Šiaulių universitetasEdukologijos fakultetas

Edukacinių tyrimų mokslinis centras

Ramunė Burškaitienė

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LAUKO UGDOMŲJŲ APLINKŲ MODELIAVIMAS

Į VAIKĄ ORIENTUOTOJE UGDYMO PARADIGMOJE

Šiauliai, 2010

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LAUKO UGDOMŲJŲ APLINKŲ MODELIAVIMAS

Į VAIKĄ ORIENTUOTOJE UGDYMO PARADIGMOJE

Temos aktualumas (ištirtumas):

• Lietuvoje atlikti edukacinės aplinkos tyrimai „Priešmokyklinio amžiaus vaikų (5-6(7) m.) kokybiško ugdymo(si) veiksniai ir kriterijai“ (2003), „Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės Lietuvoje“ (2004), “Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai“ (2008), „Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis“ (2008), „Socialinio teisingumo rodikliai švietime“ (2009), <...> ugdomąja aplinka analizuoja kaip fizinį reiškinį (dažniausiai apsiribojama vien higienos normų ir taisyklių atitikimo nustatymu ir įvertinimu), tačiau vaiko ugdymo(-si) ir aplinkos sąveika, kaip vienas iš vaiko socializacijos veiksnių analizuojama tik epizodiškai.

• Ikimokyklinis ugdymas turi neformalaus švietimo statusą yra neprivalomas priskirtas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms ... Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, socialinius, etinius, pažintinius ir kt. poreikius. Laiduoti sėkmingą startą tolimesniam ugdymuisi. Tačiau būtina pabrėžti, kad šiandien vaiko santykis su ikimokyklinio ugdymo įstaiga, ne tik kaip vienu iš socializacijos institutų, bet ir kaip ugdymo(si) aplinka, įgauna visai kitas prasmes, nes čia realizuojamo ugdymo turinio ir įgyjamų kompetencijų dėka formuojasi vaiko patirtis, asmeniniai įgūdžiai bei tapatumas.

• Žmogaus vertybės, gyvenimo būdas ir nuostatos, kaip teigiama Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos komisijos darnaus vystymosi švietimo strategijoje (2005), susiformuoja jau ankstyvajame amžiuje, todėl ikimokyklinis vaikų ugdymas (ugdomoji aplinka bei vaiko savijauta joje) yra ypač svarbus.

• Ugdomoji aplinka turėtų skatinti/žadinti/aktyvinti savaiminį vaikų “mokymąsi” <...>

Kuo profesionaliau paruošta ugdomoji aplinka, tuo mažiau reikalinga pedagogo inspiracija. Tačiau ugdomoji aplinka neturėtų būti unifikuota, standartizuota, per daug struktūruota, nes kaip teigiama nacionalinio bei tarptautinio lygmens dokumentuose, ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka turi būti artima namų aplinkai, tam, kad būtų visapusiškai užtikrinami prigimtiniai vaiko poreikiai, teisės bei interesai.

• Tačiau mokslinių tyrimų duomenys pateikia gana prieštaringus faktus. Daugelio Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdomoji aplinka neatitinka higienos reikalavimų, nes savivaldybės stokoja lėšų ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančių įstaigų vidaus ir išorės aplinkai turtinti ir esamiems įrenginiams atnaujinti.

• Nuo 2007 m. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms iškeltas naujas iššūkis – individualaus ugdymo turinio bei ugdymo programų rengimas.

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LAUKO UGDOMŲJŲ APLINKŲ MODELIAVIMAS

Į VAIKĄ ORIENTUOTOJE UGDYMO PARADIGMOJE

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LAUKO UGDOMŲJŲ APLINKŲ MODELIAVIMAS

Į VAIKĄ ORIENTUOTOJE UGDYMO PARADIGMOJE

Tyrimo klausimas:

• Kokioje aplinkoje, (didžiausią dėmesį skiriant lauko ugdomosios aplinkos parengimui (laikantis nuostatos, kad gerai suorganizuota aplinka savaime tinkamai ugdo ikimokyklinuką) visapusiškai užtikrinami vaiko (ugdytinio) poreikiai ir interesai?

• Ugdymas lauke – tai patirtinis mokymasis, pasitelkiant visus pojūčius, kas ypač svarbu siekiant sėkmingo žmogaus fizinio ir dvasinio vystymosi vaikystėje <...>

(čia tarsi išryškėja nagrinėjamos problemos teorinio pagrįstumo, koncepcijos modelio aktualumas)

• Pagal D. Avramov’ą, makro lygio nuostatų ir veiksmų atitikimas mikro lygyje,

susiformavisių poreikių dėl vaikų ugdymo formų ir turinio, iš esmės reiškia idealų variantą. Tačiau poreikiams neadekvačios ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sąlygos – veiksnys, kuriuo aiškinama realių galimybių stoka.

