicstas

j.20 pav. Regos sistemos dalis, kur vyksta inforntaciios apie spalvq ivertinimasl - l i n k l a i nes d . r l i s : R , G , B t r i j r l l i pq kuge l i a i , - r ,R rG , rY r l l . Wh- [ i l oponcn in t i nesl q s t e l i s ; l l - i o n i n i s k e l i n i s k u n a s , k u r r i s k i r i . : r n i a ( h r o m a t i n i s i r c h r o n r a t j n i skana la i ; l l l - auk i t esnds regos s i s t emos s t r uk tu ros , sus i j us i os su spa l vq sky r imu(ga l i b0 t i V1 s r i t i s ) i r kons tan t i n i u spa l vq suvok imu (ga l i b i t i V4 s r i t i s )

nnA - , A "

L] L]

Didel6 skiriarnoji gcbr, grai rea-

grrojr i l6tus jrrdsius

Di r l c l i s kon l r rs lojau l ro r r r rs , r , rz r I I I

s k i r i e r u o j i g e b e ,

d ide l i s jen t ro ruas

judcs iu i

ff i ' f f i- sff i ff i#., ,*#si-,..se$*

l ; y s l c l i r l r l s l r L r 1 r l u l z i : r r

i i l n l s l l

3.21 pav. Bipolinirq l4steliq spektrinio iautrio funkciiosAbsc is i r l a iy je - bangos i lg is , o rd ina i iq - lqs te l iq a tsako dyd is . Wh yra I t ipoB lqs te les a tsako pr ik lausomybe nuo bangos i lg io , RG, YB - dv ie iq oponent in rql4s te l iq a tsakq pr ik lausomyb€

b;r l t :r ivicsa. tai jos ncrcagtroja - j t1 atsakai lygt is nul i tr i arba lablr i maZi.- lh ig i

ap5v ic tus S iq lEs tc l iq RL, ba l ta spa lva . s t tzad inama t i k v iena I -

l i l . s lc lc .

K;rclangi ̂{. lqstcliq spektrinio jautrio charaktcristikos yra labai (trcnt

kokybiskai ) panai ios i fo topin io rcgcj imo spektr in io jaLr t r io f t rnkc i j4

(i l. 3.l lpav ). claroma prie laida. kad Sios[qstcles pcrdrroda inlormacii4

tik apic Svicsc'rs rySki. Sakoma, kad Sios lqstclcs stldaro ucllrotttatini

kanolq, krrris ncsrrsijgs su inf<lrmacija apie Svicsos sodri ir spalvos

Ion;y. I )an;r i ia i mirnom;r , k ; rd C l i ls lc lcs pcrduoda in[ormaci j4 t ik apic

Svicscrs chromatiSkumq (sodri ir spalvos lonil - cl'u'ornntici4'. 4eetrutocmt,),

lrct nc apic Svicsos stipri 'Taigi jau tinli lainejc i(skirianri <ltr ncpriklatt-

sorr l i 1 ' ,n ' , ' ' r i - achromat in i .s i r chromat in ls . Cia. bc b ipol in i r l l4stc l i r l .

yr;r v;rrl inirnrtrsi..rs F!anglinis lqsrclis. ktrri i l rrtslkiri irgi yra opttncntinio

pob r l d i . i o i r k r t r i os p r i k l ; t uso ch roma l i n i am k ; rna l t r i . S ios 1 ' l i l s t c l cs

s i r rn i ' ia s ignalus nta i ' .o t lyd i . io ion in io kc l in io k Ino l ; lsLc lcms ( i

parvoccl iu l in i s luoksni ) . Cl rc ta 1. t ipo h ipol in iq Iq.s tc l iq yra dar i r M

ranq l i n r : s l ; r s l c l i ' s . , / i 1 ka ip i r ' I i r i po l i n i r r IEs t c l i u a t saka i v i cnpo l i n i r i .

S ios l i ls teI i 's s iuncia s ignalus i d idc l i t l . ion in io kc l in io k t ino l i is lc l i r ;

ic ' i imtrs (magno l i ls tc lcrs arba i magnoccl i t r l in i Sonin io kc l in io k t lno

I ( . t / )

baagos r/grs nrrr

3.22 pav. L ir C lqsteliq spektrinio jautrio funkcijosl l ( is inet t r is l i t r i j<tnr is I )dro( !ybs l4st t , l i r l lL :<tr i l tes c l tarakrcr is t ikos

o pt t r rk\ ,1 i111;1tr is - t ,ksper intrct r lu nt tst , t l r , l r>s pr ik laus<>rrrybis

sluoksni). ' lhigi lirrmuojami du alskiri 1,ran,n

gangl iniq, t ick Soninio kcl inio kIno l4.srcl i t ;(Bruce, Grecn, Gcorgeson, 1996).

i t nwgno k lnala i . ' l - ick

RL yra labai panaihs

Yra nuom'niq' kad sic k 'narai susi jc su skir t i 'g.s inrormaci j .sapclor'j imo proccsai.s- Man'm;r, kad p lil.srcres daryvarrja proccsrrosc:,kur ic susi jg .su spalvinir ; . crt lv inig st imulo po;rymir; i iskyr imu i i icparametrai svarbcsni nu"slatant dist i rr in ig st imuro tbrmE). 1, r4stclc.smaziau jautrios judanticrns, dinaminiams, t. y. kintanticms raiko atlrir-giu, st imulams' M l4stcrcs jautrcsncs din^miniarns st imulo poZymiams- judcsiui' mirkscjinrtri, ir dcr to nrirnomA, kad jos rirbi,rt, susijlsi.,.s sujudesio suvokimo proccsais. I(aip panratysimc vcriau, toks acrrromatinioir chromatinio kanalq at.skTrimas sudarys papirdonrq sunkumq aiikinantrcgos sislcmojc vykstanl! skaisii<> vcrrtinimil.

, Iirl iarr inlirrmacija 'pic svicscls sp,lv4 pcrdrr'cramaizicvincnrs stnrk-

luroms. cia iiskiriami du ccntr'i. Vicnas ii iq ,rsakingas rik trl spalw;skyr im4 (dia vyksta proccsai, kur ic lc ik i . in lormaci j ;1, ar dvi .spalv.svicnodos. ar skir t ingr ls. bcr ne nur.ckl k.ki .s). I ( i t^mc ccntrc vykstaproccsai. susi jc srr pirc ios spalvo.s vcrt inimrr. I , i r .mas ccnlras clalyvarr jaakonsrant i5k;r i vcr l inanr sparvas (kai matrmc sparvrr .skir tumus, r ;ct

t 0 l

l ] ; t i i { ) s sp i l l v ( ) s P I i k l i l t l s ( } t l r t ( ) ; r p i v i c t ( ) s ' \ { ) ck t11 ) ) ' ( ) : l l l l l ; r s cc t l l r ; l s l r t l t t n l t s

kt rns l ; tn t in i i i t .u sp; t lv t t s t rvokimtr i '

h i rs lc ic lo c l i r r ry t i t t tk i i rs pr ic la i t l i rs apic t lv ic i t ; ccntr t l b t rv inr i l rcgr ls

s is tcnxr ic ' l. . l ; r i , is r1 l r i r . r r r r r l rczt lT ioni r r c lgcs io tv I i r l r ; r i . I ' i rTc i t l r rs j r t P i r rn inc

rcgt ts 7. icvc (Vl ) , bcZctZionis prarant l ; r gcbcj inr4 sk i r t i sp i t lv i ts

lapskrirai itt rcga strtrinka)' 'h1 ncpavyksta i imokyti skirt i dvi spalvas

(wl lsh c l ; r l . [ (x) .1) . . lc igrr Trr . rogrr i p lzc is los i ios s l t r tk l r - t tos. j is g; r l i

ncnratyli spalvrl- l 'a7ci<Jtrs bcZclZitlninrs V'l galvos stncgcntl i- icvcs

sr i t i . ios gtba sk i r t i spalvas, t ' y gal i nustatyt i ' kad Zal ia spalva

s k i r . i l s i n t t t l r a t t t l t r n o s . i r c t j t t a l l s t l l i t t t t r s s p a l v o s s t l v o k i m a s k i n I akci i ian l apivrc los Sal t in io spra lv i l ' I ia i v isc ls smcgcl lys ncpaZcist t ls '

l l cZc l z i on i kc lns tan t i 5ka i s t r vok iaspa l vas ' I 5mok i t r sbe -ZdZ ione rea .gtrot i i Tal ios spalvt ls objckt t rs . jos rcakci ja ncpakin la i r kc id iant

objckro apiv ic los Sal t in io spalvE (Walsh et a l ' 1993) ' PanaSi is t luo-

mcnys gairn,,mi t ir iant Zmoncs. ttrriniirrs minitr; smceicnt! stnrkttrnl

paZcic l imq (Zcki , 1983; 1990). Yra ir ncurofiz-iologiniq tlttomcnt;. I lcgistruojant pirmincs rcgos

7ic:vc.s l i lslcl it l atsakus. buv<t raslos l4slclc's. rcagtrtl. iancitls t ik i tam

rikros spalvos objcktus. sios l4stclcs yra sclcktlvios objcktq spalvai

- vicno.s l4stclcs reaguodavo tik tuomct, kai jq RL buvo raudono

objckto atvaizclas. kitr-,, - t ik i geltonE arba melynq' arba Zali4

,potu4. -laiiau pakeitus apivictos Saltinio spatvq' Siq l4steliq atsakai

kinta - jos ncbere aguoja i tq spalvq, kuriai an-ksdiau buvo jautrios'

I,a;riske-.jo. kaci Sios l4slelis vra selektwios tik Sviesos. krintaniios

i I i l .. spcktrrri. lrtt n(. lr lr. icklrr spatr';r i. ' l i i ' iarr

\;J sritr jc tritvo rnsta

lastc i i r ; . kur iq arsakai pr ik iauso t ik nuo objckto spalvos i r ncpr ik-

l r r rso nrr r . r apiv ic los sal t in ' io Svicsos. l . v . 5 iq l4stc l i r l a lsakai vra

ktrps l ; t t t t i t t i i r i . nc l . r ik l ; r r rs l tn l - \ \ n i l t t ; t l ' r iv ic t t rs (Zcki . l ( )S ' l ) '

NutntfrZiohgittiui.skni.scitt terTir.tirrro rnechurtiilruti. Kirip jlrtt mintjtttrrc,

/. aiba M lEstcliq spcktrinio jautrio tirnkciia yra labai pflna5i i l0topiniO

r.cgej imo spe kt r in io ja t r t r io t t rnkc i j4 . k t r r i natrc lo j i tma skais i i r - r i ivcr t in t i

( - i . r .3 6 skyrc l i ) . 'Rrc lc l

l ruv<) pa<laryt ; r pr ic la ic la, ka<l i ios l4s lc l is sr rs i -

j r rs ios srr , .sk i r i i ' i i rv i rn i r is" i r j r1 l t (sr tk t t t ly t l is r r t rs i rko o l r . ick{o sk: r is l i '

Panagrinekimc, ar 5i hipotczc ncpric:Staratrja Zinomiems faktams'1'lt. igi:rnta. kacl sk:risi ' io rcikimi. prikl;Irso mtrjt M ;rrl>a /. Llslclir l

I r ls1k9. Si rv6 l r t lZt r r r lv ic . i r t nronochlonr i i l i t r i t t i i r l t in i r ; : tp iv ics lo l r : r l t< t

objekto skaistis btrs lygrrs obickto skaisiir l csant skirt ingicms apivicti-

mams sumai. Thrkime, trrrimc clrr monochromatinius Saltinius .t,{/ ir sr.

I(ai otr. icktas apivicr-iamils prirmtro.irr irrlt initr. sttsit l;tro 1,r, skaisiio po-

jrlt is. Kai tas pats objcktas apsviciiamas antntoitt saltinitr. sttsiditro /,r,

skaisdio poji it is. . lcigu objcktas vicnrr mctu ap.ivic:i iamas ir .sr,. ir J,

Salriniai.s, t ir i jo skalstis bus lygus skaisiiq l '^,i I '^,sttmai, l 'y' I 'u + l ' ,

(.skaisCiq :r<Jityvtrmo savybc). 5i s.vy5c rcmi:rsi prielaida, kad skaistis

priklauso nuo vicnos - Sirro atvcju nuo 1. :rrba M - l4stclc's alsltko.

Sios l ; ls tc lcs t ics iSkai sumuOja ic j imo s ignalus. ' lbks

t ics in is

s r rmav imas pa rody tas 3 .23 pav . c i a mr toma / , 14s t c l cs a t sako

priklar.rsomytr,u nur) monoch(lm:rtini's Svicsos t)angos ilgio, t. y. l4stclcs

spcktr in i ( r jautr io l 'unkci ia . . lc igu lqstc lcs I {1, apSvic i iamas 490 nm

bangos ilgio Sviesa, Sios l4stclcs atsakas bus lygtrs l.rr. . le igu los padios

v ( ) . )

,1/.J. | 0. Neuroiiziologiniq Procesuir spalvq suvokimo yPatybiq ryiys

. tc igu minctr l Llstcl iq atsakai yra susi jc su spalvq suvokimu, kyla klau-

simas. koks yrlr tas rySys. Zmogus. skirclamas spalv4, gali atskirai ivcr-tinti tris icrs charaktcrlstikas - rySki. arbir skaisti. sodri, arba grynrtm4'

J.23 pav. I /qslt'/tis tiesinis savybis

Absc i s i q a i y j e - bangos i l g i s , o rd i na i i q - a l sakq l v i enodo s t i p r i o i v i esq dyd t s

1 , , i r 1 . , , , - l qne lds a t sakq dyd2 ia i , ap i v i ec i an t RL 490 nn r a rba 600 nm bangos

i l g i o v i enodos ene rg i . j o s monoch roma t i ne i v i esa . De i i ne i e pa rody ta , ka i p sumuo jas ic l v i e i t l i v i esos 5 rau t r J pove i k i a i

i ; ls to les l {1. r rp iv ic i ' iami ts Lr00 I ln t [ ) l l ]gos i lg io Svics i r , l ; t i S ios I ; ls tc l t 's

a l .sakas lygu.s f r r . Kai lLL ap. iv icCiam;rs dv ic j r l 1 ,n iarr minctq

ln()n()cltrotnalinir; .19() nnr ir (r(X) nm l)irnglr i lgio ivicsos nriSinirr, l l lslclcs

a ts i r kas l ygus a t sak r l L^ , i r , 1 - r r s t t n t i t i . l .Y . [ ' : = I - ] t + L r . ' . i c i g t r i i t ' r s

lqslclcs atsakas lcmia skaisti, tai ttrretume skaiseitl adityvtrmo savybq-

.Si hipotctinc skaiscio suvokimo ypatybc buvo tikrinama ckspcrimcntu.

I 'asirocle, kad ]mogui skaiscio,suvokimo adityvumas ncgalioja: bcvcik

vis;ris alvc.iris miiinio sitvokiiunas .skaistis lrttvo nr:rZcsnis ncg,tr m()n()-

chr<rmatints ivicsos sr.rkcltt l skaisciq suma: ,Lr<,f- ̂ j + I-D. Kartais mi-

i i r r io sk; r is t is l ; t - rd; rvc ' r nc: tg i ma/csnis r rz c l idZiat rs i4 mont lchromir t in is

iv icsos skais l i . l .y . [ , r -< r r t t tx(L^, . l ,^ r ) (7. r . ( i r r lh , Donkcy, Marroco.

l9(r9, Guth, l99 l ; Ing l ing. ' Ibou.

1977). Vacl inasi , v icnas i5 mi i in io

st imul t l suvokiamq sumini rySki maZino, o nc d id ino!

IJ icl tr o t i s. Sugalvokite eksperilnentq. kaip patikinti. ar'gulioja

.skai.siirl uclityvturto principas (su iio ekqteitnenlo rezultatais krl tik

susipaiirutrne).

' lhigi ckspcrimcnto rczultalai ncpalvirt ino hipotezis, kacl vicn 1. ar

M l. lstclir l atsakai lcmia suvokiamq rySki arba skaisti. Dcl to btrvcl

nutar ta, kad skaist is pr ik lauso t ick nuo L. t ick nt to C lqstc l iq atsakq.

I3uvo pasirl lytas toks vcktorinis modelis:

spir lvrr , t . y. v is i j r ls t rys Prr ' i r rrrctr i r i (skir ist is. s.rrr i .s i r r .nirs). . pr ik-l^ust ' nrrr v isq r j r l wh (r) . .* t t+( i , - i -y +r3 l ; lstc l iq at.s^kr; . . l ic srrr i ; r r-olr i r rrrr i ' io vcktor i i r rrs kor lp.ncnrt 's . t / = {rvrr . . . t l t r ( ; . * ) . '+ / l } . . \ i .vckt.r i : rus .r ignr. i rc l ja nusako sparvingrrnr;1 ( tr ' i1 i r s.rrr i ) , - ' . i . i lg is(modul is) - ryski , arba skaist i . I {cmi:rnt is si .o modcriu ncsrrnkrr pa-aiSkint i skaisciq neadityvumq. sis ai ik inimas ir iustnrojama.s 3.2.r pav.

Dr r 'monochromat in ius s t imu l r rs . ! . . , i r . ! r r : r t i l i nka Sp, i r Sp , vck_I.r i^ i . Sir t r tv ic jr ; svicsr.rs .sr:r . rr l mi i in i ; r t i { ink;r . lp. vckr.r i .s, krrr is -vrrrvcklor inc Sp, i r Sprvcktor iq suma. Jo i lp, is (moclul is), kai srrmuojamivcktor iai ncra kol inca^rs. v isuomct malcsni.s trz j r ; moclrr l i r ; srrni4.

Jcigrr kanrp;ls tarp Sp,ir Sp, vcktorir; yr;r lruka.s, tai.!pr, < trtax(,Ip,.Spr). Eksperimcntinitl duomcnr! palyginimas su tc'riniais skaidiavirnaisIeidzia tvirtinti, kad skaisdio clydis gcriatr korcliuoja srr 'ckroriausmodulir"r ncgu su vieno vcktoriaus cry<rZi' (Ingring, T;ou 1977; I3aiir-Krt,lflnoc, crarrrlnrlrroc, Cororror, 1993; Vaitkcvidirrs, Stankcviiius.Petrauskas, 1997). liro arvcju, kai ivicsa yra balros spalvos, srdacrinamost ik L l4stclcs, o chromatinir l l4stcl i t ; atsakai lygus nul i rr i . ' f t romct

vcktoriatrs modulis lygrrs vicnintclci nclygiai nrrlirri krmponcnrci, krrri;1nusako /- l:lstcles alsakas. hro atvcju iios l.1s(clcs atsaka.s visiikai nusakoryski.

Uiduotis. Nuo seno iittuna, kutl skalbiniai atrot$,s lnlresti.ry'. ikesii, kai juos rtudeZvsirne .silpnai trte!1,na sltalt,u (trtelionaudojintas). Nevnku isit ikinti. kqrr i iuo ot,eju ttres .\rttq)urt(beltinius, tnaiinanrc atsisltinrrejusios trtro ba!tini4 i,iesos kieki(parodykite tai). Bet nepaisant to ltaltiniai arro(lo sl<aistesni, n,.ike.vrr.Putneginlcite tai paaiikinti.

3.11. Receptoriai ir oponentines l4steles

Kyla klausinras, k.de l visq 51rv.nr; rcg.s sistcnr..ic tri jr l rcccpt'riq srgrr;rr;riI r ; r rs l , r rnrr ' j ; r r ' i j t r i iq . 'p 'ncrr l i r r i t ; r ;1st t - r iq s igr . r ; r rus. s iu<> kr ; rus i ' ru yr ; r.suformuluolos kc l ios h ipote z is .. I {cccpt . r i t l , k Igc l iq s ignaia i yra v icnp. l i ; r i , o ,po.cnt in iq lEslc l i r . . l srgnai ; r r

clvipoliai * t ick tcigiar' i, r. ick ncigianri. Ifcr to padirlcj. sig'ar11 kit i 'rod iapazonas, kar tLr gcr iau gal ima sk i r t i sp; r lv ; rs .

( -

11.24 pav. Vektorinis spalvq sumavimas

Aiyse Wh. r ,R ,G. tY 'B lqs te l iq a tsaka i . 5p , i r Sp , - monochromat in iq spa lvq

vek tor ia , i , kur iq . suma yra Sp, vek tor ius : l f f r : l = l .h1 + .S1, : l = Sp i * Sp j + 251, ,r l

Jj ,- . c 'rr[ .Syr1 fp: l= f i , i +,tp22 + 2,5p1 Spt crt: f l .

| / 1 , !

I t ) \

. l { ccc l . . l l ( )n r l s lgn , l l l i t l r rp r rs r rvy . i c I ; r l r ; r i korc l iuo . i ; t , o ta i re i i k i : r , k ; rd

pcr t l r . toc l ; t t t l ; t rcccp l t l l i l l i t t l t r r t t t : t c i . l r t d t lb l iu t l j l n r ; r ' Nor in t i i vcngt i 5 io

c iub l i i r v i r t r r . r i r ; r t l i ckanra rcccp tor i r l s ign i l lq t rans for t t tac i . ia . Yra d i t t tg

bur lq t l ckorc l iuo t i rcccp tor i r l s ign ; r l t rs . M; t t l r . r t t l i t , k ; r t l t l ckorc l i i r c i . i ; r

Ir t l ick;rnl ir kci i . innl atskinl k:rnalt l i rcrcluotl :rntos infclrnlaci. ios kicki. ' l tx lcl

t rans f i t rn t ; rc i ia lu r i t ru t i tok ia , kad d idz iaus ias in fo rnrac i jos k ick is b t r tq

l c r d u o d ; l n t i r s p i r n l u o j u ( ; r c h r r l l t t a t i n i u I - k a n a l u ) , i t n t r i r s p ; t g a l

rciksnrirrgrrnul lur€tq bnti -r i l G kanalas ir t . t . ( I3uchsbauni, ( ]ottshal l i '

1 9 8 Q . M a n r t n r a , k a d t a i p d i d i n a n l a s i n f o r m a c i j o s p e r d : r v t n t t r

Pr r t i k in runras . Sugcdus an t ran t i r t rc i ianr kana l t r i , pa t i r ianr i n r in ima lus

n t t r ' r s lo I i ; r i .

. I l c c c p t o r i q s i g n a l a i d c k o r c l i u o j i r n r i t a i p , k n d s i g n a l o i r t r i t r k S n r t l '

gcncru t l . l ; tn to i va i r ia is rcSos s is temos lyg ia is ( i va i r iq ncrvq s i : ; temos

clcmc6t11), santykis b0tq kuo <j idcsnis' Dcl to pndidctq spalvt l skir inmoli

gcbir (Vnitkcvidius, Stankevi i i r-rs, l )clrauskas, 1997)'

3.12. Oponentiniq signalq formavimo principai

K;r ip n r iu i j t l i l c , rcccp tor ig s ig rur l ; r i i k i 3 ic P i l s ick i l r cc r t t r i t lg l l c l ' / t l s ts tc l l l : l

t ransforurtrojanri . I ieccptorir l atsakas i Svicsi l yra visuolnct t tr prt ies pc>

l iSkumo, o nuk5tesn iuose regos s is renros lyg iuose y ra neurona i ' kur iL l

i i c j imo s igna las ga l i b [ t i sk i r t ingo po l iSkumo' S i t l neuront l , apSv ies t r l

vicno bangos i lgio iviesa, atsakai dideja, o kito bangos i lgio Sviesa sukel ia

. jr j l lsako rnlTt. i imry foninio lygio atz.vi lgirr. Jcigu nctrrono aktyvunras' k;r i

1,r jcj i ruc nir;r signalo, nclygus nul iui, tai toks l tklyvtrnt; ts vrtt l innnri ls l i rni-

niu. l l igi sign;r lo didel inras ar mazdjiuras mattrojanlas at irvi lgiu signalo,

kur l nc t t ron ; rs gcncruo ja tan tso ic . ' lh ig i i i q ncuronq a tsaka i y ra dv ie lq

l to l i i k r ru r r l . Dc l to i i c l rcuron ; r i v i l t l i nanr i oponcr r t in ia is . I le r ingas p i rn ras is

rrr.rsPt. jo, katl tokir l ucurol lr l csunra l tcrvq ststcn-rojc. ' lhi iau l ick;r neaiSku,

k ; r r r r rc ik r r l iug ; r lok i i r rccc l ' r t t r r i t l s ig ,na tg t rans l 'o r rnac i ja . ( ia lu t in io a tsaky-

r i l t r j i ; khr r rs i rn :1 dar r tc r ; ts l ; t . i ' i i r i lP t i r rs i t t rc k ; r i kur i : rs l t iPo tczcs i lP ic

g ; r l in r ;1 {unkc ing i iq t r rns lb rmac i jq rc ik in tg '

Inl.mtocijzs, penlurxluntos skittingais kanuhis. rlel<ctreliaciiu- Kilip lintltttc,

signalai apic Sviesos spektr i l perduodanli bent tr imis kanalais' 'hdiau

tr i lq

rcccptor ir l s ignalai yra labai korcl iuot i - receptor iq signalai v isuomct yra

v icn i . ) l )O l i i kuur t r . l ,ag ; r l v icn :1 i5 h ip r r l cz i t l , rcccp t t l r i t l s igna la i t r i rns lo r -

i i ; r I yr ; r N d imcnsi jos vckt t l r ius. r r r rs ; rk ; r r r t is ; rp iv ic t i r r rp spc:k l r ;1 , e X vr ; r(3 x N) nrat r ica, nusakant i t r i jq L, M, S rcccptor iq spcktr in j . jaurr j .Kovariacij i l larp rcccptoriq .lautrit. l nus;rk<r

I ( = X X r

nratrjsr. Kai clcnrcntq jautrio funkciyos ngrur;rlrzuoros, nratrica R nrrsakr_rrcceptoriq iautriq koreriacii4. Jcig' nratrica R yra diag.nari, t;r i brrtL; galimasakyt i , kad l r i j r l c lcrncntr l spckl r in is . ia t r t r is yra 6ck6rc l i r r6t ; rs . l ; r ig i

16r i1 l; r l l i k t i , r l c k . r t r l i ; r c i . r i l , r e i k i ; r t ; r i p r r i r r r s f t r r r u r r . l i i i ; r s l r r r r kc i . l i r s , k i r t l r r r ; r t r c ; r l (brl lq di;rgon;rl i. Irr. isinrinu.s tikrinio vcklori;rus s4vok4,

( l l r - rc l rsb;runr , ( io t t .sch;r rk , r ( )g. i ) . S i rn; r rq kr l rcr r i ru . l r r rc i ik i l , k ; r t r 2rr ; r r lv ic l r ;1 s ignnl ;1 g l r l i rna nusrrkyt i , koks yr ; r k i tas s ign;r las. - l l . r .nrct

kyr ; r kr ; r r r -s in ' rs , kanr rc ik i 'pcr t iu . t i r ru s ig 'arr rs , . jc igr l r r r r l r r v ic ' ;1 g; r r i ' r ; r 1 . . , ; rs ; rkyt i .koks l - lLrs k i l ; rs . I ) i l Io nra l tonl ;1, k ; r t l ncrvq s is lcn l r ; r ts is ; rkc tok ios I r r ; r l t ; rn ! ios,rr prncJ.iniarnc sign:rlq apclor.j inr. l.)r()cLrsc ryksl;r jr; t lckorcli;r,-: i j ;,.

I)anngrinckir'c, kaip sir 'rr()ma dck.rcritroti signar.s, pc.rrrodanrus skir-t ingais kanal:ris- Rcccptoriri atsakus apytik.sri lr i g;rrrrna :rpskaii iu.ri t;r i1r;

I t . ] [ t r t , t )I I I / l I

J,\ / | = r^ lmr), ) l r t ) , ) = . \ ' t r .I t i

'=0 1 , , ^ , ,J {3 13 1)

t ia p yra t lkr inc matr icos vcr l i , o t - r ikr in is vcktor ius. M' t r ica R tur il r js t ikr in ius vcktor ius, kur i t ros at i t inka l rys r ikr i r r i ; r i skai i i i r i , ta ig i Scndruatvclu (3.13.2 ) lygyhg g;rl ima LrlraSyti laip:

V l l = I t V ;i ia I l yra diagonari nratrica, kur pagrincrini. lc jstri lainijc yra nratric.s Rt ikr ines vcr t is , v malr ic 's s tu lpcr ia i yra t ikr in i ; r i vckror ia i v . I )^ tJaugir rg i ikr r i rcs abi lygybcs Puscs i i ; r tv i rk i t i 'cs v- l r ' ; r r r ic .s . g, ' . r , rn lc : r t : v- l RV,'raigi

B nrarrica yra ckvivalcnti.c R nratricai, arba Parinkrrs kirq koordrnaii i lsi 'slcnr;1, R nralrica ltrodys kaip B. vadirri isi, crckorcriacij.s uzcr;rviny.s i i-sprcndiianras radus R r'.rricos tikrincs vcrtcs ir vcktorius. si rrzcr;rvinigal i rna sprgst i i r k i ta ip. Rcccpt . r iq spcktr in i ' . iautr i . r \ rnkc i jas rc ik i ; r . r r . -gonaliztroti arba orlonornralizuol i (Ko,ruoropon, q)oilr lrn, 1972) .

sistenns spalwy sl<iianrcji gcrtu ir oponcnrirtirq kpre/it1 arsur<ai. rrag;rr staciijtlmodcij, ivieso.s povciki.s sklinda rcgr.rs sistcnroic taip:

V . p t , : R { ; ( 3 . 1 3 . 2 )

ka< . t r ) p ,dat t - . , r is l i is s i1 dckt : r . j ;1

c i ; r , s ( , i ) - - v c i k i l r r t t r c c c p l < t r i t t s i v i c s ; r ; r ' g ' L : r r h ; t t " ( A ) ' " ' : l ' 2 ' 3 ) y r ; l t r t l t 1

rcccp tor i t l l t s l rk r r i ; ( / - { r , } - t r i1 t1 t rpo t rc : t r t in iq ocL" r ) l1 t } l t s l rk l i ' I ) -

s 1 r ; r l v i 1 t l c l c k l t r r i l i r r b l k i t a s i s t c t t l ; t ' l l t l s t a t a l l l i 1 1 = { t ' \ v c k l t l r i i t t t s

o r i c r r t ; r c i . j i 1 . K ; l t t t r c g o s s i s t c n t e r j c a l l i e k ; r t t t ; t / ' l r n n s l o r n r a c i j n ? l ; t i k o n l i l '

k l l t l i i l r ; r t r s l t l r n t l t c i j a y r ; r t i c s i n c ( I n g l i r r g ' . l i r t r r , l 9 7 7 ) . . | t l l i a t r j i h t r s i t r t i n r l t

t r ik t l i i r l vckt t . . i r r rn i 3 = t r ; i K; r r l ivcr t i r r l t rnrc cr t lv ts r lyr l i , k t r r i ; r rnc t ic l

l r i l dTiq iok i r , . , , 1 . , vck lor i ; r t rs g: r l t rs , rc ik i ; r T i r lo t i 3 vckt t ' , r i ; t t ts i lg l . r y

l= l = i f , ' r l r . S i , vcktor ius nuslkys s luros. kr t r j t r . lc s t l l i l l l l t ik r ; t 1r , , l ik inryhe

hus 1: vcktor iat rs g; r l ; ts . t ' r r t l i t rs ;1.

Mcs icskosi rnc t ( . )k i ( ) c lydZir t r '= l=1, f l r t l L vck lor iarrs g i r l t rs bt l tq i ioyc

sfcrgjc su yr, l ikinryhc. lhru Jran;rud,lkil 'c i irr,1111;1 ('clryicvo rrclv6rbg:

r (= l > , )= I - po = u r ] . r e , ) r ) / 12arbir

r ( = l < . ) = r ) o = t - M ( ] . ( c ' i f ) / 1 7

Prisirning (3.13.5) i iraiik4' gatrlr;trtrc:

r: =,\t( i(e',): ),(t*po)=].trt(t, i ,): ), '( t-r,r,-. l : i" i ," i*. '";J. (.r.1i.6)

dia c yra konstanta, kuri prikl i lr.rso nuo tikinlyll is 1ro, o o'/ yr;l tr ikdTirl t1

dispersija. Dabar ncsurrku apskti iruoti sfcros, ktrrio.ic su iro l iki lnybc btrs

spalvos ̂L- vektoriaus gnlas, thri. Sios sfcros llris V(r) = 4nr'1.1. Apskaiiiavg

spalvr,l kIno turi V5kti),kuris priklatrso ntro transformaci.r"t f =lltt,; l l '

g , ; r l inrc: nrrs l ; r ly t i , k ick Z(r ) s tcr i r rk i r l lc lP i l i i ; r r t tc k t lnc. Kt to i is sk; r i i i t rs

d idcsnis, t r ro d idcsnc s is lc l ros sk i r ianro j i spalvq gcb;r . Nor int apskai i i r rot i

spalvq kuno turi, rcikia apriboti spalvos vcktr'rriar.ts I i = lxi l = l,r, l ' , I i tgl

( i = l , 2 , ,3; ) , t . t . t= r , g , b) , t . y . lc , , 1 ' ; | 3 cr . Kci i iant l t ronocl t r t r t l t i t l i t t ts

Svicsos bangcls i lgj ,t = .130 - 760 rt,t, sp;rlvq vcktorirrs trirrr: lt i ' . ic crtlvc.jc

nupic i krc ivg L() ) .Sujung9 i ios krc iv is g; r lLrs / . ( , t . , - ) i r I ' ( ) r , , , , ) l icsc,

gausime uZdarq kreivg. suiungg kickvicn4 iic' is krcivcs task4 su koordinil i i t, l

pr ; rd i i r \0 , 0. 0 i . gausintc k i rg i , kur is i r v : r r i rn ; r r r ras sp;r lvq kunrr . I ) ; r l r ; r r

. jau ncsurtku apskaidirroti 5it> kuno Vr(o",,) t ir i ir nrrstatyli santyki:

, i = r j . ( . , , ) r ' ( , ) = p t . r ( ' r ) i " f t i " ; + - i ( o r ' o 1 ) : l ' t / : t . . ( 3 . 1 1 . 7 )-l

Cia [) yra konstanta, kuri pri l lauso nuo tikinrybcs pr-

Thigi rl;rhar galinra sufornruluoti toki ulclavini: rcil<ia rasti (t.t l<it1 tirsinq. - l l l l - | \ , \ r - . . - t - : : . . ^ r - - , , .i =11",;ll trarsfomruciiq, 1to l<uios x,(A), (i= 1.2'.1) fitnl<cijtx t(trltttsat\'.lc

lruq orligonalios, vel<toiuus L ntotlulis nev,irttttl ao rcikintis, rs santvl<is ,\

bfitt1 nnlcsintalus.

Sis uZdavinys buvo iisprgst;rs ir g;rutos funkcijos parrxlytos 3.22 1lav. Karttr

rc ik i l r pabrcTt i . kad gnutns sprrcrr r l i r rvs nt ra v icnarc ik lnr i ik ; t i r r t rs ta ly tas,

kaclangi bct kuric koordinairg ststcntos posrlkiai nckcis rl santykio dydTio.

t ; r ip: 7, - ' ] l t t , ,1 l Srt l i r rruui"rrrkintc

Kickv ic t r : r r t rc e tepc Pr ic (3 '

vc lg i i rn t 1 t r iuk in r i l S i sc l rcn t i t

h ipo tczg , k ; r r l r rc ika l inga

l l .3 ) s iEna l t l Pr idcdant i t s

atrodYtt l t ;r tP:

i i tr i tnsl i l rnractla'

tr irrkinlas. Atsi2-(3. r3.5 )

q

s = is(,i)) '-, I - I l= {-r ',( ' ' i )=r .t ' ' 1r}",

rr,

=\x /A) ' r -+ L -+ I ) ;@

e ,

-> L -> o=@

(3 . I 3 .4 )

i i r q , q, i r q , ( i = 1.2. 3) - t r ikdZia i ' vc ik inntys rccc l l tor ius ' t )poncntrnrus

l l c i l r ( ) t l t l s i r s p l r l v r l d c t c k t o r i u s . s i t r s s i s t c n r o s j t r t r t r i s p r i k h u s y s n u o t o '

k o k i r r t i k s l t r t r l t t d g t c k t t ) r i a i a r b a k i t a n l l t a v i u l o s i s t e n r a g a l e s n u s t a t y t ivcktor iarrs ( ) t - r r icntac i j l ' Oponenl in i r l ncuror l l l x ' (2) charaktcr is t ikos turcs

1 l : r k o s l r k s i : l t ' t t t o s " t t l t " t t " t t t t i r T , l l i k t l T i l r r t l s ' t i c s i o g i ; r i v c i k i ; r r t t i c n r s l )srslcnr(rs ic.[nrr1. l]c irtrcltr ' /; lr itnsl()nil irci l ir ncgirl i . srrri l tr i1l,t l

::tt]...t ' tt "

t r lkdZiq i lakc)s s ls tenlos jautr iu i ' Kadangi 6, t r ikdZia i yra susi l9 su apSvtctos

ki l in t r is i r i r r ik lauso ntro iSt t r in iq s i l lygt l ' kur ios nuolat k inta ' la i jq ko l kas

rrc r tag,r i t r i 's i t t tc . Atsr : rvc lgs in lc t rk 1 t , i r 11, t r ikd i ius ' kur ie atsk i ra i l l .

n tnt t * -

l ; r t r s t . r n r i r i v c i k i r t k i c k v i c - r r , 1 k n n ; r l l 1 . [ r r k i n r c ' v i s i t r i k d z i l i y r r t p i r s i s k i r s t g

1 ' r ; rerr l t t t r rnr ; t l t r . j i t icsnl N (o 'o i ) ' t 'y ' matcrnat inc v i l t is lyg i ( ) ' o t l ispcrst la

- o , , k r r r i ncpr ih l : r i r . s r r nuo i ; .

k i t t r l t lo r l r t t t l c r i t t ) - r_ -_r , . . , . i

S l r k y k r r t r c , ( ) l ) o n c l l t i l ) c s I i l s t c l c s s l t n t t t o j i t t r i j q r c c c p t < l r i t l , v , s i g n a l r r s '

l v ' , " ' ( ' - lt , 1 / ) = ! , , , 7 ( ) ' . i + t ' . i ) + t 1 , ' = r ' ; ( l ) + c ' '

, - i

i ' i r r ; , = l a , , r : , + t l t '

L , . l' 1 ry t r , ( / ' ) J

oy t rz ra i suc l ; r r r l f vck to r i ; r t rs kompt lncn tcs ' Kn ip l l l ; \ t y t r '

v c k t t l r i i r t t s k t l t l l l l t l t r c n t i s t u r i a t s i t i k t i n g i r s i s r c n i i n g d a I i s . K a d a n g i t r i k -

t j2n i k i r t ta l ; r i k0 a tZv i lg i r r , ta i E vck t t , r i l t r t s ga la 's iok inds t i rm t i k r r ' l i c c rdv is

t l l l v i c . vck lo r i r l L s r ic la rc - ) du vek l r . r r ia i - v icn i rs p r ik lauso gryna i nuo

; r I i v ic l t rs i r v r i l s ta l r i lus , r ) k i tas I r i k la r rs . r n t r t l t r i kc lT i t l . s io vck tor i i l t r s

| .1 l1n1r t l r t c l t l i s i lg is i r k r rp t i s n t t t l l ; r t k in l i t . l ) c l t t l 5 i vck t t r r i r l v i r t l i t t s in rc

' ] .13. Ki tqivertinimo

s p a l v o s p a r a m e l r q t ' i r

n eu ro fi z'iologin i a i m c chan i zm ai

l l ; r l los spalvc. rs vcktor i t rs suZadina l ik 1- l4ste19, o k i tq lqstc l i r l a tsakai

lygtrs nuiiui, t. y. baltos spalvos vektoriaus L/ komponentes lygios {Stu' ', '

t l .-(r) K,'u spatvos vektorius yra ar6iau bahos spahos vcktoriaus 14' ltto

s l r r r lv t rs sr . r t l r is t t r l t icsnis . ' l : r ig , i

k t ro c l ic lcsnis kampas 0 ( l 'y 'kampas

Sp O S,r,, - : i .2-i pav.). luo maTcsni-s sotlris' arba krto ciidcsnis kanlpas

r l2 - i (wh ( ) Sp) tuo d i<Jcsnis so<' l r is ' Spalvos ton4 nusako

sp;r lv ingrr r r ro vck lor iar ts or icntac i ja . t y kampas a (kampas tarp C)s, , , ,

vt 'kloriatts ir Sro aSics) arba bct kuris kitas kampas tarp spalvingttmtl

vck to r i a r t s i r t r c t ku r i o p lokS tumos ( *R ; G ' iY ;B ) vek to r i a t t s

.7.1 4. Ncuronq, salcktyvirg iyic.sos spcktrui,atsakq formavimas

I l c a l re jo , 1 r :g1rs s is tcn t ; r l i cs i r rg ia i ncsk i r i t iuo ja s lc r i r r i r l koL , r r l l t r ' r1 , , , . *u , ' '

k lau .s imas, ka ip ta i daroma. Manoma, kac l rc ros s is lc rno jc tok i r rs , . sk ; r i -i i av imus" a t l j ckn se le k tyvus k r in tan i ios j R [ , i v ics r rs spck l r r r i r rc r r ron ; r i .

T iks l ia r r snkan l , i i c nc t t ronr t i sc lck lv l 'us sPa lv . rs vck l r r r i l r r i s r r r rc r r l ; rc i l ; r i .

K i l i I l ( )n l ru ( ) . jan t i t l r r r rw l tc 's sc lck t lw i r l i v i csos sPck t r t t i ncuron lJ ; r l s lk i r i , k ; r i

j i c gauna s igna lus t rk i i t r i j q t ip r ; oponcnt in i t l lqs tc l i r ; ' . / I ; rba i papr i r .s ta

stnrkt[ra, kurios j i . j inrc yra t ik lrys kr-rgcl ir l t ipai. o iScj irnc - ci ;rLrgybc

sclcktyviq ivicsrrs spalvai nlrur()nrl , prnrodyta 3.2(r Pav.V isa spa lv i l ana l i zuo . jan t i s is tcnra sur la r r ' rn ra iS < la r igv t r i s ncpr rk l ; rusr rn r r l

kana[ t1 , k ickv icnas .n2 l jT l ro . i ; r s ig r ra lus l i k snvo rccc l ' rc in i ; ru rc laukc . ' l i r i l t i

v i s ; r s is tc rna a t l i cka d isk rc t i :1 v : r i z r lo t ink l ; r inc . j c ; r r r ; r lLzg : v ; r i z t l : rs s r rsk ; r i -

c l r tm; rs j a tsk ims f ragnrcn tus ( f ragrnc :u tq dyd is p r ik laus( ) nu( ) kan ; r i r . | l l . l ,

r l ydT io) . I ' avc jks lc : pnrody t i r lu loka l r rs k ln i r la i . K :u takr j c . j i r r re y ra l r i . j r ; 1 r ; r r1

k i lgc l ia i (bcr rd ras . jq sk r i i i t r s p r ik ln rso r tuo l { l - l i ruko r l ydZ io - -s ig r r l k r i r

t r iuk imo santyk io ) . K0gc l iq s ig r r ; r la i sunruo j i rn r i l r i . j r ; oponcr r l in i r , ; l i p r ;

l ; l s l c l c ' s c ( W . + l { + ( i i r ' + \ ' * l l ) . S i r r o s s i g r r ; r l r r s P ; r k ; r r l o i : r g ; r r r g l r r r i s l ; l s l c l i ' s .

i r t r , r l iau j i c pcrduod; r rn i jauk i tcsncs rcgos s i .s lcuros s ln rk t i r r l s , kLr r l i r r -

n ruo j : r rn i ' sc lck lyv r rs i v icsos sperk tn i i nc r r ro r r : r i .

Sc lck tyv i r r rs l l ! : r r r ( )n ( ) u ts ; rk i rs r rp r ; r io ru : rs dy tJ l i t r t , ( l : I , J . . . . , p , 1 r a I ,

. . . s , s + l , . . . , u ) , kur is p r ik lauso n t ro a lgcbr in ts i io r rc r r rono t r - . j i r r r ' r

s igna lq s t l lnos :

, , - r , , r , , , ;

{ i ;L c,, - kocl icicntrs, kuris parodo, kokia izsia.s opoucntinis [ ; lstclcs r(c. i i rrro

signalrr (x, ) dalis perclutxlarna i j-oio ncuntno jcjiruil Qai j-oio llciir()ll() su

i- lqfc oponcntinc l i ls lelc n' i io kocficietr las). I)a:ryntckinrc victto.f-r, frr i i i : . j i rrro

r ' lc lrrr)no ryi io kcrcl ' ic icntrrs k;r i1'r tr inrat i t ' r vckloriatts konrPor.tcnlcs ( ' , -{c,,1.

o opr rncn t in iq lqs te l iq a l .saku.s - ka ip spa lvos vck lo r iq I i = lx , j . ( i=1 , 2 . . l ;

j=1 . . . 4 ) . I )abar fc r rn r t r lg , kur i4 naudo janrc sc lc :k twaus l t c r l r ( ) r ] ( ) a ts ; rku i

z, r;r .sl i , gal inre perraiyt i laip:

t . , = ( ( 1 , , Q = l r ' , 1 l l ; l . " ^ ' ! ( ' j t t l .

Spalvos vck tor ius ,D v ra bcndras v is ic l r ts i i c j in ro nL : r r r ( ) l l ; rn r1 i , la ig i i i o

vck tor iaus nr r tc iu l i s I D l : ,o r ts t , t . r , - ncpr ik lauso n i r ( ) nc t l r ( )n ( ) n ln rcn( ) .

l c i q r : r v i r r v c k ' , , r i ; r u s m , r r j u l r s l ; r s l , r v r J \ l ( ' , 1 - , , , , t . t . - L t t 1 , t j r , r r r l l r ( ) J ) ( ) z '

3.25 pav. Vektorinis spalvq modelis

A i yse Wh , r :R rG , tY rB - l q s te l i q a t saka i .

OSp - spa l vos vek to r rus . Osoo - spa l vos vek '

t o r i aus p ro i ekc i i a i ( tR ;G , , tY ;B ) p l ok i t umE,

( spa l v i ngumo vek to r i us ) . S *o 5^o i r 5 r , -

s p a l v o s v e k t o r i a u s k o m p o n e n t € s . Q -

k a m p a s t a r p s p a l v o s v e k t o r i a u s i r ( t R + G '

' Y . B ) p l o k i t u m o s . u - k a m p . l s t a r p

rn r l v i nc l u tno vek to r i aus r r rY ' B a i i es

(Zr. Dcrrington. KrauskoPf'

knnie. 198.1; Oolrrul, Co-

K ( ) J I o R , B a i i t x H n t t ' l r o c ,

1979', Coxorlt-rtl, lJaih'xrt-

l ] I r rrK)c, 1t) t l9; Coro; lon,

l ' lntai i . r totr , l9 l t4).' lh ip apskai i iuot i sodris

i r lon l ts 8 ,c ra i s t l l r ln lP i l s t l

Zmttgaus suvokiamu sodriu

ir tonu. Del to Siuo mett t

aptar iama g,al imYbc kc: ist i

spalviniq koordinai iq skai-

diavimo metodik4 - victojc

(x, y) koordinadiq si0loma

naudotls kamPincmis (sferi-

nc'mis) koordinat i 'nr is. Sirro

a lvc ju sPa lva bus aP ib [ -

dinama vektor iaus modul i t r

i r dv icm kamPais , l . Y . t r i j t l

s k a i d i t l r i n k i n i u t l f I

(skaist is), o. (sPalvos tonas).

0 (sodr is ) ) .

; r l s ; r k ; r s l ) l r s ' r l ; r k s t t l t ; r l r t s , k ; t t r y ( i r r v c k l o r i t t s

l i r r t : ; r r t t s . 1 . . y . k t r t t t p ; r s t ; r r p i i r l v c k t o r i r l l r t r s

k , rs i ln ts r r rc ik i r l t c b t ts l yg i l .

i r sP; t l vos vc k lo t ' t t t s

l y g r r s , l i u i , o i i r r

I

i r t t s ko-

k : t t t t 1 t , ;

IKonultl st1reikt

.1.2h Pav. Lokal iq akonslanl in iq spalvq kanalq s l rukl i ra

pa r , : dy t i c l u l oka l i s kana la i , Jq j e j ime y ra t r i l q t i pq k0ge l i a i , u2 j q - oponen t i n i a i

neu rona i . l i d j i n re - se l ek t yvus 3v i esos spa l va i neu rona i . De i i ne l e pa rody t i i i q

n e u r o t l r . l i i e ; i r n o a t 5 a k a i : v e r t i k a l i o j e l i n i j o j e - i i e j i m o n e u r o n q n u m e r i a i , o

l r o r i zon ta l i o j e - i i q neu ronq a t sakq dyd2 ia i . i - a j ame kana le maks in ta l i a i su2ad in tas

p - a s i s n e u r o n a s . o k - a j a m e k a n a l e - ( p + l ) - a s i s

' l bk i s1 t : r l v t rs kodr tv i r t t , r l r t id i l tn r rnp i r i g l l iu r ; r 1 r ;u r i i k in t i t ; r ip . K ickv icn ln rc

lokal iarnc kar , yr l u7.l ' ikstrotas cttr loniniq spalvr, l vcktoriq r inkirry.s. IScjrnrrr

ncurona i nus l ; l to , koks c t l k ln in is vck t r l r ius y r ; r l yg iagrc tu .s su sp i t l v ( )s

vck tor iumi , kur i le rn ia kana lo I IL apSv ic t in to spa lva (Zr . Coro l r tH ,

I, I : l rai l lott , 1984). Kiekvicni l clalonini vektoriq at i t inka atskiras i5cl j inrt ' r

ncuronas. Maksirnal i l i suZadintas i5cj into neuronas ir nusako etalclninj

vektoriq, kuris yra lygiagrclus su spalvos vcktoriunri .

3.15. Problemos, susijusios su skaisiio suvokimon eu rofiziologin i ais m echan i zma i s

Ska isc io suvok imas gcr iau korc l iuo ja su spa lvos vck tor iausE = {Wh, +,R;G, +'Y+B} moduliu ncgu su L l4stelc.s atsako dydZiu.'fik baltos spalvos vcktoriui abiem skaisdio nustatymo bldais gaunamivienodi rezultatai.

Thdiau iieka ncaiSku, kaip regos sistcrna skaiiiuoja moclulj. .Tauminejomc, kad regos sistemojc yra dvicjq tipq t lqstclcs: B lqstelcs(bngfu - Sviesos ncuronai), kurirl atsakai didcja didinant ncurono IL[.ap5viet4, ir D l4stele.s (durk - tarnsos ncuronai), kuriq atsakai didcjamaZinant RL apivict4, Itcikia pabreZti, kad Siq ncuronq I{1, padetistinklainejc sutampa. Jq atsakai nira visiikas vcidrodinis atspindys, t. y.D + B*0. Vadinasi, Sios l4stclcs ncra ticsiikai priklausomos. laigi tospaiios tin]<laincs victos apSvicta charaktcriruojama dvicjq ncpdklausomqB ir D neuronq atsakrr, t. y. lokalios tinklaines sritics ap5vie ta apibudi-nama dvimadiu vcktoriumi ̂Sk: \Il, D), o ne vienu B ncurono a{saku.Siuo aweju skaisti irgi butq galima iireikiti vicnu skaidiumi, kuris nusako5k vcktoriaus oricntacijq. Vcktoriaus oricntaciiE neuroniniame tinklencsunliu apskaidiuoti naudojantis ctaloniniais rySio vektoriais (Zr. smulkrltckstil - ,,Neuron4, selek4,yill- .i-l,resos spektnti, etsahl fonnavilnas").Dctaliau apic tokius ncurofiziologinius mcchanizmus, susijusius suskaisdio suvokinru, gal i rna pasiskaityt i t lar l rc ( l Icggclund, i 97.1).

l ; r i kan t is konccpc i jos , kad i r ska is t i s , i r sp ; r l v ingr r rnas iSrc i i k ianr : rs

vck tor iaus er i t :n t ; rc i ia , ncsur rku abu i iuos p ; r r i rn tc ( rL rs su . ; t rng l i i r i i r c ikSt i

orientnci ja vieno kclurnrai io vcktrtr i ;rus, kurio korrrponenlinri .s hulg kcturig

l l , I ) , +l{ +(; , +Y+l} ncuronq ;r ls;rkai (2.r . {Doutt . t l t , Corco.rt<tt t , I ]a irrrs-r,'rlu(xi, ,l979; CorutoB, 14cvaliJtol, t9{J4; Coxo.rlolt, lJai'rt x-rulr't 'tttrc, lri]9).

.Juodos sytlvos prohlema. IS pradZiq ii problema yra tarsi ncsupran-

lam;r, ncs atroclo, kad pakanka t ik uZsimcrkt i tamsiamc kamharyjc i rbc vargo pamatyt i , kas yra juoda spalva. Bet pastabus Zmogus grci tsupras, kad juula objeklo spalva yra kur kas juodcsnc nci ta, kuri4 mcsmatomc u7mcrkg akis, kai tinklainc neap5vicsta. Pastaroji suvokiamaspirlva yra Zinoma kaip ,,nuosava" pill ia (vok. se/D-rt 67aa) spalva.

Panagrinckimc labai paprastq payyzdi.ThrkinL turime du popieriauslapus: juod4 ir bal tE. Juodas lapas atspindi apic 7-10 proc. Sviesos, o

baltas - BO-90 proc. Saklkime, popieriaus lapus matome csant dviemaplvictoms. Vicnu atveju apivicta lygi i0, o kitu - 400 I.x. Pirmuojualveju juodas popieriaus lapas atspindes 0,7-1 Svicsos srauto, o baltas

lapas - 8-9. Esant ry5kiai ap5vietai, juodo lapo atspindeta Svicsa -

28-40, o balto 320-360 vienetq.'laigi

baltas lapas, csant maZcsnei ap6?ictai, atspindcs kelis kartus maZiauivicsos negu juodas lapas, csant didesnei ap5vietai. Thdiau nepaisant to

.irrtxkr la;xr spalva lrrrs jr.rula csant trct kuriai afrhrictai o baltq lap:1 stvoli.simo

kaip balt:1 csant tick silpncsnci, tiek ,stiprcsnei apSvictai.

, -liri iau juodq spalv4 galime suvokti tik tuomct, kai regos laukc

matome bcnt du objcktus (pr is iminl t ime, kad spl!ru.konstant inissuvokimiu irgi imanomas, kai rcgos laukc yra daugiau ncgu du skirtingosspalvos objcktai). Thigi norint suvokti juodq spalv4 reikia, kad tinklainejebuhl bcnt dvciq skirtingrl objektq atvaizdai. kuric vcilitr; skirtingry lokalirl

Jrosistcmir; (kanalq) ic j imus.Norinl p;rrodyt i , kaip sprcndi.)ama juodos .spalvos problcma,

pirmiausia reikia susidaryti modelj. kaip lokali posistcmc sulormuojasignalq apic skaisti. Yra dvi hipotezcs. Kadangi nagrinejamas tik baltosspalvos atvcj is, tai aptarsimc t ik B i r D ncuronq atsakus (ki tq Cncrrronrl atsakai nckinta i r lyghs ntr l iu i) i r jq gal im4 rySj su baltosspalvos skaisdio suvokimu.

l . [ 'agal pirmr$q hipotczg._ balta i r juor la spalvos vcrt inamos vicnu

rlyd2iu. kur io rcik imi pr ik lauso nuo dvicjq B ir D ncuronrl atsakq.liol <lirba 1l nc:uronas, D ncuronas yra u7-slopintas, ir Tmogtrs strvokiaivicsiri (baitrl) spltvll. ltrro tlatrgiau srD.atlintrrs Il ncuronlus. tuo strvokianra

a b3.27 pav. Du skaisiio nustatymo modeliai: (a) - vienmatis, (b) _ dvimatis

B i r D i v i esumo i r t amsumo ska l€s . d , i r b , - t a i ka i , ap i b0d inan t ys 3v i esosska i s t i o suvok iamas re i k imes . Punk t y r i n6s a t ka rpos - d , i r b , t a i kq p ro j ekc i j osj B i r D a i i s

balta spalva yra rySkesne. Kai suzadinamas D ncuronAs, suvokiama pilka(tamsi) spalva. Siuo atvcju kuo daugiau suZatlintas D neuronas, ruotamsesne fiuodesne) yra spafua. B ir D neuronq atsakai nusako skaisdioreikimg toje paiiojc aSyje (vienamc gale atidctos B neurono, o kitame- p nsul6no suZadinimo reikimis (Lr.3.27 pav., a). ,,Nuosava,. pilkaspalva atitinka 0, tamsi (pilka) - dt, o Svicsi, balra - b,.

2. Anlroj i h ipotczc tv ir t ina, kad sk:r isdio suvokiama rcik imcpriklauso nuo abiejq ncuronq signalq. Taigi B ir I) ncuronai suZadinamivicnu m€tu, bet skirtingu laipsniu. Siq ncuronq atsakrl re iksmcs yradvimadio vektoriaus komponentds. Skaisdio rciksme nusakoma mindtovektoriaus orientacija. Keidiantis ll l- apivietai, kcidiasi vcktoriausorientaci ja nuo 0" ik i 90' ( i r . 3.21pav., b). Siuo atveju skaisr isiireiikiamas irgi vienu skaiciumi - kampu a. skaisdio verte, atitinkanticl, (vcktoriq Odr) il b, (vcktorirl Ob1) Ln5kus, yrl lygi a, ir- u,. Iit>Lkas ncaiiku, kuris modclis tikslcsni.s. ' l irdiau cs?rma cluomcnrl, kaclvcktorinis modelis yra ariiau ticsos.. I5 neuroliziologiniq duomenr; matome,.kad ivicsa vienu mctu veikia

abi B ir D l4steles, t. y. ncra sihracijos, i(skyru.s kraitutinius atvejus, kadbfltq suZadintas tik vienas neuronas. DaZniatrsiai b0na suZadinti abu.

. Psichofiziniai duomcnys apie jautrio priklausomybg ntro skaisdiopokydiq ( i . r . 2.1I pav.) lcngviau paaiSkinami vcktor iniu moclcl iunegu vicnmadiu.

. I'agal vicnmati moclclj, musq rcgos si.stcmojc yra du at.skiri ncprik-latrsomi posistcmiai , iS kur ir l v icnas anal iztroja balt l vaizcl4 tam-siame fonc. o kita.r - tamsq vaiz.rli l svicsiamc" Dvimaris rnocjclis

-#ffi . .. *ffi . . #ffiq . s*i ",*;*s$il *,, ie$, r,!.d

b d ' D

]*-r#

lc idi . ia i i r ros posistcmius lcngvit i srr i rrngt i i r . i t tos i t ratrkt i i kclrrr l r ral i

spi t lvr ; rnot lc l j . Si t to ; t tvcir t spir lvr l crt lvc l rr l t : r i p. ,plc i i r r , . l i r rpirn;r

tokias spah'as kaip r t tda. chaki i r t . t .

Baigdami pr iminsimc, kaip formuojami L ( t ick B, t ick D) i r C

ncuronu alsakai. Jq formavimo bf idai parr: : lyt i 3.28 pav. (Dcpry;ruc,

l99l) . I icveik visq t in l i la incs ncuronrl RL tur i konccntr ing stnrkt i i r4.

Vadinasi. tinklaincs sritis, i5 kurios rcccptoriai siuniia signalus i tiriamcr

ncurono icjim4. yra apskritimo arba ovalo formos. l4stclcs RL turi tlvi

sritis. Sritis, kurizl apivictus ncurono atsakas padidcja, o Svics4 iijungus- sumaZija, vadinama on sritimi ir zrymima ,,+" Zcnkltr. Sritis, kuriq

apivictus ncrlrono atsakas sumaZcja, o iSjtrngus - padidcja, vadinama

n/sritimi ir rrymima ,,-" Zcnklu. Palmctina, kad L neuronq off srilis

prikl;ruso nuo ap5viclos dydlio - patanr"syic ji praktiSkai i5nyksta(Maffci , l r iorcnt ini , 1913).

' l i r i rodo, kacl B i r .D ncuronais nttstatant

lokahy skaist i 5i sr i t is ncrcikal inga. . i i grci i iatr susi jusi str skir t ingq

tinklainds sridiq B ir D neuronq sqveika, kurios melu vicnas lokalus

skaist is veikia ki tE skaist i (apic tai k iek vel iau, kai nagrinesime si-

multanini kontrast4). Kartais C ncuronq RL irgi nctur i atskiry

Zadinaniiq ir slopinandirl sridiq. Tiromct tick Zadinantys, tick slopinantys

rcccptoriai susimai5o ir yra tosc padiosc RI- dalysc (Xt'rc6c-nr. 1990).

Siuo atvcju svarbu tk tai, kad visq iiq ncuronq laukai bltq apytikriai

tojc paikr jc t inklaincs victojc. ' l i tomct vis i kctur i nctrronai apib[dins

to patics fragmento vaizdo spalv4.Kq gi nau.io suZinojomc apic rcgos sistcmos darbq'? Rcgos sistcma

visq vaizd:1 t inklaincjc suskaido i di .skrcdius gabal iukus, kur iq dydi

lcmia ncLrronrl IIL dyd:Zitri. Kickvicnojc Siojc srigjc nustatomas vidutinis

v;r izt lo fragmcnto spalvis (skaist is. sodris i r spalvos tonas). Dcl tokio

informaci jos apdoroj imo aukitcsnims regos sistcmos strukturomspa(c- ik ianr;r spalvola mozaika. i i kur ios jarr gal ima i5skir l i vaizdtr

kt lnLirnrs. objcktus (kaip tai ryksta suvokiant pavcikslLrs, sudcttr .s i5

sp ; r l vo l r ; s l i k lo ; r r akmcns gaba l i r rk r l ) .

Ik i i io l nagrincjomc atskinl lokal i t l posistcmiq clarb4 ir la ikcmc jas

ncpriklausomomis. Zinomc claug [';rktq, kad laip nira. PavyzdZiui,

rarrdona spalva pi lkamc [onc suvokiama visiSkai k i tnip ncgu rySkiamcbaltamc fone. Siuo atvcjrr :audona spalva suvokiama kaip nrda arba net

i t 6

!!.28 pav. L ir C neutonq atsakq formavintas+ i r . - pa2ymi tos s r i t ys , kur ias ap iv ie tus neurono a tsakas pad idd ja a rba surna2e la .5 t re ly tdmis parody t i ry i ia i , kur ia is i5 / i t perduodami 2ad inan lys neuronE s igna la i ,o juodu rutul iuku pa2ymdti rySiai, kuriais perduodami slopinantys neuronq signalai.(a) - a neurono nl, b) - D neurono RL. Wh rei ikia. kad i ioje sri tyje yra R, G,B k [ge l ia i . (c ) i r (d ) - C oponent in iq neuronq R[

,iuoda. IJaltos .spalvos clcmi rauclonamc fonc suvokiama kaip Zalsva, ota pati dcmc mclynarnc lirnc - kaip gcl,rva. .lci l irnas ryikcsnis, pilka

dcmc suvokiama kaip juoda, o jci l;rrnscsnis - kaip rySkiai balla. ' lhigi

iie pavy-zdi.iai tu16tq itikinti. kad v*4iz-titi lttkrljl; {.yg.T,:lllt jlr*;1|1nprikiauso nuo aplinkiniq. fragnrcntt; .spalvos. Sis efcktas vaclinamasstnlu llarunru konlraslu.

|1.16. Spalvos simultaninis kontrastasir spalvos skiriamosios gebos kitirnas

I i ; r i ka lbama apic s imul tanin j kontrast4, daln iausia i patc ik iami arba

i r ro<l i i r ba l t i va izdai , paror ly t i 3 .29 pav. , arba v icnos spalvos skr i tu lys

k i tos spalvos skr i tu l io [onc.

I 'aveikslo (a) dalyjc parodyti dr.r Salja vienas kito baltos ir tarnsios

spalvos s la i iakampia i . Gcrai is iZ i r r rc ' j t rs gal ima pastct rc t i , kad spalva

ii i lgai horizontalios a.i ies kinta. Ant abicjq stadiakampiq ribos pastc-

lrimas maksimalus pajuodavimas ir baltos spalvos parySkcjimas. Isl;ri iakampio kra.itus (i kairg ir clciing) kvaclratq spalva nc tokia.ittocla

ir nraiiau balta ncgu pric ribos. -lhi - i l iuzija. Atsispindejusi nuo

paviriiaus ivicsa yra vicnoda, tics rfua ji keidiasi Suoliu, kaip pavaizduota

gratiikai. Si efcftq praejusio Simtmcdio viduryjc pirmasis apraie austrq

rnohslininkas D. Machas, ir jo garbei 5i iliuzija vadinama Macho juosta.

\ c )Simul tanin io kontrasto

I ( i la i l i r rz i j ; r pavaizrhrol ;r 3.2,)pav., l r . i ' i i r parot ly lrr vrrr l inamoj i Hcrmirnggardule. Gardclcs birltq vcrlikalir; ir horizontaliq jrrostr; susikirlmuos.matomi pajuodavimai, tanrscsncs dcmcis, kurirl i i tiknljrl ncra.' las

pats pi lkas kvadratas baltame, iv icsiai pi lkame ir tamsiamc,fonc parodylas 3.2t1 pav (c). Mido kvarlrato srrvt;kialnas skai.stis skiri;rsi- i5 kaire.s i de5ing kvadrato suvokiamas skaistis riicleja.

DaTniausiai parodyras skaisdio sinru lr aninis kon tras tas ai\kinamasrcmi.ntis laLc-raliniu stopiriinr'lJlnru(cci'r, IIopuarr, lg7,J) pagal siaiSkinim4, gretimq kanalq 1- neuronai vicn;rs kitq slopina. l)el to Incr lronrf atsakai pr ik lauso ne t ik nrro j r ; /?/ , apivictos. bct i r nrrokaimyninirl /, ncuronq RL apivictos. l, ncuronry atsakai iuoliikai kintanttinlclaines apivietai parodyti 3.30 pav. Dcl latcralines sqveikos tie neu-rr:nai,.kuriq recepciniame lauke yra juoclo vaizcio fragmcntas, ir jicmsgret imq neuronq RL, apivicst i bal ta Svicsa, bus st ipr iau uZslopin( inegu tie, kurie yra tarp neuronq, kuriq Rl, ncapiviesti. I)anaiiai 1.ncuronai, kuriq Rl apiviesti, o i5 kaircs yra ncuronai su neapivicstais/tL, maTiau slopinami negu ncuronai, csantys tarp ncuronq su ryikiaiapiviestais Ii^L. Matome . kad dcl lateralinio slopinimo sustiprcja rc:cep-toriq signaltl skirtumas. f ics pill io ir balro apivictimo riba netrronr;atsakai sust ipreja, o lolstant nuo i ios r ibos - susi lpncja. Suvoki;rm;rsapivietos pokytis ties riba apibrldina kontr.ast;1.

AiSkinant Sias i l iuzi jas lalcnr l in i t r s lopinimu, rcmiama.si Ziniomisapie primityviq organizmli rcgos sistcmos nctrro{'iziologinirrs proccsu.s.Sic gywfnai tur i t ik v icno t ipo reccptor ius i r ncgal i rcgct i spalvq.Kadangi skaistis yra tik vicnas i5 spalvos, kuri4 apibrJdina spalvosvcktorius, parametry, tai kyla klausimas, ar latcralinis slopininra.s arrki-tcsniqjr l gywhnrl 1c:gos sistcmo.ic ni .ra to plr l ics dir l in, i rni io j i r t r t r i po-kytiarns mcchanizmo tlalis.

Sios sEveikos funkcinc rcikimc labai akivaizrti. I5vacla ticsiog periasipati:.rcgos silslemoje yra mcchanizmas, kuris didina signah; subjcktyvqskirtum4, o tai leidZi;r gcriau iiskirti otrjckttrs iS lbno.

Kont rol in i a i k l au sirn a iI. Ilerrttlarriesi lateralinilt .slr4tirtitrut lturrurtlirrkite lnaiilcinti clt,k,

Itts. parodrtus -1.29 pav. ,4iikitturtt -1.291tav. (c) pateilct4 voizitp sut'o-kitrttt s'lsarunws, l;us sunkurn4, nes nnio kvadraro .vkqisti.s visatne

IItII

ItrIr

rtItI

ttTrI

tIIrt

(b )

pavyzdi ia i :tono i taka pkaist io suvokimui

1 .29 pav .r le. (c) -

ff-*-tffi"-* ffiH {$Fl. ,.{Rst irw! *6*!, . *

kvudrulo konlfirais ttt'ytasleltirtttt.s urbu 1is yra nedileli';. 1>Qtriginkitc

.tr t gu lt'oti t n( c ln ni n n(1, kttis leist 4 iisltrg sti iiq 1 n'o,. .,'rrtq.

3.30 pav. Lateralinis slop!nimas ir simultaninis kontrastas

Parocfyt i t rys L (B) neuronai , kur i r l Rl pavaizduol i apskr i t imais v i r iut in6le paveikslo

da l y j e . / ? / - ap i v i e t imas pava i zduo tas ba l t u i r p i l ku s t a t i akamp ia i s - ap i v i e t imask in ta i uo l i u . V i enq neu ronq r i t v i s iSka i ap i v i es t i a rba v i s iSka i u i t emdy t i , o k i t q/ l / - t i k i i d a l i e s a p i v i e s t i R p t - 2 , R P r = 1 i r R P r = 0 - s u m i n i s R L i i e i i m o

s igna las . S t re l y t em is pa rody t i 2ad inan t ys r y i i a i , o ba l t a i s r u tu l i uka i s - s l op inan t ysl a te ra l i n i a i r y i i a i . La te ra l i n i q r y i i q pe rdav imo koe f i c i en tas , nusakan t i s , ku r i s i gha loda l i s pa tenka j neu rono i e j imq , l ygus 0 ,3 . Apa i i o j e r u tu l i uka i s pava i zduo t i I

neu rona i , o j uose I r a5y t i s ka id i a i r e i i k i a i i q neu ro t ru i i e j imo s i gna lo dyc l j .G ra { i kas pave i ks l o apa i i o j e r odo , ka i p t i n k l a i n i j e pas i sk i r s t o ap i v i e tos i r

neu ronq i i e j imo s i gna la i . Ma tome kon t ras to sus t i p r i n imo e fek tq

I ) n

.|izikiniartw.,'uia!tl?t',uttu;8inkite||n,,iii,,i,;',i;;,|,|i.o,,,;,i,1��������������������������������������t rilcdii4 ita,"4. Kuip csant lvairi(nn trikdiiuttts lttterultttis skt|i111711,,,,rleikiu signalo ir tiukfino sonqlkil,

Antra vcrnls, yra psichofiziniq cluomcl'li l. ka(l sirmrltirninis konlr;rsl;rsr l i r l in?r jarr l r j t ik ar l imo fonui .st imukr pokyi i : rrns. Apic i i t r6s t lLr.nrcnisjau kirlbcjome nagrinidami. koki4 itaka Vcbc.rio-L'cchncri. .sanryk irr ic lam lbnas, kur iamc yra test inis st imulas ( l r . Z. l l pav.) .

Ki t i r luomcnys. susi jg su se lcklyviu . iautnlnru skai.s i io pokyi i ; rnrs.gaul i cksperimcntu, kur i .s paaiskintas 3.31 pav. [{ocl 'mi drr sr inrtr l ; r itcslinis (7) ir lyginama.sis (lo. i(rficliu piv.ymatari lircsucijrs .ttirrturit.r(j i j tirianrasis nukrcipia ivilgsni ir ck.spcrimcnt. nrcrrr stcngi;rsi nckcisriZvi lg 'snio krypt ics, kuo mai iau ju<Jint i akis). 7- st i rnul . f iz inrs skaist ispastovus ir lygus lflO mlb. F-ono, ktrris supa 7' slinru14 ckspcrirncnt.rnetu, 'skaist is ki to nuo 0 ik i 200mltr . ' l ' i r iamasjs rur i par inkt i rokj i t lstimulo fizikini skaistj, kad abicjq slinrr-rh; suvokiami sklisdi^i (ryskiai)b0tq lygr is. Kol lono skai.st is mnzcsnis ncgu 7'st imul. . t i r i ; rmasis1'rarcnka M st inur14 i ic 'k l ick <l i r lc:snio.sk;r is i io ncgrr 7. ' la igi i i r ro i r tvcjrr7 'st imulo suvrkiamas ryskrrmas buvo trrrput i pacl i r l i ' tas. I (ai l i rn 'skaistis priarledavo pric 7'stimrrlo skaisdio. stcbimas suvokianras skai.sti.s(ryik is). grci tai k isclavo. f st imtr l . suv.ki i r rn.s ryskis labai sparc=i i r imaz.eja. ' lhi

sutampa su pirmiau padaryta isvacra, kad sistcnros .iautristc 'st inio ct imulo skaisi io pokyi iarns yr:r maksinralus. kai i is nr;r l : r iskir i : rs i nrr . l i rn. (palyginki tc srr 2. l lp;rv.) . l r rnkcing i i r cr l .kr, l ) r i rsrrggal ima intcrprctuot i taip: s istcma_parcnk;r, lok! i .utr i , karr naudtr. i : rnt isinformaci ja apic ryskj , st imrrro isst iyr inras is r i rn. br-r tr ; ku, gcrcsnis.' lQks sclcktyvrrs. iarr tr io p;rdi<l inirnas strnkiai paniskinirmi,s ,rnk,sci ;r1 arr-raiyta latcral inio slopinimcl schcma (3.30 pav.).

Uiclucttis. Esant lateralinio .slopi,ittt, Iaryt kunulq .srteikui,patrteginkite apskaiiiuoti testinio srirrtulo, ,terorr() it,airurt.t skat.s(trtfone, Velterio-l"ec hneri o,santyki.

Cia aptarcmc ckspcrimcntinirrs c.fuonrcnis, k^i vaizdas brv. ncspirl-votits- Panailis duomenys gauti ir spalvoticms stimulams. si.stcmos i.ut-ri.s ir kitrl .spalvr.rs paramcln; pokyiianrs yra nr:rksim:rhrs, kai iic rcsrini.stimulo paranrctrai artimi spalviniam.s rbno pilnrmclrams. 'lhiei

sislcm;r

APivirlrx pasiskirslyras lirrklairrcjc

stcrrg,iasi pirLrikyti toki jautri, kad bct kokius spalnl stimulus l'r[tq galitna

rcr-iarr isskirri i i ltrn0. Pamcginkimc apraSyti vicnq ncttrol'iziologini

rn,.'chuniznr;1, ktrris apibendrintrl pirmiarr apralytq lateralinio slopinimtr

silvcik4 ir le istrl paai5kinti jau minittrs cksperimentinius duomenis-

-1..11 pav. Suvokiamo skaisiio priklausomyb& nuo fono

Pave i ks l o v i r i u j e pa rody t i ekspe r imen to me tu naudo jam i s t imu la i . Tes t i n i s s t imu las( ka i r e j e ) r odomas t am t i k rame Jone . T i r i amas i s t u r i pa r i nk t i t ok i l yg i namo jo

s t imu lo ska i s t f , kad j i s b0 tq l ygus t es t i n i o s t imu lo ska i s t i u i . Apa ( i o i e pa rody t i

gaut i rezul tata i . Abscis iq a iy je - fono skaist is (mlb) , ordinai iq a iy je - lyginamojos t i r n u l r r s k a r s t i s

3.t7. Vektorint lateralinio slopinimo schema

I 'risiminkime. k;rd lp3lya (arba jos paramctrai) nusakomi vcktorraus

tr l i -cnt i rc i ja. ' lh igi je i tur imc du skir t ingos spalvos st imulus, tai tur imc

ir du skirtingos orientacijos spalvos vcktoritts. Kadangi stimulo spalv4re gos slstcmir nustato pagai vcktorians orientacijq, tai dvi spalvos btts

3.32 pav. Vektorini skirtingq Ioka!iq kanalq s4veika

spalva.s. bus pakankamai didelis - virsys .slcnkstini tlycri. 'lhrkimc.

dvic.jrllokalir; kanalq Rl. apSvicsti skirt ingrl spalvt;, krrrias nusako ciu p;rnaiiosrrricnracijos spalvos vckroriai I i, ir I i , (karnp:r.s t;rrp .i iq vcktorirl rnar;rs.maZesni .s uZ s lcn lcst in i c lyd i 0, , , _ i r .3"3Zpav.) . Kad regos .s is tcma

::Schcttl pastebdti .spalvq skirlum4, rcikia paclicl inti kamp4 tarp /i, ir

rnlgtlgriq l irrnr' l i lr i r ' i garirrrir p.<raryti arirrr:r.t vicn. k.nirrt l srirrv.svcktorig,iS kito kanalo sparvos vcktoriaus (3.32 pav.). 'rtrkii l

s4vcik;llabai lengva rcalizu.ti rcgc.rs sistcnroic. It. I), +r{+(;, +y+ri nc.ronrratsakai nusako spalvos vektoriaus komponcntcs_

laigi vcktorine s4veika reiikia, kad is vicmr ic>kalatrs klural<; n.ur()nrla tsakq at imami k i to kanakr v icnvardZir l ncr l ronrr ; r tsakai . Aprar t : rncuronrl s4vcikos stnrk(r-rrini schcrna pirro<lyt;r . l.J.l pav.

Si sEveika fornlaljai apra5onra taip:

_ Trrkirnc, dvicjg skirt ingq lokaliq kanah; I{1, apivicsti .!, ir .t, ialriniaisSiiros stimulus nusako du spalv.s vckt.ri. i : t i ,: tr l l ,, D,. nr;,, l , l l , i \ rrI ir= (l), D, I l(;r ' Y/Jrl. Krrnirhl slvcik;1 g;rl inr;r apnriyti taip:

E ' t = t i * a r t E z i r I i ' . = L , - n 2 7 1 , . 1 ;t ia a,. , yr;r kocficicnlai, nusakanlys, kurisignalq, dal is pcrduodanra i r-c; jo kaualodaug s; lveikaujandir; kanalq, tai Sias lygtis

E ; = 1 " , - i r r , ,l t t

. j -ojo kanal<> ncl lr()nrl i ic j inrtrncuronrl icj i rnq. Jcigtr tr"rr irncga l in rc pcr r ; r i y t i la ip :

t t i :

cra /, yrapaaiikirr t i

,ffi/

qvctlatr. ianiiq k;rn;rlq skaii ius. I lsanra nuor'.ni11, krti i i s;1vcrk;r g:rl ikonslantini spalvrT suvokinil (.1r. CpKp,,r6tr, l l ;r in,Krrrrrlrr(,.,. l(),q())

lcslinio disko rlt lrrrtras 100 ntlb

r#Fr ,teShts "

+R + ( ;

r \ '+ ( ;

L ( W h )

+ l l r ( ;

3.1 B. Sin'iltaninis spalvq kontrastas, juoda spalva

, J.,1 3 pav. Lateralinio slopinimo vektorinds s4veikos schemaRL , i r RL . - - dv i e j q kana lq r - ecepc in i a i l auka i . S ta i i akamp ia i s paZyme t i I i r Cncu ro r ra i , ku r i q a t saka i suda ro spa l vos vek to r i aus komponen tes . S t r€ l y t cm is i rj u o d a i s r u t u l i u k a i s p a 2 y m e t i s k i r t i n g q k a n a l q v i e n a v a r d 2 i q I i r C n e u r o n qs lop inan t ys r y i i a i

Kott t r t t l i t r is k l ur t .s i r r td . \ . .1( iu t lu tcnt l in i . \qwi ler l tou i ik i r tukortstutttirti sl)elwl sut'okiltu!, tai l<ui1t turett( utro(b'Ii t,t'rbtvt tnettrgaultp ir 3.lB 1tuv. pateikt7 dLto,ncrul grafkas?

[)c: j i r , g ; rut i ckspcr imcnt in ia i rczul ta la i ror l t r . kac l l : t tcr i r l inc sr lvc ikancra vicninlclis ncuroliziologinis mcchanizmils, atsakingas uz konstan-t in j sp; r lvr r suvokim4.

Ar yla ckspx:rinrcntinit; r lu.nrcnq. patvirt inaniirl c' ia aprasytrl .sqvck4,krr r . i ;1 p i rnr i l k ; r r t l ; , nors i r k i ta { i r r r r ra, poslu lavo M- Mir lur i rn; r i r k t .( | (.t{rlt)

Itcgistrrro.jant Ztrw; t inklaincs ncul-onrl alsakrrs, buvtt plrslclrcta, karjl ; t rp v icn;rv ; r rdZi r l t . i r ( ' ncuronr l yr i r la tcra l in is s lopin imls. l .y ./ . r ' r r , r r r .on;r i s lopi r r r t ik l , ncuronus, o / l ( r - ncrr ronai sr t lp ina l ik RGtl( 't l t1)l lt ls, ) ' / l ttcttrotuti skrpiri;r t ik l? rlLln'oltrrs. Skirl ingrl l iprl ncrrrontis i lve ikos ncpastc l>cta.

I ) t r n ; r i i s ; 1vc i k ; r ( k l r l ba rn ; r l i k ap i c s ;1vc i k ;1 t ; r r p ( . ' nc r r ron r ; ) vyks t ; rrurrkitcsnio lygio gyvunrl rcgos Zicvejc (Xr,x>6cn,, 1990)

' la ig i yra gana svar i t l i rodymq, kad rcgo.s s is tcrnojc gal i t r r l t i d ia

i r l ) r ' i r i y l ' l s k i r l i ng r r l ok i111 , , k ; rn i rh l s i l v c i k i r .

Ilcgos sislcma' anariz.rrodama tinrilainc.ic esantj vaizcrq, visq pirrna cris-krciiai isskaido ii i at'skirus gabar's 1.sudirry<rarna vaizd. mozaik;1). Irort l 'nu.sratorna m.zaikos rrar ig spalv. . I (aa p.cr icrctr l moz;r ikos aal iqspalvr l 'skirrumai ( ' . rartrr i r skir iam'. i i gcba), larp r .kar ir l k i rnarq lur ibr ' i l i latcral inc s*vcika. I )cr jos atsiranaa ir i r rz ini .s sp;r lv 's srrv.kimas.krrris i ' ikr.ip. .rrjcktyvrl vavtril (tr:rTnrri nrtrnrs .svirrrrrr p:rstct*ri p,vcikiqskir tumu's, nckrcipiant dcmcsio i ob. icktyviu.s povcikiq paramctnrs).Apic iiuo.s iikraipymu.s jau katbijom.:. b.t .i,,,ri ctar panagrinc.kimc

spalvry konrru.sra.r-.rau nrinc.ionrc, kacr llartas .skriirrrys "r.uaonanrc

fone atrodo zarsvas. s1 cfckr. rabai nesunk-u paaiikinti vcktorinc .s4vefta.Parodykite tai.Ilaudonas skriturys barramc I'onc r.mscj^. Didinant bart, fon. skaisti,rarrdona sparva socrrc.ia, po to rauaonas skriturys nrcruoja ir csantdideliam fono skaisiiui tampa bcvcik juoclas. I(ati nrrstarylrrmc raudon.skr i t rr l io .suv.ki ; rrn:1 spalv;1, rc ik i i r i . i r , , rr t r , rn, , , sJr i r lv.s vck{.r i l r rrs ;rr imrib;r l tos spalvt ls vcktor iq- r ' . i i ' vciksnrr. kaip ncsurku is i( ik inr i .raudonos sparvos veklorius .stumia.si toryn nuo lrarto.s spafuo.s vckr,riaus.Ii praclTirlj is priarrcja pric M;rksvc,ri. tr-ik'mpi. k.nr.rrr. p. r..i i kcrrai'icidamas uz jo rilrtl (arsirand:r ̂rtr.,s sp.rvos p<l.ir-rri.s), ir p,gariau.i'orienta.cija artdja pric juockr vektoriatrs or,icntaciios.

(Jiduotis. [rorlvhirc vi.tu trti. l itt.r 1tu.rnft-y,1s..litrkirttt,.,r!?tunt(l<unul4 lll , u1t.it'iesti t..r 1tuIi,s slturv.ts !r,ie-sa. Iinctl.rinr;kite, k,kios'sltalvo'r lnrt4 suvokiarn,s, jei,qu rurlt /<u,urt1 rstirtl vr/<trtrittt) srlr,eir<uir neltfitt1 1okio.s .rrp,eiko.r.

Di l sqvcikos padidcja .suvokiamq sparvq skai i ius, .sparva gari brr l itu l Maksvcl io tr ikampi ' r ibrr . s iq spalvr l ncgarima gatr( i mai, ianttatptrsavy'jc bct kuria.s .spckrri'cs tl,,lr*. .ro.s vacrinam os rte.rpektririr,is.s i rc iskini mcgino panaudot i dair ininkai, kurcrami sp;rrvingc.snirrspavcikslus (puantal istai _ Z. Scr:r i r k i t i )

Jtuxfu qnlva Dabar rncs.iau pirsircngg iinagrirrcti, k:rs y-..iu<ila sp.ha1l \"ki"

ncurofizioroginiai mcchanizmrJ lcmi^ jrrocro.s sparvos srvrkinr4.'l irrkirnc. dviciq r.k:rrir1 kanaltl RI- .piviciiami .chronratinc skirting<:

skai.siio ivicsa. Vienq ii jr1 nu.sako u"kt,r.i,,, I:,,: {I},. D,. 0. ()}, okitq

vcktor ius l ' . r : 111, t) 2 () , 0l . Sakykimc, vcktor i t rs /r , apibudin:r m;r iost ipr io 5vics4. l .y. B, =0, o /) , didcl is. art i maksimal ios rcik5mis.Vckt<rrius /:, apibiclina didcljo stiprio Svics;1, t.y. Bt rcikSmc yra artimanrrrksimal iai , o D, =0. I )c l s4veikos victojc I i , i r I ) , tur ime vektor ius:

t t ' t= {B j - aBz, D, - uD2, 0 , 0 }= { - oBz, Dt , 0 , 0 } i rl , ' r= la r_ - aBr , D2 - aD1, 0 0 )= {s r , - aD1 o , 0 } .

I )c l sqvcikos spalnl vektor iaus komponentcs gal i bht i ncigiamos.Kaclangi abi komponentis gal i b[ t i t iek teigiamos, t iek neigiamos, onc, vicno icnlilo, kaip vicnmadiu atvcju, tai baltq ir juodq spahq skaiiiuspadideja, atsiranda spalvos, kuriq komponentis ncigiamos. Juod4 spafu4at i l inka vcktor irrs, kur io or ientaci ja yra -4-5'D ai ies atZvi lgiu, ovcktor ir , rs. kur is strdaro 135" kampq su D ai imi, nusako ry5ki4 balt4spalvq.

Aptartil srlvcikq galima vaudLiai paaiikinti. Thrkin\ turime priprist4plonos gumos bal ionq (rutul i ) . Ant Sio rutul io pavir i iaus suimetitaikai, kickvienas i5 kuriq nustato suvokiamq spalvq. Dvi spalvos su-vtrkiirmos skirtingai, jcigu atstumas tarp jas nusakandiq ta5kq ant nrtulio

plrviriiarrs btr.s didcsnis rrr slcrLkstinj rrytri. I(.r lirrp krrn;rhl nc*r srlvcik.s(rcgrs laukc yra t ik v icna spalva). v is i ,sparvrr taik;r i r rus .pi ' rcZto. icrspcktrjniq spaMl srityjc. lhrkimc. ant tinklaine's yra clrr skirringos spafu'svaizdai' sias spalvas atitinlta du skirtingi ruturi. raskai. .rcig. spalvosmazai skiri;rsi. tai sic taskai bus grcta vienas kito. I)cr .sEicikos .iicta.kai stumsis vicnas nuo kito, kciscJami ant nrlulio vistl spa.rvos t..ikqtarpusavio iSsidcstymE. Gumind prevcrc tarp atsistumianditl laskq i.si-lcmps,. dia padidcs atstumas tarp ta5kq. -lcn,

krrr at.stumas tarp s4vcri_kaujandiq taSkq buvo maZcsnis negu slcnkstini.s, jis po plcvclcsi'itempimo gali virsyti srcnkstinj (sutrjcktyvus skirlumai tarp spar*,padides ir jie raps pastcbimi), o atsrumai ,o.p urq taskr;, nurolusit; nuoatsistumiandiqiq, gari sumazeti. Dcr to subjcktfis sparrrl .skirrumaisumazes- Tokia sqvcik a reirli,ia ranksdiai keisti jaurri, i ircmpri reikiamilspalvq sriti ' eia svarbu prisiminti, kad vicnojc srityjc jaulris ,spar'r1skir tumams gal i padidct i , o ki toje _ sumaZct i .

Kontrolini.r klausimas. Kokiais atvelai.s jautio sltalvtt skir_tunTatns pagerejimas vienoje siryje tures itakos jatrtio spatv,4 skir-tut nan$ pablogejinui ki toje srityje?

3.19- Dar kart4 apie spalvq konstantini suvokima( l ia aPtars ime s in tu l lan in io kon{ ras to j tak ;1 .spa lvq kons l i rp t in i ; r r ' . suvok in ru i .Kaip Zinonrc, spah"q konstantinis suvokinurs sic. i ; inras su l111ognus gcbc,imulvcrrinri objckto pavir5iaus alspindZio lakroriq p()) = 1,,,,,,t))/ i,f ^1,. OinIo(2) ir I^,,r(r) - iartinio ir atsispindcjusi nuo,,hl.kin'sr,.rn. Jau minij 'nrc,kad yra daug hipoteziq, kaip regos sistenra susidoroja su sru. uZdavinir.r(Lr' p'91), tadiau iki i iol neai5ku, kokie mechanizm,ii uZrikrina nau<jing;1ntums spalvr.l suvokimo savybg. Matyt, daug mcchanrzmrl susrlg su .i iu<rrci.kiniu.

.zmogus geba nust^tyti, kaip atrodys objcktas dienos Sviescrje,

nors ob.ickta.s yra ap5vicstas kita, sakykinr, .n,,, l,rnn"u,. rncl^sva ivicsa- .l.nr1is naudoja visil jam pricinanr:1 inforri lacii4, kuri lcidii;r ntrstatyti olr. jcklosp;r lv i1 ' J is i ino i i pat i r t ics, ka ip at rodo v icnas ar k i t ; rs ob;ckras d icnrssv ics<l jc , i r

. ta i gal i dary l i i tak;1 suvoki r rnr l i spalv; r i . [ ) : r l r r i r r , ; r t .s i ivc lggs j

Scic l i t l spalv;1 ' . i is g; r l i ivcrr in t i iv icsos ia l t in io s i r : r lv i1 r r t ; , panarrc l . l iob.jcklo s1;arvai jvcrtirrt i. pavyz.dritt i ,. jcigu orr.jcktr,,

' ,,r.r,, sciclj arrt snicg.,rLronrcI sr r icgrr sp;r lv ; r sr r r i r r i rp : l su. iv ic .so.s j ; r i t i r r i0 sp;r rv ; r . s ; , . is t in1 ga?^i

ffi*ffio*-ffi" -

ffi :flx&y #**,t ,kpiti!

.1. .14 pav. Ve ktor in i sqveik.r i r juodaD neu ronq a t sakq dyd2 ia i , nusakan t ys du

spa l va

spa l vosi r F ' , -

vek l o r i ust r l paa iq

' E , r rk a n a I q_ba l l .gs - .spa lvos vek io r ia i 8 , ,

f

l(slttu.s

() hJ L,I'l a,\

I t ( ; u

3.J5 pav. Dirbtinio neuroninio tinklo spalvq suvokimui tirti strukfiraNeu ron in i s t i n k l as t u r i t r i s s l uoksn ius . p i rmas i s - l e j imo neu ronq s l uoksn ib , gaunas igna lus i i t r i i q R ,6 i r B r ecep to r i q . Recep to r i a i , pa2yme t i , , f onas ' , i r , . ob j ek tas , ' ,ap i v i ec i am i i v i esa , a t s i sp i nde jus i a a t i t i n kama i nuo f ono a rba ob jek to pav i r i i aus .A n t r a s i s n e u r o n q s l u o k s n i s v a d i n a m a s p a s l d p t q n e u r o n q s l u o k s n i u , o i i d j i m oneu ron { l s l uoksn i s y ra t r e i i as i s ( / / / )

T ino da i l i n i r r ka i . Ka r t ; r i s Tn rogus ga l i panaudo t i n ra lomus b l yksn ius ,vc'. ir irodinitrs alsPindzius svic.so.s saltinio spalvai nustagti. Taigi j is naudojav iskq, k ld apl ink inr .s pasaul is jam atrodytr l s tabi lus, ncpr ik lausant ls nuorpsvietos k i t inr t r . I )ahar panagr int i :s in ie, kokie p i rn in ia i n icchaniznra i daro1 l ; r k ;1 sp ; r l v r ; suvok in ru i .

K;r ip r r r inc ' . jor rc , r i r i ga l i t r I t i ; rc iapt i rc i . j ; r arb; r spalvr l k t ' rnrrast ; rs . Mrrnenra,k ld ld ; rp lac i jos nrctu ke i i ias i fo lc l rcccptor iq lautr is - t lc l lautr io k i t jn iok intant apsvic t : r i receptor iaus atsakas i sv ies4, ats isp indejus i4 nuo objekto,r tck inta. Dahar sulbrnru luota dar v icna h ipotez i - objck lq spalu; sk i r tumai(nc;rbsol i r - r t i jq s1r ; r lv .s rc ik inr i ) narr j r ; r l iomis s i l lygomis nekinta. Kadi i s i r i i k i n t r rn rc , kok i c y r roccsa i s ' : . . i i 9 . s r r kons tan l i n i u spa l vos suvok imu ,r r : r r r t l . k i n r c v i s p l ; r i i ; r t r l ; r i ko r rus d i r l r t i r r i us r r cu ron in ius t i nk lus .

