7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2012 m. rugsëjo 28 d., penktadienis Nr. 34 (1002) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

Ðiemetinio Vilniaus dokumentiniøfilmø festivalio programà puoðiarusø reþisieriaus Viktoro Kosakov-skio retrospektyva, kurios pristatytijis pats atvyko á Vilniø. Teigiama,kad V. Kosakovskis priklauso pa-saulio dokumentikos elitui. Kà taireiðkia? Ar kad jo filmai „Losevas“(1989), „Belovai“ (1992), „Treèia-dienis 1961.07.19“ (1997), „Pavelasir Lialia“ (1998), „Að jus mylëjau“(2000), „Tiðë!“ (2003), „Ðventa“(2005), „Tegyvuoja antipodai!“(2011) laimëjo gausybæ prestiþiniøtarptautiniø kino apdovanojimø iriki ðiol keliauja po pasaulá? O galtai, kad reþisieriui kiekvienas filmasyra tikras ir rimtas bandymas pa-þinti save ir pasaulá. Ir, nepamatæ jofilmø, tikrai apie save ir savo „anti-podus“ þinotume maþiau. Su reþi-sieriumi kalbëjomës festivalioatidarymo dienà.

Vilniaus dokumentikos festivaláatidaro ne Jûsø naujausias filmas, ofilmas apie Jus – Carloso Kleino„Kur skraido kondorai“. Gal papasa-kotumëte, koks tai buvo nuotykis?

Atvaþiavau á Èilæ ieðkoti filmavi-mo vietø „Tegyvuoja antipodai!“ irman reikëjo pagalbininko. Reko-mendavo Carlosà, að já truputá anks-èiau paþinojau. Jis buvo labai dos-

nus – parodë savo mylimà slaptàvietà, kur pats norëjo filmuoti. „Su-prantu, kad mes esame „skirtingøsvorio kategorijø“. Ir jei tu èia fil-muosi, kaþkas pavyks ið tikrøjø, to-dël dovanoju tà vietà tau“, – pasa-kë jis. Mes pykomës, taikëmës, betað patenkintas, kad pamaèiau kon-dorus, kad radome tà herojø, ku-ris su jais ðnekasi. Gráþus namo, jisman paraðë, kad nori sukurti filmàapie mane, filmuojantá „Antipo-dus...“. Atsakiau, kad jei norime lik-ti draugais, nepatariu to daryti.Man, kaip reþisieriui, tai greièiau-siai nepatiks, o patirtis sako, kadþmonëms apskritai retai patinkaþiûrëti á save ekrane. Jie negali netsavo balso klausytis. Dar nuotrau-kas ðiaip ne taip pakenèiame, nespripratome prie jø. Að apskritai ki-no nemyliu ir keikiu net FedericoFellini, o èia kaþkoks vaikinas fil-muos apie mane filmà... Kam visatai? Perspëjau já: „Bûk atsargus,greièiausiai mes susipyksime.“ Betjis surizikavo. Filmo nemaèiau, tiks-liau, maèiau tik pirmà variantà, tai-gi neþinau, kuo viskas baigësi. Ðávakarà bus premjera ir man, neþi-nau – gal bus gëda, gal bûsiu piktasar abejingas. Paþiûrësim.

Kaip prasideda Jûsø filmai?

„Tegyvuoja antipodai!“ prasidë-jo nuo Lewiso Carrollo „Alisos ste-buklø ðalyje“ citatos: „Að prasmeg-siu kiaurai þemæ! Kaip bus juokinga,kai atsidursiu tarp þmoniø, kurievaikðto aukðtyn kojomis! Turbût jieantipantiðki…“ Antipodai – þmo-nës, kurie gyvena prieðingoje þe-mës pusëje. O kadangi pasaulis pa-dengtas daugiausiai vandeniu,tokiø vietø labai maþai: Europojetik Ispanija, Afrikoje – Botsvana,Rusijoje – prie Baikalo eþero.

O ðiaip visada pirmiausia mataukadrà. Pavyzdþiui, keliaudamas poArgentinà pamaèiau þvejà, gaudan-tá þuvá. Aplink nieko nebuvo, tylu-ma, ramybë. Matau panirusià jomeðkeræ ir kaþkodël galvoju, o jei-gu að pratæsèiau jà per visà Þemësrutulá, kur ji iðnirtø? Ir pasirodo,kad ten bûtø Ðanchajus, pati triukð-mingiausia, tankiausiai gyvenamavieta. Nusiunèiau ten savo sûnø.„Paþiûrëk, – sakau, – kas ten yra,bûtent toje vietoje.“ Jis skambina irsako: „Nepatikësi, ten paèiojetriukðmingiausioje gatvëje stovimoteris ir pardavinëja þuvá.“ Ir iðkarto tapo aiðku, kad bus kinas.

Ar perþiûrinëjate savo senus filmus?

Daugiau nei kinasPokalbis su VDFF sveèiu Viktoru Kosakovskiu

N U K E L T A Á 5 P S L .

Viktoras Kosakovskis A . G R I N I Û T Ë S N U O T R .

2Lukas Geniuðas skambina Hindemithà

3Naujo teatro sezono premjeros

4Baletas „Tristanas ir Izolda“ LNOBT

6Gintauto Trimako fotografijos „Titanike“

7Aistës Kisarauskaitës kûriniø paroda

8Venecijos kino festivalis

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002)

M u z i k a , T e a t r a s

Daiva Ðabasevièienë

Nors Jaunimo teatras sezonàpradëjo tyliai, kukliai, premjera ávy-ko. Arvydas Lebeliûnas pastatë Ru-sijoje garsaus autoriaus VasilijausSigarevo „Gupelæ“. Pjesë, skirtatrims aktoriams, Jaunimo teatrenuskambëjo kaip aktorinës labora-torijos kûrinys. Trisdeðimt penke-riø metø raðytojas, Nikolajaus Ko-liados mokinys, sukûræs pjesæ apieketuriasdeðimtmeèius, pats „neap-sisprendë“, koks tai þanras – ko-medija ar tragedija. Tokia èecho-viðka replika Rusijoje gali bûtipateikiama labai ávairiai. Internetegausu informacijos apie ávairiusðios pjesës pastatymus ir tai sufle-ruoja, kad „Gupelë“ gali bûti vai-dinama minimaliomis sàlygomis.Tam reikalingas stalas, pora këdþiøir rusø teatro „logotipas“ – lagami-nas. Na, dar suknelë su þirniukais.Jaunimo teatras viskà, kas paraðytaautoriaus, suprato, tvarkingai su-skaitë prologà ir epilogà. Nebuvojokiø nukrypimø nuo normos, betar spektaklis ávyko?

Turint minty aktoriø pastangasir norà vaidinti, galima teigti, kadávyko. Taèiau bendrame lietuviø te-atro kontekste ðis spektaklis pasi-rodë labai jau paprastutis. Ið pra-dþiø atrodë, kad jo sumanymas labainutolæs nuo publikos, – þiûrovaspriverstas visà veiksmà stebëti ið to-li, taèiau minimalistiniai reþisûros irvaizdo sprendimai reikalauja kame-

Lyg ið skirtingø þanrøPremjera Jaunimo teatre – „Gupelë“

riðkesnës aplinkos. Kartais juokàkelia dirbtinai dëliojamos mizan-scenos (ypaè scenoje, kai su stalusukamas ratas).

Kita vertus, Lietuvoje daugëja la-bai pretenzingø spektakliø, ku-riems ðvaistomi pinigai, bet turinionëra. O „Gupelëje“ yra apie kà kal-bëti. Ðiame spektaklyje palikta daugerdvës labiau ne aktoriø improvi-zacijoms, o psichologiniams niuan-sams, be kuriø ðis meilës ir nemei-lës trikampis neámanomas.

Po Kristiano Smedso „Liûdnødainø ið Europos ðirdies“ pagalFiodorà Dostojevská „Gupelë“ at-rodo maþas Aldonos Bendoriûtësmonospektaklio tæsinys. Taèiau jinieko ið pirmtako nekopijuoja, tikstengiasi iðplësti moters meilës ga-limybiø ribas. Aktorë ir labai atpa-þástama, ir paslaptingai nenuspë-jama. Ji taip nuosekliai vysto savovaidmens trajektorijà, kad grotes-ko elementai, kuriø prismaigstytasvisas spektaklis, atrodo natûraliaiir yra lengvai perskaitomi. Bendo-riûtës trisdeðimt aðtuoneriø metømoteris uþguita ne tiek provincijosgyvenimo „klaustrofobijos“, kurio-je kadaise uþaugo, kiek aklos mei-lës. Aktorë vaidina nevaidindama.Jos scenos natûralios, iðlaisvinan-èios nuo „èernuchos“ apnaðø, ku-riø paèioje pjesëje apstu. Aktorëneieðko iðoriniø charakteristikø, obando áminti máslæ, kodël jos Ta-mara tokia, kodël taip nejauku ða-lia þmogaus, kurá myli? Aktorë ir

ðiame, rodos, nesudëtingame spek-taklyje nevaidina kliðëmis. Aklai,netgi bukai mylëdama savo vyrà irvisus veiksmus atlikdama mechanið-kai, finale ji atsiskleidþia kaip unika-lios sielos moteris. Ji tampa gyveni-mo, kurio prasmë yra lygi meilei,auka. Nemanipuliuodama emocijo-mis, Bendoriûtë priverèia patikëtipersonaþo tikrumu, nors visa dra-maturginë medþiaga veda á iðdavys-tæ, isterikà, betikslius árodinëjimus.

„Gupelë“ – geras trenaþas akto-riø formai palaikyti. Aleksas Kaza-navièius, sukûræs daug ávairiausiøvaidmenø, nesunkiai áveikë ir ðiuo-laikinio „svoloèiaus“ Leonido vaid-menukà. Tamaros vyras Leonidas –mûsø visuomenëje dominuojantistipas. „Buitinës“ detalës dramatur-gui reikalingos kaip bjaurasties at-spindþiai (Leonidas þmonai á del-nus krato pelenus, jà it daiktà„pasiima“ ar bando iðgrûsti ið na-mø, sureþisuoja pasalà, kad pagrei-tintø skyrybas, ir pan.), tad perso-naþo esmë áskaitoma nuo pirmøKazanavièiaus pasirodymo akimir-kø. Jo Leonidas në sykio neásiklau-so á þmonos meilës intonacijas.Bjaurasties laipsná puikiai iliustruo-ja dramaturgo finalinë replika: „Okas nutiks Leonidui, autoriaus ne-domino, panaðu, kad niekada ir ne-sudomins. Dievas jam teisëjas...“

Spektaklyje yra dirbtinumo, vai-kiðkai atrodo „vyro spintoje“ sce-na. Bet „detektyvinës“ istorijos in-trigà stengiasi iðlaikyti Giedrius

Arbaèiauskas. Jo Paða ne tik tvar-kingai vykdo bendradarbio Leoni-do skyrybø planà, tapdamas „uþ-sakomuoju meiluþiu“, bet ir ið tiesøsusiþavi ðia naivia asmenybe. Arba-èiauskas vaidina atsidavusá nepa-þástamàjá, net finalinëse scenose ti-kintá Tamaros vidiniu groþiu. Jis,galima sakyti, ir suvaidina pjesës„tragiðkumà“. Tokiam Paðai galëtøbûti atrastas ádomesnis finalas, neivandaliðkas susidorojimas vos neavanscenoje. Antraip kyla klausi-mas, kodël visi trys aktoriai vaidinalyg skirtingø þanrø spektaklius ab-surdiðkø situacijø virtinëje, kai ne-sugebama atidaryti vyno, ið kriðto-liniø tauriø, skilusiø nuo verdanèiovandens, bandoma romantiðkaigerti arbatà, karðtà arbatinukà sta-tant ant linoleumo grindø... Salësreakcija ávairi: vieni linksminasi,keistai krizena, kiti kamuojasi nuosceninës anemijos. Panaðu, kad þiû-rovai pakoreguos spektaklá. Jis galinet tapti lengvo þanro komedija. O

Arbaèiausko Paða skatina manyti,kad spektaklis galëjo bûti ir drama.

