sueigų planas ekologijos temai nagrinėti
DESCRIPTION
Vyr. sk. Giedrės Putramentaitės parengtas sueigų planas, skirtas ekologijos temai. Ar tave kaip ir mane neramina pasikeitimai gamtoje, kurių negali paaiškinti? Ar kartais susimąstai, jog matyt gamta pyksta ant mūsų už tokį neatsakingumą jos atžvilgiu?Norėtum apie tai papasakoti vaikams, betnežinai nuo ko pradėti? Visi atsakymai čia!TRANSCRIPT
Sueigų planas
logijos
temai nagrinėti
Turinys
Žodis vadovams
1 SUEIGA - Ekologija
2 SUEIGA – Rūšiavimas
3 SUEIGA – Chemikalai maiste ir mityba 4 SUEIGA – Vanduo 5 SUEIGA – Energija 6 SUEIGA – Ekologija skautų stovykloje
7 SUEIGA – Ekologija namuose
8 SUEIGA – Oro tarša
9 SUEIGA – Ekomada
10 SUEIGA – Ekomenas
Žodis vadovui
Šis sueigų planas yra skirtas supažindinti 10-14 amžiaus skautes seses su ekologijos pagrindais –
tai yra pagrindinėmis ekologinėmis problemomis, su kuriomis kovoja žalieji; žmogaus daromos
žalos padariniais; būdais, kaip galima padėti gamtai. Konkretaus amžiaus pasirinkimas yra
tikslingas, nes sesės skautės yra amžiaus, kai jau gali būti atsakingos už savo veiksmus. Svarbu
šiomis temomis kalbėtis nuo mažens, kai formuojasi savimonė, nes tada įmanoma pasiekti, kad
sesės užaugtų neabejingos šioms vis aštrėjančioms problemoms. Sueigos skirtos tik supažindinti ir
paskatinti realiems veiksmams. Sueigų planus sudaro 10 autorės pasirinktų temų, kurios jai atrodo
kaip labiausiai būtinos aptarti. Taip pat įeina įvairūs žaidimai, užsiėmimai ir video medžiaga, kurie
neleis nuobodžiauti sueigos metu. Taip pat kalbama apie skautiškų įstatų sąsaja su pačia ekologija,
tad svarbu sesėms perteikti,jog jei taikysime skautiškas vertybes ir kitose gyvenimo srityse (skautas
gamtos draugas, skautas padeda artimui, skautas taupus ir pan.) automatiškai būsime „draugiški
gamtai“ ir ne tik. Autorė tikisi, jog šis sueigų planas bus naudingas rinkinys, padedantis vadovui
šviesti savo vaikus.
SUEIGA
Tema: Ekologija
Tikslas: Suteikti bendrą supratimą apie ekologiją.
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
10 min. Diskusija Sueigą pradedame klausimu
„Ką tu žinai apie
ekologiją?“. Kiekviena
skautė pasidalina mintimis
ir informacija.
Svarbu sužinoti kiek sesės žino
apie ekologiją ir jei jų žinios
nevisai teisingos, padėti joms
suprasti kas,tai yra.
20 min. Temos
pristatymas
Pristatoma sueigos tema:
papasakojama apie
ekologiją, ką reiškia šis
terminas, kodėl jis atsirado.
Papasakoti apie taršą, dėl
taršos vykstančius procesus
bei kaip galima juos
pristabdyti.
Pridėta informacija.
5 min. Filmukas Filmukas apie žmogaus žalą
gamtai.
Nuoroda į filmuką
http://www.youtube.com/watch?v
=3zyizEz9XUs&feature=related
5 min. Aptarimas Pamatyto filmuko
aptarimas.
Svarbu išsiaiškinti ką skautės
suprato ir pan.
40 min. Eko maišelių
gamyba
Medžiaginio maišelio
gaminimas iš senų
marškinėlių.
Marškinėliai, žirklės ir siuvimo
reikmenys.
Nuoroda į video, kaip gaminti
maišelius
http://www.girlscouts.org/gsfore
vergreen/Reduce-Plastic-Waste-
Details.asp
1 min. Filmukas Trumpas filmukas sueigos
galui.
Nuoroda:
http://www.youtube.com/watch?v
=VzsQwwnqSGo&feature=player
_embedded
10 min. Aptarimas /
atsisveikinimas
Visi ratu dalijasi, ką naujo
sužinojo ar išmoko.
Svarbu aptarti ką naujo sužinojote
bei užtvirtinti žinias.
INFORMACIJA
Naujos sąvokos:
Vartotojiškumas - sistema, pagrįsta vis didesniu materialinių gerybių ir paslaugų vartojimu.
Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausių žmogaus gyvenimo gerovės rodiklių.
Šnekamojoje kalboje vartotojiškumas dar įvardijamas materializmu, nors pastarasis terminas apima
daug platesnį reikšmių spektrą.
Pesticidai – medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali būti tiek
biologinės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos. Daugelis pesticidų yra toksiški ir pavojingi
žmonėms ir kitiems šiltakraujams gyvūnams.
Šiltnamio efektas - procesas, dėl kurio atmosferos sugeriamas infraraudonasis spinduliavimas šildo
planetą.
Ekologija – tai mokslas apie organizmų ryšius ir santykius su juos supančia aplinka.
Mūsų žemėje kas minutę vyksta daugybė įvairių gamtos procesų. Nors jie ir atrodo labai chaotiški ir
nenuspėjami, vis dėl to visi šie veiksniai turi tam tikra tvarką. Žmogus kaip ir visi kiti gyvi žemės
organizmai daro didžiulę įtaką visam gamtos mechanizmui. Kadangi jis gali daryti veiksmus, kurie
gali daryti įtaką gamtai, supratęs visą tos sistemos tvarką ar esmę, jis galėtų suprasti ir tai, kaip jis
galėtų jai pakenkti ar atvirkščiai. Šiai sistemai suprasti atsirado mokslo šaka pavadinta ekologija.
Tai, kad turime nenusakomą klimatą Lietuvoje, kad pasaulyje daugėja cunamių, potvynių ir uraganų
yra tik žmogaus vartotojiškumo ir neatsakingumo padariniai. Stebint vis modernėjantį pasaulį,
žmogaus tikslas aiškus - padaryti savo gyvenimą kuo įmanoma lengvesnį, bet kokia to kaina?
Žmogus suvartoja vis daugiau ir kiekvienais metais sugeneruojama vis daugiau atliekų, kurios
keliauja tiesiog į sąvartyną kur kaupiamos ištisos tonos nebepanaudojamų atliekų.
Žmogui bent šiek tiek pasistengus, pradėjus į gamtos saugojimą žiūrėti šiek tiek samoningiau viską
galima pakeisti. Svarbiausia atkreipti į tai dėmesį ir pradėti apie tai šnekėtis. Toks ir yra šio sueigų
plano tikslas – atkreipti dėmesį į svarbias problemas su kuriomis susiduria gamta dėl žmogaus
nerūpestingumo ir parodyti, kad nėra taip sunku prisidėti prie jos saugojimo.
Kalbant su sesėmis skautėmis apie ekologiją, reikėtų priminti joms skautiškas vertybes - skautas
taupus, skautas gamtos draugas, kalbėtis apie gerąjį darbelį ir pan. Nes pritaikius skautiškus
principus kitoms savo gyvenimo sritims gamta tau tikrai padėkos!
Neteisingai vartojamas žodis
Ekologija tapo madingu žodžiu. Jį dažnai vartoja politikai ir kiti valdžios žmonės, norėdami
parodyti, jog rūpinasi aplinka, dėl to daugelis žmonių deda lygybės ženklą tarp aplinkos apsaugos ir
ekologijos. Tai klaida. Ne ekologijos uždavinys yra atsakyti, dera ar nedera mėgstamoje poilsio
vietoje įrengti sąvartyną, arba – gerai ar blogai, kad išnaikinami vilkai. Tačiau ekologinės žinios
mums leidžia bendrais bruožais numatyti žmogaus veiklos pasekmes gamtoje.
Ar mums labai svarbu, kad neteksime poilsio vietos, kad bus išnaikinti vilkai arba kad vanduo
ežeruose taps rūgštus? Žinios yra būtina, bet nepakankama prielaida: savaime aišku, kad lengviau
susidoroti su tuo darbu, apie kurį jau šį tą žinai, negu su tuo, kurio visiškai nepažįsti.
Ekologija - palyginti nauja mokslo šaka, nagrinėjanti organizmų ryšį su aplinka. Ji taip pat siekia,
kad kenksmingų medžiagų išmetimas gamtoje būtų ne didesnis negu pati gamta pajėgi atlaikyti.
Taip pat terminas naudojamas apibūdinti gaminius ar procesus, kurie neteršia gamtos (pvz.:
ekologiški sausainiai, ekologiškas valiklis).
Pagrindinės problemos/vykstantys procesai su kuriais kovoja ekologija
Oro tarša
Ugnikalnių išmestos dujos, miškų ir stepių gaisrų dūmai, audros ir net žiedadulkės keičia oro sudėtį,
daro jį kenksmingą gyviems organizmams. Tai natūrali oro tarša, prie kurios Žemės gyventojai yra
iš dalies prisitaikę.
Daug pavojingesnė yra žmogaus sukelta tarša ore. Jos pagrindiniai šaltiniai yra šiluminės ir
atominės elektrinės, metalurgijos ir chemijos gamyklos, automobiliai ir lėktuvai, degančios
šiukšlės.
Orą labiausiai teršia deginamas organinis kuras - nafta ir anglys. Joms degant, susidaro anglies
oksidai: Anglies monoksidas (CO) ir Anglies dioksidas (CO2) .
Anglies monoksidas (CO)
Išsiskiria ne visiškai sudegus kurui. Jo yra automobilių išmetamose dujose, gamyklų, šiluminių
elektrinių ir cigarečių dūmuose. Anglies monoksidas - labai nuodingos bespalvės ir bekvapės dujos.
Jos sukelia galvos skausmus, pykinimą, vėmimą. Kai anglies monoksido koncentracija ore pasiekia
0,06%, kraujas nebesugeba aprūpinti organizmo deguonimi ir žmogus uždūsta.
Anglies dioksidas (CO2)
Susidaro visiškai sudegus kurui. Šios dujos taip pat bespalvės ir bekvapės. Jų visada yra ore, tačiau
dėl žmogaus kaltės šis kiekis visą laiką didėja. Anglies dioksidas ir kai kurios kitos orą teršiančios
dujos telkiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose.
Panašiai kaip šiltnamio stiklas, jos gerai praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko nuo Žemės
paviršiaus sklindančią šilumą. Dėl to pakyla oro temperatūra, keičiasi klimatas. Šis reiškinys
vadinamas „šiltnamio efektu". Per pastaruosius 100 metų vidutinė metinė oro temperatūra jau
pakilo 0,5 C. Jeigu anglies dioksido koncentracija ore ir toliau taip didės, po 60-70 metų, vidutinė
oro temperatūra Šiaurės pusrutulyje gali pakilti 3-4°C. Tada pradėtų tirpti ledynai, užtvindydami
didelę sausumos dalį. Paprastai tariant, daugybe miestų gali atsidurti po vandeniu.
Vandens tarša
Natūraliuose, švariuose vandens telkiniuose visų mineralinių elementų yra pakankamai, išskyrus
fosforą ir azotą. Jų trūkumas dažnai būna tas veiksnys, kuris riboja pirminės produkcijos didėjimą
vandens ekosistemose.
Buitiniai ir maisto pramonės nutekamieji vandenys, srutos ir nuplautos nuo laukų trąšos atneša į
upes ir ežerus daug organinių atliekų ir augalams reikalingų medžiagų. Organinėms atliekoms
skaidantis, fosforo, azoto ir kitų elementų kiekis dar labiau didėja. Išnykus azoto ir fosforo
trūkumui, pradeda vešliai augti greitai besidauginantys dumbliai ir aukštesnieji augalai. Žolėdžiai
nebepajėgia suvartoti visos pirminės produkcijos, ir organinės medžiagos perteklius nusėda į dugną.
Vandens telkinys ima sparčiai želti, jo pakrantės dumblėja.
Žemės tarša
Didėjant gyventojų skaičiui, maisto poreikias visą laiką didėja, o dirbamų žemių plotai nedidėja
arba netgi mažėja, mat juos užima besiplečiantys miestai, keliai, pramonės centrai. Todėl žemės
ūkio produktų gamybą tenka didinti, intensyviau naudojant turimas žemės. Tam padeda trąšos ir
pesticidai. Tačiau, čia žmogus patiria „bumerango efektą". Naudojant vis daugiau mineralinių trąšų
ir pesticidų, dirvas galima užteršti neišvalomai, o užterštos dirvos užaugina užterštą maistą, kuris
vėliau patenka į žmogaus organizmą.
Kaip spręsti kylančias problemas?
• Mažinti gamtos išteklių naudojimą (visada užsuk čiaupą, kai valaisi dantis, nelaikyk
pakrovėjo įkišto į elektros lizdą, kai nekrauni telefono ar kito elektroninio prietaiso, nes jis
tuo metu taip pat naudoja energiją, visada išjunk šviesą, kai išeini iš kambario bei naudok
ekonomiškas lemputes).
