PRISIKËLIMAS2012 m. Birþelis Nr. 114

Kauno Kristaus Prisikëlimo parapijos laikraðtis

2012 m. Birþelis Nr. 114

2012 - Palaimintojo Jurgio Matulaièio metaiLietuvos vyskupams nutarus, ðiais metais ypaè meldþiamës uþ vyskupà Palaimintàjá

Jurgá Matulaitá, apmàstome jo gyvenimà ir praðome Dievo malonës, kad kuo greièiau jis bûtøpaskelbtas Ðventuoju. Ta proga norime priminti svarbiausias vyskupo gyvenimo datas:

1871 m. balandþio 13 d. gimë netoli Marijampolës, Lûginës kaime.1898 m. lapkrièio 20 d. Peterburge áðventintas kunigu.1909 m. rugpjûèio 29 d. davë pirmuosius vienuolio áþadus.1911 m. iðrinktas atnaujintos Marijonø vienuolijos generolu.1918 m. spalio 15 d. ásteigë Marijos Nekaltojo Prasidëjimo vargdieniø seserø kongrega-

cijà; gruodþio 1 d. Kauno katedroje konsekruotas Vilniaus vyskupu; gruodþio 8 d. iðkilmin-gai áþengë á Vilniaus katedrà.

1925 m. Pijaus XI paskirtas apaðtaliðkuoju vizitatoriumi Lietuvai.1926 m. kovo 6 d. Pijui XI áteikë Lietuvos baþnytinës provincijos sudarymo projektà.1927 m. sausio 27 d. mirë Kaune.1953 m. Romoje pradëta beatifikacijos byla.1987 m. birþelio 28 d. Romoje Jonas Paulius II paskelbë palaimintuoju.

Mieli broliai ir seserys Kristuje, birþeliopirmàjá sekmadiená minime Ðvenèiausiosios Tre-jybës ðventæ ir Tëvo dienà. Mane visada apimadþiaugsmas, kai baþnytinës ðventës sutampa suðeimai reikðmingomis ðventëmis. Tada bandauatrasti tam tikras sàsajas, nutiesti tiltà, kuris su-jungia Baþnyèios tiesas su þmogaus gyvenimu.Taèiau norint rasti bent menkiausià ryðá, reikiaiðpaþinti tiesà, kurià skelbia Baþnyèios moks-las. Sakau iðpaþinti, o ne suprasti, nes Dievotiesø paþinimas remiasi tikëjimu.

Pamenu, kai buvau paauglys ir þengiau pir-muosius þingsnius á tikëjimo kelià, bandþiau ið-siaiðkinti keistus, daþnai man nesuprantamusmaldos þodþius. Vieni ið jø buvo: �Vardan Die-vo Tëvo ir Sûnaus, ir Ðventosios Dvasios�. Kaipaklausiau mamos, kodël maldà visada prade-dame darydami kryþiaus þenklà ir sakydami bû-tent ðiuos þodþius, ji, kaip á daugelá kitø klausi-mø, atsakydavo: �Vaikeli, á Dievà tikëti reikianieko neklausinëjant. Mylëk Dievulá, garbinkJá, pasitikëk Juo, ir viskas bus gerai�.

Kartà skaièiau apie tai, kaip kunigas nuo-ðirdþiai ir ilgai tikintiesiems aiðkino apie Ðvè.Trejybæ. Baigdamas homilijà jis pasakë: �Ðven-èiausioji Trejybë � tai didþiausia paslaptis, ku-rios në vienas þemës gyventojas neástengs per-prasti�. Kunigo klausæs þymus teologas iðtarë:�Tas vienas sakinys atstoja visà pamokslà, nesjis vienintelis nuskambëjo átikinamai�.

Ið tiesø, mums, þemës piligrimams, sunkusuprasti Ðvè. Trejybës paslaptá, kurià apreiðkëKristus. Apreiðkimas mums sako, kad Dievasyra ðeima, Trys asmenys tobuloje vienybëje,meilëje. Þmogiðkoji meilë taip pat, nors nëratobula, suvienija ðeimà, Baþnyèios bendruome-næ, tautà. Taèiau iki galo suprasti Ðvè. Trejybëspaslaptá þmogaus protas nepajëgus. Vieni pa-mokslininkai bandë palyginti Jà su trilapiu do-bilu, kiti su saule, kuri per spindulius skleidþiaðviesà ir ðilumà, dar kiti su trimate erdve. Manpatiko þinomo Oksfordo universiteto dëstytojoir raðytojo C.S. Leviso (C.S. Lewis) samprota-vimai. �Jei negalim ásivaizduoti triasmenës Bû-tybës, kokia prasmë apie Jà kalbëti? � klausia jisir atsako: �Kalbëti ið tikrøjø neverta. Svarbu bû-ti ið tikro átrauktam á tà triasmená gyvenimà, ir taigali prasidëti bet kada � kad ir ðià akimirkà, jeitik norite. Turiu omeny ðtai kà. Eilinis paprastaskrikðèionis klaupiasi, kad sukalbëtø maldà. Jis