* Gana retai “vaiko poreikius bei interesus” atitinkančių ugdymo sąlygų kūrimo pradžia yra vaiko poreikių, interesų vertinimas (užtikrinimui garantuoti).

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LAUKO UGDOMŲJŲ APLINKŲ MODELIAVIMAS

Į VAIKĄ ORIENTUOTOJE UGDYMO PARADIGMOJE

Pagrindinis klausimas

Konceptualuspagrindimas

Metodologinispagrindimas

PrincipaiKoncepcijos

Teorija / Teorinis konceptas

Žinios, vertybės, nuostatosTransformacija – Idėjų konteksto

kaitos atžvilgiuMetodologinis modelis

Istorinė – kultūrinė psichologija (M. Koul, V. Černius)

Vaiko raida istorinis – kultūrinis fenomenasSocialinis konstruktyvizmas (L. Vygotskis)

Pasaulis yra žmonių sąmonės kontruktas, pažinimas vyksta šiuos konstruktus atpažįstant, rekonstruojant bei

kuriant „naują“ pasaulio pažinimo versiją.Pagr. Konceptas – vaiko raidos situacija / erdvė, neturi

būti primityvi, nes vaikas – žmogus raidoje (Lurija)Rekonstrukcionizmas (J. Dewey)

Ugdymas – priemonė keisti žmoniją bei visuomenę.

(Transformacija – Idėjų konteksto kaita)Žmogaus ir vaiko ekologija / Ekologinė etika (U. Brofenbrenneris, M. R. Berns, Č. Kalenda, Jovaiša)

„Lauko ugdomoji aplinka – Ekologinė vaiko raidos niša“Postmodernizmas (V. Rubavičius)

Liberalioji ugdymo paradigma

?

Pilotinio tyrimo pristatymas:

UGDOMOSIOS APLINKOS TIPINIAME LIETUVOS VAIKŲ DARŽELYJE:

BŪKLĖS IR JĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

(2010 m. gegužės – lapkričio mėn.)

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LAUKO UGDOMŲJŲ APLINKŲ MODELIAVIMAS

Į VAIKĄ ORIENTUOTOJE UGDYMO PARADIGMOJE

Tyrimai etapai:

• Pirmasis tyrimo etapas – atlikta Lietuvos Respublikos ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančių dokumentų analizė

Lentelė 1. – Išanalizuota šešiolika valstybinio ir trylika institucinio lygmens dokumentų;

Lentelė 2. – Atlikta mokslinių tyrimų, veiklos ataskaitų analizė.

• Antrasis tyrimo etapas – atlikta daugiapakopė, ekspertinė apklausa Delphi metodu (pilotinis tyrimas). Analizuojant gautus duomenis visi teiginiai buvo ranguojami pagal reikšmingumo indeksą.

SKATINANTYS VEIKSNIAI RIBOJANTYS VEIKSNIAI

Veiksniai Susiję teiginiai Veiksniai Susiję teiginiai

Ugdomųjų aplinkų atnaujinimas

▪ Gerinti ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančių švietimo įstaigų ugdomąją vidaus ir išorės aplinką;

▪ Gerinti vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygas;

▪ Gerinti švietimo pagalbos vaikui ir jo tėvams prieinamumą, didinant ugdymo programas vykdančių ir paslaugas teikiančių įstaigų skaičių bei jų paslaugų įvairovę;

▪ Skatinti netradiciniais ugdymo principais veikiančių švietimo įstaigų kūrimąsi (tai lemia, kad tradicinės švietimo įstaigos nepakankamai atliepia bendruomenės edukacinių poreikių įvairovę);

▪ Šalinti steigėjų kompleksinės pagalbos teikimo vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios patirties stoką.

▪ Numatoma įvesti ikimokyklinio ugdymo krepšelį (nuo 2011 m. sausio 1 d.);

▪ Greta biudžetinio finansavimo papildomų lėšų šiam tikslui planuojama skirti finansavimą ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų;

Atitiktis Lietuvos Respublikos Higienos normų ir taisyklių reikalavimams

▪ Daugelio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų ugdomosios aplinkos neatitinka higienos reikalavimų;

▪ Steigėjai stokoja lėšų ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančių įstaigų vidaus ir išorės aplinkai turtinti ir esamiems įrenginiams atnaujint;

▪ 50 proc. seniūnijų trūksta ikimokykliniam ugdymui vykdyti skirtų patalpų.

