TRANSPARENCY INTERNATIONAL VENGRIJOS SKYRIUS

PROJEKTAS „SKAIDRUMAS PER BUDRUMĄ“

VENGRIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

Eszter Kósa Ph.D., 2005 m. liepa

2

I. ĮVADAS 3

METODOLOGIJA 4

II. POLITIKOS SRITYS 4

EKONOMIKOS KONKURENCINGUMO VEIKLOS PROGRAMA 6 ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKLOS PROGRAMA 6 APLINKOSAUGOS IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS VEIKLOS PROGRAMA 6 ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS VEIKLOS PROGRAMA 7 KAIMO PLĖTROS VEIKLOS PROGRAMA 7

III. INSTITUCINĖ SANDARA 9

PILIEČIŲ DALYVAVIMAS 9 PARTNERYSTĖ: OFICIALI VERSIJA 9 PARTNERYSTĖ RENGIANT VENGRIJOS NPP (2004-2006) 9

PARTNERYSTĖ VYKDANT PRIEŽIŪRĄ (MONITORINGĄ) 13

PARTNERYSTĖ: PILIEČIŲ NUOMONĖS 14 PARTNERYSTĖ RENGIANT VENGRIJOS NPP (2007-2013) 14

PARTNERYSTĖ VYKDANT PRIEŽIŪRĄ 15

REZIUMĖ DĖL PILIEČIŲ DALYVAVIMO 15

PRIEIGA PRIE INFORMACIJOS: OFICIALI VERSIJA 15 PRIEIGA PRIE INFORMACIJOS: FAKTAI IR PILIEČIŲ NUOMONĖS 16 SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCESAS 16

PLANAVIMAS (2-ASIS 2007-2013 M. NPP) 17

ĮGYVENDINIMAS / ATRANKOS KRITERIJAI 18

PRIEŽIŪRA (MONITORINGAS) 18

NACIONALINIS PLĖTROS PLANAS 18

DĖL PASIŪLYMŲ/KVIETIMŲ TEIKTI PARAIŠKAS 18

GALUTINIAI PARAMOS GAVĖJAI IR KITI GAVĖJAI 18

FINANSINĖS KONTROLĖS SISTEMOS 19 VIDAUS AUDITO PADALINIAI 19

ATLIKTŲ OPERACIJŲ PATVIRTINIMAS 19

INSTITUCIJOS, ATLIEKANČIOS PATIKRINIMUS VIETOJE 19

IŠORĖS AUDITAS 21

ADMINISTRACINIAI GEBĖJIMAI 21 ANTIKORUPCIJOS POLITIKA 22 INTERESŲ KONFLIKTAS 22

KITOS ANTIKORUPCINĖS PRIEMONĖS 23

PILIEČIŲ NUOMONĖS APIE ANTIKORUPCIJOS POLITIKĄ 23

IV. REKOMENDUOJAMOS SKAIDRUMO UŽTIKRINIMO SĄMONINIMO PRIEMONĖS VENGRIJOJE 24

V. IŠVADOS 25

3

I. Įvadas

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Vengrija įgavo teisę gauti paramą iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo. Pagrindinis šių fondų tikslas yra padėti sumažinti raidos neatitikimus tarp valstybių narių ir regionų, kad būtų galima sustiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europoje. Vadovaujantis Tarybos Reglamentu Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, valstybės narės, siekdamos pasinaudoti fondų parama, privalo parengti ir pateikti Europos Komisijai savo plėtros tikslus ir prioritetus pagal Nacionalinį plėtros planą (NPP). Taigi NPP yra nacionalinis strateginis dokumentas, ir Vengrijos Respublikos Vyriausybė yra atsakinga už jo parengimą. Šis dokumentas yra diskusijų su Komisija pagrindas, kuriuo remiantis rengiami Bendrijos paramos metmenys (Community Support Framework – CSF) – teisinė paramos bazė. Bendrijos paramos metmenyse pateikiami ES ir Vengrijos Vyriausybės finansiniai įsipareigojimai dėl sumų, išleidžiamų bendrai finansuojamose plėtros srityse. Šiuo metu (2005 m. liepos mėn.) 2004–2006 m. NPP yra įgyvendinimas, o 2007–2013 m. NPP yra planuojamas. Pagal 2004–2006 m. NPP viešosios išlaidos siekia apytiksliai 4340 mil. eurų. Du trečdalius šios sumos finansuoja ES (iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų), o vienam trečdaliui panaudojamos Vengrijos nacionalinio biudžeto lėšos. Tikimasi, kad per ateinantį 2007–2013 m. laikotarpį Vengrija galės gauti keturis kartus daugiau ES lėšų per metus nei per dabartinį laikotarpį. Tai reiškia, kad struktūriniai fondai yra didžiausias ir svarbiausias Vengrijos plėtros variklis, ypač turint omenyje, kad nacionalinėms bendrojo finansavimo lėšoms padengti naudojami visi inovacijoms skirti Vengrijos biudžeto ištekliai. Kitaip tariant, nauji pokyčiai ir inovacijos žmonių išteklių, žemės ūkio, regionų, infrastruktūros, aplinkos apsaugos ir ekonominio konkurencingumo srityse, kurios nėra įtrauktos į NPP, nebus įgyvendintos dėl išteklių stokos. Toliau savo darbe pagrindinį dėmesį sutelksiu į struktūrinius fondus, nes jų lėšos yra skirstomos konkurso būdu ir yra siejamos su įvairiais veikėjais: nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos valdžia ir smulkiu bei vidutiniu verslu. Sanglaudos fondo lėšos yra išleidžiamos infrastruktūros mega projektams, kuriuos patvirtina Vyriausybė ir Komisija, finansuoti. Turint omenyje, kad bendrajam finansavimui naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, taip pat atsižvelgiant į visuomeninius NPP tikslus (ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimas) ir šių fondų kaip „išimtinių variklių“ svarbą, akivaizdu, kad NPP planavimas, įgyvendinimas ir vertinimas (t.y. struktūrinių fondų lėšų panaudojimas) turi būti viešas. Visas procesas turi būti skaidrus, užtikrinant prieigą prie informacijos ir visuomenės dalyvavimą skirtingais sprendimų priėmimo etapais. Vis dėlto neužtenka tiesiog užsitikrinti struktūrinių fondų lėšų panaudojimo viešumą šalyje, taip pat reikia skatinti pilietinių veikėjų sąmoningumą ir motyvuoti juos dalyvauti kontroliuojant procesą. Tai padeda užtikrinti pozityvesnį piliečių požiūrį į ES narystę, nes jie ima suvokti, kad struktūriniai fondai yra aktualūs ir paprastiems piliečiams ir kad pinigai yra panaudojami efektyviai, o tai lemia geresnę ES integraciją. Šiame dokumente

4

• pristatysiu Vengrijos Nacionalinį plėtros planą, trumpai apibūdindamas veiklos programas ir atitinkamas politikos sritis, biudžeto dydį ir potencialių gavėjų skaičių;

• apibūdinsiu institucinę sandarą, pagrindinį dėmesį sutelkdamas į piliečių dalyvavimo taisykles ir praktiką, prieigą prie informacijos, finansinės kontrolės sistemas, atsakingų biurokratinių įstaigų administracinius gebėjimus ir antikorupcijos politikos nuostatus;

• rekomenduosiu skaidrumo propagavimo priemones, paremtas minėtų tyrimų rezultatais.

Metodologija Pradžioje išanalizavau visuomenei prieinamus dokumentus: Vengrijos Nacionalinio plėtros plano anglišką versiją, Vengrijos taisykles, reglamentuojančias piliečių dalyvavimą, prieigą prie informacijos, interesų konfliktą, antikorupcines priemones, taip pat internete pateiktus procesinius veiksmus. Kadangi šie dokumentai iš esmės atspindi „oficialų“ požiūrį, man atrodė labai svarbu atlikti nedidelį tyrimą, kad išsiaiškinčiau pačių piliečių nuomonę. Piliečių organizacijoms pagal sąrašą (apytiksliai 3000 adresatų) išsiunčiau keturis klausimus (dėl piliečių dalyvavimo, prieigos prie informacijos, antikorupcinių priemonių ir biurokratinių įstaigų kompetencijos). Gavau 15 atsakymų, daugiausia dėl konkrečių atvejų. Be to, gavau ir tris itin naudingus dokumentus: (1) ataskaitą „Piliečių organizacijos už Nacionalinio plėtros plano viešumą“, (2) EAPN (European Anti-Poverty Network – Europos kovos su skurdu tinklo organizacijos) parengtą santrauką apie piliečių dalyvavimą su struktūriniais fondais susijusiuose procesuose; (3) sociologo susirašinėjimus su piliečių teisių kontrolieriumi apie silpnąsias Vengrijos struktūrinių fondų sistemos puses. Šių dokumentų išvados taip pat yra pateiktos šiame dokumente.

