Finansinis suaugusiųjų švietimas

Lektorė A. Šerkšnaitė

Lazdijai, 2014

Projektas

“Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant

besimokantiems asmenims

bendrąsias kompetencijas“

Asmeniniai finansai

• Asmeninių finansų valdymo įgūdžiai yra svarbūs ne tik dėl ekonomikos ar finansų sistemos stabilumo, o pirmiausia dėl kiekvieno namų ūkio ir jo nario gerovės.

• Asmeninių finansų valdymo įgūdžiai reikalingi visiems, nesvarbu, kokio amžiaus, specialybės ar socialinės padėties žmogus bebūtų.

Svarbiausias daugumos šeimų ir pavienių asmenų rūpestis -

kaip geriau patenkinti nuolat atsinaujinančius ir besiplėtojančius poreikius, kai turimi materialiniai ištekliai yra riboti.

Namų ūkių vaidmuo ekonomikoje

Namų ūkiai verslo įmonėms:

• teikia darbo jėgą,

• iš jų perka prekes ir paslaugas, t.y. teikia pajamas,

• moka tiesioginius ir netiesioginius mokesčius valstybei ir dėl to turi teisę į socialines išmokas iš jos,

• komercinėms finansų institucijoms patiki savo laikinai laisvas lėšas, kurias tos institucijos paverčia kapitalu ir investicijomis, taip pat namų ūkiai skolinasi iš finansų institucijų ir t.t.

Namų ūkių vaidmuo ekonomikoje

Namų ūkių finansai glaudžiai susiję su kitomis ekonomikos ir šalies finansų sistemos dalimis.

• 2009 m. Lietuvoje suskaičiuota 1 380 000

namų ūkių.

• 2011-03-01 namų ūkių buvo 1 267 000.

• 2012 m. pabaigoje namų ūkių, kurie turėjo paskolų, buvo 440 710.

Finansinis raštingumas

• Žinios apie asmeninius finansus ir ekonomiką bei gebėjimas elgtis su pinigais matuojamas finansinio raštingumo lygiu.

• Finansinis raštingumas – tai finansinio išprusimo lygis arba, kitaip tariant, turimos žinios apie pinigus, asmeninius finansus ir ekonomiką bei gebėjimas jas pritaikyti praktiškai.

Atsakykite į klausimus pažymėdami teisingą atsakymo variantą. Teisingas atsakymas yra tik vienas.

1. Vertybiniai popieriai, kuriuos išleisdama Vyriausybė skolinasi lėšų iš gyventojų bei juridinių asmenų ne ilgiau kaip vieneriems metams, vadinami:

a) Vyriausybės obligacijomis;

b) Iždo vekseliais;

c) Vyriausybės skolos depozitu;

d) Taupymo lakštais.

2. Kur pelningiausia laikyti atliekamus pinigus?

a) Padėjus terminuotą indėlį;

b)Einamojoje sąskaitoje;

c) Namuose;

d)Banko kortelėje.

3. Kuris teiginys apie debetines ir kreditines korteles yra neteisingas?

a) Debetinė kortelė leidžia valdyti tik į sąskaitą gautus pinigus;

b) Kreditinė kortelė leidžia disponuoti tam tikra pinigų suma, nepapildžius sąskaitos;

c) Kreditinė kortelė dažniausiai išduodama tuomet, kai bankas gyventojui vartojamąją paskolą suteikia išmokėdamas ją dalimis;

d) Išduodant kreditinę kortelę nustatomas tam tikras pinigų sumos, kuria gali pasinaudoti kortelės savininkas, limitas.

4. Informaciją apie gyventojų kredito istoriją kaupia ir sistemina:

a) Valstybinė mokesčių inspekcija;

b) Kreditų biuras „CreditInfo Lietuva“;

c) Duomenų bazė „CreditBase Lietuva“;

d) Kredito bendrovių asociacija.

5. Koks yra esminis skirtumas tarp sudėtinių ir paprastųjų palūkanų?

a) Sudėtinių palūkanų norma paprastai yra didesnė nei paprastųjų;

b) Paprastosios kaskart skaičiuojamos nuo pradinės sumos, o sudėtinės nuo visos sukauptos sumos;

c) Sudėtinės palūkanos periodo pabaigoje yra sumuojamos ir perskaičiuojamos, o paprastosios –ne;

d) Sudėtinės palūkanos dažniausiai taikomos investuojant į akcijas, o paprastosios – kasdienėms taupymo priemonėms kaip indėliai.

