Dalia AVERKIEN

www.mruni.eu

SOCIALINIAI MOKSLAI, TEIS (01 S)VILNIUS, 2015

ISBN 978-9955-19-771-3

DAKTARO DISERTACIJA

Dalia AVERKIEN

PROCESINIAI TERMINAI: TEISINGO IR EFEKTYVAUS CIVILINIO PROCESO PRIELAIDA

PROCESIN

IAI TERM

INA

I: TEISING

O IR EFEK

TYVA

US

CIVILIN

IO PRO

CESO PRIELA

IDA

2015

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Dalia Averkien

PROCESINIAI TERMINAI: TEISINGO IR EFEKTYVAUS

CIVILINIO PROCESO PRIELAIDA

Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teis (01 S)

Vilnius, 2015

ISBN 978-9955-19-772-0 (internete)ISBN 978-9955-19-771-3 (spausdintas) Mykolo Romerio universitetas, 2015

Disertacija rengta 20082015 metais Mykolo Romerio universitete.

Mokslin vadov:dr. Inga alnien (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teis 01 S).

3

TURINYS

VADAS ......................................................................................................................................... 5

I. PROCESINI TERMIN CIVILINIAME PROCESE SAMPRATA IR KLASIFIKACIJA ..................................................................................................................181.1. Procesini termin civiliniame procese genez .....................................................18

1.1.1. Procesiniai terminai romn civiliniame procese ....................................191.1.2. Procesini termin reglamentavimo raida Lietuvos teiss altiniuose.... 23

1.2. Laiko ir termino, kaip laiko trukms, santykis .......................................................321.3. Procesini termin civiliniame procese svoka .....................................................401.4. Procesini termin paskirtis teisingas ir efektyvus civilinis procesas ..............431.5. Procesini termin civiliniame procese klasifikacija .............................................54

II. PROCESINS TEISINS PRIGIMTIES TERMIN IR KIT TEISINI TERMIN ATRIBOJIMAS ................................................................................................642.1. Materialins teisins prigimties termin atribojimas nuo procesins teisins

prigimties termin .....................................................................................................652.2. Materialins teisins prigimties pretenzini termin ir procesini termin

atribojimas ...................................................................................................................692.3. Iekinio senaties terminas: materialins ir procesins teisins prigimties

termin sintez ............................................................................................................742.4. Procedrinio termino teisin prigimtis ir jo atskyrimas nuo procesini

termin .........................................................................................................................792.5. Naikinamieji terminai: materialins teisins prigimties arba procesins

teisins prigimties terminai ......................................................................................85

III. PROCESINI TERMIN NUSTATYMAS IR TAIKYMAS CIVILINIAME PROCESE ..............................................................................................................................923.1. Procesini termin reglamentavimo problematika ..............................................94

3.1.1. Civilins bylos inagrinjimas per manomai trumpiausi termin .......993.1.2. Procesiniai terminai atskir kategorij civilinms byloms

inagrinti .....................................................................................................1083.2. Procesini termin taikymo problematika ...........................................................123

3.2.1. Procesiniai terminai civilins bylos iklimo stadijoje ...........................1243.2.2. Procesiniai terminai pasirengimo teisminiam nagrinjimui

stadijoje .........................................................................................................1313.2.3. Procesiniai terminai teisminio nagrinjimo stadijoje .............................1363.2.4. Procesiniai terminai apeliacijos, kasacijos ir proceso atnaujinimo

stadijose .........................................................................................................1473.2.5. Piktnaudiavimo procesu ir procesini termin santykis .....................154

4

IV. VALSTYBS CIVILIN ATSAKOMYB U CIVILINIO PROCESO TRUKMS PAEIDIMUS ....................................................................................................................1604.1. Valstybs civilins atsakomybs u civilinio proceso trukms paeidimais

padaryt al slygos ...............................................................................................1624.1.1. Teismo neteisti veiksmai (neveikimas) ir kalt ......................................1644.1.2. Prieastinis ryys tarp teismo neteist veiksm ir kilusios alos ........1724.1.3. ala, patirta dl civilinio proceso trukms paeidim ...........................174

4.1.3.1. Turtin ala ...................................................................................1754.1.3.2. Neturtin ala ..............................................................................177

IVADOS ...................................................................................................................................182

REKOMENDACIJOS...............................................................................................................184

LITERATRA ..........................................................................................................................186

PRIEDAI ....................................................................................................................................220

SANTRAUKA ...........................................................................................................................225

SUMMARY ...............................................................................................................................241

5

VADAS

Disertacinio tyrimo problematika. Valstybs institucij priimti teiss aktai bei j dis-krecijai priskirtos funkcijos skirtos tarnauti mogui. Atsivelgiant tai, kad laiko tkm yra negrtamas procesas, primenantis apie ribotas mogaus galimybes laike pasinaudoti savo teismis, valstyb atitinkamomis priemonmis reguliuoja institucijose, tarp j teis-me, atliekam veiksm trukm. Viena i toki priemoni procesiniai terminai, kuriais, be kita ko, siekiama gyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos1 30 straipsnio 1 dalyje tvirtint teis teismin gynyb, kurios dka apginama ginijama ar paeista materialin subjektin teis ir tokiu bdu realizuojamas materialins subjektins teiss veiksmingu-mas. Tinkamai apgynus materialin subjektin teis, be kita ko, utikrinamas mogaus orumas. i mint galima pagrsti tuo, kad mogaus orumas yra pamatin teisin kate-gorija mogaus teisi sistemoje2, sveikaujanti su kit teisi gyvendinimu. Nors moksli-nje doktrinoje inomos kelios mogaus orumo kilms teorijos (teologin, pasaulietins prigimtins teiss koncepcija, I. Kanto mogaus orumo ir visuomeninio santykio koncep-cija3), iame kontekste orum tikslingiausia suvokti ir kildinti i visuomenini santyki, o tiksliau i civilini procesini teisini santyki. Juk civiliniame procese laikydamiesi ar paeisdami, praydami sustabdyti, pratsti ar atnaujinti procesinius terminus, civilins bylos nagrinjimo eigai ir efektyvumui takos gali turti visi proceso dalyviai, kuri oru-mas turi bti utikrinamas tiek, kiek jie savo veiksmais prisidjo efektyviam ir teisingam procesui pasiekti. Taigi tinkamai gyvendinus teis teismin gynyb ir teisini santyki subjektui realizavus materialin subjektin teis, taip pat apginamas jo orumas.

Atsivelgiant tai, kad civilinis procesas skirtas apginti paeistas materialines subjek-tines teises, o iuolaikiniams ekonominiams, finansiniams, darbo ir kitiems materialins teiss reguliuojamiems teisiniams santykiams svarbus laiko faktorius, materialinei su-bjektinei teisei apginti teismine tvarka btinas efektyvus procesas. Civilinio proceso ju-risprudencijoje4 akcentuojama, kad neutenka utikrinti jurisdikcijos tinkamumo, taip pat svarbu garantuoti teismo proceso efektyvum. Valstybs statym leidiamoji ir vyk-domosios5 valdios institucijos, iekodamos bd kaip pagreitinti proces, sutrumpinti byl nagrinjimo teismuose trukm, akcentuoja greit proces, imasi priemoni teism

1 Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybs inios. 1992, Nr. 33-1014. 2 Venckien, E. mogaus orumo ir teiss orum samprat vairov ir jos kritin analiz. Jurispruden-

cija. 2005, 77(69): 97.3 Venckien, E. mogaus orumas kaip teisin kategorija. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis).

Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008, p. 4159. 4 Savchyn, N. Judicial Errors in Civil Proceedings: Concept, Causes and Procedural Methods of Their

Prevention. Jurisprudencija. 2014, 21(2): 484. 5 Pvz.: Kauno dienos ir BNS informacija. Lietuvos Respublikos Prezident ragina atsisakyti neefektyviai

dirbani teism. Kauno diena [interaktyvus]. Kaunas, 2014-06-17 [irta 2014-11-30]. ; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apklausa: Teismo proceso efektyvumas ir pagarba mogui teismo procese. Apklausos vienas i pirmj klausi-m ar bylos teismuose inagrinjamos greitai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija [inte-raktyvus]. Vilnius [irta 2014-11-20].

.

http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/prezidente-ragina-atsisakyti-neefektyviai-dirbanciu-mazu-teismu-635122#.U9JHsMvfpoIhttp://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/prezidente-ragina-atsisakyti-neefektyviai-dirbanciu-mazu-teismu-635122#.U9JHsMvfpoIhttp://www.tm.lt/apklausarodyti/30/

6

darbui optimizuoti ir krviui sumainti6 prim Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso7 (toliau CPK) pataisas8, atliko organizacines reformas (reorganizuoti Lietuvos Respublikos apylinki teismai9, teism darbo krviams mainti, panaikinti hipotekos sky-riai prie apylinks teism10). Visos ios priemons turi sudaryti prielaidas efektyvesniam civiliniam procesui. Taiau vien tik operatyvus procesas teisine prasme (taip pat ekonomi-ne) gali bti ne tik nenaudingas, bet ir alingas. Dl to akcentuojant proceso efektyvum, svarbu nepamirti teisingo bylos nagrinjimo. vertinus tai, kad Lietuva, pagal trumpiau-siai nagrinjam civilini byl trukm, yra viena i pirmj valstybi Europoje11, ikyla klausimas, kas yra efektyvus procesas, kaip jis sveikauja su teisingu procesu, ar prioriteto teikimas greitam procesui nepakenks teisingam bylos nagrinjimui? Kita vertus, ar ilgai utruks teisingas bylos nagrinjimas i tikrj yra teisingas?

ioje plotmje, siekiant teisingo ir efektyvaus civilinio proceso, implikuojasi civiliniai procesiniai terminai (toliau taip pat procesiniai terminai), nes galimyb analizuoti tei-singo ir efektyvaus proceso pusiausvyr per procesini termin prizm suteikia nevie-nareikm procesini termin paskirtis. Teisingumo gyvendinim procesini termin dimensijoje lemia statym leidiamajai ir teisminei valdiai deleguot funkcij pasida-lijimas. Teisingas procesas procesini termin plotmje gali bti pasiekiamas, kai laiky-damasis bendr teiss princip, atsivelgdamas kitus civilinio proceso teiss institutus ir procesinius terminus nustatanias teiss normas, kiekvienoje civilinje byloje teisjas sprendia konkreius procesini termin paskyrimo (kai tokia teis teismui suteikiama

6 Teism darbo krvius iliustruoja teisjo inagrintos bylos per mnes. Antai 2010 metais apylinki teism vidutinis darbo krvis buvo 75,86 etalonins bylos ir kiti supaprastinti procesiniai dokumen-tai teisjo inagrinti per mnes, 2011 metais 67,08, 2012 metais 71,79, 2013 metais 71,58. Tai parodo, kad teisj darbo krviai tendencingai ilieka dideli. Lietuvos Respublikos teism ir teism savivaldos institucij 2011 met veiklos apvalga, p. 56. Nacionalin teism administracija [interakty-vus]. Vilnius, 2012 [irta 2014-05-23].

; Lietuvos Respublikos teism ir teism savivaldos institucij 2012 met veiklos apvalga. 2 priedas, p. 3. Nacionalin teism administracija [interaktyvus]. Vilnius, 2013 [irta 2014-05-23]. ; Lie-tuvos Respublikos teism ir teism savivaldos institucij 2013 met veiklos apvalga, p. 38. Naciona-lin teism administracija [interaktyvus]. Vilnius, 2014 [irta 2014-05-23]. .

7 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Valstybs inios. 2002, Nr. 36-1340. 8 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo statymas Nr. XI-1480. Vals-

tybs inios. 2011, Nr. 85-4126. CPK pakeitimai suteikia teis tam tikras civilines bylas apeliacine instancija nagrinti vienam teisjui, o ne trij teisj kolegijai, iskyrus atitinkamas iimtis (pvz., CPK 304 str.; CPK 336 str. 2 d.). Taip pat tvirtinta raytin atskirojo skundo, apeliacinio skundo nagrinji-mo tvarka, iskyrus numatytas iimtis (atitinkamai CPK 336 str. 1 d., CPK 321 str. 1 d.).

9 Lietuvos Respublikos apylinks teism reorganizavimo statymas. Valstybs inios. 2012, Nr. 108-5460.

10 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birelio 29 d. sakymas Nr. 1R-181 Dl Teisin-gumo ministro 2011 m. spalio 26 d. sakymo Nr. 1R-254 Dl Centrins hipotekos staigos filial hipotekos skyri prie apylinks teism veiklos teritorij nustatymo pripainimo netekusiu galios. Valstybs inios. 2012, Nr. 77-4005.

