psichikos sveikatos slaugytojŲ streso …16035528/...3.2.4. psichikos sveikatos slaugytojų streso...
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
VILMA KANDRAŠOVIENĖ
PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ STRESO DARBE
IR NUOVARGIO SĄSAJOS
Klinikinės slaugos magistrantūros baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. Viktorija Grigaliūnienė
KAUNAS, 2016
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanas
Prof. dr. Jūratė Macijauskienė
Parašas
2016 metai............ mėn. ...........d.
PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ STRESO DARBE
IR NUOVARGIO SĄSAJOS
Klinikinės slaugos magistrantūros baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. Viktorija Grigaliūnienė
2016 m. geguţės mėn. 23 d.
Konsultantė
Doc. dr. Renata Šimoliūnienė
2016 m. geguţės 23 d.
Recenzentas Darbą atliko
Prof. dr. Benjaminas Burba Magistrantė
Vilma Kandrašovienė
2016 m. geguţės mėn. _ d. 2016 m. geguţės mėn. 23 d.
KAUNAS, 2016
TURINYS
SANTRAUKA ............................................................................................................................................... 5
SUMMARY ................................................................................................................................................... 6
SANTRUMPOS ............................................................................................................................................. 8
SAVOKŲ ŢODYNĖLIS ................................................................................................................................ 9
LENTELĖS .................................................................................................................................................. 10
PAVEIKSLAI .............................................................................................................................................. 12
ĮVADAS ....................................................................................................................................................... 13
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ......................................................................................................... 16
1. LITERATŪROS APŢVALGA ................................................................................................................ 17
1. 1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe samprata ...................................................................... 17
1. 2. Psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe apibūdinančios teorijos ............................................... 18
1. 2. 1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe veiksniai (stresoriai) .............................................. 20
1. 2. 2. Karasek reikalavimų-kontrolės modelis (1979) ........................................................................... 22
1. 2. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų reakcijos į stresą darbe pasekmės ............................................... 23
1. 2. 4. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe prevencija ............................................................... 25
1. 2. 5. Psichikos sveikatos slaugytojų sveikatos išsaugojimas salutogeniniu poţiūriu ........................... 27
1. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio samprata ......................................................................... 29
2. TYRIMO METODIKA ............................................................................................................................ 32
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai...................................................................................................... 32
2.2. Tyrimo imtis ir respondentų atranka ................................................................................................. 34
2. 3. Tyrimo etika ..................................................................................................................................... 36
2. 4. Tyrimo duomenų analizės metodai................................................................................................... 36
3. TYRIMO REZULTATAI ........................................................................................................................ 38
3.1. Psichikos sveikatos slaugytojų tyrimo duomenų analizė pagal lytį, amţių, išsilavinimą ir darbo
staţą .......................................................................................................................................................... 38
3. 2. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė ........................................................ 39
3.2.1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė įverčių grupėse pagal PNJSS
klausimyno subskales ............................................................................................................................... 39
3.2.2. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe vidurkiai, pagal PNJSS klausimyno subskales ......... 40
3.2.3. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė pagal PNJSS klausimyno subskales,
atsiţvelgiant į respondentų amţių ............................................................................................................. 42
3.2.4. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė pagal PNJSS klausimyno subskales
įverčių grupėse, atsiţvelgiant į respondentų išsilavinimą ........................................................................ 47
3.2.5. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė pagal PNJSS klausimyno subskales
įverčių grupėse, atsiţvelgiant į respondentų darbo staţą .......................................................................... 50
3. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio vertinimas ..................................................................... 51
3.3.1. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijų vidurkiai MFI-20L klausimyno skalėse ...... 51
3.3.2. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos, atsiţvelgiant į respondentų amţių
.................................................................................................................................................................. 51
3.3.3. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos, atsiţvelgiant į respondentų
išsilavinimą ............................................................................................................................................... 52
3.3.4. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos, atsiţvelgiant į respondentų darbo
staţą .......................................................................................................................................................... 54
3.3.5. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijos MFI-20L subskalių įverčių grupėse .......... 55
3.3.6. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse, atsiţvelgiant į
respondentų amţių .................................................................................................................................... 55
3.3.7. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse, atsiţvelgiant į
respondentų išsilavinimą .......................................................................................................................... 56
3.3.8. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse, atsiţvelgiant į
respondentų darbo staţą ............................................................................................................................ 56
3.3.9. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalių ir
MFI-20L nuovargio skalių........................................................................................................................ 56
3.4. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio sąsajos .................................................... 62
4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................................. 63
IŠVADOS ..................................................................................................................................................... 68
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ........................................................................................................... 69
PUBLIKACIJOS .......................................................................................................................................... 71
LITERATŪRA ............................................................................................................................................. 72
PRIEDAI ...................................................................................................................................................... 79
SANTRAUKA
Kandrašovienė V. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio sąsajos, magistranto
baigiamasis darbas/mokslinė vadovė dr. V. Grigaliūnienė; konsultantė doc. dr. R. Šimoliūnienė; Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2016, ─ 79 psl.
Psichikos sveikatos slauga yra viena labiausiai stresą keliančių profesijų pasaulyje. Tyrimais
pripaţinta psichologinių veiksnių prieţastingumo nuovargiui svarba. Psichikos sveikatos slaugytojų
stresas darbe ir nuovargis gali būti glaudţiai susijęs su darbo atlikimu, pacientų sauga, veiklos sumaţėjimu
ir šių specialistų sveikata. Todėl psichosocialinių pavojų darbe vertinimas ir kontroliavimas bei streso
valdymas yra ne tik moralinė, bet ir teisinė organizacijos pareiga.
Tikslas ─ ištirti psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio paplitimą bei sąsajas.
Tyrimo metodai. Anoniminė anketinė apklausa atlikta 2014 m. lapkričio ─ 2015 m. sausio
mėnesiais, kurioje dalyvavo psichikos sveikatos slaugytojai iš šešių Vilniaus bei Kauno miestų gydymo
įstaigų (n=222, atsako daţnis – 92,5 proc.). Tyrime naudota psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe
vertinimo metodika (PNJSS) ir daugiamatis nuovargio inventorius (MFI-20L). Tyrimui vykdyti buvo
gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-KS (M) -78.
Rezultatai. Įvertinus psichikos sveikatos slaugytojų tyrimo rezultatus, nustatyta, kad daţniausiai
─ 82,9 proc. (n=180) respondentai nurodė patiriantys vidutinį streso lygį (įvertis nuo 25 iki 50). Aukštą
streso lygį (>50) apklausoje dalyvavę respondentai daţniausiai patyrė su darbu susijusioje subskalės
grupėse „Poţiūris į slaugymą― ir „Bendravimas―. Didţiausi tarp psichikos sveikatos slaugytojų buvo MFI-
20L bendrojo ir fizinio nuovargio skalių vidurkiai. atitinkamai ─ 33,8 ir 28,5 proc. (SN ─ 20,56 ir SN ─
20,05). Maţiausi buvo protinio nuovargio ir sumaţėjusio aktyvumo skalių vidurkiai, atitinkamai ─ 22,8 ir
25,3 proc. (SN ─ 19,44 ir SN ─ 17,43).
Išvados. Dauguma tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutinį stresą darbe.
Daţniausiai stresą darbe kėlė poţiūris į slaugymą ir bendravimas su pacientais bei jų šeimomis. Beveik
pusė tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutiniškai išreikštą nuovargį. Didţiausi
buvo bendrojo ir fizinio nuovargio rodikliai, kurie reikšmingai nesiskyrė. Psichikos sveikatos slaugytojų
nuovargis reikšmingai priklausė nuo išsilavinimo. Įgijusieji aukštesnįjį išsilavinimą buvo labiau pavargę,
nei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinys psichikos sveikatos slaugytojai. Reikšmingos sąsajos
buvo nustatytos keturiose iš penkių PNJSS psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe subskalių, kurios
statistiškai reikšmingai priklausė nuo visų MFI-20L nuovargio skalių vertinimų.
Raktiniai ţodţiai: psichikos sveikatos slaugytojai; stresas; nuovargis.
SUMMARY
Kandrašoviene V. Stress and fatigue relations in psychical health nurse work, magister thesis
supervisor D. V. Grigaliūnienė; consultant Ph. d. R. Šimoliūniene; Lithuanian University of Health
Sciences; Faculty of Nursing, Departament of Nursing and Care. – Kaunas, 2016, - 79 s.
Psychical health nursing is one of the most stressful occupations in the world. Tests approved
psychological elements‘ causality importance for fatigue. Psychical health nurse work stress and fatigue
may be closely linked to job execution, conservation of patients, decrease in activity and the health of
specialists. Therefore, evaluation and control of psychosocial dangers and stress control is not only moral
but also obligation of their organization.
The purpose ─ To examine stress and fatigue prevalence and links in psychical health nurse
work.
Methods. During 2014 November - 2015 January anonymous survey was taken in six of Vilnius
and Kaunas health institutions (n=222, answer frequency - 92,5 %). Psychical health nurse work stress
evaluation methodology (PNJSS) and Multidimensional Fatigue Inventory (MFI-20L) were used in the
survey.
Commettee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences provided permission to
perform this survey.
Results. After examining survey results it was noted that most of respondents - 82,9 % (n=180) -
have answered feeling medium level of stress (between 25 and 50). Accoording to the survey results, most
oftenly highest level of stress (above 50) was noted in subscales ‗‘Nursing Approach‖ and
―Communication‖. Among psychical health nurses the highest averages in MFI-20L were in general and
physical fatigue - 33,8 and 28,5 % respectively. (SD ─ 20,56 ir SD ─ 20,05). Lowest - mental fatigue and
decrease in activity averages - 22,8 and 25,3 % respectively. (SD ─ 19,44 ir SD ─ 17,43).
Conclusions. Most tested psychical health nurses dealt with an average level of stree in work.
Nursing approach and interaction with patients and their families was a common stress factor. Almost half
of respondents felt an average level of fatigue in work. Common and physical fatigue indexes were
highest, with no significant differences. Psychical nurse fatigue is closely linked to their education. Nurses
with higher education more likely felt fatigue than nurses with higher college education. Significant
relations were noted in four from five PNJSS physical health nurse stress subscales which were
statistically more dependent from MFI-20L fatigue scale indexes.
Keywords: psychical health nurses; stress; fatigue; health.
PADĖKA
Sklandus ir sėkmingas mokslinio darbo rašymas nepriklauso nuo vieno konkretaus ţmogaus, tai
visos komandos bendro darbo rezultatas. Noriu labai padėkoti savo mokslinio darbo vadovei dr. Viktorijai
Grigaliūnienei, uţ pasiūlytą temą, naudingus patarimus rengiant darbą, nuoširdų bendravimą ir palaikymą
visus mūsų bendradarbiavimo metus.
Dėkoju darbo konsultantei doc. dr. Renatai Šimoliūnienei, uţ svarią pagalbą apdorojant tyrimo
duomenis.
Uţ geranoriškai parodytą norą dalyvauti tyrime ir pagalbą vykdant anketinę apklausą esu dėkinga
LSMU Kauno klinikų slaugos tarnybos administracijai; LSMU Psichiatrijos klinikos administracijai; VšĮ
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus pavaduotojai slaugai M. Skvarčevskajai;
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai pavaduotojai slaugai
R. Nalivaikienei; Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko
raidos centro direktorei dr. J. Petrulytei; VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės
administracijai ir Psichosomatinių susirgimų skyriaus vyresniajai slaugytojai I. Pakulnevič; VšĮ Vilniaus
miesto psichikos sveikatos centro vyr. slaugos administratorei V. Poškuvienei.
Nuoširdus ačiū visiems tyrime dalyvavusiems ir savo brangų laiką skyrusiems psichikos
sveikatos slaugytojams.
Dėkoju savo šeimai uţ supratimą ir visapusišką palaikymą.
Su pagarba
Vilma Kandrašovienė
SANTRUMPOS
PSO ─ pasaulio sveikatos organizacija
p ─ statistinis reikšmingumas
Pan. ─ panašiai
Pvz. ─ pavyzdys (-iai)
Proc. ─ procentai
Pav. ─ paveikslas
Lent. ─ lentelė
T.y. ─ tai yra
T. t. ─ taip toliau
Kt. ─ kita
MN ─ medicinos norma
Min ─ minimumas
Max ─ maksimumas
n ─ tiriamųjų skaičius
SN ─ standartinis nuokrypis
SP ─ standartinė paklaida
Ţr.─ ţiūrėti
SAVOKŲ ŢODYNĖLIS
Psichikos sveikatos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, išklausęs psichikos sveikatos slaugos
specializacijos programą [24].
Psichikos sveikatos prieţiūra - specializuota sveikatos prieţiūra, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos
sveikatos ministerijos patvirtintus standartus. Prieţiūros tikslas - teikti psichiatrinę pagalbą: diagnozuoti,
gydyti sutrikimus, ţmogaus psichikos funkcijas; uţkirsti kelią psichikos ligų paūmėjimui; padėti
ligoniams prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįţti [6].
Psichosocialiniai rizikos veiksniai ─ veiksniai, kurie dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo
organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia
darbuotojui psichinį stresą [19].
Tiriamieji (respondentai) ─ šiame darbe tai ─ psichikos sveikatos slaugytojai, pakviesti dalyvauti tyrime.
Distresas – netinkamas streso kiekis, neigiamai veikiantis tiek darbuotoją, tiek ir organizaciją [1].
Eustresas – tai optimalus streso kiekis, pozityvi jėga, kuri yra prilyginama naujų iššūkių sukeliamam
susijaudinimui [1].
Stresas darbe – tai darbuotojo reakcija į nepalankius darbo aplinkos sąlygų, darbo reikalavimų, darbo
organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir / ar santykių su darbdaviu psichosocialinius
veiksnius [27].
Socialinė parama – tai komunikacijos srautas tarp ţmonių, apimantis emocijas, rūpestį, informaciją,
instrumentinę pagalbą [1].
10
LENTELĖS
1 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso vertinimo klausimyno (PNJSS) turinys
2 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų daugiamačio nuovargio inventoriaus MFL-20 turinys
3 lentelė. Kolmogorovo–Smirnovo testo rezultatai
4 lentelė. Koreliacijos r vertinimų interpretacija
5 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas, atsiţvelgiant į sociodemografines
charakteristikas
6 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe daţnumas proc. įverčių grupėse pagal PNJSS
klausimyno subskales
7 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Psichiatrinės slaugos gabumai― vidurkiai
8 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Pacientų poţiūris― vidurkiai
9 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Poţiūris į slaugymą― vidurkiai
10 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Bendravimas― vidurkiai
11 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Psichiatrinės slaugos
gabumai― vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių
12 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe PNJSS klausimyno subskalės „Pacientų poţiūris―
vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių
13 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Poţiūris į slaugymą―
vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių
14 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Bendravimas― vidurkiai,
atsiţvelgiant į respondentų amţių
15 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Bendras PNJSS―
vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių
16 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Psichiatrinės
slaugos gabumai― įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
17 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Pacientų
poţiūris― įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
18 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Poţiūris į
slaugymą― įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
19 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Bendravimas―
įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
11
20 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas klausimyno subskalės „Bendras PNJSS― įverčių
grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
21 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Psichiatrinės
slaugos gabumai― įverčių grupėse, atsiţvelgiant į darbo staţą
22 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijų vidurkiai MFI-20L skalėse
23 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijų vidurkiai, atsiţvelgiant į amţių
24 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijų vidurkiai, atsiţvelgiant į
išsilavinimą
25 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijų vidurkiai, atsiţvelgiant į darbo
staţą
26 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijos MFI-20L subskalių įverčių grupėse
27 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės
„Psichiatrinės slaugos gabumai― ir MFI-20L nuovargio skalių
28 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės
„Pacientų poţiūris― ir MFI-20L nuovargio skalių
29 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės
„Poţiūris į slaugymą― ir MFI-20L nuovargio skalių
30 lentele. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės
„Bendravimas― ir MFI-20L nuovargio skalių
31 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės
„Bendras PNJSS― ir MFI-20L nuovargio skalių
32 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe PNJSS klausimyno subskalių ir MFI-20L
nuovargio skalių grupių sąsajos
12
PAVEIKSLAI
1 pav. Bendrosios adaptacijos sindromo stadijos
2 pav. Karasek reikalavimų-kontrolės modelis
3 pav. Streso reakcijų organizme schema (Müller-Limmroth 1981)
4 pav. Rizikos valdymo proceso modelis (HealthWISE Action Manual, 2014)
5 pav. Streso valdymo prevencijos modelis - stresoriai, atsakas į stresą (eustresas arba distresas) ir streso
pasekmės, reguliuojamos prevencinio vadovavimo priemonių
6 pav. Sveikata „Gyvenimo upėje― Salutogeniniu poţiūriu
7 pav. Tyrimo imties sudarymo schema
8 pav. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe palyginimai amţiaus grupėse PNJSS subskalėje
„Psichiatrinės slaugos gabumai―
9 pav. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe palyginimai amţiaus grupėse PNJSS subskalėje
„Poţiūris į slaugymą―
13
ĮVADAS
Temos aktualumas. Psichikos sveikatos slauga ─ viena labiausiai stresą keliančių profesijų
pasaulyje [75]. Pastebimas neţenklus psichikos sveikatos slaugytojų skaičiaus maţėjimas Lietuvoje. Nuo
2001 m. iki 2009 m. šios srities specialistų skaičius sumaţėjo nuo 1249 iki 1116, arba nuo 3,6 iki 3,4
slaugytojų 10 tūkst. gyventojų (vidutinis metinis pokytis -0,9 proc.) [26]. Vienas iš galimų motyvų, dėl
kurių psichikos sveikatos slaugytojai palieka savo darbo vietas ─ stresas darbe [8, 75].
Lietuvos sveikatos statistika nepatvirtina gerėjančios mūsų šalies gyventojų psichikos sveikatos.
Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, sergamumas psichikos ir
elgesio sutrikimais (F00-F99) 2010-2014 m. padidėjo nuo 2366,07 iki 2925,01 atvejų 100 000 gyv. [52].
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020 metais psichikos sutrikimai gali siekti iki 15 proc.
visų pasaulio ligų [51]. Galima daryti prielaidą, kad, augant psichikos sveikatos prieţiūros paslaugų
poreikiui, specialistų darbo intensyvumas tik didės, galimai sukeldamas atitinkamas neigiamas pasekmes
jų sveikatai.
Nustatyta, kad savo darbo aplinkoje psichikos sveikatos slaugytojai, daţniau nei kitų sričių
sveikatos prieţiūros specialistai, susiduria su veiksniais, galinčiais nulemti streso simptomų pasireiškimą.
Streso darbe patyrimas gali turėti poveikį motyvacijai, bendravimui, iniciatyvumui, pasitenkinimui darbu
bei teikiamų paslaugų kokybei. Gali būti sutrikdyta emocinė ir fizinė psichikos sveikatos slaugytojų
savijauta, atsirasti su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių galimas net darbingumo netekimas
[13, 15, 19, 20, 79, 82, 91, 93,].
Įrodyta, kad slaugytojai, dirbantys psichiatrijos srityje, yra tarp daţniausiai pacientų smurtą
patiriančių slaugytojų [20, 62, 64, 88]. Nesaugumo darbe suvokimas veikia ir psichikos sveikatos
slaugytojų moralę, skatina personalo trintį, didina baimės, bejėgiškumo jausmą, retais atvejais, sukelia
minčių apie saviţudybę [61, 90]. Stresas darbe maţina gebėjimus laiku bei kokybiškai atlikti savo darbo
uţduotis, atsiranda didesnė klaidingų sprendimų [45], nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė.
Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugią, jo sveikatą ir orumą atitinkančią darbo vietą [7].
Manoma, kad ţmonių, patiriančių stresą dėl sąlygų, kurias sukelia arba pablogina darbas, tik daugės, todėl
psichologinių, socialinių pavojų darbe įvertinimas ir kontroliavimas, streso valdymas yra ne tik moralinė,
bet ir teisinė organizacijos pareiga [11, 23, 44].
Psichikos sveikatos slaugytojų patiriamas aukšto lygio stresas, perdegimas bei išsekimas yra
plačiai pripaţinta problema, turinti reikšmės pačiam ţmogui ir pacientų aptarnavimui [70]. Ligi šiol niekas
netyrė su ţalingu streso poveikiu siejamo psichikos sveikatos slaugytojų subjektyvaus pobūdţio
14
nuovargio, galinčio pereiti į nuolatinį, besikartojantį ar ilgai uţsitęsusį lėtinio nuovargio sindromą ir kuris,
pasak S. Maghout-Juratli (2010), tampa tikru iššūkiu klinikinėje sveikatos prieţiūroje.
Darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė. Nepaisant svarbių padarinių rizikos ir to, jog
per pastaruosius du dešimtmečius slaugytojų streso išgyvenimui buvo skiriamas vis didesnis mokslininkų
dėmesys, psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe studijų yra nedaug, maţai ţinoma apie pavojingas
streso darbe pasekmes profesinei veiklai ir slaugytojų sveikatai [55, 63]. Jau yra atskleista, kad streso
darbe veiksnių suvokimas tarp skirtingų slaugos specialybių sričių yra laibai skirtingas. Todėl
mokslininkai, o ypač slaugos mokslininkai, turi ištirti slaugytojų stresą įvairiose slaugos specialybės
srityse, tarp jų ir psichikos ligomis sergančiųjų slaugoje [90].
Siekiant išvengti psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe padarinių, būtina taikyti efektyvias
ir savalaikes streso darbe prevencines priemones. Prieš kuriant ir įgyvendinant atitinkamas streso
maţinimo intervencijas, reikalinga ištirti stresorius psichikos sveikatos slaugytojų darbe, kurie gali turėti
įtakos nuovargio pasireiškimui. Dėl to ir buvo nuspręsta atlikti šį tyrimą, paţvelgti į esamą situaciją.
Psichikos sveikatos slaugytojų stresui darbe ištirti parinkta šiai specialistų grupei skirta streso vertinimo
metodika. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargis vertintas daugiamačiu nuovargio instrumentu, kurį
galima naudoti sveikų asmenų nuovargiui testuoti (ergonomikoje). Gauti rezultatai padės geriau suprasti
sudėtingą psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio santykį.
Šio darbo tikslas ─ ištirti psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio paplitimą bei
sąsajas.
15
TYRIMO HIPOTEZĖ
Psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe susijęs su nuovargiu.
16
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas ─ ištirti psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio paplitimą bei
sąsajas.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe paplitimą.
2. Įvertinti psichikos sveikatos slaugytojų nuovargį.
3. Ištirti psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio sąsajas.
17
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1. 1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe samprata
Europos Komisija su darbu susijusį stresą apibrėţia kaip „emocinių, kognityvinių, elgesio ir
fiziologinių reakcijų visumą į nepageidaujamus ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir
darbo aplinkos aspektus. Šiai būklei yra būdingas didelis susijaudinimas ir stiprus diskomfortas, daţnai
pasiţymintis baimės jausmu, jog nesusitvarkysi [95].
Streso analizavimas biomedicinos, psichologijos bei vadybos mokslų tyrimuose iš savų
perspektyvų, sąlygojo painesnį streso sampratos suvokimą [1]. Nėra vieningai priimto streso darbe
apibrėţimo. „Tarptautinis ţodţių ţodynas― (2013) sąvoką stresas [angl. stress – įtampa] apibūdina, kaip
įtampos būseną bei tam tikrų įvykių suvokimą, atsiliepimą į išorinių jėgų sukeltus nepalankius,
nemalonius bei grėsmingus įvykius – vadinamuosius stresorius.
Mokslinėje literatūroje plačiausiai paplitusios streso sąvokos – stresas, eustresas (teigiamas
stresas) ir distresas (visiškai normalus stresas tapęs kenksmingu tuomet, kai aplinkos keliami reikalavimai
tampa per dideli arba gebėjimas prisitaikyti ir įveikti grėsmę yra per menkas). Tačiau daugumoje streso
darbe modelių apsiriboja bendra streso sąvoka [1, 54].
Ryšys tarp patiriamo streso ir atliekamos veiklos buvo nustatytas dar XX a. viduryje [34]. Stresas
darbo aplinkoje atsiranda tarp tų profesijų atstovų, kurių aplinkoje maţos savarankiškumo galimybės, o
fiziniai bei psichologiniai reikalavimai dideli. Viena iš tokių profesijų – slaugytojai [8].
Ţmogaus prigimtis ir jo nervų sistema, nėra pakankamai atspari stresams. Teigiama, kad
daugeliui slaugytojų šių dienų tempas tempas yra per greitas, keliantis psichinę įtampą ir sudarantis
pagrindą organizmo stresinei reakcijai, kuri pareikalauja daugiau vidinių jėgų ir energijos negu reikia, dėl
to įtampa tęsiasi net įvykiui praėjus [9].
Psichiatrijos įstaigose dirbančių slaugytojų darbo aplinka niekada nebūna visiškai saugi ir
pakankamai ištirta [12, 45]. Nustatyta, kad slauga, o ypač psichikos sveikatos slauga, yra įtempta ir
sudėtinga darbo sritis [71, 93]. Savo darbe psichikos sveikatos slaugytojai atlieka daugybę vaidmenų:
profesionalaus slaugytojo, paciento įgaliotinio ir advokato, mokytojo, psichologo, patarėjo, paramos
teikėjo, komandos nario. Atsakomybė, nesaugumas darbe, kolegų ir vadovybės palaikymo stoka,
personalo trūkumas reikalauja nemenkų emocinių bei fizinių pastangų [69].