6. Palūkanų bazė yra:

a) viena iš kredito palūkanų normos sudedamųjų dalių;

b) būsto paskolos palūkanų norma;

c) centrinio banko nustatoma bazinė palūkanų norma;

d) ilgalaikių obligacijų palūkanų normos dydis.

7. Tokiu atveju, kai gyventojui dalies įneštų pinigų gali

prireikti per ateinančius 12 mėn., palankiausia indėlio

rūšis yra:

a)Terminuotasis;

b)Investicinis;

c)Taupomasis (kaupiamasis);

d)Susietasis su akcijų indeksu.

8. Biudžeto deficito dydis įprastai rodo:

a) Kiek kartų pajamos viršijo išlaidas;

b) Kokia suma išlaidos viršijo pajamas;

c) Kokią dalį (procentais) pajamų reikia skolintis, norint padengti išaugusias išlaidas;

d) Kiek buvo išnaudota santaupų iš sukaupto rezervo.

9. Jeigu centrinis bankas žymiai sumažino bazinę palūkanų normą, tai tikėtina, jog tuo yra siekiama:

a) pristabdyti ekonomikos augimą;

b) mažinti skolinimosi apimtis;

c) skatinti ekonomikos augimą;

d) didinti skolinimosi kainą.

10. Sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią klientas privalo sumokėti

finansų įstaigai arba finansų įstaiga privalo sumokėti klientui, jeigu

praleido sutartyje nustatytą įsipareigojimo įvykdymo terminą:

a) Dividendai;

b) Delspinigiai;

c) Kvota;

d) Dividendų palūkanos.

11. Kas parodo, kaip lengvai santaupos ir kitos investicijos gali būti paverstos

grynaisiais pinigais?

a) Pajamingumas;

b) Diversifikacija;

c) Likvidumas;

d) Pelningumas.

12. Jeigu gyventojas savo biudžeto deficitą visuomet finansuoja skolindamasis iš draugų, o šio mėnesio deficitas, palyginti su praėjusio, sumažėjo 45 proc.,

tai kaip pasikeitė gyventojo skola?

a) sumažėjo;

b) padidėjo;

c) nepasikeitė;

d) padidėjo arba sumažėjo 45 proc.

Finansinis gyvenimo ciklas• pasiruošimas studijoms

• studijos

• pirmasis darbas, karjera

• savarankiško gyvenimo pradžia

• gyvenimas poroje

• šeimos kūrimas

• „sumuštinio karta“

• pasiruošimas pensijai

• pensija

Gyvenimo ciklo hipotezę XX a. viduryje sukūrė ir pristatė italų ekonomistas Frenkas Modiljanis

(1918-2003).

Gyvenimo ciklo hipotezė vaizduojama grafiškai

Kaupimas ir vartojimas

Vartojimas ekonomikoje reiškia prekių ir

paslaugų įsigijimą, naudojimą.

Vartodami mes tenkiname savo poreikius.

Ši sąvoka yra priešinga kaupimui, investavimui,

nes to, ką suvartojame, pinigų, kuriuos

išleidžiame čia ir dabar, neatidedame ateičiai,

turtui kaupti.

Finansiniai prioritetai :

• Kaupimas (kuris turi ne vieną tikslą)

• Draudimas

• Investavimas

Taupymas. Kaupimas.

Taupymas – tai pastangos sumažinti

išlaidas atsisakant tam tikrų prekių ir

paslaugų, ribojant jų kiekį ar ieškant

pigesnių alternatyvų.

Taupymas. Kaupimas.

Kaupimas – tai piniginių lėšų rinkimas, jų

kiekio ir vertės didinimas.

Sukaupta suma vadinama santaupomis.

Taupymas. Kaupimas.

Kaupimo tikslai:

1. Pinigų atsarga (arba kitaip „Juodos dienos“ rezervas, finansinė apsauga);

2. Senatvei (pensijai);

3. Vaikams;

4. Asmeniniams tikslams.

Disponuojamos pajamos

Disponuojamos pajamos – tai pajamos,

atskaičius tiesioginius mokesčius. Šias

pajamas gali valdyti ir išleisti savo

nuožiūra.

