\

Projekto konstrukcines dalies vadovo atestavimo programa

I.Bendrosios normos ir reikalavimai

1.1. Pastat4 klasifikavimas: a) pagal paskirti .

Prilausomai nuo paskirties pastataiskirstomi i keletq grupi4: civiliniai - gyvenamieji ir civilinai pastatai (gyvenamieji namai, mokymo jstaigos, teatrai, klubai, ligonines ir t.t.) Pramoniniai - skirti promones reikmems (cechai, katilines) Zemes Okio - skirti zemes Okio reikmems (fermos, vaisi4 ir darZovi4 saugyklos)

c) pagal konstrukcinj sprendimq Siuolaikines statybos daugiaaukScit{ pastat4 lwnsfruflcines siste-

IIIOS yra: sienille, lurill(:~ Ll!okine (lLiriniLl eiciLit..:llLL!), k;Jrka::>illl:, slie-bine ir j4 deriniai ( 1.3 pav.).

DauqioaukSCtlf pajtatlj xonstruAcines sistemas

1.3 pav. CiviliniLJ daugiaauksciLJ paslalLJ pagrindin(s l;onslrukcin.:s sislemos

I\oi konstrukcinc sistema sienuze, pagrinJir1es apkrovas aliaiko plokstieji elementai- isorines ir viclines sienos, nes sientr ir tarp-aukstiniL! perdang4 sujungimtr faktinis stiprumas ir standumas san-tykinai nedidelis.

Tiirine blohine konslrukcine sistema dazniausiai nauclojama gyve-namiesiems namams. Viename elemenle talpinamas gyvenamasis l

Siekiant surnazinti darbo Si)naudas statybos aiksteleje, sukurta turine blokine konstrukcine sistema. Tiirinio blokinio pastato pagrin-d

. l(ar!wsas- tai pasta to skclctas, suc!arylas is linijinit) clcmcnltj 1r atl

." "'

I I -

- I ~

4 l I' " [' r i ,. -, 1 " '\.. '\.. I ". '\. : r- ' --

/ / ~ -- 7. / - --- -- --I ~ 2 ~>-

I

-l

- --l

. ~ --- ... ---- -- - -

. ---

/' /' / ______ _/1 a

,-- 3 I; ,---.

I '

I I !

2

ijil "- ... - -11 I I

"

111

I !I: I! I' jp

' il "'. II "

"-t[, -j !-- "">-:I I 1!1 I I I

" 1:1

Jl ---~ ~~~ - --

, .

- I-

I' 11 1 f"- 1il I :! I If J; li' \t I I "'

I ' !, I

I. I I

'i i I I :I \

- -

/ /' /' / b 1.~ pav. f(ygclinit! kark~sinitJ pasl:JltJ i; surcnkarntJjlJ gelzbeloninitJ c!eutcult!

plant! schemos: a- kai rygeliai isdestyti iSilgai paslato, b- kai rygeliai Bdestyti skersai pastato; /- ka-

lona, 2- rnrclis, 3- rysiq plokste, 4- perdangos plokste

Karkasini4 pastat4 aukstis bOna ivairus: nuo vieno dviej4 iki 20 ... 30 aul

krastini4 nav4 rygeliai atremti i isorines sienas. IStisas karkasas nau-dojamas dainiau, nes paprastesne pastato statyba: karkaso elementq montavimas nesusij~s su isorini4 sien4 frengimu ( 1.10 pav.).

I\arkasines plokstines sistemas iki keturi4 penki4 aukst4 pasta-tuosc vejo horizont

Stiebines ir kevaUnes sistem?_~_pastatai yra a!Jkstuminiai . . JA\). paskutiniais mctais pradeta naudoti sts!cma, sudaryta is

dvicjt) koncentriskq, jcinancitl viena i kitq, sienq. Jos sudaro kartu -statiskai dirbancius vidini stieb() ir isorinj kevai

1 .2 Pastat4 atsakingumo klases

Pagal atsakingumo klas~ pastatai ir statiniai skirstomi i 3 klases:

I klases pastatai ir statiniai : Ypatingos svarbos objektq pagrindiniai pastatai ir statiniai (AE, televizijos bokstai,

kaminai aukstesni kaip 200m, naftos ir naftos produkt4 rezervuarai, kuri4 talpa 10 OOOm3 , uzdari sportiniai statiniai su tribunomis, teatrai, kinoteatrai, dengti turgus, gydymo jstaigos, vaikq darzeliai, mokyklos, muziejai, valstybiniai atchyvai).

Patitikimumo koeficientas y=:1.0 .

Ill klases pastatai ir statiniai: Ribotos svarbos pastatai ir statiniai (sandeliai, be rusiavimo ir jpokavimo proceso,

saugoti zemes Cikio produkcijq, trasas, chemikalus, angli, durpes, siltnamiai, vinaauksCiai gyvenamieji namai, laidinio rysio atramos, gyvenam4il! rajon4 apsvietimo atramos, aptvarai, laikini pastatai ir statiniai).

Patitikimumo koeficientas y=0.9. Laikiniems pastatams ir stat1niams, kuri4 tarnavimo laikas iki 5 met4 leidziama priimti

patitikimumo koeficientq y=0.8 .

. 11 klases pastatai ir statiniai: SvarbOs objektai ir statiniai (pramoniniai, zemes Cikio, gyvenamieji- civiliniai ir rysi4,

nepriklausantys l ir Ill klasems. Patitikimumo koeficientas y=0.95 .

Ribines laikancios galios reiksmes, skaiciuojamqsias atsparumo reiksmes, ribines deformacijl) ir plysiq atsiverimo reiksmes dalinti is atitinkamo patikimumo koeficiento y arba dauginti skaiciuojamqsias apkrov4, jrqz4 reiksmes.

- -------..:---;-______ --

(. "Z> . . . . . YPATINGOS SVARBOS STATINIAI, KonstrukCiiiiarsudetfngi statiniai

. 1. Tiltai (isskynis valstybes automobiliq keliq til'tt's, projektuojamus ir statombs pagal .licen~ij.~J,:,\r vie.ti~e.s ~ei~m~s keli~ tiltus, kai atsturnas tarp tilto atram4 6 m ir "trumpeiinis); pontoniniai tiltai (perkel~s),' kab~mleJl itt va?.tlm~1 t~l~a1; V1ad~k~1; pcsi:it;j4 pozcminc5 arba vi!S :l.cmc:; pavir~i;,us (Yirs gatvi4, kclit;, gdd.inkch.J, daubt;, \clt~bq) ;N:cl.to.\J;:rcJ,"~; t:.~~~~p~ p~sk.1rt1es pakabinamieji magistraliniai vamzdynai (pagalj4 Sl\~O~l\. p~t.ei~t~-~.9}\natyviniupse.st~~;~~s: ~e;7?.m.ru~~~e qpku~8P}~os~).

'2.Gelezinkelioirautotransportotuneliai.' . ' "- .. :: ... '.~;\::=--: .... .' :. .;; .ii:: 1 . 1lq~., .. .. 3. Radijo ir televizijosbo,k~tai, radijo navigacijos svy~uriai, radiolokatorfai i~.r~diJ?, ~S,p sta~m~: .~: ... ~ . .A ,

n Staqniai, kurie priskiriami pri!! ypatingos sv~rbos statini4 pagal paskirti i!: (n.epriklausomai nuoankstesniuosiuose dviejuose skyriuose nurodyt4 pozymi4)

. . . .

36. Visi vatstybines reiksm.es statiniai. . . . . . . . . . . . . . . . 37.Baz~ycibsir kJti m~ldos namai, st~tomi kaipatskiri st.atiniai; tqs p~cios p~skirties patalpos~ ,kuriose tclpa 100 ir daugia'u

asmentj, kitos paskiities statiniuose.... . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38.Teatrai, kino teatrai, cirkai, koncerttJsales, sporto sales, universa!ios sales, kit4 pramog4 ir parod4 pastatai, statomi kaip atskiri sta"tiniai; tcis pacios paskirtics patalpos, kuriose telpa 100 ir daugiau'asmen4; kitos paskirties statirliuose.. . . . . .

39. Stadi.9rl_a! ~ei hipodr'?rriai Sl} keturi4' dli4 ir didesne~is tiibunoinis;:pfauklmo baseinai:. su tnimplinais ar kitais irenginiais ~okti ivandeni, barig4 kelimo, povandeninio masaio irenginiais, taip pat gilesni kaip 1,5 q~, ilgesni kaip 10 m ir kUriuose irengti daugiau bip 2'plaukiino t~k'ai. ' . . . . . . ... .. .. . ' . ... ' ,

. 40: Muzie]ai;'meno.gal~rljos, v'a!stybiniai archyvili, iankfa~ii4 bibliotekos,'~yitJ s.au.gyklos, svie.timo, kit~s 2000 tom4 ir talpes~~s bibliotckos: . . . . . . ' ' . ..

- . 41. LigonY~~s; gi~dytnd_'namai, klinikos, dispans~rial, polikHniko~; san~iorijos, pc~sionai. : ' . .. 42. Syietimo, ~uitqros ir.mokslo istai84laboratorijq, bandyn14 irekspcrimentines gamybos statiniai; : ..

. 43. Dviauk~tes,ir aukStcsnes pardliotuves; 1000 kV.'metf\j ir didcsnio p'rekybos ploto vienaaukStes parduotuves. 44. Skirtos 50 keleiviq ir didesnes autobus4 ir gelczinkclio kclcivitj stotys; visos oro, juros ir visuomcninio upi4 trans porto ;, . ;.

1. 4 Fl;STATIJ f"R()7KJ?rVI[!O YP/1-TVI"f/1-/ 8,fL-TIJOS' ?-1-:JUR/D ..Z0/'10

... ----.- ... --~ ------- ~------- - ------------~ ~

' Visa.. siexw. tu.ri buti mUrijG.IDa. tos pacias ma.:rkes skiedi~~ niuo Apde.:l.linio rnuro. skiedin:Lo me.rke tu.ri but). ne mazesne kaip M.50c

Apclailix:J.am mfuu.i, ste.nd~ia.i. ju.ugiamam su pagr'illQllliu eiencrr3 mUruc l'ekouendtto j ama naudoti vienodq aukscio. apdailines ir pe,gr:i.ndinio mura plyte.e ..

.

Standzie..:i. sujungtsme mUre apdailinitt plytq atsparwno stipru,mui marke ~ esant vienodo aukscio plytoms, rekomenduo:jarue. vieuu" te..rpu. aukstesw2 s o esant skirtingo e.ukscio ply toms, marke p:;;:;,. ''alo bu ti. v'i.enu. tarpu aukstesne o

65 mm aukscio. apdailines plytas jungiant su 88 mm pag~ ri-c.d:tnio m11:to plytomis, apdailines plytos kas 6 eile turi but.i

" -

pc;.."'ristos stJ pagrindip.iu muru.. . .::~~ . . -~ Is .skirtingo au.kscio apd.ailinitt plytq ir pagrin

,, Kerarniuea apdai1os ply-'caa drs.udzismz. .u.aL,.do"C:f. ~ pustatl.I: .fasad1~ apd.ailai su. dre[';ntJ :L::. ... sJ.e.piu '.re~:imtl S"H il'

T ~1-J-79 1 laatel~ ; lcolonoms :i.r stulpa.ma; la.:L:rn.:i. dr1~k:L.'1.?..!!l.ierno :'1.. tmosferos }ai tu-

1ia.is plota.:ne?

dregna.s a:.t'-al3; parapeta.mF.i virs lodz5.jq; lodzij1-?, si ,.., n ~"! !1. ~---. :;;, .-!, ~-.. ,. ". '- ..; '. ''? r . ' :' -.~ ..... ~ ~ ... ,, . \..::;: yf;;.. ay... ~-.. .. 1:. .. ~ 1,.~ J~f\~1; I:) rfmo

1~xrr.u .. tt)t:l!~t:n~3 rnf ... 11c; l1.lJt1e.:L J..5;xt ts;.n;#~ f'J ~-. F5l

J

Mon.oli tin{; G s:J .. enas

Bei.:onv.oj ant mor.wJ.i tine~ s 5.enas betonas netu.:ri s:t.wi~ slu.uksniu.C'0t:i.~ kad isoriuiam.e- sienoE pav-irsiuje l"Jesu.sid.ar-yt~~ tu.stu-rr.,-q~ N8.!ilq &.:i.en.oms reikia neudot~-- standzius betonu.Bo

Monoli tiniuc se p.s.muo:s6 naudoj an.t su.ranlr.omua gamin:Lus tt.tti b'[!i;). pilnsj. Uzpild.ytos Ye:r'tika.l:Los j_r horizontalios td.D.les,.

Ks.d !168U.Si ao.r.rt:q sienoBe plysitt~ proj ektu.oj 8.r.rc :i.r sta.~. taut pasta tu.r;; va.d.ovuu.tisl mo.nru.i tinee; s tatybas re kwuendac:Lj om:ts M81:4~90 ::EZie.ll:l..'!: plcise j imo s1.un.azinimasr1 c

. Isol'inenw sieno!iiS' dazyt:i xeiki.a naudo ti a tspexi.u.s klir~ me. tui daz.t.w" LSLLM.TI rnodi.f:f.kuo tu., s tatybin:i:v._ meci?.:tagtt la.bo:r-a.\:orij a EU..LiL.""'e ir siillo naudoti silil:;:a.tkeraminin.o ds.zm) SKml ir l1Silifns" ~ g2.!Di.nemtH:>; institu.tQ) eksperimentin.eje gaiD3''hineje baze;)eo

Pajurio kre.stui rekomenduojama pro .. jektu.oti pastatus su.. s1cj_ tiniais sto:gais. Karniza.s turi buti issikis(js 110 maziau kaip 7 00 rili'1,, Stog.t{, d.nuga:i. reikj_s, ne.udot:t C.erpea; asbooement:Lniu~ laks-~ tus ~ cinkuoi;t:t sks.rd.!:i ir kt, .

cerpill stogl).i tu.ri buti naudojamo~e salciu-i atsparioo tt d .. e.ndiskosicm 11 S formo--s cerpes ( OST 21-32-84). Po cerp:i.tt arba as= boceraen t:i.niq laks tq darJ.ge. re:Lkia irengti dvie j'Ll sluoksrd.l.{ ruberoi~, do e.rba tolio hidroizoliacijq, ir prikal ti ant :Lstisini.o len:l.l.-19 me~ dzic plauso ploksci'li arba lcitos analogislco:s medziagos pagrindo"' TE.:r-_p dango--s ir hidroizolie.ci.jos turi bUti tarp~.s vnndeniul nu.teketL

Slaitini1i stom pastoges turi naturaliai vedintis .. ' . -

. Nuo dviej'li ir da~iau auks "ttl pasta "ttl varid-ent,:_num stogo n:~lleisti tik lietvarr1zdZiais~ .~-

Nuolydzio puseje, prie isorinio vandens nuleidimo, pagal stogo perimetrq negalima daryti parapetq.

Lietvamzdziq diarnetras neturi buti mazesnis kaip 150 m. Lietvamzdziams reikia naudoti 0,7 mm storio cinkuotq

I.

----/ "" -- -------------------

---~~-~--.:.-....._.,......,~~.....:....:..:.~-~..:.:::...:.;.,_:...:.,_.....::...:.::..,.,..;_.:..:;_:_:.:=.:;.:.; ... _-:.

sl\ard.ft~ cinko pleYGJ.ec ::rtor:!.S (;uri b0.'ci llG mazesnia kaip 1~ jl.JTI (GOST 14918-SOp p. l~J, 1 len.t.:. )., ..

. Lietva.mzdziai nuo vertik~lia:s sienos tuxi. buti a ti trau.kti ne maziau kaip 120 mm~ Draudzia.rna :b. taisyti :i.sares lietvamzdzius sie ntt vE..gose: ir nisoae" '.

