praktinių darbų metodikos nurodymai -...

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Viačeslav Petrenko

GELEŽINKELIO EISMO SAUGA

Praktinių darbų metodikos nurodymai

Vilnius 2012

V. Petrenko. Geležinkelio eismo sauga: praktinių darbų metodikos nurodymai. Vilnius: Technika, 2012, 59 p. [3 aut. l. 2012 05 22]

Leidinyje pateikta negabaritinių krovinių skaičiavimo metodika, stoties knygos sudarymo tarka, šviesoforų signalizacijos principai, greitmačio juostos šifravimo technologija, aprašomas traukinių eismo grafiko sudarymas. Pateikti savarankiško darbo skaičiavimų pavyzdžiai ir uždaviniai.

Mokomoji knyga skirta geležinkelių transporto inžinerijos programos stu-dentams.

Recenzavo: doc. dr. Gediminas Vaičiūnas, Geležinkelių transporto katedra lekt. Irina Briuchoveckaja, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

Leidinys parengtas ir išleistas už Europos struktūrinių fondų lėšas, jomis finan-suojant VGTU Transporto inžinerijos, Biomechanikos ir Aviacinės mechanikos inžinerijos projektą „Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus“ pagal Lietuvos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“. Projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023, finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-023.

VGTU leidyklos TECHNIKA 1303-S mokomosios metodinės literatūros knygahttp://leidykla.vgtu.lt

Redaktorė Ramutė PinkevičienėMaketuotoja Birutė Bilotienė

eISBN 978-609-457-196-1doi:10.3846/1303-S

© Viačeslav Petrenko,2012© VGTU leidykla TECHNIKA, 2012

3

Turinys

Įvadas .................................................................................................... 4

1. Negabaritinių krovinių vežimo technologija .................................... 5

1.1. Krovinio negabaritiškumo zonos ir laipsnio nustatymas .......... 5

1.2. Skaičiuotinio krovinio negabaritiškumo nustatymas .............. 10

2. Stoties techninės veiklos organizavimas ........................................ 16

3. Geležinkelio šviesoforų signalizacijos sistema .............................. 25

4. Greitmačio juostos šifravimo principai .......................................... 35

5. Traukinių eismo grafiko sudarymo principai .................................. 40

5.1. Geležinkelio linijos pralaidumo skaičiavimas ......................... 40

5.2. Traukinių eismo grafiko sudarymas ........................................ 45

Literatūra ............................................................................................. 51

Priedai ................................................................................................. 52

4

ĮVadas

Geležinkelio transportas – tai pati patikimiausia žmonių perveži-mo ir prekių gabenimo transporto sistema. Tačiau tam tikromis neigia-momis aplinkybėmis šis transportas gali būti pavojingas keleiviams, transporto priemonių vairuotojams, pėstiesiems, geležinkelio trans-porto darbuotojams ir vežamiems kroviniams.

Geležinkelio eismo saugos praktinių darbų tikslas – praktiniais pavyzdžiais padėti išvengti nelaimingų atsitikimų pavojingose ge-ležinkelio transporto zonose. Leidinį sudaro keturių praktinių darbų metodikos nurodymai: negabaritinių krovinių vežimo technologija, stoties techninės veiklos organizavimas, geležinkelio šviesoforų sig-nalizacijos sistema ir greitmačio juostos šifravimo principai.

5

1. NeGabaritiNių kroViNių Vežimo techNoloGija

1.1. krovinio negabaritiškumo zonos ir laipsnio nustatymas

Gabaritas – didžiausia standartų leidžiama išorinė daiktų, statinių, įrenginių ar transporto priemonių apybrėža. Geležinkeliuose skiriami riedmenų, pakrovos ir statinių artumo gabaritai.

Krovinys negabaritinis, jei jis patalpintas atviruose riedmenyse, esančiuose tiesiame, horizontaliame kelio ruože (kai vienoje verti-kalioje plokštumoje sutampa vagono ir kelio išilginės ašys), viršija krovinio gabarito kontūrus (1 pav.) arba jo geometriniai išsikišimai kreivėse viršija skaičiuojamo vagono geometrinius išsikišimus.

1 pav. Pakrovos gabaritas

Pagal atstumą iki bėgių galvučių lygio (BGL), kuriame krovinys viršija gabaritą, skiriamos trys negabaritiškumo zonos (2 pav.):

1. Apačios negabaritiškumo zona – nuo 480 iki 1299 mm aukšty-je, kai atstumas iki kelio ašies nuo 1626 iki 1760 mm, ir nuo 1230 iki 1399 mm aukštyje, kai atstumas nuo 1626 iki 2240 mm;

6

2. Šono negabaritiškumo zona – nuo 1400 iki 4000 mm aukštyje (įskaitant);

3. Viršaus negabaritiškumo zona – nuo 4001 iki 5300 mm aukštyje.Be to, praleidžiant viršutinio negabaritiškumo zonos krovinius

dvikeliuose ruožuose, papildomai taikomas bendras šono ir viršaus ne-gabaritiškumas: nuo 4001 iki 4625 mm aukštyje nuo bėgių galvučių lygio ir nuo 1625 mm atstumas nuo kelio ašies iki nebaritiškumo zo-nos (2 pav.).

2 pav. Krovinio negabaritiškumo zonos

Atsižvelgiant į negabaritinių krovinių viršijamo pakrovos gabari-to dydį (1 pav.) negabaritiškumo zonos skirstomos į negabaritiškumo laipsnius:

1. Apačios negabaritiškumo zonoje – šešis laipsnius;2. Šono negabaritiškumo zonoje – šešis laipsnius;3. Viršaus negabaritiškumo zonoje – tris laipsnius.

�

Negabaritiškumo laipsnių kontūrų lūžių taškų koordinatės pateik-tos 1 lentelėje.

1 lentelė. Negabaritiškumo laipsnių kontūrų lūžių taškų koordinatės

Negabaritiškumo Negabaritiškumo laipsnių kontūrų lūžių taškų x ir y koordinatės, mm

Zona Laips-nis

Pirmo taško Antro taško Trečio taško Ketvirto taškox y x y x y x y

Apatinis

123456

1�0017601850200020802240

3803801230123012301230

1�0017601850200020802240

139913991399139913991399

––––––

––––––

––––––

––––––

Šoninis

123456

1�0018001850200020802240

140014001400140014001400

1�0018001850200020802240

400040004000370034002800

–––

185020002080

–––

400037003400

––––––

––––––

Viršutinis123

1�0018001850

400040004000

14151�001�00

450043504500

88014801120

530047005300

–1020

–

–5300

–

Pastabos: 1. Taškas, kurio koordinatės x = 1850 mm, y = 4000 mm, priklau-

so 3 laipsnio šono negabaritiškumui;2. Taškas, kurio koordinatės x = 2000 mm, y = 3700 mm, priklau-

so 4 laipsnio šonino negabaritiškumui;3. Taškas, kurio koordinatės x = 2080 mm, y = 3400 mm, priklau-

so 5 laipsnio šono negabaritiškumui.Jei krovinio negabaritiškumo laipsniai didesni nei: šeštas apačios,

šeštas šono ir trečias viršaus, tai krovinys vadinamas viršgabaritiniu. Viršgabaritiškumas taip pat gali būti apačios, šono ir viršaus. Krovinių, aukštesnių nei 5300 mm nuo bėgių galvučių lygio, viršgabaritiškumas vadinamas vertikaliu.

8

Konkretus negabaritinis krovinys priskiriamas atitinkamai zonai ir laipsniui, lyginant labiausiai nutolusių nuo kelio ašies, krovinio taš-kų koordinates su negabaritiškumo laipsnių kontūro lūžio taškų koor-dinatėmis (horizontalūs atstumai x nuo kelio ašies ir vertikalūs atstu-mai y nuo bėgių galvučių lygio).

Negabaritiniams kroviniams suteikiamas negabaritiškumo in-deksas, kurį sudaro 5 ženklai. Kiekvienas negabaritiškumo indekso ženklas (išskyrus pirmą) reiškia negabaritiškumo laipsnį atitinkamo-je zonoje. Viršnegabaritiškumas žymimas skaičiumi 8 bet kurioje zonoje.

Negabaritiškumo indekso ženklų reikšmės:

• 1-as ženklas – visada N raidė (negabaritiškumas);• 2-as ženklas – apačios negabaritiškumo laipsnis, reikšmės gali

būti nuo 1 iki 6;• 3-ias ženklas – šono negabaritiškumo laipsnis, reikšmės gali

būti nuo 1 iki 6;• 4-as ženklas – viršaus negabaritiškumo laipsnis, reikšmės gali

būti nuo 1 iki 3;• 5-as ženklas – vertikalus viršnegabaritiškumas žymimas skai-

čiumi 8.• Jei bet kurioje zonoje nėra negabaritiškumo, įskaitant ir verti-

kalų viršnegabaritiškumą, tai 0 žymimas atitinkamas negabari-tiškumo indekso ženklas.

Tiksliau nustatant negabaritiškumo laipsnius kiekvienai zonai, būtina naudotis 1 ir 2 priedu.

1 pavyzdys. Pervežti pateiktas krovinys, simetriškas išilginės platformos ašies atžvilgiu, didžiausi jo matmenys: 1350 mm aukš-tyje plotis 3320 mm, 2650 mm aukštyje plotis 3550 mm, 4500 mm aukštyje plotis 3240 mm. Nustatykite krovinio negabaritiškumo zoną, laipsnį ir indeksą.

9

Sprendimas. Duotojo krovinio labiausiai nuo kelio ašies nutolu-sių taškų koordinatės:

• y1 = 1350 mm;• x1 = 3320 / 2 = 1660 mm;• y2 = 2650 mm;• x2 = 3352 / 2 =1775 mm;• y3 = 4500 mm;• x3 = 3240 / 2 =1620 mm.