Kas yra d i rbt in is ncur .n in is t ink las? I )augiau apic i i skaigto jas gal is t tT i r rot i is knygg (Flayk in, 1994). ( ' i ; r t ik supnZindins inre su pagr indin imissqvokonr is . Neuronin i< ' r l ink io s t ruktura parodyla 3.35 pav.

s luoksni . thqr i iq l luoksniq yra paslcptq ncuronr l sruoksni ; r i , kur iq sk: r i i i t rstctlr iSktri ncriboj; r. Ls. I ic.i irno ir Plslcp1., slrroksn.irl n!:uron;ti l irr i lrctic.sirrgcharakteristikq (i laykin, iggJ; i(aucrys, 2001). P^veiksrc parodytas rinkrassu vicnu pasleptq ncurourl .sluclk.sniu (11). Sio slu.k.snio neuronar garu:rsignalus i i visq iejinro neuronq ir siuntia signarus l^ip pat i visus ise.l inroncuronu's. 15 pradZiq visi pasldptt; neuronrr ryiio sv.riai (q strprumas)yra parinkti arsiriktinai. Kad tinklas alriktq savo tunkcijas, j j rcikia apnrokyri.Apmokymo procedura tokia. parenkama stimurtl aibe, t. y. skirt ingo .sparvioob.icktai,._kurie apivicdiami parinklais svicsos ialt iniais, kuriq .skaii iu.s irgiribotas. Sviesa, atsispindejusi nuo Siq ob.1ektq, apSvie i ia R, G ir B foto-rccepto'us, kurie generuoja signarus ir juos perduoda j / neuronq sruoks-nio icj imus. sie savo ruoztu perduoda transformuot:1 signarrl i pasreptq,o po to j isejimo neuronq sluoksnio jejimus. Isejinro ncuronq signalaspriklauso nuo tinklo rysio svoriq. ,,Mokytojas" turi Zinoti, koks turi birt iiscjimo ncuronq atsakas i kickvien4 nrokynio mctu patcikti l stinrulq. Jciguatsakas yra norinra.s, tai rySiai, kurie lormuoja i i ;rtsak4 pagal fam tikr;1algor i tmi l , d id inanr i . K i tu atvc ju l ie mazinami. Mokynras baig iarnas, ka isumini aLsakq k la idr , t -y- atsako nuokrypis nu. p; rgeidaut ino, Pasicrarotnaiesne uz tam tikr4 ,,rnokytojo" parinkt:1 vcrtg, srcnksti, l .y. nrininrizuo-janr4 matavimo pakla idq.

Kai mokymas baigiamas, tikrinanra.jo kokybc. siu. atveju tinkrui rtr<iruriob.icktai, apSvicsti ivairi.usiais svics.rs iartiniais, kai kurie is .1q, kaip irobjektai, buvo nenaudojami mokynro procccitros nretu. Kokybc vcrtlnanlasunrins klaida, kurii l t inkras trirro nustatydirnras objckto sparv4.

Atlikus handymus su tokiu tinklu paaiskc.Jo, kad tinkrE garinra apnr.kyrit ik tuo atveju, jcigu j is gauna inlbrnraciiE apic, ivics4, atsispindcjJsr4 ricknuo fono, t iek nu<; ob. , lckto, ' la i v is iskai .supr i rntarnas i r t ikc l inas renr l ta tas.Antra, t i 'klo nrokyrno greitis ir l ikslurn^s yr;r dit lcsnis,.icigu vict.j rcccptorirlsignalq buvo naudojanri signarai, kurir.ros gcncruoja .pone'tincs r4stcrc.s(palyginkite su l laudys' 2001). Tiedia, t inkrui apmokyri uzrenka paryginrincdidelio skaii iaus tick sparvotrl objektq (pavyzderig), t iek ivairiq ivicsosSaltiniq' uztenka 40 pavyzdeliq ir 4-5 salriniq, kuric butq torygiai Hsiaesrgsp;rlvq plokitunr.jc. Kctvirta, su.sitraro isprt<Jis, k;rt i t irrkras nr.tuoja fonoir objckto spalvq skirtum4, ir to pakanka konstantiskai vcrtinti sparvas.'Ieigu apmokymui buvo naucrojami vicno<Jo ryskio sparvoti objekt^i, taiwh'+ Bl (ac l r ronrar in ia i ) oponcnt in ia i ncuronr l s ignarai ncnaudojami.

Apmokyto t ink lo konstant in is spalvt l vcr t in imas yra gercsnis negulmogaus ( s tan i k r l nas , Va i t kcv id ius , 2000 ; s l an i kunas , 2001 ) . No r i n t

I ?_()

p i r l ) l ( )g jn t i t ink l0 kons tan l in j spa lvq vcr t in i i l r ;1 , re ik ia dary l i p r i c la ic las , kad

Trnogus, vc r t indant i l s spa lvq . n ; l t ldo ja dv ic iq s is tcmq rodn lcn is . V icna iq

ro t l t r l i r t l t t spa lv ;1 ' o k i ta nus ta to ' k ick ob jck tas sk i r ias i n t lo l i ) t r ( ) '

I ] : t ig ian t rc ik ia pa in rc t i , kad d i rb t in io ncuron in io t inkk ; r taudo j in rns

g ; r i i p ; r l cngv in t i p roccsg, vyks tan i iq rcg t rs s is len lo ic , t y r in r4 . I )abar . jau

lornrr.ro. i lnr ir n;ruj ir kryPtis - ncr.rroninit l l inklq taikTnri ls st lv()kinlo Proccstl l l ls

l i r t i (Ncura l nc t rvork fo r pcrcept ion , I9 t )Z) .

K < r t t t r t t l i n i u i k l u t t s i t t t u i . K t t t l t t l s t t t ' o l < i r t t t t d d i t t t t t s . i l i r ' . r r 7 r '

llnlta lt'iesa) objekt<t q)olva sutattlpu su jo pavirSiaus otspindiio

fuktoriaus spulva?,4r trtatt'tr1 stcltitojus. kotl oljcl<tui vro .skinitrgtl .s1tolv1. QI)it ' i(!tts

j t tos rrr<ttttt<'ltnttrtutitt iu ialt iniu? Ktttt i irto otveju obj?ktoi skirtt lsi

tarytusavyje?

Ar uhenktt nuro(!'ti spttlokl'ttto proceduros ttrclu nattdoiattul

.iliesos laltinirl spalv4 koonlinates, t.y. or objektai. aps,\iesli slcirtingos

sltektrinis sudities Saltiniais. bet turiniiais Ias pa('ias sltalvLT

koortlinates, irgi tttris tas pa(ias spalv4 koordinates?

3.20. Sukcesyvus spalvq kontrastasir spalvq povaizdiiai

ik i Siol kalbcjomc apic stal ini t l - nckintandiq laiko atZvi lgi t r vaizdq

spalvos suvokim4. 'lhdiau

regos sistema turi sprqsti ir kitus uZdavinius,srrsi.iusius su objekttl spalvos kitimu laiko atZvilgiu. Thi gali padcti

nustatyt i , ar k inta objektq padet is crdveje ar nc, ar matome vicni l

obickt;1 ar skir t ingus judaneirrs objckttrs. Pasirodo, kat l i r Siais atvcjais

rcgos sistcma t iksl ingai kcidia savo jatr tr i . J is visuomet parenkamastoks, kad biitq maksimalus matomq spalvq pokyeiams. Zmogaus regos

siste ma stcngiasi pastcbcti maZiausius ji supandios aplinkos pokyditts.Thi patvir t ina tokie bandymai.

T,mogui siuloma ilgE laik4 stebcti vicnos spalvos vazd4 ckranc. Po

ilg;rl:rikcs :ulirplacijos pric Si<,rs spitlvos nustittoma Zmogaus monochro-

matincs Svicsos bangtl skyrimo lunkcija ('zr.3.l(t pav.). Pastcbcta, kadii funkcija priklauso nr.to adaptuojandios iviesos spalvos. Minimaltrsskyrimo sicnkstis (arba maksimalus jautris spalvos pokydiams) httvo

;..a;f lptavo.i (Yagcu, 1975)

Kr l t ik apra5yt4 rc i ik in i rc ikct t l sk i r t i nuo spalvos povaizc lZ iq.

l)rugclis i i miisrl l ino. kad i lg;1 laik4 lclcvizijos ckranc stcbint vicnos

spalvos vttiz.dil ir po to i3jrrngtrs tclcvizoritl atsirancla pojhtis, kad ckrano

spalva k inta la iko atZvi lg iu. . le igu i lga la ik is va izc las buvo rauclonos

spalvos. tai . i irnr dingrrs tojc pat=iojc victojc mnt()mfls Zalsvits olr. jcktas,

kurio spalva pamaZu blesta ir j i vcl pcrcina i maZcsnio sodrio rausv4

spalv4, kur i vc l kc ic- iama t lur maZcsnio sot l r io Talsva sp;r lva. I tas la l l r rs

Irnogtrs g:rl i pirmltyti (>-7 spalvos strSvylirvirrrtrt. Sis rci. ikinys vrtrl in:tnrits

povaizdii4 kaita.

Adaptacinis jarrtrio kit imas ir povabll| ia i nira susiig. -latrtrio kit im4.

l l i r t r ; g l r l i rn ; r p i r ; r i ik in t i i lg ; r l : r ik i i r is rcccplor iq r t rb: t t - rponctr t in i r l I ;1ste l i r ;-ipektrinio

jautrio funkcijq pokydiais (ilgalaikio pr.lveikio metu receploriqj;ufi i t-maZeja tai spalvai, kuri i lgai rodoma (@ouutt, Coro.rton,

Baii"rx.mrN.ucrc, 1919), o povaizdZirl kaita susijtrsi .su ncurqntl aktyvumo

rcgos sistcrnoje kaita, ncuronrl alityvumo ivlavimais (Jung, l9(r.5, 1973).

3.21. Spalvq matymo anomaliios:dichromatai ir monochromatai

Baigiant kalbet i apie spalvas, rc ik ia paminct i , kad nc vi .s i Tmoncsv i e n o d a i j a s m a t o . V i e n i v i s a i n c m a t o s p a l v q , j i e v a d i n a m i

nronochronlalan TokiiJ Zmoniq ncdiug. Daugiausia yra trl, kurievadinami dichrontatais, t. y- kuriq visas suvokiamas spalvas galima gautimaiiant tik dvi bazines. Pagal spalvt; rcgcjimo ypalumtls monochromalaiskirstomi i dvi grupes:. Kai kuric Zmones (jq yra ncdaug) ncg;rli fotopi(kai matyti, karlu ir

rcget i spalvr l . Sis t lcfcktas gal i but i ig imtas arba apsintrodi j im<rchcminemis medZiagomis rezultatas. Tokie Zmones rcgos latlko

centre, kur normaliq Zmoniq yra klgeliai, mato tarrrsiq dcmg, jic

bijo Sviesos, jicms pasirei5kia vadinamoji Sviesofqb,ily, lPekrriniojatrtrio kreivc turi maksimum4 esant 510 nm- Sie po'fomiai liudija,kad monochromatq tinklaincjc nera kfigelitl, o tik Lzdeles.

. Kiti Zmones, nors ir neskiria spalvtl, bct gali fotopi5kai matyti. Jq

regejimo aitnrmas normalus. Manoma, kad Siq Zmoniq tinklaincjcyra t ik v icno t ipo kr lgcl iai i r lazdelcs. Spcktr inio jautr io krcivecsanl folopinci apivictai yra rnnksinral i , kai bango.s i lg is .545 nm.

#d$l- ",w*r. ffiilNd". ,",.qro,] \.,-,i,i. .*l

*::"'''Hru-:. 'ffi1 " .SH

fg imt .s sprr lvr ; nc.skyr imas l ; r lxr i rc t ; rs rc i ik inys._M;rZt l ; r r rg l ik 0. ( ) ( ) lproccnla i vynl i r ( ) . (X)2 proccnta i motcrr ; tur i . . , Jc[ckt4.

' Lr rb i r r r r p : rp l i tg d ichromatai , k i r r i t l s t rvokiamas spalvas gal i rna g i r r r { imai5ant c lv i bazines. Thig i gal ima tc igt i , kad d ichromarq t ink la inc jcyra t ik dv ie j r l (v ieto j t r i jq) kr tgel iq r ipa i . p i rmasis d ichromazi j4bcvcik pr ic i 200 mctr ; apra ic anglq moksl in inkas .J . I )a l tona,s -7m.gus. kr r r is pals buvo c l ichromaras. Sio moksl in inko gar t rc itf iclrrtrtrrit lrri karlirLs vitrl inalni doltonikuis. o jr1 rlctL'ktas - dulttnuttut.Yra t r i j ry t ipg d ichromatq. Vicnq iS jq r ink la inc. ic yra t ik I ) , Gkfrgcliai (tnrksta lt kugclirp). Sic rl ichromatai vadinami lrotanoltats.I ( i t i r l ichrorna{ai l r r r i l ik I l , I t kr - rgc l i r rs ( l r r - rkst ; r ( ' i kr rgc l i r l ) . . r ic :varlinami deuterunopuis. l ici ir l t inklaincjc yra tik G ir I{ krigclini( ( r r rks l ; r 13 kugcl iq) . J ic vadinarn i t i tanopais.

l)ichromazija yra igimt;rs spalvrl malymo dcfcktas. krrri r lniniau rurivyrai, nci motcrys. MaZdaug I proc. vistl vyrQ yra protanopai, l,l proc.vyry yra dcutcranopai ir tik 0,002 proc. vyry yra tritanopai. Thlp motcn;( ) ,03 pr 'c , yr : r pro lonopir l , 0 .0 1 pr( )c . * r lcu lcr : rnopi r l i r 0 .001 pr( )c . - -tritanopir;. l) it ir d;rug pastangrl ,, i \ryclyti" t l icl l 'omirzij:1.' l ir i iau nczingrrrirnc vicno atvcjo, kad tai paryktq padaryti.

' l" icsa, yra atvejq. kai spah,q

rcgc'j irno pokyii:r i btina dcl galvo.s srncgcnrl pazc:idimr>. Siiri.s atvcjais,kai Zmogaus tinli laincjc yra visrl tr i jq ripq klgcliai. spalvq rcgcjimosutr ik imai gal i b i i t i Sal inami.

Pagrinclincs dichromatq savybcs apraiytos 4 lcntclc.jc (/ l>xanrr,l l r , l lncrrxrr , l97 l l : Wvszccki . St i lcs. l9 l {2) .

4 l t n t r l i

I)iclt rorrutzijostlpos

Kngclioitinkloineje

MaksinnlussStclctinis jautis, nm

h[onctclrntmatinispalva, suvokia ma kaiTt

balto. nmI ) r o l l r t o t r i i u G i r l l 5.r5 493I )cu tc ra non i ia I} r R .5(r0 497I ' r i l ; r n o t l i i ; r l{ ir ( i 5(r() 570

l ) r uk l i i l r r i I ab l i sv l r rb r r n r r s tu l y t i , l r l r r og r r s y ra l r i c i r r om; r t r r s a rd ichromir . . .s . Yra Tinoma atvc iu, ka<l t raukin i r avar i jos ivyko v icntoc l t l . kat l mai in is tas ncskyrc sv icsol i r r 'o spalvr l . I )azn;r i pa ls zmogusne.suvokia, kad j is yra dichromatas, kadangi nc vicnas i i m0sq ZodZiaisnegali nrrsakyti, kas yra geltona ar zalia spalva. 2*,.,g,r, i imoksta, ka<Jvicna sv icsa vacl inama zal ia , o k i ta - gc l tona, i r gyvcnimc lcngvaiv; t r l t l ia i i ; rs s i lvokas. nc j tar r l ; rnra^s. k ; r r l . io sp;r lvo.s poj r r l is sk i r ias i nrrokito zmclgaus sp:rlvos pojrrl io. l( ir ip nust:rtyti, kad Zrnogtrs (trri vicni; ;rrkit4 rl ichromazijos lorm:1 - aclrornazijcl?

I ) ichromazi j ' .s d iagn's t ika i c lazniau.s ia naud' jamasi d ichromatqgcbcj inrr r sk i r l i k i r i kr r r i r rs sp i r lv i rs t ik p; rg: r l j ry sk: r is( j ( rysk i ) , k .< l : rngijq spalvingumas (soclris ir tonas) jicrns yra vienocras. Dazniausiai zmoguirodomas i5 skirtingos spalvos, bct vienodo ryikio taikq strdaq4as vaiz<lius(skiri i iai, I ' igtlros ir t. t.).. lcigu.i i.s ncskiri;r rodomr; spalvt;, tai ncsu6icbapamatyti nupie5tos mozaikinc.s I'igtrros (lsltihuro, stirlingo, Nageliokortos, I lybkino atlasas). Beraii iarns arba zrnoncms, kurie ncpazistamtt .s t ; .skaid i r ; , ro t lomi iva i r io .s .sprr lv<ls . bc l v icnot l r l ry ik io s i r - r l r ;k i r rnrro l i i r i ( l Io lnrgrcno tc .s t i r i ) i r t . t .

3-22. Kitos svarbios psichologiniuPoljari spalvq savybes

Mr-rsq Zo<Jync yra ncdatrg tcrmint;, .susijrrsiq su sparvomi.r. Si.s i..,,lynasplciiarnas. Scnovc:jc buvo drrr rn:rii iru /ndr,i1 spirlv:ri :rpibrrrlinti. I)ri-mityvios tautclc.s ir dalrar spalvai apiLfidinti vartoja tik iokias s4vokaskaip ivicsus, [amsu.s, baltas. 'lhdiarr

tai ncrciikia, kacl iic Znrones ncskiriaspalvr;, ticsiog .iicms ncra akstino jty jvartlyri. Musry gyvcnimc spalv.slgauna vis didesng rcikimg. Iikyla britinybc prisiminri stimuhl spalv4.Nc visas spalvas isimenamc vicnodai lcngvai. Rcikia pairymeti, kacr yradeiimt spah'q, kurias zmones gcrai skiria bc apmokymo. 'lhi

raudona,kurios tonas yra 642nm, oraniini - tonas 610 nnr" gclsvai oranzinc --596 nm, geltona - 582 nrn, Zalsvai gcltona - 556 nrn i.alia _ 5l-5 nm.Zafsvai mclsva - -504 nm, melsvai Zalsva - 49ul nm, mclyna _ 476 nm.violctinc * 430 nm.

Spalva visuomct turi ir cmocini p.vcikj. Sios spalvos savytrclsnaudojamos jvairicms tikslams.

Kont ro l in is k laus imas. Naudodamies ijutrtt' io krriyitnis. ltuntiginkitt, puaiikirtti. kokitlspalwl dichrornatas neskirs nuo ltultrts spalt,os.

| .12

kugeli4 spektriniot tt t'ttt oc h rot ttil ittit 1

Spalvos gal i vc ik t i Zmogaus cmoci ias. rcgul iuot i io d: r rb ingunlq.

Kadangi .spalvos st rkc l ia iva i r ias c,moci jas, kur ias gal ima lyg int i su

k i tq s t imuhl , pavyt .d i )u i , skausmo, sukci la is pojudia is , jo .s kar ta is

n;ruckrjamos ivairiosc skalcsc apibudinti kitq .stimuhl sukcltq pojfit ir ls l ipnrrn;1. kokyl4.

' l i r i p l togrr . k : r i t i l i ; r r r r i ncpatyrg Tmorr is .

Spitlvos gali apibirdinti Zmogaus cm()cij?rs, chitraklcri. ' lhrrr

naudrrjanri

spcciahis tcsta i ( l -u ier io testa i ) .I-abai svarbi .spalvq savybc yra spalvr; harmonija. Vicnq spalvq

clcriniai yrir patraukli is, makrnlrs, harmc'rningi, o kitq - sukclia di.s-harmonijos pqifi l i . I)agrind incs spalvq dcrinimo taisyklcs rcikalauja,kad rinkinyjc visr; spalvrp ryikiai nclabai skirtt lsi, o grctimt; objcktrlspalvtl tonai bhtq artimi papildomoms spalvoms. Bc abcjo, me-

nininliai gali naudotis ivairiomis taisyklemis, atsiZvelgdami i tai,kokius cmocinius poveikius j ic nori sukelti. Iki Siol dar ncra tobulosspalvr ; dcr in imt l lcor i jos.

3.23. Spalvq kodavimo sistemos modelis

Apibcndrinkinrc tai, kas buvo anksiiau pasakyta. Tmmpai pakartokirnc,kas jau buvo nagr ineta. Visa t ink la jnc yra padalyta. i ma2as sr i t is .Kickvicnojc '-srityjc yra fi>toreceptoriq rinkinys, kuris rcaguoja I apivictim4-'hliau

Sic rcceptoriq signalai analizuojanri kartu, nustatant vaizdo, csaniionurodytoje mai.ojc tinklain€s dalyjc, spalv4 (rySki, sodrj ir spalvini tonq.1.Sakonra, kad '"yksta lokali vaizdo analiz6. Thi all ickanra atskiranrc lokaliarnckanale. T ink la in is dal is , kur i s iundia s ignalus i 5 i lokalq kanalq, vadinanr ; rkanalo icccpciniu lauku (RL). ' ft i l iau

regos sislcnroje vyksta nuoscklus suspalva susijusjos informacijos iSskyrinras. Si4 daugiapakopg (keliq staclqq)Iokali4 sistemE schemiikai galima pavaizduoti taip:

r n l D tL J lo.,s ( / " ) - - + n , ( ) , ) - + $ ) { w h + B t . + R t G , + y t B } + 6 - 1 7

I

lD, ,

Svics i r , ; r t s isp ind i jus r nuo

iR,(r.), i : . i , 2, - l) rcceptorius,

sigrra lus, kur iq atsakai sudaro nau. jo t r inra i io 1 i vcktc l r iaus kontponcntcs.

,l-okalios sislenic'rs i icl iurc yra vudinamr.l it l spalvt'r.s dctcktorirl r inkinys, kuris

sunruoja su lam t ikru svor iu oponcnl in iq i4stc l i t ; s ignalus. Dctcktor iq {D, .i = 1, . . . , nr I r ink inys yr : r . jau l rus / , , vcktor i ; rus or icntac i ja i , t .y . r -o1o dctck-Ior i : r r rs r t ) , s igrr ; r l : rs yr ; r t l i r lcsnis t r7 l rc l k t r t io k i lo t lc tck l r . r r i l r t rs s ignrr l :1 , k i r i

l j vcktorius ym tlnr t ikros oricntircijos. l- isant kit:r i / j vckloriaus orictrt lci jai,

maks ima l i a i suZad inamas k i t o sp ; t l v i o dc tek to r i us . ' I - i r i g i S iuo a t vc j t l

detektoriai yra jautr[rs tik dvienr .E vcktoriaus parametrams, nusakanticntsjo oricntacij;1, bct nc nrodtrl i. Kadangi Sio vektoriaus oricntacija ntrstalospalvos ton4 i r sodr j , ta i i r maksinra l ia i sudi rg intas dctcktor i t rs nustatcri iuos paramctnrs. Anksdiau nr inc jornc, kad reccl - r tor iq s ignahl t ransfor-

nrac i jn Ioponcnt i r r i r l 14stc l iq s ignalus p: r rcnk; t tn i t ta ip, kad i ic s ignal r r i

tenkintq tam tikrus reikalavintus. Nagrindjome du atvejus. Pirmu :rtveju

buvo siekiama dekoreliuoti reccptoriq atsakus, t. y. siekti, kad oponentiniq

l4ste tiq signalai b0tq tarpusavyje ticsiikai ncpriklartsouri, dckorcliuoti. Antnr

atveju buvo icikonros tokios transl'orntacii<;s, kttrios ortogonalizuotq {/1,(,1),i = 1, 2, J) funkci jas i r kar tu sumaZintq 1 t r ikdZiq, vc ik iandiq {Dl ,i = l , . . . , nr ) detcktor iq ie j inrus, i tak4, t . y . 4 t r ikdZia i turd l t l 'kuo m;tZcsnqj t lk ;1 j ; ru t r iu i .

Jcigu sistema i5 tikrylq pasi:rymi Sia srrvybe, tai bct kurie oponcntiniq

lunkcijt l pakcitimai ncgali padidinti sistcmns .iautrio, gcriausiu atveju .1is tik

nepakis. Jeigu mums pavyksta padidinti sistcntos jautri tanr t ikrole sriryle,

tai jos jautris kitoje srityje nciivengiarqai turctq .sumaZeti, kadangi suntinis

jautris negali pakisti.Tai gal inrn paai ik int i labai : rk iva izdZia i . Kaip r r inc jornc, dctcktor ia i yra

jautrus spalvai, t.y. 1ie sudirginami maksinraliai, jeigu jq RL yra apiviesti

tam tikro ,,spalvio" . ivicsa. Kickvienq spalvi atit inka tan tikras .[ vcktorius,

kurio komponentes nusako oponcntiniq tqsteliq {}, = tR+G, y)= lY.+R,

!s= +Wh +B/) atsakai. Kiekvienas neuronas dctcktorius algebriSkai su-

muoja ateinantius i i oponcntinit l l ; lstcliq signalus (apic tai jau kalbcjonre):

,, = 1..o,,, t =(a,, ri)= la,l lr lcos<l .

t ia A, - vcktorius, kurio konrponentis nusitko, kokiu au svoriu j-osios

oponcutinis lqstclcs iScj inro signalai veikia r-oio dctcktoriaus iej inr l , ?.t

- r-ojo clctcktoriaus i5cj imo signalo reikint i , 1: .- spalvos vcktori trs, o 14

- kanrpas tarp Siq vcktoriq. ' larkirnc,

vcktoriaus l l , I moduli .s yra vicnodas

v is iems detck to r ianrs , t . y . lA i l = cons t ' l - r romc l

de tek tor iaus s igna las bus

proporcingas E vekloriaus pro.jckci jai j lo ryi io A vckloriq. Thigi, kacl

tffi{. .#ffi g*Ml .:..r.i}hiiiq,,, i-

objckto, tur i . ! ' (2 i gai ios spcktr :1. . l i ap iv ic i i ; rkuriq i icj imo signalai sudaro trirnati spalvos

LJ,f*-rlg:nl -"-gl T,r, . i, o p o n c n t i n i q I q s r c I i r I

H-*""'ffiP,

/ q l r w t u A l ! , r r . r u J r i v J r r r l U i 1 6 r r . t l r l s

blrtrl maksimahrs, rcikia, kad.1o rySio vckturitr.s L.l[tq koli '- 'rus

6 vcktclriui-Sio vck lor iaus. or icntac i ja nusako spalvos torrq i r sodr i . Taig i pasi r inktal r rnsforuracj la at l icka f iz ik in iq s ignah; va izdavim4 ant t r imal is s l 'c rosp;rv i r i iaus, kur io la ika.s yra lam t ikr i ' r I ' iz ik in io s t imulo atvaizdis .

Norint sudaryti pana5ius dctcklorius, kuric sclcktyviai rcaguotq j visussl )a lvos parametrus, v ic to je t r imadio vcktor iaus tur i b l t i keturmat is . ' lok j

vcktor iq iS t r imadio gal ima gaut i ta ip: sudaromas keturmat is spalvqvcktor ius, kur io komponcntes yra kctur ig neuronq { - I l+G; tYTI l , ;+WhTBl, D) ;rtsakai. Pirmos trys l4steles yra Zinomos, o paskutini -

vadinamoji lamsio klarl< - l)) l4stele (Jung, 1964, 1973; I ' Icggelund, 1974).D l4stele yr:i parenkama taip, kad vektoriaus modulis bulq pastovus.'IhigiSiuo atve.1r.r vyksta fizikiniq stimultl vaizdavimas ant keturnat6s sferospaviri iar.rs. Kuo ii srit is didesne, tuo didcsni skiriamoji gcba - tuo maiesnetrikdT-ir1 1taka.

' lhrkime, visos funkcijos yra tokios, kad srit is butq rnaksimali.Tuomct, jcigu mums pavyksta tam tikms stimulus atvaizduoti didesnejesrityle, tai kit i stinrulai bus atvaizduoti maZcsnele srityje. Siq situaci;4 jauapraSinre lygindami sfe rq su guminiu rutuliu, kurio pavirSiq .sudaro itemptagunrini plcvcle. Siojc plcvelcjc pa:rymckinrc taSkus, ant kr.rrit l atvaizdutr.janrijvairis stinrulai. Jeigu didindami jautrj i5tcmpsime plevelg vienoje srity.je,tai kitosc sritysc j i susitrauks. IStcnrpto.jc victojc jautris padidcja, o susl-traukusioje srity.;c, kur atstumas tarp pazymctq ta5kq sumaZds, j is nciS-vcngiarn; r i ta ip pat sumal is .

Sistcrnos jautris nuolat modifikuojamas. Jcigu lyginame du vicnu me turodomus s l imulus, ta i del sqveikos, vadinamos s imul tanin iu kontrastu,d idc ja gcbcj imas sk i r l i pana5ius st imulus. l i ro padiu mctu sumaZcja lautr isk i to jc spaln l sr i ty lc . Jc igu st imula i rodomi v ienas po k i to , ta i p i rnrassl inru las t : r ip rnodi l ' ikuoj ; r s is tcm;1, k ; rd gcbcj inr ; ts pastcbt t i .sk i r tunrus t ; r ryrpirmo ir po .jo rodomo stimr.rlo didcla (Yagc'-. 1974).

' laigi galirna sakyti,

knd cksper inrenl in ia i duomenys patv i r t ina h ipotezg apie s is temos jautr iornaksi rn izavinr4 i r nuolat in i jo pt rder in imq, nrodi f ikav im4. Del to labaisunku rasli subjcktwi4 mctrik4. kuri nusakytq, kaip priklauso suvokiamist inru l t ; sk i r tumai nuo jq. , l r icktyv i rJ f iz ik in ig parametn, . Ddl s4vcikosrr r ro l ; r t k in t ; r s t r l lcktyv ios crdvcs krc ivurr r ; rs , i r gcodczin is l in i j r rs i i r : r i ik i r ,kuri prklauso nuo rodomq stimult; spalvos, bus labai suditinga. pade tisgal brrtq lcngvesne, jeigu vietole fizikiniq dydiig skirtumq opcruotumcl izro login ia is s ignala is i r sk i r tunrus apib ld inturnc kanrpais tarp spalvosvektorit l. Siuo atuejrr sublektyvi erclvc b0tq elipsin6, o tai i i dalies surampa

t 1 6

S t l C K S P c r l m c l l t l n l ; l l l i O t l ( ) l l l c n l l l l l S ( y l : ] i \ l i t l l J l O l l , ( O K ( ) J l O t l , l ' . / / X . l ) c r n l t p . t o n .

Kra' rskopf . L t : , l9 l l4)' l i l l iau

nagrrn id lnr i k i tq rcg inro jo s t inru lo panrrr rc l r t l ivcr l in inro nrc-chaniznrus t ikr in .s inrc, ; r r pasiu ly tas s l 'cr in is modcl is l inka i icnrs proccsal l rsapraiy t i .

' l ' ik r in imas btrs at l ickantas { . r ; ' ' . i r I ' i rnra, bus r r rcg inanra nustatyt i ,

f l r iv i l i r i is po;rynt ia i nusl : r tonr i p ; r ly l r r r t i nraZos c l i rncnsi jos vcktor i ; rusoricntacija? Ar yra nervq sistcmo.jc clc:nrentt1, kuriq atsakai nusako .i iovektor iaus konrponcntes? Antra, bus t ikr inama, ar yra s inru l lan in io kon-traslo mechaniznlas, kuris lcidZia padidinti skiriaur4j;1 gebi1, ir trciia, aradaptaci ja d id ina s is temos jautr i a tsk i r t i s t imul ;1, ar t imE adaptuojamam.

Sit-,s knygos pradZio.le panrinc.jornc vicn4 i. i pagrindiniq psichofizikosuZdaviniq - surasti subjektyvrl nratq, kuris lcistq apibuctinti suvokianrusstimulq skirtumus. Mes daZnai sugcbame ii anksto pasakyti, ar stintulqspalvos bus suvokiamos skirt ingai, ar nc. I)aug sunkiau atspcti, kick st.inrulaipagal savo paran.letrus skirsis vicnas nuo kito. l. i tcrathrqc yra pasiulytadaug model iq , ka ip f iz ik in ia is parametra is iver t in t i subjcktyvq spalvqski r tum4. Buvo m6ginama sukur t i t ics inI nrodel i , kur iamc sk i r tumai tarptaSkq buttl nratuojami ticsinio clenrcnto cuklidiniu i lgitr:

zlE = fa M2 + f) A(]'2 + y AB2lt/2'

d ia u, p, 1- kocf ic icnta i , r \ l l , z \G, r \B - k [gc l iq atsakr l sk i r tunr ; r i , p ; rkc i tusvicn4 spalvq kita. Dabar pricita pric i5vados, kad ncra ticsinio modclio,kuris [ izikiniLrs stimulo plrr; imctnrs (arba rcccptorig rcakci.j;r.s) lcislq susictisu subjcktyviais skirtumais. Sis ryiys yra nctiesinis ir labai priklauso nr.roapl lnKyuq.

Kaip matdme, pastangos surasti f izikiniq ir sub.jcktyri it l malavinro vicnctq

ryij ncdave norimq vaisiq. PricTastis ta, kad rcgos sistcrnos.jatrtris nuolatkciCiasi priklausomai nuo aplinkos, Znrogaus sprcndZianirl uZdaviniq. lrri-s inr ink imc spalvt l nrodcl j , kur spalvos vaizduo. jar t ros ant bal iono ar gurn in issferos paviri iaus. Dil jautrio pokydiq Sis gunrinis rutulys nuolat tanrpontas.F:sant vienoms aplinkybems, tie paty.s fizikiniai pokydiai bu.s pastcbimi, oesant kitoms, tas skirtumas bus nesuvokiamas. Pasirflyti nrodeliai yra ganasudct ingi . Thi gal ncbl tq d idc l is t r tkum;r .s , naut lo jant i iuo la ik in ius gal ingrrs.sk;ri i iavimo ircnginius, bct [rkrgai yra t;ri, kad Sic modcli;r i stinruhl skir-tumus apraSo tik labai specifiniais atvcjais.

:t.24. Iivados

l i r rn tJr l r i i rpZvclgs i t t tc , k :1 s t rZ i r to j t l t t lc i tp ic rcgos s is tcnros t l i t r l l i l .

I V isr ; p i rma paclar imc i iva<jq, kad rcgos s is tcmos stntkt f i ra yra

nc ; r t s i l i k t i n i . r eccp to r i a i pa r i nk t i nc bc t k t r i p . o l a i p . ka i l Zmog t t s

1r : r ty l r t i r g ; r l t t r r sk i r t i ob jck lus. cs: rn( r l i t lc l icr r ts t r t r l t l r l r la t ts iv icsos

i i r l t in io s t ipr ic l (apsvic tos) svyravimatrrs - 2mogus tur i matyt i t ick

t 'sant ry ik ia i saul ts Svicsai , t ick patamsyjc. saule i nusi le idt rs . ' lh ig i

t r r r i ' . jo br- r t i patcnkintos v icna k i ta i pr ic5tarat r jandios s4lygos - d idc l is

marymo diapazonas ir <lidelis dinaminjs (apsvietos pokydiams) jautris.

Sprcst lama Sir ros r . r7<lav in ius gamta pasi r inko kc l is b i rdus:. Naucl<rjarncs dviejq tiprl rcccptoriais: Iiudclimis ir kfgcliai^s. Liudclcs

jautresncs trumpqjq bangq Sviesai ir pritaikytos matyti esant maZai

apivietai (skotopinis regejimas). t l i1g4id maZiau jautresni ir dirba,

kai apSvie ta di<Jesnc (fotopinis regejimas), Kadangi csant didelierns

ivicsrts stipriams rcccptoriq absorbttottl Svicsos kvantq skaiditrs m:r7ai

nirrktr-roja (receptoriq signaltl clydis laiko atZvilgiu mai-ai kinta), tai

inranonl : t s tat r i l ia i sr . rvokt i spalvas.' l ) inamin! d iapazonE gal ima praplest i rcgul iuojant vyzdi . io dyc l i i r'

Jk i inuojant rece�ptor ius. Yra i r neuronin is c l inaminio jautr io

Iokalicms ap.ivietos pokyiiam.s optimizavimas'

2. Analizuoclama vaizclq tinklaincjc, rcgos sistcma ji suskaido i

rl iskrecias dalis. Kickviena vaizdo dalis analizuojama atskiru kanaltt,

krrris gatrna signnlrrs i i tam tikro tinli laines plotclio, vadinamo kanaltr

rcccpcin iu lauktr ( l l t , ) . Rccepcin is laukas i r lcmia, i kok io dydZio

r l ; r l rs sk: r ic lomas vai r . r las, t . y . nusakt l i t tsk in l mozaikos c lcmcntq dydi '

At l ikdama diskrc i i4 vaizdo dal iq anal izg. regos s is tema stengias i

pacl i r l in t i s ignalo i r t r iuk imo san{yk i . t . y . s t rmaZint i t r ikdz iq i tak4.' ' l i iktlT.iai

gali buti stabilf is, nckintantys laiko atZvilgiu. Jie Sali blt i

susijg su patics vaizdo grfiduottrmu - akmuo gali ture ti daugybg

ivai r i ry ta ikc l i t ; , smi l io (akc gal i bh l i akmcncl iq , o kc lkra i ty jc -

Toles sticlrcliq. Ncpaisant to, mcs turimc Liskirt i akmcni, tak4 ir jtr

kc ikra i t i . Kar t t r mi lsq receptor iq ja t r t r is ncra v icnodas, palys

rcccpl t r r i i r i ga l i savaimc (ncapiv icst i ) gcncnrot i s ignal l l . ' l l i i

Yra

sr rmav imas ( l { i ko dcsn is ) . I iuo c l i c lcsnc r rp iv ic ta , l t ro l ink la in i :spl<l tas. iS krrr io srtnrtroj i rnr i s ignir lai . gal i l r r l l i tn irTc.str is (rn;r lc j ; rv id in i r l t r i k t lZ i r l i t i r k : r ) . Kr ro nn icsn i k r rn ; r l r ; l i l . . t t ro i s r t t t r l kcs t tcsdal is skaidomas vaizclas i r tuo didcsnis rcgcj imo aStnrmas.

. Grcta erclv iniq tr ikdZir ; yra clar i r c l inaminiai . k intantys l ; r ikoirtZvilgirr. I 'avy'ztlTitri. ir-:ii ' l irl Z;rislrurs. v;rntlcrrs nrirgtrli;rvirrt;rs, virlirri:rincrvq sistomos trikdZiai (dcl .iq, uZtttc:rkc itkis. patanlsyic mirlottrcblyksnius rcgos laukc). lvlaTinant sirl trikrlZiq itak4, vyksta signalqsumavimas (Rlocho dcsnis), l. y. vyksta nc lik crclvinis sttmavim:ts,bct ir vaiztlo diskrctinimas laiko atz-vilgiu. Dcl lo turimc kaltrcti nclik apic crdvini, bct ir laikini rcgcjimo a51nrm4. Pastarasis nusako,kokitr t ikslumtr gal i rrrc ivc:r t int i v i t izr lu p<rkycirrs. j ryktrsi t rs ;rnk.si ' i i r t r

i r vcl iau.

3.l5skynrs signal4 L( triuk5rno, rcikia ivcrtinti vaizdo I{L paramctnts- jo ry5ki (skotopinio regcjimo mctu) ir spalv4 (fotopinio rcgijimomctu). Sic paramctrai nusakomi arba dvimaiio vcktoriaus oricntacija(skotopinis rcgejimas), arba spalvos vckloriaus oricntaciia (totopinis

rcgcjimas). ' l irigi po pirminio informacijos irptlort'rjimo irttkitc.snicnts

rcgos . tcntrams patcikiamas mozaikini^s tinklincs vaizclas. Kickvicnasmozaikos gnrdciis apibudinamas spafua (skaisciu, sodritr ir spalvos tonu).

Tolcsnei va'zdo analizci rcikia Zinoti, kur yra crdvcjc distalinio

objckto fragmcntai, kuric projcktuojasi i krkaliq kanalq I{1,. Apic t;ri

kalb6sime nagrinddami crdvini rcgijim4. Ile to, rcikia Zinoti, kaipsujungti Sitros diskrcdius vaizdo grtrdclius, kad gauturrrc olrjckto kontt-rr4.Apie tai kalbcsimc nagrincdami, kaip suvokiami objckto konlt-trctparamctrai i r kaip jungiami Sic fragmcntai (nclokal i anal izc).

Zmogus labai rctai mato stabi l t ; . nckinlant i pasaul i , paprastai

objcktaijtrda, kinta. Apic tai kalbcsimc skyritrjc. ktrriamc nagrincjama,

kaip suvokiamas regimojo stimulo judesys.

is . MaZinant 5 iq

ffi. .*m{ 'ffi] . . n***J .:.,,. {k'+*}; ,..:.

I

4 . E R D V E S S U V O K I M A S

4. 1 . Pagrindines s4vokos

It.otrtuli. tnediuli ir lunizrnruli pklk5ttrrnil. Sitts pktk5tr,rmos parodyt's

i r paa i i k i n tos ' l . l Pav .

AMcr l i a l i P l okS t t r t t t a

F r r r r t l : r l i p l o k i t t t l t l a

Hor i zou ta l i p lok5t t t t t ta

tvt ( )noKttn, t ( t ' ( ' ! ]u, ntot te\ l t l t tus retJ( . l t t l laJ - r r t i l ty t l l ; ls v lcni t i tKt tnt .

Altiukis. , t bitutkulirt is. regil itr ld.t - malymas abicm akimis.

Akir; ryrtirri.s ( t 'nlru.\ * itkic,s Iirktrso trrik;rs.( )1 t i n i a . i i . s - l i c s i ' . c i n : r r r l i l ) c r ' ( r l ) l i n i t ' t ' r r ( r i 1 i r t i r t k l i r i r r t ' s cc t t l t i t t i

ta^ika.

Kiktopini a.irs - kiklopo, mitologinio paclaro, vienintclis akics op-

t in i a i is . t . y . hor izonta l ios p lokSt t tmos t icsc, c in; rn l i pcr t ; r ik iy , kr r r i .s

clali ja pusiatr atkarpq, jungianii iy akiq oplinius ccntrus, ir statmcna iiai

atkarpai.

F iksaci jos ta ikas (1. ) (Zr . 4 .7pav.) - la ikas, j kur i nukrc ip iamas

Zmogaus Zvilgsnis. Manoma. kad 5is taSkas projektuojasi i ccnlrinc

tinklaines clali.

4.2. lvadas

Iki Siol nagrincjomc, kaip rcgos sistcmojc nustatomi maZo vaiz.do

fragme nlo clcmcntar[is pozymiai - spalva, t. y. skaistis. soclris ir spa]vostonas. Sic vaizdo fragmcntai anal iztro. iami vicnu mcttr lygiagrci ' ia idaugelyjc atskinl kanaltl. Nors 5i inlbrmaciia bfrtina olrjckto kontr]rui,

formai nustatyti, taciau jos dar nepakanlia. Iiragmentus galima i5dcslrti

ivairiai. Nesunku isivaizduoti, kq gatrtumc, jeigu ktrrdami mozaikin!vaizdq _spalvottrs st ik lo gabalcl ius i5dcl iotumc bct kaip, atsi t ikt inai ,nederindami jq tarpusavyjc. Thigi i3"alskir tg l ragmcntq sudarydami

isivaizcluo.jamo objck to pavcikslq, trr rimc Zino ti-Siq fragmen ttl padc t icr-d-vijc. Vadinasi, mums rcikia Zinoti trent lris jr1 crdvincs koordinatc.s.

Yra alvcjq, kai clcl smcgcnrl paZcidimo Zmogtrs ncsugcba to paclaryti.'flromcl jis ncgali nupiciti objckto - atskiri obickto liagmc,ntai picliami

crdvcjc bct kaip. Toks imogus ncgali sujungti clvicjtl objcktq - pavyz'

dZiui, jam sunlru apsimauti kelnes. ncs jis ncsugeba nustatyti kclniq ir

kojtl tarpusavio paditics crclvcjc, o bc iios inlormaciios ncimanomasuplanuoti ir atlikti .iudc.sio. Kaip Zmogatts rego.s sislcma nttstato ob.icktq

ir jr; I 'ragmcnlq crdvincs (arba trim;rtcs) koordinatcs?

Kadangi objekto (arba objcktq) vaizdas aliiq tinklaincsc yra ploKdias.

tai atrodytq ncsunk'u nustatyli jo fragmcnttl tarpusavio padctj plok5tu-

mo.ic - grctimi vaizdo lragmcntai yrn grctimosc tinklainis dalysc. .lcigu

f -

4.1 Pav" Frontali,

f i k sac i j os t a i kas , O , i r O . -horizontali ir mediali plokitumos

ka i res i r de i inds ak ies op t in ia i cen t ra i

4.2 Pav.O, , O, - ka i r€s i r de i in6s ak ies- ak iq op t inds a iys

Optinis sr-slernos schema

opt in ia i cen t ta i . F - { i ksac i jos ta ikas , O 'F i r O,F

l . l l

zmogrrs trrr i ig imtr l sugcl lc i imq ivcrt int i t inkl ;r incs dal iq talptrsavio pir-

c lct i . j is gal i ntrstatyt i i r l ragmcnlt l , kur ic vaizdtrojami Siose t inklaincs

rlalysc, tarpusavio padcli tinlilaineic (plokitumojc, jcigu vaizdas ncdidclis).

4.3. Lokalaus ienklo koncepciia

Ir,*g!gtt;--len[.1o. (angl. ktcal-sign) s4vokE pirm4 kart4 aiSkiai sufor-

rnrr lavo J. Mucler is (1843) (nors j i minima ir ankst iatr - 7.r . Boring'

195{), p.li0): kickvicnas tinklainis rcccptorius apibiidinamas jo padctimi

(nrl'ta lokalii ie'nittt) tinklaincjc, krrri4 gali nustatyti rcgos sistcma

Matomo objekto ar jo frigmento kryptis erdvdje nusakoma receptoriau!,

i krrrij ic projcktuoiasi (i.r.4.3 pav.), prrdclimi tinkl;rincjc, arba i<t lokalitt

iertMu.l(artals kryptis, kuriq nusako lokalus Zcnklas, vadinama principirte

ttnlwno kryptitrri. ' lhiiar"r tik dvicjq koordinadiq, arba lokalaus Ze nklo,

ncpakanka, kad nustatytumc objekto padcti erdveje.

Piwy-zdi,iui, du skirtingi objektai gali lureti vienodus atvaizdus

linklaincic * toki vaizdil gali sukurti daugclis objekttl, esandit; skirtingais

nuotrliais (2r. -1."1pav.). Vrdinasi, i5 plok5iio v:rizdo vicnojc tinlilaincjc

ncgalima nustatyti objekto padcties erdv€je. Kaip tokiE problem4

sprcnclZia regos sistcma? Sis klausimas domina Zmones jau labai seniai'

A t .I c r , o' t -_l

r .z-- \

4.4 pav. Vaizdo tinklaindjeTrys sk i r t ing i ob jek ta i (1 , 2 i r 3 ) sudaro

sttsidarymas

t4 pa l i va i zdq t i nk l a i ne je

4.4- Regimosios erdvis suvokimo istorija

Yra Zinoma, kad 1au scnovd.je i i4 problcm4 meglno sprgsli graikai. I)rtag.romokyklos atstovai Alkmacnonas (-5 a.pr.Kr.), Platonas (427*347 rn.pr.Kr.),Euklidas (300 rn.pr.Kr.) ir Ptolcmejus (1-50 m.) nranc, kad akis pari sklcidziaspindulius' kuric, susidr-rrg su objcktais, sukuria kontakt. poyuti (kaip irp i r i lu pal ic t r . rs daik t ;1) . ' l i rks pozi r r r is l ruvo gr indl i ; rnrr rs prrc l ; r ic la , kr r r ltamsoi ,e, paspaudgs p i r i lu ak i , Znrogus pajunr . b lykstc lc f imus. IJuvomanoma, kad [ryksta konlaktas tarp pir5to ir sklciclZianrq spinduliq.

Ki t i gra ikq f i losofa i - Ar isrorc l is (3s4-3zzm.pr .Kr . ) , I )ernokr i tns(460m'pr.Kr-) ir I ipiklras (342-270m.pr.(r.) - nrane, kad parys oblckrai,o ne ak is sk lc idZia spindul ius, kur iuos junra akys, t iks l iau, ak iq lgSia i .Nepriklausonrai nuo to, krip .iuntanra.s otr.icklas, . j. strvokinr;1 ir patlct jl cn r i a . j o a l va i zdo akysc savybcs . Luk l i das nc t n r cg ino su l i r rmu luo l itcoremas, kurios nusakytq pojuciq ir ob.jekto p^clit ies crdvcjc, arLra .joatvaizdo akiq tinklain€sc padcties, rysi. Stai kclios }-rukliclo lcorcmos:' Plokitunro.s, cshniios viri nrrlsq akir; ir lygi;rgrciios su lrorizorrtrt l i ;r

I lQki tut t t l r ( t . y . p lok i turuos, c i r r i rndi ( )s J)cr r r r r lsq ak is i r to l is t i ; rus i ;1horizonto taik;1), tolimesni taikai matomi Zenriau ncgu artimesni;

' Apskrit inras, kuri<'r plokitumolc yra ;rkiq opliniai ccnlrai, atrockr knipt ies i ;

' S l 'cr ; r i ar t i j ; r r r t pr ic ; rk ig, jos nr : r tonro j i d ; r l is rn; rzc. j l , o atvaiz t ras cr icr i ia ;. Jc igu s f c ros skc rsmuo y ra rnaZcsn i s ncg 'a l s tu ' r as t t r r p ; r k i 11 , t a i

rnatoma. jos dai is yra r i idcsnc uZ sfcros pt rsg;' I Ar lc jar t objcktu i Pr ic ak i t1, . j . : r tva iz t las v is sPir r i iau d ic ic j^ ( t .y . .b jckto

t t va i zdo dyd j s ; r t . , i r k . i i , ; . ' i n r l . ) p1 ) f - ; r r o . , q ny^ r r . l i r t i t k i . : l - ; . . k t o \ .J f f i = . . . nF . . . - " * r ,

4.1) pav. Lokalaus ienklo samprata

l r r od i r r r t u l i t r ka i - a t sk i r i r ecep to r i a i ; sp i ndu l r a i , i i e i nan t ys

( l r )

i i r ecep to r i q , r odorecep to r i a t r s pac ld t i srecep to r i aus l oka lus

R"e(eptor iaus loka lq ?enk14 c l ra rak ter izuo j . r

,'flK. -*"m,

' . lc ig t r objck l l r i l t td ; t vret tot l r r grc ic i r r , l ; r i to l i r t rcsrr i l l - 1 ' l r1ukt11 r tutor t t i ts

. luc lesrr r grc i t is yr l r nr i rZcsrr is .l l t tvo t t tcBin i rnr i r ; r i ik in t i , k : r ip 11111;g111; sr rv t rk i : r t r inr ; r tg crdv9. l isnnr i r r r -s i ; r i

i j 1rr<rccs;1 irpraic (ialcnlrs. Si.s nrokslininkas (129-m201rn.) ginii Perganrone(N' l ; rTojo jc Azi lo l t : ) , I t rokcsi I )crg: t t t t t . r t tc , St t ryrnt r . jc i r A lcks l rnt l r i l6 ic . V i ' l i ; r t r

.1 is vcr tcs i ruct l icrn; r l {our t r jc , kur t lpo i rnpcrr ; r tor i ; rus Marko Aurc l i j ; rus( i r .u . lE l l . J is l . r r r ra i t knyg4, , l )c usa par l ium corpor is I rumani" (Znrogauskrrno cll l ig paskirtis) (17-5 m,). (--cntrini"s rcgos organas, pasak Sio nroksli-rt inko, yrn 19.i is, krrris tuSiiaviduriu optiniu ncrvu slrjungtas su Soniniu( l : r tcra l in iu) snegcnq sk i lvc l iu . TLo nemr i i snregent l iak is teka, , regej imodvirsia" (r ' isaal sT.rrnt), kur j i , kaip jau mincjonre, silvcikar.rja su i5oriniaisclaiktais ir dcl los nkiq lgiiuose .susidarcr i5orinio pasaulio vaizdas. lbliau j istrrl i iaviduriu optiniu nervu ;rerduodanras atgal [ 5onini (lateralini) smegenqskilvcli, kur ir l i :nnuojasi pojutis. Pasak Girlcnr>, chiazmoje (optiniq ncrvrtrsr.rsrdr-lrimo vict<1c) vyksta vaizdq, perduoclanrq i. i skirt ingq akiq, sujungilnas,t. y. susidaro vicnas vlizdas. Siolc vietolc trrip pat nusprcndT.iama, i kuri4aki nukrcipti ,,rcgejimo dvasios" tckmg. Ncgaudama iios dvasios kita aklsyra micgo blscnos.' lLro metu crdvis suvokintas dar nebuvo siejanras surnatynru abiem akirnis. Gal todil vicnaakiai kiklopai senovdje neatroddpasignilcj inrtl vcrtcl.s butybcs - jq rcga huvo nc blogcsn6 trZ dviakiq.

- l ' ik vc l iau arabq nroksl in inkas Alhazenas (v isas vardas Abu Al iAl-l lazcn ibn Al-l laze n ibn Al-l{aytham, ginrgs Basroje 965 m.) sufonnulavcrr r lc j ;1 , k ; r t l dv i ; rkys lurudi r rgos crdvas st rvokinru i . S is moksl in ink l r .s jvcc lc

liol 'cs1'roncluoj:rrri ir l taSkq, fuzijos ir diplopijos s4vclklrs. Jis pirnrasis ptrtcikcl);rritrnlt l srit ics sanrprat;1, apibrdZc ciklopines aSies silvok;1, atsisaki idijos,k; rc l akrs sk lc id2ia spindul ius. Objckta i patys sk le id i ia spindul ius. Gal i rnaslkyt i , knd j is p i rnras is , dar pr ie5 l -eonardq da Vin i i , su lorntu lavo kanrcrosobskurr>s i r lc j i l . A lhazcno b inr . lku l in io ntaty lno id i jo .s buvo ignoruoj ; rmos(rr r r l r r rc i ius. ko l vc l l tuvo pakar lotos 1792 rn. Wcl lso t r ; rk la lc , , l iss i ry uponsins lc v is iou s ' i th t r i 'o cycs" (Kaip dv icrn ak int n latonlc ntsk i rus oblckt i rs) .

Atg inr inro mcta is dai l in inkai ' i r rnoksl in inkai ats isakd poZiur io, k : rd dv iakvs nrunr.s rcikalinsos arba groZiui (tanr, kad neb[tumc tokie baisus, kaipv icni r ; rk i i r i k ik loyrr r i ) , arba uZt ikr in t i rcgcj imt l pnt ik imunrq (praradus v icnE; tk j , k i t ; r r l ; r r l icka - pat ik i lnumas Tmogui i rg i svarbus) . Jau tuomct buvosuJrr;rst;r - clvi ;rkys rcikalingtrs gcrcsni;rnt crdvis suvokinrrri. lravyz-di.iui,l-con;trdas da Vindi (1452-1519) savo knygojc raSc, kad bet koks tobulaspiciinys nickada ncatstos (o, k4 galinre panratyti dvicnt akinris. B[tent i issuJrr;rt intas pask;rtino ic5koti bnd11, kaip perduttt i crdvg, jos pcrspektyv4p i cS iny l c . . l c zu i t q v i cnuo l i s I ; r nnc i scus Agu i l on ius (1546 -1617 ) l aba i

t ,td

s ikn t ing ; r i t j i u . t r i rvos i ! i t1c s r r l y . l c .ps p i r ru ; rs rs p ; rv r r t t r . l t . r I r t l rop tc r i t r s ;1vok ;1 ,

pa t iks l i r r t t I ' . . ,os s i l l yg ; rs , p ; r ro r l t , k ; r ip dv icnr ; rk in r is nus la to l l t i r s r ruo lo l i s

ik i ob jck tq , I i i rbcnso i l i r rs t r ; rc r jos Agr r i lon iuso knyg; r i , ,Op l icorun t L ib r i

Sex" vaizduoja pagrindincs autoriarrs binokr.r l inio rcgi j inro (arba al ial<is

ngo. r ' ) i t l c . j ; rs . l ; ; rk l iSk ; r i nu( ) lo l ; r i k t r p r ; rs i t l c r l ; r i i r ro l ; r i k ines ; rb i ; rkcs rcgos

tyrinrai.

Nepaisant didel iq pastangq, abi:rkis regos funkcionavinra.s iki i iq dicnq

dar iki galo nesuprastas - daug klausinrr l l icka ncatsakytq. Nustatyta, katicrdvcs strvokinrui padcda nc vicnas, o d;rug rcginrr lo st inrukl polrynrir; .

Del to erdves suvokimo tyrimai yra sudetingi.

4.5. Pirminiai ir antriniai erdves poiymiai

I5 pat i r t ics Zinome. kad ir su visna akimi gebamc suvokt i objcktt liSdestymq erdveje, trimatg arba 3-D crdvg. Ta6"rau tikslus objckttlpadcties erdvcje suvokimas ncimanomas be dvicjq akiq. PameginkiteuZdengta vicna akimi Zaisti stalo tcnis;1 arba iverti si[14 i adatos skylutg,kai ranka ir adata yra frontal iojc plok5tumoje, i r suprasi te, kad dviakys reikalingos ne vicn groZitri. I(uo skiriasi erdvis suvokimas vicnair dviem akimis? Objekto padcti,s .1-l) crdvcjc apibrldinama trimisparamctrais - dviem kryptimis (aukidiau - icmiau ir kairiau - desiniau)hci nrrr ' r tol iu ik i objckto. I )astarasis paramctras klr tai .s dar vacl inamasg1'liu, o dvi kryptys -'ve.rtikqlilt ir horizontaliu pai'al6k.itil Ncsunkusuprasti, kad objekto kqypti erdvdjc galima nustatyti ir viena akimi -tarn uZtcnka Zinoti rcccptoriq, i kuriuoi projcktuojasi objckto vaizclas,lokal ius Zenl i lus arba pr inciping matymo krypt i Qr. 4.4pav.). Bctkadangi i tE padiE linklaincs vict4 gali projcktuotis objektai, esantystoje paiioje kryptyjc, bct skirtingu nuololiu, tai lokalus Zcnklas darncnusako nuotol io ik i objckto. ' la i iarr yra ki t i paramctrai . poimiai ,kurie leidZia ir vicna akimi (nors ir nclabai tiksliai) nustatyti nuotoli(g/li) iki objekto. Jic vadinami antiniais gy'lio porrymiais, o parame trai,kuric sttsijg tik .su abiakc rcga, - pitntiniais glio pofiitniais.

Antiniai plio pol1,11iqi;Pcrspektyva (1) yra reikimingas antrinis poimis - jcigu du vicnodo

dydi, io objcktai yra ncvicnorlai nutolg nuo stcbi tojo. tai tol imcsniobjcktai matomi maZcsniu rcgimuo.ju kampu ir jic papra.stai matomi

t . l <

t i l ) ( b )

4.5 pav. PersPektYvos PavYzdi ia i :to!stantvs nuo stebdtojo Ia ipta i (a) i r s tu lpai (b)

4.6 pav. Tekstiros PavYzdYs

: n r k ! ( ' i : n r t r ( t t . l t i t t l i n t csn i ob i ck l ; l i ( p r i s i r l i nk i l nc I l r r k l i t k r p i r r n ;1 i : 1

r r ' r , 1q 111 ; . , , 1 r | ; r v . ) . ' l i r k i i r

pc rspck tyv l l s t l k t l r i i l S i l n l t s t i p l ' t l gy l i ( )

l ) ( , l r t l i l ( ) k t ( , r , i e n i r l yC i i r i v i t i ; / . d i l i k ; r i p akn l cnuo tas k r ; l n t ; l t i , p i cv i r i r t t '

r r ku r i ir t inkll irrcic vaizcli l . ktrrio ..grrlclt lott lmas" mai.i ja vicna kryptirni

t , r l r r r r r . sn t r r l r i r . k l i r i n r i t l ( )m i n r i t z ( r sn i . sn ru l kcs l l i . a t s l t t l t r i r i t i r r p j t l

n i ; rZr ' j i l l i rks v l t izc las vacl inamas tekst f i ra . .Paprasdiausios tckst [ ros

ll;t\.! /( lv:i p;trrr<lyt;rs 4.6 pav.

lJ t . to . to l i r r rcsni o l r jckta i gal i y icnas-k i t4 uzstot i . ob jcktas, kr r r i

r r ls l r r i ; r k i l ; rs . v is t t r lmct yra to l imcsnis- Scic l ia i parySkina ' pahrcZia

1r t ' rspck lyv :1 .. l i r l im l :sn i

srrvtrki l l l i

lyg per mclsv4 dumeli , j t1 kontf l rai

kut'r otrjcktai tolimcsni. trro jr1 vaizdas

. I5 I' iz.ikos linrtnrc. kurj nurint giluli l inklainOjc rysktl vitiztlq rcikia

keisti lqiiuko iigaubim4 - kci^sli optines sistcmos Zidini (kuo ariiatr

yra objekt i ts, t t ro t l ic lcsnis tur i hht i lgSitrko i3gaubirnas - t t ro j is

krcivcsnis). Ilcgos sistemoje lgSiuko krcivum4 llciiia spccialtis

raumenys ir tai atlickama automati5kai, uZtikrinant vaizdtl tinlilaincje

!17!k.1Tr1 Vad inasi, 5 it1 rau me ntl ite mpimaslrl"llo-n tit g,k i4 .a

ktn r n-

,lo<liji.gali b[ti papilcloi,nos inlormacijos apie gyli Saltinis. Iioloapa-

.1," i.i"" ir nustatomas nuotolis iki fot.graftrojamo objekto'

:e iguob je t tasyrad ide i i s i r jopav i rs iusmat in is ,a tsp indnt is .Sv ics i l.,is,.,mi, kryptimis vicnodai (1. y. paviriius yra lantbertinis), tai tokirr

pavirSiaus ryskumas suvokiamas nevienoditi. Viena jo dalis (daZniarrsiai

centrine) suvokiama rySkiausiai. o i kraitus rySkumas maieja Stt-

vokiamas vaizdas priklauso tiek ntro apSvictimo Saltinio, tick nucr

4'7 pav- ieiilfu arba pustonirl itaka g'ylio suvokimui

Atk re ipk i te ddmes i , ka ip suvok iami e rdv in iq ob iek tq pav i r i ia i (a r j ie i ! k i lq ' a r

iduba) , apsuk i te knyg4 18O' i r ve l nus ta tyk i te ' ka ip ' i i e suvok iami

ffil Sry-/ .'1.*fgl !*$,r3,

H I It t l ll t I| !t lt lI | - - "l-

p o o ov o o op ' o o o

o' o o oo o o o

o c c o. ) o o( )

matomrraikiiri. ir

I

ffii*-"*'w

slcbct<r. io padct ics ( ' i . r . 4.7 pav.). ' lbks vaizdas v:tr :qi lmas l) t t .stontt ln l(.ir.ie/uritr) (s/roriin,g). Ryikumo pasiskirstymas tcikla inlormac:iios ;rpicrrlrjckto crdving formq (shalte Jrotn .shading), ypad jcigu stclrctojas Zino,k r r r y ra ; rp iv ic t imo ia l t in is .

.lcigrr objckto paviriius nclra lanrlrcrlinis (Svicsa alsispindi vicnomiskryplimis gcriau ncgu kitomis, pavy-zdZiui, vcidrodi,s), tai apic obickt4,jo pat lc l j crdvi jc gal ima sprgst i i r iS atspindZiq. Siuo atvcju taip patsvarbu Zinot i , krrr yra apiviel imo Salt in is.. .icigu vaZiuojame traukiniu, matomi pro lang4 objektai juda pric5

nrtst l akis skir t ingais grcieiais - art imcsni objcktai (stulpai Sal iakclio. grctimo kclio pabcgiai) Smcl;sdioja, juda grcitai. Mcs juos vosspc.jamc pastebeti. Kuo toliau yra olrjektai, tuo jie juda lediau -

mcclZiai , namai, esantys-nctol i hor izonto, . i r rda vos pastebimai.Sakomc, kad ta i y r a'gre ir' i 4_ -gra di e n r a s (p risiminkimc icit 4jq l:uk licloteorcmil)..l is irgi padeda.$_yg\tigz!. DaZnai net neitariame, kamjucliname E liq mEgindami nustatyti, kuris objcktq yra ardiau, okuris toliau - greidio gradicntas ir Siuo atvcju padcda iisprgstiproblcmE. l i ro padiu rei5kiniu gal imc pasinaudol i norcdaminustatyt i , kur is iS judandiq aulomobi l iq yra ardiau mrlsq.'lhigi antriniai pozymiai lcidZia mums suvokti crdvg, taciau Siq

y-tirymirl nepakanka mrotoliam.s tarp objcktrl nu.statyti didcsniu tikslumu.I'inrinicii plio poiyrniai:'l-ikslcsng

inlbrmacij4 apie rcgim4j4 crclvc tcikia Trrizrirriai polymiai,l. v. po;ryr4iai. kuric i5skirianri tik rnatant obic:ktus abicm akimis. Dcli ios pr icZast ics tok.s rcgc. i i r rras v;r<l in;rntas al l iakiu (abicki .r . arbalinolatlirtis, stcrcorcgcjimas). Objckto vaizciq (dydZio, padctics ir t. t.)skrrttrmas. irrb;r (is,rraratii&r{{!{,J kairi 's ir <lciinis :rkics tinklaini.ic yr;rp<'rZyrnis, pagal krrri rcgos sistcnrir nustirto otrjokto padcti crdvcjc:.

I )v i s i l r raci ios. paroclytos 4.8pav., paai ik ina, kaip Sic skir lumaiIr l ik l ; rrrso rr tro olr i r :k lr ; pat lct ics l inklninc. ic. Vicntr : r lvcj t r ( icsr.s ;r lk:rrpirAI,'I) yr;r l 'rontalioic plok.ilrrmojc ir simclriika kikl<lpincs a,iicrs atT.vilgiu,rr kitrr , jos vicnls gal:r,s yra toli;ru ncgu kitas. aft yra Sios atkarposvaizdas akiq t inklaincsc. Pirmu atvcju vaizdai kaircs i r dc5ines akiesl inklaincsc yra vicnodi. o antm - atskirr l AI iR atkarpq t inklaincjc; r t r ' ; r i z r l ; r i l l rh ; r i sk i r i l r s i .

4.8 pav. Vaizdo akiq tinklainbse formavimas

binokulrnis regejtrnolaukas

rronokulinis rcgcjirnolaukas = J7(l

4.9 pav. Monokulinis ir binokulinis reg,ijimo laukas

'lhigi vaizdq tinklaincsc .skirtumas, arba disltarati iktutrus. yra

pagrinitinis'liiiininis'por.yrii.V^,iinriii, ntr;ur" iifii ;riiiiiima ri[ rada.kai tas pats objcktas v icnrr mctr r matomirs ahicm akimis ( ta ip l r r lna nc

visuomct) . I l rdv i 's sr i t is , kur io jc objckta i matonr i v icna ak imi (ka i rc

arba dcSinc), vadinanra rnonol<tline srititrri. arL'ta ntonokulinio regijitrro

lar t la t ( i . r . " l .9pav.) . ?- lg t t i i i sr i t is yra apic l5 l rcg imoio l ; r t rk< ' r

I;t ipsttit l l :rt lvc's srit is. krrri vicnrr nrcttr lnirtolrrir irhicrrr irkinris. vlt l inirnr:r

ltinohtlinio regijinto leulat, itrlta abiake.s regos lauku. Zmoguiji apima

apic l l4 rcgimojo lauko laipsnirl (Zr. 4.9pav.). Kaip matyti, monokulinis

rcgcjimo laukls nira sirnclrinis - i nosics pusg (arba nazalineje sntyje)

i is yra ma7csnis ncgu smilkinincjc (ternporalinije) dalyjc. ' lhip

yra

todel, kad nosis apriboja matym4 - j i trukdo matyti.

Thigi pirniniai gll io poimiai atsinrnda dil to, kad tas pats objcktasmatornas i5 sk i r t ingq crdvts v ic tq, kur yra nrust l akys. Vadinasi , kadsuvoktunrc t r imat i objckto v l izd4, rc ik ia parodyt i sk i r t ingoms akinrs t<r

sugc l ) ; r f nc nus l i r t y t i i r t i r i k i n i o ( l ; r l x r i m ; tZo ) ob j r , L to p r r t l c t j c l t l v i j c .' l i r k i o

ob i ck to va i zc l r ; dy r lZ ia i t i nk l i r i n i : sc p r . . . t i i ka i ncs i sk i r i a .I ' ; rn i rgr inck i rnc, k : rs Z inonr i r i rp ic tok i r ; rn i rZg taSkin i r l ob. jck l r .1 padct icssuvokim4, kas yra tok io vaizdo p i rmin ia i gy l io poi rymiai .

4.6. Lokalios ir globalios binokulines regos problemos

Manoma. kad taik inio olr jckto padit i crdvcjc nusako rcccptor iu, ikuriuos projcktuoj:ui ot'rjcktas, lokalhs 2enlilai. tiksliau, objckto matym<rkaircr ir dciinc akimi kryptys. t. y. nronokrrlincs principincs kryptys (Zr..1.3 pav.). Jcigu Zinomos objekto matymo tick kairc, tiek desine akimikryptys. tai objcklas srrvokirmas tcn, krrr tos kryptys srrsikcr la (7r.J. l I pav.) . ' l i r i iarr

tai nc visuomct lcngvui nuslatoma.I'anagrinckimc atvcjj, kai rcgcjimo laukc yra trys taSkiniai objektai.

Si situacija paroclyta 4.ll pav.'lrys taikiniai objektaiyra ant kikkrpinesaiies. Sirl objektq atvaizdaikaires akics tinklaincje yra pairymcti lt,2ti r 3, . o clc i inc.s - l r , 2, i r 3, . Visi atvaizdai t in l , i la incsc yra vicnodi- jic nickuo tarpusaryjc nesiskiria. Kyla klausimas, kaip rcgos sistemanustato, kuris atvaizdas priklau.so kuriam objcktui? Kai Zinomasatsakyma.s, uZdavini i5sprgsti ncsunku - visi suvokiami ta5kai bus anlkiklopincs aSics. Thdiau jeigu atsakynras neZinomas, problema tampasunkiai sprcnclZiama - galirnos jvairios klaidos. Thrkime, nusprgsta.kad I , i r 3, yra I ' ta5ko atvaizdai. o l , i r 3, yra ta5ko 3' atvaizdai.-hromct

suvoksimc visiikai kit4 ncgu anksiiau situacij4. Vietojc ta5kqkiklopincjc ;r5y. ic m;rtysimc taSkus l ' ,2 i r 3 ' t rontal iojc ploki tumojc.f manonra ir kita situacija, kai taikai yra suvokiami parjctysc. pazynr,ctosct r r i c ia is sk r i t r r l iL rka is i r ska i i iumi 3 . Th ig i sus ic l i i r cnrc su c rv icmproblcmornis. Kaip nustaryr i , kur is objcktas sukuria kur i vaizrJ4? Kaiatsakymas i $j k lau.sim4 zinomas. l icka issiai . ik int i . kaip rcgosrsistcmanrrsl ; r lo ohickto parlct i crclvcjc.

I'irmas klaLrsimas,susijcs su vaclinamija binokuljnis rcgos (stereopio)glolnlia problcma - gloll_gllyLtleleapsio problenn j(Marr, Ibggio, 1976,l()7()). o irntra.s - srr Vatlinirmqiailokalotrs stercolt.tio problcmir. Atroclyrq.kir t l iSsprcndus pirnr4- j4 problcm4 ncra jokiq sunkumrl atsakyt i i anrr4

l r l ' - '

4 .1| pav. Clohal tus i r lok;r laus s ler topsio pntblcnta

1 , 2 i r 3 - t r y s t a i k i n i a i ob j ek ta i k i k l op in€ je , a i y j e , 1 r . 2 , , 3 , i r 1 , , 2 , , 3 , -j q a t va i zda i ka i r ds i r de5 inds ak i es t i nk l a i ne ie

klausim4. 'lhdiau

ncskubikinrc claryti i5vatlq. Pamatysimc. karl nc viskastaip paprasta, kaip i i p irmo Zvi lgsnio atroclo.

Kas Zinoma apic tai , kaip rcgos sistcma sprcnrlZia globalausstcrcopsio problem4? Manoma, kad rcgos si.stcma naudojasi kclcltr

,taisytliq.'Viena i5 jq yra savaimc suprantama ir nckclia daug diskusiiry

1)kickvienas objcktas t inklaincjc tur i t ik v icni l atvaizd4. Vrdinasi,nuslatant objcktq monokul iniq krypdiq poras, rc ik ia patcnkint i toki4s4lygE: kickvienas atvaizdas gal i srrdary{ i t ik v icn4 por, l su atvaizdtrki tojc akics t inklaincjc.

Atsi2vclgus i i i4 taisyklc, s i t t raci ja, paror l l , lx 4. l l p:rv. . k ick strpap-rastcja. 1?rSkq padctys. p;rZymctos t t r5diais skr i t rr l i r rkais. ncgal inros.kadangi laiko 2 atvaizclai Siuo atvcju .sudarytq dvi skirtingas atvaizdrlporas - pora (2p 2,) i r poros (21, l , ) bci (2, , l , ) . I5 t icsq rcal iamcgyvcnimc nickad ncsuvokiama tokia si tuaci . j ; r . Sis apriboj imas, norskick i r supaprast ina problcm:1, bct galut inai jos nciSsprcndZia.

Jbdel buvo suformuluotos kitos hipolczcs. llcgos sistcma iS pradZiqatlicka monokulinirl vaizdr; analizq, i.iskiria vaudo kontunr.s, ir tik poto nustatomi lokah-rs rcccptor ir l , i kur iuos projcktuojasi 5ic kontt l rai ,Zenklai . I5 lokal iq Zcnklq nuslatomos konl[ in1 mr;nokul inio matymo

r \ ?

( )bJckt( ) , r I ) i r t ( ) l l t ( ) iS sk i r t ingq crdvCs v ietq, du p lok5i ius atvaizdus. ' lh i

g: r l ima padaryt i iva i r ia is bucla is : panauclO. ius vc idrodZiq ( ( 'h . Wl tcatstone.

lS() l *1S75) ; r r l ' ; r I r r iznr i t l ( l ) . I l rcustcr , 17Sl) s is lcr r r r rs . f rcr rg. i r rys, kr r r is

Ie idTiir sukurti tokius vaizdus, vadinamas stueosl<oPu. Slcrcoskopai i ipo-

puliari. lo po to, k;ri buvo iSrasta fotogral' i ja (L. Dagucrre, 1826). Stercos-

kopui rcikalingi vaizdai - tai to patics objckto dvi fotografi jos, padarytos

ii skirt ingq crdvis vietq. lbkios dvi folografi jos sudaro stcreogram4- Sulicjus

dvi slercogramos dalis, suvokiamas erdvinis vaizdas. Slerogramos plaiiai

naudojamos ne tik pramogoms, bel ir turi didelg prakting rcrkirng' Ne

kart4 matime, kaip kariSkiai, siekdami paslepti pabuklus, patrankas ar

k i t r rs objckt t rs , dcngia (arba maskuoja) juos spcci : r l ia is t ink la is , ant kur iq

yr;r atsil iktinai i5dcstyti lapai ar kitos dcmcs. Jcigu Zi[rctume i toki vaizdq

i5 loli, kai ncgalime pasinaudoti binokuliniu regcjimu, tai paslepti objektai

br.rtq ncmatonri. Bet.leigu nres i iuos objektus nufotografuotunle i5 skirt ingrl

crdv is v ic t t l (pavyzdZi t r i , i i lcktuvo ar palydovo) i r Z i [ r i tunrc i i ias[otografi jas stcreoskopu, tai atsirastr; erdvds pojlt is. Del to po tinklais

slcpiani objeklai bus matonti skirt ingai nuotolg ir j ie taps lcngvai pastebimi-

I l inokul in i ; r i pcr iskop;r i uZl ikr ina s lcrcosuvokiml , s tcb int t lb jcktus i i p t>

vanclcninirl lairrl artra i i po Zcnrcs. Stcrcogramos nattt ioianlo.s stcrcokinc,

krr r i ; rn t s lcrcotc lcv izor i t rs i r t . t .

I 'r imatt; ir plcSrfinq rcgcjimo laukas yra platcsnis ncgu i.olcdZiq.

taciau 5it1 monokulinis regdjimo laukas yra didcsnis ncgu plc5rirnq.

I ' �:rvyzclZiui, tr iulio monokttl inio lauko clydis yra I70,-5 laipsnio - triuSis

gal i matyt i net savo ausis , o b inokul in is rcgcj imo laukas yra t ik 10"

(Circgg, 1966). Si ski.t ' .t-q lemia tai. kad plElrunarns svarbtt t iksliai

valdyti savo judcsius, kai auka yra arti, o ZolcdZiams daug svarbiau Li

anksto pastcbct i hcs iar t inant i p lc in in4. Kai j i .s ar l i , daZnai yra jau pcr

vcltr. Primalams abiaki rega padcda manipuliuoti galtrncmis, kadangi

jq vciksmams reikalingas tikslesnis valdymas.

Nors binokulinio regcjimo laukas nira didelis, akiq judcsiai prapledia

iio lauko ribas. I(artais tam padeda ir galvos juclcsiai - pavyzdlit i ,

pck:dos gal i pasukl i ga lv4 vos nc 180".

Kaip pamatysimc, akiq judcsiai yra labai svarb[s binoktrl iniam rc-

gcjimrri. Akirl oricnt;rcija akiduolrcsc nusakoma op(incs a5ics t.rdcntacija.

\v : r r lxr T inot i ; rk i r1 larpusavio < l r icntar : i . j i1 , i r1 j r r t lcs i r rs , k t r r ic v ; r< l inant i

f i ' rgcrr t i r r ia i .s t tk i t l j r t t l t ,s i t t s \S i . judesi : r i nusakonr i k : rmpo t ; r rp : rk i r1

4.l 0pav. Monokulinis ir binokulinis (abiakis) regeiimo Iaukai

Punktyru yra pa2ymitas kair€s. o i i t is ine l ini ia - dei in6s akies reg6j imo laukas'

Ska i i i ; i l J ipsn ia is nurodo matymo kryp t i op t in€s a i ies a t2v i lg iu

Pavy,cli.itti,jcigrr otrjcktas artij;r, tai akys juda taip, kad kampas tarp

jr l optiniq irSiq dit lctr lr i lbkic akiq . iuclcsiai vadinami konverSentiniois,

ncs jq mctu vykstaWwtgnslc. Kai objcktai tolsta, akiq judcsiai

diverlentiniai, t. y. vyksta r/rvery<.rrlll - fampas larp- optiniq aSir; maZcja'

Gr jZk imc pr ic p i rmin iq gy l io paramctnl , kur ic susi jg su to pal ics

objckto vaizdq t in l i la incsc sk i r t t rmais. Sic sk i r tumai ats i randa dcl to ,

katl akys yra nevicnociai nutolusios nuo objcklq. Sic skirttrmiri yra tucr

diclesni, kuo mazcsni atsrumai nuo stebitojo iki objektq. I(ai objekiai

yra to l i , sk i r tumai bus labai maZi . Kai ats tuma,, i ik i o t r jckto d idcsnis

ncgu 100-150 m. 5 ic sk i r tumai yra mazcsni uZ s lcnkst i i r b inokul inc

.ggi nabenaudojama crdve i suvokti. Mtisq rcga Siuo atvcju yra mono-

kul inc.

Kontrolinis klattsitnas. Yra sulail l i pietaisai - stereoskopiniui

periskopai, kuie leiel1ia ,ndq'ti objektus kaire ir deiine ukitti iI

skirtinT14l enly,is viet4. PaaiSkinkite, kodel srengiarnqsi padidinti

nuotoli, is lado ttlillottti objelctai, 1.1t. tlitlinanras atsnttnas Iary l(sry?

I ( t r o r rp i l r i i t l i r t ; r r r t i s k i t l t r t t u t i l ; r l p o l r i t : k l o v i r i t h | l A i i k r r . l ; r i r t i ' r r r

miltorxtl kairc ir dcSinc akimi t lydzitl, plottl skiltumai (clisparatl iktrn'rirs).

kaclangi Siuo atvc j t t b inokul ine rcga b i i t t , l labai nc l iks l i . I lc to . mcs!l"tS1. t y. Sis kampas nrrsnko akirl r,ergt"rrcrTq.

*r ki

krrpt rs . i r p i rskt r i apskai i ' iuo janl ; r jU padcl t r crdveic ; \ rsku ' t i t :h katrc ;c '

l i t k r i r ' ( i n r ' f c t i nk la in t i i c v ra c j a t t ! kc rn lL l r t t Ka ip a l r i nk t i r c i k i amr rs?

K , r . l , r nq i , t t s r r r r r l i r i r r t r p ; r k i t r n , - ' r a d idc l i i t ' l - t . 5 r ru t t ) . t l r i o t r j ck tu t t t

pac ' iu f rag.mcntu l ink la inc je vaizdai tarPUsa\1 ' je mazai sk i rs is (maZai

,krns iu kr- 'n t [nr or icnraci ia . spah'a u. l . t . ) . s i sa l l 'b€ gal i b t i t i panaudota

sprcnt lT ianr e. l t , i - f i lar rs s lerct . rps io pr t ' r t r lc 'ma. t . r ' . sudarant ra izdtr poras

i \ 1 r r r r . l qs l ) . \ : i s kas [ r t t t t t ge ra i . j c i g t r 5 i h i po tezc ncp r i cS ta rau lu

t kspcr i rncntu ! .aut ierns rc-zuI tatarns ' Kokie ta i eksper imenta i?

Vcngn; moksl in in las B. Ju lezas. po i9-56 metq cmigraves i JAl i

p ; r s i [ ] c ra ip pa t i k r i n l i 5 i a h ipo tezc . suda rvk ime dv i va i zdu . pa rodv t t t

J l l l i r r . poras. Si , - . , , p . . , ro. r 'ac l inamos ats i t ik t inc st t - reotrama i r jas

; . r e i i ; r komp iu t c r i s . I i p radZ iu nup i c i i ama v iena s le reog ramos da l i s '

l,rnr r-(skiriama regimo.ir--r lauko sntis' tarkime' \ srit is' Po lt 'r kic'kl ient'

i j ,-rs sri{ics tasktr sPah'a tiuOda arba balta) parc-nkama atsit i l ;trnai Tokiu

l ',LLtJrr i i ;rtsitktinai Libantvtu juodu ir haltu de miu nupie5iamas vabdas

1r. - .1 l l r r - l 1 .1 par . ) . \a iz t las R, lka i rcr sr i t is ) nuf topi ju t - ) jamas i r

i tk , r r l r . j rmrs res imoi t r lauko dei incr . ie t jah ' ic - sr in ' ie \ S iose sr insc

rikiri,rnri ricntrli lurrklri (-' ir t-, lI-\int:s \lcR-tlsrilnrx dlrhjc l\kc'rfanra

s r i t i s i r j i pas le n l i ama ho r i zon ta l i a k r yp t im j ( Jh ) {2 r ' s tae iakampt' r

I , t i erL ikus, sr in . ic ' ( i - i ka i r is ats i randa skr lc ; s , . o kar t l l de i ine j . '

' i r i l ' i l ; rmpt-s ru 'Jcnsia tok ia pat va izdr- r dal r rpr l \a sr i t is ' Zr ' J ' I ipat" )

/dL:- r ia ra izdrr cJahs ip ika sr j t is t l - (kernarna i : - is la tcma i s l r - le

..:.. t. l :h,ir i.?u lunmr- slc-reirgramJ. \-u: n:;-ir ir-ta J l-: r::r" ' Ie isu

; ' . ' . : : \ :d ia( ' ! I . i l l l t \S. j . i i is n: . t1 . 'n l . t t ik i i ' t : ' r - ' ik in i ' o Jrsrn l " j i - t i r i

, , ; . : . ' , , . i ;n- i ; l ] l l ; : ; : : i i i l - . .1 paSianEu l ' - i \ ( ' ' l i i ' - :€ ( le: 'e D\a!zd'a -

: . < . : < t l > , ( t z kz i r -T r t . j r u i i r , c cn ln ne da i t s l i x i r l t z i r ma " r , 'ma g j hau

, : : . . : r - ' r ' : r 5t . l r - ] .?r t I ITL: ' ; l J l i p; r . :1t . ra:{ f j \ :noi i ! ' !c l -ct - ! - l - ' : -a\ \

' \ : : r . ( ' : - : - : : : s . - r c i ; l i . : . { l i : i : . ( - J i i ; l l ' : : - s ' 11 " ' : ' i i i i s r i : t ' l

\ . : ' . : : \ ] \ . . . i ; r l . : ' l1 ' , . : i . ' l l - , .1 i r* r . i l : nt 'Su- i " ; i i r : l 1 ' ' ' - r ' r :S Jr t l - i ' 'L .

- ^ - - - Y - ) -

. :.r,;t i zt.tt i .ft:t lrf; \|{:ra)(\ama parrlav '1 l} gav P'th'clws I parcik-da,\:ei(,' s:ra;nas. n'su nku i. if rtjnri kad rrnnrL-u li(ka i nntomxe

' j ' - .s nceal i i isk i r t i jok iu kr- rnt r l ru- p lc 'kstumu kra i tu ' - l is malc '

l.elrrr i r ai\trs. . i t s it ik t in:i i isr iha ni irr sius p ltrk i t t l rnrr.lc

J f l

J

\:\

\ - --- .

J . t 2 p a \ . 1 t : i i i L l i n i s t ! e r e o t r e n o s ' u d a r r m o P r t n c t P a t

rc-!c.l i irh-1. --t-ikr.l. icirr: sprc:c.tnt.r -qlt 'b' i l ' tu-{ \ lcrcLrp(lLr PttrL'icmii reqLrs

5,..,a*, -tait p,uurautit-t i nxrnr.\ulniiLs tNzr rruaL\ (kr'nttrat-s. kra(titt^s'

spahotomis dememis i r t t t ' ta l j i ta ip i r padan's ' Bci jc- igu nera

'-n{rnr.}kuljniu W4'rrtJu' ejr-rhala us's tc rcops io problc ma spre ndziama

k i r a i p . K a i p t a i d a r o m a ] I c j k e . , t l a m l n t S ; l k l . m t l i S i k l a u s i m a p i l n i l g r l .

nekime. nuo ko pr i l lauso stereovaizdu suvokima's

T-ti j ! i

*lil] 'ir**k$r..

' l i rd lr , jus vcl ' r ratysi tc vic,n; l pic i tuki l . S;rkonr;r . . i l prrr lc l icsa,ba fuziiu. .i,

' - - - : : / ' - - : 7 ' - ' " n t t . t , , , ' .

' a k r t ' lNor in t c lc ta l iau i i t i r r i i i r c i i11n1. ga l in ra a t l i k t \ " .

rncnt4. Jo ciga aiikc.ia is .t.14 pav. Akirj lyg,;" fr,J., r a. * '

ciklopine.ic aiyjc sta{omas Ii slrypas. lrik.str<tclirm;rs Zvstcbctojas stumia l;, strypus vienas po kilo tolyn nuotolindamas, tiek artjnclamas stryprrs pric savgs, ji.s strr.v ir- : t11. krrr iwksla r t ip lopi ia. ' l ; r ip

nustaiorna sr i t is. kur iojcdvcj in ' . Kai strypai i isturniami i i 3 ir . rs sr i t ics, jvyksta cl ip l . , , . , . .Sr i t is,kurioje strypai ncsicrvcjina, vadinama hoizontariqia panutnto .rfitir,r( i r - ' l - l -5pav.)- Si sr i t is nira cr i rrcrc - i i pf iymtta'ztamsinta z.na,siojc srity.ic znrogus gcb^ rabai.i;rurrini vcrtinti gyli, pokyiitrs. r)cir r,ji vadinamaitikrlaus stereopsio (angr. Jine .*ereo|tsi-s) zor3.rr4rmi. i{cikiaparninct i . kat l i r uz panun, sr i r ics .bicktai (nn.. , i , . ; ; i i intramicsi)rnat.mi tar, l ikranrc gyly. ic, . s. i t i ,s. krrr i yr ;r uZ [r .nunr, z.n,s i r .ktrr'stcbetojas dar sugcba kickybi ikai jverr i ' t i nuoror i ik i otr ickr. (gyr i) .vadinamypglgllalg.stereopsio, (angl. rpuntitatire. arba patent .tterer4t.rt.s)sr i t imi (5i sr i r i^s yra cl idcsne ncgrr I )anumo sr i l is) . Thdiarr ur Pa'rrmcrsr i l ics. j i rutr i .s gyl io pokyi i : rnN ncr l dir lc i is i r i is rnazc. ja tolst ;rnt st inrrr l t r iI ' r . i i .s sr i t ics. l )agari^rr stcrrct . jas g. l i r ik pasakyt i , kad ,bjckr.s yr;rloliau arba arciau fik.sacijos tasko. rrct nu.tolio tarp 'rr.icktiy ivcrrirrtinegali' siuo atveju gyrio j'crtinimas yra tik k.kybinis ir trks rcgclim;rsvadinirmas kolo'lfuritt srerct4tsitr (angr. tluutito!irc .rteret4rsr.r) ('clrrrinc.ic

1.7. Fuzija, diplopija ir kitos stereoregejimo ypatyb|s

Iclc'nrus skirirytr"rjirs grcidi.usiai jrru yra pastcbcjcs, kacl kartais tas pars'lrjckl:rs vicnu mcr, matomas skirtingose crdvis vietosc. prrsiminkimev;rrgs, v i lk ' i5 i rnimacini , I ] rm. , ,N;r p.r ;rukr" nuotykius. Ap.svaiggsvi lkrrs vicr. j v icn. k i ik i . i r v icnr; rr t rn; malo du ki ik i rrs, i i t rcganditrspro skir t ingas,t lur is. Kird pamatytunr, k i1 mato vi lkas, t . y. vaizJg.<lyc"

illtillqtlt, ',t111

llulopiiq, ncbtltina susitrenkri gatvE arba patiiii norrozg.Ii l icskitc pi:ici savc rankzl su picirtrku. I-' iksuodami zriigeni i picirukcrg;r l ;1. Ict ' i r r l inki tc nu. j . k i tojc rankojc raikomE picstukq.-rcai antraspicituk;rs pakankamai nutcr.s, pastcbesitc. kacr jis pracrcs dvejintis -ivyks diltlopija, t.y. pamatysitc du picstukus skirtingose erdvds victose.I" ' t r ' r lctrr i g* lz inki tc piel tukq i pracl inc padcri . pastcbesite, kadstrsidvcjing picitukai pracrcs artdti vienas pric kito ir pagaliau susilies.

I \(,

ffiffi

ffiffiffiffi

(b)

4.1 3 pav. Atsit iktinis

sl e reo HrJ nl t)s

(u )

4'14 pav" ogle [ogle, !964] eksperimentuose horrpteriui ir panttmo sriiiainustatyti naudojamas aparatas

| - s t rypas, I kur j f iksuojamas 2vi lqsnis, F, _ strypai , s tumdomi i i i lqai paroclytqbeg i q

/ s 7

lcg, im() i () l l r rr f : rr dalyic Panunto sr i t ics plcl t is yra apic l0 min (nrrotol is

rrrro l' iksac:ijos tasko apic -r-5 nrin'). Kickybinio stcrt:opsio sritics riba

i i r ro ; r tvc i t r y ra ap ic + '10 min . . o koky t r in io - +15 min ' ( ( )g lc ' 1952) '

Si , t 2, ,n,1 r i lx is pr ik lat lso nrto l ' , ktrr i ' jc rcgirn' j ' lauko i la ly jc j .s

nustirt()nr()s, l 'crilcriiojc Sitls sritys i5siplciia - pltyzclZitri ' (r" i pcrilc'ri.i11

kickybinio stcrcopsio sr i tys yra jau apic 70min' , t> kokybinio - 2"

rcrimojo kantpo (Oglc', l9-52). Karttr paZyrnctina' kad Panumo sritics

t lydis pr ik l i t t rso ntro clcmesio. Sutelktrs dcmesi, j i d ideja (Lloward'

l {ogcrs, I ()95).I'anurrro sritics ribos priklauso nuo t(), kaip jtts nttstatomos' Jetgtt

i cskonrer ib t l ' k r r r jausu l ie tasva iz t ]aspradcdadve j in t i s , ta iPanumclsriti,s btrs didesni, platesnd negu tuomet, kai ieskomc ribq' kur sudvc-

iinta-s vaizclas susilicia, 1. y. ribq' ties kuriomis ivyksta funja' Sis rei5kinys

v;rtlinamrrs, ftziiirfi ierc4.li dalics di'l histerczcs ivairhs atttoriai

nur.cl. skiii ' i irgus Itanumc/iritics c.lvd2itrs. Taigi nagrincjant slcrc.,-

regcjimq muffLs svarbtt Zinoti, kas vyksta, kai objektai yra Panumo

r;, ; ,ui . , Kr i i ic cst i nc Sioic sr i ty jc. vaizdai matomi kickviena akimi

:r tskir . i . nxrnokrr l i iktr i . srrvoki l rnr i v;r izt l r r i ncsrt l ic j i r r l t i ' l . y. gi l l int i l

rnirnyti, kact intormacija i5 kiekvicnos akies perduoclama atskirai

r-rcpriklatrsomais kanalais, ji mal-ai arbn visai nesqvcikauja'' l - i r ig i t lctal iau panagrinekimc', kaip apt loroiama intormaci jn apie

l ,rrnlrmo sr i ty ic l t i r rokul iskai nlatomil objckt4. I )akartokimc anksi i i t t t

:rpraiylil ekspc:rimentq. thrkimc, vienas ii strypq yra lhnttmo srityjc'' luorncl. liksuoclami Zvilgsni iI; slryprl, paliaitom trzmcrkime tai dcSing,

{ai kairg lki- Pastcbdsimc, 'kad objckto sttvokiama kryptis Ir strypo

at7rilgiu kintit - i i Sokincja'ii vicnos puscs i kit4' Stumdydarru. stryp4

horizonl:tlioic ploksttrmojc, surasime tokiq jo paclcti ' kai suvokiarna jcr

vicll cr.tlvi.jc ncpriklausys ntr() to, krrri:r nkirni jis btts tttittonrits' l lrdvi's

taSkrl vistrrnit, ktlrirl srtvokiama padcti-s nepriklaustl nuo to' krtria akimi

iiJ nriitonri, sudlrys linijil. vadinamqlnizontuliu longiudirt-iu k2yo11te111

(J. l ( , p:rv.) (()glc, 1952; l low:tr t l , Rogcrs, 1995) ' Kaclangi objcktcr

suvoki i tmtt krypt is ncprik latrso nut l to, kur ia akimj j is malt lmas' t i r i

rnrrlynro klrrrprti rr ir [] yra lyghs. Vatlinrrsi, objckta's yra anl apskritimo'

krrr is yr l r nrr l rrcT. l i rs per tr is taikus * l rk i t l opt inirrs ccnlrr ls i r f iksaci i t ts

5is apskrit irnas dar vu<linam:rs Victh*Mtreleti<t oltskrit irrrr. ' l i :ori ikai

Iongi t r rd in is l t r t roplcr is i r V ic th-Nl t tc lc ' r io a i rskr i t imas st t tampa. I Io-

roptclis turi svarbiq savybiq. Jcigu ob.icktas yra ant horoptcrio. j is

matomas rySk F

4.16 pav. Horizontalus longjludinis horopteris

F - f i ksac i jos ta ikas , O - ob iek tas , kur is y ra an t horop ter io ob lek tas o

matomas ka i re ak imi kampu (k ryp t im i ) c r , o de i ine - kampu p

Siamc taSke pastcbimc maTiausius obickto padcties pokyditts, t' y'

t rrr imc cl idZiausiq j : rrr t r i paclct ics pt>kyi iams. . lc igtr oLr jckt;1 bct kur ia

kickyhiniostcrcopsio sr i t is "

\tLzr.1os, tikslausstcrcopsio zona

dip lopi ios. kokybin iostcrcopsio 7.ona

i t K l ( ) l l l o l l i l

, t \ "

, l, l

r l r n t n n l r n s

7.Ona

4.15 pav. Panumo sr i t is

U2 tams in ta s r i t i s - Panumo s r i t i s( k i ekyb ine s te reops io zona -

quan t i t ave s te reops i s ) ; s r i t i s ,kur ios r ibos parodytos punktyru.

y ra s r i t i s , ku r i o j e ne jmanomass t e r e o r e g 6 j i m a s . T a r p i i o s i r

Panumo s r i t i e s y ra zona , ku r

ob jek tas dve j i nas i , be t 1 i s ma -

tomas t am t i k rame gy lY je - t a ikokybinio (qual i tat ive stereop-

sls) stereopsio zona

r^ik4 kryprimi slumsim€ nro horopterio (arlinsimc arha lolinsime). 1ai tick

il - il.* ry..*fl**ft *ff1-#r*-*xr*.,;*l* *;--**J. "-**r.. ....-*.t .