Disponuojamos pajamosBendrosios namų ūkio

pajamosBendrosios namų ūkio

pajamos

Namų ūkio disponuojamos

pajamos

Namų ūkio disponuojamos

pajamos

Namų ūkio išlaidos

Namų ūkio išlaidos

Asmeninės

santaupos

Asmeninės

santaupos

Privalomieji mokesčiaiPrivalomieji mokesčiai

Pajamų mokestisPajamų

mokestisSocialinio

draudimo įmokosSocialinio

draudimo įmokos

Ekonominiai veiksniai, turintys įtakos skirstant disponuojamąsias

pajamas:

1) Pajamų dydis;

2) Prekių ir paslaugų kainų lygis;

3) Namų ūkio biudžetinio apribojimo

laipsnis.

Kaupimo priemonės ir palūkanos

• Taupomasis (kaupiamasis) indėlis.

• Terminuotasis indėlis.

• Obligacijos.

• Gyvybės draudimas.

• Vaiko fondas.

Naudotis finansinėmis kaupimo priemonėmis ir paslaugomis rekomenduotina dėl trijų priežasčių:

• Saugumas.

Lėšos kaupiamos finansinėje institucijoje yra saugesnės nei laikomos namuose (dėl nusikalstamumo ir nelaimių tikimybės).

• Pelningumas.

Finansinių paslaugų ir priemonių pelningumas skiriasi, tačiau bet kokiu atveju tai teikia vienokio ar kitokio dydžio grąžą, kuri bent iš dalies kompensuoja pinigų vertės praradimai.

• Kaupimo garantija.

Palūkanos

• paprastosios ir sudėtinės.

Paprastųjų palūkanų atveju prieaugis kaskart skaičiuojamas nuo pradinės sumos.

Pvz. Investicijų pradžia - įnešama 1000 Lt

• Po metų priskaičiuojama palūkanų: 1000*0,05=50 Lt

• Po antrų metų priskaičiuojama palūkanų: 1000*0,05=50 Lt

Palūkanos

Tuo tarpu sudėtinės palūkanos kaskart skaičiuojamos nuo sukauptos sumos.

Pavyzdžiui, padėjus 1000 Lt indėlį 5 metams

už 5 proc. metinių palūkanų, po metų bus

uždirbta 50 Lt palūkanų.

Antraisiais metais palūkanos jau bus

skaičiuojamos nuo investuotos sumos (1000

Lt) ir per ankstesnį laikotarpį būtų sukaupta

palūkanų (50 Lt), t.y. 1050 Lt.

Taigi jos sieks 52,5 Lt.

Metai Bendra suma

metų pradžioje

Palūkanos per

metus

Bendra suma

metų pabaigoje

1 2000 Lt

2

3

4

5

UŽDUOTISTarkime, jog kiekvienų metų pradžioje į indėlį banke padedate po 2000

Lt.

Pirmuosius 3 metus gaunate 3 proc. metines (sudėtines) palūkanas, o

kitus 2 metus – 4 proc. metines palūkanas.

Jeigu palūkanos perskaičiuojamos tik kartą metuose,

kiek iš viso palūkanų būsite uždirbę trečiųjų metų pabaigoje?

Kokią dalį (procentais) „pelno“ nuo savo įneštų pinigų uždirbsite per 5

metus?

Investavimas

Investavimas – tai turimo turto (finansinio ar kitokio) „įdarbinimas“ tikintis pelno.

Investuojant gaunamas pelnas, vadinamas investicijų grąža.

Namų ūkių, gyventojų finansiniam turtui dažniausiai priskiriami grynieji pinigai arba banko sąskaitoje laikomi pinigai, indėliai, įsigytos akcijos arba kiti vertybiniai popieriai, lėšos, pervestos į investicinius fondus arba sukauptos pagal gyvybės draudimo ar pensijų sutartis, santaupos, laikomos finansų įstaigose, ir pan.

Finansinis turtas

Finansiniu turtu galime laikyti ir teisę/susitarimą, pagal kurį ateityje bus gaunama sutarta pinigų suma, taip pat kitiems (draugams, įmonėms, valstybei ir pan.) suteiktos paskolos, kurios ateityje bus grąžintos.

Investicijų rizika – tai uždarbio ir nuostolių tikimybė, investicijų vertės svyravimas.

Investicijas tikslinga skirstyti pagal keturis pagrindinius kriterijus:

• pelningumą,

• rizikingumą,

• likvidumą,

• laikotarpį, kuriam investuojama (investavimo laikotarpį).