stengiasi bendrauti su Dievu. Bet, bûdamaskrikðèionis, jis þino, kad melstis já skatina irgiDievas: Dievas � Ðventoji Dvasia, esanti jo vi-duje. Be to, jis supranta, kad visos tikros þiniosapie Dievà ateina per Kryþiø � Þmogø, kurisbuvo Dievas � Kristus, kuris stovi greta, padë-damas melstis, melsdamasis uþ já. Taigi, net ei-liniam þmogui meldþiantis, ið tikrøjø vyksta tri-gubas triasmenës Bûtybës gyvenimas�.

Mato Evangelijoje skaitome, kaip Jëzus mo-kiniams ásako: �Tad eikite ir padarykite manomokiniais visø tautø þmones, krikðtydami juosvardan Tëvo ir Sûnaus, ir Ðventosios Dvasios�(Mt 28, 19). Ðiuo Kryþiaus þenklu mes prade-dame maldà, juo yra krikðtijami krikðèionys, prieðtai atsakæ �Tikiu� á trilypá klausimà, ar jie tikiTëvà, Sûnø ir Ðventàjà Dvasià (KBK, 232).Ðvenèiausios Trejybës paslaptis yra centrinëkrikðèioniø tikëjimo ir gyvenimo paslaptis. Taipaties Dievo vidinio gyvenimo slëpinys. Tai jiyra visø kitø tikëjimo paslapèiø ðaltinis, jas vi-sas nuðvieèianti ðviesa. Tai visø svarbiausia, es-mingiausia tiesa �tikëjimo tiesø hierarchijoje�(KBK, 234). Mokymas apie Trejybæ atsklei-dþia mums vidiná Dievo gyvenimà � glaudþiàmeilæ ir bendrystæ, nuolat vienijanèià Tëvà, Sû-nø ir Dvasià.

Mielieji, Dievui bûdinga dalytis savimi, omes esame sukurti pagal Jo paveikslà ir panaðu-

Sekmadienio katechezëDekanas klebonas mons. Vytautas Grigaravièius

Ðvenèiausiosios Trejybës ðventëmà. Vadinasi, ir mes turime dalytis savo gyve-nimu su kitais. Esame sukurti bendrystei vienisu kitais. Maþiausia tos bendrystës làstelë yraðeima, kurios aukðèiausias autoritetas yra tëvas,kartu geras ir rûpestingas, mylintis þmonà ir sa-vo vaikus. Tëvo paðaukimas yra suteikti tapatu-mà savo vaikui, ypaè sûnui, bûti jam autoritetu.Jei tëvas nesugeba bûti autoritetu savo sûnui, jeivaikui trûksta tëviðkos meilës, tai yra pavojus,kad berniukas praras daugelá vyriðkø sugebëji-mø: iniciatyvumà, veiklumà, analizavimà, glo-bojimà, kovà ir daugelá kitø savybiø. Tëvystëyra malonë ir dovana, amþino Dievo vaisingu-mo slëpinio reiðkëja. Tik þinant, kad Dievo slë-pinys yra tëviðkumo ðaltinis, mes galime á þmo-gø kreiptis �tëve�. Toks kreipinys ápareigojaþemiðkàjá tëvà siekti tobulumo, kaip tobulas yradangaus Tëvas. Tëvystë, priimta ne kaip teisë, okaip Dievo dovana ar paðaukimas, padeda vai-kui visapusiðkai bræsti.

Mieli broliai ir seserys, ðlovindami ir gar-bindami Ðvenèiausiàjà Trejybæ � giliausià mei-lës Bendrystæ, praðykime Jos malonës dovanøgyviesiems tëvams ir dangaus ramybës miru-siems tëvams. O kad mûsø þemiðkieji tëvai bûtøtokie, kad per juos vaikai galëtø suprasti, kodëlprasmingiausias Dievo vardas yra Tëvas! Kiekdaug problemø iðsispræstø, kiek meilës ir gëriopatirtø þmonija. Amen.

