PRISIKËLIMAS2011 m. Rugpjûtis Nr.104

Kauno Kristaus Prisikëlimo parapijos laikraðtis

2011 m. Rugpjûtis Nr. 104

Kasdieniai rûpesèiai, nuolatinë kova dël ge-resnio gyvenimo daþnai uþgoþia dvasinius þmo-gaus reikalus, jo santyká su Dievu, bûsimo am-þinojo gyvenimo sieká. Suprantama, þemiðkireikalai ir rûpesèiai nëra blogi, nes Dievas su-tvëræs vyrà bei moterá ir juos palaiminæs tarë:�Veiskitës ir dauginkitës, pripildykite þemæ, jàpaverkite ir vieðpataukite jûros þuvims ir dan-gaus paukðèiams, ir visiems gyvuliams, kuriekruta ant þemës� (Pr 1,28). Taigi paèioje þmo-gaus prigimtyje yra uþkoduotas rûpestis þemiðkugyvenimu ir jo nepaisymas taip pat áþeis Die-và, nes nevykdysime Jo valios. Taèiau priva-lome atsiminti, kad tai nëra svarbiausias gy-venimo tikslas. Mûsø misija þemëje � nepraþûtikasdieniuose rûpesèiuose, o per juos siektimums skirtos amþinosios dangaus laimës Die-vo karalystëje. Todël negalime pamirðti savosielos reikalø ir vis kartkarèiais, palikæ þemið-kus rûpesèius, turime rasti laiko pamàstyti apiedaug svarbesnius dalykus, atvira ðirdimi tylojepasikalbëti su Vieðpaèiu, kuris nepaliauja mû-sø mylëjæs, nuolat budi ir laukia, kada pas Jánuolankiai ateisime ieðkoti patarimo, iðgirsti pa-mokymo ar paguodos.

Vasara � ne tik atostogø, bet ir atlaidø me-tas, kvieèiantis piligrimystei, sielos atgaivai,santykio su Dievu patikrai, tikëjimo stiprini-mui. Be garsiøjø Þemaièiø Kalvarijos, Ðvè. M.Marijos Ëmimo á Dangø Pivaðiûnuose bei Kre-kenavoje, Palaimintojo Jurgio Matulaièio Ma-rijampolëje atlaidø, ávairiuose miestuose, mies-teliuose bei kaimeliuose taip pat vyksta vienosdienos atlaidai, skirti kurio nors ðventojo gar-bei. Tokios baþnytinës ðventës, atlaidai, reko-lekcijos skirtos tam, kad þmogus atitrûktø nuokasdienës rutinos ir ateitø pas Vieðpatá Já pa-garbinti, priimti Jo þodá, per nuoðirdþià atgailàatnaujinti tikëjimà ir tvirtai pasiryþti sekti Kris-tumi, vykdyti svarbiausius Jo ásakymus: �My-

lëk Vieðpatá, savo Dievà, visa ðirdimi, visa sielair visu protu� (Mt 22,37) ir antràjá �Mylëk savoartimà kaip save patá� (Mt 22,38).

Tokios meilës pavyzdá mums rodo ðv. Ro-kas, XIII -XIV a. gyvenæs prancûzø ðventasis.Jis savo gyvenimà buvo paðventæs ligoniams,ypaè sergantiems uþkreèiamomis ligomis. Vis-ko iðsiþadëjæs Rokas paliko Prancûzijà ir iðvy-ko á svetimà kraðtà � Italijà gydyti maru uþsi-krëtusiø þmoniø. Kiekvienas ligonis jam þadinomeilæ: vienus gydë, guodë, slaugë, ðelpë, o ki-tus ruoðë mirèiai. Jis stebuklingu bûdu gydëþmogaus kûnà, o sielà ruoðë Dangaus karalys-tei. Ðiandien ðv. Rokas danguje yra globëjas tø,kurie sunkiø ligø ar nelaimiø iðtikti ðaukiasi pa-galbos. Jo uþtarimu pas Dievà per septynis ðimt-meèius sulaukta daug stebuklø.

Ðv. Rokas yra mums uolumo ir darbðtu-mo pavyzdys. Mes paprastai esame uolûs,siekdami ágyvendinti savo uþgaidas, asmeni-nes ambicijas ir daþnai iðeikvojame be galodaug laiko ir jëgø piktam darbui, kad apðmeiþ-tume, áþeistume, sumenkintume tà, kuris yrapranaðesnis, iðmintingesnis, sugeba geriau at-likti darbà. Daþnai net pasijuokiame ið ðio bû-dingo lietuviui bruoþo � jei kaimynui blogai,tai man dþiaugsmas.

Ðv. Rokas moko nesavanaudiðkai neatidë-liojant padëti tam, kuris kenèia, kuriam sunku.Nemàstydamas apie save, jis skubëjo patarnautitam, kuris buvo kamuojamas sunkios ligos. Omes? Kai suserga draugai, kaimynai, artimieji,ar skubame pas juos paguosti, padëti, patarnau-ti? Nepakanka kalbëti apie Dievà, iðpaþinti savomeilæ Jam, ateiti á baþnyèià pasimelsti, bet reikiaveikti. Tikroji meilë reikalauja pasiaukojamosveiklos artimo labui. To mokë pats Kristus, gy-dydamas raupsuotuosius, padëdamas vargstan-tiems. Sukûræs þmogø, Dievas apdovanojo já netik protu, sugebëjimu màstyti, veikti, bet ir jaus-

mais � gebëjimu mylëti, dþiaugtis, liûdëti ir ne-kæsti. Taèiau labiausiai Jis trokðta ir laukia iðmûsø meilës, kurià dalytume visiems, ypaè ken-èiantiesiems. �Dovanai gavote, dovanai ir duo-kite!� (Mt 10, 8) � skelbia Kristus.