II. Politikos sritys 2004–2006 m. Vengrijos NPP apibrėžia šias politikos sritis:

• ekonomikos konkurencingumą; • aplinkos apsaugą; • infrastruktūros plėtrą; • socialinę rūpybą ir sveikatos apsaugą; • švietimą ir mokymą; • užimtumą; • regioninę ir kaimo plėtrą; • žemės ūkį.

Vengrijos NPP buvo parengtas pagal strateginių planų rengimo procesą, nusistatant:

1. ilgalaikius tikslus; 2. trumpalaikius tikslus; 3. konkrečius uždavinius;

5

4. prioritetus; 5. jų realizavimą per veiklos programas.

Žemiau 1 pav. pavaizduotas strateginis Vengrijos NPP planavimas. Po 1 pav. esančiame skirsnyje trumpai pristatomos veiklos programos. 1 pav. NPP planavimo procesas (šaltinis: Vengrijos NPP)

Ilgalaikis tikslas

Gyvenimo kokybės gerinimas

2004–2006 m. NPP

Pajamų neatitikimo lyginant su ES vidurkiu mažinimas

Konkretus uždavinys

Konkurencingesnė ekonomika

Geresnis žmonių išteklių panaudojimas

Geresnė aplinka ir labiau subalansuota regionų plėtra

Prioritetai Gamybos sektorius

konkurencingumo gerinimas

Užimtumo didinimas ir žmonių išteklių plėtra

Geresnės infrastruktūros kūrimas ir švaresnės aplinkos užtikrinimas

Regionų ir vietos potencialo stiprinimas

Techninė pagalba

Veiklos programos

Ekonomikos konkurencingumo veiklos programa

Žemės ūkio ir kaimo plėtros veiklos programa

Žmonių išteklių plėtros veiklos programa

Aplinkos apsaugos ir infrastruktūros veiklos programa

Regioninės plėtros veiklos programa

6

Ekonomikos konkurencingumo veiklos programa Tikslai:

• sukurti žiniomis paremtą ekonomiką ir plėsti naujovių diegimo gebėjimus; • sukurti ekonomiką, pagrįstą technologijoms imliomis pramonės šakomis ir

paslaugomis; • plėsti smulkias ir vidutines įmones.

Šiuos tikslus papildo šie horizontalūs tikslai: aplinkos kokybės tobulinimas, subalansuotas išteklių tvarkymas ir subalansuota regionų plėtra. Remiantis strategija, šios veiklos programos tikslų yra siekiama, įgyvendinant šiuos keturis prioritetus:

• investicijų skatinimas; • smulkių ir vidutinių įmonių plėtra; • moksliniai tyrimai ir plėtra, naujovės; • žinių visuomenės ir ekonomikos plėtra.

Žmonių išteklių plėtros veiklos programa Tikslai:

• padidinti užimtumo lygį; • pagerinti darbo jėgos konkurencingumą; • skatinti socialinę aprėptį.

Šiuos tikslus taip pat papildo tam tikri horizontalūs tikslai: lygios vyrų ir moterų galimybės, vienodų galimybių principo taikymams romams ir pan. Remiantis strategija, šios veiklos programos tikslų siekiama pagal šiuos penkis prioritetus:

• aktyvios darbo rinkos politikos parama; • kova su socialine atskirtimi, skatinant patekimą į darbo rinką; • švietimo ir mokymų parama mokymosi visą gyvenimą teminėje srityje; • prisitaikymo ir verslumo įgūdžių tobulinimas; • infrastruktūros kūrimas remiant švietimą, socialinę aprėptį ir sveikatos

priežiūrą.

Aplinkosaugos ir infrastruktūros plėtros veiklos programa Tikslai:

• skatinti aplinkai nekenkiančią plėtrą.

Šio tikslo siekiama, įgyvendinant šiuos konkrečius strateginius uždavinius: • aplinkos būklės visos šalies teritorijoje gerinimas; • prieigos prie pagrindinių transporto koridorių tobulinimas ir transporto kiekio

gyvenamosiose teritorijose mažinimas.

7

Šie strategijoje apibrėžti uždaviniai yra įgyvendinami kaip šie du prioritetai, finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo:

• aplinkosaugos plėtra; • transporto infrastruktūros kūrimas.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros veiklos programa Tikslai:

• padidinti žemės ūkio produktų ir maisto perdirbimo konkurencingumą; • plėtoti aplinkai nekenkiantį žemės ūkį ir žemėnaudos racionalizavimą; • skatinti pergrupuoti kaimo teritorijas.

Pagal šią veiklos programą siekiama tik pirmo ir trečio tikslo. Aplinkai nekenkiantis žemės ūkis ir žemėnaudos racionalizavimas yra įtrauktas į Nacionalinę kaimo plėtros programą, kuri apima iš Europos žemės ūkio finansavimo ir garantijų fondo finansuojamas atitinkamas priemones. Vis dėlto norint šią sritį nagrinėti kompleksiškai ir nuosekliai, privalu nurodyti visus tikslus. Remiantis strategija, šios veiklos programos tikslų yra siekiama pagal šiuos tris prioritetus:

• konkurencingų pagrindinių produktų žemės ūkyje kūrimas; • maisto perdirbimo modernizavimas; • kaimo vietovių plėtra.

Kaimo plėtros veiklos programa Tikslai:

• sukurti ekonominę dominuojančių centrų aplinką; • plėtoti teritorijas, kurios atsilieka socialine ir ekonomine prasme, ir gyvenviečių

dalis, kuriose daugiausia gyvena labiausiai nuskriausti žmonės. Remiantis strategija, šios veiklos programos tikslų yra siekiama pagal šiuos prioritetus:

• ekonominės regionų aplinkos plėtra; • gyvenviečių infrastruktūros plėtra; • regionuose esančių žmonių išteklių plėtra.

Pirmi du kaimo plėtros veiklos programos prioritetai yra finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo, o su žmonių išteklių plėtra susijęs prioritetas – iš Europos socialinio fondo.

8

Vengrijos 2004–2006 m. NPP biudžetas 1 lentelė: 2004–2006 m. NPP biudžetas, šaltinis: Vengrijos Nacionalinis plėtros planas. (mlrd. HUF(Vengrijos forintų), 1 euras = 250 HUF)

Veiklos programa (VP)

SF (struktūrinių fondų) ES finansavimo šaltinis (veiklos programos)

SF Nac. biudžeto lėšos

SF Visos valstybės išlaidos

SF privataus sektoriaus lėšos

Visos investicijos įgyvendinant veiklos programas

BF (bendro finansavimo) ES šaltinis

Bendro finansavimo nacionalinis šaltinis

Visos NPP investicijos (SF+BF)

Ekonomikos konkurencingumas 109,4 45,2 154,6 135,9 290,6 0 0 290,6

Žmonių ištekliai 143,5 47,8 191,3 0 191,4 0 0 191,4

Aplinkosauga ir infrastruktūra 83,42 28,9 112,4 9,7 122,1 283,7 113,5 529,3

Žemės ūkis ir kaimas 80,8 26,9 107,8 115,4 223,2 0 0 223,2 Regionai 91,7 29,7 121,4 19,5 140,8 0 0 140,8

Iš viso 508,82 178,5 687,5 280,5 968,1 283,7 113,5 1365,3

9

III. Institucinė sandara

Piliečių dalyvavimas Valstybės institucijos internete pateikia nemažai informacijos apie piliečių partnerystę. Išsamiai aprašoma, kaip piliečių vaidmuo buvo planuojamas ir sukurtas įvairiais struktūrinių fondų panaudojimo etapais. Tuo pat metu 2005 m. buvo įsteigta „piliečių asociacija“ (neoficialus 15 Vengrijos nevyriausybinių organizacijų aljansas), kad užtikrintų antrojo (2007–2013 m.) Vengrijos NPP rengimo kontrolę. Minėtasis aljansas paskelbė ataskaitą apie Vyriausybės partnerystės politiką. Dėl šių dviejų skirtingų aspektų peršasi labai skirtingi sprendimai ir išvados, svarstant apie piliečių partnerystės struktūrinių fondų srityje sėkmę ir efektyvumą. Man atrodė svarbu apibendrinti abu argumentus. Reikia paminėti, kad vyriausybės medžiagoje šia tema daugiausia dėmesio skiriama pirmajam NPP, o piliečių ataskaitoje – antrajam NPP (jis yra rengiamas). Vis dėlto manau, kad išanalizavus abi šias nuomones, galima palyginti ir prieiti prie naudingų išvadų. Remiantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos Reglamentu Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų, „partnerystės“ principas apima Europos Bendrijos skiriamų dotacijų parengimą, finansavimą, priežiūrą ir vertinimą. Partnerystės principas apima bendradarbiavimą tarp: (1) Europos Komisijos ir Vengrijos Vyriausybės, (2) Vengrijos centrinio ir regioninio viešojo administravimo padalinių, (3) socialinių, ekonominių, nevyriausybinių ir pan. partnerių organizacijų. Šioje dalyje pagrindinis dėmesys skiriamas trečiajam partnerystės tipui, kurį analizuosiu šiose srityse:

• 2 NPP rengimas (planavimo procesas), • stebėsena (monitoringas).