Mieli tëveliai, sveikiname jus Tëvo dienos proga ir lin-kime gausiø Ðvè. Trejybës maloniø. Dievas Jums suteikë bran-già dovanà � tëvystæ. Bûkite savo vaikams autoritetu, kaip irmes turime Dievà Tëvà, mûsø Sutvërëjà, liudykite jiems JëzausKristaus, Tëvo Sûnaus, parodyta meile grindþiamà gyvenimà,laimëje ir nelaimëje praðykite Ðventosios Dvasios iðminties, kadvestumëte savo ðeimà gilaus tikëjimo, meilës ir dorybiø keliu áAmþinàjá Gyvenimà.

2012 m. Birþelis Nr. 114

PRISIKËLIMAS2

Galëtumëte paklausti: kuo palaimintasis Jur-gis aktualus ðiandien? Juk nuo jo gimimo jaupraëjo 135 metai, o jo veikla pasiekë virðûnæprieð 80 metø, kai jis suruoðë Lietuvos baþnyti-nës provincijos ákûrimà. Ar kartais nebus jisnuplaukæs á praeitá? Pamàstæ apie Matulaièio gy-venimà, suprasime, kad jo asmuo ir jo veiklaaktuali ir ðiandien.

Aktualus jis Baþnyèios vadovams � vysku-pams, kunigams, taip pat katalikams intelektua-lams, krikðèionims visuomenininkams, o kartugali ðá tà pasakyti ir kiekvienam màstanèiam þmo-gui. Bûtent jis ne tik Dievo meilæ skelbë, bet irrûpinosi kasdiene þmoniø gerove, socialiniu tei-singumu. Jis raðë spaudai straipsnius, organi-zavo ir ðvietë darbininkus, rengë kursus Varðu-voje ir Kaune, dëstë Baþnyèios socialiná mokslàPetrapilio dvasinëje akademijoje. Skleidë popie-þiø mokslà, kaip sutvarkyti visuomeninius san-tykius, kad bûtø visi þmonës aprûpinti darbu irduona. Apie 1920-uosius dràsino atsikurianèiosLietuvos valstybës vadovus ávykdyti þemës re-formà, kuri daugybei beþemiø ir maþaþemiø vals-tieèiø suteikë galimybæ þmoniðkai kurtis ir gy-venti, iðlaikyti ðeimas.

J. Matulaièio pavyzdys ir ðiandien dràsinavyskupus, kunigus, katalikus veikëjus netylëtidël visuomenëje plintanèiø neteisybiø, dël suk-tø ástatymø, kurie vieniems leidþia tolydþio tur-tëti, o kitus palieka skursti. Nesakykime, jog taibus neleistinas �Baþnyèios kiðimasis á politi-kà�. Në vienos partijos Baþnyèia pilieèiams ne-perða ir në prieð vienà nekovoja vien uþ tai, kadtokia partija. Baþnyèia, didelës gyventojø dalies

kæsti nuodëmës ir pamilstame tiesà. Ateina irpasiryþimo momentas paklusti Kristui ir sek-ti Já. Mûsø valia turi nusilenkti Dievo valiai,mûsø �að� turi bûti nuverstas nuo sosto. Tiktada Dievas taps gyvenimo centru. Permainaávyks ir ðirdyje, ir santykiuose su Dievu. Ðven-toji Dvasia pripildys mûsø ðirdis ir gyveni-mus gausiais palaiminimais.

Niekada nebûsime tobulai tikintys, tobulaiatsivertæ.Tai nuolatinis vyksmas. Matykime Die-và kiekvienoje bûtybëje, suvokime Já kiekvienàbûties akimirkà, bûkime pasinëræ á ðio suvoki-mo palaimà.

�Palaiminti alkstantys ir trokðtantys teisy-bës, nes jie bus pasotinti� (Mt 5, 6).

Kas Lietuvai buvai dar plakanèia ðirdim?Jau lûpose sustingæs þodis � akmeniu pavirtæs.Visa tauta ir ðiandien dar gyva tavim,Anø laikø ðviesos didysis àþuole iðvirtæs.

Vaidilø ugná, laisvës þodá tiesøTiesos keliu á ðviesà tu vedei.Ir laiminai takus ir protà ðviesø,Pats ugnimi pavirtæs Lietuvai degei.

Kun. Vaclovas Aliulis, MIC

Kuo ðiandien aktualus Jurgis Matulaitis?dvasinë mokytoja ir vadovë, pilieèiams ir politi-kams rodo bei siûlo padoraus, teisingo gyveni-mo sàlygas.