Rugpjûèio 16 d. minëdami ðv. Roko ðven-tæ ir dalyvaudami jam skirtuose atlaiduose, se-kime jo pavyzdþiu, pasiþadëkime, kad keisimës,su meile skubësime pas tuos, kuriems trûkstadëmesio bei ðilumos, kurie prikaustyti prie li-gos patalo kenèia ne tik fizines kanèias, bet vie-natvës slegiami labiausiai kenèia dvasiðkai. Pra-ðykime Dievo malonës, kad mumyse liepsnotøtokia pat gailestinga ir nuolanki meilë, kokia bu-vo apdovanotas ðv. Rokas. Amen.

Sekmadienio katechezëDekanas klebonas mons. Vytautas Grigaravièius

Ðv. Roko pavyzdys tikintiesiems

Prisikëlimas Auðros Þvaigþde ðvieèia,Á tikrà laimæ, dþiaugsmà kvieèia mus.Ir Atpirkëjas savo meile lieèia,Kad gráþtume á amþinus namus.

Didþioji Paslaptis mus tyliai ðaukia,Vilioja tiesos kelio spinduliai.Tai Jis � tikrasis dþiaugsmas mûsø laukia,Kur laimës saulë niekad nesileis.

Juk tikime mes paslaptá ðià ðventà,Tuo ilgesiu gyvename visi.Nors ir sunku, bet pakovoti verta.Aèiû tau, Dieve, kad viltis esi.

Ðios þemës dþiaugsmas toks trapus ir tuðèias,Todël vilioja toliai amþini.Tik su Tavim atrasim mes juos èiaIr prisikelsim amþinai jauni!

A. Ledaitë

Prisikëlimas

Prisiminkime Jëzaus atleidimà prie Jo ðo-no nukryþiuotam nusikaltëliui. Ið pradþiø abunusikaltëliai elgiasi kaip ir visi � Jëzø áþeidi-nëja, bet nuo tam tikros akimirkos kabantysisJam ið deðinës atsiverèia savo ðirdimi. Kas giávyko? Jie atëjo ið skirtingø krantø: vienas at-ëjo neðinas dangumi, kitas � pragaru. Atstu-mas tarp jø, atrodo, neáveikiamas. Taèiau mei-lës þvilgsnis þaibiðkesnis uþ ðviesà:nusikaltëlis leidþiasi suþeidþiamas ðviesos. Su-krëstas á já þvelgianèiø Jëzaus akiø ðvelnumo,jis staiga nebemato krauju srûvanèio pasmerk-tojo, bet mato savo Karaliø ir ðnabþda Jampaprastus didþiausio skurdþiaus maldos þo-dþius, kurie apkeliaus visus amþius: �Prisi-

mink mane, kai ateisi á savo Tëvo karalystæ�.Jis tepraðo Jëzø prisiminti já kaip likimo drau-gà. Ir uþ tai Jëzus jam suteikia Karalystæ:�Dar ðiandien tu bûsi su manimi rojuje�.

Atgailaujantis nusikaltëlis yra mums áro-dymas, kad atleidimas kaip ir ðventumas yraDievo dovana veltui ir nepriklauso nuo mûsønuopelnø, darbø ar gero elgesio. Pakanka pas-kutinës minutës ðirdies ðauksmo, � ir jam at-veriamos durys. Tad niekada niekada negal-vok: jau per vëlu. Ne, ir dar kartà � ne! Niekadanebus vëlu! Iki paskutinio tavo atodûsio yrametas Dievo gailestingumui, nes kiekviena aki-mirka priklauso Dievo laikui, Meilës laikui,Jo Ðirdies laikui.

Dievo Gailestingumo metaiAdelija

Gailestingumas � Dievo dovana

2011 m. Rugpjûtis Nr. 104

PRISIKËLIMAS2

Vilniø vadiname Dievo Gailestingu-mo miestu. Gal jums tai atrodo per daugdràsu? Kodël Vilniø taip vadiname? Artai yra garbës titulas?

Dievo gailestingumas apsireiðkia permaþumà, vargingumà. Turime iðdrásti pri-paþinti, kad mums reikia Dievo gailestin-gumo pirmiausia dël to, kad esame silpniir riboti þmonës. Nors þmogus nuo pat su-kûrimo bandë uþimti Dievo vietà ir savojëgomis valdyti pasaulá, gerai þinome, kuotai baigësi.

Palyginti su kitomis Europos sostinë-mis, Vilnius yra maþas miestas. Taip atsi-tiko dël nuolatiniø svetimøjø invazijø irniokojimø. Daug kartø uþkariavæ Vilniø,prieðai plëðë ir veþë svetur viskà, kà vil-nieèiams pavykdavo sukurti ir ágyti. Daugkartø Vilniø naikino ugnis ir karo negan-dos. Nepaisant visko, miestas pakildavoið pelenø ir griuvësiø, ið naujo kurdavo,gyvendavo, atverdavo savo vartus saviemsir svetimiems. Vilnius iðnykdavo ir vël at-sirasdavo pasaulio þemëlapiuose.

