ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ RAŠTO DARBŲ

RENGIMO BENDRIEJI METODINIAI PATARIMAI

Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentams

Akademija, 2014

Rengėjai:

Alvydas Aleksandravičius

Vilija Aleknevičienė

Vilma Atkočiūnienė

Vida Čiulevičienė

Valdemaras Makutėnas

Astrida Slavickienė

Neringa Stončiuvienė

Lina Šarlauskienė

Daiva Urmonienė

Gintarė Vaznonienė

Bernardas Vaznonis

Danutė Zinkevičienė

Aprobuota Ekonomikos ir vadybos fakulteto Studijų komisijoje 2014 m. lapkričio d.,

protokolo Nr.

SL399. 2014 11 16. Sp. l. 4,0 A4 form. Užs. Nr. 34. Tiražas 30 egz. Išleido ASU Leidybos centras, 2014. Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.

2

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................4

1. PAGRINDINĖS STUDIJŲ DARBŲ RŪŠYS.................................................................................5

1.1. Referatas....................................................................................................................................5

1.2. Mokslinis esė.............................................................................................................................5

1.3. Kursinis darbas..........................................................................................................................6

1.4. Praktikų ataskaitos.....................................................................................................................8

1.5. Profesinių kompetencijų aplankas..........................................................................................11

1.6. Pirmosios pakopos studijų baigiamasis darbas.......................................................................13

1.7. Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas........................................................................14

2. BENDRIEJI DARBŲ RENGIMO REIKALAVIMAI...................................................................17

3. DARBŲ PRISTATYMŲ RENGIMO REIKALAVIMAI.............................................................26

LITERATŪRA...................................................................................................................................30

PRIEDAI............................................................................................................................................31

3

ĮVADAS

Kiekvienas studentas privalo atlikti studijų programose numatytus savarankiškus darbus –

individualiąsias, grupines užduotis, referatus, kursinius darbus, parengti praktikų ataskaitas, o

baigdamas studijas – pirmosios ar antrosios pakopos studijų baigiamąjį darbą.

Šios metodinės priemonės tikslas – pateikti pagrindinius metodinius, darbo turinio,

įforminimo, darbų pristatymų reikalavimus, taikomus ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto

studentų rengiamiems darbams.

4

1. PAGRINDINĖS STUDIJŲ DARBŲ RŪŠYS

1.1. Referatas

Referatas – savarankiškas studijų darbas, skirtas išsamiai nagrinėti konkretų teorinį klausimą.

Rašant referatą siekiama ugdyti studentų gebėjimus sukaupti informaciją pasirinkta tema, ją

analizuoti, sisteminti ir apibendrinti. Rašydami referatus studentai turi susiformuoti įgūdžius

identifikuoti mokslines problemas bei teikti pasiūlymus joms spręsti.

Referate nagrinėjama tam tikra tema (klausimas), remiantis įvairiais literatūros šaltiniais.

Referato temą studentas pasirenka iš dėstytojo pateikto sąrašo arba, suderinęs su dėstytoju, pasiūlo

pats. Pirmosios studijų pakopos studentai referatui rašyti naudoja dalykinę bei mokslinę literatūrą,

teisės aktus, statistinius ir kitus informacijos šaltinius. Antrosios studijų pakopos studentai

referatuose analizuoja mokslinę literatūrą (monografijas, mokslo studijas, mokslinius straipsnius,

referuojamus tarptautinėse duomenų bazėse), išimtiniais atvejais – teisės aktus. Referatui parengti

turi būti panaudota ne mažiau kaip 10 literatūros šaltinių. Magistrantūros studijose ne mažiau kaip

pusė analizuojamos mokslinės literatūros turi būti užsienio kalba. Referatai gali būti individualūs ir

grupiniai (pastaruoju atveju nurodant kiekvieno studento indėlį).

Rekomenduojama referato apimtis yra 10–15 puslapių (pradedant įvadu ir baigiant

išvadomis). Grupinių referatų apimtis yra didesnė. Konkrečią apimtį nustato dėstytojas. Referatą

sudaro įvadas, dėstymas, išvados (1 lentelė).

1 lentelė. Referato struktūra ir turinio reikalavimai

Sudėtinės dalys Turinio reikalavimai

Įvadas Įvade aprašomas pasirinktos temos aktualumas, darbo objektas, tikslas, uždaviniai, naudoti tyrimo metodai. Referato aktualumo pagrindimas turi atskleisti asmeninį autoriaus poreikį tirti pasirinktą klausimą. Referato tikslas nurodo tyrimo kryptį. Darbo uždaviniai rodo pasirinktą tikslo sprendimo būdą, t. y. kaip bus siekiama užsibrėžto tikslo. Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: išanalizuoti, palyginti, apibendrinti, nustatyti, pagrįsti, pateikti, pasiūlyti, ištirti. Įvadas baigiamas nurodant naudotus tyrimo metodus ir tyrimo laikotarpį.

Dėstymas Šioje dalyje apžvelgiama įvairių sąvokų, reiškinių, procesų samprata pasirinkta tema, išanalizuojama, susisteminama ir apibendrinama įvairių mokslininkų nuomonė, išsakoma referato autoriaus nuomonė apie nagrinėjamą problemą. Stengiamasi išryškinti esminius teiginius bei idėjas, reikšmingas nagrinėjant pasirinktą temą (klausimą).

Išvados Referato išvadose pateikiami esminiai apibendrinimai, kiekvieno uždavinio sprendimo rezultatai, siekiant tikslo. Antrosios studijų pakopos studentai išvadose turi pademonstruoti, kaip jų atliktas tyrimas dera su ankstesnių, referate analizuotų, mokslinių tyrimų rezultatais, paneigti arba patvirtinti iškeltą hipotezę.

Referate turi būti tokia dėstymo seka: antraštinis lapas (1 priedas), turinys (7 priedas), referato

sudėtinės dalys (3 lentelė), literatūros sąrašas (10 priedas).

1.2. Mokslinis esė

5

Mokslinis esė – dėstytojo apibrėžtas ir griežtos struktūros individualus studento rašto darbas,

kuris padeda ugdyti mokslinį mąstymą ir formuluoti argumentus. Esė tikslas – išdėstyti moksliniais

argumentais grindžiamą nuomonę, paaiškinti savo interpretaciją. Rengiant mokslinį esė remiamasi

literatūra ar kitais duomenimis, taikomi moksliniai metodai bei sąvokos, pagrindinis dėmesys

skiriamas sprendžiamai problemai ir jos traktavimui, teorijų išmanymui ir sugebėjimui jas svarstyti.

Moksliniame esė turi būti: analizuojama, o ne tiesiog aprašinėjama; vartojamos bendrosios

sąvokos, prielaidos ir teorijos specifinei medžiagai (ne atvirkščiai); remiamasi literatūra (ne

patirtimi).

Moksliniam esė taikomi tie patys įforminimo ir darbo struktūros reikalavimai kaip ir

referatui, tačiau mokslinio esė apimtis gali būti mažesnė (konkrečią apimtį nustato dėstytojas).

Mokslinis esė turi atsakyti į visus pateiktus klausimus:

1. Ar pavadinime bei problemos formuluotėje apibrėžtas klausimas atsakytas?

2. Ar įtraukti reikiami teorinių paskaitų momentai?

3. Ar remiamasi moksliniais argumentais?

4. Ar rašoma objektyviu, analitiniu, argumentuotu stiliumi?

5. Ar teksto kalba sklandi, lengvai skaitoma?

Mokslinio esė etapai:

1. Aprašyti temą, nustatyti problemą ir iškelti klausimą, kuris bus svarstomas visame darbe.

2. Rasti paaiškinimą, atsakymą, sprendimą, prieiti prie išvados.

3. Svarstant logiškai eiti nuo problemos, klausimo ir t. t. prie paaiškinimo, atsakymo,

sprendimo, išvados.

4. Visas tezes pagrįsti priimtinais įrodymais.

5. Pateikti tekstą lengvai skaitoma forma.

1.3. Kursinis darbas

Kursinis darbas – savarankiškas studijų darbas, skirtas pritaikyti teorines žinias konkrečiai

mokslinei ar praktinei problemai nagrinėti. Kursinis darbas padeda ugdyti studentų gebėjimą

specialiojo lavinimo dalykų teorines žinias taikyti empiriniams tyrimams atlikti, ūkio, šakos ar

atskiro subjekto esamai būklei įvertinti, problemų sprendimo būdams nagrinėti. Rašant kursinį

darbą ugdomi studentų gebėjimai analizuoti ir apibendrinti mokslinę literatūrą, kitų mokslininkų

metodiką pritaikyti savo tyrimams, analizuoti ir sisteminti empirinio tyrimo rezultatus, lyginti juos

su kitų autorių tyrimų duomenimis.

Pirmosios studijų pakopos studentai, rašydami kursinį darbą, naudoja dalykinę ir mokslinę

literatūrą, teisės aktus, statistinius ir empirinius duomenis bei kitus informacijos šaltinius. Pirmosios

6

studijų pakopos kursinio darbo literatūros sąraše turi būti ne mažiau kaip 15 šaltinių, iš jų ne mažiau

kaip trečdalį turi sudaryti šaltiniai užsienio kalba.

Antrosios studijų pakopos studentai kursiniuose darbuose analizuoja mokslinę literatūrą

(monografijas, mokslo studijas, mokslinius straipsnius, referuojamus tarptautinėse duomenų

bazėse), išimtiniais atvejais – teisės aktus. Magistrantūros studijose ne mažiau kaip pusė

analizuojamos mokslinės literatūros turi būti užsienio kalba. Antrosios pakopos studijų studentai,

rašydami kursinius darbus, turi identifikuoti mokslinę problemą, kelti hipotezę, atlikti tyrimą ir

pasiūlyti problemos sprendimo būdus, pagrįsti arba paneigti hipotezės teisingumą.

Rekomenduojama darbo apimtis yra 15–20 puslapių (pradedant įvadu ir baigiant išvadomis).

Kursinį darbą sudaro: įvadas, teorinė, analitinė ir rezultatinė ar projektinė dalys, išvados

(2 lentelė).

2 lentelė. Kursinio darbo struktūra ir turinio reikalavimai

Sudėtinės dalys

Turinio reikalavimai

Įvadas Įvade turi būti pagrįstas temos pasirinkimas, jos aktualumas, praktinė bei teorinė reikšmė, nurodytas tyrimo objektas, tyrimo tikslas ir uždaviniai, tyrimo metodai ir nagrinėjamas laikotarpis. Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: išanalizuoti, ištirti, įvertinti, nustatyti, atskleisti, pateikti, palyginti ir t. t. Tyrimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip 5 metai.

Teorinė dalis Teorinėje darbo dalyje atliekama mokslinės, metodinės ir kitos literatūros analizė, pateikiamos teorijos, esminės idėjos, sąvokos nagrinėjama tema, apibendrinama įvairių autorių nuomonė ir moksliniai tyrimai analizuojamu klausimu, aprašomi teoriniai nagrinėjamos problemos sprendimo būdai. Argumentuotai išsakoma darbo autoriaus nuomonė.

Analitinė dalis Analitinėje darbo dalyje detaliai analizuojama tiriama problema, aprašomi atlikti empiriniai tyrimai, pateikiami ekonominiai, statistiniai skaičiavimai, nagrinėjami empirinių tyrimų rezultatai ir juos lemiantys veiksniai, rezultatų nuokrypiai nuo teorinių nuostatų, vidutinių dydžių.

Rezultatinė ar projektinė dalis

Šioje dalyje parodomas praktinis tyrimo rezultatų taikomumas, pateikiami su nagrinėtos problemos sprendimu susiję siūlymai, jų ekonominis bei socialinis pagrindimas. Remiantis tyrimo rezultatais ir teorinėmis koncepcijomis, naudojant prognozavimo, modeliavimo ir projektavimo metodus, numatomi tiriamojo objekto pokyčiai.

Išvados Išvadose glaustai pateikiami apibendrinti autoriaus atliktų tyrimų rezultatai ir galimi tyrimo problemos sprendimo būdai. Išvados turi būti glaudžiai siejamos su tyrimo tikslu ir uždaviniais.

Kursiniame darbe turi būti tokia dėstymo seka: antraštinis lapas (1 priedas), kursinio darbo

užduotis (4 priedas), santrauka lietuvių kalba (6 priedas), turinys (7 priedas), kursinio darbo sudėtinės

dalys (2 lentelė), literatūros sąrašas (10 priedas), priedai (jei būtini). Teorinę, analitinę ir rezultatinę ar

projektinę darbo dalis rekomenduojama suskirstyti poskyriais. Kiekvieno skyriaus ar poskyrio

pabaigoje turi būti pateiktas trumpas rezultatų apibendrinimas. Kursiniame darbe būtina pateikti

nuorodas į naudotos literatūros sąrašą. Kursinio darbo teiginiai turi būti iliustruojami lentelėmis,

paveikslais ir priedais.

Darbo vadovas padeda sudaryti ir tvirtina kursinio darbo rengimo užduotį, įvertina studento

surinktą mokslinę ir kitą literatūrą, statistinės ir kitos informacijos šaltinius, konsultuoja nustatant

tyrimo tikslus ir uždavinius, apibrėžiant tyrimo objektą, parengiant tyrimo metodiką.

7

Kursinių darbų temos individualizuotos. Jas iš dėstytojo parengto kursinių darbų temų

sąrašo pasirenka patys studentai. Dėstytojui leidus, studentai patys gali sugalvoti kursinio darbo

temą.