Investicijų grąža

Investicijų grąža – tai rezultatas, kurį galime gauti arba gauname investavę. Tai yra skirtumas tarp investuotos ir laikotarpio pabaigoje sukauptos pinigų sumos.

Investicijų grąža

Investicijų grąža dažniausiai išreiškiama procentais ir gali būti tiek teigiama (bus gaunamas pelnas), tiek neigiama (bus patiriamas nuostolis).

Pavyzdžiui, jei vieniems metams investavome 1000 Lt ir po metų atsiėmėme 1150 Lt, tai investicijų grąža bus:

(1150-1000)/1000*100=15%

INVESTICINĖS PRIEMONĖS

PAGAL LAUKTINĄ

GRĄŽĄ IR RIZIKĄ

LIKVIDUMAS

Likvidumas – tai galimybė greitai ir su minimaliais nuostoliais turtą paversti grynaisiais pinigais.

Kitaip tariant, turtas laikomas likvidžiu, jeigu jį galima greitai parduoti, dėl noro greitai realizuoti turtą mažai tikėtina patirti nuostolių, o pirkimo-pardavimo procesas nekainuoja arba kainuoja nedaug.

DIVERSIFIKACIJA

Diversifikacija (kitaip - rizikos išskaidymas) –tai santaupų, skirtų investavimui, paskirstymas skirtingoms investavimo priemonėms pagal rizikingumą, lauktiną pelningumą ir pan.

Tai daroma siekiant sumažinti bendrą investicijų riziką.

Investicinis fondas

Investicinis fondas – tai daugelio investuotojų bendros investicijos, kurias valdo profesionalus valdytojas, už šį darbą gaunantis atlygį - fondo valdymo mokestį.

Investicinis fondas

Tai labai panašu į mokyklos klasės fondą, į kurį renkami pinigai ir kažkas paskiriamas atsakingu už jų paskirstymą. Kiekvieno investuotojo dalis fonde išreiškiama fondo vienetais.

Pavyzdžiui, investavęs 1000 Lt į investicinį fondą, įgyjame, tarkime, 3,46 fondo vienetų. Kiekvieno jų vertė nustatoma iš investuotojų investuotų pinigų, investicijų vertės padidėjimo atėmus mokesčius, kuriuos teks sumokėti investuotojui, ir padalinus iš bendro vienetų skaičiaus.

Prieš pradedant investuoti:

• turėkite santaupų atsargą, investuokite ne visas savo santaupas;

• pagalvokite, kokiam terminui norite ir galite investuoti dalį savo santaupų;

• pagal savo tikslus, investicijoms skirtos pinigų sumos dydį, žinias ir laiką, kurį galėsite skirti savo investicijoms analizuoti, bei terminą, kuriam investuosite, pasirinkite investavimo priemonę. Atsižvelkite į jos rizikingumą, likvidumą ir grąžą, kurios galite tikėtis;

Prieš pradedant investuoti:

• numatykite savo investicijų diversifikaciją; žinokite, kaip paskirstysi savo pinigus tarp skirtingų priemonių;

• įgykite žinių ir patirties arba pasitarkite su specialistu.

Užduotis

1. Nagrinėjame dviejų šeimų situacijas – Jono ir Petro. Kiekviena iš jų nusprendžia investuoti ir sudaro savo investicinius portfelius. Jono šeima iš viso investuoja 5000 Lt. 30 proc. visos sumos jie investuoja į akcijas, 40 proc. – į obligacijas, o 30 proc. į mažo rizikingumo investicinį fondą. Petro šeima taip pat investuoja 5000 Lt, bet 95 proc. visos sumos skiria akcijoms, o 5 proc. – obligacijoms. Užpildykite žemiau esančias lenteles ir atsakykite į pateiktus klausimus.

JONAS

Investicijų grąža (Scenarijus1) Investicijų grąža (Scenarijus2)

Obligacijos

5 proc.

Akcijos

40 proc.

Fondas

10 proc.

Obligacijos

5 proc.

Akcijos

- 20 proc.

Fondas

1

proc.

Pradinė investuota

suma, Lt

Į atskiras priemones

investuotos sumos, Lt

Atskirų priemonių

galutinė vertė, Lt

Galutinė visų

investicijų vertė, Lt

Nuostolis, Lt

Pelnas, Lt

Investicijų grąža,

proc.

PETRAS

Investicijų grąža (Scenarijus1) Investicijų grąža

(Scenarijus2)

Obligacijos

5 proc.

Akcijos

40 proc.