Koordinatė y1 = 1350 mm yra nuo 1230 iki 1399 mm nuo bėgių galvučių lygio ir priklauso apačios negabaritiškumo zonai. Pagal ko-ordinatę x1 = 1660 mm ir pagal 1 priedą nustatomas negabaritiškumo laipsnis – 1 (kai atstumas nuo kelio ašies iki 1 laipsnio apačios nega-baritiškumo kontūro 1625–1700 mm).

Koordinatė y2 = 2650 mm yra nuo 1400 iki 4000 mm nuo bėgių galvučių lygio ir priklauso šono negabaritiškumo zonai. Pagal koordi-natę x1 = 1775 mm ir 1 priedą nustatomas negabaritiškumo laipsnis – 2 (kai atstumas nuo kelio ašies iki 2 laipsnio šono negabaritiškumo kontūro 1700–1800 mm).

Koordinatė y3 = 4500 mm yra nuo 4001 iki 5300 mm nuo bėgių galvučių lygio ir priklauso viršaus negabaritiškumo zonai. Pagal ko-ordinatę x3 = 1620 mm ir 2 priedą nustatomas negabaritiškumo laips-nis – 3 (kai atstumas nuo kelio ašies iki 3 laipsnio viršaus negabaritiš-kumo kontūro 1606–1706 mm).

Taip duotajam kroviniui priskiriami tokie negabaritiškumo laips-niai: apačios – 1, šono – 2, viršaus – 3, vertikalus – 0.

Vežamo krovinio negabaritiškumo indeksas užrašomas taip: N 1 2 3 0.

1 uždavinys. Pervežti pateiktas krovinys, simetriškas išilginės platformos ašies atžvilgiu, kurio didžiausi matmenys pateikti 2 len-telėje. Raskite krovinio negabaritiškumo zoną, laipsnį ir indeksą. Uždavinio variantas pasirenkamas pagal paskutinį asmens kodo skaičių.

10

2 lentelė. Uždavinio pradinių duomenų variantai

Variantas Aukš-tyje, mm

Kro-vinio plo-tis, mm

Aukš-tyje, mm


Aukš-tyje, mm


1 1360 3340 1850 3650 4420 31402 500 3500 2860 3800 5134 23023 1000 3380 3215 3700 5299 20424 1231 3260 3555 4020 4216 26425 1350 3390 3951 3500 4401 30066 1220 3560 3010 4180 4622 2262� 1210 3510 1955 4040 4905 29008 755 3260 3790 3802 5011 21429 1233 3270 2845 3260 5205 20140 1390 3600 1550 3440 4010 3642

1.2. skaičiuotinio krovinio negabaritiškumo nustatymas

Negabaritiniais taip pat vadinami kroviniai, kurių kontūrai krei-vėse viršija skaičiuotinio vagono geometrinį iškišimą už pakrovos gabarito ribų kreivėse. Atsirandantis skaičiuotinis negabaritiškumas nustatomas šiais atvejais:

1. Pervežant ilgų matmenų krovinius, kai krovinio ilgio ir vago-no bazės santykis viršija 1,41;

2. Kai krovinys gabenamas platformų junginiu;3. Kai krovinys pervežamas transporteriais, kurių bazė 17 m ir

ilgesnė.Skaičiuotinis negabaritiškumas randamas atsižvelgiant į geomet-

rinius krovinio išsikišimus tariamoje 350 m spindulio kreivėje, kai išorinis bėgis nepakilęs.

Krovinio ar riedmenų geometriniu išsikišimu vadinamas jų iš-ilginės ašies nuokrypis nuo kelio ašies, kai vagonas važiuoja kreive (3 pav.).

24 m ilgio, 17 m bazės skaičiuotinio vagono geometrinis išsikiši-mas 350 m skersmens kreivėje laikomas 105 mm.

11

3 pav. Skaičiuotinio vagono geometriniai išsikišimai ir jų skirtumai

Skaičiuotinis negabaritiškumas nustatomas vidiniams ir išori-niams krovinio pjūviams. Vidiniais pjūviais vadinami visi skersiniai pjūviai, esantys vagono bazėje bl (4 pav.).

4 pav. Krovinio, pakrauto į atskirą vagoną, pjūvių schema

Riedmenų baze vadinamas atstumas tarp skersinių kreipiamųjų ašių, einančių per kėbulo kulnus. Platformų junginio baze vadinamas atstumas tarp turniketų atramų, esančių kiekviename vagone, vertika-lių ašių. Vidinis pjūvis, vienodais atstumais nutolęs nuo kreipiamųjų (bazės viduryje), vadinamas viduriniu. Išoriniai pjūviai krovinio ga-luose vadinami galiniais.

12

Skaičiuotinis negabaritiškumas nustatomas didinant atstumą tarp kelio ašies iki krovinio taškų duotajame aukštyje skirtumui tarp krovinio nagrinėjamo skersinio pjūvio geometrinių išsikišimų ir skaičiuotinio vagono tariamoje skaičiuotinėje kreivėje pagal for-mules:

• vidiniams krovinio pjūviams

xv = xi + Dbv, (1)• išoriniams krovinio pjūviams

xi = xi + Dbi, (2)

čia xv, xi – krovinio dalių, esančių atitinkamai vidiniuose ir išoriniuo-se pjūviuose, skaičiuotinis negabaritiškumas, mm; xi – atstumas tarp kelio ašies ir nagrinėjamo taško duotajame aukštyje, mm; Dbv , Dbi, – geometrinių išsikišimų skirtumai atitinkamai vidinio ir išorinio pjūvių ir skaičiuotinio vagono skaičiuotinėje kreivėje, mm.

Reikšmes Dbv , Dbi, galima rasti, kai negabaritinis krovinys pa-krautas į vieną vagoną pagal formules:

, (3)

, (4)

čia lb – vagono bazės ilgis, m; nv, ni – atitinkami atstumai tarp vidinio ir išorinio krovinio pjūvių iki kreipiamojo pjūvio, m; k – papildomas galinių pjūvių poslinkis dėl vagono pokrypio ant bėgių įvertinant kelio ir riedmenų būklę, mm.

Geometrinių išsikišimų skirtumai kroviniams vienodu skerspjū-viu visame ilgyje randami:

, (5)

, (6)

čia Lk – krovinio ilgis, m.

13

k reikšmės randamos:• vagonams su МT-50 vežimėliais

, (7)

• vagonams su CNII-HZ vežimėliais

, (8)

Dydžiai k, Dbv , Dbi įskaitomi tik tuomet, jei jų reikšmės teigiamos.

2 pavyzdys. Pervežti pateiktas krovinys (stačiakampio pjūvio), ku-rio ilgis – 22 m, plotis – 3580 mm, aukštis – 1800 mm. Krovinys pa-krautas ant platformos, kurios bazės ilgis – 9,72 m, CNII-HZ vežimėliais platformos grindų aukštis nuo BGL – 1270 mm. Krovinys padėtas ant dviejų skersinių padėklų, kurių pjūvis 25×100 mm, simetriškai išilginei ir skersinei vagono ašims. Rasti krovinio skaičiuotinį negabaritiškumą.

Sprendimas. Duotojo krovinio labiausiai nuo kelio ašies nutolu-sių taškų koordinatės:

• y1 = 1270 + 25 = 1295 mm;• x1 = 3580 / 2 = 1790 mm;• y2 = 1295 + 1800 = 3095 mm.Koordinatė y1 = 1295 mm yra nuo 1230 iki 1399 mm aukštyje

virš bėgių galvučių lygio ir priklauso apačios negabaritiškumo zonai. Pagal koordinatę x1 = 1790 mm ir 2 priedą randamas negabaritiškumo laipsnis – 3 (kai atstumas tarp kelio ašies ir 3 laipsnio apačios negaba-ritiškumo kontūro 1760–1850 mm).

Koordinatė y2 = 3095 mm yra nuo 1400 iki 4000 mm aukštyje virš bėgių galvučių lygio ir priklauso šono negabaritiškumo zonai. Pagal koordinatę x1 = 1790 mm ir 2 priedą randamas negabaritiškumo laipsnis – 2 (kai atstumas tarp kelio ašies ir 2 laipsnio apačios negaba-ritiškumo kontūro 1700–1800 mm).

Tiesiame kelio ruože krovinys yra 3 apačios ir 2 šono negabari-tiškumo laipsnio.

14

Kadangi krovinio ilgio ir vagono bazės santykis didesnis nei 1,41, būtina rasti skaičiuotinį negabaritiškumą.

Geometrinių išsikišimų skirtumas randamas:• vidiniams pjūviams

Dbv = 1,43(9,72 – 4,86)4,86 – 105 = –71 mm,

• išoriniams pjūviams

mm,

Dbi = 1,43(9,72 – 6,14)6,14 + 60 – 105 = 95 mm.

Skaičiuotinio negabaritiškumo dydžiai

xv = 1790 + 0 = 1790 mm;

xv = 1790 + 95 = 1885 mm.

Lygindami reikšmę 1885 mm su negabaritiškumo laipsnių dy-džiais, nustatome, kad krovinys yra skaičiuotinio ketvirto apačios ir ketvirto šono negabaritiškumo laipsnio. Krovinio negabaritiškumo indeksas – N 4 4 0 0.

Kadangi krovinio skerspjūvis vienodas visame ilgyje, geometri-nių išsikišimų skirtumus galima apskaičiuoti formulėmis (5) ir (6):

• vidiniams pjūviams

mm,

• išoriniams pjūviams

mm.

2 uždavinys. Pervežti pateiktas metalinis vamzdis su 3 lentelėje pateiktais duomenimis. Krovinys pastatytas ant dviejų skersinių pa-dėklų, jų pjūvis pateiktas 3 lentelėje, simetriškai išilginei ir skersinei vagono ašiai. Rasti skaičiuotinį negabaritiškumą. Uždavinio variantas pasirenkamas pagal paskutinį asmens kodo skaičių.