Savo garsioje giesmëje MagnificatMarija giedojo: Jis numeta galiûnus nuosostø ir iðaukðtina maþuosius. Alkstanèiusgërybëmis apdovanoja, turtuolius tuðèio-mis paleidþia (Lk 1, 52�53). Ðie Marijosþodþiai tinka Vilniui, kuris yra Gailestin-gumo miestas dël begalinës Dievo mei-lës ir Jo gailestingumo vargstantiems.

XVI a. Vilniø apjuosë mûrinë sienasu vartais, vedanèiais á miestà. Vienus jøbuvo pavesta saugoti Dievo Motinai Ma-rijai. Ilgainiui jie pradëti vadinti AuðrosVartais. Taip Dievo gailestingumo Mo-tina pirmoji atëjo á Vilniø ir apgaubë ðámiestà savo ypatinga globa. Marija visa-da pirmoji ateina parengti susitikimà susavo Sûnumi. Didþiausiu stebuklu gali-ma laikyti tai, kad nepaisant visø karø,gaisrø, ateistinës prievartos siautëjimoAuðros Vartø Dievo Gailestingumo Mo-tina nepaliko Vilniaus. Nors ir akivaiz-dþiai matoma, Auðros Vartø ðventovëokupacijos metais nebuvo uþdaryta ir nu-siaubta, kaip daugelis kitø Vilniaus baþ-nyèiø. Auðros Vartø Dievo Motina tapoaktyvia ir nepamainoma Vilniaus gyven-toja ir globëja. Pro Auðros Vartø ðvento-vës langø stiklà þvelgia ðvelnus ir my-lintis Motinos Marijos veidas. Marija,gailestingosios Dievo meilës liudytoja irmokytoja, tarsi pasitinka kiekvienà, áþen-giantá pro vartus á miestà.

Ðià vasarà (red. katechezë raðyta 2007m.) Lietuvoje lankësi sveèias � kun. Patri-ce�as Chocholskis, Pasaulinio Dievo Gai-lestingumo kongreso generalinis sekreto-rius. Jis vadovavo Vilniausarkivyskupijos kunigø rekolekcijoms apieDievo gailestingumà. Apsilankæs AuðrosVartuose, kun. Patrice�as susijaudinæs kal-bëjo: Pirmà kartà matau ðventovæ, atviràDievui gatvëje. Marija dalyvauja Vilniausgyvenime. Ðventovë niekada nebûna tuð-èia, be to, daugybë þmoniø meldþiasi tie-siog paèioje gatvëje. Tai kasdienis DievoMotinos ir þmoniø susitikimas.

Man paèiam buvo lemta uþaugti tolinuo Tëvynës. Lietuvà pamaèiau tik po 50

metø, taèiau Auðros Vartai buvo ta vieta,kuri palaikë mano viltá ir tikëjimà. Tapæsvyskupu, savo ðûkiui pasirinkau þodþius,uþraðytus ant ðventovës sienos: Sub tuumpraesidium (red. Po tavo globa). 1992 m.gráþus á Lietuvà, pirmiausia mane pasiti-ko ðvelnus Dievo Motinos þvilgsnis, ku-ris nuo to laiko nebepalieka manæs ir nuo-lat kvieèia uþsukti pasisveikinti, pasitarti,pasiguosti ar pasidþiaugti. Auðros Vartai� mëgstamiausia mano maldos vieta.

Auðros Þvaigþdë apreiðkia mums Die-vo gailestingumo auðrà. Ji pirmoji kon-kreèiais darbais rodo mums savo meilæ irglobà, kurià patyrë daugelis jos vaikø,meldusiø jos uþtarimo.

Auðros Vartø Dievo Motinos traukàypaè juto ir mûsø mylimas Dievo tarnasJonas Paulius II. 1993 metais aplankæsAuðros Vartus, jis man sakë: Visà gyve-nimà troðkau aplankyti Auðros VartøDievo Motinà ir dabar tai ávyko. Po ro-þinio maldos Ðventasis Tëvas ið AuðrosVartø kreipësi á gatvëje stovinèià minià,sakydamas: Per gailestingumo Motinosuþtarimà tesubrandina Dievas jûsø gy-venimà ir teatveria jûsø ðirdis veiksmin-gam Jo þodþiui.

Savo graþioje enciklikoje Dives in Mi-sericordia popieþius Jonas Paulius II la-bai tiksliai nusako, kas yra GailestingojiDievo Motina ir Dievo gailestingumoMotina. Jis raðo: Vadiname jà Gailestin-gàja Motina ir Dievo gailestingumo Mo-tina, ir kiekvienas ið ðiø dviejø titulø turigilià teologinæ prasmæ. [...] Gailestingojimeilë ir toliau be paliovos joje ir per jàreiðkiasi Baþnyèios ir þmonijos istorijo-je, � raðo Ðventasis Tëvas. Tas reiðkima-sis nepaprastai vaisingas, nes já palaikoypatingas Marijos motiniðkos ðirdies tak-tingumas, jos atjauta ir galia padëti vi-siems, kurie mieliau priima motinos gai-lestingà meilæ. [...] Paimta á dangø, jineatsisakë ðio iðganingo vaidmens, betdaugiariopai savo uþtarimu tæsia toliau,parûpindama mums amþinojo iðganymodovanø. Ji motiniðka meile rûpinasi savosûnaus broliais, iki ðiol tebekeliaujan-èiais ir einanèiais pavojuose bei suspau-

dimuose, kol bus nuvesti á laimingà tëvy-næ.

Dievo Motinos Marijos þodþiai, pasa-kyti giminaitei Elzbietai: Jis gailestingasið kartos á kartà, kaip Dievo gailestingu-mo apsireiðkimas ásikûnija ir Vilniaus is-torijoje.