11 OECD Economics Department Policy Notes. What Makes Civil Justice Effective, p. 11? OECD Econo-mics Department [interaktyvus]. Paris, 18 June 2013 [irta 2014-05-30].

< http://www.oecd.org/economy/growth/judicialperformance.htm>.

http://www.teismai.lt/dokumentai/LR-teismu-ir-teismu-savivaldos-instituciju-2011-metu-veiklos-apzvalga.pdfhttp://www.teismai.lt/dokumentai/LR-teismu-ir-teismu-savivaldos-instituciju-2011-metu-veiklos-apzvalga.pdfhttp://www.teismai.lt/dokumentai/teismai-apzvalga 2012 galutinis.pdfhttp://www.teismai.lt/dokumentai/teismu ataskaita_2013_po pristatymo.pdfhttp://www.teismai.lt/dokumentai/teismu ataskaita_2013_po pristatymo.pdfhttp://www.oecd.org/economy/growth/judicialperformance.htm

7

statymo leidjo), sustabdymo, pratsimo, atnaujinimo ir kitus klausimus. Analizuoti efek-tyv civilin proces per procesini termin prizm skatina poreikis atskleisti procesini termin efektyvumo turinio formalj ir turiningj elementus. Procesini termin efek-tyvumo formaliojo elemento tyrimas parodo, ar esamas procesini termin reglamentavi-mas yra efektyvus, t. y. ar procesinius terminus nustatanios teiss normos yra veiksmin-gos, ar j manoma laikytis kit civilinio proceso teiss norm sistemoje, siekiant teisingo paeist ar ginijam materialini subjektini teisi gynimo. Procesini termin efek-tyvumo turiningojo elemento analiz atskleidia, ar pasiekiami procesiniams terminams ikelti tikslai, kokios problemos ikyla gyvendinant procesinius terminus nustatanias teiss normas. Taigi procesini termin paskirtis procesinius terminus paveria rankiu teisingam ir efektyviam procesui pasiekti ir ukoduoja pagrindin disertacijoje ikeliam problem kaip suderinti teising ir efektyv proces, nustatant bei taikant procesinius terminus.

Lietuvos teisinje sistemoje taip pat pastebimos kitos su procesini termin teisiniu reglamentavimu ir taikymu susijusios teorins ir praktins problemos. Civilinio proce-so teiss doktrinoje pasigendama procesins teisins prigimties ir materialins teisins prigimties termin atribojimo, kuris suteikt aikumo nustatant terminus, minimizuo-t grsm paeisti termin taikymo taisykles ir iuo aspektu eliminuot teiss teismin gynyb paeidimo galimyb. Civilinio proceso teiss doktrinoje netirta valstybs civilin atsakomyb, atsirandanti paeidus asmens teis teismin gynyb per manomai trum-piausi termin. Itirtos valstybs civilins atsakomybs slygos ir j reikm, sprendiant alos, kilusios dl pernelyg ilgo civilinio proceso, atlyginimo klausimus, sudaryt teorin pagrind valstybs civilinei atsakomybei u civilinio proceso trukms paeidimus taikyti.

Disertacinio tyrimo aktualumas. Nagrinti procesini termin civiliniame procese institut, procesini termin reglamentavimo ir taikymo aspektus, i termin vaidmen teisingam ir efektyviam bylos inagrinjimui paskatino trys pagrindins aktualios prieastys.

Viena i prieasi, lmusi ios temos tyrim, yra mokslins ir praktins diskusijos12 teisini termin atribojimo, procesini termin nustatymo ir taikymo, civilinio proceso

12 Driukas, A. Terminai civilinje teisje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji deimt galiojimo met. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 193224; Viinskis, V.; Stauskien, E. Proceso pagreitinimo priemons CPK projekte. Teis teismin gynyb civilinio proceso reformos kontekste: mokslini straipsni rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, p. 2838; Mickeviius, T. CPK pakeitimai: kodl teis teismin gynyb gyvendinti taps paprasiau? Teis teismin gynyb civilinio proceso reformos kontekste: mokslini straipsni rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, p. 7890; Nekroius, V. Civilinis procesas: koncentruotu-mo principas ir jo gyvendinimo galimybs. Vilnius: Justitia, 2002; Lupoi, M. A. Recent Developments in Italian Civil Procedure Law. Civil Procedure Review. 2012, 3(1): 2551. Farshatov, I. A. Iskovaja davnost. Zakonodatelstvo: teorija i praktika [Limitations. Legislation: Theory and Practice]. Moskva: Gorodec, 2004, p. 91; Savchyn, N., supra note 4, p. 484; Edel, F. The Length of Civil and Criminal Proceedings in the Case-Law of the European Court of Human Rigths. Human Rights Files. Stras-bourg: Council of Europe Publishing, 2007, No. 16; Hembach, H. The Length of Proceedings in the Jurisdiction of the European Court of Human Rights [interaktyvus]. [irta 2014-09-27]. ; Sime, S. A Practical Approach to Civil Procedure. 5th edition. Oxford: University Press, 2002; De Santis di Nicola, F. Principle of Subsidiarity and Embeddedness of the European Convention on Human Rights in the Field of the Reasonable-Time Requirement: the Italian Case. Jurisprucendija. 2011, 18(1): 732; Blake, S. A Practical Approach to Effective Litigation. Sixth

http://echr-online.com/resourceshttp://echr-online.com/resources

8

trukms, proceso efektyvumo klausimais. ios diskusijos ir su civilinio proceso efektyvumu susijusi pozityvioji teis bei jos pakeitimai13 atkreip dmes procesinius terminus, efek-tyvaus ir teisingo proceso poreik. Tuo paiu paaikjus, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso teiss doktrinoje trksta konceptualaus procesini termin tyrimo teisingo ir efek-tyvaus proceso dimensijoje, atsirado paskatinimas imtis procesini termin analizs. An-troji prieastis lmusi procesini termin reglamentavimo ir taikymo tyrim yra statymo leidjo nustatytas reikalavimas civilines bylas nagrinti per manomai trumpiausi termin, iskyrus atskir kategorij bylas, kurioms inagrinti nustatyti konkrets procesiniai termi-nai. Esant skirtingam teisiniam reglamentavimui, tikslinga doktrininiu lygmeniu vertinti nustatyt procesini termin trukms tinkamum praktiniam civilins bylos inagrinji-mui. Dar viena prieastis, skatinusi tirti i tem, yra valstybs civilins atsakomybs, dl civilinio proceso trukms paeidim, taikymo klausimai. Tai pareigojo atskirai vertinti civilins atsakomybs slygas ir j taikym valstybei dl pernelyg ilgo civilinio proceso.

Disertacinio tyrimo mokslinis naujumas ir praktin reikm. Apvelgus esam mokslin literatr, matyti, jog savalaikis procesas, procesiniai terminai ar kai kurie su jais susij klausimai yra analizuoti civilinio proceso vadovliuose, moksliniuose straipsniuose, minimi monografijose. Vis tik iuose altiniuose procesini termin klausimai aptariami glaustai, pasigendama nuosekli, isami ios srities mokslini darb Lietuvoje. Pirma, nra retrospektyvins procesini termin analizs, kuri atskleidia termin kilm ir evo-liucij istorijos epochose. Trksta procesins teisins prigimties termin ir kit teisini termin atribojimo, kas leidia atskirti procesinius terminus nuo kit termin ir tinkamai juos taikyti, siekiant teiss teismin gynyb gyvendinimo.

Antra, nra analizuota procesini termin paskirtis teisingo ir efektyvaus proceso plo-tmje, t. y. doktrininiu lygmeniu netirta, kaip suderinti teising ir efektyv civilin pro-ces nustatant bei taikant terminus. Procesini termin efektyvumo formaliojo elemen-to tyrimas atskleidia i termin reglamentavimo problemas ir veiksmingum. Dl to tikslinga itirti civilini byl nagrinjimo trukm per manomai trumpiausius terminus, kai konkrets terminai bylos isprendimui nenustatyti, ir ianalizuoti atskir kategorij byloms nustatyt procesini termin trukms tinkamum. Procesini termin efektyvu-mo turiningojo elemento tyrimas parodo, kokios problemos ikyla nustatant ir taikant

Edition. New York: Oxford University Press, 2005; Van Rhee, C. H. Civil Litigation in Twentieth Cen-tury Europe. Tijdschrift voor Rechtsgeschiedenis/Legal History Review. 2007, 75(3): 307320; Bailay, D. Reforming Civil Procedure in Victoria Two Steps Forward and One Step Back? DICTUM Victoria Law School Journal. 2011, 1; OECD Economics Department Policy Notes. What Makes Civil Justice Effective? supra note 11; Kauno dienos ir BNS informacija. Lietuvos Respublikos Prezident ragina atsisakyti neefektyviai dirbani teism, supra note 5; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apklausa: Teismo proceso efektyvumas ir pagarba mogui teismo procese, supra note 5; Lietuvos Res-publikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo statymas Nr. XI-1480. Valstybs inios. 2011, Nr. 85-4126.

13 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo statymas Nr. XI-1480. Vals-tybs inios. 2011, Nr. 85-4126; Lietuvos Respublikos apylinks teism reorganizavimo statymas. Valstybs inios, 2012, Nr. 108-5460; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birelio 29 d. sakymas Nr. 1R-181 Dl Teisingumo ministro 2011 m. spalio 26 d. sakymo Nr. 1R-254 Dl Cen-trins hipotekos staigos filial hipotekos skyri prie apylinks teism veiklos teritorij nustatymo pripainimo netekusiu galios. Valstybs inios. 2012, Nr. 77-4005.

9

procesinius terminus, kok poveik daro procesini termin nustatymas ir taikymas bylos nagrinjimo trukmei atskirose proceso stadijose, siekiant suderinti teising ir efektyv civilin proces.

Treia, Lietuvos teiss doktrinoje nenagrinta valstybs civilin atsakomyb, atsiran-danti dl civilinio proceso trukms paeidim. Dl to tikslinga per civilins atsakomy-bs slyg prizm analizuoti valstybs civilins atsakomybs, kylanios dl pernelyg ilgo civilins bylos nagrinjimo, aspektus, leidianius atkurti paeist teisingo ir efektyvaus civilinio proceso pusiausvyr.

Disertacinio tyrimo metu gautos valgos galt bti naudingos statym leidjui tobulinant teisin reglamentavim, teismams, nagrinjantiems civilines bylas, moksli-ninkams, tiriantiems su ia tema susijusias mokslines problemas, taip pat edukacinje veikloje.

Tyrimo objektas procesiniai terminai, kaip prielaida utikrinti teising ir efektyv civilin proces.

Tyrimo tikslas kompleksikai ianalizuoti procesini termin prigimt, paskirt, vertinti, ar statym leidjas tinkamai reglamentuoja procesinius terminus, itirti proce-sini termin taikym atskirose civilinio proceso stadijose, atskleisti, ar jie yra prielaida teisingam ir efektyviam civiliniam procesui pasiekti, nustatyti egzistuojanius procesini termin reglamentavimo trkumus ir pasilyti i trkum sprendimo bdus.

Siekiant minto disertacijos tikslo, tyrimui buvo ikelti ie udaviniai:1. Identifikavus termino, kaip laiko trukms, turinio elementus, ityrus laiko ir ter-

mino santyk, ianalizavus procesini termin paskirt bei klasifikacij, atskleisti procesini termin koncepcij.

2. Civilinius procesinius terminus atriboti nuo kit procesins teisins ir materiali-ns teisins prigimties termin.

3. Ityrus civilini byl nagrinjimo per manomai trumpiausius terminus, kai kon-krets terminai bylos isprendimui nenustatyti, trukm bei ianalizavus atskir ka-tegorij byloms nustatytus procesinius terminus ir i byl isprendimo trukm, vertinti procesini termin reglamentavimo veiksmingum.

4. Atskleisti procesini termin vaidmen teisingam ir efektyviam procesui pasiekti atskirose civilins bylos stadijose.

5. Itirti valstybs civilins atsakomybs, kylanios dl civilinio proceso trukms pa-eidim, taikymo slygas.

Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Civilini procesini termin, pasiymini dialektikai susijusi subjektyvaus ir

objektyvaus turinio element visuma, paskirtis yra siekti teisingo ir efektyvaus ci-vilinio proceso, gyvendinant teis teismin gynyb ir apginant paeist ar gini-jam materialin subjektin teis.

2. Procesiniais terminais neapibrt civilini byl nagrinjimo trukm i esms atitin-ka reikalavim civilines bylas nagrinti per manomai trumpiausi termin. Atskir disertacijoje tirt civilini byl kategorijoms inagrinti CPK nustatyti procesiniai terminai neatitinka savo paskirties, todl turi bti nustatyta galimyb juos pratsti.