. , . _ . , - . . , . r . , , r LA \ / r l LA r ! / ) uv r r r \ l i l I I l i l s l y sNu rnas v t s n l ; t z c l i , o ( ) t ) l cR to

kontur ' ; r i t i rps ncryikr ls i r pirg;r l i lu ivyks diplopivarlinasi. galimc drryti i(vad4, kacl kai objckta.s yr, ant horoptcrio,

j. atvazclai skirlingq akitl tinkraini.sc vicnas kit4 makimaliai sustiprina.Iikspe rimcntu irtxlya, kac! ii,o arvc.iu vyksta ticsinis monokuiiniq vaizch;rySkir; surnavim..s (lrggc, l9B4 a. D).

' loLs(ant objcktui nuo horoptcrio,

atvaizchl ry5kiq sumavimas m;rzija ir j is praktiikai iinyksta, kai jvykstadiplopija. ' lhigi

skirtingq akiq rinklaincs raskai, ! kuriuos projekruojasilas pats horopt&io laikas, s iuni ' ia signalus, kur iuos rcgos sistema su-muoja. J ie vienas ki tE 'maksimal iai st ipr ina. 5ic t inklaincs taikaivadinami fureslnntlurlan('iais. Manoma, kad mincti rysiai susidarcrankstyvoiojc vaikystejc (arba gcnet iskai creterminuot i) , ncs jau kel iqmcncs i r , l k Id ik is tu r i s rc rcorcgc j im4 (S . sh imo jo c r a l , r9g( r ;(1. I i . ( l r : rnrud, l9t t6). I lgainiui korcsponduojanrys talkai papiastai nc-sikci i i . , j ic iSl icka stabi lus. SprendZiant globalaus stereopsio proble -m4, korcsponduojandiq la.ikq s4voka yra labai svarbi. Manoma, kadobjekto padctics erdveje skaiiiavimui regos sistema naudoja tik gaunam4i.i k.rcsponduojaneiq taskq informacii4. Jeigu objckto fragmentaip^r icktur. ja.si nc j korcsponduojandi 's t inklainiq rasktrs. tai j ic ncgat isukclli gli. p.jhiio. Dabar korcsprnduojandiq taikq s4voka keiiiamako re sp on du oj a n<' i4 sri i itl .sEvoka. Koresponduoja ndios t inklainiq sritys- la i mai. i t inklainiq plorcl ia i (pr is iminkimc rcccpcinir l laukq sqvok4),krrr i rr ccntrai yra k.rcsp.ndrro. iantys t inkrainiq tnikai . Kad <lrr . ickt .( ; r r ' l r ; r . jo l r l rg rucr r ( r ; ) , i r t v ; r i z t l r r i s r r r l r r ry r r l l ) ( ) r . i r s , i i k r r r i r l rcg t ,s s is lcnr i rgale lq n'statyti 'bjckt. gyli, j ic turi brrti korespondu<-rj.ndi.se sritysc.l ( ' rcsp,n<lu. jani i .s sr i tys parcngvina sprcst i glob. lau.s stcrcopsiopnrlr lcnr;1. I rct . t lc ' ia. ncpaclcda g;r l rr t inrr i jos i5sprcst i .

skrr i tvt , l : rs Pastcbc. i . , k.d, i ' i r r aptarras Ir . roptcrk apibIdirra nc vrsusrcgrilro;o l;rrrko r;rikus, o lik raikus, c.sanc:ius horizontalio.jc prlokitumojc. TrigiP;ttctklrtsis (orc'Pottdtt t ;rni ' iq l :r ikg ar .sr i i iq nl l i l rrci ini ;rs t i lk;r t ik t i lkpincsl;rik^rns, krrric yra ant linijrn, gnrrtos susikcrtant horizontaliri plokiturnai sulrr tk l ; r i l rc, t .y. t ik ( inklainiq ckvlr lor iaus r ;r ikanrs. vcl iau bus paaiskinta, kaiprtrrst;rtorlos koresponduojani ios sri tys ar laikai ki tosc t inl i lainis victosc.

I 'risiminliimc, kad m[sq akys gali judcti - jos trrri bcnt rris lalsvcslaipsnius; akics obuolys sukasi apr ink vcrt ikal ia, hor izontal ia i r oot ine

t 6 0

;rsis. ()ll jckto ;'tvaizrkr pa<lctis linklnincjc priklinrso nc tik nrrr> jo pirclcticscr i lvcjc, bcl . r . nuo ;rkic.s or icntaci j<ls akir luol tcsc.

' l i r rk imc, :rk iq

orientacija yra tokia, kacl tas p;rl objeklas proicktuo.iasi i korc.spon-duojandias akiq sr i t is. Jeigu dcl kokiq nors pr ieZasi i ty v icna akispasisrrks, o kita ncjudcs, tai i korcspondtrtri;rndias sritis gali projcktuoti.sjau ki tas, skir t ingas objcktas ( i r .4.16 pav.). Kaip rcgos sistcma galclqnustatyt i , kacl koresponduojandiuose taikuosc yra skir t ingq objcklqalvaudai? Jeigu ji to ncpadarytrl, jvykrg klaida. Jcigu i korcsponduo-jandias sritis projcktuojasi skirtingi, ncpan:rius objcktai, rai regos sistemapastebi objcktq ar jt; lragmcntq skirtumls i1_v1eryt*i5 monoktrliniqvaizdq uZ.slopina. Sakoma, kad ivyksta akir+lkortlai-?ncflu (tnS. it,alm).Konktrrcncijos mctu Zmogus mato {ik vicn4 vaizdq, kuris yra arbakaircs, arba dc5ines akics tinklainejc. Matomas vaizdas kciiiasi laikoatZvilgiu. Sis pcr.sijungimas vyksta s:rvaimc, nevalingai (Illake, l9B9).Eksperimcntu i rodyta, kad i lgcsni la ik4 matomc vaizdE, esanridominuojaniios akies tinklaincjc.'laigi konliurcncija normaliomissqlygomis ivyksta tuomct, kai i korcsponduojandias sritis projcktuojasiskirtingi, ncpana.ifrs objcktai. Jcigu atvaizdai labai skiriasi (pavy-zdZiui,vicnas vaizdas yra baltas, o kitas - tamsiai pilka.s), tai tas pat objcktasncgal i sukurt i tokir l c lv ic jr l skir t ingq vaizclr ;) , i r ivyks konkurenci ja.Musq akys yra skirtingai nutolusios nuo objckto, dcl to kairc ir dcsincakimi jis'matomas skirting:ris matymo kampais. l)e I iios pricZastics top i t l i cs oh ick lo : r l va izc la i t ink la in tsc v is r ron ' l c l sk i r ias i . ' l a i i ; r r r j i cskir l . t tml i nc'rrr didel i , k i rd:rrrgi i r ntro(ol i rr i t i r rp i rk i t ; ncr;r t l ic lel i . V;r-dinasi, jeigu korcsponcluojanCiosc sritysc yr;r labai .skirtingos oricntacijoskontlnp fragmcntai, tai rcgos sistcma claro iSvad4, kacl Siosc sritysc yraskir t ingq olr . lckt t l i r lvrr iz<l i r i . ' l i rornct

i ic vrr izr l rr i r rc:srr l ic. i ; r rni i r iwkstrrkonkurcttc i ja. ' lh igi konkurcnci j ; r tur i l i rnkcing prasmg. Dcl konku:c-n-cijos Zmogus ncgali suvokti tojc padiojc erdvcs vi-qlojc dvjcjq skirtingqobjcktq. . lc igu nctr t l t r ; konkrrrcnci jos. rcgos sis lcma strnkiarr .sprt*ry

lli ibalairs stcrcopsio problcmas. Konkurcncija kartais ivyksra ir cti:llam tikn; rcgos sistcmos proccsr.l sutrikimo - dcl akirl ;wairunro. akiqopt ikos cl idcl iq skir tumt; i r t . t . I lct t l i susi jg su rcgos patologi ia i r tuolabinu domisi mcdikai. O nrcs nagrinc-i;rmc normah,; binokulini rcgr'jim4,kai konkurencija yra naudinga, o nc patologinc rc,gos savybc.

t 6 t

z\p ibcndr inanl ta i . kas pasakyta. gal i rna suformuluot i t r is ta isyk les.

kurios palenwina regos sistemai sprcstir glotratus .stercopsio rrZdavini:' o Vicnas t ink la ines vaizdas (ar jo I ' ragmcnlas) gal i sudaryt i t ik v icn4

por4 su vaAdu kito.ic t inklainije (vienareikirniSkurno taig'kle).' . lciqrr vra talirrrt ' l* nrrstatvti. krrric vaizclai ar.jrp fraenrcnt;ri skirt ingrr

irLiu tinklaincjc yra pana.ilrs. t lr i t ik 3ic l 'nrErttntni naudojirnr.i sukurticrdvini vab.d4 (panaSutrto tai.st,kle).

Kick antra ta isvk lc padccla suvtrk imtr i . 6 .a l ima .srrprast i palvqinrrspas tnngas i r l a i kq . r c i ka l i ngq t r imac ' i am ob jek tu i . suvok t i s l cb in ta t s i t i k t i ncs ( ka i ncga l ima naudo l i pana iumo ta i syk les - 2 r . 4 .13 pav . )ir \\ 'hi(stono rcalirl objeklu slcrcosrama.s (1. v. stebint dvi padarvtas iSskirtingq padcc'iq tq paciq objcktq fotogra[rjas).. ;Pagaliau yra dar viena taisykle: sudarant koresponduo.jandirp vaizdu

p()ras. parcnlamos tos poros. kur ios le idZia srrdaryt i g lotn iau.s i4cru lv in i pavi rSi r ; . t . y . va izdE. kur is l r r rc l r r maZiausia i lnrk io ta ikr r .

i {cr l ic t r l p ;uymct i . kad ak ics judcsia i padeda atr inkt i rc ik iamasstcrcovaizrltri korcsponclrro.janiias poras. Kai atsit iktincis slcrcog,ramospi t tc ik i r t t t tos t t t t t t tpr t i ( t . y . c l inr inrr t r j r r rn i ; rk i r ; . j ru lc .s i l i ) . 2nr t lg t rs nc.srrgc l t i rsuvokl i s lcrcovaizdo

Ncpavyku.s i5sprgsti globalaus stcreopsio uZdavinio, imanomossuvokimo i l iuz i jos. Viena i5 jq ats i randa s i tuaci jo je, kur i jau buvoaplarta formuluojant globalaus .stcrcopsio problemq (lr. 4.11 pav.). Jcigupatamsyje rnrrm.s paroclytr; ant ciklopines a5ies tris vinls (taikai l,Z ir- - l - . l . l i pav.) su Svicdiandiomis v icnodomis kcpurc lcmis, ta i pamaty-trrmc jas i isidcsiiusias frontaliojc plokSlumojc (taikai l ' ,2 ir 3'), o nc;rnt cikkrpincs aSies, kaip yra i i trkrqjq. Si i l iuzila ir vadinama sttsidte-

i inusitl r, init l i l iuzija (louble-nail i l lusion). Si i l iuzila daznai atsiranda,kai slerrco&ramos gcncnrojamos ant monitoriq ekranq.

Korttrolinis klausintas. Ar galinta salgtl i, kad aki4 konku-rencila 1ryksta Iuotnet, kai aki4 tinklainise yra skirtingi vaizdai?

ffivinio suvokimo parametrai

I ) = " ' o ' P

Jaumind jomc,kac lp i rmin ia ip i t ramct ra i 'n i ludo jamis tc rcos t lvok imt l i '

y raob jck toa tva izdqka i rcs i rdc5 incsak ics t ink la in ises l< i r tumai . I ]e lki ls t tr i Y1;1 - 111;1l0rnt; [ ' r l rgrttct l l t t l t rr t t tos. pl0lo. tn;t lytno kirmprt ir l t .

ski r tumai ' l Kaclangi s tcrcovaizt lq gal imc ntkrr r t i is ats i t ik t in iq taSkin i t l

s t c reog ramq . t a i sk i r t t rma i bcnd r r t a t ku r t i ne ra s t l s i jQ su [o rmos

ski r t r rm;r is . I 'an.er in ik inrc. k l ip sr rgc l ramc ivcr l in t i labai ma2r l i ( ta5-

k i n i q ) o b j e k t q p a d c t i e r d v c j c . K o k i e p a r a m c t r a i t a i l - C n r i a ? K a c l a n g i

m a Z q o b j e k t q ( t a S k i n i q s t i m u l q ) d y c l T i a i . k o n t u r a i n c s i s k i r i a , l i e k a t i k

v ienas dydis - j t t n latynto kai rc i r c lcSinc ak imi kampai ' Paramctra i '

kur ic apibudina matomo objekto padct i crdv i jc (objektas yra

h o r i z o n t a l i o j e p l o k S t u m o j c a r v i r 5 j o s ) ' p a a i S k i n t i . l . l 7 i r . l . l 9 p a v . I 5

pradZiq panagr inck ime paprastcsng s i tuaci j4 ' parodyt4 4 '17 pav '

I; iks.c:i j .s t;rik:rs yrrr irnt ciklopini '.s niics horizonl;rl io.jc: plokittrmoic,

objektas T yra toje padiojc plok5tumojc i kairg nuo fiksacijos t:r5ko'

Sis objckt ; rs r lc i inc ak i r r r i n latomas kamplr f l ' o ka i rc- - kamptt c '

Nusakyti 'objckto patlcti crrlvcjc tlvcjq akitl irt lvi lgitr yrit ncpittogtr. t l t ' l

t omeg inama j4ap ib | rd in t i c i k l op incsaS ics ' k t r r i y ra laSkcQ.a tT ,v i l g i u

Siuo atveju objekto kryptis nusakoma kampu ITOF: 0' Si kryptis

vadinama k ik lopine regi i i r t t<t b. .v l t t i i r t i ' Nuoto l is ik i objckto

apibidinamas konvergencijos kampv lO,TO, = $'- Kuo Sis kampas

mazcsnis, t t ro nuoto l is ik i obickto c l ic lesnis- l {c ik ia pazymet i ' kac l

ka lban tap ienuo to l i i k i ob jek to tu r im l r sga l vo jea ts tumas ta rps tebc to jO

ir objek io pro jekc i jos i k ik lopinq aSi ' S is dydis dar vadinamas

absolitt(iu gtlitt.

Matymo kampas yra tcigiamas, jcigu objckto matymo kryptts yra

pasukta i iksacijos ta5ko malymo kryptics atzvilgiu prici laikrodZio

rodyklg. Kitu atveju kampas bus neigiamas'

priklausomybi tarp konvcrgcncijris kampo ir suvtlkianto nuotolio (l))

arba gylio nira tiesine. Eksperinrcntu fro<lyta' kad j i apytiksliai aprirSLrma

cksponcntrne Pr ik lausomYbc:

-tH ffi -{n4' t*ststi' ii\!i$rl -.

( 4 r )

cr i r c r r I , , - korrst ; r r r ros ( l ,u l rc t rorg, 19.17) . I )aznl i ' - . , l ls rc ik ia lvcr t in t i ncahsol iLr lq gy l i ik i objckto, t rc t gy l l t ; r rp dv ic jq o i , , , * rq. . lc igrr , pavyzdl iu i ,Iunnrc t lu l ; r ik t rs - t ; r ik t1 I ; i ' f ,

kr r r iq k t t r rvcrgc lc i . jps k; rnrp i r i yr i r r f , i r r f , - ,tar nuotolis tarp lq pirojckcijq kiklopinc.lc aiyjc Ad - D1 D,. Kadangikanrpai yra mazi , ta i i5sk lc ic ig (8.1) eksponentes Tei loro e i lu tc gausinrc;tpytikslg priklausonrybg Ad = 1 *c4r - 1 + c{, = c(4: - 0r) (Zr.i lgsnis fiksuo_1;rnras i vicn;1 i i objcktrl).

Kadangi 'foO,

ir FoO, tr/xarnprtl ll;oO, = l'foO t kantpai lygns, tai kitqdviejq l ikusiq kampq sumos bus irgi lygios. IS lygybes ZI:oOr: lTeO,,gauname

+ p a r b a $ r - Q , = a - [ ] i r

c ( f u - ( ) = r ( a - / t ) . (4.2)

Si lygybc rc iSkia. kad nuoto l is rarp bct kur iq crc lvcs ta ikq pro jekc i j r ;kikloprncjc :rSy1c ticsiogiai priklauso nuo .jq tarpusavro matynro kanrpqski r tumo. Kaip matyt i , nuoto l is nuo objekto ik i s tcbeto jo pr ik lauso nuokonvcrgcnci.ios kampo, bet nuotoris tarp objcktq ciklopinejc aiyje nebc-pr ik lauso nuo Siq kampq. .T is pr ik lat rso t ik nr :o j r l sk i r tumo, arba oblcktqnr : r tvnro kanrpg kai rc i r dc i inc ak i ' r is sk i r tur ' . ( " - 0) .pastarasis <Jydisvadinama.s hoizonraliu disparati ikunttt ir ,tyntinttrs sirnboriu A,,. Nuotolis. ' \c l < laTrra i " . ' i , r i "n , "^r r ohjckto I r a t ru i lg iu 5ry l iu . I ( ; rcJangi t l isp, r r ; r t i ikurn 'st t r ts ; tk t r t t l r . ick lo gy l i k i lo ot r . jckto r r t ivr lg i r r , l i r i . i i .s t ly t l is v ; r t l i r r i r r rurs sr t t t l t ' l< i t r iur l is l tarut i i l<untu. rJc santyk in io r i isparat i ikunro, yr ; r i r ubsol i t t rus isrl isltorati i l<un ra.r, kuris nuslko gylj slcbcto.jo at.Zvilgiu.

( )b lck lo ,gy l j ( r r r roto l i t r l t ( ) s lc lx ' l ( ) jo ik i o l r . jckto) g; r l i r r r r r ; rJrsk l r i i i r r . l i

4 .17 pav.) ,

; da 2a yrit

l l s l l r c p t r ( ) -

Siuos reiS-

ob1cktas

4.1 7 pav. Matytno kamPti

P ; r r ; r l ; r k s ; r s ; r P i l t | i ' i i : r t r r ; r s k ; r r t t I t t r p . . l i s r r t t s l ; r l r l o l r i t : k l o l r r o i c k c i i r l s l t o r i z o l t -

tal iojc plokiturntr jc krypti (Zr. .1. l8 1tav.). Vcrt ikalus parir laksns trpibrtZrrrt t t ls

kanrpi i 0, kuris rrusako, kt lkig k;utrpr.r ob.jckt;rs nl;r tomas vir i :rr Zcnriar.t

I r o r i z t r r t l i r l i o s p h r k i t t t r t t t t s . . l c i g t r o l r i c k l r t s y r ; t t l e t o l i c i k l o p i n c s ; t i i c s , t ; r i

3 i t r9s t l ydZ ius g : r l i r l l vc l i i r c , i k i t i pc r n r , t r r rok t t l i t t i t r s r t r ; t l y t t ro k ; r t t rp t ts ( r r ,

, u + f t i , o = ) ' + l t , ,

r) i r ( / / l t t) : (P = -; , . )

I :hspcrimcntu partxlyla, ktt t l sttvoki lrnits r lbickto 1ryl is ( lrcnl l) i tnttnrtr

srityjc) yra ticsini: clisparatiskumo lunkcija. I)cl to laikorna, kad regos

sistcma ivert ina objekto gyl [ pagal jo cl isparat iSkumE (A). Matomo

objckto kryptis nusakoma paralaksais - vertikaliu (0) ir horizontaliu

(rp). Taigi pirminiai objckto padat ics crdvcjc paramctrai yra tokic:

{tp,0, A} = {(cr + ll)lZ, (y + st')12, (rx-fl)lz\

Ncsunliu $itikinti, kad horizontalaus disparatiikumo zenklirs parodo,

ar stimulas ntro stebetojo yra ttll iau, ar arai?ru trZ horopteri: kai A<0.

n o = 0 rt u l =

trcsirrgrai. Nustaiius kanrirrrs l,: Z'l '/ ' l-Oz ir 4.r = Z.fl.l.Ot e;./ \ /

ncsttnku jvcrt i r r t i i r kanrp;1 dt: dt= urrrgl !J! ' I _ n,.rgJ ryl[ , r r l

- 1 D , Iirtslunrirs t;rrP akiq vyz.'Ji. ir1 (turyn\<itl inis nttottt l is), o dVdTioy.r prdyta. l . l7pav. Kadangi nurodyt i kanrpai yra nraZi , ta i i isk le ic lekinius lbiloro eilulc gausinre apytikstg priklausonrybg:

. k _ I ) F ( t l t - t t 2 r te2=

Dr -

, , =

r ,

Kitas paranrctras, kuris apib[dina objckto padcli erdvc.jc, yra regtntoliknyttis, arba ltoraloksas. paralaksas vru hoizonralus ir y,eftikultts. I.iorizontarr-rs

t 6 4

t" ikstrolatnls

165

' l I

4.1 I pav. Erdvin ia i matymo kampai

objcktas yra araiau stcbctojo, o kai A>0, - toliau. Teigiamas dispara-tiSkumas (A>0) vaclinamas neloyitttirtiu hoizorlgtiu disparatifllanii(anfl . i t nc rosse d ho,izo,nt a t rti spairy,). o ncigiama r' a&, uiunt lrciinn-taliu <lisparatiihunu (angl. crossed horizontal ttisparity). 'loks pauiOi-nimas susijc.s su iuo. kad artimesniq ncgu horoptcris objektq ma-tymo kryptys susikerta pric5 horopteri, o tolimcsniq - Sioje srityjencsusikcrta.

Kontrolittis klausitnas. lrodykite, kad artbrtesni4 negu ho-roltteis (lortgitudinis) objekt4 tliqtaratiilauttas yra neigiutrttts, toli-ntcstri4 - teigianns, o oltjekt4 ant horopteio tlisparatiikunus lygustrulili.

4.9. Horizontaliq matymo kamPq

itaka erdves suvokimui

' lh i . kad matymo kirmpai. o nc ki t i paramctrai c larcl i tak4 crclvcs

sttvtrkinrt t i ,btrvt l | ' icsi t lg i i t i i tcr t |yt i rckspcrirncnt:r is.Stcl i t t l j t r i t t l t lct l l tvt lakinius. kur ig vicnas ci l int l r in is lqi is (Pr), csant is pr iei c lcSinq aki '

c l id ino t ik hor izontal i t ts matymo kamptrs ' Vicno tokio ekspcrimcntt .r

schcma patcikta '1.19 pav. lfuircjc parotlyta' kaip sttvclkiantlt crdvc na-

tiraliomi^s s4lygomis, o ctcSineje - kaip ji suvokiama' kai deiine akis

mato padiclintus horizontalius kampus' I' irmu atvcju objcktai T' irT;

srrvokiami ant horopterio, o antnt atvcjtr objcktius /n, suvokiamas ardiau'

oTz- toliau ncgu horoptcris (nors ieali jrl patlctis crdvcje nckito)'

Jeigu stebctojui pasirilyttrme iidestyti T, ir I, objcktus ant horoptcrio'

tailis pasuktq Vith-Muflcrio apskritimo lankq T,FT, pagal laikrodZio

-ayf.4, kad sumaZinttl horizontalius objckttl T, itT' matymo kampus

desine akimi (kadangi matymo kampai kaire akimi liko ncpakitq' tai

stcbctojas stums objekt4 ?', tolyn licsc O,T1' o i5ilgai tiescs O'72 ji

a r r in5 ). Sis c fek t as vad ina mas \re'orne r iniu'zftftrni (u.n!|.

11 o n rc r i c a I

elkaj tikriausiai dcl to, kacl' kaip matcmc' j[ lcngva paal(kinti pa'sitclktts

geometrijE. PanaSq iikraipym4 patirs ir frontali plokitirma' Rcali

frontali plokstuma stcbetojui atrodys pasukta pries laikrodZio rodyklg'

Th jos dalis, krrri yra artimcsnc padiclintus kamptts matrndiai akiai' lrtts

s t t v o k t a t o l i a u ' o k i t a _ a r i i a t t n c g u r c a l i p l o k S l r r n r a . N o r i n t g r 4 Z i n t i

frontalios plokltumos pojirti, tikrqiq plokStumq rcikitq pasukti pagal

laikrodZio rodYklg.

Kartais toki crclvis iikraipymq patiria Zmoncs' kai uZsideda specialius

akinius. Tic akiniai skirti kompcnsuoti jo akiq optincs sistcmos l(krai-

pymus. Jcigu Zmogaus akiq opiifn pakinta'.iq iikraipo matomE pasarrli '

Siuos likraipymtrs bent ii dalies kompcnsuoja scnsoriniai proccsai' I(ai

lm.grrs uzsidctra akinirs, kur ic palys kt lmpcnsuoja jo opt ikos i3-

kraiiymus, jls pastcbi, kad strv<>kiama crdvi pakinta' I{cikia tam tikro

laiko, ka<l scnsoriniai procesai prisitaikytq pric naujq s4lygq' Jcigu

Z m o g u s t o k i u s a k i n i u s u Z s i d c c l a t i k r c t k a r d i a i s ' a k i n i q s u k c l t i i S -k r a i p y m a i b u s m a t o m i n u t l l a t o s . . l a i k a r t a i s g a l i b u t i n c p a g c i d a t r . j a m a .

l rR .

, ' ' l \ r " T ' t

/ l \, ,,irl. '.l \ I\"rr"lt....

\ I 1/ / I ' . . \ l /I \ l i--- ----'---------ir )

_ o ,...t"-.....t

----. O,

(a)

.1.1 9 pat,. ftorizontaliq kantpq padidinintas ir sut.okiami erdvi,s iikraipyntai(a) Erdves suvokirnas natr l ra l iornis sqlygomis: F - f iksaciJos ta ikas, O, i r O, _kair i i r c le i ine . . rk is, T, i r T, _ du objektai ant horopter io. (b) Erdves suvokimas,esant pr ie i dei ing akj c i r indr in iam rgi iu i (pr) : ' r1

i , l '2 - suvokiama objektq r ,i r 12 padet is, v is i k i t i 2ymej imai _ k. : ip i r kai re je paveikslo daly je

I

V C f g c n C I I O S l \ i t I n J ) t l \ Q / , t ; l l v l s l L i l ; K r r l , N u l l u t l l s \ l - L u r r ) r - , r ( r r L r r , ( , \ , r r

su' , 'oki ;rnr i v i . '

r<l l i nrr lok'nrro slchc.toio. l .Jcsrrnkrr is i t ik int i . k:rr l i i r r<ratvcjtr horol.rcrl,i sutaptrl su Victlr-Mtrclcrio irpskritirnrr. .lcigrr stclrctojirpadct j crclvcic srr tapal int trmc str k ik lopincs a^i ics paclct imi. la i v icn<>cl<rrrrrolol io l roroplcr" is l r r l t r l lpskr i t inr;rs. krrr io ccnlr i rs yr;r k ik lopo lrk is.'l 'higi vicnodo nuotolio horoptcrio krcivurnas turclq buti ntaZcsnis ncguVicth-Mulerio apskritimo arba Iongitudinio horopterio (tik dicleliamenuotoly. ic abu 5ic horoptcr iai t t rrctr ; srr tapt i ) . Dcja. v icnais ckspc:r i -mcntais i i i ivat la patvir t inama ( l ;olcy, l9( j6), o ki t l is - nc (Shiplcy.1961; Iroley, 1970; Floward, Rogcr, 199.5).

Frontalios plokitumos horoptcrio lbrnra priklauso nuo to, kokiunuotol iu yra suvokiama fronlal i pkrki tunra, t . y. kokiu ntrol<l l i r r yral'iksacijos ta.ikas. Sis horoptcris paroclytas 4.20 pav. I,trnktyrinc lini.iayra Victh-Mulcr io apskr i t imas, o punktyr inc t icsc - hor izontal i t ' rs i rfrontalios plokStrrmrl susikirtimcl linija. .Tuoda krcivc yra l'rontalios

II\

(

Ot

(b)

4.10. Regimosios erdves suvokimo savybes

w,todo rutotolio ir'frontaric;s prokstuntos horopreis.'-Linant pirminius,crdvis .suvokimrri rcikaringu.s paramcrnrs, garima ntlikti ckspcrimcntusir nustatyti pap5indincs suvokim' savyrrcs. I(ai kuria.s is jr; jau apta,rcmcnagrincdami irrzii4, diplopii4, longirtrcJini horoptcr! i. t. t. noUor susi_paZinkime su kitomis crdvcrs suvokimo savybcmis.

I lc l .ngirrr t l in io h'r .prcr i . , krrr i . t . ikr ; strvrkiama krypt is ncprik-l i r rrs ' nu' to. ; rr j ic m.romi nron'kur iskai (kairc. dcsinc aki ' r i ) , arItintrkrr l iika i. nus r ̂ t omi crar vad ina m icji i e,od o r u t ot or i o irr.rta f;.<trtt u r i osltlr>kitrtrrt.r h,nrytrerioi (an,gr. etTtar-tri.stanr arrta f-cttttar-prane rroroltrer)'.Kick' icnas vicn.d. n 'otr i r i r horoptcr io taskas suvokiamas tuo padiuntr'toliu kaip ir fiksacijo.s iaikas. Kai fiksuojamas taikas yra ant st^t-mcn()s h'r ,prcr i ' i k ikr 'p incs ;r i ic,s, f ' r 'nr ' r i ,s pr.k l t rrm.s h'r 'prcr i 'task. i suvokiami kaip csnntys frontar ios i r hor izontar ios prokstumqsusikirtimo linijojc.

Pagal apihrcZimq vieno<Jo nu'torio horoptcris yra vicno<Jai nuloru.siqnu, .srcbcto.io ta.ikq visuma. -Icigu nrr.toris iki ob.iekto nusakomas kon_

16,\

.IE" i-rI

I- o l

-t, I

6 r r c

(Antes4.20 pav. Frontalios plokitumos horopteris cl al. , 19.12)

l 6q

pkrkitunros horoptcris. SkaiCiai t ics t icscmis rodo horizontalq paralak.s4,

matyrno kampq (rp). I- i teratrrrojc nagrinejami ir k:tokic horopteriai (Zr.

I Ioward , I logcr , 199-5) , ta i iau jq a tsk i ra i ncaptars ime.

K ; r i p n i a t y t i , c s a n t n r a Z i e u r s a t s t u n l a u . l s , f r o n t a l u s h o r o p t c r i s y r a

trrrprni jc paclctyje tarpr lrontal ios plokitumos ir Victh-Muclcrio apskri t i rno

i r t i k ma2daug 6 rne tn l a ts tumu horoptc r is su lampa su f ron ta l ia p lok i lu rna .

Ats t i rn ras , ka i l ron ta l i p lok i tu rna su lampa su horopter iu , vad inamas aba-

l i t t i t t mtotrt l iu. |vair ienrs slebdtojams 5is nuotol is skir iasi. Frontal ios plok5-t r rn ros horoptc r io nuokryp is nuo V ie th -Mue ler io apskr i t in to vad innruas

ileirgo-llillebrundo nuol<r1piu. Skaitytojas prisimcna, kad korcsponduo.;antys

tr ikaj buvo siejami su longitudiniu horoptcriu - kiekvienas Sio horopteriotaSkas pro.jckttrojasi i koresponduojandius t inklainiq taikus.

- laigi I ' lcr ingo-

I l i l l c l r r : rndo r ruokryP is aP i t rhc l ina l ' ro r r t : r l ios pkrk i t r rn ros n t rokryp i r ruo lo r r -g i tud in io horop lc r io . K . Og le pa te i k ia dc ta lesng 5 io horopter io ana l i zg(Og lc , ie32 ; Og le , 1950, 1962) .

4.11- Binokulines regos aitrumas

l , i rbai svirrbi rcgos savybc yra jos aSlnlmas, apibudinant is, kokiut ikslumu Zmogus gcba nustatyt i objekto padcri cr( lvc ' jc. Sis t ikslumaspriklltrso lltr() l(), kokiu tik.slrrnrl g,:rlinrc ivcrtinti monokrrlinirrs millynt()kanrprrs i r kokiu t ikslumu gcbamc nustatyLi binokul inius kampus.Anksdi i ru kalbcjome t ik apie monokul ines rcgos ai trumo matavimolrudus of lalmologi joje (Zr. 2.5 skyr iq). I rasi [ lyt i st imulai buvo ganacl ide l i : i iccl : r i . raides, garclclcs i r t . t . Tr igi Siais budais gal ima ivcrr inr it ik intcgr;r l i r r i . i l r r t r t rmi l . krrr is yr i r atskinl t inklaint 's c lal iq j i rutr iovidurkis. Kaip jlru mincjome. monokuliruo regejimo mctu vaizdo analizeallickama kanalais, kuriq kickvienas analizuoja mai4 vaiz.do dali. ' lbkia

nroz;r ik inc slrrrktr- i r ; r t rrrct t ; i i l ikt i i r ahi lkcs rcgos atvcju. .k ls sawbcsnulcrns monokuliniq kanahl savybcs. Dcl Sios pricZastics svarbu moketikrro t iksl iau ivcrt int i lokal ias, o nc suvidurkintas kanalq sayybcs.-I t . r i ikai

rcgcj imo ai tnrmas pr ik latrscl nuo rcccptor i t t lanki ,

tcisinga'/ Prisiminkimc. kad objckto matymo kampas nuslatomas pirgirl

rcccptorirl, i kuriuos .i is projcktrro.iasi, lokalius Tcnkltts. . lcigu olrjcktas

yra taikinis, jo matymo kampas nttst;ttom:r's pagal vicno rcccploriatls

lokalq Zenklq. "laigi

sistemos jautris Sitro atvcjrr apribojamas rcccptorit l

tan_li iu ir clydziu tinklaincjo. Ccntrincjc tin-[: laincs dalyic rcccptoritr

tankis yra maksimalus, o atsttlmas tarp grclimtl reccptoriq lygus 2t)-

24 regimojo kampo sckunclzir;. ' l ir igi jcigu naudolumas loknlirr zcnkltr

l icsiogiai, tai matymo karnpai gali buti vcrtinami tik dcsimiirl sckttnd7irl

t ikslumrr (tai lcmia rcccptoriq i. isidistymo cliskrcttrm:rs). Si i^iv;rt la buvtr

labai knropsdiai patikrinta. Irkspcrimento mctu dazniausiai naudojami

st imula i parociy t i 4 .21 pav. ' lh i

arba v icna ak imi matomos l ics i r l

a lkarpos, i t r l ) i t ; r tsk i r i t ; rsk i r i . . lc , i8r r n; r r t t lo . i i r tnos t ics i r ; a lk ; r rpos ' s lc-

bcto jas tur i nustatyt i tok i min imalq apat in is atkarpos pos( t rmi (Ah)

horizontalia kryptimi, kad virsutinc atkarpa b[1r"1 nebcsuvokiama kaip

apat in is lgs inys. Pasi roc lc , k ; rc l c ly t l is (Ah) pr ik lauso ntr ( ) t r r lk io larp

l ics i r l a tkarpq dyt tZ io. Mi tks imahrs ia t r t r is post t lmi t r i yr ; r t t ronrc( ' ka i

t ; r rPl rs (At l ) t i r rP t ics i r ; yr : r 3 3 r t r in Si t r r t ; r tv t : i t r n t i l t i t l r i l l i (A l r ) rc : ik i rnc

yra l -5 rcgimo kampo sckundis. ' l i r ig i post t rmis s t t t l i t ro l l20 ar l15

rcccptoriatts clYdlkl.

Krrip ntatyti, suvokiitmlts ptl.stumio slcnkstis tc:sttrl i tro l 'cccptorii l t ls

t lydz io c la l i . Tr ig i zmogus gal i matuol i r l i t lcsni t r t iks l t rmu ncgt t

rccr.:pt<rrir1 i isirlcstymo rl i.skrclrrrnirs. ' l irk.s

i;rrrlr is vltt l i t l ;ttnlts lt i lx'ruSlttrttnr

(angl. hTrcracrriry). Kaip rcgos sistcnra rrlt ikrina toki jntrtri ' l I i pradzitl

lxrvo itariama, kad T.mogaus re gos sistcmll gcl)i l ntrstatyti rcccpt<'lr it1,

anl kur i r l pro jcktuojas i v i r iu t in ts i r api l t incs t ics i t l a tkarpos. lokal i t l

z cnkh l v i c l u r k i r l s k i r t umus (nau r l o . i an t i l i n l o rmac i j a i s t l a t rgc l i o

rcccptor i r l ) . S ick iant pat ikr in t i i i1 pr ic la i t lE, i r t tvo natrdoj ; rnr i t r r ik in ia i

stimulai, parotJyti 4.2Ipav..l.r, kurie lcidZia i^ivcngti crdvinio sumavimo'

Pasirodo, kad ir Siuo atvcju btidingas hipcraStntmas'

l , i la i ik in t i i i c l 'ckra gal ima ta ip. Kat l i rngi m[st1 ak is nt ro lat juda' ta i

nuolat jucla ir alvaizclai akics tinklaindic. vcikdami skirt ingrrs rcccptoritrs'

Kadang i s t imu la i k i ckpas i s l i nkg ' i qa l va i zc l r ; t i nk ln ine i j c t ra i ck t< l r i j r l s

i rg i S ick t ick sk i rs is . S iuo;r tvc. i t r rcgos s is tcml l g i l l i n t rs t i t ty l i k ickv icnt t

s(imulo veikiamLr rcccptorirt lokalit l Zcnklg vicltrrkius' Sickiant patikrinti

#M*ffid-.wg.qW i,ry-+"t:ffi*rg+,.rr*',. o*olo-.o *n,*o.,*,,,,,,

o

-rfF-A l r

oror (b)

4.21 pav. Reg, i j imo ai t rumui nustatyt inaudojant i s t imulai

( a ) S t imu la i - dv i monoku l i i ka i ma tomost i e s i q a t k a r p o s ; n u s t a t o m a s t o k s m i -n ima lus apa t i nes a t ka rpos pos tum is (Ah )r o d y k l e s n u r o d y t o m i s k r y p t i m i s , k a ds tebe to j as pasaky tq : v i r i u t i ne a t ka rDane ra apa t rnes t gs i nys . ( b ) 5 t imu la i _ t i v sma2 i sk r i t u l i a i ( p rak t i i ka i t a i ka i ) ; r e i k l anus ta t y t i t ok j m in ima lq v i du r i n i o sk r i t u_lro post Imi (Ah), kad steb€tojas suvoktrJ,k.r tJ v is i t rys ta ikai nera vrenore ver l i -k . r l i o l c t i e s e j c

i i ;1 pr ict ' - ' .1;y, t , ; r ik inirr i st i rnrr l . ; r ibrrvo rodomi Lnrmpil laik4 (ma-liau ncgu 7-5 msck.), pcr kLrri akisncsugcba pajudcti. Pasirode, kaclhipera5tnrmo rci5kiny.s ir Siuoatvcju nciSnyko (Westhcimcr,l9l i l ; Warr er al , l98J; Morgan,1986). Kaipgi Zmogaus rcgossistcma nuslato st imulo padet idiclesniu tikslumu nsgu rcccp-toriq diskretumas? Vien4 mocleljpasiirle Flcringas. Jame bet kurioobjekto vaizda.s nickada nira taipgerai sufokusuotas, kad veilrtq tikvien4 receptor iq. . l is yra pa-siskirstgs tarp keliq rcceptoriq( i . r . 4.2?pav.). ThSkinc ap5vicrastrkur ia v: l rpo I 'c l rmos iv icsrtst ink la inc jc pas isk i rs tym4. I ra -

0 4

0.3s

ci 0.3u' s

(!

h 0 .2

' 4 o t s

- 1 0 1 2 3 4

rcccptor iq lokalus Zcnkla i

.4.22 pav. Receptor iq atsakq pasiski rstymas esant ta ik in iams st imulams

Absc i s i q a i y j e - r ecep to r i q l oka lus 2enk la i , o rd i nac iq aSy je - r ecep to r i q a t saka i

par l ic l in t i jar r t r i s t imrr lo posl ink ianrs ( ic lca l ia opt ika lo pasick l i br l t r ;

ncgal ima). ISt i tk t rsavi rno c ly t l i , rcccptor i t ; t l iskrcr t t rmr l i r . i ; r r r t r i po-

s l ink iams s ic ja ry iys. Kyla k lat rs imas, ka ip rcSos s is tcma at l icka nt r -

rodytus skai i iav imtrs. Apic ta i pakalbcsimc vc l iar r .

Dnbar gr iZk imc pr ic te, koks yra rcSos s is lcmos . i : r r r t r is- Kaip

matcmc, santykinisjautris yra labai clidclis. lrct kacl pastclrcttrmc lokitrs

n lazus st imrrh; p()s t i lmi t ts , t : r rp iq l r r r i l l r - l l i op l imal t r .s ats l t lmi ls -

l - l nr in . . lc igu l r ls t r r r r r ; rs l l rs l r r ; r icsrr is , j ; r r r l r is posl t ' imi i tnrs l r t rs t t t ; /cst t is .

Jautri postrlmiarns rcikia skirt i nuo skirinmositls gclxrs. ktrri apibtldina.

koki r r a ls tumrt matomc drr s l imtr l t rs atsk i ra i . T ik labai gcr4 rcgcj imrr

a i lnrnr i l tur i r t l is Znrr lg t rs g: r l i p ; rs lcbct i . k l r t l rcgt ls la t rkc yr i r t l t r l ; r ik in i i r i

stimulai. kai at.sttrmas taqr jr1 lygus I nlin., {t lo {arprt dattgclit l i ncsrtnktt

pastcbct i i0-20 sckunclTi r ; postumius, ka i s t imula i jau matomi atsk i ra i .

Vrct ina.s i . lur inrc dt t polynr i t rs , k t r r ic i rp i l l r l t l ina rcgcj imo a i t r t lmiJ:

absoliutq dycli, kuris nusako mtrsq gcbcjim4 matyti objcktus skyrirrm'

ir.santykini jautrj stimulq postfimiams, krrris nusako skiriamq objckttl

min imahl , vos pastcbim4 larpt ts i tv i t ) poslu l l l i . ( ) ia kalbc jomc apic

monokulini rcgos jautri sl imulo crclvinims koortl inattm.s. Bc irlrcjo,

binokulinis jautris priklausys nuo monoktrlinio. Karlais murns parankiatt

0 0 5

0

v c , i k . s l c p a r o d y t a s t i n k l a i n c srtp.vie * ' rs p;rsiskirurymas csanl crvicm skir t ing'ms sf imurr; paderims.Ab'sci'siq aiyjc yra 'okarrrs rcccproriq zcnkrai. ncccptoriai iirlcslytidi'skrcc'iai ir paZymcri cirindr:ris. .ru r'kar[is icnkrai rygt-is dydzirrix,. <r;r ls;rk. t l1 '1l i r - r ; . Apskrr i i i r r .k irnc iv ics.s p:rsiskir .sryrr . t inkr. inci t :,svor io ccntrzl , t . y. t lydi .

L t i . t i

t = t

r u . l

t ' i:r .S -- visu natrrinr..iarnq rcccplorirr ;ril lc. .lt:ig11 ;1r5u1"tt_rs pasiskinrylnasv.rr 's i rrrctr i .c f t r 'kei ja, t l r i F nrrs.k ' .p. iv ict .s nrak.sirnrrmo padct ircccplorir; aiyjc Sis <jycli.s datr;rr iau ncra <Jiskrctus * jo rcik.mc g;rlit )ut i i r rnrpme ninc. Jcigu taskinis st imur:rs pasislnks nedaug, maziaunctU pcr rcccptoriq, jo nusta$das worio ce ntras bus toks, kaip parodyapunkty.r ' th igi dabar garima nu.sratyt i i r mazus s( im.ro pcxl inkius.stirn.lo iSfokusavimas siuo atvcju turi ir teigiamq savybiq - jis rcidzia

I 7 ? 17.1

n;ru(lotis monokulinc rcgil - p^vy/.di.iui, taikydtrmi i:ruturu uZmcrkramevicn4 irk i . o ZaLsdami stalo tcnis4. nickada ncuZrlcngiamc vicnos akics,natrdoiamis abiakes rcgos tcik iamais pr ivalumais.

I(oks yra blg&linio rcgcjimo (arba stcreoskopinio gylio) j4utris'l.lis priklauso nuo ro,-fr-uiiolc rcffijo lauko tJalyjc yra objcktasfliaiptol i . i is yra nuo horoptcr io. Kaip i r gal ima t iket is, didZiausias jautr isyra tuonru-t, kai objektas yra ccntnncje regiarqioJaukn-rialyic-f regirrrcrjolarrko pe rifcrii4 steTcosk-op-ilis jatrtris mai.ija. Jb ir buvo galima tiketis,kadangi ir monokulinis jautris periferijojc maZesnis.

Iisant stimului ant horopterio, santykinis jautris yra beveik toks patkaip ir monokulinis; Zmogus pastcbi, kad du stimulai yra skirtinguosegyliuosc. kai jq disparati5krrmas skiriasi 20-25 sekunddmis (.9'/rosuvctkirrro slenkstis, arba gylio slenkrtis) (MacKee, 1983; I3lakemore,1970), o slcnlcstinis jautris postumiarns i gyli sudaro apie 5 se kundcs(MacKcc ct aL 1990)- Tolstant nuo horopterio, grlio slenkstis, daugumobtyrinctojq nuomonc, eksponcntiikai dideja. 'lhi ncra monokulinio jautriokitimo rczultatas, nss LrZmerkus vicn4 aki jautris posthmiams yra didelis,o stcbinl l rbicm :rkinr is. j is labai srrnraZcjn. [ ]c to, j i r rr t r io ml/cj imas,tolstant objcktui nuo horopter io, yra spartesnis, negu jam judant iperilcrij4 (laigi gal-i susidaryti paradoksalios situacijos, kai regos ccntrestcreoskopinis jautris gali bfiti maZesnis negu periferijoje!). bkio jautrioki t inro pr icZastys dar neaiSkios (MacKcc ct al , 1990). .Stebetojai sako,kacl tols(ant objcktui nuo horoptcrio jo vaiz-do ryikis mzrTcja, kontfirait ; t rr tpi t rrcryikr-rs. kol pirg;r l i ; r rr l r rykst:r r l ip lopi j ; r . ' l i r i l r i l t rp gtr l i rwr sict i srrlirzijos proccsl.f ypirl rr mlri.s.

I {c ikc l tp d ; r r p r i t lu i l i , k : r r l s r rvok i i r rno gy l io dyr l i s p r ik lauso nc t i kntto r l isparat i5kumtr rcik5mc-s. bct i r nuo Zcnklo.

- lo pat ics dyclZiokry7nr in is r l i sp ; r r ; r t i i k r rmr rs s r rkc l ia maT.esn i gy l io po jh t i nc :gunckrlZnrinis (Schor. Wood, i9t t3; VaitkcviCir .rs cl al , 1993). Vcl iau 5i{ lkt i1 nrcs dar pr is iminsimc irpt i rrdirmi konstant ini crdvcs suvokim4.

Kontrolinis klau.sitnas. ' i ,trogus rrtuto dvi objektq poras -

t'it'na Ttora yo loliau negt horopteis, o kita - ar(iau. Kompiniaitruotoliai tarlt objekt7 kiekvienoje poroje ,\.a vienodi.

'farp koki4

objekttq srrlrrkiorrcs .S'/i.s brr.s ditlesnis - or tary) ollekt4 y loyitrtittitt

Stereolaulrt.s ir 'stitnulo ntdl'11771 !ntktti;, Iiokiil itak;1 gylio slcnkstirri

t r rr i ,st imulq palcik imo lrukmc (pr is iminkimc i jkrcho r lcsni - ) . r .2.5 4

skirsni). Stcrcojau tris apibud ina mas nrinimaliu cl isparat iikumu. ka i cl a r

suvokiamas gylis. Si dydi vadinsimc s/erro.rlenksiitr (angl. sterert

t hre shotrt). Nusta tyta. UA-lfu qrpni rod ant st imu lus, stc rcoslcnkstis yra

didesnis, neSu tttomc_t, kai stimul:ts rodomas ilg4 laikrl- Par?zdZiui- kai-Sl imulo ekJpbzi ios laikas diclc ja nuo 7,5 ms ik i i sck.. stcrcoslenkst is

sumaZcja nrro 50 rcgimojo kampo scktrndZir ; ik i 10.

Dabar bandoma sukur t i l c l c ,v izor ius , kur ic ga lc t r ; pc r tc ik l i

stereovaizcl4. Thm naudo.iami ivairfis br]dai. vicnas ii jq toks. I5 praclZirl

vicnai akiai (tarkim, kairci) patcikiamas vicnas slcreo8ramos vaizdas,

o po trumpos pauzis kitai akiai (dcsinci) patcikiamas kilas jos vaizdas.

Abu vaizclai sudaro vicn4 stcrcoporq arba stcrcogram4, bcl kickvicnas

stcreoporos vaizdas patcikiamas skirtingais laiko momentai,s stt tam

tikru velinimu. Koki4 itakq stcreosuvokimrri daro toks velinimas?

Specialls tyrimai parodc, kad kol p.avclinimas nc didcsnis kaip 25--

70 msek., stereosuvokimas yra sta- i i i lus, bet csant <l i t lcsnidms

vclininrlrils, stc,rcosttvokimas (antpa strilc l ingcsnis (l Ioward, l{ogcr.

199,5) (prisiminliim lJlocho desni). Thdiau lcistinas vclinimas priklattstr

tick nuo disparatiskumo dydZio, tick nuo apsvictos- StcrcoaStrttmas

krinta, kai velinimas didcja arba kai malcia apivict.a)- -

" ffifiino efektosl,Ktas reiikinys, kuris aiikinamas signalt;, ateinaniirl

i .< kkir t ingq at i ry, ' vcl in imu, yra vadinamasis Pulfr icho c[cktas.

l (" l ) rr l l ' r ichas. nors i r nc,rnalc vic:na :rk ir t r i . r l i r r tg lyrc i j rc i ik ini i r

1927m. pirmasis j i p lat i : r i aprasi . ' laci ;ur s is clckt;rs i ruvo l inomas ir

:rnksiiau: l1l12m. ll. Mlch;ts savo pirskaitojc nrirlcjtl ickq nrrlkslininktr

DvrtrZak<> ckspcrintcrntq. kur io mclt t l r t tvo stcl l imas l t lks pat kaip i r

Pul l ' r icho c[cktas. ' l i r rk imc. pr ic i nrt ts t ' rontal iojc pkrkl l t rmojc strpasi

Svytuoklc, atlikdama plokstq juctcsi. .leigu prics vicnil aki pasta(ysimc

aprr- lkusi s l ik lq (arha bcl koki f i l t rq. krrr is maZintt ; m;rtomo vaizclo

skaisti), tai po kurio laiko nustcbsimc - Svytuoklc ims si[buoti crdvcjc

tai priartcdama, tai ntrtoldama nuo mttst;. Kickvicn:ls ttrrinlis kompitrtcri

5i bandym:1 gal i ncsunkiai p;rkar lol i . ' l l rm tcrcik i l t r7.si<l i t i ; rk irr i r rs,

kuriq vienas stiklas maiintq vicnos akics apjvict;1, o monitrlriatts ckranc

horizonfalio.jc ticsc.ic judctq ivicstrs diskas, krrri rnatyttrmc abicm akimis.

m|"**fr*lft*Mc.d@*

' O r 0 r :

4.23 pav. Pulfricho efektas

sis etcktas ai5kinimas taip: inrornracija apic nrazesnio skaisdio stinuluslciiau pcrducrJama i regos slstemil. Dcl to aptcmdyLa viena nli is tcikia regossLslcnrai pavclintE informacijE, t. y. viena akis ,,mato" ivytuoklg anksiiau negukit:r. l ir i ir yra rnatorno cfckto priczastis (i,. 4-23 pav.). Svytuokle yudah()rizr)ntali'r liese - parodyos tik clvi jos pacletys Ir,, ir p,r laiko utomentu t,ir l, (vidr-rtinio lamsumo diskai). Prici 'cicsing akj yra paluodinta-s strklas /.I )c i inc ; rk is nr ; r lo ivyt r rok lg pavcl i r r l : r i ( , f ) c ly t l i iu . l .y . u l rnrcnl ; r is / , - , .v i r/,, - zV (ivtcscsrri . i tr icltuotit is kottt lrrris di.skai). Dcl toki() vclininro trtsrrandadi.sJr;trati. iktrnrirs ir ivytuokli .suvokiarrra lcn, kur p;rrodyti tanrs[s rj iskai.

Sis l , rg i ikas r isk i r r i rnas yr l p ; r {v i r r in t ls ckspcr imcnlr r . t ; r r : i ;ur r r t . v isk; ;lok i r r b f idr r pavyksta paai . ik in t i . I ,aryzr lz iu i . nc i r isku, kodcI suvoki i rmairy(roklt 's lrajcktori ja yra paslinkta tolyn nuo stcbctojo (l-cvick ct al,1972). I\ to, jcigrr laikytumcs velinimo hipotczcs, suvokiama svytuoklesl r ; r jcktor i i ; r turct l l br r t i c l ipsc ' , ta i iar r ckspcr imcnt i ika i i ro t ly ta. kacl j iy r : r k i t ok i ; r . . l c i . s t i k l ; r i I t l >a i t ; r r r r s i r s , a l . s i n rn t l a c l ck tq , k r r r i u<>s su l kupa r r iSk in t i v t l i n imu .

Sis cli 'ktns ncrra vicn iclon*rs rci(kinys. .ri.s rt ir i ir taikom.{r1 rciksmg.Il.cmiantis I\ lfr icho rciikiniu buvo sukurti prictaisai, naudojami astro-nomijojc ir stcrco[otogrametrijojc.

4.12. Santy'':nis ir absoliutus erdves suvokimas

Visi monokuliniai t:ampiri matuojnmi fiksaciios tir iko atZvilgitr ' Vadinirsi '

cl isparati ikumas ir paralaksai irgi nustalomi jo aLrvilgitr. t. y. Sie dydziai

yra santyk in ia i . Tadiat r is savo pat i r t ics Z inomc, kacl nestrnk ia i

nustatome objckto pacleli crdvcjc nc fiksacijos tasko ar kito objckto

atlvilgiu, bct savgs atz.vilgiu, t. y. gcbamc ivcrtinti absoliudias crdvincs

koordinates. Bitent Sios koordinatcs reikalingos Zmogui planuojant

k l rno ar gal fn iq (daZnai nct jq nematant) judcsi '

I1g4 laikq buvo manoma, kad absoliuiios erdvinis koordinates

nnstatomos keliais ctapais. 15 praclZitl nustatoma objcktq padetis fiksa-

cijos rasko atZvilgiu, t. y. santykines erdvincs koordinatcs, po to -

fiksacijos tasko paclctis stcbctojo atT"vilgirr. ' v. santykincs koordinaiiq

sistcmos padetis absoliudiojc koorclinaiit l sistcmoje. Pagaliau i i santy-

kincs koorclinadiq sistemos pereinama prie absoliudios, t. y. nustatoma

objektq padcti^s stebetojo atzvilgitt.

Zinome, kokic otrjckttl pirminiai poZymiai (santykiniai matymo

kampai) naudojami jq tarpusavio paclcdiai crdvcjc nustatyti, bct iki Siol

ncai5ku, kokie poirymiai nusako fiksaciios taSko padeti erdvcie' I3ttvo

n:rgr in i . . i r rmos kc l ios h ip() tcz i 's . l ; iks: rc i iOs o l - l . i t :k to paclc t is t laro i tak4

akiq akomodaci ja i , kur i pal i r ikr> tok i lgSi t rko krc iv t t rn4, kad v: t izdrrs

tinklaincjc bltq ryikiausias-Vrt l inasi , rar tn lcn l l . kc i i i : rnc=i r ; lg i i r rko krc iv t lm4, i tcmpimas gal i

sutcikti inlbrmaiijos apic objckto ntrottl l i . ' l irt i :rtr irkornoclaciios hipolczi

ncgnl i paai ik int i . ka ip nrrs l l l tant 0 l r jckt ( r p : t t lc ' t i cr t lvc jc pasick i ; r rn i ls

toks d idel is s is temos t iks l t rmas.

I(ita hipotczc pagrista akir; oricntacija. I; iksacijos objektas nulemia

trkirl Olicntircij iy irkiclucltrclc, t.y. ;rkys tir ip oricntttojirt l los, k;rt l I ' ikstroirrrntr

objekto atvaiz<J;r-s bfitq c:cntrinejc tin]ilaines clalyje (arba kitojc zinomoje

r ink la ines c la ly jc) . Akiq or icntac i j4 ( ta ig i i r opt ines aSics or ientac i i4)

nusako akj judinandiq raumcnq ltcmpimas. Si hipotczc br:vo tir iama

knropsdiausiai. 'lhdiau

specialiais cksperimentais iroclyta, kad yra situa-

cijq, kai Zmogtts gcba nustatyti objckto padcti savo atZvilgiu' nc-

naudodamas informacijos apic akiq oricntaci.i4'

I Vert ikalu s tli s1t aratiikutttos ir sl (rc o xn'oki t nas $Yra da r vic na hipo-

L- . . . , * - .

t.,2"-,"'fffi i6s'tizioiogini:ri mechanizmai iki Siol ncaiSk[s- Pirmiau

1 7 7

mrncjonrc. kad kai objcktai yra nctoli nuo ciklt;pincs aiics, horizontalusdisp;rr ;r t i ikumas nusakomas l ik hor izonlal iai .s matymo kampais. - la i iau

bcndnr atvcju visos objekto crdvinis koordinatis (t. y. pacictis e rdvcje* gyl is i r paralak.sai) v icnu mctu pr ik lauso r ick nuo horizontal iq, t icknuo vert ikal iq matymo kampq. I lc ro. k iekvicnas objcktas tur i ne t ikhorizontalq. bet ir vertikalq disparatiikum4. pavyzciZiui. jcigu objektasyra i deiing nuo ciklopines a.iics, lai jo atstumas iki cjesincs akie.s busmazesnrs ncgu iki kaires. Taigi vcrtikalus desines akies matymo kampasbu.s didcsnis u7 ro paties objekto matymo kaire akimi kamp4. Vadinasi,btrs ir vertikatiq kampq disparatiikumas. Kadangi akys yra pasislinliusioshorizontal ia krypt imi, tai hor izontalus disparat i jkumas bu,s didcsnisncgu vert ikalus. I lgq laik4 buvo manorna, kad gl l l io suvokimui nctur iitakos gana mazas vertikalus disparati.5kumas. Tatiau ryrimai parode ,kad ta ip ncra .

Indukcinis efektas.T'Jeigu an-ksiiarr apraSyrame ekspcrimentc (ir.a.9 poskyri). kur buvo gautas geonrctnnis eferaas, horizontarius kampusdidinant j l93i pakeistume lgsiu, kur i .s didinrq r ik verr ikal ius desinis.akics matymo kampus. o horizonlaliq nckei^stq. tai matlume ncrikit4suvokiamos crdves i(kraipymE. ISkraipymai b0lq tokie. lyg pries kairgaki yra lesis. kLrr is didina horizontal ius ma-gmo kgmpus. st ct" t t : li r rraclo K. oglc (ogle. 1950; 1962). . l is uuuo pauadinras i t tdukciniurfektu.. lc igu pr ic i dci ing akj bus 19.( i .s, didinant i .s vcrr ikal ius marymokarnprr.s. o prieS kairc aki - horizontali 's matymo kamprr.s, lai crclvcsi i k r ; r i | v l r r t l t t c l r t l s . Vrd i ru r .s i . vc r t i k i r l r rs d isp i r l i r t i i k r rn r ; rs . ; r l s i r . i rn t l ln t i sdc.l dciincs akies matymo kampq padidinimo, kompcnsu's h'rizontalqdisparat i5kr"rmq. atsirandant j dcl kaircs akies horizontal iq marymokampq pad id in imo. Ta ig i gy l io suvok im4 suke l ia in tegra l iusclispara{iiku mas. kuris yra horizontalaus ir vcrt ikaratrs cl ispara tLikumqsk ir I u rn;rs:

t \ = 4,, - c z\, ; ( . 1 3 )

6;r A,, - hor izontalus, 21, - vcrt ikalus cl isparat i5kumas, c _ kon.stanta.Kaip zmogaus rcgos sistcma atricka tokius skaidiavimus, kol ka.s

ncaiiku. tadiau mineti faktai liuclija. kad vertikalus disparaliskumas yrir' ic..s ii 1'rirnrirrirr crrlvi's srrv.kinr. p.lylrrirt. T,rnrrgrrs yril g^na .jarrtnrs

f r ( ) n ta l .p l oki t t rnt a

st tvok iarr t ap l ok i t r r r r t a

ho r i zon t a l i uska r r r pus d i d i r r a r t t i sl95is

(o) (h)

4.24 pav. Regimqiq kampq iikraipymas ir frontalbs plokitumos suvokimas

( a ) - h o r i z o n t a I i q m a t y m o k a m p q p a d i d i n i m a s , s u k e I i a n t i s g e o m e t r i n j e f e k t q .Lq i i s , d i d i nan t i s ho r i zon ta l i us ma tymo kamp t r s , y ra p r i e5 de i i nq ak i '

( b ) - g e o m e t r i n i s ( ( 2 ) a r b a _ ^ _ ) i r i n d u k c i n i s ( ( l ) - r - ) e f e k t a s : x a 5 y j ea t i dd tas ma tymo xampq pad id i n imas p rocen ta i s , o y a3y je - f r on ta l i os p l ok i t umos

s u v o k i a m o p o s u k i o a p i e v e r t i k a I i q a i j d y d i s I a i p s n i a i s ; m i n U s U p a 2 y m e t a s p o s I k i spaga l l a i k rod i i o r odYk lg

slcnlistis yra apie 8 matymo kampo sckundcs (Ii. i tter, 1977; Bishop.

1e89) .Vcr t ika laus d isparat iSkt rmo i taka gy l io suvokimtr i pas iZymi

spccifiniais bnrolai.s. Vertikalaus disparat'iikumo itaka ttro didesnc'

kuo diclesnis objektrl skaidius ttrri 5i clisparatiskumE. Gcriausia, kai 5ie

dbjckl l l i yur i i rnctyl i po vis i l rcgos lat tkr l . () t r icktni ncttrr i l ) rr t i nci

horizontaliojc, nci mcdialio.ic plok5ttrmosc (olrjcktai, csantys siclsc

plokstumose, netrtri ve rtikalarr's clisparatiskumo) (Ogle, l9-50; 1962)'

Thigi vertikalaus disparatiiktrmo itaka yra inlcgrali. .Ti priklauso nuo

daugelio objektq <JisparatiSkurno. vertikalaus ir horizontalaus clispara-

ti-ikumo itaka nusako, kick lgiiai, didinantys vcrtikalirrs arba horizon-

talius kampus, nulemia fiontalios plokStumos subjektyvq pasukimil'

Eksperimcnto, skirto vicnam ii nurodyttl efektrl matuoti' schcma

parodyta 4.24pav., a. Viena ste$tojo akis mato lrontali4 plok5tum4

per didinanti matymo kampus lq5i. Dcl to objektyvi frontali plokstttma

subjektyviai pasisuka. Paveikslc parodylas atvejis, kai clidinami dcsincs

akics htrrizontahis rnatymo kampai. Iirontali plokittrma suvokiama kaip

paslsuktrsi pr ics laikrodzir l rOdyk19. I tosttk icr kanlpl ts matrt<r jamas l i r ip.

t q c $ + e ; ' . . . r . r ' . - i

:,:,1 *H:_:5ll_::::sktrmrr i - vc r r ikalatrs d is p a ra r irktr mo pojfi iio

l , r . r , r \ , r r v ^ l r . r . ) ( r A ( r r r t . r r v r r t { l / t \ r ^ s r t r , - i l r f , K . t U J l . , ; i l l t i l u ( ) U y t t l

kaip lrontali plok5trrma. I'askui i5matuo.iam. rbjcktyvio.s plokitumosp;rsukimo kampas. Sis Aydis i r at idcclamas abscisir ; aiy jc. Jcigustcbcl ' j : rs suka plokl tumE pag;r l la ikrodZio rodyklc, vadinasi. srrvoktaplokStuma pasukta pricS laikrodZio rodyklg, o kampas yra neigiamas.C-iaula priklausomybc parodyta 4.24 pav. Kaip matome, horizonlaliq irvcrtikaliq kampq didinimas sukclia priciing;1 cfckt4. Thdiau vertikalitlkampq clidinimas kcidia plokitumos poslki siaurcsniu diapazonu ncguhorizon(al iq. Kai vcrt ikal iq kampt; didinimas tampa didesnis negu2proc., vcrtikalaus disparatiikumo itaka vis maZcja ir, csant &l0proc.padidinimui. ivyksta diplopi ja. Kartu pabrcZt ina. kad cl iapazonc ik i2 proc. (kai abi charaktcristikos tiesincs) vertikalus disparatiskumasyra i ick t ick vsiksmingcsnis ncgu horizontalus, t .y.( l ) charaktcr ist ikayra statcsnc ncgu (2). 'lb ir buvo galima tikctis. Dcl mtlstl akirl padctieshorizontalus dlsparati5kumas paprastai yra didesnis negu vertikalu.s..lcigu vcrlikalus disparatiikuma.s svarbus nuololiams nustatyti, tai rcgossistcma i iam <l isparal iSkrrmui tur i t t ; bht i jautrcsnc.

I i ; r i rbjckt i rs nuo mcditr l incs pktk. i lum().s yra ncclarrg nulolgs,. iohr r r i zon l : r l r l i r vc r t i k ; r l r l r l i . sp l r ; r l i i k r rn r4 g : r l in ra apskr r id iuo l i i i tok i ryii rir iS ku:

An = 2a tlll)2 ir A" = Irp QlD; (4 .4 )

i ia 2a - ats tunras larp ak iq (paprasta i j is lvgus 6.5cm), d - gy l is(atstumas ciklopincjc a5yje rarp ohjckto ir f iksaciios ralko), D _ gylisttuo stclrctojo iki objckto, rp - horiz.ontalus paralak.sas radianais ir d-vcr l ika l r r .s para laksas radianais.

L't 'rt ikulorts disltorati i lcutrto reikitrtc,rsratunt objekt4 pudetiult.utlirt(irtje koonlinaifu sisternoje.

'laigi vcrtikalus disparalijkumas

gcrok. i 'c ik i l r crc lves srrvokim4, o regos s is tcma yra gana jautr ivcr{ ika l i ; r rn t l ispar i r t iSkrrmtr i . Z inoma. kad l i r togramctr i io jc : naut lo jamigana likshls mctodai lcmis p;rviri iui rckonslnroti pagal dvi to paticsp:rviriiaus lbtografii:us, padarytas is skirtingr; crclvcs victt;. Norint atlilititoki4 rckonstmkcijq, reikia Zinori bent 5-8 tq paciq obfcktq padctii i .sc l irtograli josc (taikrp. is krrriq brrvo darytos fotografi jos. padcticscrr lvc ' ic 2 inot i ncbrr t ina * svarbu z inot i t ik taskr t . i I kr r r iu buvo

l , \ ( )

41.25 pav. Plokitumos rekonstrukcija i5 dvieiq jos atvaizdq akitl (o., ir or)

l ink la in ise. [ , lok l tuna yra egoct- : t t t r i t t ( : j t , (X, \ ' , Z) koorr l i r t . tCi( / s i r lc / r ]o/ i ' . y

aJis s la l r t tcr la l ror i tor t ta l ia i l t lok i t t r r t r ' r i

fotoglalirojama, latpusavio padcti) (l I. C. Longuct-l Iiggins, l9tl(r)- IlLrvcr

mcginta pr i ta ikyt i S iuos mctodus sprct tdTiant crdvcs sLtvokimtr

prohlcmas. Siuo alvcju akys yra clu [i l toaplrratai, kttric ,, lotograltroja"

tuos patius olrjc,ktus i.\ skirt ingr; crdvcs victri. Akir; 1;rrpttsltvio padi't is

yra l inom;r. I i lokirp ntt<ltrattkt; lt l tt lgrltmctristams pavyksla rckonstnl()t i

crclvg, ncs csa mos nuol ratlkosc i nlirrmacijos paka nka rckon.st rtt kcijos

uT.daviniui i5sprqsti, o kodcl to ncgalcttl padaryti rcgos sistcma'/

Rcmiantis tokiais samprotavimais buvo sulbrmuluota hipolczc, kacl

vcr t ika lus c l isparat i ikumas yra svarbus objektq padct ics erdv i jc nt r -

statymo parametra.s, - jis padccla nustatyti nuotolius iki objcktq stclxtojo

atzv i lg iu. Vadinasi , 5 is paramctras yra ta ip p; t t svarbt ls konslan( in i : rm

gylio suvokimui. ' l i t lstant objektams ntto stctrct<-l io, maZcja jt l matymo

kampai ir projckcijr l t inklaincie clydliai. Vadinasi, cl i i l_"j i q! nuotoliui

ikiobjckrq, maToja santykini.s dLsparati. iktrmas (Zr. A,,= 2u dlD)' Jcign

Zmogus negal i tq iver t in t i nuoto l io D i r apic a ls t t tm4 tarp objekt t l

sprgstrl t ik i i sanlykinio horizontalaus clisparati. ikumo, tai tolstant ob-

jcktams nuo s l .cbcto jo suvukiamas gyl is t t t rc t t l maZct i . l -a imei , mcs

gcbamc suvokti atstumus ncpriklausomai nuo nuotofio iki objektq. Sis

rciSkinys vactinamasr.kon.stantiniu g,l io ;;utokirnrr (vcliatr apic j i kal-

besime smu lkiau ). Kad angi vC'rt ikaltrs d ispara t iskumas paclcda ivc rt int i

nuotol[ iki objckto, tai kartu j i.s paclcda uTtikrinti konstantini ntrotolit l

suvokima.

Z=pXr Q\ ' +R

l ' \ t

' larkrnrc, tur inrc p lok i tumq, kur ios sanki r ta su f r<tnta l ia p lok i turna

parcrdyla 4.2-5 pav. l) lokitunta l lt;rtonla i i dviclq erdvcs victq, pazyrnitq O,i r O, ta5kais. Pat i p lok i tunra apraSon' ta Z=PX+QY +11 lygt imi . Je iguplt;k(1umos taikq prcrjckcilq k;rircs akies tinklainijc koordin;rtcs pair:rcsime(r'. .r '), o dciines akics tinklairrclc - (rl -v'), tai horizontalq II(x, : ') irvcrtrl<alq Z(r, -r,) disparati ikunr4 (pade iig tinklainise skirtunr4) bltrl galima;rpsk;r i i iuot i i i tok i r l i i r ; r iSkq ( .1. l i . W Mayhcw, I I . O. I -onguct- l l igg ins, l9 t i2) :

Kaip ntatdnrc, nu<ir r l iu i nust ; r ty t i lcnr i i t r t t l l rc ik inrg tur i vcr t ik i r l t ts dtspa-

rat iSkumas-

Bcndru atvc ju, ka i ncZinonr i patys objekt l i , jq paddt l gal inra nust i r ty t l

i i aStuoniq raikq (.1. I i. w. Mayhcrv, II. (1. I-onguct-l{iggins, 1982). vadinasi,

ncatr.r.rctus infornracijos apic rnatonrrl ohjcktq vertikalq clisparali ikum4,

galima nustatyti ne tik . iq tarpusavio paditf, bct ir jq paditi stebctolo

atzvilgiu. I{cikctrl p:urymcti, kad objckttl, csirlt i i t l nctoli ciklopints aiics,

vcr t ika lus d isparat iskumas yra ntazas i t rba nct lySt ts nul iu i . ' l i r ig i kad

nustatyrume objcktq paclit i absoliutio;e koordinadiq sistcnroje, objektai

turi buti ne horizontalioje plokSturnoje ir toliau ntro medialios plokstunros'

4.1 3. Fiziologiniai erdviniq parametrqkodavimo mechanizmai

Zinoni fziologiniai tnechaniz,tui. Kaip jau nurodimc, vertikalus ir

horizontalus paralaksai. vertikalu,s ir horizontalrr 's disparati5ktrmas

nusako objcktq patleti erclvcje. Sakykimc. 5ic poZymiiri t icsiogiai

naucl<rjami crdvci suvokti. Kas ttro klausimu 7'inoma'? Jau irodyta' klrcl

gyv i inr l rc :gos s is lcmr l . ic yra vat l i rurnr ic i i pat lc l ics t lc tc :k lor ia i ' l ' y '

ncuronai, kuric rcaguoja tik tuomct, kai otrjcktrriyrl 1r1m li\rojc crclvcs

victdji lPa.slinlius objcktq i kl iq paditi l prici tai strZadinto neurono -

ui"n,-r iS p;rrl i .t ics clctcktoriq lttsitkas m:rztia, ir Tarlinamas kil irs ncttronas'

kuri.s j l ttrtrrrs kit ir i olrjckto pirdc'Ciiri ( l] lrr low c:t i l1., l9(r7; . loshttir, l-] ishttp.

1970; Bishop, 1973; Poggio, 198'1, l99t ; l l ishop, Pet t igrew' 1986) '

Rcmiantis Siais cluomcnimis buvo suformuluota hipotezc, kad regos

sistcmojc suclar<tm;r.s ncur()ntl - padttics dctcklorir; r inkinys. I(ickvicnas

rinkinio neuronas suzaclinamas tik tuomct, kai objcktas yra l iksuotojc

rogimos crdvcs victoje. Vadinasi, rcgos sistcmojc strdaromas trimatis

Tcmclapis, krrrit l kiekvicn4 task11 atit inka nctlronas - tanl t ikro crclvcs

taiko dctckttlr ius (Bishop, 1973)- ' lbkio modclio schcma parodyta

4.26pav. Ncuronai-dctcktor ia i pavaizduot i maZais p i lkos spalvos

skr i tu l ia is , kur ic sudaro t r imat i zcm<; lapi . K ickv icnas 5 io zcmcl ; rp i r r

ncuronas gauna povciki i i savo rcccpcinio latrko (lLt-) rcccptoriq

Kickv ienas ncuronas tur i c l r r rcccpcin ius la t rk t rs - ka i rcs i r c lcs ints

II(x :') - (x' - x) = 2a [(P cosq + sintp)x +

+ Q y cos(p + (cosrp - P sinrp) x2 - Q 4, sinrp llR

v(x':') = ()" * )') = 2a [y sinrp *(cosrp -P sintp) 4' -- e l'2 sinrpJl R,

(4.s)

(4 6)

i ia 2a - atstumas larp akiq, 9 - horizonlalus kampas tarp ciklopinis aiicsi r s ta ln:ens, nul iesto i i c ik lopines a i ies jnurodyt4 p lok i tunr4. Je igu kampasg vra ma7rs. t . v . anal izuoiama plok i tuma ncdaug pasukta f ronta l ios p lok i -tunros atZvi lg iu, ta i S ias i i ra i3kas gal ima supra.st in{ i :

II(x- 1') = 2o [(P + P) x + Q :' + ! ]lRV(x' :') = 2a [q v + x v]l I?

I ) ; r l ' r : r r . i ; r r r g ; r l inr ; r ncsrrnk i l i aPskai i iuo l i r rcZinontus p l l r f t i111n11rs kocf i -' crcnlus /l Q ir It. I)asircuklmc du plokSlumos taikus, kurirl y +0 ir x, * x,

d isparat i ikunras, t ick hor izonta lus, t ick ver l ika lus, yra l inomas. I3 antroslygtics apskaitiuokinrc nuotolj r.rr.ro kiklopo akics iki plokituntt 'rs ir k:rnrpq rp.l i ickv icr r ; r r r r t ; r ik t r i lur i rnc v ie ru1 lyg l1, t . y . g ; r l iurc r r i r i r iy l i :

V ,=2a ( rp * x , ) ) , I R k V2=2 i r ( rp+ x r ) y , I I l'arba V,(gr * xr) = Yr(rl + x,):

i i i - ia c lunan ic :Izr.r ' - 11, r, -_ lrr(<P + .t1 ) ) '

A = V t - y t i r l i = \

'Zinant dydZius rp ir R, iS pirnros lygtics nesunku apskai i iuoti ki tus du

nc/.tnontus dydZius I ' i r Q: tam pakanka raSyti dvi lygt ls, kurios nusakolrorizonlalq ir vert ikalt l dviejq plokitumos taikq disparati5kunrq.

' lhigi jcigu i5 anksto Zinomc, kad matomc plokStumq, tai jos parametrus(trr icrt taci iq ir nr.rotol i ik i slcbctqo) gal ima apskai i iuoti i5 dvicjq plok.{tunroslaikt1 proickci jq t inklaincsc horizontalaus ir ,vcrt ikalaus di-sparatiSkumo.

ffi*"***m*'".- ""ffi

,. - " ffi ."- -.ffi ,".- .$m,,. .. .;$t*i*dfti .-. *.,".iw, rr*

r )er l ro l i l l pa( l i t ies( l c t ek l o r i r lr i r r k i r r y s -

l r i rnal is crr lv isTenr d lapis

4.2(> pa+,. Erdvi,s neuntnq-dettktoriu xtd.trl,nto schenta

; rk ics t ink la inc jc i r j is suzadin imas t ik tuornet , ka i ob. jckto v l izdasvicnu nrctr yra abicjuosc ncrrrono rcccpcinirosc rauku.sc (lt\ ir Rl,,).l 'avc iks lc p. rodyta s i r r rac i j l r . ka i rcgos laukc yra du sk i r r ing i objckta i- [ irrnsus .skritulys (o]) k kvarlratas (or). Suzadinami tik t ic ncuronai.krrrirr I{ l- vra t. parics ob.ickt, vaizcia.s. r. y. srrZaciinami tik clu ncrrronai' -ncur( )n i r .s . k l l r i ( ) rc)cc l lc in i r ro. rc lar rk t r r rsc l i l * , i r I i l . , , , yr l skr i t r r l io;rtvaizclas, ir ncur<tnas, krrri. rcccpcinitr<tsc laukuosc IlL*, ir I{ l_,,, yrastaiiakampio atvaizdas.

Iirrimc pana.iiq situacii4, apic kuriE iau kalbcjomc nagrincclamivicnos :rkics clarb;1. Tiromct lrrrv. pacraryta i ivacla. kaci t inklaincjc csnntisvrr izr f as vcr t i : rm.s i task in i m.zaik in j v . izc l i l (zr . 3 .23 poskyr i ) . I )ahar

t , \4

gal ime saky kad i5 dv ic . l t l p lok ic iq l ink la incs vaiz t l t l s t rc l ; t t ' t t ln i ts nc

piok id ias. bct crc lv in is mozaik in is v i t izdas.

Si paprasta schcmir t t r r i ln tk t tnt t l . V isrr p i rnr i t tok i l r schcm:t ncg:r l i

paai ik in t i rcgr ls .s is tcmos hrpcr jautr t tmo s l rvybi t l . S is tcrnos i i t t r tn tmr lapib i id ina pacl i t ics c lc tck lor i t l < l iskrctumas, l iks l i ; r t r , rcccpcin i t ; Ia t rkr , t

diskrclumas. Kad paiustumc, iog olrjcktas pasislinko i kit i l cldvcs vicli l ,

jo atvaizclas turi pcrcil i i i vicno neurono rcccpcinio larrko i kittr.s. Siutr

atvcju postltmis ncgalctt; btlt i maZcsnis kaip rcccptoriau.s clyclis.

Ai ik inant h ipcra i t rumo rc i5k in i , a ts isakoma lokalat rs Zcnklcr

sampratos. Banclyta pr i ta ikyt i labai iva i r i r rs modcl ius. I )c la l iausia i

i5nagr inctas modcl is , kur is at l icka lokal i r l Ft r r jc anal izg - skaic iuoja

F'ur jd kocf ic icntus (Wi lson, Bcrgcr , 1979; Wi lson, 1986, l99 l ) . S ic

kocf ic icnta i k inta to lyg ia i nct i r t t tomct , ka i reccptor i r l i ls idcstymas

t ink la inc je yra d iskrctus, N{aZas post t lmis nt t lcms to lygq Fur jc

koeficicntq pokyti. Dcl to galima ivcrtinti prakti5kai tolygius vaiz.cltr

postflmius. Lnkalaus Zcnklo atveju tolygus vaizdo poslinkis sttkcls

d iskrct r l lokalaus Zcnklo pokyt i .

. Iliperuitrumq aiil<inantl's ntoddiai.'lhrmpai susipaTinkinte su nttxlcliu, P:r-grjsiu Furle analizc. Manoma, knd rcgt'rs sislcmrl.ic yr;l nctlronU rinkinys,

krrris i i csnrcs :rt l ick:r/l" it i t ttnt,l izg' '5 skli i i troirr I;rrrit krt[ icicnttrs, t. y l lrr-

s[rto cnjviniq h;rrnronikq,"kurias sunturrjant grl inrir gituli cvrntj irnt t i l lkl:r irrcs

vaizd4l.i amplitu<1g. Manoma, kad yra kcli ncurontl clctckti lr iq rinkini;ri ir

kickvicn;rs atl icka tarn tikro l:trrjc kmlicicnto sk;ri i iavirnq. ' lhdiatr i ic trctrr()t l ir l

. j l r r lnrs r rc t ik I i r r lc i ' i ; r i , l^ - l i r or icr r l i rc i . j ; r i . l ! ickv icr r ; rs l lc t l r ( ) r l ; rs t t t ts l ; t lo ; t lsk l r i l

I;urjc crlutcs kocficicntq. Objckto padcti"s nustatonta Pagal i iq ncur()l lt l ;t lvtktts.

Kaip tai daroma, schcmiikai parcxlyta 4.27 pl..

I ( ickv icnojc t ink la i l rcs v ic to jc yr ; r kc l i rcccpci t t i i r i l : tuk i t i , k i r r i r l t lv t i is i r

or icntac i ja sk i r i ; rs i . Ncr t r t rno rccc l ' rc i t t io l ; r t tko cct l t r i r r i t l ; r l is , P i r in lc t ; r

, ,+" , yra d i rg i r tant i , t . y . v ; r izdr ts , cs: t t r t is i io jc t ink l i r incs c la ly . jc , r " l i t l in ; r

ncurono atsak4. Painrdtn ,,-" tanrscsni rcccpcinio lauko dalis, kuri supa

t l i rg , inani i ;1 t i : t l j , skrp i r ra l tc t t r ( ) l t ( ) t le lckt<rr i ; r t ts ; r ls ; rk :1 ' t . y- v ; r iz t l ; rs i i t ' r . ic

l inkl;rincs d;rly.jc nraTina Irctlron() irtsakil.

Ncurcrno : r tsak4 g,a l inra apskai t i t ro t i tn ip:

l l , ( .r , .v ) = [ [ tU;,1.r - . \ ' , , t , - , t" ) I1 t ' , .r" ) t l .r 'd.v".s

i i r r / ( / ' ,1 r - r i : ' - : ' ) - rcccpc i l t io l ; t t rk t r

rcccpc in io lauko (x l . r ' ) ta ike , k t t r i s

a.r,

Gt

(rt'3r

*rlu ' l" lfe\ I

:,1

svor i t r l i t t t kc i . j l t , o / ( r i .1 'J - ; rP iv ic l l

nusakonras rcccpc in io la t rko cc t t t ro

i,S 5

I I ' r 'aR = l>f loo, ' ; " ' - (1.7)

l 7 ; T )i i ; r . : l /1, = l l ,(x,. l ,) - l l , {xu -r,*), t . y. sunti l t is visq r irrkinir l l lctrr()t) t l , gl t t l l ; r t tdiq

rnlbrnr:rci jq i . i skirt ingq t inklaincs vietq, atsakq skirturnas, i - r inkinio,

kurianr priklaus<; neuronas, numeris; p nusako rccepcinio lauko oricnlaci j i l

(7r. 4.27 pav., D); S - t inklaind:s dal is, kurioje at l iekami Sie skai i iavintai-

; r t : rv i )g i r r . Koord in i r tcs (J , J ' ) nu : i l ; l to rccc l ' rc i r r io l z tu l io ce t t l ro p l rde t l t i r rk l : r i -

nc '1c . Sr r t rb t r l i s i rodo l t curo t l ( ) nunrc r i . I {ecepc in i r l lauko svc l r io l t rnkc t l t l s

yra tokios, karJ reccptoriaus ats:rk:ts yr l proporcingas tanl t ikranr Ftrr i i

koe l i c ten t i r i . I t cccpc in io l ; ruko svor io lunkc i ja re ; r l i ; . .uo j l c rdv ing f i l t rac i jq .' l i r ig i

sk i r t ing i ncuronq r ink in ia i , ,mato" nu f i l t ruoUl va izd4 an t t ink la in is .

Jcigu ncuronai turi didcsnius rcccpcinius laukus, tai 1q r inkinys i^iskir ia

Tcnrcsnirrs crdvinius daZnius negu netlronai, trrr intys nt l tZcsnitts rcccpcinius

l r r r rk r r .s . I {ccc l l c i r r ig l : r r rk r l k r rn l igur lc i . ja P : t ro t l y t i t .1 .27 P; rv . Ap ic v l i zc l t l ,

cs ln i i r l rcccpc in iuosc l i tuk t tosc , sk i r tunu l sprcndT ia tn : r i5 v isq ncr l ronq

rirrkint l atsakq skirtumo (z1R):

l ikspcrirncnlu buvo p;rrrrdyta, kad i iuo atvc. irr pakanka ivcrl int i 4-5

l j r r r j r ' c i l t r l cs koc l i c ic r t tus (4 -5 c r t l v i r r i t rs t l l 2 r t i r t s ) (Wi ls t r r l , l l c rgcr , l ( )7 ( ) ;

Wilson, l9lJ6, l99l). ' l i r i iau

rcikal ingq nctrronq skaidius yra didcsnis, ka-

r l i rngi tokic skai i iavinrai at l ick;rmi atskirai kiekvienai rcccpcit t io lauko orien-

t ; rc i . j r i <p .

I);rvcikslc patcikt i t supitprasl int i t schcnl i l , v;r izdttoianl i , kaip toks lnodcl is

;r i ikrna Ir ipcraitnrmo rei ikini. Parodyti ivair iq ncuronq recepciniai laukai.

Ncuronr;-clctcktorir . l reccl 'rciniai laukai gal i buti tojc pai iojc t inklaints vietojc

ir pcr.sidcngti . Ncr.rronai skir iasi rccepciniq laukq orientaci ja ir dydZitt -

y r i r 4 -5 sk i r t ingo dyd l io rcccpc in ia i lauka i . I l c to , ncuront l rcccpc in ia i

l ; r r rk ; r i g r r l i bu t i sk i r t ingosc t ink l : r in is v ic tosc . ' l i rd : r j i e pas l ink t i v ienas k i to

at;rvi lgiu ( ir . 4.27 pav., n). Centre parodyta situaci ja, kai dirginandio recep-

cinio lauko dalyje yra du strype l iai . Strypel iai yra arba ant vert ikal is, arba

apatini.s strypel is pasisl inkgs vir5utinio atzl i lgiu i dei ing. Neuronai, kurir l

rcccpc in is l ; rukas parody tas ccn t rc , nepa jus tok io pos l ink io . Bc t neuronas ,

k t r r i r r rcccpc in is laukas y ra parody tas dc5 inc jc (4 .27 p i l . , a ) tok I l los l ink ip r ry r rs , k r r t l ; rng i i tp ; r t in is s l rypc l i s Jur p< ls l ink io vc iks s l t4 l in i rn t i ;1 rcccpc t t r t r r

l luko d i r l i , t . y . ncurono a tsakas pc- r pos l ink io sumaZcs. Neurona i su k i tos

r r r i cn t r rc i jos rccepc in ia is l ; ruk l r i s ( i , r . 4 .27 pav . , b ) ta ip pa t bus jau t r [s

r lrrrrr lyt icrns posl irrki :rnrs. lai iatr j r1 bcndras atsako dycl is gal i bnti nr;t icstt is,

i $2p , s l r ypc l i i r i v ck i l s l t r p i n ; r r r f i : 1 r ccc l t c i r r i o l l t r ko t l i r l l

ffi'"..ffi #S* ## "wr rq!*{?d..

q%( h)

4'27 pav' Hiperaitrunto aiikinirtras

l ; . s l r r r l k i t , r r r r s s t r y P c l i r l o r i c r r l ; r e i . ; o n t s , . l t t t t l l c s r l t P o s l i t l k i ; r t r l s l r t r s ( r c

n"'. 'roi,ni, kuriq rcccpcinig laukq oricntaci.i l t stltanlpa su strypcliq ortcn-

tac i ja .

l jur jc anal izc pagr is tas modcl is yra gana st rdct ingas - jam rc ik ia

didclio nctlronq skaidiatrs. Llc to, ckspcrimcntas parodc' kad rcmiantis

S i t r omoc l c l i t t s t t nk t t paa i i k i n t i ka i k t r r i r r< l sckspc r imcn t t t nus ta t y l t t sfaktus. PavyzclZiui. Irtrrjc koe I ' icicnttl dycli galirn;r kcisti patciktrs rcSos

laukc papi lc lomt ls s t imt l lus, k t t r ie parot ly t i 4 '2 t i p i tv '

Stebx;tojas ltrri ntrstatyti A ir R slimtrltrs (maZtrs kvaclrattrs) taip' kad

jie butq suvokiami ant vicnos vcrtikalcs' I"kspcrimcntc httvcr mattrojama

pnklaki^ ,1, kick apatinis kvaclralas ntrkrypsta ntro vcrtikalcs (Morgan

"t ot , t l lO; . Pasi roc lo ' 5 i pakla ic la prakt iSkai ncpr ik lauso nuo to ' ar

tnrp A i r R st imtrh l yra papi ldomi / 's l imtr la i ' k t r r i r l padct is vcr t ika l is

atlvi lgiu po kickvicnt) ntlstatynn) bttvo parcnkama atsit iktinai' t ' y' //t

dydis buvo parcnkamas zrtsit iktinai' ' lcigrt rcmttrmis pirmiatr patciktu

mocJclitr, nustatymo paklaida turctq priklatlsyii nuo P stimulo padeties

(5 ic s t imula i ic id ia t ick I ;ur jc kocf ic icntq rc ik img' t ick i5sk i r t t l

harnr,tniktl l 'rrzc). Kiti ckspcrirncntit i, ktrrit losc bttvo trattdo.iama vaiztlo

, l

r r l ( :0lc lrr-----r------{ t.*

' I

r l l na t l r i r

/ l i nk la i i lasI r l a l i s

r l it - - -1 i -

I I I(h)

I

P I

Ah

ryI( r )

Ah

I(d)

J.28 puv. Ilipcruitrumo maluvinta's

mocluli irci ja :rtsit iktiniu claTnitt (FIcclcy, l9tt7), taip pat patvirt ino ntro-

nronc. kad l \ r r j i modcl is ncgal i paai5k int i ja t r t r io .

l lc I rur jc moclc l io . yra i r k i t r l n-xrdc l i t l . k t r r ic rcnr i i rs i ccntro idt ;

sk; r i i iav inra is : r lanolna. kar l r t :gos s is tcma nust i t to rcccpcin io la t rko

apiv ic tos ccntrc id i l , t .y . jo svor io cenl r4 (Westhci rncr . McKcc, 1977;

Wrt1. Morg!! l?.t. 1981, lgfl-5; C--oxtuton, Raiimxnrlrrtrc, lgli i)).

\Cf,ltfqi4y ryod{t\ Motlc,l i sutl;tro rlatrgybc lygiagrcdiai {irnk-

c ionuojani iq kanal tp. I ( ickv icn;rs kanalas Sauna in l i r r rnaci iq i5 dv ic j t l

rcccpcin i r ; l l t rkr t . k t r r i t t v icn ls Yr l k : r i t ' i ' s lk ics l ink l i r i l l i ' ic , t l i tn{ r ; ts -

dcSincs. Moclclis yra dvicjq pakopq. Ii pradZiq ntrstatoma monokulinc

ccnlroickr paclctis, o paskui, sudarir-rs binokrrl ine.s pttrirs. skail iuojamajo p;rrlcl i.s trinurlc' jc: cnlvi ' jc.

' lrt igi rnrxlclio i icj inrc ytir tr. ir l-uttis 7.chrc'lapis.

srtdarylirs i i l tskin; diskrcCiq ncttrontl - patltt ics clctcktorirl. \:I lgl-.tparlctis nurodo jj vcikiandio."qbjeklg padcti e rdvcjc, o iscjimo signalo

<Jycl is - jo va izc lo rcccpcin iamc laukc v idul in I skais t i arba kontrast4.