Teikdami paslaugas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, psichikos sveikatos slaugytojai,
daţniau nei kiti sveikatos prieţiūros specialistai, savo darbo valandomis susiduria su nenumatytais,
neplanuotais atvejais [65], iššūkiais bei įvairiais darbo veiksniais, kurie susiję su patiriamu stresu ir jo
18
pasekmėmis. Kuo darbas emocingesnis, tuo daţniau darbe slaugytojai patiria emocinę įtampą [9].
Psichosocialinė darbo aplinka yra sudėtinės sistemos dalis, apimanti darbą, darbuotojus ir aplinką. Jis
labai svarbi personalo gerovei [92].
Su emocinio streso patyrimu siejama iki 70 proc. visų susirgimų [66]. Todėl labai svarbu, kad
psichiatrijos institucijose dirbantys slaugytojai gautų reikalingų ţinių apie darbe patiriamą stresą, jo
prieţastis, valdymą, mokėtų laiku identifikuoti kylančio streso simptomus, o jų psichikos sveikata ir fizinė
būklė būtų tiriama.
1. 2. Psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe apibūdinančios teorijos
Kad reakcija į stresą yra vieningos sistemos dalis, apimanti psichiką ir kūną, įrodė fiziologas
Walteris Cannonas (1929). Vėliau šio mokslininko atradimus pratęsė Kanados medicinos daktaras Hansas
Selje (1907–1982). Selje (1936) atskleidė, kad stresas – tai nespecifinė organizmo reakcija į bet kokią
būtinybę prisitaikyti. Mokslininkas pripaţino, jog streso išvengti neįmanoma, jis yra būtina gyvų
organizmų funkcionavimo sąlyga ir, kad tai nėra vien tik negatyvus reiškinys [3, 28]. Priešingai,
pozityviai veikiantis stresas sukelia maţiausiai problemų, stimuliuoja, skatina siekti kuo geresnių
rezultatų, jį galima sėkmingai panaudoti siekiant veiksmingesnės veiklos [17, 18]. Vis tik daugiausiai
mokslininkų dėmesio sulaukia stresas, sukeliantis ilgalaikes neigiamas pasekmes.
N. Chmiel (2005) išskiria tris streso termino prasmes:
a) stresas kaip stimulas; b) stresas kaip reakcija; c) stresas kaip tarpinis procesas tarp stimulo ir
reakcijos.
Stresiniai stimulai (stresoriai), į kuriuos reikia atsiţvelgti psichikos sveikatos slaugytojų darbe
skirstomi į keturias kategorijas [50]:
1) Darbo turinys (per didelis darbo krūvis, sudėtingas, monotoniškas, pavojingas darbas, per
didelė atsakomybė, prieštaringi arba neaiškūs reikalavimai).
2) Darbo sąlygos (pavojingos situacijos, nuodingos medţiagos, kenksmingos sąlygos –
triukšmas, blogas apšvietimas, radiacija, temperatūra, fiziškai sunkus darbas, nepakankama higiena,
apsauginių priemonių trūkumas ir t.t.).
3) Įsidarbinimo sąlygos (pamaininis darbas, maţas atlyginimas, menkos karjeros perspektyvos,
lanksti darbo sutartis, netikrumas dėl darbo).
19
4) Socialiniai santykiai darbe (menka socialinė parama, netinkamas vadovavimas, menkos
galimybės dalyvauti priimant sprendimus, familiarumas, diskriminavimas).
Potencialiai stresiniai stimulai sukelia skirtingas stresines reakcijas. Reakcija į stresą priklausys
nuo kognityvaus situacijos vertinimo ir turimų išteklių stresinei situacijai įveikti bei sugebėjimo jais
pasinaudoti [4].
Stresas kaip organizmo psichologinė ir/ar fiziologinė reakcija į tam tikrą grėsmę yra grindţiamas
Selje (1936) bendrosios adaptacijos sindromu (BAS). Veikiant staiga atsiradusiam neigiamam stimului,
suţadinamas nespecifinių fiziologinių reakcijų kompleksas, turintis apsaugoti nuo ţalingų streso
pasekmių. Reaguodamas į stresą, organizmas patiria tris prisitaikymo stadijas [4, 28] ( 1 pav.):
1 pav. Bendrosios adaptacijos sindromo stadijos [28]
BAS modelis analizuoja daugiau fiziologinius nei psichologinius organizmo pokyčius ir
nepaaiškina, kodėl streso lygis gali varijuoti arba kodėl su stresu vieni darbuotojai susidoroja geriau nei
kiti [4]. Taigi galima teigti, kad psichikos sveikatos slaugytojų pasipriešinimas stresui ir susidorojimas su
stresine situacija priklausys nuo asmeninių ţmogaus ypatumų, į kuriuos, kaip teigia autoriai, BAS
neatsiţvelgia. Su stresiniais stimulais nesusidorojus ilgesnį laiką, gali pasireikšti neigiamas poveikis
sveikatai (nuovargis, aukštas kraujospūdis, cinizmas, depresija ir neviltis, dėl psichinio ar fizinio
išsekimo). Dėl to gali gerokai sumaţėti psichikos sveikatos slaugytojų darbingumas. Sutrikus įvairioms
organizmo funkcijoms, reakcijos į stresą gali uţsitęsti ir baigtis visišku jėgų praradimu bei organizmo
nualinimu.
Norint geriau suprasti streso poveikį, reikalinga atsiţvelgti į individualius ir kognityvinius,
vertinimo ir motyvacinius procesus, kurie yra kaip tarpiniai, įsiterpiantys tarp stresoriaus ir reakcijos. Šiuo
poţiūriu rėmėsi amerikiečių psichologas R.S. Lazarus, kuris laikomas streso įveikos sąvokos kūrėju.
Teigiama, kad įveika – tai nuolatinės sąveikos procesas tarp individo ir stresinės situacijos (Lazarus;
Folkman, 1988; Lazarus 1974; pagal Dantzer R, 2001). Lazarus (1975) pastebėjo, kad situaciją stresine
gali padaryti pats ţmogus. Ir ne tiek svarbu streso sukeltas įvykis, kiek paties fakto, skirtumų apie tam
1-moji stadija: Aliarmas
• sutelkiamos jėgos pasipriešinimui
2-oji stadija: Prisitaikymas
• bandymai priešintis ir įveikti stresą
3-čioji stadija: Išsekimas
• stresoriui veikiant ilgai, jėgos išsenka
20
tikrą vaidmenį, savybių suvokimas ir įvertinimas. Vertinant įvykį kaip grėsmingą, o ne kaip naudingą ir
malonų, į jį toliau bus ţiūrimas kaip į stresą keliantį [72].
Lazarus stresą vertina etapais – pirminiu ir antriniu [94]. Susidūrus su naujai besivystančia
situacija, vyksta pirminis vertinimas: sprendţiama, ar įvykis bus suvokiamas kaip teigiamas, ar kaip
grėsmę kelianti įtampa, kuri ir sukels stresą. Po to seka vadinamasis antrinis vertinimas, kurio metu
įvertinamas gebėjimas susidoroti, pasirenkama strategija streso įveikai, ieškoma įveikimo priemonių.
Vėliau situacija vertinama iš naujo: ţiūrima, ar pasirinkta strategija tinka, o galbūt reikia kitos strategijos
[50, 54]. Kai kuriais atvejais psichikos sveikatos slaugytojai patys negali deramai įvertinti situacijos ir
aplinkybių, tačiau linkę manyti, kad jie bet kokia kaina turi gebėti susitvarkyti su stresą keliančia situacija.
Šie slaugytojai rizikuoja pasiekti galutinį streso etapą – išsekimą.
1. 2. 1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe veiksniai (stresoriai)
Literatūroje išskiriami su darbu susiję ir galimai stresą keliantys dirgikliai (stresoriai), susiję su
emociniais, fiziniais, informaciniais, socialiniais bei darbo organizavimo aspektais, kuriuos būtų galima
pritaikyti psichikos sveikatos slaugytojų darbo aplinkoje.
Emociniai dirgikliai veikia organizmą ir psichiką, kai dėl išorinių bei vidinių konfliktų,
argumentų, nesutarimų netikėtose, sunkiose ir slegiančiose situacijose, sutrinka emocinė pusiausvyra [34].
Psichikos sveikatos slaugytojai darbe neretai atsiduria pavojingose situacijose, kurių baigtį sunku
numatyti. Patiriami dideli psichologiniai krūviai dėl grasinamų, uţgauliojimų, įţeidinėjimų, priekabiavimo
ir panašaus pobūdţio elgesio [19, 37], kuris kelia nuolatinę įtampą ir nesaugumo jausmą.
Fiziniai dirgikliai gali kilti dėl fiziologinių permainų, sukeltų ligų ar traumų [34], kuomet iškyla
grėsmė fizinei sveikatai arba gyvybei. Vienas esminių stresorių, keliančių pavojų psichikos sveikatos
slaugytojams yra pacientų agresija ir fizinis smurtas, kurių metu, dėl priemonių ar darbuotojų trūkumo,
kartais nepavyksta uţtikrinti saugumo [10, 19, 36, 37, 60]. Fizinei gerovei įtakos turi ne tik minėtieji
įtempto darbo veiksniai, bet ir neretai pasitaikanti triukšminga psichikos sveikatos slaugytojų darbo
aplinka, ergonominių veiksniai (ligonių kėlimas, pernešimas, padėties keitimas ir kt.). Kaip ir kitų
medicinos įstaigų, taip ir psichikos sveikatos prieţiūros slaugos specialistai susiduria su fiziniais pavojais
sveikatai ir saugumui, kuriuos kelia cheminiai (vaistinės medţiagos, dezinfekcinės medţiagos ir kt.) ir
biologiniai veiksniai (bakterijos, virusai, mikroorganizmai sukeliantys įvairias ligas ir pan.) [42].
21
Informaciniai dirgikliai pasireiškia tuomet, kada reikia suprasti daug sudėtingos informacijos ir
nėra reikalingo paaiškinimo [34]. Be pareiginių darbo instrukcijų, slaugymo ypatumų, psichikos sveikatos
slaugytojai savo darbe turi ţinoti apie su slauga susijusius įstatymus, institucijas, nuostatas, taisykles,
specialius teisės aktus, normines nuorodas, įstatymus, kurie būtini slaugant ir kuriais remiantis tenka
tinkamai atstovauti paciento teisėms ir įstaigai, kurioje dirba.
Socialiniai dirgikliai – tai stresoriai darbe, atsirandantys dėl blogo mikroklimato, konfliktų,
pripaţinimo ir paramos iš kolegų trūkumas, nepakankamas įvertinimas, patyčios ir diskriminacija, baimė
netekti darbo [95] socialinė/psichologinė izoliacija (atsiskyrimas). N. Goalder (2004) teigimu, dėl
susiformavusios stigmos visuomenėje ir poţiūrio į psichikos ligomis sergančius ţmones, psichikos
sveikatos slaugytojams būdinga profesinė atskirtis (marginalizacija).
Atsakomybės stresas atsiranda dėl situacijų, kuriose daug kas priklauso nuo atsakomybės
priimant galutinį sprendimą, daţnai ne tik uţ savo, bet ir uţ kito asmens (paciento, kolegos) veiksmus.
Sudėtinga kontroliuoti situaciją, uţtikrinant pacientams palankią terapinę aplinką [34, 67], derinant
atsakomybę ir kompetencijos ribas tarp psichikos sveikatos slaugytojų ir gydytojų pareigybių, psichikos
sveikatos slaugytojų ir paciento ar jo artimųjų norų bei poreikių nesuderinamumo, galimybių kokybiškai
vykdyti pareigas trūkumo (trūkstant pakankamai priemonių ar personalo, kai reikalinga taikyti fizinį
suvarţymą, prisiimant atsakomybę dėl paciento gyvybės išsaugojimo galimo suicidinio bandymo atveju ir
t.t.).
Laiko stresas kyla, kai neaiški situacijos trukmė [34] arba kai slaugytojams trūksta laiko
uţduotims darbe atlikti. Slaugant ūmios psichikos būklės pacientus, ne kartą tenka perorganizuoti
numatytą slaugos veiksmų planą bei keisti slaugos veiksmus dėl darbo organizavimo trūkumų, staiga
atsiradusių pacientų elgesio pasikeitimų ─ sujaudinimo, agresyvumo, keliamo pavojaus sau ir
aplinkiniams, orientavimosi sutrikimų.
Kaip teigia V. Kuodytė ir kt. (2014), psichikos sveikatos slaugytojai patiria aukštus emocinius
reikalavimus darbe. Nors akcentuojama, kad darbo vietose daţniausiai prieš slaugytojus fiziškai ir
psichologiškai smurtauja pacientai, tačiau apie ketvirtadalį psichologinio smurto sudaro šio pobūdţio
smurtas, patiriamas iš vadovų. Šios ir panačios problemos įstaigose daţnai ignoruojamos. Atsakomybė dėl
streso patyrimo paliekama patiems psichikos sveikatos slaugytojams.
Hingley ir Cooper (1986; cit. iš Galdikienė, 2007) nustatė devynias pagrindines stresą galimai
sukeliančių faktorių kategorijas, būdingas slaugos vadybininkams ir kurias galima pritaikyti psichikos
sveikatos slaugytojų darbe:
darbo krūvis (labai didelis arba labai maţas);
vaidmenų konfliktai ir dviprasmiškumas;
22
ryšiai su vadovais, pranašesniais asmenimis (nesugebėjimas savarankiškai priimti sprendimus);
susidūrimas su mirtimi ir mirimu;
namų-darbo konfliktai (atliekant darbą ─ problemų namuose įtaka ir atvirkščiai ─ darbo
problemos sprendţiamos namuose);
karjeros trukdţiai (nėra galimybių tobulėti, nemokėjimas priimti savarankiškų sprendimų be
pagalbos);
tarpasmeniniai santykiai;
fiziniai ištekliai (pagrindinių išteklių trūkumas ir blogos fizinės sąlygos);
pokyčiai (gebėjimas tobulėti profesinėje srityje, mokėjimas prisitaikyti prie naujų technologijų).
Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, jog daugiau nei du trečdaliai apklaustų slaugytojų paliko
savo darbą, nes neįveikė streso darbe [8].
1. 2. 2. Karasek reikalavimų-kontrolės modelis (1979)
Streso prieţasčių darbo aplinkoje ieškojo JAV mokslininkas Robert Karasek (1979),
įvardindamas du pagrindinius psichosocialinius veiksnius, kurie lemia steso darbe patyrimą, tai ─
reikalavimai darbui ir darbo kontrolė.
"Reikalavimai darbui" reiškia psichosocialinius veiksnius, esančius darbo aplinkoje, pavyzdţiui,
per didelis darbo krūvis, per trumpa laiko, skirto darbui atlikti trukmė, konfliktai ir pan. Antrasis aspektas
darbo aplinkoje susijęs su galimu "sprendimų platumu" arba, kitaip tariant, "kontrole" ─ darbuotojams
suteikta autonomiška sprendimų laisvė, kaip susidoroti su uţduotimis ir darbo reikalavimais, panaudojant
savo kompetencijos ţinias bei įgūdţius [1, 78].
Reikalavimų-kontrolės modelis išskiria keturis stresogeniškumo lygius, kurie priklauso nuo darbo
reikalavimų ir kontrolės sąveikos [29]:
1) Darbas kels didţiausią stresą, kuomet darbe bus didelis reikalavimų ir maţas kontrolės lygis.
2) Esant dideliems darbo reikalavimams ir dideliam darbo kontrolės lygiui, darbuotojas dirbs
aktyvų darbą, skatinantį tobulėti ir mokytis naujų įgūdţių.
3) Esant dideliam kontrolės lygiui ir maţiems reikalavimams, darbuotojas dirbs neįtemptą
darbą.
4) Esant maţiems reikalavimams ir ţemai kontrolei, darbuotojas dirbs pasyvų, maţai
psichologiškai stimuliuojantį darbą (2 pav.).
23
2 pav. Karasek reikalavimų-kontrolės modelis
Šaltinis: http://www.iloencyclopaedia.org/?Itemid=1051
Kaip matome, tiek aukšti reikalavimai darbe, tiek maţa veiksmų laisvė galimai kels įtampą ir
didins psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe. Didţiausias galimybes mokytis ir tobulėti psichikos
sveikatos slaugytojai turės tuomet, kuomet bus didelis reikalavimų darbui ir didelis sprendimų priėmimo
(kontrolės) lygis. Tačiau Naujalytės (2009) teigimu, pastaroji mokymosi hipotezė, nesusilaukė daug
mokslininkų dėmesio. Buvo atlikta vos keletas tyrimų, kurie neatskleidė reikšmingų rezultatų.
1. 2. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų reakcijos į stresą darbe pasekmės
Darbo vieta gali turėti įtakos fizinės reakcijos į stresą atsiradimui, kuri nesukelia adekvataus
fizinio aktyvumo. Į stresinę situaciją reaguodamas ţmogaus organizmas parengia save. Prieš išvengdamas
ir pasipriešindamas, organizmas mobilizuoja visas turimas atsargas, išskirdamas streso hormonus.
Panaudojami energijos ištekliai ─ cukrus ir riebalai, pakyla kraujo spaudimas, pulso daţnis, pagreitėja
kvėpavimas, raumenys įsitempia, sukaupia jėgas. Kitos organizmo funkcijos, tokios, kaip imuninė,
virškinimo, lytinė sistemos ─ susilpnėja, pristabdoma organizmo regeneracinė funkcija [95], (3 pav.).
24
3 pav. Streso reakcijų organizme schema (Müller-Limmroth 1981)
Šaltinis: [95]
Kaip teigia U. Wittig-Goetz (2010), po ilgalaikio streso, organizmas iš naujo susikuria medţiagų
apykaitos procesus [95], tačiau jo poveikio pasekmės sveikatai priklausys kiek laiko trūko streso
veikimas. Psichikos sveikatos slaugytojai su stresu darbe susiduria kasdien ir tai gali turėti ilgalaikių
pasekmių. Todėl streso valdymas yra toks svarbus.
Atskiriems slaugytojams gali būti paveikti jų gebėjimai susikoncentruoti, gali tapti sunkiau atlikti
uţduotis, laiku priimti tinkamus sprendimus. Įtampa darbe maţina motyvaciją, pablogina teikiamų
paslaugų kokybę. Streso sukeltas nerimas gali paskatinti nebūdingų klaidų darbe atsiradimą [85].
Mokslininkai neabejoja, kad stresas yra ţalingas veiksnys ir yra viena iš pagrindinių su darbu
susijusių sveikatos problemų [42, 85]. Veiksmingai nesusidorojus su stresu, nukenčia tiek fizinė, tiek
psichinė sveikata [35]. Teikdami paslaugas sunkiausiais psichikos sutrikimais sergantiems, psichikos ar
proto negalią turintiems ţmonėms [31], psichikos sveikatos slaugytojai, ilgainiui gali išnaudoti vidinius
emocinius ir fizinius resursus.
Organizmui tapus nebeatspariam stresams, gali atsirasti psichikos problemų, tokių, kaip
nuotaikos ar elgesio pokyčiai, dirglumas, nerimas, depresija, nemiga, netikrumo jausmas, bendravimo
sutrikimai, interesų darbui praradimas. Gali kilti daţni nesutarimai, nepasitikėjimas savo jėgomis,
negebėjimas kontroliuoti situacijos, nepasitenkinimas darbu, atsirasti vienišumo jausmas. Streso patyrimas
25
tiesiogiai gali prisidėti prie pravaikštų atsiradimo, sumaţėjusio darbo našumo ir, galiausiai, išsekimo.
Nuolat patenkant į stresines situacijas, psichikos sveikatos slaugytojams gali pasireikšti iki šiol
nebūdingas ţalingų įpročių atsiradimas (rūkymas, piktnaudţiavimas alkoholiu ir narkotikais), polinkis į
netinkamą mitybą. Galimos pasekmės fizinei sveikatai ─ raumenų, nugaros ir sąnarių skausmas, širdies
ligos, virškinimo problemos, dirgliosios ţarnos sindromas, imuniteto stoka, hipertenzija, dvylikapirštės
ţarnos piktybiniai navikai. Viena pagrindinių streso apraiškų yra galvos skausmas, paprastai susijęs su
kitais simptomais, tokiais kaip miego sutrikimai, lėtinis nuovargis [46, 68, 80, 85].
Akivaizdu, kad psichosocialinė darbo aplinka svarbi personalo gerovei. Nors stresas gali sukelti
įvairius psichosomatinius simptomus, kurie gali ir nesugadinti darbo atlikimo rezultatų, tačiau daliai
ţmonių sveikata ir gerovė maţėja.
1. 2. 4. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe prevencija
Kaip jau buvo minėta, spręsti streso darbe problemas teisiškai yra įpareigoti darbdaviai. Streso
darbe prevencijai psichikos sveikatos slaugytojus reikėtų įtraukti į su darbu susijusio streso rizikos
vertinimą, apţvelgiant stresą galinčius sukelti veiksnius. Steso darbe klausimai turėtų būti nagrinėjami
vienodai su kitais sveikatos bei saugos klausimais [23].
Vilija Kuodytė ir kt. (2014) parengtose psichosocialinių darbo sąlygų gerinimo rekomendacijose,
skirtose psichikos sveikatos prieţiūros įstaigose dirbantiems slaugytojams, pateikia Tarptautinės darbo
organizacijos siūlomą šešių etapų rizikos valdymo proceso modelį, kuriame siekiama pabrėţti vertinimo
proceso nuoseklumo ir cikliškumo svarbą rizikos valdyme [19]:
1) Rizikos identifikavimas;
2) Pavojų darbe įvertinimas, atliekant rizikos veiksnių analizę, įvertinant galimai sukeltą ţalą;
3) Streso ir jo pasekmių maţinimo priemonių parinkimas ir diegimas;
4) Galimybių sumaţinti pavojus vertinimas;
5) Priemonių poveikio ir kaštų efektyvumo vertinimas;
6) Priemonių tobulinimas (4 pav.).
26
4 pav. Rizikos valdymo proceso modelis (HealthWISE Action Manual, 2014)
Šaltinis: [19]
Taigi, norint suvaldyti psichikos sveikatos slaugytojų psichosocialinių rizikos veiksnių sukeliamą
stresą ir jo pasekmes, svarbus reguliarus vertinimo procesas įstaigose ir prevencijos vykdymas [19]. Streso
prevencija ir sveikatos stiprinimas darbe reikšmingas tiek pačios sveikatos gerinimui, tiek ir ţmogaus
darbingumo, pasitenkinimo darbu, motyvacijos didinimui [2, 87].
W. Cannonas, kuris, kaip manoma, pirmasis (1915) pavartojo sąvoka „atsakas į stresą―,
apibūdina individo psichofiziologinį atsaką į stresą ir reakcijos ,,kovok arba bėk‖ kilmę, kuri, savo ruoţtu,
veda prie dvejopo rezultatų spektro ─ teigiamo (pvz. sustiprėjęs budrumas, efektyvumo padidėjimas) arba
neigiamo (medicininės, psichologinės problemos, elgesio pokyčiai veikiami distreso) [73].
Kaip teigia Hargrove ir kt. (2011), proceso eigoje stresoriai yra lemiantys veiksniai, kurie gali
būti paţenklinti aplinkos poveikio, reikalavimų arba atsiradę savaime. Veiksniai (stresoriai) gali sukelti
eustresą ─ teigiamą reakciją į stresą, arba distresą ─ neigiamą atsaką į stresą, kuris gali kelti baimę,
priversti kentėti.
5 pav. pavaizduotas susidorojimo su stresu organizacijoje procesas, kuris buvo sudarytas iš
prevencinių intervencijų, skirtų visuomenės sveikatos gerinimui. Nurodomos trys prevencijos - pirminė,
antrinė ir tretinė. Pirmine prevencija siekiama sumaţinti stresorius. Antrinės prevencijos tikslas ─
moderuoti atsaką į stresą. Tretine intervencija siekiama paveikti pasekmes, susijusias su distresu [73].
27
5 pav. Streso valdymo prevencijos modelis - stresoriai, atsakas į stresą (eustresas arba distresas)
ir streso pasekmės, reguliuojamos prevencinio vadovavimo priemonių
Šaltinis:[73]
Remiantis Bandziene A. (2009), norint pasiekti ilgalaikio streso valdymo rezultato, tikslingiausia
atkreipti dėmesį į pirmines prevencines streso darbe valdymo priemones, kurios turi būti nukreiptos ne
vien į stresorius, o apimti platesnio spektro tikslus. Reikalinga, kad įstaigų vadovai būtų suinteresuoti
sukurti sveiką organizacijos struktūrą, politiką, darbo procesus, kad stresorius būtų galima valdyti,
maţinant jų poveikį, sudarant sąlygas, lemiančias darbo efektyvumą, pasitenkinimą darbu ir gerą
darbuotojų sveikatą.
1. 2. 5. Psichikos sveikatos slaugytojų sveikatos išsaugojimas salutogeniniu poţiūriu
Ţymus „susidorojimo su situacija― teoretikas, medicinos sociologas A. Antonovsky domėjosi,
kaip ţmonės išlieka sveiki. 1979 m. jis pristatė Salutogenezės teoriją (lot. ,,salus― – sveikata, ,,genus― –
kilmė), kuri teigia, jog ţmonių nereikia klasifikuoti į sveikus ir ligotus, kad ţmogus nuolat yra sveikatos ir
ligos lauke. Iki tol sveikatos problemos buvo nagrinėjamos dėmesį sutelkiant į sergantį asmenį ir į ligas
sukėlusias prieţastis. Niekas nesirūpino psichosocialiniais, asmenybės, aplinkos ir kultūriniais veiksniais,
kurie paaiškina, kodėl vieni ţmonės įveikia stresą ir lieka sveiki, o kiti – suserga [14].