10

3. Paeidus teisingo ir efektyvaus civilinio proceso pusiausvyr ir negyvendinus tei-ss teismin gynyb per manomai trumpiausi termin, valstybs civilin atsa-komyb taikoma tik esant visoms civilins atsakomybs slygoms.

TYRIM APVALGA

Socialinio civilinio proceso idj pagrindu priimtas ir nuo 2003 m. sausio 1 d. si-galiojs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ne naujovi reglamentuo-jant ir taikant procesinius terminus. Per pastaruosius dvylika civilinio proceso teiss reguliavimo met ikilo su procesiniais terminais susijusi teorini klausim, prak-tini problem, kurios kompleksikai ir isamiai Lietuvos teiss doktrinoje nenagri-ntos. Be to, disertacijoje procesiniai terminai nagrinjami visikai kitu aspektu nei ie terminai ar su jais artimai susij klausimai buvo analizuoti Lietuvos civilinio pro-ceso jurisprudencijoje iki iol. iame kontekste mintini V. Mikelno14, A. Driuko15, V.Nekroiaus16 darbai, kuriuose procesiniai terminai glaustai aptarti su kitais civilinio proceso teiss klausimais. Btina pasakyti, kad V. Viinskio ir E. Stauskiens17, T. Mic-keviiaus18 moksliniuose straipsniuose buvo analizuojamos priemons, kurios turt utikrinti proceso efektyvum, o taip pat civilins bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik.

Procesini termin retrospektyvinei analizei atlikti buvo remtasi S. Vlyvio19, M.Jo-naiio20, I. Nekroiaus ir V. Nekroiaus21, J. Machovenko22, A. Janulaiio23, I. Valikonyts,

14 Mikelnas, V. Civilinis procesas. Pirmoji dalis. 2-oji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius: Justitia, 1997. 15 Driukas, A., Terminai civilinje teisje, supra note 12; Driukas, A.; Valanius, V. Civilinis procesas:

teorija ir praktika. II tomas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2006; Driukas, A., et al. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. I dalis. Bendrosios nuostatos. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2004.

16 Lauikas, E.; Mikelnas, V.; Nekroius, V. Civilinio proceso teis. I tomas. Vilnius: Justitia, 2003. 17 Viinskis, V.; Stauskien, E., Proceso pagreitinimo priemons CPK projekte, supra note 12, p. 2838.18 Mickeviius, T., supra note 12, p. 7890. 19 Vlyvis, S.; Jonaitis, M. XII lenteli statymai ir j komentaras. I lentel, 8 dalis. Vilnius: Teisins infor-

macijos centras, 2007; Vlyvis, S.; Jonaitis, M. Gaii Institutiones. Gajaus Institucijos. Vilnius: Registr centras, 2012.

20 Jonaitis, M. Romn privatins teiss taka iuolaikinei civilinei ir civilinio proceso teisei. Daktaro diser-tacija. Socialiniai mokslai (teis). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005, p. 247.

21 Nekroius, I.; Nekroius, V.; Vlyvis, S. Romn teis. Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas. Vil-nius: Justitia, 2007.

22 Machovenko, J. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss altiniai. Vilnius: Justitia, 2000; Machovenko, J. Teisingumo vykdymas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. Vilnius: Justitia, 2007.

23 Janulaitis, A. Lietuvos visuomens ir teiss istorija. vietimo Ministerijos knyg leidimo Komisijos leidinys. Til: Otto v. Mauderods spaustuv, 1920.

11

S. Lazutkos ir E. Gudaviiaus24, S. Vanseviiaus25, . Butkio26, T. Ditlev27, L. L. Kofanov28, P.F. Girard29, L. Wenger30, E. Metzger31, V. A. Tomsinov32, A. Borkowski ir Paul du Ples-sis33, P. Stein34 ir kit tyrintoj moksliniais darbais.

Atskleidiant laiko ir termino, kaip laiko trukms, santyk, analizuoti G. Buinsko35, taip pat psicholog ir filosof darbai: A. Kairio36, V. Kundroto37, A. Girniaus38, Aurelijaus Augustino39, J. L. Akrill40, E. Aster41, I. Kanto42, K. Nousiainen43, K. Held44, P. Hartocol-lio45. vertinant tai, kad procesiniai terminai yra integralios civilinio proceso teiss, kaip tarnaujanios teiss, skirtos gyvendinti paeistas ar ginijamas materialines subjek-

24 Valikonyt, I.; Lazutka, S.; Gudaviius, E. Pirmasis Lietuvos Statutas. Vilnius: Vaga, 2001. 25 Vanseviius, S. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybiniai teisiniai institutai. Pagal 1529, 1566 ir

1588 m. Lietuvos Satutus. Vilnius: Mintis, 1981.26 Butkys, . Civilins teisenos terminai. Teis. Teiss moksl ir praktikos laikratis. Leidia Lietuvos

teisinink draugija. 1939 m. lapkritisgruodis, Nr. 49.27 Ditlev, T. Roman Law and European legal history. Copenhagen: DJQF Publishing, 1997.28 Kofanov, L. L. Rimskoe chastnoe pravo: kazusy, iski, instituty [Roman Private Law: Incidents, Claims,

Institutions]. Moskva: Statut, 2005; Kofanov. L. L. Digesty Justiniana. Tom I, knigi I-IV [The Digests of Justinian. Vol. I , Books I-IV]. Moskva: Statut, 2002.

29 Girard, P. F. Romn teis. III tomas. Vert A. Tamoaitis. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto Tei-si fakulteto leidinys, 1933.

30 Wenger, L. Institutes of the Roman Law of Civil Procedure. New York: The Liberal Arts Press, 1940. 31 Metzger, E. Roman Judges, Case Law, and Principles of Procedure. Law and History Review. 2004,

22(2): 135. 32 Tomsinov, V. A. Rimskoe pravo [Roman Law]. Moskva: Zercalo, 1999.33 Borkowski, A.; Paul du Plessis. Roman Law. Third Edition. New York: Oxford University Press, 2005.34 Stein, P. Roman Law in European History. London: Cambridge University Press, 2004.35 Buinskas, G. Processualnye sroki v sovetskom grazhdanskom sudoproizvodstve. Dissertacija [Proce-

dural Terms in Soviet Civil Proceeding. Dissertation]. Moskva: Moskovskij ordena Lenina, ordena Oktjabrskoj revolucii i ordena Trudovo krasnogo znameni gosydarctbennyj universitet imeni M. V. Lomonosova, 1987; Buinskas, G. Laikas ir terminai. Lietuvos teiss tradicijos: mokslins konferencijos, skirtos Vilniaus universiteto Teiss fakulteto profesoriaus Stasio Vanseviiaus septyniasdeimtmeiui, mediaga. Vilnius: Justitia, 1997, p. 7679.

36 Kairys, A. Laiko perspektyva: ssajos su asmenybs bruoais, amiumi ir lytimi. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (psichologija). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

37 Kundrotas, V. Philosophy and Logic of Time. Vilnius: Margi ratai, 2007. 38 Girnius, A. Laikas kaip ketvirtoji dimensija. Lietuvi katalik mokslo akademijos suvaiavimo darbai

XIV. Keturioliktasis L. K. M. Akademijos Suvaiavimas 1988 m. spalio mn. 3-6 d. Kongres rmuose Domus Pacis, Romoje. Vilnius: Lietuvos Katalik mokslo akademija, 1993, p. 197213.

39 Aurelijus Augustinas. Ipainimai. Vilnius: Aidai, 2004. 40 Ackrill, J. L. Aristotelis. Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 1994, p. 197199.41 Aster, E. Filosofijos istorija. Vilnius: Alma littera, 1995, p. 290292. 42 Kant, I. Grynojo proto kritika. Vilnius: Mintis, 1996, p. 8386. 43 Nousiainen, K. Time of Law Time of Experience. Proceedings of a Nordic Symposium Held May 1994

at Sandbjerg Gods, Denmark. Stuttgart: Steiner, 1995, p. 2339. 44 Held, K. Generative Experience of Time. The Many Faces of Time, edited by J. B. Brough and L. Embree.

Dordrecht: Kluwer Academic Publishers, 2000, p. 167186. 45 Hartocollis, P. Time and Timelessness or The Varieties of Temporal Experience. New York: International

Universities Press, 1983.

12

tines teises, dalis, tiriant procesini termin svok, paskirt, atribojant juos nuo kit teisini termin, remtasi tiek civilinio proceso teiss doktrina, tiek kitomis mokslin-mis valgomis: S. Vanseviiaus46, P. Leono47, R. imaiaus48, V. lapkausko49, A. Stonio50, R. Kazlauskiens51, R. Cotterrell52, K. B. Gerdy53, Thurman W. Arnold54, D. Vandeko-olwyk55, E. Badan-Melnik56, J. C. Schwartz57, S. A. Kurochkin58, S. S. Alekseev59, T. V. Sachnovos60, E.V. Isaevos61, E. A. Sukhanov62, S. P. Grishaev63, I. V. Reshetnikovos ir V. V. Jarkov64, M. A.Vikut ir I. M. Zaicev65, J. K. Osipov66 ir kt.

Tiriant procesinius terminus teisingo ir efektyvaus civilinio proceso plotmje, ana-

46 Vanseviius, S. Teiss teorija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998.47 Leonas, P. Teiss enciklopedijos paskaitos. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakultetas,

1931.48 imaius, R. Teiskra ir socialinis teiss veiksmingumas. Jurisprudencija. 2004, 54(46): 6364.49 lapkauskas, V. Teiss socialinio veiksmingumo sampratos tyrimas. Filosofija, sociologija. 2002, 1:

4751. 50 Stonys, A. Vieoji ir privatin teis: pamatins klasifikacijos problemos. Teis. 2012, 82: 130. 51 Kazlauskien, R. Teiss skirstymo viej ir privatin idja bei jos reikm Lietuvos Statut sistemai.

Jurisprudencija. 2008 1(103): 7278.52 Cotterrell, R. Teiss sociologija. vadas. Antrasis leidimas. Kaunas: Dangerta, 1997.53 Gerdy, K. B. What is the Difference Between Substantive and Procedural Law? And How Do I Rese-

arch Procedure? Perspectives: Teaching Legal Research and Writing. 2000 (9): 58.54 Thurman W. Arnold. The Role of Substantive Law and Procedure in the Legal Process. Harvard Law

Review. 1932, 4(XLV): 617647.55 Vandekoolwyk, D. Threshold Obstacles to Justice: The Interaction of Procedural and Substantive Law

in the United States, France, and China. Global Business & Development Law Journal. 2010 (23): 187223.

56 Badan-Melnik, E. The Dissociation of Civil Action Institutions between Civil law and Civil procedure Law in Republic of Moldova. Juridical Current. 2012, 15(4): 8485.

57 Schwartz, J. C. Gateways and Pathways in Civil Procedure. Ucla Law Review. 2013(60): 16521708. 58 Kurochkin, S. A. Chastnye i publichnye v nachala sisteme grazhdanskogo procesas [Private and Pu-

blic Sources in the Civil Process System]. Roccijskij juridicheskij zhurnal. 2011 (5): 4454. 59 Alekseev, S. S. (red.). Teorija gosudarstva i prava [Theory of Nation and Law]. Moskva: Juridicheskaja

literatura, 1985. 60 Sachnova, T. V. Missija processualnovo prava v sovremennom menjajuschemsja mire [Mission of the

Procedural Law in Today`s Changing World]. iuolaikins civilinio proceso teiss paskirtis. Tarptautin mokslin-praktin konferencija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008, p. 515540.

61 Isaeva, E. V. Processualnye sroki v grazhdanskom i arbitrazhnom procese [Procedural Time Limits in Civil and Arbitration Process]. skva: Volters Kluber, 2005.

62 Sukhanov, E. A. (red.). Grazhdanskoe pravo. Tom I. 2-e izdanie [Civil Law. Volume I. 2nd edition]. Moskva: Izdatelstvo BEK, 2003.

63 Grishaev, S. P. (red.). Grazhdanskoe pravo [Civil Law]. Moskva: Jurist, 2000. 64 Reshetnikova, I. V.; Jarkov, V. V. Grazhdanskij process. Kurs Lekcij. 4 izdanie [Civil Procedure. The

Course of Lecture. 4th edition]. Moskva: Izdatelstvo norma, 2005; Jarkov, V. V. Grazhdanskij process. 5 izdanie [Civil Procedure. 5th edition]. Moskva: Volters Kluver, 2005.