Dievo gailestingumo Motina parengëkelià gailestingojo Jëzaus atëjimui á Vil-niø. Dievo gailestingumo apaðtalë ðv. Faus-tina Dievo apvaizdos lëmimu atvyko á Vil-niø, kur gavo ypatingà Iðganytojopavedimà skleisti Dievo gailestingumà ávisà pasaulá. Suþinojusi, kad yra skiriamaá Vilniø, sesuo Faustina savo dienoraðty-je raðë: Jëzau [...], kà að ten darysiu tameVilniuje? Nieko nepaþástu, net ir tø þmo-niø kalba man yra svetima. Ir tarë manVieðpats: Nebijok, nepaliksiu tavæs vie-nos (D, 258).

Ir ið tiesø Jëzus nepaliko sesers Fausti-nos Vilniuje vienos � Jis nuolat jai èiakalbëjo. Trejus metus ji praleido Gailes-tingumo Motinos seserø vienuolyno na-muose. Ðis unikalus Dievo gailestingumopaminklas Grybo gatvëje yra restauruo-tas, jame saugomos ðv. Faustinos ir pal.Mykolo Sopoèkos relikvijos. Kaip tikðiuose vienuolyno namuose Vilniuje Jë-zus iðmokë seserá Faustinà melstis DievoGailestingumo vainikëlá. Èia nuolat lan-kosi piligrimai ið ávairiausiø pasaulio ða-liø. Deja, ði vieta dar maþai þinoma Lietu-vos þmonëms.

Vilniuje Vieðpats leido seseriai Faus-tinai sutikti savo dvasios vadovà kunigàMykolà Sopoèkà, kuris ne tik padëjo jaigeriau suprasti, kas yra Dievo gailestin-gumas, bet ir ágalino skleisti Jëzaus per-duotà þinià. Palaimintasis tëvas MykolasSopoèka yra vilnietis, iðvaikðèiojæs kiek-vienà Vilniaus gatvelæ ir kaþin ar rastumbaþnyèià Vilniuje, kurioje jis nebûtø au-kojæs ðv. Miðiø ar sakæs pamokslo. Jis bu-vo Vilniaus kunigø seminarijos dëstyto-jas ir sesers Faustinos nuodëmklausys.Tëvui Sopoèkai pavyko ágyvendinti Ið-ganytojo praðymà, duotà ses. FaustinaiKovalskai, � ákurti vienuolynà, kuris to-liau skleistø þinià apie Dievo gailestin-

Kardinolas Audrys Juozas BAÈKIS,Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Vilnius � Dievo Gailestingumo miestas

2011 m. Rugpjûtis Nr. 104

PRISIKËLIMAS 3

gumà.Ses. Faustina savo dienoraðtyje raðë: Die-

vas trokðta, kad bûtø tokia vienuolija, kuri skelbtøgailestingumà ir iðpraðytø jo pasauliui� (D,436). Kitoje vietoje ji raðo: Jëzus man pasakë:trokðtu, kad tokia vienuolija bûtø (D, 437).

1944 m. lapkritá po dviejø pasirengimo me-tø ðeðios merginos vienoje Vilniaus namø kop-lytëlëje kun. Sopoèkai davë pirmuosius áþadus,taip pradëdamos Gailestingojo Jëzaus seserø vie-nuolijos gyvavimà. Dþiaugiuosi, kad ðiuo metuseserys gráþo á Vilniø, kuris yra jø vienuolijoslopðys, ir tæsia savo tarnystæ Dievo Gailestingu-mo ðventovëje bei apaðtalauja gailestingumo dar-bais, ðalia vienuolyno kurdamos paliatyvios slau-gos namus bei lankydamos sunkius ligonius jønamuose. Seserys ásikûrë Vilniaus arkivysku-pijai gràþintame pastate, kur gyveno pal. Myko-las Sopoèka ir dailininkas Eugenijus Kazierov-skis, pagal ses. Faustinos patirtus regëjimus irjai nuolat priþiûrint 1934 m. nutapæs Gailestin-gojo Jëzaus paveikslà. Pirmà kartà ðis paveiks-las vieðai pagerbtas 1935 m. bûtent Auðros Var-tø koplyèioje Velykø penktadienio, ðeðtadieniobei Atvelykio sekmadienio tridieniu uþbaigiantJubiliejinius pasaulio Atpirkimo metus.

Jëzus kalbëjo seseriai Faustinai: Duoduþmonëms indà, su kuriuo turi ateiti maloniøprie gailestingumo ðaltiniø. Ðis indas yra pa-veikslas su uþraðu: Jëzau, pasitikiu Tavimi (D,327). Jis ragino jà skelbti perduotà þinià: Trokð-tu, kad visas pasaulis paþintø mano gailestin-gumà (D, 687).

Atrodo, kad toks uþdavinys neámanomaskukliai, nemokytai vienuolei. Taèiau kaip tik josvargingumas ir suteikë laisvæ Dievo veikimui.Anot apaðtalo Pauliaus, �Gana tau mano malo-nës, nes mano galybë geriausiai pasireiðkia sil-pnume�. Todël að mieliausiu noru girsiuosi sil-pnumais, kad Kristaus galybë apsigyventømanyje. Dþiaugiuosi tad silpnumu, paniekini-mais, bëdomis, persekiojimais ir priespauda dëlKristaus, nes, bûdamas silpnas, esu galingas(2 Kor 12, 9�10). Pati patyrusi Dievo gailestin-gumà, ses. Faustina buvo atvira Dievo gailestin-gumo apsireiðkimui pasaulyje.