Kompozitorius Saulius Ðiauèiu-lis spektakliui parinko Piotro Èai-kovskio „Spragtuko“ temas. Rusið-kø uþuominø turi ne tik muzika,bet ir reþisûrinis bei vaizdinis spren-dimas. Prieð kelis deðimtmeèius„Naujoji rusø banga“ á scenà buvoatneðusi sceniná minimalizmà. Pa-naðu, kad jo siekë ir reþisierius Ar-vydas Lebeliûnas, ir scenografasArtûras Ðimonis ar pavardæ sle-pianti kostiumø dailininkë Julija,nors aktoriams kartais buvo persunku áminti dramaturgines lygtis.O jø yra kur kas daugiau, nei galipasirodyti ið pirmo þvilgsnio. Juksenà proþektoriø pavertus þvakidedar nebus sukurta romantiðka sce-na. Dramaturgas sufleruoja gali-mybes, taèiau jos daþnai lieka tikgalimybëmis. Sigarevas raðo pjesæapie beveik ávykusià meilæ, o jauni-mieèiai tvirtina, kad meilës bûti ne-gali, nes ji iki koktumo akla.

Aldona Eleonora Radvilaitë

Rugsëjo 20 d. vakare Ðv. Kotry-nos baþnyèioje Vilniuje skambëjoPaulio Hindemitho (1895–1963)kûriniai: fortepijoninis ciklas „Lu-dus Tonalis“ (1942), „Penkios pje-sës“ styginiø orkestrui, op. 44, ir„Keturi temperamentai“ fortepi-jonui ir styginiø orkestrui. Atlikë-jai – daugelio muzikos mëgëjø irprofesionalø mëgstamas pianistasLukas Geniuðas ir Klaipëdos ka-merinis orkestras (meno vadovasMindaugas Baèkus), kuriam diri-gavo Martynas Staðkus.

Pasak Luko Geniuðo, „LudusTonalis“ – nepelnytai uþmirðtas, ne-populiarus, retai atliekamas ciklas,nors ádomus klausytis, idealus beivienas ið deðimties geriausiø XX a.kûriniø fortepijonui“. Atskiras fu-gas ir interliudus gana daþnai skam-bina studentai, taèiau parengti visàciklà ryþtasi retas atlikëjas. Kai prieðdaugelá metø Maskvos P. Èaikov-skio konservatorijoje, prof. J. Za-ko klasëje, studijuojantis gabus pia-nistas Aloyzas Konèius iðmokoatmintinai ðá didelës apimties kûri-ná, reikalaujantá puikios atminties,

aukðto profesionalumo, nepri-ekaiðtingo polifoninio màstymo, taibuvo sensacija, ávykis. Neseniai„Ludus Tonalis“, grodamas atmin-tinai, sumaniai ir rafinuotai trakta-vo brandus, sudëtingos muzikinës

je. Jis yra daugybës tarptautiniøkonkursø laureatas, intensyviaikoncertuoja solo ir su ávairiais or-kestrais bei þymiais dirigentais. Sa-vo repertuarà jis nuolat papildo su-dëtingais didelës apimties kûriniais.

ið natø, aukðèiausiu profesiniu lygiu.Susidarë áspûdis, jog jam nereikiapasitelkti daug pastangø, kad ðiuostekstus áprasmintø, nes muzika to-bulai liejosi savaime. Baþnyèiosakustikoje ir aplinkoje ypaè átikina-mai skambëjo negreita muzika, at-liekama labai tyrai, naiviai, papras-tai, bet rafinuotai, tarsi su liûdesioatspalviu, nors santûriai. Ji siejosisu religine samprata. Ciklo muziki-næ drobæ ávairinæ þaismingi intar-pai buvo kokybiðki ir tikslûs. Staigasu gaivaliðka energija pratrûkstan-tys verþlûs ar triukðmingi epizodaipriminë jautrius pojûèius neigian-èià ðiuolaikinæ pasaulietinæ muzikà.Nuo pirmø iki paskutiniø „LudusTonalis“ garsø pianistas privertë klau-sytojus atidþiai sekti jo racionaliai,ádomiai dëstomà polifoniná muzi-kiná audiná.

Po pertraukos simpatiðkas jau-nø þmoniø Klaipëdos kamerinisorkestras, ákvëptas muzikai jaut-raus patyrusio dirigento MartynoStaðkaus, labai ðiltai ir nuoðirdþiaipagrieþë „Penkias pjeses“ styginiøorkestrui, op. 44. Gana nesudëtin-gos polifoninës pjesës, savo into-nacijomis primenanèios prieð tai

Ávairiø nuotaikø muzikaLukas Geniuðas ir Klaipëdos kamerinis atlieka Hindemithà

medþiagos nesibaiminantis pianis-tas, LMTA profesorius SergejusOkruðko, áraðæs já ir á kompaktinæplokðtelæ. 1990 m. Maskvoje gi-mæs Lukas Geniuðas dabar stu-dijuoja savo senelës, prof. VerosGornostajevos fortepijono klasë-

Lietuvos klausytojai su dþiaugsmueina pasiklausyti jo naujai pareng-tø opusø.

Kaip buvo galima tikëtis, L. Ge-niuðas kruopðèiai iðanalizavo ir per-prato ðio polifoninio ciklo peripetijasbei perteikë já, nors ir skambindamas

skambëjusio ciklo muzikinæ medþia-gà, malonino klausà vientisai besi-tæsianèiais garsais.

„Keturi temperamentai“ forte-pijonui ir styginiø orkestrui (Tema:Moderato, 1 variacija: Melancholi-kas, 2 variacija: Sangvinikas, 3 va-riacija: Flegmatikas, 4 variacija:Cholerikas) – visais atþvilgiais su-dëtingesnis kûrinys, kai kurios va-riacijos iðplëtotos. Ádomu buvo ste-bëti, kaip á orkestro emocingaiatliekamà ávairiø nuotaikø muzikàásilieja valingi ar lengvai plevenan-tys fortepijono teminiai ar akom-panuojantys epizodai. Net pasie-kus didþiausià kulminacijà ciklopabaigoje, dirigentui ir orkestro da-lyviams stengiantis visaip stiprintidramatiðkà átampà, galingi forte-pijono skambesiai buvo uþtikrintiir tvirti.

Publikai ðûksniais ir aplodis-mentais praðant bisø, atlikëjai ne-pagailëjo energijos pakartoti nedi-delá ciklo epizodà. Koncerto pabaigaipublikos numylëtinis Lukas Geniu-ðas paprastai ir jaukiai paskambi-no F. Chopino Mazurkà cis-moll,po kurios M. Staðkus artistiðkai nu-leido fortepijono dangtá.

Lukas Geniuðas D . M A T V E J E V O N U O T R .

Giedrius Arbaèiauskas, Aleksas Kazanavièius, Aldona BendoriûtëS . S I R U T A V I È I A U S N U O T R .

7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002) 3 psl.

T e a t r a s

Milda Brukðtutë

„Ar gali bûti, kad visa tikrovë jiems nieko

nereiðkia; kad jø gyvenimas bëga, nesusijæs

su niekuo, kaip eina laikrodis tuðèiam

kambary?“

R. M. Rilke

Kaþin ar tinka dël kaþkokios re-cenzijos þadinti Poetà? Þinoma,ne. Taèiau po kai kuriø spektakliønieko kito nelieka, kaip tik gráþusnamo bandyti nusiplauti jø lieka-nas poezija bei groþine literatûra.Nerandant tiesos vienur, ieðkoti ki-tur. Norëjosi bent pabandyti rastiatsakymà á klausimà, kodël trys va-karai ið eilës teatre man visai niekonereiðkë? Nebent tai, kad paskuidar teks veltui praleisti ketvirtà,bandant juos prisiminti ir kaþkaipiðanalizuoti.

Besvarstant apie Artûro Arei-mos, Agnës Dilytës bei Ramûno Ci-cëno premjerø privalumus bei trû-kumus neapleido mintis, kad viskas,kas man ðauna á galvà, tëra tik be-reikðmës detalës, nepadedanèiosatkurti vaizdo esmës. Kad ir kiekAreimos kûrinyje „Julijus Cezaris“(pagal Williamo Shakespeare’odramà) buvo galimybiø þavëtis ak-toriais (vaidina Tomas Rinkûnas,Tomas Kliukas, Tomas Stirna, Dau-mantas Ciunis, Tadas Gryn ir Pau-lius Ignatavièius), kad ir kokia aktu-ali atrodytø ðeimos susvetimëjimotema Dilytës „Ið meilës man“ (dra-maturgija Annos Kroger), kad irkoks graþus bûtø Maþasis teatras,kuriame vyko Cicëno reþisuotiHenriko Ibseno „Helgelando kar-þygiai“ ir t.t., þiûrint juos visus ne-apleido paprasèiausias nuobodu-

lys. Þinoma, neteisinga visko staty-ti á vienà gretà, nuobodulio stadi-jos ðiek tiek skyrësi („Helgelandokarþygiø“ niekas nenurungs), betvis dëlto didþiausia ðiø trijø vakarøatgaiva buvo „Julijuje Cezaryje“ po-rà kartø pravertas langas. TuðèiaAðmenos gatvë pasirodë ðimtà kar-tø gyvesnë uþ visus likusius vaizdusar ávaizdþius. Nes, galø gale, tik to-kiu bûdu á ðio sezono pradþios te-atrà pateko þiupsnelis nesuklasto-tos tikrovës.

Taigi pirmiausia, mano suprati-mu, visus tris spektaklius jungia,uþgoþia, visaip kaip valdo ir iðduo-da dirbtinumas (kad ir kokia tai ne-apèiuopiama sàvoka bûtø). Ir at-rodo, kad jis glûdi ne kur kitur, opamatinëse reþisieriø idëjose, tadnieko keista, kad juo persisunkianet ir tai, kas plika akimi dar galëtøpasirodyti tikra. Ar galima patikëtituo, kad aktorius Cicënas (apie ku-rio darbà maþiausiai norisi kalbëti)pajuto toká nenumaldomà poreikáparodijuoti senove dvelkianèià Ib-seno dramà ir charakterinæ akto-

riø vaidybà (nors didþiajai daliai lie-tuviø teatro tai jau seniai yra praei-tis), kad jam neliko nieko kita, kaiptik pereiti á reþisûrà? Vargiai. Net irnemaèius spektaklio, net ir bûnantbe galo naiviam. Ir vis dëlto, netjeigu jis ir pajuto toká poreiká, argivien ðio galingo impulso pakaktøuþdengti visà dviejø daliø spektak-lio struktûrà? O pabaigoje paaið-këja, kad bûtø pakakæ ir deðimtiesminuèiø ðio viena linija praslinku-sio reginio su jo niûriai pilka mini-malia scenografija (scenografas –Marijus Jacovskis) ir senoviniaiskostiumais (kostiumø dailininkë –Vaidilë Marija Vasiliauskienë).

Monotonijos nestokojo ir Dily-tës „Ið meilës man“. Tik èia, uþuotparodijavus, – buitinis-psichologi-nis þanras. Taèiau, prieðingai neianksèiau minëto, ðio spektaklio ne-buvo galima taip lengvai nuspëtiprieð premjerà. Atsiþvelgiant á dra-maturgijà, galima buvo justi ganaaiðkià reþisierës motyvacijà. Tai lygir jautraus jos spektaklio vaikams„Neklausinëk, Julyte!“ pratæsimas.