65 Vikut, M. A.; Zaicev, I. M. Grazhdanskij process Rossii [Russian Civil Procedure]. Moskva: Jurist, 1999. 66 Volozhanin, V. P., et al. Sovetskij grazhdanskij process [The Soviet Civil Procedure]. Moskva: Juridi-

cheskaja literatura, 1988.

file:///F:/---WORK-files---(home)/Vitae%20Litera/%7e%7e%7eMykolo%20Riomerio%20darbai/--M-RIOMERIO%20disertacijos%20%5biki%2021%20d%5d/VL10%20--%20Disertacija%20--%20Dalia%20Averkiene/originalai/javascript:__doLinkPostBack('','mdb~~a9h%7C%7Cjdb~~a9hjnh%7C%7Css~~JN %22Juridical Current%22%7C%7Csl~~jh','');

13

lizuotos L. tariens67, V. Nekroiaus68, A. Brazdeikio69, A. Abramaviiaus70, R. Jurkos71, R.Latvels72, V. Vbraits73, R. Clayton, ir H. Tomlinson74, J. Rehman75, K. McEvoy76, C.H. Van Rhee77, A. Freckmann ir T. Wegerich78, S. Dodson ir J. M. Klebba79, W. Rechberger, ir G. Kodek80, W. H. Rechberger81, R. Callinan82, F. Francioni83, F. Edel84, H. Hembach85,

67 tarien, L., Teis teising teism pagal 1950 m. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos kon-vencijos 6 straipsnio 1 dal. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009.

68 Nekroius, V., Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs, supra note 12. Nekroius, V., Civilinio proceso koncentruotumo principo gyvendinimo galimybs. Teis. 1998, 32: 108120; Nekroius, V. Kooperacijos principas civiliniame procese. Teis. 1999, 33(2): 3642; Nekro-ius, V., Francas Kleinas apie civilinio proceso tikslus ir principus bei j gyvendinimo metodus. Teis. 1999, 33(1): 4351.

69 Brazdeikis, A. Piktnaudiavimas procesinmis teismis. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

70 Abramaviius, A. Teis teismin gynyb Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenci-joje. Jurisprudencija. 2009, 3(117): 2140.

71 Jurka, R. Teis teising teism. mogaus teiss Lietuvoje. Vilnius: Teiss institutas, 2005, p. 3342. 72 Latvel, R. Teisjas kaip statym leidjo partneris, arba keli teoriniai poiriai teisjo vaidmen

aikinant teis. Parlamento studijos [interaktyvus]. Vilnius, 2011, Nr. 10 [irta 2014-08-12]. .73 Vbrait, V. ali sutaikymas civiliniame procese. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vil-

nius: Vilniaus universitetas, 2009.74 Clayton, R.; Tomlinson, H. Fair Trial Rights. New York: Oxford University Press, 2001. 75 Rehman, J. International Human Rights Law. Eidinburgh: Pearson Education Limited, 2010. 76 McEvoy, K. Access to Justice. Legal Date. 2005, 17(4): 14. 77 Van Rhee, C. H., Civil Litigation in Twentieth Century Europe, supra note 12; Van Rhee, C. H. The

Laws Delay: An Introduction in: C. H. Van Rhee (ed.). The Laws Delay. Essays on Undue Delay in Civil Litigation. Oxford: Oxford University Press, 2004, p. 39.

78 Freckmann, A.; Wegerich, T. The German Legal System. London: Sweet&Maxwell, 1999.79 Dodson, S.; Klebba, J. M. Global Civil Procedure Trends in the Twenty-first Century. Boston College

International & Comparative Law Review. 2011, 34(1): 126.80 Rechberger, W.; Kodek, G. Austria Civil Procedure. International Encyclopaedia of Laws. Volume 1.

The Hague: Kluwer Law International, 2005. 81 Rechberger, W. H. The Continuing Effect of the Central Themes of Franz Klein in Recent Austrian

Civil Procedure Legislation. The Recent Tendencies of Development in Civil Procedure Law Between East and West. International Conference to Celebrate 100th Anniversary of the Birth of Professor Jonas ruolis. Vilnius: Justitia, 2007, p. 5155.

82 Callinan, R. Court Delays in NSW: Issues and Developments. Briefing Paper. 2002, 1(02): 160. 83 Francioni, F. (edit.). Access to Justice as a Human Right. Volume XVI/4. New York: Oxford University

Press, 2007.84 Edel, F., The Length of Civil and Criminal Proceedings in the Case-Law of the European Court of

Human Rigths, supra note 12. 85 Hembach, H., The Length of Proceedings in the Jurisdiction of the European Court of Human Rights,

supra note 12.

http://www.parlamentostudijos.lt/Nr10/10_teise_2.htmhttp://web.ebscohost.com/ehost/viewarticle?data=dGJyMPPp44rp2%2fdV0%2bnjisfk5Ie45PFJt6uxSbSk63nn5Kx95uXxjL6trUmxpbBIr6eeT7irtFKyqJ5Zy5zyit%2fk8Xnh6ueH7N%2fiVauosUq2q7dKt62khN%2fk5VXj5KR84LPfUeac8nnls79mpNfsVbOurk%2b3rbZPpNztiuvX8lXk6%2bqE8tv2jAAA&hid=11

14

M. Weiss86, J. A. Mirimanoff87, I. V. Reshetnikovos88, V. Tertishnikov89 ir kit mokslinink valgos.

Disertacijoje ikeltam udaviniui valstybs civilinei atsakomybei, kylaniai dl civi-linio proceso trukms paeidim, atskleisti, buvo tirti R. Volodko90, S. Selelionyts91, A. Vaitkeviits92, N. Reich93, H. F. Kock ir M. Hintersteininger94, M. T. Vehovec95, W. Van Gerven96, P. Nebbia97, M. Fabri98, G. Dari-Mattiacci, N. Garoupa ir F. Gomez-Pomar99, F. Berger ir S. Gesellschaft100, K. Oliphant ir B. C Steininger101 bei kit tyrintoj moksliniai darbai tiek, kiek jie susij su nagrinjama tema.

Atliekant tyrim, kiek buvo btina tyrimo udaviniams pasiekti, analizuoti tarptauti-niai ir Europos Sjungos teiss aktai, Europos Sjungos priimtos rekomendacijos, nuomo-ns, nagrinti Lietuvos Respublikos teiss aktai, tirtos usienio valstybi civilinio proceso statym nuostatos. Disertacijos tyrimo objektui atskleisti buvo analizuojama Lietuvos

86 Weiss, M. Dispute Resolution in German Employment and Labor Law. Comparative Labor Law and Policy Journal. 2013, 34(4): 793812.

87 Mirimanoff, J. A. Feasibility of Mediation Systems in Switzerland. ASA Bulletin. 2009, 27(3): 466487.88 Reshetnikova, I. V. Koncepcija podgotovki dela k sudebnomu pazbiratelstbu. Sovremennaja doktrina

grazhdanskogo, arbitrazhnogo processa i ispolnitelnogo proizvodtsva. Teorija i praktika [The Concept of Preparing the Case for Trial. Modern Doctrine of Civil, Arbitration Procedure and Executory Process. Theory and Practice]. Krasnodar Sankt-Peterburg: Izdatelstvo P. Aslanova Juridicheskij centr Press, 2004, p. 297303.

89 Tertishnikov, V. Evidence as a Judicial Proof Instrument in Civil Proceedings. Law of Ukraine: Legal Journal. 2011, 9(10): 298309.

90 Volodko, R. Neturtins alos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: Registr centras, 2010.91 Selelionyt, S. Neteistumas kaip valstybs deliktins atsakomybs slyga. Jurisprudencija. 2006 1(79):

102112.92 Vaitkeviit A. alos, padarytos valstybei narei paeidus Europos Bendrijos teis, atlyginimas

privaiam asmeniui. Socialini moksl studijos. 2009, 2(2): 157173.93 Reich, N. Horizontal Liability in EC Law: Hybridization of Remedies for Compensation in Case of

Breaches of EC Rights. Common Market Law Review. 2007, 44(3): 705742. 94 Kock, H. F.; Hintersteininger, M. The Concept of Member State Liability for Violation of Community

Law and Its Shortcomings. An Analysis of the Case Law of the European Court of Justice on this Matter. Austrian Review of International and European Law. 1998, 3(1): 1746.

95 Vehovec, M. T. Member State Liability for Breach of EU Law Before English Courts. Croatian Yearbo-ok of European Law and Policy. 2012, 8: 369410.

96 Van Gerven, W. Remedies for Infringements of Fundamental Rights. European Public Law. 2004, 10(2): 261284.

97 Nebbia, P. Damages Claims for the Infringement of EC Competition Law: Fault Requirements. Judici-al Review. 2008, 13(2): 136143.

98 Fabri, M. Part One: Ways of Protection of the Right to a Trial Within a Reasonable Time Countries Experiences. The Italian Maze Towards Trials Within Reasonable Time. The Right to Trial Within a Reasonable Time and Short-Term Reform of the European Court of Human Rights. Directorate General of Human Rights and Legal Affairs Council of Europe. Slovenia, 2122 September 2009, p. 1723.

99 Dari-Mattiacci, G.; Garoupa, N.; Gomez-Pomar, F. State Liability. European Review of Private Law. 2010 (18)4: 773812.

100 Berger, F.; Gesellschaft, S. European Group on Tort Law. Principles of European Tort Law. Text and Commentary. Wien: Springer-Verlag, 2005.

101 Oliphant, K.; C Steininger, B. (eds). European Tort Law 2011. Berlin: Walter de Gruyter, 2012.

15

Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, taip pat apygard ir apylinki teism praktika. Poreikis panagrinti apygard ir apylinki teism praktik susiformavo dl to, kad auktesni instancij teismuose civilini byl, susijusi su procesiniais terminais ir j taikymu nra daug. Be to, dauguma apylinki ir apygard teism, kaip pirmos instancijos teism, priimti sprendimai nra skundiami ir nepasiekia auktesns instancijos teism, todl, siekiant gyvendinti vardintus udavinius, buvo analizuota apygard ir apylinki teism praktika. Nagrinjant atitinkamas disertacijoje ikeltas problemas, analizuota Lie-tuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Europos mogaus Teisi Teismo sprendimai.

Be mokslins doktrinos ir teism praktikos, disertacijos tyrimui naudoti Nacionalins teism administracijos pateikiami statistiniai duomenys apie civilini byl nagrinjimo trukm, teismuose gaunamas ir inagrinjamas civilines bylas ir kitiems aktualiems klau-simams, kiek tai susij su disertacijoje nagrinjamu objektu. Procesinius terminus tako-jantiems veiksniams atskleisti, naudotasi empirinio tyrimo metu gautais pusiau strukt-ruoto interviu rezultatais.

Mediag disertacijos tyrimams autor rinko Lietuvoje, Didiosios Britanijos Kingsto-no universitete bei Londono universiteto Teiss studij institute.

DARBO METODOLOGIJA

Siekiant disertacijoje usibrto tikslo, iame tyrime kompleksikai buvo naudojami teoriniai ir empiriniai mokslinio tyrimo metodai: lingvistinis, sistemins analizs, logins analizs, lyginamasis, istorinio tyrimo, apibendrinimo, dokument analizs, pusiau struk-truotas interviu, kokybins turinio analizs.

Lingvistinis metodas naudotas aikinant laiko, termino svokas, apibriant pro-cesinius terminus civiliniame procese, protingo termino ir kitas su tyrimo tikslu susijusias svokas, kurios vartojamos civilinio proceso teiss doktrinoje, Civilinio proceso kodekse, tarptautiniuose teiss aktuose ir teism praktikoje.

Sistemins analizs metodu buvo siekiama kompleksikai nagrinti teorines ir prak-tines su procesiniais terminais susijusias problemas. Vis pirma, teoriniu lygmeniu yra svarbu atskleisti procesini termin svok, paskirt, iuos terminus atskirti nuo kit pro-cesins teisins prigimties ir materialins teisins prigimties termin. Antra, atsivelgiant tai, kad procesiniai terminai civiliniame procese yra integralios civilinio proceso teiss dalis, teorinis i termin paskirties tyrimas leidia procesinius terminus analizuoti per teisingo ir efektyvaus proceso prizm juos reglamentuojant, nustatant ir taikant atskirose civilinio proceso stadijose. Vadovaujantis iuo metodu taip pat analizuota valstybs civi-lin atsakomyb, kylanti dl civilinio proceso trukms paeidim, bei kiti su procesiniais terminais artimai susij klausimai.