Remiantis Antonovsky Salutogenezės teorija, darbe patiriamo streso įveika priklauso nuo to, kiek
ţmogus turi bendrųjų atsparumo išteklių, kurie ir padeda išlikti sveikiems. Prie bendrųjų išteklių gali būti
priskiriama:
Fizinės asmens savybės
Asmeninės nuostatos
28
Intelektas
Sunkumų įveikimo strategijos
Finansinis pajėgumas
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai, įgalinantys padėti suvaldyti stresinę situaciją
Streso įveika neatsiejama nuo vidinių atsparumo išteklių ─ ištvermingumo, optimizmo
(optimistai yra problemų sprendėjai), vilties bei asmens įsitikinimų, vadinamų Aš – Efektyvumu,
reiškiančiu gebėjimą suplanuoti ir vykdyti veiksmus [32, 49].
Galimybė panaudoti bendruosius atsparumo išteklius priklauso nuo asmens vidinės darnos lygio,
t.y. vidinės ţmogaus orientacijos. Kaip teigia Antonovsky, ţmogus, turintis aukštą vidinės darnos jausmą,
efektyviau valdo save, lengviau išgyvena stresines situacijas bei turi geriau išlavėjusius streso įveikos
mechanizmus. Vidinės darnos lygis priklauso nuo gyvenimo reiškinių paţinimo, elgsenos ir motyvų
suvokimo. Vidinę darną sudaro trys komponentai:
1) vidinės ir išorinės veiklos suvokimas;
2) veiklos prasmingumas;
3) gebėjimas valdyti situaciją [49].
Sveikata „Gyvenimo upėje―, pagal Antonovsky Salutogeninį modelį, metaforiškai pavaizduota 6
pav.
6 pav. Sveikata „Gyvenimo upėje“ Salutogeniniu požiūriu Šaltinis: http://www.ndphs.org///documents/2502/SALUTOGEN%20ESIS%20and%20NCDs.pdf
29
Remiantis Antonovsky [14], stiprinant sveikatą, nepakaktų saugoti psichikos sveikatos
slaugytojus nuo streso (,,statyti tiltus, kad neįkristi į upę―). Kadangi mes visą laiką esame ,,gyvenimo
upėje―, todėl turime mokėti plaukti. Asmens sveikatos prieţiūros poţiūriu, ,,ţmones upėje reikia gelbėti,
kad nenuskęstų― (nukentėjusiųjų gydymas brangiai kainuoja), todėl visų ţvilgsniai turėtų būti nukreipti į
aukštupį – t.y. streso, ligų prevenciją bei sveikatos stiprinimą, kol dar stresas darbe nesukėlė fizinių ir
psichinių sveikatos sutrikimų. Sveikatos apsaugos tikslas – minimalizuoti riziką (,,aptverti upę‖). Tai
pasyvus būdas, o ligų prevencija (,,aprūpinti gelbėjimosi liemenėmis, kad nenuskęstų‖) – aktyvus.
Todėl pagrindinis sveikatos mokymo tikslas ─ informuoti psichikos sveikatos slaugytojus apie
stresą darbe, jo prieţastis, raišką, organizuoti diskusijas, konsultacijas, atidţiai stebėti personalo konfliktus
ir puoselėti pozityvius tarpusavio santykius. Psichikos sveikatos slaugytojai privalo išmokti pozityviai
pervertinti situacijas, uţuot kaltinus ar laikius save nevykėliais. Reikalinga stengtis didinti pasitenkinimą
gyvenimu, kas didina atsparumą stresams. Iš sudėtingų situacijų gaunama nauda skatina tolimesnį
mokymąsi ir tobulėjimą [8, 74]. Mokantis atpaţinti streso darbe poţymius (,,mokantis plaukti―), visa tai
aptariant, rekomenduojama dėmesį skirti ne tik gresiantiems pavojams, keliamai atsakomybei, atmosferai,
bet ir poţiūriui į patį stresą, kuris yra būdingą psichikos sveikatos slaugytojų darbo vietai [23]. Kova su
stresu turi būti kiekvieno psichikos sveikatos slaugytojo, visos organizacijos ir šalies sveikatos politikos
atsakomybė [62]. Ypač svarbi socialinė parama, gaunama iš kolegų, įvairaus lygmens vadovų pusės [56,
84].
1. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio samprata
Su jausmu, kurį fiziniais, protiniais ar bendrais nusiskundimais, subjektyviai įvertinęs, apibūdina
kaip nuovargiu, susiduria kiekvienas ţmogus. Tai sudėtingas reiškinys, kuris stabdo normalų ţmogaus
funkcionavimą. Nuovargis yra veiksnys, kuris susijęs su stresu, saugumo ir veiklos sumaţėjimu darbo
aplinkoje ir tapęs vienu svarbiausių darbo fiziologijos, darbo psichologijos, sociologijos bei ekonomikos
nagrinėjimo klausimu ir viena didţiausių šiuolaikinės visuomenės problemų [39, 96].
Pasak A. Makūnaitės (2008), nuovargis pradėtas nagrinėti jau 1976 metais. Šio reiškinio
tyrinėjimo pradininku laikomas Herbertas Freudenbergeris. Mokslininkas tvirtino, jog nuovargis vystosi
tiems ţmonėms, kurie jaučiasi įsipareigoję ir aukojasi kitiems, kol galiausiai ši našta jiems tampa
nebepakeliama.
30
Skirtingi autoriai apie nuovargį turi skirtingą nuomonę. Ši būklė įvardijama kaip „perdegimo
sindromas―, „sudegimas―, išsekimas, pervargimas. Tačiau daugelio ekspertų manymu, „perdegimo―
(burnout) terminas yra klaidingas, nes jis rodo ţmogaus būseną, kuri neatsistato, todėl siūlo šią būseną
vadinti emociniu išsekimu, nuovargio sindromu arba tiesiog nuovargiu (angl. fatigue) [25].
Pats ţodis „nuovargis― dėmesį gali nukreipti tiek į veiklos susilpnėjimą, tiek į pačio ţmogaus
savo būklės įvertinimą. Kaip jau minėta, klinikiniame kontekste nuovargis daugiausiai siejamas su
subjektyviu jausmu, didele energijos stoka ir išsekimu, su susilpnėjusiais fizinio ir/ar kognityvinio
funkcionavimo sutrikimais. Taigi, akivaizdu, kad didesnis ar maţesnis nuovargis yra pripaţintas kaip
neišvengiama darbo pasekmė [86, 89].
Iš pradţių galvota, kad nuovargis atsiranda dėl pakitimų raumenyse. Tačiau paaiškėjo, jog
raumenys tik maţa dalis sudėtingų reiškinių ir, kad nuovargio atsiradimas priklauso nuo centrinės nervų
sistemos būklės. Pasak autorių (A. Stankus, 2007, A. Rogers, 2008), nuovargio atsiradimui įtakos turi
įvairios prieţastys. Tai intensyvus ir didelis darbo krūvis, nepatogi darbo vieta, cheminių medţiagų
poveikis, triukšmas, sutrikusi mityba ir t.t. Tyrimais nustatytos nuovargio sąsajos su darbo grafiku ─
ilgomis darbo valandomis, viršvalandţiais, darbu pamainomis, nepakankama poilsio ir miego laiko
trukme. Gana sunku objektyviai įvertinti nuovargio intensyvumą. Neretai kyla klausimas, ar tai yra
laikinas negalavimas, kuris daţnai atsiranda sveikiems, asmenims, ar jau ligos simptomas.
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-AM) klinikinė nuovargio sindromo (neurastenijos –
F48.0) išraiška labai priklauso nuo kultūrinio konteksto. Išskiriamos dvi pagrindinės formos, kurios turi
daug bendro. Vienu atveju pagrindinis nusiskundimas yra padidėjęs nuovargis po protinio darbo, kartu
būna tam tikras produktyvumo kritimas, sunku atlikti kasdienius darbus, sunku sukoncentruoti dėmesį ir
mąstyti. Kitas nuovargio sindromo variantas daţniausiai pasiţymi kūno silpnumu bei fiziniu nuovargiu ar
išsekimo pojūčiu [53].
Tyrimais pripaţinta psichologinių veiksnių prieţastingumo nuovargiui darbe svarba [86].
Sveikatos prieţiūros darbuotojų ir ypač slaugytojų nuovargis, yra veiksnys, kuris gali būti susijęs su
veiklos sumaţėjimu. Tai gali būti darbo pobūdţio rezultatas, glaudţiai susijęs su pacientų sauga [58].
Nustatyta, kad psichologinis nuovargis, išsekimas, depresija ir pervargimas labiau pasireiškia tiems
slaugytojams, kurie dirba su specialiųjų poreikių, nepagydomomis ligomis sergančiais ligoniais [57].
Nuovargio tyrinėtojų teigimu, reali grėsmė darbuotojo emocinei ir fizinei savijautai iškyla ir
tuomet, kuomet darbe ribotos savarankiškumo galimybės, ribota sprendimų priėmimo laisvė, jaučiamas
pernelyg didelis organizacijos spaudimas, iškyla reali grėsmė darbuotojo emocinei ir fizinei savijautai. Ir
nors nuovargis yra normalus kasdienis išgyvenimas, tačiau patiriant ilgalaikį stresą ir jį lydinčias
31
pasekmes, organizmas yra išsekinamas ir nebesugeba apsisaugoti. To pasekoje, atsiranda sąlygos vystytis
lėtiniam nuovargiui, profesiniam perdegimui ar net išsekimui [59, 83, 84].
Psichiatrijos įstaigose dirbantys slaugytojai nuolat susiduria su ţmonėmis, turinčiais sudėtingų,
sunkiai išsprendţiamų problemų. Psichikos sveikatos slaugytojų patiriamas aukšto lygio stresas, išsekimas
ir profesinis „perdegimas― yra plačiai pripaţinta problema [70].
Apibendrinant literatūros apţvalgą galima teigti, kad psichikos sveikatos slaugytojų darbas yra
sunkus ir reikalaujantis didelių fizinių bei emocinių resursų. Ir, nors streso poveikis ne visada būna tik
neigiamas, tačiau bet koks streso patyrimas yra iššūkis organizmui. Pastaraisiais metais skiriamas vis
didesnis dėmesys šiai profesinei grupei, tačiau Lietuvoje trūksta mokslo įrodymais grįstų duomenų apie
psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe ir jo pasekmes sveikatai.
32
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo objektas – psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio sąsajos.
Tyrimo subjektas – Vilniaus ir Kauno miestų antrinio ir tretinio lygio stacionarines psichiatrijos
gydymo paslaugas teikiančių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų psichikos sveikatos slaugytojai.
Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Siekiant įvertinti slaugytojų patiriamą stresą
darbe ir nuovargio sąsajas tarp šių reiškinių, 2014 metų lapkričio ─ 2015 metų sausio mėn. buvo atliktas
tyrimas. Gavus įstaigų vadovų sutikimus, su jų bei pavaduotojų slaugai pagalba, anketos buvo išdalintos
slaugytojams jų darbo vietose. Uţpildytos anketos buvo surinktos tokiu pačiu būdu, t.y. iš įstaigų vadovų
bei pavaduotojų slaugai, nuvykus į kiekvieną gydymo įstaigą.
Tyrimas vykdytas dviem etapais. Pirmajame etape atlikta literatūros analizė. Kad išsiaiškinti
galimus psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe bei nuovargio raiškos aspektus, buvo išanalizuoti
mokslinės literatūros teiginiai.
Antrame tyrimo etape buvo atliekamas psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe bei nuovargio
tyrimas. Streso darbe paplitimui ištirti buvo pasirinktas į lietuvių kalbą išverstas ir priataikytas naudoti
psichikos sveikatos slaugytojams skirtas streso vertinimo klausimynas (PNJSS) (angl. The Psychiatric
Nurse Job Stressor Scale (PNJSS)). Lietuviškos versijos autoriai: Agnė Stolygaitė, Indrė Pušinaitytė,
Viktorija Grigaliūnienė [41].
PNJSS klausimyną sudaro 22 teiginiai, kurie suskirstyti į 4 subskales, susijusias su darbo
stresoriais psichiatrinėje slaugoje: psichiatrinės slaugos gabumais (angl. Psychiatric Nursing Ability),
pacientų poţiūriu (angl. Attitude of Patients), poţiūriu į slaugą (angl. Attitude Toward Nursing) ir
bendravimą (angl. Communication).
1. Psichiatrinės slaugos gabumai apima teiginius susijusius su praktiniais gebėjimais, ţiniomis
ir poţiūriu į psichiatrinę slaugą.
2. Pacientų poţiūris apima teiginius, susijusius su pacientų poţiūriu į psichiatrijos
slaugytojus. Pacientų negatyvumas, neįgyvendinamų reikalavimų kėlimas įvardinami kaip stresoriai.
3. Poţiūris į slaugymą apima teiginius apie poţiūrių į slaugą skirtumus tarp kitų slaugytojų ir
medicinos specialistų. Poţiūrių į slaugą skirtumai susiję su darbo stresoriais.
4. Bendravimas apima teiginius, susijusius su bendravimu su pacientais ir jų šeimomis.
PNJSS klausimyno su darbo stresoriais psichiatrinėje slaugoje susijusių subskalių turinys
pavaizduotas 1 lentelėje.
33
1 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso vertinimo klausimyno (PNJSS) turinys
Nr. Subskalės Teiginiai Šiame tyrime apskaičiuota
skalės Cronbach α
1. Psichiatrinės slaugos gabumai, 9 teiginiai 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 0.813
2. Pacientų poţiūris, 6 teiginiai 10, 11, 12, 13, 14, 15 0,824
3. Poţiūris į slaugymą, 5 teiginiai 16, 17, 18, 19, 20 0.672
4. Bendravimas, 2 teiginiai 21, 22 0,727
5. Bendrai PNJSS, 22 teiginiai 1-22 0,833
Atsakymų vertinimui buvo naudojama 100 mm ilgio vizualinė analoginė skalė (VAS) (ţr. priedas
Nr. 1). Po kiekvieno VAS teiginio, vienoje skalės (linijos) pusėje parašyta „visiškai ne―, kitoje – „taip―.
Streso įvertis matuojamas nuo 0 iki 100. Paţymėti atsakymai, esantys arčiausiau „taip― rodo aukštą, arčiau
„visiškai ne― – ţemą streso lygį. Teiginiai 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 20 yra atvirkštiniai, todėl įverčiai
vertinami atvirkščiai [nuo 100 iki 0]. Bendras stresas buvo įvertintas susumavus visus 22 PNJSS
klausimyno teiginių įverčius. Atskirų subskalių stresas buvo įvertintas susumavus atitinkamų klausimų
įverčius.
PNJSS teiginių įverčiai buvo sugrupuoti į tris grupes: streso įvertis nuo 0 iki 25, streso įvertis 25-
50 ir streso įvertis nuo 50 iki 100. Aukštesnis įvertis rodė aukštesnį psichikos sveikatos slaugytojų streso
patyrimą.
Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargiui vertinti buvo pasirinktas daugiamatis nuovargio
inventorius (MFI-20) (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20). Lietuviškos versijos
autorius Albinas Stankus [39]. Daugiamatis nuovargio inventorius susideda iš 20 klausimų su atitinkama
jų numeracija ir išskiria 5 skales: bendras nuovargis, fizinis nuovargis, sumaţintas aktyvumas, sumaţinta
motyvacija ir protinis nuovargis. Šią metodiką galima naudoti sveikų asmenų nuovargiui testuoti
(ergonomikoje), testas tinkamas klinikiniams ir moksliniams tyrimams.
Respondentų buvo prašoma paţymėti langelį, kuris geriausiai nurodo jo savijautą pastaruoju
metu. Kuo labiau psichikos sveikatos slaugytojai nesutinko su teiginiu, tuo arčiau sakinio „Ne, tai netiesa―
(dešinėn) paţymėti kryţelį „X― ir atvirkščiai – jei buvo sutinkam su teiginiu, tuo arčiau sakinio „Taip, tai
tiesa― (ţr. priedą Nr. 2).
Klausimai ─ 1, 3, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 15, 20 (pagal jų numeraciją), buvo vertinimi balais nuo 1 iki
5. Likusieji klausimai – 2, 5, 9, 10, 13, 14, 16, 17, 18, 19 buvo vertinami atvirkštine balų numeracija – nuo
5 iki 1. Langeliuose paţymėtus dydţius sumuojame pagal atitinkamą klausimų numeraciją. Nuovargio
skalių dydţiai įvertinami procentais nuo 0 iki 100. Kuo aukštesnis dydis procentais, tuo didesnis
negalavimas.
34
Psichikos sveikatos slaugytojų daugiamačio nuovargio inventoriaus MFL-20 turinys
pavaizduotas 2 lentelėje.
2 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų daugiamačio nuovargio inventoriaus
MFL-20 turinys
Nr. Skalės Teiginiai Šiame tyrime apskaičiuota
skalės Cronbach α
1. Bendras nuovargis, 4 teiginiai 1, 5, 12, 16, 0,73
2. Fizinis nuovargis, 4 teiginiai 2, 8, 14, 20 0,67
3. Sumaţėjęs aktyvumas, 4 teiginiai 3, 6, 10, 17 0,57
4. Sumaţėjusi motyvacija, 4 teiginiai 4, 9, 15, 18 0,71
5. Protinis nuovargis, 4 teiginiai 7, 11, 13, 19 0,75
Abiejų anketų Cronbach α rodė pakankamai gerus vidinio nuoseklumo rodiklius ir buvo tinkamos
ištirti psichikos sveikatos slaugytojų nuomonę apie stresą darbe ir nuovarį.
2.2. Tyrimo imtis ir respondentų atranka
Pasirinkus tiriamąją aibę, specialios tiriamųjų atrankos nebuvo. Streso darbe ir nuovargio
vertinimo tyrimo metu buvo siekta apklausti visus psichikos sveikatos slaugytojus iš pasirinktų antrinio ir
tretinio lygio stacionarines psichiatrijos gydymo paslaugas teikiančių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų:
1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos;
2. Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos
centras;
3. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos;
4. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;
5. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;
6. Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;
7. Klaipėdos universitetinė ligoninė.
Tyrime dalyvavo respondentai iš visų gydymo įstaigų, išskyrus Klaipėdos universitetinės
ligoninės psichikos sveikatos slaugytojus, kurie anketinėje apklausoje nedalyvavo dėl to, jog tam nepritarė
įstaigos vadovas ir nebuvo gautas leidimas vykdyti tyrimą.
Prieš vykdant anketinę apklausą, tyrimo respondentai buvo supaţindinti su tyrimo tikslu ir
anketa.
35
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
Psichikos sveikatos prieţiūrą teikiantys slaugytojai, dirbantys įstaigoje;
Psichikos sveikatos slaugytojai, sutikę dalyvauti tyrime.
Į tyrimą neįtraukti slaugytojai:
Psichikos sveikatos slaugytojai, esantys gimdymo ar vaiko auginimo atostogose;
Nesutikę dalyvauti tyrime.
Tyrimo metu gydymo įstaigose, kuriose buvo atlikta apklausa, dirbo apie 240 psichikos sveikatos
slaugytojų, tiek anketų ir buvo išdalinta. Sugrąţintos 222 anketos. Atsako daţnias 92,5 proc. Penkios
anketos uţpldytos nepilnai, todėl nebuvo analizuojamos. Tyrimo imties sudarymo schema pavaizduota 7
pav.
7 pav. Tyrimo imties sudarymo schema
Duomenys apie psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymą pagal sociodemografines
charakteristikas skyriuje „Rezultatai―.
Bendras dalyvauti tyrime pakviestų psichikos sveikatos slaugytojų skaičius
n=240
Išdalinta anketų n=240
Grąţinta anketų n=222
Atsako daţnis n=92,5 proc.
Nepilnai uţpildytos anketos n=5
Išanalizuotos anketos n=217
36
2. 3. Tyrimo etika
Atliekant tyrimą buvo laikomasi tyrimo etikos principų. Buvo gauti įstaigų vadovų sutikimai,
leidţiantys vykdyti apklausą. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras išdavė leidimą
2014-10-20, Nr. BEC-KS (M)-78 (2 priedas). Įstaigose buvo uţpildytos tiriamojo asmens informavimo
formos.
Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio vertinimo tyrime respondentai buvo
supaţindinti su tyrimo tikslu, anketos uţpildymo nuoroda. Respondentams buvo paaiškinta, jog anketa yra
anoniminė, gauti tyrimo duomenys bus pateikti tik apibendrinti ir, kad dalyvavimas tyrime nėra
privalomas. Anketos buvo pildomos tyrėjui tiesiogiai nedalyvaujant.
Tyrime buvo laikomasi sąţiningumo principo, kuris reikalauja iš tyrėjo pateikti tik realius gautus
duomenis, jų neiškreipiant [16].
2. 4. Tyrimo duomenų analizės metodai
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės programinę įrangą IBM
SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) Statistics 23.0.
Tyrimo duomenis sudarė kiekybiniai, ranginiai ir kokybiniai kintamieji. Hipotezės apie
kiekybinių kintamųjų skirstinį populiacijoje buvo tikrintos, taikant Kolmogorovo – Smirnovo
(Kolmogorov-Smirnov) kriterijų. Rezultatai parodė, kad normalųjį skirstinį turi tik trys kintamieji:
„Manau, kad įstaigos vizija ir realybė skiriasi―, p= 0,157 > 0,05, „Manau, kad bendrauti su pacientų
artimaisiais yra sudėtinga―, p= 0,286 > 0,05, „Manau, kad bendrauti su pacientais yra sudėtinga―, p=0,143
> 0,05, (5 lentelė).
3 lentelė. Kolmogorovo–Smirnovo testo rezultatai
PNJSS streso subskalės teiginiai Vidurkis SN p – reikšmė
Manau, kad įstaigos vizija ir realybė skiriasi 52,59 27,23 p= 0,157
Manau, kad bendrauti su pacientų artimaisiais yra sudėtinga 51,41 27,25 p= 0,286
Manau, kad bendrauti su pacientais yra sudėtinga 45,10 26,48 p=0,143
Todėl toliau šiame tyrime hipotezėms tikrinti bus naudojami neparametriniai tyrimo metodai.
Ranginiai arba kiekybiniai kintamieji, kurių reikšmių skirstinys populiacijoje nebuvo normalusis
(Gauso), aprašyti, pateikiant jų reikšmių medianą, minimalią bei maksimalią reikšmes bei reikšmių
vidurkį. Hipotezės apie jų reikšmių skirtumus lyginamosiose grupėse tikrintos taikant neparametrinius
37
hipotezių tikrinimo kriterijus: Mano-Vitnio U kriterijus ─ dviejų nepriklausomų lyginamų grupių atveju, o
Kruskalio-Voliso kriterijus ─ daugiau dviejų nepriklausomų lyginamų grupių atveju. Kokybiniai
kintamieji aprašyti, pateikiant jų reikšmių daţnį bei santykinį daţnį (proc.). Kokybinių poţymių
tarpusavio ryšiai analizuoti taikant Chi kvadrato (χ²) poţymių nepriklausomumo (homogeniškumo)
kriterijų (arba esant nepakankamiems tikėtiniems daţniams ─ tikslusis Chi kvadrato kriterijus ar Fišerio
kriterijus). Kiekybinių kintamųjų, netenkinančių normalaus (Gauso) skirstinio sąlygų, o taip pat
ranginiams kintamiesiems, tarpusavio ryšiai buvo analizuojami taikant Spearman (rS) koreliacijos
koeficientą, nurodantį ryšio stiprumą mononiškumo (didėijmo-maţėjimo) prasme.
Išvadoms apie statistinių hipotezių tikrinimo rezultatus daryti naudotos p reikšmės: tikrinamas
skirtumas ar ryšys laikytas statistikai reikšmingu, kai p reikšmė buvo maţesnė uţ pasirinktą reikšmingumo
lygmenį = 0,05.
Ryšys tarp psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio vertintas apskaičiavus
Spearman'o koreliacijos koeficientą. Koeficientų dydţių interpretacija pavaizduota 3 lentelėje.
4 lentelė. Koreliacijos r vertinimų interpretacija
r reikšmė Interpretacija
Nuo 0,9 iki 1, 0 (nuo − 0,9 iki − 1,0) Labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija
Nuo 0,7 iki 0,9 (nuo − 0,7 iki − 0,9) Stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija
Nuo 0,5 iki 0,7 (nuo − 0,5 iki − 0,3) Vidutinė teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija
Nuo 0,3 iki 0,5 (nuo – 0,3 iki − 0,5) Silpna teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija
Nuo 0,3 iki − 0,3 Labai silpna korialiacija arba jokios
Šaltinis: [5]
38
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Psichikos sveikatos slaugytojų tyrimo duomenų analizė pagal lytį, amţių,
išsilavinimą ir darbo staţą
Šešiose Vilniaus ir Kauno miestų ligoninėse buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo apklausta 222
psichikos sveikatos slaugytojai. Atrinkta ir išanalizuota 217 anketų.
Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio tyrime dalyvavo 98,2 proc. moterų
(n=213) ir 1,8 proc. (n=4) vyrų, todėl vyrų ir moterų grupių duomenys šiame tyrime nebuvo lyginti.