15

3 lentelė. Uždavinio pradinių duomenų variantai

Varian-tas

Vamz- džio ilgis,

m

Vamz- džio

skersmuo, mm

Platfor-mos

bazė, m

Vežimėlio tipas

Platformos grindinio aukštis

nuo BGL, mm

Krovinio atramų

matmenys, mm

1 24 3600 9,72 CNII-HZ 1300 25 × 1002 21 2500 9,10 МТ-50 1330 30 × 2003 25 3200 10,1 CNII-HZ 1320 15 × 1504 20 1900 9,15 МТ-50 1335 40 × 3205 26 3650 9,85 CNII-HZ 1310 15 × 1506 25 3800 9,10 МТ-50 1300 25 × 50� 24 2900 8,91 CNII-HZ 1315 20 × 1008 23 3100 11,10 МТ-50 1334 30 × 1309 21 3400 9,73 CNII-HZ 1325 35 × 1200 22 3700 10,15 МТ-50 1308 15 × 120

16

2. stoties techNiNės Veiklos orGaNizaVimas

Vadovaujantis Techninio geležinkelių naudojimo nuostatais, sto-ties techninės veiklos organizavimo, techninių įrenginių naudojimo tvarka nurodoma Stoties knygoje. Stoties knygoje išdėstyti reikalavi-mai privalomi visiems stotyje dirbantiems geležinkelio tarnybų dar-buotojams.

Prie Stoties knygos pridedama stoties schema ir reikiamos ins-trukcijos. Stoties knygos išrašai turi būti stoties budėtojo, manevrų tvarkdario, kelynų, skirstomųjų kalnelių, iešmų postų, lokomotyvų depo budėtojų, vagonų tikrintojų patalpose. Išrašuose išdėstoma šiems darbuotojams privaloma darbo organizavimo ir techninių įrenginių naudojimo tvarka.

Šiame praktiniame darbe išdėstoma supaprastinta Stoties knygos pildymo tvarka (5 pav.).

1 p. Nurodomas stoties darbo pobūdis (skirstymo, keleivių, tech-ninė, prekių, tarpinė) bei klasė ir kuriame geležinkelio linijos kilomet-re yra stotis.

2 p. Nurodomi tarpstočiai, į kuriuos išleidžiami lyginės ir nelygi-nės krypčių traukiniai, kelių skaičius, signalizacijos ir ryšių priemonės juose:

1-oje skiltyje nurodoma kryptis, pvz.: „Nelyginė“ arba „Lyginė“; 2-oje skiltyje nurodomas tarpstočio pavadinimas, pvz.: „Panerių–

Lentvario“; 3-ioje skiltyje nurodomas tarpstočio pagrindinių kelių skaičius,

pvz.: „2“; 4-oje skiltyje nurodomos veikiančios signalizacijos ir ryšių prie-

monės, pvz.: „Automatinė blokuotė (AB)“, „Pusiau automatinė blo-kuotė (PAB)“ ir t. t.

3 p. Rašomi duomenys apie įmonių ir organizacijų privažiuoja-muosius geležinkelių kelius, kurie prijungti prie stoties kelių:

1�

____

____

____

____

____

stot

ies k

nyga

1. P

agal

dar

bo p

obūd

į sto

tis y

ra _

____

____

____

____

____

_, p

agal

dar

bo a

pim

tį __

_ kl

asės

. Sto

tis y

ra _

____

_kilo

met

re2.

Gre

timi t

arps

toči

ai ir

jų p

agrin

dinė

s sig

naliz

acijo

s ir r

yšių

prie

mon

ės.

Kry

ptis

Tarp

stoč

ių (a

rba

kelio

) pa

vadi

nim

asPa

grin

dini

ų ke

lių

skai

čius

Sign

aliz

acijo

s ir r

yšių

pr

iem

onės

12

34

3. Įm

onių

priv

ažiu

ojam

ieji

kelia

i, pr

ijung

ti pr

ie st

otie

s kel

ių.

Įmon

ės (o

rgan

izac

ijos)

, kur

iom

s ski

rtas

apta

rnau

ti pr

ivaž

iuoj

amas

is k

elia

sPr

ijung

imo

viet

aA

psau

gini

ai įr

engi

niai

, nel

eidž

iant

ys ri

edm

enim

s sa

vaim

e iš

riedė

ti iš

priv

ažiu

ojam

ojo

kelio

12

34.

Sto

ties k

elia

i.K

elio

N

r.K

elio

pas

kirti

sIe

šmai

, rib

ojan

tys k

elią

Talp

umas

suta

rti-

niai

s vag

onai

sK

elio

nau

ding

as

ilgis

, mnu

oik

i1

23

45

65.

Sto

ties i

ešm

ų va

ldym

o si

stem

a.6.

Įren

gini

ai k

elei

viam

s įlip

ti ir

išlip

ti be

i kro

vini

ams k

raut

i.K

elio

num

eris

Įren

gini

o pa

vadi

nim

as1

27.

Tra

ukin

ių p

riėm

imas

ir iš

leid

imas

.Tr

auki

nio

priė

mim

o ke

liai i

r eis

mo

kryp

tisTr

auki

nio

išle

idim

o ke

liai i

r eis

mo

kryp

tis1

2Pa

reng

ė __

____

____

____

____

___

stot

ies v

iršin

inka

s ___

____

____

____

____

____

___

____

____

__

____

____

_

(v

arda

s, pa

vard

ė)

(p

araš

as)

(dat

a)

5 pa

v. S

totie

s kny

gos į

form

inim

as

18

1-oje skiltyje užrašomas tikslus pavadinimas pagrindinės įmo-nės, organizacijos ar gamyklos, kuriai aptarnauti skirtas kelias, pvz.: VĮ „Apranga“, UAB „Gabija“ ir t. t.;

2-oje skiltyje nurodoma vieta, kurioje privažiuojamasis kelias prijungtas prie stoties kelių (iešmo ir kelio Nr., iešmynas ir kiti), pvz.: „Nelyginio kaupiamojo kelyno iešmyno 129 iešmas“ ir kt.;

3-ioje skiltyje nurodomi apsauginiai įrenginiai, neleidžiantys ried-menims savaime išriedėti iš privažiuojamojo kelio, pvz.: „Apsauginis aklakelis“, „Verstukas“, „Aklasmailė“ ir t. t.

4 p. Šiame punkte užrašomi visų stoties kelių duomenys – jų pa-skirtis, ilgis, talpumas ir kt. Prieš pradedant vardyti didelių stočių ke-lius, stoties knygoje atskira eilute užrašomas kelyno, kuriame yra šie keliai, pavadinimas, pvz.: „Kaupiamasis kelynas“, „1-asis atvykimo ir išvykimo kelynas“:

1-oje skiltyje rašomi visų stoties kelyno kelių numeriai, iš jų ir pagrindinių;

2-oje skiltyje rašoma kelio paskirtis, pvz.: „Atvykimo“, „lšvyki-mo“, „Kaupiamasis“, „Skirstymo“ ir t. t.

Rašant apie atvykimo ir išvykimo kelius, jų eismo kryptį (lygi-nė, nelyginė), būtina nurodyti, kokiems traukiniams jie skirti, pvz.: „Pagrindinis“, „Lyginiams ir nelyginiams keleiviniams ir prekiniams traukiniams priimti ir išleisti“.

Šioje skiltyje gali būti nurodyta ir kita, tikslinė kelio paskirtis, pvz.: „Cisterninių vagonų parangos“, „Surinktiems naftos produktams pilti“;

3-ioje ir 4-oje skiltyse rašomi kelią ribojančių iešmų numeriai, pvz.: „11“, „4“;

Aklakeliams 3-ioje skiltyje rašomas iešmo numeris, o 4-oje skil-tyje – žodis „Atrama“. Keliams, kuriuos riboja maršruto šviesoforai, 3-ioje skiltyje rašomas iešmo numeris, o 4-oje – maršruto šviesoforo ženklas arba atvirkščiai;

5-oje skiltyje rašomas visas kelio talpumas sutartiniais vagonais;6-oje skiltyje rašomas naudingasis kelių ilgis, kuris skaičiuoja-

mas taip: kelio talpumas sutartiniais vagonais dauginamas iš 14; šis skaičius ir bus naudingasis ilgis;

19

5 p. Šiame punkte užrašomi duomenys apie stoties iešmų val-dymo sistemą, pvz.: „Elektrinė iešmų ir signalų centralizacija“, „Necentralizuotieji iešmai“.

6 p. Aprašomi įrenginiai keleiviams įlipti ir išlipti bei kroviniams krauti:

1-oje skiltyje rašomi keliai, prie kurių arba tarp kurių yra kelei-viams ar kroviniams skirti įrenginiai, pvz.: „I“, „I–3“;

2-oje skiltyje rašomas įrenginių pavadinimas, pvz.: „Peronas“, „Skirstomoji platforma“.

7 p. Šis punktas pildomas vadovaujantis Techninio geležinkelių naudojamo nuostatų 18.2.10 p. reikalavimais:

1-oje skiltyje išvardijami kelynai (keliai), į kuriuos priimami atitin-kamų krypčių traukiniai, pvz.: „Atvykimo ir išvykimo kelynas – nelygi-niai traukiniai“, „Pagrindinis kelias“, „Iš Rimkų st. į 1–9 kelius“ ir t. t.;

2-oje skiltyje išvardijami kelynai (keliai), iš kurių išleidžiami ati-tinkamų krypčių traukiniai.