Remiantis logins analizs metodu buvo aikinamas teiss norm turinys, anali-zuojama teism praktika, tiriamos vairios mokslinink nuomons, padjusios pasiekti disertacijos tiksl ir gyvendinti udavinius. is metodas leido padaryti apibendrinimus, ivadas, pateikti pasilymus.

Lyginamuoju metodu buvo apvelgtos Lietuvos kaimyni Baltijos ali, t. y. Latvijos ir Estijos, taip pat Rusijos valstybs, kurios teisin sistema ilg laik turjo didels takos Lietuvos civiliniam procesui, vakar valstybi (pvz.: Vokietijos, Suomijos, ekijos, Jungti-

16

ni Amerikos Valstij (toliau JAV) ir kt.) civilinio proceso teiss akt nuostatos, kiek jos susijusios su nagrinjama tema. Be to, io metodo pagalba analizuojant usienio valstybi civilinio proceso teiss doktrin, buvo palygintos skirtingos mokslinink teisins idjos. Usienio valstybi patirties analiz leido atskleisti isikeltus tyrimo udavinius ir padaryti ivadas.

Istorinio tyrimo metodo taikymas leido atskleisti procesini termin kilm, pagrin-dinius nagrinjamo reikinio reglamentavimo raidos etapus romn civiliniame procese ir Lietuvos skirtingais istorini, socialini, politini ir teisini epoch laikmeiais. Be to, istorinio tyrimo metodas padjo velgti procesini termin teisinio reglamentavimo kai-tos tak iuolaikiniam civiliniam procesui.

Apibendrinimo metodas naudotas analizuotai teorinei ir praktinei tyrimo mediagai apibendrinti ir ivadoms pateikti.

Disertacija buvo parengta naudojant ir empirinius metodus. Vienas i j dokument analizs metodas. is metodas pasitelktas atskleisti Lietuvos, Europos Sjungos, usienio valstybi teiss akt, Europos mogaus Teisi Teismo (toliau taip pat ETT), Lietuvos teism sprendim turin ir reikm, taip pat analizuoti kitus dokumentinius altinius.

Pusiau struktruoto interviu metodu buvo renkami papildomi duomenys apie pro-ceso trukmei tak daranius faktorius. vairios prieastys daro tak procesini veiksm atlikimui, o taip pat civilins bylos nagrinjimo trukmei, todl svarbu siekti teisingo ir efektyvaus proceso, nustatant ir taikant procesinius terminus. Taikant pusiau struktruot interviu, ianalizavus mokslin doktrin, i anksto buvo numatytos temos, suformuluoti klausimai, bet neprisiriant prie j, informantams buvo uduodami papildomi klausi-mai, pasitikslinama isakyta mintis102.

Kokybins turinio analizs metodas pasitelktas interviu metu gautiems duomenims ianalizuoti. Tiriant duomenis iuo metodu, pirmiausiai buvo skaitomi tyrimo metu gauti tekstai ir iskiriami prasminiai vienetai, kuriuos ireikia odiai, sakiniai ar pastraipos, apimanios aspektus, susijusius vienas su kitu turiniu ir kontekstu103, ir kurie yra susij su veiksniais, takojaniais procesinius terminus. Remiantis iais aspektais iskiriamos pras-mini vienet kategorijos104: ilgai trunkantis rodym rinkimas ir pavluotas j teikimas; neatsakingi proceso dalyvi veiksmai; ribotos teismo galimybs isprsti bylas per mano-mai trumpiausi laik. Tokiu bdu gauti pagrindiniai faktoriai, darantys tak procesini termin nustatymui ir laikymuisi.

TYRIMO REZULTATAI IR DARBO STRUKTRA

Tyrimo rezultat patikimumas ir aprobavimas. Tyrimo metu naudot altini gausa bei vairov, taikyti teoriniai ir empiriniai mokslinio tyrimo metodai sudaro prielaidas teigti, kad gauti tyrimo rezultatai yra patikimi. Kai kurie tyrimo rezultatai buvo paskelbti autors mokslinse publikacijose, kuri sraas pateiktas disertacijos santraukoje. Diser-

102 Tyrime naudojant pusiau struktruoto interviu metod, vadovautasi B. Bitino ir kit mokslinink rekomendacijomis. Bitinas, B., et al. Kokybini tyrim metodologija. Klaipda: Socialini moksl ko-legija, 2008, p. 156.

103 Ibid., p. 231. 104 Kategorija teiginys, apimantis grup subkategorij (trump teigini), kurias sieja bendras turinys,

teksto prasm. Ibid.

17

tacijoje nagrinjam problem pagrindu buvo skaityti praneimai mokslinse konferen-cijose Mykolo Romerio universitete ir Vytauto Didiojo universitete. Darbas apsvarstytas Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Civilins justicijos institute.

Darbo struktra. Disertacij sudaro vadas, dstomoji dalis (keturios dalys), ivados, rekomendacijos, naudotos literatros sraas, priedai, kuriuose pateikiami pusiau struk-truoto interviu rezultatai, santrauka.

vade pristatoma disertacinio tyrimo problematika ir aktualumas, darbo mokslinis naujumas, praktin reikm, tyrimo objektas, tikslas, udaviniai, ginamieji disertacijos teiginiai, tyrim apvalga, darbo metodologija.

Pirmoje dalyje, siekiant atskleisti procesini termin genez, analizuojama i termi-n kilm, j evoliucija romn teiss periodizacijos laikotarpiais. Taip pat tiriama proce-sini termin reglamentavimo raida Lietuvos teiss altiniuose skirtingais istorini, soci-alini, politini ir teisini epoch laikmeiais. Procesini termin koncepcijai atskleisti analizuojamas laiko ir termino, kaip laiko trukms, santykis, tiriami termino turinio ele-mentai, apibriami laiko ir termino svok skirtumai, atliekamas procesinio termino paskirties tyrimas, kuris atskleid, kad procesiniais terminais siekiama teisingo ir efekty-vaus proceso teisei teismin gynyb gyvendinti. Tiriama procesini termin klasifikaci-ja, kurios pagalba identifikuojami procesini termin poymiai.

Antroje dalyje, atsivelgiant imperatyvi ir dispozityvi metod sveik procesinje ir materialinje teisje, vertinus termin poymius, identifikuojami procesins ir (arba) materialins teisins prigimties terminai. Siekiant procesinius terminus atriboti nuo kit teisini termin, analizuojama materialini, pretenzini, iekinio senaties, procedrini, naikinamj termin teisin prigimtis ir j santykis su procesiniais terminais.

Treioje dalyje, siekiant itirti procesini termin vaidmen teisingam ir efektyviam civiliniam procesui, analizuojamos procesini termin efektyvumo formalioji ir turinin-goji dalis bei j sveika su teisingu procesu. Dl to, atsivelgiant Lietuvoje nagrinjam civilini byl trukm ir usienio ali praktik, pirmiausiai tiriamas ir vertinamas pro-cesini termin reglamentavimo efektyvumas, t. y. ar procesinius terminus nustatanios teiss normos yra veiksmingos, ar j manoma laikytis kit civilinio proceso teiss norm sistemoje, siekiant teisingo paeist ar ginijam materialini subjektini teisi gynimo. Toliau atskleidiama procesini termin efektyvumo turiningoji dalis, t. y. analizuojama, kokios problemos ikyla gyvendinant procesinius terminus nustatanias teiss normas atskirose civilinio proceso stadijose, kas lemia procesini termin taikym ir j praleidi-m bei kiek reikmingas procesini termin praleidimas, siekiant teisingo proceso.

Ketvirtoje dalyje analizuojamos valstybs civilins atsakomybs u civilinio proceso trukms paeidimais padaryt al slygos: teismo neteisti veiksmai (neveikimas) ir kal-t; prieastinis ryys tarp teismo neteist veiksm ir kilusios alos; turtin ir neturtin ala, patirta dl civilinio proceso trukms paeidim.

18

I. PROCESINI TERMIN CIVILINIAME PROCESE SAMPRATA IR KLASIFIKACIJA

Procesini termin civiliniame procese sampratai atskleisti, pirmiausiai bus atliekama procesini termin retrospektyvin analiz, kuri atskleis procesini termin kilm ir j evoliucij romn teiss periodizacijos laikotarpiais bei Lietuvos skirtingais istorini, so-cialini, politini, ekonomini ir teisini epoch laikmeiais.

Procesini termin koncepcijai atskleisti btina laiko ir termino, kaip laiko trukms, santykio analiz, paaikinanti termino turinio subjektyvj ir objektyvj elementus, pro-cesinio termino svokos ir paskirties tyrimas, atskleidiantis nevienareikm procesini termin paskirt siekti teisingo ir efektyvaus proceso teisei teismin gynyb gyvendinti ir paeistai materialinei subjektinei teisei apginti. Atskleidus procesini termin samprat, procesini termin klasifikacijos bdu identifikuojami procesini termin poymiai.

1.1. Procesini termin civiliniame procese genez

Siekiant suvokti disertacijoje analizuojamo procesini termin instituto kilm, evoliu-cij skirting politini, socialini, ekonomini, teisini kultr etapais, vertinti dabarti-nes tendencijas bei perspektyvas, btina atlikti procesini termin istorins raidos tyrim.

Nors teiss moksle pripastama, kad seniausiais teiss vystymosi laikais teis buvo ne-atsiejama nuo religijos dogm105, o seniausias statymas krikioni religijoje yra Biblija106, nekvestionuotina, kad romn teis turjo didiausi reikm Europos ir pasaulio teiss evoliucijai. Romn teiss, pasiymjusios form tobulumu, pagrindu susiklost turtin-giausia teisin kultra, ilgiems laikams tapusi visos monijos turtu107. Romn teis, esanti ne tik iuolaikins teiss principium: ne vien pradia, bet ir nuolat maitinaniu altiniu108, iki i dien yra svarbiausias kontinentins Europos, taip vadinam roman-german, teisini sistem pagrindas, taip pat takojs kitas valstybes u Europos rib, kuriose dides-niu ar maesniu laipsniu buvo adaptuoti Europos teiss kodeksai ar teisins sistemos109. Neabejotina, kad iuolaikini procesini termin civiliniame procese itakos gldi rom-n teisje, kas slygoja itirti procesini termin kilm ir j raid ioje (romn) teisinje sistemoje.

Romn teis veik Lietuvos teiss sistem, kurios evoliucija skirting epoch lai-kmeiais, be kita ko, lm procesini termin raid. Pirmuosiuose Lietuvos raytiniuose teiss altiniuose aptinkamos Lietuvos procesini termin uuomazgos, kai kurios ter-min taikymo taisykls, kurios teisins minties raidos ir proceso teiskros tobulinimo

105 Fustel de Coulanges. Senovs miestas. Studija apie Graikijos ir Romos kult, teis ir institucijas. I dalis. I originalo vert D. J. Blynas. Kaunas: vietimo ministerijos knyg leidimo komisijos leidinys, 1932, Nr. 375, p. 211213.

106 Gecas, D. Senasis statymas (Biblija), kaip teiss paminklas. Teis. Teiss moksl ir praktikos laikratis. Leidia Lietuvos teisinink draugija. 1931 m. Liepagruodis, Nr. 20, p. 123.

107 Maksimaitis, M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 54.108 Jonaitis, M., Romn privatins teiss taka iuolaikinei civilinei ir civilinio proceso teisei, supra note 20,

p. 247. 109 Ditlev, T., supra note 27, p. 34.

19

dka transformavosi procesini termin institut. Civilinio proceso jurisprudencijoje neaptikus jokio procesini termin genezs tyrimo, ikyla pareiga nors glaustai atskleisti procesini termin kilm, raid ir jos tak iuolaikins procesini termin koncepcijos susiformavimui.

1.1.1. Procesiniai terminai romn civiliniame procese

Romn teiss doktrinoje iskiriamos trys romn civilinio proceso formos. Pirmoji istorin romn civilinio proceso forma legisakcinis procesas, kils i archainio proceso prie XII lenteli statymus ir truks iki pat II a. p. m. e.110 is romn civilinis procesas pa-siymjo grietu statym laikymusi, nes skundus galima buv kelti tik pasirmus aikiais statymo odiais111. Procesas turjo vykti tarp dviej suinteresuot ali, dalyvaujant magistratui, teismo posdi dien ir posdi vietoje112. Bdingas legisakcinio proceso bruoas buvo teisenos dalijimas dvi stadijas ius ir iudicium113. Pirmojoje stadijoje irei-kiami ali reikalavimai grietai laikantis statym. Suformulavus reikalavimus, iekovas pranedavo atsakovui, kad po trisdeimties dien turi atvykti isirinkti teisj114. Isirin-kus teisj, byla perkeliama antr iudicum stadij. Tarp stadij nustatytas procesinis terminas galt reikti, iuolaikiniais teisiniais terminais kalbant, tam tikr pasirengimo bylos nagrinjimui termino atmain ta prasme, kad iekovas turjo pasirpinti atsakovo atvykimu teism, nes bylos nagrinjime turjo dalyvauti abi alys. Kita vertus, atsivel-giant tai, kad btina legisakcinio proceso slyga ali dalyvavimas115, kyla klausimas, ar tai yra terminas pareigai (atvykti teism) vykdyti, ar proceso slyga. vertinus tai, kad neatvykusi alis pralaimdavo byl116, t. y. proceso aliai, praleidusiai procesin termin, atsiranda neigiamos teisins pasekms, manytina, kad nustatytas laikotarpis atliko ne pro-ceso slygos, o procesinio termino vaidmen.