Kursiniai darbai ginami praktinių užsiėmimų metu, studentams trumpai pristatant tyrimo

rezultatus ir atsakant į dėstytojo iškeltus klausimus. Numatytais terminais neparengus ar neapgynus

kursinio darbo, neleidžiama laikyti dalyko egzamino. Kursinių darbų vertinimo kriterijai nurodomi

konkretaus studijų dalyko apraše.

1.4. Praktikų ataskaitos

Pirmosios pakopos universitetinių studijų studentai rengia mokomosios, verslumo ugdymo

ir profesinės veiklos praktikų ataskaitas.

Mokomosios praktikos ataskaita – savarankiškas studijų darbas, skirtas ištirti ir aprašyti

pasirinktą praktikos objektą (socialinius ir ekonominius reiškinius, procesus, verslo ar viešąją

organizaciją ir t. t.) ir jo funkcionavimo aplinką realiose situacijose, ugdyti analitinius ir empirinių

tyrimų, informacinių technologijų taikymo gebėjimus, integruojant studijų krypties pagrindų

teorines ir praktines žinias. Išskirtiniais atvejais vietoj mokomosios praktikos ataskaitos gali būti

pateikiami praktikos užduočių sprendimai.

Mokomosios praktikos ataskaitą sudaro: įvadas, analitinė dalis, išvados (3 lentelė).

3 lentelė. Mokomosios praktikos ataskaitos struktūra ir turinio reikalavimai

Sudėtinės dalys

Turinio reikalavimai

Įvadas Įvade turi būti nurodytas mokomosios praktikos tikslas, uždaviniai, tyrimo objektas ir metodai, sėkmės ir nesėkmės praktikos laikotarpiu. Tikslai ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: ištirti, išanalizuoti, palyginti, nustatyti, numatyti, pateikti.

Analitinė dalis Analitinėje dalyje apibūdinamas ištirtas objektas ir jo funkcionavimo aplinka, pateikiamas objekto vidinės ir išorinės aplinkos vertinimas, pristatomos nustatytos praktinės problemos ir jų argumentuoti sprendiniai, objekto veiklos tobulinimo projektas arba objekto vystymo strategija.Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – veiklos dokumentų (įvairių nuostatų, įstatų, pareiginių instrukcijų) ir veiklos planų projektais.

Išvados Išvadose apibendrintai įvertinama konkretaus tyrimo objekto būklė, nurodomi teigiami bruožai, atskleidžiami trūkumai ir galimi jų šalinimo būdai, mokomosios praktikos naudingumas, praktikos bazės tinkamumas.

Rekomenduojama mokomosios praktikos ataskaitos apimtis yra 15–20 puslapių be priedų

(pradedant įvadu ir baigiant išvadomis).

Verslumo ugdymo praktikos ataskaita – savarankiškas arba kolektyvinis studijų darbas,

skirtas aprašyti verslo imitacinės įmonės skyriaus ir studento veiklą bei pademonstruoti įgytas

verslo valdymo kompetencijas.

Verslumo ugdymo praktikos ataskaita siekiama įtvirtinti pirmosios pakopos universitetinių

studijų programų studentų teorines žinias, ugdyti verslumo įgūdžius verslo imitacinės įmonės

personalo, finansų valdymo ir apskaitos, gamybos ir pirkimų, pardavimų ir rinkodaros skyriuose

sprendžiant įvairių verslų, paslaugų planavimo ir vystymo, organizavimo, vadovavimo ir stebėsenos

8

bei vertinimo uždavinius, siekiant įmonės veiklos strateginių tikslų modeliuojant virtualioje ir

realioje aplinkoje.

Studento veiklos verslo imitacinės įmonės skyriuje praktikos ataskaitą sudaro: įvadas,

analitinė dalis, išvados (4 lentelė).

9

4 lentelė. Verslumo ugdymo praktikos ataskaitos struktūra ir turinio reikalavimai

Sudėtinės dalys

Turinio reikalavimai

Įvadas Įvade turi būti nurodytas verslumo ugdymo praktikos bendrasis ir asmeninis tikslas, uždaviniai, pareigos, veiklos metodai, sėkmės ir nesėkmės darbo imitacinėje įmonėje laikotarpiu. Tikslai ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: ištirti, palyginti, nustatyti, pateikti.

Analitinė dalis Analitinėje dalyje apibūdinamas konkretaus verslo imitacinės įmonės skyriaus, kuriame atliekama praktika, tikslas, parodoma šio skyriaus veiklos patirtis, ypatumai, analizuojami veiklos rodikliai, pateikiamas jų vertinimas ir rekomendacijos veiklai tobulinti.Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – įmonės veiklos dokumentais, įvairiais ekonominiais ir finansiniais skaičiavimais ir pan.

Išvados Išvadose įvertinama konkretaus verslo imitacinės įmonės skyriaus veiklos srities būklė, nurodomi teigiami bruožai, atskleidžiami trūkumai ir galimi jų šalinimo būdai, praktikos naudingumas.

Verslumo ugdymo praktikos ataskaitos (rengiamos kiekvienam verslo imitacinės įmonės

skyriui) apimtis yra 4–5 puslapiai (pradedant įvadu ir baigiant išvadomis). Rašant verslumo ugdymo

praktikos ataskaitą naudojami verslo imitacinės įmonės skyrių veiklos duomenys. Jie gretinami ir

lyginami su realiai egzistuojančių pažangių įmonių duomenimis.

Profesinės veiklos praktikos ataskaita – savarankiškas studijų darbas, skirtas aprašyti

konkretaus verslo subjekto ar viešosios organizacijos pasirinktą veiklą ar tam tikrą procesą bei

pademonstruoti įgytas kompetencijas ir profesinius praktinio darbo įgūdžius.

Profesinės veiklos praktikos ataskaita siekiama įtvirtinti teorines žinias ir pagerinti studentų

specialiojo lavinimo dalykų praktines žinias. Rašant profesinės veiklos praktikos ataskaitą

naudojama naujausia dalykinė ir mokslinė literatūra, teisės aktai, pirminiai ir antriniai statistiniai bei

empiriniai duomenys.

Profesinės veiklos praktikos ataskaitą sudaro: įvadas, analitinė dalis, išvados (5 lentelė).

5 lentelė. Profesinės veiklos praktikos ataskaitos struktūra ir turinio reikalavimai

Sudėtinės dalys

Turinio reikalavimai

Įvadas Įvade turi būti nurodytas praktikos tikslas ir uždaviniai, objektas, tyrimo metodai ir nagrinėjamas laikotarpis, pareigos ir atlikti konkretūs darbai, naudingi praktikos organizacijai. Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: ištirti, išanalizuoti, palyginti, nustatyti, numatyti, pateikti.

Analitinė dalis Analitinėje dalyje apibūdinamas konkretus subjektas, kuriame atliekama praktika, atskleidžiama šio subjekto veiklos patirtis, ypatumai, analizuojami jo veiklos rodikliai, pateikiamas jų vertinimas.Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – dokumentų, įvairių skaičiavimų ir kitais nuorašais. Praktikos organizacijos duomenys gretinami ir lyginami su naujausiais mokslinių tyrimų, pažangių įmonių duomenimis. Ataskaitos dalyje turi atsispindėti praktikos ir teorijos integracija.

Išvados Išvadose įvertinama nagrinėjamos ūkio subjekto ar viešosios institucijos veiklos srities būklė, nurodomi teigiami bruožai, atskleidžiami trūkumai ir galimi jų šalinimo būdai. Pateikiamas studento vertinimas apie praktikos tikslų, uždavinių atlikimą; studento įvertinimas, kuo jis buvo naudingas institucijos veiklai ir kuo institucija prisidėjo prie studento profesionalumo formavimo; pateikiami pasiūlymai praktikos atlikimui tobulinti.

Rekomenduojama profesinės veiklos praktikos ataskaitos apimtis yra 15–20 puslapių

(pradedant įvadu ir baigiant išvadomis).

Antrosios pakopos universitetinių studijų studentai, pasirinkę praktinę studijų kryptį, rengia

inovacijų praktikos ataskaitą.

10

Inovacijų praktikos ataskaita – savarankiškas magistrantūros studijų darbas, skirtas

aprašyti konkretaus verslo subjekto ar viešosios organizacijos pasirinktos veiklos novatoriškumą bei

analizuojant ir vertinant vadybines, socialines, ekonomines, apskaitos, rinkodaros ir kitas inovacijas

nustatyti naujus ryšius organizacijų veikloje, atskleisti magistrantūros baigiamojo darbo mokslinės

praktinės problemos aktualumą ir ją patikslinti.

Inovacijų praktikos ataskaita siekiama įtvirtinti įgytas teorines žinias, išugdyti ir tobulinti

gebėjimus savarankiškai taikyti šiuolaikinius mokslinio tyrimo metodus inovatyvioje ir žinias inte-

gruojančioje praktinėje veikloje, tobulinti praktinius darbo, mokslinių tyrimų, verslo subjektų ar

viešųjų organizacijų kiekybinio ir kokybinio vertinimo įgūdžius, pasiekti aukštesnį suvokimo lygį

apie tiriamą objektą bei analizuojant ir vertinant vadybines, socialines, ekonomines, rinkodaros ir

kitas novacijas nustatyti organizacijos veiklos tobulinimo kryptis ir parinkti tinkamas priemones.

Inovacijų praktika skirta ugdyti magistrantų novatoriškumą ir kūrybiškumą.

Inovacijų praktikos ataskaitą sudaro įvadas, analitinė dalis, išvados (6 lentelė).

6 lentelė. Inovacijų praktikos ataskaitos struktūra ir turinio reikalavimai

Sudėtinės dalys Turinio reikalavimai

Įvadas Įvade turi būti nurodytas praktikos tikslas ir uždaviniai, tyrimo objektas, tyrimo metodai, nagrinėjamas laikotarpis, pateikiamos sąsajos su magistrantūros baigiamojo darbo moksline praktine problema.

Analitinė dalis Analitinėje dalyje apibūdinamas konkretus subjektas, kuriame atliekama inovacijų praktika, atskleidžiama šio subjekto veiklos srities patirtis, analizuojami jo veiklos rodikliai, identifikuojamos problemos, pateikiamas inovacijų tinkamumo organizacijoje vertinimas ir siūlomų inovacijų diegimo planas.Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – dokumentai, empirinio tyrimo instrumentarijus (anketos), kiti praktikos metu surinkti ir ataskaitoje naudoti dokumentai. Ataskaitos dalyje turi atsispindėti praktikos ir teorijų integracija.

Išvados Išvadose įvertinama nagrinėjamos ūkio subjekto ar viešosios institucijos veiklos srities novatoriškumo būklė, nurodomi teigiami bruožai, atskleidžiami trūkumai ir galimi jų šalinimo būdai, praktikos naudingumas (organizacijai ir studentui) ir pasiūlymai praktikos atlikimui tobulinti.

Rekomenduojama praktikos ataskaitos apimtis yra 15–20 puslapių (pradedant įvadu ir

baigiant išvadomis). Rašant praktikos ataskaitą naudojama dalykinė ir mokslinė literatūra, teisės

aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys, surinkti organizacijoje.

Mokslinio tiriamojo darbo ataskaita – savarankiškas magistrantūros studijų darbas, kurį

rengia magistrantai, siekiantys pasirengti doktorantūros studijoms ir praktinei veiklai. Ataskaita

skirta taikomajai arba mokslinei problemai spręsti, pademonstruoti gebėjimus parengti mokslinės

literatūros apžvalgą, mokslinių tyrimų metodiką, atlikti empirinį tyrimą ir parengti argumentuotas

rekomendacijas taikomajai arba mokslinei problemai spręsti.

Mokslinis tiriamasis darbas atliekamas pirmaisiais ir antraisiais magistrantūros studijų

metais, renkant, kaupiant, analizuojant, sisteminant, interpretuojant ir kritiškai vertinant ankstesnių

mokslinių tyrimų rezultatus tam tikros studijų programos srityje.

11

Pirmaisiais magistrantūros studijų metais magistrantai, siekiantys pasirengti doktorantūros

studijoms, mokslinio tiriamojo darbo ataskaitoje turi: atlikti naujausios mokslinės literatūros pagal

pasirinktą baigiamojo darbo temą apžvalgą, kuri turi kuo tiksliau įvardinti nagrinėjamą problemą ir

ją struktūrizuoti; pasirengti magistrantūros baigiamojo darbo planą ir metodiką; atlikti žvalgomąjį

tyrimą. Antraisiais studijų metais magistrantai, siekiantys pasirengti doktorantūros studijoms ir

praktinei veiklai, mokslinio tiriamojo darbo ataskaitoje turi: pasitikslinti tyrimo instrumentarijų ir

metodiką; atlikti empirinį tyrimą ir išanalizuoti duomenis; spręsti tyrimo uždavinius, patvirtinti arba

paneigti iškeltas hipotezes.

Mokslinio tiriamojo darbo ataskaitą sudaro įvadas, analitinė dalis, išvados (7 lentelė).

7 lentelė. Mokslinio tiriamojo darbo ataskaitos struktūra ir turinio reikalavimai

Sudėtinės dalys Turinio reikalavimai

Įvadas Įvade turi būti nurodytas nagrinėjamos problemos ir temos pasirinkimo motyvai, apibrėžiamas tyrimo objektas, formuluojama taikomojo ar mokslinio pobūdžio problema arba keliama darbo hipotezė, tikslas ir uždaviniai, tyrimo metodai, nagrinėjamas laikotarpis. Apibūdinamos palankios ir nepalankios aplinkybės, su kuriomis autorius susidūrė rengdamas ataskaitą.