Dievo gailestingumo þinia Vilniuje buvo pri-imta ir gana greitai pasklido. 1942 m. Vilniausarkivyskupas Meèislovas Reinys pirmasis pa-tvirtino Dievo Gailestingumo vainikëlá lietuviøkalba. Nuo to laiko paveikslëliai su Gailestin-guoju Jëzumi ir vainikëlis sparèiai iðplito tarptikinèiøjø. Maþus paveikslëlius þmonës ásiûda-vo á drabuþius, ypaè per karà ar patekæ á nelais-væ, jie su dideliu tikëjimu meldë Dievo gailestin-gumo. Taèiau karo audros ir kraðto okupacijapristabdë Dievo gailestingumo þinios plitimàLietuvoje. Kun. M. Sopoèka iðvyko á Lenkijà.

1948 m. okupacinei valdþiai uþdarius Vil-niaus ðv. Mykolo baþnyèià, kurioje buvo ðven-tasis paveikslas, jis liko kaboti tuðèioje baþny-èioje. Dviem vilnietëm pavyko já iðpirkti iðpriþiûrëtojø ir paslëpti savo bute. Vëliau pa-veikslà norëta iðveþti á Lenkijà. Taèiau paskuti-niu metu þmogus, ketinæs tai padaryti, apsigal-vojo. Vëliau jis sakë: Man atrodë, kadpadarysiu ðventvagystæ. Vis dëlto 1956 m. Gai-lestingojo Jëzaus paveikslas buvo iðveþtas á Bal-tarusijà. Ir tik 1986 m. vël slapta gráþo á Vilniø.Já pargabeno Auðros Vartø Gailestingumo Mo-tinos seserys.

Po ses. Faustinos beatifikacijos, kurioje manteko dalyvauti, ir ypaè Jono Pauliaus II gilauspamaldumo Dievo gailestingumui paskatintas,pasiryþau ákurti atskirà Dievo Gailestingumoðventovæ su Gailestingojo Jëzaus paveikslu.

2004 m. ði ðventovë buvo paðventinta, taèiaureikëjo dar ðiek tiek laiko, kol á jà buvo perneð-tas Gailestingojo Jëzaus paveikslas, 20 metøkabojæs greta esanèioje Ðventosios Dvasiosbaþnyèioje, kurioje pamaldos vyksta vien tiklenkø kalba.

Dabartinëje Dievo Gailestingumo ðvento-vëje visus pasitinka paties Jëzaus iðmokyti þo-dþiai: Jëzau, pasitikiu Tavimi. Uþraðyti ávairio-mis kalbomis, jie yra kaip þenklas, kad ðventovëatvira visoms tautoms, visiems þmonëms, ieð-kantiems Dievo gailestingumo.

Jonas Paulius II sako, kad Dievo gailestin-gumas yra visokios evangelizacijos pamatas.Taèiau to ne gana � skelbti Dievo gailestingu-mà galime tik tuomet, kai jam leidþiame ásikû-nyti mûsø paèiø gyvenime. Kasdienybëje taireiðkia ásiklausyti á Dievo þodá ir juo gyventi.Malda ir Dievo þodis yra puikus bûdas atrastibegalinius gailestingumo turtus ir atpaþinti jostebuklus. Mûsø gyvenime Dievo gailestingu-mas pasireiðkia ávairiai: gerais darbais sielai irkûnui, o ypaè tarpusavio santykiuose, � kai at-leidþiame ir mylime.

Sesuo Faustina yra maldos þmogus. Norsði jauna vienuolë nedaug keliavo po pasaulá, josmaldos �geografija� be galo plati. Jëzaus iðmo-kyti þodþiai: Bûk gailestingas man ir visam pa-sauliui, ágalino jà aplankyti kiekvienà Jëzauskrauju atpirktà sielà, meldþiant jai pagalbos irgailestingumo. O amþinoji Meile, � praðë ðv.Faustina,� trokðtu, kad Tave paþintø visos sie-los, kurias sukûrei (D, 301,302). Gailestingu-mo pamokas ðv. Faustina gavo ne tik ið Jëzaus,bet ir ið Jo Motinos Marijos. Bûk dràsi, nebijoktariamø kliûèiø, bet þvelk á mano Sûnaus kan-èià ir taip laimësi, � mokë Faustinà Marija.

Ðventoji Faustina ne kartà meldësi AuðrosVartuose prie Dievo Gailestingumo Motinospaveikslo. Ne atsitiktinumo, bet Apvaizdos va-lia Gailestingojo Jëzaus paveikslas pirmà kartàvieðai gerbiamas buvo kaip tik Auðros Vartuo-se. Apie tai ðv. Faustina raðë savo dienoraðtyje:Penktadiená, kai buvau Auðros Vartuose periðkilmes, per kurias buvo iðkabintas paveiks-las, dalyvavau pamoksle, kurá sakë mano nuo-dëmklausys; ðis pamokslas apie Dievo gailes-tingumà buvo pirmasis, ko taip seniai troðkoVieðpats Jëzus. Kai pradëjo kalbëti apie didþiuláVieðpaties gailestingumà, paveikslas tapo gy-va figûra ir spinduliai skverbësi á susirinkusiøþmoniø ðirdis, taèiau ne vienodai: vieni gavodaugiau, kiti maþiau. Mano sielà uþliejo di-dþiulis dþiaugsmas, matant Dievo malonæ. Ta-da iðgirdau þodþius: Tu esi mano gailestingu-mo liudytoja, per amþius stovësi prie mano sostokaip gyva mano gailestingumo liudytoja. [...](D, 417). Kai ðis paveikslas buvo iðstatytas,iðvydau gyvà Jëzaus rankos judesá, kuris nu-brëþë didþiulá kryþiaus þenklà. Tos paèios die-nos vakarà atsigulusi á lovà iðvydau, kaip ðispaveikslas ëjo virð miesto, o miestas buvo uþ-dengtas tinklais. Kai Jëzus praëjo, perpjovë vi-sus tinklus, o paskui nubrëþë didþiulá kryþiausþenklà ir iðnyko. Ir iðvydau, kad esu apsuptadaugybës piktø figûrø, liepsnojanèiø didþia ne-apykanta man. Ið jø lûpø plûdo ávairûs grasi-nimai, bet në viena manæs nepalietë (D, 416).