Ta pati vaiko, gyvenanèio susveti-mëjusioje ðeimoje, vienatvës gaida,tik ðákart – suaugusiems. Taèiau pa-þiûrëjus spektaklá liko neaiðku, kamreþisierei prireikë dar vieno kûri-nio ta paèia tema, jeigu, atmetustai, kad já sunkiai galëtø þiûrëti vai-kai, daugiau nieko naujo nepasa-kyta. Ir ne tik tai. Gal vaikams (nëkiek nenorint jø áþeisti) ir tinka sa-votiðkas schematizmas (juk ir pa-sakos raðomos taip, kad ragana bû-na akivaizdþiai bloga, o, tarkim,Pelenë – gera), bet suaugusiems jaulyg ir nëra prasmës statyti spektak-lio be jokios interpretacijos, o kaiptik jos ir nebuvo. Paprasta, psicho-loginë vaidyba, kuriai nelabai yra kàprikiðti, primityvioje scenografijoje(keletas elementariø kambario bal-dø, kuriø didþiausias atradimas –spinta, gebanti bûti dar ir kambariodurimis; dailininkas – Artûras Ði-monis). O juk Oskaro Korðunovo„Ugnies veido“ tematika ta pati.

Dabar jau galima eiti prie Arei-mos „Julijaus Cezario“, kuris ðia-me kontekste dþiugina vienu aspek-tu – ambicijomis, nors jos mane,dar nemaèiusià aptartøjø spektak-liø, labiausiai ir nervino. Spektak-lio pagrindas èia – þaismë ir laisvë.Tik kuriama ji, deja, ðiuos dalykusimituojant. Kada Chaplinas ar ku-ris nors kitas komikas juokësi ið sa-

Suklastota tikrovëTrys naujojo sezono premjeros

vo vaizduojamø situacijø?.. Na, oèia, regis, pirmiausia aktoriams irtik po to publikai yra be galo juokin-ga. Apskritai panaðu, kad pagrindi-në reþisieriaus uþduotis aktoriamsbuvo tiesiog jaustis laisviems ir þais-ti, kiek tik jiems patinka. Lieka ne-aiðkios ir nuorodos á OKT teatrospektaklius: iðdëstymas kaip „Dug-ne“, keiksmaþodþiø papliûpos (tikèia jie nelimpa) ar gyvas muzikan-tas, ásiliejantis á veiksmà, – kaip „Ið-varyme“. Kadangi jokia diskusija suvyresniuoju kolega nesimezga, ten-ka vertinti tai tik kaip tyèiná ar (darblogiau) netyèiná plagiatà. Tad þiû-rint neapleidþia mintis, kad visa taþaismë yra be galo dirbtina, imituo-ta, atsiradusi ið niekur ir niekam. Oantrame plane esanti ðiandienosmûsø politikø situacija irgi niekaipneanalizuojama, tik Shakespeare’oherojai aprengiami ðiuolaikiðkaiskostiumais ir sukuriama keletas bui-tiniø scenø (pavyzdþiui, pagirios).

Taip, gyvenimo ir teatro tikroveikaþkur prasilenkiant, Maþasis, Ru-sø dramos teatrai bei OKT studijapasirodë maþi, uþdari kambarëliai,kuriuose þiûrovas tiesiog nereika-lingas. Lyg kvieèiamas jis bûtø èia iðinercijos, kiekvienam dirbant savodarbà kaip áprastà, nors ir neával-dytà amatà.

„Ið meilës man“

„Julijus Cezaris“D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O S

Anonsai

„Sirenos ’12“: ðiø dienøteatro „eretikai“

Rugsëjo 26 – spalio 7 d. vyksian-èio 9-ojo teatro festivalio „Sirenos“programoje bus pristatyta dvylikaspektakliø – be geriausiø pastarøjømetø lietuviø reþisieriø darbø, pa-matysime ir tris kontroversiðko at-garsio, iðskirtinio pripaþinimo sulau-kusiø uþsienio reþisieriø spektaklius:italo Romeo Castellucci „Apie Die-vo sûnaus veido koncepcijà“, ispa-no Rodrigo Garcîa „Mirtis ir rein-karnacija á kaubojø“ bei ðveicaroMichelio Schröderio „Apie gyve-nimo trumpumà“.

„Pasivadinome „Sirenomis“, tadir orientuojamës á ðaiþø sirenøskleidþiamà garsà – kitoká, nepato-gø teatrà, nes Lietuvoje turime ke-letà reþisieriø vardø, kuriais di-dþiuojamës, taèiau didþiàjà daláteatro ðiandien uþtvindþiusi pras-tos kokybës produkcija. Todël no-rime, kad bûtø kitokio teatro, irbandome á Lietuvà atveþti tuos var-dus, kurie ið tikrøjø reikðmingi ðiødienø teatro pasaulyje. Devintaja-me festivalyje labai konceptualiaisugráþome prie savo pirminës uþ-duoties – provokuoti, klausti, kal-

bëti, diskutuoti apie paèius svar-biausius, bet galbût ne visuometpatogiausius klausimus“, – taipprieðjubiliejiná festivalá anonsuojajo meno vadovë Audra Þukaitytë.

Ðiø metø festivalio tema: paþin-tis su ryðkiausiais Europos teatrovizionieriais. Du ið jø – Castellucciir Garcîa – jau paþástami Lietuvosþiûrovams ið ankstesniø „Sirenø“,treèiasis – Schröderis mûsø ðaliesteatrinei bendruomenei neþino-mas. Taèiau visus ðiuos reþisierius,anot festivalio meno vadovës, vie-nija tai, kad jie dràsiai átraukia á sa-vo kuriamà teatrinæ realybæ paèiusávairiausius komponentus: popkul-tûros elementus, teatro scenai vi-sai neáprastus dalykus, pavyzdþiui,gyvûnus ar vaikus, arba pasitelkiaið pirmo þvilgsnio scenoje tarsi vi-siðkai netinkamus naudoti daiktus.Ðie reþisieriai siekia provokuoti þiû-rovà, palaikyti átampà salëje ir ið-ðaukdami vienokias ar kitokias re-akcijas megzti ryðá su publika. Regis,jiems tai pavyksta puikiai, mat á ðiømetø „Sirenas“ atveþami spektak-liai ávairiose Europos ðalyse jau su-laukë ne tik pripaþinimo, bet ir su-këlë protestø audrà. „Tai yra naujosteatro realybës kûrëjai, kuriuos ga-lima bûtø pavadinti ir ðiø dienø „ere-tikais“. Ðtai Garcîos spektakliai su-

kelia pasiprieðinimà visur ir visada,tas pat nutiko ir pirmà kartà Lietu-voje pristaèius Castellucci kûrybà.Dabar sunku tuo patikëti, bet ka-daise mûsø þiûrovai po jo spektak-lio ðaukë, kad èia viskas netiesa, kadjis nëra didis menininkas ir kad taiapskritai ne teatras. Skandalingu-mas kyla ið dogmatiðko supratimoapie menà, taèiau menininkas, kurisneperþengia sustabarëjusiø normøribø, nepakyla aukðèiau vidutiny-bës“, – ásitikinusi A. Þukaitytë.

R. Castellucci á Lietuvà sugráþtajau turëdamas èia savo publikà, apiekurià yra sakæs: „Visuomet prisime-nu iðskirtiná lietuviø dëmesá teatrui,aistrà jam, diskusijas su ávairiaisþmonëmis. Èia teatras atrodo gyvasir reikalingas. Vël tikiuosi sulauktisusidûrimo su skirtingomis nuomo-nëmis, nes ðis spektaklis [„Apie Die-vo sûnaus veido koncepcijà“] nërapaprastas, nëra lengvas stebëti, në-ra áspûdingas. Jis kaip tik reikalau-ja ypatingo publikos dëmesio ir kri-tinio màstymo, bet að manau, kadðis susitikimas bus puikus.“

Á lietuviðkà „Sirenø“ programàátraukti 9 spektakliai, tarp kuriø yrair didþiausio aþiotaþo praëjusá se-zonà sulaukæ Lietuvos nacionali-nio dramos teatro spektakliai – Jo-no Vaitkaus „Visuomenës prieðas“

ir Oskaro Korðunovo „Iðvarymas“.Festivalyje taip pat bus rodoma O.Korðunovo „Miranda“ ir „Dug-ne“, Gintaro Varno „Teiresijo krû-tys“, Yanos Ross „Chaosas“, Kau-no „Psilikono teatro“ spektaklis„Iðplëðk sielà“ (autorë – AuksëPetrulienë) bei dviejø jaunosiosteatro kûrëjø kartos atstovø dar-bai – Vido Bareikio „Mr. Fluxus ar-ba Ðarlatanai?“ ir Artûro Areimos„Julijus Cezaris“. Pasak lietuviðkosfestivalio programos koordinato-rës Auðros Simonavièiûtës, ðiemetparinkti bûtent tokie spektakliai,kurie sveèiams ið uþsienio ávairia-pusiðkai reprezentuotø pastarøjømetø lietuviðko teatro panoramà,nes á festivalá tradiciðkai atvykstaávairiø krypèiø teatro profesio-nalai: festivaliø ir teatrø direkto-riai, prodiuseriai, teatrologai, kri-tikai, aukðtøjø teatro mokyklødëstytojai.

Po uþsienio reþisieriø progra-mos spektakliø þiûrovai bus laukia-mi „Sirenø“ klube, kur turës gali-mybæ pabendrauti su kûrëjais.Susitikimas su M. Schröderiu vyksrugsëjo 30 d. „Menø spaustuvëje“(diskusijà ves Algirdas Davidavi-èius), kiti du klubo renginiai vyksLNDT fojë – spalio 4 d. su R. Garcîa(moderatorë Elona Bajorinienë) ir

spalio 7 d. su R. Castellucci (mode-ratorius Kristupas Sabolius).

Jau antrus metus ið eilës „Sire-nos“ bendradarbiauja su Lietuvosmuzikos ir teatro akademija, kurrengiama Tarptautinë teatrologijosstudentø konferencija, o ðiø metøtema – „(Re)vizija: Heroizmas“.Ðiemet, be mûsø ðalies jaunøjøteatrologø, praneðimus skaitys irgalimybæ susipaþinti su lietuviø te-atru turës studentai ið Latvijos, Es-tijos, Lenkijos, Rusijos, Gruzijos,Vokietijos ir Prancûzijos. Konferen-cijoje vyks susitikimai su jaunaisiaislietuviø teatro kûrëjais ir tyrëjais: te-atro kritikais, internetinio puslapioteatrometras.lt kûrëjais, taip pat suðiø metø „Auksiniø scenos kryþiø“laureatais – aktoriais Elze Gudavi-èiûte, Ainiu Storpirðèiu, MariumiRepðiu bei reþisieriais Olga Lapinair Vidu Bareikiu. Prisimenant pra-ëjusiø metø konferencijà taip pat buspristatomas pernai skaitytø prane-ðimø katalogas „Kai teatras kalbaapie teatrà“. Edukacinæ festivalioprogramà uþbaigs Kaune, VytautoDidþiojo universitete, rengiamas se-minaras su spektaklio „Apie gyve-nimo trumpumà“ reþisieriumiM. Schröderiu.

R I M A J Û R A I T Ë

4 psl. 7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002)

Helmutas Ðabasevièius

Naujàjá sezonà Lietuvos nacio-nalinë baleto trupë pradëjo savomeno vadovo Krzysztofo Pastoropremjera. Baletas „Tristanas ir Izol-da“, sukurtas pagal prancûzø vidu-ramþiø kultûros þinovo JosephoBédier paraðytà to paties pavadini-mo romanà – gera proga prisimintipasakojimà, paplitusá po daugeláEuropos ðaliø, þinotà ir LietuvosDidþiojoje Kunigaikðtystëje: Pozna-nës vieðojoje bibliotekoje saugo-mas senàja gudø kalba paraðyto vei-kalo „Pasakojimas apie riteráTryðèanà“ rankraðtis, datuojamasXVI amþiumi.