Procesini termin kilmei nustatyti, be kita ko, reikmingos XII lenteli statym (su-kurt apie V a. pr. Kr.) normos, numaiusios pagrindines termin instituto gaires, kurios sudar pagrind tolimesnei termin evoliucijai. tai minti istoriniai romn statymai numat bylos nagrinjimo trukm reguliuojanias taisykles, pagal kurias bylos nagrin-jimas turjo bti baigtas iki saullydio117. Teisjas t pai arba kit dien, jei iki saully-dio negaldavo pabaigti bylos, nes saulei leidiantis reikdavo pabaigti posd, priimdavo sprendim (sententia)118. i taisykl romn teiss tyrintoj siejama ne tik su efektyviu, bet ir teisingu gino isprendimu, nes ityrs visus rodymus ir iklauss alis, teisjas nusprendia turdamas aik spd apie bylos aplinkybes, nustatytas teisminio nagrin-

110 Kofanov, L. L., Rimskoe chastnoe pravo: kazusy, iski, instituty [Roman Private Law: Incidents, Claims, Institutions]. supra note 28, p. 163.

111 Girard, P. F., supra note 29, p. 237. 112 Ibid, p. 241.113 Nekroius, I.; Nekroius, V.; Vlyvis, S., Romn teis, supra note 21, p. 37. 114 Ibid. 115 Ibid, p. 38. 116 Vlyvis, S.; Jonaitis, M., XII lenteli statymai ir j komentaras, supra note 19, p. 26. 117 Wenger, L., supra note 30, p. 76; Ibid. 118 Girard, P. F., op. cit., p. 251.

20

jimo metu, o tai maina klaid tikimyb119. Tai leidia manyti, kad teisingai ir efektyviai isprendus gin, bus gyvendinta materialin subjektin teis. Romn teisje materiali-ns subjektins teiss gynyba visada rmsi teiss paeidimo faktu, t. y., asmuo, manantis, kad jam trukdoma gyvendinti savo teis, galjo pateikti iekin. Romn poiriu, apie subjektin teis galima kalbti tik, jeigu jos gynyba utikrinta iekiniu, t. y. jeigu magis-tratas numat galimyb j ginti pateikiant iekin. Subjektin teis atskirta nuo galimybs j ginti. Nra iekinio, nra ir teiss120. ioje senovs teiss sistemoje nebuvo atskirtos sa-varankikos materialins ir procesins teiss akos. Romn teisje materialin subjektin teis sutapatinus su iekinio pateikimu teismui, itin svarbi reikm turjo tinkamas, efek-tyvus gino sprendimas, lms ne tik materialins subjektins teiss gynim jos paeidimo atveju, bet ios teiss egzistavim apskritai. Skirtingai nei romn teisje, pagal iuolaikin teiss koncepcij121 skiriami trys materialiosios subjektins teiss elementai: teis atlikti tam tikrus veiksmus; teis reikalauti i kit asmen atlikti pareigas tam tikrus veiks-mus ar nuo j susilaikyti; teis reikalauti gynybos i valstybs institucij, kai trukdoma gyvendinti savo teis ar kiti asmenys neatlieka pareig. Materialins subjektins teiss gynyba yra vienas i ios teiss komponent, teismin gynyba turi utikrinti materialij subjektin teis, apginti paeist materialin subjektin teis, dl to taip pat svarbu, kad teismin gynyba bt teisinga ir efektyvi. Nepaisant skirtingo materialins subjektins teiss suvokimo ir teismo vaidmens materialinei teisei gyvendinti, romn teisje susi-formavs efektyvios teismins gynybos poreikis aktualus ir iuolaikinei civilinio proceso jurisprudencijai.

Romn teiss normose tvirtinti procesini veiksm atlikimo laikotarpi apibrimo bdai: iki vidurdienio122, po vidurdienio123, XII lenteli statym III lentels 1 dalyje nustatytas 30 dien terminas iekovo reikalavimui vykdyti, leidia velgti skirting pro-cesini termin apibrimo bd itakas nuo termin apibrt vykiu iki laiko periodu (dienomis, mnesiais) nustatom procesini termin. ie termin apibrimo bdai iski-riami iuolaikinje civilinio proceso jurisprudencijoje. XII lenteli statymuose randamos procesini termin klasifikacijos pagrind itakos, skirstant terminus terminus skirtus teismui ir gino alims. tai terminas iki vidurdienio pareigojo gino alis apsisprs-ti dl tolimesni veiksni, t. y. alims nesusitarus taikiai, jos turjo bylos nagrinjim atvykti iki vidurdienio. Be to, is terminas skirtas ir teismui, nes, byl atidjus, teismas ali laukdavo iki vidurdienio124, o po to neatvykusi alis pralaimdavo byl125. Bylos ati-djimo galimyb liudija apie termino, skirto bylai inagrinti, pratsim, kuris aktualus iuolaikiniame civiliniame procese. Romn teiss normos ne tik tvirtino procesinius terminus ireikianias nuostatas, bet, galima sakyti, suformavo termin praleidimo tei-sini pasekmi uuomazgas: iki numatyto termino neatvykusi alis sulaukdavo neigiam

119 Metzger, E., supra note 31, p. 266. 120 Nekroius, I.; Nekroius, V.; Vlyvis, S., Romn teis, supra note 21, p. 31. 121 Pvz., Lauikas, E.; Mikelnas, V.; Nekroius, V., Civilinio proceso teis, supra note 16, p. 22.122 Vlyvis, S.; Jonaitis, M., XII lenteli statymai ir j komentaras, supra note 19, p. 25. 123 Ibid, p. 26. 124 Buckland, W. W. The Main Institutions of Roman Private Law. London: Cambridge University Press,

1931, p. 347. 125 Nurodyta, kad po vidurdienio teisjas gino objekt priteisia atvykusiojo naudai. Vlyvis, S.; Jonaitis,

M., op. cit., p. 26.

21

termino praleidimo pasekmi pralaimdavo byl. Mintos romn teiss normos sry su iuolaikiniu civiliniu procesu parodo tai, kad romn teisje buvusi procesini termi-n praleidimo pasekm iuolaikiniame civiliniame procese papildomai gavo sprendimo u aki instituto form. Klasikins romn teiss raidos laikotarpiu (II a.) ymaus ro-mn teisininko Gajaus parengtame leidinyje Institucijos126, be procesini termin ri inom ankstesniuose teiss altiniuose, tvirtinti santykinai apibrti127 terminai, pvz.: nedelsiant reikalauta paskirti teisj128, kurie inomi ir iuolaikinse teisinse sistemose. Romn teiss altiniai, tvirtin principines procesini termin nuostatas, patvirtina j kilm ir yra pagrindas tolimesnei termin evoliucijai.

Antroji romn civilinio proceso forma inoma kaip formuliarinis procesas, truks II a. p. m. e. III a. m. e.129 Kaip ir legisakciniame procese, formuliariniame procese pasi-lieka bylos padalijimas dvi fazes: in jure ir in judicio130, bet ios civilinio proceso formos iskirtinumas yra tas, kad pirmojoje stadijoje ali isakytus reikalavimus teisikai ver-tina pretorius, kuris nustato teisin gino esm ir idsto specialiame teisjui skirtame rate, vadintame formula. Pagal formul byla nagrinta stadijoje in judicio131. Grietesn legisakcinio civilinio proceso form pakeitusi lankstesn formuliarinio civilinio proceso forma ne permain procesini termin trukms reguliavimui. Abi alys, susitariusios dien, bet ne vliau kaip po atuoniolikos mnesi, kai gauta formul, turjo atvykti pas teisj ir tada prasiddavo antroji stadija in iudicio132. Skirtingai nei legisakcinio civilinio proceso metu, formuliariniame civiliniame procese tarp bylos stadij nustatytas ilgesnis dispozityvus atvykimo teism procesinis terminas, kurio galutin trukm nulemdavo ali pasirinkimas. Tok termin, tiktina, lm ne tik civilinio proceso formos ypatumai, bet taip pat draudimas versti savo prieinink kreiptis teism posdiauti nenumatytais laikotarpiais (javapjts, vynuogi rinkimo metu ir kt.)133. Kita vertus, skiriant 18 mne-si termin, galjo bti atsivelgta teismo sesij laikotarp (nors jis buvo nustatytas ir ankstesnje civilinio proceso formoje), kai teisjai galjo posdiauti tik nustatyt sesij metu134.

Tiek legisakcinio, tiek formuliarinio civilinio proceso metu teisjai bylas sprsti (po-sdiauti) galjo tik tam tikromis kalendoriuje nustatytomis dienomis135. Iimtis numaty-ta Justiniano Digest (kompiliacija sudaryta 533 m.136) ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatoje, kuri leidia teisjui skirti teismo posdius javapjts, vynuogi rinkimo metu ir kitais paprastai posdiauti nenumatytais laikotarpiais, tik iskirtiniais (mirties,

126 Vlyvis, S.; Jonaitis, M., Gaii Institutiones. Gajaus Institucijos, supra note 19, p. 12. 127 Pl. r. disertacijos 1.5 skyriuje.128 Vlyvis, S.; Jonaitis, M., op. cit., p. 385.129 Kofanov, L. L., Rimskoe chastnoe pravo: kazusy, iski, instituty [Roman Private Law: Incidents, Claims,

Institutions], supra note 28, p. 163.130 Girard, P. F., supra note 29, p. 269.131 Tomsinov, V. A., supra note 32, p. 340; Nekroius, I.; Nekroius, V.; Vlyvis, S., Romn teis, supra

note 21, p. 40.132 Nekroius, I.; Nekroius, V.; Vlyvis, S., op. cit., p. 46.133 Kofanov., L. L., Digesty Justiniana [The Digests of Justinian], supra note 28, p. 241.134 Borkowski, A.; Paul du Plessis, supra note 33, p. 76; Wenger, L., supra note 30, p. 75.135 Borkowski, A.; Paul du Plessis, op. cit., p. 76; Wenger, L., op. cit., p. 75. 136 Stein, P., supra note 34, p. 35.

22

vagysts, plimo ir kt.) atvejais137, kai bylos sprendimo atidjimas bt pakenks gino isprendimui, taip pat jeigu bt pasibaigs terminas iekiniui paduoti138. Tai liudija byl skirstym skubiai sprstinas ir sprstinas bendra tvarka bei leidia velgti iuolaikins pozityviosios teiss tvirtint atskir kategorij byl, kurioms isprsti numatyti kon-krets terminai, uuomazgas. Taip pat minta nuostata, manytina, susijusi su teisingo ir efektyvaus proceso siekimu. Termin nesilaikymo teisins pasekms kilusios legisakcinio civilinio proceso formos metu toliau vystsi formuliarinio civilinio proceso atmainoje. tai teismo sprendimas, priimtas ventin dien, paeidiant teismo posdi kalendori, nesant ali sutikimui, buvo laikomas nevykdytinu139. Pastaroji nuostata suponuoja prie-laid, kad teismo posdiams skirt termin nesilaikymas slygojo teismo sprendimo ne-teistum ir parodo termin nesilaikymo pasekmes bei termin reikm to meto teisinje sistemoje. Procesini termin praleidimo teisins pasekms, pasekms materialinms su-bjektinms teisms yra aktuali iuolaikins civilinio proceso teiss problema, kuri plaiau analizuojama disertacijos 3.2.3. poskyryje.