Partnerystė: oficiali versija

Partnerystė rengiant Vengrijos NPP (2004–2006) Konsultavimosi procesas rengiant Nacionalinį plėtros planą buvo dvejopos paskirties. Viena vertus, reikėjo atsižvelgti į Tarybos Reglamento Nr. 1260/1999 8 straipsnio nuostatas ir pasitarti su svarbiausiais socialiniais, ekonominiais ir regionų partneriais, siekiant susipažinti su pastarųjų nuomone ir ją kaip vieną iš svarbių elementų įrašyti į NPP. Kita vertus, konsultavimosi dėl NPP tikslas – suteikti informaciją apie NPP vadovaujantis minėto reglamento 46 straipsniu dėl informacijos ir viešumo. Konsultavimosi dėl NPP procesas Vengrijoje buvo padalytas į tris etapus. Per pirmą etapą (kuris truko 2002 m. rugsėjo – spalio mėn.) dėl NPP strategijos buvo daug konsultuojamasi su svarbiausiomis ekonominio ir socialinio sektoriaus (profesinės, regionų, nevyriausybinės, mažumų ir moterų) partnerių organizacijomis. Per antrą etapą (2002 m. lapkričio – gruodžio mėn.) veiklos programos buvo aptariamos viešai,

10

dalyvaujant profesinėms ir suinteresuotų sektorių organizacijoms, rengiant ir įgyvendinant atitinkamą veiklos programą. Per trečią etapą (2002 m. gruodžio mėn. – 2003 m. kovo mėn.) buvo konsultuojamasi dėl viso NPP, kuris turėjo būti pateiktas Komisijai. Organizuodamas ir koordinuodamas konsultavimosi procesą Nacionalinis plėtros biuras užmezgė artimus darbo ryšius su atitinkamomis ministerijomis ir regionų plėtros agentūromis. Nacionalinės plėtros biuro (įsteigto Ministro Pirmininko kanceliarijoje) uždavinys konsultuojantis dėl NPP strategijos – organizuoti nacionalinio masto socialinius debatus, koordinuoti konsultacijas su regionais, teikti specialistų patarimus ir skatinti visuotinį viešumą. Be to, biuras turėjo apibendrinti, apdoroti ir įtraukti į planą visas gautas pastabas, pasiūlymus ir nuomones. Kitas biuro uždavinys – koordinuoti konsultavimąsi dėl veiklos programų ir parengti dokumentus, atspindinčius konsultavimąsi dėl viso NPP. Ministerijos dalyvavo galimų partnerių, su kuriais bus konsultuojamasi, atrankoje, taip pat plačiai viešinant strategiją bei teikiant specialistų patarimus ir svarstant pasiūlymus. Tam tikros ministerijos buvo atsakingos už konsultacijų teikimą dėl tam tikrų veiklos programų. Regionų plėtros agentūros kartu su biuru ir už veiklos programas atsakingomis ministerijomis teikė regionines socialines konsultacijas dėl NPP strategijos ir veiklos programų. Šios agentūros organizavo konsultacijas pagal savo procedūrines ir metodologines taisykles, įtraukdamos kuo daugiau regioninių, socialinių, ekonominių, vietos valdžios, vietos mažumų ir moterų organizacijų partnerių. Regionų atsakymai ir pasiūlymai buvo apibendrinti, užrašyti ir perduoti biurui bei atitinkamoms ministerijoms. Konsultacijose dėl Nacionalinio plėtros plano dalyvavo šios grupės:

• socialiniai partneriai, ekonominės ir profesinės organizacijos (buvo tiesiogiai susisiekta su socialiniais partneriais, profesinių sąjungų ir darbdavių asociacijomis, profesinėmis organizacijomis ir ekonomikos lobistais, tradiciškai dalyvaujančiais vidaus konsultacijose sektorių ir makro lygiu); • regioniniai partneriai ir savivaldybės (organizuojant konsultacijas regionų lygiu dalyvavo regionų plėtros tarybos ir agentūros. Jos pateikė savo pastabas dėl plano pagal savo įprastas procedūros taisykles, pasitelkdamos regione veikiančių ekonominių, socialinių ir nevyriausybinių organizacijų pagalbą.

Dėl didelio potencialių partnerių skaičiaus šiame lygmenyje, su daugiau nei trimis tūkstančiais gyvenviečių ir apygardų vietos valdžios institucijomis buvo susiekta per jų asociacijas).

• nevyriausybinės organizacijos (nacionaliniu lygiu veikiančioms organizacijoms, kurios yra užregistruotos oficialiame Parlamento lobistų sąraše ir kurias rekomendavo profesinės ir sektorių organizacijos, nes jos atstovauja svarbiems nevyriausybinių organizacijų interesams, buvo išsiųsta strategija (elektroninio ir spausdinto formato), kad šios pateiktų savo nuomonę dėl šio dokumento. Biuras didelę svarbą suteikė mažumų ir moterų organizacijoms kaip partnerėms).

Panaudotos šios konsultavimosi priemonės:

11

• bendradarbiavimo susitarimai, • asmeniniai pokalbiai; • nacionaliniai, sektorių ir regionų forumai, • internetas.

12

Duomenys apie piliečių dalyvavimą rengiant 2004–2006 m. NPP 2 pav. Aktyviai reaguojančių į NPP biuro užklausas partnerių pasiskirstymas

Corporation - Įmonės Private entity Privatūs subjektai Local government Vietos valdžia Budgetary entity Biudžetinės įstaigos Social Socialiniai partneriai Non-governmental Nevyriausybinės organizacijos Prof organisation Profesinės sąjungos Source: Database of the Office for the National Development Plan and EU Support

Šaltinis: Nacionalinio plėtros plano ir ES paramos biuras

3 pav. Aktyviai reaguojančių į NPP biuro užklausas partnerių pasiskirstymas pagal sektorius

Tourism, catering Turizmas, viešasis maitinimas Construction industry Statybų pramonė

13

Trade Prekyba Emvironmental protection Aplinkosauga Water management Vandens tvarkymas Other Kita Regional development Regionų plėtra Education Švietimas Employment Užimtumas Local government Vietos valdžia Transport infrastructure Transporto infrastruktūra Intersectoral Tarpsektorinis Industry Pramonė Scientific Mokslas Agriculture Žemės ūkis Service industry Paslaugų sektorius Health care Sveikatos priežiūra Enterprise promotion Įmonių skatinimas IT, Telecommunications IT, telekomunikacijos Source: Database of the Office for the National Development Plan and EU Support

Šaltinis: Nacionalinio plėtros plano ir ES paramos biuras

Per beveik dviejų mėnesių konsultacijas pilietiniai partneriai pateikė beveik 3 tūkst. sudėtingų, išsamių ir svarbių pastabų. Daugelis jų buvo strategiškai svarbios. Konsultacijos dėl NPP susilaukė neįprastai didelio susidomėjimo ir aktyvumo. Nacionalinis plėtros biuras susisiekė su keliais šimtais organizacijų, o per jas į procesą įsitraukė keletas tūkstančių atskirų partnerių.

Partnerystė vykdant priežiūrą (monitoringą)

Bendrijos paramos metmenų (Communitiy Support Framework – CSF, t.y. praktiškai sutartinės NPP formos) Priežiūros komiteto vaidmuo ir funkcijos:

• peržiūrėti padarytą pažangą, siekiant CSF tikslų; • išnagrinėti įgyvendinimo rezultatus, ypač pažangą siekiant CSF tikslų ir

vertinimo rezultatus; • apsvarstyti ir patvirtinti metines ir galutines CSF įgyvendinimo ataskaitas, prieš

pateikiant jas Europos Komisijai; • apsvarstyti ir pritarti bet kokiems pasiūlymams pakeisti Europos Komisijos

sprendimų dėl lėšų turinį; • teikti pasiūlymus veiklos programų valdymo institucijoms/ priežiūros

komitetams dėl pakeitimų ar peržiūrėti CSF prioritetus, kurie gali turėti įtakos siekiant tikslų;

• priimti nacionalinę viešinimo strategiją dėl CSF ir užtikrinti, kad apie struktūrinius fondus būtų gerai informuojama.

CSF priežiūros komiteto nariai: Visaverčiai nariai:

• CSF valdymo institucija: Ministro Pirmininko kanceliarija (pirmininkas), • Atskirų veiklos programų valdymo institucijų vadovai (5), • Švietimo ministerija, • Aplinkosaugos ir vandens tvarkymo ministerija, • Sveikatos priežiūros, socialinių ir šeimos reikalų ministerija, • Informatikos ministerija,

14

• regionų atstovai, • ekonominiai ir socialiniai partneriai, • mažumų ir lygių galimybių interesams atstovaujantis asmuo.