Pastaraisiais metais daug dëme-sio skirdami daugiakultûriam LDKpaveldui, galime matyti, kaip Lie-tuvos baleto trupëje jis sëkmingaiatgimsta: lenkø choreografo vado-vaujami, tose paèiose gretose ðokalietuviø, lenkø, baltarusiø ir kitøtautybiø artistai. Abiejø Tautø – len-kø ir lietuviø – baleto ganytojas il-gametæ choreografo patirtá sëk-mingai pademonstravo praëjusiosezono pabaigoje: jo inicijuotasnaujø choreografiniø darbø pro-jektas „Kûrybinis impulsas“ leidoásitikinti, kad iki ðiol labiausiai suakademinëmis profesionalaus ðo-kio formomis siejamas Lietuvos ba-letas slepia netikëtas ávairiø stilisti-niø krypèiø kûrybines ambicijas.

Lietuvoje turintis gerbëjø dëlankstesniøjø spektakliø – „Kar-men“, „Vasarvidþio nakties sapno“,Mindaugo Urbaièio „Acid City“, –naujàsias savo pareigas Pastorasnusprendë patvirtinti spektakliu,jau iðbandytu Stokholmo (2006) irVarðuvos (2009) pagrindiniø teat-rø scenose. Tai skatina manyti, jogðis kûrinys paèiam choreografui –reikðmingas pasiekimas, kuris mû-sø platumose tinka dar ir todël, kadèia þiûrovams artimesni siuþetiniai,o ne abstraktûs ðokio meno kûri-niai. Juo labiau kai pasakojama jau-dinanti pasmerktos meilës istorija,þinoma ið Richardo Wagnerio ope-ros ir 2006 metø Kevino Reynold-so ekranizacijos.

Spektaklyje iðliko svarbiausios„Romano apie Tristanà ir Izoldà“linijos ir herojai, tik Izolda Balta-rankë virto Ozilda, o Rivalenui irBlanðeflerei, romane gyvenantiemsiki antro puslapio vidurio, libretoautoriai Krzysztofas Pastoras ir Ca-relas Alphenaaras suteikë kur kasdaugiau reikðmës.

Spektaklyje nëra þaiþaruojanèiøviduramþiðkø spalvø – jis sukurtasPastorui bûdinga neoklasikinio ba-leto stilistika, istorijà pasakojantper ðoká, kur reikia pasitelkiantpantomimà ir nemaþai simboliaisvirstanèiø daiktø ar jø nemateria-liø projekciniø ávaizdþiø.

Vienijanèia, átraukianèia ir nepa-leidþianèia spektaklio gija tampamuzika – Henko de Vliegerio or-kestrinë pasija „Tristanas ir Izolda“to paties pavadinimo RichardoWagnerio operos motyvais, papil-

Apie pasmerktà meilæ„Tristanas ir Izolda“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

dyta „Wesendonck dainomis“. Or-kestrà parengë ir jam dirigavo Mo-destas Pitrënas (treèiojoje premje-roje – Modestas Barkauskas); garsaispasakojama meilës istorija skam-bëjo jaudinamai, su átaigiais vokali-niais inkliuzais (solistës – SigutëStonytë ir Inesa Linaburgytë). Dra-maturginiu ir jausminiu poþiûriunuoseklus muzikinis audinys daþ-nai tinkamai ávaizdintas choreo-grafinëmis formomis, ir pirmiesiemsspektaklio epizodams sunkoka bû-

jus vengti pavirðutiniðkos melodra-mos, dekoratyviø iðoriniø jausmøproverþiø.

Patraukliausiais spektaklio epizo-dais tampa duetai, atskleidþiantyspaèias ávairiausias herojø meilës for-mas: Rivaleno ir Blanðeflerës – san-tûrûs, aiðkiø siluetø, Marko ir Izol-dos – derinantys statiðkus (Markas)ir dinamiðkus (Izolda) judesius, Tris-tano ir Izoldos – sudëtingi, su eks-presyviais, kartais net akrobatikàprimenanèiais elementais, pabrë-

poetiðkai pablukæ, raibuliuojantysvaizdiniai (kad ir nugrimzdæ niûro-kame apðvietime) organiðkai papil-dë muzikiná spektaklio audiná. Galtada átaigiau bûtø nuskambëjusiTristano mirties scena – aiðkiau su-prieðinant viltingas baltas ir mela-gingas juodas bures, kurios spek-taklyje virto juoda Ozildos skraiste.

Naujajame spektaklyje akivaiz-dus sutelktas visos baleto trupësdarbas – kordebaletas ðoko darniai,kiek tai ámanoma gana skirtingø fi-

kas ir Greta Gylytë (ði jauna ðokëjavis daþniau pastebima kaip svarbiøpartijø atlikëja, ir pasitikëjimà daþ-niausiai pateisina ryðkiu, jausmin-gu ðokiu). Morholtas – pirmasis di-desnis Gedimino Bubelio vaidmuo,já ðokëjas parengë sukaupæs reikia-mas iðtvermës ir artistiðkumo atsar-gas. Morholto ir Tristano dvikova,choreografo perteikta sulëtintospantomimos judesiais, skleidþiastandartinæ baleto spektakliuosegërio ir blogio prieðprieðos energi-jà, kurià netrunka iðblaðkyti stra-kaliojantys vaikai, Tristano iðlaisvin-ti ið vergijos.

Ozildos vaidmens linija spektak-lyje nëra iðraiðkinga, bet Anastasi-ja Èumakova sugeba savo herojeisuteikti reikiamø intonacijø bei þai-þaruojanèios energijos. Daugiautokio ryþtingumo reikëtø ir NailiosAdigamovos kuriamai herojei. Ka-raliaus Marko paveikslà kuria Mar-tynas Rimeikis ir Antonas Piaste-chinas – pirmasis labiau pabrëþiasavo kilmæ, padëtá, kurià kartkar-tëmis suþmogina prieðtaringi jaus-mai, antrasis – garbø amþiø: jo ju-desiai lyg sulëtinti, Izoldà jis vertinane kaip mylimàjà, o kaip nuosavy-bæ. Pavyduoliø baronø trijulei(ðiuos vaidmenis kuria AndriusÞuþþalkinas, Igoris Zaripovas irKipras Chlebinskas) spektakliodramaturgijoje pritrûko aiðkesnësvietos, taèiau jø pasirodymai dina-miðki, scenoje paskleidþia nemaþàenergijos dozæ. Nedaug sceniniolaiko tenka Gorvenaliui, kurio vaid-mená atlieka Romas Ceizaris. Neil-gas Tristano-mokinio ir Gorvena-lio-mokytojo duetas sinchroniðkaisjudesiais bei ryðkiomis pozomisantrina romane juntamai bièiuliðkoprieraiðumo temai.

Poetiðkas iðskirtø, bet net pomirties nenorinèiø iðsiskirti ásimy-lëjëliø istorijos finalas Pastoro spek-taklyje virto apoteoze, kurià regi-me ne vienoje klasikinio baletomelodramoje: po mirties herojøsielos susijungia amþinybëje (pana-ðø sprendimà matëme ir Simono-vo „Dezdemonoje“). PaskutinisTristano ir Izoldos duetas sukur-tas iðradingai, ádomiai, taèiau jo vie-ta spektaklio dramaturginëje sis-temoje nëra iki galo aiðki. Èia ypaèdaug jausmø kovos, kuri, atrody-tø, amþinybëje susijungusiøjø ne-beturëtø kankinti. Viens prie kitopriglundantys ir atðlyjantys hero-jai, atrodo, dar tebesijauèia kalti dëlsavo jausmø, ðià aðarø pakalnæ pa-lieka lyg nenorom, vienas paskuikità atsigræþdami, paeiliui dengda-mi viens kitam akis.

Krzysztofo Pastoro spektaklis,priartinantis Lietuvos baletà prieðiuolaikinës, neoklasikinës esteti-kos, sutelkæs trupæ, suteikæs pro-gø jauniems artistams, gali bûti ver-tinamas ir kaip santûri naujøkontaktø su þiûrovu paieðka, kolkas didesnio dëmesio lyg ir nesiti-kint: ðá sezonà „Tristanas ir Izol-da“ bus parodytas tik du kartus.

tø rasti priekaiðtø. Pagrindinisspektaklio motyvas – jûra, viliojan-ti, praþudanti, pasmerkianti, atski-rianti ir susiejanti – tyvuliuoja irgrûmoja tiek muzikos, tiek choreo-grafijos, tiek scenografijos formo-mis. Lakoniðkas Adomo Jacovskiosprendimas – dvi plastiðkos, nelygviena su kita prasilenkianèios ban-gos-ekranai, ant kuriø projektuo-jami istorijà pasakojantys vaizdai (jøautorius – Povilas Oþelis). Kiek mo-notoniðkame spektaklio apðvietime(ðviesø dailininkas – Levas Kleinas)lyg ir gausu atspalviø, bet jis niûro-kas, tarytum niveliuojantis reikðmin-gus siuþeto vingius – pirmàjá Izoldosir Tristano susitikimà, spektaklio fi-nalà, taip pat ir paèius spektaklioherojus.

Scenoje tvyranti tamsa prislopi-na nesudëtingø siluetø, santûrauskolorito, patogius ðokti Aleksan-dros Jacovskytës kostiumus. Gai-la, bet kartais jie pernelyg suvieno-dina veikëjø ávaizdþius (pavyzdþiui,Izoldos ir Ozildos).

Surasdamas átaigias, estetiðkaipaveikias choreografines formasherojø jausmams atskleisti, cho-reografas istorijà pasakoja ádo-miais, iðradingais duetais, kuriø aið-kias, plastiðkas, grafiðkas linijasðokëjai papildo aðtriø, staigiø mos-tø faktûromis, padedanèiomis la-biau individualizuoti kuriamø per-sonaþø vidiná pasaulá. Toks plastinisindividualizmas – vertinga Pastorokûrybos savybë, nes skatina ðokë-

þiantys dramatiðkà juos apëmusiøjausmø prigimtá ir pranaðaujantystragiðkà jø finalà.