J. Matulaitis aktualus ðiandien tuo, kad my-lëjo visus þmones � visø tautybiø, visokiø pa-þiûrø ir visokiø tikybø. 1919-aisiais ir vëliauprieðinosi, kai, dalijant ið Romos ir ið kitur gau-tà paramà nukentëjusiems nuo karo, átakingi len-kø valdþios atstovai reikalavo nieko neduoti þy-dams ir pasitraukusiø raudonarmieèiø ðeimoms.Vyskupas jiems atsakë: �Ponai, jûs galite baustiþydus ir nieko jiems neduoti, tai jûsø reikalas,bet man, vyskupui, taip elgtis nedera. Taip patnedera, dalijant maisto produktus, aplenkti �pa-þangieèius�. Kiekvienas alkanas ir suvargæsþmogus yra vertas uþuojautos ir reikia já gelbëti,kad ir kokiø ásitikinimø ar tautybës bûtø�. At-skiru laiðku 1919 m. birþelio 28 d. ragino kuni-gus, kad ðelptø nukentëjusiuosius nuo karo, þû-vanèiuosius nuo alkio ir ligø. Ásteigë dvi moterøvienuolijas tarnauti vargdieniams ir auklëti ne-turtingà jaunimà. Mûsø dienomis taip pat svar-bu, kas kaip gali pagelbëti doram gabiam jauni-mui pasiekti kuo aukðtesná iðsilavinimà, rimtaipasirengti Baþnyèios ir visuomenës darbams.

J. Matulaitis aktualus dar ir tuo, kad niekadnesëdëjo sudëjæs rankas, o veikë. 1907 metaispateko profesoriumi á Petrapilio dvasinæ akade-mijà. Atrodë, uþtikrinta tarnyba, pragyvenimassu nebloga alga � rauskis po knygas, paskaitasskaityk, ir ko dar norëti? Bet ne. Baþnyèiai labaireikalinga vienuoliø tarnyba, todël jis imasi sun-kaus ir pavojingo uþmojo: slaptai atgaivinti ma-rijonø vienuolijà, kai caro valdþia baigia naikinti

visus katalikø vienuolynus. Kadangi Petrapily-je, Lietuvoje ir Lenkijoje tai neámanoma, su bû-reliu kandidatø, savo studentø, 1911 metais nu-sidangina net á Ðveicarijà, ten leidþia juosstudijuoti ir ugdo vienuoliðkai.

Trumpam parvykæs Lietuvon 1914-aisiaisvadovauja kunigø rekolekcijoms, o gráþdamasástringa Varðuvoje dël prasidëjusio Pirmojo pa-saulinio karo: tai kà, tûnos sau, melsis ir lauksgeresniø laikø? Ne. Organizuoja ten marijonus,vadovauja 200 naðlaièiø prieglaudai.

Tapæs Vilniaus vyskupu, nepataikauja nëvienai ið besivarþanèiø uþ átakà tautybiø, nebentkiek ámanoma apgina skriaudþiamus. Ir taip tei-singai, ðventai vadovauja vyskupijai, kad net irtie, kurie dël tautiniø prieþasèiø jo nemëgo, pri-paþino jo nepaprastà asmens kilnumà.

Argi mûsø apmàstytieji J.Matulaièio gyve-nimo ir elgesio bruoþai nëra aktualûs, reikalingiir vadovams, ir kiekvienam tikinèiajam? Ne tû-noti, bet judëti, mylëti, darbuotis. Maþiau skøs-tis, dejuoti, kitus ir valdþias kaltinti, o imtis veik-los. Dirbantieji tegul kuria tikras, ne popierinesprofesines sàjungas, kurios iðties rûpintøsi jøteisëmis ir reikalais; kaimuose, miesteliuose, pa-rapijose, miestø seniûnijose tegul kuriasi stip-rios tarpusavio paramos bendruomenës. Kiek-vienas privalome prisidëti prie bendrø reikalø,kas kuo galime ir kiek pasiekiame. Daryti gerasu noru ir savo aplinkà judinti á tiesà, á gërá, ágyvenimà su Dievu, su Kristumi.

(Pamokslas, pasakytas 2012 m. sausio 29 d.Vilniaus Ðvè. Mergelës Marijos Nekaltojo

Prasidëjimo baþnyèioje). Katalikai.lt

Dvasiniai skaitiniaiAdolfa Daukðienë

Kalno pamokslas: �Palaiminti alkstantys ir trokðtantys teisybës��ðirdies. Mûsø gyvenimas darosi apverstas aukð-tyn kojomis, todël ir elgiamës patys nesuvok-dami kodël � gyvuliðkai. Tik atnaujinus santy-kius su Dievu, ateis pasitenkinimas, laimë irdvasios ramybë.