1 pavyzdys. Sudaryti Kurklių stoties knygą (6 pav.). Stoties schemos sutartinių žymėjimų paaiškinimas:I, II, ... – pagrindiniai keliai;3, 4, … – nepagrindiniai stoties keliai;(53) – kelio talpumas sąlyginiais vagonais;PAB – pusiau automatinė kelio blokuotė;AB – automatinė kelio blokuotė;EC – elektrinė stoties iešmų ir signalų centralizacija;KP – keleivių pastatas;I.P. – iešmų postas;

– traukinių judėjimo kryptys;105+519,6 km – stoties, pervažos ašies padėtis nuo pagrindinės

stoties ašies (105 km, 519 m, 60 cm);

– peronas, platforma;

– verstukas;

– aklasmailė;

20

– iešmo numeris;

– šviesoforas nelyginiams traukiniams;

– šviesoforas lyginiams traukiniams.

Sprendimas. Užduoties sprendimas pateiktas 7 pav.

1 uždavinys. Sudaryti Rudaminos stoties knygą (8 pav.).

21

6 pa

v. K

urkl

ių st

otie

s sch

ema

22

Kur

klių

stot

ies k

nyga

1. P

agal

dar

bo p

obūd

į sto

tis y

ra ta

rpin

ė, p

agal

dar

bo a

pim

tį V

kla

sės.

Stot

is y

ra 1

05+5

19,6

kilo

met

re.

2. G

retim

i tar

psto

čiai

ir jų

pag

rindi

nės s

igna

lizac

ijos i

r ryš

ių p

riem

onės

.K

rypt

isTa

rpst

očių

(arb

a ke

lio)

pava

dini

mas

Pagr

indi

nių

kelių

sk

aiči

usSi

gnal

izac

ijos i

r ryš

ių p

riem

onės

12

34

Lygi

nėK

avar

skas

–Kur

klia

i2

Pusi

au a

utom

atin

ė bl

okuo

tė (P

AB

)N

elyg

inė

Kur

klia

i–A

nykš

čiai

2Pu

siau

aut

omat

inė

blok

uotė

(PA

B)

3. Įm

onių

priv

ažiu

ojam

ieji

kelia

i, pr

ijung

ti pr

ie st

otie

s kel

ių.

Įmon

ės (o

rgan

izac

ijos)

, kur

iom

s ski

rtas

apta

rnau

ti pr

ivaž

iuoj

amas

is k

elia

sPr

ijung

imo

viet

aA

psau

gini

ai įr

engi

niai

, nel

eidž

iant

ys ri

edm

enim

s sa

vaim

e iš

riedė

ti iš

priv

ažiu

ojam

ojo

kelio

12

3A

B „

Kur

klių

cuk

rus“

13 k

elio

20

iešm

asV

1 ve

rstu

kas

Fir

ma

„Pan

tera

“13

kel

io 2

4 ie

šmas

V1

vers

tuka

sA

B „

Kur

klių

agr

oche

mija

“13

kel

io 2

4 ie

šmas

V1

vers

tuka

sA

B „

Kur

klių

grū

dai“

4 ke

lio 2

5 ie

šmas

19 a

psau

gini

s akl

akel

is4.

Sto

ties k

elia

i.K

elio

N

r.K

elio

pas

kirti

sIe

šmai

, rib

ojan

tys k

elią

Talp

umas

suta

rti-

niai

s vag

onai

sK

elio

nau

ding

as

ilgis

, mnu

oik

i1

23

45

6I

Pagr

indi

nis

811

6185

4II

Pagr

indi

nis

67

7911

063

Atv

ykim

o ir

išvy

kim

o12

1353

742

4A

tvyk

imo

ir iš

vyki

mo

173

3954

6

23

5Pa

krov

imo

ir iš

krov

imo

1625

a23

322

7K

elei

vini

ų va

gonų

par

ango

s akl

akel

is5

Atr

ama

2940

68

Skir

stym

o ak

lake

lis6

Atr

ama

1318

211

Pašt

o ir

bag

ažo

vago

nų a

klak

elis

7A

tram

a2

2819

Aps

augi

nis a

klak

elis

23A

tram

a–

–15

Prek

inių

trau

kini

ų at

vyki

mo

ir iš

vyki

mo

1625

a23

322

5. S

totie

s ieš

mų

vald

ymo

sist

ema.

Stot

yje

įren

gti n

ecen

tral

izuo

tieji

iešm

ai.

6. Įr

engi

niai

kel

eivi

ams į

lipti

ir iš

lipti

bei k

rovi

niam

s kra

uti.

Kel

io n

umer

isĮr

engi

nio

pava

dini

mas

12

IIPe

rona

sI–

IIPe

rona

s5

Perk

rovi

mo

plat

form

a7.

Tra

ukin

ių p

riėm

imas

ir iš

leid

imas

.Tr

auki

nių

priė

mim

o ke

liai i

r eis

mo

kryp

tisTr

auki

nių

išle

idim

o ke

liai i

r eis

mo

kryp

tis1

2Ly

gini

ai iš

Kav

arsk

o st

. į II

, 4, 1

5Ly

gini

ai į

Any

kšči

us iš

II, 4

, 15

Nel

ygin

iai i

š Any

kšči

ų st

. į I,

3, 1

5N

elyg

inia

i į K

avar

ską

iš I,

3, 1

5

Pare

ngė

Kur

klių

stot

ies v

iršin

inka

s stu

dent

as s

tude

ntau

skas

20

08-1

2-31

(v

arda

s, pa

vard

ė)

(par

ašas

)

(dat

a)

7 pa

v. S

totie

s kny

gos į

form

inim

as

24

8 pa

v. R

udam

inos

stot

ies s

chem

a

25

3. GeležiNkelio šViesoforų siGNalizacijos sistema

Lietuvos geležinkeliuose traukinių eismas reguliuojamas šviesofo-rais. Šviesoforo signalas traukinio mašinistui yra įsakymas, kurį būtina besąlygiškai vykdyti (Geležinkelių signalizacijos taisyklės 1998).

Pagal konstrukciją šviesoforai yra šie: stiebiniai (9 a pav.), san-tvaros ir gembiniai (9 b pav.), žemieji (9 c pav.).

a b c

9 pav. Šviesoforų tipai

Pagal įrangą – lęšiniai (10 pav.) ir švaitiniai, kurie šiuo metu prak-tiškai nenaudojami.

Pagal paskirtį šviesoforai yra šie:1. Įleidžiamieji – leidžiantieji arba draudžiantieji įvažiuoti iš

tarpstočio į stotį;2. Išleidžiamieji – leidžiantieji ar draudžiantieji išvažiuoti iš sto-

ties į tarpstotį;3. Maršruto – leidžiantieji ar draudžiantieji pervažiuoti iš vieno

stoties rajono į kitą;4. Manevrų – leidžiantieji ar draudžiantieji manevruoti;5. Kalnelio – leidžiantieji ar draudžiantieji skirstyti vagonus nuo

kalnelio;

26

6. Tarpstočių – leidžiantieji ar draudžiantieji pervažiuoti iš vieno blokuojamojo ruožo į kitą;

7. Saugos – atitveriantieji geležinkelių sankirtas, esančias vieno lygio su kitais geležinkeliais, troleibusų linijomis bei tuos kelio tarpus, kuriuos reikia pervažiuoti su palydovu;

8. Atitveriamieji – draudžiantieji važiuoti, jei kyla pavojus eismui pervažose bei stambiuose kelio statiniuose, arba atitveriantieji apžiūri-mus ar taisomus sąstatus, ar taisomus vagonus didelėse stotyse;

9. Įspėjamieji – įspėjantieji apie pagrindinio šviesoforo (įleidžia-mojo, tarpstočio, atitveriamojo ir saugos) signalus;

10. Antriniai – kartojantieji išleidžiamojo ir maršruto šviesoforų leidžiamuosius signalus bei kalnelio šviesoforo signalus, kai dėl vieti-nių sąlygų blogai matomi pagrindinio šviesoforo signalai;

11. Lokomotyvo – leidžiantieji ar draudžiantieji tarpstotyje per-važiuoti iš vieno blokuojamojo ruožo į kitą ir įspėjantieji apie kelio šviesoforo, prie kurio artėja traukinys, signalus.

10 pav. Lęšinis šviesoforas

1 – galvutės korpusas, 2 – snapelis, 3 – skydas, 4 – stiebas, 5 – vidinis spalvotas lęšis, 6 – išorinis bespalvis lęšis, 7 – išsisklaidymo stiklas

Šviesoforų signalizacijos principas priklauso nuo šviesoforų pa-skirties. Išnagrinėsim dviejų šviesoforų tipų signalizacijos principus: tarpstočių ir stočių.

2�

Tarpstočių šviesoforų signalai rodo kelio laisvumą. Trijų signa-linių ženklų (spalvų) signalizacijos atveju šviesoforų žiburių signalų reikšmės:

•žalias žiburys (11 a pav.) – „Leidžiama važiuoti didžiausiu nu-statytu greičiu; kito šviesoforo signalas – leidžiamasis“, arba priekyje neužimti ne mažiau kaip du blokuojamieji ruožai;

•geltonas žiburys (11 b pav.) – „Leidžiama važiuoti, pasirengus sustoti; kito šviesoforo signalas – draudžiamasis“, arba priekyje neu-žimtas vienas blokuojamasis ruožas;

•raudonas žiburys (11 c pav.) – „Stot! Pravažiuoti signalą drau-džiama“, arba priekyje užimtas blokuojamasis ruožas.

a b

c

11 pav. Tarpstočių šviesoforų signalai

28

Stočių šviesoforų žiburiai formuoja traukinio mašinistui du infor-macinius signalus:

Mašinistas informuojamas apie greitį prie esamo šviesoforo:•vienas šviesoforo leidžiamasis žiburys (nesvarbu, kokios spal-

vos ir formos) – „Leidžiama važiuoti per šviesoforą (iešmą) pagrindi-niu keliu didžiausiu nustatytu greičiu“ (12 pav.);

12 pav. Įleidžiamojo šviesoforo signalai

•du šviesoforo žiburiai, iš jų viršutinis leidžiamasis (nesvarbu, kokios spalvos ir formos), apatinis geltonas (13 pav.) – „Leidžiama važiuoti į stoties atšakinį kelią, traukinio greitis prie šviesoforo neturi viršyti 40 km/h (pravažiuojamas iešmas, kurio kryžmėženklis 1/9 arba 1/11)“;


29

•du šviesoforo žiburiai, iš jų viršutinis leidžiamasis (nesvarbu, kokios spalvos ir formos), apatinis geltonas ir žalias juostinis žibu-riai (14 pav.) – „Leidžiama važiuoti į stoties atšakinį kelią, traukinio greitis prie šviesoforo neturi viršyti 80 km/h (pravažiuojamas iešmas, kurio kryžmėženklis 1/18)“;


• raudonas žiburys (15 pav.) – „Stot! Pravažiuoti signalą drau-džiama, stoties kelias užimtas“.