Abstrakcijos ir konkretybës san-dûra, proporcijos ir sàveikos for-mos – daugelio ðiuolaikiniø baletøprobleminë vieta. Panaðûs klausimaikilo ir po Anatolijaus Ðenderovo ba-leto „Dezdemona“, sukurto rusøchoreografo Kirilo Simonovo, juosprovokuoja ir paskutiniai AnþelikosCholinos darbai – „Ana Karenina“,„Barbora Radvilaitë“. Pastorui taippat ne visada pavyksta sklandþiaipersikelti per siuþeto rifus. Supran-tama ir aiðki Tristano tëvø mirtieslinija, pateisinamas jø dalyvavimasvëlesnëse sûnaus gyvenimo peripe-tijose, gana átikinamai atrodo cho-reografiniu poþiûriu raiðkûs herojøkelionës jûra sprendimai. Primityviaunubrëþta Morholdo linija, reþisû-riniø akcentø pritrûko pirmajamTristano ir Izoldos susitikimui. Vie-nas kità sekantys ávykiai nesuspëjaágyti labiau artikuliuotos plastinësiðraiðkos, todël prireikia butafori-jos, kuri daþnai tëra vien tiesiogi-nis ryðys su spektaklio siuþetu: dumeilës ir mirties gërimø buteliai, ka-lavijai, tikra ugnimi liepsnojantisþaizdras. Literatûriðka pasirodëIzoldos iðbandymo ákaitintu kalavi-ju scena, chaotiðkas Izoldos ir Ozil-dos susitikimas, o jø grumtynës pri-minë tabako fabriko darbininkiøkivirèà. Atrodo, kad pasakojantsiuþetà produktyviau buvo galimapasinaudoti projekcijø galimybëmis –

ziniø duomenø ðokëjams. Taèiaunegalima buvo nepastebëti bendroskûrybingos nuotaikos, sukûrusiostinkamà dvasinæ spektaklio atmo-sferà. Pagrindiniai jos skleidëjai –solistai, o jø sàraðas pateikë ir ma-loniø staigmenø. Iðvydome ne vi-sus pagrindinius trupës solistus –dël pavasarinës traumos Tristanovaidmens kol kas neparuoðë Eligi-jus Butkus, já dviejuose premjeri-niuose spektakliuose pakeitë Var-ðuvoje dirbantis ðokëjas PavelasKoncevojus. Ðá vaidmená taip patsukûrë Genadijus Þukovskis, Bal-tarusijos choreografijos koledþoauklëtinis, praëjusá sezonà ðokæsRomeo balete „Romeo ir Dþulje-ta“. Ingos Cibulskytës biografijojeIzolda – nebe pirmas pagrindinisvaidmuo; ðokëjos faktûra, linijos,judesiø pobûdis gerai perteikiachoreografo sumanymus, o artis-tiniai gebëjimai leidþia ðias formasatgaivinti, pripildyti aktyviai iðgyve-namø jausmø. Dþiugu, kad buvopastebëta Rûta Juodzevièiûtë, ikiðiol ðokanti kordebalete ar smul-kesnes solo partijas. Jos Izolda –ypaè emocionali, muzikali, akivaiz-du, kad ðiam vaidmeniui artistë ati-duoda visà save, o vaidmuo jai tik-rai atsidëkos ágyta iðtverme irpasitikëjimu savo jëgomis. Didelisprasminis ir estetinis spektakliokrûvis patikëtas Rivalenui ir Blan-ðeflerei. Ádomios, lygiavertës abiporos – Martynas Rimeikis ir OlgaKonoðenko bei Aurimas Paulaus-

N U O T R A U K A I Ð LNOBT A R C H Y V OMartynas Rimeikis, Olga Konoðenko ir Pavelas Koncevojus

B a l e t a s

7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002) 5 psl.

K i n a s

Ne, pakæsti jø negaliu. Laikaujuos netobulais ir tiesiog nervinuosiþiûrëdamas. Suprantu, kad ne taip,neteisingai padariau. Kad tas aranas kadras nepavyko, nes að kvai-lys, tas – nes pinigø neuþteko, anas –nes að vël kvailys.

O susitikti su savo herojais norite?Tai man malonu.

Kaip jie reaguoja? Juk Jûsø filmailabai smarkiai ásiverþia á jø gyvenimà.

Visaip bûna. Kartais puiki reak-cija nuo pirmos iki paskutinës aki-mirkos. Kartais ið pradþiø þmonëmsbûna sunku, paskui atlëgsta. Pavyz-dþiui, pirma Lialios reakcija po fil-mo „Pavelas ir Lialia“ buvo ganasantûri. Paskui ji paþiûrëjo dar kar-tà, iðgirdo, kaip jai skambina ið visopasaulio, ir tada pradëjo patikti.

Ásivaizduokite, nufilmuojate ge-rà dokumentiná filmà ir liekate pa-doriu þmogumi. Èia tai bent uþduo-tis! Tikrai, lásti á svetimà sielà ir liktipadoriam – labai sudëtinga. Dël tosmoralinës kolizijos dokumentika irturi tam tikrø apribojimø.

Man rodos, kad nemëgstate perþiûri-nëti savo filmø todël, kad filmas Jumsmaþiau svarbus nei filmavimo proce-so atradimai ir patyrimai. Ar að teisi?

Ne visai, tik ið dalies. Gal perdaug sau leidþiu, bet að apskritaiiki ðiol nemaèiau tobulo filmo. Ma-èiau gerø filmø, kurie mane sukrë-të, paveikë, motyvavo kaþkà paèiamdaryti, provokavo kurti. Pavyzdþiui,Andrejaus Tarkovskio „AndrejusRubliovas“ ar Charlie Chaplino fil-mai. Bet að nemaèiau tobulo filmo.Mano supratimu, idealus reþisie-rius – tai Tarkovskio ir Chaplinokombinacija, jeigu pavyktø jø talen-tus sujungti viename þmoguje. Tar-kovskis, þinoma, tobulai valdë kinokalbà, ko Chaplinas nedarë. BetTarkovskis neturëjo tokio humorojausmo, tokio þmogaus charakterio,psichologijos supratimo, kuriuo pa-siþymëjo Chaplinas. Tad idealaus re-þisieriaus, kurianèio tobulus filmus,að neþinau, kà jau kalbëti apie ma-ne – vidutiná reþisieriø. Todël að irnemëgstu savo filmø, nes jie yra vi-siðkai netobuli.

O filmai turi bûti tobuli?Na, taip norëtøsi (juokiasi). Kas-

kart pradëdamas naujà filmà ti-kiuosi, kad pavyks. Bet ir vël nepa-siseka. Be to, að ið tikrøjø nenoriudirbti, vengiu þmoniø.

Viename Jûsø interviu skaièiau, kadbûtinai prieð mirtá permontuosite savofilmus, iðskyrus pirmàjá „Losevas“.

Kiekviename mano filme – neiðven-giami kompromisai su þiûrovu. Dëlskirtingø prieþasèiø jø nepavykstaiðvengti. Yra prodiuseriø apribo-jamai, sàlygos. Pavyzdþiui, „Lose-vas“ trunka 60 minuèiø todël, kadtada buvo nustatyta tokia doku-mentinio filmo trukmë, ir viskas.Ten daugiau ir neturëjau medþia-gos, bet, tarkime, filme „Belovai“

kai ko negalëjau ádëti dël laiko ap-ribojimø. Arba „Ðventa“ – jis ap-skritai kompromisas. Filmas bûtøidealus, jei galëèiau nufilmuoti jávienu kadru. Taip ir buvo planuo-ta. Vaikas pamato veidrodá. Bet su-pratau, kad vieno kadro þmonësnegali þiûrëti valandà. Tiesiog mû-sø kultûroje tokio þiûrëjimo nëra.Filme yra scena, kai vaikas, priëjæsprie veidrodþio ir pamatæs save, at-sitraukia, nueina ir, atsisëdæs á kam-pà, sëdi ten kokias septynias minu-tes. Man tai buvo nuostabu – ðtai,kinas: jis sëdi ir galvoja. Bet supran-tu, kad þiûrovui bus nuobodu ir pa-dariau kompromisà. Nukirpau, pa-dariau montaþinæ sandûrà, o jei jauvienà kartà sumontavau, vadinasi,galima ir kità, nors dël to suardþiaufilmo idëjà. Þodþiu, iðeina taip, kadkiekviename mano filme yra ðiokstoks kompromisas. Todël ir sakau,kad vienà dienà padarysiu tokiàversijà, kokia turëjo bûti. Ji, aiðku,bus ne þiûrovams, o tiems, kuriesupras, ko að norëjau.

Ir taip tikrai padarysite?Þinoma, jei mirtis nebus staigi ir

netikëta.

Ar Jûsø sûnus matë filmà „Ðventa“,sukurtà apie já? Kaip sureagavo?

Þinoma, jam jau devyneri metai.Jis kartais pats ásijungia tà filmà. Irvis stebisi, koks maþas, juokingasbuvo. Jis þiûri á save lyg ir ið ðalies.Ðiuo poþiûriu ádomu, kad jis su-pranta, jog tai ne jis. Sviatoslavassupranta, kad atvaizdas veidrodyjenesi tu, bent ið dalies.

Man rodos, kad labai svarbu, jog jisvis þiûri tà filmà. Vadinasi, svar-biausià tikslà pasiekëte – suteikëtegalimybæ susitikti su savimi, su-prasti, kas esi.

Þinoma, taip. Kuo ðiandien pa-siþymi baltaodþiø þmoniø gyveni-mas? Pabrëþiu, baltøjø. Matau dvipagrindines tendencijas: baltasisþmogus sensta ir dingsta, t.y. mesgyvename ilgiau, bet mûsø vis ma-þëja. O tai lydi vienas keistas reiðki-nys – vyrø infantilumas. Vyrai labaiilgai bræsta. Anksèiau, matyt, þmo-gus neturëjo galimybiø tiek ilgaigalvoti, kuo jam gyvenime uþsiimti,kà mylëti. Gana anksti reikëjo pri-siimti atsakomybæ. Taip vyksta to-dël, kad mes savæs niekaip neper-sonifikuojame. Þiûri á veidrodá irnesupranti, kas ten á tave atgal þiûri.Pavyzdþiui, vienas mano bièiulis, pa-þiûrëjæs „Ðventa“, skambina: „Klau-syk, po tavo filmo supratau, kodëlmane þmona paliko.“ „Kuo èia ma-no filmas dëtas?“ – nustebau. „Ki-tà rytà po filmo skutausi ir paga-liau pamaèiau save – kaip su tokiubjaurybe ir tinginiu ji galëjo gyven-ti?“ Nors á veidrodá kasryt iki to þiû-rëdavo. Þiûrëti á save veidrodyje darnereiðkia matyti.

Bet tai apskritai kalba apie at-vaizdà. Ekrane matome ir save, irne. Bet, man rodos, tas noras pa-

matyti, atpaþinti save ir yra svar-biausia visoje Jûsø kûryboje, ne tikfilme „Ðventa“.

Man irgi taip atrodo ir turbût dardaugiau. Gal að neteisus, bet esutvirtai ásitikinæs, kad bet kuris meni-ninkas, sàmoningai ar ne, tam tikraprasme yra mokslininkas, besisten-giantis atrasti, kaip sukurtas pasau-lis, þmogus. Þmogus yra nuostabi,neátikëtina, ádomi bûtybë. Vis ban-doma suvokti, kaip jis padarytas,kiek jame visko daug telpa. Kaipsakë Fiodoras Dostojevskis: „Pla-tus þmogus, að susiaurinèiau.“ Ga-lø gale juk viskas prasideda nuo sa-væs paþinimo, tik tada þiûri á kitusþmones. Juk þmonija jau tiek blogapridarë, kad pasaulis seniai turëjobûti sunaikintas. O jis vis sukasi...Dar keisèiau ir nepaaiðkinamiau,kaip po baisiø asmeniniø ar globa-liø nelaimiø, kai, atrodo, nebegali-ma toliau gyventi, þmogus vël ðyp-sosi, iðgeria, Naujuosius metusðvenèia, juokiasi...

Ar vis dar norite kurti kinà?Kinà, kaip visi já supranta, – ne.

Toks jis man apskritai nebeádomus.Kinas devalvavosi. Jis tapo audio-vizualine ðiukðle. Per daug filmøprifilmuota. Ir dar vienà daryti në-ra jokios prasmës.

Bet vis dëlto darote? Profesijosnepakeitëte?

Ne, að turiu kità profesijà. Esutinginys. Profesionalus. Vienà fil-mà kuriu penkerius metus ar dau-giau. Nedarau reklamø, uþsakomø-jø politiniø juostø.

Bet girdëjau, kad ruoðiatës naujamfilmui apie Peterburgà?

Norëèiau sukurti filmà apie ðámiestà. Sugalvojau kai kà ádomaus,techniðkai naujà þingsná – ir filma-vimas, ir projekcija – 120 kadrø persekundæ. Tas reikalauja nemenkølëðø. Visiems idëja patinka, o pini-gø nëra. Filmas remiasi AndrejausPetrovo muzika.