Analitinė dalis Analitinėje dalyje pateikiamas mokslinių tyrimų aktualumo, teorinės ir praktinės jų reikšmės pagrindimas. Mokslinės problemos ištyrimo lygio pagrindimas teorijomis, mokslininkų požiūriais bei įvairių mokslinių tyrimų rezultatais, studento argumentuota nuomone. Pateikiama iš mokslinių straipsnių, monografijų, akademinių leidinių paties studento susisteminta teorinė medžiaga, tyrimo metodikos pagrindimas, būsimo praktinio ar mokslinio problemos nagrinėjimo ir empirinių tyrimų prielaidos, teorinis modelis.Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – teoriniais dėsningumais, strateginiais dokumentais, em-pirinio tyrimo instrumentarijumi (anketa), kitais mokslinių tyrimų metu surinktais ir ataskaitoje nau-dotais dokumentais. Ataskaitos dalyje turi atsispindėti praktikos ir teorijų integracija, po kiekvienos dalies skyriaus turėtų būti daromi apibendrinimai (pagrindiniai rezultatai), kuriais remiantis lengvai būtų galima formuluoti baigiamąsias išvadas.

Išvados Išvadose įvertinama nagrinėjamos ūkio subjekto ar viešosios institucijos veiklos srities būklė, nustatomos priežastys, nurodomi teigiami bruožai, atskleidžiami trūkumai ir galimi jų šalinimo būdai, teorijos ir praktikos dermė bei pasiūlymai taikomojo ar mokslinio pobūdžio problemai spręsti, būklei gerinti, samprotavimai dėl tolesnio nagrinėtos problemos tyrimo, atkreiptas dėmesys į neišnagrinėtus problemos klausimus.

Praktikų ir mokslinio tiriamojo darbo ataskaitos turi būti išdėstytos tokia seka: titulinis lapas

(1 priedas), turinys (7 priedas), atitinkamos praktikos ataskaitos struktūrinės dalys (3, 4, 5, 6, 7

lentelės), naudotos literatūros sąrašas (10 priedas), priedai.

1.5. Profesinių kompetencijų aplankas

Profesinių kompetencijų aplankas – tai apmąstymų, refleksijų, užduočių apie individualią

patirtį profesinėje veikloje ar versle rinkinys; studento praktinių darbų, dokumentų, faktų ar kitų

įrodymų, kurie parodo jo dalyvavimą mokymosi procese, kolekcija.

Profesinių kompetencijų aplanko rengimas padeda atskleisti bendrąsias ir specialiąsias

asmens kompetencijas, įgytas formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi metu, suteikia

studentui galimybę sėkmingiau organizuoti mokymąsi, suvokti savo profesinės veiklos tikslus, šios

12

veiklos koregavimo galimybes, vertinti ir pademonstruoti savo pasiekimus, mokytis remiantis

patirtimi. Sudarytas profesinių kompetencijų aplankas parodo studentų pasiekimus ir profesinį

augimą. Kompetencijų aplankas gali būti interneto technologijomis paremtas skaitmeninis aplankas

(e-portfelis).

Rekomenduojama kompetencijų aplanko struktūra:

1. Bendra informacija apie studentą: vardas, pavardė, studijų programa, grupė, gyvenimo

aprašymas (CV), motyvacinis laiškas darbdaviui.

2. Studento praktinės veiklos patirtis, užduotys ir pareigos.

3. Studento praktinėje veikloje įgytų gebėjimų atitikimas studijų programos ar atskirų dalykų

rezultatų tikslų.

4. Metodinė medžiaga: pasitarimų, veiklos, metodų aprašai.

5. Studijuotos literatūros sąrašas, perskaitytos ir apmąstytos medžiagos konspektai, kopijos,

iškarpos iš literatūros šaltinių.

6. Informacija ar įrodymai apie studento gebėjimus: bendruosius gebėjimus (asmeninius,

socialinius, komunikacinius, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo, darbo ir veiklos,

naudojimosi IT ir pan.); asmenines savybes (pvz.: pasitikėjimą savimi, atsakomybę, atkaklumą,

gebėjimą rizikuoti, apsisprendimą, pagalbą kitiems ir bendradarbiavimą); specialiuosius gebėjimus,

paremtus pažymėjimais, pagyrimo raštais, įvairia įgyta kvalifikacija (pvz.: konkursų diplomai,

prizai, egzaminų įvertinimai ir pan.); dalyvavimą institucijos bendruomenės veikloje.

7. Studento veiksmų planas, kuriame matyti esama besimokančiojo padėtis (kas aš esu dabar?),

numatomi tikslai (kur aš einu?), iškelti uždaviniai (kokius žingsnius aš žengsiu?), kokiais būdais

sieksiu tikslo (kaip aš tai pasieksiu?).

8. Studento savianalizės forma. Čia studentas pateikia savo komentarus ir pastabas apie save

įvairiose situacijose (švietimo institucijoje, namuose, bendruomenėje ir pan.), savo pomėgius ir itin

patikusią veiklą, konkrečius gebėjimus, pasiekimus, ateities lūkesčius (pvz. ketinimus toliau

mokytis, lavinimosi sritis, ketinimus įsidarbinti ar pan.).

9. Veiklos analizės dienoraštis, kasdienės veiklos rezultatų vertinimo suvestinės lentelės,

įvykdytų užduočių pavyzdžiai (el. versija, atspausdinti).

10. Individualūs studento darbo imitacinėje įmonėje, tam tikro dalyko, semestro ar studijų metų

planai: dienos, temos, savaitės, praktikos laikotarpio.

11. Problemų ir jų sprendimo galimybių apmąstymai, naujų idėjų bankas.

12. Dėstytojų ir kitų specialistų atsiliepimai, rekomendacijos.

Daugiau rekomendacijų dėl profesinių kompetencijų aplanko struktūros pateikta Aleksandro

Stulginskio universiteto „Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir

pripažinimo metodikoje“ (2014).

13

Mokymosi pasiekimų aplankas turi būti aiškus ir lengvai įvertinamas, kiekvienas aplanke

pateiktas įrodymas turi atskleisti kandidato kompetentingumą (kai kuriems dokumentams gali

reikėti trumpo paaiškinimo). Svarbu, kad:

1) visi įrodymai būtų sunumeruoti ir sudėti logine tvarka;

2) aplankas būtų sudarytas pagal tam tikrą sistemą, kad būtų galima lengvai susieti įrodymus ir

atskirus dokumentus, elementus ir veiklos kriterijus.

Jei mokymosi pasiekimų aplanke pateikti įrodymai tik iš dalies pagrindžia studento

pasiekimus, dėstytojas gali pasitelkti papildomus vertinimo metodus studento kompetencijai

įvertinti.

1.6. Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamasis darbas

Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamasis darbas – kvalifikacinis, savarankiškai

atliktas ir skirtas pasirinktai tyrimo problemai spręsti darbas.

Pirmosios pakopos baigiamojo darbo tikslas – išplėsti, pagerinti ir atskleisti teorines

žinias nagrinėjama tema, savarankiškai identifikuoti tyrimo problemą, pritaikyti metodiką

tyrimams atlikti ir pateikti galimus problemos sprendimo būdus.

Baigiamojo darbo tema turi atitikti studijų kryptį ir programą. Darbas rašomas kalba, kuria

vykdomos studijos.

Už baigiamojo darbo parengimą, jame pateiktų rezultatų teisingumą, išvadas ir darbo

įforminimą atsako studentas. Darbo vadovas padeda sudaryti darbo rengimo užduotį, įvertina studento

surinktą mokslinę ir kitą literatūrą, statistinės ir kitos informacijos šaltinius, konsultuoja nustatant

tyrimo tikslus ir uždavinius, apibrėžiant tyrimo objektą, parengiant tyrimo metodiką. Studento

pastangos rengiant darbą įvertinamos vadovo atsiliepime.

Rašant pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamąjį darbą naudojama naujausia

dalykinė ir mokslinė literatūra, teisės aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys. Mokslinės ir kitos

literatūros sąraše turi būti ne mažiau kaip 20 šaltinių. Privaloma naudoti literatūrą užsienio kalba,

kuri turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį visų šaltinių. Vien vadovėliai nėra pakankama literatūra

baigiamajam darbui parengti.

Rekomenduojama darbo apimtis yra 30–35 puslapiai (pradedant įvadu ir baigiant išvadomis),

kai baigiamajam darbui skirta 12 kreditų; 25–30 puslapių, kai baigiamajam darbui skirta 10 kreditų

ir 20–25 puslapiai, kai baigiamajam darbui skirta 8 kreditai.

Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė, analitinė ir

rezultatinė ar projektinė dalys, išvados (8 lentelė). Visos darbo dalys turi tarpusavyje sietis. Teorinę,

analitinę ir rezultatinę ar projektinę darbo dalis rekomenduojama suskirstyti poskyriais. Kiekvieno

poskyrio pabaigoje turi būti pateiktas trumpas poskyrio rezultatų apibendrinimas.

14

8 lentelė. Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamojo darbo struktūra

ir turinio reikalavimai

Sudėtinės dalys

Turinio reikalavimai

Įvadas Įvade pagrindžiamas temos aktualumas, jos teorinė ir praktinė reikšmė, apibūdinamas tyrimo objektas, nurodomas darbo tikslas ir suformuluojami uždaviniai, trumpai apibūdinami darbe naudoti tyrimo metodai ir būdai, nurodomas tiriamasis laikotarpis. Temos aktualumas grindžiamas remiantis moksliniais teiginiais ir turi atskleisti asmeninį autoriaus poreikį ją nagrinėti.Tyrimo objektas yra socialinis, ekonominis ar aplinkos reiškinys organizacijoje, regione, šalyje ar pasaulyje. Tyrimo tikslas nurodo tyrimo kryptį, o uždaviniai parodo pasirinktą tikslo sprendimo būdą, t. y. kokiu tyrimo nuoseklumu bus siekiama užsibrėžto tikslo. Darbo tikslo formuluotė turi būti susieta su darbo tema. Tikslas ir uždaviniai turi būti formuluojami veiksmažodžių bendratimi: apibrėžti, įvertinti, nustatyti, palyginti, parengti, pateikti, patikrinti, patikslinti, sudaryti, suformuluoti, sukurti ir pan. Tyrimo tikslas ir uždaviniai turi būti susiję loginės subordinacijos santykiu – uždavinys negali būti bendresnis už tikslą. Darbo uždavinių neturėtų būti daugiau nei 3–5. Reikia aprašyti kiekvienam uždaviniui spręsti naudotus tyrimo metodus. Metodai turi būti parinkti taip, kad būtų tinkami ir pakankami darbe tiriamai problemai nagrinėti bei spręsti. Tyrimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip 5 metai.

Teorinė dalis

Šioje darbo dalyje atliekama mokslinės ir kitos literatūros analizė, pateikiamos sąvokos ir jų interpretacijos, teorijos ir esminės idėjos nagrinėjama tema. Nurodomi autoriai, tyrinėję pasirinktą tyrimo problemą, pateikiami apibendrinti jų tyrimo rezultatai, argumentuotai išsakoma darbo autoriaus nuomonė.

Analitinė dalis

Šioje darbo dalyje pateikiama tiriamosios problemos situacija, detaliai aprašomas tyrimo objektas, atlikti stebėjimai, imtis, atliekama pirminių ir antrinių duomenų (13 priedas) analizė. Įvertinami ir pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, tiriamųjų reiškinių ir rodiklių kitimo sąlygos ir apimtys; analizuojami nuokrypiai nuo teorinių nuostatų, galiojančių oficialių dokumentų reikalavimų, vidutinių dydžių, nustatomos priežastys, pateikiamas jų vertinimas.Tam tikri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – dokumentų, įvairių skaičiavimų ir kitais nuorašais.

Rezultatinė ar projektinė dalis

Šioje darbo dalyje priklausomai nuo tyrimo objekto tikslų ir uždavinių pateikiami reiškinių ir rodiklių tarpusavio ryšiai ir priklausomybės, pateikiama argumentuota, skaičiavimais pagrįsta tiriamųjų reiškinių, rodiklių kitimo prognozė; pasiūlymai, kaip patobulinti planavimo, organizavimo, apskaitos, kontrolės ir kitus procesus nagrinėjamame subjekte; pasiūlymų socialinis ir (ar) ekonominis pagrindimas.

Išvados Išvadose glaustai pateikiami atliktų tyrimų rezultatai ir galimi nustatytos tyrimo problemos sprendimo būdai. Išvadose turi būti pateikti atsakymai į darbo pradžioje iškelto tikslo ir uždavinių klausimus.

Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamajame darbe turi būti tokia dėstymo seka:

antraštinis lapas (2 priedas), rektoriaus įsakymu patvirtinta baigiamųjų darbų vertinimo komisijos

sudėtis (2 priedo tęsinys). Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamojo darbo užduotis (5

priedas), santraukos (lietuvių ir užsienio kalbomis) (6 priedas), turinys (7 priedas), baigiamojo darbo

sudėtinės dalys (8 lentelė), literatūros sąrašas (10 priedas), priedai (jei būtini). Paskutiniojo (kieto

viršelio) lapo vidinėje pusėje reikia priklijuoti A5 formato voką, į jį įdėti vadovo atsiliepimą, recenziją

ir CD su įrašytu baigiamuoju darbu.

1.7. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas – kvalifikacinis darbas, skirtas mokslinei arba

taikomajai problemai spręsti. Rengdamas šį darbą, studentas turi pademonstruoti gebėjimus taikyti

teorines žinias, identifikuoti mokslinę arba praktinę problemą, rinkti, analizuoti ir apibendrinti

mokslinę literatūrą, sukurti arba adaptuoti metodiką tyrimams atlikti ir pritaikyti ją tiriamam objektui.