• Naudoti daugiau ekologiškų maisto produktų (juos vartodami būsite sveikesni)
• Rūšiuoti atliekas (jas galima perdirbti )
• Naudoti ekonomiškus automobilius(mažesnė tarša aplinkai, naudojama mažiau gamtinių
išteklių, tai yra - naftos )
• Kovoti prieš gamyklas, kurios išskiria daug teršalų (teršia orą kuriuo kvėpuojame)
• Nevartoti kenksmingų aerozolių (naikina ozono sluoksnį)
• Rengti akcijas, skatinančias gamtos išsaugojimą
• Mažiau vartoti ilgai yrančias medžiagas (stiklas, plastikas).
SUEIGA
Tema: Rūšiavimas
Tikslas: Papasakoti apie atliekų rūšiavimo svarbą
ir kaip tai daryti.
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
20 min. Temos
pristatymas
Pristatoma sueigos tema: papasakojama
apie atliekų rūšiavimo svarbą.
Informacija pridėta.
3 min. Filmukas Filmukas Nuoroda į filmuką
http://www.youtube.com/watch?v=
Gv9i93CNzsg&feature=related
5 min. Diskusija Diskusija apie filmuką: kiekviena skautė
pasako, ką naujo sužinojo, kas atrodo
buvo svarbu.
Svarbu, kad skautės suprastų kodėl
reikia rūšiuoti.
15 min Žaidimas
„Surūšiuok!”
Sueigos dalyvės suskirstomos į dvi
komandas. Per 1min. kiekviena turi
susirasti 5 skirtingus daiktus iš to kas yra
aplink jas. Tada pastatomi trys rūšiavimo
„konteineriai“ (tai gali būti dėžės, maišai
ar bet kas kitas ką tik sugalvosite su
užrašais „stiklas“, “plastikas“,
„popierius“, „buitinės atliekos“). Tada
kuo greičiau pirmoji grupė turi išrūšiuoti
savo daiktus į tam skirtus konteinerius.
Baigus vadovas su kita komanda tikrina,
ar viskas gerai išrūšiuota. Jei taip, už
kiekvieną daiktą gaunamas taškas. Tada
tą patį daro kita komanda. Laimi
komanda, greičiausiai išrūšiavusi daiktus
ir surinkusi daugiausiai taškų.
Keturi „konteineriai“ su užrašais
„plastikas“, „popierius“ ir
„stiklas“, „buitinės atliekos“.
Žaidimas turėtų įtvirtinti žinias,
apie kurias ką tik kalbėjome.
30 min. Papuošalų
gamyba iš
„šiukšlių“.
Gaminame auskarus su kabliukais iš bet
kokio daikto, atsinešto iš namų (jei
mergaitės nenešioja auskarų, galima
gamintis apyrankes).
Auskarų kabliukai, replytės (tinka
ir manikiūrinės), replytės
suspaudimui.
Nuoroda į puslapį, kaip gaminti
auskarus
http://www.craftbits.com/project/b
ottle-cap-earrings
2 min. Filmukas Smagus filmukas pabaigai Nuoroda į filmuką
http://www.youtube.com/watch?
NR=1&feature=endscreen&v=x
UeNyPTjfec
10 min. Saldusis
aptarimas /
atsisveikinimas
Sueigos pabaigoje, apibendrinant
išmoktą medžiagą, skautėms galima
pasiūlyti įvairiaspalvių dražė saldainių.
Kiekviena spalva turi savo reikšmę:
Raudona – kam prieštaraujate?Oranžinė
– kas nuliūdino?Žalia – kam
pritariate?Mėlyna – kas
nustebino?Geltona – kas nudžiugino?
Taip linksmai ir žaismingai ugdomi
įsivertinimo gebėjimai.
INFORMACIJA
Taigi, praeitą sueigą gvildenant ekologijos temą apskritai, turėjote užsiminti vaikams apie
vartotojiškumą, kuris ir yra viena iš priežasčių kodėl žemė taip „kenčia“. Vienas iš sprendimo būdų
bent kiek atpirkti besaikį vartojimą yra rūšiavimas.
Sąvokos:
Vartotojiškumas - sistema, pagrįsta vis didesniu materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimu.
Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausių žmogaus gyvenimo gerovės rodiklių.
Šnekamojoje kalboje vartotojiškumas dar įvardijamas materializmu, nors pastarasis terminas apima
daug platesnį reikšmių spektrą.
Antrinės žaliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug
paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau
sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių).
Manau, kad yra labai svarbu su skautėmis padiskutuoti vartojiškumo tema, nes šiuo metu
gyvename tokioje visuomenėje, kurioje klesti vertybių krizė ir moralės nebuvimas, tad labai svarbu
ne tiek pakeisti jų mąstymą šia tema, kiek duoti peno apmąstymams.
Kuo naudingas rūšiavimas?
Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų.
Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:
Popierius - 2 metus,
Konservų dėžutės - 90 metų,
Plastiko pakuotės - 200 metų,
Stiklainiai, buteliai - 900 metų.
Tad, kad tam stiklainiui ar buteliui nereikėtų gulėti sąvartyne 900 metų būtina rušiuoti ir tai
daryti į tam skirtus konteinerius.
Rūšiuodami atliekas mes:
išsaugosime sveiką aplinką;
sukaupsime antrinių žaliavų;
sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.
Patarimai rušiuojant:
Į popieriui skirtą konteinerį meskite švarų popierių:
laikraščius,
žurnalus,
pakavimo popierių,
kartonines dėžes,
kartoninę gėrimų pakuotę (pieno, sulčių ir pan. “tetrapakus”).
Nemeskite:
tapetų,
servetėlių,
popierinių nosinių,
pakelių nuo traškučių
kalkinio ir riebalais sutepto popieriaus (pvz., dėžutės nuo picos).
Į stiklo konteinerius meskite:
butelius,
stiklainius,
kitus stiklo indus,
įvairaus stiklo duženas,
metalo atliekas (žiūrėti žemiau).
Nemeskite:
porceliano duženų,
elektros lempučių,
dažais ar tepalais užterštos taros,
ampulių, stiklinių vaistų buteliukų,
keramikos šukių,
veidrodžių,
automobilių langų stiklų,
lempų ir dujinių lempų,
stiklo lakštų,
armuoto stiklo,
kristalų.
Į plastikui skirtą konteinerį meskite:
plastikinius PET butelius (nuo limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus),
indelius nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno,
polietileno plėvelę,
kita plastikinę pakuotę, žaislus, indus, gaminius.
Prieš mesdami į konteinerį PET butelius, nusukite kamštelius, nuimkite žiedelį, nes jie pagaminti iš
kitos rūšies plastiko. Pasistenkite, kad pakuotės būtų kuo švaresnės. Tas pats galioja ir metalo
pakuotėms.
Nemeskite:
tepalo bakelių,
taros nuo dažų ar antifrizo,
riebalais užterštų jogurto, margarino, grietinės indelių.
Paskutiniu metu plastikai vis labiau keičia stiklą, metalą, medieną. Todėl, jei nepatingėsim ir
skirsim daugiau dėmesio, galima ženkliai sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose, kuriuose plastiko
pakuotės išsilaiko 200 metų, o irdamos išskiria daug nuodingų junginių. Tereikia praplauti
nešvarius maišelius (pvz., jogurto), kitas pakuotes ir išmesti į jiems skirtą konteinerį.
Metalo pakuočių nėra tiek daug, todėl specialių konteinerių
joms dažniausiai nėra. Metalo atliekas meskite į stiklui
skirtą konteinerį.
Meskite:
konservų dėžutes,
skardines nuo gėrimų,
aliuminio lėkšteles ir kepimo skardines,
metalinius dangtelius, dėžutes ir visas kitas metalinės
pakuotės atliekas.
Nemeskite:
aerozolinių flakonų,
taros nuo pavojingų cheminių medžiagų,
dažais užterštų dėžučių.
Paskaičius viršuje pateiktą informaciją gali pasirodyti, jog ekologija reikalauja labai daug pastangų,
bet pagalvojus kiek gamta dėl mūsų stengiasi ir vargsta (o skautas juk gamtos draugas!), neturėtų
būti sunku skirti šiek tiek laiko jos „gyvenimo“ palengvinimui
SUEIGA
Tema: Chemikalai maiste ir mityba
Tikslas: Papasakoti apie sveiką, subalansuotą mitybą.
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
5 min. Žaidimas Žaidžiamas žaidimas/ daina
„Kepė kepė boba blynus“
Žodžiai (su judesiais):
Kepė kepė kepė kepė
Boba blynus 4x
Pr.
Blynai, bulviniai blynai
Bulviniai blynai labai skanu 2x
20min. Temos
pristatymas
Pristatoma sueigos tema:
papasakojama apie maisto įtaką
organizmui.
Informacija pridėta.
5 min. Filmukas Filmukas apie eksperimentą su
greitu maistu.
Nuoroda į filmuką
http://www.youtube.com/watch?v=f
SHaZIOk9nY&feature=related
5 min. Diskusija Diskusija apie filmuką -
kiekvienas dalyvis pasako, ką šis
filmukas privertė suprasti, ką
naujo sužinojo.
Filmukas turėtų padėti suprasti
skautėms, kad greitas maistas yra
nuodai.
15 min. Maisto
piramidės
piešimas
Naudojant maisto piramidės
pavyzdį (kokie produktai kurioje
jos vietoje yra ir kiek jie
naudingi), mergaitės piešia savo
maisto piramides iš savo
mėgstamiausių patiekalų ir taip
sužino, kiek jų valgomas maistas
naudingas jų organizmams.
Maisto piramidė (yra informacijoje),
popierius, pieštukai.
5 min. Piešinių
aptarimas
Skautės pristato savo nupieštas
piramides.
Su vadovu aptariamos piramidės.
Svarbu, kad skautės atkreiptų
dėmesį į produktus, kuriuos
labiausiai mėgsta (kurių greičiausiai
daugiausiai ir valgo) - ar jie
naudingi jų organizmams, ar
suteikia naudingų medžiagų.
6 min Filmukas Filmukas apie berniuką, kuris
šneka apie maisto svarbą.
Nuoroda į filmuką
http://www.ted.com/talks/birke_bae
hr_what_s_wrong_with_our_food_s
ystem.html
10 min. Aptarimas /
atsisveikinimas
Visi ratu dalijasi, ką naujo
sužinojo ar išmoko.
Svarbu užtvirtinti, kas naujo buvo
sužinota, suprasta per šią sueigą.
INFORMACIJA
Mityba yra mūsų geros savijautos ir gero, visaverčio gyvenimo šaltinis, tad labai svarbu vaikams
nuo mažens skiepyti žinias apie maistą ir jo naudą. Kadangi gyvename laikais, kai žmogaus
sveikata nustumiama beveik į paskutinę vietą, gaminant ar parduodant maistą atsižvelgiama į tokius
faktorius kaip jo galiojimo data, išvaizda, skonis, bet ne vitaminų ar mineralų kiekis. Dėl šios
priežasties reikėtų sąmoningai rinktis ką valgome.
Sveikos mitybos piramidė
Sveikos mitybos piramidė padės pasirinkti maisto produktus, kad jūsų mityba būtų sveika. Ji
iliustruoja mitybos įvairovės taisyklę ir parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis
paros maisto davinyje. Daugiausiai reikėtų valgyti tų maisto produktų, kurie pavaizduoti piramidės
pagrinde. Iš grūdinių produktų, bulvių, daržovių ir vaisių turėtų susidaryti daugiau nei pusė visos
per parą gaunamos energijos. Piramidės vidurinėje dalyje pavaizduoti mėsos ir pieno produktai
vartotini saikingai. Iš jų organizmas gauna reikiamų medžiagų (baltymų, kalcio, geležies, vitaminų
ir kt.), bet juose yra riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, kurie kenkia sveikatai. Mažiausiai reikėtų
vartoti riebalų ir saldumynų, nupieštų piramidės viršūnėje. Iš šių produktų gaunama daug energijos,
o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra.
Rekomenduojama paros maisto davinio sudėtis
Maisto produktų
grupė
Porcijų
skaičius
Porcijos dydis Maistinė vertė
Daržovės 3-5 1 stiklinė lapinių
daržovių
1/2 stiklinės kitokių
daržovių
Energija, skaidulos, kalis, kiti
mikroelementai, vit. C, B, beta
karotinas
Vaisiai 2-4 1 vaisius
1/2 stiklinės uogų
3/4 stiklinės sulčių
Energija, skaidulos, vit. C, beta
karotinas
Grūdiniai produktai ir
bulvės
6-11 1 riekelė duonos
(30g)
1/2 stiklinės kruopų
košės ar makaronų
1/2 stiklinės dribsnių
1 vidutinio dydžio
bulvė (75 g)
Energija, skaidulos, magnis, varis,
geležis, B grupės vitaminai
Pienas, pieno produktai 2-3 1 stiklinė pieno ar
rūgpienio
1/2 stiklinės varškės
40 g sūrio
Energija, baltymai, kalcis, magnis,
fosforas, vit. A, D, B
Mėsa, žuvis, kiaušiniai,
ankštiniai, riešutai
2-3 70 g mėsos, 100g
žuvies, 2 kiaušiniai
1 stiklinė virtų
pupelių ar žirnių
Energija, baltymai, geležis, cinkas,
varis, vit. B
Taigi, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką valgome ir kartais pagalvoti, jog vienas ar kitas patiekalas
nieko naudingo kūnui neatneš ir energijos nesuteiks, o priešingai – tik apsunkins ir jausies
mieguistas ir pavargęs.