Per Atvelyká sesuo Faustina vël buvo Auð-ros Vartuose. Apie tai, kà ten patyrë, savo die-noraðtyje ji raðë: Kai nuëjau á ðias iðkilmes,mano ðirdis spurdëjo ið dþiaugsmo [...]. Pra-ðiau Dievo gailestingumo nuodëmingoms sie-loms. Kai baigësi pamaldos ir kunigas paëmëÐvenèiausiàjá Sakramentà, kad palaimintø, ta-da iðvydau Vieðpatá Jëzø, koks yra ðiame pa-

veiksle. Vieðpats suteikë palaiminimà, ir ðie spin-duliai pasklido po visà pasaulá (D, 420).

Tokiu bûdu Dievo gailestingumas buvo ap-reikðtas Vilniui ir tapo neiðdildoma ðio miestoþyme. Ðventosios Faustinos atverti Dievo gai-lestingumo ðuliniai neiðseko ir ðiandien. Jie gai-vina mûsø tikëjimà ir viltá bei skatina veikliaimeilei. Gailestingumo slëpinys leidþia bûti pa-tirtas ir paþintas per Jëzø Kristø ir Jo MotinàMarijà. Ar mes, krikðèionys, mokame semtis iðgailestingumo ðaltinio ir ar stengiamës ðiais tur-tais dalytis su kitais?

Kai prieð 19 metø atvykau á Vilniø, radaupusæ amþiaus trukusio sovietinio reþimo pa-veldà: þmoniø nepasitikëjimà, pyktá, baimæ im-tis atsakomybës. Stebuklu atgauta laisvë sun-kiai skynësi kelià á þmoniø ðirdis. Didelissusiprieðinimas tarp kolaboravusiø su sovietøvaldþia, bendradarbiavusiø su KGB ir nuo tonukentëjusiø þmoniø këlë pyktá ir nepasitikëji-mà. Didþiausias iððûkis buvo atleisti ir priimtiatleidimà.

1993 metai lankydamas Lietuvà ÐventasisTëvas Jonas Paulius II kalbëjo kunigams: Bran-gûs kunigai! [...] Jums tenebûna nei nugalëto-jø, nei pralaimëjusiøjø, o vien vyrai ir moterys,kuriems reikia padëti iðsivaduoti ið klaidø. [...]�Pralaimëjusiems� derëtø ásidëmëti, kad ne-uþtenka vien prisiderinti prie pasikeitusios vi-suomenës padëties: geriau bûtø nuoðirdþiai at-siversti ir, jei bûtina, netgi atsilyginti.�Nugalëtojus� ið naujo derëtø paraginti atleis-ti, kad ásitvirtintø tikroji taika, iðauganti ið ágy-vendintos gailestingumo ir meilës Evangelijos.

Aèiû Dievui, kad nelaisvës metai nepanai-kino þmoniø prisiriðimo prie Susitaikinimo sak-ramento. Nedaug kur pasaulyje maèiau tokiøeiliø prie klausyklø, kaip Lietuvoje. Dar iki ðioliðpaþinties ateina þmonës, sovietiniu laikotar-piu to daryti negalëjæ arba nepaþinæ Susitaiki-nimo sakramento malonës. Tai didelë viltis, nesDievo gailestingumo malonë priimamaper savo nuodëmiø paþinimà ir iðpaþini-mà. Didþiausias stebuklas yra Dievo gai-lestingumui atsiverianti þmogaus laisvë,gimstanti per atleidimà ir pasitikëjimàJëzumi.

Auðros Vartai su stebuklais garsiu irþmoniø mylimu bei gerbiamu Dievo Mo-tinos paveikslu, Dievo Gailestingumoðventovë su Gailestingojo Jëzus paveiks-lu, ðv. Faustinai priþiûrint nutapytu daili-ninko Eugenijaus Kazimirovskio, ir �Ses.Faustinos namelis� Vilniuje, Grybo gat-vëje, kur buvo padiktuotas Dievo Gailes-tingumo vainikëlis bei kitos maldos, yraiðoriniai Dievo gailestingumo þenklai,kurie liudija, kad beribis Dievo gailestin-gumas globoja ir saugo mûsø miestà ir joþmones.