15

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe, kai studijos skirtos pasirengti doktorantūros

studijoms, turi būti keliama hipotezė (spėjinys, intuityvi mokslinė prielaida) ir ji pagrindžiama arba

paneigiama, turi būti išanalizuota mokslinė literatūra nagrinėjama tema, ypatingą dėmesį skiriant

teorijų ir mokslinių požiūrių vystymuisi, pateikiant kritišką ir argumentuotą studento nuomonę.

Remdamasis mokslinės literatūros analize ir sinteze, studentas turi parengti metodiką probleminiams

klausimams spręsti bei patikrinti jos taikymo galimybes, prielaidas ir apribojimus šalyje (-yse),

regione arba organizacijoje (-ose).

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe, kai magistranto studijos skirtos pasirengti praktinei

veiklai, pateikiama identifikuotos praktinės problemos analizė, akcentuojant studento požiūrį į šią

problemą. Remdamasis mokslinės literatūros analize ir sinteze, studentas turi parengti metodiką,

skirtą šiai problemai spręsti, patikrinti jos taikymo galimybes, prielaidas ir apribojimus šalyje (-yse),

regione arba organizacijoje (-ose).

Rengiant magistrantūros studijų baigiamąjį darbą, naudojama mokslinė literatūra

(moksliniai straipsniai, monografijos, mokslo studijos). Ne mažiau kaip pusę naudotos

literatūros turi sudaryti užsienio šalių mokslininkų publikacijos.

Magistrantūros studijų baigiamojo darbo apimtis yra 45–50 puslapių (pradedant įvadu ir

baigiant išvadomis). Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė (kai

magistrantūros studijos skirtos pasirengti doktorantūros studijoms) arba situacinė (kai magistrantūros

studijos skirtos pasirengti praktinei veiklai), metodinė, rezultatinė dalys ir išvados (9 lentelė). Visos

darbo dalys turi tarpusavyje sietis, turi atsispindėti praktikos ir teorijos integracija. Teorinę, analitinę ir

rezultatinę (projektinę) darbo dalis rekomenduojama suskirstyti poskyriais. Kiekvieno poskyrio

pabaigoje turi būti pateiktas trumpas poskyrio rezultatų apibendrinimas.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe turi būti tokia dėstymo seka: antraštinis lapas (3

priedas), rektoriaus įsakymu patvirtinta baigiamųjų darbų vertinimo komisijos sudėtis (3 priedo

tęsinys), santraukos (lietuvių ir užsienio kalbomis) (6 priedas), turinys (7 priedas), pagrindinių sąvokų

žodynėlis (11 priedas), baigiamojo darbo sudėtinės dalys (9 lentelė), literatūros sąrašas (10 priedas),

priedai (jei būtini). Paskutiniojo (kieto viršelio) lapo vidinėje pusėje reikia priklijuoti A5 formato voką,

į jį įdėti vadovo atsiliepimą, oponento recenziją, instituto susirinkimo protokolo išrašą ir CD su įrašytu

baigiamuoju darbu.

16

9 lentelė. Magistrantūros studijų baigiamojo darbo struktūra ir turinio reikalavimai

Sudėtinės dalys Reikalavimai

Įvadas

Įvade pagrindžiamas temos aktualumas, jos teorinė ir praktinė reikšmė, praktinė arba mokslinė problema ir jos ištyrimo lygis, tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, metodai bei tyrimo laikotarpis. Tyrimo objektas yra socialinis ar ekonominis reiškinys organizacijoje, regione ar šalyje. Tyrimo mokslinė ar praktinė (taikomoji) problema arba hipotezė.Tyrimo tikslas nurodo tyrimo kryptį, o uždaviniai parodo pasirinktą tikslo sprendimo kelią, t. y. kokiu tyrimo nuoseklumu bus siekiama užsibrėžto tikslo. Tikslas ir uždaviniai turi būti formuluojami veiksmažodžių bendratimi: apibrėžti, įvertinti, nustatyti, palyginti, parengti, pateikti, patikrinti, patikslinti, sudaryti, suformuluoti, sukurti ir pan. Kiekvienam uždaviniui spręsti reikia nurodyti tyrimo metodus. Jie turi būti tinkamai parinkti, pakankami ir reprezentatyvūs.Nurodoma, kur ir kada buvo pristatyti ir/ar publikuoti darbo tyrimų rezultatai.

Teorinė dalis

Analizuojami ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatai, statistiniai duomenys ir reikiami informacijos šaltiniai. Analizė ir sintezė atliekama mokslinę ir kitą medžiagą sugrupavus pagal bendruosius nagrinėjamos temos klausimus. Šioje dalyje analizuojamos sąvokos, teorijos ir teoriniai modeliai, identifikuojami prieštaravimai, išreiškiamas kritiškas ir argumentuotas magistranto požiūris. Atlikus analizę nustatoma mokslinė problema, kuri bus sprendžiama magistrantūros studijų baigiamajame darbe. Šioje darbo dalyje gali būti keliama mokslinė hipotezė (-s).

Situacinė dalis

Remiantis inovacijų praktikos metu atliktu pasirinkto ekonominio arba socialinio reiškinio tyrimu, identifikuojama praktinė problema ir pagrindžiamas poreikis kurti inovatyvų produktą. Atliekami konkretūs empiriniai tyrimai, konkretizuojamas tyrimo objektas, atliekama pirminių ir antrinių informacijos šaltinių (13 priedas) pakankamumo ir reprezentatyvumo analizė. Jeigu pirminei informacijai surinkti reikia sociologinės apklausos, turi būti nustatyta minimali apklausos imtis, būtina tyrimo reprezentatyvumui pasiekti. Svarbu pateikti ir bendrą respondentų charakteristiką.

Metodinė dalis

Kai magistrantūros studijos skirtos pasirengti doktorantūros studijoms, studentas turi parengti mokslinių tyrimų loginę schemą pasirinktai mokslinei problemai spręsti ar hipotezės teisingumą pagrįsti. Šioje dalyje parengiama mokslinių tyrimų metodika, suformuluojamos tyrimų prielaidos ir apribojimai, pagrindžiama tyrimų imtis.Kai magistrantūros studijos skirtos pasirengti praktinei veiklai, analizuojami ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatai, statistiniai duomenys ir reikiami informacijos šaltiniai. Analizė ir sintezė atliekama mokslinę ir kitą medžiagą sugrupavus pagal bendruosius nagrinėjamos temos klausimus. Studentas turi parengti mokslinių tyrimų loginę schemą pasirinktai praktinei problemai spręsti. Šioje dalyje parengiama mokslinių tyrimų metodika, suformuluojamos tyrimų prielaidos ir apribojimai, pagrindžiama tyrimų imtis.

Rezultatinė dalis

Kai magistrantūros studijos skirtos pasirengti doktorantūros studijoms, pagal parengtą metodiką atliekami empiriniai tyrimai. Analizuojami gauti tyrimų rezultatai, atskleidžiamas jų priežastingumas, paaiškinama tarpusavio sąveika ir ryšys su iškeltu tikslu ir uždaviniais bei moksline problema ar hipoteze, palyginami magistranto ir kitų mokslininkų tyrimų rezultatai.Kai magistranto studijos skirtos pasirengti praktinei veiklai, pagal parengtą metodiką atliekami empiriniai tyrimai. Pasiūlomi sprendimai, būtini kurti ir diegti inovatyviam produktui, numatomos jo taikymo šalyje, regione, organizacijoje (-ose) galimybės ir sąnaudos, pateikiamas socialinis ir (ar) ekonominis pagrindimas.

Išvados Išvados turi atspindėti kiekvieno iškelto uždavinio sprendimo rezultatus, turi būti atsakyta į pagrindinį darbo tikslo klausimą, pademonstruota atlikto tyrimo mokslinė ir/ar praktinė reikšmė. Jeigu darbe yra keliama hipotezė (-s), išvadose turi būti pateikiamas tyrimais pagrįstas jų patvirtinimas arba atmetimas.

Pagrindinių sąvokų žodynėlio paskirtis – pateikti pagrindines sąvokas, kuriomis studentas

vadovaujasi atlikdamas tyrimą ir rengdamas darbą. Sąvokos gali būti kitų autorių ir suformuotos

paties studento. Antrosios pakopos baigiamuosiuose darbuose tai pageidautina.

17

2. BENDRIEJI DARBŲ RENGIMO REIKALAVIMAI

Teksto kalba. Darbai rašomi aiškia, taisyklinga kalba, moksliniu stiliumi. Reikėtų vartoti

veiksmažodinės formos neveikiamosios nuosakos bevardės giminės dalyvį (pvz., nustatyta, ištirta,

galima teigti ir pan.). Rašant privalu laikytis bendrųjų kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Rašto

darbe nereikėtų vartoti rašybos taisyklių ir standartų nenumatytų santrumpų (jeigu darbe vartojama

tokia žodžių trumpinimo ar sąvokų sistema, turi būti sudarytas santrumpų ir specialių terminų

sąrašas su jų paaiškinimais). Darbe negalima pateikti skenuotų lentelių, paveikslų, formulių ir

skenuoto teksto.

Puslapio parametrai. Tekstas rašomas A4 formato (210x297 mm) vertikalaus lapo vienoje

pusėje Times New Roman 12 punktų šriftu ir 1,5 eilėtarpiu.

Visi darbo puslapiai (įskaitant titulinį puslapį ir priedus) turi būti sunumeruoti. Pirmuoju darbo

puslapiu skaičiuojamas titulinis lapas (jame pirmojo puslapio numeris nerašomas). Puslapio

numeris rašomas arabiškais skaitmenimis viršutinės paraštės viduryje be taškelių ir brūkšnelių.

Paraštės ir pastraipos. Tekstas turi būti lygiuojamas pagal abu kraštus, paliekant paraštes:

kairėje – 3 cm, dešinėje – 1 cm, viršuje ir apačioje – po 2 cm. Kiekviena pastraipa pradedama iš

naujos eilutės su 1,27 cm įtrauka nuo kairiojo krašto.

Darbo dalys ir jų pavadinimai. Kiekviename rašto darbe turi būti šios darbo dalys: titulinis

lapas (žr. 1 priedą), turinys, įvadas, turinio skyriai ir poskyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo

pabaigoje gali būti pateikiami priedai. Baigiamuosiuose darbuose turi būti titulinis lapas (žr. 2 ir 3

priedus), priešlapis (žr. 2 ir 3 priedo tęsinius), baigiamojo darbo užduotis, vieno, dviejų puslapių

apimties santrauka lietuvių ir užsienio kalba (žr. 4 priedą), turinys, terminų žodynėlis ir santrumpos,

įvadas, tyrimo metodų ir rezultatų pateikimas skyriuose, išvados arba apibendrinimas, literatūros

sąrašas.

Kiekviena darbo dalis (turinys, įvadas, išvados, literatūros sąrašas, kt.) ir skyriai pradedami

rašyti naujame puslapyje. Skyriai skirstomi į poskyrius. Po kiekvieno skyriaus ir poskyrio

pavadinimo turi būti nors kelios eilutės teksto, skyriai ir poskyriai taip pat turi baigtis tekstu.

Negalima pradėti bei baigti skyriaus ir poskyrio lentele ar paveikslu.

Darbo dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi lapo viduryje. Skyrių, poskyrių ir skyrelių

pavadinimai (išskyrus kitas darbo dalis, t. y. įvadą, išvadas, literatūros sąrašą) turi būti numeruojami

iš eilės arabiškais skaitmenimis (po kiekvieno skaitmens dedamas taškas). Pavadinimus nuo teksto

turi skirti vienos eilutės tarpas. Darbo dalių ir skyrių pavadinimai rašomi visomis didžiosiomis

raidėmis 14 punktų paryškintu šriftu. Poskyrių ir skyrelių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis

(išskyrus pirmąją antraštės raidę) 12 punktų paryškintu šriftu.

18

Lentelės. Visos lentelės turi būti aiškios, turėti pavadinimus ir numeruotos arabiškais

skaitmenimis. Lentelės numeruojamos ištisine seka visame darbe arba pagal atskirus skyrius

(pirmasis skaičius reiškia to skyriaus, kuriame yra ši lentelė, numerį, o paskutinis skaičius – tos

lentelės numerį skyriuje).

Lentelės numeris ir pavadinimas rašomas virš lentelės 12 punktų paryškintu šriftu. Lentelės

skilčių antraštės pradedamos rašyti didžiosiomis raidėmis, o paantraštės – mažosiomis. Tekstas

lentelėse rašomas 10 punktų šriftu, 1 eilėtarpiu. Pirmoje lentelės skiltyje tekstas lygiuojamas prie

kairiojo skilties krašto, o kitose skiltyse tekstas centruojamas. Lentelių pavyzdžiai pateikti 8 priede.

Jeigu lentelėje pateikiami skaičiai turi vienodus matavimo vienetus, šie nurodomi lentelės

antraštėje be kablelio. Kai matavimo vienetai skirtingi, jie nurodomi prie kiekvieno rodiklio.

Pateikiant žmonių, gyvulių, inventoriaus skaičių, matavimo vienetai nerašomi. Lentelėse matavimo

vienetų ir eilės numerio skilčių neturi būti. Stulpeliuose vienetai rašomi po vienetais, dešimtys – po

dešimtimis ir t. t. Po kablelio rašomas vienodas skaitmenų skaičius. Visi lentelės langeliai turi būti

užpildomi. Kai nėra reiškinio, rašomas brūkšnys, kai rodikliai neskaičiuojami – „x“, kai

apskaičiuotas rodiklis labai mažas – ,,0“, kai duomenų negauta – „…“. Jeigu rodiklio pavadinimas

užrašomas keliose eilutėse, tai skaičiai rašomi paskutinės eilutės lygyje.