Nuolatinės institucijos su patariamąja funkcija: • Mokėjimo institucijos (Finansų ministerijos) atstovas, • Vyriausybės kontrolės skyrius, • Europos Komisija, • Europos investicijų bankas (prireikus).

Vadovaujantis šiuo viešai pateikiamu Priežiūros komiteto narių sąrašu, 17 asmenų atstovauja vyriausybei, 16 – regionams, nevyriausybinėms organizacijoms (svarbiausios interesų grupės yra romai, moterys, neįgalieji ir pan.), profesinėms sąjungoms ir mokslo įstaigoms.

Partnerystė: piliečių nuomonės

Partnerystė rengiant Vengrijos NPP (2007–2013)

Vyriausybės nutarimas Nr. 1076/2004. (VII.22.) nustato pagrindines taisykles rengiant antrąjį Nacionalinį plėtros planą. Be kitų klausimų, jis reglamentuoja socialinių debatų organizavimą ir interesų derinimą planavimo proceso metu. Bendrosios pastabos dėl piliečių partnerystės

• Socialinių debatų tvarkaraštis ir planai buvo paviešinti per vėlai, dėl to socialinės organizacijos neturėjo laiko ir galimybės pasirengti ir suvienyti savo pajėgų.

• Vyriausybės medžiagoje žodis „partnerystė” yra dažnai minimas ir aiškiai įvardijamas tikslas. Deja, praktikoje tai tereiškia konsultavimąsi ir galimybę įvertinti parengtas ataskaitas. Piliečių organizacijų nuomone, itin svarbu įgyvendinti partnerystę per tikrąjį bendradarbiavimą: bendrą prioritetų ir tikslų nustatymą ir bendrą alternatyvų svarstymą.

• Vyriausybės teikiamos informacijos srautas nėra nuolatinis; dažniausia visuomenė informuojama per atskiras akcijas. Tokiu būdu pilietiniai partneriai patenka į keblią padėtį, nes jie negali pasirengti savo argumentų ir negali suplanuoti savo dalyvavimo veiklos.

• Nemažai NPP dokumentų yra pateikta internete, tačiau jie nėra skelbiami nuosekliai: prieiga prie informacijos kaip pagrindinis svarbus dalykas nėra užtikrinama.

• Didžiausias trūkumas aptiktas skaidrumo srityje. Nėra jokios viešos informacijos apie tai, kaip partneriai suderina savo pozicijas, apie už NPP rengimą atsakingus departamentus ir asmenis, taip pat apie dalyvaujančių socialinių partnerių atrankos kriterijus.

• Piliečių organizacijos teigiamai įvertino tai, kad ataskaita apie piliečių partnerystę rengiant pirmąjį NPP buvo pateikta internete.

Konkrečios pastabos dėl piliečių partnerystės

15

• Teigiamas pavyzdys: Kanceliarijos vadovo (p. Etele Baráth) nustatytos „priėmimo valandos“, per kurias su juo galima tiesiogiai padiskutuoti internetu. Klausimus galima užduoti ir elektroniniu paštu, ir paskambinus, tačiau šiais atvejais bendravimas nebėra interaktyvus.

• Vyriausybės svetainės, kuriose yra pateikiama nuoroda į NPP, suteikia galimybę pateikti gyventojams savo komentarus, tačiau praktine prasme ši galimybė nėra veiksminga.

• Vykdomas konsultavimasis nebuvo tęstinis; dalyviams nebuvo žinomos bazės ir rezultatai nebuvo vieši.

• Net ir tais atvejais, kai piliečių organizacijos buvo kviečiamos į planavimo darbo grupes, dėl laiko stokos ir didelio dalyvių skaičiaus interesų grupės dažnai negalėjo pasiekti savo tikslų ir efektyviai pristatyti savo nuomonę.

• Už NPP rengimą ir įgyvendinimą atsakingas biuras pasirašė partnerystės sutartis su pilietiniais partneriais ir paskelbė jas internete. Vis dėlto trūksta informacijos apie praktinį tokių sutarčių įgyvendinimą.

Partnerystė vykdant priežiūrą

Visuose priežiūros komitetuose (Bendrijos paramos metmenyse ir visose veiklos programose) beveik pusė visų narių atstovauja pilietinėms organizacijoms, ir visų komitetų sąrašai yra pateikiami internete. Pilietinių organizacijų atstovų atrankos kriterijai nėra aiškūs: turbūt aktyviausių ir geriausiai žinomų (vadovaujančiajai institucijai) NVO atstovai, kurių veiklos sritis yra labiausiai susijusi su atitinkama veiklos programa, yra kviečiami tapti komitetų nariais. Vis dėlto, NVO nuomone, pačios pilietinės organizacijos nėra nusistačiusios procedūros, pagal kurią jos atstovautų skirtingoms profesinėms sritims, tad valstybės institucijoms tenka pačioms pasirinkti savo partnerius.

Reziumė dėl piliečių dalyvavimo

Remdamasis oficialiomis ataskaitomis bei Vyriausybės pateiktais dokumentais, taip pat piliečių nuomonėmis, darau išvadą, kad viena vertus, Nacionalinis plėtros biuras (atsakingas už NPP rengimą ir įgyvendinimą) yra rimtai ir sąžiningai įsipareigojęs įtraukti pilietinius partnerius ir sukurti tikrąją piliečių partnerystę. Kai kurios itin geros iniciatyvos yra iš tiesų realizuotos: pavyzdžiui, biuro vadovo nustatytos „priėmimo valandos“, kurių metu su juo galima pasitarti „gyvai“ internetu. Kita vertus, praktiškai tikrosios piliečių partnerystės ir piliečių dalyvavimo dažnai negalima užtikrinti dėl prastos atrankos ir aprėpimo, neefektyvių konsultavimosi būdų ir neaiškių procedūrų.

Prieiga prie informacijos: oficiali versija

Visas informavimas ir kitos su 2004–2006 m. Bendrijos paramos metmenimis susijusios viešinimo priemonės yra vykdomos pagal Komisijos Reglamente Nr. 1159/2000 nustatytus reikalavimus. Kiekviena vadovaujančioji institucija yra atsakinga už šių reikalavimų laikymąsi.

16

Informavimo ir viešinimo priemonių tikslai • Užtikrinti skaidrumą, teikiant informaciją apie struktūrinius fondus, esamas

lėšas ir procedūras, taikomas potencialiems bei galutiniams paramos gavėjams, regioninei bei vietos valdžiai, ekonominiams ir socialiniams partneriams bei nevyriausybinėms organizacijoms.

• Pagerinti Bendrijos priemonių suvokimą, plačiau aiškinant visuomenei apie struktūrinių fondų vaidmenį ir Europos Sąjungą plėtojant regionus ir puoselėjant ekonominę bei socialinę sanglaudą Vengrijoje.

Informavimo ir viešinimo priemonių įgyvendinimas atitinka komunikacijų planus, kuriuos CSF bei veiklos programų vadovaujančiosios institucijos parengė Bendrijos paramos metmenims ir atitinkamoms veiklos programoms. Komunikacijų planas nustato tikslus, strategiją, turinį, tikslines grupes, biudžeto asignavimus, už atskiras viešinimo ir informavimo priemones atsakingus departamentus ar institucijas, taip pat kriterijus, naudojamus įvertinant atskiros priemonės efektyvumą. Programos priede yra pateikiamos priemonės, kurių tikslas yra paviešinti atskirą veiklos programą. Informacijos teikimo priemonės (informaciniai biuleteniai, skrajutės, plakatai, interneto svetainės ir vaizdo programos) turi būti išplėtotos, kad visuomenė geriau žinotų ir įsisąmonintų struktūrinių fondų įtaką Vengrijoje. Vadovaujantis Komisijos Reglamentu Nr. 1159/2000, Bendrijos emblema turi būti aiškiai parodoma ant visos komunikavimo medžiagos, paraiškų formų, dotacijų suteikimo raštų ir pan. Informavimo ir viešinimo strategiją, taip pat su Bendrijos paramos metmenimis susijusias priemones koordinuoja Nacionalinio plėtros biuro Partnerystės ir informavimo departamentas. Prie Partnerystės ir informavimo departamento buvo įsteigtas ES fondų informacijos centras. Pagrindinis šio Informacijos centro uždavinys yra teikti įvairiapusę ir aiškiai suprantamą informaciją apie lėšas, kurias galėtų gauti potencialūs paramos gavėjai (regioninių ir vietos valdžios institucijų atstovai, ekonominiai ir socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos) bei plačioji visuomenė. Centro funkcijos:

• sukurti ir palaikyti turimų lėšų duomenų bazę; • sukurti ir palaikyti specialią svetainę; • įsteigti centrinį informacijos padalinį Budapešte bei padalinius regionuose,

glaudžiai bendradarbiaujant su esamais Europos informacijos centrais Vengrijoje ir kitose svarbiose organizacijose;

• užtikrinti skambučių centro darbą. Kiekvienos veiklos programos vadovaujančioje institucijoje yra paskiriamas už viešinimą ir informavimą atsakingas pareigūnas.