Mašinistas informuojamas apie greitį prie kito tolesnio šviesofo-ro. Šią informaciją suteikia leidžiamasis žiburio signalas (nesvarbu, kokios spalvos ir formos kiti šviesoforo žiburių signalai):

30

•žalias žiburys (16 pav.) – greitis prie kito tolesnio stoties švieso-foro neturi viršyti didžiausio nustatyto greičio;


•žalias mirksimasis žiburys (17 pav.) – greitis prie kito tolesnio stoties šviesoforo neturi viršyti 80 km/h (bus pravažiuojamas iešmas, kurio kryžmėženklis 1/18) ;


•geltonas mirksimasis žiburys (18 pav.) – greitis prie kito toles-nio stoties šviesoforo neturi viršyti 40 km/h (bus pravažiuojamas ieš-mas, kurio kryžmėženklis 1/9 arba 1/11);

31


•geltonas žiburys (19 pav.) – greitis prie kito tolesnio stoties švie-soforo nulinis (kitas šviesoforas – raudonas).


Akivaizdu, jog jeigu šviesoforo signalas reikalauja mažinti greitį, tai reiškia, kad traukinys suks į šoninį kelią, jeigu signalas nereikalaus mažinti greičio – traukinys važiuos tiesiai, nesukdamas per iešmą.

1 pavyzdys. Aprašyti pažymėto traukinio judėjimo maršruto visų sunumeruotų šviesoforų paskirtį, signalus ir greičio apribojimus prie kiekvieno šviesoforo (20 pav.).

32

20 p

av. T

rauk

inio

judė

jimo

mar

šrut

as

1, 6

, 7 –

tarp

stoč

ių šv

ieso

fora

i, 2

– įs

pėja

mas

is šv

ieso

fora

s, 3

– įle

idži

amas

is šv

ieso

fora

s, 4

– m

aršr

uto

švie

sofo

rai,

5 –

išle

idži

amie

ji šv

ieso

fora

i, 1/

9, 1

/11,

1/1

8 –

iešm

ų kr

yžm

ėžen

klia

i

33

Sprendimas.1 šviesoforas – tarpstočio, dega raudonas žiburys, pravažiuoti sig-

nalą draudžiama.2 šviesoforas – įspėjamasis, dega žalias mirksimasis žiburys, lei-

džiama pravažiuoti signalą didžiausiu nustatytu greičiu.3 šviesoforas – įleidžiamasis, dega du geltoni, iš jų viršutinis

mirksimasis, ir žalias juostinis žiburiai, leidžiama pravažiuoti signalą ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.

4 šviesoforas – maršruto, dega žalias mirksimasis (viršutinis) ir geltonas žiburiai, leidžiama pravažiuoti signalą ne didesniu kaip 40 km/h greičiu.

5 šviesoforas – išleidžiamasis, dega žalias mirksimasis (viršuti-nis), geltonas žiburiai ir žalias juostinis žiburiai, leidžiama pravažiuoti signalą ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.

6 šviesoforas – tarpstočio, dega geltonas žiburys, leidžiama pra-važiuoti signalą, pasirengus sustoti.

7 šviesoforas – tarpstočio, dega raudonas žiburys, pravažiuoti sig-nalą draudžiama.

1 uždavinys. Aprašyti pažymėto traukinio judėjimo maršruto visų sunumeruotų šviesoforų paskirtį, signalus ir greičio apribojimus prie kiekvieno šviesoforo (21 pav.).

34

21 p

av. T

rauk

inio

judė

jimo

mar

šrut

as

35

4. Greitmačio juostos šifraVimo PriNciPai

Greitmačio diagraminė juosta (22 pav.) skirta registruoti traukinių eismo ir automatinės lokomotyvo signalizacijos parametrams (grei-tis, laikas, atstumas, stabdymo vamzdyno arba cilindrų slėgis, atbuli-nė eiga, lokomotyvo šviesoforo signalas, mašinisto budrumo tikrini-mas).

22 pav. Greitmačio juosta

Juostos viršutinėje dalyje nubrėžtos linijos, pažymėtos skaičiais 0; 5; 10; 15; 20; 25; 30, rodančiais minučių užrašų reikšmes, ir skaičiais 0; 4; 8; 12; 16; 20; 24, rodančiais valandų žymių reikšmes. Viršutinėje dalyje registruojami lokomotyvo šviesoforo signalai.

Juostos apatinėje dalyje užrašomas greitis, oro slėgis stabdžių vamzdyne, registruojama atbulinė eiga ir nuvažiuotas kelias.

Stabdymo (paveiksle – P) ir atbulinės eigos (paveiksle – AE) ra-šikliai išdėstyti 20 mm dešiniau negu greičio (paveiksle – V) ir laiko (paveiksle – t) rašikliai (23 pav.).

Važiuojant lokomotyvui ar savaeigiui sąstatui juosta traukiama. Kadangi laiko rašiklis juda vertikaliai, o juosta vienu metu juda hori-zontaliai, minutės užrašomos nuolydžia linija. Pagal juostos judėjimo greitį, t. y. pagal lokomotyvo ar savaeigio sąstato važiavimo greitį, nuolydis bus skirtingas.

Kiekvieną pusvalandį minučių rašiklis vertikaliai pakyla 30 mm ir paskui nukrinta žemyn į pradinę padėtį, braukdamas juostoje verti-kalią liniją. Lokomotyvui ar savaeigiui sąstatui stovint rašiklis taip pat

36

brėžia vertikalią liniją, pagal kurios ilgį nustatomas stovėjimo laikas minutėmis.

Užrašant greitį, taip pat kaip ir užrašant minutes, yra dvi judėjimo kryptys: juostos judėjimas horizontaliai ir rašiklio judėjimas vertika-liai. Taip greičio užrašas juostoje bus rašomas kreivės pavidalu, be to, kuo didesnis greitis, tuo aukščiau nuo nulinės linijos bus nubrėžta kreivė.

23 pav. Greitmačio juostos užrašai

Norint nustatyti lokomotyvo ar savaeigio sąstato važiavimo grei-tį duotajame kelio ruože, reikia pamatuoti kreivės išsidėstymo aukš-tį nuo užrašo pradžios. Kiekvienas užrašo (pagal aukštį) milimetras juostoje su matavimo riba nuo 0 km/h iki 150 km/h atitinka 3,75 km/h greitį. Greičio užrašo nulinis taškas yra ant apatinės kilometrų dūrių linijos. Greičio ir minučių rašikliai yra vienoje vertikalioje ašyje.

Veikiant prietaisui, juostą traukia juostos traukimo būgnas, ant ku-rio yra trys adatų juostos (23 pav.). Tos adatos traukia juostą ir palieka dūrius apatinėje, vidurinėje ir viršutinėje dalyse. Atstumas tarp gretimų dūrių yra lygus 5 mm, ir tai atitinka lokomotyvo ar savaeigio sąstato nuvažiuotą 1 km atstumą. Pagal kilometrų dūrių skaičių nustatomas lo-komotyvo ar savaeigio sąstato nuvažiuotas atstumas kilometrais.

37

Lokomotyvo ar savaeigio sąstato važiavimas atbuline eiga žymi-mas ryškia linija prie apatinės kilometrų dūrių linijos. Atbulinės eigos linija nuo lokomotyvo ar savaeigio sąstato važiavimo atbuline eiga pradžios paslinkta į dešinę 20 mm. Todėl, norint sužinoti, kokiame kilometre lokomotyvas ar savaeigis sąstatas pradėjo važiuoti atbuli-ne eiga, reikia nuo atbulinės eigos pradžios į kairę pusę atskaičiuoti 20 mm ir taip nustatyti pradinį važiavimo tašką.

Viršutinėje juostos dalyje (kur užrašomas greitis) užrašomas oro slėgis stabdžių vamzdyne (arba elektriniuose traukiniuose – stabdymo cilindruose). Jeigu oro slėgis yra 0 kG/cm2

(0 MPa), tai rašiklis, užra-šantis slėgį, bus ant 50 km/h greičio linijos. Jeigu oro slėgis pakils nuo 0 kG/cm2 (0 MPa) iki 6 kG/cm2 (0,6 MPa), tai nejudančioje juostoje (lokomotyvas ar savaeigis sąstatas stovi) rašiklis nubrėš 25 mm aukš-čio vertikalią liniją.

Važiuojant lokomotyvui ar savaeigiui sąstatui, jeigu slėgis stab-džių vamzdyne nekinta, rašiklis juostoje brėš lygią horizontalią liniją. Jeigu mašinistas stabdė traukinį, juostoje tai bus pažymėta zigzagine linija, parodančia, kokį stabdymo režimą (staigusis, paprastasis, pako-pinis ir t. t.) naudojo mašinistas.