Labai norëèiau pamatyti tà filmà.Að taip pat, beje, labai norëèiau.

Manau, tai bus dar negreit, teksdaug laiko ir energijos iðeikvoti.Tiesà pasakius, ir „Antipodus...“sugalvojau prieð deðimt metø ir sep-tynerius metus praleidau ieðkoda-mas pinigø. Esu atkaklus þmogus.Vis tiek kada nors padarysiu. „Ðven-ta“ idëja atsirado prieð penkiolikametø, gimus pirmam sûnui. Bet ta-da nepavyko, nes naudojome kinojuostà, kurios buvo tik 2 minutës.Neþinojau, kad procesas bus ilges-nis. Taèiau vis dëlto, kà noriu, pa-darau. Gal ne viskà, bet stengiuosi.

Garsiausi Jûsø kartos dokumentiniokino kûrëjai Sergejus Loznica,Sergejus Dvorcevojus pasuko ávaidybiná kinà. Jûs tokiø ketinimøneturite?

Neinu á vaidybiná kinà, nes netu-riu fantazijos. Að nemoku sugalvo-ti. Man patinka þiûrëti, stebëti, o

paskui ið to kà nors padaryti. Su-galvoti gal ir galëèiau, að juk vis dël-to – profesionalus scenaristas, betið to man jokio dþiaugsmo. Esu lai-mingas, kai filmuoju, o staiga kasnors atsitinka, ir að þinau, kà darytisu kamera. Tai pati svarbiausia aki-mirka. Man pasisekë, kad galbût la-biau nei kiti þmonës matau. Tamtikroje situacijoje galiu pamatyti kaikà, kas ágyja didelæ prasmæ ir vertæ.Bet pati didþiausia laimë, kai tadaað „teisingai“ filmuoju – atitinka ra-kursas, kameros judesys. Taip atsi-randa „susikabinimas“ – gyvenimoir to, kà að matau pro kamerà. Taivisiðkai neátikëtina. Neátikëtina irnepakartojama. Pabandykite pa-kartoti – nepavyks. Gal todël, kaddebesys buvo tamsesni, gal kaduþuolaida sujudëjo.

Jûs daþnai pats filmuojate savojuostas. Kodël? Juk yra daug gerøoperatoriø, kurie nufilmuos kà noriir kaip nori.

Taip, þinoma, að ir dirbau sudidþiaisiais – Georgijumi Rerber-gu, Pavelu Lebeðevu. Man sunkudirbti su operatoriumi. Manau, kaddokumentiniame kine operatoriusir reþisierius yra lygiaverèiai kûrë-jai, nes operatorius atlieka tuos ma-þus, vos pastebimus kompozicijos,rakurso pakeitimus, kurie gali viskànulemti. Net svarbu, kur bus ryðku-mas: èia, èia ar èia (rodo á gretimusant stalo pamerktos gëliø puokðtësþiedelius, – N.K.), ir tie ryðkumo pa-keitimai keièia kadro ir vaizdo pras-mæ. O tà ir daro operatorius. Reþi-sierius dokumentikoje to nespëja,tai neámanoma. Jei kas staiga atsi-tinka, akimirksniu gali sureaguotitik operatorius. Todël ir manau,kad jis toks pat filmo autorius,kaip ir reþisierius. Todël noriu fil-muoti pats, tà akimirkà justi salæ,kuri ðá kadrà þiûrës. Pervedu ryð-kumà ir jauèiu þiûrovø reakcijà...Tai nepakartojamas jausmas, ku-riuo nenoriu su nieko dalintis. Beto, kine menas, mano manymu,prasideda nuo klaidos.

Taip, juk daugelis atradimø kinebûtent taip ir buvo padaryti.

Jei nufilmuotum tà patá vaizdàsu klaida, net ekspozicijoje, pasta-tytum, sakykim, kità diafragmà, vaiz-das bus kitas. Pavyzdþiui, að filmuo-ju prieð ðviesà, nors tai laikomaklaida. Reikia, þinoma, mokëti fil-muoti be klaidø. Bet kai moki, tadareikia daryti klaidas, ir ið to kai kasgali pavykti.

Daug keliaujate, turbût net keliskartus apskridote Þemæ. Kà duodakelionës? Jûsø filmas „Tiðë!“ rodo,

kad visas pasaulis gali atsiskleistipro buto langà.

Taip, bet gal todël að ir nufilma-vau toká filmà, nes daug keliauju,maèiau daug pasaulio, daug þmo-niø. Kita vertus, keliaudamas pra-dedi labiau mylëti þmones. Turidaugiau ðansø sutikti þmogø toká,koks jis buvo sukurtas. Kuo toliaunuo dideliø miestø, tuo daugiaugalimybiø sutikti tikrà þmogø. Ir tu-riu pasakyti, kad þmogus – nuosta-bi bûtybë. Kai keliauji, supranti, kadtave riboja savi nusistatymai: taipgalima, taip reikia, taip naudinga,taip þalinga, tas moralu, tas ne...Niekai visa tai. Að tokiø dalykø ma-èiau... 40 dienø gyvenau vienoje sa-loje Ramiajame vandenyne kaniba-lø gentyje, bet jie nuostabûsþmonës. Tai nedidelë sala, kuriospenkis metrus kasryt nuplaunavandenynas. Rytà þmonës atsike-lia, vyrai nardo, o moterys ið iðtrauk-tø koralø vël stato krantà. Ir taipkiekvienà rytà, nes jei kartà to ne-padarysi, patingësi, tiesiog nu-plaus, ir tiek. Tik atvaþiavæs buvaube galo susiþavëjæs tais þmonëmis,kaip jie bendrauja, kaip vienas ki-tam padeda. Paskui pastebëjau,kad tas vyras miega ir su þmona, irsu dukra. O vaikai ir nuo vienos, irnuo kitos. Dieve mano, pagalvo-jau, kaip èia taip... O paskui ið rytomatau, kaip jie visi kartu stato tàkrantà. Ir suprantu, kad visa tai, kàað þinau ir manau, jiems neádomu.Jie neturi kitos iðeities. Toje nedi-delëje, vandenyno plaunamoje sa-loje gyvena vienuolika þmoniø, irviskas. Artimiausi þmonës – uþ dvi-deðimt myliø. Keliaudamas pama-tai daug kà, ko nesupranti, nepri-imi, o svarbiausia, pamatai laimingusþmones ten, kur nesitiki. VienojeAfrikos vietoje aplinkui nëra nie-ko, iðskyrus dramblius. O moteriskiekvienà dienà graþiai apsirengu-si, susiðukavusi, kiekviena drabu-þio detalë apgalvota, priderinta.Kam, kodël jai to reikia? Visas sa-vo vertybes keliaudamas patikrini.Gráþæs labiau myli tëvynæ, geriau jàsupranti, labiau myli þmones ir galiparodyti jiems pasaulá ið savo butolango.

Tai vis dëlto dar, matyt, yra prasmëkurti filmus?

Taip, filmus-ávykius, sukreèian-èius filmus, kurie reti, bet puikûs.Tai vienintelis kelias. Filmus, kurieyra daugiau nei kinas. Mano ma-nymu, kine turi bûti kai kas dau-giau uþ estetinæ vertæ. Að noriukurti tokius filmus, o papasakotidar vienà istorijà – ne, tai ne man.

K A L B Ë J O S IN E R I N G A K A Þ U K A U S K A I T Ë

Daugiau nei kinasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

„Treèiadienis 1961.07.19“

6 psl. 7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002)

F o t o g r a f i j a

Agnë Naruðytë

Atëjusi á Gintauto Trimako pa-rodà „Titanike“, prisiminiau Eri-kos Grigoravièienës knygoje „Vaiz-dinis posûkis“ perskaitytà mintáapie vaizdus: „Kitaip nei medijosar technologijos, vaizdai egzistuo-ja vienaskaitoje, todël daugiausiapasiekti ámanoma interpretuojantjuos pavienius. Jie nëra atskirti nuokalbos ir „nekalti“, bet þodþiø triukð-mà atremia uþdarumu, santûriu tylë-jimu ir optiniu tirðèiu...“ Ðis Gottfrie-do Boehmo idëjø apibendrinimasskambëjo kaip perspëjimas apie fo-tografijas, kurios jau nebepanaðiosá fotografijas, nes èia niekas nenu-fotografuota. Nors kai kur dar gali-ma atpaþinti uþuolaidà, debesis arnet paukðèiukà („nusiðypsok, tuojiðskris paukðèiukas“, – ar taip dartebesakoma?), Trimako vaizdai yraabstraktûs, uþdari, tylûs ir kartu tirð-ti – kaþko. Gal tai net ne vaizdai?

Vaizdams tylint, pasikalbëjau suautoriumi. Prieðingai nei vaizdai, jismëgsta kalbëti (maga pasakyti – tri-makuoti) ir kalbëdamas paneigiaBoehmo mintá. Na, gal ne panei-gia, bet apverèia, nes jau kurá laikàTrimako vaizdai nebeegzistuoja vie-naskaitoje. Jie yra tarsi pakeliui ákaþkoká tikslà, kuris nëra vaizdas.Vienaskaitiniu pavidalu èia egzis-tuoja ne vaizdai, o medija – foto-grafija, Trimakas kalba tik apie jà irjai. Kad suprastume jø pokalbá, rei-kia þinoti pagrindines sàvokas, neskitaip vaizdai-ne-vaizdai ir liks tiktirðta tyla. Tos sàvokos duotos pa-rodos pavadinime, kuris uþraðytasplakate: „Sidabras, taðkas. Skai-èius“. Jokiø kitø þodiniø ramentø(pavadinimø, anotacijø, citatø, ka-talogø...) èia nëra. Taigi þiûrovui pa-likta laisvë paèiam konstruoti pa-rodos prasmës architektûrà. Visdëlto man buvo ádomu paëjëti au-toriaus nubrëþtu taku, nors mûsøiðeities taðkai neiðvengiamai skiria-si. Taigi – sidabras, taðkas. Skaièius.Kas tai?

Sidabras

Tai – fotografijos medþiaga, „tik-roviðko“ vaizdo egzistavimo pagrin-das. Procesas, kurá skaitmeniniovaizdo eroje galima padëti á archy-và: ðviesos paveiktas sidabras virs-ta tamsa, o norint vël matyti ðviesàtà tamsà reikia dar kartà apðviesti,kad patamsëtø (jau kitas) sidabras.Neapðviestas sidabras iðplaunamas,apðviestas (tamsus) lieka. Tamsa –tai sidabras, liudijantis tamsoje bu-vus ðviesà. Ruoðdamasis ðiai paro-dai, Trimakas kurá laikà „pratino-si“ prie „Titaniko“ galerijos erdvës –fotografuodavo pasibaigus paro-doms, kai pajudëjus pertvaroms iruþdangoms „atsiverdavo ðviesa“.Tai – kairëje, prie áëjimo, sukabintitamsos staèiakampiai su ðviesos ðe-ðëliais ir vertikaliais plyðiais. Kai nuojø nusisuki, kad galëtum keliauti to-liau, þvilgsnis atsiremia á atvertà lan-gà, ir tai nëra vëdinimas, o ðviesosgràþinimas, refleksija, nes prie-

Gidas po parodàGintauto Trimako fotografijos „Titanike“

ðais – polaroidinës nuotraukos,kuriose uþfiksuoti atspindþiai lan-guose ir ant baldø (ne ðiaip sau lan-gai ir baldai, o reikðmingi autoriui).Po kiekvienu – tamsus popierëlissu baltu staèiakampiu. Tai – „iðde-gintas sidabras“, kuriuo Trimakasuþdengë neiðjungiamà polaroidi-nës kameros blykstæ ir gavo ne vie-nà unikalià fotografijà, bet dvi:veiksmà ir atoveiksmá, tikslingà vaiz-dà ir aparatûros klaidos iðtaisymà,vos juntamos ðviesos virpëjimà iraklinà tamsà, kurià sukûrë ryðkiau-sia ðviesa.