Prieiga prie informacijos: faktai ir piliečių nuomonės

Sprendimų priėmimo procesas

Nepakanka viešai teikiamos informacijos apie visą struktūrinių fondų panaudojimo procedūrą. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų paraiškų teikėjai ir net sutartis pasirašę paramos gavėjai aiškiai nesuvokia šių dalykų:

• veikėjų, su kuriais jiems tenka bendradarbiauti, pareigų ir funkcijų;

17

• įvairių procedūros etapų (kvietimo teikti paraiškas, atrankos, priežiūros (monitoringo), kontrolės, vertinimo ir pan.);

• savo funkcijų ir pareigų atskirų etapų metu. Konkursą laimėjęs paraiškos teikėjas (paramos gavėjas) asmeniškai ar „per dokumentus“ susitinka su šiais veikėjais:

• vadovaujančiąja institucija, atsakinga už atitinkamą priemonę (dėl kurios pateikė paraišką), perkančiąja šalimi;

• tarpine įstaiga, atsakinga už praktinį priemonės įgyvendinimą (administravimas ir pan.);

• priežiūros (monitoringo) ekspertais: nepriklausomais konsultantais, kuriuos viešųjų pirkimų būdu samdo tarpinė įstaiga. Pagrindinė jų funkcija yra prižiūrėti projekto įgyvendinimą, teikti konsultacijas, lankytis įstaigose;

• kontrolieriais (mokėjimo institucijos atstovais); • vadinamaisiais „procedūros prižiūrėtojais“, kai vykdomi Europos Socialinio

fondo projektai – vietos užimtumo tarnybos atstovais; • auditoriais.

Praktiškai tai reiškia, kad nuo to momento, kai pareiškėjas pateikia paraišką, užvedama milžiniška mašina, kurios veikimas ir struktūra nėra skaidri ir pareiškėjui nesuprantama. Įvairūs žmonės iš įvairiausių skyrių kreipiasi į pareiškėją turėdami įvairiausių vilčių. Kvietime teikti paraiškas yra nustatyti terminai (kada vyks oficialus vertinimas, kada profesinis bei finansinis vertinimas, kada bus išsiųstas pranešimas pareiškėjams, kada bus pasirašoma sutartis). Tačiau nėra aiškiai apibrėžta šių etapų svarba, turinys ir sąsaja. Be to, daugeliu atvejų šių terminų nesilaiko pačios valdžios institucijos (ir tokios tendencijos sustiprėja projekto įgyvendinimo metu).

Planavimas (2-asis 2007–2013 m. NPP)

Pasyvus informavimas • paskambinus nemokama linija, informacija apie planavimą neteikiama (koks

dabar etapas, kur galima susirasti viešus dokumentus ir pan.); • informacijos centre dirbantys darbuotojai neturi informacijos apie planavimą,

todėl negali padėti. Aktyvus informavimas Vengrija sukūrė naują interneto svetainę (apie vyriausybės plėtros politiką), kurioje pateikiama daug informacijos apie 2-ojo NPP planavimo būklę. Šios svetainės struktūra yra gera, tačiau nėra sąsajos su kitomis interneto svetainėmis, kuriose rašoma apie ES fondus. Deja, Vyriausybės priimtas strateginis dokumentas dėl kito NPP nėra pateiktas nei vienoje iš minėtų interneto svetainių. Šia tema rašantys žiniasklaidos šaltiniai pagrindinį dėmesį skiria turimų ES šaltinių ir dotuojamų projektų sumoms, tačiau visai nepateikiama informacijos apie planavimą, partnerystę ir kur galima gauti daugiau informacijos apie NPP rengimą.

18

Įgyvendinimas / atrankos kriterijai

Atrankos kriterijai yra aiškiai apibrėžti kvietime teikti paraiškas, kuris apima ir detalų vertinimo lapą. Šiame lape yra paaiškinti visi atrankos aspektai ir didžiausias galimas taškų skaičius už atskirą aspektą. Visa kita su atrankos procesu susijusi informacija yra slapta ir konfidenciali (vertintojų pavardės, vertinimo komiteto narių pavardės, vertinimo komiteto susitikimų atmintinės, nuomonės dėl pasiūlymų). Visi atrankos procese dalyvaujantys asmenys turi pasirašyti aktą, pasižadėdami išsaugoti šių taisyklių konfidencialumą.

Priežiūra (monitoringas)

Priežiūros komiteto susitikimų protokolai pateikiami internete. Tai reiškia, kad pilietiniai partneriai gali gauti informacijos apie visą CSF ir veiklos programų pažangą, tačiau ne apie atskirus projektus.

Nacionalinis plėtros planas

Visos veiklos programos (jų santraukos) pagal pirmąjį NPP (2004–2006) yra pateiktos internete.

Dėl pasiūlymų/kvietimų teikti paraiškas

Pagrindinėje NPP svetainėje ir atsakingos Ministerijos svetainėje skelbiami visi kvietimai teikti paraiškas mažiausiai 60 dienų iki termino (90 dienų infrastruktūros plėtros projektų atveju, kai prie pasiūlymo reikia prisegti leidimus, kuriems gauti prireikia daug laiko). Kai kuriais atvejais (tai priklauso nuo tikslinės grupės) paraiškos yra taip pat publikuojamos dienraščiuose. Kad gautų informaciją apie aktualius kvietimus, pareiškėjai turi parodyti iniciatyvą (dažnai pasitikrinti svarbius informacijos šaltinius), tačiau to, ko gero, iš jų tikisi valdžios institucijos. Atrodo, kad be prieigos prie interneto neįmanoma įstoti į struktūrinių fondų lėšų „klubą“ (išskyrus pagalbą žemės ūkiui). Vis dėlto beveik visose Vengrijos gyvenvietėse yra vietų, kur galima nemokamai prisijungti prie interneto (mokyklose, bibliotekose, elektroninių paslaugų taškuose), o, antra vertus, tokia priemonė gali būti laikoma veiksminga motyvacija patekti į informacijos visuomenės gretas.

Galutiniai paramos gavėjai ir kiti gavėjai

Po atrankos internete (Mokėjimo institucijos svetainėje) visada yra paskelbiami paramos gavėjų pavadinimai, paramos sutartyse nustatyta iš viešųjų šaltinių skiriama suma ir trumpas projektų aprašymas.

19

Visi kiti gavėjai nėra viešinami, ir tai yra teisinga, nes kalbame apie privačius asmenis (pavyzdžiui, ilgalaikius bedarbius, kurie yra mokomi pagal ESF finansuojamą projektą). Priešingu atveju būtų pažeistas asmens duomenų apsaugos įstatymas.

Finansinės kontrolės sistemos

Vidaus audito padaliniai

Kiekviena institucija ar įstaiga, kuri tvarko struktūrinių fondų ar Sanglaudos fondo lėšas, turi savo vidaus audito skyrių, kuris atlieka klasikines vidaus audito funkcijas Ministerijų (atskaitingi tiesiogiai ministrui ar valstybės sekretoriui) ir Vadovaujančiosios bei Mokėjimo institucijos (atskaitingos tiesiogiai Valdymo ir mokėjimo institucijos vadovui) vidaus audito skyriai turi būti funkcine ir struktūrine prasme nepriklausomi.

Atliktų operacijų patvirtinimas

Vadovaujančiosios institucijos, o tiksliau jų finansinės kontrolės pareigūnai turi patvirtinti su struktūrinių fondų lėšomis atliktas operacijas, kaip numatyta Reglamento Nr. 438/2001 4 straipsnyje. Vadovaujančiosios institucijos kontroliuoja produktų tiekimą ir paslaugų teikimą bei jų fizinį įgyvendinimą, atitiktį Bendrijos ir nacionaliniams teisės aktams ir pateiktų išlaidų tikrumą. Be to, Reglamento Nr. 438/2001 4 straipsnis nustato, kad reikia dokumentuose įforminti valdymo ir kontrolės procedūras ir priemones, kurių imasi kompetentingos vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės įstaigos pažeidimams atitaisyti. Jeigu fiziniai ar administraciniai patikrinimai yra neišsamūs, tačiau atlikti atrinkus veiklos rūšis, dokumentuose nurodomos atrinktos veiklos rūšys ir aprašomas atrankos metodas.