Fondas

10 proc.

Obligacij

os

5 proc.

Akcijos

- 20

proc.

Fondas

1 proc.

Pradinė investuota

suma, Lt

Į atskiras priemones

investuotos sumos, Lt

5000*0.05

=

250 Lt

Atskirų priemonių

galutinė vertė, Lt

250 * 1.05

=

262.5 Lt

Galutinė visų

investicijų vertė, Lt

Nuostolis, Lt

Pelnas, Lt

Investicijų grąža,

proc.

Klausimai

1. Kodėl skiriasi Jono ir Petro portfelių galutinės vertės, pelnas bei grąža, jeigu buvo investuotos tokios pačios sumos, o aktyvų grąža sutapo?

2. Kokių privalumų turi Jono pasirinkta portfelio išskaidymo strategija? Kada palankesnė Petro strategija? Kuri rizikingesnė?

Draudimas

• Draudėjas – tai asmuo, kuris draudžiasi nuo rizikos, perka draudimo paslaugą.

• Draudikas – tai juridinis asmuo (bendrovė), kuris draudžia, t.y. parduota draudimo paslaugą ir prisiima riziką sau.

Draudimo rūšys

• Valstybinis socialinis draudimas.

• Privalomas sveikatos draudimas.

• Indėlių ir investicijų draudimas.

• Gyvybės draudimas

Draudimo rūšys

• Ne gyvybės draudimas.

Jis turi daug smulkių porūšių:

• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.

• Turto draudimas ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas.

• Kredito draudimas.

• Kelionių draudimas.

•

Svarbu įvertinti:

• Su kokiomis rizikomis susiduriate (gyvybės praradimo, vagystės ir pan.);

• Kokio dydžio nuostolius galite patirti susidūrę su ta rizika (tai padės nustatyti draudimo sumą);

• Kada yra didžiausia tikimybė susidurti su numatyta rizika, t.y. koks tinkamas draudimo laikotarpis.

Skolinimasis

Paskola – tai svetimi pinigai, kuriais turime

teisę naudotis, bet privalome grąžinti

sutartomis sąlygomis.

Paskola kitaip vadinama kreditu, pinigus

paskolinęs asmuo – kreditoriumi, o pinigus

pasiskolinęs – paskolos gavėju arba

skolininku.

Hipoteka

Hipoteka – tai skolininko pareigą grąžinti paskolą ar kitą skolinį įsipareigojimą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas.

Daiktas neatitenka kreditoriui, jo savininkas gali juo naudotis. Paprastai hipoteka tiesiog vadinama nekilnojamojo turto įkeitimu.

Skolinimasis

SKOLINIMOSI SKIRTUMAI

Iš fizinių asmenų Iš juridinių asmenų

Dažniausiai nepasirašoma sutartis. Visada pasirašoma kredito sutartis.

... ...

... ...

... ...

Lietuvos respublikos civilinis kodeksas hipotekos sąvoką aiškina taip:

1. Hipoteka - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo

įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui.

2. Susitarimas perduoti įkeičiamą ar įkeistą daiktą kreditoriui negalioja.

3. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Paskesnis įkeisto daikto įkeitimas leidžiamas, jeigu hipotekos sutartyje (lakšte) nenumatyta kitaip.

Laiduotojas

Laiduotojas – tai asmuo, kuris garantuoja, kad paskolos gavėjas grąžins paskolą sutartomis sąlygomis.

Jei skolininkas to nepadaro ar padaro netinkamai, laiduotojas turi įvykdyti visas skolinantis sutartas sąlygas už paskolos gavėją.

Laidavimas laikytinas užtikrinimo priemone, nors ir nėra įkeičiamas konkretus daiktas.

Paskolos kaina ir rūšys

• Vienkartiniai mokesčiai.

Skolinantis iš juridinių asmenų paprastai tenka patirti ir nemažai vienkartinių išlaidų, pavyzdžiui, sutarties mokestis, metinis kortelės mokestis, turto įkeitimo kaštai ir pan.

• Palūkanos.

Kintamos palūkanos.

Fiksuotos palūkanos

Paskolos rūšys

• Kreditinė kortelė.

• Vartojamoji paskola.

• Išperkamoji nuoma arba lizingas.

• Studijų paskola.

• Būsto paskola.

• Greitasis kreditas.

• Lombardas.