Lentelės turi būti tame puslapyje, kuriame jos analizuojamos, arba gali būti gretimame. Prieš

lentelę, analizuojant joje pateiktus duomenis, turi būti nuoroda į lentelę, pvz.: (1 lentelė). Lentelės turi

būti sudaromos taip, kad jas galima būtų skaityti nesukiojant darbo arba jį pasukant pagal laikrodžio

rodyklę. Jeigu lentelė viename puslapyje netelpa, tai naujame puslapyje nurodomas lentelės numeris

ir rašoma ,,lentelės tęsinys“. Į lentelės tęsinį perkeliami skilčių pavadinimai, buvę nurodyti lentelės

pradžioje. Didesnio nei A4 formato lentelės pateikiamos prieduose ne didesniame kaip A3 formato

lape.

Pateikiant lentelę, publikuotą kitame šaltinyje, būtina po lentelės pavadinimo skliausteliuose

nurodyti šaltinį. Kai lentelė sudaroma remiantis kitų autorių medžiaga, lentelės pavadinimo

pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal nurodytus literatūros šaltinius. Po lentele gali

būti lentelėje pateikiamų sutartinių ženklų ar kiti paaiškinimai. Lentelės pavyzdys pateikiamas 1

priede.

Paveikslai. Darbe esančios diagramos, nuotraukos, schemos ir kitos iliustracijos vadinamos

paveikslais. Paveikslai pateikiami kaip ir lentelės. Paveikslai turi turėti pavadinimus ir būti

numeruoti arabiškais skaitmenimis. Paveikslai numeruojami ištisine seka visame darbe arba pagal

atskirus skyrius (pirmasis skaičius reiškia to skyriaus, kuriame yra ši paveikslas, numerį, o

paskutinis skaičius – to paveikslo numerį skyriuje). Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po

paveikslu 12 punktų paryškintu šriftu, centruojant. Paveiksle rašomi žodžiai, skaičiai ir simboliai

19

pateikiami 10 punktų šriftu. Po paveikslu gali būti jam pateikiamų sutartinių ženklų ar kiti

paaiškinimai.

Jeigu paveikslai sudėtingi ir juose pateikiamas daugiau negu vienas požymis, turi būti nurodyti

sutartiniai ženklai ir paaiškinimai. Paveikslai pateikiami po pastraipa, kur jie pirmą kartą paminėti, ir

taip, kad juos galima būtų skaityti nesukinėjant darbo arba, jei netelpa, pasukus puslapį pagal

laikrodžio rodyklę. Didesnio nei A4 formato lentelės pateikiamos prieduose ne didesniame kaip A3

formato lape. Prieš paveikslą, jį analizuojant, turi būti nuoroda į paveikslą, pvz.: (1 pav.).

Pateikiant paveikslą, publikuotą kitame šaltinyje, būtina po paveikslo pavadinimo

skliausteliuose nurodyti šaltinį. Kai paveikslas sudaromas remiantis kitų autorių medžiaga,

paveikslo pavadinimo pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal nurodytus literatūros

šaltinius.

Lentelėse ir paveiksluose pateikiamus tyrimų duomenis nereikėtų dubliuoti ir pakartoti tekste.

Paveikslo pavyzdys pateiktas 9 priede.

Fizikiniai dydžiai. Fizikiniai dydžiai žymimi tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetais.

Fizikinių dydžių vienetus ir jų žymėjimus pateikti pagal LST ISO standartus (12 priedas). Jei tekste

pateikiami skaičiai turi matavimo vienetus, juos reikia rašyti skaitmenimis (pvz., 300 Lt), jei neturi

– žodžiais (pvz., penkis kartus). Nurodant tekste keletą skaičių, kurių matavimo vienetas vienodas,

pastarasis pateikiamas po paskutiniojo skaitmens (pvz., 2009 m. parduotų kiaulių svoris – 110,

galvijų – 450, avių – 50 kg). Jei tekste rašoma suma didesnė už tūkstantį, rekomenduojama rašyti

skaitmenimis ir žodžiu (pvz.: 5 tūkst., 1 mln.). Dešimtainėms trupmenoms žymėti rašomi kableliai

(pvz., 0,256).

Formulės. Formulės rašomos Equation Editor ar pan. formulių rašymo įrankiais. Formulės

tekste centruojamos. Jų simboliai ir skaitmeniniai koeficientai turi būti paaiškinti po formule tokia

tvarka, kaip užrašyta formulėje. Aiškinimas pradedamas žodžiu ,,čia“, rašomu mažąja raide naujoje

eilutėje be įtraukos ir po juo nerašomas skyrybos ženklas. Gali būti naudojami visuotinai pripažinti

formulių simboliai arba standartų patvirtinti ženklai. Formulės simbolis gali turėti tik vieną reikšmę,

kitoje darbo vietoje jam negalima suteikti naujos reikšmės. Jeigu tekste yra daugiau negu viena

formulė, jos turi būti numeruotos. Formulės numeris rašomas skliausteliuose formulės eilutės

pabaigoje. Pateikiant formulę, publikuotą kitame šaltinyje, būtina tekste nurodyti šaltinį.

Formulės pateikimo pavyzdys:

; (1)

20

čia atitinkamos augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams,

arba daržovių) vidutinis derlingumas;

atitinkamos augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams,

arba daržovių) pasėlių plotas ha;

di atitinkamos augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams,

arba daržovių) derlingumas 100 kg/ha; atitinkamos gamybinės grupės augalai.

Priedai. Prieduose pateikiama papildoma informacija (lentelės, paveikslai ir kt.). Priedai

pateikiami po literatūros sąrašo. Priedai išdėstomi pagal aptarimo darbe seką. Kiekvienas priedas

pradedamas naujame lape. Visi priedų puslapiai turi būti sunumeruoti kaip darbo tęsinys.

Kiekvienas priedas turi turėti eilės numerį. Žodis „priedas“ ir priedo numeris rašomi viršutiniame

dešiniajame lapo kampe (pvz., 2 priedas). Priedo pavadinimas centruojamas ir rašomas mažosiomis

raidėmis (išskyrus pirmąją sakinio raidę). Darbo tekste reikia pateikti nuorodą į priedus, pvz.: (žr. 1

priedą).

Rašant darbą patariama:

apibūdinant tą patį reiškinį nevartoti sinonimų, taip pat tarptautinių žodžių ir terminų,

jeigu yra lietuviški;

netrumpinti fizikinių dydžių vienetų pavadinimų, kai jie rašomi be skaičių (išskyrus

lenteles ir formules);

nevartoti rašybos taisyklių ir standartų nenumatytų santrumpų (jeigu darbe naudojama

tokia žodžių trumpinimo ar sąvokų sistema, turi būti sudarytas santrumpų ir specialių

terminų sąrašas su jų paaiškinimais);

nenaudoti tekste minus (–) ar plius (+) ženklų. Vietoj šių ženklų tekste rašytinas žodis

„minus“ arba ,,plius“;

tekste nenaudoti be skaičių šių matematinių ženklų: (mažiau arba lygu), (daugiau

arba lygu), (nelygu), taip pat ir ;

nenaudoti standartų indeksų (LST, ISO) be jų registracijos numerio;

prie matavimo vieneto nerašyti jo pavadinimo (pvz., turėtų būti 5 ha dobilienos, o ne

5 ha ploto dobilienos);

rašto darbuose vartoti veiksmažodinės formos neveikiamosios nuosakos bevardės giminės

dalyvį (pvz., apibendrinant nustatyta; išanalizavus tyrimo rezultatus, galima teigti ir pan.);

gauti tyrimo rezultatai darbe pateikiami lentelių ar paveikslų formos. Duomenų

pateikimo formų dubliuoti nereikia, t. y. tie patys tyrimo duomenys turi būti pateikiami

arba lentelėje, arba paveiksle.

Literatūros šaltinių pateikimas ir literatūros sąrašo sudarymas. Studijų rašto darbuose

kiekvienas dokumentas ar informacijos šaltinis, kuriuo buvo pasinaudota duomenims gauti ar

21

rengiant studijų rašto darbą, turi būti paminėti tekste. Studijų rašto darbo pabaigoje turi būti

pateiktas literatūros sąrašas, o tekste – nuorodos į kiekvieną literatūros sąraše pateiktą šaltinį.

Tekste nurodant naudotą šaltinį ir literatūros sąraše sudarant šaltinio aprašus, visada

pirmiausia rašoma šaltinio autoriaus pavardė (jeigu nėra autoriaus, rašomas šaltinio pavadinimas) ir

šaltinio leidimo ar atnaujinimo metai.

Tekste nurodant šaltinį, autorių ir leidimo metus galima rašyti skliausteliuose, pvz.: (Nekrašas,

2004). Jeigu autorius minimas tekste (rašant autoriaus pavardę ir vardo raidę), po jo pavardės

skliausteliuose reikia nurodyti tik metus, pvz.: E. Nekrašas (2004) teigė, kad… . Toje pačioje

pastraipoje minint tą patį autorių ir jo šaltinį, nurodomas tik autorius. Jei to paties autoriaus

skirtingos publikacijos išleistos tais pačiais metais, jos atskiriamos rašant mažąsias raides (a, b, c)

šalia publikacijos metų (žr. pavyzdį 1 priede). Kai minimas dviejų autorių šaltinis, nurodomos

abiejų autorių pavardės, pvz.: (Stoškus, Beržinskienė, 2005). Kai yra daugiau nei du autoriai, tekste

nurodoma tik pirmojo pavardė ir priduriama „ir kt.“, pvz.: (Mikulskienė ir kt., 2013) arba: B.

Mikulskienė ir kt. (2013) nustatė... . Jei šaltinio autorius yra kolektyvas, organizacija ar šaltinis

neturi autoriaus, pateikiant nuorodą minimas tik organizacijos ar šaltinio pavadinimas ir metai, pvz.:

(Lietuvos standartizacijos departamentas, 2013); (Organizacijų vadyba, 2005). Pateikiant nuorodą į

skirtingus šaltinius, autorių pavardės ir metai atskiriami kabliataškiu, pvz.: Šią temą analizavo

keletas mokslininkų (Baršauskienė, 2012; Barkauskas, 2009).

Rašto darbuose iš kitų šaltinių pateikiant lenteles, paveikslus ir formules, pavadinimų

pabaigoje taip pat būtina rašyti nuorodas į šaltinius. Kai lentelės ir paveikslai sudaromi remiantis

šaltiniais, pavadinimų pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal literatūros šaltinius, pvz.:

(sudaryta autoriaus pagal Gižienė, 2012; Arimavičiūtė, 2010; Sakalas, 2010). Nuorodos į

elektroninius šaltinius rašomos pagal tas pačias taisykles, negalima vietoj nuorodos rašyti interneto

adreso. Jeigu el. šaltinyje nėra publikavimo datos, galima nurodyti atnaujinimo datą ar pan.

Literatūros sąrašas turi būti pateiktas rašto darbo pabaigoje pagal standartus „LST ISO

690:2002. Dokumentai. Bibliografinės nuorodos. Turinys, forma ir sandara“ ir „LST ISO 690-2

Informacija ir dokumentai. Bibliografinės nuorodos. 2-oji dalis. Elektroniniai dokumentai ir jų

dalys“. Literatūros sąraše turi būti aprašyti visi šaltiniai, į kuriuos buvo parašytos nuorodos tekste.

Jame neturi būti šaltinių, į kuriuos nėra nuorodų tekste. Šaltinių aprašuose reikia pateikti privalomą

informaciją, kuri apibūdina konkretų informacijos šaltinį. Šaltinio apraše, atsižvelgiant į

publikacijos rūšį, turi būti:

autorius ar autoriai, t. y. asmenys, kolektyvas, institucija;

antraštė, t. y. knygos, straipsnio, žurnalo pavadinimas;

išleidimo duomenys (vieta, leidėjas, metai), apimtis (tomai, numeriai, puslapiai);

laikmenos rūšis, nuorodos sudarymo data ir prieiga, aprašant elektroninius šaltinius.

22

Informaciją aprašuose reikia rašyti taip, kaip nurodyta šaltinyje (pvz., negalima trumpinti

pavadinimų, kitaip rašyti autoriaus pavardę ir pan.). Aprašuose apie šaltinius turi būti pateikta

privaloma informacija, kuri nurodyta aprašų pavyzdžiuose. Knygų aprašuose dar turi būti nurodomi

puslapiai, jeigu rašto darbui buvo naudojama ne visa knyga arba buvo panaudota citata iš knygos.

Šaltinių aprašuose informacija apie šaltinį turi būti pateikta nurodytu eiliškumu ir vartojami

tinkami skyrybos ženklai (taškai, kableliai, skliausteliai ir kt.), kuriuos reikia rašyti pagal pateiktas

taisykles.

SVARBU: Nuorodose tekste naudojamas pirmojo elemento ir datos citavimo metodas, todėl

literatūros sąrašo šaltinio apraše pirmiausia taip pat privaloma rašyti pirmąjį elementą (šaltinio

autorių ar pavadinimą, jeigu nėra autoriaus) ir datą (šaltinio publikavimo metus), tada rašoma visa

kita informacija apie šaltinį (negalima publikavimo metų rašyti aprašo pabaigoje).

Šaltinių aprašai sudaromi pagal šaltinių rūšį. Įvairių rūšių šaltinių aprašų pavyzdžiai pateikti 10

priede. Šaltinių aprašai rūšiuojami autorių (o jei autoriai nenurodomi – antraščių) abėcėlės tvarka ir

numeruojami iš eilės. Pirmiausia sąraše pateikiami įrašai lotynišku šriftu (lietuvių, anglų ir kt.

kalbomis), paskui kitais (rusų ir kt. kalbomis). Aprašai kirilica nelotyninami.