, Ploksti .stogai turi buti. pe.prastos l~onstrukcijoB :L.t .. kon.fi.., gilre.c:Ljos., Parepetu. pe.vir.sit.t pagsidautina daryti viename lygyjeo_

Rei};:alat.tjams. par~petus projektuoti l50o ... 450 nun aukscio nepriklausoma.t nuo pa.sta tt1 &Lth:s tlngumo:., Auk~tesnius parapet u.s lei~ dziama projektu.oti tik eksploatuo:jf>JTltJ. stog1~ terasoms~

Nuo apsild.onl\.1; pasta i"'tt ~w.tapdJ.ntq stogli su pare.petais. l"eikit:t projektuc t:i. tik vidi~. vandens nu.leidimq_. Nuo neapsiJ.O.omq ps.ats.tt.:;, su sutapdin.tu stogu d_l'e,u.d.Z.ielna.s vidinis van dens nuleidi~as"

Pro parape t1.t e:r'lgaB dre.ud2dama

.. - ... '-' '~ . ~

Huo li.ft4. ms.sinl-1 skyrit!: ir ki ttt s.ntatatt.l: -.,rirs pa.stat4 butina daryti organizuot~ van.dens .nul

i~ keraminiq pli~~- Aplink paf.ltat:.u:c cu:ci bo.t:i. padaxyta 500 r: .m ploi.Sio nuo'-g:rin-

dap su ne ma~esniu kaip 1% nuolyd~iu nuo pastato~ . ?irmojo auk~tc pogrindii vaaar~ turi bGti ventiliuajemas

11er sokolyj e padz.:cytas (.{.i'lgae ~ Uz,:t:ikl'inan i; prapJ.tilTcq, V:t.rSur t:Lnj .. c t-!UlcS.to bal.kon.a,s i;r..t.ri bU ti su s t:cgcJ.it~ ~

80~100 mm D ,v. ~ .. J .,~ , ' - . , ... _,,,,..,z"' Cl'n'-"> n'l.L'"'Y': l'i1'' 1A.(' I Jjt'J , c :;::,t~')l'l n-., . ~1'(f-1'1 i o~' ... c,;.l..(,.'-'l.~..L.c ... ~t.;.;.. ......,,, .. , v:- '

1. VIDUIIN-f: oR.o iEHPER~AJR.oc.''. ~t.HE~S YAIA - TSL ; J:: tjof1i3 ; 4. LE JJTU1 P~ ~LoTI\~ o::: 2. s Hti - CR.ttJou) to us~ .

... ' S. G I f'ROC: PL OtS'JE - SrE t-..!oS t.o l-iS T,e _

1.! ~ /\-tl\1 IZOLIOO :.1 A 1-lC.tCS HDZi A Q oS. k!Oel A I$ tt:1TE R.l :>A-I~ REN I A 1-JTIS SicAHtKI/lES. Plo//ELES

(

~ v 1. 9 /JIITVAI:.Gj .StLuHJAiiC1 V4.2U, 1e J;uJHo.s Pt:DAV1tfo t:.oer!ctE.Ntt;, SK:A/C/AVIHO P~INCIPAI

...

SlltJHcS ~AJCUHo ~OEl='IC.i':i-EIJ'tA'l- ecolt.LIS ;coer~ Ro'Uo I ~JLVHoc; PeAE'jlNO ~IE.k:l7 Pe.o {N SioRto, 1wz. PLOio '!>IEl-lAv ~1-\1 ~i'E:t-!CS \)I\\IIR~IU7 TEMP. ~k:lf2.Tl.H1AS. ':fe.PI ("C

1-o SLooc.su;o ;L. v~.e2A: 12 == L ~uR J'- sLuot:.s;..r;o .sro,e1.s

} 1 /1_/:l- SIL .. UHO.S L~/DU/-10 ,t=OB.F/CI:JE#t-;1:)$ l- R M .~,. (Jc._ \. ::::. \j.j Sn~~os ~ILOHII-JE vAf2iA ( k.AI YeA t.?.E.LEIA SLUok:.stJiO,)

Ro:: Rv,!:) + R, * R + ... + 1icR. 1 "'!); R1sce.- SIL.VARiA SIENo.s VlDUR. 1~ 1soe. PAviR-t

1.10 e~~~ &>'F'J:A-~TA'f'E: J::Ok!STJtO~C.I~IO ELE.HEI..(TO 'b'EFDRHAC.:l:\1\~? t~lf> ~A~ APSt:AICIOCTl ?

toN~)rf'. t:.lEHE1Jio "DEt:O~I'IAC.I:tOS- TAl \St.A ELEHEI-l't:.OKiN..:S (AI=.~ ~of..S1~01CCI-::tt.y ~'EOHE~I.::JCS SCHEHO~ 'PARE/TINA~ k\U~~C ~E;:o.eHAc;.';fos, Y.eA- J.lo.t=fiUO.JAHo~ le!gl!No.S lJ2.. AleLJ?!Bl!Nct;.

\. - / ) St:MC..IIll VI~61JTl Nol?.~:.lAHo. Posut..ttJ~ 1 PA \l't' z..Dilof, ~e. u- n~_J.Joo; PAHA'rtY? s.-E 'Dt~ ~; fJEFO~HAe.t;;;t..P_ PA-iiOfJIN(;'UtiAS tjA f/US'rA'lOHA:$. /$,

I

.

- GA--Lifr'A-~ JC- ft.J !lt. r::1 '

Klausimast 1.11. Kuo atskiriamos degios ~ sunkiai uiside~ios Ailuminea

izcliaoijos juostoa stoguose ? Literariiraa RSN l3.3-J31 "P'rd.oagaisrin.O sauga. Pagrindiniai

reika.lavimai n il l.lo. Lengvq metalini~ konstru.kcij'l stogtl ir dengini'll degi ir sunkiai degi silumine izoliacija suskirstoma 0~5 m plocio n.ed&b?fomia juostomis :l, plotua ~ ,

- kai ail umine izolia.cija degi - 500 m2 ; '.) - kai Silumine izoliacija sunkiai degi 1000 m~.

lUausimas: 1.12. IS kokio degumo med.ziagl! daromi pakabillBlm}jq lub\4. karkasas

I-IV ugnia.i a.tspa:rumo pastatuose ? Literatiire.~ RSN 133-31 "Priesgaisrino sauga.. Pagrindiniai

reikalavimai" P 1.5. Paka.binam~-q lubq karka.e~ butina :trengti i!; nede~iq ar am kiai degi ll med.Ziagq o UZpildui 1 eidziama naudotl. degias med.Zi~ Jle:rdro naudc)j~o-korid.oriuose, laiptinoae, ves-. tibiul:Luoso, ho.J:uose ir .toje (I-IV atspa.rumo ugniai pasta.-tuose) ir ~au nci 300 v:ietq $Bli..:.se pa.kabinamqj~ lubl,l karkasas ir uzpild.aa turi biiti ned.cgiis. Virs pak.abinamqj'IJ, 1ub1 neleidzisma trengti komun.i.kacijth kuriotnis but~ tiekiamos do-gios ~os, seys~iai bei dullti." misi.nia.i.

na.usimas: 1.,13. Koks millimalus prie8gai&rinio pra~jimo au.kStis techniniame

e:ul~t-e, pogrindyje ir pastogeje visame ilgyje ? Literatiirat Sl'lil? 2,..08.02-89 nObscestvm:my;je zdanija i

sooruienijan p. 1.5. ~echnini~ aukStq aukatis nustatomas lClekvienu konkreeiu atve-ju9 priklausomai nuo i.n.Zinerinbs ~a.ngos ir in.Zineriniq tink-lq rtisies 9 t.p. jq eksploatacijos Stil-Y"t5ll Apta.rnaujaneio p ,_ sonalo praejimo vietose aukStis iki konstrukcijos apacios tu:ri butl ne maZiau 1 18 m. Projektuojant technifl:b pogrind;t, skirt~ isdestymui titt in.Zi-neriniq tinkl~ is.~amzdyn~ au izoliacija is nedegi~ medzi~t aukatis nuo grindq iki lu~ ga.l.i biiti ne maz:tau 1,6 m.

RSU 133-91 uPrlesga.isrine sauga. Pagrindilliai reikala.vimai" p. 2.6 ..

Techninio aukato ar pogrind!io praeji~ aukatis neturi buti mazesn.is k.aip 1, 9 m. Per Via~ pa.stog~ . but ina num.atyti pra(.._ jimq ne m8Ze~ kaip 1.6 m.

SNiP 2.08.01-89 "Zuyje zdanija" p. 1.42.

IQausimas: 1.14. Kuo vadovaujantis parenkami grindli paruosic:JJnojo sluoksnio

storis ant gruntinio pagrindo ? Literatura: SNiP 2.03.13-88 11 Po1y11 p. 6.1; 6.2; 6.3; 6.4. Grind4 paruosiarnojo s1uoksnio storis ant gruntinio :pagrindo nustatomas skaiciavimais priklausomai nuo veikiancios apkro-vos, naudojamL! medziagq ir gruntinio pagrindo savybi '4: Grind\.! paruosia.mojo s1uoksnio storis turi buti ne maziau:

sme1io 60 mm, s1ako, zvyro ir ska1dos- 80 mm, betono: gyv. ir visuoneniniuose nastatuose gamybinese patalpose

./ Klausimas:

80 r:1rn, 100 mm

1.15. Koks minirna1us betono paruosiamojo s1uol-:snio storis esqnt aplcrovai, nevirsija..'1ciai 10 "!CN ? Literatura: SNiP 2.03.13-88 11 Po1y 11 p. 6.4; 6.5; 6.6. l'11inimalus betono paruosie.rnojo s1uoksnio storis esant apkrovai nevirsijanci'ai 10 KN (1000 kg) turi buti gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose - 80 mm, gamybinese patalpose -100 mm. Betono marke taikoma B 7,5.

2.1 APYTIKRES LiETUVOJE ORO TEiviPERATURlj REiKSiviES NAUOOJAMOS KONSTRUKCIJU SKAICIAVIMUI

KonstrukcijLJ. skalciavimui lvertlnamos: 1) SoiCioUSi(l penkindienio temperatCJr;:J (ntitvnn t siluminei Vnrl-ni)

Telsiai - -21 ... C Siauliai - -22''C l

2 2 VEJO GREITIS: VIDUTINIS, SKAICIUOJAMASIS, MAKSIMALUS I

VIDUTINIS VEJO GREITIS Vidutinis vejo greitis pateikiamas RSN 156-94 "Statybine klimatologija"

lenteleje 5.1.Jis paskaiciuotas pagal daugiamecius stebejimus 19-oje meteorologiniLt stociLt Lietuvoje. Vejo greitis matuojamas 1 0-13m aukstyje virs zemes pavir~.iau~ .. Lenteleje 5.1 pateikiami ivairiLt meteorologiniq stociq vidutiniai kiekvieno menesio, o taip pat metLt vejo greiciai.

Ouomenys n8udojBmi statant ir projektuojant miestus, gamyklas, elektros llnijas. . .

SKAICIUOJAMASIS VEJO GREITIS Skaiciuojamasis vejo greitis pateikiamas !enk!eje (RSN 156-94) 5.6.

Pateikiamos 10 metorologiniLt stociLt skaiciuojamojo vejo greicio , galima vienq kartq per 1,5,1 0)0,25,50 ir 100 metLL reik~.mes. Vejo greiti~ .. galimas vienq kartq per metus, lygus minimaliai metiniLt vejo greicio rnaksirnumlJ. reiksrnei.

MAKSIMALUS VEJO GREITIS Maksimalus vejo greitis pateikiamas lente!eje 5.2 ( RS~J 156-94) .

Maksimalus vejo greitis tai meteoro!oginilJ. stociLt ismatuoti faktiniai 3bsoliutos vt::jo greicio maksimumai.

Duomenys naudojami vejo apkrovai ir jos poveikiui ivairiems statybiniams irenginiams, bei konstrukcijoms apskaiciuoti.

. 2.3 KRJTULIV CHARAKTERlSTJKA, RUSYS. SNJEGO DANGOS SVORIS PLOTO VIENETUI

KRITUL!l) RUSIS; 0-IARA!

r; I,

I

Klausimas: 2.11. Gyvenamojo pastato perdenginio apsi1tinimo is vidaus

puses konstrukciniai sprendimai.

Perdangq si1umos izo1iacija taikoma virs neapsi1dom~ rusi~ ir techninit! pogrindziq, t .p. virs pravaziavimo. Si1umos perdavimo koeficientai (K, W/m2 .K): 1. Nesi1domo rusio, pogrindzio p erdenginys, lcai

temperaturq SY~rtumas tarp rusio ir I auksto pata1pq

4t c:: ( 5 + 13C) At ~ 14-C

0,5 0,4

2. Perdenginys virs pravaziavimo 0,26 Mazgo konstrukcijos parinkimas konkreciam projektui priklauso nuo si1umos izoliacijos medziagos ir skaiciuojamosios vida temp eraturos. Silumq izoliuojancio sluoksnio ploY~tes sudedamos glaudziai viena prie kitos, o esant 2 sluoksniams - su siu1iq perrisi-mu.

PARKETA 5-----------------------liLIJUQJANTI HA:iTIRA

--------- ---~--:--~-POUME.RC:E.NE..NCIO .SI:IE.D11110 7-f..RPSLUO~SI'II:Y M 450

SILU~lOS IZOLIACIJOS ~WOII:SNIS-....

PER.OE.NGiliiO PLOJI:ST --'--

t'

.,

..

POUVlftiLO C~lORIDQ LlNOLf.UHAS .'iU SILUMI\. IR GA25~ I ZOLIVOJANCIV P,l.CRIN DU _:.;::__ __

LINOLEUMAS. flOUYilO CHLORUXl Pl"1TE.Li:..s

l\UJUOJANTI MAST!~ (ZR. AISKIK. RASTA. G LAPA.

~ILUM0-3 IZOUACIJOS SLUOK.SHI.S-:-{I.RDE.NGINIO PLOKSTL

.. ,;. . =:r

LlliDLEVI'V,S. POL\~~ILO (i!_~MIDO PL'ITELES IZIV.6LE.t!l ; fUI1fJ. o..k/ lil\JUQJANTI HASTIKA

ISUGINAMASIS UZP1LIINIS GWSO ~KIEDltfiO 5UJOI'iSt11S IHOO UZ.PILTINIS GlflSO .sm: . .DJN!O .P.A.~WO~SNJS H15 ~~~~-----~----

PUTL/ P0\....1 STI RoW lllJMos JZOUA.C!Jm .SLVOf:SHts :-- Pl-OKsTE:s llfb PS()

f.RDNGINIO PLO!ISTE --------------------~

K ERAMINES PL'iTE.l E S --------------

TARP.SLUOKSNIO I~ .SJULJU Pl?IPILD'iHAS IS CU1EI'f10 ~--'~c:.:.li:...ci[""D-'-Ic.c.:.NI-=-0--'-'M-'~5=-=0'----------------~ 2 ~LUOfi3NIAI lZOLO i1- EA AliT KARSTOS bffiJH.O

. ~IASTili:OS HSK-r-55 -------

ISL'IGINA.I-IA.SI3 CUIEliTO S~. SL. M 150 //i\JQL'IDIS .PAGAL .PliOJf.nJ;./ - f\-ITU; fO)...\S\1 R0\....0 .SILUHOS IZOUACLJ05 SLUOF\SNIS- f'\....OKstts TIPO P~()

PHDENGINIO Pi.ORSTL -----------

.I

2.12. Ciyvcn;Jmoju rastalo S[

v

f'PAROC SS-01 $iaitinlo stogo jrengimas ir apSiltinimas

Slaitinis stogas su cerpi4 danga, naudojant antikondensacin~ plevel~

Oanga 2 Grebesta' 3. lsilg,ned,alragma

8

Mol10. ClnkuoiOS. var~uolos. ptasllflkuolos cerpes Tasa' Lenta

50x50 mm 25x50 mm

4 .... Antikondensacrne pteveiE)_ EL TETE ....... _............. .. ......... --- .. ---------- ............... .

