viesaSpalv suvokimas

viesa yra elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra matomas akiai.

vies tiria daugyb moksl: biologija, fizika, chemija, dail, ir kiekvienas j supranta skirtingai. Vieniems svarbiausia, kad ji lta ir skaidosi, kitiem, kad teikia energij, tretiem, kad atsispindi. Ir visa tai apibdina vies.

Apie 55 m. pr. m. Kr. Lukrecijus, tsdamas atomist idjas, ra, kad viesa ir iluma pasiekianti mus i Sauls susideda i ma daleli.Kvantin teorija M. Plankas teig, jog viesos altinis vies spinduliuoja ne itisai, o tam tikromis porcijomis kvantais. kvant galima irti kaip savotik viesos dalel foton. vies gali spinduliuoti ir aplink atomo branduol skriejantys elektronai.

Spinduliuot tai daugyb ma energijos porcij. Sauls spindul sudaro daugyb milijard toki porcij. ias spinduliuots bang porcijas vadiname fotonais. Fotonas, kaip ir protonas, elektronas ar neutronas, yra elementarioji dalel. Jis neturi mass ar krvio, taiau vis tiek apibriamas kaip energijos turinti dalel. Kiekvieno fotono energija priklauso nuo viesos danio ir bangos ilgio.Elektronai skrieja aplink branduol. Skirtinguose sluoksniuose esantys elektronai turi skirting energijos kiek. Kuo toliau elektronai yra nutol nuo branduolio, tuo daugiau turi energijos.

Kuo fotonai turi daugiau energijos, tuo trumpesnis bangos ilgis. Elektronas, perokdamas i auktesnio lygmens emesn, ispinduliuoja foton, t. y. elektromagnetin bang atiduoda energij. Kad elektronas pakilt i emesnio lygmens auktesn, jis turi absorbuoti tok foton, kad jo suteiktos energijos pakakt pereiti auktesn energijos lygmen.

viesa elektromagnetins bangos

viesa yra skersins bangos, kurios susideda i elektrinio ir magnetinio lauko virpesi. Todl tokio tipo bangas vadiname elektromagnetinmis bangomis. Visos elektromagnetins bangos juda tokiu pat greiiu kaip ir viesa. viesos greitis tuioje erdvje (vakuume) yra didiausias manomas judjimo greitis.Elektrins bangos juda viesos greiiu, kuris ymimas c raide. Vakuume c = 300000 km/s.Skirtingas regimosios viesos bangos ilgis ir danis suvokiamas kaip skirtinga spektro spalva. Regimoji viesa yra tik nedidel elektromagnetini bang dalis. Apytikriai regimosios viesos bang ilgis yra nuo 400 * 10-9 m = 400 nm (suvokiame kaip violetin vies) iki 800 nm (suvokiame kaip raudon vies).

Spalva tik pojtis

Spalva nra mediagos savyb. Iorinis pasaulis bespalvis, j sudaro bespalv materija ir energija. Bet jis gali sugerti elektromagnetines bangas. Kai viesa patenka ant kokio nors kno, dalis jos sugeriama, o dalis atspindima arba, jei knas skaidrus, praleidiama. Kiek viesos sugeriama, priklauso nuo molekuls kno sandaros, t. y. i viesos spindulio, kur paprastai sudaro skirtingo danio bangos, sulaikomos tik tam tikro danio bangos. Kitos bangos atspindimos. Pasiekusios akies tinklain regjimo receptoriuose jos sukelia elektrinius impulsus, kurie nerv ataugomis patenka regjimo centr. Taip matoma spalva. Tai, kas mums atrodo spalva, yra tik atspindima ar praleidiama viesa. Taigi spalva egzistuoja tik kaip j matanio pojtis.

Regamogaus akis, kuri yra iek tiek ityss 2,5 cm skersmens rutulys, turi tris sluoksnius: oden, gyslain ir tinklain. Iorinis dangalas odena yra nepervieiamas, baltas skaidulinis sluoksnis, dengiantis didum akies paviriaus; akies priekyje odena pereina skaidri ragen, tarsi akies lang. Ploname viduriniame tamsiai rudame sluoksnyje, gyslainje, yra daug kraujagysli ir pigmento, kuris absorbuoja nuklydusius viesos spindulius. Akies priekyje gyslain sustorja ir sudaro iedo formos krumplyn bei plon iedik diafragm rainel. Rainel reguliuoja angos, vadinamos vyzdiu, dyd. Liukas, kuris pasaitliais prisitvirtins prie krumplyn, akies obuol padalina dvi dalis. arminis vandeningas tirpalas, vadinamas priekins kameros skysiu, upildo priekin kamer tarp ragenos ir liuko. Klampi drebui konsistencijos mas, vadinama stiklakniu, upildo didel upakalin akies dal u liuko.