Tyrimo respondentai buvo suskirstyti į penkias amţiaus grupes. Daugiausiai respondentų (35
proc.; n=76) buvo 41–50 metų amţiaus grupėje.
Daugiau nei du trečdaliai, t.y. 62,7 proc. (n=136) psichikos sveikatos slaugytojų buvo įgiję
aukštesnįjį išsimokslinimą (baigę medicinos mokyklą).
Daugiau nei pusė respondentų ─ 60 proc. (n=130) dabartinėje įstaigoje dirbo ilgiau nei 16 metų.
Bendrosios tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos pateiktos 4 lentelėje.
5 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas, atsiţvelgiant į
sociodemografines charakteristikas
Sociodemografinės charakteristikos Iš viso: 100 proc. (n=217)
Lytis
Vyrai 1,8 (4)
Moterys 98,2 (213)
Amţius
Iki 30 metų 6,9 (15)
31–40 metų 24,9 (54)
41–50 metų 35,0 (76)
51–60 metų 26,3 (57)
60 metų ir daugiau 6,9 (15)
Išsilavinimas
Aukštesnysis (medicinos mokykla) 62,7 (136)
Aukštasis neuniversitetinis (kolegija) 24,4 (53)
Aukštasis universitetinis
Darbo staţas
12,9 (28)
Iki 5 metų 12,9 (28)
5–15 metų 27,2 (59)
16–25 metų 30,9 (67)
25 metai ir daugiau 29,0 (63)
39
3. 2. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė
Psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe buvo tirtas streso vertinimo metodika ─ PNJSS
klausimynu, kurį sudaro 4 subskalės, susijusios su darbo stresoriais psichiatrinėje slaugoje: „Psichiatrinės
slaugos gabumai“, „Pacientų požiūris“, Požiūris į slaugą“ ir „Bendravimas“. Subskalė „Bendras
PNJSS“ rodo bendrą psichikos sveikatos slaugytojų streso lygį, kurios įvertis gaunamas sudėjus visus
klausimyno subskalių teiginių įverčius.
Gauti PNJSS klausimyno subskalių teiginių įverčiai nuo 0 iki 100 šiame tyrime buvo įvertinti
procentais. Aukštesnis įvertis procentais rodė aukštesnį psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe.
3.2.1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė įverčių grupėse
pagal PNJSS klausimyno subskales
Psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe buvo suskirstytas į tris grupes ir vertintas streso
įverčiu iki 25 (silpnas streso lygis), streso įverčiu nuo 25 iki 50 (vidutinis streso lygis) ir streso įverčiu
daugiau kaip 50, kuris rodė aukštą respondentų streso darbe lygį.
Įvertinus psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe, pagal PNJSS klausimyno subskales įverčių
grupėse, nustatyta, kad aukštą streso lygį (>50) apklausoje dalyvavę respondentai daţniausiai patyrė su
darbu susijusiose subskalėse „Poţiūris į slaugymą“ ir „Bendravimas“, atitinkamai ─ 74,7 proc.
(n=162) ir 47,0 proc. (n=102). Apskaičiavus bendrą PNJSS stresą darbe, matome, kad didţioji dauguma
─ 82,9 proc. (n=180) respondentų nurodė patiriantys vidutinį stresą darbe (įvertis nuo 25 iki 50) (6
lentelė).
6 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe daţnumas įverčių grupėse
pagal PNJSS klausimyno subskales
PNJSS KLAUSIMYNO SUBSKALĖ
Streso įvertis
iki 25
Streso įvertis
25-50
Streso įvertis
daugiau kaip 50
Iš viso : 100 proc. (n=217)
Psichiatrinės slaugos gabumai 43,8 (95) 53,0 (115) 3,2 (7)
Pacientų poţiūris 24,4 (53) 54,4 (118) 21,2 (46)
Poţiūris į slaugymą 2,8 (6) 22,6 (49) 74,7 (162)
Bendravimas 20,3 (44) 32,7 (71) 47,0 (102)
Bendras PNJSS 7,4 (16) 82,9 (180) 9,7 (21)
40
3.2.2. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe vidurkiai, pagal PNJSS klausimyno
subskales
Vertinant psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe daţnumą pagal PNJSS klausimyno
subskalės „Psichiatrinės slaugos gabumai“ grupės teiginius, paaiškėjo, kad daţniausiai respondentams
stresą kėlė profesinio tobulėjimo krypties neapibrėţtumas. Šio, su darbu susijusio stresoriaus, teiginio
įverčio vidurkis ─ 46,7 proc. (SN=26,87; mediana=55). Rečiausiai stresą keliantis veiksnys
(vidurkis=18,9 proc.; SN=13,30; mediana=18) psichiatrinėje slaugoje, apklaustųjų nuomone, buvo
gebėjimas paaiškinti, kaip psichikos sveikatos slaugytojai atlieka savo darbą ir darbo patirtis (7 lentelė).
7 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Psichiatrinės slaugos gabumai“
vidurkiai (n=217)
STRESO
SUBSKALĖS
GRUPĖ
Streso subskalės grupės teiginiai
Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min
Įvertis
Max
įvertis
PS
ICH
IAT
RIN
ĖS
SL
AU
GO
S
GA
BU
MA
I
Manau, kad aš sugebu slaugyti ir tinkamai reaguoti
į situaciją 21,0 15,88 18 0 100
Manau, kad aš galiu paaiškinti, kaip atlieku savo
darbą 18,9 13,30 18 0 85
Manau, kad aš turiu gebėjimų uţsiimti slauga 19,8 13,97 19 0 100
Manau, kad mano patirtis yra naudinga mano darbe 19,4 13,82 18 0 100
Jaučiu, kad mano kaip slaugytojos (-o) funkcija
yra aiškiai apibrėţta 29,2 20,45 25 0 100
Manau, kad aš suprantu savo pacientus 25,2 16,58 23 0 100
Manau, kad aš galiu išreikšti savo nuomonę kitų
akivaizdoje 28,6 19,82 25 0 100
Manau, kad aš turiu reikalingų ţinių apie su slauga
susijusius įstatymus, institucijas, nuostatas,
taisykles, kurios būtinos slaugant
27,0 18,23 23 0 100
Manau, kad mano profesinio tobulėjimo kryptis
nėra aiškiai apibrėţta 46,7 26,87 55 0 100
Psichiatrinės slaugos darbo stresorių grupėje „Pacientų poţiūris“, didţiausiu vidurkiu ─ 45,1
proc. (SN=27,6; mediana=44) buvo įvertintas daţniausiai stresą keliantis veiksnys ─ iš pacientų jaučiama
grėsmė ir keliamas baimės jausmas. Rečiausias stresorius skalėje buvo ─ jaučiamas neigiamas pacientų
nusistatymas apklaustųjų atţvilgiu (vidurkis=27,8 proc.; SN=22,.49; mediana=23) (8 lentelė).
41
8 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Pacientų poţiūris“ vidurkiai (n=217)
STRESO
SUBSKALĖS
GRUPĖ
Streso subskalės grupės teiginiai
Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min
įvertis
Max
įvertis
PA
CIE
NT
Ų P
OŢ
IŪR
IS
Jaučiu, kad pacientai yra neigiamai nusistatę
mano atţvilgiu 27,8 22,49 23 0 100
Jaučiu, kad yra pacientų, kurie turi nemalonų
poţiūrį į mane 33,5 24,29 26 0 100
Jaučiu, kad yra pacientų, kurie kelia
grėsmę ir kurie mane gąsdina 45,1 27,63 44 0 100
Jaučiu, kad pacientų elgesys man gali daryti
įtaką 36,5 25,32 30 0 100
Jaučiu, kad pacientai savo reikalavimais man
daro spaudimą 40,4 26,08 33 0 100
Jaučiu, kad pacientai iš manęs reikalauja
neįmanomų dalykų 39,7 26,40 35 0 100
Streso subskalės grupėje „Poţiūris į slaugymą― nustatyta, kad didţiausią stresą (vidurkis=67,7
proc.; SN=25,06; mediana=75) respondentams kėlė skirtingas atskirų slaugytojų supratimas apie slaugą
bei idealios ir realios slaugos skirtumai (vidurkis=58,7 proc.; SN=26,80; mediana=65). Tuo tarpu,
gebėjimas uţsiimti visokeriopa slauga buvo rečiausiai psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe keliantis
veiksnys (vidurkis=31,7 proc.; SN=21,23; mediana=25) (9 lentelė).
9 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Poţiūris į slaugymą“
vidurkiai (n=217)
STRESO
SUBSKALĖS
GRUPĖ
Streso subskalės grupės teiginiai Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min
Įvertis
Max
Įvertis
PO
ŢIŪ
RIS
Į
SL
AU
GY
MĄ
Manau, kad įstaigos vizija ir realybė skiriasi 52,4 27,33 50 0 100
Manau, kad yra skirtumas tarp mano
įsivaizduojamos idealios ir realios slaugos 58,7 26,80 65 0 100
Manau, kad atskirų slaugytojų supratimas
apie slaugą yra skirtingas 67,7 25,06 75 0 100
Jaučiu, kad mano ir mano vadovybės nuomonės
skiriasi 52,1 26,99 51 0 100
Manau, kad aš turiu gebėjimų uţsiimti
visokeriopa slauga 31,7
21,23
25 0 100
Streso subskalės grupėje „Bendravimas“ paaiškėjo, jog psichikos sveikatos slaugytojams stresą
darbe daţniau kėlė bendravimas su pacientų artimaisiais (vidurkis ─ 51,4 proc.; SN=27,26; mediana=53)
(10 lentelė).
42
10 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Bendravimas“
vidurkiai (n=217)
STRESO
SUBSKALĖS
GRUPĖ
Streso subskalės grupės teiginiai
Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min
įvertis
Max
Įvertis
BE
ND
RA
VIM
AS
Manau, kad bendrauti su pacientų
artimaisiais yra sudėtinga
51,4
27,26
53
0
100
Manau, kad bendrauti su pacientais yra
sudėtinga
45,1
26,49
47
0
100
Apibendrinant psichikos sveikatos slaugytojų duomenis pagal PNJSS klausimyno subskalių
grupes, galima teigti, kad daţniausi darbo stresoriai psichiatrinėje slaugoje buvo skirtingas atskirų
slaugytojų supratimas apie slaugą bei skirtumai tarp įsivaizduojamos idealios ir realios slaugos. Kiti
psichiatrinės slaugos stresoriai šiame tyrime buvo ─ jaučiamas nesaugumas ir grėsmė iš pacientų pusės,
bei profesinio tobulėjimo krypties ir slaugytojos (-o) funkcijų neapibrėţtumas. Maţiausiai įtampos darbe
respondentams kėlė gebėjimai atliekant savo darbą ir patirtis darbe.
3.2.3. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė pagal PNJSS
klausimyno subskales, atsiţvelgiant į respondentų amţių
Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė pagal PNJSS klausimyno subskales įverčių
grupėse, atsiţvelgiant į amţių parodė, kad aukštą streso lygį (>50) respondentai patyrė subskalės grupėse
„Poţiūris į slaugymą“ ir „Bendravimas“. Subskalėje „Poţiūris į slaugymą― aukštą stresą darbe
daţniausiai nurodė jaučiantys 31-40 metų ir vyresni nei 60 metų psichikos sveikatos slaugytojai,
atitinkamai ─ 87,0 proc. (n=47) ir 86,7 proc. (n=13). Statistiškai reikšmingų skirtumų, tarp grupuotų
PNJSS klausimyno subskalių vertinimų, psichikos sveikatos slaugytojų amţiaus grupėse nenustatyta
(visoms skalėms p>0,05), (ţr. priedas Nr.5).
Analizuojant tyrimo duomenis pagal PNJSS klausimyno subskales, rezultatai parodė, kad
subskalėje „Psichiatrinės slaugos gabumai“, atsiţvelgiant į amţių didţiausias ─ 29,5 proc. (SN=12,66;
mediana=27,56) psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe vidurkis buvo tarp jauniausio amţiaus (iki 30
metų) respondentų. Maţiausią stresą, kurio vidurkis ─ 14,7 proc. (SN=12,39; mediana=13,88), jautė
43
vyriausio amţiaus respondentai. Streso darbe vertinimai tarp amţiaus grupių šioje PNJSS subskalėje
statistiškai reikšmingai skyrėsi (Kruskalio-Voliso testas, p=0,002 <0,05), (11 lentelė).
11 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Psichiatrinės
slaugos gabumai“ vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių (n=217)
* Kruskalio-Voliso testas
Atlikus dviejų nepriklausomų imčių palyginimus amţiaus grupėse Mann Whitney U testu,
paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai didesnį stresą dėl gabumų psichiatrinėje slaugoje patyrė
respondentai iki 30 metų, lyginant su vyresniais nei 60 metų (p=0,049 < 0,05), 31-40 metų amţiaus
tiriamieji, lyginant su vyresniais nei 60 metų (p=0,001 < 0,05) ir 41-50 metų respondentai, lyginant su
vyresniais nei 60 metų amţiaus psichikos sveikatos slaugytojais (p=0,014 < 0,05) (8 pav.).
8 pav. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe palyginimai tarp dviejų
amžiaus grupių PNJSS subskalėje „Psichiatrinės slaugos gabumai“
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Amţius grupės
Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min-Max
p*
PS
ICH
IAT
RIN
ĖS
SL
AU
GO
S
GA
BU
MA
I
Iki 30 metų (n=15) 29,5 12,66 27,56 13,6-63,7
0,002
31 - 40 m. (n=54) 29,1 10,76 28,44 7,6-66,6
41 - 50 m. (n=76) 27,1 9,33 26,22 6,3-54,4
51-60 m. (n=57) 24,4 12,33 23,33 0-67,9
Daugiau kaip 60 metų (n=15) 14,7 12,39 13,88 0-35,1
44
Tiriamųjų atsakymų, atsiţvelgiant į amţiaus grupes PNJSS subskalėje „Pacientų poţiūris―
analizė atskleidė, kad stresą, susijusį su pacientų poţiūriu į psichiatrijos slaugytojus, pacientų
negatyvumu, neįgyvendinamų reikalavimų kėlimu, kurie įvardinami kaip stresoriai darbe, labiausiai jautė
vyriausio amţiaus (vyresni nei 60 metų) psichikos sveikatos slaugytojai (vidurkis ─ 48,6 proc.; SN=22,57;
mediana=48,7). Maţiausias streso darbe vidurkis ─ 30,6 proc. (SN=15,49; mediana=30,3) šioje subskalėje
buvo nustatytas tarp psichikos sveikatos slaugytojų iki 30 metų amţiaus. Statistiškai reikšmingų PNJSS
subskalės „Pacientų poţiūris― vertinimo skirtumų amţiaus grupėse nenustatyta (Kruskalio-Voliso testas,
p=0,199 > 0,05), (12 lentelė).
12 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe PNJSS subskalės „Pacientų poţiūris“
vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių (n=217)
* Kruskalio-Voliso testas
Analizuojant tyrimo duomenis PNJSS klausimyno streso subskalėje „Poţiūris į slaugymą―,
atsiţvelgiant į amţių, matome, kad didţiausią stresą, kurio vidurkis ─ 69,7 proc. (SN=17,51;
mediana=69,2), dėl poţiūrių į slaugą skirtumų tarp kitų slaugytojų ir medicinos specialistų, patyrė
vyriausio amţiaus (vyresni nei 60 metų) psichikos sveikatos slaugytojai. Maţiausiai stresą darbe dėl
poţiūrio į slaugymą nurodė jaučiantys jauniausio (iki 30 metų) amţiaus respondentai ─ vidurkis 57,3
proc. (SN=15,58; mediana=52). Skitrumas PNJSS streso subskalėje „Poţiūris į slaugymą― tarp amţiaus
grupių vertinimų statistiškai reikšmingas (p=0,003 > 0,05) (13 lentelė).
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Amţius grupės
Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min-Max
p*
PA
CIE
NT
Ų
PO
ŢIŪ
RIS
Iki 30 metų (n=15) 30,6 15,49 30,3 3,3-62,5
0,199
31 - 40 m. (n=54) 36,9 15,66 33,8 8,2-84,8
41 - 50 m. (n=76) 36,8 18,06 36,2 0-82,8
51-60m. (n=57) 36,5 20,56 32,8 0-100
Daugiau kaip 60 metų (n=15) 48,6 22,57 48,7 16,7-100
45
13 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Poţiūris į slaugymą“
vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių (n=217)
* Kruskalio-Voliso testas
Atlikus dviejų nepriklausomų imčių palyginimus amţiaus grupėse Mann Whitney U testu,
matome, kad statiskiškai reikšmingai didesnį stresą nurodė jaučiantys 31-40 metų amţiaus, lyginant su 41-
50 metų amţiaus grupės respondentais (p=0,014 < 0,05) ir vyresnius nei 60 metų psichikos sveikatos
slaugytojus, lyginant su 41-50 metų amţiaus grupės tiriamaisiais (p=0,027 <0,05), (9 pav.).
9 pav. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe palyginimai amžiaus grupėse
PNJSS subskalėje „Požiūris į slaugymą“
PNJSS klausimyno streso subskalėje „Bendravimas“, didţiausias vidurkis ─ 61,0 proc.
(SN=19,19, mediana=40,0) buvo nustatytas vyresnių nei 60 metų respondentų amţiaus grupėje. Rečiausiai
stresą šioje skalės grupėje nurodė jaučiantys jauniausio amţiaus (iki 30 metų) psichikos sveikatos
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Amţius grupės
Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min-Max
p*
PO
ŢIŪ
RIS
Į
SL
AU
GY
MĄ
Iki 30 metų (n=15) 57,3 15,58 52 37,2-85,4
0,003
31 - 40 m. (n=54) 64,7 14,90 64,6 34,8-96,4
41 - 50 m. (n=76) 55,2 15,64 55,6 18-95,8
51-60m. (n=57) 59,5 18,37 61,8 0-100
Daugiau kaip 60 metų (n=15) 69,7 17,51 69,2 35-100
46
slaugytojai. Vertinimai amţiaus grupėse šioje streso darbe subskalėje statistiškai reikšmingai nesiskyrė
(Kruskalio-Voliso testas, p=0,063 > 0,05), (14 lentelė).
14 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Bendravimas“
vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių (n=217)
* Kruskalio-Voliso testas
Tyrimo duomenys parodė, kad PNJSS klausimyno streso subskalėje „Bendras PNJSS“,
atsiţvelgiant į respondentų amţių, didţiausias streso darbe vidurkis ─ 41,4 proc. (SN=9,37;
mediana=40,2) buvo nustatytas tarp 31-40 metų amţiaus grupės respondentų. Maţiausias streso vidurkis
─ 36,9 proc. (SN=11,38; mediana=32,4) šioje subskalėje nustatytas tarp jauniausiojo (iki 30 metų)
amţiaus psichikos sveikatos slaugytojų. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp amţiaus grupių vertinimų
nenustatyta (Kruskalio-Voliso testas, p=0,227 > 0,05) (15 lentelė).
15 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Bendras PNJSS“
vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių (n=217)
* Kruskalio-Voliso testas
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Amţius grupės
Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min-Max
p*
BE
ND
RA
VIM
AS
Iki 30 metų (n=15) 30,6 19,19 40,0 4,5-71
0,063
31 - 40 m. (n=54) 51,7 22,67 52,0 5-100
41 - 50 m. (n=76) 48,9 23,18 50,0 0-100
51-60m. (n=57) 43,3 23,97 49,5 0-100
Daugiau kaip 60 metų (n=15) 61,0 28,92 55,0 0-100
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Amţius grupės
Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min-Max
p*
BE
ND
RA
S
PN
JS
S
Iki 30 metų (n=15) 36,9 11,38 32,4 18,2-64,8
0,227
31 - 40 m. (n=54) 41,4 9,37 40,2 24,3-73
41 - 50 m. (n=76) 38,1 9,58 39,4 8,6-61,7
51-60m. (n=57) 37,4 9,99 36,7 18,2-59,1
Daugiau kaip 60 metų (n=15) 40,6 9,27 41,2 23,6-59,1
47
3.2.4. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė pagal PNJSS
klausimyno subskales įverčių grupėse, atsiţvelgiant į respondentų išsilavinimą
Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe vertinimas įverčių grupėse PNJSS klausimyno
subskalėje „Psichiatrinės slaugos gabumai“, atsiţvelgiant į išsilavinimą, parodė, kad aukštą streso lygį
(įvertis >50) nurodė patiriantys 3,2 proc. (n=7) respondentų iš visų išsilavinimo grupių. Šioje subskalėje,
kuri apima teiginius, susijusius su praktiniais gebėjimais, ţiniomis ir poţiūriu į psichiatrinę slaugą, kiek
daugiau nei pusė ─ 53,0 proc. (n=115) respondentų daţniausiai jautė vidutiniškai išreikštą stresą darbe
(įvertis 25-50). Vidutinį stresą darbe jautė po daugiau nei pusė aukštąjį neuniversitetinį bei aukštesnįjį
(baigusieji medicinos mokyklą) išsilavinimą turintys psichikos sveikatos slaugytojai, atitinkamai ─ 58,5
proc. (n=31) ir 52,9 proc. (n=72). Vertinimai tarp grupių, atsiţvelgiant į išsilavinimą, statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p=0,752 > 0,05), (16 lentelė).
16 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės
„Psichiatrinės slaugos gabumai“ įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
* Pirsono Chi kvadrato testas
Atsiţvelgiant į išsilavinimą PNJSS klausimyno subskalėje „Pacientų poţiūris“, kuri apima
teiginius, susijusius su pacientų poţiūriu į psichiatrijos slaugytojus, pacientų negatyvumu,
neįgyvendinamų reikalavimų kėlimu, daugiau nei pusė ─ 54,4 proc. (n=118) dalyvavusiųjų apklausoje,
daţniausiai nurodė jaučiantys vidutiškai išreikštą stresą darbe (įvertis 25-50). Aukštą streso lygį darbe
(įvertis >50), daţniausiai patyrė auštesnįjį (baigusieji medicinos mokyklą) ir aukštąjį neuniversitetinį
išsilavinimą įgiję psichikos sveikatos slaugytojai, atitinkamai ─ 22,8 proc. (n=31) ir 22,6 proc. (n=12).
Skirtumas tarp išsilavinimo grupių vertinimų statistiškai nereikšmingas (p=0,544 > 0,05), (17 lentelė).
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Išsilavinimas
Streso
įvertis
iki 25
Streso
įvertis
25-50
Streso
įvertis
daugiau
kaip 50
p*
PS
ICH
IAT
RIN
ĖS
SL
AU
GO
S
GA
BU
MA
I
Aukštesnysis (medicinos mokykla) (n=136) 43,4 (59) 52,9 (72) 3,7 (5)
0,752
Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 39,6 (21) 58,5 (31) 1,9 (1)
Aukštasis universitetinis (n=28) 53,6 (15) 42,9 (12) 3,6 (1)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 43,8 (95) 53,0 (115) 3,2 (7)
48
17 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės
„Pacientų poţiūris“ įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
* Pirsono Chi kvadrato testas
PNJSS klausimyno subskalėje „Poţiūris į slaugymą“, apimančią poţiūrių į slaugymą skirtumus
tarp kitų slaugytojų ir medicinos specialistų, atsiţvelgiant į išsilavinimą, daugumą (74,7 proc.; n=162)
psichikos sveikatos slaugytojų patiria auktą streso lygį darbe (įvertis >50). Analizuojant atsakymus,
matome, kad aukštą streso lygį darbe patyrė didţioji dalis (73,7 proc.; (n=100) aukštesnįjį (baigusieji
medicinos mokyklą) išsilavinimą įgijusių respondentų. Atsiţvelgiant į išsilavinimą, silpną stresą darbe dėl
poţiūrių į slaugymą skirtumų, jautė tik 2,8 proc. (n=6) apklaustųjų. Grupių vertinimai, atsiţvelgiant į
išsilavinimą statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p= 0,267 > 0,05), (18 lentelė).
18 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės
„Poţiūris į slaugymą“ įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
* Pirsono Chi kvadrato tesas
Analizuojant respondentų atsakymus, atsiţvelgiant į išsilavinimą, PNJSS klausimyno subskalėje
„Bendravimas“, rezultatai parodė, kad maţiau nei pusė ─ 47,0 proc. (n=102) psichikos sveikatos
slaugytojų jautė aukštą streso lygį darbe (įvertis >50). Šioje subskalėje, kuri apima teiginius, susijusius su
bendravimu su pacientais ir jų šeimomis, aukštą streso lygį darbe nurodė patiriantys po pusę tyrime
dalyvavusių aukštąjį neuniversitetinį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys respondentai,
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Išsilavinimas
Streso
įvertis
iki 25
Streso įvertis
25-50
Streso
įvertis
daugiau
kaip 50
p*
PA
CIE
NT
Ų
PO
ŢIŪ
RIS
Aukštesnysis (medicinos mokykla) (n=136) 25,7 (35) 51,5 (70) 22,8 (31)
0,544
Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 22,6 (12) 54,7 (29) 22,6 (12)
Aukštasis universitetinis (n=28) 21,4 (6) 67, 9 (19) 10,7 (3)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 24,4 (53) 54,4 (118) 21,2 (46)
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Išsilavinimas
Streso įvertis
iki 25
Streso
įvertis
25-50
Streso
įvertis
daugiau
kaip 50
p*
PO
ŢIŪ
RIS
Į
SL
AU
GY
MĄ
Aukštesnysis (medicinos mokykla) (n=136) 3,7 (5) 22,8 (31) 73,5 (100)
0,267
Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 0,0 (0) 28,3 (15) 71,7 (8)
Aukštasis universitetinis (n=28) 3,6 (1) 10,7 (3) 85,7 (24)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 2,8 (6) 22,6 (49) 74,7 (162)
49
atitinkamai ─ 50,9 proc. (n=27) ir 50,0 proc. (n=14), bei daugiau nei trečdalis (44,9 proc.; n=61),
aukštesnįjį (baigusieji medicinos mokyklą), išsilavinimą įgijusių psichikos sveikatos slaugytojų.