Nuo ko pradëti? Tai rasti kelià á Dievà,kelià, kurá nurodë pats Jëzus: �Ið tiesø sakaujums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaipvaikai, neáeisite á Dangaus Karalystæ�(Mt 18,3). Atsiversti � tai atsigræþti á Dievà protu,jausmais, valia. Tûkstanèiai þmoniø protu yraatsigræþæ á Dievà, tiki Ðv. Raðtu, viskuo apieKristø. Taèiau turi pasikeisti mûsø màstyse-na ir sàmoningas Kristaus pripaþinimas. Per-maina turi ávykti ir jausmuose: pradedame ne-

Ðis priesakas iðreiðkia viskà lemianèià pa-grindinæ tiesà: �Að esu kelias, tiesa ir gyveni-mas�(Jn14, 6). Tad alkti ir trokðti teisybës reið-kia trokðti paties Dievo. Tai nelengva netásivaizduoti, kai esame apsupti tokio sumateria-lëjimo ir malonumø, ne visada pasiekiamø sàþi-ningais bûdais ir moraliais santykiais, pasiûlos.Ðiandien þmogus turi ekonominæ ir politinæ lais-væ, bet moralë nusmuko iki þemiausio lygio to-dël, kad nëra patenkintas Dievo troðkimas ir ben-dravimas su Juo.

Bûdamas sukurtas pagal Dievo paveikslàir panaðumà, þmogus savo prigimtimi jau trokð-ta Dievo, taèiau Jis visomis komunikacijos prie-monëmis stumiamas ið þmogaus gyvenimo ir

Algirdas Vieraitis, Pagyvenusiø þmoniø sambûrio �Senjorai� narys

Maironiui (skiriama 150-ioms gimimo metinëms)

Ir liko tavo þvilgsnis akmeninisIr akmeniu pavirtusi ðirdis.Tai boèiø ðventas þodis paskutinis,Per amþius deganti ðviesi viltis.

Lyg Prometëjas Lietuvà mylëjai,Malda ir kryþium laiminai takus.Jautriausiais posmais meile iðsiliejai,Tu palikai toks savas ir brangus.

Poeto þodá, sau paminklà,Tautos ðirdy jau amþiams palikai.Kovoj uþ laisvæ þodá � ginklà �Stiprybæ mums kaip duonà dalijai.

2012 m. Birþelis Nr. 114

PRISIKËLIMAS 3

Siûlome perskaityti

Maldos gelmëjeAutorius: Robert Faricy, LucianaPecoraioVertëjas: Vytautas LangasLeidykla: Katalikø pasaulio leidiniai,2012 m.Ðv. Ignaco Lojolos, ðv. Teresës Avi-lietës ir ðv. Kryþiaus Jono vedami.

Kasdienis gyvenimas vyksta tikasmeninës kasdienës maldos konteks-te. Svarbiausi apsisprendimai priimami kontempliatyvioje mal-doje. Ði tema aptariama knygoje. Daug dëmesio skiriama ðven-tiesiems Ignacui Lojolai, Teresei Avilietei ir Kryþiaus Jonui.Plaèiai aptariama jø maldos patirtis siekiant, kad skaitytojas ga-lëtø jà pritaikyti ir savo maldos gyvenime. Kiekviename pusla-pyje yra uþuomina màstymui, koks nors paprastas ir labai veiks-mingas vaizdelis, padedantis atitrûkti nuo þemiðkø dalykø irieðkoti �aukðtesniø�. Knyga rekomenduojama visiems, norin-tiems augti Dvasioje.

Robertas Farici (Robert Faricy) � Jëzaus Draugijos na-rys, dvasinës teologijos profesorius, dëstæs Romos Popieþið-kajame Grigaliaus universitete. Jis yra daugybës straipsniøbei knygø autorius.

Luèiana Pekorajo (Luciana Pecoraio) � Jëzaus Ðirdiesbendruomenës ir Jëzaus fondo, besirûpinanèio apleistais vai-kais, ákûrëja. Jau trisdeðimt penkerius metus ji dirba kalëji-mø institucijose, rûpinasi socialiniu kaliniø reintegravimu.

Knygà galite ásigyti Ðv.Kazimiero knygyne Vilniausg. 3, Kaunas

Geguþës 13 d. Paminklinëje Kristaus Pri-sikëlimo baþnyèioje graþus bûrys �Rûtelës� mo-kyklos moksleiviø priëmë Pirmàjà Komunijà.Visus metus vaikai, ruoðiami tikybos mokyto-jos Vilmos Tamoðauskytës, gilinosi á tikëjimotiesas, kas sekmadiená dalyvaudavo ðv. Miðio-se. Atlikæ pirmàjà iðpaþintá, geguþës 13 dienà ábaþnyèià rinkosi pasipuoðæ vaikai, jø tëveliai,krikðto tëvai, seneliai.