Institucijos, atliekančios patikrinimus vietoje

Vengrija turi užtikrinti visapusišką 5 proc. operacijų kontrolę anksčiau, nei ją atliko vadovaujančiosios ir mokėjimo institucijos (arba atitinkamai 15 proc. visų Sanglaudos fondo remiamų operacijų). 2002 m. liepos mėn. Vyriausybės nutarimas Nr. 2213/2002 dėl įgyvendinimo ir kontrolės funkcijų, susijusių su ES struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu, nustatė institucijas, atsakingas už 5 proc. (ir atitinkamai 15 proc.) patikrinimų. Finansų ministerija, prisiimdama bendrą atsakomybę už valstybės vidaus finansinės kontrolės sistemos, numatytos liepos 28 d. Vyriausybės nutarime Nr. 140/2002 dėl Finansų ministerijos statuto, reglamentavimą ir plėtrą, taip pat turi užtikrinti, kad būtų sukurtos tinkamos ir patikimos struktūrinių fondo ir Sanglaudos fondo finansinio valdymo ir kontrolės sistemos. Šią užduotį Finansų ministerijoje atlieka Finansinės kontrolės departamentas. Jo veikla ir funkcijos yra atskirtos nuo nacionalinio įgaliojančiojo pareigūno skyriaus, paskirtas veikti kaip struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo mokėjimo institucija.

20

Dėl didelių šiai užduočiai įvykdyti reikalingų finansinės kontrolės gebėjimų Vyriausybės nutarime Nr. 2213/2002 nustatyta, kad tokią kontrolę ir patikrinimus atliks kelios kontrolės ir audito įstaigos:

• ministerijose esami vidaus audito skyriai, kuriose yra įsteigtos mokėjimo institucijos;

• Valstybės kontrolės įstaiga. Siekdama tinkamai koordinuoti šią 5 proc. (15 proc.) kontrolės ir audito veiklą, Finansų ministerija įsteigė Tarpministerinį tarptautinės pagalbos kontrolės komitetą ir jam pirmininkauja. Vadovaudama Finansų ministerija parengs gaires dėl kontrolės institucijų naudojamų metodų ir procedūrų ir suderins atliekamą kontrolę. Tarpministerinio komiteto funkcijos:

• parengti ir suderinti pasiūlymus ir metodologiją dėl 5 proc. (15 proc.) patikrinimų, taip pat paskirstyti užduotis tarp minėtųjų institucijų, pritaikyti rizikos valdymo modelį ir pan.;

• prižiūrėti ir koordinuoti skirtingų institucijų vykdomą kontrolę ir auditą; • prižiūrėti, ar atranka buvo tinkamai subalansuota, atsižvelgiant į sandorių

pobūdį ir mastą, ar tarpinės institucijos vaidino svarbų vaidmenį, ar didelės paramos gavėjai buvo bent sykį tikrinami prieš baigiant paramos teikimo projektą. Jeigu atliekant šiuos patikrinimus susiduriama su kokiomis nors problemomis, Komitetas imasi priemonių joms išspręsti;

• patvirtinti metų ataskaitą, kurioje apžvelgiami atlikti patikrinimai ir valdymo kontrolės sistemos pakeitimai. Patvirtinti ataskaitą dėl surinktų ar surinktinų sumų, kuri bus teikiama Komisijai;

• fiksuoti visus pokyčius, susijusius su reikalavimais dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo;

• parengti ir teikti pastabas dėl įstatyminių ir metodologinių pasiūlymų finansinės kontrolės srityje.

Atliekant šiuos patikrinimus, kontrolės ir audito institucijos turi išnagrinėti šiuos dalykus:

• praktinis valdymo ir kontrolės sistemų taikymas ir efektyvumas; • jeigu apskaitos dokumentų pakanka, jų atitiktis tarpinių įstaigų, galutinių

paramos gavėjų ir operacijas atliekančių įstaigų ar firmų turimiems papildomiems dokumentams;

• pakankamo audito įrašai; • jeigu išlaidų punktų pakanka, atitinkamų išlaidų turinio ir terminų atitiktis

Bendrijos reikalavimams, operacijos patvirtintos specifikacijos ir realiai įvykdyti darbai;

• įvykdytos ar planuojamos operacijos atitiktis operacijai, aprašytai paraiškoje Bendrijos bendrai finansuojamam projektui gauti;

• Bendrijos finansinės įmokos atitinka taikytinų Bendrijos nuostatų patvirtintas ribas ir šios įmokos buvo mokamos galutiniams paramos gavėjams visiškai be nepateisinamo delsimo;

• realiai esamos nacionalinės bendro finansavimo lėšos; • bendrai finansuojami sandoriai buvo vykdomi, vadovaujantis Bendrijos

taisyklėmis ir politika.

21

1992 m. Viešojo finansavimo įstatymo Nr. XXXVIII 122/A straipsnis reglamentuoja nepriklausomus tikrinimus vietoje. Ministerija, atsakinga už ES programų įgyvendinimą, įrašo paramos teikimo sutartyje, kuri bus pasirašoma su paramos gavėjais, kad paramos gavėjas yra įpareigotas padėti ir bendradarbiauti su atitinkamų Vengrijos institucijų atstovais, Europos Komisija, Europos auditorių rūmais ir jų paskirtomis institucijomis vykdant kontrolę, įskaitant ir kontrolę vietoje. Be to, paramos gavėjas turi pateikti dokumentus, sąskaitas ir kitą medžiagą, įrodančią programos įgyvendinimą.

Išorės auditas

Struktūrinių fondų valdyme dalyvauja daug įvairiausių viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų. Visose šiose įstaigose auditą atlieka šios išorės audito institucijos:

• Europos auditorių rūmai (kaip Komisijos išorės auditorius), • Komisijos tarnybos, • valstybės audito tarnyba (kaip nepriklausoma Vengrijos aukščiausioji išorės

audito institucija).

Administraciniai gebėjimai Administraciniai darbuotojai buvo samdomi 2003 m., siekiant iki 2004 m. sukurti institucinę sistemą, kai struktūriniai fondai atsivėrė naujosioms valstybėms narėms. Didžiausią darbuotojų dalį sudarė Phare skyrių sistemos darbuotojai, kurie buvo susidūrę su mažesnės apimties ES fondų valdymu. Didžioji dalis sistemos lyderių (vadovaujančiųjų institucijų vadovai) būtent tokiu būdu įgavo patirties. Vis dėlto prireikė žymiai daugiau žmonių, tad buvo pasamdyta daug jaunų profesionalų, tik pradedančių savo karjerą. Per pirmąjį ratą atsakingos ministerijos pasirinko vadovaujančiųjų institucijų ir tarpinių įstaigų vadovus, o per antrąjį ratą šie vadovai suformavo savo komandas. Kad ši naujoji institucinė sistema būtų akredituota (tai viena iš sąlygų Vengrijai gauti struktūrinių fondų paramą), be kitų aspektų reikėjo tinkamų žmonių išteklių. Praktiškai tai reiškė, kad visi sistemoje dalyvaujantys asmenys turėjo išlaikyti su ES suderintą egzaminą dėl struktūrinių fondų ir susijusių klausimų. Tačiau nuo 2004 m. sistema patyrė šoką, nes daugelis apmokytų profesionalų išėjo ir juos pakeitė nauji. Panašu, kad gebėjimai ir kompetencija yra silpniausia Vengrijos struktūrinių fondų sistemos grandis. Neradau duomenų apie bendrąjį šioje sistemoje dirbančių darbuotojų skaičių. Žmonių išteklių plėtros veiklos programos (kuriai skiriama 1/4 viso Vengrijos struktūrinių fondų biudžeto!) vadovaujančioje institucijoje dirba 20–30 darbuotojų, jie yra atsakingi už 13 priemonių, o tai reiškia tūkstančiai paraiškų ir mažiausiai 1000 projektų per trejus metus. Visoms priemonėms turi būti parengti visi konkursų dokumentai, kvietimai turi būti paskelbti, pasiūlymai užregistruoti, atranka atlikta, kiekviena sutartis pasirašyta, atlikta jos vykdymo priežiūra ir kontrolė. Visoms šioms užduotims pagelbėti yra 6 tarpinės įstaigos, kiekvienoje jų dirba po 8–12 darbuotojų. Akivaizdu, kad personalo nepakanka. Visuose piliečių pareikštose nuomonėse buvo pabrėžta, kad:

22

• valdžios įstaigos nesilaiko terminų (trūksta gebėjimų), • piliečių organizacijos dažnai susiduria su prasta darbuotojų kompetencija

(dažnai besikeičiantys darbuotojai, samdomi nauji žmonės, jauni kolegos, niekas neprisiima atsakomybės, nepateikia atsakymų į klausimus),

• sprendimai yra priimami labai lėtai, • daug žmonių „kruta“ kabinetuose, tačiau tik nedaugelis aktyviai dirba, • procedūros yra pernelyg biurokratinės (pats didžiausias abiejų (ES ir

Vengrijos) sistemų trūkumas).

Antikorupcijos politika

Interesų konfliktas

Penkios suinteresuotos ministerijos priėmė bendrąjį potvarkį dėl pagrindinių taisyklių, nustatančių struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą (Nr. 14/2004; VIII.13.). Be kita ko, šis potvarkis nustato pagrindines interesų konflikto taisykles. Jos apima šias nuostatas:

• šalys negali dalyvauti priimant sprendimus ir rengiant sprendimus dėl paramos, finansuojamos iš fondų lėšų, kai jos yra

o paramos gavėjai, o samdomos paramos gavėjų, o paramos gavėjų pareigūnai ar valdybų nariai, o paramos gavėjų nariai arba (bendra)savininkai; o bet kuris asmuo, dalyvavęs rengiant vertinimo, kokybės kontrolės ar

konkurso dokumentus, o artimi minėtųjų asmenų giminės (apibrėžti Vengrijos įstatymo).