Romn legisakciniame civiliniame procese taikyta procesini termin pratsimo tai-sykl buvo pltojama formuliariniame procese. Vienoje i taisykli teigiama, kad Marko nustatymu, nepriklauso pratsti (termino autors pastaba (toliau aut. pastaba) rody-mams surinkti daugiau nei vien kart. Nagrinjant byl, taip pat vien kart pratsiami terminai rodymams pateikti kitai bylos aliai140. i taisykl suponuoja prielaid, kad pro-cesiniai terminai galjo bti pratsti po vien kart abiem bylos alims. Vliau i taisykl buvo taikoma ir kitiems procesiniams veiksmams ne tik rodymams surinkti. tai Pavel yra nurods, kad kiekvienam veiksmui atlikti terminas gali bti pratstas ne daugiau kaip vien kart141. Kaip minta, romn teiss reikm vertinant i taisykl yra akivaizdi, nes iuolaikiniame civiliniame procese termin pratsimas yra viena i svarbiausi termin taisykli, siekiant realizuoti teis teismin gynyb ir apginti paeist materialin subjek-tin teis. Romn teisje taip pat aptinkamas procesini termin skaiiavimas. Apibr-damas tinkam veiksm atlikimo laik, Pavel teigia, jog diena prasideda vidurnakt ir bai-giasi kitos nakties vidurnakt. Dl to veiksmai atlikti per 24 valandas laikomi, kad jie buvo atlikti tinkamu laiku142. ios taisykls pagrindu suformuota iuolaikinio civilinio proceso termin skaiiavimo taisykl, nes pateikta dienos trukm atitinka paros laikotarp, o pro-cesinius veiksmus galima atlikti iki atitinkamos dienos 24 valandos nulis minui143.

Romn formuliarin civilin proces pakeit ekstraordinarinis procesas (nuo III a. iki V arba VI a.144), vystsis Romos imperijos laikotarpiu. Pasikeitusi valstybs valdymo sistema tiesiogiai lm civilinio proceso pokyius. Sutelkus valdi imperatoriaus ranko-se, atskiri ginai buvo sprendiami aukt valstybs pareign, o ne teisj145. Procesini

137 Kofanov, L. L., Digesty Justiniana [The Digests of Justinian], supra note 28, p. 243.138 Ibid.139 Ibid., p. 245.140 Ibid.141 Ibid.142 Ibid. 143 Pagal CPK 74 str. 6 d., procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi bti atliekamas iki

paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui. 144 Tomsinov, V. A., supra note 32, p. 5. 145 Ibid., p. 351.

23

termin raidos atvilgiu i proceso forma reikminga tuo, kad ekstraordinariniu laikmeiu susiformavus apeliacijai146, nustatyti terminai apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinis skundas turjo bti pateiktas per dvi ar tris dienas nuo sprendimo primimo, priklauso-mai nuo to, ar apeliacin skund padav pati alis, ar atstovas147. Terminai apeliaciniam skundui paduoti yra ypatingai trumpi, skatin operatyviai apsisprsti dl tolimesns ma-terialini subjektini teisi gynybos ir veikti pasinaudojant procesinmis teismis. Viena vertus, is terminas turjo slygoti proceso efektyvum, stabilum utikrinant materiali-nius teisinius santykius. Kita vertus, prisimenant, kad romn teiss doktrinoje148 trumpi terminai siejami su teisingo sprendimo primimu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turi ne tik slygoti teisini santyki stabilum ir aikum, bet taip pat suponuoti galimyb gino alims siekti teisingo bylos isprendimo ir tinkamai gyvendinti teis teismin gy-nyb. Apskritai vertinant romn ekstraordinarin proces, i proceso forma procesini termin atvilgiu reikminga tuo, kad romn civiliniame procese susiformavs apeliaci-nio skundo padavimo terminas recepcijos bdu tvirtintas kitose civilinio proceso teiss sistemose ir taikomas iuolaikiniame civiliniame procese.

Procesini termin romn civiliniame procese retrospektyvin analiz leidia teigti, kad procesini termin itakos, pagrindiniai iuolaikinei civilinio proceso teisei inomi termin institutai susiformavo romn legisakcinio civilinio proceso formos laikmeiu, o procesini termin taikymo taisykls rutuliojosi daugiausiai formuliarinio civilinio proceso periodu. Romn teiss epochoje susiformavusi principini termin nuostat recepcija daugelio iuolaikini valstybi pozityviojoje teisje turjo nekvestionuotinos reikms iuolaikinio civilinio proceso termin koncepcijai ir j reikmei gyvendinant teis teismin gynyb ir realizuojant materialin subjektin teis.

1.1.2. Procesini termin reglamentavimo raida Lietuvos teiss altiniuose

Iki XVI a. vidurio pagrindinis Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss altinis buvo vietos paproiai149. Neurayti paproiai galjo skirtis vairiose feodalins valstybs dalyse bei niekieno nekontroliuojami keistis150, kas nebuvo palanku teritorikai besipleianios valstybs valdymui. Politini, ekonomini aplinkybi takoje pltojosi statym leidyba, o Lietuvos Statutai tapo reikmingiausiu to meto Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss kodifikacijos rezultatu ir pagrindiniu Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss altiniu151. Skirtingai nei daugumos Europos valstybi, viduramiais Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teis jau buvo kodifikuota.

146 Dozhdev, D. V. Rimskoe chastnoe pravo. Izdanie vtoroe, izmenennoe i dopolnenoe [Roman Private Law. Second edition, revised and enlarged]. Moskva: Norma, 1999, p. 246.

147 Kofanov, L. L., Digesty Justiniana [The Digests of Justinian], supra note 28, p. 241243. 148 Metzger, E., supra note 31, p. 266. 149 Machovenko, J., Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss altiniai, supra note 22, p. 9; Janulaitis, A.,

supra note 23, p. 117. 150 Plateris, A.; Deveik, J. Didiosios Lietuvos Kunigaiktijos 1529 met statutas. Chicago: Morkno

spaustuv, 1971, p. 10.151 Machovenko, J., op. cit., p. 13.

24

Pirmasis Lietuvos Statutas (toliau Pirmasis Statutas) rengtas ir derintas nuo 1522 m. iki 1529 m. (rengimas ir derinimas utruko 7 metus)152. Pirmojo Statuto pataisos ini-cijuotos nuo 1544 met, o Antrasis Lietuvos Statutas (toliau Antrasis Statutas) priimtas 1566 metais. Antrojo Statuto pataisos silytos nuo 1568 met, o Treiasis Lietuvos Statutas (toliau Treiasis Statutas; Pirmasis, Antrasis ir Treiasis Statutai kartu vadinami Lietuvos Statutais) priimtas 1588 metais153. Vis trij Lietuvos Statut galiojimo laikotarpis, apms 311 met, nuo 1529 iki 1840, kai jie buvo pakeisti rusikuoju statym svadu154, liudija iuose teiss aktuose tvirtint nuostat aktualum, reikmingum ir paang to laikmeio teisini santyki reguliavimui.

Feodalin valstybs santvark atspindjusi Statut reglamentavimas pasiymi tuo, kad teismo proceso normos buvo tiesiogiai susijusios su materialine teise. Kai kuriais atve-jais materialins teiss normos buvo papildomos procesinmis. Skirtumo tarp baudia-mojo ir civilinio proceso nebuvo155. Nepaisant civilinio proceso neiskyrimo, tolimesn Statut norm turinio ir doktrinos analiz atskleis, kad procesiniai terminai buvo tvirtinti vidurami epochos Lietuvos teiss aktuose.

Lietuvos Statutuose aptinkama svoka terminas, pvz., bus atleistas nuo jam paskirto termino156, sprendimo vykdymo terminas paskirtas keturi savaii terminas157. Tiesa, svoka terminas vartojama retai, o procesiniai terminai identifikuojami pagal j pri-gimt158 ir normos kontekst. Lietuvos Statutuose irykja iuolaikinei civilinio proceso teiss doktrinai inoma procesini termin klasifikacija pagal apibrimo bdus, pagal tai, kokiems subjektams terminai yra skiriami. Statutai tvirtina vykiais apibrtus (pvz., byla prasiddavo, pakvietus atsakov teism159), periodais apibrtus (pvz., iki sprendimo neturi niekas mus, valdov, kreiptis160), santykinai apibrtus procesinius terminus (pvz., tuojau po sprendimo paskelbimo161, privalo nedelsdamas iduoti atitinkam rat162), taip pat konkreia data apibrtus terminus. Pastarieji terminai nustatomi valan-domis (pvz., teismas leisdavo du kartus po vien valand pagalvoti163), dienomis (pvz.,

152 Machovenko, J., Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss altiniai, supra note 22, p. 5455. 153 Ibid., p. 5657. Iki iol skiriasi mokslinink nuomons dl Pirmojo, Antrojo ir Treiojo Lietuvos Sta-

tut tarpusavio santykio: ar laikyti juos visus skirtingomis vieno to paties statym svado redak-cijomis, ar atskirais teisiniais kodeksais. Lazutka, S. Lietuvos Statutai, j krjai ir epocha. Kaunas: Spindulys, 1994, p. 38; Plateris, A.; Deveik, J., supra note 150, p. 9.

154 Plateris, A.; Deveik, J., op. cit., p. 10.155 Vanseviius, S. Teismo procesas pagal 1529 met Lietuvos Statut. Valikonyt, I.; Steponaviien, L.

Pirmasis Lietuvos Statutas ir Epocha. Straipsni rinkinys. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, p. 132.

156 Valikonyt, I.; Lazutka, S.; Gudaviius, E., Pirmasis Lietuvos Statutas, supra note 24, VI skyrius, 8 straipsnis, p. 184.

157 Ibid., 1 straipsnis, p. 186. 158 Apie termin prigimt plaiau r. disertacijos 1.2 skyriuje. 159 Vanseviius, S., Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybiniai teisiniai institutai. Pagal 1529, 1566

ir 1588 m. Lietuvos Satutus, supra note 25, p. 116. 160 Valikonyt, I.; Lazutka, S.; Gudaviius, E., op. cit., VI skyrius, 5 straipsnis, p. 182.161 Vanseviius, S., op. cit., p. 118. 162 Machovenko, J., Teisingumo vykdymas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje, supra note 22, p. 94.163 Vanseviius, S., op. cit., p. 116.

25

Teismas turjo paskelbti sprendim trei dien po bylos inagrinjimo164), savaitmis (sprendiant ginus dl ems, turjo prie 12 savaii iki gino nagrinjimo dienos pra-neti ratu antrai aliai165; prasidjus didiajam pasninkui po dviej savaii166 (kart per metus buvo sprendiamos pon bylos Vilniuje aut. pastaba). vardinti procesiniai terminai, be kita ko, leidia pastebti, kad terminai buvo skiriami teisingum vykdiu-siems subjektams ir proceso dalyviams, kas sudaro pagrind termin klasifikacijai pagal tai, kokiems subjektams jie skirti.

Pirmajame Statute tvirtintos procesinio termino atvykti teism praleidimo teisins pasekms. Kitaip tariant, vienai aliai nustatytu laiku be pateisinamos prieasties neatvy-kus teism, antroji alis gin laimdavo167. i nuostata tam tikra prasme atitinka iuo-laikinio civilinio proceso teismo sprendimo u aki institut. To laikmeio teiss normos numat mintos taisykls iimt: sprendimas buvo nepriimamas, jeigu alis neatvykda-vo dl svarbi prieasi (maro, Seimo sesijos, tarnybos arba ligos). Analogika taisykl galiojo Antrajame ir Treiajame Statutuose. Pirmajame Statute gino alys ir byl nagri-njantis subjektas (pvz., urdininkas) buvo pareigoti, iuolaikine terminologija teigiant, rpintis efektyviu bylos isprendimu, kad nebt vilkinamas bylos nagrinjimas. tai nu-rodoma: kreipimusi joks teistumas neturi bti uvilkintas168; urdininkas neturi jam uvilkinti leisti169, privals teisingum vykdyti, neatidliodamas nei broliams, nei bendrininkams170. Civilins bylos nagrinjimo efektyvumas iki i dien iliko aktualia civilinio proceso teiss doktrinos problema, nes teisingai ir savalaikiai isprendus gin yra gyvendinama teis teismin gynyb ir apginama paeista ar ginijama materia lin subjektin teis.

Pirmajame Statute naudojama svoka teislaikis, kuri sudaryta i sudurtinio odio. Vienas i svok sudarantis odis laikas yra aikus. Kito odio sudtin dalis teis pagal savo prasm galt bti suprantama kaip odio: teis, teismas, teisminis da-lis. Pagal kontekst (pvz.: turi artimiausiame seime arba per ems teislaik atsakyti171; turi stoti pon tarj akivaizdoje, per t teislaik, kur esame paskyr ms ponams tarjams172) svoka teislaikis galt reikti bylos nagrinjimo teisme termin. Ne-pavykus aptikti ios svokos naudojimo kalbant apie ali atvykim teism, aukim teikim ir kit procesini veiksm atlikim, perasi ivada, kad svoka teislaikis buvo naudojama iskirtinai byl nagrinjimo teisme laikui apibdinti. Dl to svoka teislaikis Lietuvos Statut turinio kontekste yra siauresnio pobdio, nei procesinis terminas. Teisi-

164 Vanseviius, S., Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybiniai teisiniai institutai. Pagal 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos Satutus, supra note 25, p. 116.