Ðv. Miðias aukojo vikaras kun. NerijusÐmerauskas. Per homilijà kunigas ragino vai-kus ir jø tëvelius visada sekmadieniais dalyvau-ti ðv. Miðiose. Á liturgijà aktyviai ásitraukë vai-kai ir jø tëveliai: skaitë skaitinius, neðë atnaðas,

Pirmosios Ðv. Komunijos ðventë parapijojedovanas. Savo tëveliø palaiminti, vaikai þengëprie altoriaus ir á savo ðirdeles pirmàkart pa-kvietë Jëzø, mylimiausià vaikø draugà. Dþiaugs-mingas jaudulys buvo jauèiamas per visas ðv.Miðias.

Ðeðtiniø sekmadiená, geguþës 20-àjà, vykoPirmosios Ðv. Komunijos ðventë, kurioje daly-vavo V. Bacevièiaus pradinës mokyklos moki-niai, paruoðti tikybos vyr. mokytojos V. Juod-pusienës. Virpanèiomis ðirdelëmis penktadienávaikai rinkosi prie klausyklø iðpaþinties, o sek-madiená iðkilmingai pasipuoðæ mergaitës ir ber-niukai su þvakëmis rankose atëjo á ðv. Miðias,lydimi tëveliø bei artimøjø.

Pirmoji Ðv. Komunija buvo teikiama 9.30val. ir 11 val. 9.30 val. ðv. Miðiø liturgijai vado-vavo parapijos klebonas mons. Vytautas Gri-garavièius. Sumos ðv. Miðioms vadovavo prel.prof. habil. dr. Vytautas Steponas VaièiûnasOFS, koncelebravo parapijos kunigai � prof.dr. kun. Robertas Pukenis, alt. kun. VaclovasAleksandravièius.

Sakydamas homilijà, prelatas V. S. Vai-èiûnas kreipësi á vaikus: �Mieli angeliukai, ðian-dien jûsø ðventë. Ðiandien jûsø ðirdelëse atsive-ria dangus, jûs susitiksite su Kristumi. Dangusyra ten, kur yra Dievas. Jûs ðiandien supranta-te, kà reiðkia kasdienë malda, kà reiðkia sekma-dieniais ðvæsti ir dalyvauti ðv. Miðiose. Ðian-dien jûs màstote apie ateitá, tegul pildosi jûsøsvajonës, tegul spinduliuoja gëris. Ðiandien �Didþiosios Meilës ðventë! Gyvenkime taip, kadgyvenimas bûtø vertas amþinojo gyvenimo.�

Ðv. Miðiø pabaigoje prelatas V. S. Vaièiû-nas ir parapijos klebonas mons. V. Grigaravi-èius pasveikino Kauno dramos teatro aktoræ Re-ginà Varnaitæ, kuriai geguþës 18 d. sukako85-eri. Per ðeðiasdeðimt praleistø scenoje metøji suvaidino per 80 vaidmenø teatre, kine, tele-vizijoje. Uþ nuopelnus jai suteiktas Kauno m.Garbës pilietës vardas. Prelatas, sveikindamasaktoræ, kalbëjo: �Kai susitinki su tokiomis as-menybëmis, pasidaro gera, nes jos ðeimà paþás-tu 40 metø. Bûti geru kunigu � pareiga, bûti

geru aktoriumi � tai ne vai-dinti scenoje, o gyventi,spinduliuoti gëriu...� Neveltui, sutikæ aktoræ R. Var-naitæ, pradedame ðypsotis,nes ji kiekvienà uþdega sa-vo uþkreèianèiu juoku, geranuotaika.

Po ðv. Miðiø vaikamsbuvo áteikti Pirmosios Ko-munijos paþymëjimai, pa-kalnuèiø puokðtelës. Neabe-jotinai iðkilmingas sekma-dienis iðliks ásimintinas vai-kams ir jø ðeimoms.

Kiti Miðiø dalyviai, ku-rie norëjo pabendrauti su ak-tore Regina Varnaite, leido-si á konferencijø salæ, kurvyko su ja susitikimas.