Nuorodų į literatūros šaltinius tekste pavyzdys:

Kaip teigia L. Marcinkevičiūtė (2003a), darbuotojų motyvavimas yra sudėtingas reiškinys, todėl

jam paaiškinti sukurta daug motyvacijos teorijų ir koncepcijų. Darbuotojų motyvavimas gali būti

traktuojamas ir kaip elgsenos, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai arba

motyvų visuma (Psichologijos žodynas, 1994). Išanalizavus užsienio autorių (Berger, Luckmann,

1999; Cole, 1993) darbus apie darbuotojų potencialių galimybių panaudojimą, galima teigti, kad

ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse darbuotojų galimybių funkcijas tiria psichologai arba sociologai,

intensyviai bendradarbiaujantys su institucijų vadovais. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis

(Marcinkevičiūtė, 2003b), savivaldybėse darbuotojų motyvavimo sistemoms skiriamas nepakankamas

dėmesys.

Literatūros sąrašo pavyzdys:

1. BERGER, L.; LUCKMANN, T. 1999. Socialinis tikrovės konstravimas. Vilnius: Pradai.

2. COLE, G. 1993. Management: Theory and Practice. London: Guernesay Press.

3. MARCINKEVIČIŪTĖ, L. 2003a. Darbuotojų motyvavimo modeliai. Kauno r., Akademija:

LŽŪU leidybos centras.

4. MARCINKEVIČIŪTĖ, L. 2003b. Lietuvos įmonių darbuotojų motyvavimo modelių ypatumai

besikeičiančios rinkos sąlygomis: daktaro disertacija. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos

centras.

5. Psichologijos žodynas. 1993. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

23

Tyrimų etika ir plagiato prevencija. Akademinės bendruomenės nariai (studentai, dėstytojai,

mokslininkai ir kt.) turi vadovautis visuomenės moralės normomis bei akademinės etikos principais,

kurie dažnai būna apibrėžiami akademinės etikos kodeksuose. Pagrindinės akademinės veiklos

vertybės yra sąžiningumas, objektyvumas, veiklos ir rezultatų skaidrumas, pagarba, socialiai

atsakingas elgesys, tyrimų teisėtumas, gyvūnų ir gamtos apsauga. Mokslininkai, dėstytojai ir

studentai turi laikytis tarptautinių ir nacionalinių autorinių teisių bei kitų įstatymų. Akademinės

etikos pažeidimai (pvz., nusirašinėjimas, plagiato atvejai, duomenų klastojimas ir kt.) dažniausiai

vadinami akademiniu nesąžiningumu, jie yra tiriami ir nustačius skiriamos įvairios nuobaudos ar

kitos administracinės priemonės.

Akademinės etikos nuostatų laikymasis yra aktualus visuose studijų, tyrimų atlikimo ir rašto

darbų rašymo procesuose. Pagrindinės etiško elgesio nuostatos, skirtos Universiteto darbuotojams ir

studentams, paskelbtos ASU akademinės etikos kodekse. Aptariant studijų rašto darbų atlikimą,

svarbu laikytis akademinės etikos atliekant tyrimus ir rašant teorinę dalį, t. y. naudojant mokslinę

literatūrą.

Moksliniai ir studijų metu atliekami tyrimai turi būti grindžiami sąžiningumo ir tiesos siekimo

idealais. Pagrindinės tyrimų etikos nuostatos, parengtos pagal Lietuvos mokslininko etikos kodeksą

(1999) ir Aleksandro Stulginskio universiteto akademinės etikos kodeksą (2012):

tyrimo metodai ir gauti duomenys turi būti tiksliai pateikiami bei aprašyti, kad būtų

galima patikrinti tyrimo patikimumą;

skelbiami tik objektyvūs mokslinio tyrimo rezultatai, jų negalima padirbinėti,

falsifikuoti, manipuliuoti jais;

naudojant, cituojant ir komentuojant kitų autorių darbus yra būtinas nešališkumas ir

korektiškumas;

negalima vykdyti tyrimų pasisavinant kitų mokslininkų idėjas ar sukurtas metodikas ir

pateikiant jas kaip savas, negalima kopijuoti kitų mokslininkų atliktų tyrimų duomenų;

tyrimai neturi kenkti žmonėms, aplinkai ir kultūrinėms vertybėms;

tyrimas, kai jo objektas žmonės, turi būti grindžiamas laisvanoriškumo pagrindu,

atliekamas nežeminant žmogaus orumo ir laikantis pagrindinių žmogaus teisių. Tyrimo

metu gauti duomenys turi išlikti anonimiški ir naudojami tik tyrimo tikslais.

Vienas iš svarbiausių akademinės etikos principų – naudoti kitų autorių kūrinius atsižvelgiant

į autorių teises, t. y. kitų autorių kūrinius cituoti, perfrazuoti ir pateikti šaltinių nuorodas. Šaltinių

nuorodos tekste ir literatūros sąrašai sudaromi moksliniais, praktiniais ir teisiniais tikslais.

Panaudoti informacijos šaltiniai rodo, kaip autorius yra susipažinęs su nagrinėjama tema, ar naudoja

tinkamus informacijos šaltinius, ar gali pagrįsti darbe analizuojamas idėjas, pasirinktus tyrimo

24

metodus ir pan., taip pat padeda surasti darbe naudotus šaltinius, patikrinti pateiktus faktus arba

detaliau gilintis į cituotą literatūrą.

Jeigu darbe šaltiniai naudojami netinkamai ar darbas rašomas nesavarankiškai, gali būti

nustatytas plagijavimo atvejis ir grėsti griežtos bausmės – nuo įspėjimo iki pašalinimo iš

Universiteto ar įgytos kvalifikacijos bei laipsnio anuliavimo. Plagijavimas yra akademinis

nusižengimas. Aukštosios mokyklos absolventai, prieš gindami parengtą darbą, pasirašo

deklaraciją, kurioje nurodo, kad darbas yra originalus ir autentiškas, t. y. kad jis nėra plagiatas.

Studentai, pateikdami bet kuriuos rašto darbus, turi nurodyti parengimo datą ir pasirašyti po darbo

išvadomis. Universitetuose naudojamos specialios programos plagijuotiems tekstams atpažinti.

Studijų baigiamieji darbai ir disertacijos publikuojamos viešosiose prieigos duomenų bazėse,

kuriose darbus automatiškai tikrina plagiato patikros programos.

Plagijavimas yra ne tik svetimo darbo ar jo dalių pateikimas kaip savo, bet ir neteisingai

cituojamas tekstas. Nežinojimas ar pamiršimas tinkamai naudoti šaltinius neatleidžia nuo

atsakomybės. Aptikus tyčinį ar netyčinį plagiatą, taikomos vienodos bausmės. Plagiatu gali būti

laikoma:

kito asmens parašyto darbo (pirkto, parsisiųsto iš interneto, nukopijuoto ir kt.) ar jo dalių

pateikimas kaip savo paties;

svetimos idėjos, nuomonės, teorijos perteikimas ar perfrazavimas kaip savos;

kopijuotų tekstų iš svetimų darbų pateikimas savo darbe be nuorodų į šaltinius;

kopijuotų tekstų iš svetimų darbų pateikimas savo darbe su nuorodomis į šaltinius, bet be

kabučių, sudarant įspūdį, kad darbas perfrazuotas autoriaus;

cituoto teksto (kabutėse) pateikta mažiau nei nukopijuoto teksto iš svetimų darbų,

sudarant įspūdį, kad dalis darbo perfrazuota autoriaus;

nukopijuotame tekste iš svetimų darbų savo darbe padaryti pakeitimai (naudota žodžių

inversija, pakeista gramatinė struktūra, padaryti žodžių ar sakinių pakeitimai,

sutrumpinta ir pan.), sudarant įspūdį, kad darbas perfrazuotas autoriaus;

perfrazuotos ar apibendrintos informacijos iš kitų autorių darbų pateikimas be nuorodų į

šaltinius;

pažodinis tekstų vertimas iš kitų kalbų;

duomenų ar informacijos percitavimas iš antrinių šaltinių, nurodant originalų šaltinį;

nepublikuotos informacijos pateikimas;

netinkamų, klaidingų ar suklastotų nuorodų į šaltinius pateikimas;

pamiršimas pateikti nuorodas.

Svarbu rašto darbus rašyti savarankiškai, tinkamai naudoti šaltinius, gebėti cituoti ir

perfrazuoti informaciją.

25

Darbo tekste būtina:

pateikti nuorodas į visus naudojamus šaltinius ir juos visus įtraukti į literatūros sąrašą;

pateikti nuorodas ne tik naudojant šaltinio tekstą, bet ir paveikslus, lenteles, formules;

pažodžiui pateiktą šaltinio tekstą rašyti kabutėse ir šalia pateikti šaltinio nuorodą;

cituoti (pateikti kabutėse) ne ilgesnį nei paragrafo apimties tekstą;

šaltinio tekstą, kuris nerašomas kabutėse, reikia apibendrinti, sutrumpinti, susisteminti,

lyginti su kitų autorių darbais ir pateikti nuorodą į šaltinį;

naudoti daug įvairių šaltinių, dalykiškai analizuoti, o ne atpasakoti pateiktą informaciją.

Atsižvelgiant į pateiktas rekomendacijas ir savarankiškai atliekant tyrimus bei literatūros

analizę galima parašyti tinkamą studijų rašto darbą, pasiekti teigiamų studijų rezultatų, parodyti bei

naudoti įgytą profesinę ir mokslinę kompetenciją.

26

3. DARBŲ PRISTATYMŲ RENGIMO REIKALAVIMAI

Pristatymas (referato, kursinio darbo (projekto), profesinės veiklos praktikos ataskaitos,

pirmosios pakopos universitetinių studijų, magistrantūros studijų baigiamojo darbo) – tai esminių

darbo teorinių ir / ar praktinių tyrimo rezultatų, įžvalgų ir išvadų pristatymas vertinimo komisijai ir /

ar auditorijai (naudojant MS Power Point ar pan. prezentacijų rengimo programą).

Pristatyme privaloma naudojamą vizualizuotą informaciją argumentuoti ir pagrįsti lietuvių bei

užsienio autorių moksliniais tyrimais, faktais ir / ar statistikos duomenimis. Pristatymo apimtis

priklauso nuo pristatymui skirto laiko. Rekomenduojama pristatymo trukmė: pirmosios pakopos

universitetinių studijų baigiamajam darbui – 7 min., antrosios pakopos (magistrantūros) studijų

baigiamajam darbui – 7–10 min., referatui, kursiniam darbui, profesinės veiklos praktikos ataskaitai

– 5 min. Rekomenduojama pristatymo metu naudoti iki 15 skaidrių.

Norint sistemingai ir išsamiai parengti pristatymą, svarbu apmąstyti šiuos rekomenduojamus

etapus (10 lentelė).

10 lentelė. Pristatymo rengimo sudėtinės dalys

Rengimo etapas Norimi pasiekti tikslai

1 žingsnis. Tikslas

Ką šiuo pristatymu norima pasiekti? Koks rezultatas po jo būtų idealus? Kokį emocinį tikslą norėčiau pasiekti (savo žinių, gebėjimų parodymas, atliktų tyrimų rezultatų pristatymas, pasitikėjimas, neutralus santykis vietoj pradinės skeptiškos nuostatos, smalsumas sužinoti daugiau)?

2 žingsnis. Auditorijos analizė

Kas tikslinė auditorija (vertinantis dėstytojas, vertinimo komisija, kolegos ir pan.)? Kokie auditorijos poreikiai? Kiek jie informuoti? Kokie jų vertinimo kriterijai?

3 žingsnis. Pagrindinis teiginys

Kuo pagrįsiu savo pagrindinį teiginį (pagrindinę temą, tiriamąjį klausimą, problemą ir pan.)? Kodėl tai reikėjo tirti? Kada pateikti stipriausią argumentą: pradžioje ar pabaigoje? Ar auditorija labiau vertina originalumą, ar konservatyvų atsargumą?

4 žingsnis. Struktūra

Kiek potemių būtina aprėpti? Pagal kokią logiką (pagal suformuotus uždavinius, pagal rašto darbo struktūrą ar pan.) bus grupuojami punktai ir papunkčiai? Kas bus pateikiama įžangoje? Kuo bus baigiamas pristatymas?

5 žingsnis. Detalizavimas

Kokios teorinės įžvalgos, faktai, statistikos duomenys ar pavyzdžiai bus naudojami teiginiams pagrįsti? Per kiek laiko išdėstysiu įžangą, atskiras potemes, pabaigą (apibendrinimus, išvadas pasiūlymus ir pan.)?

6 žingsnis.Dramaturgija

Kokios iliustracijos tiktų? Kas padėtų vizualizuoti teiginius: citata, iliustracijos (paveikslai, lentelės, nuotraukos ir pan.), faktiniai duomenys, klausimai publikai ar kt.? Tekstą privaloma rašyti, o lenteles ir paveikslus rekomenduojama kurti MS Power point programoje naudojant esamas galimybes.

7 žingsnisKūno kalba

Palaikykite akių kontaktą su auditorija. Kalbėkite neskubėdami, kad auditorija suprastų, ką sakote. Stenkitės išlikti ramus, būkite dalykiškas, per daug negestikuliuokite rankomis.