165 Ibid., p. 117. 166 Valikonyt, I.; Lazutka, S.; Gudaviius, E., Pirmasis Lietuvos Statutas, supra note 24, VI skyrius, 5

straipsnis, p. 182.167 Vanseviius, S., op. cit., p. 117. 168 Valikonyt, I.; Lazutka, S.; Gudaviius, E., op cit., p. 182.169 Gudaviius, E. Lietuvos Statutas. The Statute of Lithuania. Statuta Lituaniae. 1529. Vilnius: Artlora,

2002, 12 straipsnis, p. 170. 170 Valikonyt, I.; Lazutka, S.; Gudaviius, E., op. cit., VI skyrius, 24 straipsnis, p. 191; Gudaviius, E., op.

cit., 24 straipsnis, p. 172. 171 Valikonyt, I.; Lazutka, S.; Gudaviius, E., op. cit., VI skyrius, p. 177.172 Ibid., p. 181.

26

nje doktrinoje173 nurodoma, kad iuo terminu siekta apriboti byl vilkinimo galimyb ir bandymus ivengti teismo. Su tokiu teiginiu galima sutikti i dalies, nes civiliniame procese svarbu ne tik atvykimas teism, bet taip pat kitas savalaikis procesini veiksm atlikimas, siekiant efektyviai isprsti gin.

Antrajame Statute suformuojama procesini termin pratsimo galimyb, atide-dant bylos nagrinjim. Kada ikildavo aplinkybs, kuri iekovas iki teismo neinojo ir todl teisme negaljo rodyti, byla bdavo atidedama174. Tokia pati taisykl galiojo ir Treiajame Statute. iuo atveju numatyta pratsti ne pat termin, bet bylos nagrinjim, dl ko pratsiami procesiniai terminai. Toki nuostat galima laikyti termin pratsimo uuomazga. i viduramiais galiojusi termin pratsimo galimyb ilgainiui isirutuliojo termin pratsimo taisykles, kurios aktualios iuolaikiniam civiliniam procesui, siekiant realizuoti teis teismin gynyb.

Antrajame Lietuvos Statute tvirtinus pirmosios instancijos ems, pilies ir pakama-rio teismus, bei apeliacins instancijos Didiojo kunigaikio teism, teiss normos nustat laikotarpius, kuriais turjo bti nagrinjamos bylos. Pvz., ems teismas rinkosi sesijas tris kartus per metus . Teismo sesija truko apie tris savaites175. Pilies teismo sesijos paprastai vyko kiekvieno mnesio pirm dien ir truko apie dvi savaites176. iuos laikotarpius galima laikyti byl nagrinjimo teisme terminais, kuriais reguliuojamas teis-j darbas sprendiant bylas177. Treiojo Statuto normos, reikmingos procesini termin reguliavimui, yra aptartos analizuojant Pirmojo ir Antrojo Statut taisykles.

Lietuvos Statutai, tvirtin procesini termin svok, skirtingai apibrtus terminus, termin pratsimo, termin praleidimo teisini pasekmi uuomazgas, turjo neabejoti-n reikm to laikmeio civiliniam procesui ir tolimesnei termin evoliucijai.

Lietuvos Treiojo Statuto nuostatos, Jekaterinos II 1794 m. spalio 30 d. sako pagrin-du178, galiojo Rusijos okupuotoje didiojoje Lietuvos teritorijos dalyje iki j panaikinimo. Caras Nikolajus I pasira 1840 m. birelio 25 d. sak dl Treiojo Lietuvos Statuto straips-ni likui bei juos papildani teiss akt galiojimo panaikinimo ir bendrj Rusijos imperijos statym visa apimtimi vedimo179. Lietuvoje, kaip ir kitose Vakar gubernijose, 1840 m. Rusijos imperijos statym svadas (toliau Svadas, kuris Rusijos imperijoje sigaliojo 1835 m.) tapo galiojaniu teiss altiniu180. Pastarajame Svade susisteminta Ru-sijos imperijos teis, kuria buvo vadovaujamasi valdant okupuot Lietuv. Atsivelgiant tai, kad Svade gausu akceptuot senosios Lietuvos teiss norm, kurios ia pateko i Treiojo Lietuvos Statuto per Soboro teisyn, taip pat tiesiogiai181, vertinus, kad Euro-

173 Valikonyt, I.; Lazutka, S.; Gudaviius, E., Pirmasis Lietuvos Statutas, supra note 24, p. 306.174 Vanseviius, S., Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybiniai teisiniai institutai. Pagal 1529, 1566

ir 1588 m. Lietuvos Satutus, supra note 25, p. 116. 175 Ibid., p. 87. 176 Ibid., p. 89.177 Plaiau r. disertacijos 1.5 skyriuje. 178 Jekaterinos II 1794 m. spalio 30 d. sakas skelb, kad Lietuvos gyventojams dovanojama laisv vyk-

dyti teisingum pagal j senovin teis, t. y. pagal Treij Statut. Andriulis, V.; Maksimaitis, M.; Pakalnikis, V.; Pekaitis, J. S.; enaviius, A. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 266.

179 Ibid., p. 273.180 Ibid., p. 276.181 Ibid.

27

pos rytai, btent Maskva, staiai nurainjo i lietuvi Statuto savo status. Statutas iliko Lietuvoj iki XIX am. vidurio be pamatini atmain182, tiktina, kad procesinius termi-nus reglamentuojanios normos ar j dalis taip pat buvo perimtos i Lietuvos Statut.

Galiojusio Svado normos neutikrino efektyvaus civilinio proceso, nes didiausiu trkumu buvo pripastama ilga byl trukm ir tsimasis183. Tai privert rusus imtis teis-m reformos ir 1864 m. lapkriio 20 d. priimtas Rusijos civilinio proceso statymas, pa-rengtas, kaip ir dauguma to meto civilinio proceso kodeks, vadovaujantis prancziko proceso statymo pavyzdiu184, kuris tuo laikotarpiu buvo pripastamas paangiausiu Eu-ropoje civilinio proceso statymu ir atitiko ne tik visas liberalizmo keliamas idjas, bet ir naujosios ekonomins santvarkos poreikius185. Btent iame Rusijos civilinio proceso sta-tyme186 (toliau Rusijos CP) daugiau dmesio skirta procesiniams terminams, nes visas procesas turi eit nustatytja tvarka ir greit neapibriant veiksm laiku bylos galima bt ilgai tsti, o bylos tsimas visada labai kenkia tam ar kitam bylininkui187. Siekiant isprsti gin, atkurti bylos ali teisinius santykius, reikmingas civilins bylos nagrinji-mo savalaikikumas, nes prieingu atveju gali bti paeista teis gyvendinti teis teismi-n gynyb, kuri yra materialins subjektins teiss turinio dalis188. Kitaip tariant, paeidus proceso taisykles, tiktina, nebus apginta paeista ar ginijama materialin subjektin tei-s. Dl to svarbu tinkamai nustatyti procesinius terminus ir j taikymo taisykles. Rusijos CP procesinius terminus reglamentavo atskiroje teiss akto dalyje Treioji padala Apie terminus, kuri sudaro du skyriai. Pirmojo skyriaus Bendros taisykls terminams (lai-kotarpiams) skaiiuoti 816831 straipsniuose tvirtintos termin skaiiavimo taisykls. iame skyriuje vardijami teismo nustatyti ir statymo paskirti terminai, nustatoma, jog terminai skaiiuojami mnesiais, savaitmis ir dienomis, reglamentuojami termin pa-sibaigimo ypatumai darbo ir veni dienomis, nustatomas termin sustabdymas. Skir-tingai nei iki Rusijos CP sigaliojimo, atsiranda procesini termin pratsimo slygos, termin atnaujinimo galimybs, idstytos Antrame skyriuje Apie atodtis ir termin atnaujinim 832838 straipsniuose. Termin pratsti galima tik vien kart, iskyrus, kai pratsti prao visi proceso dalyviai ir kai nemanoma atlikti procesini veiksm dl ne-nugalim klii. Pratsti termino neleidiama apeliaciniams ir atskiriesiems skundams paduoti, praymams panaikinti sprendim, ir kitais atvejais. Pastarasis reglamentavimas, galima sakyti, i esms atitiko to laikmeio civilinio proceso jurisprudencij189, nes spren-diant civilini byl trukms problemas buvo iekoma bd, kaip pagreitinti proces. Tie-sa, B. Fridmanas, pateiks silymus civilinio proceso efektyvumui padidinti, nepasisako apie procesini termin taikymo galimybes, bet jo ikelta idja riboti apeliacij i esms

182 Janulaitis, A., supra note 23, p. 120. 183 Mays, V. Civilinio proceso paskaitos. Kaunas: Teisi fakulteto leidinys, 1924, p. 29. 184 Eliseev, N. G. Grazhdanskoe processualnoe pravo zarubezhnych stran. 2-oe izdanie [Civil Procedural

Law of Foreign Countries. 2nd edition]. Moskva: prospect, 2006, p. 25; Mays, V., op. cit., p. 29.185 Nekroius, V., Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs, supra note 12,

p. 55. 186 Viskanta, J. Civilinio proceso statymas. Kaunas: Literatros knygynas, 1931. 187 Mays, V., op. cit., p. 139.188 Plaiau r. disertacijos 1.4 skyriuje.189 Fridmanas, B. Kas taisytina ms civiliniam procese. Teis. Teiss moksl ir praktikos laikratis. Lei-

dia Lietuvos teisinink draugija. 1925 m. liepagruodis, Nr. 8, p. 5758.

28

atspindi Rusijos CP tvirtint apeliacijos ribojim neleidiant pratsti termino apeliaci-niam skundui paduoti. Pastaroji tuo metu galiojusi taisykl, nepratsti termino nurodytais atvejais, neatitinka iuolaikins termin reikms gyvendinant teis teismin gynyb, nes termin pratsimo galimyb ypatinga tuo, kad, esant svarbioms prieastims, vertinus objektyvias aplinkybes bei ali rpinimsi proceso skatinimu, nepasibaigs terminas gali bti pratstas, siekiant realizuoti teis teismin gynyb. Toliau matysime, kad vykstant mogaus teisi ir civilinio proceso teiss doktrinos evoliucijai, kito procesinius terminus reglamentuojanios teiss normos, tarp j termin pratsimo slygos.

Procesiniai terminai buvo nustatomi ne tik mintoje atskiroje dalyje, bet taip pat kit Rusijos CP dali straipsniuose, siekiant reguliuoti tam tikr procesini veiksm atlikimo laikotarpius, kurie nustatomi tiek teismui, tiek proceso dalyviams, apibriami vykiu ir konkreiu laiko periodu, kuris vairiems procesiniams veiksmams atlikti yra skirtingas. tai J. Robinzonas190 procesini termin trukms vairov (pvz., teismo sprendimams, veiksmams apsksti nustatyti 3, 7, 14 dien terminai, vieno mnesio terminas) eksplikuo-ja tuo, kad sudtingiems klausimams isprsti turi bti nustatyti ilgesni terminai, ne to-kiems sudtingiems ir skubiems klausimams sprsti terminas gali bti trumpesnis. iame kontekste galima velgti teisingo ir efektyvaus proceso paiekas, kai procesini termin trukm derinama su procesini veiksm sudtingumu.

Procesini termin instituto problemos, taikant terminus nustatanias taisykles, mi-nimos tiriamo laikmeio civilinio proceso jurisprudencijoje. tai . Butkys teigia, kad dl termino praleidimo arba dl netinkamos j interpretacijos ne kart praloiami tikri iekiniai191. Tai suponuoja prielaid, kad buvo pastebta procesini termin ir kit teisini termin atribojimo svarba, nes procesinis terminas gali bti tinkamai taikomas tik j identi-fikavus kit termin sistemoje. Be to, minta mintis ukoduoja trivialaus termin taikymo, neatsivelgiant kitus civilinio proceso principus, problemas, dl kuri ikyla grsm pa-eisti teis teismin gynyb ir neapginti paeistos materialins subjektins teiss.

Lietuvos teritorijoje, netgi 1918 m. vasario 16 d. atkrus Lietuvos Nepriklausomyb192 ir pradjus savarankikos teisins sistemos krim, galiojo Rusijos CP. 1918 m. lapkriio 2