Dl refrakcijos, arba spinduli lio, tinklainje susidaro 180 kampu apverstas vaizdas. Nors tinklainje susidaro pasaulio vaizdas auktyn kojomis, smegenys imoko j matyti teisingai orientuot.

Elektromagnetinio svyravimo virtimas nerviniais impulsais

Tinklains receptoriuose (lazdelse ir kolbelse) yra viesai jautri pigment. ios mediagos, patekus jas viesai, priklausomai nuo spinduli intensyvumo, skyla kitus junginius. Lazdeli pigmentas rodopsinas viesoje praranda raudon spalv ir iblunka tampa blykiai geltonas. Kartu sumaja ir jo jautrumas viesai. Po 1/100 sekunds mediaga vl atsistato. Veikiamas viesos rodopsinas suskyla opsin ir retin. Pastarasis yra labai nepatvarus ir net neintensyvioje viesoje vl jungiasi su opsinu sudarydamas rosopsin. Nuolat veikiant intensyviai viesai retinas virsta vitaminu A. kai apvietimas nutrksta, vitaminas A vl virsta retinu, o is, reaguodamas su opsinu, sudaro pradin mediag rodopsin.Tiksliai neinoma, kaip keiiasi membranos pralaidumas. Taiau galima manyti, kad pasikeitus pigmento sandarai susidaro mediag, dl kuri pralaidumas keiiasi.

Gyvnams viesa svarbi kaip orientacijos priemon. Evoliucijos eigoje kartu su nerv sistema vystsi ir rega. Primityvios akys tiesiog jauia vies, tobulesns nustato i kur ji sklinda, o tobuliausios stuburini, vabzdi, moliusk mato vaizdus, nustato atstum. Dalis dienini gyvn (bedions, drieai) mato spalvotus vaizdus, o naktiniai (peldos, eiai) ir dieniniai, kil i naktini (unys, iurknai), nespalvotus. Nakt ydini augal iedai paprastai bna balti, nes naktiniai gyvnai spalv vis tiek neskiria, o j aki tinklains fotoreceptoriai lazdels sutemose jautriausios baltai viesai. Dien ydintys vabzdiadulkiai augalai vilioja apdulkintojus rykiomis vainiklapi spalvomis.Kai kuriems paukiams rega padeda orientuotis pagal Saul. Bits mato poliarizuot vies, todl net apsiniaukusi dien nustato Sauls padt danguje. Urvini ir giliavandeni gyvn akys bna danai inykusios tamsoje j nereikia. Jonvabaliai, kai kurie kiti vabzdiai, nemaai jros gyvn gali viesti ir siunia viesos signalus savo ries atstovams. Yra plri giliavandeni uv, kurios vieianiais organais prisivilioja grob.

Spalv idstymasPagrindins spalvos yra raudona, geltona, mlyna.

Uuot tiksliai atvaizdavs tai, k matau, a specialiai naudoju spalv, kad iraika bt stipresn Vincent van GoghPapildomos spalvosSpalvos, kurios kartu su turima sudaro balt.Kai t pai tinklains viet patenkani spalvini dirgikli poveikis isilygina spalvos pojio neatsiranda.

Spalv sveika irint vien spalv akis prisitaiko ir spalvos intensyvumas tolydio maja. Po tam tikro laiko pavelgus balt plot pasirodo povaizdio spalva. Jei plotas spalvotas, povaizdio spalva su juo susilieja.

Jutiminis spalvos poveikisRenesanso laikais tapyba virto menu, ir spalva i simbolio virto estetine vertybe, turinia jutimin poveik.Geltona - tai artimiausia viesai spalva. Ji simbolizuoja prot, inias. Mlyna reikia tol, nepasiekiamus dalykus. Ji taip pat laikoma sielos, dvasini ar pasmons dalyk atsivrimo spalva.Raudona - tai ypa ilta spalva, tai gyva, gyvybinga, nerami spalva. Ji reikia gyvenimo jg, meil, taip pat krauj ir agresij.alia yra ramiausia i vis spalv. alia - pagrindin vasaros spalva. Ji ramiai veikia mog, taiau po kurio laiko gali pabosti..

Optins apgaulsOptins apgauls atsiranda dl to, kad irovas neteisingai vertina figr i perspektyvos. Jos atrastos XVIII a. antrojoje pusje.

Apgauna ne vaizdas, o suvokimas. Ir inant, jog tai apgaul, iliuzija ilieka.Apgaul vyksta ne dl tinklainje vykstani proces. Ji atsiranda tuomet, kai vaizdinis dirgiklis apdorojamas oniniame tarpini smegen gumbure.Aki judesiai neturi takos apgaulei atsirasti.

Ar raudonos linijos tiesios?

K matai? mogaus veid ar od Liar?

Kuris vidurinis apskritimas didesnis?

ia spiral ar atskiri apskritimai?

Nra joki juod tak. Tu negali matyti to, ko nra.

Ilgiau siirjus juod tak pilka spalva kakur pranyksta.

Kiek drambliukas turi koj?