27

11 lentelė. Bendri reikalavimai skaidrėms rengti

Reikalavimas ar rekomendacija

Paaiškinimas

Ne daugiau kaip 8 eilutės Neperkraukite. Turi būti įskaitoma ir lengvai suvokiama.Skaidrėje – viena idėja Vienoje skaidrėje pateikiama tik viena argumentuota mintis.Skaidrės pavadinimas Viršuje turėtų būti užrašytas pavadinimas, atitinkantis pagrindinę skaidrės idėją

Skaidrėje naudojama 2/3 ploto informacijai pateikti

Nesugrūskite teksto ar pateikiamos vaizdo medžiagos, palikite tuščios erdvės skaidrės plote. Tarp pateikiamų punktų rekomenduojama palikti ne mažesnius nei 12 pt eilėtarpius.

Schematiškai išdėstyta informacija

Informacija geriau suvokiama ir įsimenama, jei pateikiama pasitelkiant vaizdo priemones. Varijuokite raiškos priemonėmis: žodžiais, schemomis, piešiniais, skaičiais.

Rekomenduojamas teksto dydis Pavadinimas – 28–40 pt šrifto dydis (paryškintas), tekstas – 20–32 pt, iliustracijose (paveiksluose, lentelėse ir pan.) rekomenduojamas šrifto dydis –14–20 pt.

Teksto šriftas Patartina rinktis tipinius šriftus: Times New Roman ar Arial. Naudojant kitus šriftus gali išsikreipti tekstas.

Spalvų įvairovė skaidrėje

Rekomenduojama šviesus skaidrės pagrindas (ASU firminis skaidrių fonas), kontrastingos teksto spalvos (dvi – tekstui, viena – paryškinti), visame pristatyme taikyti vienodas spalvas. Atkreipkite dėmesį į tai, koks apšvietimas auditorijoje, kur darysite pristatymą.

Animacija Rimtuose pristatymuose (pvz.: baigiamųjų darbų pristatyme) nerekomenduojama animacija arba tik būtina argumentuoti perteikiamas mintis.

Skaidrės eilės numeris Skaidres privaloma numeruoti, išskyrus pirmąją.

Skaidrė – planas Skaidrėje pateikta informacija yra tik planas, kuriuo naudojantis nuosekliai pristatoma tema. Skaidrėse pateiktas tekstas neturėtų būti tik perskaitomas, tačiau rekomenduojama komentuoti, paaiškinti, papildyti.

Rekomenduojama pristatymo struktūra*:

1) titulinė skaidrė;

2) pristatymo (pranešimo) struktūra (turinys);

3) įvadas (rekomenduojamos įvado struktūrinės dalys: aktualumas, naujumas, ištirtumas,

problema, darbo tikslas, darbo uždaviniai, darbo objektas, pagrindinės sąvokos,

koncepcijos, tyrimo metodai, laikotarpis ir pan.). Atsižvelgiant į numatytus pranešimo

tikslus pasirenkamos reikiamos įvado struktūrinės dalys (įvadui gali būti skiriamos 1–3

skaidrės);

4) dėstymas – pagrindinė pranešimo dalis, pasirinktos temos išpildymas (5–8 skaidrės);

5) apibendrinimai, išvados, pasiūlymai, pagrindiniai rezultatai (1–3 skaidrės);

6) padėka auditorijai;

7) pakartojamas titulinis lapas.

28

* gali būti koreguojama, atsižvelgiant į vertinančio asmens (komisijos) reikalavimus.29

Skaidrių pavyzdžiai.

Titulinė skaidrė

Teksto pateikimas skaidrėje

Lentelės pateikimas skaidrėje

30

Paveikslo pateikimas skaidrėje31

LITERATŪRA

1. ALIŠAUSKIENĖ, R. 2004. Kursinių, bakalauro ir magistro darbų rengimo vadovas.

Šiauliai: ŠU leidykla.

2. BARŠAUSKIENĖ, V.; MAČERINSKIENĖ, J. 2006. Studijų darbų parengimo tvarka.

Kaunas: Technologija.

3. ČERNIUS, V.; TERESEVIČIENĖ, M. 1996. Kaip rašyti magistro studijų baigiamąjį darbą.

Kaunas: VDU.

4. DARGVAINIS, M. 2000. Metodiniai nurodymai studentų rašto darbams įforminti. Kauno

r., Akademija: LŽŪU leidybos centras.

5. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės. 2001.Vilnius.

6. GAPUTIENĖ, I. 2002. Socialinių mokslų studijų darbų rengimo tvarka. Kaunas.

7. JANONIS, O. 2005. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo

darbuose metodika: (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2). Vilnius.

8. KARDELIS, K. 2002. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija.

9. LAKIS, V. 2000. Magistro darbo rašymas. Vilnius: VU leidykla.

10. LILEIKIENĖ, A.; ŠAPARNIS, G. 2004. Magistro darbo rengimo metodika. Šiauliai: ŠU

leidykla.

11. MAKŠTUTIS, A. 2000. Studijų baigiamųjų darbų rengimo metodiniai nurodymai ir

patarimai. Klaipėda: KU leidykla.

12. PIROČKINAS, A. 1990. Administracinės kalbos kultūra. Vilnius: Mintis.

13. RATKUS, J.; TAMOŠIŪNAS, T. 1998. Magistro darbo rengimo metodinės

rekomendacijos. Šiauliai: ŠU leidykla.

14. RIENECKER, L.; JORGENSEN, P. 2003. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai.

15. RUŽEVIČIUS, J. 2003. Magistrantūros studijos ir magistro darbo rašymas. Vilnius: VU

leidykla.

16. SEILIUS, A. 2002. Verslo vadybos magistro baigiamojo darbo (tezių) rengimo metodika.

Klaipėda: KU leidykla.

17. ŠARLAUSKIENĖ, L. Studijų rašto darbų įforminimo bendrieji metodiniai patarimai ASU

studentams [interaktyvus]. Akademija, 2014 [žiūrėta 2014 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per

internetą: <http://dspace.lzuu.lt/handle/1/3061>

18. ŽILINSKAS, P. 2003. Patarimai rengiantiems rašto darbus. Vilnius: VU leidykla.

32

PRIEDAI

1 priedas

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas

Vardenis PAVARDENIS

…………………………… programos ……………… studijų

..... kurso ........ grupės studentas

INFLIACIJOS SUSIDARYMO PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

Makroekonomikos referatas

Tikrino doc. dr. V. Pavardenis

Akademija, 2014

33

2 priedas

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

Ekonomikos, apskaitos ir finansų institutas

Vardenis PAVARDENIS

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMAS

Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: Ekonomika

Studijų programa: Žemės ūkio ekonomika

Akademija, 2014

34

2 priedo tęsinys

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. …, 20... m. kovo .... d.)

Pirmininkas prof. habil. dr. A. Pavardenis, Vilniaus universitetas

Nariai:

1. Prof. habil. dr. B. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

2. Prof. habil. dr. C. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

3. Doc. dr. D. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

4. Doc. dr. E. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

5. Doc. dr. F. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Mokslinis vadovas doc. dr. B. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas doc. dr. V. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorė doc. dr. D. Pavardenė, Aleksandro Stulginskio universitetas

35

3 priedas

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas

Vardenis PAVARDENIS

ŽMOGIŠKOJO IR SOCIALINIO KAPITALO FORMAVIMO GALIMYBĖS,

SIEKIANT UŽTIKRINTI KAIMO TURIZMO KONKURENCINGUMĄ

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: Viešasis administravimas

Studijų programa: Kaimo plėtros administravimas

Akademija, 2014

36

3 priedo tęsinys

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. …, 20... m. balandžio .... d.)

Pirmininkas prof. habil. dr. A. Pavardenis, Vilniaus universitetas

Nariai:

1. Prof. habil. dr. B. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

2. Prof. habil. dr. C. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

3. Doc. dr. D. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

4. Doc. dr. E. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

5. Doc. dr. F. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Mokslinis vadovas doc. dr. B. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas doc. dr. V. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas doc. dr. F. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorė doc. dr. D. Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas

37

4 priedas

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas

…………………………… …………………………… studijų programos

……… kurso studentas (-ė) …………………………………………………………

KURSINIO DARBO UŽDUOTIS

1. Tema ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

2. Turinys _____________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3. Sąlygos ir pagrindiniai nurodymai _________________________________________________ ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4. Darbo apimtis _________________________________________________________________

Darbo baigimo terminas 201__ m. _____________________________________ d.

Užduoties gavimo data 201__ m. ______________________________________ d.

Studentas (-ė) _____________________________________________

(parašas) (vardas, pavardė)

Darbo vadovas(-ė) ____________________ _________________________(parašas) (vardas, pavardė)

38

5 priedasALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

APSKAITOS IR FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMOS

STUDENTAS (-Ė) VARDENIS PAVARDENIS

TVIRTINU Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto direktorė

_________________________________ (parašas)

_________________________________ (vardas ir pavardė)

20.... m. sausio .... d.

PIRMOSIOS PAKOPOS UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ (BAKALAURO) BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS

1.Tema__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Patvirtinta EVF dekanės įsakymu Nr. , 20 m. d.

2.Turinys________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3. Darbų kalendorinis planas

Etapai Terminai Pastabos

Darbo baigimo terminas 20 m. d.Užduoties gavimo data 20 m. d.

Studentas ________________________________ (parašas ) (vardas ir pavardė)

Darbo vadovas _________________________________________________________ (parašas) (vardas ir pavardė)

Instituto išvada _______________________________________________________________Protokolo Nr. Data ____________Instituto direktorė ___________________________________________________________

(parašas) (vardas ir pavardė)

39

6 priedas

SANTRAUKA

(angl. SUMMARY)

Vardenis PAVARDENIS

Darbo pavadinimas

Pirmosios pakopos universitetinių arba magistrantūros studijų baigiamasis darbas

(angl. final work of bachelor studies or master thesis), 60 puslapių (angl. pages), 5 paveikslai

(angl. figures), 3 lentelės (angl. tables), 25 literatūros šaltiniai (angl. references), 2 priedai (angl.

appendixes), lietuvių kalba.

Prasminiai žodžiai (angl. key words)

Tyrimo objektas (angl. research object)

Tyrimo tikslas (angl. research aim)

Uždaviniai (angl. objectives)

Tyrimo metodai (angl. research methods)

Tyrimo rezultatai (angl. research results) (trumpai pateikiama, kas buvo tirta visose

baigiamojo darbo dalyse ir kokie gauti rezultatai):

pirmojoje darbo dalyje (išnagrinėtas, pateiktas, atliktas ir pan.)

antrojoje darbo dalyje (išnagrinėtas, išanalizuotas, nustatytas, atliktas ir pan.)

trečiojoje darbo dalyje (pateiktas, įvertintas, numatytas, pasiūlytas ir pan.).

pagrindinės išvados arba teorinė ir praktinė darbo reikšmė.

* Magistrantūros studijų baigiamajame darbe nurodyti, kur ir kada buvo pristatyti ir / ar

publikuoti darbo tyrimų rezultatai.

Rekomenduojama santraukos apimtis – 1–2 puslapiai.

40

7 priedas

TURINYS

ĮVADAS ................................................................................................................…….......…..... 3

1. NEDARBAS KAIP MAKROEKONOMINĖ PROBLEMA ………………………..…........ 5

1.1. Nedarbo rūšys ……..………………………………………………………................... 5

1.2. Nedarbo problema pasaulinėje praktikoje ………...……………………..................... 10

2. NEDARBO PROBLEMA IR JOS DINAMIKA LIETUVOJE ……………........................ 14

2.1. Pagrindinės nedarbo priežastys Lietuvoje ……………...……….......………........ 14

2.2. Nedarbo lygio kitimas ……………………………………………..………................ 17

2.3. Užimtumo skirtumai regioniniu aspektu …………………..........…………................ 20

2.4. Nedarbo ypatybės skirtingose gyventojų grupėse ………..………………………...... 23

2.5. Darbo rinkos perspektyvos Lietuvoje ………………..…………………………........ 25

3. NEDARBO PROBLEMOS SPRENDIMAS …………………………….……......………. 30

3.1. Pasyviųjų priemonių naudojimas darbo rinkos politikoje ………...………………..... 30

3.2. Aktyviųjų priemonių naudojimas darbo rinkos politikoje ...........………………….... 35

IŠVADOS ………………….. ………………………………………………………...………. 40

LITERATŪRA…………………………………………………..............…....… 41

PRIEDAI …………………………………………………………………………............……. 42

41

8 priedas

1 lentelė. Lietuvos bendrasis vidaus produktas, įvertintas išlaidų metodu, ir jo struktūra

2010–2012 m. (Lietuvos statistikos metraštis, 2013)

Ekonominės veiklos rūšysBVP mln. Lt BVP struktūra proc.

2010 m. 2012 m. 2010 m. 2012 m.Asmeninio vartojimo išlaidosValdžios sektoriaus vartojimo išlaidosBendrojo kapitalo formavimasPrekių ir paslaugų eksportasPrekių ir paslaugų importas (minus)Iš viso

61503,719474,916560,264792,466655,395676,0

71978,819996,920827,695468,794537,3113734,7

64,220,417,367,769,7100

63,317,618,383,983,1100

2 lentelė. N rajono M žemės ūkio įmonės grūdų pardavimo pajamos 2010–2012 m.

(sudaryta autoriaus pagal M žemės ūkio įmonės duomenis)

MetaiParduota

grūdųt

Grūdų kaina Lt/t

Pajamos tūkst. Lt

Pajamų absoliutiniai pokyčiai tūkst. Ltbaziniai grandininiai

išviso

iš jų dėl išviso

iš jų dėlkiekio kainos kiekio kainos

201020112012

629,1260,4631,6

288488673

181,2127,1425,1

x–54,1243,9

x–106,2

0,7

x52,1243,2

x–54,1298,0

x–106,2181,2

x52,1116,8

42

9 priedas

1 pav. Grūdinių augalų derlius ir derlingumas Lietuvoje 2006–2012 m.