• Visi asmenys, dalyvaujantys sprendimų priėmime dėl paramos, turi oficialiai deklaruoti, kad pareigos nesukelia interesų konflikto.

Panašu, kad minėtasis dekretas yra teisingas dokumentas, tačiau praktikoje jo nepakanka. Jis neapibrėžia nemažai kitų svarbių funkcijų ir atvejų. Pavyzdžiui, Vengrijoje 2003–2004 m. buvo įgyvendinta Phare programa dėl sėkmingo struktūrinių fondų panaudojimo: Projektų rengimo programa. Pagrindinis šios programos tikslas buvo padėti parengti projektus (paraiškas) viešuoju būdu pasisamdžius konsultantus (už kurių paslaugas mokama iš Phare ar Vengrijos biudžeto lėšų), kad per 2004–2006 m. laikotarpį būtų pateikta kuo daugiau gerai parengtų pasiūlymų. Šių konsultantų vaidmuo nebuvo deklaruojamas: jų nesamdė paramos gavėjai (konsultantams už darbą mokėjo tarptautinis konsorciumas, laimėjęs Projektų rengimo programos konkursą), vis dėlto jie vaidino labai svarbų vaidmenį rengiant projekto paraišką. Kita problema yra ta, kad Projektų rengimo programa buvo labai didelė (apėmė kelis šimtus konsultantų), kad praktiškai visi dirbantys ekspertai, turėję žinių apie struktūrinių fondų struktūras ir procedūras, buvo su juo susiję. Tai reiškia, kad jeigu vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės įstaigos nuspręstų neįtraukti Projektų rengimo programos konsultantų į tolesnę su struktūriniais fondais susijusią veiklą, jos liktų visai be ekspertų. Taigi interesų konflikto taisyklės turi apimti platesnę sritį (kaip priežiūra (monitoringas) ir konsultacijos dėl paraiškų rašymo), tačiau tuo pačiu jos turi būti konkrečios, o ne bendro pobūdžio (kad neatsirastų neišsprendžiamų situacijų, kai praktiškai visi ekspertai patenka į interesų konflikto situaciją).

23

Panašu, kad interesų konflikto atvejai retai kada pasitaiko konkursų metu (tarp konkurso dokumentų rengėjų ir paramos gavėjų, taip pat tarp vertinimo komiteto narių, kurie priima sprendimą dėl pareiškėjams teikiamos paramos ir galutinių paramos gavėjų). Tai yra gerai, nes konkursai – pats tikriausias korupcijos židinys. Tokias užduotis (konkurso dokumentų rengimas, pasiūlymų atranka) daugeliu atvejų vykdo valstybės tarnautojai, vadovaujančiosios institucijos ar tarpinės įstaigos darbuotojai. Tačiau tais atvejais, kai šios organizacijoms tenka pasisamdyti nepriklausomus konsultantus (aišku, viešųjų pirkimų keliu), pavyzdžiui, priežiūrai atlikti, vietos vizitams organizuoti, ex post vertinimui įgyvendinti ir pan., jų sąsaja su paramos gavėju nėra pakankamai tikrinama. Dėl nesamos kontrolės ar elementaraus pasiteiravimo gali atsitikti ir taip, kad konsultantas padeda parengti projekto pasiūlymą (už kurį sumokama pagal Projektų rengimo programą arba už jį sumoka pats projekto savininkas), o vėliau laimi projektą (viešųjų pirkimų būdu), kad atliktų to paties projekto priežiūrą (monitoringą). Kol kas tai neprieštarauja jokiai nustatytai taisyklei, tačiau sukelia etikos problemą.

Kitos antikorupcinės priemonės

Vadinamasis „matomos kišenės“ įstatymas (2003. XXIV.) detaliai reglamentuoja viešųjų išteklių naudojimo Vengrijoje skaidrumą. Žinoma, jis turi tiesioginės įtakos ir struktūriniams fondams. Pavyzdžiui, remiantis šiuo įstatymu, visi asmenys, kurie priima sprendimus dėl daugiau nei 1 mil. Vengrijos forintų (4000 EUR) valstybės lėšų sumos, turi pateikti savo turto ir įsipareigojimų deklaraciją. Praktiškai tai reiškia, kad visi vertinimo komiteto nariai, kurie priima sprendimą dėl su NPP susijusių konkurso nugalėtojų turi pateikti tokias deklaracijas. Problema yra ta, kad ši deklaracija yra labai detali ir sudėtinga, į ją reikia įtraukti duomenis apie visus šeimos narius, o tai reiškia beveik savaitę darbo. Per 2004–2006 m. laikotarpį buvo įsteigta mažiausiai 60 vertinimo komitetų. Kiekviename iš jų 7–15 žmonių vaidina tam tikrą vaidmenį. Visų deklaracijų surinkti ir jų administruoti neįmanoma. Kiek aš žinau, nė vienas vertinimo komiteto narys nėra pateikęs tokios deklaracijos (išskyrus aukštus ministerijos pareigūnus, kurie vadovaujantis šiuo įstatymu bet kuriuo atveju turi pateikti deklaracijas). Kol kas niekas dėl to nesiskundė, nes tai įneštų chaoso į kasdienę atitinkamų institucijų veiklą, o jos ir taip nespėja su terminais.

Piliečių nuomonės apie antikorupcijos politiką

Iš gautų atsiliepimų supratau, kad „klasikinė“ korupcija nėra didelė Vengrijos problema. „Klasikine“ korupcija vadinama situacija, kai sprendimų priėmėjai yra paperkami, kad suteiktų struktūrinių fondų lėšų arba priimtų sprendimą savo paties labui. Netinkamas struktūrinių fondų panaudojimas nėra kritikuojamas dėl korupcinių sandėrių. Negalėčiau teigti, kad negali pasitaikyti tam tikrų atskirų korupcijos atvejų, tačiau nei mano kolegos, kurie dalijosi savo patirtimi, nei aš pats nemanau, kad tai kertinė problema. Nors panašu, kad „klasikinės korupcijos“, susijusios su struktūrinių fondų lėšų panaudojimu, Vengrijoje nėra, vis dėlto tam tikros šioje šalyje esančios aplinkybės atrodo keistai konstitucinėje valstybėje. Dauguma mano gautų skundų yra susiję su teisinio saugumo ir sutartinių santykių stoka, o pagrindinės priežastys – nepakankami

24

instituciniai gebėjimai ir kompetencija. Struktūrinių fondų paramos gavėjai privalo griežtai laikytis taisyklių ir terminų (taip ir turėtų būti), tačiau jie negali priversti kitos šalies (vadovaujančiosios institucijos) elgtis taip pat. Daugelyje skundų minimos situacijos primena „užburtą ratą“: paramos gavėjai laiku (kaip nustatyta sutartyje) negauna mokėjimų, ir tie mokėjimai vėluoja ištisus mėnesius, ir dar už tai yra baudžiami, mat dėl lėšų stokos negali laiku įgyvendinti projekto. Kita dažnai minima problema – nėra galimybės apskųsti konkurso procedūros. Tokia nesubalansuota situacija, kai pareiškėjai ir paramos gavėjai negali apsiginti nėra „klasikinės“ korupcijos atvejis, tačiau visa sistema yra neskaidri, neatskaitinga, nekompetentinga ir galiausiai – nedemokratiška.

IV. Rekomenduojamos skaidrumo užtikrinimo per visuomenės sąmoninimą priemonės Vengrijoje Bendrai remiamos tezės Struktūriniai fondai vaidina labai svarbų vaidmenį plėtojant naujas valstybes nares Struktūriniai fondai = ES mokesčių mokėtojų pinigai Struktūrinių fondų panaudojimas turi būti efektyvus ir atskaitingas VISI netinkami valstybės pinigų panaudojimo būdai yra korupcijos formos Geriausias būdas užtikrinti geriausią valstybės lėšų panaudojimą yra skaidrumas: kuo daugiau informacijos ir piliečių kontrolė Klausimas: Partnerystė Tikslinė grupės

Propaguojamos mintys

Atsakingos valdžios institucijos

- Svarbu užtikrinti daugiau viešų debatų, kad atsakingi valdžios atstovai iš pirmų lūpų išgirstų piliečių nuomonę, o pilietiniai partneriai galėtų suformuoti savo nuomonę ir pastabas.

- Piliečių organizacijos turi gauti ne tik parengtus dokumentus, kad pateiktų savo nuomonę, bet taip pat turi būti įtrauktos į šių dokumentų rengimo procesą.