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp išsilavinimo grupių vertinimų šioje subskalėje nenustatyta (p=0,822
> 0,05), (19 lentelė).
19 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės
„Bendravimas“ įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
* Pirsono Chi kvadrato testas
Įvertinus psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe rezultatus įverčių grupėse subskalėje
„Bendras PNJSS“, atsiţvelgiant į išsilavinimą, paaiškėjo, kad didţioji dauguma ─ 81,6 proc. (n=180)
dalyvavusiųjų tyrime patiria vidutinį (įvertis 25-50) stresą darbe. Aukštą streso lygį (įverti >50) nurodė
patiriantys 11,3 proc. (n=6) aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių respondentų. Vidutinį stresą
jautė didţioji dauguma 89,0 proc. (n=25) aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių psichikos sveikatos
slaugytojų. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp psichikos sveikatos slaugytojų išsilavinimo grupių
vertinimų šioje subskalėje nenustatyta (p=0,470 > 0,05), (20 lentelė).
20 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas klausimyno subskalės
„Bendras PNJSS“ įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą
* Pirsono Chi kvadrato testas
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Išsilavinimas
Streso
įvertis
iki 25
Streso įvertis
25-50
Streso įvertis
daugiau kaip
50
p*
BE
ND
RA
VIM
AS
Aukštesnysis (medicinos mokykla) (n=136) 19,9 (27) 35,3 (48) 44,9 (61)
0,822
Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 22,6 (12) 26,4 (14) 50,9 (27)
Aukštasis universitetinis (n=28) 17,9 (5) 32,1 (9) 50,0 (14)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 20,3 (44) 32,7 (71) 47,0 (102)
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Išsilavinimas
Streso įvertis
iki 25
Streso
įvertis
25-50
Streso
įvertis
daugiau
kaip 50
p*
BE
ND
RA
S
PN
JS
S
Aukštesnysis (medicinos mokykla) (n=136) 9,6 (1) 81,6 (111) 8,8 (12)
0,470
Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 5,7 (3) 83,0 (44) 11,3 (6)
Aukštasis universitetinis (n=28) 0,0 (0) 89,0 (25) 10,7 (3)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 7,4 (16) 82,9 (180) 9,7 (21)
3.2.5. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė pagal PNJSS
klausimyno subskales įverčių grupėse, atsiţvelgiant į respondentų darbo staţą
Išanalizavus psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe patyrimą pagal PNJSS kalausimyno
subskales darbo staţo grupėse, galime pastebėti, kad subskalėje „Psichiatrinės slaugos gabumai“ aukštą
streso lygį nurodė patiriantys tik 3,2 proc. (n=7) respondentų. Daugiau nei pusė dalyvavusių tyrime, dėl
gebėjimų, ţinių ir poţiūrio į psichiatrinę slaugą, jautė vidutiniškai išreikštą stresą darbe (įvertis nuo 25 iki
50). Stresą darbe šioje subskalėje daţniausiai (67,9 proc.; n=19) patyrė trumpiausą (iki 5-erių metų) darbo
staţą turintys psichikos sveikatos slaugytojai. Iš visų grupių, atsiţvelgiant į darbo patirtį, stresą rečiausiai
stresą darbe 25-50 įverčio grupėje patyrė 25 metus ir ilgiau darbo staţą psichiatrinėje slaugoje turintys
slaugos specialistai. Psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe įverčių grupėse ir darbo staţas šioje
subskalėje tarpusavyje buvo statistiškai reikšmingai priklausomi p=033 < 0,05, (21 lentelė).
21 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės
„Psichiatrinės slaugos gabumai“ įverčių grupėse, atsiţvelgiant į darbo staţą
* Pirsono Chi kvadrato testas
Toliau analizuojant tyrimo duomenis PNJSS klausimyno subskales „Pacientų poţiūris―, „Poţiūris
į slaugymą―, „Bendravimas― ir „Bendras PNJSS―, rezultatai parodė, kad didţiausią stresą darbe (įvertis
>50), atsiţvelgiant į darbo staţą, psichikos sveikatos slaugytojai paţymėjo subskalėse „Poţiūris į
slaugymą“ ir „Bendravimas“, atitinkamai ─ 74,7 proc. (n=162) ir 47,0 proc. (n=102). Dėl poţiūrių į
psichiatrinę slaugą stresą darbe aukštą streso lygį darbe nurodė jaučiantys ilgiausią (25 metai ir ilgiau)
darbo patirtį turintys respondentai ─ 81,0 proc.(n=51). Įtampą darbe dėl bendravimo labiausiai jautė
respondentai, kurių darbo staţas nuo 5 iki 25-erių metų. Daugiau kaip pusė (54,2 proc.; n=32) tyrime
dalyvavusių 5-15 metų ir pusė (50,7 proc.; n=34) 16-25 metų darbo patirtį turinčių psichikos sveikatos
PNJSS
KLAUSIMYNO
SUBSKALĖ
Darbo staţas Streso įvertis
iki 25
Streso įvertis
25-50
Streso įvertis
daugiau kaip 50
p*
PS
ICH
IAT
RIN
ĖS
SL
AU
GO
S
GA
BU
MA
I
Iki 5 metų (n=28) 25,0 (7) 67,9 (19) 7,1 (2)
0,033
5-15 m. (n=59) 47,5 (28) 49,2 (29) 3,4 (2)
16-25 m. (n=67) 34,3 (23 62,7(42) 3,0 (2)
25 metai ir ilgiau (n=63) 58,7 (37) 39,7 (25) 1,6 (1)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 43,8 (95) 53,0 (115) 3,2 (7)
51
slaugytojų. Visose keturiose PNJSS subskalėse vertinimai tarp darbo staţo grupių statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (Pirsono Chi kvadrato testas, p>0,05), (ţr. priedas Nr.6).
3. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio vertinimas
3.3.1. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijų vidurkiai MFI-20L
klausimyno skalėse
Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargis testuotas daugiamačiu nuovargio inventoriumi (MFI-
20L), kuris išskiria penkias skales: bendrą nuovargį, fizinį nuovargį, sumaţintą aktyvumą, sumaţintą
motyvaciją ir protinį nuovargį. Nuovargio skalių dydţiai buvo įvertinami procentais nuo 0 iki 100. Kuo
aukštesnis dydis procentais, tuo didesnis negalavimas [39].
Vertinant psichikos sveikatos slaugytojų nuovargį MFI-20L skalėse, rezultatai buvo pasiskirstę
panašiai. Nustatyta, kad didţiausias buvo „Bendro nuovargio― skalės vidurkis ─ 33,8 proc. (SN=20,56;
mediana=31,25). Maţiausias vidurkis buvo skalėje „Protinis nuovargis―, skalės vidurkis ─ 22,8 proc.
(SN= 19,44; mediana=18,75) (22 lentelė).
22 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijų vidurkiai MFI-20L skalėse (n=217)
MFL-20L nuovargio skalė
Teiginių
skaičius
Vidurkis
proc.
SN
Mediana
Min-Max
Bendras nuovargis 4 33,8 20,56 31,25 0-100
Fizinis nuovargis 4 28,5 20,05 25,00 0-87,5
Sumaţėjęs aktyvumas 4 25,3 17,43 25,00 0-93,8
Sumaţėjusi motyvacija 4 28,3 16,27 25,00 0-75,0
Protinis nuovargis 4 22,8 19,44 18,75 0-81,3
3.3.2. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos, atsiţvelgiant į
respondentų amţių
Psichikos sveikatos slaugytojų MFI-20L testo nuovargio dimensijos, atsiţvelgiant į amţių
atskleidė, kad diţiausias vidurkis ─ 35,8 proc. (SP=21,39; mediana=31,25) buvo skalėje „Bendras
nuovargis“ tarp 31-40 metų amţiaus grupės respondentų. Maţiausią bendrą nuovargį (vidurkis=28,8
52
proc.; SP=18,41; mediana=31,25) nurodė vyreni nei 60 metų psichikos sveikatos slaugytojai. Nuovargio
rezultatai amţiaus grupėse visose MFL-20L skalėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (23
lentelė).
23 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijų vidurkiai,
atsiţvelgiant į amţių (n=217)
MFL-20L nuovargio skalė
(0-100) ª
Amţiaus grupės (n=217)
Iki 30 metų
(n=15)
31-40 metai
(n=54)
41-50 metai
(n=76)
51-60 metai
(n=57)
Daugiau kaip
60 metų
(n=15)
p*
Bendras
nuovargis
Vidurkis proc. 29,2 35,8 33,4 35,0 28,8
0,836
SN 16,97 21,39 18,13 24,12 18,41
Mediana 31,25 31,25 31,25 31,25 31,25
Min-Max 0-56,3 0-87,5 6,25-75,0 0-100 0-50,0
Fizinis
nuovargis
Vidurkis proc. 18,0 28,2 29,2 31,6 24,6
0,226
SN 15,47 19,64 19,02 22,24 20,25
Mediana 18,75 25,00 31,25 31,25 25,00
Min-Max 0-50,0 0-68,8 0-68,8 0-87,5 0-56,3
Sumaţėjęs
aktyvumas
Vidurkis proc. 19,6 25,6 25,5 26,3 25,8
0,783
SN 12,47 16,70 16,91 19,61 19,03
Mediana 18,75 25,00 25,00 25,00 25,00
Min-Max 0-43,8 0-68,8 0-75,0 0—93,8 0-62,5
Sumaţėjusi
motyvacija
Vidurkis proc. 20,4 28,2 30,6 28,0 26,3
0,228
SN 175,59 371,08 224,56 252,65 190,84
Mediana 18,75 25,00 31,25 25,00 25,00
Min-Max 0-37,5 0-75,0 0-68,8 0-75,0 0-43,8
Protinis
nuovargis
Vidurkis proc. 23,3 24,5 20,9 23,6 22,5
0,869
SN 18,06 19,31 18,81 20,66 21,37
Mediana 25,00 25,00 15,65 18,75 18,75
Min-Max 0-62,5 0-75,0 0-81,3 0-81,3 0-50,0
ª0 proc. ─ nėra nuovargio, 100 proc. ─ didţiausias nuovargis
* p ─ skirtumo amţiaus grupėje statistinis reikšmingumas, remiantis Kruskalio Voliso kriterijumi lyginant daugiau
nei dvi nepriklausomas imtis
3.3.3. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos, atsiţvelgiant į
respondentų išsilavinimą
Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargis buvo tirtas atsiţvelgiant į išsilavinimą. Nustatyta, kad
didţiausias buvo „Bendro nuovargio“ skalės vidurkis ─ 37,3 proc. (SN=23,41; mediana=31,35).
Labiausiai pavargę jautėsi turintys aukštąjį išsilavinimą slaugos specialistai. Maţiausias vidurkis (21,5
proc.; SN=18,81; mediana=18,75) MFI-20L subskalėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą, buvo nustatytas
53
subskalėje „Fizinis nuovargis―, tarp psichikos sveikatos slaugytojų, turinčių aukštąjį neuniversitetinį
išsilavinimą. Nustatyta, jog šioje skalėje statistiškai reikšmingai skyrėsi vertinimai tarp išsilavinimo
grupių (p=0,012< 0,05). Palyginus dvi nepriklausomas imtis, nustatyta, kad aukštesnįjį išsilavinimą turėję
respondentai patyrė statistiškai reikšmingai didesnį fizinį nuovargį nei aukštąjį neuniversitetinį
išsilavinimą įgiję psichikos sveikatos slaugytojai, atitinkamai vidurkis=31,3 proc. (SP=20,06;
mediana=31,25) ir vidurkis=28,5 (SP=18,81; mediana=18,75), p=0,009<0,05. Kitose nuovargio skalėse
poţymiai nebuvo statiskai reikšmingai priklausomi (p>0,05) (24 lentelė).
24 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijų vidurkiai,
atsiţvelgiant į išsilavinimą (n=217)
MFL-20L nuovargio skalė
(0-100) ª
Išsilavinimas
Aukštesnysis
(medicinos mokykla)
(n=136)
Aukštasis
neuniversitetinis
(n=53)
Aukštasis
universitetinis
(n=28)
pᵇ
Bendras
nuovargis
Vidurkis proc. 35,1 28,5 37,3
0,172
SN 20,83 17,44 23,41
Mediana 31,25 25,00 31,25
Min-Max 0-100 0-68,8 6,3-87,5
Fizinio nuovargis
Vidurkis proc. 31,3* 21,5* 28,1
0,012 SN 20,06 18,81 19,65
Mediana 31,25 18,75 25,00
Min-Max 0-87,5 0-62,5 0-68,8
Sumaţėjęs
aktyvumas
Vidurkis proc. 27,2 21,7 23,2
0,145
SN 18,23 15,77 15,48
Mediana 25,00 18,75 18,75
Min-Max 0-93,8 0-68,8 0-68,8
Sumaţėjusi
motyvacija
Vidurkis proc. 29,6 25,5 27,2
0,227
SN 16,40 15,10 17,53
Mediana 31,25 25,00 25,00
Min-Max 0-75 0-56,3 6,3-75
Protinis nuovargis
Vidurkis proc. 22,3 24,3 23,0
0,891
SN 18,63 20,71 21,31
Mediana 18,75 25,00 12,50
Min-Max 0-81,3 (0-81,3) (0-68,8)
ª0 proc. ─ nėra nuovargio, 100 proc. ─ didţiausias nuovargis
ᵇp ─ skirtumo išsilavinimo grupėse statistinis reikšmingumas, remiantis Kruskalio Voliso kriterijumi
* Palyginimai tarp dviejų išsilavinimo grupių, p=0,009<0,05
54
3.3.4. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos, atsiţvelgiant į
respondentų darbo staţą
MFI-20L nuovargio dimensijų vertinimas, atsiţvelgiant į darbo staţą parodė, kad didţiausi buvo
„Bendro nuovargio“ skalės vidurkiai, kurie pasiskirstę buvo panašiai, tačiau didţiausias nuovargis, kurio
vidurkis = 34,9 proc.; (SN=21,78; mediana=31,25) šioje skalėje buvo 25 metus ir ilgesnę darbo patirtį
turintiems psichikos sveikatos slaugytojams. Maţiausias buvo protinio nuovargio skalės vidurkis ─ 19,5
proc., tarp 25 metus ir ilgiau darbo staţą turinčių respondentų. Reikšmingų skirtumų tarp nuovargio skalės
grupių, atsiţvelgiant į psichikos sveikatos slaugytojų darbo patirtį, nenustatyta (p>0,05) (25 lentelė).
25 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijų vidurkiai,
atsiţvelgiant į darbo staţą (n=217)
MFL-20L nuovargio skalė
(0-100) ª
Darbo staţas
Iki 5 metų
(n=28)
5 - 15 m.
(n=59)
16 - 25 m.
(n=67)
25 metai ir
ilgiau (n=63) p*
Bendras
nuovargis
Vidurkis proc. 32,1 32,4 34,6 34,9
0,874
SN 21,02 18,33 21,35 21,78
Mediana 28,12 31,25 31,25 31,25
Min-Max 0-81,3 0-81,3 0-87,5 0-100
Fizinio
nuovargis
Vidurkis proc. 22,5 26,5 29,1 32,3
0,130
SN 21,26 20,14 18,60 20,50
Mediana 12,50 25,00 31,25 37,50
Min-Max 0-62,5 0-87,5 0-68,6 0-81,6
Sumaţėjęs
aktyvumas
Vidurkis proc. 22,9 24,6 27,4 24,9
0,487
SN 18,08 15,86 16,81 19,26
Mediana 18,75 25,00 25,00 25,00
Min-Max 0-75 0-81,3 0-68,8 0-93,8
Sumaţėjusi
motyvacija
Vidurkis proc. 26,1 27,2 30,2 28,3
0,460 SN 19,39 16,02 16,37 15,01
Mediana 18,75 25,00 31,25 25,00
Min-Max 0-75 0-81,3 0- 68,8 0-93,8
Protinis
nuovargis
Vidurkis proc. 27,2 21,8 21,9 22,6
0,596
SN 20,56 19,29 19,25 19,45
Mediana 25,00 18,75 18,75 18,75
Min-Max 0-62,5 0-81,3 0-81,3 0-68,8
ª0 proc. ─ nėra nuovargio, 100 proc. ─ didţiausias nuovargis
*p ─ skirtumo darbo staţo grupėje statistinis reikšmingumas, remiantis Kruskalio Voliso kriterijumi
55
3.3.5. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijos MFI-20L subskalių įverčių
grupėse
Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargis buvo suskirstytas į tris įverčių grupes: nuovargio įvertis
iki 25 (silpnas nuovargis), nuovargio įvertis nuo 25 iki 50 (vidutinis nuovargis) ir nuovargio įvertis
daugiau kaip 50 rodė stiprų respondentų subjektyviai įvertintą nuovargį.
Išanalizavus tyrimo rezultatus pagal MFI-20L skales įverčių grupėse, nustatyta, kad stiprų
„Bendrą nuovargį―, kurio įvertis > 50, nurodė 11,5 proc. (n=25) psichikos sveikatos slaugytojų. Beveik
pusė (46,5 proc.; n=101) respondentų savo nuovargį subjektyviai įvertino vidutiniu stiprumu (įvertis 25-
50), (26 lentelė).
26 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijos MFI-20L subskalių įverčių grupėse
MFI-20L
NUOVARGIO SKALĖS
Nuovargio įvertis
iki 25
Nuovargio įvertis
25-50
Nuovargio įvertis
daugiau kaip 50
Iš viso : 100 proc. (n=217)
Bendras nuovargis 41,9 (91) 46,5 (101) 11,5 (25)
Fizinis nuovargis 51,2 (111) 39,6 (86) 9,2 (20)
Sumaţėjęs aktyvumas 62,2 (135) 32,7 (71) 5,1 (11)
Sumaţėjusi motyvacija 52,5 (114) 41,9 (91) 5,5 (12)
Protinis nuovargis 64,1 (139) 29,5 (64) 6,5 (14)
3.3.6. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse,
atsiţvelgiant į respondentų amţių
Nagrinėjant psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijas pagal MFI-20L skales įverčių
grupėse, atsiţvelgiant į respondentų amţių, nustatyta, kad skalėse „Fizinis nuovargis“, „Sumaţėjęs
aktyvumas“, „Sumaţėjusi motyvacija“ ir „Protinis nuovargis“ respondentai savo nuovargį
subjektyviai įvertino kaip silpną (nuovargio įvertis < 25). „Bendro nuovargio“ skalėje, atsiţvelgiant į
amţių, beveik pusė 45,5 proc. (n=101) respondentų jaučia vidutinio stiprumo nuovargį (įvertis 25-50).
Stiprų nuovargį (įvertis >50) nurodė subjektyviai jaučiantys 11,5 proc. (n=25) psichikos sveikatos
slaugytojų. Stipriausiai pavargę jautėsi 18,5 proc. (n=10) 31-40 metų amţiaus grupės respondentų. Nei
vienoje MFI-20L skalėje nuovargis nebuvo reikšmingai susijęs su respondentų amţiumi grupėse
statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (Pirsono Chi kvadrato testas, p>0,05), (ţr. priedas Nr.7).
56
3.3.7. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse,
atsiţvelgiant į respondentų išsilavinimą
Lyginant psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijas MFI-20L skalėse įverčių grupėse,
pagal respondentų išsilavinimą, pastebėta, kad skalėse, kurios atspindi fizinį nuovargį, sumaţėjusį
aktyvumą, sumaţėjusią motyvaciją ir protinį nuovargį, apklaustieji savo nuovargį daţniausiai subjektyviai
įvertino kaip silpną (įvertis iki 25). Vertinant MFI-20L bendro nuovargio dimensijas, nustatyta, kad
dalyvavusieji apklausoje daţniausiai patyrė vidutinio stiprumo nuovargį (įvertis nuo 25 iki 50). Psichikos
sveikatos slaugytojų nuovargis reikšmingai nepriklausė nuo šių specialistų išsilavinimo (Pirsono Chi
kvadrato testas, p>0,05), (ţr. priedas Nr.8).
3.3.8. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse,
atsiţvelgiant į respondentų darbo staţą
Tyrimo rezultatų analizė pagal psichikos sveikatos slaugytojų darbo staţą nuovargio įverčių
grupėse parodė, kad keturiose MFI-20L subskalėse respondentai savo nuovargį įvertino kaip silpną
(įvertis iki 25). „Bendro nuovargio“ subskalėje nustatytas vidutinio stiprumo nuovargis (įvertis 25-50),
kurį jautė beveik pusė (46,5 proc.; n=101) tyrime dalyvausių psichikos sveikatos slaugytojų. Respondentų
nuovargis įverčių grupėse nebuvo statistiškai reikšmingai priklausomas nuo darbo staţo (Pirsono Chi
kvadrato testas, p>0,05) (ţr. priedas Nr.9).
3.3.9. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS
streso subskalių ir MFI-20L nuovargio skalių
Analizuojant tyrimo duomenis įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės „Psichiatrinės
slaugos gabumai“ ir MFI-20L nuovargio skalių nustatyta, kad psichikos sveikatos slaugytojų nuovargis
statistiškai reikšmingai priklausė nuo patiriamo streso darbe, dėl praktinių gebėjimų, ţinių ir poţiūrio į
psichiatrinę slaugą. Tarp PNJSS streso subskalės „Psichiatrinės slaugos gabumai― įverčių grupių ir visų
MFI-20L nuovargio skalių įverčių grupių p<0,05 (27 lentelė).
57
27 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS
streso subskalės „Psichiatrinės slaugos gabumai“ ir MFI-20L nuovargio skalių
PN
JSS
ST
RE
SO
SU
BS
KA
LĖ
PS
ICH
IAT
RIN
ĖS
SL
AU
GO
S G
AB
UM
AI
PNJSS SUBSKALIŲ
ĮVERČIŲ GRUPĖS
MFI-20L NUOVERGIO SLKALIŲ ĮVERČIŲ GRUPĖS
p* Iki 25 25-50 Daugiau kaip 50
BENDRAS NUOVAGIS Iš viso: proc.(n)
Iki 25 58,2 (53) 32,7 (33) 36,0 (9) 43,8 (95)
0,003
25-50 41,8 (38) 62,4 (63) 56,0 (14) 53,0 (115)
Daugiau kaip 50 0,0 (0) 5,0 (5) 8,0 (2) 3,2 (7)
Iš viso: proc. (n) 100 (91) 100 (101) 100 (25) 100 (217)
FIZINIS NUOVARGIS
Iki 25 54,1 (60) 33,7 (29) 30,0 (6) 43,8 (95)
0,002
25-50 45,9 (51) 61,6 (53) 55,0 (11) 53,0 (115)
Daugiau kaip 50 0,0 (0) 4,7 (4) 15,0 (3) 3,2 (7)
Iš viso: proc. (n) 100 (111) 100 (86) 100 (20) 100 (217)
SUMAŢĖJĘS AKTYVUMAS
Iki 25 54,1 (73) 28,2 (20) 18,2 (2) 43,8 (95)
0,001
25-50 45,2 (61) 66,2 (47) 63,6 (7) 53,0 (115)
Daugiau kaip 50 0,7 (1) 5,6 (4) 18,2 (2) 3,2 (7)
Iš viso: proc. (n) 100 (135) 100 (71) 100 (11) 100 (217)
SUMAŢĖJUSI MOTYVACIJA
Iki 25 57,9 (66) 29,7 (27) 16,7 (2) 43,8 (95)
0,001
25-50 41,2 (47) 65,9 (60) 66,7 (8) 53,0 (115)
Daugiau kaip 50 0,9 (1) 4,4 (4) 16,7 (2) 3,2 (7)
Iš viso: proc. (n) 100 (114) 100 (91) 100 (12) 100 (217)
PROTINIS NUOVARGIS
Iki 25 51,8 (72) 32,8 (21) 14,3 (21) 43,8 (95)
0,001
25-50 46,8 (65) 64,1 (41) 64, 3 (9) 53,0 (115)
Daugiau kaip 50 1,4 (2) 3,1 (2) 21,4 (3) 3,2 (7)
Iš viso: proc. (n) 100 (139) 100 (64) 100 (14) 100 (217)
* Pirsono Chi kvadrato testas
Tyrimo rezultatai parodė, kad įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės „Pacientų poţiūris“
ir tarp dviejų MFI-20L nuovargio skalių rasta statistiškai reikšminga priklausomybė. Galima teigti, kad
psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe, kuris susijęs su tokiais stresoriais, kaip pacientų poţiūris į
psichiatrijos slaugytojus, pacientų negatyvumu ir neįgyvendinamų reikalavimų kėlimu, statistiškai
reikšmingai įtakoja subjektyviai vertinamą bendrą nuovargį (p=0,030<0,05) ir sumaţėjusi aktyvumą
(p=0,023< 0,05) (28 lentelė).