Kalbant apie sąmoningumą, reiktų savęs paklausti – ar visada valgome, nes esame alkani? Dažnai
net neatkreipiame dėmesio pradėdami užkandžiauti ar valgyti ar skrandis jau tuščias. Gal tiesiog
žinome, jog tas pyragas, kurį iškepė mama, labai skanus arba einame apsižvalgyti į šaldytuvą, nes
„nėra ką veikti“. Taip elgiasi labai didelė dalis planetos gyventojų. Jei anksčiau gyvavo posakis
„Valgau, kad gyvenčiau“, tai dabar tvirtai galima teigti, kad yra atvirkščiai. Labai didelę žalą daro
„nesąmoningas valgymas“ – kai valgant veikiame ką nors kita: žiūrime televizorių ar skaitome
laikraštį, nes moksliškai įrodyta, kad valgant, jei smegenys „turi kitų užsiėmimų“ ir
nesikoncentruoja į maistą, sotumo jausmas taip ir neateina tuo metu, kai kažką veiki ir labai lengvai
gali persivalgyti, o tai yra milžiniška kūno apkrova.
Nors maistas - ir yra energijos šaltinis ir privalome valgyti, kad gyventume, bet užkimšus savo
skrandį bet kuo, energijos ir vitaminų, reikalingų organizmui, tikrai negausime. Šiuo metu
parduotuvėse atsiranda vis daugiau „ekologiškų“ produktų, bet ne visada yra taip, kaip sakoma, tad
naudinga mokėti atpažinti sudėtyje esančius „nuodus“.
Ką mes valgome?
Ar žinote kas yra natrio benzoatas ? O karageninas ar guaro derva? Ir tai tik keletas pavadinimų,
kuriuos perskaičius net neįsivaizduoji ką tai galėtų reikšti.
Jie naudojami siekiant tam tikro tikslo:
- konservantai pailgina produkto vartojimo trukmę, apsaugo nuo mikroorganizmų sukeliamo
gedimo;
- kvapo ir skonio stiprikliai sustiprina produkto kvapą ir (arba) skonį: prieskoniai, saldikliai;
- dažikliai suteikia produktui spalvą ar ją atgaivina;
- maistingosios medžiagos: vitaminai, mineralai;
- medžiagos „patrauklesniam“ produktui pagaminti: emulsikliai, tirštikliai, kietikliai, lipnumą
reguliuojančios medžiagos, stabilizatoriai, stingdikliai....
Priedai pailgina produktų galiojimą (mažiau atliekų), maisto produktus galima transportuoti po visą
pasaulį, pagerina skonį. Tačiau jie gali sukelti alergiją, gimdos, odos, šlapimo pūslės vėžį, pilvo,
skrandžio skausmus, meteorizmą ir daug kitų baisių ligų vartojant juos nesaikingai.
Ar visi priedai yra saugūs?
Uždraustų naudoti priedų yra nedaug: E 103, E105, E111, E121, E125, E126, E1330, E152, E181.
Kitus yra leidžiama naudoti, tačiau patartina vengti.
Kancerogenai – medžiagos sukeliančios ar paskatinančios organizme vėžinių
auglių vystymąsi.
Kur naudojama? Poveikis
Sintetiniai dažikliai (E
102, E 110, E 123, E 124,
E 127, E 120, E 131, E
142...)
Naudojami labai plačiai Gali sukelti alergiją, apsinuodijimą,
vėžinius susirgimus.
Konservantai
(E 210 - E 215, E 217, E
239)
Naudojami labai plačiai Gali sukelti vėžinius susirgimus
E 250/ E 251/ E 252
Natrio nitritas / Natrio
nitratas/ Kalio nitratas
Konservantas mėsos produktuose
Nitratai iš principo nekenksmingi, bet
skyla į nitritą, kuris jungdamasis su
aminais sudaro nitrozaminus – stiprius
kancerogenus. Šie pokyčiai
greičiausiai įvyksta kepant mėsą.
Didina kraujospūdį.
E 221-E 228
Sulfitai
Konservantai, antioksidantai ->
pjaustyti vaisiai ir daržovės
atrodo švieži; padeda išlaikyti
džiovintų vaisių spalvą,
naudojamas gaminant vyną
Gali sukelti stiprią alergiją.
Sergantiesiems astma gali būti mirtini.
Sukelia virškinimo sutrikimus.
E 950
Acesulfamas K
Saldiklis (200 k. saldesnis už
cukrų) - kramtomoji guma,
gėrimų milteliai, tirpi kava ir
arbata, želatino desertai, kremai
Gali sukelti vėžį (įrodyta, kad sukelia
gyvūnams); veikia skydliaukę.
E 951
Aspartamas Saldiklis (Equal, NutraSweet)
Didesnis kiekis kraujyje slopina
protinį vystymąsi, trikdo smegenų
veiklą, gali sukelti pykinimą, galvos
skausmą, priepuolius panašius į
epilepsiją
E 320/ E 321
Butilintas
hidroksianizolas/
Butilintas
hidroksitoluenas
Antioksidatorius, dedamas į
riebalų ir aliejaus turinčius
produktus, kad šie neapkarstų;
naudojamas labai plačiai!
Manoma, kad sukelia vėžį; didina
cholesterolio kiekį
E 621
Mononatrio glutamatas
Aromato ir skonio stipriklis
proteino turinčiuose gaminiuose
Didesnis kiekis sukelia galvos
skausmą, sprando niežulį.
E 330 Citrinų rūgštis
Naudojama daugelyje produktų
kaip rūgštingumą reguliuojanti
medžiaga, antioksidatorius,
izoliuojanti medžiaga
Gali sukelti vėžinius susirgimus.
Auginant daržoves, vaisius ir pašarus gyvuliams yra naudojama daug įvairių augalų apsaugos
priemonių. Chemikalais naikiname piktžoles, vabzdžius, grybelį, graužikus, tuo pačiu ir save... Kai
kurie pesticidai naudojami tarytum „kosmetika“, t.y. kad vaisiai ir daržovės parduotuvių lentynose
atrodytų gražiai. Tačiau...
Pesticidų likučiai lieka maiste, kurį valgome. Daugelis jų patekę į žmogaus organizmą
ardo endokrininę sistemą, siejami su vėžiniais susirgimais, nervų ligomis, apsigimimais...
Pavyzdžiui:
chlorpirifosas - labai toksiškai veikia vandens organizmus, lėtai skyla gamtoje ir kaupiasi
organizmuose, esant kartotiniam poveikiui veikia nervų sistemą, gali sukelti vėžinius
susirgimus, silpnina imuninę sistemą (beje, jis yra daugelyje tarakonams naikinti skirtų
priemonių!);
trifluralinas - sunkiai skyla gamtoje, kaupiasi vandens organizmuose, labai toksiškai veikia
žuvis, dirgina odą, gali sukelti vėžinius susirgimus, aptinkamas motinų piene.
Pesticidais užteršiamas geriamas vanduo!
Tad kam nuodyti save, jei aplink yra tiek daug vitaminų ir kitų naudingų maisto medžiagų.
Pagrindiniai principai, kuriais turėtų vadovautis kiekvienas, norintis būti sveikas:
Valgyti kuo mažiau apdorotą maistą (žalios daržovės, vaisiai, grūdai, riešutai turi
daugiausia naudingų medžiagų)
Valgyti produktus, kurių galiojimo laikas trumpas (jei pusfabrikatis pagamintas prieš
savaitę ir nusipirkus jį galioja dar vieną, tai reikia suprasti, kad ten pridėta kažko,
kad jis tiek laiko būtų tinkamas naudoti).
Reikia valgyti, kai esi alkanas (tada ir maistas būna šimtą kartų skanesnis!).
Valgant reikia valgyti, o ne paskęsti kitose veiklose, kurios atitrauks smegenų
„dėmesį“ nuo tikslo – sotumo.
Pagalvoti prieš dedant kąsnį į burną – kaip po to jausiuos? Nesmagu pavalgius
apsunkti ir galvoti tik apie poilsį (maistas turi suteikti energijos!).Tad reikia vengti
visokių perdirbinių, kurie ne tik, kad nesuteiks organizmui energijos, bet ir sunaudos
ją, kad būtų suvirškinti.
Atrasti mėgstamą sportą, nes kai sportuojame geriau veikia viskas mūsų kūne:
suaktyvėja smegenų veikla, kraujo varymas, turime daug energijos (sportas-
sveikata). Bet labai svarbu, kad sportas būtų malonus ir tai darytumėte su malonumu,
nes jei tai bus kančia ir daroma tuo tikslu, kad sumažintumėte savo apimtis, neverta
to imtis, nes tai bus tik laikinas užsiėmimas.
SUEIGA
Tema: Vanduo
Tikslas: Sužinoti koks svarbus žmogui yra vanduo.
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
5 min Apšilimas/
žaidimas
Žaidžiame žaidimą „Aukščiau
vandens“. Taisyklės tokios pačios
kaip aukščiau žemės (gaudynės) tik
čia reikia atsiduri aukščiau
vandens.
Greitos kojos ir patalpa/ erdvė, kurioje
būtų kažkas virš žemės ant ko galėtum
užsilipti.
20 min. Temos
pristatymas
Pristatoma sueigos tema.
Papasakojama apie vandens svarbą
ir jo teršimą.
Informacija pridėta.
5 min. Filmukas Filmukas apie vandenį. Nuoroda į filmuką
http://www.youtube.com/watch?v=B
CHhwxvQqxg
5 min. Diskusija Filmuko aptarimas Filmukas turi padėti suprasti
skautėms, kad vandenį reikia labai
vertinti ne tik dėl naudos jų
organizmams, bet ir dėl to, kad jo
galime gauti bet kada, kitaip nei kitų
žemynų gyventojai.
10- 15
min.
Muzikavimas
su vandeniu
Vanduo ne tik yra naudingas
žmogui ir gamtai, bet ir gali būti
puikus muzikos instrumentas.
Tikslas sukurti melodiją iš turimų
garsų, į kurios kūrimą turi būti
įtrauktos visos sesės,
5 stiklinės, vanduo, pieštukas.
Nuoroda kaip groti su vandeniu
http://www.sciencekids.co.nz/experim
ents/makemusic.html
5 min. Daina Dainuojame „Visos upės
akmenuotos“
Dainai taip at galima panaudoti
vandens garsus.
2 min Filmukas Smagus filmukas sueigos galui http://www.youtube.com/watch?v=h8
Ek3v1RBEU&feature=relmfu
10 min. Aptarimas /
atsisveikinimas
Visos upės akmenuotos
Visos upės akmenuotos, 2x
Ech, visos upės akmenuotos,
Nėra iš ko gerti.
Parsivedžiau jauną žmoną, 2x
Ech, parsivedžiau jauną žmoną,
Nėra už ką barti.
Nuo to laiko neduok dieve 2x,
Ech, nuo to laiko neduok dieve,
Daugiau nebebarsiu.
Pats sau virsiu, pats sau kepsiu, 2x
Ech, pats sau virsiu, pats sau kepsiu,
Pats vaikus gimdysiu.
Ir pabandžiau kartą vieną, 2x
Ech, ir pabandžiau kartą vieną,
Verkiau visą dieną.
Nuo to karto neduok dieve, 2x
Ech, nuo to karto neduok dieve,
Daugiau negimdysiu !
INFORMACIJA
Vanduo sudaro 70% organizmo, vandeniu padengta apie 70% žemės paviršiaus. Be vandens nebūtų
gyvybės ir be vandens žmogus paprastai išgyvena apie 3 dienas, kai be maisto gali prabūti
keliasdešimt dienų.
Deja, daugelis žmonių nevertina vandens ir net jį be reikalo eikvoja palikdami atsuktą kraną,
ilgiausiai maudydamiesi duše ar vonioje.
Geriamojo vandens fiziologinis vaidmuo
Vanduo yra labai svarbus žmogaus organizmui, jis dalyvauja daugelyje žmogaus organizmo
funkcijų. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda jau esant 1 procento
vandens deficitui. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus kraujotakos, kvėpavimo ir
termoreguliacinės sistemos veiklai. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūva
apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse
yra pakankamai vandens. Senstant vandens audiniuose mažėja ir tai susiję su lėtėjančia medžiagų
apykaita. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų.
Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu kasdien gauti reikiamą vandens kiekį. Vandens
poreikis skiriasi priklausomai nuo klimatinių sąlygų, fizinio krūvio ir netgi individualių žmogaus
savybių (pvz., prakaitavimo intensyvumo). Paprastai troškulys įspėja apie vandens poreikį, tačiau
žmonės dažnai išgeria tik tiek vandens, kad sudrėkintų burną. Per parą rekomenduojama išgerti 6-8
stiklines vandens.