1 pavyzdys. Pagal pateiktą elektrinio traukinio greitmačio juostos fragmentą (24 pav.) aprašyti:

1. Kokiu greičiu važiavo traukinys 1 ir 2 signaliniame taške ir koks buvo maksimalus greitis tarp 1 ir 2 taškų.

2. Kokį atstumą ir per kiek laiko pravažiavo traukinys tarp 1 ir 2 taško.

3. Kiek buvo sustojimų tarp 1 ir 2 taškų, aprašyti sustojimų truk-mę ir padėti nuo 1 taško.

4. Kiek kartų mašinistas įjungė traukinio stabdžius tarp 1 ir 2 taškų.

Sprendimas. 1. Traukinio greitis:• 1 signaliniame taške traukinio greitis – 83 km/h;• 2 signaliniame taške traukinio greitis – 105 km/h;

38

• maksimalus traukinio greitis tarp 1 ir 2 signalinių taškų – 109 km/h;

2. Tarp 1 ir 2 signalinio taško traukinis pravažiavo 16,2 km per 14 min.

3. Tarp 1 ir 2 signalinio taško traukinis sustojo 2 kartus:• pirmas sustojimas buvo 5 kilometre nuo 1 signalinio taško, su-

stojimo trukmė 0,5 min;• antras sustojimas buvo 11,4 kilometre nuo 1 signalinio taško,

sustojimo trukmė 1 min.4. Mašinistas įjungė traukinio stabdžius 4 kartus.

24 pav. Greitmačio juostos fragmentas

1 uždavinys. Pagal pateiktą elektrinio traukinio greitmačio juos-tos fragmentą (25 pav.) aprašyti:

1. Kokiu greičiu važiavo traukinys 1 ir 2 signaliniame taške ir koks buvo maksimalus greitis tarp 1 ir 2 taškų.

2. Kokį atstumą ir per kiek laiko pravažiavo traukinys tarp 1 ir 2 taško.

3. Kiek buvo sustojimų tarp 1 ir 2 taškų, aprašyti sustojimų truk-mę ir padėti nuo 1 taško.

4. Kiek kartų mašinistas įjungė traukinio stabdžius tarp 1 ir 2 taškų.

39

25 pav. Greitmačio juostos fragmentas

40

5. traukiNių eismo Grafiko sudarymo PriNciPai

5.1. Geležinkelio linijos pralaidumo skaičiavimas

Geležinkelio linijos pralaidumas − maksimalus skaičius nustaty-tos masės ir ilgio prekinių traukinių (traukinių porų), kurie gali būti praleisti šia geležinkelio linija per laiko vienetą (parą, valandą), atsi-žvelgiant į geležinkelio linijos techninę įrangą ir traukinių eismo or-ganizavimo būdą.

Geležinkelio linijos pralaidumas priklauso nuo tarpstočių ir sto-čių pralaidumo, kuris priklauso nuo įrengtų stočių ir tarpstočių auto-matikos įrenginių tipų.

Stočių iešmams valdyti taikomi du būdai: rankinis iešmų perjungi-mas (iešmininkas) ir distancinis iešmų perjungimas, naudojant elektrinę arba hidraulinę pavarą. Rankiniam iešmų perjungimui naudojami stočių maršruto ir kontrolės įrenginiai, maršrutui parengti reikia 6−8 minučių. Distanciniam iešmų perjungimui naudojami elektriniai iešmų ir signalų centralizacijos įrenginiai, maršrutas parengiamas per 3−7 sekundes.

Eismui reguliuoti geležinkelio tarpstočiuose naudojami du būdai: pusiau automatinė kelio blokuotė ir automatinė kelio blokuotė.

Vienkelio geležinkelio ruožo su įrengta pusiau automatine kelio blokuote pralaidumas n1PAB, traukinių porų per parą, nustatomas pagal formulę:

, (9)

čia T − vienos paros minučių skaičius (1440 min.); Tg − traukinių eis-mo grafiko periodas, min.Traukinių eismo grafiko periodas Tg, išreikštas minutėmis, nusta-

tomas pagal formulę:

, (10)

čia t1 ir t2 − nelyginio ir lyginio traukinių važiavimo laikas, min.; t p −

papildomas laikas stočių intervalams (maršrutui parengti), trauki-niui įsibėgėti arba sulėtinti stoties keliuose, min.

41

Papildomas laikas tp priklauso nuo stoties automatikos įrenginių. Kai maršrutui parengti naudojami elektrinės iešmų ir signalų centrali-zacijos įrenginiai, papildomas laikas tp gali būti nuo 20 iki 40 sekun-džių. Kai maršrutui parengti naudojami maršruto ir kontrolės įrengi-niai, papildomas laikas tp apytiksliai lygus 8 min.

Antro pagrindinio kelio įrengimas geležinkelio ruože dvigubai didina ruožo pralaidumą:

. (11)

Tobulesnis traukinių eismo reguliavimo būdas − naudojama au-tomatinė kelio blokuotė, kai kelio ruožas tarp stočių dalijamas į blo-kuojamuosius ruožus (jų ilgis gali siekti 1000–2600 m), atitveriamus tarpstočio šviesoforais. Šiuo atveju geležinkelio ruože gali judėti keletas traukinių (viena kryptimi), atskirtų keliais blokuojamaisiais ruožais. Automatinės kelio blokuotės tarpstočio šviesoforais apriboja maksimalų traukinių judėjimo greitį.

Vienkelio geležinkelio ruožo su įrengta automatine kelio blokuote pralaidumas n1AB, traukinių porų per parą, nustatomas pagal formulę:

, (12)

dvikelio geležinkelio ruožo pralaidumas:

, (13)

čia I − važiuojančių traukinių minimalus intervalas, min.Kai geležinkelio ruože įrengta trijų signalinių ženklų signalizaci-

ja, intervalą tarp važiuojančių traukinių (nemažinant greičio) sudaro trys blokuojamieji ruožai, arba:

, (14)

čia Lb − vidutinis blokuojamojo ruožo ilgis, m; Lt − vidutinis trau-kinio ilgis, m; Vvid − vidutinis greitis geležinkelio ruože, km/h; 0,06 − pervedimo koeficientas.

42

Skaičiuojant traukinio ilgis turi būti parinktas pagal standartinius ilgius: 850, 950, 1050, 1150 ir 1250 m. Geležinkelio ruožo pralaidu-mas neturi viršyti atskirų ruožo elementų pralaidumo.

1 pavyzdys. Nustatyti ruožo A−E (4 lentelė) pralaidumo parametrus: kiekvieno ruožo (A−B, B−C, C−D, D−E) pralaidumo lygį. Nustatykite ribojantį ruožą. Nustatykite linijos A−E bendrą pralaidumą.

4 lentelė. Ruožo A−E parametrai

Stotis ir ruožas Ruožo ilgis, km

Traukinių greitis, km/h

Pastabos

A stotis ECA−B ruožas 20 41 2AB

B stotis ECB−C ruožas 35 52 2AB

C stotis ECC−D ruožas 47 49 1PAB

D stotis MKĮD−E ruožas 38 51 2PAB

E stotis MKĮ

Pastaba: EC − elektrinė iešmų ir signalų centralizacija, MKĮ − maršruto kon-trolės įrenginiai, AB − automatinė blokuotė, PAB − pusiau automatinė blo-kuotė, 1 − vienkelis ruožas, 2 − dvikelis ruožas.

Sprendimas. Tarkime: • traukinio ilgis 950 m; • vidutinis blokuojamųjų ruožų ilgis 1250 m.Skaičiuojame A−B ruožą. Pagal (14) formulę nustatysime intervalą tarp važiuojančių trau-

kinių:

min.

Dvikelio geležinkelio ruožo su automatine kelio blokuote pralai-dumas nustatomas pagal (13) formulę:

traukinių porų per parą.

43

Skaičiuojame B−C ruožą. Intervalas tarp važiuojančių traukinių:

min.

Ruožo pralaidumas:

traukinių porų per parą.

Skaičiuojame C−D ruožą.Nelyginio ir lyginio traukinių važiavimo laiką apskaičiuojame

pagal formulę: ,

čia Lr − ruožo ilgis.Arba:

minutė.

Tarkim, kad maršrutui parengti naudojami maršruto ir kontrolės įrenginiai, papildomas laikas t p apytiksliai lygus 8 min. Pagal (10) ap-skaičiuosime traukinių eismo grafiko periodą:

minučių.

Ruožo pralaidumas nustatomas pagal (9) formulę:

traukinių porų.

Skaičiuojame D−E ruožą.Apskaičiuosime nelyginio ir lyginio traukinių važiavimo laiką:

minutės.

Skaičiuojame traukinių eismo grafiko periodą:

minučių.

Ruožo pralaidumas nustatomas pagal (9) formulę:

traukinių porų.

44

Ruožo D−E pralaidumas nustatomas pagal (11) formulę:

traukinių porų.

Skaičiavimų rezultatus įrašysime į 5 lentelę.

5 lentelė. Skaičiavimų rezultatai

Stotis ir ruožas

Ruožo ilgis, km

Traukinių greitis, km/h

SCB įrenginiai

Traukinių važiavimo

laikas, min.

Ruožo pralaidumas,

traukinių porų

A stotis ECA−B ruožas 20 41 2AB 1��

B stotis ECB−C ruožas 35 52 2AB 22�

C stotis ECC−D ruožas 47 49 1PAB 1 80

D stotis MKĮD−E ruožas 38 51 2PAB 0,7 166

E stotis MKĮ

Linijos A−E ribojantis ruožas − C−D. Linijos A−E maksimalus pralaidumas sudaro 80 traukinių porų per parą.

2 uždavinys. Nustatyti ruožo A−E (6 lentelė) pralaidumo para-metrus: kiekvieno ruožo (A−B, B−C, C−D, D−E) pralaidumo lygį. Nustatykite ribojantį ruožą. Nustatykite linijos A−E bendrą pralaidu-mą. Ruožo A−E signalizacijos įrenginiai ir parametrai pasirenkami pagal paskutinį asmens kodo skaičių.

