Specialybės kalba

Vilniaus universitetas

2

Terminai.

Profesinei kalbai būdingos ir specialios raiškos priemonės: terminai, profesionalizmai ir prof.žargonybės;

Kas yra terminas? A) sąvokos pobūdis; B) tiksliai apibrėžta reikšmė; C) sąvokos specialumas; D) vienareikšmiškumas; E) sinonimų neturėjimas; Terminas – žodinis bendrosios sąvokos žymiklis, kuris

vartojamas t.t. dalykinės srities objektui įvardinti.

3

Be terminų dar yra vartojami:

Simboliai, formulės - sąvokos žymikliai, kurie sąvokas įvardija ne žodžiu. Jų dėmenys – raidės, skaitmenys, operacijų ir funkcijų ženklai;

Tikriniai vardai – žodiniai vienetinės sąvokos žymikliai, kurie žymi vieno objekto sąvoką;

Santrumpos – sąvokos žymikliai, vartojami dėl patogumo vietoje ilgesnio termino (santrumpa – iš termino ar terminizuotos frazės padarytas trumpesnis variantas);

4

Terminai

Terminas ≠ žodis; Termino – netermino priešprieša: statistinio kriterijaus

svarba; Terminoidas – neaiškaus turinio sąvoka, susijusi su

terminais, bet neįeinanti į jų sistemas (neturi tikslumo, sistemiškumo);

Profesionalizmai – žodžiai ar pasakymai vartojami t.t. profesijų atstovų (daugelis jų yra terminai);

Profesiniai žargonizmai – terminų dubletai, vartojami specialistų kalboje (vaizdingi, išraiškūs, bet nesistemiški, nenormiški);

5

Terminai

Terminologija – terminų mokslas, jų tvarkybos teorija (kartais – terminų visuma);

Terminų nomenklatūra – mokslo, technikos ir kt. srities realijų pavadinimų visuma;

Terminologizacija – žodžių tapimas terminais; Transterminologizacija – vienos srities terminų

tapimas kitos srities terminais; Determinologizacija – terminų tapimas

“neterminais”;

6

Terminų tipologija

Skirstomi: A) pagal mokslo ar veiklos sritis; B) pagal objektus; C) pagal formą (vientisiniai, sudėtiniai, aprašomieji

sudėtiniai); D) pagal turinį (gimininiai, rūšiniai); E) pagal įvardijamos sąvokos pobūdį (objektų,

procesų, ypatybių, dydžių ir matavimo vienetų pavadinimai);

7

Terminų intensija ir ekstensija

Sąvokoje yra skiriamas turinys (specifiniai požymiai ar ypatybės, priskiriamos daikto ar reiškinio tipui) ir apimtis (sąvokos taikymo laukas).

Intensija (požymių, sudarančių sąvoką, aibė) – kuo tiksliau atskirti įvardijamą objektą nuo kitų objektų;

Ekstensija (visuma objektų, kurie atitinka sąvoką) – sąvokų laukas, kurį apima termino reikšmė;

Intensija ir ekstensija - susijusios.

8

Terminų gramatika

A) svarbu įvardžiuotinės formos; B) terminai dažnai yra daiktavardžiai; C) sudėtiniams terminams svarbi jų

išdėstymo tvarka;

9

Terminų pragmatika

Standartizuoti (ar aprobuoti) terminai yra norminiai terminai;

Nors: A) terminų standartai Lietuvoje nėra privalomi; B) terminų kūrėjas turi turėti pasirinkimo ir

naujadarų kūrimo laisvę; Standartizuoti terminai įvardija gerai

susistemintas sąvokas. Terminų sinonimai ir dubletai. Sisteminiai ir nesisteminiai terminai.

10

Terminų taisyklingumas

VIENAS SVARBIAUSIŲ REIKALAVIMŲ. Netaisyklingų terminų atsiranda dėl kitų kalbų įtakos: A) kopijuojant struktūrą netiksliai parenkamas

priešdėlis, priesaga, galūnė; B) dėl struktūros kopijavimo netiksliai sudaromas

sudėtinis terminas; C) netinkamai parenkamas darybos tipas ar

kategorija dėl analogijos; D) terminų rašybos klaidos;

11

Terminų tikslumas

Svarbu: Vienareikšmiškumas; Reikšmės apibrėžimas; Motyvacija; Terminų tikslumas glaudžiai yra susijęs su

jų semantika (reikšmėmis);

12

Terminų sistemiškumas

Sąvokų visuma terminologijoje skirstoma kategorijomis: daiktai, procesai, reiškiniai, įrankiai, ypatybės, dydžiai ir t.t.

Sąvokos viena nuo kitos skiriasi apimtimi. Pagal ją sąvokų santykiai būna keleriopi:

A) lygiareikšmiškumo; B) nuošalės; C) susikirtimo; D) įeities; Svarbiausi yra tie santykiai, kurie reiškia vienų sąvokų

priklausomybę nuo kitų (vienos sąvokos apibrėžia kitas);

13

Terminų sistemiškumas

Skirstant sąvokas būtina: skirstyti vienu pagrindu.