Monokulinis padeties nrtstot\ 'nns. thigi pirma susipaZinkimc, kaip

p:rgal i i rnoclc l i ga l ima nust i t l .y t i monokul ing vzr 'ud<t padct i . Modcl is

turi claugybg lygiagrediai f irnkcionuojaniiq kanalq ir kickvienas gauna

in[ormirc i i i l iS maZos t ink la ints dal ics. vadinamos kanr t lo rcccpcin i t r

lauku ( l {1. ) . Monokrr l in is kanalas nust i t to apiv ic t imo I l . l , svor io ccntro

(ccntro i r lo) par lc t i , t . y . jo k<;orc l inatcs l t l , arba jo padct j RL ccntr i r

at/ri lgiu. Manoma, kad tam naudojami jau Zinomi konccntriniai RL.' lbkio

RI. stnrktr-rra pateikta 4.29 pav. Pavcikslo kairejc parodyta, kaip

ckspcr imcntu nuslatoma l lL s tnrkt i r r : r . Spccia l iu e le k t rodu regis lnto-

jame gangl ines lqs lc lds atsakus, arba jos aktyvum4. I5 pradZiq mala

TIIP

I T! p

t1h

(41

ga ngl i r r ilas l c l6

mikroclckl rorlas

g a l i r t t rt l cn r c l cs

v i c l a

-L - - -_

I C )

4.29 Neuronai, turintys ktncentr inius RL

(a) Eksper imento , kur io metu nus ta toma recepc in io lauko s t ruk t0 r . r , schema; (b )

koncent r in io recepc in io lauko v ienodo a tsako l in i . ios ; (c ) dv ie jq neuronq 5 t i

sk i r t inga is koncent r in ia is RL; (d ) neurono a tsako pr ik lausornybe nuo d ime les

p a d e t i e s R L . 5 k a i i i a i h o r i z o n t a l i o j e p l o k i t u m o j e y r a d d m e l i s s a n t y k i n € s

koordi natds

(h)( a )

1

L

i

I\

( t )

/,19

Jr;rsl()viurs skuisiit l t lcntclc nllslalou']; l t inklaincs l;ri l is, krrriojc i i dcrnelc

srrkcli ir l tcrlrono rcakci.i i l . Si srit is yra ncrlr()no reccpcinls laukas. ' lacla

srr r ; rnt l l rmt ls t t lk i t ls Sios d i r t rc l is l la t lc tys. kr r r ic lsc ncurono rcakci jos

tlyrl is ncsikcCia. Visu ma-| f-. t,,1Sf'r1..Sriuosc ncu rorlo atsakas-licka

p:rsto\.us, vadinamC.lias_t-ovarii ltsnko l-in-ift^ Nctrronq su koncentriniais

i{l . l .r lslovirus alsakrt l ini ios yra ovalrti, artimi apskrit imarns. 'I irkio RL

vie notkr at.sako linijos parodyttls 'l-29 pav., a - j"ig' demclg stumdysimc

ii i lgai vicno apskrit imo, ncurono atsakas nesikeis. Thiiau jeigu demelg

l r r rs t r rnrs inrc nuo v ie no apskr i t imt t ant k i t t l , net t rono rcakci ja kc is is-

l ' t r1 t r ; ts t ; r i s t t rnt iant t lcnrc lc i I {1 , ccnl r4 nct l r ( )no ats i tk l ts d i< lc ja ' ' lc ig t t

i! grlt iki l papilclysime taip, kad statmenos Ii.L plokstumai ticsds i lgis

rrpiirtrclirrs ncurono atsako dydi. tai tr.rr0sime gralik4, parodytq 4.29pav., d

- 5ii lrnc gr;rf ikc aiikiai matotncr, kacl ncttrontl atsako priklausomylrc

rruo t l i 'mcl is p i r t l t t ics l { i . yr ' : r t r in t i r t i l i lnkc i ia . kr r r i i l t l , ccntr4 t l idc ' j i t

Apic ki1 gi galima sprcsti i5 tokio ncurono atsako'J Aliku, atsakas

Ir r r i in l i r rmi lc i j4 apic t lcmclcs skaist i , bct kar t t r j is rodo, ka ip to l i yr i t

r lc ' r r r t ' l i nr ro I { l . ccnl rc l . . lc igrr d imclcs sk l is l is bt rs past i lwrs. t i t i i i

l rcru() l l ( ) i r ts i rko gal inr : r t rust t r ty l i jos nrroto l i ik i ccrr t ro. . lc igr t k i tas

ncrrronas turcs l l l . tojc padiojc tinklaincs vietoje, kaip ir pirmas, trct

io s tnrkt r r ra t rus k i tok ia, ta i mcs galcs imc t iks l iau nt tsakyt i d inre les

pirl i ' t j l l . l ,. l)c'rr^-lc inrs tcn. kur srrsikirs clvi vicnrxlo als;rko ktltrccnlrini 's

l inijOs. -l?rigi

Siuo atvcju galimos tik dvi dcmclcs paclctys Il l . (Zr.

"1.29 pav., c) - jos pairymctos baltais skrituliukais.

.lcigtr yra rl i lr trclias ncuronas, kurio l l l ., yra toie paliojc tinli lr incs

victrric. trct skirt inga kt2nccntrinri stnrktt-trit, tai i5 tri jq tokirl ncuront;

; r ts ; rkr ; gal ima t iks l ia i 'nustatyt i c lcmcl is v ic t i l : dcmcl . b t rs tcn, k t r r

sr rs ikor ta l rys v icnodo a lsako l in i jos.

K o t t l r o I i r t i u i k l a t t s i t n u i :' l i trkirrre. t 'ru rik t ' ir 'rtrt.r n(ur()t1us, turinlis ktntcentring l l l

strttktury. Nulurernc. kutl dt\rwles ttttotoli nttt l l l- ((t lro ti l tSlt)t()ttv

ltttgul Iilt neLtrono atsakrt d1'di. /r dirnelis skaistis darys Ttakq tum'

kur lnts nusluq'te dimelis paditis?' 'l'arkinte,

Iurinrc du ar tis neuronus .ru skirtinguis konce'ntriniais

IIL (ir. 4.N 1tot,.. c). Ar dirneld.r skcisti.s rktn's itokq dinvlis poditics

thigi Li kcliq ncuronLt su konccotriniais [iL i l tsakrl gaiinta ntrst:ltylr

c lcmclcs ( ta ik in io objckto) par lc t i I {1 , . I lc t mt ts c lomini t nc ta i . l {cgos

sis tema t t t r i n t ls taty t i 5 io obiekto rcgcj imo kampq opt incs a i ics arba

f i ksac i j os t a5ko a tZv i l g i u . S i kamp i l ap ib Id ina d t t pa ra laksa i :

horizontalus ir vertikaltrs. Norint juos ntrstatyti, reikia Zinoti anksiiau

minctq ncuronrl RL paclcti t inklaincjc. RL ccntro padcti apibhdina itr

lokalus Zcnli las. Zinant RI- bkalq zcnkk1 ir objckto padcti [{1,, ncsrrnku

nustatyti objekto pa<1cti f iksacijos ta5ko atZvilgiu'

Taigi turime clvi matavimo sistcmas: vicna gnrbi - j i roclo, kuriarnc

rcccpcin i ; rmc larrkc yra Objcktas, o i tn l ra t iks l i - ro<lo ob. ickto p; r< l i t i

l f l- (palyginl<itc: t ikslir.s (angl- fnr:) ir gnrDrrs (angl' coar're) stereoltsi 's

(Cglc, 1962; I-lowarcl, Rogcrs, 199-5).

;Mttntlotl irt ir! r i l t jckttt. 'ngil i trttt l<ttnrytr1 l<rt ' lrtvin.vts l i Pr;rt lTir '; P;rturgrilt i 'kirttt '

p"1i,;". i.r,, i alvcji, kai rcg<is lrrtrkc yrrr nr;rl i ob.ickti l i (rn;rlos dctnclcs),

kuriuos galima laikyti taSkiniais. Demclcs paddtis rcgos laukc apibttdinama

jos prtrjckcijos paclit iuri t inklaincjc, arba ios koordinatcmis (a, y) gkrbalio.;c

t ink la incs k<xrr t l in ; r t i r l s is lcnro ic (7r . 4 .30 p; rv . ) . cr a i i .s yr ; r hor izonl ; r l ios

plok i tuutos, k t r r i ( ) iu yr i r opl in i i l i is ( / / ( ,1) , sLrs ik i r t i r t t t . r su t i r lk l ; r i r tc l i t r i . i : r ' t r

7 aSis -.ploksttrrnos, kurio.ie yra optini aijs ir ktrri statnena horizont^liai

plokitunrai, susikirt imo su tinklainc l ini. ia. Dinlclcs paclit is RI. nusrkonra

r lv icr ' t ly t lT i ; r is (q,4) - . l ror izorr l ; r l i ; r is i r vcr l ik ; r l i ; r is k ; r t t t1 . r ; r is . s ic t lv t l i i ; r i

4.30 pav. Lokali ir g,lobali monokulin& koordinaiiq sistema

5 t o r e s n d s f i n i j o s - g l o b a l i t i n k l a i n 0 s k o o r d i n a i i q s i s t e m a ( a ' f l o a i i s -

h o r i z o n t a I i o s p I o k i t u m o s , k u r i o j e y r a o p t i n e a S i s , s u s i k i r t i m o s u t i n k I a i n e I i n i j a .y a i i s - p l o k 5 t u m o s , r u r i o j e ' y r a o p t i n r i : a i i s i r k u r i s t a t m e n a h o r i z o n t a l i a ip l o k i t u m a i . s u s i k i r t i m o s u t i n k l a i n e l i n i j a O i r o t - g l o b a l i o s i r . l o k a l r o s

koo rc l i na i i q s i s t emos cen t ras . Lok . r l i koo rd i na i i q s i s t cma ( r1 ' 2 ' ) gau ta i i q l oba l i os '

pasukus j q ho r i zon ta l i o j e p l ok i t umo je ka rnpu 11 , o ve r t i ka l i o j e p l ok i t umo je -

, - T p r r . , F - a k i - - ^ n t i n i s / / c n l r a r ,

, ? n p t t n c a ( i s I

;)*.irJllttUUri".l z1r' rir,tne/t;.s |rrrlt;lie.s nttstoty?to Inltlas lturtuStts i slnlttl

yr; l dcrnclas pr(Ir:kci jos koordinrrtcs lokl l iol oordinai iq sistcnrojc. i{L

koordrna i i r l s is tc rna gau l i r sukan l g loba l i4 t ink la in is koorc l ina t i r l s is tcm4

vcr t i ka l iu kantpu y ' i r a ' ; i i ; r r * I IL r runre r i s ( i = i , . . . , N) . Ta ig i dcmc lds

pirdi l i rcgos lauke, Zinant t iek . ios pade t1 (q, Zr) nI-, t iek ir to I{L padeti

(d , l ) t ink la ine je , ga l ina nus ta ty t i ta ip :

d : G l * a ' i r y = f , * y ' .

Kad;rngi I{ I- padctis t inklaincje ncsikci i ia ir j i nusakorna I l l - centro

lokal iu /-cnklu, mums bcl ieka pasaklt i , kaip nustatomos dcntclds projekci jos

kt-rordinates I{ l- . I i .emdanricsi formaliu vektoriniu rnodeliu, gal ime sam-

protar.rt i taip. 1!r inre du ncpriklausomus clydZius a ir y. Jcigu jq rcik5mc

bus nusakoma vekloriaus kryptimi, tai bcndru atvcju mums reikia vieno

kcturnrai io vektoriatrs, kad i5 jo oricntaci jos vienareikinri5kai butq gal ima

nust ; r ty t i a i r y rc ik in res . S is kodav in ro b [das fo rmal ia i rc i5k ia , kad

kickvicnas plokStumos ta5kas (a, / yra atvaizduojanras j keturmatcs sl 'eros

taik;1. Pasircnkant atvaizdavimo b[d4, reikia patenkint i kel ias s4lygas:. Art irni plokStunros (a 7) taikai turi at i t ikt i art imus sferos ta5kus (.1eigu

k i r l l l rn rc t i k ap ic ta5k i l r ius s l in ru lus , ta i lu r i bu t i horncomor f inc a l i t i k t i s ) ;' l ' l r l k i l r t r t ros ( r r , 7 ) s r i t i s l r r r i l r r r l i : r l v ; r i z t l r ro l i r k ick g ; r l in r i r d i t lesnc lc

sl 'e ros lravirSiaus sri ty. lc ( j :rr-rtr io didinituo s4lyga). Manonra, kad yra

s is tc r r r ; r , k r r r i nus ta to : r tva izc luc l to t l i ko padc l j s fe ros pav i r i iu j c . Kuo

; r l s Iunr i r i laqr n tva izdut r tq t : rSk11 d idcsn i , lu r r l cngv iau nus ta ty t i , a r S i t l

ta ik r l padc t is y r ; r sk i r t inga ( j vc r t inanr i l i k a lska i tos s is tcnros t r i kdZ ia i ) .

' [ r rk in rc , dydZ iq a i r y rc ik in rcs n r rs ta to rno .s i i dv in ra i io vck lo r i r rus

I i ( t t ) r / i (1 ) o l i c :n t ; t c i . jos S i r l vck l r r l i r l kourponcr r t i ' s y r i r l l c r r ronr l ; r t s : rk : r i ,

k t r r i c y ra k rx r rd inad iq ( r * y ) lunkc i los . S ic ncurona i surnu t r j ; r su t ln r t i k rusvor iu rcccpc in io lauko rcccp lo r iq a tsakus ( l r . 4 .33 pav . ) :

x , = ' ! , . . i 1 r , ,

i , f 1 ) t (a 1 .Y j ) : ( 4 s )

i ' r r r 7 - l , . . . . r t t yn . r rccc l t tor iaus r rurr rcr is , , , , (% / , ) - to r )curr )no suktr r r r t i i r t r t tc t t t rs ( r t , l j ) svor io t r r r rkc i . jn , kr r r i r r r r ror lo . kokia 1- t r . jo rcce Plor i : r r rsstgr t i tk t t l i r l is p i t tcr tkr t j i - t r1o ncur() l r ( ) ic j i ru i l (d i r ronra pr ic l i r id l , k i rd ! iosl i r r rkc i i t rs l ics i ik ; r i ncgrr ik l ; rus. r r r 's) , / ( r r , , 4)

- l \L ; rpSvickrs l 'ur rkc i . l ; r , j i

nurodcr rcccptoriaus apSvist4. . le igu dcmclc rr)a7a, tai I(a, f) yra praktiSkaita ik in is apiv ic t imas, t . y . apiv ic tos funkci ja bus dv ic jq del la funkci . lqsandauga: I(a, /, = A 6 (a-a,) ,Xf - yr); dia A yra konstanta, nusirkantiapiv ic tos dydi . S iuo atvej r . r vckt r t r iq komponcntcs sul ; rps su nuuronr lsvorio funkcrlonris. Toliau rragrinisinre tik 5i atueji.

' l i r ig i .1c i1- . .u i r y dyr l ) : ius koduosinrc i r tsk i r i r i dv ic t t r vc,k t t ) r i i t ls , t ; r l

tr,rcsinrc E(t^, = \sin .f,(a), cos f,(a)\ ir I i( i l : \sin Ir(r), cos .[r(v)\; t i tr

f /a) ir f )(l) - lolyrlTi:ri r l iclcl i lni ios a ir y funkcijos. . lcigu abtr dydzirrs

koduoiamc vienu vektoriunli, turinre v.ictrl l kcttrrnt^tf vcklonq:

E(a, /) = {sin f,(a) sin fr(y), sin f,(a) cos fr(v)'cos f ,(a) sin [/r), cos f ,(y) crts f ,(a)I

Kar iangi p i ts i r inktas kodi lv into budas ncpr ik lat tso nt to vcktor tat ls

modulio, tai vietoje vcktoriaus Il(a, y) galintc naudoti vektorit l, ktrrio

modulis priklausyttl nuo fq / reikSmiq:

Ii(a, y) = d(i l \sin f,(a) sin J'2(r)' sin f ,(a) cts J/. i l ,

cos J,(a) sin f /y), cos f,(y) uts l '2(a)\ ' (4 10)

i ia a(p) - dcmclcs nuoto l io (p: lu , + y ' l t t " ) nr . r r> I i . i . ccntro f t rnkc i ja .

Jeigu ncbus aptarta i i anksto, laikysirtrc, kird

f/a) = Ita it J'rft) : Azl' o Ar' L': const' (4'11)

t . y . :

I i ( u' n :, ::' ;",,' : :,:, :,, r.i,,1 ^l'f ;,,"" )1",!,1' ." "' ̂ "'

ru . r t,' l i lk i()

kcxl lvir lr t prasnrt pir l)rnsl ir - clcnrclds l tro. jckci jos p;rdi ' t is tr t lsl i r-

tonra i i kct lr ir ; t lcuronrl srr skirt i trgt lnt is svorio l i rnkci jonri .s ats;rkt l ' Nctt-

rono.; i tsakai ir sudaro keltrrrnadio vcktoriatts korr lpottentcs. Kas ir kaip

nus ta lo i io vck tor i ; r t rs o r icn tac i j i l ?

N c u 1 1 ; r r i r r i p t i r r k l o r t r t x l c l i s , i i v c k l t r r i ; r t t s o t i c t t ( i r c i . j o s t t t t s l ; r l : r t t l i s t l i r r r c i c s

padctl , plrodytas 4.3 1pav. ' l ' inklt-r

iel irr lc yra kcturi X, ( l = 1, ?' \ qS

ncurttnai, sumuojantys rccepcinio latrkt l fotoreceptori t l signalus. Sic t tct l-

ronai siuni ia signalus i isel into ncur() lrrI ic l inr1. I icj inro ncurorl t l srtnt inl

sigrrrrlr l 7,, (i = I, N) g ; r l in ra a1 .sk ; r i i i t ro t i l ; r ip :

{z = T r : X = ( ' , ' I i ) = I r ; l l r l . ^ , ' . ' l ( ' t , I i l ( ' 1 111

/ t " t j " t ' l ' ' I

i

. lc igrr v i r t l in t rnro jo ry i io vc:ktor i t r t rs ( ,= lc , , \ r r t rx i t r l is yr ; r v is ic t t ts t tc t t -

ron;rnt,s las pats, tai mtrksirrurlq signal4 Sellcnl()s tas ncuron:ts, kurio ryiit l

vcktor ius bus kol incarus s ignalo vcktor i t r i L ; = {X) ' {manorni i r k i t i tok i t r

t inklo konstravinro btdai, bct visi i ie t inklai trrrds vicn4 bcndr4 brtroZ4 -

kickvienas tirrklo i ic.l irno ncur()nas turcs ntaksinralq signalq, kai ;o rysicr

vektorius bus kolinearus siAnalo vektorrui. Sio vcktoriatts ntodulis lcmiit

(4.e)

19.7

ncu rono a t sako dyc l i , bc t nc tu r i i t akos tan r , ku r i s i 5 neu ronq y ra

nraksimaliai Zadinamas. ' lhigi toliau galime nagrineli, kaip keii iasi signalo

vcktoriaus oricntacija priklausomai nuo demeles paddtics IlL. Kerdiant

dirnclis padcti RI. kcisis maksimaliai sudirginto i icj imo netrrono numcris.

Vad.inasi, toliau galinte nagrindti, kaip kcidiasi vektoriaus oricntacija

priklausomai nuo ddmeles paddties RL. Sistcnros jautris priklausys tiek

nuo trikdiiq tinklo ielimc (reccptoriuosc), t ick nuo sistemos, kuri nustalo,

koks iSij irno neuronas yra nraksimaliai sudirgintas, jautrio. Receptoriq

rrikdZiq jtakos sistcmos jautriui koi kas nenagrinesime- Kuo spardiau,

stumdant demclg RL, keis is vektor iaus or . ientac i ja , tuo lengviau bus

nuslatyti, kuris i i neuronq nraksintaliai sudirgintas.' l ir ig,i

pirmiausia nustatykime, nuo ko priklauso kampas tarp dviclq

vcktoriq, kurie atit inka du skirt ingus ta5kus: (a, y) ir (o + Aa" y+ Ay):

cos [E(a y), E(u * la y't Ay)J =

cos [f,(a+ ta)-fi(a)J cos ffr(y+ ty)-fr(iJ :cos [f , ( Q aa] cos [f 1 ( r) arl

Jcigu patenkintos lygybes (a.i1), tai iSrai5kos (4.13) bus labai paprastos:

c()s [I i(d. f). E(a+ /la. ) '+ Ay)J =cos A, ltt cos)".17. (4-1-5)

/--'a Recepcinis laukas

Virdirrasi, ktto sparcliau keisis ftrnkci;os f (a) t -l ,(r) (Zr' (4'16) arbrr

kul diclcsncs bus konstlrlr|<ls 2, ir, l, tutl t l i<lcsnis blts sistetltt- ls jatttris.

' l ldiau negalima Sios konstautrrs didii l t i ncritrotai. Kaip nrinelorne, didinant

atstum:] tarp <Jvie..;q dcrncliq, atstunlits tarp i iq dcnrcliq atvaizdq turi irgi

didcti. Maksimalus kampas t;rrp vckroriq yra lygus 2r' Jcigu RL plolis

i i i lgai a aSies yra lygus 21a,,,* - dt rr0, tai kantpas tarP vcKlorlt l '

arit inkanliq Siutts ribinius l{l- ta5kus, bus lygus )",/a Ictgu 5is kanrpas yra

nraksimalus, lai tr, Aa= 2n'faigi maksirnali 2, rcikimi yra tokia:

A t = 2 n l l a , ^ '

Plna5iai nustatysimc maksimali i l '4, re ikSmg:

lt= 2n / a^l,u,r ( -1. 16 )

4z - \ i - t 'r ,

) -

/ i r t r . t r

n,n",l lJ,,lil: 1"i:1,';".3:':l ",'i:iJ':i:J::-fi",'J'Ili: llJ,ll,"ll.-.,r l v d l r q 1 , r . ' I l t r r r l r c i l o s . M a l r s k t r t r r l r u k a i - i i e l i n r r r n c u r o n . r , k r r r r V . ) t s . - ) k a s y r . rn r a k s r m a l u s . k a i d e m e l e v r a l a r l r t i k [ o i c R L v i l l 6 i p ( s u . \ ^ ^ r . l i n a t e T i ( , , ' : ) )

I Iru**"dm **-M.lffSr*ry*"o'ifld,l*x#***,s{fft,*it[#'d,e,r,o.ni i45i,!*;:r,!3q,;.ir$$i]!{$k

si priklausomybt turi svarbiiis pasckrncs - kuo didcsnis I1L, tur,r kampas

tarpvektor i t l ,a t i t inkandiqf iz i ika iv ienodainuto lus iusta5kus 'yramaZesnts 'Jeigu ta4r vektoriri karnpq ir suvokianro alstumo yra atitiktis' l:ri suvokiarnas

atstutttas tarp cenrre matonlrl taSkq bus didesnis' ncgu suvokiamas atstumas

tarp tq padiq taikq, matomq regintojo lauko periferijoje' Vadinasi' jeigu

5i iSvada tinka ir musq regos sistenrai, tai suvokiama erdvd yra i ikraipona

- centrini regimtljo lauko dalis i i tcntpianra, o jos periferini dalis susPau-

dziamil Ko,o"to rsikia? Prie 5io klausir'o vil iau clar grisirne' Kai zla= 0

arba r17,= 0, ta i kamPas Yr i r lYgus

E(d, Y), I i(a + Acr' Y+ AY) ;At '4Y

;r.� l '>a E( a Y)' D(a* lrx /* Al z)"' Aa'

. . iJcn. l r r r l tvc i t t , ko l t lv t lT i l r i - l< t i r i ly yr l t r r r ; r7 i ' l t t t i t t tc :

E(a y) , E(a + Aa, y + /y) = [ ( ) , Au)) + ( ) " ' Ay)2] t i ) ' (1 '17)

Kiti t ' , = 2r, reccpcinis laukls brrs npskrit inttrs' o kil i A' <.tr ' ' rcccPcitt is

l;rttk;ts btts susPausta.s pag;rl vcrtikalg ovalas'

Srkykimc, katlrpas in4t vcktorit l yrl sublekt)'^r'trs atsturno tt iatas' tatla

,nrsq suUl.ktyui e rdvi bus elipsinc' Kaciangi konstantos ') ' ' ir ) ' ' priklaustr

n u o t o , k u r t i n k l a i n c l e y r a R L , t a i e r d v i s k r c i l r r r n a s i r g i n c b u s p a s t o v u s(l-uneburg, 1947).

' lhi lahai apsrrnkina binokulines erdves suvokimo tyrinrus'

I)abar dar ne7-inoma, kokia yra imogaus subjcktyvi nrctrika' taii lu yrr

duontcnu, kad suLr jektyvrrs crdvcs krc iv t t t l t i ts is t ikr l l i t l n i r r t Pastovt ts

( l I igashvarrra. 191J1 ) .

(4.14)

RI

? oo ao o o? ? ? ?+ + + J

o

?

oooao

IJ

ooa?+

ao?+

o

?o aa a? ?1 i

aoo?J

ooae

II

? ot ?

r laij i l i lnl lt i :- lr.-

4.14. Ncuronq rcccpciniq laukq str..ktura

Ncttronrl ' kur iq; atsakai sutr l rr 'vckror iau,s D(ct i k.rnPoncntcg l r . r ,strrrk lrrr ; r p;rrrr lyra 4.32 ir 4.33 pavcikslrrrsc. la ikrrrrrs k 'nccntr inislinijos yra vicnodo atsakr linijos. Kaircjc parocrytas clicrriausias RI-,I(ickvicnas RL rcccptorir.s sirrniia crirginandi.s .signartrs i X, ncr.rronolejimq. DcSincje parodyta sudctingcsnd RI. stmktlra .-- ,r,:urona.s rojcp:rti<rjc tinklaincs dalyjc turi dvi skirtingas sritis. priusrr p;rzymeta sritis1!irgina X, icjimq, o kita dalis slopina Sio ncur.no akryvum4. Galimas^kyt i ' kad 5is ncuronas gauna signalus is dvicjr l ncuronq, tur indir ;m;lcsnirrs k.n<;rcnlrinius ri,r,. Zcnkrr ,,*" parymctit <lirginanti nclrrona

f l

X, sr i l is , o " * skrp in i rnt i sr i t is . z \padio jc p i r rod_vla ncr t r ( )n() ; r ts lkopriklarr.s<lrny,,.; nllo climclcs patlctics Il l ,.

Ncrrroniri, trrrintys konc:cnl rinirrs I{ ., yr rr !prasl i r.cgos :r n;rl iz;rtt lr i lrrsncuronai - j ic dazniausia i randanr i l ink la inc jc , sonin iamc kc l inramckune, oiq worio tirnkcijos yra artimos (4.11). Ncuronis X., yra pana.iusi X, ncuronq, l ik jo l l l- yra pasrrktas 9(),,. Sucictingiausias jt1 yra Xo _norint gauti toki ncuron4, reike tq sumuori signalus i i keruriq ncuronrl,turindiq koncentrinius RL.

'Ibkiq ncuronrl ft i , yra maZiausi. Taigi

norint nustatyli demeles padeti RL,, reikia ivcrrinti ke turig ncuronq sukonccntriniais Il l- signirhrs. Sir; lrc'ronrp Ii l- yrir t. ic padiojc tinklaincsvietojc.

(c)

4.33 pav. Neuronq recepciniq Iaukq strukturaV is i 2ymej ima i ka ip i r 4 .29 pav .

II

(()1.32 pav. Neur<tnq

Aiyse at idet i dydi ia i

(d)

k o n c e n t r i n i a i r e c e p c i n i a i l a u k a i

) -o - )y i r ne t r rono a tsako dyd is

,si tt Aa cos ),y cos),a sitt)ycos)acos Ay

I()6

t 9 7

Ik i i io l ka lbc jorno apic dcme lcs (maz. ,s t imtr l . ) I {1 , k .ord inaci ryntrs latvm:1. ' l i rk ic

s t imrr la i yra rc t i - dazniat rs ia i t ink la inc ic yra d idc l iqotr icktq atvaizdai . I neurono l {1, tuomct papuola t ik tok io atvaizdodalis arba fralynentas. Ti"romct minctr; kcturirl ncuroml at.sakus nulcmiavisq I?,1-, rcceptoriq atsakai - i ic ncrrroirai skaidiuoja sumini rcce ptoriqa1.sak4 (5i atsak4 galima apskaidiuoti ti (4.1) iiraiikos). Toki pati arsak4gali sukclti tam tikro stiprio taikinis stimulas, esantis tam tikrojc RLvietoje. Toks ckvivalentinis taikinis stimulas ir yra centroidas. Taigi potoki. kodavimo vietoje tolygaus vaizdo linklaincjc gausime criskretrlmozaikini vaizdq. Nustatoma tiek Sios mozaikos kiekvieno elemenropadctis III- _tiek vidutine RL laulcq_ap3\/i€ta. Mozaftos elcmento padetisprililauso tick nuo jo padeties tintilaineje, tiek nuo apsvictos pasiskirs-tymo IlL.

I)abar aptarsime, kaip tokiu brldu butq galima nustatyti diskrcdiqobjekto pavir5iaus aproksimacijq. IS pradZiq panagrinesimc, kaip nau-do.iant ccntroidus gaiima nustalyti ma7q ta5kiniq objcktq padcti crdvcjc.

4.1 5. Erdviniq koordinaiiq ivertinimas

l lrdvincs koordinatcs galima nrrstatyri taip. IS prnclZiq apskaiiiuoj:rmosclcmcliq dvimatcs koordinatcs, t. y. nustatomos .iq matymo kryptys, oprrsktr i srrrant lamos tr l krypc: iu srrsik irr im<l pnr lc lys crdvc. ic ( jc: igrr josstr .s ikc:r l i r ) . l j iz i t l logini .s tokirr sk:r idiavinl l mcch;rnizrn;rs bt-r tr ; toks.Kickvicn4 dcmcles p4deti erdvcjc atitinka tam tftra tos demelesprojckciirl p.dctis tinklaincsc. Yra binokuliniq neuronr; rinkinys, kudokickvicnas nerlronas sudirsinamas t ik t rromct, kai pro. ickci [os yra t iklanr liknrsc tinklaincs vietosc (Lr.426pav.) (l3arlow ct ar, 1967; I3ishop,197. j . 1989, Bishop, Pctt igrew, 1986; poggio. 1991).

\' ' icnls ii i:.i irrxl ncrlr()nirs srrtlirgirurrnls kvirrlrirlo, o kir;rs - skr-ituli<,.I)aslr'imrr.s ohjcktus j kit4 vict4, pasikcitia jq prt..jckcijr; victa tinklaincsc(i'r- 4.31pav. - stumiant kvadratE iiiJgai vicnos marymo linijos (paro<lytastrclytcmis), jo atvaizdas deiincs akies tinklaincje nesikeidia, o kaires- slcnka taip, kaip parodyta strclytcmis. -Ihigi

kvadratu pafomctasiiciinro ncur()nas po pastumimo ncb,cgaus dirginandio signalo ii kirircs

akics ir dc'l to i is taps dcaklywrs.

Manom:r, kacl yra kitas ncunrnirs.

kur is g i rus d i rg inant i povcik i iS

k i t r l t in l i la incs I {1. pon; . i r csanl

k i ta i kvacl rato padei ia i crdvejc

5is neuronas bt rs sudi rg intas.

Kito neurono sudirginimas sukels

k i t4 kvadrato padet ies erdveje

suvokim4. I5 to, kas pasakyta,

galima padaryti i5vzrd4: kad butq

suvokta k i ta objekto padct is

erdvcje, turi brlti su<Jirgintas kilas

i ie j imo ncl r ronas, o lam br l l in ; r .

kad Sio objekto projekcija bcnt

vienos akie.s tinklaineje pa.sikeis-

tq. Si i5 pirmo Zvilpnio sveikam

protui ncpric5taraujanti i ivada

Iruvo t ikr inama ckspcr imcntu.

f rodyta, kad suvokiama objckto

pat lc t is cr t lvc ic k in la i r t r r ( )mcl , ka i io pro jckc i jos t ink la in isc nckinta

(Kau fman c t i r l , 1973 ; I ' i r r kc r , Young , , l 9 f i 9 ; I ' c t r l r t t sk i r s c t i r l l , 199 l ;

I lohaly, Wi l .son, 1994). Si c fckt i l ga l ima pastcbet i ta ip. Ski r t inguosc

gyl i t rosc roc lomi c l t r obickta i - santyk in is j t1 c l isparat iSkurni ts paprast i r i

nctrrri [rr-it i t l idclis (ncviriyti 3-.5 nrin.). (i l l irnrr prrsickli. k:rd i ity otrjcktt;

a t v a i z t l q k a i r i . s i r d c i i n c s a k i c s t i n k l a i n c s c s k a i s t i s k c i s l q s i

nepriklausomai. Kol abicjq objektq skaistis vicnodas, j ic strvokiami

tarpincje crclvds victojc (kaZkur vicluryjc tarp .lq ob.fcktyvios padctics).

Didinant vicno objckto skaisli, kcii irrsi . jq sttvokiama pirdttis - olrjcktai

suvokiami ardiau skaistesnio (tadiau Siq objektq atvaizdq padetis

t ink l : r i r r i 'sc nck int ; r - k int i r l ik . i r . ; sk: r is t is ! ) . S is c fckt i rs vadinamad,6yi ro

suvidurkininn ifet<tli (angl. rtepth averaltitlg). (irrlutinis nuomonc':{;1fi'i io ef 'ekto mcchani lmus dar nera.

' laciau vis i sut inka, kad norintpaai3kinti 5i etcktE reikia keisti anksiiau aptartE paprast4 ncuronqpadeties detektoriq sudarymo schem4. Panagrinckime centroidtl modelj.

15 to, kas pasakyta, aiSku, kad ccntroido paramclrai - ckvivalcnt incsreatam stimului demeles padctis - pn'klauso nrro RL apivielos (stimulo

4.34 pav. Binokuliniq neuron.l

sudarymo schema

Kvad ra tas i r s k r i t u l y s suda ro a t va i zduska i r es i r de i i n€s ak i es t i nk l a i n6 je . l i e j imoneu ronas sud i r g i namas t i k t uome t , ka ij i s v i enu me tu gauna d i r g i nan t i us s i gna -l us i i ab i e j q t i n k l a i n i q . V i enas neu ronass u d i r g i n a m a s k v a d r a t o a t v a i z d a i s , ok i t as - s k r i t u l i o

ffAryiF ry'*r*"m",***.,rc'.,';,@:, ,,es,&

i i pradZiq nagrincsimc ii arvcji.

B o(p) cos)" ,/) cos). ,6 = Y,,B a(p) costr 1f cosA ,5 = yn

Il tt(p) cos) 1/t c.,rl ,,r = f.-. (l' 19)

I) u(p) c()sA tp cosA ,6 = y.,,

i ia 13 ir d - denrelis koordinaris rccepcinianre laukc cleiinis akics t. in-k la inc lc , o / l - jos skaist is ; y , ( . i = l , 2 , . j . 4) .

I i i ig t iv ic jq l -vgt : i11 s is tcrnos ncsrrnk i ; r i g ; r l inra r rustnrvt i vcktpr i r rs . kur iq. r ic ' tac iya pr ik lausyl r l r ru. i rnra lnksLl l rc i c l i .s ; rarn l i iku ' rq (vcr t ika larrs i rh r r r i z r r r t { l l ; r i r s ) .

I ' ; rrot ivsinrc tai t lvicrrr alvc: jais.[:rrlves l<oorrlinares, nepiklau,saniios nurs verlikalaus d.isltaratiikunto.

I )apras tcsn is ) ra vny inn135, ka i ob . , ;ek to paddt is nusakoma ver t i ka l iu i rhorizontal iu paralaksu bei horizontal iu cl isparatiSkumu. Siuo atvcju gcriaulu re t i k ick k i tok ius ncuronus su k .nccnt r in ia is RL. ?m pasuk imc RL 4-5"i r i i l cn rpk in rc ; r i rq n r ; rs tc l j . T i r t rn rc r v ic t r r . i nc r r ro r rq ( -1 . lg ) i r i . l . l9 ) l r r rc .s rn rck i tq konccnt r in iq ncur t :nq r ink in j :

A 1 f t o . , l r r = , 1

, . . ( t , ) lcos)yt - cos) ;1f - X,/ o(1,) lsitt),t * sitt)11 J = )i ' .,,4 u(p) [sin),, ,rt ^ sitt)ryJ = X.1

t rB u(p) [cosA/J * cos)rdJ =Y,,

B a(p) [cos)",[J - cos)r6J = Y, (4.21)B a(p) [sinAo1 + sirtArdJ = Y.nB a(p) fsin)",fi - sinArrll = (o

Sumuo. ian t S i r l neuronq a tsakus , ga l in ta gaut i t r i s vek lo r ius : 11 : \ l l yI I r I , V= lv r V2 | i r D= IDr D2 j . S ie vck tor ia i ska id iuo jami ta ip :

I I : I T * + I I a , \.1.22)

( l a 11: {L[,, H)i, IIt= II,r+ Iltd, II)= Il*+ IIr,,,IIo: {lI,p II*};IIo= \H,0, 112,1}.II,u= X, + X) IIhj= Yt* Yz II2k= X-r* Xi II)t = Y t * Y a.

V: Vr * Vo. (4.23)

Y = { V r V ) } , V l = V t r * V , ^ V r = V r * + V *Vn= {V, , Vul , Yd= {Vt , , Vr} r r V,r= X,- X,V to= Y , -Y , V*= Xs -Xa V r , ,= Y r -Y ,

, D = Do * I l D1; $.24)

D = (Dr D)t \ . Dt = DtoI Dr , t , I ) )= I ) )k - I ) ; ,1I),0= X, + .Y)- Dt,t = Yt + Y2 I))k= X., + X oDro = Y., + Y" ir Dr: {1.),, D)kl; Dr= {[),,, I)r,,, i .R yra poslkio opcralorrus:

I I I L r ^ l " ' r " D / .

r t ' . r 1 g r

I ' r r " ' ' l ( ) I i

" " " s

pr rk l ; ru r io nuo jo r l v imac i r l ccn t ro id r r . ta i i r c rc l r . - - _ . pad i ' t i s l r r rc t r lpr ik latrsyt i nrro apivictos. L)ct ;r lcsnis i io rci ik inio nrccl . lanizrnr lnpraiym;rs parcikiamas smulkirr i r i f t r r i r skairylojas j j gal i pr;r lc ist i .

4.16. Demelis erdviniq koordinatiq nustatymas

Kaip nr inc jorne, d imeles padct is nustatL)nra i i ketur iq ncuronq atsakq.Fornraliai galima sahTti, kad dimelis projekcijos koordinatcs (a, z) kaircsakies t ink la inc jc i r skais l is ( l ) rur i tenkint i tok i4 lyg i iq s is tcmq:

tl a(n) cos), , a cos )ry = X,,A a(p) cosA, a sin )ry = X,A a(p) sin), , a cos ),ry = Xr,A a(p) sinA , a sin trry = Xa,

(.r.1s)

( 4 . 2 i t 1

0 l. I- r l

nuo hrrr izt.rrtalaus (p), V * nvt:.

hor izon ta l ; r r r .s t l rspara t iSkur i ro ( .1 , , ) .

i ia X,, X, X, i Xo - keturiq neuronq atsakai, skaidiuolami iS (4.9)iSraiikos. Fornialiai i i lygdiq sistcma ne visuomct turi sprcndini. Thdiau.;cigu [unkcijos n(p) yra spariiai nrazc.laniios funkcijos, tai si sistcnra turissprendin j . S i s is tcma tur is sprendin j i r tuomct , le igu s l imulas bus ta ik in is .

CIII

ilQ

I r/r= loprik lausys

D - nrro

Vcktor iaus /1 or icntac i ;avcr l ika laus ( ' {4 para laksr t . o

' l i r ig i t t r r inrc:

I I , = A,s inrp, I I . , = A, cctstp. (4.25)V, = A, sirt1, V, = At cos2, (.1 2(;)

D, : A-, sinz1,,, D, = A-, costl,; (,1.27)

i in A, . A. , i r A. , - dydl i ; r i , ncpr ik lat rsarr tys nu() p i r ra laksr ; i r r l isp l r r ; r { i ik r rnto,bct t ics i r rg, ia i pr ik ia i tsarr tvs nuo dcnrc l i 's sk; r is t io .

J/.t( )20t

K ; r t l ; r n g i l l , V r r l ) v c k t o r i t i o r i c n l l c i . i ; t l ) r i k l i r u s o n u ( ) l i l o n o k t l l ; n i t lvcktorrq rnodulrq, trri clcrnclcs atvirtzdq skaistis darys itak4 crdvinirl koor-

d inai iq suvoki t r rut .

Iirtlvittirl lcrtrtrrlina(t4 nltslaqtnt(ts' l<ui iskttirontas tick verlikalus' tiek

h.tizontttltts rlisltumtiilo'tnrcs. Kaip lau nrinejonre' yra duotncnq' kad dtmcles

paddt ies sr tvokimas pr ik lauso i r nuo ver t ika laus d isparat i ikumo' kur io

pricS tai ncivertinomc- ' l irr int konccntriniq neuronq alsakus' i i jq galima

ivcrtinti ne tik horizontalq, bet ir vortikalq disparatiSkumq'

I ( prrd l rq susumuokimc p i rnto i r kctv i r to n lonokul in iq neuront l

atsakus, o i5 t recro at imkime antro ncurono atsaki l ( tam naudojamc

(4.18) i r (4.19) dYdZius:

X '+ X ' ' = A a (P ) cos (7 ' a - t r 1 f )

i r X r -Xo=A u (p ) s i n ( ) , a - ^ 2y ) - ka i r c i ak ia i ;

Yt + Y4= IJ a(P) ccts (1'13 -7'6)

i Yr-Y4= B a(p) s in ( )J) - l rA - dei inei ak ia i '

. l i l l i ; r t r i i l r i r m o a t i m k i m c k o t v i r l o n c u r o n o a t s i r k 4 i r s u s u t n u o k i n t e

:rntrtt ir trciio trcltrontl ats:rkus:X,- Xo = A u( t ) c tx ( ) ,a * )2r)

i r X,- X, = A u(p) s in (A, t t + A) f ) - ka i rc i ak ia i ;

Y,-Yr- I l a(P) cos (A,13 *12 ' \ )

i r Y, - \ 'u= I ] u(1t ) s in (Ai l \ + ) ' " ) - dcSinc i nk i ; r i '

I ) ; r b r t r l ; t t t i l r i p s t r d t k i r r l c i r i r t i n r k i l r l c s k i r t r n g q n l o n o k u l i r t i q n c u r o n q: r l s ; t K t l s :

l l r t r r - t l I t ' r t r -a ) fl -, s l z 2 l 'L J

X, + X.,+ Yt+ Y.l

l ) ' r <a+11 1 / r t r+ ' ) l lI

: 2 tt u(f l crsl 2 z 1..

xr -xr - (Y.1-Y) =

[ , 1 , r r r r ' l ] l , i , t r r , i t l

f , l , r " - n I _ ' t . t r - < i

) |

= 2 / a 1 p ) c o s l , - - z

f i " l 2 2

l

Skaii iu<rclami i ias i i raiSkas maneme' kad z1 = B' Pazymejq dydZius

( / ' : l r ( ( x . + [ \ ) / 2 ' o : r { v + $ 1 2 ' / ' , : i t ( c r - ' F ) i 2 ' 7 " = A ' ( y - 6 ) 1 2 '

Slel8 ,&',K,.*J""I)#Ijr*;Jr;I*-;I*'t:.::*:

l),= 2 t1 u(Jl rr-rs(rp f 0.1 cor^(Att '- Ll,) t(

I),= 2 A u(p) cos(q + 0) sin(a,,- z:l, ') ' . ( ' l '21{)

. lc igu D, i r D, iydZia i yr : t vcktor i lus kotr ipor tcnt is ' ta i i io vcktr r r ta t ts

or icntac i ja f r ik l ; rus, t t ik nu. l t t ; r izcut t^ lat rs i r vcr t ik ; r la t rs d isp,ra l i ik r ' t tn ' r

sk irtu nto.PanaSiai gali lna gauti dar kitq dviciq vcktorit l kottt l 'roncnlcs:

II, = X, + X4 +Yt - 1'o =2A a(p) cos(tp - 's, '). '"t( ' :1'. '* "1,, (4.29)

II ' , = y;- Xo * Yr- Yo = 2 A u(p) sitt(tp - J") crr(:\"+ tt)

a rba- 2A u(P) c rx (17 * ,1 , ) r ' t x ( ' | , ,

- 2A u(1 t ) c r r (q ' t A , , ) t i t t ( / l t t + ( l \4 ' ' t l

Sir l clvicjq vcktoriq l l l r l l?\ i r lVr V) oricnlaci ia priklatrso ;trb;t tr t t tr

dycl i io (q- A,), arba nuo t lydZio (,Jt,+ 0), r 'y ' jq vcrt ikalrrs Paraiaks;rs

p,iklnu,n nuo horizonlalaus disparati ikunlo, o horizt lnlaIt ts l laral; tksas -

nuo vcrtkalaus t lLsparatiSkr'rrno (palyginkitc I 'ctrov' 19i l()) '

V t = Y , + Y 4 + X t - X 4V t = Y s - Y , t + X t - X o

' 4 . "17.Konlrastas suvokiant gYl!iil

. latr mincjomc, kitrJ rcgtls sistcm,.ic yr:r spccialt ls nlcchall izlx;t i ' kttt ' tt '

t l i t l ina jautri spalrtl pokyiian-r' ' Vicni ir; ats;rkingi t ik trl jatrtrio tl i t l inirn:1

crdvin iams sta l in iams spi t lv t l sk i r tumams' o k i t i - c l inamini ; rnrs

pokydiams, l - y . apiv ic tos pokydiams la iko at7 'v i lS i t l ' Ar yra rcgos

sis lcnro jc : t ( )k i ( : I r i r tys i l r r r l r i t l i t l i l r i r t r {ys t r tcc l l : t l r iz t t l i r i s t t l 'ok i i t t t t o l r lck l r t

tamusavio Padcti crclvcjc'/

\,:pi,nutto,ri,t i .s kontra.sl.q$lvtttki.unr .erdt' irtes

O'.""!: 'u","t ' i".- ' . l :t l""n'n'

f.nnifo"t4in"s*nkiai g,rt irr,t slcbcti ckspc:riurctrtrr (Zr. '1.3-5 p;rv.). ktrris

' l l ic:kamas clvrcm ctapais. Stcrbctojo rcgos larrkc yra l ' iks;rcijos obickllts'

paimetas kr,lziumi. tcslini.s stimulas Or' ' krtri stcbctojas gali sltrm<lyli

iS i t !o i t l . r " r . lvg iaercc ' io5 q i l ' l l rp inc ' i ; r i i ; r i P i rm; tmc ctapc 's lchc ' lo i r r

rcgi_s laulc an1 cikll-rpincrs ;rsics r.rir ricniLs Lrbjcklas - arlri ()... art.rr () -

5rr1a;iciz-s t:: i ntsta:t '.: ie s:l: s' i::r:1a Cl- i taiiz laiici j ' 1t-2d j1s htl ir-l

strrolia.Te-i i,--ki. l i i lc f - iai,1i: ic -!-"- '. ic i l i f tr () ' tr i- ' i i ()- ' ' 'blcki 'rr l-t i

j isd; r rcpakai tomrs.Eksprnnrcnro l r r tunu-stat ( ' rma*s i i l '5 t t lmL\ ! i1D-taqr

st imtr lo Oi padceir l ' ka i j is s t tv t 'k ianras arba C), ' o t ' jckto ' arh; r ( ) . '

obickto gylyje.

Ot

\ " .'

c

1.35 pav. Simul tanin is ktntrastas

.Antr i ln lc c tupc stcbcto. jas mato abu st imulus v icnu mctu. Vc ' l

nllsl ir{onlirs .,U)-, atsttrm:rs tarp tcstinio stimulo pa(lea'i l l . kai j is matomasvicniunc g,y ly ic ka ip i r ( ) , obickta^s arba kaip i r O, ohjcktas. I3 t rvcr

irorlyt;r, klrl '{),

J ,rf-l) ' f;, igi. k1gstc.b3lgjALmi!11_ vilnlr_m-crrl-lh!

siinrulus, suvokiirmas-"tah) jr l atstumas yra didcsnls, ncgu tuome(. kaij ic rodorni pakai tonr i .s .

' l i lks srr l t icktyvrrs . ats iu i t ic i , - tarp v icnu mctr r

rtrirtorrrrl tr lr ir:k{rt I)cwcl't ininlirs virrl in;rrn:rs"'$'/ lo .sirrrlkrurirt irt ktttrtru.i lt)( M itch ison, Wcstheinrc r, l !)t i4; Wcsl hc imc r, 1 l)tt{ i, Wcslhcimcr, [,.cvi,l ( ) f i7 ; Stcvcn.son cI a l . l9( ) [ ) . . l is pa<lcrd; t pa.stc tx . l . i mi i l rs a ls t r rmus t i rqrs l i n t t r l r t .

IVt i r tomirs c lckt i rs gal i l ru t i monokrr l in is s i lvc ikos, t . y . s inrLr l tanin iokonlr ; rs lo l ink la inc jc , p i rc lar inys. Spccia lus ckspcr imcnta i su ats i t i r ik-l in t ' t r t is s tcrc() i t r i l l t ' l ( ) r t is p; t rot lc , k ; rc l r r l s i r t r r r l t i rn in i k t rn l r ' ; rs l l ; r tsak ingai l l r i l t ok r r I i nc ' s i l v c i k t r .

I ' ; rZym i ; l i na , ka t l c , s ; rn t l aba i m i rZam s l imuk r t l i sp i r ra t i i ku ln r r i(-l-,.5 rrrin. - lr. Wcsthcimcr, l9[36) suvoki4"11g,s gll i l Vra nrirl-csnis uZrrlrjcklwr;. L y. lrrrime 'g,l io pritruukirno (uttruclron) cfcktrl. Kai clisplr-l r r t i ik r r rnrrs t l i t l i ' j r r . rn i t t ( ) l ' r l i ts gy l is t : rnrpa r l i t lcsnis r rZ o l r jckt lvq.

Ki r lh l rnt i rp ic gy l io konl r t rs t ;1 rc , ik ia sk i r t i c l tk tus, kur iuos matomecsirnt t l idcli irrn cllsparati ikunrui arba ntrotoliui tarp stimulq. Pavy.tl i . iul

i t : ip ,u rn i r tonrc o l r jcktus l ; rnr t ikr ; rmc l i rnu, kur io r l r icnt ; rc i ja kc id i ; rma,ta i suvokiarna objcktq or ientac i ja i r padct is crdvcjc i rg i kc i i ias i . S i .sc{cktas tikriau.siai su.srjgs su vaclinamuoju

frorma]?l,trjo-s cfektu]1cbclo j r rs .sr rv .k ia krn:1 kaip normi l , kur ios atzv i lg i r r nusi i toma oLr jekt r lpatlctis. I ' lr lzclziui, j is gali srrtapntinti fonq su frontalia arba horizontali ir

* x .ffi,0

\. ,.

) ( t . l t / ] s

t o k s j ( V l r , l ( 1 . " . j 5 , ' 1 1 . ( ' i ' r . . , \ ' i r t ; ; , r , i \

I ! ) 9 .1 ) . N r t r l n r t . , . r : l c i j ( ) s c l ck t ; r s s i , . ' . j ; r t n r r s . s t t : r t l ; r p l : r c i i ; r .

N4ano rna , ka t . l s i n ru l t i r n i n i kon t r ; r s t i 1 g , l l i n r l pa i r i i k i n { i l l l c r ; r l i n i ; r i s

s lopinancia is ry i ia is tarp ncuroni l * pat lc l ics r ic icktor i t l .

\lrtaptaciniai poky(iui ,sttt,okiant erdvines ctbjt:kttt /<ttctrrlittolts.

Nagr:incclami spllvr; suvokimq, pantincriomc rtl irplacitritrs ttrcclt;tniznttrs.

krr r ic c l ic l in i l s lcb! ' {1) . jo jaut l i i lga i s te [ r i rnr ; o t r ickt t , l spalvos l roky i i ; r r r rs .Ar yra tokic polryiiai ir strvokiant objcktrl padcti crclvcjc'/ Yra Tinonr:t.

kad i lgai stcbint ob.jcktus i irySkcja du efcktai. Pirmai i lgai stcbinri

ob.jcktai daro itak4 po jt1 rotlomrl objektr; strv<>kiamai paclciiai ertlvcicr

( l (o l r lcr , Umcry, l ( )47; Mi tchcl l . IJ i rkc: r . 1973). An(r iv- i lga i s t t : l r i rn t l

gr l jektq ,suvokiama padcl is crdvc. ie nuolat k inta ( i )c t rat rskas. 199[ ;

I - lowarrJ. Tcmplcton, l9( r4, t 9( r ( r ) . I iar ta is 'p i rmrf i c lcktq mcgin; r tn: r

a i5k int i s imul tanin io kon(ras lo rncchauizt r t t ; i r tcrc i i l ( ( i 'ar tz , l ( )7-5)

ilgai stcbint obicktu.s. aktyvinasi Soninjo (latcralinio) ncurontl slol; init ito

rySia i . Paia l in t rs 5 i objcktE i i rcgos lnrrk t>, s lopin imls nc i i k i t r t t r

t l i ngs t i r - - j i s da r ku r i l a i k i y i i l i c k r r ( t l c l i nc rc i i os ) i r k l r t r r vc i k i ; r p r r i , ,roc lorn i l o l r jck l< l p i r t l i ' l . ics suvokimi l .

' l i r i iar r toks tncc l t : t t . t iz t t t : ts t rcg i r l i

paaiSkinti antre cfckto - pastovaus strvokianro s(imrllo p;rtlcl. ics rlrci{ir

i l go s l cbc j imo mc l r t S i s c l ck t ; r s ga l i l r r r t i : r l s ; r k i l i g ; r s i r r rT r i r i n i l ; 1 i i

n r r rn r i t l i z ; t c i j os e : l ' c k t ; 1 ( ( [ ) o i r t t t t l l l / ( l ) . , l \ ) J ( ) ' , ( ' t tKo . ] t o t t , l l : r i i r -

x;rnn.noc, l9ti9).

I lgo i tcbc i imo i t ; rka .suvokiamai o l r . ick lo i radccl i i r i br tvo ivct l in t ; r

I r , k i t r c , kspc r . i u r c t r t u .7 . , , , . , g , t , t t t : r l i : l l i s s l i r r r t t l t t s : l i k s : r c i j os k r y l i t t ; r r r t

c ik lopincs aI ic .s i r iSoni l nurr io i l r r s l r r rpc l i t t .s . V ic .n i ts i i s t r lpc l i r r

rodomirs tam l ikr i tmc gyly jc ika i rc , nt ro I ' iks: rc i jos k lyTi r r t rs . o k i t rs -

i t lc l in<; nuo. jo. Kai rys is s l rypcl i .s l r t tvo rot lomos i lg ;1 l ; r ik i1 i r io p; r r l i ' t is

vlso ckspcrirncrtto mctrr olrjcktyviai nckito, o rlci inysi^s l;ttvo Lotlont;ts

Lik tnrmp;1 laik4, pcr ktrr! stcb,ctoja.s privali. io nustatyti. j i tanrc patiamc

gylyjc, kaip ir nu()lat matomas strypclis. Pasirodo, clcSiniojo strypclio

padct is , kur i4 nuslato stcbi to jas. ckspcr imcnto mcl t r k i r r la - - t lc i inys is

s l rypcl is daln iausia i nust i t tom;ts v is to l i i ru nu<l l ' ik ,saci j t ls t ; r ik t r

(Pctrauska.s c t a l . 1991). Vrd inasi . su l r . ick lywrs nt t ( ) l i t l mat t ln to k ; t i l io i t r

s t rypel io gy lys i rg i k jnta - j is s t rvokiarn; ts v is l<t l ia t t n t lo f iks i rc i ios

taiko. Sis c{'cktas yra panaStrs I cickt4, krrri pirmil karti l apr:r5c .1. (l i lr-

sonas (1933). - i lga i s lcb ima t ics i suvokiama v is maZiatr t rcs isk i r i ; rn l i

nu() vc r t ik i r l ios l l l - h t ) r iz( ) l l l i l l i t ls l icscs.

tt(n'nti l l i id( rj1r.t r ' / i 'klri) I) i. l panll irrrrto i

gv l io k i t i rnrrs i lgo stc l rc j imo mct t r i rg i

t fi'lcr rr

I ) . 1 ; ' ] V l i t c l r c l l l r s i r A . C l . t ] a k c r i s ( 1 9 7 3 ) t y r c i l g o . s t c b c j i r n o i t a k qkito stirnulo paclclics suvokimui. Ekspcrimcnti{s buvo atliekamas dviem

ctapais. Kickvicno ctapO metu Zmogrn mate tik du stimulus: fiksacijos

hryZirl ir 2' ilgio vcrtikaliq tiescs atkarp4. Pirmo bandymo mctu Zrrngts'

fiksuotlarnas Zvilgsni i kt/i,l, tris minulcs stebijo vertikali4 atkarpq.

kurios rlisparaliskumas buvo tarp +2-5 ir -25 min. Po to stctr'dtojas

Iur.cj0 nusraryti vcrtikalii l atkarpq (tcstini stimul4) tamc paiiamc lrytyjc

kaip ir I ' iksacijos taSkas.iJkspcrimcntu gauti rczultatai parodyti 4'36 pav' I(aip matyti' nuo

arlaptavimo atkarpos padetics priklauso po jos rodomo testinio stimulo

gylio suvokimas. Jcigu adaptavimo atkarpa buvo ardiau ncgu fiksacijos

slirrrulas, lili tcstini stimul4 rcikcjo nustatyti ardiau, kad jis b[tq suvoktas

rilnrcr padiamc gytyjc kaip ir fiksacijos objcktas. Vadinasi, stimulas,

kuris objckrl,viai yra tame padiamc gylYjc kaip ir fiksacijos kryzius,

, suvokiarnal kirip esantis toiiau uZ jo. Sis cfektas uodlnu*2s jprli<r

| 1 ,< tva iz t l ; iu .Veliau buvo atlikti ekspcrimcntai su atsitiktinemis stcrcogramomis.

. l t ; rnctrr rninct;rs clcktas pasikirr t<l i r t . l luvt l padaryta i ivada, kacl c l 'ckt tr

nctrrlirnrr p:r:riikinti vicn tnontlkrrlirl iais ntct:hanizmiri"s ((iraham. ltogcn'

rer.i2).Atski ra i ncbuvo 1 i r ta, ar Sis

s[ektas susi jgs su jautr io gYl io

pokyd iams pad id in imu , t a i i a t r

gal ima i rodyt i , kad Panauclo jusspccia lq mechanizmq, d id inant i

j irutri 5rylitr i. abu etbkt:ri - ir nor-

malizaciios, ir povaizd7io - bus Sitr

nrcchltniznt<l p:rcllr inys (Soktl lt lv'

S1 etct t4 .1. ( - i ibsonas pavat l in<r

( j ibsont l normal izaci ios c le k l i l

vactinamas g'lio nortnutizucijos

L

l0

, I . l t t 1t , rv. Gyl io Povaizdixt

o "*"',;::':,!,1:n oi,"$,!liii,#'"^'

vr itkcviiius' I e8e)'nbscrsrt l aivje - adaptavimo atkarpos Kokic Siq efektr l f iz iologiniai

t trsptrr.rrr iktrnras. orcl inai ir . l - test i i r io nrcchanizmai? Kaip jntr rninejomc,srinrr.rro disparati ikumas regimo kampo

yra meginimq-siet i gyl io povaizdi

IiWllrysj{Hs&&earu*,a*,***..***..**... .***,.,*,...^*....*., . r .. " .*",_,,..,*

0 n

, - 0 ld

L 0 2

C

- o o t

o

n i rpn .o , i * t , r ,uo . tou , . t , , . ( l i s l )a rn l i l k r t t l l i s $ l l l s l l

(h)(")

4..|7 pav. Dvieiq kanalq adaptaciios modelis

Kana lq a t sakq p r i k l ausomybd nuo s t imu lo d i spa ra t i 6kumo : ( a ) - p r i e i ac l ap lac i i q .

( b ) - po adap tac i j os i s t imu lq , ku r i o d i spa ra t i i kumas pa2yme tas p l ona l i n i j a

str lateraliniu slopinimu (Ganz, 1966), tadiitu nornralizaci.ios clcklrr

Siuo budu negalima paaiSkinti.

Dabar svarstomi kc l i sk i r t ing i ac laptac i jos moclc l ia i .I

Driri4 kartalu ntotlelis (L.ng. Ovcr. 1973). Mirn.ntlt. k;t<l rt 'gt 's

, l i [ i l . f ," ' vr. au'. i i ipo.i i ; i tumo kanalai. Vicn. k.nrr6 i ir t tr is yrrr

clidcsnis kiyZminiam (crossed), o kito - nckryZmi.iam (tino-o.r.scr7;

disparati ikumui (Zr. .1.37 pav.).

Ncaclaptuotrl kanahl atsakrl priklausomytx;s nuo disparati ikrrmo vr:r

v icnockrs lormos, hct pasl inktOs v icna k i tos f l tZv i lg i r r . St imrr l< l gy l is

rrrrsl;t l ttrwrs i i ;rhicjr; ;r ls;rkt1 - . i is prikl;urstl ntto ;ttsaktl s:rrrtykio. Mitnotlr;t.

kacl stimulas, csantis vicnamc gylyjc, kaip ir f iksacifos taSkas, vic:notl;ri

srrdirgina abu kanalus - i i victa pa;rymcta strclyte (1.r.4.31pav.. b/. i)tr

aclaptacijos i stimulq, kurio disparati(kumas pairymctas pklna vcrlikali ir

t icsc, kryZminio c l isparat iSkumo kanalo jautr is s t rmaZi ja ' I )c l t t r

stimulas, kuris yra fiksaciios taiko gyly.jc, lal.riau suZadins nckryZnrinitt

c l isparat iskumo kana14, t . y . j is br ts s t tvokiamas to l iau uZ f iks i rc i ios

tasko. lhnl kad j is ltt l tr l suvokiamils vicnamc gylyic kaip ir l ' iksaciios

taikas, j i rcikia patrar"rkti ardi;ru stcbckrjt>. Sio stimulo clisparati ikrrnrrs

paTymctas strclyto (4.37 pav., a).

Sis moclclis gali paai(kinti t ick gylio pova.uclzict.1ick normalizati ios

c lcrkl;!. Normalizaciia ryksta toclc l, kacl kryZrninio tl ispara t iikrr rno kit n;t ltr

jautr is kc i i ias i pamaZir pcr v is4 ckspcr imcnt i l '

l x ) x ( l ; r l ) l r ( r i ( ) s

3 - ? r o 1 2 l

( l i s l )a rn l i l k r t t l t i s $ l l l . s l t

\ t / ( , , .u i lL i t t l ) tot n lor I l ( ) \ i l r . ) ! ,9. ) ) i , l l s i ,

nr ( ) ( l ( ' l i . l ( g ( ) \ s i s t ( ' r l r ( ) i ( ' v r i r t l a t rgy I r i : r l i sp i r ra l i sx . imr r i j r r r r r r i r ; t nn , , t , 1 .l i . ickv icnas rnaksi rnal ia i jautnrs t ik tam t ikram <l isparat iskumui . Si r lkrrnaltl (5csiq) atsakr; priklatrsomybc nLro clispirratiskumo paroclyta-1..i l i pav. (dciine:.fc - prikllusonrytrcs prici, o kairejc - po rdaptacijosl s l inr r r l ; r . k t r r i r l t l isprr la l i ik r rnr ; rs p; rTynr i ' t rs prrnktynr) . l ) r . ic i l r r l i rp lac i j :1visrl kirnir.h; j irutris vic,nodas. l)ctcktorir; utsakr; clyd!, vcikiiurt stimului,krrri. r l isparati. ikumas pazymita.s strclyrc, ga.l ima nustall i i i grafiko -; r ls i rkr r < lv<l7 i r i p ; rZyrnc( i j r ror la is skr i tu l i r rka i .s .

Mirt.n*-, k:rd prics ir pxr ird:rptacijos :rtsirk:ri j t i1 pirri sr.irnrrl:1 skirt ingi.I ) r icS acl r rptac i jq 2 i r 3 kanala i buv. maksimar ia i sucr i rg int i , o p,at lapt : rc i ios rn: rks inra l in i sr rd i rg intas vra I kanal : rs . vr t l inasi . po adap-

( l r \ l ) ; t U r l t ( k i l t I t \ l r l t l g t t ( l t l l a r a l i { k t x l t a s s r n l u l t

1 2 3 { 5 6 r z 3 4 s 6

(() (d)4. i l | pav. Daugiakanalis aclaplacijos modelis

Ska i i ia is pa2ymetos kanarq a tsakq pr ik lausomybes nuo s t imuro d ispara t i i rumopriei (aJ ir po (b) adaptaci jos. Adaptaci jos st imuro disparati ikumai pazfmetaspt tnk ty r ine l in r ja (aJ . Kanarq a tsakq oya i ia i i to pa t ies d ispara t i i kumo s l imur4po adaptac i j r : s (c ) i r p r ie i jq (d ) : absc is iq a iy je _ kana lo nunrer is

c i j o l . . - , t r l ; ' . . . . s u v ( . , . . . . . ; r r c ' 1 . , . , . , , c 1 r c , . , . 1 . , i l c g r i 1 , r r u S ; r r r , r l r r . i e t j ; 1 .Krd j i^s br l t ty sr iv i rk i ; rmas po ac lapraci . j rs to jc pac: io jc v ic to jc , f j rc ik i r rpastumt i lo lyn nuo stcbcto jo.

Kaip matomc, daugiakanali. moclcli. prognozc yra priciinga ncgudvic iq kanahl modcl io . Bc 1. , s is motrc l is ncg. l i paaiSkint i normal i -zaciios cll 'k(o.

Yra pasitrlylrts tnotlcli.s, kut' is pradZio.je lrrri t ik drr clisJrirrir l i . ikpnrrrijautrius ncpriklausornus kanalu.s, o i iejimc yra aibi ncuronq padcticsc lc lektor i r ; . k . r i t ; k ickv icnas rcagrro ja maksimal ia i r ik i tam r ikr .d isparal iskumo st imul i l (Sokolov, vr i tkcv id iu.s , l9 t i9) . A i l i rp t i rc i j .srciikiniai siamc modclyjc aiskinami panixiai kaip jarr aprasytarnc [,ng<i,Ovcno (1913) modcly jc .

Grcta adaptacijos i dispar:r(iskum4 nirgrincj;rmas kl;rusirnirs, .r ncrarcgos sistcmo.ic adapt.cijrs, susiir.rsirs str disparati. ikumr p.kyii ir is (t. yadaptaci jos j p i rmr l i r antr i l d isparat iskumo i ivcst ing) (Col thcarr , t97l :l logcrs, Graham, 198.5; I lyan, Gi l lam, 1993).

I l 'c ikctq palmct i , kad ik i i i . l ka l r rc j .nrc ; rp ic l ,ka l i t rs adaptaci josproccs.rs, kuric vyksta atskiramc kanalc, g.unanci:rmc intirrmacriq iSn*rz.s t ink la incs v icros. Grcta rokal i r l pr 'cc.sr ; , matyt , yra i r g lobal [ .saclaptacijos proccsai, kuric susiig srr tricicriu objcktry p;rvirsiaus suv.kimu.' l i rk ia

ac laptac i ja vc ik ia d. t rgel i r> krk. r i rp k : rn^ lq jautr i i r modi f ikur . ;api rv i r , i i^us, .k t r ip a l .sk i r . . l r . ickt ' , suvoki r '4 ( l low;r rc l , l togcrs, 199.5) .

thigi sirvokiant objcktq padcti crdvcjc, rcg<-rs sistcma naucJoj^ mc-ch'nizmus, kuric didina jos jautri mazicms koorcrinaditp pokyiiam.s(tick laiko, t ick crdvcs aLrvilgiu). panasus procesai vyksta ir si.srcmojc,kuri atsakinga uz spalvos analizc. Erilvcs suvi-i l i imas dar vienu asncktupana,ius I spalvt; suvokimil.

4-l B. Anomalus stereosuvokimas

Mincjomc, kad talp 2moniq yra achromalr,, t. y. tq, kLrric ncskiria (amtikrq spalvq. Kalbant apic stcrcosuvokim4 rcikia pazymcti, katJ taippat yra Zmonitl, kuric ncjautnis kryZminiams arba nckryzminiamsdisparat iSkumarrs, t . y. Sic Zmonis ncgal i nrrstatyt i objcktq padct ics,kai j ie yra ardiau arba tol iau uZ t iksaci ios tajka.

Sisavybcbuvopasteb6ta 'ka iZmogu i , tu r ind iamiSp i rmoT 'v i lgpn ionormali4 rcg4' bttvo trttmpil laikE (apic tlO rnsck') roclomi ardiau ar

t o l i i r i t f i k s a c i j o s t a 5 k o c s a n t y s s t i m t r l a i ( I { i c h a r d s , l 9 7 l , 1 9 7 3 ) . V i c n t tatvci t t i . rnogirs ncgalcjo pasakyt i , kat la st imulas yrn arCi i ru f iksaci jos

taik., n.rs lis puikiai skyre, kacla stimulas buvo toliau ii ' tasko' Kitu

atvej t lZmogusncgalcjopasakyt i ,arst imulasyraar- iauf iksaci iostasko,non tolimcsnius stimulus jis irgi skyre puikiai. w llichardso ntromone ,

a p i c 3 ( ) p r o c . Z m o n i q t t r r i i i a n o m a l q s l c r c o s u v o k i m 4 . . I c i g u s t i m u l a ibuvo rotlomi ilgcsni laik4, Tmoncs sugcbcdavo nustatyti tiek tolimcsnius;

t i ckar t imesn iusob jck t t rs .Th isuprantama 'Ka i 'pavyzdZ iu i ,Zmogusn c g a l i p a s a k y t i , a r c l l l j c k t a s y r a a r i i a u f i k s a c i j o s t a i k o , t u o m e t j i spas i rcn l iak i tok i4 t t l c lav in iosprcnd imost ra tcg i jq_ j i s f i ksuo jaZv i lgsn i

i artimcsni objekt4 ir tuomct nustato, kad fiksacijos taSkas yra toliau

l'iksuojamo srimulo. thigi uZclavinys iSsprqslasl ' laciau tokiai stratcgijai

rcikia daugiau laiko, ir tai yra tliclclis trfikumas ticms zmonirns, kuricms

rcikia zaibiskai oricntuotis crdvcjc (laktlnanr.s' Icnktyninkarns ir t ' t ') '

K a i k t r r i e Z m o n i s v i e n o j c r e g o s l a u k o d a l y j c g a l i t t r r i t i n o r m a l qstcrcorcgi:jim4' o kitoje - anomaltl '

Kok iaS iorc i5k in iopr ig imt is?Wl l i charc |sASmano 'kadrcgoss is -temojcyra t rySsterco< le tok tor iqgrupds .V icn ide tck to r ia iy ra ja t t t rusartimesnicms u7 fiksacijos ta5k4 stimularns (kryZminio arba neigiamcl

tlisparatiikunro). antri - t0limcsnicrns (nckryzminio arba tcigiamo dis-

parat iskumo), o trct i - nui inio disparat iskumo (st imulams. csant icms

ramcpa i i i rmopy ly icka ip i r | i ksac i jos ta5kas) .Ka iZmt l6 , t rsnc lu r iv icn t lsi5 iiq gnrpiq clctcktoriq, jls yra ste rcoanomalas'

Y r a i r k i t q p r i c Z a s d i q , ' l c m i a n i i t l s t c r c o a k l u m 4 . ' | a i g a l i b u t i s m c -

83nq paicidima-i, Zvairumas ir t' t ' Siq atvejq iia nenagrinisimc'

l, ' ': lr,-r-l,l igpiit -ltrltltrit,iacirtti

1ort,ql. tleltririoliort)' unisornetrttltirttt '

.rtt.,tltiztiuitrri).'.fri 't.,l,rri,.,,rs v:rLlo.i:rrrlls ll is :rlvcjiris. kai llutlinga.s rc8()s

s t r s i l p n c j i m a s t r c k o k i q n o r s m a l o m q p a k i t i r n q a k y s c ' l k i i i o l n c a i s k u 'a r s i s r c g < l s s r t t r i k i m a s s t r s i i g s s t t v i c n t r t i p o s u t r i k i m a i S , a r i i s r c i s k i a

iva i r ius su t r i k imr l t ipus ( l l css c t a l , l99 l ) . V icnas su t r i k imt l t ipas

susijqs su crrlvinio matymo, rcgejimo aitrumo sumaZcjimu (vemier

hiperaStnrmo,jarr tr iokontrastuikartaisvisiemscrdvinianrsdaZniams'okar t i r i s t i kaukSt iQrns) .K i tassu t r i k imr l t ipass t rs i jgssuob jck tq ta r -

, ",*,.prr'o;i:"p;1:li:: ::::*l:r y""lr:r i _ llllllll ll1-T:: :T-'*"*"-

k imas( iSkra ipomast ink la ines loka lausZenk lokoc lav imas) , i lg ios t t -vokrmas(F lessc ta l , t978; l 'agrcz 'c 's i re tcanu '199 i ) ' c rdv in i t lgardc l i t lfaziq suvokimas ir t' t ' Pakinta ir akitl juctcsiai' ncs sutrinka slcrcorc-

gcj imas. Antro t ipo str tr ik imai gal i pasircik i t i t t to ' kacl t inklaincs

rcceptoriq lokalus z"Jtni kinta nritolygiai' Dcl to ciu grctimi tinklaincs

rcceptoriai gali rureti didesni lokaliq zenklq skirtumE ncgu tolimcsni

(nepatenkina homeomorf inio atvaizciavimo sqlygos) ' Del tokio

sutrikimo Zmogus ticsiq linij4 arba krait4 suvoks kaip karpytq linij ' l '

Sutr ikus lokal i r l Zcnklq koclavimtr i ' sutr iks i r paralakst l bci dis-

parati5ktrmo pertinlmas (ai5ku' jcigu toks ivcrtinimas atlickamas)'

Tt g. N.puaiikinti stereosuvokimo ypatumai

Dabar panagrincsimc kitr'rs stcrsrlsuvokimo ypattrmrrs' ktrriq prigimtts

arba reik5me kartais lieka ncsuprasta' ..:1-:-,: r.-.r ,-rr< (rni' I ignjgorrin'is-erdvis suvokinasl Ncsunliu.isitikinti' kad mus strpancr4

erdvg suvokiamc kitaif n"gt' *l'o-c' Atstumai tarp objekttl atva'udt1

tinklainojc priklauso ;" ;' kick yra nutolg objcktai - kuo jic toliau'

tuo jq projcf..4o, tinXtolneie maZcsncs' ' lhigi erdvis atvaizdas tinlilai-

ndje yra iikraipytas' lo piieZastis - projekciniai iSkraiprtrci' I5 savo

patirties rq iSkraipvml n"lunto-e ir <laZhai jq net ":iT]'iT::I-abai

nustcmiramc nntn" i"' '1i'tty^uit' it1 i5k raipymtl strcl arkyt 4 art imq obj-

cktq fotog,ratijq - clidclcs iSticslas ! lbtoaparatil rankas' maZE gnlvq stt

gana diclelc nosimi ir t ' t ' B[tcnt ioks vaizdas <JaZnai yra mr'rst1 akitl

tinklaineje. Sito mcs nejauiiamc - mhsq rcgos sislcma gcba kompenstroti

projekcinius iSkraipymus' Zmogtt' gcba teisingai ivcrtinti obicktrl cty-

tlZius. atsttrmlls tarp 1l.1 ntptitlnttsttnrai . ntto ntlott)lio iki stcbimtl

t lb jcktq.sisreiSkinysvacl inamaskclt ts lunt i t 'L i t terch,ess4yo| i t t t11.KQnS.tantinis erdvcs suvokimas skintomas i kons;tantinl W''pliS

ir fonnoi'

suvokittttts- - -,.:-^--.:eiaaptarsimct ikkaikt tr iuossiqrcl ik ini t lypatumus.Strsipazirr l i imc

su keliais eksperimentais ir jq rezultatais.'

\Konstatttinis gtio''u'oki"'os' f itiamajam rodc ivairiais nuotoliais

(20-250cm) esandiE i5 vielos paclarytE piramidg' kurios auk5tinc buvo

lygiagreli su kiklopinc aiimi' Zmogtts turejo parinkti toki tcstinio

' t l '

ivcr l indirvo aukStincs i lg i (gyl i ) . I tc ikcrq pa". ,_,ne r i , kacl v irSuncssantykinis horizontalus disparatiSkumas pagrindo atZvilgiu kito pagal5i4 iiralikq: 4,=adl D2; tia a - nuotolis tarp akiq, d - auk5tines ilgis,l) - nrrotolis iki piramidcs pagrindo. 'lhigi pakitus di.sparall(kumui vosnc l0 kartq, gyl io suvokimas l iko toks pat. Esant didcsnicrnsnuotoliarn-s, Zmogus pervcrtina gyli. Pakartojus ekspcrimentq, kaistirriulo ckspozicijos laikas buvo trumpcsnis, gauti panaitrs rczultatai(Rittcr. 1979).

Siekiant iitirti, kick Siame proccse lcmia objektq padctis tinklainese.buvo panauclota vadinamoj i povaizdZiq tcchnika. Jos prasmc tokia.Zmogui labai trumpai, csant labai stipriam apSvietimui (trumpalaikisstipnrs blyksnis), btrvo rodomas objcktas, pavyzdiiuL kvaclratas. IijungtrsSviesq Zmogus mato stipnl povaizdi, tE pati kvadrat4. Ti.ro padiu mctu.iam rorloma ivairiais nuotoliais plokStuma, i kuri4 jis tiksuoia Zvilgsnj.'fuomct kvadratas suvokiamas roclomojc plok5tumoje. Suvokiamaskvadrato dydis priklauso nuo nuotolio iki plok5tumos: juo nuotolisdidcsnis, juo kvadratas suvokiamas didesni.s, nors i l iuzinio kvadralomalmcnys f iziikai ncgali kcistis. Sis rciikinis aiikinamas taip: kadangiregimo kvadrato matmenys nesikeidia, o kinta tik suvokiamas nuotoiisiki.io. lai lolimc.snis objcktas suvokiamas didcsni,s uZ ro patics rcgimotlydiio artimcsni objckt4,(trz unefto desnis). .,

Siq povaizclZiq tcchnikq savo tyrimams panaudojo R. Il. Curmarkas(1984), Zmogui trunrpai (st ipraus blyksnio metu) parodomi du I6,3arba 4,.5 min. disparatiikumo stimulai. Iijungus svicsos saltinj. alsira.sdavostiprus povaizdi.s - zmogus matc du objcktus skirtinguosc ryliuosc.I;iksuojant :lvilgsni skirtinguosc nuotolir.rosc, kcisdavosi ilirziniq objckrqsuvokiama pade tils crdvcje. tiksiiau, kcisdavosi nuotolis. kuriamc buvosuvokiami Sic objcktai. Kartu stcbcto.ias mate ir kitus aplinkos objektu.s(krrricl.riaus sicnas arba m'cdZiu,s ir t. t.). .ris sugebcjo siomis s4lygomislcisingai ivcrtinti gryli tarp iliuzinitl olrjcktrl. Iluvo irocryra, kacl gyliokonstantinis suvokimas Siuo atvcju galiojo iki 27 metn1.

Kott trol in is klausir t tus. Ar ki to i r je i t r iu raip. tai koi l t k i t<tgt,litt iwrtirritntts tol:;turtr .vn'()l<iutniotrs oltieklattt.r nttrs slebitoio?

) t )

I l t ) i i t i l l l l ( ) I l l t l J ( l l . l s r / i i v r r ' \ ) J ! ,

pat ics r l ydZ iU-x i r ip i r p ; rs tov ; r r rs rcg in ro jo r l y t l i . i ( ) sk I i t t r l ys ( tcs t in is

st imulas), rodomas skir t ingais t0-36 m nuotol iais. Pr iminsimc, kad

objckto regimq dydi galima apskaiiiuoti iS tokios iirai3kos: hlD; titr

/ r - f iz inis objckto ar.rk3t is (skcrsmuo), <t D - ntrotol is ik i jo. JcigLr

Zmogus vert intq objeklo dydi pagal jo rcgim{i kamp4, tai par inkta.s

lyginamojo skritulio rcgimasis dydis bntq lygus matomo ivairiirisnuotol iais tcst inio st imtr lo rcgimicrns matmcnim.s' Jcigu Zrnogrts

sugebctt; objcktyviai ivcrtinti tcstinio stimulo clycli, tai lyginamojo

skritrrlio skersmuo bfllty lygus testinio stimulo skersmeniui (Flolway,

I3oring, l94l ). Ekspcrimcnlas buvo atlickamas skirtingomis sqlygomis.

Vienomis sqlygclmis zmogus matc objcktus nat[raliojc aplinkojc abicrn,

arba tik viena akimi. Be stimuh;, jis matc ir kitus objcktus, i5 kuriq

galcjo sprgsti apie nuotoli iki tcstinio stimulo. ilsant tokionrs sEtygoms,

Zmogus labai tiksliai ivcrtinclavo obicktyvry tcstinio skrittrlio dydi. I(toic

ckspcrimentq scrijojc Zmogus mato vicna akimi tik tcstini stimulil ir

ncgalcjo ivcrt int i , kokiu nuotol iu j is roclomas. Siamc ckspcrimcntc

Zmogtrs ncgal ic lavo t iksl ia i ivcrt int i tcst inio st imulo dydZio-

Susiclaro isprlclis, kad tikslq dydlio vcrtinim4 lcmc informacija apic

nuotol i ik i test inio st imulo. I5 dal ies siq iSvadq patvir t ina I lmmcrttr

clcsnis, taip pat il iuzijos, susijttsios stt vadinamuoju Amcso kambartrt.

Amcso kambarys yra trapccincs formos (i'r. 1.39 plv., b). Sio kam-

bario vistl objektq rcgimieji kampai yra tokic patys kaip ir kvadratinio

kambario, parodyto pavcikslo desincjc. -laigi Zmogus, slcbidamas toki

kambari viena akimi pro ma7-q skylutg, ncgaleio jo atskirti ntro staCia-

kampio - pr icsing4 sienE Zmogtts.st tvokc kaip l rontal iq ploki t t rm4'

vicnodai nutolusi4 ntto stctretojo. Sitt.s sicnos langtrosc Zmogus matc

vienodo fizinio dydZio objektus. Kadangi kairysis kambario kampas

yra toliau negrr de5inysis, tai kaircjc esandirl objcktq matomi kampai

yra maZesni negu csaniiq dcsincjc. Ncturcdama's inlbrmacijos apic

nuotoli, Zmogus analizuoja infbrmacijq tik apic rcgimuosius kamptrs ir

todel suvokia varzd4 kambario kaircjc mazcsni ncgtr dciinije. Vrdinasi,

informaciia apic nuotoli daro !tak4 dydi.io suvokimui (l-cvinc, Shcfncr,

l9 t i l ; Sh i fman, 1962) .

\'\ n1 , .\ . .\ ' .

(o) (b)

4.j9 Pav. Ameso kambarYs

(a ) Va i zc l as . ku r i p ro ma :E sky l u tq 2mogus ma to v i ena ak im i '

( b ) Ameso kambar i o ka i r d j e va i zdas i i v i r i aus V i s i l angq ' g r i ndq reg im ie j i

kanrpai (2r . (a)) tok ie paty i kaip i r kva<Jrat in io kambar io ' parodyto dei indje

Kai kurios iliuzijos, pavyzdziui, I)onzo iliuzijos, aiskinamos ttro,

kad inlormacija apic nuotoli iSkraipo srrvokiamE vaizdE. Jbkios iliuijos

par(xlyt()s 4.40 pav. Siuosc pavciksluosc artcjaniios linijos sudaro ispudi'

k a t | j o s n t l o s t c t ) c t o . i o t o l s t a i g y l i . D c l t o s u a r t e j u s i q l i n i j q g a l a isgvokilnri ttl6urojc.

' l irsc viclosc: pilvaiz(ltloli objcktai yril tokirl pat

nlatmcnrl kaip ir objcktai isplatcjusiojc linijq dalyje. Kadangi pirmicli

r l l r j ck ta iy rasuvok iami to l iau , ta i j i csuvok iamid idcsn i .Dvd i io i rgv l iokons tan l in ioSLtvok i | | lonrcChan iz |na i 'Ap tar tus

konslantinio suvokimo rciskinius sunkrr paaiskinti kokiu nors vienu

ntcchanizmlr. Matyt. mllsq rega naucloja visas galimas pricmoncs'

lcirlZianiias jvcrtinti absoliutrl nuotolj iki stcbimo objckto. Zinios apic

nr,rotolj iki objckto naudojamos jo rcaliam dydZiui ivertinti, atstumtri

t r r rp ob ick t t l n t rs ta ly t i i r t . l .

I { o k i c y r a m e c h a n i z m a i . s t r s i . i g s t l n t l o t o l i t l n u s t a t y m t r ? T a t nrt : t t t t lo i i t tn i t ick pirmini ;r i . t ick antr iniai poZymiai:. pirnr ini i l i pozymiai - t ick horizontal trs, t ick vcrt ikalus dis-

parat i ikumas ( i r . 4.9 PoskYri) ;. ; rntr ini i r i poT.ymi:r i - pcrspcktyva, Sci i l ia i , tckst i i ra, r t ikas, nctgi

s p a l v a ' j t r d c s i o g r c i e i o g r a d i c n t a s i r | ' . 1 . ( a n t r i n i a i p o z y m i a i _ i r .I-loward. Rogers, 199-5). Pirminius gylio pozymius regos sistcma'

malyt.Scbanattdot i i . ikarto.trcapmokynn,oantr iniamspozymiamsnatrdori bhr inas mokymas, pat i r t is (Athinqon, Braddick, 1991;

Blakemorc, l99l).,ij4iritiq.iu4iil!s,,-..: -..;{*!nl-i;:';rd -

' 4-40 pav' Ponzo i l iuz i ios var iar t lar

l )a l lar panagrincsimc l i tcratt l rojc nct lalnai minimE mcchanzm4'

kuris motlil ikrroja crdvcs suvtlkim4'

Ilegitnojo lattko nehornoycnisktttttus' 'littt scniai btlvo pastcbcta' kad

nrr.tolirl tirrp .5icktt1 *.,u,rii,r.,,,, priklrrtrs. ncr {ik nrr. l ' izinio nrr.tolit ' l

tarp jt1'bct ir ntto to, kokioic rcgimojo lauko clitlyjc yra objcktai' Vistl

pirma rcikcjo ntrstatyti, ar Sic i5kraipymai pastcbimi' kai Zmogus mato

vicna akimi, i r ar Sic i5kraipymai vienocl i ' kai obicktai matomi vien

kaire arba cleiinc akimi. kimc

Norint st tprast i . kodi l tokic i ikraipyrnai svarbi ts ' panagrlnc

nuoLolio crclvcje strvokim4' Atkarpa ARC yta ciklopincjc aiyjc (Zr

4.41 pav.). Atkarpos dttlys AR ir BC yrafizi5kai lygios' r'y' AB = BC

'lhdiau 5it1 atkarptl projckcijos i tinklainc btrs ncvicnodos - atkarpa "1I}

yra toliau. o BC yra araiau srcbcroio' Kitl vcrltrs' projckcijrl tinklaincje

rlycli.iai yra proporcingi atklrrptltns n^'Iro, boc* tr uobo' bTco' kurios yrit

nclygios h*c*> oono. ipo> o,!a"lirigi jeigu stcbetojas sprqstq apie

atkarpq itgiiri ii iq pro;ct<i'jt1 ilgio, tai jis strvoktq atkarp4 ''lB trumpcsng

trl BC..lcigu 7,mogt", n"poit*t projckcinitl i '(kraipymtl' suvoktrl sias

atkarpas vicnoclo ilgio, tai ir jt1 projekcijos btrtq strvokiamos vienodo

i lgio. ' lh i ncsttnktt pat ikr int i ckspcrimcntu'

Zmogtrs vicna akimi (monokul iar iai) Tihr i i t icscs atkarpE ir '

stumdydlmas iii lgaijos Trymckli' i kuri fiksuoja 7'vilgsni' dalija alkarpq

ptrsiau - irymcklis nttstatoma's atkarpos vidtrryje' Jcigu lymcklis

[_____

4.41 pav. Atkarpos projekcijos i akiq tinklainq

nustatomir.s taip, kad tizi5kai atkarptl i lgiai yra vicnodi. t.y. bocu: aobo,lr,{o = aJto, tai atkarpos AII ir IIC suvokiamos skirtingo ilgio. .}eigu

imcklis nustalomas taip, kaip parodyta 4.41 pavcikslc, Lai AR ir Boalkarprl ilgiai suvokiami vicnodi. Atlikus ckspcrimentus paaiikc.jo, kadZmogus dal i ja atkarpas taip. kad f iz iniai jq i lg iai br l tq ncvicnodi:ltoco > aolto, lt,p,, > o,l,t (Brtptnr.rro, 1978). 'lhigi atlikus tokius tyrimusga l ima i . i . s ia i . i k in t i , a r Zmogus gcba kompcnsuot i p ro jckc in iusiSkraipymus.

' loki ;r is lyr im;r is. kcidiant l ' iksaci jos t ; r iko padct j rcgos l ; rukc, buv<r

nu.statyla. kad nuotoliai taqp objcktq rcgrmojo lauko ccntrc yra pcrvcr-linami. o pcrifcrijoje neivcrtinami, t y. atkarpa rcgimojo lauko ccnt.rcsuvOkiama ilgesnc ncgu tokio patics lizinio ilgio atkarpa rcgimojcrlauko pcrifcrijojc. Pasirodo, nazalini (rcgimo.jo lauko dalis, kuri pro-. jcklrrojasi i t inklaing, csandi4 ar i iau nosics) i r tcmporal inc ( laukodir l is, ktrr i projcktuojasi j t inklaing. cs;rni i i l ar i iau srni lk inio) rcgirnojoIatrko dalys nira vicnoclos.

I{cgc.iimo a5tnrmas lcm,irqrulln"jc lauko dalyjc kick didcsnis ncgunazaiincjc (i,r. 4.12pav.). Tai leidZia manyti, kad nazalincjc lauko dalyjcatkarpos suvokiamos ilgcsnis ncgu to patics ilgio atkarpos tcmporalinejedalyjc (Vri tkcvi t iu.s ct al , 1991).

thigi kai Ziur imc vicna akimi j mus supandius objcktus, ccntr inercgimo.io lauko clal is i5tcmpiama (bc to. rcmporal inc lauko clal is is-lcmpianra dainai st ipr iau ncgu nazal inc). Rcgimojo rauko pcr i fcr i ia

I, -J ,B

0,7

0 ,6

0 ,5

0 ,4

0 ,3

o,20,1

0 ,025

vaz ; l l i r t c Akk l i rk : r rc ' l i r r r l x l r l i r rc

4.42 pav. Regijimo aitrumo priklausomybinuo stimulo ekscentriikumo rt'g,imaiame Iauke

Abscisiq aiyje - ekscentr i ikurnas laipsniais, ordinaciq aiyje - regejrnro aitrum.rssantyk in ia is v ieneta is

tuo padiu mctu suspaudZiama- Sitros c[cktr-r .s br-r tr1 gal ima panauclot iprojckciniams i.ikraipymams kompcnsuoti - tam tcrcikia laip pasirinktifiksacijos taikq, kad lolimcsni obicktai proicktuolqsi i ccntrinc linklaincsdal i , o art imcsni - i t inklaincs pcr i lcr i i ;1. Po to, kai k ickvicnojc akyjcprojckciniai iSkraipymai kompcnsuojanri , binoktr l in is suvokinraspas7ymi konslanliikumu. I5 ticsq yr:r irti lyta, k;rd Zmogus crdvc.jc g;rlia t l i k t i gana t i ksk l a lkarpos pac la l i j imq pus ia r r - p i rk l i r i t la t l ; rZn ia r rs i ; r iyra nc didcsnc knip l -3 proc. Kick tai susi jg str monokrr l in i i r isiSkraipymais, dar reik ia i is iai . ik int i .

Jcigu hipotczo, kacl rcgimojo lauko i.(kraipymai naudojami projck-ciniams iikraipymams kompcnsuoli. yr;t tcisirrga. lai labai svarlrrls tampiraki t l j t tdcsi :r i . AnksCiarr mcs j ; r t r mini ' jonrc :rk ir ; j r rdcsir ; rc ik inrc spfcn-dZiant globalaus stercopsio uZdavinius. Dabar matomc, ka<l nuo akiryjudcsirl gali priklausyti ir pac'ios crclvcs, atstumrl tarp ohjcktr;, jry ctydZiqsuvokimas. Gal imas dalykas, kad i lgainiui iSmok.stame taip or icntuot iakis, kad misq analizuo.iama crclvis clalis ncpriklausytt; (arba maliauprik lausytq) nuo projckciniq i5kraipymq, t . y. nuotol iai larp objcktr ;bhtr ; suvokiami rcalus. tokic, kokic j ic yra i5 l ikrqjq. ISmokus r;r idaryt i , bc mrJsq val ios i r i in ios akys taip or icntrrojamos, kar l br i tqkompcnsuojami projckciniai iSkraipymai.

Nazalirrc

7 t 7

Ktt t t t r t t l in ts k /at t ' r ' l r r t us ' I )et t t l iu i puai ik ink i te ' k t tk ie t t t t i ln l ( i

I<ttirt\.s it r/r,. i1rr'.s at<it1 regirrtrt. itt Ittttkrt i lkruiltt ' tttui ' kui i i t i tddil l l

ko r r ry t e t r st r < t l t I ri r t t tt t l's e rd v' i s l t rr l e kc i t t i u s i ikru i l tt' t r t t t's'

K i r r t t r l c i k i i r p i rmrn i t i { x r v i cn l gc ra i nuo scno (Eg ip t c ' scn t l v i s

li irr i. iojc. l{ontos rnrpcrijos--}aikais ir t ' .1') Zinom4 il iuzijq' Kalbamc

apic va<linan',triq.gt-Te-1-q-ljp--iirlztja.U"lgclis tikriausiai mat€mc mcnuli'

kai j is vos pakibgi , i i l"^rroiirunto ir kai j is aukStai virs must1. ' lhdiau

tikriatrsil i ncdatrgclis pastctxjo' kacl Tcmai csanlls mtntrl is atroclo dattg

t l i t lcsnis ncgtr csr tnt is auki ta i v i rS mt-rs t ; ( t icsa ' dai l in in l ia i 5 i rc i5k in i

gcrai Tino - j ic mcnuli arba saulg tapo tokius' kokic j ie atrodcl' o nc

tokius, kokic j ic i i tkntrl yra)' Koclcl taip yra? Zmon"s tfkstantmeeius

rc iko jo atsakymo ; i1 i fa t rs imr l , la i iau gal t r t in io dar i r dabar nerado'

yra icl i i ios i l irrzijos aiskinimai. paminesime du i5 jq,

a'Menulis vir5 hotuonto suvokiamas toliau negu tuomct' kai j is yra

arti zcnito (Zmoncs scniai pastebejo' kad dangaus skliautas suvokiamas

nc kaip sfcros c la l is , kur ios ccntre yra stcbcto jas ' o kaip k iausin is '

kr r r i< , i lg is d i t lcsnis u i auki t i ) ' Kaclangi f iz in ia i mcnul io matmenys

ncpriklaltstl ntlo to, ar j is yra Zimai' ar atrkstai' tai toliau suvokiamas

menulls matomas diclcsnis uZ ariiatt matomq menuli '

K i t ah ipo tczcg r i nc |Z iamamonok t r l i n i a i sc rc l v i s i sk ra ipyma isKa i

mCnulis yra ncartk5tai vir$ horizont<r, j is projcktuojasi i t inklainiq ccn-

t r incs c la l is , kur j r l c lyc l i . ia i pcrvcr t inami ' Kai mcnul is yra v i r5 mf lsq '

j is projckruojasi i t inklaines pcrifcri j4 ir strvokiamas tnaT-csnis' Si ni-

potcz.i bttvo kntopSiiai t ir iama' Vie nt1 auttlr iq duome nys patvirt indavo

i i r l h ipolczg, k i t t l - vcrsdavt l abcjot i . Dabar vyrauja nuomonC' kad

r c g c l s l a r - l k o i i k r a i p y m a i d a r o i t a k 4 m i n t r l i o i l i t r z i j a i , t r e t t a i g a l i b [ r t i

nc vicnintclc Sios iliuijos priczastis. Skairytojui turbtrt sttsiclarc ispfd.is'

kad 5iq problcm4 lcngva iSsprqsti: kai menulis yra viri mhsq' paKaru(a

irtsig.lt i . ir ttr.rnct j is"pr.jcki.otqsi i t inklaincs ccntrq ir ttrritq atrodyti

didcsnis ncgtt stovtnt. lhdiatl reikia ncpamir5ti ' kad mcs negalime

sr lmoning, : r i va l t ly t i i tk i t l < l r icntac i jos - jc igu sakomc' kad f ikst ro jamc

objckt4,lai visi^ikai ncrciSkia, kacl j is projcktuosis i t inklaincs ccntr4.