Vandens sudėtis
Geriamasis vanduo sveikas vartoti ir švarus yra tuomet, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir
medžiagų, galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, kai užtikrinama apsauga nuo taršos ir
vykdoma programinė priežiūra (monitoringas). Gamtoje esantis vanduo nėra tik vandenilio ir
deguonies junginys, jame daug įvairių ištirpusių mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio,
magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo
hidrogeologinių vandens formavimosi sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių
mikroelementų, vadinamų būtinaisiais elementais – fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir
kt. Be šių gamtinės kilmės medžiagų vandenyje gali būti teršalų – pesticidų, sunkiųjų metalų, naftos
produktų ir kt. – bei specialiai vandenį ruošiant pridėtų medžiagų (pvz., dezinfektantų). Visa tai,
beje, apsprendžia ir vandens juslines savybes: skonį, kvapą, spalvą.
Vandens kokybė
Vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi turime reikiamos ar
pageidaujamos kokybės vandenį. Mūsų šalyje gėrimui vartojamas tik požeminis vanduo.
Daugumoje Europos valstybių viešajam vandens tiekimui naudojamas ir paviršinis – upių ar ežerų –
vanduo. Formuojantis požeminiam gėlam vandeniui pagrindinis vaidmuo tenka atmosferos
krituliams bei uolienoms ir nuoguloms, per kurias filtruojasi vanduo. Juo blogesnės uolienų
filtracinės savybės, juo ilgesnis vandens filtracijos kelias, tuo ilgiau vanduo kontaktuoja su uoliena
ir tuo daugiau cheminių junginių jame ištirpsta. Cheminių junginių įvairovė geriamajame vandenyje
priklauso nuo uolienos cheminės sudėties.
Specialistų nuomone, neužterštų Lietuvos giliųjų vandeningųjų horizontų požeminio (spūdinio)
vandens, jo kokybės (cheminės sudėties ir mikrobiologinių rodiklių atžvilgiu) gali pavydėti
dauguma šalių. Tiesa, jame nėra kai kurių mikroelementų (pvz., jodo) arba jų kiekiai šalies
teritorijoje pasiskirstę labai nevienodai (pvz., fluoridų).
Miestų vanduo
Lietuvoje viešajam geriamojo vandens tiekimui vartojamas giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo,
išskyrus kelias vandenvietes, kuriose vartojamas infiltracinis vanduo (kai požeminio vandens
atsargos papildomos paviršiniu vandeniu). Giliųjų vandeningų horizontų vandeniui aplinkos tarša
didelės įtakos neturi. Mikrobiologinės šio vandens savybės paprastai irgi yra geros. Daugeliu atvejų
jis yra saugus, tik neišvaizdus dėl per didelio geležies, mangano kiekio. Tiek geležies, tiek mangano
koncentracijos geriamajame vandenyje reglamentuojamos; jų perteklius turėtų būti šalinamas
geriamojo vandens paruošimo metu iki patiekiant vartotojams. Jei geležies perteklius
nepašalinamas, jos junginiai nuosėdų pavidalu susikaupia vandentiekio vamzdžiuose. Vandens
kokybė nukenčia ir dėl mažo vandens tekėjimo greičio bei pasenusių vandentiekio tinklų. Iš čiaupo
tekantis rudas vanduo ne tik blogai atrodo, bet ir gadina santechnikos įrangą bei skalbinius. Šiaurės
vakarų Lietuvos kai kurių vietovių arteziniame vandenyje (pvz., Kelmėje, Salantuose ir kt.) dėl
gamtinių sąlygų fluoridų koncentracija neretai viršija 1,5 mg/l (vietomis net iki 5 mg/l), ir kyla
pavojus susirgti fluoro pertekliaus organizme sukelta liga – fluoroze.
Šulinių vanduo
Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventojų. Daugumai šių žmonių – tai vienintelis
geriamojo vandens šaltinis. Deja, gruntinį vandenį iš tiesų nėra saugu vartoti. Tyrimai rodo, kad per
40 procentų tirtų šulinių nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša, vidutiniškai 30 procentų visų šulinių
ir net iki 90 procentų šulinių, esančių miestuose ar gyvenvietėse, yra užteršti nitratais. Taip yra
todėl, kad į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio,
taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio įrengimo ir priežiūros ir,
žinoma, ūkinės veiklos. Didžiausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas
organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, o taip pat žema ūkininkavimo ekologinė kultūra.
Sodybose neretai šeimininkai patys teršia vandenį, kurį geria. Tradiciškai šulinys kasamas sodybos
centre, šalia gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, daržų. Pagrindiniai taršos šaltiniai čia yra mėšlo krūvos,
iš tvartų ir lauko tualetų besisunkiančios srutos, netvarkingai laikomos ar naudojamos mineralinės
trąšos. Atskiri taršos šaltiniai gyvenvietėse suformuoja ištisus užteršto vandens plotus. Vandenį
išvirinę mes galime sunaikinti ten buvusius mikroorganizmus, deja, nitratai ar pesticidai virinant
nežūna. Nitratai ypač pavojingi dirbtinai maitinamiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, jei jų
maisto paruošimui vartojamas užterštas vanduo. Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga.
Pavyzdžiui, nitratai nekeičia juslinių vandens savybių – skaidrus ir labai skanus vanduo gali būti
nuodingas. Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti galime sužinoti tik ištyrę jį laboratorijoje.
Geriamojo vandens ženklinimas
Fasuoto geriamojo vandens pavadinimas – „Geriamasis vanduo“. Prisotinto anglies dioksido
geriamojo vandens pavadinimas – „Gazuotas geriamasis vanduo“ arba „Prisotintas anglies dioksido
geriamasis vanduo“. Paprastai informacija apie vandens paruošimo būdą nepateikiama, o
informacija apie vandens cheminę sudėtį ar vandens šaltinio vietovę dažnai pateikiama tendencingai
siekiant geriamąjį vandenį pateikti panašiai kaip natūralų mineralinį vandenį ar šaltinio vandenį ir
suklaidinti vartotoją.
Natūralus mineralinis vanduo
Natūralus mineralinis vanduo – mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens
sluoksnyje ar telkinyje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių.
Natūralus mineralinis vanduo formuojasi neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje
požeminėje aplinkoje, pasižymi natūraliu tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija,
biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis. Jo išgavimui ir paruošimui, iki pilstant į butelius, taikomi
labai griežti reikalavimai: vandens negalima dezinfekuoti, konservuoti ar dėti kitų priedų, išskyrus
anglies dvideginį. Siekiant išvengti užteršimo, natūralus mineralinis vanduo fasuojamas tiesiai
išgavimo vietoje (pvz., negali būti autocisternomis pervežamas nuo išgavimo vietos iki išpilstymo
vietos).
Šaltinio vanduo
Šaltinio vanduo – žmonėms vartoti skirtas gamtinis vanduo, išfasuotas gavybos vietoje. Tai
originalios cheminės sudėties neužterštoje aplinkoje susidaręs vanduo, tačiau jis nėra oficialiai
pripažintas natūraliu geriamuoju mineraliniu vandeniu. Jo cheminė sudėtis turi atitikti geriamajam,
o mikrobiologinė – natūraliam mineraliniam vandeniui keliamus reikalavimus. Šaltinio vandens
gamybai bei ženklinimui iš esmės taikomi tie patys reikalavimai kaip ir natūraliam mineraliniam
vandeniui, išskyrus reikalavimą ženklinti analitinę kompoziciją.
Mineralizuotas geriamasis vanduo
Gaminamas sumaišant įvairių rūšių vandenį ir mineralines medžiagas arba skiedžiant geriamuoju
vandeniu natūralų mineralinį vandenį. Mineralizuotas vanduo pasižymi troškulį mažinančiomis,
gaivinančiomis savybėmis. Sodos vanduo, gaminamas iš geriamojo vandens, geriamosios sodos –
natrio bikarbonato, valgomosios druskos – natrio chlorido bei angliarūgštės. Produkto etiketėje turi
būti pažymėtas sudedamųjų dalių sąrašas, kuriame bus nurodyta, kokias sudedamąsias dalis maišant
buvo pagamintas šis vanduo.
Siekdami išvengti per vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų, jei gėrimui, maisto gaminimui,
dantų valymui naudojate šulinio vandenį:
• atkreipkite dėmesį, ar nėra pakitusi vandens spalva, skonis, kvapas; jei, taip vandens nenaudokite;
• naudokite virintą vandenį;
• jei nėra galimybės virinti vandenį, naudokite fasuotą pirktinį geriamąjį vandenį.
Paprastai vandentiekio vanduo potvynio metu būna neužterštas ir yra saugus vartoti. Jei jis tampa
nesaugus, apie tai informuoja atsakingos institucijos.
Jei vandentiekio vanduo yra / gali būti užterštas: • naudokite virintą vandenį gėrimui ir maisto produktams plauti (vaisiams, salotoms ir kt.);
• jei nėra galimybės virinti vandenį, naudokite fasuotą pirktinį geriamąjį vandenį.
Laikykitės bendrųjų higienos priemonių: • Jei lietėte potvynio vandenį, daiktus, buvusius potvynio vandenyje, nuotekas, prieš valgio
gaminimą būtinai kruopščiai plaukite rankas šiltu (jei nėra, šaltu), švariu vandeniu su muilu, po to
kruopščiai nuskalaukite ir nusausinkite. Jei nėra švaraus vandens, naudokite vienkartines drėgnas
dezinfekuojančias servetėles.
• Venkite tiesioginio sąlyčio su potvynio vandeniu. Jei būtina bristi į vandenį, mūvėkite vandeniui
nepralaidžius guminius batus, gumines pirštines.
SUEIGA
Tema: Energija
Tikslas: Papasakoti apie energijos netaupymo žalą (skautas taupus) ir
alternatyvius energijos šaltinius.
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
INFORMACIJA
10 min. Apšilimas
(enerdžaizeris)
Žadimas „Rėksnys“ – visi
vaikai stovi ratu nuleidę
galvas. Staiga, kuris nors
pakelia galvą ir žiūri į ką
nors, jei žvilgsniai susitinka,
abu vaikai surėkia ir iškrenta
iš žaidimo. Taip tęsiama, kol
lieka vienas arba du žmonės
(priklauso ar lyginis žmonių
skaičius ar ne).
20 min. Temos
pristatymas
Pristatoma sueigos tema.
Papasakojama apie energijos
taupymo svarbą.
Informacija pridėta. Svarbu
priminti, kad skautas taupus
visose savo gyvenimo srityse.
5 min. Filmukas Filmukas apie alternatyvius
energijos šaltinius
Nuoroda į filmuką
http://www.youtube.com/watch
?v=g3cmakI56M8
10-15 min. Vėjo
malūnėlių
gamyba
Kad ir negalime pagaminti
tikrų vėjo malūnų, tai bent iš
popieriaus pasigaminsime!
Spalvotas popierius, medinis
pagaliukas(arba pieštukas),
smeigtukas.
http://www.youtube.com/watch
?v=p3lBOmwbulg vėjo
malūnėlių darymas (tik vietoj
vietulės, prie kurios video
tvirtinamas malūnėlis,
naudosime kokį medinį
pagaliuką arba paprasčiausią
pieštuką, prie kurio su
smeigtuku prisegsime malūnėlį
).
2 min. Filmukas Smagus filmukas sueigos
galui
http://www.youtube.com/watch
?v=_kocZ-j-
o3I&feature=relmfu
10 min. Aptarimas /
atsisveikinimas
Skautės sėdi ratu ir atsiplešia
po kažkiek tualietinio
popieriaus lapelių. Kiekviena
sueigos dalyvė turi pasakyti
tiek naujų/ naudingų dalykų,
apie kuriuos sužinojo per
sueigą, kiek turi atsiplėšusi
tualetinio popieriaus
skiautelių.
Tualetinio popieriaus rulonas.
Priėjus prie temos apie energiją, svarbu paminėti, jog jei žmonės patys taip neeikvotų energijos
(būtų taupesni kokie yra skautai) tokio taršos lygio tikrai nebūtume pasiekę.
Didėjant organinio kuro deginimo mastams ir į aplinką patenkant vis daugiau anglies dioksido bei
kitų su žmogaus veikla susijusių šiltnamio reiškinį skatinančių dujų klimatas Žemėje po truputį
pradėjo šilti. Tam tikra prasme galima sakyti, kad antrinis šiltnamio reiškinį skatinančių dujų
poveikis yra pasaulinio masto šiluminė (terminė) tarša, tačiau pasaulinio klimato atšilimo priežastys
ir pasekmės yra jau kitas klausimas.