58
28 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso
subskalės „Pacientų poţiūris“ ir MFI-20L nuovargio skalių
P
NJS
S S
TR
ES
O S
UB
SK
AL
Ė
PA
CIE
NT
Ų P
OŢ
IŪR
IS
PNJSS
SUBSKALIŲ
ĮVERČIŲ
GRUPĖS
MFI-20L NUOVERGIO SLKALIŲ ĮVERČIŲ GRUPĖS
p* Iki 25 25-50 Daugiau kaip 50
BENDRAS NUOVAGIS Iš viso: proc.(n)
Iki 25 31,9 (29) 20,8 (21) 12,0 (3) 24,4 (53)
0,030
25-50 56,0 (51) 51,5 (52) 60,0 (15) 54,4 (118)
Daugiau kaip 50 12,1 (11) 27,7 (28) 28,0 (7) 21,2 (46)
Iš viso: proc. (n) 100 (91) 100 (101) 100 (25) 100 (217)
FIZINIS NUOVARGIS
Iki 25 27,9 (31) 20,9 (18) 20,0 (4) 24,4 (53)
0,395
25-50 55,9 (62) 53,5 (46) 50,0 (10) 54,4 (118)
Daugiau kaip 50 16,2 (18) 25,6 (22) 30,0 (6) 21,2 (46)
Iš viso: proc. (n) 100 (111) 100 (86) 100 (20) 100 (217)
SUMAŢĖJĘS AKTYVUMAS
Iki 25 29,6 (40) 16,9 (12) 9,1 (1) 24,4 (53)
0,023
25-50 51,1 (69) 54,9 (39) 90,9 (10) 54,4 (118)
Daugiau kaip 50 19,3 (26) 28,2 (20) 0,0 (0) 21,2 (46)
Iš viso: proc. (n) 100 (135) 100 (71) 100 (11) 100 (217)
SUMAŢĖJUSI MOTYVACIJA
Iki 25 29,8 (34) 19,8 (18) 8,3 (1) 24,4 (53)
0,119
25-50 53,5 (61) 52,7 (48) 75,0 (9) 54,4 (118)
Daugiau kaip 50 16,7 (19) 27,5 (25) 16,7 (2) 21,2 (46)
Iš viso: proc. (n) 100 (114) 100 (91) 100 (12) 100 (217)
PROTINIS NUOVARGIS
Iki 25 28,1(39) 20,3 (13) 7,1 (1) 24,4 (53)
0,073 25-50 55,4 (77) 48,4 (31) 71,4 (10) 54,4 (118)
Daugiau kaip 50 16,5 (23) 31,3 (20) 21,4 (3) 21,2 (46)
Iš viso: proc. (n) 100 (139) 100 (64) 100 (14) 100 (217)
* Pirsono Chi kvadrato testas
Analizuojant tyrimo duomenis įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės „Poţiūris į
slaugymą“ ir MFI-20L nuovargio skalių, statistiškai reikšmingo ryšio nebuvo nustatyta (p>0,05) (29
lentelė).
59
29 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės
„Poţiūris į slaugymą“ ir MFI-20L nuovargio skalių
P
NJS
S S
TR
ES
O S
UB
SK
AL
Ė
PO
ŢIŪ
RIS
Į S
LA
UG
YM
Ą
PNJSS
SUBSKALIŲ
ĮVERČIŲ
GRUPĖS
MFI-20L NUOVERGIO SLKALIŲ ĮVERČIŲ GRUPĖS
p* Iki 25 25-50 Daugiau kaip 50
BENDRAS NUOVAGIS Iš viso: proc.(n)
Iki 25 4,4 (4) 1,0 (1) 4,0 (1) 2,8 (6)
0,102
25-50 28,6 (26) 20,8 (21) 8,0 (2) 22,6 (49)
Daugiau kaip 50 67,0 (61) 78,2 (79) 88,0 (22) 74,7 (162)
Iš viso: proc. (n) 100 (91) 100 (101) 100 (25) 100 (217)
FIZINIS NUOVARGIS
Iki 25 3,6 (4) 1,2 (1) 5,0 (1) 2,8 (6)
0,235
25-50 22,5 (25) 26,7 (23) 5,0 (1) 22,6 (49)
Daugiau kaip 50 73,9 (82) 72,1 (62) 90,0 (18) 74,7 (162)
Iš viso: proc. (n) 100 (111) 100 (86) 100 (20) 100 (217)
SUMAŢĖJĘS AKTYVUMAS
Iki 25 2,2 (3) 2,8 (2) 9,1 (1) 2,8 (6)
0,728
25-50 23,0 (31) 21,1 (15) 27,3 (3) 22,6 (49)
Daugiau kaip 50 74,8 (101) 76,1 (54) 63,6 (7) 74,7 (162)
Iš viso: proc. (n) 100 (135) 100 (71) 100 (11) 100 (217)
SUMAŢĖJUSI MOTYVACIJA
Iki 25 2,6 (3) 2,2 (2) 8,3 (1) 2,8 (6)
0,534
25-50 20,2 (23) 24,2 (22) 33,3 (4) 22,6 (49)
Daugiau kaip 50 77,2 (88) 73,6 (67) 58,3 (7) 74,7 (162)
Iš viso: proc. (n) 100 (114) 100 (91) 100 (12) 100 (217)
PROTINIS NUOVARGIS
Iki 25 3,6 (5) 0,0 (0) 7,1 (1) 2,8 (6)
0,410
25-50 23,7(33) 21,9 (14) 14, (2) 22,6 (49)
Daugiau kaip 50 72,7 (101) 78,1 (50) 78,6 (11) 74,7 (162)
Iš viso: proc. (n) 100 (139) 100 (64) 100 (14) 100 (217)
* Pirsono Chi kvadrato testas
Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės
„Bendravimas“ ir MFI-20L nuovargio skalių parodė, kad stresas darbe dėl bendravimo su pacientais bei
jų artimaisiai statistiškai reikšmingai susijęs su respondentų bendru nuovargiu (p=0,025<0,05) ir
sumaţėjusiu aktyvumu (p=0,041<0,05) (30 lentelė).
60
30 lentele. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės
„Bendravimas“ ir MFI-20L nuovargio skalių
P
NJS
S S
TR
ES
O S
UB
SK
AL
Ė
BE
ND
RA
VIM
AS
PNJSS
SUBSKALIŲ
ĮVERČIŲ
GRUPĖS
MFI-20L NUOVERGIO SLKALIŲ ĮVERČIŲ GRUPĖS
p* Iki 25 25-50 Daugiau kaip 50
BENDRAS NUOVAGIS Iš viso: proc.(n)
Iki 25 29,7 (27) 15,8 (16) 4,0 (1) 20,3 (44)
0,025
25-50 29,7 (27) 35,6 (36) 32,0 (8) 32,7 (71)
Daugiau kaip 50 40,7 (37) 48,5 (49) 64,0 (16) 47,0 (102)
Iš viso: proc. (n) 100 (91) 100 (101) 100 (25) 100 (217)
FIZINIS NUOVARGIS
Iki 25 23,4 (26) 17,4 (15) 15,0 (3) 20,3 (44)
0,560
25-50 28,8 (32) 38,4 (33) 30,0 (6) 32,7 (71)
Daugiau kaip 50 47,7(53) 44,2 (38) 55,0 (11) 47,0 (102)
Iš viso: proc. (n) 100 (111) 100 (86) 100 (20) 100 (217)
SUMAŢĖJĘS AKTYVUMAS
Iki 25 22,2 (30) 18,3 (13) 9,1 (1) 20,3 (44)
0,041
25-50 25,2 (34) 43,7 (31) 54,5 (6) 32,7 (71)
Daugiau kaip 50 52,6 (71) 38,0 (27) 36,4 (4) 47,0 (102)
Iš viso: proc. (n) 100 (135) 100 (71) 100 (11) 100 (217)
SUMAŢĖJUSI MOTYVACIJA
Iki 25 23,7 (27) 16,5 (15) 16,7 (2) 20,3 (44)
0,756
25-50 32,5 (37) 33,0 (30) 33,3 (4) 32,7 (71)
Daugiau kaip 50 43,9 (50) 50,5 (46) 50,0 (6) 47,0 (102)
Iš viso: proc. (n) 100 (114) 100 (91) 100 (12) 100 (217)
PROTINIS NUOVARGIS
Iki 25 25,9 (36) 10,9 (7) 7,1 (1) 20,3 (44)
0,083 25-50 28,8 (40) 39,1 (25) 42,9 (6) 32,7 (71)
Daugiau kaip 50 45,3 (63) 50,0 (32) 50,0(7) 47,0 (102)
Iš viso: proc. (n) 100 (139) 100 (64) 100 (14) 100 (217)
* Pirsono Chi kvadrato testas
Analizuojant tyrimo duomenis įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės „Bendras PNJSS“ ir
MFI-20L nuovargio skalių, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys su psichikos sveikatos slaugytojų
subjektyviai vertinamu bendru nuovargiu (p=0,009 < 0,05) (31 lentelė).
61
31 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso
subskalės „Bendras PNJSS“ ir MFI-20L nuovargio skalių
P
NJS
S S
TR
ES
O S
UB
SK
AL
Ė
BE
ND
RA
S P
NJ
SS
PNJSS
SUBSKALIŲ
ĮVERČIŲ
GRUPĖS
MFI-20L NUOVERGIO SLKALIŲ ĮVERČIŲ GRUPĖS
p* Iki 25 25-50 Daugiau kaip 50 Iš viso
BENDRAS NUOVAGIS
Iki 25 12,1 (11) 5,0 (5) 0,0 (0) 7,4 (16)
0,009
25-50 83,5 (76) 84,2 (85) 76,0 (19) 82,9 (180)
Daugiau kaip 50 4,4 (4) 10,9 (11) 24,0 (6) 9,7 (21)
Iš viso: proc. (n) 100 (91) 100 (101) 100 (25) 100 (217)
FIZINIS NUOVARGIS
Iki 25 9,0 (10) 5,8 (5) 5,0 (1) 7,4 (16)
0,300
25-50 84,7 (94) 82,6 (71) 75,0 (15) 82,9 (180)
Daugiau kaip 50 6,3 (7) 11,6 (10) 20,0 (4) 9,7 (21)
Iš viso: proc. (n) 100 (111) 100 (86) 100 (20) 100 (217)
SUMAŢĖJĘS AKTYVUMAS
Iki 25 9,6 (13) 4,2 (3) 0,0 (0) 7,4 (16)
0,539
25-50 81,5 (110) 84,5 (60) 90,0 (10) 82,9 (180)
Daugiau kaip 50 8,9 (12) 11,3(8) 9,1 (1) 9,7 (21)
Iš viso: proc. (n) 100 (135) 100 (71) 100 (11) 100 (217)
SUMAŢĖJUSI MOTYVACIJA
Iki 25 10,5 (12) 4,4 (4) 0,0 (0) 7,4 (16)
0,110
25-50 82,5 (94) 84,6 (77) 75,0 (9) 82,9 (180)
Daugiau kaip 50 7,0(8) 11,0 (10) 25,0 (3) 9,7 (21)
Iš viso: proc. (n) 100 (114) 100 (91) 100 (12) 100 (217)
PROTINIS NUOVARGIS
Iki 25 9,4 (13) 4,7 (3) 0,0 (0) 7,4 (16)
0,271 25-50 82,7 (115) 84,4 (54) 78,6 (11) 82,9 (180)
Daugiau kaip 50 7,9 (11) 10,9 (7) 21,4 (3) 9,7 (21)
Iš viso: proc. (n) 100 (139) 100 (64) 100 (14) 100 (217)
* Pirsono Chi kvadrato testas
Apibendrinant psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizę įverčių grupėse tarp PNJSS streso
subskalių ir MFI-20L nuovargio skalių, galima teigti, kad respondentų subjektyviai įvertintas nuovargis
patikimai reikšmingai priklausė nuo psichiatrinės slaugos gabumų. Nenustatyta nė viena reikšminga
priklausomybė įverčių grupėse tarp streso subskalės „Poţiūris į slaugyma― su nė viena MFI-20L
nuovargio skale. Įverčių grupėse statistiškai reikšmingai priklausė psichikos sveikatos slaugytojų bendras
stresas darbe ir bendras respondentų nuovargis.
62
3.4. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio sąsajos
Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe sąsajos su nuovargiu tirtos taikant Spearman‘o
ranginės koreliacijos koeficientą.
Buvo nustatyta 16 statistiškai reikšmingų teigiamų koreliacijų tarp psichikos sveikatos slaugytojų
streso subskalių ir nuovargio skalių. Reikšmingos sąsajos buvo nustatytos keturiose iš penkių psichikos
sveikatos slaugytojų streso darbe subskalių ─ „Psichiatrinės slaugos gabumai“, „Pacientų poţiūris“,
„Bendravimas“, „Bendras stresas“. „Psichiatrinės slaugos gabumai―, „Pacientų poţiūris― ir „Bendras
PNJSS― buvo statistiškai reikšmingai susijęs su visomis nuovargio skalėmis. Didţiausia statistiškai
reikšminga teigiama koreliacija buvo nustatyta tarp „Psichiatrinės slaugos gabumų― ir „Protinio
nuovargio―, nustatytas silpnas ryšys tarp kintamųjų (rs = 0,354; p<0,01). Labai silpnas, tačiau statistiškai
reikšmingas ryšys (rs = 0,166; p<0,05) buvo nustatytas tarp streso subskalės „Pacientų poţiūris― ir
nuovargio skalės „Sumaţėjęs aktyvumas―. Taigi, galima teigti, kad patiriant didesnį stresą darbe, kuris
susijęs su respondentų gebėjimais slaugoje, atsiranda didesnis protinis nuovargis. Bendras psichikos
sveikatos slaugytojų nuovargis statistiškai reikšmingai priklausė nuo bendro streso darbe. Nustatytas
silpnas koreliacijos ryšys monotoniškumo prasme ─ Spearman‘o koreliacijos koeficientas rs = 0,350
(p<0,01) (32 lentelė).
32 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe PNJSS klausimyno subskalių ir
MFI-20L nuovargio skalių grupių sąsajos
PNJSS KLAUSIMYNO
SUBSKALĖS
MFI-20L NUOVARGIO SKALĖS
Bendras
nuovargis
Fizinis
nuovargis
Sumaţėjęs
aktyvumas
Sumaţėjusi
motyvacija
Protinis
nuovargis
Rs
P
Psichiatrinės slaugos
gabumai
0,266
0,001 0,312
0,001 0,332
0,001 0,337
0,001 0,354
0,001
Pacientų poţiūris 0,271
0,001 0,177
0,009 0,166
0,014 0,226
0,001 0,244
0,001
Poţiūris į slaugymą 0,090
0,185
0,073
0,285
0,058
0,393
0,055
0,422
0,071
0,300
Bendravimas 0,215
0,001
0,035
0,609
-0,009
0,892
0,113
0,095
0,108
0,114
Bendras PNJSS 0,350
0,001
0,255
0,001
0,233
0,001
0,313
0,001
0,321
0,001
63
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Stresas darbe yra didelė problema. Darbdaviai gali ir privalo valdyti įtampą bei nuovargio
situacijas, nes streso, psichosocialinių pavojų darbe maţinimas, sveikatos ir saugos klausimų nagrinėjimas
yra ne tik moralinė, bet ir teisinė organizacijos pareiga [23, 33].
Pasak A. Stankaus (2001), H. Selye streso teorija buvo svarbus ţingsnis į priekį, kadangi
mokslininkui pavyko suprantamai paaiškinti ryšį tarp psichosocialinių veiksnių ir sveikatos sutrikimų
[40]. Ilgalaikis streso patyrimas gali sutrikdyti sveikatą ir paskatinti lėtinio nuovargio, kuris yra įtrauktas į
Tarptautinę ligų klasifikaciją, atsiradimą. Todėl šiuo darbu neatsitiktinai siekėm ištirti psichikos sveikatos
slaugytojų stresą darbe, nuovargį bei jų tarpusavio sąsajas.
Rengiantis tyrimui buvo nuspręsta paklausti ar respondentai buvo dalyvavę panašiame
moksliniame tyrime, kuriame buvo tiriama stresas darbe ir nuovargis. Didţioji dalis ─ 81,6 proc. (n=177)
apklausoje dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų paţymėjo atsakymą, jog yra dalyvavę panašiame
tyrime. Tačiau Lietuvoje nepavyko rasti darbų, kuriuose būtų nagrinėtos psichikos sveikatos slaugytojų
grupės streso darbe sąsajos su šių specialistų sveikata. Per pastaruosius 10 metų, stresas ir jo pasekmės
plačiau nagrinėti tarp įvairiose gydymo įstaigose dirbančių slaugytojų bei gydytojų.
Daţniausias mūsų šalies pastarojo dešimtmečio mokslinių tyrimų objektas psichiatrinėje slaugoje
buvo slaugytojų patiriama agresija bei smurtas darbe [21], kas, be abejonės, yra sietina su streso patyrimu.
Slaugytojų patiriamą smurtą tyrinėję M. Skvarčevskaja ir A. Razbadauskas (2006), M. Skvarčevskaja ir
kt. (2008) teigia, kad psichikos sveikatos slaugytojai yra paţeidţiamiausia sveikatos prieţiūros specialistų
grupė, nuolat rizikuojanti patirti fizinį smurtą, o net 97 proc. slaugytojų rizikuoja patirti emocinį smurtą.
D. Guţauskas ir V. Grigaliūnienė (2014), atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad du trečdaliai psichikos
sveikatos slaugytojų patiria ţodinę, kas trečias ─ grasinančią ţodinę, beveik trečdalis ─ ţeminančią bei
provokuojančią agresijos formas. Vidutiniškai kas penktas slaugytojas susiduria su fizine agresijos forma,
pasitaiko ir sunkaus fizinio smurto. N. Istominos ir kt. (2011) atliktame psichikos sveikatos slaugytojų
savijautos slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, vertinime nustatyta, kad 87 proc. visų
apklaustų slaugytojų patiria stresą, įvairaus pobūdţio smurto apraiškas, baimės jausmą, kas neigiamai
veikia slaugytojų sveikatą.
Mūsų atliktas tyrimas taip pat iš dalies patvirtino anksčiau minėtų autorių tyrimų rezultatus.
Nustatyta, kad vienas iš daţniausių stresą darbe keliančių veiksnių psichiatrinėje slaugoje ─ pacientų
keliama grėsmė, šiame tyrime respondentams daţniausiai kėlė vidutinį stresą (įvertis 25-50). Darbo
stresorių grupėje, kurią atspindėjo subskalė „Pacientų poţiūris―, apimanti teiginius, susijusius su pacientų
64
negatyvumu, didţiausi vidurkiai buvo teiginiams: jaučiu, kad yra pacientų, kurie kelia grėsmę ir kurie
mane gąsdina (vidurkis = 45,1 proc.), jaučiu, kad pacientai savo reikalavimais man daro spaudimą
(vidurkis = 40,4 proc.), jaučiu, kad pacientai iš manęs reikalauja neįmanomų dalykų (vidurkis = 39,7
proc.).
Tyrėjų nuomone, dėl ilgo laiko, praleisto įtampoje ir streso, kontaktuojant su sergančiais
ţmonėmis ir jaučiant atsakomybę uţ jų gyvybę bei saugumą, tarp sveikatos prieţiūros darbuotojų, kaip
emocinio poveikio išraiška daţniausiai kyla nuovargis [38]. Gydymo įstaigų slaugytojų patiriamo
negatyvaus elgesio sąsajų su sveikatos sutrikimais tyrime [48] nustatyta, kad 28,9 proc. tiriamųjų
slaugytojų, skundėsi bendru nuovargiu.
R. Vimantaitė (2007) nustatė, kad net 86,1 proc. slaugytojų, dirbančių Lietuvos kardiochirurgijos
centruose, patiria psichologinį nuovargį, o 67,2 proc. respondentų vargina bendras nuovargis.
Ištyrus psichikos sveikatos slaugytojų nuovargį, paaiškėjo, kad didţiausias buvo „Bendro
nuovargio― skalės vidurkis ─ 38,5 proc. Maţiausias buvo „Protinio nuovargio― skalės vidurkis ─ 22,8
proc.
Psichikos sveikatos slaugytojai atlieka svarbų vaidmenį teikiant ir koordinuojant įvairias
paslaugas ţmonėms, patiriantiems psichikos sveikatos problemų, įskaitant tuos, kurie kenčia nuo sunkių ir
ilgalaikių psichinių ligų [72]. H. Tuvesson ir M. Eklund (2011) atliko psichologinės darbo aplinkos, streso
veiksnių ir individualių charakteristikų tarp psichiatrinės prieţiūros slaugos personalo Švedijoje tyrimą,
kuriame dalyvavo 93 slaugos darbuotojai. Keletas kintamųjų tyrime buvo susiję su vaidmens apibrėţtumu,
kuris neigiamai korialiavo su suvokiamu aukšto lygio stresu (streso skalės PSS vidurkis 23,4 balo). V.
Kuodytė ir kt. (2013), literatūros apţvalgoje, nagrinėję psichikos sveikatos slaugytojų psichosocialinės
darbo aplinkos veiksnius, susijusius su pacientų smurtu, nustatė, kad vienas iš svarbių psichosocialinių
veiksnių valdant pacientų smurtą yra būtent slaugytojų darbo vaidmens aiškumo stoka. Mūsų atlikto
tyrimo duomenys taip pat parodė, kad teiginys ─ jaučiu, kad mano kaip slaugytojos (-o) funkcija yra
aiškiai apibrėţta buvo nurodytas, kaip stresą psichiatrinėje slaugoje keliantis veiksnys (vidurkis = 29,2
proc.).
K. Lementauskaitės (2015) medicinos personalo patiriamo profesinio streso tyrime nustatė, kad
vienas iš psichiatrijos skyriuje dirbančių slaugytojų stresą darbe sukeliančių veiksnių buvo „Konfliktai su
pacientais―. Dţiugina tai, jog tyrime dalyvavusių psichiatrijos skyriaus slaugytojų nuomone, darbovietėje
jiems buvo sudaromos galimybės siekti karjeros.
Kitaip subjektyviai santykius įvertino mūsų tyrimo respondentai, kurie stresą darbe daţniau
patyrė dėl bendravimo ne su pacientais, bet su jų artimaisiais. Priešingi buvo tyrimo rezultatai ir dėl
65
nuomonės apie karjeros galimybes. Kaip vienas didţiausių stresorių, buvo įvardintas teiginys „Manau,
kad mano profesinio tobulėjimo kryptis nėra aiškiai apibrėţta― (vidurkis = 46,7 proc.).
Literatūros duomenimis, tie patys stresoriai skirtingai veikia vyrų ir moterų streso lygį [1].
Mokslininkų tyrimai pateikia prieštaringus rezultatus. Skirtingai nurodomas streso stiprumas tiek vyrams
tiek moterims [47]. Airijos tyrėjo M. Loughrey (2008) teigimu, istoriškai taip susiklostė, kad rūpinimasis
yra moteriškos lyties vaidmuo [81]. Pasaulyje vyraujanti tendencija, jog slaugos srityje dirba maţas
skaičius slaugytojų vyrų, patvirtino ir šiame tyrime. Apklausoje dalyvavusiose, psichikos sveikatos
paslaugas teikiančiose įstaigose dirbančių slaugytojų vyrų nesiekė 2 proc. (1,8 proc.; n=4) . Todėl šiame
tyrime rezultatai pagal lytį nebuvo lyginti.
Mokslininkai nesutaria, kaip darbuotojų amţius įtakoja stresą darbe. Stresą darbe amţius gali
įtakoti ne tiesiogiai, bet per patirtį. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jaunesni darbuotojai yra labiau
veikiami streso, tuo tarpu vyresni ir įgiję daugiau patirties darbuotojai nuo streso kenčia maţiau [1].
V. Oţeraitienės ir kt. tyrime jaunesnių slaugytojų emocinė būsena buvo reikšmingai daţniau
bloga, palyginti su vyresnėmis. Be to, reikšmingai daţniau jaunesnės slaugytojos buvo blogos emocinės
būsenos. Blogos emocinės būsenos slaugytojų dalis buvo tarp didesnį staţą turinčių slaugytojų.
Mūsų tyrimas atskleidė, kad psichiatrinėje slaugoje dirba maţai jauno amţiaus specialistų.
Respondentų iki 30 metų amţiaus skaičius šiame tyrime nesiekė 7 proc. (n=15), o darbo patirtį iki 5-erių
metų dabartinėje įstaigoje nurodė tik 12,9 proc. (n=28) psichikos sveikatos slaugytojų, kas rodo maţą
jaunų specialistų įdarbinimo skaičių.
Atsiţvelgiant į amţių, rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavę vyresni nei 60 metų psichikos
sveikatos slaugytojai maţesnį stresą darbe, nei kitų amţiaus grupių respondentai, patyrė tik dėl savo
gebėjimų psichiatrinėje slaugoje (vidurkis = 14,7 proc.). Dėl darbo stresorių, tokių kaip ─ pacientų
poţiūris, poţiūris į slaugą, bendravimas, vyriausiojo amţiaus psichikos sveikatos slaugytojai nurodė
jaučiantys didesnę įtampą nei jaunesnių amţiaus grupių respondentai. Apskaičiuoti bendro streso
rezultatai atskleidė, kad jauniausio amţiaus (iki 30 metų) psichikos sveikatos slaugytojai patyrė maţiausią
stresą darbe, atsiţvelgiant į amţių.
Manoma, kad su amţiumi didėja ir nuovargio poveikis. Vyresniems nei 50 metų amţiaus
asmenys yra linkę patirti didesnį bendrą nuovargį [96]. Mūsų atlikto tyrimo duomenys nepatvirtino šios
tendencijos. Nei vienoje MFI-20L nuovargio skalėje, atsiţvelgiant į amţių, nuovargio dimensijos
neparodė stipriai išreikšto psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio. Stipriausiai pavargę (įvertis >50)
nurodė esantys 31-40 metų amţiaus grupės respondentai, bendro, fizinio, protinio nuovargio ir
sumaţėjusios motyvacijos skalėse.