Netapatinti sąvokų skirstymo ir klasifikacijos. Klasifikacija – skirstymas, kai skirstoma į tam

tikras klases taip, kad kiekviena klasė kitų klasių atžvilgiu užima pastovią apibrėžtą vietą.

Terminų sistemiškumas – galėjimas terminų sandaroje atspindėti įvardijamos sąvokos ryšius su kitomis tos sistemos sąvokomis.

14

Terminų trumpumas

Trumpumo reikalavimas nelaikomas būtinuoju. Pvz., gimininėms sąvokoms pavadinti geriau

tinka vienžodžiai terminai, o rūšinėms sąvokoms pavadinti rekomenduojami dvinariai pavadinimai.

Ilgi sudėtiniai pavadinimai dažnai yra ne terminai, o tik sąvokų įvardijamieji žodžių junginiai.

15

Terminų stilistika

Susiję su mokslo kalbos ypatybėmis: mokslo kalba nėra vien stilistiškai neutrali.

Terminologijoje reikia vengti vaizdingumo, nors ekspresyvūs terminai kartais kuriami siekiant išryškinti skiriamąją terminų funkciją.

16

Reikalavimai terminams

A) kalbinis taisyklingumas (turi atitikti normas); B) savos kalbos pirmumas (pirmenybė lietuviškam žodžiui); C) pastovumas (vartojimo tradicijos); D) vienareikšmiškumas (viena sąvoka – vienas terminas); E) aiškumas (termino vidinė forma aiškiai perteikia sąvoką); F) nuoseklumas ar sistemiškumas (dera su visa sąvokų sistema); G) tikslumas (vidinė forma tiksliai perteikia sąvoką); H) stilistinis neutralumas (terminas nekelia neigiamų asociacijų,

nesuvokiamas dviprasmiškai); I) ekonomiškumas (patogus vartoti); J) darybos patogumas (tinkamas kitiems terminams kurti)

17

Terminų struktūra

Vientisiniai (vienžodžiai terminai, paprastieji arba dariniai, sudaro 12-13% visų vienos srities terminų)

Sudėtiniai (žodžių junginiai, kurių patys nariai, tiek junginiai turi apibrėžtą reikšmę ir vartojimo sritį; 2-8žodžiai terminai, daugiausia yra dvižodžių [sudaryti iš pagrindinio žodžio ir prijungto dėmens])

Žodžių tvarka terminuose Neutralioji žodžių tvarka – derinamieji žodžiai yra prieš

pažymimuosius žodžius, prie pagrindinio pridedamas žodis siaurina sąvokos apimtį

Pasitaiko atvirkštinės tvarkos – tikslinga tada, kai derinamasis pažyminis su pažymimuoju žodžiu yra pastovus terminas;

18

18

Terminų tvarkymo būdai

Terminografija; Terminų standartizacija; Kompiuterinė terminų tvarkyba; Tekstinė terminų tvarkyba;

19

19

Terminografija

Terminų žodynų rengimas ir leidyba; Prekybinės korespondencijos žodynėlis

(1938, L. Dargis, A. Salys); Pagrindinės terminų žodynų rūšys: A) Vienkalbiai aiškinamieji žodynai; B) Dvikalbiai arba daugiakalbiai verčiamieji

žodynai; C) Aiškinamieji verčiamieji žodynai;

20

20

Terminų standartizacija

T.y. terminų standartų rengimas (pateikiami terminai, džns. jų apibrėžtys, kartais – pastabos, iliustracijos, pavyzdžiai);

Pradėti rengti nuo 1993 m.; Nepainioti su terminų žodynais (standartai skiriasi, nes

juose yra t.t. srities terminų mikrosistema); Standartizuojant terminus siekiama: suderinti

skirtingomis kalbomis reiškiamas sąvokas, jų mikrosistemas ir terminus;

Standartai aprobuojami VLKK;

21

21

Kompiuterinė terminų tvarkyba

Siejama su terminų bankų ir duomenų bazių kūrimu; Terminų bankai – elektroninės terminų bazės,

vartotojamos laisvai prieinamos internetu; http://terminai.vlkk.lt (apima 24 sritis); Terminų banko paskirtis: užtikrinti nuoseklų sunormintų

lietuvių kalbos terminų vartojimą, ypač LR teisės aktuose, ir sukurti bendrą informacinę sistemą;

Teikiami terminų straipsniai su apibrėžtimis; Patogi paieška; Rengiami elektroniniai terminų žodynai;

22

22

Tekstinė terminų tvarkyba

Terminų sisteminimas ir norminimas rašant, verčiant ir redaguojant terminus;

23

23

Terminijos šaltiniai:

A) lietuvių kalbos leksika;siaurinama arba plečiama leksinė žodžio reikšmėterminizuojami ne tik BK žodžiai, bet ir gretimų sričių terminai

(transterminizacija);

B) žodžių darybos priemonės (daugiausia daroma su priesagomis);C) kitų kalbų leksika;Skolinami jau vartojami terminai arba daromi vertiniai (kuriami kitų

kalbų pavyzdžiu);Dažniausiai skolinami tarptautiniai terminai;

24

SĖKMĖS!