Gaminant energiją į aplinką sąlyginai žemų temperatūrų pavidalu patenka didžiulis energijos atliekų
kiekis, o realiam darbui atlikti yra sunaudojama tik keliolika energijai išgauti naudojamame kure
esančios energijos procentų, visa kita energija tampa energijos atliekomis ir lemia šiluminę aplinkos
taršą. Taip pat energijos gamyboje labai kenčia vanduo, kuris yra naudojamas aušinimui (agregatų
vėsinimui). Paprastai elektrinių agregatams vėsinti naudojamas natūralių gamtinių telkinių vanduo,
nes vanduo geba sugerti ypač didelį šilumos kiekį. O panaudotas vanduo vėliau grąžinamas į
telkinius. Deja, į tuos telkinius (jie vadinami aušintuvais) išleidžiamas šiltas vanduo, ir jis, ypač jei
jame yra biogeninių, toksinių ir kitų medžiagų, trikdo vandens ekosistemą. Pakyla aušintuvo
vandens temperatūra, daugiau jo išgaruoja, vasarą nusenka vandens lygis, kinta jo cheminės
savybės, aplinkos mikroklimatas, prastėja vandens kokybė.
Kurį laiką buvo manoma, kad terminė tarša, kurios metu į aplinką nepatenka jokių kenksmingų
medžiagų, nedaro jokio neigiamo poveikio gyvajai gamtai. Tačiau gana greitai išaiškėjo, kad
didėjant aušinančio vandens telkinio temperatūrai prasideda reikšmingi vandens ekosistemų
pokyčiai . Tad apie šią terminę vandens telkinių taršą ir jos poveikį vandens ekosistemoms
daugiausia ir kalbama. Galima sakyti, kad tik avariniais atvejais susidaro tokia situacija, kai gyvi
organizmai nukenčia nuo tiesioginio terminio šoko, tačiau pasikeitus, nors ir palyginti nedaug,
vandens temperatūrai pranašumą įgauna šilumą mėgstančios rūšys, kurios pamažu išstumia prie
šaltesnės aplinkos geriau prisitaikiusias rūšis. Biologinės įvairovės kaita yra viena iš svarbiausių
terminės taršos pasekmių.
Ypač jautrūs šilumos pokyčiams yra šaltakraujai gyvūnai. Kadangi dauguma brangių žuvų rūšių ir
visų pirma lašišinės žuvys yra prisitaikiusios gyventi vėsiame vandenyje, jos dėl terminės vandens
taršos išnyksta pirmiausia, o jų vietą užima karpinės žuvys, ešeriai ir kitos labiau šilumą
mėgstančios, dažniausiai menkavertės, žuvys.
Tad kaip išvengti viso šito? Kaip aprūpinti žmogų visais patogumais, prie kurių jis jau spėjo
priprasti, nekenkiant gamtai? Išeitis yra atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai – tai gamtos ištekliai, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia
gamtos ar žmogaus sukurti procesai - vandens potencinė energija (hidroenergija), vėjo, žemės
gelmių (geoterminė) energija, biomasė (mediena, šiaudai), biodujos, žaliava biodegalams gaminti,
cheminių procesų energija, durpės.
Vandens energija (hidroenergija)
Dabar vandens energija naudojama elektros energijai gaminti. Didelė jos dalis gaunama ant upių
pastačius užtvankas. Užtvenkus upę, susidaro vandens saugykla. Vanduo tekėdamas vamzdžiais ir
krisdamas suka turbinas, o šios suka generatorių, kuris gamina elektros energiją. Šiuo metu vandens
energija pasaulyje ir Lietuvoje yra svarbiausias atsinaujinantysis energijos išteklius elektrai gaminti,
kuris užtikrina didžiausią globalinę aplinkosaugos naudą, išvengiant atmosferos taršos ir su ja
susijusios klimato kaitos. Lietuvoje elektrai gaminti apie 96 proc. kuro yra importuojama iš
kaimyninių valstybių. Hidroenergijos dalis šalies elektros energijos balanse sudaro vos 3 procentus.
Antra vertus, kol kas panaudota tik 14 proc. turimų techninių hidroenergijos išteklių. Panaudojus
visą hidroenergijos potencialą būtų galima tenkinti iki 15 proc. šalies elektros energijos poreikių.
Vėjo energija
Viena iš aplinką labiausiai tausojančių energetikos šakų, kurioje vėjo energija verčiama į elektros
energiją, panaudojant vėjo turbinas. Naujosios vėjo energetikos pradžia Lietuvoje galima būtų
laikyti 2003 metus, kai Skuodo rajone vietinio verslininko Algimanto Lukošiaus pastangomis buvo
pastatyta pirmoji į elektros tinklą įjungta 160 Kw (kilovatų) galios vėjo jėgainė. Pasaulyje
pagaminamos vėjo energijos kiekis nuo 1999 m. iki 2005 m. išaugo beveik keturis kartus ir sudarė 1
proc. visos pagaminamos elektros energijos.
Geoterminė energija
Geoterminė energija – šiluminė gilesnių žemės plutos dalių (įtraukiant karštus požeminio vandens
telkinius) energija. Toks terminas dažniausiai naudojamas kalbant apie šios energijos panaudojimą
žmogaus poreikiams. Geoterminė energija naudojama dviem būdais:
▪ Kaip šiluminė energija.( karštas gelmių vanduo naudojamas namams apšildyti),
▪ Kaip energijos resursas elektros energijai išgauti.
Geoterminės energijos privalumai: Geoterminės energija, palyginus su kitais energijos gavybos
būdais, yra švari ir saugi. Be to, tai atsinaujinanti energijos rūšis, kurios pagrindinis energijos
perdavėjas yra vanduo. Šiai energijai išgauti nereikalingos ypatingos klimato sąlygos. Energijos
gavyba gali vykti nenutrūkstamai, 24 valandas per parą.
Geoterminės energijos trūkumai: Geoterminės jėgainės gali pakenkti seisminiam stabilumui. Jos
taipogi išmeta į atmosferą tam tikrą kiekį anglies dioksido ir azoto oksido dujų. Be to, ekonomiškai
efektyviai elektros jėgainei reikalingos specialios geologinės sąlygos.
Biokuras
Biomasė yra bene ekologiškiausias ir reikšmingiausias alternatyvios energijos ir vietinio kuro
šaltinis Lietuvoje. Augalinę biomasę sudaro: mediena, šiaudai, energetiniai augalai. Lietuvos
Respublikos ministerijos Miškų departamento duomenimis, 2006 metais Lietuvoje buvo įrengta
daugiau nei 160 medienos atliekomis kūrenamų katilinių. Energetinėms reikmėms dabar
sunaudojama apie 60-70% medienos kuro potencialo. Lietuvoje suskaičiuojama beveik 30 tūkst. ha
žemės ūkiui netinkamų žemių ir apie 20 tūkst. ha baigiamų eksploatuoti durpynų. Net ketvirtadalis
šio kiekio sunaudojama centrinio šilumos tiekimo sistemoje.
Lietuva, paėmusi pavyzdį iš tokių šalių kaip Danija ar Vokietija, galėtų pasigaminti didžiąją dalį
energijos, kiek jos pagaminama dabar, iš atsinaujinančių šaltinių, kurie taip neteršia gamtos.
Tereikia šiek tiek investicijų, kurios ateityje atsipirktų su kaupu šiek tiek kitokia nei pinigine
išraiška.
SUEIGA
Tema: Ekologija skautų stovykloje.
Tikslas: Suteikti informacijos kaip galima pritaikyti ekologiją
būnant stovykloje.
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
20 min. Temos
pristatymas
Pristatoma sueigos tema.
Papasakojama apie
ekologijos pritaikymą
skautų stovykloje.
Informacija pridėta.
10 min. Diskusija Diskusija tema „Kaip aš
galėčiau prisidėti prie
gamtos tausojimo būnant
Temos pristatymas turėtų
skautes užvesti ant kelio, kad
jos pačios pagalvotų kaip galėtų
stovykloje“. taupyti gamtos resursus.
2 min. Filmukas apie
miškų saugojimą
Trumpas filmukas apie
tai kaip bent šiek tiek
galime prisidėti prie
medžių saugojimo.
Nuoroda
http://www.youtube.com/watch
?v=jHQGyMBtE9Y&feature=r
elated
20 min Origami
lankstymas
Kadangi sueigos tema
yra apie mišką ir
medžius, iš kurių yra
gaunamas popierius, tai
lankstysime iš
popieriaus.
Popierius.
http://origami-
paper.ru/origami/lithuanian/she
my_origami/Morskie_figurki_r
yba.html - internetinė origami
knyga, kurioje, su
paaiškinimais, galėsite išsirinkti
ką lankstyti.
5 min Parodėlė Išlankstytų darbų
parodėlė.
Galima jais papuošti sueigų
kambarį.
10 min Gamtos pažinimo
kimas
Jei skaučių daug, jos
žaidžia grupelėse, jei ne
– po vieną. Joms
leidžiama 1 min.
Įsižiūrėti į sudėtus
daiktus. Paskui per
nustatyta laiką
žaidėjai turi surašyti,
koks augalas, kurio
medžio lapai, kurio
augalo sėklos ir t.t.
Laimi grupelė/skautė,
surašiusi daugiausiai
teisingų atsakymų.
Gamtoje rasti daiktai: įvairūs
augalai, medžių lapai, sėklos,
paukščių plunksnos, akmenukai
ir pan.,
lapelis popieriaus ir rašiklis
kiekvienam žaidėjui.
10 min. Aptarimas /
atsisveikinimas
Visi ratu dalijasi, ką
naujo sužinojo ar
išmoko.
Svarbu užtvirtinti įgytas žinias
INFORMACIJA
Skautas yra gamtos draugas. Iš šono pažiūrėjus atrodo, jog skautų apie ekologiją mokyti nereikėtų,
nes jie ir taip stengiasi tausoti gamtą ir daryti, kad jai būtų geriau: skautai nenaudoja elektros miške,
piktybiškai neteršia vietų, kuriose stovyklauja ir pan.
Bet pažvelgus iš kitos pusės, ne viskas taip ir gražu: kiekvieną kartą stovyklaudami turime bent
minimaliai įsirengti stovyklą tam tikrais statiniais, kurie yra statomi iš medienos. Medienos
dažniausiai reikia daug. Tad, kirsdindami medžius, kenkiame gamtai atimdami didžiuosius
deguonies gamintojus. Aišku, jei stovyklaujame trumpai, vieną ar dvi dienas, miškas nieko
nepajaus, bet jei toje pačioje vietoje gyvename savaitę ar daugiau bei ta vieta yra pastovi rengiant
stovyklas kiekvienais metais, tai galima padaryti didelės, neatitaisomos žalos. Ir tai galioja ne tik
medienai. Pastoviai naudojant vandenį iš mažo vandens telkinio (pavyzdžiui šaltinėlio), jis ima
džiūti, o vandens srovė ir lygis ženkliai sumažėja ar net visai išsenka. Ir ką tada reikia daryti miško
gyvūnijai, kuriems tas mažas šaltinėlis buvo vienintelis arti esantis vandens šaltinis?
Ir tai tikrai ne viskas. Bet reikėtų savęs paklausti – kaip aš galėčiau sumažinti ar pakeisti tuos
veiksnius, kurie daro įtaką gamtos ir jos organizmų gyvenimo sąlygoms?
Rūšiavimas
Ankstesnėse sueigose šnekėjome apie rūšiavimą ir jo naudą – rūšiuojamas atliekas galima perdirbti
ir panaudoti dar kartą.
Mieste galime pastebėti spalvotus konteinerius, kurie yra skirti rūšiavimui. Kodėl to paties nebūtų
galima padaryti stovykloje?
Viskas labai paprasta, reikės:
Keturių šiukšlių maišų.
Keturių užrašų – „popierius“, „plastikas“, „stiklas“, „buitinės atliekos“.
Pasibaigus stovyklai reikia nepatingėti ir nuvežti visas surūšiuotas šiukšles iki artimiausių,
rūšiavimui skirtų, konteinerių.
Vanduo
Didelė problema stovykloje yra maudymasis. Esant didelei masei žmonių prie vandens telkinio,
kurie visi švarinasi naudodami prausiamąsias priemones, kaip muilas, dušo žėlė ar šampūnas,
vandens telkinys paliekamas labai užterštas muilu ir kitom cheminėm medžiagom, kurių yra
naudojamuose prausikliuose. Tos medžiagos, savo ruoštu, kenkia ežere/ upėje/ šaltinyje
gyvenantiems organizmams. Tad kartais reiktų pamiršti savo patogumus ir daryti kaip geriau
gamtai.
Maudantis reikėtų išsimuilinti ant kranto ir užsipilant (ar paprašant draugo, kad užpiltų) vandeniu
nusiplauti visą muilą, esantį ant savęs. Tik tada eiti plaukioti ežere/upėje ar kitame vandens
telkinyje.
Alternatyva yra lauko dušas, kurį pasidaryti nėra sunku.
O jei ši konstrukcija pasirodys per sunki, galima susikonstruoti dušą tiesiog iš aukšto trikojo (po
kuriuo tilptų žmogus) ir kibiro/pūslės ar kažko panašaus pilno vandens.