66
Gana sudėtinga apibrėţti darbuotojų išsilavinimo įtaką streso lygiui, tačiau vienu aspektu tyrimai
patvirtina tiesioginę priklausomybę tarp streso darbe ir išsilavinimo ─ didesnį stresą jaučia turintys
ţemesnį išsilavinimo lygį nei jų aukštesnio išsilavinimo kolegos [1]. Maslach (2003) teigia priešingai,
nuovargio tyrinėtoja darbuotojų nuovargį sieja su aukštesniu išsilavinimu. Pasak jos, kuo aukštesnis
išsilavinimas, tuo didesni keliami reikalavimai sau, to pasekmė greičiau nuvargstama.
Mūsų atlikto tyrimo duomenys vienareikšmiškai nepatvirtino kitų mokslininkų nuomonės.
Didţioji dauguma psichikos sveikatos slaugytojų savo bendrą nuovargį įvertino vidutiniu stiprumu (įvertis
25-50). MFI-20L bendro nuovargio dimensijos, atsiţvelgiant išsilavinimą šioje įverčių grupėje pasiskirstė
beveik tolygiai, visose išsilavinimo grupėse. Pastebėta, kad fizinio nuovargio dimensijose turintys
aukštesnįjį išsilavinimą (baigusieji medicinos mokyklą) patyrė statistiškai reikšmingai didesnį fizinį
nuovargį nei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys psichikos sveikatos slaugytojai.
Atskleista, kad didesnė dalis (beveik 60 proc.) apklausoje dalyvavusių psichikos sveikatos
slaugytojų turėjo nuo 16 iki 25 metų ir ilgesnę darbo patirtį. Tai sutampa su kitų tyrėjų [13] duomenimis,
kurie taip pat teigia nustatę, kad psichiatrinėje slaugoje dirba apie 60 proc. slaugytojų, kurie turi nemaţą
darbo patirtį ir tai parodo nedidelę personalo kaitą.
E. Glumbakaitė ir kt. (2007) nustatė streso sąsajas su psichosomatiniais simptomais, depresija ir
perdegimu [9]. Kitų autorių atliktame gydymo įstaigų slaugytojų patiriamo negatyvaus elgesio sąsajų su
sveikatos sutrikimais tyrime [48] nustatyta, kad 28,9 proc. tiriamųjų slaugytojų, skundėsi bendru
nuovargiu.
Nors literatūroje teigiama, kad suvokiamo streso tiesioginis ryšys su nuovargiu mokslininkų jau
yra nustatyti, o prieţastinis vaidmuo šiame santykyje nėra visiški aiškus [82], remiantis gautais rezultatais,
galima teigti, jog iškelta tyrimo hipotezė, kad streso darbe patyrimas yra susijęs su psichikos sveikatos
slaugytojų nuovargiu, pasitvirtino.
Tyrimo apribojimai
Nepaisant gautų įrodymų, mokslinės ţinios apie veiksnius ir pasekmes apie psichikos sveikatos
slaugytojų stresą darbe išlieka ribotos dėl kelių prieţasčių:
Psichikos sveikatos slaugytojų stresui darbe nustatyti buvo pasirinkta naujai sukurta
metodika, tirianti stresorius psichiatrinėje slaugoje ir pritaikyta tik šiai tiriamųjų grupei,
todėl tyrimo rezultatus buvo sudėtinga adekvačiai palyginti su kitų autorių atliktais
moksliniais tyrimais.
Darbe buvo tiriamas tik neigiamai psichikos sveikatos slaugytojus veikiantis stresas
darbe.
67
Neanalizuoti organizaciniai (pasitenkinimas darbu, darbuotojų kaita, ilgos darbo
valandos, neatvykimai į darbą ir pan.) bei individualūs (atsiribota nuo „asmens reakcijos―)
streso darbe poţymiai.
Netirtos respondentų naudojamos streso įveikos strategijos.
Kad plačiau atskleisti psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe ir jo pasekmes sveikatai,
galbūt buvo verta į tyrimą įtraukti pasirinktą kokybinį tyrimo metodą.
68
IŠVADOS
1. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma (82,9 proc.) tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos
slaugytojų jaučia vidutiniškai išreikštą stresą darbe. Daţniausiai stresą darbe kėlė poţiūris į
slaugymą (skirtingas atskirų slaugytojų supratimas apie slaugą ir skirtumai tarp įsivaizduojamos
idealios ir realios slaugos), jaučiamas nesaugumas ir grėsmė iš pacientų pusės, profesinio
tobulėjimo krypties ir slaugytojos (-o) funkcijų neapibrėţtumas bei bendravimas su pacientais ir jų
šeimomis. Streso darbe įverčiai buvo reikšmingai susijęs su psichikos sveikatos slaugytojų
amţiumi: jaunesnio amţiaus slaugos specialistai didesnį stresą darbe jautė dėl praktinių gebėjimų,
ţinių bei poţiūrio į psichiatrinę slaugą, vyresnio amţiaus psichikos sveikatos slaugytojams didesnį
stresą darbe kėlė poţiūrių į slaugą skirtumai tarp kitų slaugytojų ir medicinos specialistų.
2. Beveik pusė tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų savo nuovargį įvertino vidutiniu
stiprumu. Didţiausi buvo MFI-20L bendro ir fizinio nuovargio rodikliai, kurie reikšmingai
nesiskyrė. Psichikos sveikatos slaugytojų subjektyvus fizinio nuovargio vertinimas skyrėsi,
atsiţvelgiant į išsilavinimą: aukštesnįjį išsilavinimą turintys slaugos specialistai (baigusieji
medicinos mokyklą) jautė didesnį fizinį nuovargį, nei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys
psichikos sveikatos slaugytojai.
3. Ištyrus psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir subjektyviai suvokiamo nuovargio sąsajas,
nustatyta, kad bendras stresas, stresas dėl praktinių gebėjimų, pacientų poţiūrio ir bendravimo
statistiškai reikšmingai susijęs su bendru, fiziniu, protiniu nuovargiu, sumaţėjusiu aktyvumu ir
sumaţėjusia motyvacija.
69
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Streso valdymas pripaţįstamas nemedikamentine priemone ir nuovargio korekcijai. Siekiant
išvengti neigiamų streso darbe pasekmių, buvo parengtos šios rekomendacijos:
Įstaigų vadovams ir psichikos sveikatos slaugytojų profesinių grupių įstaigoje atstovams
rekomenduojama:
1. Vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos rizikos valdymo proceso modeliu [19], inicijuoti
stresą darbe keliančių veiksnių vertinimą bei valdymą. Uţtikrinti vertinimo proceso periodiškumą,
rinkti informaciją apie slaugos personalo sveikatą.
2. Organizacijoje diegti ir tobulinti strategijas, uţtikrinančias profesinių kompetencijų vystymąsi,
kvalifikacijos kėlimą ir tobulėjimą.
3. Organizuoti mokymus apie bendravimą, bendradarbiavimą, konfliktų sprendimą ir gerų santykių
kūrimą.
4. Organizacijoje kurti saugią darbo aplinką, psichologiškai sveiką ir palaikantį mikroklimatą darbe,
minimalizuoti su tuo susijusių stresorių veikimą.
5. Organizacijoje uţtikrinti pakankamą išteklių paskirstymą psichikos sveikatos prieţiūroje.
6. Tinkamai organizuoti darbą (darbo sąlygų gerinimas, darbo krūvių paskirstymas, darbo ir poilsio
laiko valdymas).
7. Skatinti psichikos sveikatos slaugytojų autonomiją, bendrųjų atsparumo išteklių (fizinių asmens
savybių, asmeninių nuostatų, sunkumų įveikimo strategijų, intelekto, socialinių įgūdţių) didinimą.
8. Organizuoti socialinę paramą.
9. Organizuoti rekreacines veiklas.
Individualios rekomendacijos:
1. Savo darbo vietoje gebėti identifikuoti stresą keliančius veiksnius bei mokytis streso įveikos
strategijų.
2. Slaugytojai turi ţinoti ir mokėti atpaţinti nuovargio poţymius ir simptomus.
3. Mokytis emocinės pusiausvyros išlaikymo darbe, bendraujant su pacientais.
4. Darbe iškilusias problemas spręsti kaip įmanoma greičiau, aptariant tai su administracija ir
kolegomis, analizuojant stresą keliančias prieţastis.
5. Streso valdyme rekomenduojama maţinti nuovargį subalansuojant darbo ir poilsio laiką,
taisyklingai maitinantis, uţsiimant fizine veikla, randant sau tinkamų atsipalaidavimo būdų.
70
6. Ugdyti savirealizacinius, saviraiškos, kognityvinius įgūdţius, skatinti emocinį stabilumą, aukštesnį
savęs vertinimą, didinti motyvaciją.
7. Kurti bendradarbiavimą, bendravimą su kolegomis, draugais, pozityviais ţmonėmis. Bendraujant
pasitelkti humorą.
8. Nesusidorojant su stresu ir patiriant neigiamas emocijas, pagalbos kreiptis į kolegas, įstaigos
vadovybę, konsultuotis su psichoterapeutu.
Lietuvos universitetų slaugos srities mokslininkams:
1. Atlikti mokslinius tyrimus, į juos įtraukiant psichikos sveikatos prieţiūroje dirbančius slaugytojus.
71
PUBLIKACIJOS
1. Tezės
Vilma Kandrašovienė, Viktorija Grigaliūnienė „"Perdegimo" sindromo paplitimo psichiatrijos
skyriaus komandoje vertinimas―. Mokslinė-praktinė konferencija ―Mokslo įrodymais pagrįsta slaugos
praktika III‖. 2014 m. kovo mėn. ISBN 978-9955-15-339-9, p.16-17
2. Straipsnis
Vilma Kandrašovienė, Viktorija Grigaliūnienė, Olga Riklikienė „Psichikos sveikatos slaugytojų
darbe patiriamo streso kilmė, raiška ir prevencija―. Socialinė sveikata/Social health. 2015; Nr. 2(4), ISSN
2351-6062. p. 31-39
3. Tezės
Vilma Kandrašovienė, Viktorija Grigaliūnienė, Renata Šimoliūnienė ―Psichikos sveikatos
slaugytojų nuovargio paplitimas―. Mokslinė-praktinė konferencija „2016 – slaugos studijų, mokslo ir
praktikos integracija: atitikimas sveikatos prieţiūros poreikiams―. 2016 m. balandţio mėn. 22 d.
72
LITERATŪRA
1. Bandzienė A. Kompleksinis streso darbe valdymas. Daktaro disertacija. Kaunas;ISM,2009.
2. Bulotaitė L, Šorytė D, Šidagytė R, Vičaitė S. Sveikatos stiprinimo darbe veiklos, jų poreikis ir
profesinės rizikos veiksniai reabilitacijos ir socialinės globos įstaigose. Visuomenės sveikata
2014;3(66):79-89.
3. Burba B, Sitnikovas O, Lankaitė D. Streso pasireiškimas, daţniausi stresą sukeliantys veiksniai,
distreso valdymas tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų. Medicinos teorija ir praktika 2014;20(2):14-
20.
4. Chmiel N. Darbo ir organizacinė psichologija. Poligrafija ir informatika;2005:147-174.
5. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. I. Vilnius:TEV;2003.
6. Dembinskas A. Psichiatrija. Vilnius, 2003. p. 49.
7. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2010. 2010/C
83/02.
8. Galdikienė N. Slaugytojų profesinio streso raiška veiklos kontekste: edukologijos ir slaugos
dimensijos. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos 2007;13:66-81.
9. Glumbakaitė E, Kalibatas J, Kanapeckienė V, Mikutienė D. Pirminės sveikatos prieţiūros
centruose dirbančių slaugytojų streso ir psichologinių reikalavimų darbe sąsajos su streso
pasekmėmis. Gerontologija 2007;8(1):31–38.
10. Guţauskas D, Grigaliūnienė V. Psichikos sveikatos slaugytojų patiriamos agresijos raiška
psichiatrijos profilio ligoninėse. Sveikatos mokslai 2014; 24(6): 172-176.
11. Higienos instituto Darbo medicinos centro informacinė medţiaga. Slaugytojų sveikatai ţalingas
elgesys kintančioje restruktūrizuojamos ligoninės psichosocialinėje aplinkoje. Higienos institutas.
Mokslo darbai (16). Vilnius;2014.
12. Istomina N, Vainauskas R, Čiţauskaitė A. Psichikos sveikatos slaugytojų darbo saugumo
vertinimas. Sveikatos mokslai 2010;5:3495-3500.
13. Istomina N, Razbadauskas A, Bagdonas R, Dumbrauskienė R, Saulienė N. Slaugytojų savijauta,
slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės. Sveikatos mokslai 2011;21(7):191-195.
14. Javtokas Z. Salutogeninio modelio panaudojima stiprinant gyventojų sveikatą. Sveikatos mokslai.
2009; 3(63): 2375-7.
15. Kalibatas J, Glumbakaitė E, Kanapeckienė V, Mikutienė D, Valius L. Stresas šeimos gydytojų ir
slaugytojų darbe. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2007;11(2):102-109.
73
16. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas:Judex;2002.
17. Karkockienė D. Medicinos ir sveikatos mokslų studentų patiriamo streso ypatumai ir jo įtaka
miego kokybei. Visuomenės sveikata 2011;2(53):83-92.
18. Krušinskaitė D. Slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimų keisti darbą
vertinimas. Magistro darbas. Kaunas;LSMU,2013.
19. Kuodytė V, Jakubynaitė V, Vėbraitė I, Pajarskienė B. Metodinės rekomendacijos, kaip pagerinti
psichikos sveikatos prieţiūros įstaigose dirbančių slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką
ir vykdyti pacientų smurto darbe prevenciją. Visuomenės sveikata 2014;4(67):93-103.
20. Kuodytė V, Pajarskienė B, Šorytė D. Psichikos sveikatos slaugytojų psichosocialinės darbo
aplinkos veiksniai, susiję su pacientų smurtu. Literatūros apţvalga. Visuomenės sveikata 2013;1:5-
15.
21. Kuodytė V, Pajarskienė B. Vilniaus psichiatrijos ligoninėse ir skyriuose dirbančių slaugytojų
smurto patirtis. Visuomenės sveikata 2015;3(70):58-67
22. Lementauskaitė K. Medicinos personalo patiriamas profesinis stresas regioninėje ligoninėje.
Magistro darbas. Kaunas;LSMU,2015.
23. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius. Psichosocialiniai rizikos veiksniai ir streso darbe
vertinimo rekomendacijos;2012.
24. Lietuvos medicinos norma MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, pareigos,
kompetencija ir atsakomybė";2014 m. birţelio 17 d., Nr. V-714.
25. Makūnaitė A. II-io ir III-io lygio paslaugas teikiančiose Kauno miesto ligoninėse X dirbančių
anesteziologų-reanimatologų patiriamo streso ir nuovargio darbo metu tyrimas. Magistro
darbas;KMU, 2008.
26. Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos― analizė.
Galutinė ataskaita. LR SAM. Vilnius;2011:262.
27. Meška V, Juozulynas A. Streso malšinimas. Vilnius: Pradai; 1996. p. 175.
28. Myers D. Psichologija. Poligrafija ir informatika;2008:675-681.
29. Naujalytė I. Skirtingo stresogeniškumo lygio darbe dirbančių asmenų kontrolės lokuso ir
pasitenkinimo darbu sąsajos. Magistro darbas. Kaunas;VDU,2009.
30. Oţeraitienė V, Gabrilavičiūtė L, Gaigalaitė V. Slaugytojų, dirbančių su psichomotoriškai
sujaudintais pacientais ir patiriančių verbalinį bei fizinį smurtą, psichologinio atsparumo ir
emocinės būsenos ištyrimas. Medicinos teorija ir praktika 2015;21(4.3):834-840.
74
31. Pacevičius J. Profesinis perdegimas kaip organizacijos elgsenos problema. Ekonomika ir vadyba:
aktualijos ir perspektyvos 2006;2(7):125-129.
32. Pikūnas J, Palujanskienė A. Stresas: atpaţinimas ir įveikimas. Kaunas; 2005.
33. Pilipūnaitė L. Prisitaikymo organizacijoje, saviveiksmingumo ir darbinio streso sąsajos. Magistro
darbas. Kaunas, VDU,2008.
34. Pukinskienė D. Slaugos filosofija ir teorija. Klaipėdos valstybinė kolegija; 2011.
35. Rovas L, Lapėnienė J, Baltrušaitytė R. Slaugytojų darbe patiriamas stresas ir jo įveika. Visuomenės
sveikata 2012;1:80-85.
36. Skvarčevskaja M, Istomina N, Razbadauskas A, Mačiulis V. Slaugytojų patiriamas smurtas –
tarptautinės problemos vertinimas. Sveikatos mokslai 2008;18(2):1653-1658.
37. Skvarčevskaja M, Razbadauskas A. Slaugytojų patiriamas smurtas ir jo vertinimas. Sveikatos
mokslai 2006;1-2:26-30.
38. Skupeikienė S. Universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių medicinos personalo
pasitenkinimo darbu bei patiriamo streso ir smurto darbe tyrimas. Magistro darbas.
Kaunas;LSMU,2010.
39. Stankus A. Daugiamatis nuovargio inventorius. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija
2007;9(2):86-87.
40. Stankus A. Psichosomatinės medicinos aspektai. Biomedicina 2001;1(1):49-59.
41. Stolygaitė A, Pušinaitytė I, Grigaliūnienė V. Psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso
vertinimo metodika. Sveikatos mokslai 2014;24(4):119-121.
42. Širvinskas S. X ligoninės medicinos darbuotojų nuomonės apie savo sveikatą ir darbo aplinkos
sąlygas vertinimas Magistro darbas. Kaunas;LSMU,2012.
43. Tarptautinių ţodţių ţodynas. Vilnius;2013:779.
44. Tarozė I, Tarvydienė N, Jurgutis A. Psichosocialiniai darbo veiksniai visuomenės sveikatos
prieţiūros specialistų darbe. Visuomenės sveikata 2014;1:104-109.
45. Vainauskas R. Psichikos sveikatos personalo saugumo darbe lyginamoji analizė tarp pirminio ir
antrinio lygio psichikos sveikatos prieţiūros įstaigų: magistro darbas. Klaipėda;KU,2013.
46. Vimantaitė R. Slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose, „perdegimo―
sindromo raiškos ir paplitimo įvertinimas. Daktaro disertacija; Kaunas, 2007.
47. Vanagas G, Bihari-Axclsson S. The factors associated to psychosocial stress among general
practitioners in Lithuania. Cross-seitonal study. BMC Health Servines Research 2005;5:45.
75
48. Vasilavičius P, Januškevičius V, Ustinavičienė R, Vainauskas S, Šidagytė R. Kauno apskrities
gydymo įstaigų slaugytojų patiriamo negatyvaus elgesio sąsajos su sveikatos sutrikimais.
Visuomenės sveikata 2010;1(48):59-66.
49. Javtokas Z. Sveikatos stiprinimo konspektas. Vinius, 2009. Prieiga per internetą:
<http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Kvalifikacijos_tobulinimas/Lektura/Sveikatos_stiprinimas-
Konspektas2.pdf> [ţiūrėta 2014-09-03].
50. Kandrašovienė V, Grigaliūnienė V, Riklikienė O. Psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo
streso kilmė, raiška ir prevencija. Socialinė sveikata 2015;2(4):31-39. [ţiūrėta 2016-01-27]. Prieiga
per internetą:< http://www.socialinisdarbas.lt/files/socialinisdarbaslt/SS_41.pdf>.
51. Psichikos sveikatos prieţiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija, 2007. [ţiūrėta 2014-11-
04]. Prieiga per internetą:
<http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Ataskaitos/BPD_vertinimo_ataskaitos/S
AM_32.pdf>.
52. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.
Lietuvos sveikatos statistika [ţiūrėta 2016-01-15] Prieiga per internetą:
<http://sic.hi.lt/html/srs.htm>.
53. TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas [ţiūrėta 2014-09-05] Prieiga per internetą: <
http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp>.
54. Ţemaitienė N, Bulotaitė L, Jusienė R, Veryga A. Sveikatos psichologija. Vilnius;2011:129-143.
55. Abdalrahim A.A. Stress and coping among psychiatric nurses. Middle East Journal of Nursing
2013;7(4):30-37.
56. Baby M, Glue P, Carlyle D. ―Violence is not part of our job‖: a thematic analysis of psychiatric
mental health nurses‘ experiences of patient assaults from a New Zealand perspective. Issues in
mental health nursing 2014;35(9):647-655.
57. Bamber M, McMahon R. Danger-early maladaptive schemas at work!: The role of early
maladaptive schemas in career choice and the development of occupational stress in health
workers. Clinical Psychology and Psychotherapy 2008; 15(2):96-112.
58. Barker L M, Nussbaum M A. Fatigue, performance and the work environment: a survey of
registered nurses. Journal of Advanced Nursing 2011;67(6):1370–1382.
59. Boersma, K., Lindblom, K. Stability and change in burnout profiles over time: A prospective study
in the working population. Work & Stress 2009;23(3):264-283.
76
60. Bowers L, Simpson A, Eyres S, Nijman H, Hall C, Grange A, Phillips L. Serious untoward
incidents and their aftermath in acute inpatient psychiatry: the Tompkins Acute Ward study.
International Journal of Mental Health Nursing 2006;15(4):226-234.
61. Cashmore AW, Indig D, Hampton SE., Hegney DG, Jalaludin BB. Workplace violence in a large
correctional health service in New South Wales, Australia: a retrospective review of incident
management records. BMC Health Services Research 2012;12:245.
62. Camerino D, Estryn-Behar M, Conway PM., van Der Heijden BI, Hasselhorn HM. Work-related
factors and violence among nursing staff in the European NEXT study: a longitudinal cohort
study. International Journal of Nursing Studies 2008;45(1):35-50.
63. Currid. The lived experience and meaning of stress in acute mental health nurses. British Journal
of Nursing 2008;17:880-884.
64. Currid T. Experiences of stress among nurses in acute mental health settings. Nursing Standard
2009;23:40-46.
65. Ennis G, Happell B, Reid-Searl K. Clinical Leadership in Mental Health Nursing: The Importance.
Perspectives in Psychiatric Care 2015;51:57–62.
66. European Agency for Safety and Health at Work. OSH in figures: stress at work. Facts and figures.
European communities. Luxembourg: European Agency for Safety and Health at Work 2009.
67. European Committee for the Prevention of Torture and Inhuman or Degrading Treatment or
Punishment. Means of restraint in psychiatric establishments for adults. 16th General Report
[CPT/Inf (2006) 35]:62-68.
68. Gandi JC, Wai PS, Karick H, Dagona ZK. The role of stress and level of burnout in job
performance among nurses. Mental Health in Family Medicine 2011;8:181–194.
69. Gibb J, Cameron IM, Hamilton R, Murphy E, Naji S. Mental health nurses' and allied health
professionals' perceptions of the role of the Occupational Health Service in the management of
work-related stress: how do they self-care?. Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing
2010;17(9):838-45.
70. Goalder N, Schultz L. Mental Health Nurse Burnout and Stress: Options for Prevention. HNE
Handover: For Nurses and Midwives 2008;1(1):35-38.
71. Hamaideh S. H, Ammouri A. Comparing Jordanian nurses‘ job stressors in stressful and non-
stressful clinical areas. Contemporary Nurse 2011;37(2):173–187.
72. Hamaideh S. H. Occupational Stress, Social Support, and Quality of Lifeamong Jordanian Mental
Health Nurses. Issues in Mental Health Nursing 2012;33:15–23.
77
73. Hargrove M. B, Quick J.C, Nelson D. L, Quick J. D. The theory of preventive stress management:
a 33-year review and evaluation. Stress and Health 2011;27(3):182–193.
74. Itzhaki M, Peles-Bortz A, Kostistky H, Barnoy D, Filshtinsky V, Bluvstein I. Exposure of mental
health nurses to violence associated with job stress, life satisfaction, staff resilience, and post-
traumatic growth. International journal of mental health nursin. 2015;24(5):403-412.
75. Yada H, Abe H, Funakoshi Y, Omori H, Matsuo H, Ishida Y., Katoh T. Development of the
Psychiatric Nurse Job Stressor Scale (PNJSS). Psychiatry and Clinical Neurosciences
2011;65:567–575.
76. Dantzer R. Stress, emotions and health: were do we stand? Social Science Information
2001;40(1):61-78.
77. Goalder N, Schultz L. Mental Health Nurse Burnout and Stress: Options for Prevention. HNE
Handover: For Nurses and Midwives 2008;1(1):35-38.
78. Karasek RA. Job Demands, Job Decision Latitude, and Mental Strain: Implications for Job
Redesign. Administrative Science Quarterly 1979;24:285-308.
79. Leka S, Hassard J, Yanagida A. Investigating the impact of psychosocial risks and occupational
stress on psychiatric hospital nurses‗mental well-being in Japan. Journal of Psychiatric and
Mental Health Nursing 2012;19(2):123-131.
80. Lin K-Ch, Huang Ch-Ch, Wu Ch-Ch. Association Between Stress at Work and Primary Headache
Among Nursing Staff in Taiwan. The Journal of Head and Face Pain 2007;47(4):576-584.