Užduotis

1. Jonas nori gauti 2500 Lt vartojamąją paskolą. Jis aplankė tris kreditorius ir domėjosi kiekvieno iš jų taikomomis skolinimo sąlygomis. Jam buvo atsakyta taip :

1-asis kreditorius : „Suteiktą 2500 Lt paskolą reikia grąžinti per ateinančius 12 mėnesių, o kiekvieno mėnesio įmoka yra 260 Lt. Mūsų taikoma palūkanų norma siekia apie 25 proc.“

Užduotis

• 2-asis kreditorius : „Suteiktą 2500 Lt paskolą reikia grąžinti per ateinančius 12 mėnesių. Pirmuosius 6 mėnesius paskolos įmoka bus 230 Lt, o kitus 6 mėnesius paskolos įmoka sieks 270 Lt. Mūsų taikoma palūkanų norma yra lygi 20 proc.“

• 3-asis kreditorius : „Suteiktą 2500 Lt paskolą reikės grąžinti per 2 mėnesius, tačiau mėnesio įmoka sieks 1450 Lt. Mūsų taikoma palūkanų norma yra tik 16 proc.“

Užduotis

a. Kiek iš viso palūkanų sumokėtų Jonas kiekvienu atveju, kol grąžintų paskolą?

b. Kiek procentų paskolos sumos sudaro visos sumokėtos palūkanos?

c. Kokio laikotarpio palūkanų normą nurodė kiekvienas kreditorius?

d. Remdamiesi metinės palūkanų normos dydžiu patarkite Jonui, iš kurio kreditoriaus finansiškai palankiausia skolintis.

Atsakingas skolinimasis ir kredito istorija

Kredito istorija - tarsi dokumentas, kuris

parodo, kaip gyventojas moka valdyti

savo pinigus ir kaip atsakingai vykdo

savo finansines pareigas.

Atsakingas skolinimasis ir kredito istorija

Kredito istorija atspindi, kiek kartų ir kiek

laiko žmogus pradelsė atsiskaityti už paslaugas

bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms,

greitųjų kreditų įmonėms ar kitiems

juridiniams asmenims.

Informaciją apie Lietuvos piliečių kredito

istoriją šalyje renka ir sistemina kreditų biuras

„CreditInfo Lietuva“.

Poreikiai. Norai. Tikslai.

Klausimai žinių patikrinimui

1. Kuo skiriasi poreikiai, norai ir tikslai?

2. Kodėl žmogui reikia tikslų?

3. Ar Jūs turite finansinį tikslą? Koks jis?

4. Kokį finansinį tikslą esate įgyvendinę? Kaip to pasiekėte?

5. Kas yra finansinis planavimas?

6. Pasvarstykite su kokiais iššūkiais gali tekti susidurti siekiant finansinių tikslų.

7. Kokie svarbiausi finansinio planavimo etapai?

Biudžetas

Biudžetas – tai tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų suvestinė.

Biudžetas gali būti savaitės, mėnesio ar metų.

Kitaip tariant, tai tarsi išlaidų dienoraštis, kurį galima pildyti kasdien, kas keletą dienų ar kitu periodiškumu.

Mitai apie biudžetą

1. Biudžetas reikalingas tik tiems, kas nesuveda galo su galu.

2. Kam man tas biudžetas – pinigų nuo jo nepadaugės.

3. Kam man tas biudžetas, pinigų užtenka ir dar lieka.

4. Namų ūkio biudžetas reikalauja daug žinių ir laiko.

5. Namų ūkio finansų buhaterija – vienas vargas. Štai jau

ilgokai suku galvą, prie kokių išlaidų priskirti dantų

šepetuką.

6. Biudžetas – tai taip nuobodu...

7. Biudžetas atims iš manęs gyvenimo džiaugsmą.

Klausimai

1. Ar pildote biudžetą? Jei taip, kaip/kodėl pradėjote?

Jei ne, kodėl?

2. Kaip manote, dėl kokių dar priežasčių žmones

nepildo biudžetų?

3. Kokius mitus apie biudžetą esate girdėjęs Jūs?

4. Kuo biudžetas naudingas galėtų būti pasiturinčiam

namų ūkiui?

5. Kokias išvadas iš mėnesio biudžeto galėtų pasidaryti

namų ūkis ir kokius sprendimus priimti?

Pamąstykite ir užbaikite sakinius:

1. Šiuose mokymuose aš supratau, kad .................................................................... .

2. Mokymuose aš įgijau .................................. ............................................. patirties.