(sudaryta autoriaus pagal Statistikos departamento prie LRV informaciją)

43

10 priedas

Įvairių rūšių dokumentų bibliografinių nuorodų pavyzdžiai

Vieno autoriaus knyga

 ALEKNEVIČIENĖ, V. 2007. Finansų valdymo pagrindai: praktinės užduotys. Kauno r.,

Akademija: LŽŪU leidybos centras.

ALCHIAN, A.A. 1977. Economic Forces at Work. Indianapolis, Ind.: Liberty Press.

Dviejų ir trijų autorių knyga

KASIULIS, J.; BARVYDIENĖ, V. 2004. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija.

KRIŠČIŪNAS, K; DAUGĖLIENĖ, R. 2006. Žiniomis grįstos ekonomikos link: žinių skvarba ir

raiška. Kaunas: Technologija.

BAGDANAVIČIUS, J; GRIGAS, R; SENKUS, V. 2006. Vadybos sociologijos aspektai. Vilnius:

Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Keturių ir daugiau autorių knyga

KUMPIKAITĖ, V. ir kt. 2006. Vadybos pagrindų savarankiški darbai. Kaunas: Technologija.

KUBILIUS, V., et al. 1997. Lithuanian literature. Vilnius: Vaga.

Kolektyvinio autoriaus knyga (arba autorius nepaminėtas)

Buhalterinės apskaitos pagrindai:  praktinių užsiėmimų užduotys ir metodiniai

patarimai. 2004. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos centras.

Global development of organic agriculture. 2006. Wallingford, UK Cambridge.

2000 m. darytų augalininkystės bandymų duomenys. 2001. Akademija (Kėdainių r.): Lietuvos

žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Daugiatomio leidinio tomas arba dalis

LIUBERTIENĖ, J. 2003. Aukštosios matematikos konspektas Agronomijos fakulteto studentams:

D.2. Tikimybių teorija ir matematinė statistika. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos centras.

Lietuvių enciklopedija. 1965. T. 32. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla.

Disertacija

VALATKAITĖ, I. 2004. Žinių naudojimo verslo informacinėse sistemose tyrimas: daktaro

disertacija. Vilnius.

Disertacijos santrauka

ŠMATAS, R. 2006. Migration activity and abundance of aphids (Aphididae) and thrips

(Thysanoptera) in cereals and their control: summary of doctoral dissertation. Kauno r.,

Akademija: LŽŪU leidybos centras.

44

Teisės aktai

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. 1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185. Valstybės žinios,

1999, nr. 50–1598.

Dėl valstybės tarnautojų mokymo programų patvirtinimo: Valstybės tarnybos departamento prie

LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas. 2010 m. sausio 22 d. Nr. 27MP-24. Valstybės

žinios, 2010, nr. 12–611.

Dėl Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijos patvirtinimo: Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimas. 2001 m. vasario 28 d. Nr. 229. Valstybės žinios, 2001, nr.

20–652.

Standartas

LST EN ISO 9000:2007. Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO

9000:2005) = Quality management systems. Fundamentals and vocabulary (ISO 9000:2005).

Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas.

Patentas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KATRA“. Elektromagnetinis šilumos ir vandens kiekio

skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851. 2001 10 25

Straipsnis iš knygos ar daugiatomio leidinio

VALIULIS, S. 1992. Kino kritika. Iš Žurnalisto žinynas. Kaunas, p. 105–108.

NAVASAITIS, A. Uosis. 1988. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, p. 379.

WRIGLEY, E.A. 1968. Parish registers and the historian. In STEEL, DJ. National index of parish

registers. London, p. 155–167.

Pranešimas konferencijos medžiagoje

TAUTKEVIČIENĖ, G; ŠARLAUSKIENĖ, L; DZINGIENĖ, V. 2007. Informacinio raštingumo

kursas virtualioje aplinkoje: patirtis ir vertinimai. In Advanced Learning Technologies and

Applications ALTA'2007: conference proceedings. Kaunas, p. 214–224.

Straipsnis žurnale ar tęstiniame mokslo leidinyje

ADAMONIENĖ, R. 2007. Ugdymo proceso vadybinio funkcionalumo didinimas. Vagos: mokslo

darbai, t. 74 (27), p. 27–33.

ANDRIUŠČENKA, J. 2003. Srategic entrepreneurship: conceptual attitude in management

paradigm. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, nr. 26, p. 7–25.

VELICHKA, R.; RIMKEVICHENE, M.; MARTSINKYAVICHENE, A. 2006. Changes in the

properties of a loamy Gleyic Cambisol as related to the saturation of crop rotations with

rape. Eurasian Soil Science, vol. 39, no. 9, p. 1002–2293.

45

AUGUSTAITIS, A., et al. 2007. Trend in Ambient Ozone and an Attempt to Detect Its Effect on

Biota in Forest Ecosystem: Step I of Lithuanian Studies. The Scientific World Journal, vol.

7, p. 37–46.

Elektroninės knygos, duomenų bazės ir kiti elektroniniai dokumentai

RUTKAUSKIENĖ, D. 2006. Lietuvos virtualus universitetas: monografija [interaktyvus]. LieDM

[žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://distance.ktu.lt/livun/>.

Lietuvių kalbos žodynas. 2005 [interaktyvus]. Vilnius, [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per

internetą: <http://www.lkz.lt>.

ALBREKTAITĖ, D. 2007. Kaimo plėtros administravimo studijų programos studentų karjeros

valdymo galimybių studija: magistro tezės [interaktyvus]. Kaunas: Lietuvos akademinių bibliotekų

tinklas [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per duomenų bazę LitETD: <LT-eLABa-0001:

E.02~2007~D_20070816_154000-03149 local/elaba>.

Lietuviškos knygos metai. 1998 [CD-ROM]. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas.

Straipsnis iš elektroninės knygos ir pan.

JANONIS, O. 2005. Spaudinių aprašo elementai ir jų pateikimo tvarka. Iš Bibliografinių nuorodų

ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus

universiteto leidykla, p. 23–29 [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.vpu.lt/bibl/file/Janonis.pdf>.

MCCONNELL, W. H. 1993. Constitutional History. In The Canadian Encyclopedia [CD-ROM].

Mcintosh’o versija 1.1. Toronto: McClelland & Stewart, c.

Straipsnis iš elektroninio žurnalo, tęstinio leidinio, interneto portalo ir pan.

VINCIŪNIENĖ, V.; RAULUŠKEVIČIENĖ, J. 2009. Lietuvos respondentinių ūkininkų ūkių

techninio ir masto efektyvumo neparametrinis vertinimas. Vagos: mokslo darbai [interaktyvus], nr.

85(38), p. 39–46 [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt/file.doc?

id=30138>.

DIEFENBACH, T. 2007. The managerialistic ideology of organisational change management.

Journal of Organizational Change Management [interaktyvus], vol. 20, no. 1, p. 126–144 [žiūrėta

2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per duomenų bazę Emerald <http://www.emeraldinsight.com/ft>.

Lietuvos ekonominė ir socialinė raida. 2009 [interaktyvus]. Lietuvos statistikos departamentas,

[žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/download_release/?id=3447&download=1&doc=1691>

46

11 priedas

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Ekologinis ūkininkavimas – tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais

procesais ir medžiagomis, ir laiduojanti aukštos kokybės bei natūralesnių žemės ūkio produktų

gamybą ir realizavimą (Ivanikova, Ruževičius, 2008).

Finansinio sverto rebalansavimas – įmonės kapitalo struktūros koregavimas iki tikslinės kapitalo

struktūros (Emery, Finnerty, Stowe, 2004).

Kaimo bendruomenė – tam tikroje kaimo vietovėje gyvenančių žmonių grupė, turinti tam tikras

bendras institucijas (mokykla, bažnyčia, bendruomenės centras ir kt.) ir besinaudojanti jų

teikiamomis paslaugomis, ją vienija jų gyvenamosios vietovės pokyčių valdymo sprendimai,

bendras vietovės tapatumo suvokimas, tarpusavio priklausomybė, kaimynystės ryšiai

(Atkočiūnienė, 2004, 2010).

Kaimo bendruomenės poreikiai – tai poreikiai, kurie grindžiami visų tos bendruomenės (tam

tikros kaimo vietovės) narių asmeniniais poreikiais bei bendromis tam tikros kaimo vietovės

gyventojų reikmėmis, trūkumais, nepritekliais (Atkočiūnienė, 2004, 2010).

Kainų konvergencija – prekės ateities kainos ir momentinės kainos skirtumo mažėjimas artėjant

pateikimo datai (Juozapavičienė, 2009).

Kokybės vadyba – koordinuoti veiksmai, kreipiantys ir valdantys organizacijos veiklą, susijusią su

kokybe (ISO 9000:2000); bendrosios valdymo funkcijos dalis, nustatanti kokybės politiką, tikslus

ir pareigas bei tam naudojamas priemones – kokybės planavimą, kokybės valdymą, kokybės

užtikrinimą ir kokybės gerinimą, remiantis kokybės sistema (ISO 8402:1994).

Modelis – schematinis sistemos, teorijos ar reiškinio aprašymas, aiškinantis jų žinomas ar spėjamas

savybes, galimas naudoti tolesnėms jų studijoms (Balvočiūtė, 2007).

Modeliavimas – tai objekto tyrimas, naudojant sudarytus modelius, formalus, supaprastintas

reiškinio vaizdavimas (Valkauskas, 1995).

Motyvavimas – konkrečių tarpusavyje susijusių aktyvinimo priemonių ir būdų visuma, naudojama

darbuotojų suinteresuotumui ir aktyvumui didinti (Senge, 2004).

Papildomas apyvartinis kapitalas – trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų, už kuriuos

nemokamos palūkanos, skirtumas, parodantis, kiek trūksta finansavimo šaltinių papildomam

trumpalaikiam turtui finansuoti (Aleknevičienė, 2009).

Vertybės – tai esminiai įsitikinimai, kad konkretus elgesys ar egzistavimo būdas asmeniškai ar

socialiai priimtinesnis už priešingo pobūdžio elgesį ar egzistavimo būdą (Rokeach, 2001).

47

12 priedas

1 lentelė. Dažniausiai vartojamų sąvokų santrumposMatuojamas reiškinys Pavadinimas Žymėjimas Pavyzdys

Ilgismilimetras mm 5 mmcentimetras cm 7 cmmetras m 10 mkilometras km 15 km

Laikas, trukmė sekundė s 30 sminutė min. 15 min.valanda h 12 hdiena d. 5 d.metai m. 2003 m.

Masė gramas g 100 gkilogramas kg 8 kgtona t 7 t

Tūris, talpa litras l 4 lkubinis metras m3 23 m3

Plotas kvadratinis metras m2 46 m2

aras a 30 ahektaras ha 6 ha

Greitis metrai per sekundę m/s 5 m/skilometrai per valandą km/h 55 km/h

Krovinių apyvarta tonos kilometrai tkm 6 tkmGalia vatas W 40 W

kilovatas kW 15 kWVertė, kaina litas Lt 89 Lt

centas ct 24 cteuras EUR 46 EURdoleris USD 50 USD

Temperatūra laipsnis 0 C 37 0 CSantykiniai dydžiai procentas proc. 10 proc.Absoliutiniai dydžiai vienetas vnt. 15 vnt.

tūkstantis tūkst. 10 tūkst.milijonas mln. 2 mln.milijardas mlrd. 5 mlrd.

Administraciniai –teritoriniai vienetai

apskritis apsk., apskr. Kauno apsk.Kauno apskr.

savivaldybė sav., saviv. Kauno r. sav.Kauno r. saviv.

rajonas r. Kauno r.kaimas k. Naudžiūnų k.gyvenvietė gv. Birštono vienkiemo gv.

48

13 priedas

Pirminiai ir antriniai duomenys

Tyrimai gali būti atliekami remiantis pirminiais ir antriniais duomenimis.

Pirminiai duomenys renkami konkrečiai mokslinei problemai spręsti. Jie pradedami rinkti

ir kaupti paaiškėjus, kad problemai spręsti reikia išsamaus tyrimo. Pirminių duomenų privalumas

yra tai, kad jie susieti su tiriamos problemos turiniu ir specifika.

Pirminių duomenų rinkimo metodai:

1) kokybinis tyrimas: nedidelės respondentų grupės nestruktūrizuotas pokalbis

turint tikslą išsiaiškinti naujas idėjas ir hipotezes;

2) apžvalginis (apklausos) tyrimas: informacijos gavimas struktūrizuotos apklausos

būdu;

3) stebėjimas: informacijos rinkimas stebint įvykius ar žmones (tyrimo dalyvius).

Antriniai duomenys – tai informacija, kuri jau yra kitais tikslais anksčiau surinkta, užrašyta

ir saugoma viena ar kita forma, gali būti prieinama ir panaudojama sprendžiant mokslinę problemą.

Pradiniam tyrimui dažnai pakanka antrinių duomenų. Jei antrinių duomenų kiekis ir kokybė atitinka

ir tenkina tyrimo reikmes, rinkti pirminių duomenų nereikia. Antriniai duomenys gali būti gaunami

iš vidinių ir išorinių šaltinių.

Antrinių duomenų rinkimas galimas iš:

1) vidinių šaltinių – įmonių ar įstaigų metraščių, bibliotekų, darbuotojų asociacijų

vidinės apskaitos ar raštvedybos ir t. t.;

2) išorinių šaltinių – valstybinių (statistikos leidinių), viešų publikacijų, duomenų

bazių ir t. t.

Antriniai duomenys gali būti naudojami tik aiškinantis tyrimo reikmes, apimtis, turinį, esmę

ir pan. Šių duomenų nepakanka, kai norima atlikti išsamų tyrimą.

49