( /

"

. ?.-.Q~g_n_f3.... -. --------------------------------.. ------------------------.. --- 6. Vejo izoliacrja MPP plokste li=8-16 rnrn

Biturnuotas popierius TSI.

L U. ( lyvcna1noju pasl

2.14. (.JyvGnamojo paslalu stGnos apsillinimo is isorl:s pusGs bG vl:sinamojo oro larpo konstrukciniai sprcndimai,

Naujos apsiltinimo technologijos

.1, PARMITERM (PAR) PARMITERM pastaiLJ apsiltinimo technologija skirta pastatLJ renovacijai bei naujiems projektams. Si technologija taikoma daugiaauksciams pastatams.

PARMITERM apsiltinimo tinkavimo metodas tai akmens vata, naudojama kaip silumos izoliacija ir trisluoksnis tinkas, armuotas plieno tinklu. Ankeravimui naudojami PARMITERM nerudijancio plieno ankeriai. PARMITERM technologija sukurta OY PARASTEK AB (Suomija) firmos, naudojant PARMITERM akmens vat(\ ir ankerius ir OPTIROC sausus fasadinius tinkus.

2., TERMON IT (TER) TERMONIT pastaiLJ apsiltinimo technologija skirta pastatLJ renovacijai bei naujiems projektams.

Si technologija taikoma mazaauksteje statyboje jvairios konstrukcijos pastatams.

RMONIT apsiltinimo tinkavimo metodas - tai akmens vata, kaip silumos izoliacija, ir tinkas, armuotas stiklo audinio plastifikuotu unklu. Ankeravimui naudojami TERMONIT plastmasiniai ankeriai, kuriLJ tipas parenkamas priklausomai nuo pastato konstrukcijos. TERMONIT technologija sukurta OY PARASTEK AB (Suornija) lil'tllUS, ~~~audojant PARr"11TCrHv1 akmens vatD: ir ani\Crius ir OPT!ROC sausus fasadinus tinkus.

3. SERPOROCK. (SER) SERPOROCK pastatll apsiltinimo technotogija skir1a pastatl! renovac1ja1 bei nautiems pro1ektams. S1 technotogqa ta1k0'Tla mazaauksc1LI 1r daugiaauk5Cil! namll statybai. jvairios konstrukc1jos pastatams. .. SERPOROCK apsilt1nto tinkavimo metodas tai akmeris vata. kaip silumos izoliacija. ir trisluoksnis tinklas. armuotas plieno tinklu. Ankerav1mas atliekamas SERPOROCK plieno ankeriais. kurflj tipas parenkamas. priklausomai nuo pastat9 konstrukcijos. SERPOROCK technologija sukurta ERNSTROM BYGG AB firmos (Svedija), naudojant akmens vat(\. SERPOROCK tvirtinimo detales ir tink(\.

MINERITpa:;l

f'PAROC Naujos apsillinimo tecflnologijos

PAR-01

B2

Muro sienos apsiltinimas is isores, naudojant PARMITERM technologijq

-

1

~

3

_!k_

1. Plytu mur

2.1s. c;yvcnamoF) rastato sicnos apsiltinimo i.~ viuaus ruses konstrukciniai sprcndimai ---~~--------------------------------~--~------------------------

(

8

Tinkas ,' Plylu rnuras 3 Hdrozo~>ac'la

4 Kar""'asas S Termozol,ac'la

6. Garo izoliacija 7. Apdaila

Rekomendacijos:

Muro siena apsiltinta is vidaus, naudojant medini karkasq

Fasad1nis Sil1kaln'u arba apdillhn'u " skyletu molio 2 sl ruberodo iJrbil ICOPAL 1 sluoksn,s

Tasa'

6

5

7

G

Pn3so KEL 60xGO mm

Akrnens vata IL fl=30 '~/m 1

------------ ---------------------8.::.~~------- .. Polietileno plevele

GYPROC plokste Apdailos lentos Plastiko lentos

8=0.2 mm

GN 13 p=13 mrn 8=1319 llllll

~. H'dro,zoliac!Ja dedama t1k po karkaso. tasais 100 mm plocio juosta. :.:. Garo ,zoliacijos sluoksniai ui:leidi:iami vienas ant kilo sandurose. arba sulydomi.

(

~ 0 --< 0 1---0 c::

(0 ~

N

0::-

E ::z; tJ ..Q Q. :s: &: ""'

,,, u. l.o.J r= ry;. ..0 :s: _, ..... , 4: 4

8

Apk;\hm

Slaitinio stogo atremimo de-..ale :-:edineje karkasineje sienoje 2. 20 S-K.A RDA

... _,-: !">.ONDE J..JSACtNE ::.~v;:t...E:

-~

__ 4_

~5-!_ ::!;"11--L

_ljtlj- 1~0 2illJ ~-;~~ ~;:'"lt ..~,..2i:~

~~~ -~mo=:l,~.Z:

~c :::ne:o,:

...,co:: ==>~~ s- :--s.:..:..'ls 1t atstumat nustatorru ska.t,a ... :rr ..a s. : t~: :::1..~ ;..oQJs:;;1UviS puktauso nuo ~~f:JOS ;.,: .. '1~::....,..::u;;;

~~.:: s~:-~.:h:s pnk.lauso nuo JOS 119.0 ''st.::.;:.:..=..-.;:::: ' -~:n.:..:.~~:--i S!Vn::a ptiklauso nuo ~ark.asmes ~~p :s. :1:~~- ..J< ::H~S

ORo TARF'A!:> .SCM

50lll75 mm

50x175 mm

40x100 mrn

ll J) ~30 ~g m 6=150-50 mm

5=0.2 mm ALU/pop1enus. ALUtkartonas kartonas padeoq-.as pollelilenu

n :8., 16mm lSL I>= 30 mm

GTS!J l'i- 9 mn: 6:.:: 8-16mm TSL

2.21 Silurna izoliuojan~~iu slttoksni11 apsaugos nuo idrf'~kirno bt-idai K ad s i 1 urn a i n e l a ida us s l tlk s n i o n au do j i rn o s ~ l y go s b t"i t ll

optirnalios reikia: 1. Nurnatyti horizontalq dregrnei nelaidq sluoksn i.,

vidiniu ir i~oriniu sienu. apsaugai nuo gruntinio (auksciau pastato nuogrindos)

skirt~ vandens

2. ~rengti vertikalq vandeniui nelaidu sluksni ant pastato pozernines dalies isorines puses, atsizvelgiant ~ gruntinio vandens horizonto aukstt, sis sluoksnis sujungiarnas su horizontaliu vandeniui nelaidziu sluoksniu

3. Atitvaru isorinius pavirsius daryti nelaidzius krituliarns, vidinius atitvaru pavirsius apsaugoti nuo ir buitines dregrnes (trengiant tinko ar kitoki~ padengiant vandeniui atspariornis dangornis i t.t.)

atmosferos gamybines apdaila,

4. Atitvaru isoriniams apsauginiams apdailiniams sluoksniarns naudoti ilgaamzes medziagas (salciui atsparias). Atsparumas salciui pajurio zonoje - 50, kitoje Lietuvos dalyje35 ciklq.

2.22 Atitvarq eksploatacine dregme. Dregmes kaupimosi atitvarose priezqstys f

Jei statybines medziagos ar konstrukcijos yra dregnos, jq ~ilumos pralaidumo charakteristikos sumazeja 25 kartus. Kiekvienas pastatas yra pastoviai veikiamas dregmes is isores ir vidaus. Is isores veikia:

lietus, sniegas, oro dregme zemes dregrne gruntiniai vandenys, spudiniai vandenys, kondensaciniai

vandenys Is vidaus veikia: statybine dregme dregnose patalpose issiskirianti dregme garai issiskiriantys skalbiant, gaminant maistq, prausiantis

ir kvepuojant ( 15 1 per parq vandens garq pavidalu pagamina viena seima)

kondensatas ant pavirsiaus ir konstrukciju. viduje Is isoriniu priez~sciu. viena pavojingiausiu. yra istrizas lietus

su veju, kuris kenkia fasadams. Statant pastat~ daug vandens naudojama betonams, skiediniams,

tinkams. Tik nezyrni vandens dalis reikalinga cheminems reakcijoms, visas lik~s vanduo turi per 1-3 metus pasisalinti. 2.23 Silumq izoliuojanciu. sluoksniq apsaugos nuo idrekimo del lietaus budai

Silurnai nelaidziu sluoksniu. apsaugai nuo lietaus dregmes rekomenduojama irengti nevedinamus oro sluoksnius. Nevedinamus oro sluoksnius patartina i.rengti kiek galima arciau atitvaros isorinio pavirsiaus. Efektyviausi 20-30 mm oro sluoksniai. Apatineje tokiu. sienu. dalyje tikslinga irengti horizontalu. lakstini. arba juostini vandeniui nelaidu. sluoksni ir angas vandeniui isteketi is sienos (angu. plotas 5 em vienam tiesiniam rnetrui sienos; virsutineje sienos dalyje angos nedaromos). 2.24 Pastatytu langu silumos izoliuojanciq savybiu pagerinimo bGdai. Langu silumos perdavimo koeficientu. dydziai

Per langus prarandama 37 % silumos. Langq faktine silumin~ varza eksploatacijos metu del oro infiltracijos didejimo laikui b

speclal1as1as sk.,, 1am:.s1as pla!;:;tmaslnes murvines su sra1gta1s, grr::7.iant skyles per stakta tiesiog i mtJra ar betona. 2. Lango staktos sand~ra su angos uikaito plokatuma nesandari.

Stakta neturi buti glaud~iama prie uzkaito plok~tumos. Paliktas 3-6 mm tarpas turi buti uztaisomas nekiet8janciu hermetiku. 3. Pakulq kamsa butina kaip termoizoliacinis intarpas tarp muro ar betono salta pavirsiaus ir medienos.

Labai efektyvi lango silumos izoliuojancil! savybiu pagerinimo priemone: atskiro lango su viengubu ~stiklinimu ~montavimas \ tq pac-i~ ang~, stiklo paketo ~statymas vidiniame esamo lango reme. Gana gerq efektq duoda skaidri polimerine plevele. Jq galima deti ls patalpos puses, tvirtinant visu lange perimetru juostelemis arba talpinti tarp stiklq. Mediniq sudvejintais remais langq k 2.56 W/m K Mediniai atskirais remais langai su dvigubu

istiklinimu k 2.38 W/m K Mediniai atskirais remais ir trigubu

~stiklinimu langai k 1.82 W/m K

2.25 Priemones pastatq cokoliq apsaugai nuo dregmes

Cokolio apsaugai nuo dregmes pagrindine Sqlyga cokolio padengimas cementiniu tinku, nuogrindos ~rengimas visu isoriniu pastato perimetru.

2.26 Statybiniu medziagq ir konstrukcijq silumos perdavimo koeficientai (apytikriai)

Atitvaros silumos perdavimo koeficiento ir silumines varzos skaiciavimas

2.1. Atitvaros silumos perdavimo koeficientas (W/m2 K) nusta-tomas pugal formul~:

k= I I (2.1) --+Rk+--

a. a is cia flv- a[i[V0,1 7,6

1. 7Pnitini:d ~!ogl:111giai 9,9 4. llu!liJ ir d

r; ~

r~ ~ 1\ i: ;_,

f '

..

"~ 11\'

~ ~':. l l I. : ,,, il ii 1 ~ ;.;! !{'

!J J! :I j l

~ l :I l ~ j.

\\

2 priedo !~sinys

2.::?. Sluoksniuo!os a!ilvaros silumine varia nusta!oma: Rk=R1+R2+ ... +Ro t+Rn. (2.2)

cia R1. R2 .... Rn- atskir4 sluoksni4 silumines varzos, m2 K/W; Rot- uidaro oro tarpo silumine varia, jei jis yra pa-

naudo!as konstrukcijoje; jo silumine varia ren-kama is 2.3 lenteles.

Sluoksnio storis. m

0.01 0,02 0,03

. 0,05 0,1 0.15 0,2-0.3

2.3. 1 e n t e I e Uidarq oro sluoksniq Si!umine varia

Uzdaro oro s1uoksnio siluminE> varia Rn t, rn 2 K/W Horizontalaus sluoksnio. kai

silumos srauto kryptis is apai'ios i virstJ, ir vertika.

laus sluoksnio

Horizonfalaus sluoksnio, kai silurnos srauto kryptis

is virsaus i apaci~ oro tempera!Gra sluoksnyje

teigiama I neigiama I teigiama I neigiama 0,13 0,15 0,14 0,15 0,14 0,15 0,15 0,19 0.14 0,16 0,16 0,21 0,14 0,17 0,17 0.22 0,15 0,18 0,18 0,23 0,15 0,18 0,19 0,24 0,15 0,19 0,19 0,24

Pastaba: apklijuojant vienq is pavirsil}, ribojancil} oro sluoksnj, a1iu-minio folija, jo silumine varia padideja 2 kartus.

2.3. Atitvarq sudaranci4 sluoksni4 silumine varia nustatoma pagal formul~:

R= _o_ !.

cia {)- sluoksnio storis, m; (2.3)

i.- skaiciuojamasis mediiagos sluoksnio silumos laidumo koeficien!as, W/m K, renkamas is 7 priedo.

2.-L Jei atitvaros konstrukcija sudetine, vidutine sios atitvaros konstrukcijos varia Rk. vtd. m2 . oc;w, nustatoma tokia tvarka:

a) ieskoma Rkll; atitvara sqlyginai dalijama plokstumomis, ly-giagreciomis silumos srautui, kertanciam atitvarq j tiek dali4. karl jos but4 vienaruses silumos srauto ativilgiu:

R _ F1+F2+ ... +Fn kl\ - Ft F2 Fn '

__ .L_-l- +-Rt ' R2 '... Rn (2.4)

2 priedo t~sinys

eta F1, F2.- .. ,Fn -- atskir4 atitvaros vienarusitt dalitt plotai, m2; Rt. R2 ..... Rn -- atskirtt atitvaros konstrukcijos dalitt silumines

varzos, nustatomos kaip tos dalies sudarancitt vienarCtsi4 sluoksnitt siluminitt varitt sumos pa-gal 2.3 formul~;

b) ieskoma Ru.; atitvara sqlyginai suskirstoma i budingus sluoksnius plokstumomis, statmenomis silumos srautui. Sie sluoks-niai gali buti vienalyciai arba susideti is skirting4 mediiag4. Vie-nalycitt s!uoksni14 silumine varia nustatoma pagal formul~ 2.3, ne-vienalyci4- pagal formul~ 2.4 ir i4 reiksmes susumuojamos;

c) to!iau skziciuojama vidutine sudetines a!itvaros konstruk-cijos silumine varia:

Rk, vld = _R_k..;;.lf _ __:_n (2.5) Jei R kif ir R k.L reiksmes skiriasi daugiau kaip 25%. arba skaiciuo-jama ati!vara turi briaunas, tai Rk. vtd nustatoma pagal temperatu-res Jauko skaiciavimq (patartina panaudoti ESM).

Skaiciavimo pavyzdys pateiktas 17 priede. 2.5. Apytikriais skaiciavimais sluoksniuotos sienos vidutinis si-

lumos perdavimo koeficientas randamas jvertinus koeficientu r sker-sini4 laikancittj4 rysi4 itakq

k kvld = -;:- (2.6)

cia k- atitvaros silumos perdavimo koeficientas, randamas pagal 2.1 formul~, nejvertinus rysi4;

r- koeficientas, jvertinantis rysi4 itakq, imamas is 2.4 arba 2.5+2.7 lenteli4.

2.4. l e n t e l e Labiau zinomq !sores siel'14 konstrukcijq laikan~i4J4 ryslq jtakos koef!clentas r

(briaunq, sandiirq, spraudziq ir pan. intarpq jtakal jvertinti)

Eil. Nr. Sienos konstrukcija ir naudojamos medziagos

Koeficientas, r

2 I 3 I. Viesluoksnes plokstes is !engv4 betonq 2. Trisluoksnes geli.betonines plokstes su efektyvia silu-

mos izoliacija ir liaunais rysiais 3. Trisluoksnes geli.betonines plokstes su efektyvia silu-

mos izoliacija ir gelzbetoninemis spraudemis arba ke-ramzitbetonio ' tnomis

---

0,85+0,90

0,75+0,85

0,70+0,80

3.1 1YRINEJIMAI, REIKALJNG/ PAGRINDAMS IR PAMATAMS PROJEKTUOT/

. Nori~t parinkti tinkamiausiq pamat~, bOtini detafOs duomenys apie statybinio skfypo geofogin~ ir h1drogeofogrn~ ~~rang~, grunt4 s~vybes be1 .~r?~~su~, .vykstanci.u~ juose ir apie pati pastatq. Duomenys apie pastatq ga.~na~I.IS proJek~o: o a~1~ .~runtus- IS 1nz1nenn14 geofog1n14 tyrinejim4 ataskaitos .

. fnz1nenn14 gC:?'?grn14 ~rrneJ~~4 metu s~atybiniame skfype atfiekami gr~ziniai, kasiniai ir statinis grunto zonda~1mas. I~ .gr~zrn1uo~e 1r kas1nruo~e pa1mt4 bandini4 faboratorijose nustatomos tam tikros grunt savybes, o statrn1o zondav1mo metu gaut1 duomenys feidzia rasti grunto kuginj stiprum::. ir vietinA trint1

41 k . ,. t tyt .d. . t . . k '"' '~' , paga un.u?~ ga 1ma nus a 1 VI rnt nnt1es a~pq, sankabumq, deformacij4 moduli, molini4 grunt4 konsistencijq ir sm~lrn14 ~r~~t4 tankumq. _Pagaf. :on~~v1~o ~~ome~is .. ~kaiciuojan:a~ ir polin_io pamato pagrind4 laikomoji galla. Tynnej1m4 rezultata1 pate1k1am1 1nzrnennr4 tynne11m4 ataskaltOJe Jentelr4 ir grafini4 schem4 ( ov ) forma. PJ 14

3.2. PAGRINDf..! KLASIFIKACIJA

Pagrindas - grunto masyvo dafis, kurioje nuo pastato apkrovos atsiranda itempimai, ir kuri del tr-deformuojasi. Pagrindai skirstomi i du pagrindinius tipus:

1. Naturalus pagrindas- tai natUrafus gruntas, kurio stiprumas pakankamas pastato apkrovoms priimti ir normaliam jo elkspoatavimui uZtikrinti. NatOrafOs gruntai skirstomi i dvi kfases:

uotinioi

-Uoliniai gruntai -vufkanines kifm~s gruntai. Jie yra tvirti, bet trapus ( suyra be takumo ribos), todel juos skaiciuojant naudojami tamprumo teorijos desniai. :Zemes pavirsiuje toki4 grunt4 yra mazai, todel pagrindais jie bOna retai.

-Neuolinlai gruntai skirstomi pagal sudedam4i4 daleli4 stambumq, formq ir rysi tarp grudeli4. Gabaliniai ir smeliniai gruntai yra nerisiOs - juose nera rysio tarp atskir4 daleli4. J4 laikancioji galia priklauso nuo grOdeli4 vidines trinties ir grOdeli4 matmen4- kou didesni grOdeliai, tuo didesne vidine trintis ir tuo paciu laikomoji galia. Zyringo ir stambaus smelinio grunto stiprumui dregnumas itakos neturi, o smulkiems smeliams -didejant dregnumui, maieja stiprumas. Smeliniai gruntai, vefkiami apkrovos , seda(sutankeja). Sedimas vyksta greitai, nuosedis bOna nedidelis, dainiausiai statybos eigoje. Smeliniams gruntams jtakos turi vanduo, molingos ir organines priemaisos, kurios apvifgo smelio daleles ir suma:Zina trintj. Dulkingi smeliai, prisotinti vandens, vadinami dribsmeliu.

Moliniai gruntai yra sankab.Os ir pagal grOdeli4 sudeti nekalsifikuojami. Jiems dileles jtakos turi dregme, kuriai kintaQt~ gruntas gali pereiti is tvirtos bOsenos i plastin;, takiq ir atvirksciai. Veikiami apkrovos, molininiai gruntaisusispaudzia sumaiejus poroms ir isspaudus is i4 vandenj. Sis procesas vyksta letai, todel pastatai, pastatyti ~nt molini4 grunt4 seda daug met4. Apie 60% Lietuvos dengia moreniniai moliniai gruntai, kurie dainiausiai tankOs, kieti, maiai deformuojasi ir yra geri pagrindai.

Gruntuose gali bOti ir augalini41iekan4. Jei i4 yra iki 10% -jie vadinami gruntais su augalini4 priemais4 liekanomis, jei daugiau 1 0%-uzdurpejusiais. Toki4 grunt4 didelis dregnumas, valksnumas, susispaudimas, todel jie netinkami bOti pagrindais.

-- "36-

L. Utrbtmts pagrmdas- kat naturalus pagrmdas yra per stlpnas pastato apkrovorns atlatkytt tr yra sustiprinamas jvairiais bOdais:

a.) grunto sutankinimas iki reikalingo tankumo,kurj apibudina sauso grunto tankis p arba poringumo koeficiantas e (smeliams paka nka p= 1.65 ... 1.70 arba e=:0.55 ... 0.60, moliniams p=: 1.6 ... 1.75, e=0.55 ... 0.70). Sutankinimas kontroliuojamas statiniu zondavimu, o ypac svarbios vietos-bandant stampu. Tankinant grunta., jo stipruma. galima padidinti 2-3 kartus. Priklausomai nuo grunto savybi4 parenkami tankinimo budai:

-smeliams ir kietai plastiskiems moliniams gruntams-piOkimas 2-7 ton4 pluktuvais; -puriems vandeningiems smeliams- vibraciniais volais, vibroplokstemis , o taip pat nudrenuojant; -letai tankejantiems, vandens prisotintiems gruntams-durpems, durpingiems gruntams ar moliams-

ilgalaike apkrova(keleta. savaici4 ar net menesi4). b.) grunto lskaslmas -taikomas, kai grunt4 negalima sutankinti (moliniai gruntai, kuri4 plastiskumas

didelis, vandens prisotinti dulkingi slmeliai ar dumblas, buitines atliekos .. ). Jie iskasami iki 1.5-2.0m ir pakeiciami smeliais ar :Zvyrais (sluoksniai po 20 em laistomi vandeniu ir kruopsciai sutankinami).

c.) cheminis sustiprlnlmas -taikomas smeliniams gruntams, jsvirksciant skysto stiklo skiedinj ir kalcio chloridq, kuriems sureagavus, susidaro vandenyje netirpus junginys, surisantis smelio grudelius j smiltainio mas!i!.

3.3. PAMATI./ KLAS/FIKACIJA Pamatai skirstomi i tris pagrindines grupes:

1. SEKLIEJI PAMATAI - kai pamatas statomas iskastoje duobeje, po to jo krastus uzpilant gruntu. Toks pamatas perduoda apkrovas i grunta. tik padu, todel jo medziagos stiprumas pilnai neisnaudojamas. Seklieji pamatai jrengiami, kai stiprus gruntai slugso negiliai (techniniu ir ekonominiu poziuriu tokie pamatai neturi buti giliau 3.0 ... 5.0 m). isskiriami penki sekli4i4 pamat4 konstrukciniai tipai:

ATSKIRI JUOSTINIAI JUOSTINIAI KOLONl) ISTISINIAI PAMATAI PO MASYVUS PAMATAI KOLONl) SIENl) PAMATAI PAMATAI VISU PASTATU PAMATAI

Monolitiniai Gali buti {rengiami, kai {rengiami, kai pastato Po ypac standziais arba surenkami. monolitiniai arba pagrindas- silpni ar standumui uZtikrinti pastatais ar statiniais

Daromi surenkami nevienodai neuZ:tenktostiniLJ ar su didelemis laiptuoti, Susideda is susispaudziantys kryZminh.J matlj arba apkrovomis-

staciakampiai pagalves ir gruntai arba kai reiklaujant kaminai,bokstai, tiltL. arb a sieninil.j rusio kolonos jiems technologijai(rezervuarai, atramos. Tokiems

kvadratiniai. H/L sienLJ blokLJ. perduoda dideles saldytuvai). Konstrukcijos: pamatams turi buti ne Gaminiai yra apkrovas. Toks bebriaunes arba skaiciuojama ir ill

daugiau 2. Gali tipizuoti. pamatas islygina briaunuotos (briaunos mase. Pado dydis buti nesimetriski Pagalves gali sedimus. Konstrukcija- virsuje) plokstes, deziniai nustatomas

bliti isdestytos nekarpyta sija. Gali buti pamatai (aukstybiniams skaiCiuojant pagrindq su tarpais. jrengiamas abiem pasta tams) ribini4 buviLJ metodu.

kryptimis-kryzminis

2. POLINIAI PAMATAI- jrengiami, kai pavirsiuje yra silpni, smarkiai susispaudziantys gruntai, o stiprus gruntai slugso giliai. Pol. pamat4 nesamoji galia didele, jie nuseda mazai. Apkrova, perduoda sonais ir padu, todel medziagos stiprumas isnaudojamas gerai, taciau del poli4 liaunumo jie negali perimti dideli4 horizontali4 apkrov4. Pamatas susideda is poli4 ir rostverko, kuris paskirsto pastato apkrova, poliams.

Rostverkas-kvadratine ar staciakampe plokste, atremta i polius (kolonai), arba nekarpyta sija (sienai). Ant poli4 gali buti remiamas laisvai, bet dazniausiai -standziai jbetonuojant apnuoginta, poliaus armatura.. Rostverko matmenys -pagal poli4 isdestyma, arba pagal atremiamos konstrukcijos geometrija, . .Zemutinis rostverkas-jei jis yra zemiau zemes pavirsiaus, aukstutinis -iei jis virs zemes, o poliai jgilinti ne visu ilgiu.

--31-

I

Poliai- da.Zniausiai g/b, reciau betoniniai, tik atskirais atvejais- plieniniai (ivairaus profilio, valcuoti arba vamzdiniai, veliau uzpilami betonu. Jei yra rovimo jegos-sraigtiniai) ar mediniai.

Pagal gamybos blidq: - kalamlejl -gaminami gamykloje, kvadratinio arba apvalaus ziedinio skerspjOvio, kalami eilemis,

grupemis ar po vienq (Uetuvos sqlygomis apie 45% pramones pastat4 kolonoms-tikslingiausia) - piUklamlejl - geriausiai tinkantys, kai pavirsiuje silpni moliniai gruntai, o stiprOs gruntai-3 .. .4m

gylyje.Buna 040 ... 120cm, betonuojami projektineje padetyje, grunte is anksto jrengus skyl~. Pagal jrengimo technologijq gali bOti jvairlj tiplJ, (uzliejant vamzdj, su isplatinimais apacioje ir pan.)

Poliai isdestomi taip, kad blit4 apkratui vienodomis jegomis. Tarp kalam4i4 poli4 asi4 atstumas turi bliti ne ma.Zesnis 30, atstumas tarp plukiamljjtj poli4 -ne ma.Ziau 1m

3. GILIEJI PAMATAI- jrengiami, kai stiprus gruntas siOgso giliai-1 0 ... 60m ir poliniai pamatai neefektyvus(poliai turi bOti dideli, gruntai sunkiai prakalami arba pamate turi buti daug politj). Pamato gylio d ir pado plocio b santykis turi bGti d/b>2. Apkrovq jie perduoda padu ir sonais, yra ekonomiski, nes gerai panaudojamas pagrindo stiprumas, iki minimumo suma.Zinami zemes darbai, mazi ir vienodi pamatlj nuosedziai. Siuo metu placiausiai naudojami:

Gr~zlnlnial pamatal -pragr~ziamas silpnas gruntas, jgr~ziama ne maziau vieno diametro i stipr4 gruntq, jei reikia, idedamas armatOros strypynas ir uzliejama betonu. Apatine dalis gali bOti islatinama ..

Transejine siena -specialiais ploksciais greiferiais iskasama transeja( 30 ... 120cm plocio, 15 ... 25 m gylio) pripildoma monolitinio betono arba surenkam4 g/b ploksci4. Tokiu budu gali buti statomi ir pozeminiai statiniai-rezervuarai. Transejini4 sienlJ pagrindinis pranasumas-galima jrengti salia esam4 pastat4 pamat4 (-1.5 ... 2.0m)

Kevalinlal pamatai- I grunt(\ zemo da.Znio vibratoriumi per visq silpno grunto storj gramzdinami g; ... 01.6 ... 3.0 m, 6 ... 12m ilgio vamzdziai-kevalaLJie jgilinami i stiprq grunta, ne maiiau 0, tarpusavyje jung!ami var:Ztais, is vidaus isimamas gruntas ir uzliejamas betonas. Tokie pamatai gali bOti jgilinami iki som gylio.

3.4. PAMATI./ MAZIAUS/0 KONSTRUKCINIO {GIL/NIMO DYDZIAI

Pamato jgilinimas parenkamas pagal daugelj (daznai vienas kitam priestartaujanci4) faktori4:

-pastato paskirtis, konstrukcijos ir ekspoataciniai reikalavimai-rOsys ar kitos jgilintos patalpos, jvad4 kanalai, tuneliai ar pan. Prie i4 esantys pamatai turi bOti jgilinti 0.2-0.5 m giliau uz si4 patapl4 grindis;

..

-pagrindui perduodam4 apkrov4 dydis ir pobudis- pamatai, kurie pagrindui perduoda dideles jegas (tar. tarpe horizontalias) ir ekscentriskai apkrauti pamatai gilinami labiau. Masim.J pamatai su dinaminemis apkrovomis gilinami kuo ma.Ziau (da.Zniausiai pagal sezoninio jsalo gyli).

-sezoninio jsalo gylis- moliniuose ir dulkiniuose bei smulkiuose smeliuose esantis kapiliarinis vanduo saldamas kilnoja pamatus, todel siuose gruntuose (netaikoma stambiagrudziams smeliams ir :Zvyrams) pamatai turi buti jgilinami zemiau skaiciuojamojo sezoninio jsalo gylio;

-pagrindq sudarantys grunto sluoksniai- pamatas turi bOti jgilinamas 1 0-50cm i pagrindu parinkto (tvirto) grunto sluoksnj, praeinant silpnus gruntus;

-hidrogeologines sqlygos ir ]4 galimas kitimas- nerekomenduojama gilinti pamatus zemiau gruntinio vandens lygio (bOtinybe apsaugoti pamat4 duob~ statybos metu ir pacius pamatus -eksploatacijosmetu). Jgilinus zemiau gruntinio vandens pavirsiaus, bOtina uZtikrinti, kad statybos technologija nesuardyt4 pagrindais parinkto,grunto strukturos;

,,

-gretim4 pastat4 igllinimas- rekomenduojama pamatus gilinti i ta. patj gylj, kaip ir jau esantys pamatai. Jgilinant giliau esam4 pamatlj, reikia uZtikrinti esamo pastato pamat4 pagrindLJ stabiluma. (naudojamos "sienutes grunte", pOktiniai poliai ar gilieji pamatai);

-zemes pavirsiaus reljefas ir palniravimas- ma.Ziausias konstrukcinis pamato jgilinimas turi bOti ne ma.Ziau 50cm nuo planiruojam ozemes pavirsiaus, tuo paciu jvertinant galimus parapektyvinius planiravimo pakeitimus.

-38-

3e5. kok LUOSe sr-rcntuose (Jo..JYJCLt-D fC,jJ ecfli!Ylct~S prLk_f.o_LJS[) () vc sez:o{) L~}-~() __ j.SCLJ!o lft: e~o ~ I Moet.ncecc c;rruf'tt-ccc 1 i:ecL.-p p0-t oLuCkLniQ..( t_.r Sf11u[-

k Js 8 m e e lCc l k.. CL.p ~ .c. L c.__ ( G (l i. D F:> r t .s c &i._ 11 l trl 0 .::::.. 0 11 S/ e )fiCL kU2snus. }cose po.__,YJQ..._t-us reL_kLct... t{'it?.crr&i Yle mq_.i"(QO kct.-l. p 8 k.q_t_ c c_ uo i ~t-/Yl CL.~is .se. 2 on;_ ,)f.'0 j s q_ r..'o :( :t f!_t_s .

3. e. S ~ C 't!;t- n __ ~~~~-~ r c 0 et.-11 i-c 1 k ~cL h 1 d-ros t:n._}::i 11 (; \JO-() d CJ7S 3 ~et:Ls nesuct.rclrt-~ ze.;n Lct.U duobe..s d_u{= () o esacn i-s \JQ.-11 de. n t UL n e let.-~ oL~ r ( un t-cr . . I . '

K~ e ~rrcncL1. G ucLCLro s e~_:cks 71 i uo -&c lrur~t-Qc cr sme eLo tc;Jps iuoksn LUOS

. (

(

~8. kurCctL-.s q___-f:vejCt..t.S rcz-cz-rcndct_l. skcx..Cccuot'c._,YlL-. c{~ form c_cl_i c rYJS 1-

fD CLyr 2- n cLcc i_ s k D

3.1 1. St:kliLUlJ parnalt) konstmkcijtl tipai (rllsys)

PAMATAI SKIRSTOMI I SEKLIUOSIUS, POLINIUS IR GILIUOSIUS. SEKLil)Jl) PAMATl) JGILINIMO GYLIS NE DIDESNIS KAIP 3-5 m. ISSKIRIAMI PENKI SEKLil)Jl) PAMATl) KONSTRUKCINIAI TIPAI:

1. ATSKIRI KOLONl) PAMATAI 2. JUOSTINIAI SIENl) PAMATAI 3. JUOSTINIAI I

fonnult;:

3.13. Minimalus atstumas tarp kaltinil! poliq

Atstumas tarp kabanCiq poliq turi biiti ne mazesnis kaip 3d ( d-apvalaus polio skersmuo arba staCiakampio skerspjiivio polio didysis matmuo ).

Atstumas tarp poliq- statramsciq turi buti ne mal:esnis uz 1.5 d.

3.14. Kokioms ribiniq bfiviq grupems skaiciuojami poliniai pamatai ?

Poliniai pamatai skaiciuojami 2 ribini4 bOvi4 grupcms: 1) pagal pirm~ ribiniq biiviq gru~

a) skaiciuojamas poliu ir rostverku konstrukciiu stinrumO. II

pQ~'Yln

1:-r:-

3 ~7 . \ . ~i-l"t-n,o p~_Lio 'PQ9Y~nc:Lo k.Qi.cl.o...jCLmojO ~tt.o-rumO S kQ LCLQ 1n mo me-t: c QQ..

.Os L s

u

'----/

gretimy pamatl_J nuosedzit.J santyki-nis skirtumas, vnt., ribinis pamato nuosedis, m,

(.A_) L

u

ribinis gretimy pamaty nuos2dziy san-tykinis skirtumas, vnt.

. Nuo sedziy s suradimas apra.sytas 3.9 ounkte. Ribinio.i pamaty nuosedziai turi tenkinti 3.9 Sejlyg~. Ribine greti-;,y grtizininiy pamaty-nuosed~Tl}-s~ntyki- --n!o skirtumo reiksme pateikta. statybos normy ir to.isykliy 2.02.01-83 ketvirtame priede arba ji nuro-doma pastato projekte.

3.6. Pamatas turi bOti suprojektuotas toks, ko.d slegis po pamato padu nevirsyty pagrindo skaiciuo-jo.mojo stiprumo:

. cia p N

F -f A -R

sn

N Ff. ~ Rsn' ( 3. 7) p - A

slegis po pamato padu, kPa, pamato virsaus lygyje veikia11it didziausia asine je ga nuo pasta tO a.p krOVl;j, ka.i ap kro-Vl_J patikimumo koeficientas 0, - :L, nepa.i-sant pamato svorio, kN, f trinties jega prie pa.mato sonl.J suranda.ma pa.ga.l 3.10 punkto nurodymus, kN, pa.mato pado plqtas-; m2, pa.grindo skaiciuojamasis stiprumas, kai pa.-mato nuosedis lygus n '* pamato s kersmens, kPa.

Skaicius n, nusakantis, kuri~ dal~ 9{. pama.to skers-mens sudaro jo nuosedis, ra.nda.mas pagal formul~:

n - 10 0 S ( 3.8) Rsn sura.dima.s apro.syta.s 3.8 punkte. l''"l.m n % pa.-mo.to skersmens didumo nuosedzius.

\ ~-

S kaiciuo jamasis pagrindo stipruma s po.renko.mo.s, o.tsizvelgiant \ norim

3. 18 Koki c kcl imni rcika la vin1a i sn1elinio grunto sutankini1nui , ircngti dirblini pagrind(\.?

Ant Iabai suspaudzinmq gruntq pastatai seda daug ir ncvicnodai .Kad sumazintumc nusedimus, gruntai tankinami dirbtinu pngrindu. Pagal [ 1] siuloma tankinti smelinius grun-tus, JCtgu jq skaiciuojnmasis stiprun1as R ncvirsija 0,2 Mpa.

Visi smdiniai gruntai laikorni tankliais. Dirbtini pagrindq_ ( kada kciCiamas naturalus nctinkantis pamatams pagrindas) ge-riausrat ircngincti is stambesniq smClingq grunttt, bet tr smulk:esni smelinini gcrai tankomi. isskyTus dulkingus. kuriuose prie didelitt dregnumo koef. gali pasireiksti tcksotropines savybcs.

'f::tnkinant smclio p:1grindc ncturi buti Jun,1bltt, durpitt ldit! ar kitq nelanklitf grunttt.

Tankinti galima iki 5 -:- 6 111.. grunto sluoksni. Tankinimui naudojami vibrmolai arba plilktuvni. Jeigu tankinamasis sme-lis per sausas - jis sudrckinamas, JCtgu vandeningas u/.pi-lama 20 + 30 em. Snuso smC!io sluoksni.

Po tankinimo butina patikrinti dirbtino pagrindo kokyb~. Smdiniais gruntais laikomi tacla. kai jic sutankinami pa-kankamai. kai sausn !2runto tankis d=l, 65+1, 7 t/m3, arba Jll poringumo koef. e=CJ,55+0,6.

Daznai projekte uzduodamas tankinimo patikrinimas zon-du ( nurodomas ki.'tginis stiprumns qc ) Turint qc pagal [ lJ rekomendncijose nurod~y"t~l melodikq_ gaunamc pagrindo projck-tavimo rodiklius. pagrindo sliprum:.t R ir dei()rrnacijos moduli E ( pv;.. R-- I' .;p. , 1