Taèiau mes nenorime Dievo gailestin-gumo uþverti savo miesto sienomis. Die-vo gailestingumo piligrimai ið Airijos, Ita-lijos, Lenkijos ir kitø ðaliø atvyksta áVilniø pasisemti maloniø prie Gailestin-gojo Jëzaus paveikslo. Dþiaugiuosi, kadne tik Europos, bet ir kitø þemynø piligri-mai atranda mûsø ðventoves, praðo atsiøs-ti paveikslo kopijø. Dievo gailestingumoþinia nepripaþásta valstybiø sienø, ji se-niai pranoko tautinius ir net konfesiniusþmoniø susiskirstymus, tapdama visuoti-ne ir kviesdama þmones priimti bei daly-tis Dievo meile ir Jo gailestingumu, skir-tu visai Dievo tautai.

Ákvëpta Dievo gailestingumo þinios,

2011 m. Rugpjûtis Nr. 104

PRISIKËLIMAS4

Laikraðèio redakcijai raðyti parapijos raðtinës adresu: Laikraðèiui �Prisikëlimas�, Þemaièiø 31 b, Kaunas. Tel. (8-37) 229222El. paðtas : prisikelimas@kaunas.lcn.lt, internetinis adresas: www.prisikelimas.lt. Tiraþas 1000 egz.Vyr. redaktorius parapijos klebonas, dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravièius;redakcijos nariai: Rima Lipðienë, Birutë Vasylienë, Adolfa Daukðienë, Dalë Starkutë, Aldona Naruðienë.Kauno Kristaus Prisikëlimo parapijos pastoracinës tarybos laikraðtis

paskelbtos per ðv. Faustinà ir palaimintà-já kun. Mykolà Sopoèkà, 2005 m. Vil-niuje ásikûrë Gailestingojo Jëzaus broliøbendruomenë.

Gailestingumo miesto titulas áparei-goja mus, jo gyventojus, ne tik priimtiDievo gailestingumà, bet ir patiems bûtigailestingiems. Daug ávairiø pasauliokraðtø þmoniø padëjo mums atkuriantLietuvos nepriklausomybæ. Esame jiemslabai dëkingi ne tik uþ materialinæ pa-galbà, bet ir uþ gailestingumo liudijimà.Gailestingoji Dievo meilë pamaþu atran-

Gerbiamieji tëveliai,Kauno Kristaus Prisikëlimo parapijoje 8-10 metø vaikai Sutaikini-

mo ir Eucharistijos sakramentams ruoðiami vienerius mokslo metus (rug-sëjo � birþelio mën.) pagal Kauno arkivyskupijos programà, kuriojenumatyta 30 susitikimø.

Ðiø susitikimø metu parapijos katechetai siekia vaikus ne tik supa-þindinti su tikëjimo tiesomis, bet ir atvesti á bendrystæ su Jëzumi Kristu-mi. Stengiamës sudominti vaikus, kad jie paþintø tikëjimà, dalytøsi patir-timi ir iðmoktus dalykus pritaikytø gyvenime. Siekiame, kad augtø visavaiko asmenybë � tiek màstymas, jausmai, vaizduotë, tiek sàþinë beipasiryþimai.

Vaikai suskirstomi á nedideles 15-20 asmenø grupeles. Uþsiëmimaivyksta 1,5 val. kartà per savaitæ. Labiausiai Jums tinkantá uþsiëmimølaikà bus galima pasirinkti registruojantis rugsëjo mënesá. Sekmadieniaisvisi vaikai privalo dalyvauti ðv. Miðiose 12.30 val. Mokyklos atostogømetu uþsiëmimai nevyksta.

Pasaulio jaunimo dienos Madride Ðventojo Sosto spaudos salëje buvo pri-

statytos XXVI Pasaulio Jaunimo dienos (PJD)ávyksianèios rugpjûèio 16-21 d. Madride. Spau-dos konferencijoje dalyvavo Popieþiðkosios pa-saulieèiø reikalø tarybos prezidentas kard. Sta-nislaw Rylko, Madrido arkivysk. kard. AntonioMar?a Rouco Varela, vykdantysis Jaunimo die-nø direktorius dr. Yago de la Cierva ir kiti or-ganizatoriai.

Pasak Benedikto XVI, ðiuo metu Europaireikia atrasti savo krikðèioniðkas ðaknis, todël2011 m. PJD tema buvo pasirinkta pagal iðtrau-kà ið apaðtalo Pauliaus laiðko Kolosieèiams: �Bû-kite jame ásiðaknijæ ir ant jo statykitës, tvirtëkitetikëjimu� (Kol 2,7). Kiekvienø PJD tikslas yraevangelizacija, kurios pagrindiniai veikëjai yrajaunimas. Visi, tiek tikintys, tiek abejojantys, galipatirti prisikëlusá ir gyvà Kristø bei Jo meilæ kiek-vienam. Tai visuotinës, jaunos, kupinos entu-ziazmo bei misionieriðko ryþto Baþnyèios, kuriapglëbia visà planetà, patirtis. Jaunimui, gyve-nanèiam giliai sekuliarizuotoje ir pasaulietinëjeEuropoje, labai reikia tokio planetos masto krikð-èioniðko tikëjimo apsireiðkimo.

Pirmosios PJD Ispanijoje ávyko 1989 m.Santiago de Compostela mieste. Tada ten atvy-kusá Jonà Pauliø II priëmë vietos ganytojas An-tonio Mar?a Rouco Varela, kuris ðiandien yraMadrido arkivyskupas ir rugpjûtá priims Bene-

diktà XVI. Palaimintasis Jonas Paulius II á Is-panijà sugráð kaip ðiø PJD dangiðkasis globë-jas. Antradiená, rugpjûèio 16 d. Madrido arki-vyskupas aukos atidarymo ðv. Miðias naujojopalaimintojo garbei.