81. Loughrey M. Just how male are male nurses..? Journal of Clinical Nursing 2008;17(10):1327-
1334.
82. Maghout-Juratli S, Janisse J, Schwartz K, Arnetz BB. The causal role of fatigue in the stress-
perceived health relationship: a MetroNet study. The Journal of the American Board of Family
Medicine 2010;23:212-9.
83. Maslach C, Schaufeli WB, Leiter MP. Job burnout. Annu Rev Psychol 2001;52:397-422.
84. Maslach Ch. Job burnout: new direction in research and intervention. Current Directions in
Psychological Science 2003; 12(5):189-192.
85. Moustakal E, Constantinidis Th.C. Sources and effects of Work-related stress in nursing. Health
Science Journal 2010;4(4):210-216.
86. Mounstephen A, Sharpet M. Chronic fatigue syndrome and occupational health. Occupational
Medicine 1997; 47(4): 217- 227.
87. Naumanen P. The health promotion of aging workers from the perspective of occupational health
professionals. Public Health Nursing 2006;23(1):37-45.
78
88. Rodríguez-Acosta RL, Myers DJ, Richardson DB, Lipscomb HJ, Chen JC, Dement JM. Physical
assault among nursing staff employed in acute care. Work 2010;35(2):191-200.
89. Rogers AN. Chapter 40 The Effects of Fatigue and Sleepiness on Nurse Performance and Patient
Safety. Patient Safety and Quality: An Evidence-Based Handbook for Nurses 2008; 2: 509-546.
90. Tessa O, Lenthall S, Wakerman J, Dollard M, Knight S, Rickard G. Occupational stress in the
Australian nursing workforce: A comparison between hospital-based nurses and nurses working in
very remote communities. Australian Journal of Advanced Nursing 2007;28(4):36-43.
91. Tuvesson H, Eklund M, Wann-Hansson C. Perceived stress among nursing staff in psychiatric
inpatient care: the influence of perceptions of the ward atmosphere and the psychosocial work
environment. Issues in Mental Health Nursing 2011;32(7):441-448.
92. Tuvesson H, Eklund M. Psychosocial Work Environment, Stress Factors and Individual
Characteristics among Nursing Staff in Psychiatric In-Patient Care. International Journal of
Environmental Research and Public Health 2014;11:1161-1175.
93. Ward L. Mental health nursing and stress: maintaining balance. International Journal of Mental
Health Nursing 2011;20(2):77-85.
94. Piccolia B, De Witte H. Job insecurity and emotional exhaustion: Testing psychological contract
breach versus distributive injustice as indicators of lack of reciprocity. Work & Stress: An
International Journal of Work, Health & Organisations 2015 [ţiūrėta 2015-11-15] Prieiga per
internetą: < http://www.tandfonline.com/loi/twst20>.
95. Wittig-Goetz U. Stress am Arbeitsplatz und seine Folgen 2013. Gesellschaft Arbeit und
Ergonomie – online [interaktyvus]. 2015, [ţiūrėta 2015-12-10]. Prieiga per internetą:
<http://www.ergo-
online.de/site.aspx?url=html/gesundheitsvorsorge/psychische_belastungen_stress/stress_am_arbeit
splatz_und_se.htm>.
96. Weinstein S. M. Nurse fatigue takes toll on patient care. Reflections on Nursing Leadership 2016
[ţiūrėta 2016-03-15]. Prieiga per internetą:
<http://www.reflectionsonnursingleadership.org/Pages/Vol41_1_B-Balance.aspx>.
79
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
Gerbiamas respondente,
Atliekame tyrimą, kurio duomenimis remdamiesi sieksime išsiaiškinti darbe patiriamo streso
paplitimą tarp psichikos sveikatos slaugytojų ir jo įtaką lėtinio nuovargio pasireiškimui.
Mums labai svarbūs Jūsų atsakymai. Patikiname, kad anketa yra ANONIMINĖ, todėl Jums
nereikės nurodyti savo vardo ir pavardės. Gauti atsakymų duomenys konfidencialūs ir bus naudojami tik
mokslo tikslams, apibendrinti gali būti pateikti įstaigos, kuri to pageidautų, administracijai. Tyrimą atlieka
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Klinikinės slaugos fakulteto studentė Vilma Kandrašovienė.
Iš anksto nuoširdţiai dėkojame uţ supratimą ir skirtą laiką!
ANKETA
Labai prašome uţpildyti šią anketą, atsakant į kiekvieną klausimą. Jums tinkantį atsakymo variantą paţymėkite
X (kryţeliu).
1. Jūsų lytis:
1. □ Vyras
2. □ Moteris
2. Jūsų amţius:
1. □ iki 30 m.
2. □ 31 – 40 m.
3. □ 41 – 50 m.
4. □ 51 – 60 m.
5. □ daugiau kaip 60 m.
3. Jūsų išsilavinimas:
1. □ Aukštesnysis (medicinos mokykla)
2. □ Aukštasis neuniversitetinis (kolegija)
3. □ Aukštasis universitetinis
4. Jūsų darbo staţas šioje darbovietėje:
1. □ Maţiau nei 1 metus
2. □ 1 – 5 m.
3. □ 5 – 10 m.
4. □ 10 – 15 m.
5. □ 15 – 20 m.
6. □ 20 – 25 m.
7. □ Daugiau kaip 25 m.
5. Ar dirbant šioje įstaigoje esate dalyvavę panašiame moksliniame tyrime, kuriame buvo domimasi darbe
patiriamu stresu ir nuovargiu?
1. □ Dalyvauju pirmą kartą
2. □ Esu dalyvavęs panašiame tyrime
Psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso klausimynas (PNJSS)
Pateikti teiginiai apie dabartinį Jūsų slaugytojos (-o) darbą. Prie kiekvieno teiginio yra pateikta linija.
Nupieškite apskritimą (O) toje linijos vietoje, kuri geriausiai atitinka Jūsų atsakymą.
Teiginio pavyzdys
1) Ar Jūs laimingas?
Visiškai ne
Taip
0 100
1) Manau, kad aš sugebu slaugyti ir tinkamai reaguoti į
situaciją.
Visiškai ne Taip
2) Manau, kad aš galiu paaiškinti, kaip atlieku savo
darbą.
Visiškai ne Taip
3) Manau, kad aš turiu gebėjimų uţsiimti slauga.
Visiškai ne Taip
4) Manau, kad mano patirtis yra naudinga mano darbe.
Visiškai ne Taip
5) Jaučiu, kad mano kaip slaugytojos (-o) funkcija yra
aiškiai apibrėţta.
Visiškai ne Taip
6) Manau, kad aš suprantu savo pacientus.
Visiškai ne Taip
7) Manau, kad aš galiu išreikšti savo nuomonę kitų
akivaizdoje.
Visiškai ne Taip
8) Manau, kad aš turiu reikalingų ţinių apie su slauga
susijusius įstatymus, institucijas, nuostatas, taisykles,
kurios būtinos slaugant.
Visiškai ne Taip
9) Manau, kad mano profesinio tobulėjimo kryptis nėra
aiškiai apibrėţta.
Visiškai ne Taip
10) Jaučiu, kad pacientai yra neigiamai nusistatę mano
atţvilgiu.
Visiškai ne Taip
11) Jaučiu, kad yra pacientų, kurie turi nemalonų poţiūrį į
mane.
Visiškai ne Taip
12) Jaučiu, kad yra pacientų, kurie kelia grėsmę ir kurie
mane gąsdina.
Visiškai ne Taip
13) Jaučiu, kad pacientų elgesys man gali daryti įtaką.
Visiškai ne Taip
14) Jaučiu, kad pacientai savo reikalavimais man daro
spaudimą.
Visiškai ne Taip
15) Jaučiu, kad pacientai iš manęs reikalauja neįmanomų
dalykų.
Visiškai ne Taip
16) Manau, kad įstaigos vizija ir realybė skiriasi.
Visiškai ne Taip
17) Manau, kad yra skirtumas tarp mano įsivaizduojamos
idealios ir realios slaugos
Visiškai ne Taip
18) Manau, kad atskirų slaugytojų supratimas apie slaugą
yra skirtingas.
Visiškai ne Taip
19) Jaučiu, kad mano ir mano vadovybės nuomonės
skiriasi.
Visiškai ne Taip
20) Manau, kad aš turiu gebėjimų uţsiimti visokeriopa
slauga.
Visiškai ne Taip
21) Manau, kad bendrauti su pacientų artimaisiais yra
sudėtinga.
Visiškai ne Taip
22) Manau, kad bendrauti su pacientais yra sudėtinga.
Visiškai ne Taip
Daugiamatis nuovargio inventorius (MFI-20L)
Klausimynas
Uţduodami šiuos klausimus, mes norime suţinoti apie Jūsų savijautą pastaruoju metu. Prašome
paţymėti langelį, kuris geriausiai tai nurodo. Kuo labiau Jūs nesutinkate su teiginiu, tuo labiau brėţiate
kryţelį „X― arčiau sakinio „Ne, tai netiesa― (dešinėn) ir atvirkščiai – jei sutinkate su teiginiu, tuo arčiau
sakinio „Taip, tai tiesa―.
Nr. MFI-20L
1 Aš jaučiuosi stiprus
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
2 Fiziškai aš jaučiuosi galįs
padaryti maţai
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
3 Aš jaučiuosi labai aktyvus
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
4 Aš jaučiuosi taip, lyg galėčiau padaryti viską
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
5 Aš jaučiuosi pavargęs
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
6 Aš galvoju, kad per dieną padarau daug
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
7 Kai aš ką nors darau, galiu gerai sukaupti savo mintis
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
8 Fiziškai aš galiu padaryti daug
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
9 Aš baiminuosi, kai reikia ką nors daryti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
10 Aš manau, kad labai maţai ką padarau per dieną
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
11 Aš galiu gerai susikaupti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
12 Aš esu pailsėjęs(-usi)
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
13 Man reikia daug pastangų susikaupti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
14 Fiziškai aš jaučiuosi esantis(-i) prastos būklės
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
15 Aš turiu daug planų
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
16 Aš greitai pavargstu
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
17 Aš galiu nedaug padaryti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
18 Aš nesijaučiu galįs ką nors padaryti
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
19 Mano mintys lengvai nuklysta
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
20 Fiziškai aš jaučiuosi puikiai
Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa
Kodas (nežymėti)
Uţpildymo data: 20__ m. ____mėn. __d.
Dėkojame uţ sugaištą laiką!
Sėkmės Jums profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime!
Priedas Nr. 2
Priedas Nr. 3
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studentė magistrinio darbo rengimo
metu atliks tyrimą, skirtą ištirti ir nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų lėtinio nuovargio ryšį su darbe
patiriamu stresu. Tyrimo dalyviai Lietuvos universitetinių ligoninių psichiatrinio profilio skyriuose bei
Lietuvos psichiatrinio profilio ligoninių universitetiniuose skyriuose dirbantys psichikos sveikatos
slaugytojai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas
ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:
Tel.: 8 677 76203 ─ Vilma Kandrašovienė, LSMU Medicinos akademijos Slaugos katedra.
Bioetikos centras ─ 32-72-33; Filosofijos ir socialinių mokslų katedra
Darbo mokslinis vadovas Doc. dr. Viktorija Grigaliūnienė
Tyrėjas Vilma Kandrašovienė
Priedas Nr. 4
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš, (tiriamojo asmens vardas ir pavardė), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos moklų universiteto Slaugos
fakulteto studentės Vilmos Kandrašovienės atliekamoje apklausoje, skirtoje ištirti ir nustatyti psichikos
sveikatos slaugytojų lėtinio nuovargio ryšį su darbe patiriamu stresu.
Tiriamojo asmens _____________________
(Parašas)
Nr._______________ Data ____________
Priedas Nr. 5
Psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe pagal PNJSS klausimyno subskales,
atsiţvelgiant į respondentų amţių
AMŢIAUS GRUPĖS
Streso įvertis
iki 25
Streso įvertis
25-50
Streso įvertis
daugiau kaip 50
p*
PSICHIATRINĖS SLAUGOS GABUMAI
Iki 30 metų 40,0 (6) 53,3 (8) 6,7 (1)
0,299
31-40 m. 37,0 (20) 59,3 (32) 3,7 (2)
41-50 m. 38,2 (29) 59,2 (45) 2,6 (2)
51-60 m. 50,9 (29) 45,6 (26) 3,5 (2)
60 metų ir daugiau 73,3 (11) 26,7 (4) 0,0 (0)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 43,8 (95) 53,0 (115) 3,2 (7)
PACIENTŲ POŢIŪRIS
Iki 30 metų 40,0 (6) 53,3 (8) 6,7 (1)
0,380
31-40 m. 20,4 (11) 63,0 (34) 16,7 (9)
41-50 m. 26,3 (20) 52,6 (40) 21,1(16)
51-60 m. 24,3 (20) 50,9 (29) 24,6 (14)
60 metų ir daugiau 13,3 (2) 46,7 (7) 40,0 (6)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 24,4 (53) 54,4 (118) 21,2 (46)
POŢIŪRIS Į SLAUGYMĄ
Iki 30 metų 0,0 (0) 40,0 (6) 60,0 (9)
0,087
31-40 m. 0,0 (0) 13,0 (7) 87,0 (47)
41-50 m. 3,9 (3) 30,3 (23) 65,8 (50)
51-60 m. 5,3 (3) 19,3 (11) 75,4 (43)
60 metų ir daugiau 0,0 (0) 13,3 (2) 86,7 (13)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 62,8 (6) 22,6 (49) 74,7 (162)
BENDRAVIMAS
Iki 30 metų 26,7 (4) 46,7 (7) 26,7 (4)
0,662
31-40 m. 14,6 (8) 35,2 (19) 50,0 (27)
41-50 m. 19,7 (15) 31,6 (24) 48,7 (37)
51-60 m. 26,3 (15) 29,8 (17) 43,9 (25)
60 metų ir daugiau 13,3 (2) 26,7(4) 60,0 (9)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 20,3 (44) 32,7 (71) 47,0 (102)
BENDRAI PNJSS
Iki 30 metų 6,7 (1) 86,7 (13) 6,7 (1)
0,687
31-40 m. 1,9 (1) 85,2 (46) 13,0 (7)
41-50 m. 9,2 (7) 84,2 (64) 6,6 (5)
51-60 m. 10,5 (6) 77,2 (44) 12,3 (7)
60 metų ir daugiau 6,7 (1) 86,7 (13) 6,7 (1)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 7,4 (16) 82,9 (180) 9,7 (21)
*Pirsono Chi kvadrato testas
Priedas Nr. 6
Psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe pagal PNJSS klausimyno subskales,
atsiţvelgiant į respondentų darbo staţą
DARBO STAŢAS
Streso įvertis
iki 25
Streso įvertis
25-50
Streso įvertis
daugiau kaip 50
p*
PACIENTŲ POŢIŪRIS
Iki 5 metų (n=28) 14,3 (4) 67,9 (19) 17,9 (5)
0,172
5-15 m. (n=59) 28,8 (17) 59,3 (35) 11,9 (7)
16-25 m. (n=67) 23,9 (16) 53,7 (36) 22,4 (15)
25 metai ir ilgiau (n=63) 25,4 (16) 44,4 (28) 30,2 (19)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 24,4 (53) 54,4 (118) 21,2 (46)
POŢIŪRIS Į SLAUGYMĄ
Iki 5 metų (n=28) 3,6 (1) 25,0 (7) 71,4 (20)
0,319
5-15 m. (n=59) 1,7 (1) 20,3 (12) 78,0 (46)
16-25 m. (n=67) 1,5 (1) 31,3 (21) 67,2 (45)
25 metai ir ilgiau (n=63) 4,8 (3) 14,3 (9) 81,0 (51)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 2,8 (6) 22,6 (49) 74,7(162)
BENDRAVIMAS
Iki 5 metų (n=28) 17,9 (5) 50,0 (14) 32,1 (9)
0,227
5-15 m. (n=59) 23,7 (14) 22,0 (13) 54,2 (32)
16-25 m. (n=67) 16,4 (11) 32,8 (22) 50,7 (34)
25 metai ir ilgiau (n=63) 22,2 (14) 34,9 (22) 42,9 (27)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 20,3 (44) 32,7 (71) 47,0 (102)
BENDRAI PNJSS
Iki 5 metų (n=28) 0,0 (0) 82,1 (23) 17,9 (5)
0,083
5-15 m. (n=59) 8,5 (5) 81,4 (48) 10,2 (6)
16-25 m. (n=67) 3,0 (2) 89,6 (60) 7,5 (5)
25 metai ir ilgiau (n=63) 14,3 (9) 77,8 (49) 7,9 (5)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 7,4 (16) 82,9 (180) 9,7 (21)
* Pirsono Chi kvadrato testas
Priedas Nr.7
Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse,
atsiţvelgiant į respondentų amţių
MFL-20L
nuovargio skalė
AMŢIAUS
NUOVARGIO ĮVERČIŲ GRUPĖS
Iki 25 25-50 Daugiau kaip 50 p*
BE
ND
RA
S
NU
OV
AR
GIS
Iki 30 metų (n=15) 40,0 (6) 53,3 (8) 6,7 (1)
0,488
31-40 metai (n=54) 35,2 (19) 46,3 (25) 18,5 (10)
41-50 metai (n=76) 46,1 (35) 46,1 (35) 7,9 (6)
51-60 metai (n=57) 43,9 (25) 42,1 (24) 14,0 (8)
60 metų ir daugiau (n=15) 40,0 (6) 60,0 (9) 0,0 (0)
Iš viso:100 proc. (n=217) 41,9 (91) 45,5 (101) 11,5 (25)
FIZ
INIS
NU
OV
AR
GIS
Iki 30 metų (n=15) 73,3 (11) 26,7 (4) 0,0 (0)
0,584
31-40 metai (n=54) 53,7 (29) 35,2 (19) 11,1 (6)
41-50 metai (n=76) 46,1 (35) 46,1 (35) 7,9 (6)
51-60 metai (n=57) 47,4 (27) 40,4 (23) 12,3 (7)
60 metų ir daugiau (n=15) 60,0 (9) 33,3 (5) 6,7 (1)
Iš viso:100 proc. (n=217) 51,2 (111) 39,6 (86) 9,2 (20)
SU
MA
ŢĖ
JĘ
S
AK
TY
VU
MA
S Iki 30 metų (n=15) 80,0 (12) 20,0(3) 0,0 (0)
0,704
31-40 metai (n=54) 57,4 (31) 38,9 (21) 3,7 (2)
41-50 metai (n=76) 61,8 (47) 34,2 (26) 3,9 (3)
51-60 metai (n=57) 63,2 (36) 28,1 (16) 8,8 (5)
60 metų ir daugiau (n=15) 60,0 (9) 33,3 (5) 6,7 (1)
Iš viso:100 proc. (n=217) 62,2 (135) 32,7 (71) 5,1 (11)
SU
MA
ŢĖ
JU
SI
MO
TY
VA
CIJ
A
Iki 30 metų (n=15) 66,7 (10) 33,3 (5) 0,0 (0)
0,190
31-40 metai (n=54) 53,7 (29) 35,2 (19) 11,1 (1)
41-50 metai (n=76) 44,7 (34) 52,6 (40) 2,6 (2)
51-60 metai (n=57) 56,1 (32) 36,8 (21) 7,0 (4)
60 metų ir daugiau (n=15) 60,0 (9) 40,0 (6) 0,0 (0)
Iš viso:100 proc. (n=217) 52,5 (114) 41,9 (91) 5,5 (12)
PR
OT
INIS
NU
OV
AR
GIS
Iki 30 metų (n=15) 60,0 (9) 33,3 (5) 6,7 (1)
0,533
31-40 metai (n=54) 66,7 (36) 22,2 (12) 11,1 (6)
41-50 metai (n=76) 64,5 (49) 32,9 (25) 2,5 (2)
51-60 metai (n=57) 63,2 (36) 28,1 (16) 8,8 (5)
60 metų ir daugiau (n=15) 60,0 (9) 40,0 (6) 0,0 (0)
Iš viso:100 proc. (n=217) 64,1 (139) 29,5 (64) 6,5 (14)
* Pirsono Chi kvadrato testas
Priedas Nr. 8
Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse,
atsiţvelgiant į respondentų išsilavinimą
MFL-20L
nuovargio skalė
IŠSILAVINIMAS
NUOVARGIO ĮVERČIŲ GRUPĖS
Iki 25 25-50 Daugiau kaip 50 p*
BE
ND
RA
S
NU
OV
AR
GIS
Aukštesnysis
(medicinos mokykla) (n=136)
39,0 (53)
50,0 (68)
11,0 (15)
0,244 Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 50,9 (27) 41,5 (22) 7,5 (4)
Aukštasis universitetinis (n=28) 39,3 (11) 39, (11) 21,4 (6)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 41,9 (91) 46,5 (111) 11,5 (25)
FIZ
INIS
NU
OV
AR
GIS
Aukštesnysis
(medicinos mokykla) (n=136)
45,6 (62)
44,1 (19)
10,3 (14)
0,123 Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 60,4 (32) 35,8 (19) 3,8 (2)
Aukštasis universitetinis (n=28) 60, 7 (17) 25,0 (7) 14,3 (4)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 51,2 (111) 39,6 (86) 9,2 (20)
SU
MA
ŢĖ
JĘ
S
AK
TY
VU
MA
S Aukštesnysis
(medicinos mokykla) (n=136)
58,1 (79)
35,3 (48)
6,6 (9)
0.441 Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 67,9 (36) 30,2 (16) 1,9 (1)
Aukštasis universitetinis (n=28) 71,4 (20) 25,0 (7) 3,6 (1)
Iš viso: 100 proc. (n=217)
62,2 (135) 32,7 (71) 5,1 (11)
SU
MA
ŢĖ
JU
SI
MO
TY
VA
CIJ
A Aukštesnysis
(medicinos mokykla) (n=136)
47,8 (65)
46,3 (63)
5,9 (8)
0,281 Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 56,6 (30) 39,6 (21) 3,8 (2)
Aukštasis universitetinis (n=28) 67,9 (19) 25,0 (7) 7,1 (2)
Iš viso: 100 proc. (n=217)
52,5 (114) 41,9 (91) 5,5 (12)
PR
OT
INIS
NU
OV
AR
GIS
Aukštesnysis
(medicinos mokykla) (n=136)
65,4 (89)
29,4 (40)
5,1 (7)
0,848
Aukštasis neuniversitetinis (n=53) 62,3 (33) 30,2 (16) 7,5 (4)
Aukštasis universitetinis (n=28) 60,7 (17 28,6 (8) 10,7 (3)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 64,1 (139) 29,5 (64) 6,5 (14)
* Pirsono Chi kvadrato testas
Priedas Nr. 9
Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse,
atsiţvelgiant į respondentų darbo staţą
MFL-20L
nuovargio skalė
Darbo staţas
NUOVARGIO ĮVERČIŲ GRUPĖS
Iki 25 25-50 Daugiau kaip 50 p*
BE
ND
RA
S
NU
OV
AR
GIS
Iki 5 metų (n=28) 50,0 (14) 39,3 (11) 10,7 (3)
0,815
5-15 m. (n=59) 37,3 (22) 50,8 (30) 11,9 (7)
16-25 m. (n=67) 41,8 (28) 43,3(29) 14,9 (10)
25 metai ir ilgiau (n=63) 42,9 (27) 49,2 (301 7,9 (5)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 41,9 (91) 46,5 (101) 11,5 (25)
FIZ
INIS
NU
OV
AR
GIS
Iki 5 metų (n=28) 71,4 (20) 14,3 (4) 14,3 (4)
0,088
5-15 m. (n=59) 54,2 (32) 39,0 (23) 6,8 (4)
16-25 m. (n=67) 49,3 (33) 43,3 (29) 7,5 (5)
25 metai ir ilgiau (n=63) 41,3 (26) 47,6 (30) 11,1 (7)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 51,2 (111) 39,6 (86) 9,2 (20)
SU
MA
ŢĖ
JĘ
S
AK
TY
VU
MA
S Iki 5 metų (n=28) 67,9 (19) 28,6 (8) 3,6 (1)
0,728
5-15 m. (n=59) 67,8 (40) 28,8 (17) 3,4 (2)
16-25 m. (n=67) 53,7 (36) 40,3 (27) 6,0 (4)
25 metai ir ilgiau (n=63) 63,5 (40) 30,2 (19) 6,3(4)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 62,2(135) 32,7 (71) 5,1 (11)
SU
MA
ŢĖ
JU
SI
MO
TY
VA
CIJ
A Iki 5 metų (n=28) 60,7 (17) 28,6 (8) 10,7 (3)
0,502
5-15 m. (n=59) 54,2 (32) 39,0(23) 6,8 (4)
16-25 m. (n=67) 46,3 (31) 49,3 (33) 4,5 (3)
25 metai ir ilgiau (n=63) 54,0 (34) 42,9 (27) 3,2 (2)
Iš viso: 100 proc. (n=217)
52,5 (114) 41,9 (91) 5,5 (12)
PR
OT
INIS
NU
OV
AR
GIS
Iki 5 metų (n=28) 53,6 (15) 32,1 (9) 14,3 (4)
0,522
5-15 m. (n=59) 69,5 (41) 23,7 (14) 6,8 (4)
16-25 m. (n=67) 65,7 (41) 29,9 (20) 4,5 (3)
25 metai ir ilgiau (n=63) 61,9 (39) 33,3 (21) 4,8 (3)
Iš viso: 100 proc. (n=217) 64,1 (139) 29,5 (64) 6,5 (14)
* Pirsono Chi kvadrato testas