v

S l. t

F) cl rn ClL L t( \ 'l e n (J 1 rn u l 3.'19 G v-c;Z._Lct~ll~ llcL LL d o J cun ~ be-Lono :JLc1-nkumo !Octi-k tiQ(

MEDZIAGOS

Betonas 5.3. Betono go.mybai no.udo iamo s med_ziago s -

cementas, sm~lis, stambus uzpildai, priedai, vanduo turi tenkinti valstybiniy"' standart1._) reiko.lo.vimus.

5.4. Be to nuojamo. prekiniu projekte nuro dyto s klases 'betonu. Betono klase turi buti ne mazesne ko.ip B 15.

5.5~ ?etonuojant s~uso.me gn;zinyje, naudojemas 2-6 cm...slankumo betonas, kal jis tankinamas ir 8-12 em slankumo. kai jls nelanktno.m.,.s.

Betonuojant po vandeniu vertikaliai kelio.mu vo.m z-dziu, neudojamas 16-20 em slo.nkurno betonas.

5.6. 0 ptlmali~ be to no mis inlb sudet~ nus to. to sta-tyb.lne laboratorijo..

Stambus uz plldo.l turl buti ne did e s ril kelp 50 mm. Rekomenduojama no.udotl cement~, kurio rlslrno-

si pradzia ne anks~lo.u 2 h', Pamatams, kuri.uo s veikia tik gniuzdymo je go,s,

tlks,llnga' naudoti smello lr zvyro beton~. 24

- ~ P4 f:e-~ c:t t:. M t t..A-

3. 20. PAGRINDINIAI REIKALAVI!V!AI INZINERINIAMS TYRINEJIMAMS

1, Inzineriniai-geologiniai grunt4 tyrim4 rezultatai turi tur~ti davinius, kurie reikaLingi:

Pagrindo ir pamato tipo parinkimui, nuRtatant pa-mat4 gylt ir plott, ~vertinus galimus pakeitimus sta-tybos eigoje ir eksploatacijoje.

Esant butinumui, parinkti metodq grunto pagrinao pagerinimui;

Iniinerini4 priemoni4 nustatymui, ~rengiant staty-bos aikstel~.

2. Iniiner1ni4 - geologini4 ir h1drologini4 tyrim4 re-zultat4 ataskaitoje turi buti:

a) aaviniai apie siulomos statybos vietq, apie jo klim~tines ir seismines sqlygas ir apie ankstesnius grunto ir grun~inio vandens tyrimus;

b) daviniai apie inzinerin~ - geologin~ grunto su-dett, atskir4 grunto sluoksni4 star~, nepalanki4 grun-t4lkarstini4, isbrinkusi4) tyrimai;

c) hidrologini4 sa"lyg4 tyr1mai, nuroaantyE? atsiran-dan6io ir esamo gruntinio vandens altitudes, jo svyra-vimo amp~itud~; zin1os apie pavirsinio vandens rysi su artimiausiais vanaens telkiniais, zinios apie agresy-V4 vandent;

d) daviniai apie statybos aikste.Les gruntus, kur aprasomos grunt4 charakteristikos(gylis, amzius, grun-tlj_ savybes):

Prie si4 charakterist~k4 butina: Vis4 grunt4 vienetimis svoris, grunt4 tankis,

dregnumas; Keli4 grunt4 poringumo koef.; G:-1bal.ini4 ir smelini4 grunt4 granulometrine

sudetiNs; FiltEacijos koef.;

r:.onsolid~tcijos koef. vcmdens prisotintiems mo-linia~s gruntams, esant Konsistencijai 0,5, aurpingiems ir dumbliniams gruntarns 1

taH~inas grunto ;-J.tsparumas spaudimui 9 Sq~yg1n~s spauaimas, brinkimo spaudimas, lini-

jinis nust:::dimas.

l. Gruntai susideda i J fazi4: kietoji f~z~, skys-toji faz0 ir dujin~. SRntykis tarp i4 r~zi4 atspindi gruntlt fi7.ine_:: savybes. .]nJ.:J.to fizines s:1vybes apibudi-n~ pagrindinia.i rodikli~i:

a) kiet4j4 daleli4 tankis; b) naturalus grunto tankis; c) sauso grunto tankis; d) grunto dr~gnis; e) poringumo koeficientas; 1') tankumas; g) konsistencija.

2. Gruntai skirstomi ~ 2 klases: I klas~ - uoliniHi grunldi - yra ~vairios kilmes

uolienos, kuri4 dalel~s sujungtos stand~iais kristali-niRis ryiais ( granitas, dolomitas, klintys ir kt.)

II klas~ - neuoliniai gruntai - vra nuos~diniai nesucementuotieji ir dirbtiniai (gabaliniai, sm~liniai, moliniai, gruntai su org~nin~mis priemaiomis, dirbti-ni:.ti gruntai).

(

(

C MPa

0,18

0,16

0,12 0,10 f. i:

61

0,08

0,0 :::. ~ ::::: .

0,0

:::: _1

0,02

0 n

~ lJ "-nt~t t:....:> 1 K '-' v'-;'"'-'' v u ..J/\rllJ.JilJ _) l:7 K.V l'l 1 u 1 :.;;,r"- 1 t .u i-.J NORMINIAI IR SKAICIUOJAMIEJI GRUNTO SAVYBII.J RODIKLIAI

Dispersiniai gruntai nevienaiy(~iai, todel, ti-riant bandinius, paimtus is to paties grunto sluoksnio, fiziniL! ir mechanini4 savybit! rodikliai I gaunami skirtingi, pasldid~ kai kuriame diapa-: zone (3.16 pav.).

Skaiciuojant pagrindus ir pamatus, remiama- si ne individuali4 bandiniL! savybi4 tyrimo duo-' menimis, kurie rodo grunto savybes bandinio paemimo taske, o apibendrintais fizini4 ir me-chanini4 savybit! rodikliais, kuriais apibudina-' mas visas grunto sluoksnis ar jo dalis- inzine-rinis geologinis elementas, isskirtas pagal grun-lt! kilm~. sudet!. buv! bei mechanines savybes .. lnzinerini4 geologini4 elementt1 isskyrimo meta- i dika standartizuota. !

Apibendrinti grunto fizini4 ir mechaniniq sa-t vybi4 rodikliai yra dvejopi: norminiai ir skaic,po}a.rrlt'~~

3.16. Moreniniq priemolitJ sankabumo reikiimi4 pa-sklidimo grafikas

Jie randami apdorojus grunto savybi4 eksperimentiniu tyrim4 duomenis matematines statistikos metodu. Apdorojimo bu: das standartizuotas.

Norminiai grunto savybi4 rodikliai. Jie yra grunto. kaip pagrin-dq sudaranCios medZ.iagos, fizinit! ir mechaninit! savybit! charak teristika ir rodo vidutines, t. y. dazniausiai pasitaikancias, nagrine-jam4 grunto savybi4 reiksmes.

Fizini4 ir mechanini4 savybi4, isskyrus sankabumq ir vidines trinties kampq. norminiu rodikliu yra aritmetinis vidurkis, apskai-Ciuotas pagal individualias reiksmes, rastas laboratoriniais ar lau-ko tyrimais:

I n Xn= n ~ X;;

1=1 (3.19)

---,.,

c1a X;- individuali rodiklio reiksme, n- tirt4 bandiniLJ ar lauko tyrimLJ skaicius.

Norint, kad norminiu rodikliu but4 galima tinkamai apibudinti tiriamq grunto savyb~. individuali4 reiksmi4 skaicius turi buti pa-kankamai didelis. Jis priklauso nuo grunto vienodumo, nuo reika-laujamo rodiklio patikimumo bei projektuojamo pastato svarbumo. Kuo daugiau istirta bandini4 laboratorijoje ar atlikta Iauko tyri-m4. tuo patikimesnis norminis rodiklis, tuo tiksliau juo apibudi-nama tiriama !!runto savvbe. Yra matPmatiniu metodu. kuriais

nustatomas individuali4 pavyzdzi4 skaicius, uztikrinantis reika-laujamq artimetinio vidurkio patikimumq.

Pagrindl) projektavimo normose nurodyta, kad vienos ar kitos fizines ar mechanines savybes norminiam rodikliui skaiciuoli turi btiti tyrirnais nustatytos ne maziau kaip sesios individualios tos sa-\'ybes rodiklio reiksmes. Sankabumo ir vidines trinties kampo nor-miniams rodikliams skaiciuoti turi buti eksperimentiSkai surasta ne rnaziau kaip po se5ias stiprumo kerpant 't reiksmes kiekvienai normalinio iternpimo a reiksmei. Skaiciuojant deformacij4 modu-lio norrnini rodikli pagal bandym4 stampu duomenis, uztenka trij4 eksperimentiskai nustatyt4 individuali4 reiksmiq.

Skaiciuojamieji grunto savybi4 rodikliai. Pagrindams ir pama-tams skaiciuoti vartojami skaiciuojamieji grunto fizini4 ir mecha-nini4 savybi4 rodikliai. Jic randami normin! rodikl! padalijus iS. grunto patikirnumo koeficiento yg pagal formul~:

X =Xn/yg. (3.23) Grunto patikimumo koeficientu galima ivertinti grunto savybitj

individuali4 rodikli4 nukrypimq nuo normini4 . . :\.pskaiciuojant sankabumo, vidines trinties kampo ir vienetinio

svorio skaiciuojamuosius rodiklius, grunto patikimumo koeficien-tas irnamas didesnis ar rnazesnis negu vienetas- toks, kad blit4 sudarytas nepalankiausias skaiciuojarnasis atvejis. I~skant defor-macij4 modulio ir fizini4 savybi4, isskyrus vienetini svori, skai-ciuojam4it1 rodikiil), grunto patikimumo koeficientas pagal pagrin-dt! projektavirno norrnas imarnas yg= I, t. y. t4 savybi4 skaiciuoja-mieji roclikliai lygus norminiams.

)! nJ 2.. S f~J

Skaiciuojant pagal deformacijt! ir laikomosios galios ribinius buvius, grunto patikimumo koeficicntas imamas ncvicnodas, ncs. ncvienodas it! pavojingurnas. Laikornosios galios ribiniai buviai pavojingcsni. todel skaiciuojamieji grunto savybit! rodikliai imam! su didesne tikimybe. Deformacijt! ribiniai btiviai rnaiiau pavojingi. to del skaiciuoj arnieji roclikliai irnami su maiesnc tikirnybe. Pagrin-d4 projektavimo norrnomis nustatyta tokia skaiciuojarnt!i4 rodiklit! tikimybe: skaiciuojant pagal deformacijas, n=0,85, pagal laiko-mqjq galiq- u=0.95. Skaiciuojant pirmos klases pastat4 pagrin-dus ir pamatus. tikimyb~ a galima imti ir diclcsn~. taciau a~0.99.

Skaiciuojant pagal deformacijt! ribinius buvius, skaiciuojamieji Yienetinio svorio, sankabumo ir vidines trinties kampo rodikliai ra-somi yir. c11, cp!l. o sl

l

,;

J I ~- .

gal skai~iuoj~m~3ias ~~krov~s. Sk~i6iavim~s ~lv6iai: Sorizont~li~~s ~~gas ir mo~ent~i gali i~~~ukti pamata ~lytt. Stumiam~jai j~gui ~ prie~in~3i trinties j~z~ i=f.N, kur f - trintiP.3 koef., i:Jrikliusc_.~lt.:.s nuo ~;:i.srin3.o gru:ttc. :'rinties jegc. T turi uz"':i:inti _;;l-.l.StO't'UrTI2 slvci::J.i

,-. < 'lTl r.. = f Ferkrovos koef.

p l

s t umi:1m 1 j -J.i ntsargos koef. trinties jeg::..i

, vv=l,2

Stumiamoji jega E ver6ia pamat~, su~urdam~ apve~timn momenta M = ~ e.

- 0 .

~iam momentui prie~inasi g-J.mato svoris, suk~rianti~ J?;:.laikanti. momentc:. tvi 1 = N . a.

~amato pastovumui reikali~ga selv~~ ~erkrovos koef. apvertimo momentui =1,2 re:-krovos koef.

~amato ~astovumo s~lyga.

. ;ruostini::t.i ., ... l . ') ~ ... ' f. ,i rd li

-

; . ~

l-4:fN +i+-

... .... ,.: ...

J: :

--6;:J

I f'?7?~y~ ~?rl_,-rl ~~ z-:;-(~~ ~->'l(Yn:-~--r>/) (l 'fo cY/j 4j~~ )-.-h7 C/'7?7'J/ fh-???7//?-fl~ ~"/tpJ-J;._g)( '//n?:J-1~ "71J ) ~ -7?? I , j f) / 7-t;; .P, j-f -I;;J7-r:J;)-;t /A7.Yrl j J-i. ~ jf _!Z-L./iY;-:7 }/ "?:YT.j-> ~ ----2. ,1" I / . . I J?;J.? ~ .. I ~ -.. ---r-t: {- t J6 -_.r q ~~--::>n Cl.?-71. ~ ,:/?'?V') C:rzJ -ov!

r'>Jh>-f t-'i'"'P 'za v . fl/?J:J -r>'~ 0>-7' /?"}'0J ~,._., "/=( j ""P '-)J .~ "n]-~iZ;; I ''~ e~?~~) ;>-?7"?'2--:f / /~/ ~ f-.Jr , 9 3 h~

_'" ~~f ~ , ~~:fc:r-!."'/77~~ c->7?77.//,no/-o-:r,-zr;~ _ I I / . ..-:7 ~J )HJ Jii' -!.1 :Ji7 f?~?/7 0/n-~(f -~n. !}.!j.t? /":!f . I / / ( / 1-:.p-~ D) fl' . JL 8 _g g .-S .f [/ -~7:7.{:;} Pnl ?n/j" fJ / li_?p-r:>l) !(;! . )'?/?'C1j-1/j ~;-n 17;H~7?7?j ,.,.,7~

--I., r !/"r.r-"'7 r-,., _:r, >77 7?71/-~.t,-p ,. -~~1 .~---~;r}}~ ':"J!t;7 ._'Yl/0'~9

~-J~w;-~-~Js- I i-' -I ~ I / ~P?J. fb ?iJ ____,.. I ' ~?'>?F oJ-J Jr.f ~~ ..-?7''~~ [/:~7

~/6{ O.Jy)' F-z.J.--.1 Ch'77nzy;?-'o/-/ . Al--4 .~~ b;'-;;t-rr?~ /1 /7Ynf7?-77_1 l./ l1// h wJ .LS? ~ JJ: 1 :ro z 7 /~ ~77-/rry.~ ?-H f., 77 7 ?7/f __..

., " _~?7 ;:;i'if ~7??71:;/1 pn>-u j?77?--~47c?'/!)-/-'~~p ~~??-'1.7?1~ '?-"' ?;r -:-' !'77~ C/1'./';;?7?9

/-v/7. ?Clol-/ ~7f't;;>yH;yQd....d.CZ. ~~ .:;JH -()"i:/.dl--1--/-.

1 '-'_:3-9,)..~ ::>"(OL-d! ~1-:?','YI

-1-]..'::1

~ ~7, L,'7>-.,(--z -(! r77~~;,"i-,3r-n..,pj!J ~?C'~?J?J?~20 0??70p_A''P

-?d? d:t-1 ,l--:>?cr~:.lm~~/:?lJ' . ~----e;~,~i'7-7't"J/I. i?.h7?-7J}!J I (/ / ' /'"' I I .:::6 A' --~~~-e_f'-7?1 , n-r~ u.r') ~:z? ~ h-r;>;t >Jr9. 1--7 -;f' . ; ~ ,; 0 ?~ '~~"C>~Jif"" VLJ FT~ :'j? J ;>->-;h-u U ;> '!/ i:) ?h / ,---f?_ ~ / I -r ; '-I ' (/ ,:/_, 7.:./

. }\'b?-; L-J-07 ~~ '"":Jf /~ 7 7-f/ 7? 1~1?'! ~'o,llj 1! 2. , ~~ ~7";,~ l?~r' /.r?77 "T'o/'"Ji_;--v/ .;., V:;> ~ 1/

J ~ _. ' ~ I -17. ~?J ~? z 0?7?f ()y~a-7?/fi J;? I h -;>-77? Lf,;'r-:r {? ???-??1 _. J' ,. ~ I --;!; f/ j? . . _, . t7 /

) -.. /-.l__.hp~ I' r~z~rn{ . )-?~7~ l;.rr--1 I ,L..,:y.?J-T")-;>y~IJ7 . /77?ry7~ , :z-.::r?/J::/ 1 cv..:.:r>7!:r?;r.:..??lJ? . n-nv_.,./,w-f , . / I , /-J,?-J~ { ~., 7 Jrri?JJ , a, / ~.;: ~? 7 ?jV . . ?-rn ;r? '7 ;J '/ ).?7.~

-';' J,~ 1 '!Try 7iH" r fJ?l r/:v-l f;.,. .I/~ I J m :i:J !"":"'.':" frl , >-r7??7'>;~1' !/. n; 1h7'>7??~ r () ~--::Pnr7' -~ -o;v', -.r-.~1:1 ,J-?-(r)~/~'Y u ~?.~?:::n z nnt/f.)< /n.?7Pj..J?.7?>_;'7)1r 1 t~ " ( " ~ ~r..()?l';;;)/:ji-:. 1 ''" -:,;J

;:. o/

, // ):>;!)if .w ((J-:?-1' );z:;tz ~-y;~ '-l ~7;-.r.?l; ;,,/~ r7 r=7f 'fm:" :P7?;';f'.ft l;>z h

/

-.1.:::1

' "nn-,,.-,;;:;p~ J~r:H>?.;YPnt ?z( ---&5 / -1'>nn/ -orvn;??. ~ H l?,-~?.1 ?rYry-?~Ji-t!z;ro?7VtJ vr-,7! -oii_?]h; t??-7~(}-;~?JJ~ij --~M "Jl~A-~fPij!!jl1' ~~~71

--~-G-r-~7 -~~??~ r?~r?J/.L+~ jP0l?Y-i/?f _ }?J-ie?'7 0-.!z;-nl AI ~fr>?7'j/ C?_JJ '' a7; ~"~~?~ i1_

I -,/>n??'7Jj77 ';fZ/-J'-/1 -IZ ?b '"~f?tJ/J. h'TD??????J??;f Q7if>7;;{/f !:r !t/:.?~7~~?J7! -'l/';):?Y /'~"??fJ!/P, 0??~~77:y} /??~) r ':-n?~;t;;;% J;J

,:~'."-",/ ~'ti'.-"' onth:J F f'???l>?J~ :.-v:'l'777J.? '!I (?.7!J !H . ..:;>j.-lcrtJ?I_!-J?:>V . l--:u>2_'T'777~ ~)~~;p'i/ 1'/?1? {._.17? ~"11k :rn"Ail'~7r 7 ??'?/' 1 - ~ (/, (.) ---n-/' (':7--? ?? jL-t; ~1R" cv;r 7----cy ~ _jZ / J ~ _?r'?-1J --?zy;J 7??77? ~ ;--c-1!?-~ o;~;rr; /.;_17?1 ~?---~~

-r?-?-~?02, -r-4 fY(.>-~77~2!:)."?7~~ C--..-,-7?/?~{;J, C'-1-t-~?/ . ' ? 1 I )Jo.;; c_j-, 7n::Jtp' -N.!/;J ~~~";y '.11 ?7Rj ~";!JtJ "'1 i ~?y/ ?-,~?->?= z->- ;.,J 4~n, ""'?/ 07"1~7,7.;~~ ,41 ,(:;,7>7--"/~ ,~~'?W -J-c/? -1';>-~7-J'CJ:5 ~