(icriausiu atvcju tai gali rcikiti' kad objekto projekcija tinklaincje maZai

jucla, o apie jos pailcti. jos nciimatavus, pasalq4i sunku' Akiq oricntacijq

Airii ntrlernti visq arba daugelic'r matomq rcgos lauke objektq padetis'

G alit tti Jiziot oginta t regit noj o lau ko iilkrail'ryt nrt r ne c hanr znai' (icrai

Tinoma. ka(l rccLrplorit l t i lnkis tinklaincft: ncr:r vicntlcl is (|r ' 2'4 poskyr!)

- ccntrc jt1 tankis clidcli.s, o i pcri l 'cri jr l j ls tolygiai mrr/t ja' l(ad pirdiclctt l

s i gna lo i r t r i uk imosan tyk i s , - vyks ta tamt i k r t l s t i nk la incsda l i cs rcccp -

tr',"rit; signaltl sumavimas' Sir'rt ' atvcitr svarbtt nc tinklaincs plolas

1."."p.i-nl, laukas - l l 'L). o kick tamc plotc yra reccptoritt ' Kadangi

rcceptoriq pcrifcrijoje 1"ra maZiau, tai RL' dycli"s tcn trtrdtq bfiti didcsnis'

I ( a l bedamiap i cga l imus loka la t r ss t c r cops i t . lmoc l c l i t r sn t l r oc l cmc .kac llarpRLdyclT, i t l i r i lg iom:r lav imovicncto 'ch l l raktcr izr rc l iamop;rr : lmcln l

tr, yra atvirkStinis ry5ys (Zr' 4'13 poskyri - 2'= LnlD; 6a 'D - i<l-

skersmuo). ' laigi iSkraipymus gali lcmti ncvicno<las rcccptorit l tankis'

o kartu ir ncvicnodi nl ayaZioi tinklaincjc' Manoma' kad i rcgimosio's

;;;;,;, io ui"*,4 sigrnlai arcina nuo vicnorlo rcccproriq skaii iaus.

.lcigu tai tcisinga, pag'iridiniu' iSkraipymus lcmia tinklaincs stnrkt[ra'

Esama i. n,to*oni', kad vaizclo tinklaincje atvaizdavimas i rcgym4i4

Zievq turi kit4 tunlicing prasmg' Kiekvicna tinklaincs srit is sitrniia

signalus i pirming regos Zie*'g, va<1inamqj4 Vl zonq' Sakoma' kad

tinklainc atvaizduojaira rcSo's l icvcjc' Kadangi IIL ir rcccplorit l

,toirim pe-rifcrrjojs y'o rnni"'nis ncgu .ccntrc'

tai pcrifcri jai skirt;r

mai,iau vietos negu ."n,.,, i. Skaidius, kuris roclo, i koki zicvos pkrtclio

dydi atvaizduojamas tinklaines plotclio vicnctas' vadinamas Ziet'e^s

ctit l inirrto faktonutr.Lt (angl. corticur rnugnil icutirn factor) (D^nicl.

M ( O \ k

i

Whittcr idgc. t96l) i r zymimas raidc IVt, . ,6.(4 =l + E l E , 0 + o

c ia k i r a = l ' , t - kon .s tan tos , M( ( ) ) - d i t l i n i r n< l f ' : r k l o r i t t s t i nk l ; r i ncs

ccntr inc i dal ia i . / . r , - t in t r i la incs sr i t ics paclc t is (api t rudinama matymo

kampu arba lokaliu Zenli lu), kur clicl inimo faktoriu's yra dtr kartus

maZesnis uZ didinim4 rcgos latrko ccntrc (t inli laincs ccntrc)' 1" *

t i nk ia incspacJc t i s , ku rska i t i t , o j amasc l i c l i n imo fak lo r i t r s (ap ib f i c l i n i tma

mafymo tampu (6) arba lokaliu Zcnli ltr) (Wilson ct al ' t990)' Manotna'

katl i iamc ctapc ir vyksta spccialus vaiz'do tinklaincjc atvaizditvitnas i

regos Zicvg. E' L. S.h*o.tzas (1980, 199"1) sr'rformulavo hipotczq' katl

eiivyksta (konforminis) vaizclo tinklaincje atvaizdavimas i rcgos Zicvg'

Atvaizdavtmas apraSomas tokia iSrai5ka: o= Iog'(z + a); i ia z - ta5krr

tinklaineie, o c0 - t inklaincs ta5ko atvaizdo Zievdlc komplcksincs koor-

\ . 1 t ' , 1 1 1 1 , 1

r \ ; t l r r v i l l l l i ; r r I v i t l r t r ; r s J ( ) |

t t tc tu nckci i r r r r r r i lok i r l f rs kanrp;r r t : r rp I i r r i .yr ; . o . jo prr nro l r i ivcst inc ( i i t roatvc. ju d id in inro laktor ius) yra izot ropinc (1. y . ncpr ik lausant i nuo krypt ies)lunkcila. I)a7ryrnclina, kad ivairicms gyvunams tinka tas pats atvaizdirvimas,Lrct skiri irsi kocficientas a. Pavyzdliui, bezclzionems iis koeficicntas yra tarpI ir 1,5. kirlcrns - -1.' l ir i rcikitrl, k:rcl lrcidZi<rnig rcginro.jo lauko iikrcivininrasvr ; r t l r t lcsrr is r rcgrr k ; r i . r tg

'ftrks atvaizdavima.s turi savo privalumq. Pavyzdiiui, lvairiq skirtingai

oricnluolrl objcktrl vaizclai t inklainijc atvaizduojami i vicnodos lormosir clydzio vaizclus skirt ingosc zicvis victosc. ' lai

palengvina invariantinipost-rkitri ir f igiiros i5tcmpimui vaizdq atpazinim4. Pary-zdziui, jvairiaior icntr ro l i i r jv l i r i r r c lyd l i r l t ink ln in i ' . jc . ,A" ra i r lc .s vaiz t l i r i sk i r t ingoscrcgos Zicvis victosc sudarys vicnctdos lormos atvaizdus.

'foki vaizd4

zicvcjc daug lcngviau atpazinti ncgtr vaizdq tinli laineje. Dcr to dabar,taikant apraiyt4 principrl, mcginama sukurti tcchninius ircnginius, kuricpit lT'gyql1t a tpaTint i vaiz-dus.

| / i i 'ar/os\l{ai pcrcluodamas i rcgos Zicvg tinklaincjc csantis vaizcras,

. i is arba i5kra ipomas, arba spccia l ia i t rans[ormuojamas anal izc ipalcngvinti. I) irmuoju alveju rcgos lauko i. ikraipymas gali kompensuotipro.ickcinius iskraipymus. Norint, kad taip brltq, rcikia mokcti tinkamaipasirinkti fiksacijos taskq regos laukc.

'lbks pasirinkima.s priklauso nuo

sprcndziamo uZclavinio, objektq crdvcjc isclestymo ir patirt ics. KitaipuZdavin i . i sprgsr i pr i re iks mokymo, pal i r t ics. Skai ty to jas gal i sakyt i ,kad povaizdZiq tcchnika rodo, karr s i l lomas pro jckc in iq i ikra ipymqk'mpcns:rv i rn, mcr,d; rs nc v isu 'mct vc iksmingas, ka<, langi povaizdisukunrs i r . r a tvaizdo padct is t ink la inc jc nck inta. lad iau nust f l ty t ipovaizdTio victos ncirnanoma bc rcaliry vaizdq rcgimajamc laukc. Siuoatvc ju. p.s i r inkdamas f iksaci jos lask4. Zmogus gal i kc is t i t r1 real i r lrbjcktr; pade t! crdvcje, kuriq aurvilgiu nustatoma povaizdZiq victa irt ly t l is cr t lvc ic

' l i r ig i i r S iuo : r lvc j r r | iksaci j<rs tn iko pasi r ink imas gal i

vc i l t i a ts tumq tarp mcnamq vaizdq. lJct kur iuo atvc j ' suvokiamasabsol iutus nuotol is ik i objekto daro j tak4 t iek objekto dydzio, t iekatslumo tarp iq suvokimui. Non iio proccso mcchanizmai dar neaiikfrs,lrct sunku patikcti, kad regimojo lauko i5kraipymai sukurri atsitikrinaiir ncturi iokios [unkcines reikimcs. Rcikia tik ijsiaiikinti, kokia ii yra.

i l ( r L c - - 1 O . f . ( ) ' . - . . . l P y l - . . . . J h t t " l . . . . . I t c . l t t z i i . . . . , , L : t l

tcntpt l ra l inc jc- l l : r lysc. bc l yra sk i r t ing i i i i lg i r i l ror izont t r lcs i r vcr t ik i r lcs.

Tt i gal ima pamatyt i 4 .43 pav. Nu,stcbqs skai ty to jas gal i i imatuot i i r

isit ikinti, kad vcrtikalus ir horizontalfis vazdq dydZiai objcktryiai yravicnodi, nors vcrl ikahis dydTiai atroclo clidc.sni (Corcn, Ciirgus, 1978).

I(aip g;rl ima p;raiSkinli i i irs i l irrzij;rs'? I(rrip j;trr Zinornc, rcgos si.stcmirc r d v c i s u v o k t i n a u d o . j a n c t i k h o r i z o n t a l q , b c t . i r v c r t i k a l r r

d isparat i5kumq. Pastarasis paclcda nustatyt i ob jckto padct i s tc [ - rc to io

at'Zvilgiu. lhdiau dcl akiq iSsiclcstymo (jos yra vicnodamc aukityjc)vcrtikalus disparatiSkumas yra maZcsni.s rrZ horizontalq (ypad arti

mcdia l inds p lokStumos). Jc igu ta ip, ta i rcgos s is tcma t t r r i t t l d id int i

. jar r t r i vcr l ik ; r l ianr < l isp; r r ; r t i ik r r rnrr i . I )c l t< l mcs pcrvcr l in i rmc: vcr l ik : r l i r1

i in t jq i lg i . I ) r is iminus rySi tarp l {L matmcnr l i r i lg io v icnclo, gal inra

prognozuoti, kad I{l- vcrtikahs matmcnys turctt; bt-tti ma7csni r.rZ ho-

r izonta l ius- Vis i tyrc ja i sut inka. kacl vcr t ika l i -hor izonta l i i l iuz i ja

priklauso nuo vaizdo tinklainc'jc oricntacijos, bct 5i hipcllczi susicluria

i r s t r tam t ikra is t r i lkumais. Visq p i rma i l iuz i ja yra st ipr iausi ; r , ka ivcrtikali l ini ja dali ja horizontali:1 ticsg pusiau. Pasukns tokirl l ' igrlr '490", i l iuz i ja nors i r sumaZcia, bct nc i5nyksta. I lc abcjo, c ia gal inr i

ivairus aiikinimai, bct, dcja, ncra sistcmingrl ckspcrimcntr,;. kuric lcislrlpr i imt i ar atmcst i lok ius a i5k in imus.

4.43 pav. Vertikaliq dydiiq pervertinimo pavyzdiiai

) , ) |

4.44 pav. Panumo r ib in is atvej isggry5ryro*sw.'u-,;.i..,-

Prisiminkirnc inclukcini et'ektq, kai horizontalq disparatiSktr m4, kuri

srrkcl ia horizonlal i t rs matmenis vicnai akiai didinanl i l inzc, gal ima

kompcnsuori vert ikal iu disparat iSkumtl , pasta' ius pr ie5 ki t4 aki

vcrtikalius matmenis didinandiq linze. Palyging vertikaliq ir horizontaliq

matmc nt! pa<licl inimo itak4 frontalios plokittrmos subjektyviam posrlkiui

(ir. 1.24pav. - atstumas iki stebimos plokstumos 40 cm) pastebesim-e,

kad vertikalius matmenis didinanti linze yra elektyvesne. Thdiau esant

ma'Zcsnierns atstumarns iki frontalios plokstumos (pavyzdZiui, 20 cm -

ogle. 1938), horizontali lirze lampa efektyvesne. Thd-iau i5 Siq duomcml

dar ncgalima daryti jokios isvados, ncs vertikalus disparatiskumas

priklauso nc tik nuo lg5iq, bct ir nuo objcktq horizontaliq matymo

kampq (prisiminliimc, kacl Au= a q 0l D; 6a rpir 0yrahoriz-ontalus

ir verlikalus objektq paralaksas, D - nuotolis iki jo, 4 - atstumas tarp

akiq). Fk tO, zmogaus slepkstis vertikaliam disparatiikumui yra didcsnis

negu horizontai iam. Thdiau autor iai , kalbedami*lpic vcrt l ratq' '

Aispaia-t i i t<um4, tur i galvoje ne dycl i Au, kur is pr ik lauso nuo

horizontalaus paralakso, bct ah;oliutq vcrtikaliq objekto matymo kairc

ir r- lcsinc akimi kampq skir tumil , r .y. dydi 1- di la igi mcs ncgal ime

pasakyti, ar sic duomenys patvirtina, ar pricstarau.ia iikcltai hipotczci.

Panrtrrto riltinis at,-ejis (angl. I'anurn liniting, ccse.). Panumo ribine

situacija parodyta 4.44 pav. Zmogus vicna akimi mato du objcktus: O,

ir Or. o ki ta - t ik v icn4, ncs objcktai v icnas ki t4 uZstoja. Objcktq

projckcijos kair6s akies tinlilaincje paiymctos simboliu o" o dciincs -

simboliais o,,, ir o ro. Siojc sittracijojc

Zmogus mato skirtinguose gyliuose du

otrjcktrrs 0, ir 0r. Ilet tai i5 PirmoZvi lgsnio pr ie5tarauja pr ic laidai . kad

vicnos t inklaincs sr i t is gal i suclatyt iporE t ik st t v icna ki tos t inklaines

sritimi, t. y. vaizdas ok gali sudaryti

por4 arba tik str vaizdtt o,,,, arba tik

su va izdu orn Jc igu i i Pr ic la idatcisinga, l-mogus matytq binokuliariai

objcktrl O, (sulicjami or, ota vaizdai)

arba objekt4 Oz @0, or). Ki tas

objcktas br1tt1 matomas tik deiinc

akimi. O kodil Sitro atvcju 2nrogtts m:tto pbicktus skirtingtrosc lylitrosc'?Arba nclc is inga v icnarc: iksmi5krr lno pr ic la i t la . l t r l la yr i t c lar v icn i ts

papildomas monol-ulinis gylio suvokimo mcchanizmas. () gal yr;r dar

kas nors, ko ncZinomc ir kas padetq i5narplioti Si galvostlki? Dcl Sios

mis lcs Panumo r ib in is atvc j is in tcnsyvia i t i r iamlrs.

Kad bntq ai5ki toliau nagrincjamq ckspcrimcntq prasmc, susipaiin-

kimc, kaip sulieto vaizdo skaisti vcikia j i srrdarandiq monokuliniq

vaizdq skaisdia i , t .y . jc igu Zmogus srrvokia objcktq Ot . ta i ka ip jo

skaistis priklarrso nuo jo monokuliniq dcdamtiq ou ir o,o skaisdiq.

Buvo irodyta (Lcvelt, l9(r-5), kad kol monokulinit l vaizdrl skaisdiai

tarpusavyjc labai ncsiskiria, sulicto vaizdo skaistis yra jo dcilamtir;

skaisdiq suma, t. y. I(Or): atol(o*) + ro,,l(o,); t ' ia I -.0, obickto oo

ir oo avandq skaisdiai, ro - koelicicntai. Jcigil dcclamqjq itaka vicnoda,

Qk = a(t = I (i.r.4.45 pav.). Jc_igu dcdamtljr l skaisciai labai skiriasi, t ir i

suliclo slimulo skaistis bus malcsnis trZ monokulinio stimtrlo didZi;rusi;1

skaisti - riba pa:4mita punktyru (i is rci. ikinys vadinamas l;e.cltnenrt

puradolgsu). Paimctina, kad toks cl 'cktyvtrs strtritvinlits vykstir t ik

tuomct , ka i objekta i yra ant horoptcr i t - r . Ib ls tant nuo horoplcr io .

sumavimo.cfcktas maZcja (Rosc et a l , l98f t ) .' Ih ig i

ic igu vaizdt l dc i incs i r ka i rcs ak ics t ink la inc l ic skais i i : r i yra

vicnodi ir j ic sulicjami i vicn.1 vit izdil, lai srrl icto vaizdo skai'stis yra .it1suma. Vadinasi, jcigu Panumo ribiniu atvcju sulic.iama tik vicna vaizdtl

pora (pavy'tdi)ui. oo, o,,,). lai

vaizclas 0, lttrctt; btlt i rySkcsnisncgrt v;t iztl lrs f)r. Gll irna l icsiogi;ri

mattroti strvokiamtl O, ir O, <lb-

icktq skai^scirrs (lr. Macl{cc, 199())

arb;r stclrcti. ktrric i i strvtrkiamrl

s t imtrhy mirks i , ka i rca l ia i mirks i

t ik vaizdas oo (SvcgTrJtr ct al,

I 99{i). L:l i^spcrimcntai parodc. katl

srrvokiamas ahic.jq 0t ir Ot ob-

jcktq skaistis priklauso nuo ok

vaizdo kaircs akics tinli laincjc

skaisdio- Bc to, kcidiant ouvaiio

padcti t inli laincjc, kcii iasi abicit l

objcktq suvokiama padctis crdvcjc.

8 16 24 32 't0

dcJirrs akis l irrklainijc skaislis

4.45 pav. Skaisiiq sumavimas

, j'.,,;,, ;; ;:i;, ;:,;;l ;il,'':1,,,, , :IlH,:;: li ;r;, ::,,i;,,*,,,,iiJ,","l l ip: k ir i rcs rrkics vicno l l .L signl las gir l i sudaryt i ponl t ik su vicnudcSincs akics reccpcinio lauko signalu. Kadangi recepciniai laukaipcrsitlcngia. tai objckto vaZdas vienu gali mctu btlti kcliuose RI-. Taigivicno ohickt() v l iz( l : ts gal i sud:rryt i p<lr ;rs su kcl iq objc:ktr l vaizr laiski tos akics t in l i la ine' jc (Svcgzda cr al , l99l t) .

Alelotrolija ir stereoregijitno aitntrnas. Kaip jau aptareme, kai ob-. j t 'kt ls yr;r rrZ l ' ; rnrrrr to sr i l ics r i l l r ; . . j i .s pr; t r lcr l ; t r lvcj i r r t is. l . y. v i t : lo j v ic:noolr jckto lnl tonlc clrr skir t ingosc crdvts vic: losc. l )apr irstai Siq , ,dvicjq ' ,vaizdr; suvokiamas gylis yra vienodas, skiriasi tik jq regimoji kryptisSitro atveju kickvicna akis mato rcah; olr.jcktq skirtingomis kryprimis(nronokul int 'nr is krypt i rni .s). Kad;rngi v;r izdir i ncstr l ic j ; rnr i , tai rcgossistcma liksuoja dvi skirlingas objekto monokulines kryptis - pradcdadvcjintis. Iluvo tikrinama, ar ii tikrqjq civejinimosi atveju suvokiamosobjcktq kryptys sutampa su monokulincmis objcktq kryptirnis. ' l irks

ckspcrimcntas nera sudetingas - ji gali atlikti ir skaitytojas. Pasirodo,karl dvcjinimosi alvcju matomos objcktq kryptys maZiau skiriasi negurnonokulinc.s kryptys, t. y. ir diplopijos atvcju monokuliniai vaizdaipritraukiami. Sis rci5kinys vadinamas'alelotii lti ja (llose, tllake. 1988).

I);usinaudojus pirmiau aptan. modcliu, sj rciikini ncsunkrr paai5kinti.. lc igrr r l r r objckt;r i yr i r lamc pai i ; rmc I l l , , t ; r i skai i iuoi i rm;rs ccnlroir las,l . y. apiv. ict .s l t l - svor i . ccntras. Sir ccnlr . pacrct is bus kaZkur tarpvcikiancir l I l l , st intrhl , t .y. st imulai t ratrks vicna.s ki t11. ' rhi i r g;runamcalclotropijos atvcju. Iisamcsni iio rciikinio analizc bus patcikta vcliausrnr.r lk iu i r i f ' t r r . ' l i rks

;r tskirq olr jcktry pr i t r ; rrrk imas pr ik laus<; t ick nuo . jqparlct ics vienas ki to atzvi lgiLr (kuo maZcsnis atstumas tarp jq, tuosl iprcsni.s pr i t raukimo clckta.s), t ick nuo santykinio st imulq skaisdio(skaistcsnis st i rnulas .st ipr iau l rauks si lpncsni st imul i l ) .

,4kil1 lonkurertcija. g),lio' 't^,ttkitttus esant akitl kottktrrencijat,l<rnlarnttcijos lizktloginiai rtrcchaninnai. Ncpaisant to, kaci akitl konku-rcnci j i r yr;r Tinomir i : ru scniai , konkurcnci jos mcchanizmai ik i j io l darncra aiikfis. Jau aptarime lunkcing konkurcncijos reiksme stcrco-regejimLri. Dabar smulkiau aprarsimc Si rei5kini.

Konkurcncija apibLidinama kaip procesas. dcl kurio negalimc vienumct, malyr i dvieiq skir t ingq vaizdq, csandiq t inhlainiq korespon-

I i i u rc { tas t i V lq l c lu r )n tc I cn l l t i l

krr r is yra k; r i r i 's . - i l r : r dc. i incs i rk ics t ink l l r in i j t . Vr izc l i l , kr r r i nr i l l ( ) l t1( ' .vitdinamc drninuojurtirrr, arbl dttttt i trtttt jutt l i tt stirnulu (tktntutttrt l

stitttulus), o tas vaizdas, kuris nematomas (yra nuslopinlas), vadinam:rs

rur slopirtttr, arba ruslopirttu st it rw lu (srtppresse d stinu.t lus). I(a i st imrr la iyra gani r mlr7 i , v is t r t ln tc t ml l ( ) lnc v icn;1 v isr t s l imrr lq , t . y . l i l r r rn; r rnasvisilkas doninavhrrus (exlusive dor ninuru'e). Kai monokuliniai s I irnu l;ri

dideii, vyksta dalinis dominavbnas ir slopinima.r: Zmogus vicnojc rcgi-

rrtoio larrko rl;r lyic nlrto vicrtr v:riztkr l 'nrgrrrcnlrrs. o kitoic - kilo v;riztkr

lragmcntus. Sirkoma, kad Siuo atvcju yra ttutzuikinis duninuvitttus. Mo-

zaikos dydis regos lauko centre (tinlilaines rcntre) yra apic 1l rcgimojokampo min. (Blakc ct a l , 1992). Konktr rcnci jos l r rnkc inc 'prasmc i iuo

;r tvc ju l r t l t r ; l t tk i i r : j i p i t t lc t l i t sr i r i rs l i . kok ic v i r iz . r l l i sk i r t ingr isc t ink l i r incsc

yra to patics objekto atvaizdai (vicnojc crdvis victojc negali buti dvicirl

skirtingq objektq).

Dominuojantys ir nuslopinti stimulai nuolat keiciasi laiko atiri lgiu:

vicnu momentu Zmogus mato vien4 vaizdq, o kitu - kit4. Kiek laiko

stimttlas dominuoja ir kick laiko j is yra nuslopintas, priklatrso nuo

daugclio aplinkybiq" Kai vaizdas tun daugiau kontiinl arba jic ya qnkcsni.

o iils pats yra kontrastingesnis, toks vaizclas <lominuoja ilgiau. Sakorna,

kad jls yra stiprcsnis. Manoma, kad kuo stipresnis vaizdas, tuo .jis ilgiaLr

cst i d<tminuojant is . ' lh i iau

st imrr lo c lominavim;rs pr ik larrso nc t ik n i ro

stimulo sliprtrmo, bct ir nuo akics stiprrrmo. Nct jcigtr vaizci;ri yrir

vicnodo .slipntmo, stiprcsnis akics vaiz-das i lgiau <lomjnuo.s. Si aki,s va-

dinama tlonfiuojaniiu. .lcivaizdai yra didcsni, vykta konkurcnciia tarpjr1 kontrlnl lragmcntr;.

'lbkios konkurcncijos pavy-zdys par<xlytas 4.46 pav.

I4.46 pav.

TI

Binokulinis sqveikos

@+

pavyzdiiai

o

I ' : tvc iks lo kai rc jc yra vaizd;r i , k t t r i t t r ts s tcbct< l . i ; r 's tn i t lo k ; t i rc , < l v t -

dtrryjc - tlc,iinc akimi. Deiincje paroclytas suvokiamas vaizdas. Aplink

maicsnius konturus matomas paivicscjimas. Ar i is pa5vicsdjimas yra

konkurcnci ios, ar k i tok ios s4vcikos rczul tatas - ncai iku.

.le igu stimulai pateikiami trumpam, t. y. maZiau negu 200 msek, tai

konkurcncija ncjvyksta - Zmogus vicnu metu mato du vaizdtis:-Thigi

tam. kacl i"yktq konkurencija, reikia gana ilgo laiko. Sis laikas daug

ilgcsnis uZ laikq, pcr kurl informacija apie tinklaincs ap5victim4 pasickia

regos Zicvc. Vadinasi. konkurcncija ncra vien Zcmcsnitl rcgos sistemrl

daliq sqveikos rczultatas.

Kontrolinis klousintas. Dainai sakonn, kad ttki4 korthtren'

ciju pusireilkia tuornet, kai j4 tittkluinese t'ra skittirtgi ttuizdui. l'Qoii'

kinkite, kodil Sis teigirtys yra klaidingas. Papra-sttt pavyztliiu irodykiteiio tliflininro klaitlirtgumq. Kq reikdq dar pasalgti, kad iitaisytunte

kluidcl/

Kokie mcchanizmai lemia konliurencij4 @ngl ivalry)? I5 pradZitl

rnanyta. kacl konkurcncija srrsijusi su signalq, atcinandiq ii skirlingq akiq,

slopinandia s4vcika. Buvo net Mrtinama, kad konkurencija yra iprastas

reiikinys, mes visuomet matome tik vienos tinklaincs vaizcl4, kitos

tiniilaines vaizdas yra nuslopinamas. Jcigtr tinlilainiq vaizdai pana5fis, ttl

ncpaslctrimc. Kinta n t dominuojandiam vaiz.tj u i, skirtu mas ncpastcbimas-

Kai vaizdai skirt ingi, iq kaita tampa pastebima ir tttomct sakome' kad

vyksttr konkrrlcncijtr. Nuslatant olrjcklo p:rrlc't i crtlvi ' ic:. :rtsi ivclgiirnr;r ir i

dominuojanti, ir j nuslopintq vaizd4. Ekspcrimcntais irodyta, kad konku-

rcncijrx s:llygomis suvokianxr dominugjaniio glrjckto patlctis crdvc.io prik-

lattso ir nuo nuslopinto vaizdo (L3lakc ct al. t9lt0; 1ilcr. Srrttcr. 1979:

Wol{'c. t98(r: Ulakc. O'Shca, l9tt8; I Iarrad ct al, 1994).-lhiiarr frrzijos atvcju monoktrliniq vaizdtl skaisiiai sumuojami

( l .cvcl t , l ( )(r-5), t tx lc l k;r l l r rct i apic konkrrrcnci iq ncl ial ima- ' lh igi gal ima

tvirlinti, ka<l objckto padctics ivcrtinima.s ir konkurcncija, kttrios mcttt

nustatomas otrjckto vaizdas analizuojamojc crdvcs victcrjc, yra skirtingi

procesai ir j ie vyksta skirtinguose lygmcnysc. Matyt, lrcnt kai kuric

atsakingi uZ konkurcncijE proccsai vyksta veliau ncgu objckto padctics

crtlvc\ic mrstatymas arba kiti pirminiai informacijos apdorojimo proccsai.

r c z r t l t i t t a i . l ( i r i p i ; r t l s i r k i r n c ( 7 r 1 ' l l A d u p r o c i r t i u i l n k t ' ( ' i u i ' s t t v t l c i u t t l

eravines objekr<t krt<trdmates)' dcl i lgo tt l pitt ics stimttlo stc[rcjimo

rcgos s is temojc ryksta adaptacin ia i pokydia i - kc i t ias i suvokiamo

st imulo padct is cr t lv i jc , c l idc ja j ( ) s lcnksi ia i ( rc ik ia c l idcsnio skais i i t r

arba kontrasto, kacl 5i slimul4 pa'stcbttumc)' Sie' proccsai btrvo tir iami

konkurcncijos s4lygomis: vienas stimulas buvo rodomas vicnai akiai ' o

su juo konkuruojant is s t imulas - k i ta i ak ia i ( toks st imulq pate ik imas

uoiin.*o, dichoptiniu). Pasiroclc, kacl adaptaciniai pokyiiai birdingi ir

nuslopintam st imul t r i - Zmogus st imtr lo ncmatc ' bct s lcnksdia i tam

stimului didcjo (Blake, tsox' 197'l) '

Dabar konkurencija suprantama kaip sude tingas procesas' susuqs ne

t i k s r r p i r m i n c i n l o r m a c i j o s t i | t r a c i j a , b c l i r s u a k t y v i a i s i r t r a n k t l s p r o .

ccsa i s , r c i ka l i nga i s s t r vc l k im t r i ( c l cmcs i r r ' i n [o rmac i j o ' s a t ranka

pasitcllt iant atmint[ ir t. t.) ' Ko-nkurcncijos ir suvokimo ry5ys buvo

paroclytas tokiais ekspcrimcntais' Zmogrrs vicn;r akimi matc Zodi "!yna's"

i , , * in l "1, o k i t : r : rk i r r r i - konkt tnto j ; tn t i lo t l i "dcvyni" ( "n inc") ' Abtr

Lodiiatbtrvo taip patcikiami' kad tarp jt l atsirasttl konkurcnciia' Sit '<'

atvcju vyko iprasta iorl 'zit1 kaita' kickvicnas s{imulas buvo matomas

opytit rt iai vicnod4 laiko tarp4. Po to buvo patcikiamas dvicjq ZodZiq

A". inyr , ' v ienai ak ia i - , , rauclonas vynas" ( , , rcc l winc") ' o k i ta i -

,,raudonas cJcvynctas" (,,rcd ninc")' Stimrrlas , 'raudona's vynas" ("red

winc") buvo i lgesni la ik4 dominuojant is 'ncgtr , ' raudonas c lerynctas"

( , , r cdn inc " ) (Rommctvc i t c ta l , t g6 {J ) ' l { 'C )no i r t l cnd raa t r t o r i a i ( 11 )66 )jrotlc, k;rrl konkrrrcnci.itr l irrp tl iclropti ik;ri lotlornr; l irtog,r:rf i ir l priklntrsrt

nuo jq semant in is prasmcs (maloncsni vc ic la i maZiau tarpt rsavyjc

konkurav<rncguncmaklnt . is ,bctpanaSrJsvcic la i ) . . l j rd iaui i r . r< lsrczul tat t ts

nelcnprya intcrprclttt l t i . Meginama all ikti lokitrs c'kspcrimcntrrs' i( ktrrit l

butq lalima daryli vienareiksmiskcsncs i ivaclas (yrr, I3lakc, l99z).

F7iologiruq stcrcopsio proccstl fyrimai neclave atsakymo i klatrsimil'

k t r r vykst l konkrr rcnci j i l - I5 prac lT i t ; b t tvo manom: l ' kac l ion in ianrc

kc l i n i amek r l ncvyks tan t i s l op inan t i sqve l i ka ta rpmonoku l i n i qkana l t l

ir yra konliurcncijos atspindys (' l irmosa ct al ' 1989; ' lbng

ct al ' l()92)'

Taeia,r 5i s4vcika priklarrso nuo griltam<rjo ryiio i( rcgos Zicvcs (Vrrcl:r'

S inge r , l 987 ) , t - y . kon l ' l u renc i j ap r i k l a t r so t i ckn t rop rad in iq ' t i c knu t . t

auk-ste.snitl, susiju.sir; su griT.tanruojtr rySitr, informacijos apclorojim<>

procesq. Be to, uZrcgistnloti konkuroncijos proccst; pcdsakai ir rcgosSiil iSvaOE patvirt ina ekspcrimcntq. susijusit l su povaizdTiq tyrimu,

garr rL)( i s v i t { . - . rk ial , . - , - . i11 r t- . . . . . - . ,s u]- . .^. . 1rr1.. . . , , . .a i tJ, . . . ,akiai patcik iama ki ta ortogonal ios or icnlaci jo,s gardclc (Scngpiel ,I ] fakcmorc, 1994; I : . .Scngpicl , (1. I , l lakcmorc, i { . I Iarrad, 199-5). f t ig iproccsai, susijg su konkurcncija, rcgistnrojamj nc vicnojc strukturojc,todcl galima manyti, kad konlturcncija priklauso nuo daugcrio vciksniq.

Apibcndrinant gal ima pasakyt i : at l ikt i eksperimcntai nclci<lZiapasakyti, koks yra konliurencijos mcchanizmas. Konkurencij4, matyt,lcmia nc vicnas, o kcli proccsai tick pradiniame informacijos apdoro-jimo, tick aukstcsniame lygmcnyjc. Pirminiamc etapc 5alinamas triukj-mas, atrcnkama inlbrmacija, rcikalinga tolcsniam jos jvcrtinimui, t. y.vyksta nuosckl i in l i r rmaci jos,,nuo paprastesnio ik i sudct ingesnio"tiltracija. Sic proccsai nusako vaclinamqj;1 ,.iS apa(ios 1 t:iri4,,informa-cijos filtracijE (angl. ,,bottont-up" process). Antriniame e taps lykstai ior inio st imrr lo vidinio vaizdo surinkimas. kur io mctu. remiant is hi-polcze ,,kas gi yra pricS akis", taip par atliekama informacijos filtracija.Kaclangi iiuo atvc-j' povcikis cina ii aukitcsnit; lygmcnq stmkt[ry, iis[)r(x 'cs; ls var l in:rrn:rs, .r j r , i r r : rrrr . r iu l totr i r l " ( ; rrrgl . , , l ry, ,-r lowtt , , l t roccss).l ) .bar yr i l gan.r popul ianrs Baic:so algori lmas proccsui , , is v irsaus iapadi4" apra5yti (Bclhumcur. 1996)" pagal Sj algoritm4, rcgos sistcmaatlicka nc akl4 vcikiandit; j4 stimulq analizc, o sutcikia prioritcril ramlikrq stimulo pozrymiq paic.ikai. I{ipotczcs tikrinimas tampa nuosckliuatskinr po;rymiq ar .iq rinkinio, sutjaraniio hipotctini vaizcl4, tikrinimu(pirvyzt lZirr i . rc ik ia nrrsl ; r ty l i . ar nr i l lornc rcngvi1. j i1. ; rr krovining rnasinq).-lcigu ttrrirnc hipotczg, koks stimulns vcikia rcgos .sistcmil, o kartais darir z inomc kai kur iu.s sr imulo pozymitrs, tai t ikr int i rc ik ia nc bctkur iuos poZynrius. o t ik tuos. kur ic yra r ik imybi ik iausi . thigi konku-rcnci i : r g;r l i a lspinclc: t i suclct ingE ' ic l in io vaizclo srrr inkimo proccsq.

I)abar galimc tnrmpai ap;,rvclgtl ka.s yra /.inoma apic fizijos proc:csr-lsi t krrkir l prt ' rblcmrr kyla . luos aprai lnl .

Dur kartq apie suliejinrq,' arba fuzij,q. Ii pradiiq vyk.sta,monokulinevaizt l r ; t inkl ;r incjc an;r l izc, sur laromrrs. jqamozaikinis diskrctu.s v:r izdas.Mozaikos dydis priklauso n'o lygiagrcdiai firnkcionuo.jantiq kanalq,kur atlickama lokau analizc, rercpcinig raukq dycrzio. po monokulincs;rnal izc 's nrrsl i r lorrr ls ( i t :Lcvidrrt in is klnalo I l l , ; rpsvictos dydis, t ick joapSvictos svorio rcnlras, t. y. nustatomas ccntroiclas. 'loliau

nustatomos

7?,\'

' , . . , , rp, , , , , f . , r , . . . ' , - , , | . y. , ry i l . r , , , t l iskr l . rr lmrrzirrnrrrc) , , , r .^t , t p:rvrrsi i r r tsaproksimaci ja. Esama duomenrl , kad regos sis lema ivcrt ina t ickhorizontah;, t ick vcrt jkalq disparat i ikumil . Vcrt ikalus di .sparat i ikumasnaudojamas absoliudiam nuololiui iki objckto nusta[rti Kad butq gaL'manustatyti atskiro mozaikos langclio crdvincs koordinatcs, rcikia sudarytikaircs ir deSines akics vaizdt; mozaikq poras (ccntroidq pora.s). Ponlatrankai palcngvinti rcgos sistcma laikosi tam tikrq taisykliq.' Vicna i5 .jq yra vicnarcikimiikumo tai.sykle; vaizdq fragmcrrlai,

csantys kaircs akies t inklainc.s lokalaus kanalo Rl, , gal i sudaryt ipor4 tik su vicnu dc5incs akics tinklainejc csandiu vaizdo fra6Tncntu.

. Sudaromos poros tik vaizdq, csandiq koresponduojandiuosc I{l-,t. y. Rt., kuriq ccntrai yra korcsponcluoiandiuose tinklaincs taikrrose.

. Suliejimas atliekamas tik tuomct, kai gylio kitimas (disparatiSkr,rmokit imas) ncvir5i ja tam t ikro dydZio; gyl io gradicntas netur i v ir iyt imaksimalios rcik5mds. Sios sqlygos prasme tokia: sr.rvokiamastrimati.s pavirSius turi buti gana glotnus, jis ncgali turcti daug tnrkirrtaikrt.

' Nus tad ius r lu monoku l in i rs dv in ra i ius r r roza ik in ius va iz -c l r . rs .at l iekama jq l ragmcntq sintczi . Du monokul iniai skir t ingr; aki t ;va izdq li'agmcntai (po;rymiai), csantys korcsponcl rrojandiosc t inkla inirlsr i tyse, gal i b[ t i sul ict i t ik tuomct, kai j ic labai ncsiskir ia.

' i i rk iq

ponl atrankai padeda ir vacl inam;rsis , , i i v i r5aus j apai i ;1" ( , , top-rkrrvn") l)r()cssiri, ktrri.s g;rli [lrti apr-:riyt:rs I];ric,so irlgrlrilrnrr. I 'oTvrnir;pttrtls ic.ikonros kcliais ct;rprris - iS cslrnros inlirrnrlrcijos srrcl:rronurhipotczi ,,kas vcikia regos sistcm4", <t paskui icikomos likimytrii-kiitttsios polymiq p()r()s.

. Vriz.ciq l'ragmcntr; ;rl.r'anklri padctltr :rkir; .jrrdcsi;ri.

. . lc igu srr l ic j i rnas ncgal imas, tai "ryksla akir l konl iurcnci j ; r . kur iosmelu suvokiamas tik vie nas monokulinis vaizdas. Suvokiama vaudopadct i .s crdvi jc pr ik lauso ir nuo nuslopinto monokul inio vaizdo.I(itrtu buvo aptariama galimybc nust;rtyli gyli i i monokulinirl po7-y-miq Qrrcnolatlinis trytlio sutokinrus - Zr. Mitchcll, 1973). Moz;rikinckonliurcncija leid'zia manyli, kad trimaiio vaizdct sintczc vykstaalskirais fra; imcnlais, rninimalus [r ; rg,mcn(o r lycl is - apic 8 min. (ar-t i rnas I l . [ . dydZiui) .

) l { }

Kaip matyti, korcsponcluojancir; taskq silvoka yra labai svarbi' Ilct

iki Siol apibilclinomc korcsponcltrojanditrs taSktrs. li lriq vertikllus pa-

ralaksas iygus nulitri. t- y' tik tuos tinklainis taiktrs' i ktrritros projck-

tuojasi vi.tf,-rulu"llcrio apskritimas' O kaip apibr€Zti kitq tinhlaines

ta5krl korcspondcncii4? I-,pistttoja formaltts' geomctrinis apibrciimas:

r i 'k l . ints r ;r ik i r i . t r rr intys tas pir i i ; rs (rr .7) arbi l ( / . r ! ) koort l in i l t t ls,

paprastai vaclinami koresponduojanciais (lloward' Rogcrs' 1995)' Yra

i. iirn* kcrrcspontluojandiq ta5kq apibrcZimas: pavyztlliu; taSkai' kuriq

srrvokianrt kryptis ncpriklatrso' kokia akimi jic matomi' projckttrojami

j korcspondr.rojanditts ta3kus.

Korcsponcluojantys taikai ntrsak<l horoptcri' I.Ioroptcris yra crtlvis

la(kq visrtma, kttr sttsikcrta koresponcltrojandiq ta5kq regimosios kryiitys'

Skiriami trys horoptc riai: ltlrizontuhts, t'erlikaltts (r'ertical horopter) ir

ertlvis horopteis (space horopter) arl'ta toik4 horopteis Qtoint lnropter)'

Kas yra horizontalus horopteris, jau Zinomc (ir' 4'7 poskyri) Vcrtikalus

horoptcris yra visuma medianincs plokStumos ta5kq' kuric matomi

vicnoduvcrt ikal iukampu.Erdvcshoroptcr is-taierdveslaskqvisuma,krrr srrsikcrl:r korcsp,rnthrtrjaniir; taikt; rcgimosios kryptys (4'47 pav'' a)'

()ia patciktas tcorinio horoptcrio apibrcZimas' Empirinis horoptcris

skiriasi nuo tcorinio. Anlisiiau jatr aptarerne tcorinio ir cmpirinio ho-

r izclntal i ruslroroptc:r ioskir tunrt ts. l lmpir inisvcr{ ikal t ts l toroptcr ispa-rodytas 4.41 pav., b - tai ticsc, kuri<ls virstrtini c|alis tolsta nu<l stebctojo.

Srtvokiatrto errlt 'e ir jos nrctika.l5 to, kas pasakata' ai5ku' kad bcnt

tld s;lvcikos (kontrilsto rciskiniq) strvokianla crclvi skiriasi ntto rcalios'

fizikincs. 'ladiau kokios yra subjektyvios erclvcs savybds' kas lcmia

/ .., ' , ' ' ./.-/u

' (h)

i r ver t ikalus \b) horoPter is

suvokiami l a ts{ t lmi} t l r rp r r t r jckrq - t l i l i rb i t i svarbf ts k lausiml i ' I ]c t

kck ia i ve i k l a i sva rbuZ ino t i , koksy ra ry i ys ta rp t i z i k i n i q i r s t t vok iamq

krypdi t l , a ts t r tmt l t : r rp objckt r l ' I i i ta ip sakant ' svarbt t 7- inol i ' kok ia yra

,utj"t iyui metrika. Zinodami j4 galctumc nuspiti ' kaip suvoksimc

atstumus tarp rcalit l objektq, nttstatysimc' ktrr j ie yra crdveje'

XIX iimtmciio pracli. ioic- lxrvo i lr l ikti rokic ckspcrimcntai. S{cMtoia.s

male tolstandias nuo jo clvi ci lcs Sviciianiiq stimulq' Kickvicna s(imrrhl

pora (1 ' ,p) i r ( / ' , ,1) ( i : l ' " ' ,7 ; bal t i skr i tu l iukai - i ' r ' 4 '48 pav ' ) buvcr

v ienoclu nuoto l iU nuo stcbcto jo. Stcbt to" ias t t r rc jo ta ip i idcstyt i

Sv i c i i an i i us taskus .s tumc lyc lan ras j t r os iS t l nus ' k i r c l j i c t l t l t t l suv t l k i am i

kaip <fvi lygiagrciios ir simetriSkai i isiclcsdiusios ciklopincs aiies

atZvilsr,iu "itO-r. Sio, ali jos traltais rutuliukais par<idytos 4'48 pav'

Kitamc "k*p..,m"nt" stctrctojas vicnu mcttt matc tik clvi iviceiancitl

taskq poras. (Nlr) ir (Ny;) tasktl pora Svicti vis4 laikq' Kitos (N'o) ir

(N, , / ) ( i - ) , - . . ,6 ; ra5kq loros kc i tcs i ' Stebcto ja 's turc jo i5dcstyt i i ias

to j lq po.u, ta ip s imetr i ika i ck lopincs a i ie 's atZvi lg i r ' r ' kad atst t tm' ; ts

tarp jq btltq lygus atstumui tarp taskq (N,u) ir (Nr,).. ' laip. nustatytos

ta$kr1 c i lcs vat l tnamos v icnoclo nt roto l io a lc jomis ' V icnoclo nt toto l i t r

alcjos parodytos juoclais skrituiiukaLs (IltoplIlulo' I978) (iauti rcztrltatai

at rodo paradoksal [s . . i ic pr ivcr tc K ' Lt rncburg4 (1947) sulormtt luot i

lY 2 '1

N.r.i

Dr 7 k

o

T't 6tl

I'ta

nl a )

4.47 pav. Erdvds (a)

&Wi , ]Gr ; - ! r : J ; , ] - - . . - . - .

nuotolio4,48 Pav' ir lygiagreiios aleios

1 . ' I i | | | | . ltcrgc, kad znl()gus. vcrtrndamas at.s lrrrnus tarp t i l t , n iru( lo. iasi v lcnunl i r tu ( i lg io vicnctu) (subjcktyvios cl t lvc 's krcivunurs yrrr paslovus). t rpati crdvc yra hipcrbolinc. Si hipotcz-c' buvo ilgai tikrinama. Ilevcikvisi tyrinctojai sutinl;a, kad subjcktyvi crdvi ndra cuklidine. I5 pradZiq;r l rodc' . kat l . j i yra i i t iknl j r l h ipcr lxr l inc (ncig, ianro krcivrrmo crr lvc)( tJ lank. 19. i3. t9-57. l95t i ; Zajackowska, l95t i ) , o jos krcivumas

ivairicrns stebctojams - tarp 0 ir -1. Erdves savybcs tirtos stimulais,tarp kur iq btrvo <l idcl i atstumai (stcngtasi gaut i maZas santykinespaklaidas).

At l iekant kruop5tesnius e kspe r imcntus su jvairaus nuotol iostimulais. bnvo pastcbcta. kad kcic*iasi nc tik erdvcs kreivumas. bct irj r rs Zcnklas (Z:r jackowska, 19,56; I j t r lcy. l ( )72; l l igashiyanra, 1976).A. I- l igashiyama (1981, 1984) panaudojo tr ikampio mctod4, kad

ivcrt inlq crclvcs krcivum4.{ Yra Zinom:r, kad cukl ic l incjc crdvi jelygiaSonio trikampio kampil suma lygi 180", o kiokvicn;rs kanrpaslygus 60", Jcigu crdvc yra hiperboline, tai trikampio kampq suma yramaZcsni ui 180', o kickvienas jo kampas yra maZcsnis uZ ckvivalcntiniotrikampio crrklidincjc crdvc.ic kamp4. Jcigu erclvd yra elipsinc (t. y.matuojamc alstumus taip, kaip tai daroma ant Zemis rutulio pavirtiaus),tai trikampio kampq suma yra didcsnc uZ 180", o kickvicnas jo kampasdidcsni.s ncgu ckvivalcntinio trikampio cuklidincjc crdvcjc kampas.[3uvo irodyta, kad kol trikampio kra.(tincs yra trumpos, crdvcs kreiwmiuyra tc igianras; didcjant krai t in irp i lg iui . krciwmas nraZcja - tampalygtrs 0, o po to tampa ncigiamas (krcivumas apraiytuosc cksperi-mcn(uosc ki to nuo 0,-53 ik i -0,91).

-lhigi galima sakTti, kad suhjcktyvrrs c.rclvcs suvokinras yra panaSus

i spalvr; suvokim4, t . y. kad rcgimoj i . krr ip i r .spalvr; . crdvc lokal iai yracl ipsinc' . . los krcivumas, kaip i r spalvr; crclvcs, k inta, nira pastovrrs.l )abar drr.ncai ikn, kaip susicr i Sias subjcktyvios crdvcs sarrybcs suproccsais, vyksta nCiai.s rcgos sistcmo jc.

I;iziologirtiui lylio suvokirno trwchanizrnnr. Ncdnug kas Zinoma apictai , kokic proccsai susi jg su erdvcs suvokimu. Prakt iSkai i i t i r t i t ikpirminiai proccsai, susijg su lokaliu informacijos apdorojimu. Aptardamislcrcopsi. n;rgr incjornc ivair iLrs su juo srrsi jusius procesus. Jic butr ltokie .

I ? ?

l ' i r l i r' I -oK i r ius rccsa i . susr ;9 s i i o t ) l ck ( l i k rk ; r l i r1 l r l rgmcnt t ; c r r l v inn lkoort l in;rci i t nrrsl l r lynru.

. I )roccsai, srrsi jg su vaizdr; skir t ingosc, t inklaincsc ponl atranka(globalus stcrcopsio uldavinys).

. Globah-rs pr<tccsai, srrsi jc srr objckto pavir i iaus sinlczcr .- proccs;r i, , iS apat ios iv ir i r l " ( , , lxr t tont-rrp") i r proccsai . , iS vir i i r t rs jap;r i i4, ,(,,top-down"). t- y koopcracinc sEvcika.

. Konkurcnciitls mcchaniznrai - pirmini sEvcika, proccsrf ,,i i viriatr.si : rpadiq" sEvcika, gyl io suvokimas konkrrrcnci jos s4lygorl is.Tfumpai aptarsimc, kas Zinoma apic kickvicnq procosil.

t - .Monoht l infu krypi l t1 ruts!otvnlos'Manoma. kat l matomo objcklorcgimoj i krypt is nuslkoma jo projckci ios padct irni t inkl ;r incic. ( iksl i l r rRI-, i kuriuos projcktuojasi objcktas, paclclimi tinklaincjc. "lirc-iarr

roksnttslalymo buclas ncgali paaiikinli rcgijirno lripcraitnrmo. Iirvo p;rsirrlylik i t i kodavimo b[clai .

l. Atlickama lokali vaizclq analizc, susiju.si str jq crclvinirl hormonikqir jq faziq i5skyrimu - lokali I;urjc analizc (galima ir kitokia analbi- pnvyz.dlini. galima panaudoti bangclc-s (l3astys, lgg1.). tiriiarr I;rrrjcanal izc apraiyta geriausiai) . objckto fragnrcnlui nrrsra tyt i narrdojanrikcl iq ncuronq (.1-(r ncuront l) atsakai, kur iq dyt l is nus;rko I jur ic ikocficicnlo rciksmg. Kai rcikia nu.statyti, ar.skirlingosc tinklaincs victo.scyra skirtingq objcktq vaizclai. ivcrtinamas cuklirlinis nrr<ttolis larp lokalirykanah; alsakq, t. y. skaii' iuo.iama .iq I' ir{c kocl'icicntr,; skirlumr; kvirrlratr;suma (Wilson, 198(>). Ka.s tai at l icka, dar ncZinr;ma.

2. Kilas kodavimo bridas srrsijc.s .su ccntroirJq skaiiiavimu. I(ickvicnaslokalus kanalas lur i kctur is n(:r l ronlrs. krrr i t ; a lsakr l srrnlykis i r nust l r lovaizdo fragmcnlo paclcl j I t l . . lo pacl i t is rcginraj :rnrc l : rrrkc nrrs;rkr lmal l [ . . kur yra anal izuojamas vaizdo fragmcntas. padct imi t inklaincjc i rccntroidu (t. y. nL apivictos svorio ccnrro padctirni I{,). Sis koclavim<rbudas skir iasi nuo pr ics tai aprasytojo. I ) i rmuoju alvcju is ncuronrrat.sakt; galima atkurti vis4 apivictos pasi.skirstym4 viri r{r,, o anrnroirratvcju ii informacija prarandama - isskiriama infonnacija tik apicvidut ing RL apsvict4 i r jo apsvictos svorio ccnrro padct i t inkraincic.Antruoju atveju ryksta tolygaus vaizdo cli.skrcti mozaikinc aproksim:rcija.

2 1 1

Koks rnodclis yra tcisingas, sunku pa.sakyti, kadangi ne uronq atsakqsavybcs kokybiniu atzvi lgiu ncpricslarauja nc vicnam model iui . . lauminciomc ekspcrimcntus, kuriq rczuhatams paaiikinti gcriau tinka c,cn-troidr; negr.r frurjc modelis.

I.okalils ltrocesai, sasrTg srr oblekttl lokaliLl fragntenul erdvinitll<torclinuiitl nu.ttah,nut. Daugumos mokslininkq nuomone, trimatiskoordinaIcs nuslatomos vadinamaisiais padet ics clctcktor iais. Rcgos

. i icvc. jc yr i t ncur()nr l . kur ic atsako t ik tuomct, kai st imulas est i tamtikrojc crclvis vietojc. Paslinkus stimul4 i kitrl viet4, pradeda rcaguotik i las ncrtronas dctcktor ius, o br.rvu.sic ls padct ics dctcktor iaus atsakasnr rs lop inamas. Paga l . i i mode l i . Z icvc je y ra de lck to r iq Zemelap is . ikrrr i a lspini l imas objckto vaizdas. Sio atspindZio pade { is Zcmclapyjelcmia objckto padet ies erdvcje suvokimq. l )abar i rodyta, kad yra dvincrrronrl grupes: vicni nusako objckto padct i labai apyt iksl ia i ( tol iau,arc'iatt l ' iksaciios laSko arba liksacijos laiko aplinkojc), o kiti yra labaiiatr tr t rs sl imulo padci iai crdvcjc. Si l r l t lma pirmuosius ncuronus sict isrr kokybinitt slcrcopsitr (<'oarsc arba Etulity), o lntruosius * su tiksliukickyhinirr ( / i r r t , ) ( l ,oggio. l9t i . l , l9() l ; I3 ishop, I ,crr igrcw, l t )E():I l i shop. l9 lJ7) . I ' aZymct ina , kac l S ic ncurona i jau tms nc t i k s t imu lupadci iai crdvejc. bst i r st imtr lo [ 'ormai. J ic rcaguoja i tam t ikrosoricntacijos juostelg. ' lhigi

dauguma autoriq tvirtina, kad Sie ncuronaiyra jautr[s tam tikros orientacijo.s juostcltls padddiai crdvcjc. Kadangiiuostcle gal i bi i t i objckto konthro fragmcntas, manoma, kad Sicncttroni t i yra jaulr [rs konlt-rro l ragmcnlq padci iai crdvcjc. IS tokir tI ' ragmcntt ; gal ima aproksimuoti v is4 kontfrr4. I3uvo jrodyta, kad j icncur t ln i t i jau l r t i s nc t i k 'hor izon ta l iam, bc t i r vc r t i ka l iam d ispara-t i5kumui. thigi j ie gal i b[ t i jautrus nc t ik santykinci s l imulo padediaicrdvcjc (fiksacijos ta$ko atZvilgiu). bct ir jo padeiiai stelretojo atZvilgiu(Rishop. Pctt igrew. 1 989).

'l.l i iau Siuo atveju lieka neai.iku, kaip regos sislcma nustato objekto

k<tntt t r4, kai j is monokul iar iai nematomas (pr is iminkime atsi t ikt incsslcrcogram;ts). Norint jj pamatyti, rcikia atlikti ulkoduot<l atsitiktincscslcrcogramosc pavir5iaus ta5king rekorstrukcij4.

Iki Siol nagrinejomc atvcji, kai vaizdas buvo juodai baltas - achro-matinis. Ncai3ku, kaip vyksta spalvotq vaizdq rekonstrukcija. pa-mincsime tik du variantus.

s&iiliii*sr.rxxe.io**llt**tu"""l;,**gac .-,- .:..,, -.

Ka lban t ap i c spa l v i l , r c i k i a iSsk i r t i k c tu r i i r s ncu ro l i r ) gn rpcs :o p o n e n t i n i a i n e u r o n a i * / ? = G , n B + Y , B i r D n c u r o n a i(2r .3.15 poskyr i ) . I iekv icna ncurr)nr ] grupc suclaro savo atsk i r i lZcmelapi , arba ckrani l . Bel kur is va izc las atspindimas v ienu mctr r j

visus keturis ekranu.s (panaSiai, kaip ir vaizdas spalvotamc tclcvizorirrjc- tas pats vaizdas vcikia vi.strs tris l i trminofoms). Spalvoto objcktofragmentas atspindimas i tq paciq kcturiq ckranq vict;1, bct ciir csanCirl

ncuronq sudirginimo dydis priklauso nuo 5io objckto spalvio. Ncai.ikLr,kas lttos kcturis vaizdus .sujungia j vicn4 .spalvot4 vaudy.

Ki tu atvc ju manoma, kad yra t ik v icnas achromir t in is crc lv in is

Zcmclapis, kuris nusako objckto padcti ir skaisti, o kitq ncuronr; atsakailcmia l ikusius spalvos porymius (ton4 ir sodri). Thigi tarp i iq ckranqturi btit i rySys, nusakanlis, kokia spalva kokiam objcktui priklauso. t. y.

k ickv ienam achromat in io ckrano ta iku i nr isk i r iama snalvos ani r I iz i .ssistcma.

Apic kitq procc.srl f iziologinius nrcchanizmus bcvcik nicko rrc2rnonrc.Kai kur iuos i5 jq , t iks l iau - ka i kur iq proccsq f ragnrcntus, aptars ln]cvc l i i tu , . nagr incdanr i gal inr r rs suvokinrr . r rncchanizr l r rs . Nusta ly l ; r , kad kon-kurericijos procesai jau pastebimi LKI' (i ia u2rcgistruotas sl<tpinini:rs tarpmonokuliniq signalq) (Tumosa ct al, 1989;

' l icng ct al, 1992). ' lhi irru .i is

slopinimas gcriau pastcbinias csant grjZtSmajam Zicvis povcikiui (Varcla.Singcr, 1987).

lki i iol nagrinc.iomc ncjudandius. slatinirrs obickltrs, ktrrir; atvaizrlainc j t rdc jo arba labai mala i . j r rc lc . io t ink la inc jc .

' l ' iJ s tabi l t ; va izr lq v icnrr

mctu anal izavo daug lyg iagrcdia i [unkcionrro janCir l kanalq. I ] t rvopabrcZta, kad dabar t i r iamos kc l ios i io va ido anal iz is a l lcrnalyvos.' Kickvicnamc kanalc nuslatomi tokic c,lcmcntan-rs vaizrlo poTryrniai,

ku r i uos sus r rmavus ga l ima a t k r , r r t i pa t i va i zd i l , csan t i kana lo

rcccpcin iamc laukc. ' lok ic

poZymiai gal i hut i crc lv in i t l c laTnir l

amplitudcs (I-irrjc kocl' icicntai) ir I 'azc.s:

I (q y) = I u , .x , t ( t y) :t

tia x,(a, y) - tsurje ftrnlicijos, trigonomctrincs (.sinusai ir kosintrsai) crir 7 funlccijos, ai - jq amplitudcs, N - nauclo.iamrl [unkcijq skaicius.Nurodoma, kad lokalus kanalas skaiCiuoja 3-8 crdviniq daZniq

i { t l ( l ( i l l l l l ) i i ( ) l l l ' l ( ) l t l l , I 1 I ) \ i l l l e , I t .

l iadangi tiksliam l(ct y) apSvictos pasiskintymo (a - : vaizclo) atkurimui

rcik ia didcl io l rur j i {unkci jq skaieiaus, tai k i t i autor iai s i l r lo naudot i

nc: trigonomctrinc.s, bct kitas funkcijas (Gaboro lun]icijas - trigono-

rnctriniq ir Gauso lunl<cijq sandaugil (fitcrep la Ip.. 1975: Daughmanr;1984) arba bangelcs (Bastys, 1997)).

lbkios analizes privalumas yra tas, kad kai kuriails atvcjais ji IcidZialabai ckrrnomi5kai perduot i iS t inklaincs i smcgcnis informaci j4 apievaizclq (ap5victos pasiskirstymq) t inklaincjc. Thdiau ncai5ktt , kaip 5i

inlirrmacija toliatr analizuojama. Vicni autoriai mano, knd auk5tcsniuoselygiuosc rcgos sistcma ncat l ickir pat ics vaizdo rckonstrtrkci jos, o t ik

anirlizrroja inlormacijq apic crdviniq dazniq amplitude t fitzg (Marr,

l9t i2; Wilson, 1986). Recepciniai laukai at l icka vaizdo f i l t ravimq, o

smcgcnys - i io nuf i l r ruott ' r vaizt lo tolcsnc anal izg (Marr, 1982). Sianalizc atlickama ivairiai - nustatomos sridirl. turindiq skirtingrl ap5victq,

rilxrs ir paclttis. 'lhi galima padaryti labai tiksliai, nttstaiitts, krrr ap5victos

pokytls yra dirlZiausias (l yra diclZiausias tics figuros kontfirais ir t. t').

Victos, kr.rr aplvieta kinta spardiatrsiai, paic3kq atlieka stntktfrros, kurios

lirrmaliai skaidiuoja ap3victos funkcijos ;tntrq iSvcsting \Lr. Marr, 1982- DOC; opcratorius). ltn. kur antra iSvcstine lygi nulirri ir kcidia savo

Zcnkl4, lcn apivietos pokydiai bus maksimal i ls.' laciarr ckspcrinrcntai parodc, ki td Zmogtts gal i labai t iksl ia i skir t i

ir tokio vaizclc'r poslinkius, kai jo antra ap5vietos iivcstind rickur nelygi

nuliui. lk to, yra ir kitq priestaravimq. Dcl Sios pricZasties toks poZi[ris

ncra vi.srrotinai priimtas. Apic lai dar kaltrcsimc vcliau, kai nagrinesimc

l i l r rnos ;rnir l iz i 's mccha nizrnus.. l)agal kit4 poZifirj, rcgos Zicvcjc lirrmtrojamas ne Furjc alsaktl

Zcmc lap is . be t ta ik inc t r imat i d isk re t i ob jck to pav i r i iaus

aproksimaci.ja (Parkcr, l!$-5; Ctrxo;ron, I3ainK;{BIITIK)c. l9S9). Sidiskrcti vaizclo aprtrksimacija toliau naucldama analizci - iiskiriamikontr.rrq ir pavir.iiaus clcmcntai.

I' i rrmos c lcmcntr; srrdarymo principus nagtinc.simc kitamc skyrclyjc,

o r l ; r lxrr ; rpl i r rk imc, k:r ip rcgos si ,stcma anal izuoja rcgimtfq st imtrhljLrt lesi . Sic paramctrai taip pat naurlojami objektq formai nustatyt i

(lcinetirtis gS,lio eJektas - angl. kineric tlepth effect).

, . i J i V { l l v lU i l

5.1. lvadas

Judcsys - svarbus objckto paramclra.s. Labai claznai ncjudanlis objckta.s

nekelia pavojaus ir ncra labai reik5mingas. Toki daiktrl galima ilgiau

tyrincti, stebcti, o judantis olrjektas tokios galimybis ncstttcikia. ILeikia

grcitai priimti sprcndim4. Nc velttri darrgcli^s Srvtrnq i ncjudanti objcktrl

i i viso ncrcaguoja. Pilyzdlini, varlc gali mirti i ' i bitdo, nors aplink jr1

britrl daugybc ncgyvrl .iai skaniq mr.rsyiitl. 'I?riiatr jcigu nors vicna i5 jr1

pajuclctq, var lc i5 karto st l rc i tguotq i r . i4 prr l t t l ' Nustalyta, k irc l kai

objektq atvaizdai musq tinklaincsc ncjuda. mes jt1 ncmatomc- 'lokic

oblcktai matomi po akiq mirksnio, bct t ik tnrmpai i r yra ncryikt1s.

Mcs gcrai matomc ncjtrdaniius objcktus tik clcl to, kad mtrst; rtkys lrc

pcrstojo juda, nors akiq j t rdcsir ; i r ncsttvoki ;rmo (I lp6yc, 196-5).

Dctjq svarbos judesio suvokimo tyrimam.s skiriama clatrg clcmcsio.

Kas gi yra judcsys, kokic objckto paramctrai pasako rcgos sistcmai.

kad objektas. iut la? Kalbant ;rpic cl is lal in i st imrr lq. tokic paramctrai yra

objekto crdviniq koordinaeiil kitimas laiko at;lvilgirr. Alroclyttl, kad ir

proksinlal in io sl imulo judcsi nusako olr jckto vaudo judc.sys t inklaincic.

Kitaip ob. iekto . iudcsj suvokiamc. kai jo atvaizclas t inklaini ic . fut la.

5.2. Kas lemia judesio suvokint4?

Panagrinckimc juclcsio suvokinr4 csant ivai t ' i t lm.s si l t raci jom.s. . ios

parodytos 5.1 pav.' Pirma si tuaci ja - maZas j t rc lant is objcklas malomas ncjud:rndiq

objcktq aplinltojc fiic surlaro ktnl. Zmogaus akis nc.iuda, liksuo.ia

fonq. Vadinasi, obicklo vaizdas tinkl;rincjc jucla, o kitq fono objcktq

atvaizdai tinklaincjc nc.irrcla. Siojc situacijojc Zmogus gcrai strvokia

maTo objckto judcsi . thi palvir t ina hipotczg, kacl vaizt lo paclct ies

t inklainejc ki t imas lcmia judcsio suvokimE.

Ju t l c s i o suvok imas

ys nt . l r r t l l . o j t r t laI' -l l 'cdia

sitLraciia - kcisdami zvilgsnj, apziurimc pro lang;l sorr;1. Siu,ralvcju vaizdas tinklainc.ic kinta. tadiarr irhogrrs jucrcsio ncsrrvokia. Mc-dziai, so<lo statiniai suvokiami kaip stahihrs, ncjrrclantys. I(aip nrirtyti.antr<rjc ir lrciiojc siluaciiojc swokiamas jrrrlcsy; pricitarauja lripolczci.kad objckto judc.sio suvokim4 lcmia ir1 atvaizdq tinklaincjc: kitimas.Dcl Sio pricstaravimo hipotezc huvo kick pakcista- .ludcqn suvokiam;rs'santykinai, t. y. objckto juclcsys vcrlinamas vicnas kilo atZvilgiu. Katlbfitq suvokiamas judesyi, objcktq atvaizdai tin]ilaincjc turi judcti a'lxrskirtingais grcidiais. arba .skirlingomi.s kryptimis. Sia hipotc:zc g;rlirn;rpaaijkinti judcsio suvokimq pirmoje ir antrojc siruacijosc: olr.jcktoatvaizdo tinklaincjc judcsys skirsi.s nuo nc.iudaniiq fon. orrjcktrralvaizdq. 'lredioje situacijoje visq objcktq atvaizdai judant akims (lrctne galvai) juda vicnodais grciciais ir vicnoda kryptimi ir clcl lojudcsys nesuvokiama.s" Atrodytq, kad moclifikuota hipotczc galipaaiSkinti judcsi<l suvokim4. Panagrinckimc clar vicnq sittracijrl.

' Ketvirtojc situacijoje galima patikrinti santykinio judcsio suvokim<rhipotczg. Zmogus vaZiuoja traukiniu ar automobiliu ir Zir.rri prol;rngq. Si situacija daugcliui pazlstama -.;rrlimcsni ncjudantys olr.ickt;rijucla greitai (pakelcs medziai imdsrcli ctirlZiuliu glciiiu), o rolimcsniobjcktaijuda lcdiau ir kuo jic toliau, tuo .iq judcsys malcsnis. ' l?rigi

tinklaincje 3iq objckttl atvaizdai jrrda, skirtingais grcidiais, sak'm;r..su.sidaro tam tikras grcidio graclicntas. I3ct nepaisant to nc..jrrclantysob. jcktai .suvokiami kaip nc. i rrdantys. ' lh igi i r nau. ja hipotczc ncg;r l ipaai ik int i v isr l apr:rSytrr s i t t rnci j r ; .

' Pagal iau pcnktojc si luaci jo. ic vaizdas t inklaincjc i5 viso nckciCirr.savo padctics - kcidia.si tik iio atvaiz<lu dyrlis. Kai atvaizrlas rliclcla.sttvokiama, kad obicktas artcja, <l kai rniut.j:r - ol;jcktls srrbjcklyvi;rito[sta.I(rdangi itltlcsi<t sttvr>kirno ncgalim;r paaiSkinli vicn vaizclo tinkl;rinc jc'

judciitr. buvo .strf<>rmuluota kita hipotczc. Suvokiant juclcsi narrcloianrainlbrmacija. susijusi tick su olrjckto atvaizdo jurlcsiu tinklaincic. rick srrakiq, galvos ar pat ics stcbcto. jo judc.siu. Manoma, kld ivcrt inanri i lobjckto alvaizdo, ir akiq .itrdcsili" Sir'. iurlcsiai sumuojnsi ir nrrslllonrassuminis vaizdo judesys.

Ncsunku is i t ik int i . kacl 5i hipotczc gal i paai ik int i judcsio suvokim;1visose apra5ylosc .situacijosc. Panagrinckimc lai iriimiau.

Fonas nejuda, o juda

ak ys

I : i k sac i j a t o l i , ost c l )cto jas juda

I r auk in i u

Akl s l ' iksrurj ;r7 r ' i l gs r r i t i cs i i r i i

s te [ re to jq j r rdar r r job.jckt;1

+ j

Srrvokiamas rnl2oobjckto judesls

1 l l va r . )

Judesysncsuvokiamas

( l l l va r . )

Jrrd csisnesrtvok iam as

( lV var . )

Suvokial r ras t ik r rurToobjckto judcsys

([ var)

Akls scka . j r r r l ; rn t itrh. jckr q o

*f-5.1 pav. lvairios judesio suv<tk imo s i tuaci ios

' nntra situacija - rodoma.s tas pats vaiztlas kaip ir pirmojc situacijojc,bcl imogarrs ;rkys l ' ik.suoja judanrj mai4 objcktr l . I)cr :rkiq ju<JcsiqSio objekto atvaizdas tinklainejc nejuda, o fono objcktq atvaizdaitinklainelc juda. zmogus kaip ir anksciau suvokia, kad mazasobjcktas juda. o fonas - ne . Trigi 5i situacija pricS{arauja hipotezci.katl obickttl suvokiamq judesi lemia jo atvaizrlo tinlilaincjc judesys.

lilE&ilhwdiiiituoiorii#;.,.,*io".,, .*,*,.-. .**.

Rc i . ' " , . . o jo - . . . . t u1L , , n td . . , , , n iq l 1 - , . ' s i l , , , , eg r l r . , 1 . t

Si;1 hipotcz!: gal ima paai ik inr i schcma, puv;r izcluota 5.2 pirv. Vaizt jasg;rli jtrde ti aukstyn, i.cmyn 11, J,) ir ncjuctcri ,,0". Akis gnli sukris pagalir prici laikroclZio roclyklp. [i.cgos sistcma ivcrtina intbrmacii4 tickapie :rk ics, l iek lpic vaizdo j t idcsi .

P;rnagrinckimc, kas vyksta regos sistcmojc pirmoje situacijojc: m;zoobickto ;rtv;rizdas juda, lonas ir akys nc-juda. Kai vu, yra olljcklo atvaizckrlinklrrinejc. o vu - akir; judesirl greiiiai. tai suminis atvaizclo gre itisL': -- V',,t,t t L/u = V, + 0 = V*,,, t. y. suvokiamas maZo objekto judcsys.

Antr.jc situacijojc akiq juclcsiiri tokic: mazo objekto atvaizcJas tin-klainc. icr nckint i r * j is v is4 laik4 yra ccntr ini . je t inklaincs dalyic, t . y.V,r,,: (l.lbno atvaizdo judcsys trus lygrrs (-V,) Thigi suminis fks'ojamcrtrb.iekto atvaizdo grcitis i/-r., = V,xi * Vn= V,,, o suminis fbno atvaizclogreitis V4,,,= Vv,,, + V,, = 0, karlangi V1o,,= -Vo

Nc.sunku jsitikinti, kad trciiojc situacijojc V:fou = 0. Kiek surlctin_gcsnt y'. kctvirta sit'acija. Kad zmogus suv.ktr;, jog fonas 'cjrrcla, jistur i ivc:r t int i nc t ik akiq judcsi . bcl i r nrrotot i ik i otr jekto i r s i4 inlor-rrr ;rc i j i ; p;rnirrrrkrt i nu.sralyt lamas t ikr4 olr jcklo iudcsj . Kaip malysimc,Trnogrrs srrgclr i r t i r i prrclaryt i - .srrvokianr.s objekto judcsio grci l is nc-pr ik larrsrr nur arsrrrmo ik i j ' . Si .s rci ik inys var l inamas jLtde' io ,grei i iolcr tt t.sl u t t I i tt i t t .tt r t,rtl<it tu,

l ' c l s l l r l . , s c l i r l t cnr r i , . . . - -s i r r rc . . . . . r . in t . , . , , , . , r r i i k . , . , , . rc ik i r , ,r r ts i i . vc lg t i j t i ' . , kac l j r rda o l r j ck {o konI r r r ' ; rs i r s r rn r in is v is r l kon l r r r . ,scgmentq judesys lygrrs nuliui.

?rigi vcrtindamas judesj lmogus atsi/.vclgia tick ! objckro a{vaizdojtrc lcsi l inklaincje, t ick inkir l (kartu i r stcrrctojo). i r rc lcsius. IS prat lZir ;panagrintikimc pati paprasdi.usi4 atvc.ii, kai jucl;r tik zmogaus ̂ kys.Ifla klausimas, i5 kur stcbetoj;us gauna inlbrmacij4 apic akiq judesiu.s.Iluvo suformuluotos dvi hipotezts:'.aferentine ir eferentrne. pirmili4hipotczg sulormulav, Zinomas anglq fizi.rog..s Nobelio prcmijo.slaureatas e. Seringtonas (Nobclio prcmij4 gavo uZ sinapsing tcorijq1932nI Jis teigc, kad stcbctoj.s inlbrmacij4 apic akiq judesius gaunai5 akis judinandiq raumenq, kur, mokslininko manymg, yr_a spccial.sreceptoriai. Apic tai jau kaibcjome nagrincclami klausfunE, kaip ncrwlsistcma fvertina atstumE iki fiksacijos taiko.'iiromet nuroclime atvcjus,kai informacija apic akiq orient;rcij4 akicluobi:sc maZai arlra visiskainenaudojama likacijos ta5ko padediai erdvcjc nustatyti.

Eferenting hipotezg iskeii I-I. Flelmholtzas (1866) - vie nas iii ikiliausiq praejusio Simtmedio mokslininkq. Jis manc, kad informacijaapie akics juclesius ateina ne iS rcccptorir;, csandiq raumcnysc, o iSccnlr incs ncrvq sistcmos (cN.S), krrr l i r rrnuo. j : rrnos akir ; j r r t lcsirrkon'randos. Sios komantlc'rs atsina tick i rlrumcnis, tick j ccntrus, kuricdalyvauja ivcrtinant judcs j.

sias tcorijas ncsunku patikrinti. Al'crcntinc hipotczi tcigia, kad trclkoks akics raumcnrl istcmpimas (! tai rcagrro.ja rarrrncnr; rcccptoriai)ve ikia judesio suvokinr4, o clerentine tcigia] kacl pasywrs akics judcsiaincturi itakos judesio suvokimui (ncra kornanchl i.i cNS). f takil claro rikaktyvfis, valingi akies iuclesiai-

Iikspcrimcntrl schcmos, kurio.s lcistq patikrinti, kuri hipotczc gcriirupaai5kina judesio suvokim4, parodytos 5.3 pav., . ir b. Jeigu tci.singaaferent inr i hipotezd, tai pir i tu jutJinclami akj turctumc suvokt i . kadrealiai nejudanti"s objcktas irgi ncjuila. Ii riknfq piriru judinanr akinciudaniio objckto atvaizdas tinklaincjc jurtcs ! pricsingrl pusg. Karrurcgos sistcma gaus inlbrmacijq i( akics raumcnq, kacl akis juda i priciing:1pusg, ncgu juda atvaizdas (tarkim, vaizdas jucia Zcrnyn, o :rkis sukasiprieS laikrodZio roclyklQ - zr. 5.2 pav.). ' laigi

rcgos si.stema vcrtinsbendr4 (sumini) judesio grciti: V, = Vd,t * V,,:0, kadangi V*j= - VnVtdinasi, pagal Si:1 hipotezg, jrrclcsys ncturctrl b[ti suvrtkiamas.

i 0_-Vaizdo j r rdcsio

kryplis, kaiobjcktas juda i

v i rJq

h' \k i t l ju t i r -s io

kr lp l1r

Vaizdo judcsio

kr lpt is . kai akissukasi papal

la ikro<l i io ror lyk lc

i.2 pav. ,lLit's ir vaizdo tinLhinije judesio ivertinimo scfir,ma

) 4 1

I n l o n t r a c t l a

\ rpic raumcnq

iudcsi, o albrcntinc hiPotczc- l:acl judcsys bus ncmato-

mas (irodykitc tai). EksPc-

rimcntu buvo ir<lrlYta, kad

tik--efcrentine hiPoteze tei-

singai nuspejo rezultatus.AtsiZvelgiant i gatrtrrs

rezultatus, buvo Pasi[lYtasmodelis, kaiP rcgos sistema

naudoja sensorinq ir akitl

judcsiq (motorinq) informa-

Raturttrtys

5.4 pav. ludesio ivertinimo schema

.Judcsys nesuvol.iamas. kai akis juda pasyviai

(a)

Komandospakcisli akiqoricntacij4

.ludesys strrokintrtls kai nkis judl paslr'iri

5..1 pav. Ekspcrimttilq, kurLris g,.tlima pdtikrinli efererrling ir at'eretrtittg

iudesio suvokimo hipoteze-s, schemos

Pagal cfcrcntinc hipotczQ, nagrinctojc situaciiojc Zmogus turctq

nutyti. kad ncjudantis objektas juda. .Tudinant aki piritrr. ncjudandio

objr,:kto lrtvitizrlas tinklainc:.ic jrrtlcs. hcl Zmogus nclttris inftlrnraciios

apic akics judcsj. Ihigi suminis judcsio gJeitis bus lygrts objekto iudcsiogrcidiui: Vt. = V.ru I Vn = V,,r,,, ka<Jangi V,, = 0.

I{ai buvo Zinoma. k4 kickvicni l hipolezc tc igia, bel iko t ik at l ikt i

ckspcrinrcntE. -ihrn,

kad Zmogus pats negalctrl judinti akies. jo akitl

rnrmcnys lrttvo suparallitroti (spccialiais vaistais). Ekspcrinrcnttt buvo

irot lv la. krrci i r rc l inant pir i t t r akj Zmogrrs strvokia . i t rdcsi . thigi i is e 'ks-

pcrimcntas patvirtina efcrcnting hipotczg.

lb to buvo atlikta.s dar vicnas ckspcrimcntas, kurio rczultatus Sios

hipotezes nuspctq skirtingai. Thrkime, Zmogaus akis judinantys raumcnys

yra suparalyTiuoti. Zmogus turi isivaizduoti, kad scka judanti objckt4.

lLcalus akiq jtrdcsiai, kai rattmcnvs paralyT.iuoti, yr;r ncimanomi- Il[c-

rentinc hipotczc tvirtina, kad Siojc situacijoje Zmogus matys objckto

cij4, ivcrtindama rcgimoj<r

stimukr ittdcsio parilrrK'tnts (ir- 5.4plrv)' 'schcrrril ic par<xlytit ' kad itrclcsys

vertinama.s atsiitvclgiant tick i inlbrmacijrl apic rcgimo objckto atvaizcltr

judcsi tinlilaineje (S - sensorinis signalas), tick i informacij4 apic

io,nan, l1r, kaip jucl ipt i 'k is (M -.s igu. l i t i , kt t r ic pcrduocl: tmi i i ( lNS

i akis judinandius raumsnis). Si informacija s4vcikauja (f blokc' Sio

bkrko isciirrro signalas pcrtlttotlamas i ccnlrinq ncrvt; sistcmq' M:rnomil'

krrcl i i i i 'vykst i r srrminio . iudcsi0 signalo skai i iavimas (vt= v, ,1, ,- v, ,

a r b a I / r = J - M ) .

Thigi norint paaiSkinti juclesio suvoki,rn4."rcikia iverlinti ir. objckto

vaizclo judcsi tinklaineje, ir akies, galvos, ir patics Zmogirus Jtrdcslus'

Kas Zinoma flpic fizikinirl ir subjcktyvirl otrjckto jtrclcsit'r paramctrrl

ry5i'lAutokinetinis juderys. Jcigu tarnsojc ilgai stebisimc vicn4 maZq

ivicdianti objckt4 (pavy;ddJ;iititti, tai gali buti ZvaigTdi' lcmpulc arba

ziburcl is) , tai kar lais gal inrc apsir ikt i tv i r t indami, kad iv icdi :rnt is

objektas juda. Juclesys gali blti ttl lyclus, pastovr'rs dreifas' kurio kryptis

kartkar lcmis kinta, arba juclcsio krypt is nuolat atsi t ikt inai kcici i ls i '

Jeigu Svicdiantis objcktas mirksi, ;rybsi, tai 5is zibtrrclis po kickvie ncr

Svyiteteiimo gali buti sllvokiamas kitojc cr<lvcs padctyje' Jcigtr tai

mirksinti lempute tamsiamc kambaryje, Zmogus gali maty'ti' kad lcmputc

blaSkosi po kambari . Sis tar iamas' i l iuzinis judcsys vadinamas

atttokineriniu judeiu.lki galo sio judesio prigimtis ncsuprasta- vicna

i5 pr icZasdir l gal i but i akics j t rc lcsir ; ncsttvokimas' kai j ic vyksla

nevalingai, spontaniikai, kaijic ncivcrtinami. L. Matinas ir G. Il. Maci(i-

M()l(tr ut(:s

prog,ratttos -' akit l

ju(lcsitl val(lyt)a,5

l l ( ) r r ; r \ r l ' l ( ) . 1 r ' ' r \ l J u r i i t . , r i i i r . , , r

, " \ i i ( i , ' , ! r , \ . i u r t i r ' r r v e l K i t ' " ' r o K l [ ] , ' 1 i r r '

jur lcsl - kai iv icci :rndio t ib ickto atvaiz( las t inklaini__ nckinta (stabi l i -zuoj i tmas), suvokiamo judcsio ampl i tudi sumaT.cja. bct v is i5kai i iscl'ckt;r"s ncdin&sta. I)cl to kiti autoriai mano, kad akiq raurncnq nuovargi.sIuri ltakos Siai judesio iliuzijai. Kai Zmogus ilgE laikq fiksuoja hrilgsnii vienq objckt4. jo akiq raumcnys vargsta. Norint iilaikyti t4 padi4 akirloricntaciji l akiduobese, reikia papildomai itempti Siuos raumenis.

-Ihi

uZtikrina papildomos, atcinandios i,i rcgos sistcmos cfcrentincs koman-clos. Dcl iiq komandq Zmogus suvokia akiq posukius, nors realiai .jqir nira. Iljuzi(kai suvokiami akiq judcsiai sukclia il iuzini objcklo judcsi.

5.4. Judesio suvokimo psichofizika

.htrlesio slenks(iai, simultaninis konlrasras ir adaptnciniai reiitciniai.. lautnrmil judcsiui nusako judcsio suvokimo slcnkst is, t . y. minimalusjudcsio suvokimo grcitis. Buvo paroclyta, kact ir suvokiant grciti galiojavi:trcrio-Fcchncri. dcsnis, t.y. avlv = const (Ncft, 193{r). .lei olricktlsyra ryikus, gcrai i5 fono iSsiskiriantis stimulas. tai minimalus pastcbimasgrcitis - l*2 arcmin/sck., t. y. norint pastcbeti pcr l0 m csandio objcktojudcsi, jis turctq jude ti 3-6 cm/s greidiu. Z-ognlrr rcgos aitrumas yraplnalaus dydZio : minimalus atstumas tarp atskirai matomq objcktqyra |-7min" Gali kilti itarimas, kad juclcsio slenksti.s susijcs su rcgc.iimoaitrumrr: s lcnksdio dydis - la i minimalrrs nuotol is. kai mcs gal imcsttvokl i , kad rcgos laukc yra clu skir t ingi objcktai . ! regimojo laukopcri fcr i jq judcsio slcnkst is didcja. thrp .s lcnksdio i r objekto nuotol ionuc'r rcgimojo lauko ccntro yra lrcvcik ticsinc priklausomybc: rcgimojol ; t t tko ccnl lc slcnkst is lvgrrs l -- l r rrcnr in/sck.. o U0" i pcr i f r : r i j l r - j islvgrrs .5-'{r rrrcnrirVsck. (ll i lxrwitz ct. rrl. 1972).

' lhiiau slcnkstis priklausrl

i r nuo ki tq st imulo parametnl , pavyzdZiui , s l imulo dydZio. pastebcl. itaikinio maTo stimulo judcsi yra sunkiau negu, pavy-tdZiui. ilgo strypo((ioldstcin, 1980). .lcigu olrjcktas juda kirq judandiq srimulq [onc, rai

.jo grcidio pokydio slenl<sti.s priklauso nuo fbno (Pantlc, Sekular, I969;Walkcr. Powcll, 1974; Tynan. Sckular. 1975). Maiiarrsias slcnkstis yraItronrL:1. kai {bnas ir stimulas jurla vicnodu grcidiu ir vicnoda kryptimi

).4 4

i l r ; t l i ' . ' , , ' t l l . l l i " , ' , ' l i ) . , , , ' , . , / , r ' , ' r L , r ( v u r r ' " ' i r , r r ' ' i ' \ \ r i r r ! ' '

I

l rast i rs, ktrr l , - -dina t 'cgus sis lcmos jarr l r i . padct l i t sskrrt i j r r t lani l olr jckt ;1

il fbno. Jcigu ilgai stcbimc judantf objcktrl, trrij is mrxlifikuoja slstcmos

iautr i judcsio pokydiui (Pant le, 1974; l i rvrcau. 1976). Vyksta s4vcika,

kur-i clidina gi:trcjim4 pirstchrcti judandio objckto grciiio pokycius. Kartu

rcikdtq pabrcZt i , kad, i lgai stebint v icnodu greidiu judanl! objcktq'

suvokjamas j<-r greitis nuolat kinta (vyksta grcidio dreifas), t. y- rcgis-

lnrojama.s i normalizacij4 panaius cfcktas, kuris, matyt' taip pat srrsijgs

su rcgos sistemos adaptacija. Nuo fizikincs grcidio rciKmcs priklarrso,

ar ttides, ar maZcs nclrmalizacijos mctu suvokiama grciiio rcikSrnc:

jer'gu tizikinis grcitis didclls, clr.:l normaiizacijos sttvokiama rcikinrc

ma7cs, o jc igu grcidio rcikSmcs vidrr t incs, suvokiamas jq r lydis gal i

didi t i .' th igi

larp l iz ik inio i r subjcktwaus judesio greidio ndra t iesincs

priklausomybcs: suvokiant grciti, Stcvenso laipsnio rodiklis lygrrs 1,77

(l I rcport , 1966).

Judcsys apib[dinamas nc tik grcidiu, tr,ct ir judcsio kryptimi. l)ilc-

rencinis slcnkstis.iudcsio kryptics pokyc'iarns nira pastovus - maZiattsi;ts

slcnkst is arba didZiausias jarr tr is krypt ics pokyi iams yra tuomcl, kai

objcktai juda vert ikal ia arba horizontal ia krypt imi. Juclcsio kryrt ics

suvokimas pr ik lauso nuo lono, t . y. nuo to, ktrr ia krypt imi juda

apl inl i . in iai obiektai . ' l i r rp

fono ir objckto yra .s imultaninio kontraslrr

s4vcika. clci kurios didcja su['rjcktlvus lbno ir tcstinio 1!i_mtrlo jLrtlcsitr

krypCiq skirtumits (Ilaiilx-nnllII(rc el al. 1979; Liogcl.' l ' ictz, L()7tt)

L ' ia, matyt, rc ik ia skir t i i l t r i5 pirmo Zvi lgsnio panai i r-r 's rc iSkini trs.

vic:nas ii kuritl susiiEs str lokalia.silveika, o kitas priklauso ntro s4vcikos.

apimancit ls didclcs l in l i la incs sr i t is ( t . y. di t lc lcs rcgos lat tko t l ; r l is)

Iokali silvcika atsiranclrr [l l()rnct. k:ri ml7a.s olr.ickt;rs juda vie:na kryptirtri.

o ji sLrpantys - kita. Miuo olr.ickto judcsio kryptis priklauso nc Lik ttrrtr

. io l ' iz ik ines krypt ics, bct i r ntro gret imq st imuhl judcsio krypt ics

Kcicirrs i ne t ik stcbimo. bct i r grcl imq objcktq sr. tvokianra iudesitrkrypt is.

S4vcikos mctu dideja skir tumas (kampas) tarp objcktr l . i r r t lcsi t rkrypCir; . ( i lobal i .sEvcika apima didclc.s t inklainis sr i t is. . los mcttr fonrts

gali buti .suvokiamas kaip ncjudantis. Pavyzdiiui, kai mCnrrlls mittomirs

judani iq clctrcsq propcriose, t ; r i tJcbc.sys diuniausiai .strvokiami kaip

245

ncjutlantys, o minrrli.s sulrjcklyvirrijurla pricSinga rlcbcsq judcjimo

kryptimi. 'Ibki suvokimo atvcji

n c s u n k u p a k a r t o t i i rlahrratorijoje. Ekrane suku riamasvaizdas parodytas 5.5 pav. Dideliojudandio i de5ing rcmcho vidujcyra nejudantis pilkas diskas. Norcd i s k a s r e a l i a i n e j t r d a , j i tsrrvokiamas kaip judantis i kairg.Prisiminkimc, kad panaSq vaizdqmatCmc daug karttl stcbcdamimenuli pro judandio traukiniolangq arba judan-iq mcdZio Sakqfone- Tokios sEveikos metu

. r .6 pav . suvok iamo g , re i i io ga t tscsn i ' d ic lcsn i oh ick ta ipriklausomybi nuo objekto padities suvokiami kaip nejudantys ir

resimajame lauke sudaro [oni1. kurio ativilgiu jucla

pavicnis maZesnis objcktas. TLrotalpu krkalios sqvcikos mctu stvokiami kcidiasi tick fbno, tick tiriamrjqobjcktq jutlcsio paramctrai. J.Ilrownas (1931) apraii tlar vicn4 jdomqrciikini. Kai objcktas juda remclio victujc, suvokiama.s jo .iurlcsio grcitisncra vicnodim - suvokiamas objckto .iudcsio grcitis yra clidcsnls. kai jisvr i t rcmcl io apai iojc ar l la art i l iksaci jos l in i jos ( i r . -5.6 pav.).

.lu rlcsio loyl ti i4 rut itlurkinino reiiktnys. Greta simu h aninio kontrastoryksta jam pricSingas rci-ikinys, vadinamasjudcsio kryglfu suvidurkinirrx-rreiikiniu. Sis reiikinys gaunamas ekspcrimentrr, kurio schcma patcikta.5.7pav. (Zr. Williams, Sckular, 1984). Zmogus stebivaizduoklio ekraneatsiliktin! rinkinj taikq, judandiq vienoclais greidiais, bct skirtingomisatsitiklinai parinktomis kryptimis (1,r. 5.7 pilv.. a - taikq judcsio krypti^sparodyta trumpomis strclytcmis). Kickvicno ta5ko judcsio krypticsrcikimc 12 p;rrcnknma su vicnod;r tikimytx- fdrp) = ll(Ar- pr.) intcrvalc

ln,, ,pul Ql. 5.1pav., b). Stcbcdamas tokio ta5kq rinkinio judcsi Zmogusnttrodo, kacl visas laukas juda tarpinc kryptimi, kuri yra visq taSkq

lrrrlcsitr krypi'ir1 irrilrnc:tinis virlrrrkisl e = @,, + At)D.\Sis rciikinysvaclinirmas .sulidurkilrirno rciskiniu, arba cfcktu. .lis mazina skirtuma

-'-> <-is

5.5 pav. Globalios s4veikospavyzdys

Fiksacijosl ini ja

\ I \ * r I

1-. b b 6

J f

J\ l

r + p

F o . ql r la

? lI

2nQ t( p \

fI

, , , t . . ,:+:j

P @ a -

l , , l r

(a) (b)

5.7 pav. ludesio krypiiq suvidurkinimo efektas:

( a ) - va i zc l as mon i t o r i aus ek rane , ( b ) - j udes io k r yp t i q t ank io pas i sk i r s t ymo

fu nkc i j a

tarp atskinl taskq judesio krypeiq. suviclurkinimo cfcktas Siamc

ckipcrimcntc susijgs sU claugelio jutlandiq taikq srlvcika. Zmogtts mato

ir kuria kryptimi juda rinkinio atskira.s taskas, ir kuria kryptimi juda

visa.s rinkinys (panasiai Zmogtts mato ir ttpcs vandcns tckmc's krynti'

ir kuria kiyptimi juda vandens ir vijo nesamas lapas). Sitto atvcjtr

suvidurkinimo efcktas yra globalios s:lvcikos padarinys'

Yra ir kitas lokalus suvidurkinimo clpktas, k:ri jtrclcsio krypiir.l

suviclurkinimas ryksta malojc rcgos lauko srityjc (tiksliau, sttvitlurki-

namos proksimalinir; slimulq, cs;rniiq maTojc tinklaincs dalyjc, kryptys).