6 lentelė. Skaičiavimų rezultatai

Stotis ir ruožas

Variantas1 2 3 4 5 6 � 8 9 0

A stotis EC EC MKĮ EC MKĮ MKĮ EC MKĮ MKĮ ECA−B ruožas

ilgis, kmgreitis, km/h

2AB2835

2AB2531

2AB2836

2AB2537

2AB2233

2AB2139

2AB2�40

2AB2935

2AB2438

2AB2835

45

Stotis ir ruožas

Variantas1 2 3 4 5 6 � 8 9 0

B stotis MKĮ EC MKĮ EC EC EC MKĮ EC EC ECB−C ruožas


2AB3235

1AB3437

2PAB3239

1AB3332

2AB3932

2PAB3733

2AB3234

2PAB3536

2PAB3333

1AB3235

C stotis EC MKĮ EC MKĮ MKĮ EC EC EC EC MKĮC−D ruožas


1AB3051

2PAB3551

1AB3751

2PAB3251

1AB3051

1PAB3851

2AB3951

1PAB3751

2AB3351

1PAB3051

D stotis MKĮ EC EC MKĮ EC MKĮ EC MKĮ MKĮ MKĮD−E ruožas


2PAB2148

1AB2448

2PAB2648

2AB2848

1PAB2248

2AB2848

2PAB2348

1AB2948

2AB2848

2PAB2148

E stotis EC EC MKĮ MKĮ EC MKĮ EC MKĮ EC EC

5.2. traukinių eismo grafiko sudarymas

Geležinkelių transporte traukinių eismą užtikrina traukinių eis-mo grafikas – pagrindinis normatyvinis ir technologinis dokumentas, reglamentuojantis visų traukinių eismą užtikrinančių padalinių darbą. Traukinių eismo grafikas atspindi visus geležinkelių eksploatacijos darbus ir yra krovinių vežimo organizavimo pagrindas.

Geležinkelių transporte traukinių eismas organizuojamas pagal traukinių eismo grafiką – pagrindinį normatyvinį ir technologinį doku-mentą, reglamentuojantį visų traukinių eismą užtikrinančių padalinių darbą. Traukinių eismo grafikas atspindi visus geležinkelių eksploa-tacijos darbus ir yra krovinių bei keleivių vežimo organizavimo pa-grindas. Traukinių eismo grafikas – tai specialiame tinklelyje grafiškai pavaizduotas traukinių važiavimas (26 pav.).

Tikslus traukinių eismas pagal grafiką pasiekiamas tik tiksliai laikantis technologinių darbo procesų stoties, lokomotyvų ir vagonų depų, traukos pastočių, techninės apžiūros punktų kelyje ir kitų gele-žinkelio padalinių, numatytų grafike. Traukinių eismo grafikas jungia ir derina padalinių darbą, užtikrina darbų darną.

Pagal Techninius geležinkelio naudojimo nuostatus traukinių eis-mo grafikas turi tenkinti keleivių ir krovinių vežimo poreikius, ga-

46

rantuoti saugų traukinių eismą, užtikrinti efektyvų ruožų, stočių bei traukos riedmenų pajėgumų naudojimą, garantuoti nustatytą traukinių brigadų maksimalią nenutrūkstamo darbo laiko trukmę, leisti atlikti numatytus kelių, kelio statinių ir signalizacijos įrenginių, ryšių ir elekt-ros tiekimo sistemų priežiūros ir remonto darbus.

Traukinių eismo grafikas sudaromas pagal Traukiniu eismo grafiko sudarymo instrukcijos nuostatus, įvertinant stočių ir šalia jų esančių ruo-žų efektyviausią pralaidumo panaudojimą, stočių iešmynų bei atvykimo ir išvykimo kelių pralaidumą; ruožų vietinių darbų grafikų sudarymą, ra-cionalų rinktinių ir išvežiojamųjų traukinių eismą. Grafikas sudaromas Traukinių eismo grafiko sudarymo skyriuje vieną kartą metuose (gegužės mėnesį) su pataisomis žiemos periodui ir pateikiamas vienu metu visame geležinkelių tinkle. Pagal Geležinkelių transporto kodeksą traukinių eis-mo grafiką tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

26 pav. Traukinių eismo grafikas

Kiekvienas traukinys grafike turi savo numerį, kuris rodo jo ka-tegoriją ir judėjimo kryptį. Kiekviename ruože skiriamos lyginė ir nelyginė judėjimo kryptys. Atitinkamai traukiniams, važiuojantiems nelygine kryptimi, suteikiami nelyginiai numeriai ir atvirkščiai.

47

Traukinio važiavimas grafike vaizduojamas kaip taško judėjimas koordinačių sistemoje, kur abscisių ašyje atidedamas paros laikas nuo 0 iki 24 val., o ordinačių ašyje – nuvažiuotas kelias. Taip traukinių eismo grafikas parodo priklausomybę t = f (S), kur S – traukinio nu-važiuotas kelias; t – traukinio važiavimo laikas. Manoma, kad taškas juda tiese, jungiančia traukinio išvykimą ir atvykimą pagal atitinkamą kelskyrą, remiantis tuo, kad traukinys važiuoja pastoviu greičiu. Tiesės pasvirimo į horizontalę kampas apibūdina traukinio greitį. Realybėje traukinio greitis kinta, tai ypač matosi traukinį stabdant prieš sustoji-mą ir įsibėgėjant po išvykimo.

Grafikas paprastai sudaromas standartiniame tinklelyje. Tinklelyje kiekviena valanda padalyta į šešis 10 minučių intervalus, o pusva-landžio linija žymima punktyru. Horizontaliomis linijomis žymimos kelskyrų ašys.

Nelyginių traukinių judėjimo linijos braižomos iš viršaus į apa-čią, lyginių – iš apačios į viršų. Taškuose, kuriuose šios linijos kerta kelskyrų ašis (bukuose kampuose), įrašomas atvykimo, išvykimo ar pravažiavimo laikas.

Pagal traukinių judėjimo grafiką sudaromas traukinių tvarkaraš-tis, kuriame nurodomi išvykimo, atvykimo, pravažiavimo laikai kiek-vienai geležinkelio kelskyrai.

Traukinių eismo grafikai skirstomi pagal traukinių važiavimo greitį, pagrindinių kelių skaičių, lygine ir nelygine kryptimis judančių traukinių santykį ir pagal tos pačios krypties važiuojančių traukinių eismo tvarką.

Atsižvelgiant į traukinių važiavimo greitį skiriami lygiagretūs ir nelygiagretūs (normalūs) grafikai. Kai grafikas lygiagretus, visų kryp-čių traukiniai važiuoja vienodu greičiu, todėl jų linijos grafike lygia-grečios. Paprastai traukiniai važiuoja normaliais grafikais, nes keleivi-nių ir prekinių traukinių greičiai skirtingi.

Pagal pagrindinių kelių skaičių tarpstočiuose grafikai skirstomi į vienkelio ruožo (27 pav.) ir dvikelio ruožo (28 pav.). Pirmu atveju pagrindinis kelias naudojamas judėti abiem kryptimis ir grafiko linijų susikirtimai galimi tik stotyse bei pralankose, antru atveju – ir tarp-stočiuose ir stotyse.

48

27 pav. Vienkelio ruožo grafikas

28 pav. Dvikelio ruožo grafikas

Pagal lygine ir nelygine kryptimis judančių traukinių santykį gra-fikai gali būti poriniai, kai į abi puses judančių traukinių skaičius vie-nodas, ir priešingu atveju – neporiniai.

Pagal tos pačios krypties važiuojančių traukinių eismo tvarką gra-fikai gali būti grupiniai, paketiniai ir iš dalies paketiniai.

Kai grafikas grupinis, traukiniai juda vienas po kito ribojami tarpstočių ruožu. Tai reiškia, kad negalima į tarpstotį išleisti traukinio, kol anksčiau išvažiavęs traukinys neatvyko į kitą stotį, t. y. tarpstotyje gali būti tik vienas traukinys.

Kai grafikas paketinis, traukiniai juda grupėmis, kuriose ribojami laiku arba blokuojamaisiais ruožais. Šiuo atveju tarpstotyje tarp stočių gali būti keletas ta pačia kryptimi važiuojančių traukinių, sudarančių grupę. Dažniausiai tokie grafikai naudojami, kai geležinkelio ruože įrengta automatinė blokuotė. Iš dalies paketiniuose grafikuose dalis traukinių juda pavieniui, dalis grupėmis.

49

Norint sudaryti grafiką, būtina žinoti pagrindinius grafiko ele-mentus:

• įvairių kategorijų traukinių važiavimo laiką tarp kelskyrų;• stovėjimo laiką stotyse, kol atliekami techniniai bei su prekių

ir keleivių vežimu susiję darbai;• stoties intervalus;• intervalus tarp traukinių grupėse;• lokomotyvų buvimo lokomotyvų depuose ir apyvartos punk-

tuose laiką.Traukinio važiavimo laikas apskaičiuojamas traukos skaičiavi-

mais ir tikslinamas bandomaisiais patyrusių mašinistų važiavimais. Šis laikas skaičiuojamas kiekvienos kategorijos keleiviniams ir pre-kiniams traukiniams atskirai kiekvienai kelskyrai lygine ir nelygine kryptimis.

Stovėjimo laikas stotyse, kol atliekami techniniai bei su prekių ir keleivių vežimu susiję darbai, priklauso nuo traukinio kategorijos, stoties tipo ir joje naudojamų darbo technologijų.

Stoties intervalai – svarbūs grafiko elementai, tai minimalus lai-ko tarpas, būtinas operacijoms kelskyros punktuose traukinį priimti, išleisti ir praleisti.

Prasilenkimo intervalu vadinamas minimalus laikas, reikalingas vienam traukiniui atvykti iš vienkelio tarpstočių į kelskyrą ir kito prie-šingos krypties traukinio išvykimas į tą patį tarpstotį. Prasilenkimo intervalą sudaro viso traukinio atvykimo laiko patikrinimas, maršruto išleidžiamam traukiniui sudarymas ir budinčių iešmų postų ataskaitos apie operacijų atlikimą stoties budėtojui, laikas tarpstočių duomenims apie traukinių eismą perduoti, išleidžiamojo šviesoforo signalui įjung-ti, išleidžiamajam signalui duoti ir traukinio judėjimo laikas.