/ _.?f /fr\ I / J -~ ~ ~rYCl )bJ --l1 0 ? ;y 0-nt ~ d Jp7_!:-f.

fj7:Y '# 7~ L-{P~tnJL.-! J ..!..$ lc/-9.)..~ . . .flO/J/7 ... ?2/J.'Y.::/;:1 J 02/!J.L.:VH>i-- -eli OfYr._.)j~9 }o;:t.:;;j 3 jr

4 G { f=~!< />fH(.~ 'EI..l?!--;P)J'T{', . .

P.!W~ r-+v;H-c r~C./J.)c:J f>t-/ ,cX!-~~

-10.::1 ~

. ?./=?? 22 '7 "'-l / ' ~ .. ,/'' --;:., '~"'/'/ .,{7 ,;;."?}_.. I. ?! I -~,.1~7}//?J?~ ?f'A':j'_~Wf":J?' ~~ ~':!,' 1-ry 7/f~ ~;-n./J. 7;'7;.~';)7~~~7 .~(~

;J . ---.~.,~ _?~77:rrn-~?f', J-n;;>~~J~v ,--~~~v?;)~r;

:'.--"") d ~ -)?a--l~ ~~~v--'Y?i)-:>; -J?f} I ~~~1..r.--s~~!' ~?:_!;::;.7/f ~l

-~?>-:!/?~ ~'~ ,.,,r?:.> !:(rrcvy ~-f:u-t!~ru-. """'-"Y7'/~ ~-7 n-v t!L!.!'fi;'_ ,~ ~/J"YJ-ro/~ ~~ L--/ (~~ ~:'-n!J.~./-'-tl -?_t?>7JP ~)-:wt/1 0;;-z>;rp ~ u"j:{_ __: ~

' / ~ ~ ~?P~YJ? 7-7; ~~~ ~J tZ..-4-v-1' e--m ??-->?~", t-1 ?iy7 ~.>-ry ~ ~?-'-'('7;.!::7''7~;). ~ -~-~;:.J,I';Jaa '7;1

.J.l) I\:aip ivert.inalllas gniuzdomo elemento liaunumas? fLlNKIO POVEIK IS llli\I'.Ol\1S

Gni.~~dol.lltl [!cl/.h:tOni~Jitl clcmcntt) stiprunq ska1uuot1 ~T~t sudctJngJau ncgu lcnki~lllll! clc-mcntq. Gn1uzdomt1 clcmcntt1 armaturos ir betono !~empimll buvis. ~rik.lauso nuo isilgines gniuzdymo Jegos ekscentncJteto. EkscentriSkai gniuzdomi Iiau.'!! g.ci?-bc.t.oniniai elcmcntai dcformuojasi, del to t.st!.g~nes Jcgos N cksccntricitetas gali gcrokai padtdctt (,.J pav.). Projcktuojant gclzhcto-nincs konstruk.cijas, rcikia atsizvclgti i gniLizdo-!11\.! elemcntl! i!inkius, atsiradusius del tamprild4 ir ,riastinill armatiiros bci betono deformacij 4, ta1p pat del elcmcnt4 pleisejimo.

7.1 pJv. Gniuzdymo jc-gos eksccntriciteto padi-dcjimas, deformuojan-tis clemcnlui

Konstrukcijos clcmcntq irqzoms sk.aiciuoti siU!oma deformuotos sis!e~' n:os s.cJ:e_mv~' k~~ia atsizv~~im.na i iJinkio poveiki isilgincs jegos ekscentri; cJtetut. I ac1au sttoks skaicJavimas yra sudctingas ir gali buti atliktas tik ~u~seklaus pria.rtcjimo metodu. Kad skaiciuoti biit4 paprasciau, leidziarna;

~~ 14, sKaJciUoJamoJI summ1o ekscantriciteto reiksme !

I

eo 'i = (eo + e a c) fJ = (MiN + t! ac)r). (7 .I) Siojc formulcjc:

(7 .2) yra kocficientas, rodantis, kick kartlj pad ides jcgos N ekscentricitctas jlin-

~us clcmentui, kurio sqlyginc kritiskoji jega N = 6,4

1 0 [_!_ { 0,11 +O,l)+CJ..ls]~ 2E:l; (7_3)

cr / 0 cp1 1 0,1 + S,[r:p,. lo cia I ir I. - betonines dalies ir armatures skerspjuvio inercijos momentai apie centrin~ redukuoto skerspjuvio asj, lygiagrecii! su neutraliqja asimi;

Ziurint i cmpirincs (7.3) ir (7.7) formulcs, nesunku pastebcti, kad kri-tiskoji je!:!a Nkr priklauso nuo clcmcnto skaiciuojamojo ilgio, standumo lcnk.iant, santykinio isilgines jegos cksccntricitcto e0 /fz ir ilgalaikcs ap-krovos didumo. Kritiskoji jcga Nkr vaJinama s:~lyginc todcl, kad eks-centriskai gnluzdomi elcmentai neklumpa. Skaiciuojant maziau liaun.us element us, kai santykis lfi. < 14 ir l/h < 4, ga!ima ncatsizvc!gti i ekscentriskai gniuzdomo elcmento deformacijas ir taikyti kocficiem~ IJ= I. Kai elemcntl.lliaunumas lfi.-;::.14,jie turi buti pakankamai stiprus ne tik lenkimo momenta Ne0 veikimo plokstumoje, bet ir jai statmenoje plokstumoje. Siuo atveju jegos N ekscentricitetas

Element~ veikianti iSilgine jega turi buti mazesne uz kritiskit.i'! Kai jega N> Nkn reikia didinti elemento skerspiuvio matmenis. Skaiciuojant kritiskqjq jegit, reikia zinoti e!emento matmenis ir armavim~. Kai sie dydziai is anksto neZ.inomi, tenka juos numatyti ir skaiciavimit kanoti keletq, kartll.

Jcigu clemente yr;1 du skaiciuojamicji ekscentrisitetai dvcjosc statmetltiOse plokstumuosc L'(lnl ?. e :-~I ir con2?: ca2, tai ekmcntas skaii:;iuojnmas isf riZmu g.uiuzdilllui pagal uuiversalq stiprunto skaiciavimo metod

ISvados

4.9 Kaip ivertiuamas gniuzdomo elcmento lia.unumas?

Ccntri~kai guiuzdom11 gclzbdouini11 elcmcntq bcvcik ncra. Rcaliai gniuzdomi konstrukcijq clcmcntai yra apkrauti ncccntriskai. Del {VatrHI priczasciq isilgiucs jcgos visada yra {am tikru ntstumu 11\10 clcmcnto nsics.

Skaiciuojanl gniuzdomus dcmtnl m; sl ipnunui ( 1 al vcjis .icigu clcmcntas yra gniuzdouws ncccntri~kai su didcliu cksccntricitctu ir 2 atvcjis jeigu elementas yra gniuzdomas nccentriskai su mazu ekscentricitetu ) pagal pagrindinc; fonnuly

Ne ~ Rb b x ( ho- 0,5 x) + R sc A' s ( h o- a' ) ,

ekscentricitetas e dauginamas i:s' koeJiciento 11 = 1 I ( 1 - N/ Ncr). skaiCiuojant gniuzdomus elementus pleisetumui ir defonnacijoms , e o + r ) ekscentricitetas e o dauginamas iS 11 .

Literatura

Tnin nnt ~-.. !" t'u.'' Mr= N (

Gelzbctonincs koustrukcijos I Mokslinis rcdaktorius A. Kudzys . Vilnius , 1978 Gclzbctonines konstrukcijos I Mokslinis redaktorius A Kudzys. Vilnius,

"Mokslas", 1992 Eou;ppemco B . M . , CynopiCHII l~ . T. )KeJIC3o6eTOHHLIC H I

l.IO Cni11zdomo clcmc!lto skcrsiniam anmmm111 kcliami rtikalavirnai

Bendrosios zinios. Kai gniuzdymo jegos ckscentricitetas mazas, elcmenttj stiprum:t racionalu padidinti, juos papildomai am1Uojant tankiai dedama skersine am1atura: suvirintais tinkleliais, ziedais ir spiral inc viela (7.8 pav.).

Tanki skersine armatura, tarp kurios atstumas s: yra nedidelis, sumazi-na medziagos skersines defonnacijas, neleisdama jai laisvai judeti statme-na gniuzdymui linkme. Del sios priezasties padideja efektyvios, tarp kras-tioitJ stryp4 esancios skerspjuvio dalies, kurios plotas A,f, stiprumas. Taciau skersine armatura mazai sustiprina smulkiagriidi ir Jengv~i beto-nq.

Tinkleliai, ziedai ir spirales gaminami is. Bp-I klases vielos arba A-I, A-II irA-III klasi4 am1aturos, kurios stryptj skcrsmuo nc didesnis kaip 14 mm. Kad tinklcliai netrukdytlj clcmento betonuoti ir hutq cfektyviis, jq akeles turct4 biHi ax=ay=40 ... 100 mm, bet ne didcsnes kaip b/4 ir d /4. Atstumas s= tarp tankios skersines annatliros tinkleli4 be tone n urodytas 7.8 paveiksle, a, b, c . . . Jeigu reikia sustiprinti tik gniuzdoml.l gclzbetonini4 elementl.l galus, I JUos idedami ne maziau kaip 4 tinkJeliai. Atstumas tarp sit! tinkle! it! pa-

~~nkamas toks, kad sustiprinto ruozo ilgis but4 nc mazesnis kaip 1 Od, kai 1 ~tlginiai am1atUros strypai rumbuoti, arba 20d, kai stryp4 pavirsius lygus.

Tankus skersinis am1avimo.s ekonomiskas, jcigu gniuzdom4 element4 liaunis /0/i,f ne didesnis kaip 55 ir 35, vartojant atitinkamai tinklclius ir sp!ralcs arb a ziedus; cia i,f= V 1 eff A,f - efcktyvaus skerspj uvio inercijos spmdulys.

d -

_l., ... I I. I I . I .

_L .. .. .... 'I . II I

:s =45 100 J >[X

a

,-- ,- r

'

'-- '--Ll.. ,_.....J_

c

7.8 pav. Gniuzdomi gelzbetoniniai elementai su papildoma tankia skersine ~fli1atura: ; a - is tinkleli4; b - iSorines spirales; c - zied4; .

. Re~ukno~asis f~?kioj~ ~etono ir miiro .stiprumas. Annuojant suvirin . ta1s pl1cno tmk.Jc!JaJs, gnwzdomo b-etono 1r muro rcdukuotasis stiprumas

Rred = R + 9[Lxy R,, xy; (7. 74) ~ia 9 - tinkleli4 efcktyvumo koeficientas. Kai armuojamas bctonas, tai koeficientas

p= 1/[0,23 + !-Lx1 R,, ..,.1/(R~+ 10)]; (7.75) ~ia tinklelio plieno ir betono stiprumas Rs,xy ir Rb yra isrcikstas MPa.

Elemcnto skersinio am1avimo koeficientas yra tinkJclio armaturos ir miiro turitl santykis, t. y.

!-Lx,= V./V = (nx A,, lx+n, A,7 1:~)/(A~fs,). (7. 77)

1

Kai tinklclio akeles yra kvadratines, kocficicntas " =2A j(s s ). T k k . . . rxy sx x an us s ersm1s annav1mas yra cfektyvus, jcigu annavimo koeficientas ne didesnis ui maksimaliq reiksm~:

(7.78) Elcmentt!, kurie armuojami zicdais arba spiralCmis, redukuotasis be-

tono stiprumas

Rb, rtd = Rb + 2!1-crr R,, ctr (I -7 ,5e0 Y)/d,1); (7. 79) cia am1avimo kocficicntas

(7 .80)

Armavimo koeficientai fJ.xr is (7.77) ir f.i.crr is (7.80) turi buti ne ma.Z9~t kaip 0,25A./A; cia A, - gniuzdom4 isilgini4 stryp4 skerspjuvio plotas A - elcmcnto skerspjuvio plotas. . Eilgincs annatiiros !vcrtinimas. Kadangi tanki skersine armatura pa-~ didi.na gniuzdomo betono ribines deformacijas, tai tokiuose gelzbetoni..j

niu~se elementuosc ?eriau isnaudojamas ~rti~~domos A:IV, A-_Y ir A-V~ k1as14 armaturos st1prumas. Redukuotas1s SJOS armaturos stJprumas -~

R _ R I+ od(R,/R")'-1] .,;:. R . (7 . ""d- sc l+ol(R,/RJC-l) "' ., .81)

cia R, ir Rsc - tcmpiamos ir gniuzdomos armaturos projektinis stip~j mas; o1 - koeficientas, kuriuo ivertinama armaturos ir betono klasil!,l skersinio ir isilginio armavimo koeficient4 itaka gniuidomos iSilgi.nes ar~ matilros deformacijoms. ~

Skaiciuojant elcment4 su tankia skersine armatilra ribini skerspjiivio~ gniuzdomos zonos auksti ~R is formules (4.7), imamas dydis .!

w=a;-0,008Rb+o2 ~0,9; (7.82) cia o2 = IOfJ. ~ 0, 15, kai fJ.=fLxr is (7. 77) ir fJ. =fLcrr - is (7.80). Be to, turi butf koreguojamas Sqlyginis itempimas CJsc u

. . .

2.5. GNIUZDOMl) ELEMENT{} KONSTRA VIIviAS Vienaauksciq ir daugiaauksci4 pastat4 kolonos, santvarq virsutines juos-tos ir kai kurie jt! tinklelio strypai, ark4 virsutines juostos, staciakampi4 pozerniniq rezervuar4 sienos ir kitokios konstrukcijos eksploatuojant yra gniuzdornos. I3e asines gniuzdyrno jcgos N, jas veikia irlzos M ir Q.

Gniuzdom4 konstrukcijq skerspjuvis dafuiausiai yra kvadratinis arba staciakampis (istis~s Jcnkirno momenta vcikirno kryptimi). Kai veikia di-deli lenkimo momentai viena kryptimi, racionalus yra tcjinis arba dvite-jinis gniuzdomq element4 skerspjuvis. Skerspjuvi4 matmenys yra skai-ciuojami. Taciau, kad bilt4 patogiau betonuoti, staciakarnpi4 kolon4 skerspjuvio krastincs ilgis turi buti ne rnazesnis kaip 250 mm. Liauni gniuzdomi elementai yra neracionalus, nes j4 Iaikomoji galia Iabai suma-zcja del didclio jlinkio. TodCI bet kuria Iinkme gelzbetoninit! gniuzdom4 elernentl) liaunis "A=/0 /i ~ 200, o pastatl) kolon4 - ), :( 120 (cia /0 - skai-ciuojarnasis ilgis; i = V I,.d/ A red - skerspjuvio inercijos spindulys).

Kolonos armuojamos isilginiais 12 .. .40 mm skersmens strypais. Kai staciakampi4 kolonl! skerspjuvio krastine yra didesnc kaip 250 mrn, re-komenduojama dcti nc mazesnio kaip 16 rnrn skersmens isilginius stry-pus. !Silginc arrnatura skcrsiniais strypais sujungiama i erdvi.nius suviri-namus arba surisamus strypynus. . 1

Skcrsinc armatilra apsaugo, kad nekluptl[ isilgines armaturos strypai. Sankabtt skersmuo risamuosc strypynuose turi buti ne mazesnis kaip 0,25 d (d- didziausias isilginiq strypq skersrnuo) ir ne rnazesnis kaip 5 mm. Maziausias suvirinarn4 strypynt! skersiniq stryp4 skersmuo, kaip ir Jcn-kiarnuose elcrnentuose, priklauso nuo isilginiq strypt! skersmens. Atstu-mas tarp skersinit! strypq suvirinamuose strypynuose turi buti ne didesnis

kaip 500 rnm ir 20 d, o risamuose - ne dides.nis kaip 500 mm ir 15 d (d-maziausias isilgini4 strypl! skersmuo ). Kai stiprumas R,c;;::,: 450 MPa, sic atsturnai mazinami: iki 400 mm bei 15 d- suvirinamiems ir iki 400 mrn bci 12 d- surisamierns strypynarns. Skersiniai strypai isdestomi ne reciau

kaip 10 dir 300 mrn, kai isilginio armavimo procentas skerspjuvio gniuzdo-: mojc zonojc fl.> 1,5% arba kai visas skerspjuvis yra gniuzdomas irfJ. > 3 %. :Ties isilginiq strypq uzlcistincrnis sanduromis atstumas tarp sankab4 turi buti ne didcsnis kaip 10 d. .

Gniuzdomo bctono skersincrns dcformacijoms sumazinti ir jo stipru-. mui padidinti skcrsine armatura dedama tankiau. Elemcntai papildomai

2

(

/

!

annuojami spirale, ziedais arba tinkleliais (2.16 pav., a), kurie gamlnami iS Bp-I klases vielos bei A-I, A-II irA-III k1asi4 stryp4. J4 skersmuo turi buti ne didesnis kaip 14 mm, nes didelio skersmens strypus sunku suvirinti ir sulenkti. K.ad tinkleliai netrukdyt4 betonuoti ir bfit4 efektyvus, atstumas

I

_..d }

b >JOO t

t b' 500 i y

~ ~2 ~ ..., ,... ...... "

'* -"t'" .,___

b a

I /

b

2.16 pav. Gniuzdom4 elemcnt4 skcrspjuviai: a - armuoti suvirintais strypynais; b -surgtiniais strypynais; strypai: 1 - pagrindioiai isilgioiai; 2- skersioiai; 3 - jungia-mieji; 4- tarpiniai iSilginiai; 5 - sankabos; 6 - tinkleliai

tarp pavieni4 strypeli4 turi buti ne maiesnis kaip 45 mm ir ne didesnis kaip b/4 bei 100 mm, atstumas tarp tinklelilj - ne mazesnis kaip 60 mm ir ne didesnis kaip b/3 bei 150 mm. Stiprinant siais tinkleliais gniuzdom4 element4 galus, ruozo, kuriame dedami ne maziau kaip keturi tinkleliai, ilgis turi buti ne mazesnis kaip 10 d (cia d- isilginio rumbuoto strypo skers-muo). Kai annuojama ziedais arba spiralcmis, j4 skersmuo turi buti ne mazcsnis kaip 200 mm.