Ðventasis Tëvas Benediktas XVI atvyks áMadridà ketvirtadiená, rugpjûèio 18 d., ir 19.30val. susitiks su jaunimu Plaza de Cibeles aikð-tëje. Penktadienio ryte numatytas susitikimassu jaunais vienuoliais ir jaunais universitetø dës-tytojais El Escorialio rûmuose. Tàdien taip patávyks tradiciniai jaunimo atstovø pietûs su Ðven-tuoju Tëvu. Vakare jaunimas su popieþiumi da-lyvaus Kryþiaus kelyje. Ðeðtadiená rytà Bene-diktas XVI apsilankys Susitaikymo centre iriðklausys keleto jaunuoliø iðpaþinèiø, paskuiaukos ðv. Miðias Madrido katedroje semina-ristams, o 20.30 val. Cuatro Vientos oro uosteávyks maldos vigilija su jaunaisiais piligrimais.Sekmadiená, rugpjûèio 21 d., 10.00 val. iðkil-mingos ðv. Miðios uþdarys PJD.

Kultûrinë PJD programa sieks piligrimamsparodyti Dievà per groþá. Vienas ið þymiausiøpasaulyje Prado muziejus pasiûlys jaunimui su-sipaþinti su religiniais Rubenso, El Greco,Vel?zquez, Zurbar?n ir kitø autoriø darbais. Tre-èiadiená, rugpjûèio 17 d., Calle Fuencarral busárengtas Kino punktas. Ten piligrimai galës pa-matyti þmoniø, ásiðaknijusiø Kristuje, istorijas.

Vyks filmø perþiûros, susitikimai bei diskusi-jos su reþisieriais, aktoriais ir kino pasaulio pro-fesionalais, taip pat garso takeliø koncertas, kurálydës Benedikto XVI tekstø skaitiniai.

Organizatoriai pateikë ir ðiek tiek statisti-kos. Apie 100 savanoriø darbuojasi, rengdamiPJD. Jie vadovaujasi ðv. Benedikto posakiu�Hospes venit, Christus venit� � �Sveèias atei-na, Kristus ateina�.

Nuo rugpjûèio 8 d. veiks savanoriø aptar-naujami interneto taðkai, kur piligrimai galësrasti informacijà, kaip pasiekti katechezës, kul-tûriniø ir kitø renginiø vietas. Veiks registraci-jos taðkai, 12 piligrimø koordinavimo ir apgy-vendinimo centrø ir logistikos centras �Campode las Naciones�. Daugiau nei 2000 ástaigø irdaugybë ðeimø priims gyventi piligrimus. Dau-giau nei 6 milijonai maisto porcijø bus patiektaMadrido restoranuose.

Ðiuo metu uþsiregistravæ 440 000 dalyviø,ið kuriø 75 proc. visai savaitei ir 25 proc. tiksavaitgaliui. 285 499 piligrimai atvyks ið Euro-pos, 88 289 ið Amerikos, 20 530 ið Azijos, 9510 ið Afrikos, 1 306 ið Okeanijos. Laukiama745 vyskupø, 13 455 kunigø ir 4585 semina-ristø.

PJD dalyviams padës 24 000 savanoriø iðviso pasaulio. Planuojama iðdalinti 700 000 jau-nimo katekizmo Youcat 6 kalbomis. (mb)

da kelià ir á mûsø þmoniø ðirdis, raginda-ma padëti kitiems. Gyventi Gailestingu-mo mieste yra Dievo malonë! Dël to mes,kurie esame patyræ Dievo gailestingumà,negalime jo neliudyti, negalime neragintiþmoniø pasitikëti Dievu ir priimti jo siûlo-mas malones.

Jëzus sakë ðv. Faustinai: Kai ÐventojojeKomunijoje að ateinu á þmoniø ðirdis, manorankos yra kupinos visokiausiø maloniø, ku-rias trokðtu atiduoti þmonëms. Jëzaus rankosyra kupinos maloniø. Jis trokðta jas mums ati-duoti. Ar esame pasiryþæ priimti Jo meilës do-

vanas? Tam, kad priimtume Dievo malones,mûsø rankos turi bûti tuðèios, o mûsø ðirdis �laisva nuo nuodëmës. Ar iðdrásime atsiþadëtisavo nuodëmiø, kad laisva ðirdimi atsivertu-me Dievo gailestingumo malonei? Dievas ðian-dien to laukia ið mûsø. Kiekvienas susitiki-mas su Juo � tai nauja proga gráþti prie Dievomeilës, kad jà priëmæ á savo gyvenimà galëtu-me neðti á pasaulá Geràjà Dievo þinià: Dievasyra Meilë, Dievas yra gailestingas. Apie taimums kalba ir Dievo Motina Marija, sakyda-ma: Jis maloningas ið kartos á kartà tiems,kurie jo klauso (Lk 1, 50).

Parapijos gyvenimo atspindþiaiParapijos katechetë ses. Irena Ramoðkaitë

Informacija tëvams dël vaikø ruoðimoPirmajai Komunijai

Pagrindiniai vaikø pasaulëþiûros ir vertybiø ugdytojai yra tëvai. To-dël svarbiausia vaiko pasirengimo Pirmajai Komunijai dalis vyksta na-muose. Kad tëveliai sëkmingiau padëtø vaikui þengti dvasinio augimokeliu, vyksta uþsiëmimai ir jiems. Tikslus uþsiëmimø laikas bus nurody-tas skelbimø lentoje.

Papildomà informacijà teikia katechetë ses. Irena, tel. 200883LAUKIAME JÛSØ!