.\irro atvcjrr maton'rirs atskin; trrikrl jurlcsio traicktoriit; srr:rlti.i im;rs (Vrit-

kcvicius et al, t99(r). Sis reiikinys trcnt lbrmaliai yra panasus i spah4

sutirlurkinino (arba spalv| nui$nto) rciikini. Veliau pamatysimc' kad

tokic rci lk iniai kaip spirh.t ; maisymas, alclotropi ja, judcsio sr:v idrrrki-

nimas gal i bt i l i a iskinami analt tginiais procc.si t is arba mcchanizmais-'l iri patvil.tina. kacl inlbrmacijos apdorojimo principai rcgos si.stemojc

yra tic patys.

Konrrol ini , t k luu simas. [ ,unrcginki te paai i lc i t t t i , kuo yra

fonnaLiui pana!ils ir kurt rarpusawie skiriusi alelotropijcts. s1nlv4

nwiSynw ir jutlesio suviclurkinimo reiikiniai (ieigu nera.site alsakvtrtr't'

ltaluukite. kol nagrinesirne tai atskirai)'

. Ti-----"nasl- , --de4, I I I

Kaip mincjomc, l ' iz ik iniai judcsio parantctrai yra susi jc srr objektopadcl ics (koorr l inac: i r ; ) crr lvcjc ki l imu. Sirro alvcjrr jur lcsvs susi ics srrpaCiu ob jck t r r .

[sivaizduokime, kad vicna akimi stcbimc' kclis .juclandius skirtingomiskryptimis objcktus. Vicni .jr1 yra ariiau, kiti roliau. Objcktq judesiotrajcklorijos gali susikirsti. Kaip nu.statyli. kokia kryptimi po susikirtimo

. iucla objcktai? Norint atsakyt i i 5 i k lausimq, reik ia arpaZint i padiu.sobjcktus. o paskui nustatyti objcktq judcjimo trajcktorija.s (t. y. i5kylapanaii, kaip ir nagrincjanf stcrcorcgijim4, korcspondcncijos problcma- rcik ia nuslatyt i , kokic st imtr lai skir t ingais laiko momcnlais yra topat ics objckto atvaizdai t inkiaincjc). Ar visuomct tai bt tr ina? XXi imtmcdio pradZio. je clal is moksl ininkq manc, kad . iudcsys yrancpriklausomas stimultt paramctras. Norint suvokti juclcsi visi5kaincb0tina, kad rcgos laukc.iudctri vienas objcktas (Wcrthcime r, 1912),'lhi

buvo jrodyla cksperimcntu, kurio schema parodyta 5.8 pav., a. I5praclZiq buvo lrumpai rodomas siauras aukStas juodas strypelis. o po,1 laiko kitojc rcgimojo lauko dalyjc br.rvo vil tnrmpai parodomas tok.spat strypclis. .leigu tinkamai parinksimc vclinimq Ar, tai Zmogus rnatysnc cl t t skir t ingais laiko momcnlais palcik lus strypcl i t rs, o vicn4. i5pr:rrlZir; -1,. o po lo r, p:rdctyjc. I(artu lrnogus srrvokia, kacl kaZkas juda

I(b )

(d )

.l.B pav, Stimulai, naudojami tariamajam judesiui tirti

t i l i 1 s l l ) 1 i ' ; r 1

x, p;r t l i t iu t lc i inc ( i : r , padct i) . Sis rci ik inys, h:r i rca[[ ts obicktai

ncjrrd;r. o Zniilgus nrato ittdrtnti tlbjckt4, vittl inarnits luiarruttsju iudesut,nlrba p judesitt (kartais vaclinamu rp Jenrtrrtenti). Kadangi ii l i 'mi;ttr

is iT- iurcjgs Zmogus ncgal i pasakyt i , ka.s jucl ;r . kas yr: t t ; rrpincsc t i t rp

roclonrq strypcliq paditysc, lai iis jrrdcsys vaclinamas nettltj<tktirtitr

.leigu ncbirtq atrastas tariamasi.s jrrclcsy.s. misq gyvcnimas b[itt;

gcrokai skurdcsnis, bc ipra.stos iitrolaikincs tclcvizijo.s, kino. i ' irm4

kart4 5i rci5kinj 187.5 m. pamatc Exneris, stcbidanta.s skirtingai.s laikrr

momcntais dvi c lektr incs i5krovas. " lai iarr i iuo rci ik inir t placi ; t t r

susidometa po M.Wcrthcimcrio straipsnio. paskclbto l9l2 mctais-

Pasirodo, kad rodomi paci l i t r i <tbjckt:r i gal i b[ t i skir t ingi . kaip'

pavyzdLiui, parodyta .5.8 pav., b ir d. Sitro atvcju matonla.s nc lik jtrdcsvs'

l rct i r v icno objckto transfortnaci ja lk i t r l . - lh igi lyr incjq 5f rc i ik ini

moksl ininkai padarc i ivad:1, kar l judc.sys yra ncprik lausonras nbicktt l

paramctras ir jis rcgos sistcmojc vcrtinitmas a(skirai.

Nuo ko pr ik lauso tar iamojo j rrdcsio suvokimas? Mcs j ; ru 7- i t rol l tc,

kacl rcgos sis lcmos jatr tr is api trhdinamas nc t ik crclv inc. bct i r l ; r ikrr

skir iamqia gcba (2r. 2.5..1 poskyr! - I l locho disni) : minirnaltrs

suvokiamas laiko intervalas yra 30-ltX) m.sck. 'lhigi, k;ti laiko irllctvaLts

larp paciliui rodonrtl .stimtrlq brrs labai tntmpa.s, slirntrlai btr.s sttvokiitnti

v icnu.,mctu ( ic igu vcl inimas malcsnis tr l 3()--50 trucrk.. tai skir t ingosc

crr lv irs victosc lwrtysimc t lu sinchroni ikai mirksini i t rs st inrrrhrs), . lc igrr

vclinislnt bus ilgas (200J()0 msck.), kickvicntr ltlonrcnttl t 'urtlysitnc

tik vicn4 stimul4 - stimulai bus srrvoki;imi mirksinlys. Kacl sttvoktttmt:

judcsi , roik ia patcnkint i k i tas salygas. lhrkirnc, atst t tmas t i t rn sl imtr l t l

Ar=.r ,- la o vcl inimas * zl . Intui tyviai ai ikrr , kat l tarp i i t l t lyt lz i r l vr ; r

s i l rySis * kuo r l i r lcsni ,s als lrrrnas. t t ro cl i r lcsnis gal i l ' r t r t i vcl in irni ts (ncs

litriamasis jurlcsys imituo.ja rc:;rhlii). [,cntclc.jc parotlyl a*kaip priklauso .Ar i r . l t . Sir l dyr lTir l pr ik l i r rrsonryl lc rrusako varl in iun;ts is l 'Krtr t r ' r , / , ; .vrrs ' l

( l e l . 5 m . ) :' kuo d idcsn is nuo lo l i s , j r - ta t 'p s t i tn r r l t ; . l r r r l d idc ,sn is l r r r i l r r r l i

vclinimas z1l;. kuo didcsnis st imrr lq skaist is, [ t t t . r , cs:tnt lam padiam vcl inimrr i , - f ,

z! ' nuotol is tur i b[ t i d idcsnis art)a. csant tanr padiam nrt t l to l i t r i zh.

vcl inimas zt t t rr i b i i l i malcsnis.

i l lit--rl+!t

t1J r!

( c )

E-I

t tI I

r ' . v ' - - l

( f l )

),1()

I . e n t l l t ; .judcsi

I'ilininto ir ulslnrttrt turp stimulrl priklau'sontybi 'suv'Lkiunt tariatn4ii

t I n l,,luotolis turT: stitutl4 At O p t i nn lu,s ve li ni nn s At Pastaltcts

0,s' 100 nrsek. 10-200 rtrsck.

f : i .2" 12,0 trtsek.

(r,..l " 130 ntsck.

' l 'rrri;rnro.itr jrrdcsi<> priklatrstlrnytrc ntro 'l l. Ax tlar karlil pitr()dyla

5.9 pav. tli;r rcikctr; tik paaiSkinti, kuo skiriatiAjy9_".1y_t.ll.lll-.q ju.d:ll9:

/ ju<lcsys mntomas, kai vitinimas ta.p 3iimffi*a'i;Afiiil; oprirrurlilf *--

- apicr (r0 nrsck. (suvokiamas objc:kto jtrdcsys). Iisant tlidesnicnls

vtlinimanr.s, matomas p judcsys, kai Zmogus negali pasakyti, kas jucla

( ncobjcktinis judesys).

Apra5ytos ir kitos lariamojo judcsio lbrmos.. y jutlersys. -lhrmpam parodomas Svicsus cliskas (diskas blyksteli).

l3lyksnio pratlZiojc Tnrogus suvoki;t, kacl tliskas clidc'ja, plci' iasi, tr

i-ijungrrs blyksni diskas dingsta ne ii karto - jis mazcja, traukiasi ir

lik po to l(nyksta. Si rclikini butq galima ai(kinti taip: suvokiarnas

clisko skaistis ncra pa^stovus - ardiau disko ritxrs, kur RL ap3victiami

t ik i i r la l ics, r l isko skaist is yra maicsnis ( I l iko dcsnis). Pr is iming

i'u l lricho c t'ekt4, galime tcigti,. kad t ̂ ry. ilf11ry:x99J=lg{l1*Iaiko, t. yr.ljri l iq.per kuri signalas pasickia rcgos Zievl', yra lrcsq,lls----"-.::ryiy:!-* krfo didcsnis skaistis, tuo signitlas greidiau pasiekia regos

ccnlnr.s. Vaclinasi, Zmogus ii pradzity parnato ccntrinE, maZcsnq diskcr

clirlj, o po to suvokiamos perilerincs, maZesnio skaisiio disko dalys,

t . y. r l iskas pamaZu didcja. Pana5iai gal ima pani3kint i i r disko

rnaZi'j inril po blyksnio.. r I judcsys. Si (rcvcrsywr) . iut [ 's! gal ima pastcbet i , kai iS pradZiq

rorkrrnas clitlcsnio skai,rdio diskas, o paskui, po vclinimo, - mirZesnio

skaisiio <lisk;rs. Zm,rgrrs Si<lmi.s s:llygomis mato atg;tlini.judcsj: vcliau

parodytas rnalcsnio skaisiio stimulas .iuda link anksiiau parodyto

skaistcsnio st imulo, kur is rcal iai yra jau iSjungtas' Si judcsi gal ima

ai ik int i taip: st imulo skaisl is t laro i takE sr lvokiamai jo rodymo

trukmci (stimulo incrtiikumui). Patttiginkite tai rktaliau paaiSkirrti.

i i :e re" . i * * * *

zlt = 6(L200 msck

5.9 pav. ludesio suvokinto priklauxnnybA nurt vilininttt

. t r juc lcsys- Sis j r rc lesys st rvokiamas, kai paci l i r r i rodomi s t i rnrr l r r i

kc i i ia savo f i r rmi l (Zr . -5.8p;rv . , r l . k l r i i i pr ; rd l i r ; p ; t to t l t tmi ts s l i rn t t l i rs

-l- ' ._--.�: '", o po vclinimo .- ,,>*--<"). Pavcikslc paro<lyloic

situitcijojc Zmogtts sttvokia strclc's irnlgalit l plasno.iirn4'

htdesi t t sr tvoki r t tes esunt ,v td i t ingrst t t ' t t rs s i l t t t tc i i r t r r ts . l i p . l r lc ik t t l

pavyzdlir]- matomc, kad tik p jtrdcsys susijgs srr paiitt olrjcklit (ntalom;rs

objckto judcsys), kitais :rtvcjals lokio rySio ncra - irrdcsys yr;t ncolrjck-

t in is . Otr jckto lbrmos f takr l j r rc lcs io s t tvoki tnt t i ia t t mat imc ; rp l l r l r l ; tmi

s i tuaci j4 , par t lc ly t i l .5 . tJ pav. ' b . Sio jc s i t t rac i . i t l jc . ka i p i r r r l t l i r l tn l t t r

pacil iui rodomq stimulq [<rrma ncsutampa, rratornus nc tik jrrt lcsy.s. trct

i r s t imul t l lormos k i t imas.' l a i g i ncpa i san t to , kac l iman t lmasnco l r . i c k t i n i s i r r dcs i t l s t l vok i t n i r s '

objcktq lorma veikia judcsi. j is gati tapli sudctingcsnis (zr. -5.ti pav.. lr

i r d ) . Vc l i au paa i ske jo , kad i t akos tu r i i r s l im t r l q kon f i g r l r ac i i ; r . ' l ; r i

ga l ima matyt i i5 gana paprastq .1. ' Ibrnus (1926) ckspcr imcntr l . S io

ckspcr imcnl0 schcma parodyta -5.10 pav. I i prat lZ i r ; .1 . ' lbrnt rs v icnrr

mctu rocld mirksindius diskus IJ, C arba A, IJ, (--. Sirro atvc.l ir Tntogus

ne mate jokio judesio, br.rvo suvokiamas tik stimrrlo mirkscjimas. Vcliau

clc.spcrimcntttotcljas vicnu rrrclu rcxlc trls stimuh,rs n, B' Cl' o lxr vclininxr

A l pa rode s t imu14 I ) . Tuomc t Zmogus ma tc , ka t l v i s i s { im t t l ; r i

I,Jt < -10 msck.

o

)/--\( ) S t r n r r r l r t t s u v o k i : t t t t t t l t t r k s t t t t v s

vic t t t t t t tclu - . i r . t tJcsio t lc t a

,4t = 3t)-60 nr."k. (} '- - '

:

lt = 2U)4J) **"1.O

. { - - ) S r t v o k i i t t t t i t s t l ; r l i r r i s l ; t r r ; t l t r i t s i s

; t t dcsYs

- ( - ) S t ,uo t ia t r tas v is ; ts l l t r i i t t t l ; t s ts' - - '

. j r r c l c s y s ( p h i - l c t t o t t t c t t ; t s .

rc isk inys) : / j t r r . l csys - . lu t l i r

c l i skas , r2 * t t ta lon tas nc :oh1ck-

l i n i s . j r r t i c s Y s

( ) S t ln ru las n r i rks i p ; rc i l i r r i (s r rk -

ccr;yvtrs nrirksc.; i l rr i rsl ' . l t r t lesys

ncsuvok i r t t t t ; rs

r L )i ^

l J , 1 . . , r ( l l - - - . I ) , i 11 , , ^ r t , n ) l lS , , . , , , r . 1 l ; t s '

su-Zadino nc tik Krai(inio disko jrrdcsio

suvokinr i l . hct i r k i tq n i r B d iskr lj r r r lcs i .

S is judcsys sk i r ias i nuo ank.s i iau

minito p arba p judcsio: stimulas l)

i . l l t pav. Sudit ingq objektq ticsiogiai ncgalcjo strkclti A arba B sti-mulo tar iamojo judesio pojudio, nestarp (ir1 stimulq buvo pcr didclis atstu-

iudesio suvokimas

nr:rs i r pcr nr lZas vc' l in irnas. ei i r mirtoma ki ta. apimanti c l idcsng rc-11inro. io l i r rrko sr i t i s i lvcik;r . . l i . nralyt . srrsi jusi su global iais proccsais i rrrlsklcidzil srrrlct ingcsnius rcgimo.jo st imulo informacijos apclorojimonrr:chanizlnus. I )amincsimc dar vicn4 ckspcrimcnt:1. kur i at l ikol l Kolcnirs (1972). .To ckspcrimento schcma parodyta -5.11pav., b ( taipPal i . r . 5. l i ; lav., c. ; . I ) i rmt ' r cksl tcr imcnto mctu i i pr i rc lZi tp tnrmpamPrrror ly lrrs l l vcrt ikalus slrypi ls (ar l ta ccntr inis strypas 5.8 p;rv. . b). I ,ol ; r i k . . ' v l r r rv , P : r rody t i t lu k i t i vc r r i k i r l r rs s t rypr i : v icnr r .s ( l ) - i k r r i r . j : ., k i l ; rs (( l ) tokiu pat atsrumu - i deSing nuo ccntr inio srrypo (zi) .stc ' l>t ' to j ; rs.srrvokr lrrvt .r . k:rc l c:cnlr inis.st lyp; ls dal i i i rs i ictu, v ienirs i i kty i t rj r r t l : r . i k ; r i r9 , o k i t l r s * i dc , i ing .

Anlro ck.spcrirncnlo mcru ii pradziq tnrmpai rodytas ccntrinis (,Il)vc r l i k i r lus s l ryp i rs . o po , ,y la iko v icno t lu a ls tumu ika i rg i r i c le i incl l l l () ( ' ( ' r l l l i ) t l t t l tor izr lnl irhls slrypir i . Slclxj to. i i ts vi . l rnlr l i ' . kad ccntr- i l t i .sstr lp^s pasidal i jo i du. v icnas is jq, sukt lanrasis pagal la ikrodziorrrdykk's krytti, jurlcjo j dcsinc, o kitas. trro padiu momcntu sukdama.sispr ic i l ; r ikr<rr l7i . rodvklcs krypt i . judcj<r i kairg. ' l icdias

ckspcrirncnr;rsskyr i 's i l ik t rro. kad po vcl inimo,t rodomi strypai brrvo ncvienodi:r l r ' i i nvs is . k r r ip i r ccn t r in is s { ryp i rs , l r r rvo vcr l i kah ls . o ka i rys is * vc . ll r rrr lz.nt ' r l t rc. Sirro i r tvcjrr stclrctoja.r matc t ik v icni l j r rdcsj - ccnlr iniss l in r r r l ; rs j r r t l c i r r l i nk l i r rn r i r p ; rn ; r i t : sn io r r r : i i n io io s t rypo. S i rc isk in i , ka i

_1, -:l.r] :l: ll":1".1:*j:,_y:*jsrl j qg:l!. rl Ko Ic rs as p avadino fuyrx - __sel.ekrrju (utrunka arb;r angl. frpral sclection).

Siamc ckspcrimcntc ai jk iai matvt i lormos j takrr judc.sio suv<;kimrr i ,k. i r .g.s si .stc:mir nustato nc l ik judcsio paramcr.rus, l r l i r sprcndzia,k 'k ic malrmi skir t ingais laiko m.mcnrais objektq a(vaizclai yra

')(-)

l l

r- -)

l i

( )

l )

( '

(

pc.ncrcncr.jos '

u,rr",r'rq. targi rc,gr-rssistcnra mcgina iivengti klaich; nu-s ta tan t ob jck to . iudcs io k ryp t j :maZai t ikct ina. k;rd pcr trrrnrp;1laik4 objcktas gal i pakcist i savoformq. Ai5ku, sprcndZiant korcs-pontlcncijos problc rnE, atsiTrc' lgia-ma nc tik i objcktq formq, bct ir

i jq judcs io g rc i t i bc i k ryp t i( . lcp.son ct al . 1996), taip pat su-kaupt i l pal i r t j . - lh i

lxrvo i roclytackpcrimcntals, kuriq schcmos pa-tciktos 5.12 ir 5.13 pav.

Ii pradZirl Trnogui tnrmpai pa-rodoma palinktrsi Licsc, o po zVlaiko - hor iz.ontal i l icsi . Zrnogrrssrrvokia, k:rd paliukusi tic.se srrklsitntmpiausiu kcliu, t. y. Iink hori-zontalcs. prici laikrrxlZio rodyklcskrypt i (Zr. -5.12 pav., a). ' l i r i i lu

k:r iZmogus i lg4 laik4 stcbi tar iamqi i

i u d c s i . l k u r j s u k c l i a s t i n r u l ; r i .p lrror ly l i -5. l2 p;rv. . [ r i r r : ( t . y. cks-pcrlncnto praclZiojc parorlyta pa-i inkusi t icse , .sukosi" pagal lark-rodZio rodyklg), tai po lokio i lg<rslclrcjimo stirnulai, kuric anksiiarrsukcldavo jtrclcsio prici laikr<xl7ioroclyklcs krypti pejfiti, dabar jnusukcls jurlcsio pagal IaikrorlZio ro-dyklcs krypti pojrrti. ' lhigi

ilgalaikcpat i r t i s daro i tak4 vc lcsn iamsrrvokimui (Wcrthcimcr, 1912).

I( i tu ckspcrimcntu pir lv i r t inta.kad sukaupta gyvcnimo pat ir l is,

5.1 2 par,. Werlheimerio <,ksperimenloschema

n -t-"H

( .

R

lIEI

IR

IE I*! (e

5.t I pav. Sudi : l ingesni<t

tariamo jo judesio atvt' j.t t

n, i\__

( '

El--

E (h)

( '/ l

2.5.1

i r t rni ' l i . \ l^ ip p;r t dirr ' i tak4 t . r i^nr, . i ' i r rdcsi t l suvgkimtt i . Si . cksl lcr i -

rncnt() schctni t pi l lc ikta 5-13 pirv. ( ' lbch, I t t lcson, 195{r) ' I5 pradZiq

)mogtti trttntpalrl ltttvo rodomits ccntrinis stimulas - arlla b<lmbos'

:rrfra ltktuvo siluctas. I)tl to vicnu metu parodydavo virsutini ir apatini

siluct4. Irormaliai iia ttrrimc siluaciji l, ktrri parodyta -5'l0pav'' b' Sitoje

situacijoje Zmogtrs suvokdavo, kacl centrinis strypclis skildavo ir

juttedavo clviem priesingomis kryptimis - i kairq ir de5ing' Thdiau

situacijojc. ktrri pavaiz<Juota 5.13 pav., buvo matomas vicnos kryptics

jrrdcsys. kttris srr(:rmpir str Zmogarrs pirtirtimi: lckttrvas jtrdejo i vir5rl' tr

lxrmba * Zcmyn. Jcigu zmogus ncturi patirtics, ncmalc lektuvq arba jq

ncirtpaZino. tai jis gali strvokti ir kitos kryptics jtrdesi'

!ic, pilvyzclZi;ri rodo, kad judc:sio sttvokim4 lcmia kclitl lygitl proccsai'' l irriamasis

/ arba p juclesys priklauso ntto 2emesnio lygio procesq'-laiiau juclcsio suvokimui turi reiksmcs ir objcktinis matymas. zmogus

atsiZvclgiir i savo patirti ' mtldifikuoclamas inlbrmacij4' ateinandi4 i5

lcrncsni' lygio struktunl. Si modifikacija su.sijusi su auk5tcsnio lygio

proccsais (str atmintimi, motyvacija).' ' l i t t r t l i t t c [ t ' l< tos. ' I ( i las p i rvyzt lys,

, - - - . t

.

kaip patirtis vilkia jtrdcsio suvokimil,

paroclytas -5. t4 pav. Rodomas juodas

rutul iukrrs, judant is pcrmatomamc

vamzdclyjc (koridoriuje)' paskui rutu-

liukas iricda i nepermatom4 dcZg ir

po kurio laiko pasirodo kitamc. iScji-

mo vanrz.delyjc. Jeigu laiko tarpas, kai

nrtrr l i t rk irs ncnral<lmlts ' yr i r lnrmplrs, l l t i

Zmtlgtts mato judesi ir ncpcrmalomoje

deZutejc (pavyzdZiui, jeigu mtulys

clingsta 1-5 msek.. o nematoma judesio

atkarpa yra 40 mm ilgio, tai ,,nema-

tomo" judcsio suvokimas lallai rySkus(ilurkc, 1952)). Jcigu jutlcsio trajckto-

rija iejimc skiriasi nuo trajektorijos iie-

jirne, tai ne lrlatolrltt j udesio trajcktorijcx

tlalis iisikreivina (ir. 5.14 pav', b)' Sis

clektas Zinomas tunelio efello vardu.

5.t5 pav' Judesio itaka formos sttvokimui

Kaip matdme, objekto forma gal i vc ik t i juc lcs io 'sr tvokinr ;1. iac iarr

g: r l i l r t r t i i r l r lv i rk i i i l r i - i " t l t 'y t gal i vc ik t i ob ick lo [ i r rnros sr tvokim;1 '

Daugc l i s iSm[s t l n ra t cpu i k i a i r n t l ka r rC iusuZs i rnask t t t l t i d r r rgc l i t r s - , l i t i

ypoJUi,,t inga naktiniams dnrgiams, ncs dicnos mcttr ' kai iviceia srttrlc'

1i" y.o .,"oktl ' ,r.,, ir ttrri tapii ,.ncmatomi"' strsil icti stt laptr' mcdzio

kamicnu arba Zolc. l(ol sic dmgiai ncjucla"pamatyti juos labai sttnktt '

lrct vos tik sujucla' tnmpa gerai pastcbimi' laigijtrdcsys paclctl i t i iskirt i

objekt4 i5 fono, t. Y. j i PamatYti '. l i rO

ncsunkia i gal inra is i t ik in t i . l ,adc.k i tc r lv iPrrscs junr l ( )s spl t lvos

i t rk i rs ant t t lk i< ls paCic ls spalvos j t to t l< l s tadiak i tmpi<) . I ( t l l a l l r r r l l l jck t ; r i

nc juda, matys i tc v icn4 ot l . ickt4 ' ncstrvokt lami k t r r yra Strkos ' o k t t r - -

s ta i iakampis. ' Ihc iau t tZtcnka v icn4 iS objckt r l pa juc l in t i i r v . icnt is i ts

va i zdassusky la_abuob j ck ta i rna tom ia t sk i ra i .Pas ina r rdo j t t s i i a r cgc l s

sistcmos savybc. gaiima sttkurti i l iuzini objckto vaizdtl ' Jcigu mokatc

p rogramuot i nrrpaiSykitc vaizcl uoklio ckranc v aizd"1' ku ris pa rotlyt as

i . t . ip , ,u . , i i s i tuaci ja yra panal i i ankseiat r apra iy tE. i l ' ka i naudojomc

Sukai ir juotl4 stadiatampi Kol vcrtikalus strypai' sudarantys grotclcs'

nejuda, iuvokiamc uientisq tvor4. Bct kai vcrt ikalus strypai pratlccla

jujcti, atskirai suvokiamc juod4 kvat-lratq' kurio {bnc juda vsrtikalios

crotcles. Panaiq cfckt4 galimc pasickti j trdindami nc grotclcs' <r

(d )

5.14 pav.

(h)

ludesio suvokimas tunelYie

5 . 1 3 P a v .

sg!O**,+**-*

Patirties itaka iudesiosuvok imui

s l ; r l i l r l ) l r

vr . l i ; r r r, n l u ' ; r l l x l

.5.6- Konstantinis greiiio suvokimas

I(aip mine'j.nrc, judcsys apibrrdinamas dvicm paranrctrais - judcsiokryplimi ir grciiiu. 'Ihrp

suvokiamo ir fizikinio regimojo stimuro judesiogrcic'io vur laipsninc priklausomybe (rr = I.7i). Greidio suvokimuigalioj;r Vetrerio-ltchne rio disnis: avlv - const. 'Iadiau greidio suvo-kim;rs nat.rali.mis sqlygomis pasiiymi dar vicna unikalia sarybc -srrvokiarnas grci t is ncprik lauso nuo ntrotol io ik i stehimo objckto. Sisirwlrc virdinarna konst.untiniu g'eiiict suvokitnu (be abcjo, konstantinissuvokim;rs gal ioja t ik tam t ikrame nuolol i t l d iapazone).

I(.ip linomir,.judcsirl s11vg\jm1 priklarrsq tick nuo objckto atvaizrlol inklainc' jc: . t ick ntro akiq jui icsio grci i io-(arba nuo akiq judcsiuslcmiandir l cfcrc:nt inir l komanclq). ' la igi suvokiamas grei t is turctqPr ik l r r r rsy l i r ru . ob jck to a lva izc lo t ink la inc jc g rc : i i i r l (nors tapriklausornytrc yra nctic.sinc). Kadangi sis grcitis priklauso nuo nuotolioik i objckt. . l ; r i i r suvokirrmirs grci l is lurctu pr ik lausyt i nuo nrr i l to l io.Atvaizrlo judcsio grcitis yra atvirk$tinc nuotolio llnkcija, taigj sLrvokia-nr;rs grci t is t rrrctq lahai sJrardi i r i ksi .st is tol inant ar l imus objckttrs. Jcigul;rip llrl(r;. strsiclttrlttnrc su tlirlcliais sunkumais planutxlanri .savg vciksmrrs( is ivaizdu'ki tc si tuaci j ;1, kai vaziuojant automobi l iu rcik ia grei tairvcrtinti pcsirtlr1, kirq automobiliq grciti). Kaclangi ii problema yral .bai svarbi , j i btrvo krurpidiai t i r iama. Vjcno ekspcrimcnto schcmapa;r i ik inla 5.16 pav. Zmogrrs stcbcjo r lv i skir t ingu atstumu e-sarr i iastlc'nrcnri^s iirrr.rgintas lrcsi.suk^niias ju.st:rs: vicn. ii jr1 buvo lyginanxrji,. k i ta - tcst i 'c. l {c ikejo taip parinkt i lyginamo.sios juosros sukimosigrcrili. 1;,,1 tick lrnt lcstinis, tick ant lyginamosios juostos clemiq judcsio(ii viriaus i apaii4) suvokiami grcidi.i b[rq lygus. Jcigu tcstincs juostos<lcrrr i r ; s l inkirno grci t is [ r [ rd;rvo pastovus, tai zmogus irgi nckcisdavoIyginamosi<,r.r ju.stos grcidio ncatsDvclgdamas i tai, kokiu nuotoljuhuvo tcstine jLrosta. vadin:,i,i, zmogus sugebejo tiksliai ivertinti fizinidi 'mcl i ry judesio grei t i . Kyla klausimas, nuo ko pr ik lauso suvokiamas

) \ r ' '

1 i , c i t i s , , , , j i s I ' , , , ^

l : r r rs , l nr ro sr l r ick-

tyv i rus nt roto l io ik i

objckto ivcrtinimo?I(ok ie parametra i

natrc lo jant i nu() l ( ) -

l iu i iver t in t i '? Ap-

raiytame eksperi-

mcntc abi juostos

buvo idcntiSkos, bet

jos lruvo rodomos

ski r t ingu atstuntu.

Dcl to to l imosncs

juostos ir demitl ant

jos atvaizdq tinklai-

nc jc t ick dydZia i , t ick grc id ia i l r t tvo nr ; t lc .sn i t r7. ar t imcsnis j t rostos.

I(adangi ckspcrimcnto sElygomis tik clydZiai apibtrclino nuotoli iki

j r ros los. ta i S iarn to iSin iu i pal ikr in t i buvo a l l ik tas spc,c ia l t rs ckspcr i -

mentas, kurio schcma parody'ta -5.l7pav" (llrown, i93l; I-ovinc, Shclirc'r,

l 9 8 r ) .

Vz = l12 Vt

; 1 , ; r k ; k I t tl l r (

5.16 pav. ludesio greiiio suvokimo tyrimai. Kairl:jr: '

lyg i t tanr ie j i s t int r t la i , o dcl ineie - test i r t ia i , k t t r ic buvo

rodotui s lcbt : to j r t i ivai r i r t t tLr<t io atstr tnru. Rcrkci f r r

l tar inkt i tok j lyginanrt l l l s t i r t r t th l j t t t lcs i<t N ) grc i (1, kat l

k ' s t i n i o i r lS ' ' ; y i na t r t o j < t s t i n r t r h l s t t v< ; k i t r t r i g r c t t t , t t I n t t t l

v ier todi

L/

r]\

r-)II

a\ t/

II/:\ |

@

l r

u/

a,\

@

5.1 7 pav. ludesi<t greitio konstantinio suvokimo tyrimo schema

2 5 7

I(aip ir pric5 tai apraiytamc ek.sperimcntc, Zmogus mati ii viriaus

i apadi.ljudaniius staiiakampyjc skritulius. Abu vaizdai buvo vicnoclunuotoliu nuo stcbitojo, bct pirmo, pavcikslo kaircjc csandicl vaizdo vlsidy<li.iai (rcmclis, skrituliai ir t. t.). buvo du kartus didesni ncgu antro.'firiamasis

turcjo parinkti toki deiiniame (maZcsniame) rcmelyjejtrdandiq skrituliq Vrgreiti, kad jis subjektyviai atrodyrq toks pat, kaipir kairiame (didesniame) remelyjc judandiq skrituliq greiris. Tiriamiejiiiuo atvcju parinkdavo V, greiti, pcrpus maZesnj ui V, greiti. Taigigalima tcigti, kad Zmogus vcrtina judesio grciti, atsiZvelgdamas tick ifono (rcmclio). tick i suvokiam4 ir fizikini parics objckto dycti. SiEin[ormacij4 jis, matyt, panaudoja nuotoliui iki objckto ivcrtinti-.1. (]rbsonas (19fi6, 1968) taip pat nurodc fono itakq judcsio suvokimui.

5.7. ludesio suvokimo povaizdZiai

Povaizdliai sicjami su rcgos sistcmos adaptaciniais pokyiiais, hrric rylcstailgai stcbint vicn4 stimulq. Jau anksdiau minejome, kad ilgai stebintstimulq vyksta jo suvokiamo judesio kryptics tolydrls polqydiai, kurielabai panairls I normalizacijos efcktE. I]c to, ilgai stcbimas stimulas daroitak4 po jo rodomo stimulo judcsio krypties ir greidio suvokimui. Sirciikinivatlinsinrc ltosladaptacinfu cfclau. 'lhdiau rlabar aptanirnc cf'cktu.s,kurie. maty't, skiriasi nuo normalizacijos ir postadaptacinio cfekto.

Vicnas ii gcrai Zrnom4 povaizdZiq sicjamas su vadinamiya loioktioiliuzija (angl waterlall tllusion). Sis pavadinimas susijgs su kriokliu.. l t igrr i lg, ; l l r r ikr l (0, .5- l min.) ' stcbcsimc kr iokl i (bc kr iokl io, tur imcmatyti ir kitus ncjudandius objektus - krantil, mcdZius ir t. t.), krintandi4'Lcmyn vandcns srovg, o paskui nukrcipsime i.vilgsni i ncjudandiusobjcktus, tai nustebsime pamatg, kad tic daiktai juda i vir5q, pricsvandens srovg. I)ana5i iliuzija atsiranda ir tuomct, kai po ilgo vaZiavimoirrr lomobi l i r r suslojatc pr ic snnkryios i r pir /vclgiatc i grcln stovini i4ma5inE, kuri jusq nuosrabai ir toliau juda. Itcikia pasakyti, katt siil iuzija budinga tik tuo atveju, kai akis fiksuoja nejudanri objekt4 irirvilgsniu ncscka judandio objckto. Cial dcl to krioklio il iuzija rySkiausttvokialna. kai vandcns srovc maloma tik ncdirJcleje regimojo laukodatyjc.

*atigle.etu*.-- -",. .

PanaSi il iuzija atsiranda 30-60 sck.

stcbint bcsisukandi4 pagal la ikroclZiorodyklcs krypt i spiralq: (Zr. 5.18 pav.).

Jcigu spirales judcsys yra toks, kad ji

a trodo i(sisukanti, diclejant i, t ai ntrlrcipus

Zvilgsni i ncjudanti objektq, jis atrodysmaZejantis, susitraukiantis.

Sios iliuzijos formaliai skiriasi ntro

normalizacijos ir postadaptacinio cfckto.

Normal izaci ja siejama su nuolat iniu

adaptaci jos metu suvokiamo judcsio

5.18 pav. Vaizdo pavYzdys

povaizdiiams tirti

krypties ir grcidio kitimu. Krioklio iliuzija atsiranda po adaptacijos,kai aclaptuojandio stimulo ncbematome, o regos Iauke yra tik nejudami

objcktai. Postaciaptaciniai rclikiniai pasirci5kia vertinant kito stimtrlc.r

judejimo krypti, o krioklio ir spiralcs iliuzijos susijusios str ncjudaniirr

stimulo iliuziniu judesiu. Tirigi lieka neaisku, ar visus Siuos cI'ektus

lemia tas pats mcchanizmas, ar adaptaciniai mechanizmai yra skirtingi.

Krioklio il iuzija, matyt, susijusi str pirminiais judesio analizes mccha-

nizmais, kuric analizuo.ia vaizclo judcsi tinklaineje - kai vaizdas tin-

klaineje nejuda, t . y. akis scka judant i objekt4, kr iokl io i l iuzi ia nc-

artsiranda.

S u r t l r u t t k a

Ki1 nirujo sulinojomc apic judcsi'?

l.Judesio suvokimiu priklauso liek nuo ob.ickto atvaizclo tinkl:rinejc

judesio, tiek nuo valingq cfcrcntiniq akiq judcsio valdymo komandq-

2. Judcsio parame trai apra5o ncpriklattsom4 objckto savybq - jttdcsys

gali bflti suvokiarnas, taiiatr Zmogus kartais ncgali pasakyti' kas juda.

3. Dcl regos savybt)s diskrctiruoti objeklo trajcktorij4 erdve.s ir laiko

atZvilgiu (cliskrctinimo laiko intcrvalas 30.-50 nrsck.) imanoma suvtikti

tariamqji judesi - objcktas ne juda, o rodomas skirtingais laiko mo-

lnent i l i f i skir t ingosc diskrci ' iosc crt lv is vic l t lsc. Yra kcl ios t i t r iarnojo

judesio ru5ys: p, e, f ir rr judesiai.

4- Thriamojo judesio tyrimai parodc, kad judesio suvokimas priklauso

nuo kcl iq proccst l . Thi gal i bul i lokahrs proccsai (q, judcsys), kai str-

vokiamas judesys nesusijgs su tuo, kas juda, - tai ncobjcktinis juclcsys.

I o - - l " " " / , ! , \ . r , t r . l

. ludcslo tr i r . ;cktor i . ja nuslatoma ivcrt inus olr jckto ; ,ni l , pasircnkamatrajcktorija, k,ria juda tas pats objcktas. Jcig' ro ncgalima padaryti.suvokiamas nc tik objckto judeqy.s, bct ir jo oricntacijos, formos kitimas.Nustatant judesio trajektorii4, atsizvelgiama ir iZmogaus patirti atminti.Vadinasi, judcsio suvokimq lemia ir nelokalls procesai.

-5. Jud.esys apibudinamas clvicm parametrais - juciesio kryplimi irgreidiu. eia irgr reikia skirti lokalius ir nelokalius judcsio s'vokimqvcikiandius procesus. Thi visq pirma juclesio krypdiq suvidurkinimoreiikinys. hkalus suvidurkinimo proccsas suvidurkina judesio kryptisIokaliojc rcgos lauko dalyje ir dcl jo kcidiamas atskiro objekro judcsiosuvokimas. Kai didcsniamc rcgos laukc yra kcli stimulai, dcl nclokalaussuvidrrrkinimo Zmogus suvokia visos iios dalics juclesi vidutinc kryptimi,bct kartu gali pasrcbcri ir arskiro objekro judesio kqypti.

6. Suvokiant judcsi reikia skirti simurtanini ir sukccsyvrl kontrast4.Ilkalus simultaninis kontrastas clidina regos sisrcmos jautri atskinlobjcktq iudesio krypdiq ir grcidiq pokyiiams, r. y. rcicriia riksriar,r nu-statyti. ar objektai juda vienoda kryptimi ir vienodais greidiais.sukccsyrn:s kontrasras pacrcda tiksliau nuslatyti, ar matomq ui"nn, pokito objcktq judcsys (kqyprys ir grcidiai) yra skirringas. Der ro marominormalizacijos ir postaclaptacijo,s cfcktai.

7. srrv 'kt l ; rm's judcsir grcir i , zm.grrs gal i ivcrt int i i ' t ikr4, l iz inigrcilj. o nc alvaizdo tinklaincje jucicsio grciri. Si rcgos sistem.s savybi'itclinama judcsio g'ciii<l konstarttittitt stt.r.,orcirtut. Konstantinis grcidiosuvokimas susijgs sr Zmoga.s gcbcjimu n'statyti nuotori iki stebimoobjckto. o tai pr ik larso nuo daugcrio paramctrq - objckto i r [ono,kuriame malomas objcktas. dydZio. pcrspcktyy6s ir t. t.

tl. [ . 'n., rciksmc yra dirtclc nc tik .iuclcsio gre:ieiui. lxt ir inclrrkuotlmiudcsiui . kr iokl io i l iuzi ja i suvokri .

(). 'hrclcsys parlctla iiskirti olr.ickt4 ii [.no. srvoktij. [<rrm4. .T.rrcsysiiur atvcju p;rrlcda clrrjcktiniam matyrnui. r)risiminkimc, kaip judcsysatskir ia juclani ios tvorclcs i r stadiakampio suvokima (zr. 5.15 pav.).l{artu jLrtlcsys gali defrrrmuoti suvokiam4 objckro formE- po ilgalaikioircsiplciiandit-rs, issisukandios spirares stcbciimo ne.iuclantis obicktas at-rorlo maZc.ia ntis, susitraukianl is.

?,6()

I s t " i l l l c r r K i i l t . . , L i l l , , , r t l , \ , N r , , . , ' . r . ,

t. y. trirnati .J.,clcsi. Si.s jurlcsy.s irgi susilgs su monokuliniq vaiztltl kitircs

ir dciincs akies {inklaincjc padetics kitimu, itrba monokulinio stimulcrjudesio paramctrq kitimu (paralak.sq ir disparatiSkumq kitimu laiko

alZvilgiu)- Be abejo, ir Siuo atveju regos sistcma ivcrtina akiq judcsitl

cfcrentines komandas. Daugiau apie tai galima rasti K 1,. Bcvcrlcy irD. Rcgano straipsniuose (llcgan. Bcverley, 1978, 1919) bci knygojc(Bruce et al , 1996).

5.8. Lokali ir globali judesio analize

Kaip jau isitikinome, juclcsio suvokim4 lcmia strdctingi proa:sai. sr.rsijgtick su lokalia, tick srr globalia informacijos analizc.

' l ' iriant tariam4ji

arba stroboskupoq judcsio suvokimq, buvo patvirtinti jtarirnai (llraddic:k,

1974, 1978; ArsLis, I980). kacl analizuojant judcsi dalyvauja kcli<.rspakopc-rs, susijusios su lokaliais (vadinamaisiais short-range arbirlow-leve[) ir globaliais (vadinamaisiak long-range arba high-level lygs)analizcs procesais. I,!klU! analizis procesai skiriasi nuo globalirl.

Pirmicjipastcbimi luomct, kai atstumai tarp paeiliui pl1.:i!1.1Trl st!1u.!ttiek crclvcs, tiek Iaiko atZvilgiu yra m:rti (atst_umai iinlilaincjc yra8-i0; i rD, ?ivcl inimirs .r , i , l ' , r ,1 opi. 30- ir inrsc[r . i i i , i r iamojo j rrr lcsio

'rr',uutiiirrl nrcginta sukelti rotlant vicn4 stimu14-vicnai akiai, o kit4 -

kitai.' lb padaryli ncpavyko. Vadinasi, lok:rli an;rlizc vyksfir iki tol, kolprasideda binokulinis infcrrmacijos aptlorpjimius, t.y. ji susijusi su morlo-ktitidaii'pioiesais. Kadangi Sie lokahls proccsai apcloroja signalus tik i5malos rcpiimojo lauko dalics (iios sritics nratmcnys apie 8*10 min.), trcto, i ic proccsir i yr ;r rnonokrr l in iai . t ; r i g;r l iml j t i r r t i , kacl . i ic srrsi jg srrlokalaus kanakr darlr t r . ' l ' inklaincs sr i t is, i i kur ios kanalas gaunainformacijq, vadinama lokalaus kanalo rcccpciniu lauku (It.L). I'risi-mcn:rnl, kaip inl'rrrmacija apic linklaincs apivicl;1 apclorojama rcgos sis-tcmoje, galima butq manyli, kad ir judesio analizcs atveju rcgos sis-tcmoje yra daugybc lygiagrcdiai funlicionuojandiq lokaliq analizcs ka-nalq. Kiekvicnas kanalas atlicka signahl, gaunamq i5 mazos rcgimojolaLrko dalies, analize. Greta lokalatrs gx;istcmio yra dar ir kitas p<xistenris,analizuojantis infbrmacij4, gaut4 lokaliuo.se kanaluosc. Si sistcma yra

/ t | |

5.9. Lokali iudesio analize

Irormaliai lokalios sistcmos struk-

lur4 b[tq galima apraSyti pasinau-

dojus vektoritriu sensorinds siste-

mos modeliu. Sistcma turi nustatyti

dr.r nepriklausomus fizikinius para-

ntctrus * judesio krypti (C) ir greiti

(v ). Thi b0tq galima atl ikti dviem

b0dais: kiekvienas paramctras ana-

l i zuo jan tas a t sk i ra i , a t sk i ruosc

1-rosislcnti ltosc itrba ;t l lu paranrclrat

vcr t i t tanr i v ic lut t t tc pt rs is tcnry jc .

Jutlesitt ir grcir'io analizi atslciruose

Jtosislemiursse. I)innrroju atvcjtr tu-

rirnc du pctsistcmius. Vicnas i5 jq

;rnaiizuo.ia jutlcsio krypti (q). o kit;rs- ludesio gre i t i . th ig i tur ime duvekt<;rius: It(d: {x/,p). xtlril); tia

x,(<rr), x2ktr) - dvi nePriklausontos

funkci jos, apibt lc l i r rani ios dv ie. iq

ncur()nr l i ic j i rno s ignrr lq pr ik lau-sornybg nuo jut lcs io ( tp) krypt ics;

ir I i(v) = \xr(v), xo(v)); t ia xr(v),

xo0) - funkeilos, apibudinandiosdvic jq ncurLrnr l a tsakq pr ik lau-somybg nur:r iuclcsic grcii. io. Siq

il&la'*i$;*'tE$ii.rtiob{h$!iio&j*r;,j*j::... " .-..- . .

5.19 pav. Sistemos, nustatani i<tsjudesio krypti, modelio schema

globali ir srrsijrrsi su ,,atlkilcsnio lygio" proc'csais, ktrric atlicka inlbrma-

cijos apdorojimq i.i di<lclcs rcgimojo laukQ clalics iki dcsimdiq laipsnitr

rcgimojo lauko. Cia vienas i5 stimulq gali buti patciktas vicnai akiai, o

kitas - kitai, t. y. globalios analizcs proc,csai jau ncra monokuliniai.'laigi vcl susiduriamc su Zinomomis problemomis; i^i pradziq vyksta

atskinl rcgimojo lauko dalitl analizi, o po to - Sios informacijos

sujungimas. Thi daroma tanl kad suvoktulrle ne alskiry regimojo stimulo

fragmentq juclcsj, o atskiry objektq judcsi erdvcje. "lhdiau pirmiarrsia

rcikia suprasti, kaip apdorojama lokali informacija

vcklor i r l krypt is vcr t i t t l tma nct t ronais de tcktor ia is ' t ' y ' ncuronais ' k t r r i t l

atsakai i rocJonq objckr4 yra uraksinralr"rs. Kickvicn;ls ncuronas sudirgin;t-

rnas tik tuontct, kai jo Rt, stinttrlas jucia tanr tikra kryptinti arba tanr tiknt

greidiu (5io posistemio struktlrine schcma parodyta 5'19 pav') ' Paveikslc

f , ava i zduo tas monoku l i n i s mode l i s . J i suda ro daugybe l yg iag rcd i ; t t

funkcionuojaniiq lokaliq kanalq, pazymetq simboliais 1'" ' ' -5'" ' ' i"" ' k'

Atsk i ras kanalas gauna s ignalus tk i i maZos t ink la incs sr i t ics ' t ' y ' i5

kanalo reccpcinio lauko (RL). Pirmam kanalui 5i srit is parymeta ovatu'

'[ icl iau formuojarni ncuronai, kurit l atsakai yra dvinraiio vcktoriaus kom-

ponentis. Kanalo i iejimc yra datrgybc judesio dctektoriq' Jq atsaktl prk-

lausonryb" nuo judesio kryptics parodyta paveikslo apaCioje (strclytcmis -

atskiro neurono judesio detcktoriaus atsako prklatrsomybe). Kaip nratyti '

kiekvienas iSclimo neuronas maksimaliai rcaguoja tik tuomet' kai kanalo

RL stimulas jucla tam tikra kryptimi' Panaius posistcmis yra ir ludcsitr

greii iui vcrtinti.

Antruoju atveju turime vicn4 posistcmi, kuriante abu ludcsio paramctral

- kryptis ir greitis - nusakolni vienu 4-madiu vektoriunli: E(rp' v1 = \xt(v)

x,(r), x2(a)-xr(v), x/d xo(v), x2(d xu(0\; t ia x/o) xt(v)' ( i ' i = 1' z' s'

+j - funtcaos, kurios nusako neuronq atsakq priklausomybg tick nuo

judcsio krypties, t iek nuo jo greidio' Siuo atveju ncuronai detcktoriai yra

selektyvus ir krypdiai, ir grcii iui '

Ar tokia stmktura nepricitarauja tam, kas Tinonta apic fiziologinitts

procesus, susijusius su judesio paramctnl koclavimu rcgos sistcmojc'

Nurctlizittkryiniai rluonrcrts's lJcvcik visosc rr:gos sistcnltls stntktIrosc

aptikti neuronai, kuriq atsakai priklltuso nu() judcsitl paranlctnl - jr-rdcsiir

kryptics ir grciiitr (lsrucc ct al, 1996)' Zcnrctn'q. gf.u1'l (l:1"111.1:]:

t r i u s i u ) r c g o s s i s t c n r o j c t o k i e n c u r o n a i r a n d a n t i l a u t i n k l a i n c l c ' S t t l g y v t l l l vt i nk la inc j c y ra t i k kc l i q t i pq neu rona i ' V i cn i j q j au t r [ s l udcs iu i t i k

horizontalia arba tlk u..i i toii,t kryptirni (Barlow' I l i l l '1963; LJarlorv ct al '

1964; B;r r lou ' , Lcv ick, 1965; Oyster ' 1963; Oystcr c t a l ' i972)" Ih ;udcsro

kryptis, kuri maksimaliai <lirgina ncuron4' vadinama opltnrulta ncuronul

kryptimi (angl. preffererl arba oltt intal) ' Tr judesio kryptis' kuri nraksimaliai

,toiinn ncurono atsak4, vadin;rnrrr nuline (l.ngl' r luil) k?l:,n': P"?::: l:]:

nu l inc krypt is yra pr ic i inga opt inrn l ia i , t ' y ' tarp i t l yra 180" ' 5 t t '1 f fvunr l

ion in iarnc kcr inranrc r r r .J yr i i tok io p^t t ip . r rcuron^i - Nt>rs,q opt i rnal r

k r y p t i s n c s i k c i d i a , t a d i a u a t s a k o c h a r a k t c r i s t i k a t a r n p a k i a k s e l e k t y v e s n c(neuronai reaguoja i judesio kryptis, kurios nuo optinralios skiriasi ne

inugi^u kaip r - lo ; ; ' 'S iq neuronq atsakq pr ik lausornybe n-uo. j t tdcsto

kryp-tics gana gerai npr.i ' 'n',n rjvient selcktyvionris grcii i tr i funkcijontts'

T ink la incs ncuronanls

/1*_)]i60 180 300

Judcsio krypt is la ipsnia is

x t { q ) . - t ' ( ' t t ,

' f Q t .

o Soninranrc kc l in iante kt rnc 5 iqSonros ta ip:

V', ( r ' ' ) - l

ncuronrl dirrlr incs charaktcristiko.s apra-

(5 .1a)

(Qi = i*g)rt, i = 0, I, 2, 3, 4)

f)u ncuronai (-5.1 a), kuriems faze skiriasi 180", apraso vieno ncurono(9.1) atsako pr ik lausomybg nuo krypr t ies (atmctus nuola l ing atsako deda-nlEi4) .

Rcgos zicviie yra daug ivaircsniq ncuronq. 'r-inkraincs ir soninio kclinio

k0no neuronai luri t ik dvi optimalias judcsio kryptis - verlikali4 arbahorizontali4, o regos Zievcs neuronq optimalios kryplys jvairesnds. Ran-dama ncuronrl, kuriems optimali kryptis gali btti bct kuri judcsio kryptis0"-360" intcrvale. Kitq grvtnq rcgos sistemo.ie ncuronai, scleklyvus judcsiokrypdiai, randami tik aukstesn€se stnrkturose - t inklain6jc ir soniniamekclinianrc kune tokiq ncuronLl prakti ikai nira. .Iudcsiui sclekryviq nsuronqyra regos zievcjc, dvikalnyje ir aukitcsnisc struktlrose. Thdiau tai nereiikia,kad apraiy ta vcktor inc s is tcma nct inka i r s iq 8}wunq lokal ia i . ludcsioanal ize i apra iy t i . 19(r8 m. o. creutz jc lc l tas i r M. I to parode, kat i katesrcg rs l i c vc . i c cs : rn i i q i udcs i . dc t ck t t r r i r l ; r t s ' k i 1 i r n .n< ;ku l i n j s t i n ru . l ; 1nulcnr ia 2-4 Tcmcsnio lyg ic . r ncuronai . Vcl iau r t l ikus c lc ta l i l ka lcs rcgosZ icvcs j ' dcs io dc t ck t . r i q . t sak r , ; [ . k t . r i r r 9 ana r i z -9 (K rncv i ch , 199_5 ;A. Plcskadiauskas et al, 1994, 199(r; Vaitkcvii ius et al, 1996), si i ivada buvopatv i r t in la. IJc t . , huv. i rocryta, kad z icvcs dctckror iq ic j imo s ignalqpriklausornybi nur: . judcs.io kryptics rp yra apytiksli kosinuso ir srnuscrfu nkci ja .

fsichn.fiziologitriui duontents: Kalbcti ;rpic psichofiziologinirrs dtrsnrcrrrs,krr r ic lc is l r , ; nr ; inyt i . kad rpra iy ta lokar i . j r rdcs io anal izes scherna yra te is inga.srrnku. Sul rku dc l to , l i ;1 ,1 krkal , ru. kanalo I {1, yrn nrazas - g-12 nr in. . lh ig i

s t i rnrr l ; r i i r a ts tunra i tarp jg tur i brr l i m;rz i , o suvokiama jur ics io t ra jektor i . jal ; rb; r i t r r rnrpa. s iuo atvc j r r m;r tav imo pakraidos yr ; r d idc lc .s (Plcskai iauskasct al, 1994). ' lhigi

sprgsti apic lokalios analizis sistcmos strukt[r4 reikiaii ckspcrimentrT, kai vcikiamas ne vjep15, bct daug lokalir; kanalq. Norma-lizaciios, postadaptacijos cfcktai, malomi juclcsio suvokimo metu, patvir-Irn;r rragrini '. janr4 nrodclj arba lrcnt . jnnr rrcpricilararrja.

?6,1

r s l . r ' ' ) k t i l . : l ) cn , . . i r n r ; r , rKy t , . , s t ( ) i r , l r iI " t rnt r la i l .u ' t lc . \L lnku 1t ; rc iaryt i .

' l i rnr rS pr ; rd; r i r1 rc ik i l r t r r rc t i c l r r r rcr r rorr t rs ,

k u r i q a t . s a k q p r i k l a u s o n t y b c n u o g r c i l i o b u t q a p r a i o n r a t i c s i i k a inepr ik far . rsomomis funkci lonr is : \x . r ( v , ) , xo( v , ) \ . S i r l n"r . , ront ; a tsakaiformuoja dv i vcktor iaus Z ' (v) = {xdv) . x , , (01 kr tnrponcntcs- Grc i i ic rdctcktor ia i gal i but i fornruolanr i pagal tE pai i4 5.19 pav. pav;r izduot ;1schcm4. Ar galime tvirt inti, kad tokia schcma rcirl izuttjarna Tntogaus rcgossis tcnro jc? J4 rcnr iandiq laktq yra, bct . jq r rcpakanka, kad pr i inr turnc : r rb; ratmestunrc patcikt4 schem4.

Neurofiziologiniq eksperimcntr; rnctu nustatyta, kad triuiio tinkl;rincjcyra du sk i r t ing i gre id iu i se lcktyv iq ncuronq t ipa i - v ic l r i ncuronai s t ipr iaureaguoja i letai judandius I{L stimulus, o kit i - j greitai . judaniius (()ystcrel al, 1972), I lcgos Zievijc yra didesnc ncuronrl jvairovi. Kiekvicnl ncur()nilnaksi rnal ia i d i rg ina sk i r t ingu grc i i iu judant is s t i rnulas (Kct lerrs , 1979).Thdiau Sie duomenys nelcidZia pasalcyti, kokia i5 dvic.jq schcnrq yra tcising;r:ar judesio grcit is nusakomas dvimadiu, ar kcturmadiu vektoriunri.

Psichof iz io login ia i duomenys le idZia nranyt i , kad vcktor in is j t rdcs io

grcidio suvokimo modclis yra tcisingas (' lhonipson, 198 1, 1984). ' l l i iau

i i5 i t1 duomenq vdl negal ina v icnarc ik5mi5kai nusprgst i , ar tc is ingas dv i rnr t is ,ar kcturmat is nrodcl is .

Jttdesic.t ir greii io analizc vicnantc 1t()5i5t7n\:j7. i iuo :rtvclrr turrnrc vicrulkc lurmat i vektor iq, kur io krypt i ivcr t ina ncuronai dc lckt t t r ia i . ' l l rn

t inka

.1au paZjstzrma schcma, pavaizciuota 5.20 pav. PaaiSkinsinre .skirtunul t;rrp

. j r rdcs i r i p ; r r ; rnrc lnrs vcr t inani ios dv inrn l is r r kcturnr ; r lcs s is tcntos.I )v inratcs s is lcnros t tc t t r r tnai dctcktor i ; r ivra sc lcktyvrrs t ik v icr r ; rnr ; r . r r lus i r r

par ; r rnctnr i - ; r rba krypi i ; r i ( rp) . ; r rba grc i i i r r i ( r ) . ' l i rkn;

l tcr r r ( ) t1V l ls ; rk l iga l i p r i k l ausy t i nuo ah i c l q pa r ;u l l c tn l r c i hSn r i r l , l r c t k i n t ; r n l v r cn ; rn rparamclru i ( tark im, p) k in la maksinra l ia i suc l i rg i r r tas i i i j i rno l tcuron; ls( tur i rnc iudcsio krypt i koduo. j ; rn i i ;1 .s is tcrn;1) , o k int ; rnt k i tant p; r r ; r r r rc tnr i( tark inr r , ) , gal i k is t i ncurono atsakls , l rc t nr i rks i rnal i : r i sudi rq into i ic . j i r r rcrr )curono nunter is nck is .

Kcturmatcs sistcnros ncuronq atsakai sclcktyvls abicnr (gr, r) 1t;rr;r,I t tc : t r i tn ls i5 kar lo - paki tus bcnt v icn;r ru prr rautc lnr i , paki t r t ; r i r nraksinra l r ; r isuc l i rg i r r l r l iSc j i r t r t> nct t r ( )nc) t tuntcr is ( r r r ; rks i rn; r l ia i sr r r l i rg in; rnr ; rs kr t ; rs t lc-t ck to r i us ) .

l)abar dar sunku pasakyti, kuri i. i patciklq schcnrq yra tikrovi.(kcsnc,tadiau neurof iz io logincs j r - rdcs io ncurol l rJ dctcktor iq sarrybcs ar t inrcsncs

kcturnrat io ncgu dvinra i io nrodcl io dctcktor iq savybcnts.

r , (Q)=

fcos(p + e ). jeigtr rp +j

| 0, ie.isu e + (t)

t

A . < + n 1 2 ,I

) * n l )

? i \

I )a tc ik tosc sc l rcr l tOsc svarbiat ts i c lc tnc l l t l t i yra ncr l r ( ) r l i I i , kr t r rq; t ts : tk i t t

yr : r dv inr ; r i io ar kcturmadio vcktor iaus kontponentes. Si r ; ncuront l a tsakai

t;rip pal priklatrso nuo judesio kryptics ir greii io' Kaip ncrvq sistelno1e

sudaronti tokir; ncuronq atsakai?'lai labai svarbu zinoti, kadangi nuo siq

ncLrronr l a tsakr l pr ik lausys v isos s is tcnros t iek ps ichof iz ik in is ' t iek

ncurofiziologincs savybds. Kaip spalq analizis sistemos savybes priklauso

nur) rcccptor iq, kr rgc l i r l sarybiq, ta ip i r ludcsio s is tcmos savybcs pr ik lauso

ntro .jrrclesio .,rcccptorirl", kuriq atsakai sudaro vektoriaus komponentes.

l ) r r l r ; r r [ ; r rnag,r i t tcs i t t tc , kas 2 inonla i i t to k l l tustnt t t '

Jouti4 judesitti neurott4 atsak4 fomnvintas' Nagrine..;ami kcli variantai'

kaip blrtq galinra sudaryti neuronini t inklq, kurio neuronai btrtq jautrus

jrrrlcsi0 krypii l i ir grcii i tr i. Visrl pirnrrr gri i-kinrc pric lornralarrs klatrsinro,

kas yrn jtrdcsys'? Kaip i is aprilSontits l iz.i5kli '1

Fizikinis iutlesio apraiynns. Kaip sak€nrc' judesys - tai objekto erdviniq

kortrr. l inaii i l kit ir l las laiko atZvilgitt. Paprastutnui panagrinikinic vicnnrati

:rtvcjj - pctlcl irrlrugjlnras (ncsikeii i;r gtl jckto forura) t lbjcktas .luda i i i lgai

ricscs. Jcigrr turirnc objekto taikq, 1o paditis lniko atzvilgiu kinta taip:

x = X + Y t ; (-s.2)

i i : r l ' - t ; r i k ( ) , l r r t l : r r r i i0 P l rs lov i t t y g rc i i i r r , Pr i r t l i l t i p ; r t l c t i s , o / - l : r i k ; rs - . l c ig t r

Objcktas turi claugiau taikq, tai jo atvaizdas t inkltr ini jc ntrsitktr l tras apiviett ls

pasiskirstymtr iSi lgai x a3ics, t ' .y ' I(X) f trnkci ja' Kadangi X: x- t ' / , turtnre

l ir iko ir crdvCs funkci j i l I(X) = I(x- v t).

Nor idami nus ta ty t i judes io g re i t i , rask ime i ios f i rnkc i jos da l incs la iko

i r c rdvcs X i i vcs l incs :

C Il d x = (dl/ rl X)(dXlrb) = lt (a - v t)

i r r ) l / d t = _ r , l t ( 7 _ v t ) .(s 3)

' l i r ig i v - - ( i I l i t ) lQ I / O x) . Vrc l in : rs i , . j r . rdcs io grc i t i g ; r l i rn : r n i rs taty t i

i i apivictos pokyiiq (t iksliau gradienlo) cldvis ir laiko atZvilgiu (Adclsen'

Ilcrgcr, 198.5).Knclirngi vaizcli l , t. y. apiviclos (/(-x, r)) pasiskirstymil t inklaincje, galima

lpra iy t i I ;ur j i c i lu tc , t .y . sunruojant la iko i r crdv is s inusines i r kos int rs incs

frrnkci1as, tai ypatingas dimesys buvo skiriamas klausimui, kaip suvokiamas

; r l v ; r r z r l r 1 , k r r r i c ; r p r ' ; r l r r r r r i i i o r r r i s l r r r r k e i i , r r r r i s , . i r r t l c s y s . S i r l t r s i t r i s ; r r t l i l

kos inusin is apSvictos pasisk i rs tymas t ink la inc je at i t inka vadinamosios

er6vin6s gardctds vazrJ4. Si gardclc gali nekisti laiko atZvilgiu, tada lurdsimc

stabi lq vaiz t l4 . Jc igu vaizdas k inta, ta i 5 i k i t imE gal ima aprasyt i ka ip

trigonomctriniq laiko funkcijq sumil, t. y. bct kuri4 besikeidiandi4 gardelg

gaiinra gauti sumuojant ivairiais <laZniais mirksindias erdvines gardcles-

&E!t&b;rdo.*,";,.*!"*r..,. ***.*. *

l 'avyzdTitr i , l u nkci. j : t

I(x t) = sin ,l-r sin rr.r / ;trba t(x. t) : sirr )x cos o I

ntrsako mirksindi4 <iaZniu f ( I = 2 nlro) sir lusing crdving gardclg' kttr t t .rs

erdvinis claznis priklauso nuo dydl io 2. Susttmavus t lvi nrirksirrdt; ts girrt lclcs'

gal inra gauti jud;rnl i l crdvcjc gardclg:

C ; ( x , t ) = s i t t ) x s i n a s t + c o s ) x c o s o l = c o s ( ' u - r o ( ) ( ' 5 4 )

a rba( ; ( . r , t ) : s i t r )x c t )s ( t , I * t ' tn ' ) ' x s i r t r r t | =s i t t ( ) t * t t t l ) ' 1 '5 '1 r r )

P innuo ju a tvc ju tu r i r i re gardc lg , judan i i4 i i ka i r i s idc i i r lg ' ( ) r r r r ln ro l r r

- gardclg, irrdani i4 i i clci incs I kairg'

l )a tc ik r rs t l v i sk i r t ingonr is k ryPt in r is j t t t l ; r t t c t i i r s g ; r r t l c lcs ' g ; t l i t t l ; r g ; r t r l i

nc j t rdan i i i l , o t i k n r i rks in i i4 gardc lg . ' l i to t t cs t t t rku is i t i k in t i s r rs t rn r i rv t rs '

pavyzclZiui, sin()t + ro t) ir sin()t- r,; /) jr'rdanlias gardclcs-

. ( ln , i r l i . i< rs h r rv . ' r i l i r i kv t .s t i r ia r r t . i r . rc lcs i a r r ; r l i z r r . ia ' i i r l l ' ka l ig k ; rn ; t l t , ;

savyircs. Kadangi tnan()nl i l , ka<J i ios sistcnlos yra t icsit- lcs ir . i11 s;rvylrcs

ga l ima i i t i r t i nagr inc jan t k ickv icn i l I iu r j c c i lu tcs nar i a tsk i ra i , t ; r i k rk l l l i

(shrtrf-rangt) sistcnla daZnai sutrunrpintai vadin,tnla I ' -urj i j tulcsio sistcnt;t '

. l t t , lcsirt 111'1tt\ i t t i j t t t t t i t l t tatr()t t t l t t lsnlul l rsntrrt t ' i r t t t t ' ' l ) ;r l r ;rr yr;r l r-vs

h ipo tczcs , k i t ip l t l rn ru t l i tn t i l t c t l ro r t r ; ; r t s ; rk ; r i '

1 . Kryp i ia i . iau t rus t tcur< ' rna i ; r t l i cka s ig ,na lq , r tc i r t ; rn t i r ; i i sk i r l ingr l

t i r rk la incs v ic t t ; , s t rmavin lE- Svicsa pavcik ia

reccptorius, t ie savo nloT.lt l sit l l l t ia dirgi-

nanti sign;rlq netrronams, bct perdttodanras'

a lsk i r icrns l tcuronams s ignalas yra ncvic-

nodas. Vicn^ kryptimi signalas pcrdttotla-

nias stipresnis ncgrr kita kryptimi. l lc tt l,

s ignalu i pcrdt rot i rc ik ia tanl t ikro la iko '

Ka ip vc i k i : I t oks n to t l c l i s , paa i i k i n t r t

5 .2 t ) pav . P i rn rnmc s luoksny . i c pa rody t i

rcccptor ia i - j t rodi i r bal t i ru tu l iukrr i ' St i -

nrulas yra Svicsos dinrcld' o apiviestas rc-

ceptorius palryrnetas balttr rululitrktr- Dir-

g inan l i s s i gn ; r l ; r s pc r t l uod ; tn las n l t o ; r p -

Svics lo rcccptor iaus i dc i ing. Sic rySrai pa-

zy mtli str6 lyte mis. Rc ika lingas siglra lu i pc r-

duoti lakas yra tuo didcsnis, kuo didcstrtu

nuotoliu j is pcrduodamas: /, 2A,"', 41, 5A

-5.20 pav. Judesio krYPcnt

jautraus neurono alsako

formav ima s d irgina n t ia isi a is

rYiia is

S i l l l l s i l ( j [ ; t i i l s , K t r r { l i t l i [ l C L , l I l 5 ( l

I )c r ( lu ( r ) ( l i l l n ls j s r r ruuo j ; r r rc iqo r )cur ( )n ( ) 1c .1 in r i1 . A i i ku , . " s t iu tu lo ju t l c . j in t i l i

l c i k i i r l ; r i k t r . l ' ; r vc iks lc parody ta s i tuac i j i r , kur io lc ^ l ) t r r l s rccc l r t ( ) r i t l s

r rp iv ic i i i r rnas po ,4 l ; r i ko , ka i l ruvo ap iv ies t : rs p i rmas. ' l i cd ias , kc tv i r l z rs i r

1.rt :rrkt:rs rcccpl()r i i r i brrs ap5viesti po 2:1, 3A, ir 4, i laiko. thigi sunlu() janaiojo

r )cL l r ( )n ( ) I rc r r r i ras s igna las , ka i s t i rnu las iuda i5 ka i rcs jde i ing , i io jc

sitrr;rci .1<r. jc hus: x ,v

X, , { t ) : > I a , , t ( t . t ) '- t a = 0

i ia / - i;r ik;rs, x - stimulo koordinati x aiyjc; a, - rySio funkcija, nusakanti,

kl ip sil irr;rl irs i i rcccptorirl i5ejimo perduodantas i sunruojaniiojtt ncuronojc ' . j i r r r4. ' l ; r rk inrc, s t imrr lns - ta i pr lskrv iu grc i i iu r iS kai rcs i de i ing. l r rdant ir t r ; r i ; r iv ics i t l i ' r t rc lc . 1 . y . 1( / , r ) : , \ \ r * r '1) ; i ' i : r r , , - pr : r t l i r tc s t i l t t t t lo p; r t lc t is ,r r ry ivs at l icka t ik s ignalo perc lav into vc l in inr i l , l . ! .a , , : .X.7; , + nA); t i 'a7 ' ,- kt.rnstanta, nusakanti vdlinimo dydi, z1 - diskretus laiko ntomcutas, pcr

kur l t l r :nrc l t nucina kc l i4 tarp dv ic jq grct in lq rcccptor iq, o l t t t tsr tkorcccptoritrs r:unre ri, t.y. jo ryiio su srrnruojtniiurl ju ncurclnu i lgi. Ncsunku

lsil ikinli. katl kni . ivicsc'rs rlcnrclt apiviciia pcnktq reccptoriq, suuiuoi:rntysisl t c t l l ' ( ) l l ; l : i I t o .S . I l t l ( ) t l l c t l t ( ) v i s ; r i s l y i i : r i s v i c . l t t t t t t c t t t g , a t r s s i g l 1 l ; 1 , t . y .

t t t k i t t t r . ,Y l , ( . i . l ) l r t r s t t t : r k s i r t r ; t l i :

Xr ' ( .s l l : ) ld1- . , ,+ jny < l (7 , , + jA) : . s .

Jcigu dcmcle jtrclclo i i dciincsj ka i19, ta i suminc s ignalo ver t i

n ickada ncbus t l idcsrrc k i r ip 1. Vi i -

d in i rs i , p ; r rc l r ly t r rs t )c l l r ( )n i r .s l )usselektyvus krypiiai - jo atsakirs bus

nraksimalus, ka i d imel i juda i ikaircs i dc5ing. Kitas Sios schcmosvariantas rragrinijanras R. P. Bou-z c r d o r n o i r J . P i n t c r i o ( 1 9 9 3 )

d; t rbc.

2. Kit4 judcsio krypiiai jautraus

ncl . r r ( )no atsakr> f r l rmavinto schcnt4

p;tsiulc i l . l | . I larlow ir W. It. Lc-v i ckas ( 1965 ) . S io j c schemo je

selcktyvus neurono atsakas for-

nluojamas slopinandiaisiais rySiaislir. 5.21 pav.). Pirnamc sluoksnyje

l r s ! , l

i i . lcSi r rcs 1 k* , .9 ta(k in io s t inrukr rcccptor i i r r . [ ) i rg , inant ic . j i ry i r i r r p ; r / ryrnt - t r

strelytcnri.s, o slopinanticji - iuoclit is rutulitrkais. Slopinanticli ryii;t i trZlaiko

rcccptor iaus s ignal4 la iko atZvi lg iu ( l ) dydZiu. Ncstr t rku is i t ik in t i , k ; r t ljudant s t imulu i i5 dcSincs ika i rg v is i antro shl ( )ksnio ncuronai l rus d i rg in i r rnr- p inna ncurono ie j inr4 vc iks c l i rg in i rnas, o p i iskui s lopin inras. Jr rdar t t

s t imulu i pr ic i inga krypt imi , s lopinantys is s ig,nalas kourpcnsuos d i rg i t t ; t l r l1 i i ,kndangi j ic vicnu morncnlu vciks atrtro slttoksnio ncuronLl ic.l inr:1. Pasktrtinr.s

ncuronas sunruoja antro sluoksrrio ncurtrntl signalr.rs. I)i l to i io rrcttrorrrr

atsakas bus selektyvus judesio krypdiai - ncuronas rcaguos tik ttronrct, kai

stimulas judcs i5 dc5incs i kairg. Anot II. IJ. IJarlorv ir W. Il. I-.cvicko, tokio

neurono atsakas labiau pr ik lausys nu() . jur lcs 'o krypt ics pokyi io ncgtr pr ic i

t ; r i ; t p l ; r r t o n c u r ( ) n ( ) a l s i t k ; r s ( Z r . 5 . 3 l p i t v . ) . A r t t r o s l t t r l k s t t i < t r t t : t l t o t r ; t t

skai i iuoja toki signalq: t l r : 111 t ' tJI, x + ;1,x) - I( t . x) = I /" (1, x) Ltx + I l I t . x)

At, l .y. neuronas skaidiuoja signakr laiko ir crdvcs pricaugi (.5.3).

-i. l{1,1t<riai seleklyt'aus ncurono olxtl<o f<tmravinrtts- srrnnrojart! Ittil<,t ir enlvrs

st inulo huntnni l<as ( l ;ur j i nutt lclrr ' ) . Krr ip j ; t t t l rr tvo trt trot lyt; t , ktckvicrr; ]

p roks in ra lq s t in ru l l ga l i rna apra iy t i ka ip la iko i r c rdv is har t r to t t i kg s r . r r t t ;1 :

p : r v y z t l T i r r i . s u n r r t o i r t n l c l v i v i c n o r l ; r s , l r c t J r : r s l i n k t ; r . s c r t l v i : . i c . s k i r { i t r g i r r s

n r r r n r c r r t ; r i s r r r i r k s i r r i i r r s g ; r r r l c l e s , g ; r l i r r r ; r g ; r u { i ; t r t l ; r t t i i ; 1 g l r r t l c l g ( 1 t . ( 5 , . 1 )

i r ( . s .4 a ) ) :

G(x. t) : sin)xsirt rd * crts)srcosro | = ctts(,Lr - r,/)

[ j u t l ; r n t i r i k ; r i r t s j d c i i r r g )

arba

t;(t . t) : si t t) ,xcosnt * cos)xsirt tr t | = sin()s + r ' l )

( j u t l ; r u t i i i t l c S i r r c s 1 k r r i r g ) .

Jc igu ncuronas su -5 .4 a rb ; r -5 .4 a svor ia is sur i r t ro ; ; r s rgn ; r l r rs , l ;u i io

ncurono atsak;is M yra sclcktyvus judcsir l kryptiai:

M(t1= f ! , t , . ' r )

/ ( . \ ' ' / - r ) r lx < l r , (.\ .s )

-ia G(x, l) - ucttrono svorio l 'unkci.ja, o l(x l) * pr()ksinlir latrs strrttukr

apSvictos funkcija. Neurono alsakas btrs maksinralus, .1cigu /(x. 1) srrtirps

su ( ) (x , / ) funkci ja , t .y . . jc igu st imr"r las bus judanl i i i k ; r i rcs i dc i i r rg ; r rh; r

iS dei ines ika i rg harmoninc gardclc (be to, s ignalo cncrg,r . la t t r r i b i r t i

pastovus dydis). Thigi ir l irr jc modclio iSc.l inro ncuron() at.sakas yr;r sclck-

tyvus crdvinds gardelis daZnitri ir. judcsio krypiiai (Adclson, Bcrgcn, 198.5).

Cia buvo aptartos schenlos. kuriosc ncurontl atsakas fornru<1anras, kai

s t imulas juda iSi lgai t icsds. Aptar t i modcl ia i g ; r l i h i i t i t ics iogia i pr i t ; r iky l i i r

+--'\ '\ i\ ,\

.i.21 pav. Judesio kryptiai jautrausne.trono atsako formavimas

slopinantiaisiais ryi iais

)6()

I r r o ; r t vc . j t r , k ; r i s t i n tu l i r s . y t r c l r r p l okS tu r t rqc . Ka r l t r r c i k i a pa rn i r l c t i , kad

Ir rk ; r r rk : r s t r lor r r r r r t r l i t ik 2- .1 sc[cktwir rs . i r rdcs io krypt i l r i nct l r ( ) l l t ls . V is i k i t i

r r e t r r o r r : r i ga l i l r i i t i t i c s i nc i i t l n cu r ( ) r t t l i r t s t r k t l ko r t t t r i r r l r c i j a ( 2 r . 5 - 19 p l r v . ) '

Kuris i i tr i jr l modcliq geriau paai.<kina psichofizikiniq ir ncurofiziolG'

giniq ckspcrimcnttl rcrultatus? Galutinio atsakymo i 5i klausinr4 iki Siol

ncra. Gerilusiai Siuos faktus paaiSkina antras ir tredias modelis- {rodyta,kad katcs rcgos Zicveje yra jautrus .ludcsio krypdiai ir greidiui ncuronai

(McuLan, I 'almcr, 1989, 1994), ktrrie atl ieka k4 tik apra5yt4 tiesinl Saunamqri RI- signahl sumavim4.

fdonrq banclym4 apra5e S. M. Anstis (1990). Zmogus ilg;1 larkl stebcjo

ivicsi;1 ncjtrdanli4 clcrnclg, kurios skaislis trtrolat kitt l : dcmcld:s skaistrs nuo

nrinimalir ' ls vcrtis piinraZu didclo ir pasickgs rnaksinialiq rcikStng Suolitt

krisd;rvo iki nrininralios vcrtis- Po adapt;rcijos pastovaus skaisdio dimclc

buvo suvokianra kaip kintanti - suvokiamas jos skaistis laiko atZvilgiu

nraT.cjtr. . lci6p 2mogus nratd nc dinrclg, bet stacionanl juodai baltrl krait4,

t;ri tas kra5tas atrcde ludantis. Suvokiana judesio kryptis priklausc nuo

krai lo or icr r lac i jos. t . y . nuo to, i3 kur ios pt lses bt lvo juodn r iba. Sis

cfe ktas siclamas su adaptacija, kuri ke i i ia jautri vienai i i mirksindiq gardeliq

(7r. -5.() poskyri).Iki Siol kalbc.lortrc apic tai, kaip rcgits sistcltt ir galcttl ivcrtinti . l trdcsitr

krypti, l tt nc m;r7iau sv;irbu Zinoti, kaip rcgos sistcnta l lustato .stirnVlo

.irrt lcsio grc it 1.

5.10. ludesio greitio jvertinimas

I r , rr ip rrur lcntc. . j i r t t t r , i t l j t r i lcsirr krypi i rr i nclrr()nt l i t ls i tk; t i pr ik latrso i r nt tojudcsio grcicio. Kyla klausimas, kaip rcgos sistcma i,( 5iq atsakq gali

nustatylijuclcsio greriti. Vienq bfldq jau aptardme nagrinedami dvimat!

ir kcturmati modcli. Juclcsys nustatomas pagal dvimadio arba keturma-iio vcktoriaus orie ntacij4. Vcktoriaus orientacija prikiauso tick nuojrrclcsio kryptics, tick nut'r judcsio Brcidio.

l ( i l ; rs l r i r r l ; rs, k;r i1 l r t rrstatyt i jut lcsio groi t i , yr :r loks: rc ik i ; t ; rpsk;r i i iuot i

vaiztfo tirrli laincjc laiko ir erdvis iivcstiniq santyki, l.y. v = - @f lAt)l(dllCx) (Zr. (5.3)). Sis nustatymo budas yra formalus, ir vargu ar 5ie

skaic*iavimai atliekami rcgos sistcmoje. Be to, kai (dllAx) = 0, Sio

santykio apskaidiuoti ncpavyktq.

Fiz iko. ic . iudcsys apibt rd inamas vcktor i t tmi , kr r r io krypt is nt rsako

j r r . lcs io krypt i .o mort t r l is - grc i t i . Yra dt rot r rcrnr ; . kat l toks apraiymls

gal inr i rs i r ps ichol ' iz iko jc , k : r i k i r lb i r tnc i rp ic j t rc lcs io gtc i i io sr . tvokint ;1

(Orban, Callcns, 1977; (Dorvms ct al. 1979;. Siuo atvcjtr, norint nrrst;rlyti

judcsio greiti, rcikctq nustatyti vcktori;ttrs m<>cluli. ' I-trrimc t<lkiq paii:1

s i tuaci jE kaip i r tuo atvej t r , ka i rc ikc jo nt rs taty l i ap iv ic tos s l ipr i .

Panagrincsime, kaip Fur.;d modclyje sit loma nustatyti . iutlcsio grcrtl.

Prisinrinkirnc anksdiau nagrinctas i. iraiSkas (lr. 5.3):

I , = I ' ( x - t t ) ' I , - - v I ' ( x - r l ) i r I , = - r 4 , .

ISdifcrcnci javg i i4 lygybg, l t tr intc:

I ^ , = - r ' l u -

l . i jau turimq ly5rybir i nesunku gauti :

1 . , I ,= - v I , I , i r 1 , , 1 , ,= * t ' { . . / . . .

a r b a v = - ( 1 . , I , + 1 , , , 1 , , ) / ( 1 , ! + [ , , ) )

(^smulkiau apie tai Zr. Johnston ct al. 1992).

Sio nrodcl i<'r tnrktrmas, kuri pripaZisla ir patys att lor iai, yrrt t ; ts, kircl . j is

nurodo, ka ip Ib rmal i ; r i ska id iuo t i g rc i t i , bc t vargu i t r tok ic ska i i iav rn t : r r

t icsiogiai at l ickanri regos sistemoje. Modcl io privalumas tas, kad grci i iui

nustatyt i naudo.jami Furjc ntodel io ncuronq alsakai, kuric tnip p:tt nttsaktr

ir juclesio krypti (smulkiau apic tai Zr. Ade lson, Bergen, 199-5; l lnrcc ct

al, 1996). Thigi judcsiui i r grcit iui nustatyt i 'gal inra

pri taikyt i vicnodil modcl i-

5.1t - Antrinis (long-ranget second-order)informacijos apie judesi apdoroiimo etaPas

Dabar jau Zinome, kad rcgos sistcma turi daugybq lygiagrcdiai Iunkcio-

nuojandiq kanalq. Kickvicnas kanalas apdoro.ia inlirrmacij4 aPic m;uarrxj

t in l t la incs plotcly je ( l {L) juclant i st i rnul4. - laeiatr rcSos ,sistcmos

tuldavinys - nustatyti objckto, o nc io liagmcntq iuclcsi (kaip malysimc.

ii lokali inlormacija kartais yra pricstaringa). ' l?rm

ir ntlickama.s antrinis

informacijos apdorojimas - tarpusavyjc dcrinama informacija. gauta ii

daugybes loka l iq kana lq ( i5 d idc l io t ink la incs p lo to ) . D i l l t r

mcchanizmas, susijgs su Siuo apdorojimtl, vadinamas nelokaliu (lrtng'

range, second-order arba non- Furje.)-

( 5 . r ' ;

( s .7 )

(.5 s)

( -5 .9 )

' . i ; r r i . r . l ( ) l l ' ) r t n ; l ' ) i l ' n l l l l l ( . ( ) s '

) l o l l

t l l ( ' t t t t l l ls l i t l ( )r tx)s cr l lv i r ' r i 's i l l ; r iko :rpiv ictos t inkl l incjc ' i (vcsl i rrcs. ' I l r i ' i i r r r

y lrr i r tvcjr l , kai v icn:r i i i , ivcst iniq lygi nul iui , o i .mogus gcba nrrstatyt i

. j r rr lcsio krypt i . l ) i rvyzdZiui , l i tcraturojc apraiytas toks ekspcrimcnt irs(( 'hubb, Spcrl i r rg, l9t l8). ' lhrki lnc, rcgos laukc juodanlc lbnc matomaivicsi maZa dcmele (taikinis stimulas), kuri po trumpo laiko uzggstair po tam tikro laiko (velinimo) pasirodo kitoje lauko dalyje. Siojesittrlcijoic: Zmogus strvokia dcmclcs juclesj (tariamqii judcs| ir ji ncsunkupaai5kinti, kadangi tinklaines ap5victa turi tiek laiko, tiek erclvesiivcsting. Sick tiek pakeiskimc stimulq. Tirrkimc, jis matomas ncjrrodanrcr. o pilkamc fone. Vicno roclymo metu pradincje ir galincjcpirtlc'tyit: stimttlits trump4 laikq matoma.s kaip Svicsi dcmcli:, ., nr., t.,- iuoda.

' lh igi st imulo sukurta vidut ine t inklaines apSvicra bus lygi

nrrlirri. Aulorit; nuomonc. Siuo atveju crclvcs iSvestinc. buvo lygi nuliui,o Zmogus vis vicn suv<tkd mirksindio stimulo judcsi. Vrdinasi, iiuoatvcju iudcsiui ivcrtinti panaudotas ncpirminls mcchanizmas. Kitamcpavyz.dyjc i.nrogtrs rnati atsitiktinai plok5tumojc iSsidcsiiusius jrrodaibaltrrs ncjur lani ius tajkus. I )al is Siq taSkq Zcmu dazniu (apic -5 I Iz)mirksc'jo, o pati sritis, kuriojs buvo matomi mirksintys taskai, ii lctotolygiai kciti: savo padeti regimajamc laukc (patys taSkai nejudejo).Mirksindi4 sriri suclare arsitiktiniai taikai ir j i nerurcjo pastoviq ribq,t- y. sritis nctrrrcjo aiikau.s kontrjro, o kartu ncbuvo ir pastovaus apsvie-I.s gradicrnl.. IlcI ir Siomis sqlygornis zmogus suvoki mirksindiossr i t ics jur lcsj . ' l i r ig i judcsio suvokim4 ve' l lcmia ncpirminiai . lokal[spnlc,csai.

I(as linoma apic nckrkalius jutlcsio an:rlizis mcchanizmus'l Aiikausrtsakymo i 5i klausim4. cleja, nc(urimc. lhdiatr atlickami Iabai intcnsprlstyr imai i r , matyt, art imiausiu mctu daug kas paai ikcs. pagrindinisi<lc.ios. kurit'rs tikrinamos ek.sperimentu, tokios:

l- l5 pratlzirr atlickamas pirminis inlormacijos apdorojim:r.s ir, jeiguii.s sckmingzrs, iiskiriamos srily;, kuriosc juclc.sio paramctrai yra cJaugmai.vir : rr .di (arb:r skir i ; rs i ncdarg). sak.m., k;r<r p. pirmini . apd.r<r j im,vyksla ;rtskirq vaizdo f'ragmcntq i,iskyrimas, t. y. clinamin c vaizd, frug-tnentacija. Vaizdo fragmcntai toliau traktuojami kaip atskiri vienctai irvcliau nagrindjamiu jau atskiry fragmentq judesys. Manoma, kad frag_mcntq judcsiui jvertinti naudojami lokarios analizris principai. Sios

i l t l l T l r c t t i i l l l l i ; ) l l t l ( l l l l l ( ) l U i t , i t l t S , i l u t t l ,

gc:snicms fragmdntams rrust;r tyt i . ' l i r ig i loks hicrrrrchinis mcchanizm;rs,autoritl nuorncnc, lcidZia suvokti objcktrl judcsi ({.lhubb, Spcrling t98{'i).

I'irmiau apraiytamc pavyzdyjc, kai buvo stcbima.s juclcsys juotlai baltosmirksindios dcmcs, ktrr ios strkurta vir l t r t in i apivicta kickvicnojctinklaines vietoje buvo lygi foninei ap5victai, fragmontacija atlickanrataip. I5skiriamos atskiros ivicsios ir tarnsios vaizdo dalq (kuriosanalizuojamos on ir o//kanalais), ir Siq vaizdo dalitg judcsys vcrtinama.satskirai . Juodai i r Svicsiai vaizdo dal iai atskir t i rc ik ia nct iesi5kaiapdoroti vaizd4.

2. Kiti autoriai mano kitaip. .h; nuomone, pirminis ir antrinis judcsio

i tpcloroj imo mcchitniztnai vcikia lygi ;rgrci i ; r i , ncprik lausomit i v icn;rsnuo kito (Wilson ct al, 1992)- 'Ibkio nrodclio strukturini schcmirparodyta 5.22pav.

d i r r a l r r i n i s s t i r r r L r l as

(V, rcgos Zicvc)

I-okalrls infonnacijosapeloroj irno procesai( t i cs i r r ia i p rocesa i )

Svorir l rcg,ul iaviutas(s t ip r i r r i r r ro par i r rk in ras)

s r i l i s

III

I Net ies in ia i p rocesa i ,

I t ragnrc r ) tacr ja

I ,;*.u,;",,L_ ,*'"',',U ,:".""^": _

Mt'

es in i a i p rocesa i ,

r agn rc r ) t ac i j a

' Svoriq regul iavirnas(s t ip r in i ruo par ink i rnas)

5.22 pav. ludesi vertinaniio modelio schema

? 7 1

Vriz tkr anal iz i a t l ickama lyg iagrc i ia i t iek lokal iamc ( t ics in i3mc),

tick nclokaliamc (nctiesiniamc) posistcmyic. Siuosc posistemiuosc

nrrstatoma judcsio kryptis ir grcitis. t.y. sulormuojamiu judcsio vsklorius,

krrrio orientacija nusako judcsio k.ypti. o modulis - judcsio greiti.

Lokali analizc atl ickama pirmincjc rcgos Zievcjc, o nclokali - Vz

zonoje. I5 dia informacija apie judesi vektorinc forma perduodama ismilkininq Zicvcs srit i @tiddlt ' Ietrqtoral- MI)- Infonnacija. atcinanli

abiem kannlais i MT srit i. sumuojama vcktoriSkai ir nuslatomi objekto

j r rc lcs io p: l ramctra i = krypt is i r grc i t is .

Nelokali analizd tir iama tokiais stimulais, kuriuosc nira reikalingrl lokaliai

analizci poirniq. Thnr paprastai naudrlamos ivairios crdvincs gardcies,

kuriq ryikis arba kontrastas kinta pagal tarn tikr4 desni, t. y. gardclc yranrodrrl ir.rota pagal ryiki arba kontrast4. Tirip keidiamas stimulo speklras ir

. j is parcnkarnas loks, kad rrcvciktrl lok;rl i t ls analizis sistctnos arba jq nraZaivciktq. Kartais aukitcsnio daZnio gardelc yra stacionari (nckintanti laikrr

at'Zvilgiu), o moduliuojantis tiek erdvinis, tiek r laiko daZnis yra Zemesnis-

Stacionar ios gardcles daZnis vadinamas neiani iuoju dain iu, o mo-duliuojantis - eaubianrtrcju (errclop). thip sudarytos gardclis varlinamos

ontros eilt;s gardclcmis (second-onler grutings), o .jq sukurlas jrtdcsio pojtttis- unlros ailis judesio pojudiu (seconrl-order nwlion).

Tokios gardelds pavyzdys parodytas 5.23 pav. Cia neiandioli gardcle

sukr.rria toki apivietos pasiskirstymE:

| (1 + sinA,x),

o gaubiantoji gardclc:

I +C sln,{y cos@t.

' laigi antros cilcs gardcfc apraiolna sandattga:

I- (1 + sin),x) (1 +C sin.ly cosro t):L (1 + sin,l,x)+ LC. sintrV coso t (l + sin).,x) =

L,(1 + sinArx) + I-C \sin[AV trot] + sin[),V - otJI (1 + sinlrx)=.L(l + siri l ,,x) + LC {sin[)7 + ro tJ + sin[AS - ot]l 12 +

+LCl nts [ ( l r * A,) x - a tJ - cosf( t r , + ) , ) x + atJ ++ cos[()", - 1,) x * rot] - cos[(),, + 1,) x - otl l 14.

Kaip natyli, Sios gardclis nciantysis daZnis lark.o at'Zri lgru nekinta.

Kinta tik crdviniai ,Jainiai, artinri gaubiamosios gardclis daZniui, tadiau j ic

vra Tcmi ir ncvcikia lokalaus analizcs posistcmio. ' lhigi antrini gardeli

sutl i ironrl l;r ip. kad i i rrcvcikttl lrrkalaus (ltrrjc) posistcnrio. lhiiau toki;r

ei l istirti

vaizd.ti

g a r d e l e s u k c l i a j u d c s i o s u v o -

k im4, kur i lemia nc loka laus (nc

Fur jc ) p< ls is tenr io c la rbo rczu l -

ta ta i .

Atl ikt i ckspcri lncnta i prtr<xlc,

kad p i rmin is i r an t r in is l t rdcs i<r

ana l izcs n rcc l tan iznra i t t r r i sk i r -

tingas savybcs. Kai rcgos ststcma

naudo ja p i rn r in i a r ta l i zcs t t t cc l ta -

n izm:1 , Zmogus gcba nus ta tY t t

. ;udcs io k ryp t i lahr i g rc i ta i - pa-

kirnka st inrtt l i l rnatyt i 2G-10 tr lsck.

A n t r i n i s a n a l i z i s n t c c h a n t z n t a s

l i l csn is : t ro r in t t l t t s la ly t i . j r rdcs i r r

k r y p t i , r c i k i a n r a t Y t i s t i m u l 4

(l)c rrington, l lcnning, 1994;. Derrington, Badcock,

lfiffiffi

5.23 pav. Antrosiudesiui

i lgau kaip 200 nrsek.

Henning, 1993).

5.1 2. Lokalios informaciios apibendrinimas

Ik i Siol daug laiko skyreme judcsio vcrt inimui alskirams lokal iamc

kanale. ' lbks kanalas gauna inl i r rmaci j4 t ik i5 nc.di t lc l i t l t inklaincs

plotclio, vadinamojo kanalQ rcccpcinio lauko (RL). Rcccpcinis laukas

yra lyg kanalo langas, pro kuri ,,matomas" isorinis pasaulis' I)c'l tt 'r

kyla ncaiikumq, kaip ivcrtinti matomo pro langE objekto judcskr knypti

ir grciti, t. y. atsiranda vadinamc\i lungo, arl'tt '\teflfirrLq- prg_trlcma...li

paaiikinta 5.24pav., a. Pro langil matoma vidurini ticsis atkarpa, o Jos

galai licka ncmatomi. I5 pradZiq ticsc matoma l-oje, o po kurio laiko

- Z-ojc padctyjc. I5 to, k4 matomc, ncgalimc sprqsti, kuria kryptimi ir

kokiu grcidiu jucla ticse - ji gali judcti bet kuria strelytimis parodyla

kryptimi. Nuo pasirinktos kqyptics priklausys ir ticsis judcsio grcitis

(Marr, Ul lman, l98l ; i l i ldreth, l9t l4; I l i ldrcth, Koch' I987) ' Kai

rcgos laukc yra tik vicnas objektas, nustatyti greiti ir krypti ncra su-

d6tinga. Zmogus dainiausiai suvokia judesi statmcna ticses orientacijai

(a) (h)

-1.24 pav. Lango, arba apertfiros, problema

kryptimi (iitisincs strclytc.s kryptimi). Thiiau uidavinys tampa sudctin-gcsnis, kai matomi du ar daugiau objckto lragmcntq (i.r. 5.24 pav., b).Paveikslc parodyti du langai, pro kuriuos matomos tik dvi kampokra5tiniq atkarpos. Manoma, kacl suvokiam4 juclcsio kryptl galimaapskaiiiuoti dvicm budais.