Gniuzdomuosc clcmcntuosc atstumas tarp isilgini4 stryp4 asi4 turi buti ne didesnis kaip 400 nun statmenai lenkimo plokstumai ir ne didesnis kaip 500 mm lenkimo plokstumos linkrne. Jcigu atstumas didesnis, tarp pagrindini4 isilgini4 stryp4 dedami ne mazesnio kaip 12 mm skersmens papildomi tarpiniai strypai (2.16 pav.), tarp kuriq atstumas turi buti ne didesnis kaip 400 mm. Kai betonuojant pagrindiniai strypai yra vertika-Jijs, maziausias atstumas tarp jl! - 50 mm.

Jci pagal skerspjuvio krastin~ dedami tarpiniai isilginiai strypai, bent kas antras is j4 skcrsiniu strypu arba sankaba surisamas su priesingojc skerspjuvio puseje esanciu strypu (2.16 pav., a). Sitaip galirna nedaryti: 1) jeigu skerspjiivio didesne krastine h :s; 500 mm ir pric jos dedami ne dau-giau kaip keturi isilginiai strypai; 2) jeigu tarpiniai isilginiai strypai yra atsturnu, ne didesniu kaip 15 d,.., nutol~ nuo kampinit! isil_gini4 strypq.

Surisamuosc strypynuose bent kas antras isilginis strypas turi biiti ties sulenktomis sankab4 vietomis (2.16 pav., b). Taip galima nedaryti: I) jei-gu mazesne skerspjiivio krastine b ~ 400 mm ir prie jos yra nc daugiau kaip kcturi isilginiai strypai; 2) jeigu tarpiniai isilginiai strypai yra nutol~ nuo kampini4 isilgini4 stryp4 atstumu, ne didesniu kaip 15 d.,.

Kai veikia dideii lenkimo momentai arba elementai palyginti labai Iiauni, vartojama jtemptoji isilginc armatiira. Del jos isankstinit.t jtcrnpim4 padidcja gniuzdomo clemento atsparumas plciscjirnui ir standumas.

3

Bvados

4.10 Gniuzdomo clcmento skcrsi11iam armavimui kcliami reikabvimai

Skersinis armavimas padidina gniuzdorrur elcmcntq laikomqj~ galiq. Tai jvcrl inama skaiciavimais : ivcdanl vidojc R b - R b red ; pilnas skerspjtivio plot as i\ pakeiciamas i betono branduolio skersmcns ploll! D ef; mmuojnnt termiskai sustiprinta annall1ra, R sc keiciamas i R sc , red Armavimas sankabolllis cfcktyvus knda yra simctrinis nrmavunas ( supaprastina gam ybos t echuologijq ). Prc,id-.Lu(ljanl tinklcliais arba kitokia lankia skcrsinc armatOra su-stip.rintus gniuzdomus clcmcntus, rcikia patikrinti, ar ncsupleiscs

ck~ploatuojamt! elemcntt! apsauginis bctoninis sluoksnis. Plysi4 bcto-nc ncatsiras, jeigu galioja nclygybe: N ~ I . .S Rru F,. . .

" I +c .. r' I r~ ' (i;t r .. ir r, - chivalentinio skcrspiftvio plot;ts ir incrcijos spindulys. kuriuos skaiciuojant. skcrsincs armatLJros darho ncpaisonw: y' - al-stumas nuo chivalcntinio skcrspiOvio centro iki labiausiai gniuzdomo A' zonas tasko. Kartais skaiciuojan! gaunama, kad papildoma skersinc armatOra su-stiprintl.J. elcrnenttt stiprumas gniuzdanl yra mazesnis uz elementJ.!. ar-muotl.J. rik isilgine armatOra, laikymo galiq. Tai gali atsitikti, projektuo-jant elementus, kuri4 branduolincs betono dalies plotas Fh, ncra di-dclis. palygin.us jj su viso skerspiuvio plotu. Tokiu at\eju, skaiciuojant dcmentt) stiptumLiteratiira

1 /

BID_

Gelzbetonines konstrukcijos I Mokslinis redaktorius A. Kudzys . Vilnius , 1978 Gelzbetonines konstrukcijos I

"Mokslas", 1992 Mokslinis redaktorius A. Kudzys. Vilnius,

EoH)l.apem

(

4.11 Salut in is annavilllas kolonq sandlirtl zonoje

Kolont~ saJHhin! zouoje ttiri lnlti statomi salut.inio annavimo t.inklai, jeigu nennmatytas specialns sust iprinimas ( apkabos, ide tines defalcs).Tinkl4 kiekis - nemaziau .-1 jlgyje 20d nuo kolonos 1-!alo (jeign isilgine arma!tira lygi) ir lOd (jcigu isilginc armattlra rumbuota). d - didiiausias isilgin(s nrmattiros diametras. Armavimo koeficientas ~t:-.:y > 0,0125. Reikalui esant, gali bOti armuojamas ir monolit iuis betonas kolon4 jtrakuose.

Ekmcntq galuose csnnticji tillklcliai suvarzo skcrsint'S gniu7.domo bctouo dcf onnacijas . J it: Zllllii\J pad id ina po cent ruojam aj'l plokst -.:Jc; esa nCio l>etouo ntspm11111:) pleiscjin1ui ir suduriallll! clcn1cntt! galq stipmm:-J. Tuo uztikrinama, kad ck'IlH.'IIfaS SalldurojL' bus toks pat stiprus, kaip kitllOSC pjtlviuose.

Kolonq sanduros gali btlti standzios arba koutaktiues. Kolonq sandHros. kai isilp:iniq jicgtJ ckscentrisiktas eon ... - 0,17h , gali

biiti vykdorn i per ccm en to a rba pol im ercem en to sk iedin io siult;s su i~ilgincs annatUros nutraukimu. To kit~ kont akt iniq sandtirq tipai parodomi br0ziit)je.

1- tipns I . _,_,- t1pas 3- tipas

, r

h

./

3

/ ~ pv . '

~ ~'r--. I/ + ~ ....

v /tJ~s ii /

3

::<

- h h 2 D-1[- T 0 "" 11 I 0 ~\

I D ~ 2.0 l 0 "' 8

2" 1.3 I'- ~~/ I'- v t,.

/- 1'---- t't"- {[ 1---- l"'s

7-" - ~6 2.

y

1- centruojantis strypas. ~- ccnruojamoji plokstck, J- skiedinys. 4-sunrmunas, 5 - suknbinilllas . 6 - sl rnwi privirint i pric plokSteles, 7-tarpiniai stqv~li prik:1hinti ( npit\naJciii>~) pric plokstl'l(s. 8- galin0 plok.~tel( SU stampuotOIJIUOI!liS kiurilllClll is ( gJ,lllll a~IIIOI'.:lllllblC 01 ncpCTll5l).

1

Standziq sandtln! skaiciavimas ir konsfravimas

Sumonolltlntos sandftros. S u rcn kam4 gni u~dom 4 element 4, pn vyzdz iui, kolon4, sandilros turi bilti standzios ir stiprios. Sias dvi s~lygas visisbi atitinka sumonolitintos sandilros, kuri4 bctono itraukt! fonna priklauso nuo gniuzdymo jegos eksccntricitcto (8.4 pav.).

Annatilros strypai suvirinami voneleje, todCI sanduros ilgis /;dOO mm ir sucluriamq stryp4 skersmuo d ~ 20 mm. Strypai, kad butt! patogu juos nupjauti ir suvirinti, turi buti 30 ... 40 mm issiki~(( is surcnkamo elemento galo. Strypai, kurit! asys ncsutampa, suvirinami sick tick atlcnkti. Suviri: nus annatilrq, sandilra gerai sumonolitinama, pavyzdiiui, dispcrsiska~ annuotu, pletriuoju arba kitokiu bctonu. Monolitinio bctono klase turt buti ne zcmcsne kaip B22,5.

Sanduros ccntruojamoji plokstcle, kurios storis 8 ... 10 mm, inkaruoja rna betone, o elcmcnt4 galai sustiprinami tinkleliais. J4 annavimo koefi: cientas [J.w, t. y tinklclit! ir j4 zonoje esancio hetono tilri4 santykis, turi bii~I ne mazesnis kaip 1,25 %. Be to, ant annatilros stryp4 uirnaunamos vieh

)HI} a e' a e a y,

2L I ~-c

" .L

'd >t 20

X 1-------]

~ ~I __.___._Jill~ _ ... __.___.__ 6

h Ab2 -+-

a b e

8.4 pav. ()niu/.dornq s!rypinir! c!t:rncnlr! surnorwlitinlos santlnros: 11 -- k:ri hctono jrrau-: kos yra kampinl:s; h - ~onini:s; bctono ply~iai po cc11runjanqja plok~tck: c - be to-

-'.: niniamc; d, e- gciLbc!oniniamc clcmcntc: I - ccn!ruo.iamoji plok~tcli:; 2- tinkklis; :\, 3 - spiralc; 4 - sankaba; 5 - clcktrodas; 6 - ply~ys ~~-:

::nes spiralcs (8.4 pav., a) arba tinklcliai (8.4 pav., b), o jic apgaubiarni pa-t' pildoma sankaba . . L: Elcmentq galuose esantieji tinkleliai suvado skcrsines gniuzdomo be-:~ tono clcfonnacijas. Jie zymiai padidina po ccntruojarnqja plo~stcle esancio

~ bctono atsparum~ plcisejimui ir suduriamt! clcmcntt! ~al4 st1pr~mq: Tuo :~uitikrinama, kad clemcntas sandilroje bus toks pat st1prus, ka1p k1tuosc

;~pjuviuosc. ~;: Gniuzdoma sandura gali atlaikyti montavimo ir:l7-"1 Nm, kai galioja

~ nelygybe ?{;~

~. N,~0,75Rb,redAiocl-l-tJ!scpzRsc(As-I-A;); . (8.12) l~la Rb,red- bctono stiprumas is (7.87), laikant, ~a? A,oc.I =A,oc lf A,o~z=

~ .. ""Ab 1 ; tf!,=O,S - annaturos darbo sqlygt! koefJCientas,

klupumas. Fonnules (8.12) desines puses pirmuoju nariu ivertiuama tin(J leliais armuoto betono laikomoji galia, kai darbo sqlygl! koeficientas Yra~ 0, 75. Antras sios formules narys rodo guiuzdom4 isilgini4 armaturos stry. P4 laikomqj'! galiq, kai saudura dar nesumonolitinta.

Sumouolitintos sanduros stiprumas eksploatavimo stadijoje tikrina-mas atsiivelgiant i gniuzdymo jegos eksceutricitetq. Kai ekscentricitetaaj atsitiktinis, sandura skaiciuojama kaip ccntriskai gniuzdomas clcmcntas. Sandura yra pakankamai stipri, jcigu jvykdyta sqlyga ~

N ~ Rb, red Abl + 0,8Rb2 1:: Abz + R,c (A,+ A~); cia

i (8.13)\

Rb, red'-'= Rb + cp(Ln R,, xy (8 .14) l gniuzdomo bctono stiprumas, kai tinklcliq cfektyvumo kocficientas 1

bctonc, o apkabos pttvmnamos pric armatures strypt!. Elcment4 galai sustiprinami plieno tinklcliais.

Kai gniuzdymo jcgos cksccntricitctas c0 ( 0,2!1, sanduroje suvirinami clcmcntt! galuosc csantys 10 ... 20 mm storio Jakstai (8.5 pav., a). Kad butt! gcra suvirinimo siOic, lakstt! galuosc turi biHi padarytos nuozulos. Siu-lit! skcrspjuvio plotas Aw =2 (lt 1 +b1)!tw, todcl tcnkanti siulcms asi.nc3 jcgos dalis

(8 .22) cia Aroct - centruojamosios plokstcll:s, kurios storis 3 .. .4 mm, plotas. Vien:! galinQ kertin~ siOIQ kcrpa jcga

QIV = 0,5N IV bd(hl + bl) + M /hl, todCI siDles aukstis mm

hw?;; Qw/(0,7Rwqf,.,.)?;;6; cia Rwq - kerpamos siuh~s stiprumas; lw=b 1 - 10 mm.

(8.23)

(8.24)

Kai didclcs gniuzdymo jcgos arba j4 ekscentricitctas e0 > 0,2h, tai san-diiros lakstai keiciami apkabornis. Pric apkabt!, csancitt clement4 galuose, privirinami annaturos strypcliai (8.5 pav., b), kuritt skerspjuvio plotas

(8.25) cia

(8 .26) - jega, gniuidanti strypelius; R 1 - strypclitt stiprumas.

Vertikalitt siGlit[, kuriomis strypcliai privirinami prie apkabtt, aukstis mm

(8 .27) cia Rwq - kcrpamos siu!Cs stiprumas; !"' -- skaiciuojamasis siulcs ilgis.

Nors suvirinamoms sanduroms reikia daugiau mctalo, bet jos yra pa-tikirnesnes uz sumonolitintas sanduras ir montuoti gelzbctonin[ karkas'l _galima sparciau.

Literatfira

Gdzbetonines konstrukcijos I Mokslinis redaktorius A Kudzys . Vilnius , 1978 Gelzbetonines konstrukcijos I

'

1Mokslas", 1992 Mokslinis redaktorius A Kudzys. Vilnius,

Eon;~apCIII(() n . M . I C'ynop!CIIII )~ . T. )T(CJIC'WOCTO!IlllolC II IIX II )!(CJICJ06CTOllllh!X KOIICTPYIIX II JICri(HX 6CTOHOI\ 6c3 ripCJ~BapiiTCJlbi!OI'O Ila!Ip5DKCHWI apMaryphl ( K Cl-IHI1 2. 03 . 01 - 84), M ., 1986

Sudare inz. B. r;eofanovas.

L

'1.12 Kokiojc item pilll q - ddon11acijt! btlvio stadijoje lcnkiamamc demcntc skaiciojmnas plcisejimas '?

Lenkiami elementai. Lenkiamq elemcnt4 grynojo lenkimo zonoms, salia nulines, yra budingos trys jtempim4. stadijos (4.2 pav.).

0Jtadija s' s'

;P

I p I

s ~ llstadija

I 11 (. /'! err:

p

qbp

!burls

lsfadija 011 (. 6bu

11/stadija vb,m(J}() abu

2buvis

4.2 pav. Lenkiam4 elerncnttj su itempl~ja ir paprasqja arrnatOra jtcmpimt) bGvio stadi jos

Nuline stadija 0 rodo neapkrautos konstrukcijos element4 item,pim4 bUY!.

Pinno)i stadija I prasideda vos apkrovus elementl:l nedidele apkr6va ir baigiasi pries pat normalini4 jo isilginei asiai plysiq atsiradimq. Kai apkro-vos nedidelcs, betono jtempimt! diagrama yra vienazenkJe arba betono tem-pimo jtcmpimai crbr < crbru {/ buvis). Didinant apkrovq, dideja tempiamos, 0 kartais ir gniuzdomos zonos betono plastines deformacijos. Del sios priezasties betono jtempim4 diagrarna palaipsniui kreiveja, ypac ryskiai -tempiamoje zonoje. PrieS pat plystant betonui (2 biivis), itempimai crbr = ""'cibru Lenkirno momentu Mere apibiidinamas elemento pleisejamasis atsparumas.

Antrojoje stadijoje II plysi4 aukstis ir plotis dideja, atsiveria nauj4 plysi4. Lenkiamq elemcnl4 tcmpiamosios zonos ir centriskai tempiamq elcmcnt4 jtcmpim4 buvio desningumai yra analogiski. TaCiau naujq ply-sill atsiradimo procesas !enkiamuose elcmcntuose stabilizuojasi esant di-desniems tempiamos annatiiros jtempimams. nes antrojoje stadijojc lcn-kiam4 elcmcntt! tcmpiamos zonos betono, csancio ruozuose tarp plysiq, darbas yra efektyvesnis.

Del bctono plastini4 defonnacij4 vis labiau kreiveja gniuzdomo be-tono jtcmpimq diagrama. Didinant apkrov'l. sukyla tempiamos zonos ar-matOros nctampriosios dcfom1acijos ir pablogeja jos sukibimas su beto-nu, kuris palaipsniui nustoja dirbti: elemento crbu; cia Gt, - Centriskai gniuzd01110 betono ribiniai jtcmpimai. Betonas pradeda ini (lcnkimo morncntas J\f:~, 4.4 pav. ). Kadangi tcmpiamos annatiiros itempimai gali pranokti takumo itcmpimus, tas lenkirno momcntas padidcja iki ;\[2 , taciau clemento irimo moment as Jlf" = i\11

l'irmuoju SlllrllllO atvc.:ju elctnento normaliniamc rJuvyjc susidaro plastinis sarnyras. [vcrtindamas plastini irimo pobudj, A. Lolcitas pirma-sis pasiCtle sbiciuo_jant lcnkiamq clcmcnlt! stiprum~ atsizvclgti i statikos pusia usvyros s;ll ygas.

Kai elc.:lllcnt;ti yra gausiai amtuol i, jic pradcda irti JlC nuo tcmpiamo~ annatfnos, bet nuo gniuzdomos zonos bctono. Tai antrasis