Pabandėme išspręsti vandens užterštumo problemą, bet kaip gi jo eikvojimo problema? Kalbant
apie geriamą vandenį, juo reikėtų pasirūpinti iš anksto. Esant galimybei, galima jį vežioti iš kur nors
netoliese esančio šulinio ar didesnio/sraunesnio šaltinio. O štai kalbant apie vandenį, kuris yra
naudojamas kitoms reikmėms, pavyzdžiui indų plovimui (kurių plauti švariame ežere ar upelyje irgi
nederėtų), visada galima panaudoti lietaus vandenį. Kai lyja, lietaus vandenį reikia kaupti induose
(galima turėti didelį bidoną, iš kurio vėliau visi gali ateiti pasisemti vandens) ir jį galima puikiai
panaudoti drabužių skalbimui, indų plovimui ir panašiems ūkio darbams, kurie nereikalauja švaraus
vandens.
Tai būtų vienas iš būdų stengtis naudoti mažiau gamtos resursų.
Mediena
Stovyklaudami užsiimame pionerija. Statome daug statinių, kurie reikalauja daug medienos. Bet ar
tie statiniai tikrai reikalingi gyvenimui stovykloje? Kartais reikėtų susimąstyti, kad augantis medis,
gaminantis deguonį, yra kur kas naudingesnis nei iš jo pastatytos supynės, kuriomis pasidžiaugsime
tikrai trumpiau nei tas medis galėtų „džiaugtis“ gyvenimu miške, augdamas ir gyvuodamas galbūt
net kelis šimtus metų. Viskas ir čia susiveda į vartotojiškumą vardan patogumo. Tad tokiu atveju
reikėtų nekirsti medžių be reikalo ir stengtis panaudoti nukirstus medžius (kalbant apie pioneriją)
kuo daugiau kartų įvairiems statiniams.
Gamtovaizdis
Atvažiavus stovyklauti į gamtą, reikėtų stengtis išvažiuojant palikti vietą tokią, kokią radai.
Nesvarbu, ar tai tam tikslui įrengta stovyklavietė ar tiesiog pieva prie kelio ar miško užuovėja.
Laužo kūrimas
Reikėtų kurti laužą tik tam skirtose laužavietėse. Jei tokios nėra, reikėtų gamintis pakeliamą laužą.
O jei nėra galimybės pasigaminti ir tokio (neturite virvių ir pan.), reikėtų nuimti velėną ir tik tada
kurti laužą bei išvažiuojant (gerai užgesinus laužą) ją uždėti atgal. Tokiu atveju apsisaugosite nuo
gaisro galimybės, kurio metu gali žūti įvairios retos augalų ir gyvūnų rūšys bei patys galite
susižeisti.
Tualeto reikalai
Jei stovyklaujate poilsiavietėje, kurioje yra tualetas, reikėtų į jį ir eiti, bet jei tokio nėra būtina
iškasti duobę savo gamtiniams reikalams ir viską atlikus užkasti kartu su tualetiniu popieriumi
(tualetinis popierius lengvai suyra).
Pabaigai
Galbūt po šios sueigos pasakysite, kad nesužinojote nieko naujo, ko skautai ir taip nepraktikuoja,
bet kartais, elgdamiesi vienaip ar kitaip, sąmoningai nesusimąstome apie to veiksmo reikšmę. Tad,
jei apie visus šiuos dalykus jau žinojote, verta susimąstyti, kad taip elgiamės dėl gamtos gerovės,
nes skautas yra gamtos draugas ir reikėtų į tai kreipti daugiau dėmesio.
SUEIGA
Tema: Ekologija namuose.
Tikslas: Išmokti, kaip galima prisidėti prie gamtos tausojimo tiesiog
namuose.
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
7 min. Diskusija „Kaip aš galėčiau
prisidėti prie gamtos
tausojimo savo
namuose?“
Kiekvienuose namuose
tvarka yra skirtinga, tad
kiekviena sesė, pagalvojusi
apie tvarką savo namuose,
galėtų pasidalinti ką ji
galėtų pakeisti (pokyčiai
turėtų būti realūs ir
įgyvendinami).
10-15min. Temos
pristatymas
Pristatoma sueigos
tema.
Informacija pridėta.
8 min. Filmukas Filmukas apie sodą
tiesiog savo bute.
Nuoroda į filmuką
http://www.ted.com/talks/b
ritta_riley_a_garden_in_m
y_apartment.html
5 min. Diskusija Filmuko aptarimas.
Visos pasidalina savo
įžvalgomis.
Pagalvoti ką panašaus
sesės gali „įsirengti“ savo
namuose (pvz, auginti
mėtas ir darytis mėtų
arbatą iš šviečių mėtų!)
20-25 min. Žvakidžių,
dekoruotų medžių
gamyba
Puikus pavyzdys kaip
galima pasigaminti ką
nors pačiam.
Stiklinė, medžių šakelės,
klijai.
Nuoroda į tinklapį, kaip
gaminti žvakides
http://blog.fossil.com/2011
/04/d-i-y-candle-holder/
2 min. Filmukas Smagus filmukas
sueigos galui
http://www.youtube.com/w
atch?v=oNtX3m9UajQ&fe
ature=relmfu
10 min. Aptarimas /
atsisveikinimas
Visi ratu dalijasi, ką
naujo sužinojo ar
išmoko.
INFORMACIJA
Vienoje iš sueigų kalbėjome kaip galima pritaikyti ekologiją skautų stovykloje, o ši sueiga bus
skirta sužinoti kaip galime taupyti gamtos resursus namuose.
Atliekos
Taip pat kaip ir stovykloje, atliekas derėtų rūšiuoti ir namuose. Tam pasiekti nereikia didelių
pastangų ar sąnaudų. Negalvokite, jei norite rūšiuoti, kad jums reikės priversti mamą ir tėtį nupirkti
dar tuziną šiukšlių dėžių, kuriose galėtumėte talpinti skirtingo tipo šiukšles.
Jei gyvenate bute, tai tikriausiai turite ir sandėliuką, kuriame tereiktų surasti vietas, kuriose kaupsite
tokias šiukšles kaip plastiką, popierių ir stiklą. Jei išnešinėsite atliekas kas savaitę, jų tikrai
neprisikaups tiek, kad nebeužtektų vietos mamos raugintiems agurkams ir virtoms uogienėms.
Svarbiausia yra susirasti artimiausius rūšiavimo konteinerius, o jei jų arti nėra, visada galima
paprašyti, kad tėveliai nuvežtų, juk gamta rūpi ir jiems Maisto atliekoms naudokite tą pačią
šiukšlių dėžę, kurią turėjote iki šiol (dažniausiai jas randame po kriaukle), o jei turite sodą ar
gyvenate name, tai jūsų maistinės atliekos gali virsti puikiu kompostu jūsų sodui (puiki trąša be
jokių chemikalų!).
Tereikia šiek tiek noro ir pastangų!
Elektra
Išjunkite šviesą išeidami iš kambario. Jei reikia elektros šviesos, įjunkite tik tiek lempučių, kiek yra
būtinai reikalinga.
Išnaudokime natūralų apšvietimą – reguliariai valykite langus, neužstatykime jų baldais ir didelėmis
gėlėmis. Šviesiu paros metu atitraukite užuolaidas ir žaliuzes.
Naudokite tik ekonomiškas lemputes, kurios naudoja net 4-5 kartus mažiau elektros energijos ir,
nors kainuoja daugiau, greitai atsiperka ir veikia 6-15 kartų ilgiau (iki 15000 val.). tačiau
nepamirškite, kad ekonomiškas lemputes reikia išmesti į pavojingų atliekų konteinerį, nes jose yra
gyvsidabrio.
Išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate. Televizorius ar kita moderni buitinė
technika, palikta „budinčiame režime“ (prietaisas yra pilnai neišjungtas, t.y. jį galima bet kada
įjungti distanciniu būdu) sunaudoja kur kas daugiau elektros energijos nei galvojate. Tad nederėtų
paikti mobiliojo telefono pakrovėjo lizde, kai jo nekraunate ar nešiojamo kompiuterio, kai jo
nenaudojate (pavyzdžiui naktį).
Į šaldytuvą nedėkite karštų ar šiltų maisto produktų. Jiems atvėsinti reikės naudoti elektros energiją.
Prieš dedant į šaldytuvą, maistą reikia atvėsinti kambario temperatūroje.
Nelaikykite atviro šaldytuvo ilgai. Pirma pagalvokite, ką norime iš jo išimti, o tik paskui atverkite
dureles. Dažnai varstomos šaldytuvo durelės padidina elektros energijos suvartojimą.
Valgį virkite sandariai uždengtame puode. Virdami valgį greitpuodyje, elektros energijos
sunaudosite trigubai mažiau, o virdami paprastame uždengtame puode – pusantro karto mažiau nei
naudodamiesi neuždengtu indu.
Įpraskite išjungti elektrinę viryklę likus kelioms minutėms iki maisto ruošimo pabaigos.
Negaminkite valgio esant maksimaliai įjungtai viryklės kaitvietei. Kai tik užverda puode esantis
skystis, sumažinkite elektros viryklės kaitvietės kaitrumą. Stenkitės gaminti patiekalus paeiliui,
vieną po kito – pasigaminę vieną patiekalą, ant tos pačios kaitvietės statykime kitą puodą.
Sutaupysime ir laiko, ir šilumos.
Vanduo
Visada užsukite čiaupą, kai valotės dantis ar kol muilinate indus.
Skalbkite tik pilnai prikrovę skalbiamąją mašiną ir pasirinkę ekonominį skalbimo režimą –
sunaudosite mažiau vandens ir elektros energijos jam pašildyti. Nustatykite mažiausią galimą
vandens temperatūrą. Vandens virimui
naudokite elektrinį virdulį vietoj to, kad
virtumėte jį puode ant viryklės. Virkite
tiek vandens, kiek reikia. Jei norite
išgerti puodelį arbatos, Jums nereikia
užvirinti pilno arbatinuko vandens.
Daiktai
Visada pirkite tik tiek kiek jums reikia.
Tai reiškia, į parduotuvę eikite susidarę
pirkinių sąrašą, o ne su mintimi
„sugalvosiu ten ko noriu“, nes taip
nusiperkate krūvą daiktų ir produktų,
kurių jums iš tikrųjų nereikia, o tai didina
išlaidas bei apkrauna jūsų namus
„atliekomis“.
Palaikykite sendaikčių ir „second-
hand‘ų“ idėją. Tai labai ekologiška ir
madinga šiuo metu, nes jei nusiperki sofa
iš sendaikčių (kurios tau labai reikėjo),
tai „suvartoji“ vienu daiktu mažiau.
Galbūt kai kuriems žmonėms nemalonu
naudoti kito žmogaus daiktą, bet juk tas
žmogus galėjo palikti tik purvą ant
to/tame daikte, o tai lengvai išvaloma
(bet tik pagalvok kokią istoriją saugo ta sena sofa ir kiek šarmo ji suteiks tavo kambariui!). Taip pat
yra ir su rūbais. Juk pasaulis ne be reikalo užsikrėtė vintažo mada. Tai ir gražu ir ekologiška, nes
nevartojame, o panaudojame antrą kartą!
Užsiimkite rankdarbiais dekoruodami savo namus ar kambarį. Šiuo metu internete apstu puslapių,
kur žmonės dalinasi savo pasigamintais daiktais/rankdarbiais ir aprašymais, kaip tai pasigaminti
pačiam. Tai suteiks daugiau jaukumo bei sutaupysite pinigų!
Tad jei nepatingėtume ištraukti televizoriaus laido nakčiai iš rozetės ar tiesiog nejungtume visų
šviesų namie, kai ateina vakaras, manau, visų elektros sąskaitos būtų mažesnės.
Chemija
Nenaudokite brangių chemijos priemonių savo namams valyti, ypač tų vietų , kurios turi tiesioginį
sąlytį su maistu ar jūsų rankomis, nes jose gausu chemikalų, kurie kenkia jūsų organizmui, jei
patenka į burną. Rinkitės tik ekologiškus valiklius, kurie neturi trijų puslapių sąrašo su visokiais
priedais, o galų gale – draugė soda išvalo beveik viską, tik kai kada reikia netingėti ir ilgiau
patrinti Taip ir pinigų sutaupysite ir namai bus švarūs nebijant, kad kartu su maistu suvalgysite
chemikalų liekanų.
SUEIGA
Tema: Oro tarša
Tikslas: Papasakoti skautėms apie orą teršiančius veiksnius
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
5 min. Žaidimas Žaidžiame „Kaubojų“ (pykšt
pokšt).
Dalyviai stovi ratu. Per vidurį
stovi vienas „kaubojus“. Jis
sukasi ratu kol sustoja ir
„šaudamas“ (rodydamas į vieną
žmogų) sako „pykšt“. Žmogus į
kurį yra rodoma tupia ir jo
kaimynai (iš kairės ir dešinės )
„susišaudo“ (kuris pirmas
sureaguoja ir šauna į kitą
sakydamas „pokšt“, tas ir laimi,
o kitas iškrenta iš žaidimo).
Laimėjęs eina į rato vidurį ir
žaidimas žaidžiamas toliau.
20 min. Temos
pristatymas
Pristatoma sueigos tema. Informacija pridėta
5 min. Filmukas Filmukas apie oro taršą namie. Nuoroda į filmuką
http://www.youtube.com/watch?
v=bSCOnFLTzGQ
5 min. Diskusija Filmuko aptarimas. Pagalvojimas, kaip būtų galima
pagerinti oro kokybę namie.