- Reikia parengti procedūras, pagal kurias piliečių organizacijos galėtų dalyvauti įvairių sprendimų priėmimo organizacijų darbe (planavimo darbo grupėse, priežiūros komitetuose ir pan.), ir nustatyti jų atrankos pagrindą. Visa ši informacija turi būti skelbiama viešai.

- Planavimo darbo grupės turėtų organizuoti reguliarius susitikimus, o šių susitikimų protokolai turėtų būti skelbiami viešai. Darbo grupės turi būti padalytos į mažesnes grupes, kad jų darbas būtų efektyvesnis.

Piliečių atstovai priežiūros komitetuose/ Planavimo darbo grupės

- Pranešti kitoms nevyriausybinėms organizacijoms apie komiteto/darbo grupės rezultatus.

- Sukurti aljansus, kad piliečių interesams būtų atstovaujama efektyviau.

- Įtikinti kitas nevyriausybines organizacijas apie struktūrinių fondų

25

svarbą ir jų vaidmenį planuojant ateinantį laikotarpį. Klausimas: Prieiga prie informacijos Tikslinės grupės

Propaguojamos mintys

Atsakingos valdžios institucijos

- 2-ojo NPP planavimo darbotvarkė turi būti skelbiama viešai. - Detalūs duomenys apie techninės pagalbos išlaidas (įstaigų,

dirbančių su struktūriniais fondais, veiklos išlaidos) turi būti skelbiami viešai (ypatingą dėmesį skiriant komunikavimo išlaidoms).

- Daugiau ir labiau suprantamos informacijos turi būti viešinama apie planavimą, institucinę sistemą, taip pat įvairių institucijų funkcijas ir pareigas bei įvairias procedūras.

Žiniasklaida

- Geresnė, labiau suprantama ir veiksmingesnė žiniasklaidos kampanija apie struktūrinius fondus.

- Įdomūs yra ne tik skandalai – svarbu pabrėžti ir pačių struktūrinių fondų svarbą.

Klausimas: Kova su korupcija Tikslinės grupės

Propaguojamos mintys

Sprendimų priėmėjai

- Nustatyti geresnes interesų konflikto taisykles (kuriose įvardyti išorės konsultantų ir prižiūrėtojų funkcijas ir pan.)

- Užtikrinti teisinį tikrumą ir įgyvendinti sutartinius santykius su pareiškėjais ir galutiniais paramos gavėjais.

- Patikrinti institucinę sistemą ir išsiaiškinti, kur galima supaprastinti procedūras ir kur reikia daugiau gebėjimų.

Paraiškų teikėjai ir paramos gavėjai

- Apginti taisyklėse ir sutartyse nustatytas teises. - Pareikalauti daugiau informacijos ir paaiškinimų (ypač dėl

institucinės sistemos): kas yra kas, kokiu pagrindu su Jumis susisiekia įvairūs veikėjai ir pan.

- Svarbu suvokti: reikia nemažai aukšto lygio administracinių pajėgumų, siekiant užtikrinti visų valstybės lėšų panaudojimo atskaitomybę.

Nepriklausomi konsultantai

- Jūs esate patys suinteresuoti įsteigti tam tikrus „rūmus“, kurie organizuotų akredituotą švietimą apie struktūrinius fondus ir bendrąjį etikos kodeksą.

NVO - Vaidinkite priežiūros instituto vaidmenį (patikrinkite galutinių

paramos gavėjų sąrašus, procedūrų ir sutarčių sąlygas, išsiaiškinkite, ar yra pakankamai informacijos ir pan.)

V. Išvados Vengrijos struktūrinių fondų sistemos patikra patvirtino mano hipotezes:

- Vengrijoje yra pagrindinės taisyklės ir praktika, kuri užtikrina skaidrumo sistemą;

- dėl šių priežasčių „klasikinė korupcija“ nėra reikšmingas reiškinys; - vis dėlto struktūrinių fondų lėšos nėra tinkamai panaudojamos dėl šių

priežasčių: i. nepakankamos partnerystės,

26

ii. nepakankamos prieigos prie informacijos, iii. nepakankami valstybės institucijų gebėjimai ir kompetencija, iv. interesų konflikto taisyklės, v. teisinis pareiškėjų saugumas, vi. sutartiniai santykiai su paramos gavėjais.

Pačios svarbiausios problemos pastebėtos šiose srityse:

- piliečių partnerystė egzistuoja formaliai, tačiau realiai piliečiams dalyvauti nėra sukurtos sąlygos (procedūros ir darbotvarkės nėra aiškios, pilietiniai partneriai yra atrenkami padrikai, nevyriausybinės organizacijos gali tik pateikti savo pastabas dėl dokumentų, bet nedalyvauja juos rengiant, bendrojo darbo formos nėra pakankamai efektyvios).

- nors apie struktūrinius fondus yra daug informacijos, tačiau ne visa ji yra aiškiai suprantama, logiškai sudėliota ir tinkamai nukreipta. Net ir patys paramos gavėjai neturi pakankamai informacijos apie procesą, kuriame dalyvauja. Galbūt dėl to ir žiniasklaidos atstovai negali tinkamai perteikti svarbių pranešimų šia tema.

- Panašu, kad nepakanka žmonių valstybės institucijose ar nepakanka kvalifikuotų darbuotojų, dirbančių su struktūriniais fondais. Dėl to delsiama visų pirma pasinaudoti visais Vengrijoje esamais šaltiniais, o antra, atsiranda teisinis netikrumas dėl paramos gavėjų pozicijų. Norint atlikti detalesnę esamos situacijos analizę, reiktų gauti daugiau informacijos apie valstybės institucijų sąnaudas.

- struktūrinių fondų lėšų panaudojimo srityje egzistuoja tam tikra „pilkoji zona“: nepriklausomų konsultantų ratas. Šie ekspertai yra samdomi iš šalies, dažniausiai vadovaujančiųjų institucijų ar tarpinių įstaigų. Jie vaidina itin svarbų vaidmenį, nes be jų nemažai užduočių būtų neįvykdyta. Vis dėlto šiuo metu galimas jų interesų konfliktas ar turima kompetencija nėra nuodugniai patikrinama.

Vis dėlto atsižvelgdamas į valdžios įstaigų rodomą iniciatyvą spręsti šiuos klausimus, manau, kad jos yra (ar galėtų būti) pasirengusios bendradarbiauti, siekiant sukurti skaidresnę ir efektyvesnę sistemą. Be to, sužinojau, kad ir kai kurie pilietiniai veikėjai primygtinai reikalauja daugiau informacijos ir geresnės partnerystės. Pasikartosiu ir paminėsiu 15 labai svarbių Vengrijos NVO aljansą, kuris kovoją už didesnį piliečių dalyvavimą rengiant antrąją NPP. Šis aljansas išleido savo patyrimų ir pasiūlymų studiją. Apibendrindamas savo pastebėjimus, manau, kad Vengrijoje pravartu imtis konkrečių žingsnių skaidresnei struktūrinių fondų sistemai diegti.

27

Šaltiniai Ataskaita apie strateginių dokumentų planavimo viešumą, Piliečių organizacijos už Nacionalinio plėtros plano viešumą, 2005 m. gegužės 31 d., http://www.osszefogas.nonprofit.hu/files/4/5/3/9/4539_CNNy.pdf Vengrijos Nacionalinis plėtros planas, patvirtintas Vengrijos Vyriausybės 2003 m. gruodžio mėn. www.nfh.hu Partnerystė, Priedas Nr. 1 prie Vengrijos 2004–2006 m. NPP, www.nfh.hu Europos kovos su skurdu tinklo 2005 m. liepos/rugpjūčio mėn. informacinis biuletenis Nr. 113 apie strateginius fondus http://www.eapn.org/code/en/publ_detail.asp?pk_id_content=1411 Tarybos Reglamentas, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų (1999 m. birželio 21 d. Tarybos Reglamentas Nr. 1260/1999/EB) Vyriausybės nutarimas dėl pagrindinių antrojo Nacionalinio plėtros plano rengimo taisyklių Nr. 1076/2004. (VII/22) Komisijos Reglamentas Nr. 1159/2000 dėl informavimo ir viešumo priemonių, kurias valstybės narės turi įgyvendinti dėl struktūrinių fondų paramos Komisijos Reglamentas Nr. 438/2001 dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų Bendrasis penkių Vengrijos ministerijų potvarkis Nr. 14/2004 (VIII/13), kuris, be kita ko, nustato su struktūriniais fondais susijusį interesų konfliktą. Vengrijos „matomos kišenės“ įstatymas (2003/XXIV). ŠIS DOKUMENTAS YRA SUKURTAS NAUDOJANT FINANSINĘ EROPOS SĄJUNGOS PARAMĄ. UŽ JO TURINĮ YRA ATSAKINGAS TIK „TRANSPARENCY INTERNATIONAL“ LIETUVOS SKYRIUS IR JOKIOMIS APLINKYBĖMIS ŠIS DOKUMENTAS NEGALI BŪTI LAIKOMAS ATSPINDINČIU EUROPOS SĄJUNGOS POZICIJĄ.