Pirmu atveju .sLyrium nustatoma judesio kryptis kickvieno objckto,matomo pro pirm4 ir antrq lang4. Suvokiama atskiro fragmento judesiokryptis parodyta punktyrincmis strclylcmis - Sios kryptys statmcnoskampo kra5tincrns. Siq Ovie.lq vektoriq suma nusako sumini judesiovektoriq (vektorius paimetas iitisine strelyte), kuris ir apibudina su-vokiam4 judcsio krypt i (Zr. Wilsono mridcl j 5.ZZpav. (Wilson ct ; r l .1ee2)).

.s i r lkrrrurs i r k i tas skai i i lv inro brrr l ; rs. ' lam pasitc lk iamir s; lvr ik irjudc'sio nltine (angl consrraint) Iinija. kuri .5.24 (t)) pavciksrc parodytapttnklynr. Manoma, kar l srrvokiama . i t rr lcsio krypl is visuomct statmcnaribinci liniiai. Jcigu turimc kclis fragmcntus, tai kickvicnam nu-statomos ribincs linijos (linijos, statmcnos lragmentq judesio kryptinrs).Sios tinijos srrsikcrta crdvcjc. o strsikirtimo taikas nusako sumini judesiovcklorirl (Adclson, Movshon, lgsz). Sis skaidiavimo budas vadinamasrihiniq linijq susikirtimo mctoclu (angl. intersection of eonstrainls artrastt tnrmpint; i Ioc). . lc igu matomi fragmcntai yra to pat ics ncdcfor-muojamo objckto fragmcntai, tai ribincs sitl fragmcntq linijos susftcrtaviename taSke.

Abicm skaidiavimo budais gaunami tic patys rczultatai. ' lhciau yraatvcjq, kai nustatytos abicm metodais judcsio kryptys skiriasi. Sis atvelis

?7h

5-25 pav. Du judesio parametrq

skai i iavimo metodai

I . i tnt / ) l t . . ta I In l

vaiztlai, kuric va<linami untnts eilt;svaiztliris (angl. plaid of the secondn'pe). .lic garrn;rmi vicntr mclu ro-dant skir t ingo crdvinio i r la ik<rdaZnio gardcles (panaSiai , kaipbuvo apra5yta 5.11 poskyryjc).Plonomis stref4emis parodyi dvie-jq skirtingq fragmentq judesio vek-toriai, o punktyru - iiq fragmcntqr ibincs l in i jos. 'Rromet vcktor ius

V,o" nusako judesio krypti, apskaidiuot.l ribiniq linijq susikirtimo mc-todu, o vektorius V, - judesio krypti, apsknidirrot4 lokaliq judesiovcktoriq sumavimo metodu.

Kuris modelis gcriau paaiikina ekspcrimcnto rczultatus? Kaistimulai yra regimojo lauko centre ir matomi ilgiau negu 150 rnsek..ribiniq linijq metodu gerai paaiikinami ckspcrimentq rezultatai, tadiaukai st imulai pateikiami trumpai (< l00msek.) rcgimojo laukopcrifcrijoje, tuomet gcrcsni rczultatai gaunami vektoriq sumavimome todu (Wilson eI al, 1992; Wil.son, Kim, 1994). Kadangi regimojolauko periferijoje rccepciniq laukq dydi.iai yra didesni, t.y. lokalauspcl i fcr inio kanalo rcccpcinis laukas daug diclcsni.s uZ ccntr inio, t ; r igal ima manyt i , kad pcr i fcr i jo. ic didesng j tak4 trrr i p irminiai juclcsioanalizcs ntcclr:rniznrai- ' l iri

rtxJo ir stimrrlq cksponavimo laikiri -.stimrrl;ri

peritcrijojc gali irrlti rodomi trump€sni laik4 ncgu centrc.l - lc to. kai atskirq st imulq (matomrl f ragmcntq) judcsiai yra labai

skirtingi ir ncimanorna jr; suvr:kti kaip vicno otr.ickto lrirgmcntrl jrrdcsi.susiclaro paradoksali situacija - Zmogus vienu metu mato du atskinrspermatomus objektus, judandius skirtingomis kryptimi^s ir grciciais.Sickiant paai3kint i i i rc i ik ini , vcktor i t l sunravimo modcl i rc ikctgmodif ikuot i (Wilson, 1994; Wilson, Kim, 1994).

' lh igi pr is ipaZinkimc, kad kol kas antros ci l is judcsio anal izcs

mechanizmas licka ncaiikus. Matyt, iia rcikctq kalbcti nc apic vicn4,o apie kelis ivairius judc.sio anali;ucs mcchanizrnrrs. Sic mcchanizmaigali b[ti susijg nc tik su scnsorincmis sistcmomis, bct ir su atminticsstruktfrromis.

%lt,

IIII

III

__i

277

5.13. ludesys ir stehimo skirtingais laikomomentais objekto poiymiq atitiktis (korespondencija)

' la igi nagrincjant objckto judcsio suvokim4 kyla kiausima.s, kaip i5

matomq atskiry jo fragrnentq, judandiq skirtingais greiiiais ir kryptimis,sudaryti vieno judandio objekto varzrl4. Vienas budas, krrrijau aptaremc,- sujungti vistrs judandius viena kryptimi ir artimais greidiais fragmentus.Kitas budas - atsiZvelgti ! tai, kad skirtingais, bet artimais laikomomentais matomo objekto forma negali staigiai pasikeisti. Vadina.si,objekto, matomo skirtingais laiko momentais, atskiri pozymiai yrapana5is ir ncgali labai skirtis (Zr. 5.4 poskyri).

Tyrimai parode, kad pirmas b[das yra primityvesnis ir jam reikiamaZiau laiko. Situacijoje, kai stimulai pateikiami diskrediai ir tarp jrlgrctimq patcikimq yra maZas vclinimas (maZesnis negu 40 msek.),suvokiamo judcsio kryptis susijusi su primityvesniu judcsio nustagmoilrdu. Antram budui reikia daugiau laiko - velinimo laikas tarp gretimqpatcikimq yra didcsnis ncgu 4G40 msck. (Gcorgeson, Harris, 1990;Smilh, 199-1, Lrr . Spcrl ing, 199.5). Manoma, kacl sudct ingcsnis l rr-rr lassusiigs su vaizdq atpi*inimu, t. y- susijgs su clcmcsio ir atmintics valdymomcchanizmais. Thigi nustatant objckto judcsi i5kyla tos padios problc-rno.s, su kuriomis jau susidiircmc irtkurrlami trinrati objckto vaizdq ii<lv ic jr l jo plokidiq vairdq.

Kaip ir stcrcorcgc.iimo atve.ju, cia natrdojami ivairiausi algoritmai.I ' r tpnrsr-: i ; t t t .s ius tas. krrr i pasirr lc.S. I l l lnt i rnts (197()) . Vicnas pavcikslcl isturi A ir ij fragmcntus, <-r po jo rodomas pavcik.slelis turi C ir I)

( ) r togral incf

pro-1ckcija

l ' ragmcnt r rs . I i c ik ia n r rs la ty t i , kur is i5 A i r l l [ ' r i rgmcnt t ; a l i t inka ( ] .

Skaidiuojamas {iagmcnto A atitikimo (l fraSmcnt.} mata.s, kurio reikimi

priklauso nuo fragmcntq artumo crclvcje ir jtl pana5umo. Pasirenkama

tokia pora, kur ioje elemcntq at i t ikt is yra maksimal i .

Pagal k i tq neseniai pasi [ lyt4 algor i tm4 skaidiuojama, kokia yra

s4lygine tikimybe, kad regos lauke yra judantis O objekta.s, kai paciliui

rodomi paveiksldliai turi A, B ir C, l) fragmcntus. Pasirenkame ta

hipoteze, kurios tikimybe yra maksimali.

Sie algoritmai lcid'zia atkurti trimacio objckto vaizdtl iS jo plokSdio

irtvaizdo, kuris gaunamas taip, kaip parodyla 5.2(t pav. Turimc du

permatomus stiklinius cilindrus. MaZesnis yra didcsnio viduje. Cilinclnl

pavirSius iimargintas juodomis neperma tomomis demc mis. Pcrivic ttts

Siuos cilindrus lygiagrcdiu Svicsos plLroStelitr (Svicsos Saltinis dciincie),

statmename Sviesos spinduliarns ckranc (pavcikslo kaircjc) matome

plok3di4 demelitl vaizdq. Kol cilindrai nejtrda, Zmogus strvokia tik

demelcmis i5margint4 plokStum4. Thdiau jeigu cilindrai sirkasi (pavciksle

laikrodZio rodyklcs kryprimi), Zmogus suvokia crdvini trimadiq cilindry

vaizdq. S1 ctcfrr l pastcMjo I l .Wir l l i rchas ir l ) . N. () ' ( i rnncl l is ( l ( )-53) i r

pavadino kinetiniu glio efekru (angl. kineric rlepth effect)

Siame ekspcrimcnlc clcrmcliq itrclcsio grcitis rcgos lauke nira pasto-

vus, l rct j is tolydZiai k int :r - ccnlrc j is di t lZiausias. o pcr i fcr i jo jc Ina-

Ziau.sias. Grcidio gradicntas i r dimcl iq judcsio krypt is yra vicnintclc

informaci ia. kur i lc idzia atkurt i crclv ini vaiz.d4. Nors yra pasi l r lyt i kcl i

a lgor i lmai. l ; r i i i r rr ik i i io l ncr ir iSkrr, k l ip t i r i r l r t r t lnt i t rcgos sistctrr t l jc.

Viena aiSku - 2mogus atlieka deimeliq grciditl viclurkipimo proccti[iri1,

t . y. glodinim4, o t ik po to 5i ;1 informaci jq nautkr ja dctalcsnci vaizcl t ;

anal izci . I )c l strv idurkinirno mitZcj ; t t r i t rk lnro i t i tk i t strvt lk i i tm;tnr t r t -

macio objckto judcsiui (Nawrot, Sckrr lar, 1990).

I)ati dctaliausiq judcsiq analizcs algoritmil suktirc .1. .1. Koendcrinka.s

ir A.. l .van Doornas (1976). . l ic i rodc, kad tbrmal iai bct kur is judcsy.s

lokaliojc .srityje gali buti apraiytas kaip Lrijq transformacijq suma

(sukimo, i5plet imo arba suspaudimo). Sias translormaci jas nesunlu

nustatyt i regos si .stcmojc, jvert inus alskiry lokal iq kanalq j rrdcsirr

c lc tck to r iq a lsakus . Th i iau v is dar nca iSku. i t r 5 ic ska i i iav ima i

realizuojami grrrlnq ir Zmogaus regos sistcmojc.5.26 pav. Kinel in is gyl io efektas

Is arr iktq rynmq gauma rnanyt i . xatr i r srut, . - . tvu.. ; t r at l ierrarrradarrgiapakopc informaci jos anal izc; lokal i monokul inc anal izc, lokal i

binokul inc anal iz i , antros i r tol imcsncs ci lc.s global i anal ize. ' lhdiau

binokulinci lokaliai judesio analizei yra skirti tik keli eksperimentiniaidarbai (l{cgan, I}cvcrlcy, 1978,1979; I3cvcrlcy, Ilcgan,1979). Siq darbqpagrindiniai rczultatai yra tokie: rcgos sistcmoje yra judesio crdvcjedetektor iai , kur iq jej imo signalas pr ik lauso nuo disparat i ikumo irparal i rksq ki t jmo laiko atZvi lgiu. [J inokul iniam judcsio suvokimuiskiriama ma7iau dirnesio. kadangi manoma. kad visr; pirma rcikiasuprast i . kokic mcchanizmai nulcmia monokul ini gyl io suvokimq.

5.14. Dar kart4 apie fiziologiniusjudesio suvokimo mechanizmus

Jau kalbcjomc apic lokal ius judcsio anal izes ncurof iz iologiniusmcchanizmirs. l ,okal i anal iz i at l iekama daugybejc lygiagrediaiIirnkcionuojandiq kanalq. kickvicnas kanalas gauna informacij4 i5 maTostinklaines sritics (rcccpcinio lauko - Rf,). Kanalo i5cjimc yra sclektyw-rsjudcsio krypdiai i r grcidiui de tcktor iai . l )ctcktor iq atsakai pr ik lausonuo dvimai io ar kcturmadio vcktor iaus or icntaci jos. Du (ar kctur i)

i r rr lcsirr i .sclcktyvir ; ncuronrl atsakai nrrsako vcklor iaus komponentes.Sic t l t ' lcktor i : r i [ornurojarni rcginro. iojc Ticvi ' jc (Vl sr i ry. ic) i r , nratyt ,susiig su pirmos cilcs lokalia analiz.c.

KLrr i r kaip vyksta inlormaci. ios. srrsi jusios srr glotral iu judcsiosttvokimu. apdoroj inras. kokios slr t rk l i l ros cl ; r lyvarr. ia i iantc l rnal iz isproccsc'? Mi'ginama i.iskirti drr skirtingu.s rcg()s sistcmos kanalus. Vicnas

it l susi jcs su slal in i 's rcgimos informirci . jus apdoroj inru, o ki tas - sut l inaminis. I ) i rmamc kanalc al l ickama formos anal izc, o an(rame -

objcktq . juclcsio. Kanalg di lcrcnciaci ja prasidccla labai ankst i - t inklai-ncjc. eia liskiriami vaclinamieji parvo ir nlogtro kanalai. Parvo kanalasprasideda t inklaincje nuo smulkiq, o magno - nuo stambiq gangl iniql4stcliq. Sios Llstclc.s sitrndia signahrs if .Kf P (smulkirp) ir M (.stambirp)ncrrronq icjimus (Livingptone, I lrrbcl, 1983, 1984, 1988). Spejama, kad

)Rn

prauz l t l a . , xana l ; r r s run i ia ln ro rnracrJ i l r v icn i l s t r t rk l i r r i l - rcg lmi l . l ; l

Zicvg arba V i zon ;1 . C ia S i r l kanah l kc l ia i sk i r ias i . [ ' kan ; r l ; rs i rc r V2

struktlrq siuneia signalus j V.l, uZpakaling ir prickinc inlcrotcmporalincsritj (smilltininejc .smcgcnrl <lalyjc) (Maunscll, Ncwsomc, l9{J7). Si,smcgcnq dal is susi jusi str spalvos, formos ir t . t . anal izc. Ki to kanalosignalai s iunciami arba t icsiogiai j v idur inc tcmporal ing (smilk ining)sriti (MI, kitaip - V5 sritis), arba ii pradZiq Sic signalai patcnka j V3ir V3A, o t ik po to i V-5 .sr i t i . Siose smcgcnr] stnrklhrosc at l ickamirgi lcsnc judc.sio anal ize, susi j rrs i su antr iniais i r auki tcsniais anal iz isproccsais.

Kas yra Zinoma apic V-5 ncrrronrl savylrcs? Si" n.r.r.<rnai yra jatrtnlsjudcsio krypdiai i r grcidiui , bct jq I i .L labai didcl i , kcl i r ; ar kcl i r lclcsimdiq laipsniq. Sie ncuronai pritaikyi intcgralinci inlormaci.ios ana-lizei. lrodyta, kad blokuojant iiq ncuronrl aktyvum4 (stipriu magnctiniu

lauku) Zmogus ncsuvokia judc.sio. .lcigu gyvt-rnam.s dirginlumc sclck-tyvius tam t ikram judcsiui ncuronus, j ic rcaguotq taip, lyg matytqjudantj tam tikra kryptim.i ir grei<)iu objckt4.

'ladiatr iki Siol labai maiai Zinoma, k;rip ryksta akit;, patics stclxtojojtrdcsio jvcrtinimas suvokiant objc:kto judcsi. t. y. mal;ri Zinorna. kokicyra ofcrcnl inio modcl io ncurof iz iologiniai nrechanizmai.

i a t r l r a t t k al . . l t tdcs i r l s t tvc lk im l ts p r ik l l r rso l i ck n r ro |O in iq ob jck to j r r t l cs io

pilramctnl (otrjckto al.vaizdo tinkl;rincjc) pokyiio. lick nrro ;rkir;, g;rlvos

ir pat ics sLcbcto. io judcsio (clbrcnt inis . iuclcsio suvokimo morlcl is) .2. Visa rcgos sistcrn:t st t t l ; r ty l : r i i t laup,yhi 's lygirrgrci ia i { i t r tkciontt t , -

jani'iq sistcmq, arba kanah;. ldckvicna.s kanala,s gaunir int'ormacijil i inraZos tinlilaincs sritics (rcccpcinio larrko) ir nrr.slato iia csaniiry s(inruhljudcsio parame tnrs (krypt i i r grci t j ) . St imulo . judcsio parame trai nusa-

komi dvim:rdiu arba kcturmadiu vcktor iumi. . lc igu lLi , yra nc vicnas.

o daugiau st imuhp, at l ickama.s vcktor inis .st imulo judcsio vic lurkinirwrs.

Kanalo i (c j imc yra judcsio paramctrams jautnr.s ncuron;r i , j r rdcsio

krypt ics i r grcic io r lctcktor iai .3. ' lhrp atskinl judcsio kanalq yra sqvcika, atsakinga uZ simultanini

judcsio krypt ics ar grciaio kontrast4. Si s4vcika gal i paclct i iSskir t i

26t

re liatyvius judc.sio paramctrus, t. y. judcsio krypti ir grciti lbno atzvilgiu.'lai

rcikalinga inlegmojant lokaliq fragmcnlq juclesio paramctrus. Sieprr>ccsai padcda nustatyti rcgimojo objekto jtrdcsi.

4. Globali judcsio analizd; yra susijusi su judanciq objcktq, o nc jq

liagmentt; lvertinimu. Si analize yra daugiapakope: po lokalios analizdsryksta lragmcntq, judandiq pana5iai,s grcidiais ir kryptimis, jungimas,

pana5umas vertinimas pagal judcsio signalo ,,energctines" savybes. Thmnaudojami du budai. Vienu biidu viso objekto judesys nusakomas kaipjo lragmcntq judesio vektorit; suma. Kjtu b[du judesio vektorius

nusakomas ribiniq judesio linijq susikirtimu (IOC b[das). Normaliomissqlygomis abicm b[dais gaunamas las pats rezultatas. Sujungiamq

grcl imry fragmcntr; iudcsio paramctrai gal i k ist i to lydZiai , nc5uol iSkai.

Kai lokal iq l ' ragmcntq judcsio paramctrai labai skir iasi i r jq sudcrint i

ne imanoma, suvokiamas skirtingq skaidriq permatomq objcktq judesys- vicnu mctu tojc padiojc vie tojc, bct skirtingu<,rsc gyliuosc matomi duskaidn-rs objektai. Globali analize atliekama lyginant matomq skirtingalslaiko momcntais ir skirtingosc crdvis vietose objektq pozymius. Sujun-gi:rrni tic vaizdr; fragmcntai, ktrric yra panaSiatrsi (vcrtinami liagmcnttlnuotol iai i r jq geomctr inis pana. iumas). Pagal k i tE algori tm4 sir l lomaskai i iuot i atskinp ob. iektq. kur ic turct i l i iskir lus poZymius. s4lyginestikimybcs. Pa.sircnkamas tas objcktas, kurio tikimybe didZiausia.

-5. Judcsio analizd rcgos sistemojc prasidcda labai anlisti - tinklaineje:jau dia formuoiami clu atskiri P ir M kanalai. Pirmasis daugiau susijcsstr stal in i t l vaizt l t l . o :rntrasis - srr c l inaminirp. judandiq vaizdq anal ize.l5 pradziq .ii inlbrmacija pcrduodama i tq paCi4 regos sistcmos stmktirr4(V l s r i t i ) , o po to P kana lo tc ik iama in fo rmac i ja kc l iau ja iV4 i rruZp;rkal inc bei pr ickinc inlerotcmporal ing sr i t j . M kanalo informaci japcrtlrrtxllrnir i V.l ir V-5 snrcg.cnrr 7.icvc's sriti. lc:nriirni' i ir .iud:rni'io objcktosr rvok i r r t l t .

6. FORMOS SUVOKIMAS

6.1. lvadas

Taigi manoma, kad statinc ir dinamini rcgimoji inlbrmacija analizrrojanra

atskirai P ir M posistcmiuosc. Abicjq posistcmiq slrukti ira yra pana.ii:juos sudaro daurybc lygiagrciiai lrrnkcionuojandirl kanalq. Kickvicnas

kanalas gauna informacij4 iimaZos tinklaines dalies. kurivadinama rccepciniu kanalolauku- I )o tok ios ; rna l i zcs

sudaromas mozaikinis vaiz-das, kur i gal ima panaudot iobjckto crdviniam vaizdtr i

fiudaniiam objcktui) atkurti.aproksimuoti. ' ladiau kaip taiatlikti, kaip sujungti al.skimsmoza ik in ius f ragmc:n t r rs j

glob:rh1 vaizd4, otr.ickto v;riz-

dq? Objekto vaizdas tai ndrapaprastas taikq rinliinys -

la5kq rinkiny.s turi tarn tikr;r^ssavybcs. kur ios nusako ob-jekto formE. -lrys arba kctrrritaikai, pavaizduoti 6.1 pav., air b. tai daugiau ncgrr t ; r ikr1r inkinys. . j ic srrvokianri kaiptr ikampis arbrr kctrrrkan4l i .s.'laSkq

rinkinys pavcikslo c ird dalysc suvokiamas arba kaipcilutcs, arba kaip stulpcliai.Real iai tokiq l igr l rq ncra.I'avcikslo c ir d dalysc pcrtaikus galima nubrcZti daug

6.2 pav. Vaza ar veido siluetai?

j

( a ) (h)

a o a t o o a a oa a a a t o a a oa o o a a o a a aa a a a t a o o aO O a a O a O r t O

(d)

a aa aa ao aa a

a a at o a. a aa a ao e o

, ( c )

6.1 pav. Taikq grupavinto pavyzdi i . t i

pavaiz( luot i r (r .2 pirv. . l i suvokiaml kaip dvicjq vcidl . , , i luctas artra kaipvirza. 'l irigi

kodcl rnatonrcr vicnas, o nc kitls l ' igr-rras'l ' lbkios ligrlros

varlinamos dviprasmcmis.Si problcma aktual i atkur iant t iek stat in! , t ick dinamini vaizd4.

(ilobalaus judcsio suvokimo problcmas. susijusias str objckto, o ne jol ' ragmcntq iudcsiu, tnrmpai jau aptarcmc. I)abar panagrincsimc, kasTinoma apic tai , kaip suvokiama forma.

5.2. Vaizdq formavimo budai

Vicni i5 pirmtjq, sickg rasti atsakymus ! Siuos klausimus, buvoge.italtines psichologijos atstovai Jie nustatri principu.s, kaip formuojamisrrvokiamicji vaizdai (Wcrthcimcr, l9Z3; Koffka, 1935; Koehler, 1947).Sic principai tokic: anunrc (angL poinity), panaiwno (angl. sitnitariry),tolydwro (angl. good continuation), bendnl savybi7 (ang). conunon fate),tdiununo (itng). clonre), tlydi.io, orienlacijos, simetijos ir lono, taip patf:ero vaiz<lo (vok. Praegnanz, arba angl. the Law of pregtaenz).

|. Artumo principas - objekto po;_ymiai, fragmentai arba net patys<rlrjcktai jungiami j vicn4 vaudil,jcigu jic yra artimi - atstumai rarp jqe rrlvi' jc yra tnrmpiausi. ' l irdiau

rciki;r nc,p;rmiriti, kad kartais liagmcntq,olr.icktq artunra,s crdvcjc ncrciskia jr1 atvaizdq artumo tinklaincjc.Nagrincj:rnt pl'kituminj vaiz<|11, objcktq artumas ercrveje praktiikaisutanrpa su jq atvaiz.tlt; artumu tinlilaincjc.

I{ ; r ip vcikia :r ' tum. pr incip.s, parodyta 6.1 pav., c i r d. Zrnogusstrvoki i r s lulpc: l ius, kai atstumir i tarp taikr l stulpcl iuosc yra malcsnincgu l i r rp t l i k r ; e i lu tcsc . . l c igu a ts t r rmi r i ta rp taskq t i ck c i lu tcsc , t i cksl ' lpel iuosc _yra apyl iksl ia i v icnocri . tai suvokimas bus ncstabi lus -s r rvok i ln ros t ; r i c i l r r t cs . ra i s t r r lpc l i i r i l t c r j c igu i lgcsn j l ; r i k i1 s tcb imcvaizt l i l . krrr i i rnrc stabi l ia i suvokiamc slulpcl ius, o po to gr i i tamc pr ic;r t tksi i ; r rr rrcsl ;r l r i l i ; r i srrvokialno v;r izr lo, t ; r i t la l l i r r . j ; r rr c ihrtcs suvokianrcstatril iai (l(aulman, 1911). Sis ctcktas vaclinamas povaizclziu, nors siuov:rrdrr kartais vadinami skirtingi efcktai. Tirkios ruiies povaudliaisicjarrri su proccsais praclincsc rc61o.s sislcmos stnrkturosc.

l t l

L ? 1 , _ l I t - 1 - l l I

*lrrJllrlLL L T T T l r ll L l T T T r i r

6..? pav. Fragmentq pana4umo itakapirupavimui

*ir(o)

p o f r f ) r - , . _

",{8[i?s.a",r",i?,?t,.,.i( - r ' ( ) . - ( ) r ' i ( ) :

c o t ; 6 . o

<lo na lu r r . . . . "s , nckc l ian t isn I r1 : jon i t ; . ' i ad iau nca iSku.kaip rcgos sistema vertinaats tumus. Jc igu f i z in ia iatstumai tarp vertikaliq irhor izonlal i t l ta. ikq yr;r v ic-nodi, tai ncaiSku, ar i icatstumai yra subjcktyviaisuvokiami vienodi (prisi-minkime vertikaliq linijrldydZiq pcrvertinim4).

2. PanaSumo principas- grtrpuojame fragmentus,kuric tarpusavy'je yra pana-Scsni ncgu kiti fragmentai.t. y. jie turi vicnodus po7ry-miu.s - spalv4, [orm4. I;rag-mcnhl panaiumo itakq gnr-pavimui gal ima pastcbct i6.3 pav. Centr ind vaizdcrdal i .s, ,kur yra panai i is ob-jcklal ( ' f raidcs), sudarovicnq grupg, kuriE sr.rvo-kiamc kitaip ncgu kraitincsdaiis (kampq grupcs). lfilasiio princip<t laikym<l ?avy/.-c lys patcik las 6.4 pav. I ' i rna-irls iviesfis rutuliukai su-daro Zinomcl vaiztlo (pcn-kiukes) ant kauliuko ispftli(a). I 'avcikslo b dal ics t ickkairejc, lick dcsincjc puscjcrutuliukq i5distymas visii-

6.4 pav. Fr .zgmenlq panaiuntb i !ak: tg,rupa.v int u i

o()o

O C.rO I

oo

()

kai v icnodas. I i r i iau ta i nctnrkdo j r lo t l icms nr tu l i t rkam.s.sud^ryr i N, Irairlcs ispudi. Karrais ta.rp artunr.) ir pannirrmo principrl kyla konll if;r;rs

(h)

) | . ) ,)o - 'r - r l )- ' C ra !clo

t ( , o(.i o

0

:,t5

ncai(ku, kuris principiu lcms vicnos ar kir.os fig0ros suvokim4. I)augeliua{vc.jr; lcmia artumas. taiiau ne visuomct, kaip tai matyti iS 6.4 pav.Kadangi ncra tikslaus kickybinio kriteri jaus panasumtri vcrtinti. todclt.ikyti ij principrl suvokimui nuspeti yra nclengya. Del to tiek strvokimops ichologijojc (pavyzdZiu i, parenka nt vc. iks mingu.s obje kt q mas kavimobfidus), t iek tcchninesc atpaZinimo sistemosc iis principas praktiskainctl ikoma.s.

3.'folvdumo principas - gnrpuojami tie elemcntai, kuric sukuriaglotnesni. tohdesni vaizdo ppudi Sio principo jtaka suvokimui parodyta0.-5 pav.

Stebc-to.ias visuomct l inligs suvokti krcivc ir t icsg kaip crvi atskirasIigfiras nepriklausomai nuo to, kokie fragmentai jas sudaro. Apatinejepirve ikslo dlly.ic krcivc- i i pradiig srrclaro nrtuliukai. o po susikirt imosu ticsc - kvadratai ir tr ikampiai. Ncpaisant to, kad virsutire krcivisir t icscs dalys sudarlos i i tq padiq rutuliukq, stcbctojas l inkgs gnrpu'tincpanasius fragrnentus ir vcl suvokti kreivg ir liesg kaip atskiras figrrriu..leigu sr.rdarytume kit4 figrrrq, kuri turetq tick tieses, t iek kreiveslragrrrntrl. tai ii ligrlra nchrtr; glotni * susikirlinro ti$ke a bt'itr; matomirsI r rz is . I ' raktL ika i ta ikant s i pr inc ip4, ve l susidur iama su g lotnr . rmok r i t c r i i r rm i .

Beruln1 savybiq (cotnnton fate)principirs - grupuojami tie fragmcn-tai , kur ic tur i bcndrq savybir l . Sispr incipas skir iasi nrr t ' r panaiumoprinciJro. Vicnq pavyzdi. kaip vcikialrcndrq savybir; principas, mcs jaunapdnejome kalbcdami apie kinctinigy l io c fck t r l (Z r . -5 .13 poskyr i ) .I ) c r n r i r t o m o c i l i n d r o p a v i r S i u j cjuodos dcmclis lygiagrcdiu ivicsospluoit u pro jcktuojarrns j plokitum4.Kol cilindras ncjuda, stctrctojas su-vokia demcl€mis iimargintq ploki-tum4. Kai cilindras sukasi, plok5tu-moje matomos skirtingais grcidiaisjudandios demes,' kurios suvokia-

: mos besusisukaniios ant cilindro pavirsiaus. Siuo atvcju dcnir:lirlsrrvokimE irrngia greidiq gradienta.s. kuris b,ctingas tik ram rikros klasispaviriianrs, t. y. paviniaus savyrres (io krcivis) rcrnia ̂ rsir'd.si jrr<Jcsi.gradicnt4. ir tai yra la.s bcndras bnroz:rs, krrris jungia jrrcl;rniirrs tirikusir.sukuria trimadio cilindro isptrcti. I)adiq clirnclig judcsio grciris ncr;rvienodas - plokStumos ccntrc grci t i .s c l ic lZiau.sias, <) pcrr i {crr i i ( ) ic _min ima lus ( l ygus nr r l i r r i ) . ' l i r ig i ncg . l in ' ra j t rng t i t i r . i k r ; J rnn ; r . ( r r . r< rprincipu.

4- UZdarumo principu galima taip sugrupuoti laikus. kacl srrsirr;rrytr1trzclar.s liguros i.sprldis.

' lbkio gnrpavim. p:rvyzclziai par.rlyti (r. I p;rv..a ir b, kur trys taskai .suvokiarru-k;rip rrikampio. o kcturi task;ri - k,ripsladiakampio dalys.

5. Dydzio, oricnracijos, simctrijos ir firno principr jtakir gnrPrrvirrrriparoclyta 6.6 pav.

siamc pavcftslclyjc matomc. kaip .iu.dos figrr's (pr.pcrcri.) srrvr-kimas priklauso nuo jos dydZio ir oricntacijos. Kai figura oricnruotirvertikaliai (a) ir yra rnazesnc trz rbn4 (b), ji suvokiama stabiliai_ IJcric igu propclcr is yra pa.sukr^s .r50 kar 'p ' (c), tai suv.kiam;rs vlr izr l ; rstampa ncs tab i lus -suvokiama.s tai juodaspropclcr is, tai didclcbalta figura. Didclgjtakq suvokimui rlarr-rir figrrros simclriia (Zr.6.7 pav.). Simctr i5kaf igr l ra deSincjc (b)suvokiama kaip vicnafigfira. DaZnai tolydu-mo, bcndrq savybiq.rrZdarumo ir s imetr i -jos principai sujungia-mi i r sakoma, kad j icapibrcZia gcros for-mos princip4. Pagal 5jprincip4, jungiami ticvando fragmentai, ku-

(u) (h) (c)

(t.6 pav. Dydiio, ttr ientacijos itaka suvokimui

i-/ -/

a a\ (./ -z\ \

r r )

L-)

o--. - n [ ]

n u *

o o o( r v -/ ' n ' t r

D

Tolyd,umo principo itakagrupavimui

;;,:;

6.7 pav. Simetrijos itaka suvokimui

f i { r

r f II(/)

(.")

6. l l ptv. Subjektyvf is kont i ra i i r objektq suvokimts

r ic sudaro , ,gcr4 l ' igur4". ' laCiau

kas yra ,,gcra fighra", licka ncaiS-krr. lh i intui tyvus tcrr l r inas. kur isd;r7nai nclcidZia apibhdint i , hokiafigfrra bus gera.

I lcmiant is Siuo pr incipu bhtqgal ima pasakyt i , kad bct ktrr isrrvokiama figrlra yra gcra. Siuoprincipu galima paaiikinti objektq

srr ntenrrmuis irlba srrtrjektyviais kontlrrais suvokimE (Zr. (r.ti pav.). 'Ihciau

yra ir ,,ncgcros" Ibrmos objcktq. Vienas iS tokirl objcktq parodytas(r-9 Jrav. At,skir i vaizdo fragmcntai le ngvai suvokiami, tadiau kainr,oginamc strvokti viszl figur4, to padaryti nickaip ncparyksta. MeginamaI 'orrnal izrr . t i . t iksl ia i api l t reZt i , kas yr;r , ,blogas., ar , ,geras., v. izdas.npie tai mcs dar kalbcsimc veliau. Ncimanomos figrlros pavyzrlysrot lo, k;r t l o lr jckto suvokimas gal i vykt i dal imi.s - i i praclziq suvokiamilragnrcntai , o paskui juos mcginama sujungt i i benclrcsni vaizd4..lrrngirwrs. urb;r scnsorinc' l'ragrncnrr; organizac:ija. lyksta pagal lanr tiiirirsl i r isyklcs. kur irr i r nctcnkin;r l igrrra. parodyta 6.9 pav. Dcl tc l munlsncpavyksta sukurti vidinio otjjekto vaizdo ir suprasti, kq gi mcs matome,nors v;r izr lo f ' ragmcntai yra ai^ ikr is. Vadina.si , objcktas yra ncdalomastruktIra. ' l i r ig i

suvokimas yra susi jgs t ick su lygiagrei iais pirminir lpoZymitl. arba fragmcntq, iSskyrimo procesais, tick su nuosekliaislragmcntu su.iungimo prccesais. visa tai vainftuoja vientisas, netjalomasolrjckto vaizdirs. kurio kartais ncgaiirnc sudaryli i i lrrcdami j nciiir;r;:onr;1f)gur:1.

,?,\,\

| { r , r ' r l . r l r i l l j ( ) , \ I

r ( t l { l ( } I l l t l l r , , r r : } l

l . r r r ios a l i l ' ' . i r , .gc r ( )s " { ' i g f i r< ls s l rnpr ; r l ; t . Anot Kofk< ts ( l ( )35) . gcr : rligura tai yra-tokia gconr,utrinc strukturir, ktrri ya paprasdiausia, gcriau.siair stabiliai suvokiama. Keturi ta5kai suvokiami kaip ketr.rrkampis, o nckt l ius arba apskri t imas, kadangi kcturkampi.s yra uZdara, tolydi ,simctrinc, paprasta figrlra, turinti maziatrsiai trukiq lragmcntr;. I]c to,ta.ikai sujungiami tiesdmis, t. y. linijomis, kurio.s nu.sako paprasciarrsiilpriklausomybg tarp jos taSkrl koorclinadirl. 'Ibkiomis savybirnisncpasizrymi jokia kita I' igura, krrri4 gatrtrrmc strjungg kcluris taskus.'ladiau

nclrttvo stllortntrluotos aiiki<.ls t;risyklcs. krrriomis viirJovitutl;rrlicsigalctumc apihtidinti, kas yra ,,gcra" l ' igrrr:r.

53. Siuolaikini: geros figuros, vaizdo samprata

.1. I Iochbcrgas ir V. IJrotrk.s ( t96(D mt'g, ino ckspci imcnt i ik;r i nrrsrrrryr i .kokios vaizdq szrvybes lemia vaizdtl sudctingum4 ir kokios taisyklcs -vicno ar kito objekto suvokim4.

Anot Siq autoriq, suvokiama lokia figrlra, kuri butq paprasdiausia.Sios taisyklcs i taka suvokimui rnalyt i i i ( r . l0pav. Kaircjc paro<lytaligrlra yra uZdara, ji turi Se5is kampus, sujungtus ticsemis. Suvokiamaploksdia Iigura. I]ct krrrios kitos liguros .suvokimirs ncsumazintrl kamprlskaididus, kuris apib0dina figirros sucletingum4. Dcsincjc parocryla figurayra suditingcsnc - suvokiant plokiiiq (2-D) tigur4. ji turctq 10 kamprl.Kampg sumali tq, jc igu bf i t11 suvokta,tr imate (3-D) I ' ig[ra - kuba.s,kuris turi tik aituonis kamprrs. Plokidia ligfira, parorlyta pavcikskrviduryjc, turi altuonis kampus. kaip ir 3-l) figiira- -laigi

fignra kaire icbtrs papraste sne , jcigu .iE suvoksimc . plokSc=ir1. I,' ig[ra tJcSintjc buspaprastesne, jeigu j4 suvokrmc trimatg, o nc plokidiq. Vidurirrcs fiElroskampq skaidius bus lygusaKtuonicms neprik lauso-mai nuo to, ar j i suvo-kiama tr imatc, ar c lv i-mate.'lhdiau visi trimatcsf i g l r o s k a m p a i b u svienodo dydZio (stat[s),

ffiffi&6.lO pav. Vaizdo suddtingumo itaka suvokimui

ry i

U

( , )

I t

L

(.)

6.9 par,. Neimanoma fig1ra

2ltrt

o (lvimatis - skirlingi. Pagal ii4 savybg trimatc liglra yra paprastcsnc

ncgrr dvimatc. Cial toclcl. kacl vidurinis ligtrros strvokimas nira stabiltts,mcs kar lais suvokiamc j4 kaip tr imalg.

Kiti autoriai nurodo, kad suvokiama riba tarp skirtingq vaizdo

sridiq priklauso nuo vaizdo fragmentq panaiumo. Juo Sie fragmentaiyra pana5esni, juo blogiau pastebima riba. Tyrimai parode, kad porymiqpana5umo itaka vaizdo sridiq iiskyrimui priklauso nuo padiq pozymiq.

Susidaro ispudis, kad paprastesniq pozymiq pana5umas turi didcsng

rcik5mg negu sudetingesniq. PavyzdZiui, elementq orientacija turi

didesnq itak4 grupavimui negu jq konfiguracija (Olson, Attneavc, 1970;Rcck, 1972). Dcl Sios prieZasties B. Juicszas (1965) nusprcndc, kadproccsai, lemiantys grupavim4 pagal fragmentq panaSum4, vykstapradincsc regos sistcmos struktlrosc. Lyginclami Vi ir V2 Zicvcsncuronq atsakus i ivairias tekstlras, DcYoe ir bendraautoriai (1986)padare iivad4, kad iie procesai gali vykti kaip tik tosc Zicvcs srityse.

Kitas gana paprastas pozymis, turintis didelg itak4 grupavimui, yrat'iclutiniai sridiq skaisdio arba spalvos skirtumai (.Iulesz, 1965, 1975).Anot B. Juleszo, Siuos skirtumus nusako pirmos eilcs statistika, ofragmentq panaiumq, clementq tanki srities grDduotum4 - antros eilis

statistika (skaidiuojamas 5iq poZymiq vidurkis ir iSsibarstymas). Kaivaizdo sridiq pirmos ir antros eilds statistika nesiskiria, stebetojas

ncsugcba atskir t i Siq sr idiq. Apraiydamas skir tumus B. Julcszas

pavartojo tckstfiros poirymio sqvok;tr. Si pozy"tl jis pavadino tenon'u'.tai po;rymis, apibirclinantis de mirl form:1. ticscs atkarprl oricntacij4, jq

galq padcli.s ir t. t.l )ctal iarr apic tai gal ima pasiskaityt i V. I l rucc'o i r l rcndraatr lor i t l

( t996) knygojc.

6.4. Vaizdo sritiq fragmentavimasir jq sujungimas technindsc sislcmose

Kaip matcme, pagal panaiumE i5skiriamos vaizdo sritys, kurios turikaZkq bendra, kas leidZia tralituoti sriti kaip atskir4 vienetq ar fragrnent4Si problema labai aktuali sprcndZiant vaizdq atpaiinimo problem4.AtpaZinimas tampa hierarchiniu proccsu, iiskiriami paprasti poZymiai,

6!1 2 pav. Sigmentaciios pavyzdiiai

pazymcros skaidiais l ,2.3 i r 4. Kai l in i jos jungtyjc st tdaro slrelg

(l ir 2), sakoma, kad jos yra vieno objekto konturas' o kaijungtr"s yrit

,,T" formos (3 ir a), SiE jungti sudaro linijos' kurios yra skirtingq

objektrl k.ntflro dalis. Sirl idcjq pagrindu Suvo sukurlos scgmcntacii.s

programos, kurios lcido iiskirti otrjckto krastus, kontt-tnts (zr. 6.ll pav.)'

Kitarne paveiksle (6.12) panaudotos ne tik jungtys, bet ir nustatoma,

kokiq ribq ir koki kras14 Sios jungtys apibhdina. isgaubtas krasta.s pa-

rymttas,,*", o igaubta.s - ,,-". Jcigu jungdiq kra5tus stldaro du vek-

toriai, kuriq suma yra vcktorius, pailginantis trcciq jungtics kralting'

taiturirne igaubt4 kra-it4, kitu atvcju - iigaubt4 krast4. Ile jungdiq, buvo

apibudinti kraitai, kurie uZstoja kitus objektus arba erdvq uZ objekto- Sie

kraitai parodyti strelytemis. Taigi linijos, pazymetos strelytemis, nusako

objekto kontflrq, o pliusq ir minusq kaita - igaubtus ir iigaubtus krastus.

po Lo nustatomi atskiri vaizdtl

scgmcntai. arba vicnclai, krrriaisga l ima papras ta i ap ib [d i t t t i

reg ima jame laukc esand iusobjcktus. Segmentq radimas -

labai svarbus vaizdo atpaZinimoetapas. Kaip buvo siuloma ji

at l ikt i? Panagrinekime kon-

kretq atveji, parodYt4 6.11 Pav.Raidemis a, b, c, d, e, f, g,

h, i pazymcti atskiri va-udo

segmentai Geitaltines psicholo-

gijos atstovai sakYtq, kad Sie

fragmentai yra uZdaros, PaPra's-tos ir simetrinds figuros. Thdiau

dirbtinio intelekto atstovai Pa-siule kitaip apra5yti Siuos frag-

mentus (Guzman, 1968; Clo-

wes, 1971; Waltz, 197.5). Es-

miniAi fragmentq poirymiai, ele-

mentai yra linijos, kurios su-

daro skirtin Eas iungtis. JunglYs

yra l in i jq susikir t imas - jos

6.1t pav. Se5;mentaci ios pavyzdi ia i

lol nx)l l - '

; i l Inu.spalvintos. Pagal Siiu taisyklcs galima nustatyti, kada i5skirti konturaiapraio negalimE figurq (Zr. 6.9 pav.). 'Ihdiau

remiantis iiomis taisyklcmisalpai.inti rcalius clbjektus, kurirl pavirSiai turi tckstrlr4, o spalvanusakoma pustoniais, matomi Se5eliai. yra sunku.

Be 1o. taikyti Siuos principus sudetinga, kol neai5ku, kaip regosslstema i5skiria objektq kontflnrs, kokic kiti poZymiai naudojami vaudqanaluci. Thigi demcsys buvo sutelktas i pirminius informacijo.sapdorojimo principus.

5.5. Vaizdq poiymiq formavimas

Vienas objekto vaizdo formavimas gali bilti toks. IS pradZiq tygiagretuskanalai nustato objekto vaizdo atskirq plotcliq, fragmcntq padctitrimatcjc erdvcje (nustatomi vertikalfis ir horizontahis paralaksai beiclisparati$kumas, t. y. rylis - nuotolis nuo fiksacijos ta5ko). Kartu ii-matuojama vidutinc Sio fragmcnto spalva (rySkis, spalvinis tonas bcisodris). Tirrint 5i4 diskredi4 informacij4, i3skiriami objekto vaizdosuditingcsni pozymiai. Thm nustatoma, ar galima per iiskirtus frag-mcnlrrs nubrczti ticscs atkarpas. Si proccd[ra paclcda isskirti olrjcktokclnturo fragmcntus. Mazi kontiro fragmcntai aproksimuojami ticsesalkaryxrmis - nustatoma ticsiq oricntacij^ ir i lgis (Zr. 6.r3 pav.) (Jhnurccii, Ilopruarr, 1974; Xr,m6c.rr, 1990; Co:rco, l996). Thigi iiatskiny lasktp sudaromas naujas poZymis - taskai nusako tam tikrosorientacijos ticscs atkarp4. Tirliau i(skiriami ilar suclctingcsni poimiai- kampai i r t . t .

Tbkia hicrarchine porymiq nuslafymo schema pavaizduota 6.13 pav.Panagrinckirnc, kaip kor lkrcdiu atvcju [unkcionuoja i i schema.l-inhlainc tcikia informacij4 apic viduting Rt, apsvictq ir lokalausf ' ragmcntr, kur i .s projcktuo. iasi j t t l . . padct i (pirminis ctapas). ' lb l iau

(antras ctapas) nustatoma, kokios orientacijos tiescs atkarpos yra RL(iiskiriamos vcrtikalios ir horizontalios ricscs).'rteiiamc ctapc paaiikcja,kad rcgcjirno lauke yra rlu status kanrpai (nclokarrls poirymiai). ir

7()?

,,i l- , ..s t J l u s

kurrpas I

paskutiniamc ctapc sprendZiama, kokiam objektrri budingas visas iis

poZ.ymiq rinkinys, - jis bfidingas T raidci, t. y. regejimo laukc yra 'f

raidc.Buvo manoma, kad rcgos sistcmojc yra ncuronai, kurie Liskiria,

koks vaizdas yra jq Rt,, t. y. Sie ncuronai reaguoja tik tuomct, kai jq

RL yra tam tikros oricntacijos tics6, tam tikro dydZio ir oricntacijos

kampas, T raidc ir t. t. 'Ibkie

ncuronai buvo pavadinti tarn tiknl po:rymiq

cJctcktoriais - ticscs arba kraito oricntacijos detcktoriai-s, kampo cletck-

toriais ir t. t. Jic ii tikqjq buvo aptikti bywnq ir Zmoniq rcgos .sislcmtrjc

(Xl,rc6c;1t, , 1990). Paprastt ; poimiq dclcktor iai r ; rndami pradintsc

rcgos sistemos struktflrosc (rcgos Zicvcjc arba Vl srityjc), o suclilingc.sni

cletektor iai - aukl tcsnisc strukturosc: V2, V3 arba smilk inincse

smegcnrl ZicvrJs sr i tysc (Gross ct al , 198-5). . \ i schcma latrai paprasta

ir dcl to atroclo labai patr i tukl i .' laiiau ji turi ir trfikumq. Pirma, jeigtr gricZtai laikytumls Sros

schernos, tai turittrme pripaiinti, kad kiekvienam vaizdui regt-rs sistcmoje

turctq brlti atskiras ncrtronas dctcktoritrs. Prisimintrs, kad kickvicnas

objcktas, matomas skir t ingosc crdvis victosc (matomas skir t ingais

kampais), sukuria skirtingus atvaizdtts tinklaincsc, ivairiq dotckl.oritl

skaidius turctq b0ti praktiikai bc galo didclis. Sio trukumo trandoma

iivcngt i - sukurt i tokius vaizdo dctcktor ius, kur ic ncprik lausytq nuo

ivairiq vaizdo transformacrjq (t y.bfitq invariantiniai vaizdo i(tcmpimo,

29.1

Rcgos lankc 8r c{imai Fa du gatos

kmrpaj I ir f bci strtaus karrrpokIagrncs tqsilF - vcrtikali l i tr i ja.

t . y r n a l o n r i T r i i { l a

6.13 pav. Suddtingq vaizdq detekci ia

posukio, postumio ir t. t. atZvilgiu). .laLr anksdiau mincjomc hipotczg,

kuri tcigia. kari rcgos sistemojc, pcrkcliant vaizd4 nuo tinklaines iregos 7icvg, yyksta konforminis atvaizdavimas (a tvaizdavimas, kurio

mctrr nckci<jiami kampai tarp linijq) (Schwarz, 1980; l99 ). Thip for-

muojami invariantiiki pos[kiui ir istcmpimui detcktoriai. Pavyzdziui.

ivairiai orientuotos ir ivairaus dydZio tinklaineje T raides atvaizdai

skirtingose regos Zieves vietose sudarys vienodos formos atvaizdus.

Tokios invariantines posfkiui ir dydZiui T raides (vaizdo Zieveje)

cletektoriq daug lengviau sukurti negu vaizdo tinklaineje detektoritl.

Thigi tokia vaizdo transformacija leistq gcrokai sumaiinti dctcktoriq

skaidirl. ' lhiiau reikia nepamiriti, kad kartais mulrls reikia ne tik

atpaZinti raidcs, bet ir nustatyti jq oricntacijq, t. y- turime atsisakyti tq

privahrmrl, kuriuos tcilcia konforminc transformacija. Sitro atvcju pric3

toki4 translormacijq rcikctq atlikti vaizdo analizg.

Antra, jeigu vaizdq atpaZinimas vyktq pagal dctektoriq sudarymo

schem4 (6.i3 pav.), tai atpaZinimo laikas priklausytq tik nuo vaizdq

sucldtingumo, bet nepriklarrsytq (ar maZai priklausytq) nuo to, kokia

vaizch; ailrc rodoma stcbctojui (ar rodomos tik trys ril iclis. ar visa

ahlor,lc, ar raides roclomos tarp kitq objektq).'ladiau taip ncra- lrodyta,kad Zmogaus atpaZinimo laikas priklauso nuo rodomq stimulq skaidiaus

ir stimulo konteksto.Manoma, kad atpaiindamas stimulus stehito.ias pasirenka etalonq

ai\ ir juos paeiliui lygrna su objekto vaizdu (f;re:ep lr Ap., 1975;

Corco, 1996). Kuo didesnis reikalingq etalonq skaidius, tuo ilgesnis

atpaZinimo laikas. Be to, steb€tojas gali pasirinliti, kokius pozymius jis

n;rrrrkrs ;rlp;rrZintl:rmas vaizdus. Ktro strtli l ingcsni stimttlai ir ktttl j ic tar-

pLrsavyjc panaScsni, tuo daugiau poimiq rcikcs naudoti. Jcigu many-

tumc. kad vaizdtl dctcktoriai naudojanri rcgos sistcmoje, rciketq pri-

paZinti, kad detcktorius sudarantys pozymiai priklauso ne vien nuo

atpaiistamo stimulo, bct ir nuo to, tarp kokiq stimulq jis rodomas. Taigi

rcikctr; manyti, kad dclcktoriai sttrcnkami ii atskinl frr?mhl dclcktoriq,

o i ry skai i iu,s kinta pr ik lausomai nuo ki t tp st imulq. Vrdinasi, kai kur ic

dctcktoriai sukuriami tik trumparn, konkrediam uZdaviniui sprgsti.

Nors detcktoriq teorija susiduria su dideliais sunkumais, manoma,

kad detektoriai naudojami atpaiinimo proccse. Yra fundamentalus

dctcktoriq rinkinys, o iS j.t surcnkami sudetingcsniq vaizdq detcktoriai-

Analogiskai ii atskiry raidziq formuojami i.odliai, sakiniai. Atskiros

raicles atitinka lundame ntalir; clctektoriq rinkinius, o zoclziai - objektus'

kurie surcnkami i5 pozymiq detcktoriq. Bandoma net ieskoti panaiumc'r

tarp ZodZitl, sakiniq ir regimrfq vaizchl sudarymo (ii atskinl po;rymiq)

taisykliq (OY, 1970).

Akiq judcsiai gali truli labai rcikSmingi surenkant ii po;rymiq

sucletingq objekto vaizdq detektorius- Registruojant akiq judesitts

pasteb€ta, kad akiq orientacija priklauso tiek nuo matomo vaizdo

sudetingumo, tick nrro sprcnclTiamo trzdavirtio pobtl<lzio - akys

oricntuojamos taip, kacl inlormatyviausi vaizclo liagnrentai projcktuottlsi

i cenrrinE rinklaines <Jali (.fp6yc, 1965). Tadiau akiq judesiai b[tini

ne tk objekto pozrymiq paie5kai' I3e akiq judcsitl mes ii viso ncgalctumc

matyti: jcigr otrjckto atvaizclas linklaincjc nckinta (ncjuda arba nckinla

jo skaistis), tai sis olrjcktas grcit:ri (pcr kclias minutcs) tampa nclrurtomils

- Z*ogu, sako, kad rcgejimo laukc nieko ncra (flp6yc, 1965)'

6.5. Akiq iudesiq reikimeregimosias informaciios apdoroiimui

yra (eti akirl juctcsiq tipai: sckamicji luclcsiai, sakadai, nuolalinis drcilas

ir akiq trcmoras. ' l icmoras yra patys rnaziausi, srnulkiausi akiq .;udcsiai. .h1

amplitude - apie 18sck., o daZnis - 159-200IIz (I l ishop, 1973)' Vaizdas

isnyksta tik tuomet, kai paSalinamas tremoras. ' lhigi trcmoras yra butinas

matymui. Yra hipoteziq, kacl i ie ludcsiai paclcda iiskirt i obiekto vaizd4 ii

lbno (@or,arur rr l lp., 1979). Tremoras leidZia lcngvai apskaidiuoti t inklainis

apSvictos crdving i ivcsting. Kaip tai daronta, rnatyti i5 6'l4pav' Pavciksltr

viriujc parodytas apSvictos pasiskirstyrnas i5ilgai x a5ics' I5 kaircs ;rpivictos

clydis lygus /0, o vidury.1c.1is staigiai pakinta iki /, rr: ik' imcs' Dcl t inklaincs

(akies) lremoro keidiasi t ik dviejq reccptoriq apSvicta (rcccptoriai pairymiti

raide R,). Sie R, ir,It, receptoriai schernoje yra pilkesni' Visi roceptortai

siuniia be jokio velinimo stri lytimis paimctais rySiais dirginandiuostus

signalus tick i/N' rick i l" nctrr()r.nl icj inrus' Slopinanticli signalai pcrdut>

d a m i r y i i a i s , p a z y m d t a i ^ s j u o < J a i s m t u l i u k a i s ' s l o p i n a n t y s i s s i g n a l a s i S T '

neuronq i 1N neuronq iejimus ateina pavcluotai' Vclininas iygus r laiko

vienetq. liigi jeigu vaizdas ant tinklaines ilg4 laik4 vi1pa, tai daugumos -/N

n e u r o n q i i e j i m o s i g n a l a s b u s l y g u s n u l i u i , n e s d i r g i n a n t i c j i s i g n a l a i b u s

kompensuojami slopinandiaisiais. Treiau tic ncuronai' kuric gauna signalus

' " . ' t ' " , " , ' ' : " 1 I l " r l .

" ' i : ' : ' i " " ' lsrgnala i nct rus konrpcnsuoj i rnu s loprn:rndia is iars. " rvyzcl l ru i , k ; i r varzt iasp;rs is lcnkl lk ; r i r9 , tuonrct padi t lc j r r /1 , rc :ccpt t l r i i lus. r l )sv ic ta i r d i rg i r r ; rntys issignalas bus didcsnis uZ slopinantui. Kai vaizdas pasislenka i dcsing, vlsincuronai ,,tyles", bet j ic vcl sureagur:s, kai jq ap5vieta padides.

Kokic yra tokios sistcmos privalumai.. Vlsq pirma tokioje sistemoje sunraZds receptoriq jautmrno skirturnrl

itaka, nes nuolat ap5viestq receptoriq (kad ir koks bttq jq jautrumas)signalai yra kompensuojami.

. Regos sistema tures didesni jautrum4, nes sumaZds reccptoriq trikdZiq

i taka. Bet koks apSvietos pokyt is bus nratr ro. jamas.nul io atZvi lg iu(Stcinman ct al, 1973).

' Rcgos sistcma ncrcaguos i pastovrg signal4 - tai palcngvins tolesnii r r lornrac i ios apdoro. l inrq.Bc privalumrl, tclkia sistcnra turcs ir trukumq - j i ncgalcs nr,rstatyti

absoiiutaus apSvietos dydZio ir nereaguos i pastovtl signalq. PavyzdZiui,varlir; rkas rrcluda. Til igi jcigu obrcktai ;rplink ncjudanii4 varlg ncsikcis, raivarlc i iq ollcktr; ncrnatys. 'fuo

kartais naudo.jasi gyvatcs, i i lcto artcclamos

(t.1 4 pav. Tremoras ir konlfin iiskyrirnasPaveikslo vir iuje parodytas apivietos pasiskirstymas i i i lgai x ai ies - horizontal iomisstrelytemis parodyta apivietos i iuol io padetis tremoro metu. Rr - receptoriai,f - ta rp in ia i neurona i , kur ie pav6 luo ta i perduoda s igna lus ' , i /N neuronqslopinantj j j jej imq, pa2ymitq juodu rutul iuku. Dirginantiej i signalai s116lyt imispa2ymitais ryi iais be vel inimo patenka j /N ir r neuronq iej imus. Apaiiojeparodytas /rV neuronq atsakas

2q6

l l ' " ' ' l " t " ' i

akys nu r l l " . ; uc l t r , l t t t r r a t i t r ; r l r o l t t r s s i l l ygon r r s su r )K l l J ) ; l s t c l ) c t l t t ck t t t t i t t l c t t l

s ignal r l , ,15.rykrnr :1" . S is c lckt i rs p: rs tc l r i t r rs t tk t r to t t tc t , k ; r i i i t r t t ;k1; r rot lVt i

objektus taip, kad jq awaizclai ant t inklaincs nckistq (1lpr6yc, 196.5). ' lal i;tu

1i galima paslcbcti ir nrl i.raliomis sqlygomis. Alslstokitc prici didcll victrc-rclos

spalvos homogeniSkai apiviest4 ekran4. (arba sicn4). I.tasirinkitc ckr;rr.trr

vidury taskq ir pasisrcnkitc i lgcsnl laikq fiksuoti i j I zvilgsni. Po ktrri<; laik0

pasteb€site, kad ccntrinc ckrano dalis l\nyks - tcn j ls nicko ncbcnratysitc.

Nepaisant to, kad nckintaniio stimulo iSnykirno fcnontcnas dahar jnu

nekclia abe.joniq, tadiau io itaka rcgtmqiq vaizdrl suvokimui nr;rZai istirta.

Dcl Sio efekto mcs turctumc jrrsti nc absolitrdi4 apivictos rciksnrg, bct t ik

jos crdv in ius i r la iko pokydi r rs (apiv ic tos erdv ing i r la iko i ivcst ing) .

Manoma, ka<i tai gali pakeisti musq poZilri i spalvq suvokinti l (f lp6yc'

i973; DcVr lo is , 1994), su i r rast i konstanl in io spalvt l s t tvokinto ntcc l t r t t t tz t t t t ts .

6.7. Kiti pirminiai konturo iiskyrimo bfidai

Bc akiq judcsiq, t iksliau tr(jntoro, yra ir kitas apsvictos pokyiiq i iskyrinro

budas. Kad.iautris padctics pokyii itnts brltq didelis, rcikia stcbcti t1 varztltr

victi l , kur yra didelis apSvicros pokytis. D. Marras jr F.. II i ldr!-thns (l9tt())

pasiulc nustatyti tas vaizdo victas, kur antra apSvict<ls i. ivcstinc yra lvgi

nul iu i , t .y . nustatyt i va izdo padet i , kur at t t ra i ivcst ine kcr ta nul io lyg l :' crl(x,.v)l cx2 + d)l(t;: ')l d/ = o. ( 6 . 1 )

Dol Stos pr ieZast ies i is skaid iav i rno b i rdas vadinalnas r t t r l io k i r t inr t r

(angl. zero-cn;s.slng). Kadangi difcrencilavimas sustiprina trikdZig it;rkq' tai

prics i3vestincs skaii iavimE naudinga atmesti vaizdc csaniirts trikdZius, t,v.

atsit iktiuius vaizdo apivictos 1;okydius. ' lhi

galirna atl ikl i surntroj;rrrl su tant

t ikra is svor in is vaizdo apiv ic t i l nra lanrc t ink la in is p lotc . ' l i rks s t r r ) rav l r l i : rs

atl icka fi l tro [unkci.1as, t. y. suntaZina tam tikry erdviniq d:rZnitl arnplitudcs.

Patogu sumuoti su svoriais, kintandiais pagal Gauxl dcstl l:

( ( r . J )

dia n lemia, kokiq crdviniq daZniq amplitudc bus po sunlavi'no sumaZinla.' laigi

fskaitant f i l travim4, nulio kirt imams galirna naudoti toki bcndr4 opc-

rator iq:VzG = (dcnxz + AzGnyz). (6.3)

297

Sis 'Pcr^t . r ius dalnai vndinanras Marr>l r i rdrctho .pcrator iurn i .Vrclinasi, priei i3skiriant konturcl clementus, poirymius, reikia afl ikti

apsvietos tinklaincjc fi l tracrjq ir dilcrcncrlavim4. Thi galctq atl ikti neuronai,turintvs konccntrinius RL. Nors 5is operatorius techniniu atzvilgiu turidaug privalumq, laiiau dabar abejojama, ar toks diferencijavimas b[dingasregos sislemai. Abejoniq sukele kai kuriq eksperimentq rezultatai. Stebe-to.janrs buvo rodomi vaizdai, kuriq antra i. ivestine niekur nera lygi nuliui.l iksP(jvip11'111rr jrotlyta, kad Tnrogrrs siurrs vaizdus gcrai srrvokin ir pastcbitrur2i;rusirrs tokiq vaizdq postrJnrius.

6.8. Neurofiziologiniai detektoriqformavimo mechanizmai

Alskirq poimiq detektoriai randami bevcik visose rcgos sistemoss(nrklilrosc. I);rpra.siiarrsi dctcktoriai aptinkami rcgos zit:vcjc. oia yravadinamicji orientacijos dctektoriai, kuric reaguoja tik i tam tikrosoricntlciios linijas. krastus (Xr,x;6e.n,, t9il). .h organizacija paroclyta(r. l -5pirv- Mazq ncuronr; konccntr iniai rcccpciniai laukai (Kru-)pavaizduoti pavcikslo viriujc. Sic neuronai siundia signalus i rlidcliqnLruronrl icjimu.s, kurie rcaguoja tik tuomct, kai tam tikros oricntacijosticsc pr.jc'ktuojasi i ram rikr4 Kl{l- grandinclg, tiksliau, i Siq l{1,dirginaniizlsias sriti^s. Pavcikslc paroclytos tokios clvi grandinclcs, kuriossirtndia signalus tik i dvicjr; skirtingq neuronq icjimus. Sie ncuronai yrajnut^rs tokiai t icsci , kur i projcktuojasi t ik i c l i rginandi4sias I lL sr i t is.I{eg<;s zicvejc rasta ivairir.l orientacijq clctektoriq, kurie gauna signalusii los paiios tinklaines vieros. Vadinasi, sis detektoriq rinkinys nustato,kokios or ientaci jos t iese ar krastas projektuojasi i lokal iq t inklaincsvict i r . ' l i rk i r ;

t lctektor iq r inkinir l yra <laugybc. j ic v is i funl ic ionuojalygiirgrci'ia i. nusralyclami Iokaiiq kontr-rro ltagmcntq oricntaciiq.

I)ctcktor iq formavimo schema, parodyta 6.15 pav_, yra kickstt l l : rPr irst in{ l r . . lc igu tokia schcma butq rcal izuota rcgos sis lcmojc, taijos jautris ticscs orientacijos pokydianrs priklausytq nuo jos ilgio. Jeigutiese bhtq trumpa ir jos projekcija tilptq RL clirginandiojoje srityje, taisukant ticsg clctcktoriq atsi*:rs turetq mazai kisti arba visiikai nesikeisti.Buvo jrodyta, kad taip nera (Bishop, I{cnry, !972; I-lenry, Bishop,

1972; l lenry ct al, i97,1; FIcnry ct al, 1974). Siq ncurc,nt; rcakcijossclcktyvumas ticscs oricntacijai i( l icka nct ir tuomct, kai l i j trngiamineuron4 slopinantys rySiai (Sil l i to, 1974,1975, Danicls, Pctrigrcw, 1971;'lsumoto

et al 1979). Bc to, patvirlinta, kad oricntacijai jautrus ncuronirigauna signalus tik iS 2-4 LI(f ncuronq (Crcutzfcldt, Ito, l96tj).

Suformuoti selektyvr; orientacijai ncurono atsak4 ttk 2A ncuronais sukonccntriniais RL yra sunku. Veliau aptarsimc ir kitus modelius.

' l?rd iau objckto kont t - t r4 nusakr> nc l ik l in i jos, j i ga l i ap ibrrd int i i r

tiesis galai, menamos figuros. Tokiq konl[ny pavyztliiai paroclyti (i.8

ir 6.16 pav. Siuose paveiksluose aiSkiai suvokiame objekto konturus,

nors tq kon(urq ir ndra. Dcl to 5ic kontlrai vadinami anornaliais,

subjekryviais arba ntenantars.

Kokie mechanizmai lemia tokiqkont[ry suvokim4? R. von der IJcyd-tas i r E. Pcterhansas (1989) tyrc,k a i p r c a g t r o j a i l o k i u s s l i m r r l r r ssmegenq Zievcs Vi ir V2 sridiqncrtronai- Vl sritics nctrronai rcaga-vo . . l ik i real ias l in i jas, o bcvcik40 proc. V2 neuronq rcagavo tick ircalius, tick j mcnamus kontr-rnn. Sicncuronai br"rvo jautrus ir subjcktyviq

'

kont[ry,,fragmentq" orientacijai. irlinijq, kurios formuoja mcnam4 kon-t11r4, or icntaci jai . Ncuronrl atsirkaibuvo didZiausi, kai linijos buvo stat-menos mcnamanr kontr-rnri (Kcnnc-dy, te78).

6.t 5 pav. Detektor iq formavimo

schemtP a v e i k s l o v i r i u j e p a r o d y t i r n a Z r lneu ronq konce t r i n i a i r ecepc in i a i l au 'ka i , o d i de l i neu rona i r eaguo ia t i kt uome t . ka i t i e ses a t k . r r pos p ro j ek 't uo j as i t i k j t am t i k rq RL g rand inc l g(u2 tams in t i RL )

6.16 pav. Subjektyvirl arba menamq konlfrrq pavyzdiiai

Yn ulyt clclir- ip ltl :rjanl ncrl . atsl -lhnl

naudojami Zinomq ncuronq jautriq linijos gar. .padediai RL atsakai.Sic neuronai va<linami galo padeties (angl. end-stopperl) neuronais.Kontfinrijautriq neuronq lormavimo modclis parodytas 6.17pav. (Voudcr Fleydt, Petcrhans, 1989).

KontIro detektor iai gauna cl i rginandiuosif is s ignalus t iek i5orientacijos, ir i i galo padities neuronq, kuriq RL yra toje padiojetinklaines victoje. Kai tinklaineje yra vertikalios linijos, vaizdas sudirginavertikalius dctektorius, o linijos galo detektoriai nedirginami. Kaitinklaincjc yra horizontalios linijos (iuodi horizontalus strypai), kuriossudaro mcnam4 kontfirq, dirgrnami ticscs galo dctektoriai, kuric siundiasignah.rs i kontflrui jautraus ncurono icjima. Tieses galo padetiesdctckloriai diryinami tik tuornct, kai ticscs atvaizdas nevcftia uZtarrsintoI{l-. Kitu atveju atsakas i horizontalia linij4 slopinamas, tiksliau,kompcnsuojamas slopinandiojo signalo, ateinandio i5 uZtamsintost inklaincs sr i t ics.

Odentacijosdctektorius

Korrt iurrdctcktor ia i

Stimulo galodctcktoriai

6.1 7 pav,. Realaus ir menamo kontfirq detektoriq formavimo schema

vektoinis oientacijos detektoi4 fomtavinto ntodelis. yra sukurtasdatrgialxrkopi.s rlr icnlacijos dclcktorirl l 'ormavirno trrldas ((Dctuulr ct al,1979; Corcotron, I lairrxxgrFrroc, 19891. Sio modclio strukrErine schenraparodyla 6.18 pav.

Modelio iejime yra receptoriai" kurie siundia signalus j neuronq jelimus,kur atlickanra lokali filtr:rcija ir perduodama informacija apie viclutines RLapSvietos pokydius. Toliau signalai patenka i lokirlius kanalus LK,1: * 7,..., n),

kJ . ̂ . , . . uu< - : / , . , . . t sk i r l . , , , . . . yn r i r / - - . - k to r i . . . .

Paveikslc p,.. odytas tik oricntacijos dc tcktc>

riq formavimas. I5 pradfiq signalai formuojami dvicjq ncpriklausomq P, ir P, ncuronq,

kuric selcktyvus tiesiq oricnlacijai. Siq n"u-

ronq atsakq priklausomybc nuo ticsis oriclr-

tacijos g apraSonra tokiomis funkcijornis:

Zn, = cos 29 ir Zo, - sin29'

Siq neuronrl atsakai fornuoja dvimaiiovcktoriaus ,l?(qr) komportcntcs, t. y.

E(q) = \cos 29 sin 2tp|. (6.4)

Ticsis l( kanalo RL vaizdas vcikia P,

ir P, ncuronus, kuriq at.sakas nusako vck-

tornl E(rp).

6. lB pav. Or ientaci ios

detektoriq fttrmavimas

' lol iau P, ir P, ncuronai siuniia signaltrs

ior icntac i jos dctektor i t l , pa i rymi tq skai i ia i .s 1, . . . , n , ic i in tus, kur ic s t t t l i t r t r

sclektyviq oricntacijai ncuronq rinkini (Vaitkcvidius, 19113). Sic ttcuron;ri

detektoriai yra selekryvus vektoriaus /i(9) oricntacijai.

Thrp lokaliq kanalg yra s4veika, t.y. vicno kanalo atsakas vcikia kitt l

k ; rnah; atsakus. Si sryvc ika yra < lat tg i ; r rc ik i r r rc . . I i sus i . i t rs i su st ; r tn i rcsniq

vaizdo l ragnrcntq sudatyutu, k i tg pofnr i r i l i r rn tav i l t t t t , l ; r ip prr { s t t k ; r t t ; r l t1

jar.rtriu porymio pokydrams.

Pinagrinckine, kaip kanalq .s4vcika gali vcikti jq jautri. Ticscs polinkis

r rus i rk t l r ias E( tp) vck l<t r i l r rs or icn lac i . ia . o pol i r tk io Iu; t l ; tv i t t to l iks l t tn t ; rs

pr ik lauso nuo dctcktor iq skai i iaus ( t . y- , l luo nrat i tv i t t rq d iskrct t r r r ro) . K:rd

pastebetume ticsds orientacijq skirtum4, j is turi buti didesnis ul lr latavinto

diskrctum4. Yra budas, kaip nckcidiant detcktoriq skaidiau.s (t. y. nckcidiant

ma tav imo d i sk rc lumo) pad id in t i s i s t cn tos . i au t r I t i c s i t l o r i cn tac i . l os

sk i r tunrams.Thrkime, turimc <lvi t ieses, kuriq polinkis lygus Qt ir Qt- Sirl t icsiq

pol ink i nusta lome i i E(qt , ) i r f i (cp) vektor iq or icntac i jos. I 'o l ink ig

Ae= l fu-ez l sk i r tumus nusako kampas tarp Siq vcktor iq:

lY '= 1E(tp) , I i (q) . (6. -5)

Kai tarp kanalq ncra s4vcikos, kampits

. ly = 2ag = 2 let - pr / .

Thrkinte, tarp kanah; yra vcktorine latcralinc s;1vcika. 'I l-romct victoic

E(Ai ir E(p) vcktoriq gausimc kitus vcktorius:

-101

K c c c p l

l t t I 'z

E ' ( e ) = E ( a ) - a E ( q ) ,

l i ' ( e ) = I r ( q ) - a l i ( p ) ;

i i a a - kons tan ta (0 < a < 1 ) .

Ncsrtnku jsit ikinti, kad kanrpas larp nau.irl vcktorit l

6.19 pav.) ir j i galima apskaidiuoti G Sios i5railkos:

cos [I i '(q,). E'(cp,)l =

(6.6)

(6.7)

yra didcsnis (ir.

(6.8)

.'t Y' :

ATC COS l + t t z -2acos

cos no - zal

-r^t ^, )

1 l + a 2 1

':".

f ,'t -l.

skirtingo polinkio tiesitl

Kiek kampas (6.8) yra didesnis

uZ kamp4 ZAcfl Tam apskaidiuoki-

me skirtum4 AY-2lcp.-Sis dydispriklauso nuo koeficienlo a ir lrpreik5mds. Kuo a artimcsnc 1, tuo

Sis skirtumas didesnis. Kol kampas

0 < Ae < 90", tol dydis / Y-2A9 yra

tc ig iamas. Kai 90" < Atp < 180",

dydis / Y-2Arp yra neigiamas, t. y.

AY-2Ap < 0. Vadinasi, kol kampas

tarp ticsir; yra smailus, vektorinis

latcralinis slopinimas didina 5[ kam-

pr1. Kai Sis kampas tampa bukas, kampas tarp tiesiq maZinamas.

Sis reiikinys vra apraiytas tiek suvokirno (Blakemore ct al, 1970; Car-pcnter, Rlakemore, 1973), t iek neurofiziologiniu (Blakemore, Tobin, 1972;

Nclson, [ irost, 1978) lygiu. Daugiau apie Sios s4veikos savybes rasite((Dornrlrri ct al, 1979; Coxortos, l laftrKtsll. lroc, 1989).

Si srlvc,rla turi itakos kai kurioms il iuzijoms:' dc l jos smai l0s kampai suvokianr i d idesni , o buki - maZesni uZ

objcktyvius kanrpus;' Poggcndorfo, Zoelnsrio i l iuzijos taip pat susijusios su Sia s4veika. Sios

i l i t rz i jos grr r r rx ly los 6.2( l pav.

O rienlncijos v idurkinimo efekaiKontury fragmentq nustatymo modelis yra panaius j vektorin[ spalvq

nrodclj. Abiejuose modcliuose orientacija nustatoma i5 \eliq neuronq

atsakq, kurie sudaro vcktoriaus komponentes. Minimalus komponendiqskaii ius, t. y. vektoriaus dimcnsija, yra papildomq klaidq Saltinis. Spalvq

6.20 pav. lliuzijq pavyzdiiai

vcrtinimo sistcmojc tokios klaidos susijusit. ls su spalvt; rnaiiymo cl-cktu, kar

kickvien4 spalv4 galirna gauti maiiant tris skirt ingas spalvas. Skirtingg

Svicsos Saltiniq, kuriq spektrai skirtingi, o suvokiama spalva vienrxJa, skaiiius

prakti5kai yra begalinis. Jcigu vcktorinis rnodclis yra tcisingas, lai iis cfcktas

turctq buti pastebetas ir suvokiant atkarpq oricntacij4.

Panagrinekimc tai smulkiau. Thrkime, i 'vicn4 recepcini lauk4 projck-

tuojasi dvi L9, it &p, t iesis, kr.rrir l oricntacija et ir qr. Jcigu pirminiai

elemcntai t iesiSkai sumuoja povcikius, tai Siq nctrronq iScjimo signalas

, Q t + 9 : l r r c P r 9 :t,(O) - cos29, t cos29, = 2crts2lTlco's2 lJ1-l '

e r F q z , ^ , e l - g t

,x/p) - sin29, +sin29, = 2sin2l

2 | ctts2 1-- "

-l '

t .y. Siuo atvcju elementa.i reaguos taip, lyg 1t1 rccepcinianrc laukc bt1t11

(q, + p)12 oricntacijol atkarpa. Vadinasi, jcigrr turcturnc tik vicnil rcccp-

cini laukE, tuomct victojc dv.icjq skirt ingos oricntacijos tiesiq suvoktuntc

vien4 tiesg, kurios oricntacija sutaptq su kampo (% + q) pusiaukaml.rinc'

Kartu suminio vektoriaus modulis irgi prilclauso nuo tiesiq orientacijos -

jo dydis priklauso nuo co.r (p,- q) reiksmcs. vcktoriaus moduli^s siejanras

su suvokjamos tieses ry5kiu, kontrastu. Vadinasi, jcigu kampas tarp tiesiq

6.19 pav. Simul tanin is kontrastas

{ rygur , l i | , i l tcsr rs l - ! l ru l i ! , - is ( )J , t ic : /_ t r1ncn) ; r t ( lu l ; r . L i tcrat r r r t r ic aprr iy t ; r vadi r r ; rnro. ; i sus i l . an i i r l la idq i l iuz i . ja ,k t r t i i l l r i r t r l g ; i l in t i l i r i ik i r r t i kq l ik i in lgr i r r i l r r ur ; r i iy ruo cI r -k t t r . l )1stc5cl i r , k , ; r iskirt ingi Ploni telcgrafo laidai matymr: la.kc susikcrta, iq susikirl inro vretolcnratornas tnrk is . s iubuo. iant la idanrs n, t ruk imo v ieta i rg i k inta, nes k intas r r vo I l r r r r : r s r r s i k i r l i r r r t r v i c t l r (A l l : r r n i l l l ( ) v , l (X )4 ) . . l j r i i ; r r r k ; r r l u r c i k i ; r 1 t ; r h r . cZ l i ,kircj trukis ryikcsnis, kai laictq susikirt irno kantpas smailus (apic 4.5"), o nc()0". si pricstaravinr4 butq garima aiskinti tuo, kad regos sislemojc yra ncvlu.;rs 'cccl)cinis l.ukas, o r.l;rugyt>c srrsikcrtan[ir1 hukq. ' l ironrct

rcikctrlatsi/-vclgti i t ir i , kad norint pastebcti truki reikia, kad j is brrtq pakankamaiilgas, l.y. .1o rySkis bltq rnaZas kcriuosc recepciniuose lauktrose. Bc to,l i r :sc 's r l ik j nr tx l i l ik r ro ja s lo l l i rurr r l i s ;1vc ik ; r t l rP l i ;111;1;1; .

l)ucrrncnys, giruti t ick fiziologirri ir is, t ick psichofizrl i iniais ckspcrilrcn-t;ris, patvirt ina k;1 tik apraiytus el'ektus. Iravyzdiiui, I iurnsas, pritchardas( l97l ) tyrc, kaip rcag'r1a orie ntaci jos de tekroriai, kai i iq reccpciniuslrtukus prtlckt.r. iasi dvi skirt ingos 'rierrtacijos ticsi.s. Jic nustati, kacltrrrcnt;rcij.s cletekroriq rinkinys inclikuqa iskreipt4 vaizd4, kuris parodyras(.r.21 pav.

Atlikdanr i psichofizikinius cksperimenrus, panaiq iskraipynr4 pastebeloVi l i f rn : rs i r kr . 11998). J ic s tcbcrqui r . rJyt i lve d idc l i kanr f ;1, . . i i i . in ,nnr , r ,ttrucl.dar';rsis ma7;r t ie.ses atkarpa, turcdave nustatyti kampo kraitiniqIttrzg Ir 'gmcntq .ricnt;rciiq: t ir iamasis oricntu'<iavo tiescs atkarp4 lygia-

gredia i su nurodytu kampo kra5t indsfragmentu.

Cia aptarcnre clu rcalaus vaizdo ii-kraipynrus rcgos sistcnrtlc. Sic i5kraipy_nrai gali turdti i takos kai kurioms il iu-zijorns. Apic kampq iikraipymo (.simul-taninio kontrasto) jtakll Zrrclnc1i1r, l)r:g-gcndo r f ' o i r pana i i oms i l i uz i j on rs (Z r .( r .2() p; rv . ) . jnr ka lbc lonre . Or icntac i . josru;ri5ynro cli 'ktl i taip plrl luri j takos j irururinitonrs i l iuzijoms. Jic gali vcikti t ick7.<tclncrit, l ick Pogcrrdorlir i l iuzij;rs. Siccfckta i gal i but i a tsakingi u i pr ic i ingEPoggendorlb i l iuzij4, kai stcbctojas suvo-kia jstriZaincs tgsini, paslumrq i pric5ing4pusg auk5tyn, o nc ta ip, ka ip nratonre6.20 oav.

H6.22 pav- Muelerio-Laierio iluziia

Visq st r i lyc iq hor izonta l ros atkarpos i lga i yra vrenodi , ta i iau a atkarDa suvokiamatrumpesne negu b atkarpa

Mai iyrno c l lk t ; r i ga l i hu l i s ic . janr i i r sr r v : rd i rurnul j ; r Mtrc lcr i6- l ; r icr i1 ;i luz i ja , kur i p t r r r tdy l i r ( t .?2 p i rv . Stcbcl t l i rs 1; i rPr ls l i r i suvoki ; r hor izout : t l i i1atkarp4 paveikslo a dalyle truntpesng ncgu toki4 pat atkarp4 b dalyle.

Yra daug hipoteziq, kaip paaiikinri i iq i l iuzij:1. viena iq yra vadinarnoji

Pcrspcktyvos tcorij ir. l 'ag;rl si4 tcorij;1, a :rtk;rrp;r suvoki;rrn;r ari i;ru ncggb atkarpa. ICrdangi objcktyviai i ios atkarpos vicnodo ilgio, tai ir jr; atv^izd:rit inklaintlse yra vienodo dydiio. Thdiau zmogus, zinodamas, kacl a atkarpayra ardiau negu b, daro logiSkai pagristq i ivad4, kad b atkarya yra clidcsncluegu a. ' lad iarr toks;rprasynras ncgl l i p l ra i ik in t i i l iuz i jos, kur i r r r ; r t91r ; tpaveiks lo c i r d dalysc. Jc igu skai ty to jas pamcgins pacJalyt i pusiauhorizontalias atkarpas, tai pastcbis, kad atkarpos clalys -< yra olrjektyvil itrumpesncs negu <- atkarpos. siuo atvc.1, abi atkarpos rnatomos vic' 'crtrnuotoliu.' ' I le to, kaip mincjome, gylio suvokrmas nera pastovus - znrogussuvokia l in i jq ta i to l iau, ta i ar i iau, ta i iau i ig io srrvokimas nckrn l ; r .

Paivelgus i kanrp. iSkraipynitl, par't iyta (r.2 I pirv., ncsunku suprrstl,kodel subjektyviai i lginarna tiesis atkarp;r -<. Kartu reikctq atsrivelgti irj .s lopin inr4 tarp atsk i ry kanah; , d i l kur io ars i rarda nutrauktq la idq i l iLrz i ja .Sis a i ik in inr : rs yra; r r t i rnas i l i r rz i jos a i ik in inru i , kr - r r is 1: ; r tc ik t ; rs I lu latev<i r rk l . d : i rbs (Bul : r tovrrs c t a l , 1999). Sie autor ia i i l iuzr l4 a i ik ina nepakanki t rnurcgos astrunru, susijusiu su vaizdo aukstesnir; erdviniq harmonikq fi l tracila.

I la ig iant rc ik ia pasakyt i , kad i l i r rz i jas r laznai sunku paai . ik in t i v icn i rInechanizmu - jos daZniausia i yra kc l i t l mech;rn izmq padar inys.

(c)

(rt )

(")

(h)

6.2 | pav. Kanpo i ikra ipynrasPunk t y r i n i a i apsk r i t r r na i - a t sk i r qkana lq RL . Punk t y r i ne l i n i j a va r z_duo jam i de tek to r i q l ygy ,e pa f i e_be t i r ea l aus kampo i i k ra i pyma i ,ku r i e pava i zduo t i i i t i s i ndm is l i n i _j o m i s

l(),1

1t7:.-.

l / ) \

6.9. Objektq atpaiinimas

Dauguma gyvunq objektams atpaZinti naudoja ncdaug poZymiq,

vadinamq raktiniais pofmiai.s. Paprastai jic pasircnka tuos poimirrs,

kurie bfidingi tik atpaZistamam objektui. Thi gali buti pilvelio spalvair jo orientacija (Zuvq ir t. t.), derne virs al<iq (pauKiiq). Tft iisiritusiamZ4siukui pirmo pamatlo judandio claikto budingi po;rymiai gali taptimotinos pozymiu (tai gali br:ti Zqsis. Zmogus arba traukiama virvutepagalvi i r t . t . ) .

Zmogus atpaZista suclctingiau. l}uvo mcginama rasti pofmius,kuriai.s Zmogus vadovaujasi atpaZindamas objcktus. Thdiau greitaipaaiikejo, kad sprgsdamas ivairius uZdaviniu.s Zmogus naudoja skirtingtrspolymius. I 'avyzt lZiui , jc igu j is mcgina atpaZint i objcktq [orm4, t i t ivcrtina kontrlrq fragmentq oricntacijq, jq padcti erdvdje.

-lam gali bulipanaudoti jau aptarti kontfry, kraitq detektoriai.

Kiti autoriai megino surasti sudctingesnius poimius, kuriq skaidiusbtitq nedidelis ir kurie lei,stq apra5yti bet kokiq objektq formq. Tokieclcmentai . anot Marro i r Ni.shiharos (Marr. Nishihara. 1978). gal ibi i t ic i l inr l r ; r i i r r k i t i p lpr iut i c l r- :nlcnl i r i . Nirut l t r . janl ls i i r t is c lcntcnt i t i .s g;r l in l tnupiciti <l;urgclj objcktq: .iiuo atvcju olrjcktr; vidinis vaviirs sudaromir.sii atskinl claliq. kuriq kickvicna yra tam tikro.s orienlaciios ir dydZiocilindrai. kugiai ir t. t. Kickvicnas 5s pamatinis elcmcntas apibrldina-mas oricntacija (pagrinclines clcmento simetrijos aiies), aukidio ir plo-dio santykiu. Thi savotiikas struktr"rralizmas, kai objektai yra tam tikriv icnorh; c lcmcntr l r inkiniai . ISuvo pasi i r lyt i ivaims clcmcnlai , krrr iuosh0tq galima pasitclkti tokianr atpaTinirntri. Siu<l atve.ju atpa7inimo pro-ccs4 suclaro figfiros fragmcnlacija (iiskaidymas j atskiras dalis), o patil igr l ra nusakoma pamatiniq clcmcntq scka.

' lbkie paprasl i elemcntr i:rrlra proTrymiai btrvo pavadinti eetmais (gctlmclrinials jonais).

Thdiau i5licka klausimas, kaip atlikti fragmeniacijq ir kaip sujungtiatskirus fragmcntus I visum4, kuri ir sudaro objckt4. Siame procescdalyvauja ctalonas, kuris formuojamas igyjant patirti. Kokios ctalon()sirvylx;s ' / Ar yrt invirr iarr l in i ; r i c lakrnai, krrr ic t ik lg apralyt i l rct kokjosoricntacrjos objcktus. Dabar manoma, kad tokiq invariantinir; etalonr.;ncra

Kartu rcikia pabrcZti. kad clemcntq sujungimas yra labai svarbus.jq rinkini kartais rciketq traktuoti kaip naujq ncdalom4 pozynq.

Pavy-z<jZiui , veidt; atpaT.inimrr i .svrrrbl ls nc t ik i r {skir i l r ; tgnlcnt;r i . l rct t r

jq tarpusavio santykiai. lrodyta, kad vcidas ltpiv'ist;rmas p;rg:rl nc<litlcli

,tnielq pozymiq (akiq tarpusavkr padcti, vcido ovalil. kaktos [orrrr4 ir

t. t.). Rastos smcgenq Zievds sritys, kuriosc yra ner'lrontl' jatrtritt Sicrns

pozymi a ms ( Mcsu la rn, I 99ti)- Vc itl as a pibfid inamas poZvmiu rin]* i n-rr:

ir svoriais, su kuriais kiekvicnas poimis icina i i i rinliinl' t ' y'

vcktoriumi, kurio komponcntis ir yra Siq po;rymiq svoriq koclicicntai

arba jautriq pozymiams neuronq atsakai' TLrimc analogijq su spalvtl

matymu: suvokiama spalva priklauso nuo trijq rcocptoritl atsaktl dytl7.io.'l iys receptoriai yra spalvos po;rymiai' Cia rcikia pasakyti' kad spalv:r

y.o t otiti inis po7rymis, rctas i5 m0sq gali pa'sakyti' kick suvokiamoje

spalvojc yra ,,ratt<.lonos", ,,zalios" ir ,,milynos" spalvos' I'an:rii sitttacija

yra i r suvokiant vcidus. I (artais i ( veido ( ' ragmcntq, rodomq alskirai '

!a[ma atp:rZinti veid4, taiiatr sujungus tuos fragmenttts be t kaip vcidas

io.rrpo ncatpaZistamas- Thigi sakoma, kacl vcidq atpaZinimas yra holistinis

(kaip ir spalvos suvokimo atveju), iia turi rcikSmcs visuma' Apve rtus

vc ido fo togra i i j4 aukStyn ko jomis ' ve idas i rg i tampa v is iSka i

nc : r tp ; r i i . s l : rn t : rs . I l c lo . ; r tp ; rT is t ln l I ' c i t l ; ; . i t r rko .s t r r r i nc t i k l i r r r r r< ts .

k()ntirnl pO7ymiai, trct ir vcid0 otl()s pigmcntaciia, l 'aktlrrit. I(okvicnil's

zinomc, kaip sunku atp;uinti vciri4 i( ncgatyvincs lbtogral'ijos, nors jojc

kontt inl c lcmcntai l icka tokic palys kaip i r pozi tyvc'

R e i k i a p a s a k y t i , k a d t o k i a m o b j c k t q i r t p a Z i n i m o p o Z i t r r i u i , k a i o b _j e k t a i t i r i a m i a t s i c t a i , b e a p l i n k o s , j q r c i k 5 m d s s u b j e k t u i ' p r i t a r i a n c

visi tyr inctojai . Kai k l t r ic ' mrtno' kacl objcktr ; ncgal inra atskir t i nt to

aplinkos, ktrrit 'rjc tic olrjcktaiyrir ir ktrr /-nrogtts igijo piltyrirlrl ' k;rip ji l is

manipul iuot i . Vicnas tokiq tyr inctojq buvo J' Gibsonas - ckologincs

opt ikos k t r re ias . J is i lga i d i rbo ' s t t lak i ina is ' mcg indamas r r ts t i

u.'ikrnringt',. jt; rntlkynttl nrcttlclt'ts. krrric taip pat lcistq pr()Bnoztl()li ' irr

Zmogus bus geras lakl tnas. i -cktuvo nutrrpdymas yra vicnas i i

sudit ingiausir ; i rZdaviniq. Nutupimo mctu Iakt- tnas t t t r i grci tai i r t iksl j . i

ivcrt int i alstum.l ik i Zcmcs, koki tr kamptr l iktuvas pasicks nutr ' lp imrr

t i rk4' koks lcktt tvt l grci l is i r t . t . I ] t rvt l mcgin;rma ivcrt int i , kaip t iksl i ; r i

Zmogus gcba nustatyt i nuotol i t rs ' juclcj imo grci t i ' krypt i i r t ' l '

J. Gikonas grcitai isitikino, kad Zmogus, gcbantis tiksliai ivcrtinti Siuos

parametrus, nebtltinai sekmingai nutupclys lckttrv4. sis mokslininltas

paaa." iSvad4, kad suvokimas priklauso ne tik nuo izoliuotq regimojo

kokiais p.imi.is '^,i"'",,.,;".r,';;:*,,r, j,l;u|,,,� ''uil.,,, ,,:'ill,,,";:;:;

Zmogus suvokia nc izoLiuot4 objcktE, o otrjekr4, kuriuo jis manipuriuoja..lis veikia tam tikromis .s4lygomis, tai nira objcktas apskritai. ?igisuvokim.l reikia nagrindti nc atsictai, o jvertinant, kokic veiksmai suSiuo objcktu galimi esant tam tikroms sqlygoms, ir tai, kad naudojamipozymiai kartais gali buti .susiig nc rik su vienu objekru. Ibks poZirlriskeidia alpaZinimo supratim4. zmogL-rs skiria objektus pagar tai, kok!vciksm4 ta.s st i rnulas .suZadina. Kartai^s sukcl t i v icnE ar kir4 rcakci i4tuZlcnka vicno poimio, kur is gal i br i t i i r nct ikctas.'lhi.

kad Siuose ZodZiuosc yra daug ticsos, parodc gy,.unq elgpenoslyr imai. Nors nustatant crgscnos mcchanizmus ck.spcr imcntai buvoal l ikt i su vabzdZiai .s (bi tcmis, muscmis, skcr iais), tai iau garima manyri(lai bus paroclyta veliau), kacr sie nrcchanizmai craro itakrl ir Zmogatrsvciksmams. Buvo patvirtinta, kad aprinka, bcndras rcgimasis fonasveikia vabzdZio judejimo krypti. sckmingE nutfipimq ant pasirinrtoobjckto' Pavyzclzir-ri, vaazdiio maromq abicm aliimis vaizcrq iinkroir,"l"mozaikos (rekstrlros) mirgcjimo daZnis, susijes su jo skridimo grcidiu,vcjo gtlsiais, padcda i-ilaikyri reikiam4 skricrimo krypti, i(vengri judejimoratais. Bc to, 15 objektq judejimo greiiio g5adicnro vabzdys gcba nusratyiatstumil ik i art imiausio objekto, kur j is tur i nut. ]pt i . Nutupimuircikalinga informacija pacrcda nusratyti, kacra reikia pradcti stalxrymil,pasir inkt i judc.sio krypt i i r grcir i . ?r igi rc ik ia arpaZint i s i tuaci iq, k ' r iduos pradZi4 nutupimo veiksmui. B[tq gal ima manyt i , kad stabdymolaikas yra iivcstine kctiq clvdZit; _ nuotolio iki ob.ickto, vabzdZiojudcjimo grcidio ir kryptic.s. Zinant ii4 inrbrmaciiq garima apskaidiuori.k ick laiko l iko ik i nut[ ip imo.