30 min Vazonų gamyba Kadangi augalai yra pagrindinis
švaraus oro veiksnys, dekoruosime
vazonus, kad namie pasodintume
augalų, kurie pašvarintų mūsų
namų orą!
Vazonas, gabalas medžiagos,
klijai, žirklės.
Nuoroda į tinklapį, kur parodyta
kaip tą padaryti
http://weheartit.com/entry/23748
586
10 min. Aptarimas /
atsisveikinimas
Kiekvienas rate aptaria, ką naujo
sužinojo ir išmoko.
INFORMACIJA
Kas yra oro tarša?
Oro tarša gali būti laikomos smulkiosios dalelės, chemikalai ir dujos, patenkančios į orą dėl žmonių
veiklos ir keliančios grėsmę gyventojams ir aplinkai.
Kokie yra pagrindiniai oro taršos šaltiniai?
Yra keli žmonių sukeliamos oro taršos šaltiniai:
Pramoniniai procesai, įskaitant energijos gamybą ir gamybinę veiklą
Transportas
Namų šildymas, ypač malkomis ir anglimi
Atliekų apdorojimas
Ūkininkavimas
Statistika rodo, kad vienas iš didžiausių „teršėjų“ yra kelių transportas. Degant kurui, motorinės
transporto priemonės, automobiliai ir sunkvežimiai išmeta į išorę daugelį kenksmingų teršalų, tokių
kaip sveikatai žalingos smulkiosios kietosios dalelės, azoto oksidas, sieros dioksidas, anglies
monoksidas ir lakieji organiniai junginiai (LOJ). Kai kurios variklių išmetamos medžiagos lemia
antrinių teršalų susidarymą – tai vyksta dėl cheminių reakcijų ore. Vienas iš pavyzdžių – pažemio
ozonas.
Oro tarša ypač didelė problema miestuose, kur yra daugybė
transporto. Tačiau kai kurie teršalai dėl oro sąlygų, pvz., vėjo arba
žemo slėgio, gali nukeliauti nemažus atstumus ir kauptis priemiesčių
ir kaimo vietovėse. Palyginti su transportu, pramoninė veikla lemia
kur kas didesnį bendrąjį metinį kiekį. Tačiau pramonė dažniausiai
sukoncentruota ne gyvenamuosiuose rajonuose, tad oras teršiamas
būtent ten, kur sutelkta gamyba.
Koks yra oro taršos poveikis sveikatai?
Oro taršos poveikis sveikatai priklauso nuo keleto veiksnių:
Teršalų tipo
Oro taršos lygio (chemikalų koncentracijos ore)
Poveikio trukmės (trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis)
Individualaus jautrumo
Trumpai tariant, oro teršalų trumpalaikis poveikis gali sukelti:
Akių, nosies ir gerklės sudirginimą
Kvėpavimo sunkumą
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas
Kvėpavimo takų ligos paūmėjimą
Kitus simptomus, įskaitant galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas
Moksliniai tyrimai rodo, kad oro tarša per ilgą laiką gali būti labai pavojinga. Ilgalaikio poveikio
pasėkmės:
Lėtinės kvėpavimo takų ligos
Plaučių vėžys
Širdies ligos
Plaučių funkcijos sumažėjimas
Astmos priepuolis
Smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai
Europos Sąjungoje oro tarša, ypač kietosios dalelės ir pažemio ozonas, kasmet lemia 370 000
pirmalaikių mirčių. Smulkiosios kietosios dalelės ore kiekvieno europiečio gyvenimo trukmę
sumažina vidutiniškai vieneriais metais.
Kai kurioms žmonių grupėms, kaip pagyvenusiesiems, vaikams ar sergantiesiems lėtinėmis
kvėpavimo ligomis, žalingo poveikio rizika yra didesnė. Nyderlanduose atliktas ilgalaikis tyrimas,
kuriame aktyviai dalyvavo per 4000 vaikų, parodė, kad vaikams, gyvenantiems šalia judrių kelių,
gresia didesnė kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, švokštimas, ausų, nosies ir gerklės infekcijos,
išsivystymo rizika.
Jeigu jūsų kvėpavimo takai jautrūs, oro teršalų poveikis gali sukelti astmos priepuolį ir kosulį,
švokštimą, krūtinės skausmus.
Kaip aš galiu apsaugoti savo sveikatą?
Daugumoje miesto ir kaimo vietovių išvengti tam tikro kelių transporto teršalų poveikio nepavyks.
Tačiau yra keletas būdų sumažinti šį poveikį ir galimą žalą sveikatai:
Kasdien patikrinkite savo miesto ar miestelio oro kokybės prognozę, kad galėtumėte
planuoti veiklą: kai teršalų lygis didelis, venkite energingos veiklos lauke arba atlikite ją ryte
arba vėlai vakare. Venkite buvimo užterštame ore, ypač po pietų, kai ozono lygis būna
aukščiausias.
Venkite vaikščioti judriomis gatvėmis, kuriose pilna transporto išmetamųjų dujų.
Nesportuokite netoli judraus transporto rajonų , ypač piko valandomis.
Dienomis, kai didelis smogas, pasilikite viduje, uždarykite išorines duris ir langus.
Jei gyvenate netoli judraus kelio, piko valandomis uždarykite langus ir duris.
Pabandykite susirasti namus ir darbą ne per arti judrios gatvės ar greitkelio.
Prireikus lauke galite dėvėti efektyvią kvėpavimo kaukę, pvz., kai važiuojate dviračiu.
Žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, svarbu:
Laikykitės paskirto gydymo.
Nešiokitės pirmosios pagalbos vaistus.
Pasikalbėkite su savo gydytoju, kokių veiksmų prireikus galėtumėte imtis per oro taršos
piką.
Kaip aš galiu padėti mažinti oro taršą?
Yra keletas būdų jums, kaip privačiam asmeniui, prisidėti prie oro taršos mažinimo:
Kiek įmanoma mažiau važiuokite automobiliu, ypač – mažais atstumais. Pabandykite
naudoti kitas transporto priemones, pavyzdžiui, dviratį, eikite pėsčiomis arba važiuokite
viešuoju transportu. Kai vis dėlto tenka naudoti automobilį, važiuokite keliese.
Kai važiuojate automobiliu, jūsų vairavimo stilius gali mažinti taršą: sumažinkite greitį ir
niekada jo neviršykite, venkite staigaus stabdymo ir išjunkite variklį, kai stovite. Prižiūrėkite
savo automobilį, stebėkite, kad variklis ir filtrai būtų geros būklės. Reguliariai tikrinkite
padangų slėgį.
Nusipirkite mažiau teršiantį aplinką automobilį.
Pasodinkite medžių: medžiai valo orą.
Mažinkite energijos vartojimą.
Pirkite vietoje išaugintus produktus (pvz., vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių
gabenimas transportu.
Savo sode nedekite laužų, kai oro taršos lygis yra aukštas. Niekada nedeginkite buitinių
atliekų, ypač plastiko ir gumos.
SUEIGA
Tema: Eko mada
Tikslas: Supažindinti seses su eko mada.
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
10 min. Apšilimas Žaidimas „Skalbiam
drabužius“
Skalbaim drabužius, skalbiam drabužius,
ochochochocho ochochochocho 2x
Išdžiovino saulė, saulė išdžiovino 2x
Miau Miau, kačiuko ūsai 2x
Kas iš jūsų nori mūsų daržovių 2x
Antrą kartą dainuojant visos balsės keičiamos
į kokią kitą, pvz e, tada dainuojama –
Skelbem drebežes skelbem drebežes
echechecheche..... ir t.t. Galima dainuoti kol
pasibaigs balsės arba mažiau.
15 min. Temos
pristatymas
Pristatoma sueigos
tema.
Informacija pridėta.
7 min. Filmukas Filmukas apie eko
drabužių dizainą.
Nuoroda:
http://www.ted.com/talks/suzanne_lee_grow_
your_own_clothes.html
5 min. Filmuko
aptarimas
Aptariamas ką tik
pamatytas filmukas.
Galima padiskutuoti tema „Iš kokios
natūralios medžiagos ar produkto tu norėtum
pasigaminti drabužį?“
30 min. Eko
drabužio
gaminimas
Visos kartu arba
pasidalinusios į dvi
grupes sesės gamina
vieną drabužį iš
šiukšlių. Fantazijai
nėra ribų.
Šiukšlių maišai, plastmasiniai buteliai, tušti
pieno pakeliai ir kitokios „šiukšlės“, klijai,
žirklės, lipni juosta ir t.t.
10 min. Aptarimas /
atsisveikini
mas
Sueigos dalyviai
dalina naujomis
žiniomis ir
įspūdžiais.
INFORMACIJA
Ekologija jau kurį laiką yra paplitusi – žmonės stengiasi skaityti visą produkto sudėtį nuo pradžios
iki galo, nuolat lankosi ūkininkų turgeliuose, rūšiuoja atliekas, dažnai vietoj automobilio renkasi
alternatyvią, bet ne tokią aplinką teršiančią transporto priemonę, naudoja tik natūralias kosmetines
priemones arba patys pasigamina jas namuose. Ekologiją taip pat galima pritaikyti ir savo drabužių
spintai.
Eko mada – kas tai?
Eko mada – tai drabužių kūrimas ir siuvimas, atsižvelgiant į aplinkosaugą, vartotojų sveikatą ir
darbuotojų, kurie gamina drabužį, darbo sąlygas. Visų pirma, tai organinės kilmės žaliavų
panaudojimas, pavyzdžiui, šilkas gaminamas natūraliu būdu maitinant šilkverpius, o vilna gaunama
tiesiog apkerpant avis.
Taip pat svarbu paminėti, jog „ekologiško“ drabužio gamyboje nenaudojami jokie kenksmingi
chemikalai ir dažai, ir net pasitaiko atvejų, kai drabužiai perdirbami ir gaminami naudojant
perdirbtą tekstilę ar dėvėtus rūbus ir skirti nešioti gan ilgą laiką. Be to, dar vienas svarbus aspektas:
žmonėms, kurie gamina, tiksliau, siuva, šiuos drabužius,
turi būti sudarytos palankios, sveikatai nekenksmingos
darbo sąlygos ir mokamas atitinkamas atlyginimas,
priklausantis nuo darbo krūvio, sudėtingumo ir laiko.
Nors ir nelabai tikėtina, tačiau drabužių pramonė iš tiesų
daro didelę žalą aplinkai. Naudojant pesticidus
medvilnės gamyboje (25 proc. visų pesticidų, naudojamų
visame pasaulyje, yra įtraukti į medvilnės gamybos
procesą), ne tik teršiama ir keliama grėsmė aplinkai, bet
žmonių, gyvenančių tose šalyse, sveikatai.
Daugelyje procesų, susijusių su drabužių gamyba,
pavyzdžiui, pesticidai, trąšos, taip pat balinimas ir
dažymas perdirbant tekstilę, naudojama daug vandens, todėl tam tikri gamybos etapai dažnai kelia
grėsmę vandens užterštumui. Sintetinių audinių (tokių, kaip nailonas) gamyboje naudojamas
kenksmingas kuras, todėl, kai mūsų drabužiai gaminami, paleidžiami į prekybą ir nešiojami, jie
išskiria anglies dvideginį, kuris prisideda prie klimato kaitos ir kenkia žmonių sveikatai. Kai
drabužiai išmesti, o ne paaukoti arba ne perdirbti (tik 14 proc. visų drabužių yra perdirbama), jie
patenka į sąvartynus, kur pradeda pūti, taip žalojant aplinką, pavyzdžiui, vilna puvimo stadijoje
išmeta į orą metano dujų, kas daro neigiamą įtaką klimato kaitai.
Kokios medžiagos tinkamiausios
Ar žinojote, jog vieneriems marškinėliams pagaminti sunaudojama 257 galonai vandens? Be viso
to, balinimo ir dažymo metu audinys išskiria toksinus, kurie patenka į mūsų ekosistemą. Naftos
pagrindu pagaminti produktai yra labai kenksmingi aplinkai, iš viskozės pagaminti drabužiai įtakoja
miškų nykimą ir pan., o alergiškiems žmonėms sintetiniai audiniai sukelia bėrimus ar net astmos
priepuolius. Tad visuomet rinkitės tik tuos audinius, kurie pagaminti su „Eko“ ženklu.
Kanapės. Iki šiol jos turi didžiausią potencialą ekologiškai tekstilei išgauti. Ekologinis lygis
kanapėse yra daug didesnis nei daugumoje kitų augalų, naudojamų pluoštų gamybai. Kanapių
augalai auga labai greitai ir tankiai, todėl jie nejaučia pesticidų ir trąšų poreikio. Jų nereikia
dirbtinai drėkinti, nes kanapėms užtenka vidutinio kritulių kiekio, be to, kanapės labai atsparios
kenkėjams. Tai yra natūraliai ilgas pluoštas, kuris labai tinkamas verpimui ir perdirbimui, taip pat
jos labai tinkamos tekstilei dėl savo tvirtos sandaros, todėl iš jos pasiūti drabužiai patvarūs ir ilgai
nešiojami. Iš kanapių pagaminti audiniai pasižymi svorių ir faktūrų įvairove, o svarbiausia, iš jų
pagaminti rūbai yra patys pigiausi.