Sutvirtinimo sakramento teikimasKristaus Prisikëlimo baþnyèioje

Per Sekmines, 50-àjà dienà po Velykø, Ðventoji Dvasia nusileido ant mokiniøbendruomenës. Ta Dvasia � tai ta pati Ðventoji Jëzaus Dvasia, kurià gauna kiekvienaspriimantysis per Sutvirtinimo sakramentà. Taip Ji ateina ir pas kiekvienà pakrikðtytà-já, kuris praðo Baþnyèià Ðventosios Dvasios malonës, ir sutvirtina já, kad gyvenimupajëgtø liudyti Kristø (plg.Youcat, Jaunimo katekizmas)

Geguþës 16 d. á paminklinæ Kristaus Prisikëlimo baþnyèià priimti Sutvirtinimosakramentà, lydimi gausaus sutvirtinimo tëvø ir artimøjø bûrio, atëjo ne tik jaunuoliaiir jaunuolës, bet ðákart ir keli vyresnio amþiaus þmonës.

Iðkilmingø ðv. Miðiø liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Si-gitas Tamkevièius SJ, koncelebravo kurijos kancleris mons. Adolfas Gruðas, parapi-jos klebonas mons. Vytautas Grigaravièius, alt. kun. Vaclovas Aleksandravièius irprof. dr. kun. Robertas Puke-nis. Sutvirtinimà priimantys jau-nuoliai dalyvavo liturgijoje �skaitë Ðv. Raðto skaitinius, ne-ðë atnaðas.

Arkivyskupas palinkëjosutvirtinamiesiems tiesaus gyve-nimo kelio, kad juos lydëtø Jë-zaus meilë, kad jø kelyje bûtødaugiau gërio, kad jie áveiktø vi-sas kliûtis, siekiant savo paðau-kimo.

Ðv. Miðiø pabaigoje sutvir-tinamieji padëkojo arkivyskupuiir áteikë puokðtæ gëliø.

2012 m. Birþelis Nr. 114

PRISIKËLIMAS4

Laikraðèio redakcijai raðyti parapijos raðtinës adresu: Laikraðèiui �Prisikëlimas�, Þemaièiø 31 b, Kaunas. Tel. (8-37) 229222El. paðtas : prisikelimas@kaunas.lcn.lt, internetinis adresas: www.prisikelimas.lt. Tiraþas 1000 egz.Vyr. redaktorius parapijos klebonas, dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravièius; redakcijos nariai:Aldona Naruðienë, Birutë Vasylienë, Rima Lipðienë, Adolfa Daukðienë, Dalë Starkutë.Kauno Kristaus Prisikëlimo parapijos pastoracinës tarybos laikraðtis

Geguþës mënesá Kauno miestas ðvenèia gimtadiená, ðiais metais kartupaþymëdamas Napoleono armijos persikëlimo per Nemunà 200-àsias me-tines. Graþia tradicija tapo ta proga dovanoti koncertus kaunieèiams Tautosðventovëje.

Geguþës 18 d., po vakariniø ðv. Miðiø, á koncertà �Hans Leo Hassler-400� pakvietë Kauno berniukø ir jaunuoliø choras �Varpelis� ir Wiesbadenberniukø choras ið Vokietijos bei jø vadovai Ksaveras Planèiûnas ir Ro-man Bernhard Twardy.

Ðis bendras muzikinis projektas skirtas XVII a. vokieèiø kompozito-riui Hans Leo Hassler (1564-1612), minint jo 400-àsias mirties metines.Kompozitorius H. Hassler yra laikomas vienu ið svariausiø visø laikøVokietijos kompozitoriø. Jis padarë nemaþà perversmà baþnytinëje muzi-koje, o jo nuostabûs kûriniai pakeri klausytojus.

Koncerto metu skambëjo Camille Sant-Saens �Ave verum corpus�,Maurice Durule �Ubi caritas�, Giuseppe Zelioli �Ave Maria�, GiovanniSimone Mayr �Suscitavi mihi�, Hans Leo Hassler �Missa secunda�, Ge-org Friedrich Haendel �Hallelujah�

Nuoðirdþiai dëkojame Wiesbadeno bei �Varpelio� berniukø ir jaunuo-liø chorams bei jø vadovams uþ nuostabiai atliktas giesmes.

Parapijos gyvenimo atspindþiai

Kauno gimtadienio koncertas Tautos ðventovëje

Ketvirtadiená, geguþës 17 d., ið JungtiniøAmerikos Valstijø buvo parveþta 1941 metø Lie-tuvos Laikinosios Vyriausybës Ministro Pir-mininko a.a. Juozo Brazaièio (Ambrazevièius)urna su velionio palaikais á paminklinës Kris-taus Prisikëlimo baþnyèios kolumbariumà, kurkaunieèiai galëjo atiduoti pagarbà ðiam Lietu-vos valstybës veikëjui.