Ið èia þvilgsná patraukia kaþkaspanaðaus tolumoje – keli darbai,kartojantys tà paèià dviejø figûrøkompozicijà. Bet tai – ne tas pats.Tai nufotografuoti objektai (pozi-tyvai ir negatyvai), skirti Kazei Zim-blytei ir pernai eksponuoti „Lietu-vos aido“ galerijoje. Patys objektaikabo parodos erdvës gale, „uþ kam-po“, todël ið èia jø nesimato. Jiepadaryti ið juostos, kuri taip ilgaigulëjo nejudinama, kad sidabras„iðlipo“ á virðø, o dabar yra sulenk-ta ir paversta skulptûra ið nieko,kokias mëgo kurti menininkë. Yrair treèias kûrinys Zimblytei, bet no-

rint já pamatyti reikia gráþti beveik áparodos pradþià: du dideli kvadra-tai su skyle, tamsus ir ðviesus. Ðvie-søjá Trimakas iðbalino, sluoksnis posluoksnio atskleisdamas sidabrostruktûrà, tai, kas egzistuoja, betyra nematoma. Tokiam iðbalinimuijis pasinaudojo sovietmeèiu mëgë-jams siûlyta technologija, „kaip pa-gerinti fotografijà“, kai nieko neið-eina. „Iðtaisë klaidà“, kad pamatytø,ið ko padaryta fotografija. Bet vaiz-de pramuðta ir nufotografuota sky-lë jau ragina eiti toliau – á kabanèiøskylëtø vaizdø spieèiø. Jø pilkðvaijuosvos miglos susidarë per ilgà lai-kà fotopopieriui perëmus juodovoko faktûras, veikiant þemës foni-nei radiacijai. Tai – paties kosminioerdvëlaikio fotografijos.

Bet sidabras fotografijoje ne yra,o buvo. Ant galinës sienos kabotamsûs „ekranai“, kuriuose tran-sliuojamas dangus, mirgantis ilgaskaièiø eile. Tai jau nebe sidabras –tai skaitmeniniai „pasveikinimai“, ku-riuos Trimakas nuo 2011.01.08 pub-likuodavo „Facebook’e“. 1979 m. pa-vasará knygoje „Camera lucida“Roland’as Barthes’as paraðë, kad fo-tografijos esmë, jos geliantis punc-

tum yra „tai buvo“ – árodymas, kadnufotografuotas objektas tikrai eg-zistavo, bet tik praeityje, be jokiotæstinumo á ateitá. Trimakas sako„tai buvo“ analoginei fotografijai.Kaip Barthes’as ilgai þiûrëjo á por-tretà geisdamas ið sidabro iðgautisavo mirusios motinos esatá, taipTrimakas ieðko fotografijos skverb-damasis á sidabro struktûrà, já ið-degindamas, gamindamas tik kon-taktinius atspaudus, tarsi tam, kadvaizde ásispaustø prisilietimas priemirðtanèio fotografijos kûno. Ga-liausiai jis pats sunaikina, kas liko,pramuðdamas skylæ.

+ Taðkas

Lotyniðka þodþio punctum reikð-më yra taðkas. Ir dûris. Ir ágëlimas.„Mano fotografijose nëra punc-tum“, – sako Trimakas. Nëra bar-tiðkàja prasme, nes jose niekas ne-pavaizduota, todël jokia detalënegali sukelti þiûrovo galvoje spro-gimo, dabartyje pramuðdama skylæá praeitá. Vieninteliai nufotografuotiobjektai – tai dangus, minëtos fo-tojuostø skulptûros Zimblytei iruþuolaidos, kuriomis „Titanike“ bu-vo uþdengta Rûtos Katiliûtës tapy-

ba, kad netrukdytø mados namø pa-sirodymui. Dar vienas, tamsoje be-veik nematomas objektas – stiklinisnegatyvas, kuriame – pro „Titani-ko“ ketvirtame aukðte esanèios fo-tolaboratorijos (tai – Trimako dar-bo vieta) langà nufotografuotasàþuolas (jo nesimato): jis padëtasprie to paties lango ir vël nufotog-rafuotas du kartus. Tokie beveik ne-objektiðki objektai yra ir taðkai – iðpramuðtø skyliø iðimti popieriausskrituliukai, kuriuos Trimakas nu-meta ant popieriaus ir nufotogra-fuoja. Ðiose fotografijose Bart-hes’as nerastø punctum, nors visaparodos erdvë sutaðkuota – nuotaðko prie taðko keliauja þiûrovoþvilgsnis, varstydamas erdvæ sker-sai iðilgai.

Tie taðkai – tai Trimako, kaip au-toriaus, ásikiðimas á paèios ðviesos kû-rybà tamsinant sidabrà. Skylës pra-dûrimas yra agresyvus veiksmas – juosugadinamas, sunaikinamas vaizdas.Sovietmeèiu taip elgdavosi cenzoriai,muitininkai, paþymëdavæ patikrin-tas siuntas ir taip kartais sunaikin-davæ vinilines plokðteles, ir KGB su-imtø þmoniø giminës, iðpjaustydavæjø veidus ið fotografijø ðeimos al-bume. Bet – ðypsosi Trimakas – „aðpradûriau skylæ danguje, todël ne-sugadinau objekto“. Taigi þymëda-mas taðkus Trimakas ne tik teigiasavo buvimà, savo poþiûrio taðkà,bet ir pasitraukia, tarsi leisdamaskurti kitiems – ðviesai, foninei ra-diacijai, atsitiktinumui (suplanuo-tam), judëjimui, skaitmeninës la-boratorijos darbuotojui, kuris„kaþkà savo prideda“, popieriui,kuris turi savo specifikà, skaièiams,kuriuos jis iðpjausto lazeriu ir visàparodos laikà (10 dienø) leidþia projuos ðviesà ant sidabro, per skait-meninës fotografijos dabartá þvelg-damas á analoginës praeitá, kuriàprimena unikalûs to proceso at-spaudai, èia pakabinti kaip suraity-ti skudurai.

Todël manau, kad nors Trimakovaizduose nëra atmintá suþadinan-èiø detaliø, èia yra punctum – si-dabrinës fotografijos mirtis, pasi-duodant skaièiui.

x Skaièius

Dabar fotografija paklûsta skai-èiaus logikai – viskas apskaièiuotair nuspræsta, nieko nereikia galvotipaèiam fotografui ir net pavadinimus„Facebook’e“ pavieðintoms fotogra-fijoms suteikia pats internetas – il-gà, unikalià skaièiø sekà, pavyzdþiui:„179591_10150984373316731_-942924714_n.jpg“. Tai pavadinimasfotografijos, kurioje nufotografuo-tas dangus buvo pavieðintas „Face-book’e“ 2012.06.26, per mano gim-tadiená; ðiuo vaizdu ir baigiamaspasisveikinimø ciklas, nes uþ dviejødienø turëjo prasidëti jo paroda.Turiu ðià fotografijà namie – jà visnorisi paliesti, tikrinant, ar èia tik-rai ne monitorius. Suvedþiau pa-vadinimo skaièius ið jos – kuriam

N U K E L T A Á 7 P S L .

Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, taðkas. Skaièius“ fragmentas

7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002) 7 psl.

D a i l ë

Erika Grigoravièienë

Pagrindinis parodos eksponatas –serija „Tradicija“, 14 dideliø spalvo-tø árëmintø fotografijø be pava-dinimø. Fotografijose – natiur-mortai, rasti Justino Vienoþinskioir Mikalojaus Konstantino Èiurlio-nio mokyklø klasëse ir skirti vaikøpieðimo bei tapybos ágûdþiams la-vinti (vienas jø buvo pastatytasVDA tapybos katedros studen-tams).

Iðsiskëtæs vienarankis medinu-kas tarp suduþusio puodelio ske-veldrø. Begalvë lëlë rausvais nuopeèiø smunkanèiais marðkinëliaismëgdþioja laisvës ir nelaisvës sta-tuloms bûdingà gestà. Tatuiruotagipsinë ranka kyðo ið juodosios dë-þës nertos suknelës fone. Berankëlëlë iðterliotu veidu apþergusi kaþ-koká cilindro formos padargà. Pa-silenkusios lëlës pasturgalis kyðo iðuþ butaforinio ðalmo pusiau nu-lauþtu snapu, ðalia – alaus butelis.Lapës kailis ant porcelianinio mer-gaitës portretinio biusto peèiø þvel-gia á þiûrovus paraudusiomis aki-mis. Vienaakis pliuðinis meðkiukasir geltonas virdulys. Susmukæs með-kiukas ir raudonai iðteptas akmuo.Pliuðinis kiðkis, geltonas kibirëlis irdaugiafalis kaktusas. Tankas, tele-tabis, maþo gyvio kaukolë, kaþko-kio medþio raiþinio kliðë. Dideliogyvulio kaukolë, dviraèio sëdynësapaèia, juodas skëtis, butelis su ru-du skysèiu, piltuvëlis, du svogûnai.Paukðèio iðkamða, senas dantytasmechanizmas, kaukolës dalis su ra-gais, skaisèiai þalia silikoninë varlëir Thomaso Harriso knyga „Hani-balas“. Ant medinio „balvono“ uþ-

TradicijaAistës Kisarauskaitës kûriniø paroda „Still Life“ galerijoje „Akademija“

mauta dujokaukë ir karininko ke-purë. Skilæs anatominis veido rau-menø muliaþas automobilio dure-liø lango ertmëje.

Vaikø dailës mokytojai puikiai ið-mano dailës istorijà. Medinukaskaip du vandens laðai panaðus ábeveidþiø marioneèiø porà, ávai-riomis pozomis besikopuliuojanèiàbegalinëse Man Ray nuotraukø se-

asambliaþuose ar Marijos TeresësRoþanskaitës paveiksluose lëlëstaip pat vienaip ar kitaip susijusiossu seksualumu ir mirtimi. Dujo-kaukë su uniformine kepure – bû-dingas XX a. pirmos pusës mo-dernizmo dailininkø iðplëtotoskaro ikonografijos motyvas. Lapësir porcelianinës mergaitës þvilgs-nyje kunstkamerø ir panoptikumø

minà nualpo, iðvydæs pastatytà pieð-ti iðkamðà. Nenuostabu, jei tokiusnatiurmortus tapantys paaugliaigriebiasi kvaiðalø. Nes ir didiejiavangardo dailës ikonografijos ið-radimai negimë be vienø ar kitø„substancijø“, o ði ikonografija, at-virai sakant, yra iðkrypëliðka ir þu-danèiai destruktyvi, kaip ir jà su-brandinæs XX ðimtmetis (arpirmoji jo pusë). Dël aklos, beato-dairiðkos mokytojø meilës menui(ne visai pagrástai suprantamamkaip „menas menui“) mergaitës,namuose galbût vis dar rengianèiosir guldanèios miegoti lëles lyg gy-vus vaikus, klasëse verèiamos pieð-ti jas iðprievartautas ir nukankin-tas. Pliuðiniø þaislø teisæ á menamàgyvybæ ðiandien stotø ginti ir ne-maþa dalis suaugusiøjø, nors ðieþaislai ávairiose vieðo gyvenimo sri-tyse daþniausiai simbolizuoja bû-tent vaikystæ.