▪ Ryškus ikimokyklinio ugdymo įstaigų poreikio bei pasiūlos netolygumas;

▪ Pedagogai dažniausiai derina kelias ugdymo technologijas, tačiau tai daro stichiškai. Sunkiai įsisavina - konstruktyvios sąveikos vaikas-pedagogas ir spontaniško ugdymo metodus;

▪ Pedagogai neobjektyviai, perdėtai gerai vertina savo gebėjimus taikyti vieną ar kitą šiuolaikinę ugdymo technologiją;

▪ Tėvų prioritetai (kam teikiama pirmenybė) dažnai teikiami vaiko globai ir priežiūrai.

Švietimo paslaugų prieinamumas

Finansinių išteklių stoka

Kito švietimo teikėjo pasirinkimo galimybių didinimas

Ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo netolygumas

Resursai (ugdymo problemų sprendimas)

Stichiškas ugdymo technologijų taikymas

Kryptingas tarpinstitucinis bendradarbiavimo

Pedagogų kompetencijos stoka

Žemi šeimos keliami reikalavimai ugdomosios aplinkos kokybei

0,75

0,75

0,75

0,88

0,88

0,88

1

1

1

1

1

1

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2

Vaiko ugdomoji aplinka turi būti aprūpinta įvairiomis priemonėmis (pvz.:kompiuteriais) leidžiančiomis betarpiškai tyrinėti ir patirti pažinimo džiaugsmą;

Vaiko ugdomoji aplinka turi būti aprūpinta įvairiomis priemonėmis (pvz.:fotoaparatais)

Vaiko ugdomoji aplinka turi būti aprūpinta įvairiomis priemonėmis (pvz.:mikroskopais)

Aplinka turi būti estetiška, patraukli, turinti įvairių spalvų, faktūrų, vizualiniųdimensijų ir perspektyvų;

Saugi aplinka: nekenkiantys vaiko sveikatai ir ugdymuisi baldai; ugdymopriemonės atitinkančios vaikų amžių, pomėgius bei poreikius, skatinančios

vaikų pažangą ugdymosi procese;

Vaiko ugdomoji aplinka turi būti aprūpinta įvairiomis priemonėmis (pvz.:meniniai veiklai pritaikytais baldais)

Aplinka kuri skatina pažintinės, kalbinės, socialinės, emocinės, fizinės vaikobrandos tobulėjimą;

Aplinka kuri yra lengvai keičiama;

Aplinka turi būti aktyviai tvarkoma dalyvaujant vaikui;

Aplinka sudaranti galimybes vaikui savarankiškai naudoti didaktinę medžiagą irnetrukdomai veikti;

Aplinka kuri garantuoja vaiko↔vaiko, vaiko↔suaugusiojo bendravimą irbendradarbiavimą;

Aplinka perteikianti įvairią (lavinamąją, ugdomąją, šviečiamąją) informacijąvaikui ir skatinanti jo aktyvumą. Joje natūraliai sudaroma galimybė įvairiųkompetencijų skleidimuisi (komunikavimo, pažintinė, socialinė, meninė,

Tei

gini

ai

Reikšmingumo indeksas

1 pav. Ugdomosios aplinkos modelį iliustruojantys teiginiai

Teiginiai, kuriuose aplinka suvokta kaip erdvė orientuota į vaiką, o ugdomasis procesas yra priemonė jo poreikiams bei interesams tenkinti, įvertinti kaip reikšmingiausi. Taip pat išryškėjo ergonomikos svarba. Vaiko ugdomosios aplinkos aprūpinimas informacinėmis technologijomis ikimokykliniame amžiuje nėra labai reikšmingas.

IŠVADOS

• Ugdomosios aplinkos (išorės bei vidaus) modeliavimą tipiniame Lietuvos darželyje sąlygoja:1. Pedagogų kompetencija, kūrybiškumas, aktyvumas; 2. Tėvų parama ir įsitraukimas į ugdomąją veiklą; 3. Valstybės formuojama švietimo politika (“Dėl vaikų ...”); 4. Finansų pasiskirstymas; 5. Kitų specialistų teikiama pagalba ir bendradarbiavimas.

• Dokumentuose vyrauja reikalavimai susiję su vaiko globa, saugumu, sveikata.

• Edukacinis aspektas išreikštas silpnai, trūksta tikslesnių, aiškesnių reikalavimų ugdomosios aplinkos įrengimo įgyvendinimui, santykinai mažiau dėmesio skiriama ugdomosioms aplinkoms lauke.

Dėkoju klausiusiems