Geguþës 20 d. 14 val. Kauno Kristaus Pri-sikëlimo baþnyèioje prasidëjo ðv. Miðios, skir-tos perlaidoti parveþtiems palaikams. Ðv. Miðiøliturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas S. Tam-

Juozo Brazaièio (Ambrazevièiaus) palaikø perlaidojimaspaminklinës Kristaus Prisikëlimo baþnyèios ðventoriuje

tuvà, kad ji visada turëtø tokiø valstybës veikë-jø, koks buvo Juozas Brazaitis. Homilijoje vys-kupas priminë, kad ðis Ðeðtiniø ðventëje skam-bantis Jëzaus raginimas eiti pasaulá ir skelbtiEvangelijà yra skirtas visiems pakrikðtytiesiems.Arkivyskupas trumpai apþvelgë J. Brazaièiobiografijos faktus, akcentuodamas, kad jo gy-venimo pagrindas buvo krikðèioniðka laikyse-na ir svarbiausias veiklos motyvas atëjus Lietu-vos okupacijoms � pasiprieðinti komunizmo irfaðizmo ideologijoms.

Po ðv. Miðiø atsisveikinimo þodá tarë prof.Vyt. Landsbergis. Kalbëdamas apie istorinæ Bir-þelio sukilimo reikðmæ, profesorius sakë, kad J.Brazaitis nebuvo pragmatikas, jis buvo sukilë-lis prieð smurtà ir tironijà, sunkià valandà prisi-ëmæs atsakomybæ uþ tëvynës laisvæ, nors ðian-dien yra daug já smerkianèiø. �Tepriglaudþiapelenus jo þemë!� � baigdamas kalbà pabrëþëprof. V. Landsbergis.

Kauno meras Andrius Kupèinskas kalbëjoapie 6 savaites trukusià Lietuvos vyriausybësbeviltiðkà veiklà, bandant atkurti laisvæ, patiriantnaciø persekiojimà, dël kurio J. Ambrazevièiusturëjo pakeisti pavardæ, ir jo parodytà patriotiz-mà, áskiepytà dvasios stiprybës. Taip pat pa-

reiðkë padëkà perlaidojimo grupei, atveþusiai pa-laikus á Lietuvà.

Buvo perskaitytas J. Brazaièio (Ambraze-vièiaus) bièiulës dr. Roþës Ðomkaitës padëkosþodis, kur raðoma, kad J. Brazaièio dvasinis tes-tamentas atsispindi jo dukrelei skirtame laiðke �tai nekompromisinë dvasia, ëjimas prieð srovæir tikëjimas, jog tik ðitoks þmogus gali bûti lai-mingas.

Taip pat dr. Roþë Ðomkaitë pareiðkë padë-kà buvusiam Lietuvos Prezidentui V. Adamkuiuþ J. Brazaièio apdovanojimà Vyèio Kryþiausordinu, arkivyskupui S. Tamkevièiui SJ ir mons.V. Grigaravièiui uþ suteiktà prieglobstá ir palai-dojimà Tautos ðventovëje ðio þmogaus, kurioviltis buvo Tautos prisikëlimas. Taip pat ji pa-dëkojo Kauno miesto merui Andriui Kupèins-kui, kuris pasielgë brazaitiðkai, nepabûgæs pri-siimti pasipiktinimo naðtos, ir visiems � uþ meilæ,maldas, atsiminimus.

Po ðiø kalbø prasidëjo perlaidojimo apei-gos. Lydimà kunigø ir Lietuvos vëliavas neðan-èiø jaunuoliø, urnà su palaikais Lietuvos kariuo-menës Garbës sargybos kuopos kariai iðkilmingaiiðneðë á baþnyèios ðventoriø.

Apeigø, kurias atliko arkivyskupas S. Tam-kevièius SJ, pabaigoje buvo sugiedotas Lietu-vos himnas.

kevièius SJ, koncelebravo Lietuvos kariuome-nës ordinaras, vyskupas Gintaras Gruðas, pre-latas prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaièiû-nas OFS, mons. baþn. t. lic. Adolfas Gruðas,mons. teol. lic. Vytautas Grigaravièius ir mons.Alfonsas Svarinskas.

Á ðv. Miðias atiduoti paskutinæ pagarbà at-vyko buvæs Lietuvos prezidentas Valdas Adam-kus, Europos parlamentaras prof. Vytautas Lans-bergis, LR Seimo, Kauno savivaldybës atstovai,Ateitininkø federacijos nariai, kiti garbûs sve-èiai bei gausus kaunieèiø bûrys.

Kauno arkivyskupas S. Tamkevièius SJ,pradëdamas ðv. Miðias, pakvietë melstis uþ Lie-