Skirtingo atvykimo laiko intervalu vadinamas mažiausias laiko tarpas tarp dviejų priešingos krypties traukinių atvykimo į kelskyrą. Šį intervalą būtina išlaikyti praleidžiant vieną iš traukinių nestabdant ir kelskyroje stabdant abudu traukinius.

Pakeliui važiavimo intervalu vadinamas mažiausias laiko tarpas tarp vieno traukinio atvykimo į kelskyrą ir kito tos pačios krypties traukinio išvykimo iš prieš tai esančios kelskyros. Šis intervalas su-

50

darytas iš laiko sąnaudų viso traukinio atvykimo ar pravažiavimo per stotį kontrolės, ryšio tarp kelskyrų ir išleidžiamajam signalui įjungti arba leisti antram traukiniui išvykti iš prieš tai esančios stoties ir jam judėti iki šios stoties ašies.

Skirtingo išvykimo ir atvykimo intervalai ir skirtingo atvykimo ir išvykimo intervalai vienakrypčiams traukiniams taikomi tik tais atvejais, jei Techniniai geležinkelio naudojimo nuostatai draudžia šias operacijas atlikti vienu metu dėl artėjimo prie stoties kelių, kai neįma-noma atskirti įleidžiamo ir išleidžiamo traukinių maršrutus.

Stoties intervalai nustatomi sudarant atliekamų stoties operacijų grafiką, stengiantis operacijas maksimaliai sujungti ir įvertinti konk-rečias stoties darbo sąlygas. Intervalai labai priklauso nuo ryšio ir signalizacijos ypatumų kaimyninėse kelskyrose, iešmų ir signalų val-dymo būdų, kelskyros schemos (iešmyno ilgio, iešmų, sudarančių at-vykstančių ir išvykstančių traukinių maršrutą, skaičiaus) artėjimo prie kelskyros kelio profilio.

Traukinių eismo grafike naudojamas intervalas I tarp traukinių esant automatinei kelio blokuotei. Tai mažiausias laikas, būtinas traukiniams vienas po kito saugiai judėti tarpstočiais ir sudaryti są-lygas traukiniams važiuoti normaliais greičiais. Projektuojant auto-matinę blokuotę, pagal parinktą intervalą I montuojami šviesoforai. Pasikeitus eksploatacijos sąlygoms (judėjimo greičiai, traukos tipas, sąstato masė ir t. t.), keičiasi ir intervalas I. Todėl, esant šiuolaikiniams traukos tipams, ypač elektrinei traukai, kai judėjimo greičiai dideli, intervalai tarp traukinių gali būti mažinami iki 6–8 min., o priemiesti-niuose regionuose netoli stambių centrų ir iki 4–3 min. Intervalas tarp traukinių grupėje esant automatinei kelio blokuotei apskaičiuojamas naudojant įprastą traukinių ribojimo schemą trimis blokavimo ruožais, pagal kurią antras traukinys važiuoja nemažindamas greičio per žalią šviesoforo signalą.

51

literatūraGeležinkelių signalizacijos taisyklės. Vilnius: Informacijos ir leidybos cent-

ras, 1998, 130 p.Statinių artumo gabaritų taikymo instrukcija. Vilnius: Gelspa, 2002, 159 p.Techninio geležinkelių naudojimo nuostatai. Vilnius: Informacijos ir leidybos

centras, 1996, 126 p.Балалаев А. С. Грузовая pабота: в примерах и задачах: учебное посо-

бие. Хабаровск: ДВГУПС, 2005, 90 с.Инструкция по перевозке негабаритных и тяжеловесных грузов на желез-

ных дорогах государств – участников СНГ, Латвийской Республики, Литовской Республики, Эстонской республики. Москва: Желдоркнига, 2001, 192 с.

52

Priedai

1 priedas. Atstumai nuo kelio ašies iki pakrovos gabarito negabaritiškumo laipsnių ir statinių artumo gabarito S kontūrų nuo 480 iki 4000 mm aukštyje

Aukštis nuo BGL

y, mm

Atstumas nuo kelio ašies ikipakrovos gabarito,

mm

negabaritiškumo laipsnių kontūrų, mm gabarito S, mmI II III IV V VI

1 2 3 4 5 6 � 8 9Apačios negabaritiškumas

480–11001200123012401399

162516251625162516251625

1�001�001�001�001�001�00

176017601760176017601760

–––

185018501850

–––

200020002000

–––

208020802080

–––

224022402240

192019202450245024502450

Šono negabaritiškumas1400–2800102030405060�08090

2900102030405060�08090

3000

16251625

1625

1625

1�001�00

1�00

1�00

18001800

1800

1800

18501850

1850

1850

20002000

2000

2000

20802080

2080

2080

224022402237223522322229222�222422212219221622132211220822052203220021972195219221892187

24502450

2450

2450

53

1 priedo tęsinys1 2 3 4 5 6 � 8 9102030405060�08090

3100102030405060�08090

3200102030405060�08090

3300102030405060�08090

1625

1625

1625

1625

1�00

1�00

1�00

1�00

1800

1800

1800

1800

1850

1850

1850

1850

2000

2000

2000

2000

2080

2080

2080

2080

2184218121792176217321�02168216521632160215721552152214921472144214121392136213321312128212521232120211�211521122109210�210421012099209620932091208820852083

2450

2450

2450

2450

54

1 priedo tęsinys1 2 3 4 5 6 � 8 9

3400102030405060�08090

3500102030405060�08090

3600102030405060�08090

3700102030405060�080

1625

1625

16251625

1625

1�00

1�00

1�001�00

1�00

1800

1800

18001800

1800

1850

1850

18501850

1850

2000

2000

20002000

200019951990198519801975197019651960

208020��207520�22069206720642061205920562053205120482045204320402037203520322029202�2024202120192016201320112008200520032000

––––––––

2080––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

2450

2450

24502450

2450

55

1 priedo tęsinys1 2 3 4 5 6 � 8 990

3800102030405060�08090

3900102030405060�08090

4000

1625

1625

1625

1�00

1�00

1�00

1800

1800

1800

1850

1850

1850

1955195019451940193519301925192019151910190519001895189018851880187518701865186018551850

––––––––––––––––––––––

––––––––––––––––––––––

2450

2450

2450

Pastabos:1. Lentelės stulpelio tuščias tarpas reiškia prieš tai buvusio skaičiaus

kartojimą; 2. Brūkšnelis stulpelyje reiškia, kad ten nėra skaičiaus.

56

2 priedas. Atstumai nuo kelio ašies iki pakrovos gabarito viršaus negabaritiš-kumo ir statinių artumo laipsnių kontūrų S nuo 4001 iki 5300 mm aukštyje

Aukštis nuo BGL

y, mm

Atstumas nuo kelio ašies ikipakrovos gabarito,

mm

negabaritiškumo laipsnio kontūro, mm gabarito

S, mmI II III1 2 3 4 5 6

4001102030405060�08090

4100102030405060�08090

4200102030405060�08090

43001020

162416171609160115931585157715691561155415481540153215241516150915021495148714791471146314551447143914311423141514071400139213851378

1�0016941688168316771672166616601654164816431637163216261620161416081603159715921586158015751569156415581552154615401535152915241518

180017971794179117881786178317801��17741��1176817661763176017571754175117481746174317401737173417311728172617231�201�1�17141�111708

185018481845184318401837183518321829182618241821181818161813181018071805180217991796179317901787178417801��17741��11769176617631760

2450

2450

2450

245024442438

57

2 priedo tęsinys1 2 3 4 5 630405060�08090

4400102030405060�08090

4500102030405060�08090

4600102030405060�08090

47001020

1371136313551347133913311323131613081300129212841276126812601252124512381230122212141206119811901183117611691162115411461138113011221114110610981091108410761068

1512150615001495148914841478147214661461145514491443143814321426142114151408140213951388138213751368136213551348134113351328132113151308130112951288128112741268

170617031�001694168716811675166816621658165016431637163116241618161216061599159315871580157415681562155515481543153615301524151815111505149914921486148014721465

1757175417511748174517421740173617341730172817251�221718171517131�10170617041�0016951688168116731665165816501643163616271619161116041597158915831576156915611554

243124242417241024032396238923822376237023632356234923422335232823212314230823022295228822812274226722602253224622402234222�222022132206219921922185217821�22166

58

2 priedo tęsinys1 2 3 4 5 630405060�08090

4800102030405060�08090

4900102030405060�08090

5000102030405060�08090

51001020

1060105210441036102810211014100�999991983975967959951944937930922915908901893885877869861853845837829821813805797789782775767759

12611254124812411234122812211214120812011194118811811174116711611154114811411134112�11211114110�11011094108710811074106710601054104710401034102�10201013100�1000

145714491442143414261419141114031396138813801373136513571350134213341327131913111304129612881281127312651258125012421235122�121912121204119611891181117311661158

1547154015331526151915111504149714911484147714701462145614491441143414271421141314061399139113841377137013631355134913411334132713191312130512981291128312��1269

215921522145213821312124211�2110210420982091208420��20�020632056204920422036203020232016200920021995198819811974196819621955194819411934192719201913190619001894

59

2 priedo tęsinys1 2 3 4 5 630405060�08090

5200102030405060�08090

5300

751743735�2�719�11704697689681673665657649641634627620

993987980974967960954947940934927920913907900893886880

115011431135112�11201112110410971089108110741066105810511043103510281020

12621255124712411233122512191211120511981190118311��11�01162115511481140

188718801873186618591852184518381832182618191812180517981791178417741��0

praktinių darbų metodikos nurodymai -...

Documents