Bc abcjo. zinodami judcjimo grciti ir nu.ror! iki objckrr. visuomcrtgalimc apskaidiuori, kickgi raiko riko iki susidirrimo ,ulro. Darrar yradtonrcnrr' kacl vatrzdys gauna ricsiocinc informaciiq apic tai. kick raikoI iko ik i susidurimo su objcktu. krrr is yra jo kcryjc. vabzdys ncatr ickaskai i i ; rv imr; ' r ; r i iar g;r l i t icsirgi ; r i g;rut i i ' r i r rmaci iq, karr;r l is Jra.sicksobjckto pavirSirl, r. y. kokiu momcntu rcikia pratlcti stalxlym4. Kadangitokiq informaciiq galbrit naucroja ir zmogus, panagrinckimc ii krausim4kick .smulliiau. situacija paroclyta 6.23 pav. paveiksro kairejc yr.a vabzdys,vert ikal i l i ; , r ' ja vaizduoja plok5rrm4, j kur iq projektuojasi matoma.s

.108

vir [ l - - . , . . , p;r .{ . ' . , , . " . l i l i l . . , . . 1t1t7J,, , . , , t .s sr i , . , r , , , i i .s () l , run) ect}u.r . \ lVirr) t .ut-rr, rkyjc ncr i-_ icno opt inio ccntro - k ickvicn:rs rcccptr l r i t rs Iur i s irv<roptik4). Atstumas nuo optinio ccntro C iki tinklaini.s nckinta ir lygusdydZiui /. Vabzdys juda i3 kairis ideiing grcidiu V(t) isilgai z a.iies (diaI - laikas). De5ineje vertikalia linija paZymetas paviriius, i kurj juclavabzdys. Atstumas nuo opt inio centro ik i i io pavir l iaus kinta. J ispairymetas dydliu z(t).

'Ihrkime, ant nejudandio objckto paviriiaus yra atskiri taikai, dcmes.

Viena li jq pazymeta raidc O, o jos projekcija vatzdiio akyj. - rairlc OiArtcjant vabzdZiui pric objckto, dcmcs projckcija jucta rinklaincjc

grciiiu (r), kuris priklarrso nuo nuotolio z(t) ir gre idio V(t). Dydis s(t)yra nuotolis nuo akics ccntro iki ta.iko Oi I5 dvicjtl panaSirl trikarnpir;

I z ( r )gaunamc santyki : ;

= , . . . I ic l i t 'crcnci j ; rvg l i r iko alZvi lgirr kairg i r. . r ( r l J

dciing pusg, turisimc:

I ) t ; )- - ; - : s ( r ; : = i ; ( r )s ' ( t ) d t J c r l

a aP r i s i m i n g , k a t l i s ( t ) = t ' ( r ) i r f i 1 r l : V ( t ) . ' S = s ( t ) z ( t ) l t ,

Ot cJIgaunamc:

r , ( / )- - =.T2 (/ )

v ( t )s( t )z(r )

, r ( r ) z ( t )a rb . -u , i y ; =

u ( r )

Dydis

.\(t) i

v( t )+ V(t)

skaiiiavimas6.23 pav. Laiko iki susidArimo su obiektu

i ' ( t )a =" V ( t \

(6 e)

ir yra laikas, pcr kuri vabzdys pasicks objckto pavirsiq, t. y. strsidrJrimo

su objcktu laikas (Lrc, Young t9B5). Kaip matyti. matuojant fiksuotoje

tinklainc.s victojc ncjudamo objckto projckcijos judcsio grciti, galima

s(r )nrrstatyti srtsidirrimo su objckttr laik;1: r= ,41y t<oi dvdLs r(t) tampa

diclcsnis ncgu slcnkstis, palcidziama.s nuttrpimo mcchanizmas. Gyv[nas

pasiruosia palicsti paviriiq taip, kad pats liktq sveikas. Thigi Siuo atvcju

vabzclys i3 csmis nustato laikq, kada reikia atlil it i tam tik14 vciksm4.

Iki to momcnto judantis stimulas vabzdZiui neturi rciksmcs. Ar i5

rikryjrl vabzciys planuodamas nusileidim4 vcrtina santyki r, ar jis vis

cl i l to nustato nuotol i ik i objckto i r tai lcmia momenti l , kada rcik ia

pradcti stabdym4? Buvo manoma, kacl jcigu vabzdys nustato nuotoll tai

jis prade<Ja stabdymq, kai iki objckto lieka tam tikras pastovus atstumas

ncpriklausomai nuo to. kokiu greidiu vabzdys artcja i objekt4- Jeigu

stabdymo momcnt4 lcmia santykis c t.y. jci 5is santykis maTcsnis trZ

pastovi4 sicnksting rciksmg, tai stabdymo atstumas priklausys nuo ju-

tlcjimo grciiio v(t). Kuo clidcsnis judcsio greitis, tuo toliau nuo objekto

vabzdys pradccla vciksmu.s, srrsijusius str ntrsilciclimu. Si iSvada btrvo

patikrinta ekspcrimcntu, imituojant pricS vabzdZio akis artcjanti ivairiaisgrciiiais maiq rutuliuk4. NusLatyla, kad kuo didesnis judcsio greitis, tuo

cliclcsnitr ntrokrliu nuo nrtuliuko vallzclys pradcda maTinti grciti. t. y.

vabzclT.io clgcsys priklause nuo rrcikimcs (Wagncr, 1982;Ilorst, Bahdc.

l98tt). Aiikrr. ckspcrimcnto planui br-rlt; galima pricitarauti, kad vahzdys

,,jskailo" nc tik savo judesio grcit!, bct ir atsiZvelgia i incrcrj4 - kuo

rliclcsnis judcsio grcitis. ttro clatrgiatr rcikcs laiko strmaz-inti savo grciti iki

rrrr l io i r t t ro ;rnk.si iarr pr l rdi t i st ; r lx lym:1. ' l i r i ' i ; r t r tokic .sk:r i i ievimai b[ l t1

clatrg sudctingcsni ncgtt rskaiiiavimtri. ' l irigi dallar manoma, kad vabzdys

p;rsircnki t objckl ;1 i r , ,ncpi l lc i t lZia io i i aki t ;" . I ( ; t i i io objckto atskinl

taikq projckcijq tinklaineje greitis pasicks slenksti (t.y. " bus maiesnis

ncgu slcnkstis), bus sukeltas nutupimo rcfleksas. Kaip matome, Siuo

atvcju aplinkinitl saly5'q atpniininn pro(tsas tnrs labai paprastas - ncrcftia

atpaZint i nci objckto, nci matuot i atst t lmo ik i jo.r

n r kiti Srvunai naudojasi r poTrymitr valclytlanri skrytli ' jtrtlcsi'/ l: 'ks-

pcrimcntiniai tyrimai parodc, kad skrisdami paukSdiai naudoja nc tik

informacij4 apic r, bct ir kirus porymius, kuric paclcda tiksiiau nustatyti

l a i k 4 i k i - s u s i d r ] r i m o ( D a v i c s ' G r c c n ' 1 9 9 0 ) . T h i n e s t c b i n a , k a d a n g idydis r nusako susidfirimo laikq tik tuomct' kai juclesio greitis skrydiio

met, ina pastovus- Kai pauKtis krinta nroidamasis panirti po vandcnitr

(brttc;t tokio paukidiJ elgesys ir buvo tiriamas)' kur mato laimiki'

judesio greitis nera pastovus, jis krinta tam tikm pagreidiu' Vadinasi'

Si,,n otu"ju r rcik5me tiksliai nenusako, kada paukStis pasicks vanclcns

pavirSiq. Jis nustato susidt-rrimo laik;1 nuo to momcnto' kai grcitis

pasicke ribinE reik5mg, betgi ir po to greitis kritimo mctu didcs ir clcl

io susid[rimas lvyks grcidiau. negu buvo galima numatyti i^i r rcikSmcs'

Kyla klaus imius' koki4 info rmacij q naudoja 7'mogtrs' kont rol iuocl a mas

savo juclesf, palaikyclamas ptrsiausvyr4? Ar ir iiuo atvcjtr Zmogus nitttdoia

gnno" popiurt4 informaci jq apic apl ink:1' l ' l i rm panagrinckimc judcsi tr

kontroles Proccsus.

I\ t si au sty ro s, p o zo s p ttl a i kt't ttu s

Pozos, juclesio valclymas priklauso tiek nuo aplinkiniq objcktq' tick

nuo pat ics Zmogaus j t rdcsio' l rot lyta ' kacl jau a5tuonir l dicnr l kt idik is

,p". i f iskoi rcagtroja, kai mato t iesi . i i j i j r rdant i objcktq' sviccl ini ; j is

;rtloSia galvq, tarsi mcgindamas i(vengti sttsic|t-rrimo, cl ranliomis stcngiiusi

u Z s i d e r r g r i v e i d 4 . r o r s t u c t i t < i s t l a r n c t t t r i j o k i o s p a t i r t i e s , k a i p r c i k i arcagutrr i i roki4 st imul inq si tuaci j i l ' IS praclZiq manyta' kad kudikis

.rolunin i u.jq, kuri sukclia jtrtlantis svicdinys' ' l iri iau tolcsni ckspcri-

*"ntoi , kai v ictoje rcalaus kamttol i t rko kucl ik is matc t ik artc jani io

svicdinio vaizclq, parodc, kad gynybinc khcl ik io rcakci ia i r- i . iomis si1-

l y g o m i s i S l i e k a ( l 3 o w c r c t a l ' , 1 9 7 t ) ; l l a l l " l i o n i c k ' 1 9 7 1 ) ' s i r c a k c i j ayra atr fomatinc. ncsqlygi5kai palcic lZiama rcgimojo 'st imtr lo i r gal i bl t t i

susi jusi su r t lctckci ju 1ttr ."n ' tun, I I^rr is, ' ly lcr, 1994). Vcl i^tr ' ig i j t ts

patirtics, 5i ncsElygiika rcakcija gali b[ti slopinama' 'l lt i iau slopinimLri

atsirasti rcikia papilclomos inlormacijos' kuria ktrdikis nesinaudoja'

Regimicji siimulai turi cliclclg itak;1 ptrsiausvyro:i palaikymui' -fttcr

n"rrr,kioi galite isitikinti. Atsistokitc kambario viduryje ant vicnos

kojos ir pamcginkite ncnrrgri[ti, iSlaikyti ptrsiausvyril ' 'f ikiu' tai jums

n"sunkial pasiseks, bct tuomct uZmerkit akis' Manatr' kad ma7-ai kam

' l i r s l t l g c : s l . I i 1 r . l : l l l r r - , n o s l _ - . . . , . _ . , , u z ] . . . . . _ . k t r s . , . , _ . d l J c ; 6 ( ,jums ir pasi 'sckrv tai pacraryt i i tgcsni raikE. g. . .ausvyrai pararrryt i jums

prireiktq gcrokai daugiau pa.stangrr ncgu anksc.iau. Jt-rs pastebcsitc, kaclkilno svyravimai pasidarc darrg J;,r"rrii. pusiausvyrai paraikyti zmogusnaudoja tris informacijos ni.is: eksterocepting, propiocepting ir ekspro-piocepting' Ekstcroceptine informacija - tai i'forma.iio apic objektqpade !i e rdvcjc, 3p-fi4rc .mus. lroprioccpr ine informaci;o ioa"oo ivert in timr.sq vicnos k0no_oolp.u piocri kiro; arzvitgiu. erci.oprioce;hl-i;_

formacija nusako t-uno aatiq poidti, ,uponei[ ,sor-q "iek-ti1 arzvirgru.-*igi uzmcrkg akis' mcs ncbcgauno-" ck.stcroceptines lr cksproprio-ccptincs informacijos. Jcigu ncjudamc, tai informacija apie objcktqpadctj crdvcjc mums ncreikaringa. rhigi galima -rnyii, kad uzmcrkq:rkis mcs ncbcgaunamc informacij,r, opl. musr; k[no u.UU O"ui,i OU.,objektq (grinclq) atZvilgiu. Be abcjo, siuo arveju gauname inlbrmacii4apic raumcnq ! tcmpim4. kojr l po,t" t i . Mcs tur imc informaci j4 apicsvo.rig jcgos krypri. Matyt, sios intormacijos riksrumas nira dicreris, crcrto ir kyla sunkumq paraikyti puriou.soy.q. si rrrpr,"rc iuuol.ier.ouioitikrinama eksperimcntu. zmogu.s stovccravo kambaryic, kurio sicnos(trct nc grindys) garcdavo judeti, kcisti savo oricntacii4 grindq atinirgiu.Buvo rcgislruojama zm.gaus ricmcns oricntacija.'rbkiojc siru acijojc,kintant 'sicnq oricntacijai, kit. ir rie mens oricnracija - zmogrs slcng-davo'si palaikyri k'no oricnraciiq rygiagrediai su sicnomis. Jjgu ,i"no,svyluodavo. rai .sinchroniikai svytuoJau"n i. z.nogous ricmuo. sircakcijancra igimla' zmogus jos iirnokstir. .rcigu jis irgc.sni raik4 nctcnlta rcgcji-tr.. l iri i.irrr,ksta narrtroris ir pr,rpri,r.."pri,rc infl,r-u.,1;,. ttt ,,uu n,i,.i,,p rcakcija sulctc.ia. Akli i,i prigimtic.s vaikai ismoksra vaik.idioti viliauncgtt l rcnr lr i r ; rmi i i r i . tur intys n,rmrr ' ; rcgi j i rni l . . l ' ig i

Zm.gL,, , i , r" . ; ;aalp;uista i i s icnry tckstur.s .r icntaci i rs. l i r tnrr i i r rcrant, zn.rogrrs stcngiasiis l : r ik i '1; rcgimi i4 .s icnq or icnraci i4 p.s1ovi4 (ai iku, rai gar ioja ik i ramtik.1 r i , r l ) ' pusiausvyrai patai ly i i t r rr i j takos i r vcst ibu] inis apararas.'lcigu lm.gus luri vcslibulinio ap;rrato s,trikimq, jis rampa Iabai jaurnrsrcgimicsicms sl imularns, k ir i rc ik ia palaikyt i prrsiausvyr4..lcigu Zmogus cin;r a.rba bcga, rai s;q ;"o"riu ;;;;, rampa <tar'sudctingcsnis, taiiau ir iiuo aweju sit.acijo.s vcrtinimas yra paprastcsnisncgu tuomcr, kai jam rcikia nusakyri apiinkinius objckius.'i1ir., nunItc 'ginrr l skir ia 's i rrr . . karr ' i r r . rr uiu" j t ' r 'z lnrg's rrcr krrr i rr ' nr()mcntr lncpraranda kontakto su Zcmc. I3cgant csama momcntr;. kai abi jo koio.s

l t 2

y r ; l o rc r r rucdam;r .s zmogLrs tu r i z r '0 t r , kLr r ; rs s ra tys l i ( ) l i J i r k . rp 1 issusvcln" ' - ' ; nci ivcngiamil k.ntakt. mctrr .smrrgi . Kraidos pacrar iniusdauguma l ino - pr is inr inl i i tc pat i r tus snrt igius, k. i sta(ydamr kr jasklaidingai jvcrr inamc atstumil ik i lcrncs. ' r i r ig i

kyra krausinrrs. kaip' zmogus pa.sirenlia, kur jis statys koi4, ir kaip jis nust.ro at.stumq iki siotaiko (kontakto vietos).

vilsq pirma panagrindsimc, kaip Zmogtrs nusl.to ntrotorj iki koj..sstatymo victos' Aiiku, atstum4 garima nuslatyti naudojant stcrc'rcgc.iim4.Nors ncmazai zmoniq tu ri .stcrcoregcjimo sirtrikimq, taciau iic ms nckyrajokiq sunkumt; .sprcnclZiant judcjirno mctrr i.ikilusius uzclavinius. vrdinrusi,nuotoliui nustatyri nauclojamasi antriniais pozymiais. lltrvo irocryta, kaclSiuo atvcj, narrdojami kcri po;rymi'i. Didziausi;1 itakq d^r. vairinam^sis1tc!gq!-o- paralaksas: juclant zmogui, rolimc.sniq olrjckrtp vaizdai rinklaincjcjuda lciiau negu artimc.snit;. Vadinasi, ii judcsio grciii. skirtumo garimaSpigsti ipic ntrotoli- Antras inlbrmacijos snttini, yra va<linama.sis tckslijr.sskirtumas - tolimc'sniq objcktq pavirsiaus crcmcs arr'cJo maZcsnc.s, c-r iqpaviniaus gruditumas smulkcsnis ncgu artimc.sniq. i).garinrr .sprcndimu idaro itakq ir .icscliai. -lirigi

vcl maronrc, ka<J .itrclc.sio rncttr'situacijaivert in, t i Zmogus gal i naucrot i paprastesng inrbrmaci j i l ncgrr ta. ktrr ircikalinga jj supanricms orrjckrams atpazinri (ciilrson. wrrrk. Do0;

Dabar panagrinekimc sutrctingcsnj judc.sj - bigimil. I3cganl rcikia

fll int<ti. Suolio dydi, kuris prillauso nuo arsispyrimo jcgo.s ir kamp<.r

tarp vcikiandios jegos ir zcmcs pavir i iaus. nuo l i runro s 'vyrr i rr . Karturcik ia ntrrodyt i , kur i r kaip brrs.stat<lm;r k<i ja, nrrst ;r tyt i r ; rumcnr,; r tcm_p i r r r ;1 . I )c t i r l t rs s io r r ,< l l v in io ; r ; l ( ; r r - i rn ; rs i i r . i r r ; r r rz rcg , ,s s is rc r l . s l r ; r ,q r r_ncjimo ribry. skaitytojas. trc.sidomintis iiais kl;ursimaii. (urctr; sirsip;rzint is t t spcc ia l ia i i i r r i p r rb lc rwr i n ; rg r inc r i sk i r ta is d^ r lx r i s ( I i c rs lc in . l9 ( r7 ;I .cc c t a l . l ( )1 . i2 ; I ( .nsznck , l9 ( ) .1 ; l l . l l r r ' t l s c t i r l . l ( ) ( ) .5 ) ( ) mespamjncsimc isvacla.s, ,srsijrrsias su rcgos sisr.cm's dirrr^r lrcginro mctu.

Labai tikctina, kacl parinkdamas atram<ls taikil atsispyrimrri zmogusnaudoia inlormaci j i ; apic t rc iksmg, kur i nu.sakytt ; , k.k i ; r lur i tq br i l ik ickvicno iuol i . t rukmi. r . y. Iaika^s nuo vicno kont,kto .su zcmc ik ik i to. I3cgikrr i pakanka trumpam p^m;rryt i Ze mc ( ik i 30() ms). kacl j isgalctq scknringai k ' . rdinuot i . iucrcsj . I luv' p;rc.raryra isv.<rrr , k ird pr ic isuol!, kol bcgik, koja crar yra ant ze mcs, jis pradccra pranuoti, kur lruski1. k.ntakr. v icra- ' r l rnr j is pirrcnk;r ; rpzir-rr .s r ;rng;1, nrst ;rr . , r1lpiZcmcs plotcl i rc ik ia apzir- i rcr i , kur ar l ikt i rc ik iamus maravimrrs.

1 t . l

Nulcisclamas koj4 Zmogus turi kontroliuoti jos greiti, kuris susilic-

timo rrromentu turi'tt; buti lygus nulitri. todc'l rcikia, kad Zmogtrs kon-

trol iuotq judesio pagrci t i . Thm j is tur i naudot i stabdymo P jegt l :

P = rtt 'a (iia lr - masrj, a - pagreitis). I5 kur galima gauti stabdymu:

re ikalingil intbrmacijq. I976 mctais D. N. [re iSkele hipotczg, kad

Zmogus ivcrt ina t k i t imo grei t i , t . y. nustato y ' :

: . ' ( t ) V ( t \ - \ t ' ( t ) Z ( t ) _ _ V ' � ( t ) - d ( t ) Z e )

(6 .10)

pastovus

v t ( r )

7 . S U V O K I M O H I P O T E Z E S

7.-1. lvadas

Ik i S io l nagr inc jomc hipotczg. kacl va izdas t ink la inc jc isskaid<;mas i

: r tsk i r t r .s nr i tTt ts l r l tgrncnl t ts . IS l l r i r t lZ i r l in l i r rmirc i i l i i t tosc lnaZt l ( )sc

tinli laincs plotcliuosc analizuojama atskirai. t. y. kallrcjomc. kaip vyksla

lokali vaizclo fragmento analiz.i. cin isskiriomi pagrindiniai lokaltrs

poTymini : nuslatonra 0 l t jckto, kur is sr t t lar t l lokah; atvaiz t l i l l ink la inc ic ,

pa<Jctis crclvcjc, olrjckto pavirSiatrs ffttgSnctrto spil lvir, io jtrdcsitl kryptis.

grcit is ir t. t. ' l?rdiatt ntcs suvokiamc nc mt>zaikt; rinkini ' trct ktlnkrcti;

otrjcktrl. krrri srrclaro moz:rikos clcmcnl;ri. l iyl ir kl i l tr.simlrs, k;ri1'r i( nt;t7t1

trzrgmcntq rinli inio surcnliamas rcalarts objckto vaizdas' I(artais tir p;rt i

mozaika, t ic patys poimiai gali sulbrmr.roti visiikai skirt i-ngtrs vaizclu.s

(i.r. 6.2pav.). Tirigi susitluriamc su lokalit l po:rymiq strjttngimo' arba

nckrkalios vaiz.tlo analizc.s, proll lcma' I(aip ryksta '\ is proccsits' Anksiiatt

jau kalbcjomc apic gcSralto tcorijq- Dabar placiatt apZvclgsinrc' kokios

yra ieorijos, susiiusios su vaizdq suvokimrt'

7.2. Strukturalizmas

Srruhuraliurns - viena scttiuusitl nn'rtkhtut hipotezh; Pagal Si4 Fupotcz-g'

suvokimas, m4,stym;ls vyksta opcntojant paprirslais pavicniais clcmcntats'

jungiant juos i atskiras SruPes, sckas' Strukl Iral izmo apogt jrrs

pasickiamas 1870-1910 mctais- Jo Trynl inusi atstovai - W Wttnt l tas

Vokietijojc ir E.'fitchncris Amcrikojc. Kokic iios hipotczcs truktrmai'/

Skir t ingq objckio atvaiz<Jt; t inklaincjc yra labai daug' prakt i ikai j t1

skaiiius bcgalinis. Juclant objcktui, keiciantis jo oricntacijai, ir to patics

objckto atv;riztl;us tinklaincjc nrrolat kinta. vrdina.si, ir clcmcntt; skaiiius'

iI iuriq surenliami vaizdai, turctq buti bcgalinis. Gclbcdamas padcti

I l . l lc lmholtzas iskele mint i , kad atskir i c lcmcntai gal i modif ikuot is.

zmogus isimcna, kaip tas clcmcntas atrocle ivairiosc situacijosc, kaip

lis moorn<uojasi kcieiant padcti crclvcje, kokios moclilikavimo taisyklcs.

0 r= -

d t v ' ( t )

Ncsrrnku is i t ik in t i , kad jcr igu s lahclymo c pagrc i l is yrn

(stabclymo j i 'ga pastov i ) , ta i r i l rus pastovtrs i r lygus - ( ) ,5 .

Kitais atvcjais a rcik5mc ncbus pastovi, nors / ir brrs pastovi. Siutl:rtvcju. jcigrr ryra matuojamas fikslrotctje tinklaincs victojc, tai vaizclo

kitimo grcitis nebus pastovus. Kaip matyti i5 ((r.10), tarp absoliudiqiqy' ir a rcikimiq yra atvirkltinis rySys - kuo maZesne absoliudioji r'

reikimc ttro clidesnis turi bflti stabdymas ir didesnis stab<lymo pagreitis.

D. N. Lre (1976) parode, kad jcigu y' = O + -O,5, tai Zmogus strspcs pcrr l : r ik:1 srrstaixlyt i j t rdcsi ik i kontakto str olr jckt tr . . lc igtr y ' : -O,-5 +-1,0,

tai stabdymui laiko nctrZtcks, sr.rs ic l I r imas bus nci5vengiamas-

I-:ncrgctiniu poZiirritr ekonomi5kesnis atvejls yra tuomet, kai / = -0'-5.

Spccialus tyrimai parode, kad judcsiui valdyti Tmogus naudoja informa-cii4 apic / rcik5mg. Thdiau daugcliu atvcjq Zmogus atsiT-vclgia i pa-

pildomus po;rymius. I)anaiiai parodyta, kad lckstlrros jtrdesio kryptis taip

pat naurlojama suplanuotai jtrclcsio krypdiai i5laikyti. Apibcndrinant grr-

lima pasakyti, kad judcsiui valdyti Zmogtrs ivertina teksturos judcsio

krypti, grcitj ir pagrciti, .,f)ctalau.s aplinkiniq objcktq suvokimo jam

nsrciki;r.Si inlormacij:r nar,rclojama ne tik Zmogaus lokomocijoms valdyti, i^*t

ir ltromct, kai jis vaZiuoja automobiliu (Lec, I-ishman, 1977).laigi daZniausiai. norint suprasti. kokic objckttl vaizchl parametrai

n:rrukrjalni clgcsiui valtlyti. rc,ikiu nagrinclti rcalias sittracija.s. Sials atvcjaLsg;r l ima i ivcngt i dctal ios rcgimosios apl inkos anal iz-cs.

' lyr imai, kaip

z.mogus suvt;kia objcktus dirbtincmis l:rtror:r(orinimis sqlygtlmis, gali

ncatsklcisti suvokimo mcchanizmq csant realioms situacijoms. Thdiau

tyrimai latroratorijosc yra naudingi, ncs jie atskleid2ia suvokimo

mcchanizmus, tik jq rczultatus ne visuomet galima automati(kai perkelti

i gyvenimo sittracijas.

i l t K \ " ' \ { ; u " - . : , l \ , ; i l 1 ) i , . . \ i l , l l y s t i l s k t '

p;r r l i r t in ia i . ncc la lc lmi c lcnrcnta i c la lyvarr . j ; r m: ,mc. suvokimc. Anot

i ios tcor i jos Sal in inkq, c i t r inos skonis - ta i kc l iq c lcmcntar i t ; skonio

poj iCi r l mi , i inys (saldrrmo, ru&i tum() i r c i t r inos kvapo), pana3ia i ka ip

gellona spalvtl yra mclynos ir Zalios .spalvtl pojndir; mi5inys. Rcmda-

micsi savo idcjomis, j ie megino nustatyti atskinrs clcmcntus, dalyvau-janditrs suvokime ar m4stymc:, narrdcldami ino'ospekcijq (savgs stebcjinq).'Ihdiarr

dirrrgcliu afvcjq introspckcijos mctodas brrvo nevalsingas. Zmogus

ncgal idavo i5skaidyt i i c lemcntus savo veiksmq, suvokiamo objekto.

Dcl 5 i t ; ncsckmir ; konccpci ja s t r laukc gr icZtos kr i t ikos. Br . rvo

rr r r rorhrma. kat l s t rv t lk iarna l i r rnrr yra kai k : rs daugi l ru ncgl l l tsk in l

c lcmcntr l c lcr inys. Pavyz-dZiu i , gc l tona spalva ncra la l ios i r raudonos

s1;alvos clcrinys, o narr.jos kokybcs suvokimas. I{vadratas arira A raidc

ncra l inijq dcrinys. A raidc suvokiama kaip kiukas nauja, skirt inga nuo

tr i i r l spcci f i ika i crdvejc i is idcs i ius i r l l ics i r l a tkarpt ; - t i r i i r garsas. i r

rc ik inr ingr ts s i rn lxr l is , i i rc iSkianl is nuosl i r t ) ; l i r r sus iZ lv i j inr l * A!

Antras I 'aktas, kurio ncgali pnai^(kinti stnrktiralizmo konccpcija. yrajtrclc:sy5. . ltrdcsys pats strkuri:r nar.rjtrs clcmcntus. .I is padcda iiskirt i fon4

kaip atsk i r4 v icnct4. kur iamc suvokiamas judesys. Kalbtdami apieta r i a r r - rq . i i j r r r l c s i , . i a r r ma tc rnc . kad du s t imr r l r r i , p i r t c i k t i s r r t am t i kn rvclinimu skirt ingosc regimojo lauko victose , sukclia judcsio suvokim4.

.lcigu vclinimo l:rikas parink{as optimaliai. suvokiamc ,,apskril lr i judesi".

[>e t ne konkrctaus objckto .judc.si. Cin n"ra elcmento. . ludcsys ap-skritai

ncsr ts i jcs srr objckt t r .

7.3. Geitalto teorija

l)rr aplarti samprotavimai parlc.jo sultrrmrrlrroti narrjq suvokimo hipotczg..Sttvokiltrrrc nr: ;st;;l i i111r clcrrrcntus :rrlla jr; rinkinirrs. l>ct vicntisil.-ril l jckt11,arba gcitalt4. Objckto suvokimas vyksta ne ,,ii aptdios" stirlaranti lcnrcntr l r inkinj , bcI atsiranda i i karto, saugant jo vaizd4, rcik irngaukitcsncsc struktfrrosc. Buvo manoma, kad objekto ivaizdis atsirandatuomet, kai suZadinamos tam tikros smegenq struktfiros. Veikiantsl imultr i srrZadinimas smegcnysc pl inta pagal lam ( ikrus l iz ik iniusdcsnius, kaip, pavy-zdZiui , juda elcktros kruviai t f rr in iamc laidininkc.

1 t h

l s l ; t I l l l ) t l 1 l l ( l l l 1 5 ( l V \ , . . r r v ( r r , )

( s i r k r r r r l a i . . ' - - , ; l ' t c v i c t t o t l ; r s p r t l i c kc i j as t i nk l i r i nc i c , t . y . sk i r t i r r g t t s

proksimalinius stinrulus) sudir-gina tas piri i :ts smcgcnq stnrktltras galbht

c lc l to , kad sk i r t ingq st imuhl paramctr t l santyk is c laZnai ncpr ik lat ts t r

nuo ap3victos, matymo kampo. PavyzclT-irri, Sviesos, atsispindc'jrrsios

nuo r laugcl io objcktq, santyk is ncpr ik lat rso nuo ap5victos i r galc t t l

paai^ikinti konstantini ryikio ir spalvtl strvokinr4. l irciatr tai nc visttomct

tcisinga. Pavyzrli iui, i . ianlistinc.s Zinios apic otrjckt4. malornq icSclirl

spalv4 i r t . t . ga l i nu lcmt i suvokiam4 otr jekto spalvq.

Vis i s t r formuluot i gcsta l to tcor i jos Sal in inkq c lcsnia i , j t1 manymtr ,

l r r r i tq tcnkint i tam l iknrs var iac in i t rs pr inc ipus, k t r r ic nt t .sako op( im:r l t1

atit inkamo kritcri jaus at;rvilgitr clcktrinirl ptoccstl vyksmil smcgcnysc.

Kadangi ncT.inoma, ka.s optimizuojirma, btrvo miginama cmpirinirr l lrdrt

sur i rs t i ta isyk lcs, ka ip p l in t i r c l i rg in i rn i rs smcgcnysc. Cic i t i r l to tcor i jos

atstovai suformulavo principus, kaip susidaro Iigiiros sttvokimas. sictlami

. j i s r r t ; r r n l i kn r smcgcn ty s l n t k t t r r t y s t rT ; rd in i rn r t . Ap i c i i t r os p r i nc ip t r s

nrcs j iur ka lbc jorr rc . ( ic . ( t l l to tcor i jos i i r l in ink i r i t ikc jo, k i r t l i ic Jr r inc ip i r iyra opt im; t l iq s t rvokinr t ) proccst l organizaci jos at .sp inc lys. K;1 rc i ik i i r

opt imal i t l? Thi galc tq rc ik i t i , kad suvoki ; tmos f ig f i ros larp k i t r l ga l imt l

f ighnl yra papraseiatrsios,.iu paviri ius rnidiarrsias rrba i is ttrri rnaTi:rttsi;ri

{ ruk io ta. ikq. I (adangi Sios l ' igr l ros st ts i j r rs ios sLl smcgcnr; s tnrkt t l rq

clirginimu, tai oplimali stmktura gali .strclaryti toki:1 strdirginttl ncttront;

gnrp-C.kt r r ios aktyvunruipal ; r iky l i rc ikotr ; n t in imir l i t r ,s c- r rcrg i . ios. I )c l t t r

gcstalto konccpcija rcmiasi vadinamutrjtt rrt itt i trto pittciptl, krtris gcr;ri

i inagr inctas l iz iko jc i r rnatcmat iko. ic (var iac in ia i pr inc ipai ) , i r gc i ta l t t r

h ipotczcs kt i rc ja i t r t rvo gcra i .s t r . i t ro srrs ipaTing. ' l j r i ia t r

konkrc i i ; r i

nrrrodyti, kas yra optimizuo.iama rcmiantis trt irt irrto prittci ltr l, l icmsncpavyko. l lc t rc ik i ' t r ; pa lymcl i . kad i i konccpci ja i i c la l ics bt rv t r

palv i r t in ta ckspcr imcnt i ika i . I (a i kur ic i t t r t< l r ia i n t t rodo. kad juo

maZc:snis Zmonir t smcScnl l s tnrkt t rn; s t r t l i rg in inro la ipsnis sprcndZian(

rrZrf avinius, tuo didc.srtis jtp lC) koc'f icicntas (i)c4ry. (Jaryl, 1997)-

Clc i ta l to konccpci ja s t rvokim4 s ic ja s t l tam t ikr t l s t r t rk t t - t rq s t rd i r -

g in imu. Sudirg in imo pl i t imas .smcgcnysc pakl t ts ta ig iml icms d isniams

(kaip knlviq pa.siskimtif{ras turiniamc Iaidininkc). Jic t inka bct ktrriuo

atvcju. I5 clalies 5i4 konccpcij4 patvirt ina ir naujagimiq rcgimqjtl vaizdq

suvokimas - konstant in is .spalvr ; , formos st lvok imas btrd ingas i r nat l -

jagimiams.

1 t 7

. lc igu suvokiam4 t i rrm4 at i t inka tam t ikra smsgcnt! sudirgrnrmo

k1rnl ' igrrr lc i ia. tai rc ik ia i is iaiSkint i . k6ks yra i ios konf igt- i raci los i r

rcgirnojo vitizclcl rySys. 'l irtiatr ncra victros tlisykli 's, kaip biittl glrlirnir

nLrsaklti sudirgintq smcgcnq struktfirt] konfiguracijq. Ji priklauso ne

tik nuo stimulo, bct ir nuo motyvacijos, papildomq sqly&- PavyzdZiui,

uZclejus Zmogui akinius, kurie i5kraipo vaizclE arba yra spalvoti' po

kuricr laiko regimqji vaizd4 Zmogrts sttvoks brc jokitl iikraipymq. Nucmus

tokius akinius, kuri laikq Zmogus matys Likraipyt4 pasauli, taiiau visi

iskraipymai bus pr iesingi t iems, kur iuos srrvoki t ik uZdejus akinius.

Thigi 5iuo atvcju ncgalime kalbcti apie nckintamas talsykles, kaip plin-

ta sudirginimas smcgenysc. Sis smcgcntl sudirginimas priklauso nuo

iSmokymo.Vi l iatr buvo iroclyta, kad objckto st tvokimas, . io vic l in is vaizdas

susidaro nc i5 karto, o nuosekliai - kuo strdctingesnis objcktas, tt"to

claugiarr rcikia laiko, kad susiclarytrl vidinis jo vaizdas (f-uc:cp, 1966,

1974) Pagaliau paZvelkime i 6.9 pav., kuriame parodyta negalima

figfira. I5 pradZiq mcgindami suvokti, kas paveiksle pavaizduota, ne-

plstctrinrc jokios klaidos. Atskiri fighros fragmcntai sttvokiami tcisingai.

taiiatt mcgindami juos sujungti i vienq vaizd4 suprantame, kad to

parllryti ncgalima.Ncpaisant ge3talto konccpcijos kritikos, ir toliau buvo icikoma

suvokimo principrl. siekiant issiaiikinti, kokie kritcrijai optimizuojami

srrvokimo proccsq mctu, buvo atlikta datrg bandymq. Stai keletas ii jq.

Skritrrlys. pavaizcluolas 7. I pavcikslo kaircjc. paprastai suvokiamas

kaip cs;rntis prics kvadrat4, o ctcsinejc - uz krradrato. si rc,iikini l9-5{r m.

p:r.stclrc.jo lJ. I)cttsris.: Jis srrlirrrnrrlirvo tokiil taisyklc: 1eig,u suwtkiartl

fgfiras ntinttse rcikiu nttltreiti littijus, sudarandus nernalotnus jr1 kuttuttts'

tui fgura, lunai tt1 tnenazu( konlfinl lintj4 ilgts bus tnaieyis, suvokiottto

kuip esunti ar(iau stebitojo. Si taisykle vadinama Petteno disniu-

L:gzisttroja nuomonc, kacl ji patvirtina variaciniq principtl svarbq

l i l rnurhul janl suvokimtt dcsnit ts.

[3uvo rniginama sllbrmuluoti ir daugiau lbrmaliq taisykliq, kurios

leistq pagristi variaciniais principais (surasti maiiausio veikimo desnio

analogrl) ir kitas geitaltininkq suformuluotas taisykles. Sckmingiausiai

tai paryko nagrincjant judesio suvokimil.

J

.Tcigu stcbimc ckranc judaniir"rs a{skinrs

ta iku.s. ta i i r rdcs iu i apib i r t l in t i g ,a l ima

ntrrorlyti kickvicno ttriko jtrt lcsi ir lskirir i,

t.y. nusakyti kickvisno tiriko jtrdcsio Lypti'

greiti bci fazg fiudesio praclZi4). 'lhdiau

jeigu tam tkrai taikq grugx:i Sic pzrrarnctrai

yra vicnocli, tai juos galima sujungti ir

inlormacij4 apic judcsi patcikti ckonomi(-

kiau - ij karto nurodant vi'sos Sios taikt;

Slrrpcs bcndnr.s pararnctnrs- Rtrvo pastcli-

ta, kad kuo daugiar.r btts sulitttpyta inftlr-

macijcx atlickant taikrl gnrpavim4 (t. y- ktro

m;rZiatr rcikis pranc5imtl ;rpraiant vistl

taSkq judesi). tuo cliclcsnc brts tikimyt^-

suvokti visq taSkq jrrdcsi taip, kaip jutla

sugnrpuoti taskai (Gordon, 1996)- thigi manoma, kad .iitto :ttvc.ltt

minimizuoja mas suvokimu i naud ojamos i nfo rmacijos k i ekis'

Kilas pavy.zdy;: jcigrr lm0gui skirtingrsc crclvis victtlsc str lam liknl

velinimu bus roclomi tie patys, bet transformuoti objcktai (vicnas i.i

objektq gali buti pasuktas kito ati,vilgiu arba sumaT,intas), tai zmogus

suvoks, kacl objektas jucla crclvcje. .lis judes Li pozicijos, kur tntmpam

buvo paroclytas pirmas objcktas, i poziciiq, kur buvo parodytas antras

objektas (phi judcsys - i.r. 5.5 skyriq). 'Ihdiau suvokiama juclcsio lra-

jcktorija l)trs nc lrct kokia. .lcigtr Tinomc tik prading ir gahrtinq obickt<r

paclcti crdvcjc, 1ai juclesio trajcktoriia lic.ka ncapibrczta. Ntrciti i i vicn,r

micst() galo Ikitq galima ivairiai - galima pasirinkti trumpiatrsi4 kcliq.

o galima citi zigzagais. Ltkspcrimcntu llrvo iroclyta, katl sttvtrkilrtna

judesio trajcktor i ja, pcrcinant nuo vicno objekto pr ic ki t t r . Lcnkina

vadinamqj4 Chaslcso tcorcmq- Si t"ottnrn tvirtina, kad ,,objektas ii A

i B pozici jq gal i b[ t i pcrkel tas stumiant . i i i i i lgai i r sukant vicnu mclt t

apic t,l padiq vienintelg a5i"'

Kitirs inft-rrmacijos minimizavimo pavy'rdys buvo itptartas nagrinciant

vaizdus, parodytus 6.l0pav.: suvokiama ta figura, kuri turi maZiirtrsiil

skirtingq kampq skaidiq.

Thdiau iki Siol ncpavyko sulormuluoti ,,Maiiausio vcikimo clisnio"'

kuris leisrq paaiskinti objcktq arba jtl judcsio suvokim4. Aiiku, iios

Ip

Pelter i t t desni t t

J#7.1 pav.

Pav Yzd YsK a i r e j e s k r i t u l y s s t t v o k t . l r r t . . t sp r i e i t a r n s r l k v a d r a t 4 , o d e i i -

nd ;e - u i k vad r . r t o

, . " \ y b . l { \ ; i t ' ( r ( l ' . , , " , . t t i s ) . ' ) u l . , t ) , i t ( t . l ( ) . i u l ) \ l i l l (vcl i ; r t r . ntro uzt l i rv irr io, nror1ru;rci jos- ' l ' ic p:r lys . .grrcrr{ai gal i .sukcl t iskirtingrl ,lrjcktq suvokimil (prisiminriimc 6.2pi'. arba pavciksl4 ii A dc.Scnt llpTirrpcri ,,M;rio.i. princ.". k.i vicni piciini suvokir kaip skrybclg,. k i l i srnrrLrgl i t l pr i l rJt i l r l r ' : rnrbl i ) . ' l . isyklcsc

trrrctr l l r t l t i : r tsDvclgta j{;ti, kad jm;rnomas ir nuoseklus viclinio .bjekto vaizdo sudarymas.

7.4. Tikimybinis funkcionalizmas

I(^dangi gcitalto tcorijos ialininkarns ncpavyko rasti lrcndn1 suvokinromechanizmq, b'vo meginta iq icskot i k i taip. Suvokimas yra skir tastcnkinli .rganizmo poreikius, pasickti tam tikr4 tiksr;1. 'Ihigi

suvokimasturi bfiti t'ks, kad organizmas sugcbitq optimaliai pa.sickti savo tik.shr-s,patcnkinti savo poreikius. objckto suvokimas remiasi nc vicnu, o clau-gcli' alvcjrl keliais pclirymiais. Kartais sunku pasakyti, kuris poZymis(arba po2ymiai) lems objekto suvokim4. sis procesas yra tikimybinis.Zm.,grrs pasircnka tokius poimius, kurie yra informatyviausi, arbatLr.s, kuric .Ztikrina grcit4 suvokirh4, rcikaling4 tikslarns pasickti.

si.s tcorijos praclinink.s yra vengnl kirmcs mokslinink:rs l:igonasIJrunswikirs (1903-1955). pavyzclziui , rc ik ia surasl i valg'm4 vaisir l .I ( .k ic p.Zymiai br idingi t .k icms vaisiams? I)azniausiai tokic vaisj ; r iyra lam^scsni, raud<lne,sni. minkstcsni ir saldus. Tirdiau ar vistromet tai(c is ingn. Ne visi s.n 'ke vaisiai yra raucroni, k i l i , kaip rrananas, b 'sgcl toni , . t l ; r r k i t i - nct zal i . Kartais sardus vaisiai yra nuodingi. thigisprcsclam:rs uzclavinj, kaip atp;riinti valgom4 vaisiq, zmogus turi rcmtispat ir t imi. paclcdani ia ivcrt int i , kokic pozymiai uZt ikr ina maziausiaklaitlrl ir cfcktyviausi4 vciklq (maTiausiomis encrginemis pastangomisarb;r tnrrrrpiausiu laiku). i Nustatomas proksimal iniq arba cl isral iniq(rc;rl.us erbjckto) stimul. pozymiq ir vcikros efcktyvum. koreriacij.skrrcf'icicnlas. 5is k.cl' icicnt:rs apilrurlina poirymio e.kologini validunttl(arba j. rciksmingum;1). I'asircnkant poimius, nulemia tic, kuric turididesni ekologinj val idumq. Bet tai pr ik lauso nuo sprenclZiamotuZdavinio, ir vieno .sprcndimo ncra. -lrigi

to]i^s moclelis labai sudetingas,jam rcftia Ziniq apic indiviclualias stcbctojo ,savybes, patirt! Gal del to,konlrcdiai tiriant suvokim4, iios idcjos taikomos nedainai.

l l l l

t .5. ' tvcuror ' ' to log, i t r t to, rulrux,rno ntechantzmai

I)cl nesckmiq icskant otrjckto srrvokimo principq buvo meginta siuospr inc ipus nus ta ty t i l i r inn t . ka ip vc ik ia ncn ' r ; s is tcm: r , t . y . i c ikor inct r ro l i z io log in i r ; s t rvok i l r . ro rngg l l ;111 iz rnr1 . l l i rn r l y t ; r s r r l " r r . i r s l i p i rg r in r l in ionerwl sistemos elemento - neurono savybcs ir funkcijas. Vcliau buvosick iama ntrs taty{ i . kok ias funkci ias gar i a l l ik t i ncuronin is t ink la.s .M;rc(} r lkrch;rs i r l ) i t t i rs (M;rc(- -u lkrc 'h. l ( ) t r t ) ) p ; r roc lc , k i r t l sr r r la ly l ; rs i ineuronq tinli las (ncuroninis tinklas) gati atl ikti bet kokias logincsfirnlici jas, t. y. bet kokius skaidiavimus. Tiio buvo patvirt inta, kacl mu.sqzinios apic nervq sistcmq yra pakankamos, ka<j garctrrmc sprgsti ivairiusuzdavinitrs. 'Ihiiau

ncpakanlia zinoti, kacl ncuroninis tinlilius gair iisprgstik ickv icnq uZdavin i . I lc ik ia pasakyt i , ka ip j is ra i c laro.

NLrstatyta, kad nervtl .slstcmojc yra sclcktywrs neuronai tam tikricrnsproksimalinio stimulo poimiarns. pavyzdzitri, buvo patvirtinta, kaildinamines ir statines stimuio .savybes tiriamos skirtingose struk(lrosc(parvo ir magno kanalai). Yra ncuronq, kuric rcagrroja ! atsispindcj'siosnuo olrjekto paviriiaus Sviesos spalv4 (v2 sritis), o yra neuronq, kuriese lcktyvus objckto pavirsiaus sparvai, t .y. jo arspindzio fakror iui . Sicncuronai pasizymi tuo, kad jq atsakai korcl iuoja su kon.sranl iniu spalw;suvokimu. Kit i ncuronai srrdirginami t ik tuomct, kai iq l l l . yra tamtikros oricnlacijos kont[ro atkarpos, kurias suclaro ticsiq arkarpos arbakraitq lragmcntai. Sie n",.,r,',nni clirginami tik rrromet, kai stinrulai yratam likrojc crdvcs victojc. Kartais Sic ncunrn;ri vadinami stimulg ltlkllirypo;rymiq dctekroriais (Xlro6clr, 1990).

Grcla ncuronq, kuric sclcktywls statiniams stimul. po:rymiarnr, yrancuronrl . kur ic sclcktyvus dinarniniams jo pi lzymiams. ' lh i

ncrrronai.kur ic dirginami t ik tuomct, kai st imulas, csant is tam t ikrojc crdvcsvietoje , juda tam t iknr grci i iu i r tam t ikra krypt imj. Sie ncuronai yraVl, VZ ir V,5 smcgcnq Zievc.s sr i lyse (Zr. -5 skyr iq).

I(aip jau minijomc, susiclar. jspfidis. kad rcgimojo stinruro vaizdasanalizuojama.s atskiruosc kanalrrosc, iiskirianiirrosc atskinrs pozymiu.s.I(adangi tik vienas objektas matomas retai, clazniau jis malomas kitqobjektq arba trikdziq aplinkojc, kyla klausimas, o kaip ii poZymiqmozaikos susidaro vicntisas objckto vaizd:rs, kaip jis i.iskiriamas isIbno ( lai dar ge$tahininkq suformuluota fono ir objckro protr lcma).

t ) , I

I

Siuo mctu iikclta tokia hipotczc' Po;rymiai' kurie suclaro objekto vidini

vaizcl4, vicnu mettt sinchroni5kai dirgina tam likrq pozymitt neuronus

(si nchroniza"i;t" nipo t"';i iil*"'' {iray' 1 995 )''lhi gr d irginamas vientr

mcttr nctrro.'i ti"ki;;; ' p)g"i*lo hipotczg' nusako' kokic poZymiai

sudarys objekto vidrq vaizdE-' o karttt I l"kt

objektas bus suvokiamas'

Gauti ekspcrimentiniai ouo'ony' pawirtina siq ll"::t:: ]::l::jiti:

yra strdctingas, sinchroni3kas neuronq ansamblis formuojamas ne ls

karto. o pamaZu' vyksta nuoseklus vitiinio vaizdo fo'Tl"t*::

Nors ncurofiziologiniai duomenys yra labai vertingi ir suteike pa-

pildomq Ziniq apic su'uokimo mechanizmus' tadiau vargu ar bus galima

vicn jais paaiSkinti *ttUt*i1' Nct Zinodami visq nervtl sistemos nert-

ronq aktyvu"to' u"'; ';;; ' 'du skirtingi. stimulai' vargu ar' galcsime

pasakytl kok^s suvokiamas skirtumas tarp jq' Cia galime izvelgti analogij4

su matematika' Thrkime' kiekvieno n"u'ono atsakas yra tam tikro

vektoriaus t o-pon"niJ' titU n"utonq aktyvumas nusalio .t:t:1':-t""""

crclvejc' Jcigu du 'timt'tni skirtingai sudirgina neuronus' tai gausime du

skirtingus taskus siti" "tJ""itt 6."1i^f ii*

awcju i5 to vaizdo galesimc

pasakyti, kacl stimuki'-rto-'Unt*''' bct koks 1ltp

jtl,tki:umas' ?asakYti

ne galcsime. NoreOami" iuertinti atstumE tarp .:Y

taikq'.lunme nplbreZti

taisyklg. kaip matuoti atstum:1' t'y' murns reikia nustatyti metrik4 Sbje

cr<lvcjc (pri-siminkime' kaip kcidiasi nustatomas atstumas' kai mctrika

yra cuklidin" 1O*, "iip'i"i o'uo hipcrboline)' Kitais ZodZiais tariant'

turimc 7.inoti, koks yra neuronq aktyvumo ir suvokimo rysys' Si 1151

gali nusakyti rit< papilclomos Zinios' Saunamos i( psichologiniq tyrimq

ir parJcilandios suiormuluoti skirtumq metrik4'

Ilaigiant '"'Lttq fnZy-"ti ' kad cluomcnys' sukaupti atliekant

ncurofiziologinius ir psichologinius cksperimtntus' ]:t9tti suartinti

stnrkturalizmo ir gc5talto hipotczcs' Suvokimo mclu i\skiriami po:rymiai'

kurie po to jungrami taip' kacl suclarytq vidini objekto vaizdq' Sivaizd4

nrrsrrko si nclttttniikai tl irginamrl ncu rontl I nsa mblis'

Ka<.langi suvokimo principai labai sr'rditingi' vienq rnokslininktl tvtr-

tinimu, ncreikia icskoii' kokic konkret[s procesai vyksta smegenyse'

u7tenka suclarl'ti ,r., tod"titt'' imitrrojandiut int jq funkcijas' t' y"sudaryti

smcgcnq atlickamq iuntt"ilq (bct nc paiitl smcgcnt;) skaitmcnini rrrxlcli'

Kadangi Sic modeliai yra sudetingi' juls reikia moclcliuoti pasite lkus

skaidiavimomaSinas.Tikt iksl ia inustadiusat l iekamasfunkci jas'gal imatikslai suformuluori, uJ" ncurofiziologiniai prorcsai turi bhti tiriami'

Thi sudaro kontpiute:mnio rnod.eliavirtn (conrpu.ttational) Salininkq dartxr

esmg. llyikiou'in' sin' kryptics atstovils buvo D' MattT^!Y:]:"' 1989)'

Kiti mokslinint<ni mano' kacl rcikia sudaryti tt"':-11tl tinklus'

kuric imituotrl realirl tintilq darbE. Kadangi gyvi orgarrizmai gcba mo-

kytis, tai i. iq ""t"*inlai tint<tai turi gebcti mokatis"'laigi rcikia

sudaryti tokius t*tt"' i"t" gebcttl Tokftit skirli objcktus vien4 nur'r

kito, kaip tai claro "ogu' 'nititl tinkhl tyrimas galctq padcti atskleistt

kai kuriuos ,uuottimo ricchanizmus' Pirmas toks tinklas bttvo vadina-

mas percepto"" 1no'"nblatt' 1959)' Ka<jangi tokiri l inkh1 mokymo

csme-' isiil tarp ncuroml parinkimas' tai Si lryptis vadinama konek-

* ci-euinrtu- Butinum:l'ittti ""tttoniniq tinklq galimybcs ir savybcs ko-

nekcionizmo soUnJtoi grindZia tokiais argumentais' Kaip minrijome '

neuroninis tinklas i5 principo gaLi sprgsti bet kokiu's trZdavinius' Neu-

rotiziologiniai tyrimai parodc' kad nervq sistemoje formuojami atskirtl

pozymirl neuronai ar ansambliai' kurie itgi"nmi tik tuomet''kai tinklo

icjim4 veikia tam tikras stimulits' Trigi ioks tinklas gali dirbti kaip

klasi f ikator ius - i i strdirgintq ntt ' 'unt1 gal i rna sprqst i ' koks st imtr las

veikia jo lcjim4' Kadangi gysunq n"u'oiini' tinlilas yra ncticsinis' jtr

darboana l izes t rc le t inga. ]Jc to ,kar ta is laba is t rn l iupasaky t i , kok iuspozymius .t';"Ot^*' "il''aZinli natrdoja.Znxrgus' Pavyz-dZiui' sprcndZiant

konstant iniospalvqsttvt lk imtl t rZdavini , . ,nk.,pi i "sakyt i 'kokicf iz ik inir t ipozymiai uZtikrina' toki suvokimil' ]vcrtindamas spalv4' Zmogus gali

atsiTvclgt i I daugcl i vciksnir ; : i iv. ic.sos' atsispindcjt ts ios ntto pal ics

otrjckto, ir ltrno Ji'i"', t^tom.t1 blV,l'sniq spalvq' Sciclio spalv4' li lnc

matomq objcktq ;;;;t 't"t'";i*"- Iaikrl ( tiksliau' stebijimo trukme )'

Spalvos suuot<imui ttrri ltakos ii r"i' ar Zmogus paZista objckt4' ar nc'

Kokie ii nurodylq veiksniq lemia spalvq suvokim4? Kitas pavyzdys:

pazvelkimc i7Z-iav 'kuriamc "1lYti du 7-odZiai' Pirm4 Zodi sttvo-

kiamc kaip ,,Kirlilj' o ^ntt'l - "RYTAS"' nors abiern atvejais pirm;t

ir konekcionizmas

Ncurofiziologiniq ckspcrimcntq sekmc ir

ncuromodcliavimcl darbus' kuritros b[tt1

st tnkumai Paskat ino Pletot i

ealima skirt i i dvi gruPcs'

7.2 pav. Kontekslo

{a.j t nto t tc t r< trrl sitrr*.sr ris

i taka suvokimui

ra idc y ra v is iSka i ta Pat i .Labai sunku formaliai ntrsa-

kyti pirmos raidds poZymius,

pagal k lrr iuos i iuo atvcjrr grr-

lima jq suvokti skirtingai. Sa-

koma, kad kontckstas lemia

suvokim4. lhdiau kas Yrakontckstas. daZnai formali-

zuoti nclc'.ngva.Jcigu lurctrrmc nctrronini

tinkl4, kuris gcbitq mok1,tis,

tai ats;rkynro i 5i k lausim4

butq ga l ima ic iko t i ta iP .

P a l e i k i m e t o k i a m t i n k l t t i

rc ikal ingr; st imuhl r inkini i r

nuroclykime, kaip tinklas turi rcaguoti i i iuos stimulus. Jcigu tinkl4

brrs gal ima iSmokyt i , tai po mokymo gal ima t i r t i . kokie qyi iai

srrsi f i r rrnrroja tarp ncurol t l . T, ini tnt tySit l svt l r i t rs i r ncttront; cha-

raktcristikas galima nustatyti, kokius skaidiavimus atlicka tinltlas. To-

kio tinli.lo stnrktiira parodyta 7.3 pav. 'l'inkll suclaro kcli ncuronq sluoks-

niai . Ic ' j i rnc yr{ t ncuronai. kur ic rcaguoja i iSorinio (prok.sinlal in io)

stirnulo povciki. I5cjimc yra ncurontl, kuric sclcktyvtls proksimalinit'r

stimulo savytrcms. sluokinis. r. y. i5 Siq ncllronq rcakcijos Salima sprcsti,

koks stimulas vcikia icjimrl" thrp 3it1 dvicjq kraitiniq slrroksniq yra

slaplr ; nortront l s lrroksniai . Pavcikslc parodyl:rs t inklas t ik st t v icnu

slaptq ncuronq sluoksniu, nors jq skaidius gali biiti bct koks. Strc-

lytemis parodyti neuronq tarptrsavio ry5iai ir kuria kryptimi pcrduodami

signalai. Tinlilo mokymo metu parcnkami Siq ry5iq svoriai. Dabar

sukurta daug tinklq, kurie skiriasi molqfmo algoritmais, arba taisykldmis,

' " ' ) ' ' ' " ' � r " " ' : . l

I t r k r r t s ncu ' ' ' t t l t i nk l t t s g l t l i t n ; t p i t s i sk l l r t y t t ( l I ayx rn , l ( )< t+ 1 '

Kuo tokrc tinklai patJeda suvokimo lyrimarns'l Kaip jatr mincjomc,

tokie t in lc lai naucl ingi , kai sunku pasakyt i ' kokie st imulo paramctrai

padcda atpaZint i objcktus, juos klasi l ikuot i .

Sckmingo ncuroninio tinlilo panautlojimo paty'zclr-iai gali brrti tokic.

Datrar sukurti ctirbtiniai tinklai, kuric atpaiista tariamus ToclZius bcvcik

nepriklausomai nuo cliktoriaus savybitl. f icsiogiai rasti akustinit'r signaltr

poimius, kuric paddtq veiksmingai atpaiinti zodziu.s, yra sunku (Ko-

honen, 1988). ' laip pat buvo sukurlas ncuroninis linklas, kttritto tiriamas

konstant inis spalvq suvokimas (stanikunas ct al , 2000). Ncuronini i r i

rinhlai ruri negindiiamE taikom4j4 rcikimg, tadiar.r bcvcik nira darbtl,

kuriuosc neuroniniai linkiai bfitq taikomi suvokimo problcmai sprQsti-

Jau mincjome kai kuriuos clirbtiniq ncuroniniq tinklq truktrmus -

5ic l inklai ncgal i t icsiogiai nrrstalyl i objcktr l suvokiamt; skir t t rrnt l . No-

rcdami juos iimokyti, patys turinrc zinoli, kokia mctrika apraso sttvo-

kiamus stimulq skirtumus.

Idtas trukumas susijgs su luo. kitd Tmogtts strvokia stimulo pokycir"rs

prakti3kai tolyclZiai, o neuroninis tinlilas tuos skirtumus strvokia (lis-

krcdiai. Diskrctumo laipsni lcmia i.icjimo nctrrontl skaiiitr.s. S1 tnfkumtl

l rr l (11 gal ima ive ikt i , jc igtr Zinotrrmc mctr ik4, kaip mattr<r jami skir t t rnrai

I)irbtinitl ncuroninirl tinkhl suvokimil nrodcliuojantys proccsai ii

csmss skiriasi nso proccstl, vykstanciirl gyvqjrl .,rganiz'mr; ncrvt;

sistcmojc. (iyvt-rnq srtvtlkittrg pr()ccsas n0r;r tik scnsorinis procc.s;ls.

Kickvicnas otrjektas, kuri strvokiame, tttri mums tarn tikr4 pra'smg' mcs

praci ty jc juo manipul iavomc, at l ikomc vciksmus, Zinomc tr1 vciksmq

r c z u l t i r t t r s . ' l a i t i c k s c n s t r r i n i s , l i c k n t t l l t l r i n i s l l r o c c s ; t s , k t t t i s

rcaliztrot-lavo tam tikrq vciksmrl su objcktais, jq fragnrcntais, poTryniiris

planq. Sis vciksmq planas, jo rczultatai saugorni m0sq atmintyjc, ir tai

turi itakcrs suvokimui (Bcritcinas, 1967). Dcl.(iq tnlkunrq buvo ktrriami

ki l i aktyvu,s st tvokinto rnodcl iai .

KI iAi

I i e.i imo ne u ron 4 s lu oksn i.s

7.3 pav. Neuroninio tinkl<t slruktira

iA)

< / \

7.7. Suvokimas - konstruktyvus, aktyvus procesas

Sios kryptics pradininku laikomas I Icnnanas IIclmholtzas (1821-1894),

sckmingai dirbgs matcmatik0.s, fizikos. fiziobgijos ir psichologijos

sritysc. Anot I I. Ilclmholtzo. .suvokimas yra konstnlktyvus procesas,

pana5us j m4stymq.Suvokimo tikslas - nu.statyti. kokie yra reahis objektai, t. y. distaliniai

stirnulai. lhdjau mttsq scnsoriniq slstcmq icjimus vcikia proksimaliniai

stimulai, kurie skiriasi nuo distaiiniq. Automobilio atvaizdas tinklaincjc

prililauso mro nuotolio iki stcbctoio. jo orientacijos stebetojo aCIvilgiu ir

t. t. Irr^ to, vaizdas linkl;rincjc yra plokli ' i its. o ntttotnotril ls yra ttrrinLs

objcktas, vicn4 disralinistimut4 atitinka pralitiikai begalinis proksimaliniq

stimulq skaidius. Musq tikslas - srivokti padius objcktus, bct nc jt1

atvaizclus tinklaincjc. Kadangi proksimaliniai ir distaliniai stimr'rlai ski-

ri;si. tai suvokimas luri buti strdelingas proccsas. transformttojantis prok-

sintalinitts stimultts i tl lstalini stilntrl4. ' l iri, anot I I. I lclmholtz.o' ttrri lrr-rti

konstnrktyvus procrsas, kuris jvcrtina tick nuotgli iki objckto, tick jo

oricntaciiE ir tal kokie vciksmai su Siuo objcktu buvo alliekami praeityjc.'laigi

rcikia mrstatfli, kaip ivairiosc situacijosc translbtmtrojamas objektcr

vaizdas tinklaincje. I l. Ilclmholtzui ncpavyko atsklcisti, kaip ncrvtl

sistcmojc ivcrtinama ir isimcnama 5i transformacija.

IL llelmholtzo nuomone, srtvokimas yra proccsas, kurio metu su-

siclaro asociacijos tarp iairirl po4miq, kuric trarsformtrojarni, kaip tai

daroma projekcineje geomctrijojc, atkuriant tikrq objekto vaizdE i5 jo

atvaizdo. Siuo atvcju atmintyjc strugotlc ne objckto ,,geitalt4", o taisyiilcs,

k;rip transformuoti ,,ctalonini vaizd4". Kaip tai vyksta? FI. Ilclmhollzas

mane, kad si:r.s taisyklcs Zniogus iimoksta vciklos metu, tai ilgos patirtics

rczrrltatas. I)cl to ii kryptis vadinama etnliricizrrttt Taciatr II IIcl-

nrlrolzui ncpavyko rasti konkrclaus alsakymo i prici tai sttlormuluotil

klausim4. Maza to, jam neparyko irodyti, kad tokios proccdiiros vykst^

ncrvr l s istcmojc. Kaip malomc, lai pr ic i ingas po' i f i r is, kur i vcl iart

strlrrrmul:rvo gcitalto atstov:ti. Siam poiiuriui (erytiiciznrlri) ncpritari

ir kito poZirjrio, vadinamo na$vinnu, atstovai (H.l-lcringas). Notyvistai

tvirtina. kad crdvcs ir lafto suvokimas yra igimta, genctiikai paveldcta

Zmogaus savybc.

l.;-au t;",*,S

Sis gindas ncsibaigc iki Siol, nors dabar galima tcigti, jog aiikinant

su', 'okim4 ir natyvizmas, ir empiricizmas yra i5 clalies pri imtini. ' lai

parode Siuolaikiniai sttvokimo proccstl tyrimai-

Visq pirma buvo bandoma parodyti. kad suvokimas yra nuoscklus

proccsas, kuris atl icka atskirt l poZyrniq sintczg priklausomai ntrtr

stebetojc motyvacijos bei jam iiki lusiq uZdaviniq.

suvokimui zmogus naudoja tik tuos poirymius, kurie padcda suvokti

jam rcikalingq objcktq. lravyzdZiui, jeigrr Zmogui monitoriatts ckranc:

trumpam rodomos raidds arba atskiri 'zodziai, tai jis jtros gcrai suvokia,

be t daTnai negali pa.sakyti, kokios spalvos to.s raidis. Bet jcigu prici

bandynr i l ispcsi rnc, kat l j is l r t rcs pasi rkyt i ra idZi t l spalv4, ta i t t rornc l j is

daZniausiai negalds pasaklti, kokic ZodZiai buvo rodomi. Vcliau btrvo

nustatyta. kad alkani vaikai pastebi objektus, susijusius su maistu, bevcik

dvigubai <jaZnjau negu sotu,s vaikai. laigi suvokimo mctu rlalis vaittkt

porymiq dingsta. Kokic poimiai atmctami, priklauso nUo ttZdavinio.

K:rrttr brrvo iroclyta, kad didclg itak4 suvokii lmam vaizdui daro slc-

betojo patirtis. ParyzdZiui, paprastai anglq.iririninkas turi barzd4' Jcigu

anglui tnrmpam buvo parodoma jhrcivio fotografija ir pcl to praioma

apraSyti, k4 j is matc, tai dalnai nttr<tdydavo, kad tai barzdoto vyrcr

firtografija, non rtxlytojc lclkrgralri<lic Zrrxrgrrs lrttvo lrc llitrztlos. 7,nxtncs.

kuric ncturcjo tokio stercotipo, claT.niatr pastctr<;dav<1, kacl ntrfbttlgrafutltirs

Zmogus be barzdos. lbkiq eksperimentq, kuriais buvo irodyta patirtics

itaka suvokimui, dabar yra daug. Jic ncclvipra.smiikai patvirtina patirlics

itakq suvokimui. 'Iiro

alivilgiu labai inlormatlvtrs ekspcrimentai, kurir.tos

at l iko Adclbcr tas Amcsas ( 1940) (1 l . t lyd i . io suvokimo i l iuz i ios

vaclinamajame Ameso kambaryjc - 4 skariLrs).

Visi Sic cksperimcntiniai dtromcnys roclo, kad patirt ls, kuri palicka

pcrJs:rkus atmintyjc, rnodifikutl ia sttvokim4.' l ir igi ccntriniai mcchanizmai

(artra vadinamieji ,, i i vir5atts i apaci4" proccsai) veikia suvokim4. Vicn

scnsor in ia i s ignala i ncgal i n t rsakyt i , k i1 mcs .s t tvoksimc'

7.8. Aktyvaus suvokimo modeliai

Remiantis visais paminitais flaktais, buvo sudarytas

modelis, kuris buvo ai5kiai suformuluotas E. N.

aktyvaus suvokimcr

Sokolovo (1964),

? - a t

r t r l . l i l | l b i '1 r r Ia i r - , r i< t l | . . . - . . k io , , . , , , . i1 ) \ , . , , , .1 , , r s i l i r rczcsrxrdclis' Iiori'is prvcikis p- pirr'ini's analics s'kc. . zrrrcgui hipotczg,kas gali vcikti scnsorincs sistemos jc.iimq. r-Iipotclinis stimuro vaizdasclcl iiorinio povcikio ir motyvacijos itakos yra ilgaraikcje atminryjc irperkeliamas i tmmparaikg atmint!. rbriau vyksta Sio hipotetinio vaizcrolyginimas 'su tuo. kas vcikia misq scnsoriniq sistemq icjimus. Jciguhipolczc sutampa srr isorini' povcikirr. tai ji priimama ir sudaro vidinjiiorinio povcfti. vav'd4- Kitu alvcju hi6rlczc almetama arba papilcroma,kcidiama. - ihi

wksta tor, kor vidinis vaizdas n.r imu t ikslumu .surampasu iSoriniu vaizdrr-

Kalbant apic roki modcri . rc ik ia i iskirr i kcr ias jo <Jaris. rai v isqpirma scnsorinc clalis, kurioje vyk.sta signaro ir triuksmo santykiodidinimas, csminiq pozymiq iiskyrimas (nurodoma rokari objektofragmento spaha, jo pacrctis regos rarrkc, kontfiro fragmcnto oricntacija,judcsio greiris ir krypris). Si pirminc informacija parcks i itgalaikgatminti' kur del motyvaciios ir sprcnciZiamo uzdavinio italios parcnkamahipotczc, kas galctq vcikli scnsoriniq sistcmq icjimu.s.

'ririgi srrvokirnas

priklauso nuo scn.soriniu proccsrl. atmintics ir motlvacijos. siuo atvcjuicikoti universaliq poZymiq jungimo taisykliq, priklausandiq nuodislalinio srimuro, vargu ar garima. .!irs taisykres priklausys ne tik nu.st imrrb' l rct i r n. ' m'tyvaci j . .s. sprcncrr iamo uzcJavinio, sukauprospat ir t ics.

siuolaikiniais tyrimais stcngiamasi .tskicisti tick argoritmu.s, kuricapraSo signalo anali'g, hipotczis paic.ikq atmintyjc ir jrx lyginim4, tick5ir r os a lgorit mus rca I izuojaniius ncu rofjziolog.ri,,, p.o..rr.lo.Kas gi dabar Zinoma?I)aug Siojc srity.ic dirbo anghl mokslininlias R. Circgoqy ( l9tt0).

Kokie faktai.jo manymu, paf,virtina, kacl Zmogus suvokimui naucloja' ip. lczc' k.r i4 t ikr ina' kor surrar. srrvokiam. olr je kto vaizdE,?

I ' v isq pirma dain.ai suvokiame objcktu.s nc tokius, krkius ju.sm;rlornc, lrct t<tkius, kokirrs Zinomc. .lirkio

suvok im<t pavytc)ys jaubuvo aprartas, kai tiriamieji matc fotograrijojc nc rodom4 jurininkE, olrazdot' vyr4' kurio yarldas iprastas angrams. Darnaimatydami srar4neatkrcipiamc crcmcsio, kick jis ruri koiq, ir pieiiamc ip.*ri4.jo vaizd:1srr kcturiomis kojomis- papras{ai suvokiamc vaizcrq. li,iri. y.^ rrraeitvie

12,\'

! , , , , , . 1 , , r r t ! r / . . , l l L r r l v ( l l , I v i

n l t i r ; t t h rp t ) tcz r : r ( t l r i ncke : i i i l n r ; r . j c ig r r r l c l r r l c .sn is v r r i z r lus t i r i l rn r l r j ; r rnncrc ika l ing l l s : r r t ) i l . i i s nc t t r r i L r i ko t l c t r r l i rn r l rn i r l i z r ro l i . s t i r r r r r l l l . l yg in l i i isr,r hipotczc.

2- Kartais stimulas suv.kiamas labai grcitai. lrcvcik bc i<;ki. vclinim.nuo tada. kai j i ,s parocromas. ' la i akivaizdrr. kai t i r iamasis rur i sckt iakimis judanli objckt4. .rcigu objckto jucrcsys rcguriarus, rai znrog.r.rszvi lgsnis i r suvokiama 'b. ickto padc{is crdvc. ic gar i aprcrrkt i j r rrranr iobjckt4' t. y- hipotcze, kur bus stirnuras, gcncnrojama anksciau, nci rcnatsiranda 5is st imulas. St i rnrr lo p.vcikio ncra, o i . suvokimi ls t , rntikroje erdvcs vicrojc jau jvyk.sta.

3. Kai kur ir ; st imulq suv.kimas nira stabir trs - j ic k inta l rcvcik l rcmusq valios. lbkiq slimulq pavyzrJliaiparoclyti T.,lpi'.lsiZirrrcjg galrrncpastcbcti, kad uZpakaline kubo scnck: kartais iSioka i pricki. tuo mcrukeidiasi i r kubo or icntaci ja crr ivcjc (A). stcl) int crcrvini kampq. j issuvokiamas tai iski lus, tai jgaubta.s (B). o srccrcr io laiprai g;r l i kc, isr ikrypt i (c). s iuo arvcju rE parj vai 'dE ar ir i 'ka du skir i ingi rr im.ci . ikrrbai. Sic srrvokianri vaizdai kcitiasi, ir pokydianrs rcikia lrrik6. I)11rrn;riivada, kad 5is laik..s naudojanras hipxrr.czci sudaryti lhdiau licka .tlckruncaiiku, kodcl suvokiama.s vaizdas nuolat kcidi;rsi. Iivcngti suvokim<rpokydio prakt i ' ikai ncjmanr-rrna - tai autr lnal inis prrcc.sir .s. Ap,skr i taisakoma, k;rd . ic igr gar imi dLr skir t ingi objcktq suvrkimai, r ; r i i r r .snc iSvengiarna i strvoksimc.

4. Fl ipotezc labai svarbi konsr.r . . i ; rnr v ic l in i vautrry, j i v;r kr, nrr lsrrclcmc'si , k.r is nur.d., kokie sr. imur ' f r .gm6'rai . po;rynr i^ i scns.r i rre jc.sis l .cmojc naudojami vir l in iam vaizclLr i .suclnryl i . . lhs pats clcrncsvs

A

7.4 pav. Nestabil iaiA - Nekerio kubas, B

B C

suvokiamq figlrq pavyzdiiaii r C - Sreder io ia ip tq pavyzrJ2 ia i

t?,a

nrrr()d(), k0kic vaizdai iitraukiami ii i lgalaikcs atmintics. ' lhigi demesys

lyg Sviesos plrrostclis visuomet nukrcipiamas tiek i sensorincs sistemos

icjim4. tick i i lgalaikcs atminties saugyklas, ap5vicsdamas rcikalingus

liipotczci lirrmuoti vaizdus. 5i, p.,',.rr,tt lcidZia alskirti [on4 nuo vidinio

vaiz<lo, kttr! sttclaro hipoteze, kas veikia iejim4'5. Prisimcnami iliuziniai vaizdai arba labai ryskios haliucinacijos -

lai r lar v icnas vidinos hipotczcs pavyzclys-(r..lau mine tos negalimos figuros (ir. 7.5 pav') yra paryzdys, kacl

hipotczcs sudaromos nuosekliai. I5 pradZiq puikiai .suvokiamc atskirus

t()kiOs l iguros { ' ragmcntus, taciatr kai atcina laikas sujungt i t r tos

Iragmcntus i v ient isq vaizd4, staiga nttstcmbamc, kad to padaryt i

ncg:t l imc. Mhst l atmintyjc ncra nc vicno vaizd<l ' kur is str taptq st I

patcfttu vaizcltt. Pagaliau logiikai suprantamc, kad ncra operacijq, L-urios

parlctq iSsprgsti uZclavini.l(aip matyti. Siojc schcmojc yra tick struktiiralizmo (vklinis vaizdas

sndaromas ii atskiry fragmentq), tick geStalto elementq (atmintyje

saugomi utr.icklo vaizclai nusak6 hipotezcs). Dabar iikyla klausimas,

kir ip vykst i r hipotczi 's l i t rnrt t lavimlrs i r t ikr inirnns bci kt trcg,avi l rr i ls '

Vicnas ii aktyvi[rs suvokimo m<xlclio krJrciq li. N. soktllovas mtgintr

ntrsakyti. kaip Wksta vidinio vaizclo sinteze. DaZnai suforrnuluota dcl

stimulo povcikio hipotcz6 pamaZu korcguojama, vls papildoma naujais

poZymiais, ialinant i5 jos nereikalingus. Pozymiq atranka vyksta

ncarsitiktinai. ' l ' ikrirr:rnt hipolcz-c. kickvicnu Tingsnitr pasircnkirmas loks

poZymis, pagal ktrr i i ;1 gal i rna pat ikr int i pcr trurnpiausi4 l l ik i l '

. ( i i1 ' r ic laidi l spccial iu cksperime ntu t ikr in. I l . N. Sokolovas (1964),

\ { Vu t t ; ru l rs i r k l . ( 1972) . Apt i : rSk i r l l c l t< ls i idc l i t l tamos lv i t i r ios r l r id is '' l- ir i;rnrasis lcnttls ncttt;rto, l 'rt: l victtrt

P r r i t r r g ; r l i r r P i ' i t r p i r r c t t : t t s k t r t t s

lcnlt 'rs langelius, t ikrindantas, ar ten

vra iaiki. Vicnlt nrtltucntu jrs g;l[ i

i i l i r t i l ik v icn4 langcl l . ' l ' i r ianro l<r

l i k s l l s . r t t r s t : r l y l i , k , , k i , r s r ; r i t i i s

i5dcliotos ant lcntos. Ekspcrimcntrr

metu registruoiama, kokia eile tiria-

rn:rsis api' irrpirtcj;t larlgclitrs' Sis cks-

pcr imcntas parodd, kad Zmogus7.5 pav- Negalimos fig,frros pavyzdys

ffiffiffirffiil

7.6 pav. Rodomq raidiiq p.tvyzdiiai

stengias i pasi r inkt i tok ius point ius, kad nr in inr izuotq sprcndinro pr icnr i rnt r

la ik4. Kokia g i tur i b0t i opl imal i t i r ianro io poTymir l l ik r in inro scka'J

l ranagr inck imc konkrctq atvc l i . ' l?r rk inrr : ,

t i r i ; r rn; rs is 7 ino, kr rc l . j ; r r t t b t ts

rodomos tokios raid€s: H, R, E, t,, M, N. lbs raidcs pavaizduotos 7.(tpav'

* jos sudetos i^i juodq ir baltq saikirl. Kjckvicnu monrcntu Tnrogrrs gali

lp i i r l rc t i t rk v icr r :1 i ; r ik9, ta i i i r r r . i is g: r l i pasi r inkt i , kr r l i ;1 i ; r ik9 i rpTi [ i rc l i , L v .

nt rs taty t i jos sp;r lv4. L inagr inck i lnc dr t a tvc. ; t ts : p i rn l r t r l . i r r ; t lvc i t t k i t :kv icn; t

raidi rodonra tir iarnajan su vicnoda tikirnytrc, <'r ;ttttntoitt atvc.jtt l l irtttoslrys raidis rodontos daZniatr Iregu kitos. Kyla klausirnas. kokia turctg lrrlt i

t i r iamojo takt ika, kad.J i .s atspi tq ra ic lg pcr tnrnrp iausi ;1 l ; r ik l? ( ' ia t inanl rsrs

gal i sprgst i du uZdavin ius. Pi rmas uZd;rvrnvs - t i r iarnasis s t t f r r rntu l t t<-r . l ; t

h ipotczg, k l ( l r ( )d()nr i r l ln t t ikr r r ra id i ' , t : r rk inr I I . . Io r r l t lav i r rys - p; r t ikr i r r l i

i i i l h ipotczg pcr tntmpiausi4 la ik l l . Antras uZdlv invs k ick k i loks - t i r i ; r r r tas i .s

i . i anksto netur i . iok ios h ipotcz is . J i tn t k t to grc id iat r rc ik ia pat ikr in t i . kok i ; r

ra idd rodonra.I i p ra r lZ i rp pan ; r t r i nck i rnc P i rn r ;1 r r l d i r v i n j , k ; r i t i r i r r r n l i r t t t l t r r t l , r t t l os

t ' r t i t l i s s t t v i c t t o r . l ; t t i k i l t t y l r c , l . y . r t : r g t r r t t ' s i r t t c P i r r t t ; 1 v ; t r i ; l r t l ; 1 . K ; r t l ; l r r g i

t i r iamasis gal i pat ikr in t i t ik v icn:1 langcl i , o ra idT. ig patc ik imo l ik inrvbc yr ; r

v i cnoda , l a i i i r r o ; r t vc j r r . i i s t u r c t r ; pa t i k r i r r t i l ; 1 l ; u tgc l i , k r r r i s I c i s t r ; k r ro

grc i i iau pat ikr in t i su l i : rnru luot4 h ipotczg ( ; ;y pr i inr t i r t rb i t a tntcs l t ) . K; r i1r

t r r i p l r laryt i ' / ' [ in t p ; rn; tur lok i rnc Tinrr tn;1 I ] ; t icso ior t r t t t lg . ( ia l i t t l ; t c lg t is

taip. Suformuluokime hipotczg, kad rnums rodonta tam tikra ,Su raicJc

(k = 1, 2, . . . ,6) . Norddami nusprgst i , kok ios iaSkcs spalv4 rc ik ia nrrs ta ly l i ,

apskaic: iuokiurc So ra id is t ik inrybg, . ic igu Zinolunrc, kat l lant t ikra ia . (kc yr ; r

juodos spalvos. Prisiminkinrc Ilaicso lbnrirlg:

ffiilffi

' l ' ( ' \ i : ( i , t ) ) Pl ' r ' Pft i : lL ' ' ' ' 1

,' r4i,. i )

cra 1t($^J(i, l)) yra J* simbolio tikimytre,.lcigu I j) Sa5ke yra juorJa; p(.\)- sirntrolio S* rodymo tikimybe. Mu.sq atvcju .i i tkimybe visonrs raidenisv icr r r r rc i i r i r lyg i 1 i6, t .y . p(So): l16.' l ' ikinryb€,

kad /i,7) iaikc yra jur>da, palmcta p(i, j), o p((i, j) lSk) _t ikr rny l rc , kad ( i ,7 i ia ikc yra ' juod;r , . jc igu tur ime . !u s i rnbol i 1 l r = t , . . . , f i ) .Si t ikirnvbc'rrrrrsq atvc.ju (idealinrotu atvcju, kai vaizdas neturi tr ikdiiq) lygiarlr;r l, arlr;r 0. I lcntelejc pratciklos p(i, j) t ikinybiq rcikinres, o 2 lcntelc.le- 1t ( ( i . 1) / . \p) rc ik5rnCs, kai p; r tc ik i ; r r l ; r /^ f ra id i , t .y . So= l l .

I I r , n l t ' I t ' : 1 t ( i , . 1 ) r c i k i n i s 2 !cntclc: p((i. 1)1,9u1 rcikitru:s, kni ,Su= l-l

l 1 ( r { } o

116 U2 0I t6 0 l/-5l i ( , 0 0t /6 , , , ,

O [ /'.]

o I i 4(J t i lv2 l i : ]0 1 t 4

'l ir igi d;rbitr ncsttnku pasakyli, kokios i;r ikCs sp;rlv;J nrunrs rcikr;r nu.st;r-

ty t i ' jc igu nor imc pat ikr in t i h ipolczg, k : rd rnrrnrs rot jonia lanr t ikrn r ; r i t lc ..Tc igu nor imc pat ikr in t i , ar rodorna ra id i yra i l , rc ik ia par ikr in t i kctv i r t .sttrlpclio ir trcdios cilurcs (t. y. (a,3)) i;r ikcs spalv4. -lcigu si i;r ikc yrajuoda, tai t ikimybc, kad tai [ l raidc, lygi 0,5. I]ct rokia pat yra Il raidcst ik imybc. Kad nusprgstunrc, kur i4 saikg rc ik ia apzi0rct i t ik r inant hrpotczg,kuri is i iq raidziq rodonra, turimc vcl apskaidiuoti .s4lyginc.s tikinrybcs lvclpakar tot inai naudot i l la ieso iormulg) . ' larn

rc ik i tq i i nau jo a1;sk l i i i r ro t i1 ' ( i i ) (skain iuodnmi s ias t ik imybcs, ats izvc lgs inrc 1 ik i t rv i / / i r / ( ra i r lcs) , . .o p(s) :1/2. Ncsunku js i t ik i ' t i , kok i g; r t r r t in i sprcndinr4 gal inr ; r pr i i rnr ii iu0 ; r tvc ju. [ ' ; r t ik r inus p i r rnos c i lu tcs ; rnt ros, t rcd i< ls ; r rb: r kc{v i r tos (a ik tsspa l vE , t . y ,1 t (Ao= I l l ( i . j ) ) = 1 , . i c i gu ( l = l ; < - r / = 2 , 3 , 4 ) . ga l r rn r r r r r s t ; r t v l i ,kokia raidc yra i5dcliota.

- Ic igu v icnos ra id is r 'dornos dazniau ncgu k i tos, t .y .p(A) r ik j rnvhcsyra ncvicuodos, bct Zinomos, tai apskaii iuoti s4lygincs tikinrybcs rrc.supku(tanr vcl naudosimc I];ricso l irrnrulg).

Situldija yra kitokia, kni sprenclZianras antra-s uZdavinys - rciki;r lLr.st;rtyti,kok ia ra i c l e ro<Joma, i 5 anks to nckc r i an t ; ok ios h ip . t ezcs . S iuo ; r t vc l t rk ickv icnrr 2 ing.srr iu rc ik ia nraksi lnal ia i r laZint i ncapi t r rcTtunr i l ( r r r ; r l i l r t i c1-l r r r p i l ; 1 ) r r u . s l l l : r r r t . kok ios r ; r i t i c s r t r l t l r r , l s . 'Ncs r r r r k t r s r rP l . ; r s l i , k ; r t i l r ks l ; r sbus pasiektas, . jcigu tir ianrasis kickvie nu zingsniu gales i it lncsti prrsg v;rri;rrrrr,;( I long;r rd, t9(r iJ) . ( ia l i tc l "s i l ik in t i , kat l opt i rn i rhr p i r rnrro ju t ikr in i r r r r r r r ls t ; r tv l it r c t i os c i h r t cs i r l n l r o s tu lpc l i o i ; r i k cs s1 r ; r l v ;1 . . l c i gu i i i ; r i k c j r r<x l ; r , r ; r iro t l t . t t t tos ar t r ; r / / , ; r r l r l /1 , ar l r i r / ; r ; r i< ic 's . I ( i lu ; r tvc j r r r r11l11111;1 v icr ra i i / , ,l l t i r N ra id i i r l . S iuo l lvc. ju p( . \ ̂ = l l . l l . I t I ( i , / . ) ) = l /J , k ; r r r r r

I t . l ( s r ' ( ( i . r ) ) - L' \ l - l l . l t , l : l

Aln tc tgs pusg v ; r r i r t n t r l , t i r i a rnas i s ; r r r t n r l i ng . sn i r r vc l l u r i r ; ; r ks i r r r ; r l i ; r rnr ; rZ i ' t i nc; rp ihr t r i turn;1 i r l . t . . kr r l br rs i isprgs las r r lc l ; rv inys.

Spccialls ckspcrintcntai parrrdc, k:rci l ir i ;rrncr.io t;rktika sprcntl l i lrrt lxrn;r-Sius u ld; rv in ius vra r r l inra ka t ik ; rpra i r , t ; r i (Sokol t rv . l l ) ( r . l ) . I )a l rar I ]a ics, ,tt ' tctrxl;rs plai-rlr i t;rrkr.nli l .s l i ; j ;1111 .srrn.tkrrrr; l 1l)crccptitrrr lt.s [];1y".r1,,,., irrJ.crcrrcc.1996).

, ' t c ) , , , , , . p ( s , ,l i,ri Sr = ltl

l l t t 0 ( )

U6 112 0U6 0 t /5i l 6 0 01 t 6 0 0

t , . l ) )

0

I

0

0(.,

| / l

U4I /.1I t.\U4

< \ l r t l t . t ( 1 t ( , \ u ! ( t . 1 ) 1 . l i a t . \ r = N

l i . r l / . 1 l l 3 I t 2I i . 1 0 I / 6 2 / Jl t ) . 5 / r , l i 3 t i 2{ } 0 I l3 U 'Z| \ l i . ] t l b ) / . 1

- t lcr t t r ' l r ; ; 1, (Sr/ ( i . . j ) ) r r : ik :mis,k a t , \ , . = ] [

1 0 0 f ]l 0 0 r )l l t l

1 0 0 0| { ) 0 ( )

I ) i r r r r r i i r r i g i r l inr i r : rpsk i r i i ' iuot i 1 t ( ( i , j ) ls) t ik inrybcs, kn i . to ynr I t , 11, l - .M r r N s i rn l ro l ia i . Z inant s ias t ik imybcs, nc.sunku apskai i iuot i i r ic ikonr4l)(5/ (i.7/7 tikinrybg. Jos rcikinrcs Patciktos 3-[J lcntclcse.

4 l cn t c l i : l t i S * / ( i . j ) ) , ka i So= t t

| , { l

I '�(r

I i ( r

L'�lr

I ' t r

| . t ( t l , ' Z

I l ( t ( l

U h l / 3

l ! 6 0

l ' ( r l ' l

| /6 | !)l , ' 0 t )

l / 6 l i 3

| / ( t ( )

I ' ( ) ( )

t , i J I 12 00 () 1 . ' .1l l s r / z 00 ' l i 2 ( , 1

() () I / ,1

t ) t l t )

{ ) o 0| /.r l i .5 | 12t ) { t 0U O 0

Lr.1

I ,'�.l

I l 3

r i 3I ./J

. r l t t t l r ' l t ' . l , f , \ , 1 r t , j t ) r r i k | ; r r u

/ ' ,1 . \ l :

t / 2oi r-5r )I l J

6 lerrtcli: l,(5,,J (t, j)), k,tr S, = L

l /2 ( )

() ()

0 00 0I ( )

| l ( t ()

I l ( , ()

U 6 { )

u 6 0l ' ( ) l l 7

0 r ) 00 0 00 0 00 0 0l l ) . 0 { )

Visi iic pilytll i ' iai alikiai parrlclo. kad sttvokdami' kas vcikia musq

scnsorini t l s istcmtl ic j imus. atsi : lvclgiamc t ick i padius povcikius' t ick

i sukauptq patirti, , '-i kokini, objektais pracityjc turd'jome re ikalq' Si

palirtis susijusi stt mfrstl porcikiais. Thigi sukauptas galimrl hipoteziq

rinkinys priklauso nuo gyvcnimo s4lygq' nuo tt1 uZdaviniq' kuriuos

mtrnr.; rcikia sprcsti. Zinoma, katl tlziunglirl 6ryvent<rjai suvokia atstumus

k i ta ip nc l r r s lcp i t l , dyk t rmq gyvcn lo ja i ' Vrd inas i ' nor in t s r rp ras t i

strvokinru clc.sningtrmtts, rciki:r 7-intlti gyvcnimo sillygils' trZdavinitts'

kuriuos privakr sprgsti inciividas. Sitq vciksniq itakE suvokimui megina

tirti vaclinamicii ekottryini,s olttikcts ialininkai. Zymiatrsias Sios kryptics

rr ls lr tv i ts vr i t j ; t t t mintrasis i rmcrik ic i i r l mt lksl ininkls ' l ' ( i ibsonas'

Literatura

Adelson E. I I . , Bcrgcn. l . R. Spat iotcnrporal c l lcrgy t t l r ldc ls for t l rc

pcrception of motion l l J- OpL Soc. Anr- iq8'5' 42' p'284-299'

Adelson I t . I I . , Movsl ton J. A. PhcnoDtcnal cohcrcncc of r lov ing v isual

patterns // Nature. 1982, vol.300, p. 523-525'

Anstis S. M. -fhe

perccption of apparcnt movcmcuI i/ I ' � l i i iosophical' f ransact ions Roy. Soc. London, R' 1980, vo l '290' p ' l '53-168'

Ans t i s S . M . Mor ion a [ t c r c f f cc t s l ' r on r l I t t o t i t t t t l c ss s t i rD t t l r r s / /

I )crcept ion. 1990, vo l . 19, p.301-306.

The Artful Eye I ecJ. Grcgory Il '-, IIarrisJ', I lcard P, I losc D' Oxford

I ln ivers i ty P." t5, 19!-5. 414 P.A tk inson J . , B radd i ck o . J . I ' hc devc lopn tc t t I co t t r . sc o I c t l r t i ca l

proce.ssing strcams in thc human inftrnt. 199 1'

I lagdonas A. Scnsorincs sistcmos- I ' l l cl. Vilnirrs' 1977'

l lall w., ' l tonick

Ll. Inlant rcsponscs to inrpcnding coll isitrn: c)ptical

and real / / Sc ience. 197i , vo l . 171, p- 818-820.

Bar lorv l { .8 . , I i l lR.M. Sclcct ive scnsi t iv i ty to d i rcct ion of movcntcnt in

garrglion cellt of thc rabbit retina // Sciencc. 19(13, vol- 139, 3-553' p' 412-414'

I ] ; r r lou, I I . R. , l l lnkcnrorc ( ' . , I )c l t igrcrv. l . I ) . ' fhc nct t r ; i l nrcc l r ; t t r i .snts o( '

b i nocu la r dcp th c l i s c r i n r i na l i on / / . 1 . I ' [ y s i o l - Lp t t do t l . 1967 . vo l . l 9 ] ,

p.538-d31.Barl0rv Fi. I]., I- l i l l R. M. , I-cvick W. R. Rctinal ganglion cclls rcsponding,

sclcctivcly to dirccttott and .spcctl ol ' i tnirg,c tltotiorr i l l lhc rahbil //.1- I)hysiol-

l9(r4. vol. 173, no.2, p.37741)7.

Bar lorvI I . R. , Lcv ick W R. ' I 'hc ntcch: t t r isnr o l ' d i rcct ion;r l ly sc lcct ivc

trnits in ratrbits rclina l/ J. Physiol. 19(r-5, vtrl. l7ll, rro- 2, p'477-5Qa'

Ba r t l ey S . I { . I ' r i nc ip l cs o l pc rccp t i on - NY ; I : vans to r t ; I ' ondon :

Ilarpcr&Rorv, 1969, 518 p.

I l a s t y s I 3 . A . A t p a Z i n i r n o t c o r i . i o s c l c r n c n t ^ i . v i l n i t r s : v i l n i a t r s

rnr ivcrs i lc : lo lc i t lyk l : r , l ( ) ( )7. I l ( ) p .

l lcck J. Sinr i lar i ty groul l ing i rnd 1;cr iphcr i l l t l i -scr i rn i lurb i l i ty r t t rdcr

unccrtainty l l Am. J. Psychology. 1972, vol. [].5, p-1-20.

BclhunreurP N. n contputat ional thcory l i r r l l inocular s tcrc<lp.s is / /

Pe rceplion as Baycsian infcrcncc / cd. D. (1. Knil l, W. I{ichards. ( ';rnbridgc

Univcrsity Prcss, 1996, p.323-364.

Bendroji psichologrja. Vilnius : Mokslas, 191J6.

Berstein N. Thc coorclination and rcgulation of nrovcmcnts. Oxford :

Pcrgamon I)rcss, 19(r7.