Vilna. Vilna išgaunama visiškai natūraliu būdu, t. y.
ūkininkams auginant avis. Po to, kai jos apkerpamos,
pradedamas apdorojimo procesas: balinimas arba
dažymas, tačiau čia svarbiausia, kad šiame procese
nedalyvautų jokie chemikalai. Vilnos tekstūra yra labai
įvairi – nuo pūkuotos, storos iki labai lengvos ir plonos
– todėl tinka ir dažnai naudojama drabužių pramonėje.
Organinė medvilnė. Organinė medvilnė yra žymiai
labiau ekologiškesnė nei įprasta medvilnė tuo požiūriu,
kad jai užauginti ir išgauti nenaudojami pesticidai ar
kitos cheminės medžiagos, o ji surenkama rankomis. Be
to, revoliucijos į medvilnės auginimą buvo įnešta
pradėjus natūraliai auginti spalvotą – rudos ir žalios
spalvos – medvilnę. Kadangi pastarosios nereikia
blukinti ar dažyti, ji yra daug tvirtesnė ir lankstesnė. Medvilnė labai plačiai naudojama tekstilės
gamyboje, galima teigti, kad tai – populiariausias audinys, todėl, jei gamintojai naudotų vien
organinę medvilnę, daugelis drabužių jau būtų savaime ekologiški.
Sojos šilkas. Sojos šilkas naudojamas kaip ir bet kuris kitas austas ar megztas audinys. Jo galite
įsigyti specializuotose parduotuvėse ir išbandyti patys. Didelis baltymų kiekis, esantis šios rūšies
pluošte, padeda natūraliai įsisavinti dažus, todėl galite sukurti savo norimų spalvų audinį.
Bambukas. Bambuko pluoštas yra plonas, tačiau patvarus ir ilgalaikis. Jis laikomas ekologišku
todėl, kad yra bene viena greičiausiai atsinaujinančių žolių. Be to, jis turi antibakterinių savybių, o
audiniai, kartu su jūsų kūnu, „kvėpuoja“. Įgyjamas audinys yra biologiškai suskaidomos, nes
bambuko pluoštas puikiai sugeria drėgmę ir yra pralaidus orui, tad iš jo pasiūti drabužiai ypač
švelnūs ir minkšti.
Linas. Linas yra augalinės kilmės produktas, todėl jo ekologiškumas atsiskleidžia jo auginimo
procese. Natūraliai išaugintas lino pluoštas yra visiškai nekenksmingas ir visiškai nepavojingas
žmogaus sveikatai. Iš jo pagaminti drabužiai yra lengvi ir lengvai praleidžia orą, todėl jūsų kūnas
nuolat kvėpuos.
Natūrali oda. Odą galima taip pat priskirti prie ekologinių audinių, iš kurių yra gaminami drabužiai.
Čia svarbiausia, kad oda būtų gyvūno, mirusio natūralia mirtimi, ir kad jos apdirbimo procese
nedalyvautų jokie chemikalai.
Šilkas. Šilkas yra gyvūninės kilmės pluoštas, pasižymintis labai geromis higieninėmis savybėmis
(leidžia odai kvėpuoti, sugeria drėgmę), yra pakankamai stiprus ir tamprus pluoštas, todėl iš jo
pagaminti drabužiai ilgai nešiojami ir patogūs. Be to, tai labai lengvos ir švelnios tekstūros pluoštas,
todėl labai tinkantis nešioti itin jautrios odos žmonėms. Šilko gavimo procesas yra visiškai
natūralus, jis gaunamas iš įvairių šilkverpių kokonų gijų, taip pat jį gamina ir kai kurių rūšių vorai.
Viskozė. Nors viskozė yra dirbtinis pluoštas ir gaunamas cheminiu būdu apdorojant celiuliozę, ją
galima laikyti natūralia. Iš jos pagaminti drabužiai yra lengvi, malonūs dėvėti, švelnūs ir nedirgina
odos. Savo sudėtyje viskozės turintys drabužiai puikiai praleidžia orą ir sugeria drėgmę, pasižymi
geromis šilumos izoliacijos savybėmis.
Alternatyva Lietuvoje
Be abejo, brangiems audiniams pakeisti ir Lietuvoje sunkiai prieinamiems gamintojų drabužiams
įsigyti yra ir gana neblogų alternatyvų. Pavyzdžiui, drabužiai iš natūraliai užauginto lino, kuriuos
siuva lietuvių pramoninkai.
Taip pat vis plačiau pradedama naudoti medvilnė, išauginta be pesticidų. Ir tikrai, pasaulyje jau
nemažai gamintojų, kurie savo produkcijoje naudoja būtent organinės kilmės medvilnę. Deja,
Lietuvoje tokia praktika dar retai taikoma, tačiau galima rasti nemažai užsienio interneto svetainių,
kurios prekiauja būtent ekologiniu būdu išgautais drabužiais. Beje, ir kaina pakankamai prieinama ir
paprastam vartotojui, todėl tiems, kas rūpinasi aplinkosauga, tai labai gera išeitis.
Jeigu norite prisidėti prie „eko“ mados, bet neįstengiate puoštis brangiais apdarais, dizaineriai siūlo
tiesiog perdirbti savo senus drabužius. Jeigu jums nusibodo seni džinsai, nusikirpkite klešnes ir
pasidarykite šortus. Juos galite pagyvinti sukūrę plėšytų džinsinių šortų efektą ir pan., senus
megztinius galite prikelti naujam gyvenimui tiesiog persiuvę naujas sagas, jei mokate siuvinėti,
išsiuvinėkite įdomų ir spalvotą paveiksliuką, sena palaidinė atrodys puikiai, jei ją pagyvinsite
masyvia rože, karoliukais ar kokia kita puošmena. Iš tiesų, viskas priklauso nuo jūsų fantazijos, o
kartais, atrodo, minimali detalė gali jį pakeisti kardinaliai.
Taip pat, norėdami propaguoti ekologinę madą, dažniau užsukite į dėvėtų rūbų parduotuvę ar į
vadinamąjį blusų turgų. Be to, kad įsigysite naują drabužį, dažnai jis bus unikalus ir išskirtinis, todėl
atrodysite originaliai ir stilingai. Gaminkitės papuošalus patys arba įsigykite iš tų, kurie tai daro,
keiskitės drabužiais su draugais ir pan.
Pabaigai
Ekologinė mada apima ne tik drabužių gamybos ir pirkimo procesus. Iš tiesų yra daugiau veiksnių,
kurie lemia ekologinį sąmoningumą ir atitinkamus veiksmus. Todėl tam, kad prisidėtumėte prie
globalios problemos sprendimo, turite daugiau skirti jai dėmesio. Pavyzdžiui, neišmeskite
nenešiojamų drabužių, o atiduokite juos labdarai, skalbkite mažesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje,
nes taip sutaupysite energijos, nenaudokite sauso džiovinimo, nuolat stebėkite drabužio sudėtį ir t. t.
SUEIGA
Tema: „Ekomenas“.
Tikslas: Papasakoti skautėms apie „ekomeną“.
Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos
10 min. Temos pristatymas Pristatoma sueigos
tema. Pristatomas
„ekomenas“.
10 min. Meno darbų
peržiūra
Vienas iš pavyzdžių
kaip atrodo „ekomenas“
Nuoroda į foto galeriją
http://www.neozoon.org/pictures.ht
ml
http://www.youtube.com/watch?v=r
jVQfth76ss filmukas apie vieną iš
meno kūrinių
http://www.youtube.com/watch?v=
H9FRj9fX4yk&feature=related
grafiti iš samanų
5 min. Aptarimas Aptariami matyti meno
kūriniai. Kokia skaučių
nuomonė: ar jų reikia?
Ar tai kvaila? Ir pan.
Svarbu skautes sudominti
pasidomėti daugiau, o gal net
pačioms užsiimti eko menais.
20 min. „Ekomeninimas“ Piešime su maistu. Maistas pagal fantazija, svarbiausią,
kad turėtų spalvą: garstyčios,
pomidorų padažas, uogienė,
pomidorai, jogurtas ir panašiai. Taip
pat popierius, teptukai (galima
piešti ir su pirštais).
5 min „Ekomeno“ paroda Skautės apžiūrinėja kas
ką nupiešė.
Galima papuošti sueigų kambarį
10 min. Aptarimas /
atsisveikinimas
„Pyrago dalinimas“.
Kai skautės baigia
dirbti, joms įteikiami
popieriaus lapai su
nubraižytais
apskritimais. Skautės
turi padalyti „pyragą“ į
tokias dalis, kurios
vaizdžiai rodytų
kiekvienos iš jų
šiandieninius pokyčius:
geriausia, kad pyragas
turėtų 4 dalis – ką naujo
sužinojau, pasirodė
įdomu, pasirodė
neįdomu, jau žinojau.
Puikus būdas sužinoti kaip skautės
vertina sueigą.
20 min Piknikas Jei yra galimybė (metų
laikas, yra nuostabus
parkas ar žolės lopinėlis
aplink), surenkite
pikniką sueigų plano
užbaigimui.
Puikiai tinka piknikas gamtoje su
sveikom vaišėm, nes apie tai
pastarasias 10 sueigų tiek daug
kalbėjome!
INFORMACIJA
Žmonija ne vieną amžių dėjo pastangas gyventi sočiau, patogiau, turtingiau. Šis, atrodytų, visiškai
natūralus ir nekaltas noras mūsų laikais pasiekė savo apogėjų – besaikio vartotojiškumo pasekmės
vieniems tapo jau seniai nebepastebima kasdienio gyvenimo dalimi, kitiems gi vis labiau bado akis
ir verčia ieškoti priemonių gydyti šią piktžaizdę. Ne paslaptis tai, kad menas yra labai patogus ir
priimtinas būdas rūpimas problemas pateikti visuomenei taip, kad būtų išvengta nuobodžios
didaktikos. Įgijęs netikėtą formą ir kryptį, jis neretai tampa daug paveikesnis nei įgrisusios paskaitų
„kaip nereikia daryti“ litanijos.
Lietuvoje dar nelabai žinoma, bet pasaulyje sparčiai populiarėjanti meno rūšis – vadinamasis
„ekomenas“. Paprastai jis apibrėžiamas arba kaip viena iš aplinkos meno šakų, arba kaip aplinkos
meno forma (neretai laikytinas ir sinonimu). Tai ir tradicinė gamtos fotografija, tapyba, skulptūra, ir
originali nebetinkamų naudoti daiktų transformacija, tačiau tik tuo neapsiribojama – kadangi jis turi
labai daug įvairių pavidalų, išraiškos būdų ir galimybių, jį sudėtinga įsprausti į griežtus rėmus.
„Ekomeno“ tikslas – skatinti socialinės ir natūralios aplinkos, kurioje mes gyvename, dialogą,
ilgalaikį abiejų klestėjimą – jis tiek savo forma, tiek turiniu apima ekologinę etiką, gali padėti
sukelti pagarbą gamtai, nurodyti pamatines vertybes, išplėsti supratimą. Tai socialiai angažuotas,
paremtas atkūrimo ar tiesiog žmogaus įsikišimo į aplinką principu menas, kuriam keliamas vienas iš
šių reikalavimų:
Kreipti dėmesį į mūsų aplinkos tarpusavio ryšius – į fizinius, biologinius, kultūrinius,
politinius ir istorinius ekologinių sistemų aspektus;
Kurti darbus iš natūralių medžiagų (gali būti pasitelkiama ir vėjo, vandens, saulės energija);
Atkurti, atgaivinti pažeistą aplinką;
Informuoti visuomenę apie aplinkos problemas, su kuriomis susiduriame;
Kūrybingai pateikiant naujas sanbūvio, tvarumo ir gijimo galimybes iš naujo pažvelgti į
ekologinius ryšius.
Nebūtina baigti prestižinę meno mokyklą, nebūtina turėti labai daug specifinių žinių, ypatingų
medžiagų ar sąlygų – iš tiesų net kojos neiškėlus iš namų galima sukurti ką nors, kas ir pačiam
paglostys širdį, ir kitą privers išsižioti iš nuostabos. Svarbiausia – noras ir fantazija.
Tad jei nieko negirdėjai apie siuvamą porcelianą ar grafiti iš samanų metas pasidomėti daugiau!
Pabaigai
Labai tikiuosi, kad po šių sueigų sesės skautės bet kiek atsakingiau žiūrės į savo elgesį ir pagalvos
apie pasėkmės. Svarbiausia jas užvesti ant kelio, nes 10 sueigų yra per trumpas laiko tarpas pakeisi
žmogaus mąstymą, bet sudominus jį, galima pasiekti neblogų rezultatų. Tikiuosi, kad iš šio sueigų
plano ką nors naujo sužinojai ir tu, mielas vadove.
Sėkmės!
Parengė kandidatė į vyr. seses Giedrė Putramentaitė
Kernavės tuntas