Aistë Kisarauskaitë rastø natiur-mortø nekoregavo, „tik“ nufo-tografavo, bet taip, jog kartais netsuabejoji, ar po stiklu neprislëg-tas tikras þakardinis audinys (be-je, stikluose visai be reikalo atsi-spindi þiûrovø fizionomijos irvaizdas pro galerijos langus; ma-no susiþavëjimà ðiomis nuotrauko-mis, matyt, lëmë tai, kad pirmàsykjas pamaèiau kompiuterio ekrane,ir dar neaiðku, kuri laikmena – at-spaudas ant popieriaus ar ekranas –joms labiau tinka). Kai kuriuosdaiktus, regis, galëtum paliesti, betmenininkë anaiptol nekuria varto-tojui patogaus, nuoseklaus kvazi-taktilinio vizualumo, kaip neretaidaro þiûrovams ir pirkëjams patai-kaujantys tapytojai ar fotografai,

matymà bemaþ iðversdami á lytëji-mà. Kisarauskaitës fotografijosevaizdas nëra preciziðkai nuglaisty-tas, èia aiðkiausiai matyti visi ply-ðiai, sujungimai, uþribiai, irstantysdraperijø kraðtai ir ávairûs kiti (ta-pymo metu turëjæ pranykti) pasta-tymø trûkumai. Toliau esantysdaiktai optiðkai iðlenda á prieká, ar-timesni tampa nepastebimi, kai ku-rie dël aðtrios ðviesos iðsyk krinta áakis, kiti „atsiranda“ vëliau ir pri-verèia atidþiau á juos paþiûrëti. Fo-tografijos leidþia pamatyti ir graþøvaizdà (kurá galbût matë mokyto-jai) – sodriø spalvø ir raiðkiø for-mø sàskambá, bet jos taip pat paro-do, kad reginys nëra tapatusmaterijai. Jas norisi þiûrëti ir ið toli,ir ið arti. Kai ið labai arti stebimetapybos darbà, matome tik potë-pius, ðiose nuotraukose – kiekvie-nà siûlelá, bet esmë ta pati – me-dþiagiðkumo ir regimumo apykaita.Nors vaizdai dvejopai nejuda – kaipnature morte ir kaip fotografija, –jie tarytum pulsuoja ir mainosiakyse.

Vietoj kompozicijø ið ankstesniøgalerijoje vykusiø parodø kûriniøetikeèiø menininkë verèiau galëjoiðkabinti kitas savo nuotraukø se-rijas – „Skelbimus“ (su abstraktausekspresionizmo tapybà primenan-èiais afiðø klijais) ar „Paveikslus“(su dramomis ryðkalø vonelëje).Nes fotografuoti jai sekasi – darvaikystëje perpratusi tapybà, ji turijautrià aká ir moka tapyti ðviesa.

Paroda veikia iki rugsëjo 30 d.

Vilniaus dailës akademijos galerija

„Akademija“ (Pilies g. 44 / Latako g. 2)

Dirba pirmadiená–ðeðtadiená 12–18 val.

laikui reikëjo susitelkti tik á juos,iðjungti mintis, kad nepadaryèiauklaidos. Paskui perëjau sekà darkartà – tikrinau. Lëtas darbas. Pa-galvojau – kiek kartø per dienà ten-ka ðitaip suvedinëti skaièius: bankoir asmens kodus, slaptaþodþius,korteliø numerius? Skaièiø be-prasmybë ramina, nes nereikia gal-voti – tik begalinis kartojimas. Todëltaip lengvai ir dauginasi vaizdai, potruputá „mirdami“ mums. Fotogra-fuodamas dangø, ádëdamas já á so-cialiná tinklalapá, paskui atspaus-dindamas raðalu Trimakas juos irginuþudo – lieka juodi staèiakampiai,kas atpaþins, kad ten buvo dangus?Matomas tik baltø skaièiukø þvaigþ-dyno takas. Tai – fotoðopo klaida,bet jos Trimakas netaisë („didþiau-sia klaida yra iðtaisyti klaidà“).

Skaièius, regis, apsaugo nuo klai-dø – kitaip nei þodis, nei vaizdas, jissu niekuo nesusijæs, absoliuti ver-të, duodama visiems vienodai, kaipuniforma. Todël jis riboja, kaipanksèiau ribodavo fotografijos for-matai, unifikuotas standartas, kuráTrimakas palydi viskà skaièiuoda-mas: 3 x 4 negatyvas, 30 x 40, 16 kad-rø – 8 tëèiui, 8 sau paèiam; kontakti-

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

niø atspaudø mastelis 1:1; 24 ir 36kadrai juostoje; 8 dienos nuo pir-madienio iki pirmadienio – 8 kad-rai dangaus, ðákart – mëlyno, ieð-kant spalvos, kuri dedikuojamaÈiurlioniui. Kaip gama, sugrota fo-tojuostoje, kuri suskirstyta kadrais,o tarp jø – nevienodo ploèio pau-zës, nelygus ritmas, „paávairinan-tis“ fotografijai skirtà laiko (juos-tos) atkarpà.

Skaièiais þymimas ir didysis eg-zistencinis ribotojas – laikas. Kiek-viename kadre – laiko tarpas. Tarpdviejø kadrø – taip pat laiko tar-pas. Parodoje skaièius 2 – visur: dupolaroidai, du popierëliai, du tað-kai, du àþuolo fotografijos staèia-kampiai (vienas didesnis, kitas ma-þesnis), du pasveikinimai Zimblytei,viskas dalijasi ið dviejø. Du reika-lingi dialogui – tarp vieno ir kito,kurie yra ir vienodi, ir ne, nes kitolakðto sidabrà patamsino ðviesa, at-sklidusi ið kito taðko. Tarp tø taðkøpraeina laikas. Kaþkoks laiko tar-pas, neiðreikðtas skaièiumi, tarp vi-so to – pats Trimakas, dabar mansakantis „Titaniko“ ketvirto aukð-to balkone: „Pavargau nuo vaizdi-nës atminties – kilometrai juostø...Kiti fotografuoja, kad turëtø, kàprisiminti, að fotografuoju, kad ne-reiktø prisiminti.“

= Trimakas

Jis ir savo parodos erdvæ kon-struoja kaip tarpà – juk nuo áëjimoatsiveria tuðèias koridorius, kuria-me nëra jokio vaizdo, tik BirutësStulgaitës parodos „Kintanti erd-vë“ pavadinimas ir uþ jo – uþuomi-na á toje erdvëje kabanèius metaloobjektus. Vël dialogas. Bet pasuki-me kairën. Sudygsniuokime visustuos taðkus, kas èia susisiuva? Patspirmas vaizdas prie áëjimo á paro-dà – Trimako autoportretas, neryð-kus, tarsi jis pats jau bûtø susiliejæssu erdve. Tai – atspindys to patiesbalkono stikle, dengianèiame sau-so tinko plokðèiø sienà, uþ kuriosyra fotolaboratorijos sandëlis. Vaiz-dà vagoja krakeliûros, lyg jis jau bû-tø senas. Bet tai – ne krakeliûros.Tai ðviesos poveikio statybinei me-dþiagai sukurtas pieðinys, baltø ta-keliø voratinklis rudoje dëmëje. Ki-taip tariant, brokas, architektûrinëklaida, padaryta nepagalvojus apieðviesos poveiká ir pastato funkcijà.Taip per klaidà pats „Titanikas“ëmë fotografuoti laikà. Jei ne Tri-makas, to nebûèiau pastebëjusi. Taimano taðkas – mano punctum.

Paroda veikia iki spalio 6 d.

Vilniaus dailës akademijos parodø salës

„Titanikas“ (Maironio g. 3)

Dirba antradiená–ðeðtadiená 12–18 val.

Gintautas Trimakas. „Kazei Zimblytei“. 2011 m.

rijose („Mr. and Mrs. Woodman“,1927–1947). Marionetës, nariuotosmedinës lëlës, viduramþiais naudo-tos religiniuose vaidinimuose, nuoRenesanso laikø tarnavo dailinin-kams draperijø klosèiø ir gyvammodeliui neámanomø judesiø stu-dijoms. Plastikinës vaikiðkos lëlës,XX a. 3–5-ojo deðimtmeèio pran-cûzø ir vokieèiø fotografø darbuo-se sulauþytos ir iðprievartautos vo-liojasi ant grindinio, per seksualiniosmurto inscenizacijas jos ágijo lytáir tapo prarastos nekaltybës sim-boliu. Valentino Antanavièiaus

natûralizmas susiduria su klasiki-ne (klaidingai priskirta antikai)baltuma. Nature morte, mirusi gam-ta, tautologiðkai ávaizdinta gyvûnøkaukolëmis. Dailës edukologijostradicijai nûnai dar priklauso me-nas apie menà – apropriacija ir kar-totë, taip pat paþintis su masinevartojimo kultûra bei kièu.

Natiurmortai veikiau ákvepia pa-sakoti dailës ir kultûros istorijas su-augusiems. Jie, mano nuomone, nevisai tinka vaikams. Prieð keletà me-tø girdëjau, kad vienas á „èiurlion-kæ“ stojantis maþametis per egza-

Aistë Kisarauskaitë. Ið serijos „Tradicija“. 2010–2012 m.

8 psl. 7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002)

K i n a s

Armas Rudaitis

Rugsëjo pradþioje á Venecijos Li-do salà suguþëjo kino profesiona-lai ir gerbëjai ið viso pasaulio – èiajau 69-à kartà vyko „La Biennale diVenezia“. Vienuolika dienø truku-sioje seniausioje pasaulyje kinoðventëje netrûko netikëtø premje-rø ir ðokiruojanèiai dràsiø filmø.

Konkursinëje programoje ðie-met buvo pristatyta aðtuoniolikanaujø filmø. „Auksiná liûtà“ uþtik-rintai laimëjo naujausias Pietø Ko-rëjos meistro Kim Ki-duko filmas„Pieta“. Religinë jo potekstë aki-vaizdi. Bet aðtriai ir atvirai nagrinë-jamø religijos temø netrûko ir dau-gelyje kitø konkursinës programosfilmø.

Esu ásitikinæs, kad pagrindinio„Pietos“ herojaus tamsià naktá gat-vëje nenorëtø sutikti net didþiau-sias narsuolis. Kim Ki-dukas pasa-koja apie þiaurø skolø iðmuðinëtojà(Lee Jung-jin), be gailesèio luoði-nantá savo aukas, kad pasinaudotøjø sveikatos draudimo pinigais.Nors beveik visi þiauriausi epizodailieka uþ kadro, filmas veikia taip,kad gali nustebinti net didþiausiussiaubo filmø gerbëjus – tai, kas ne-parodyta, mûsø vaizduotë uþpildokur kas baisesniais vaizdiniais ir vei-kia stipriau. Reþisierius tuo meist-riðkai naudojasi. Kim Ki-dukas sa-ko, kad þiaurumà rodo siekdamasatskleisti, pasak jo paties, „ðiuolai-kinæ visuomenæ, atsidûrusià gilioskrizës ir radikalaus kapitalizmo pa-dëtyje“. Anot jo, kitas pagrindinisfilmo herojus yra pinigai, kuriø troð-kimas griauna þmoniø gyvenimus.

Supaþindinæs þiûrovus su tikruo-ju pagrindiniu personaþu, reþisie-rius á siuþetà átraukia moterá, at-kakliai tvirtinanèià, kad ji – þiauriojovaikino motina (Cho Min-soo).Moteris, neva palikusi savo sûnøaugti vienà ankstyvoje vaikystëje, podaugybës metø sugráþta, kad atpirk-tø savo kaltes. Budelis tuo netiki irbando jà þiauriausiais bûdais – ver-èia valgyti akmenis ir ðaltakraujiðkaiiðprievartauja. Taèiau ji nesitraukia.Beveik ápusëjæs filmas pasiekia ri-bà, kai atrodo, kad pasakojimas at-sidûrë aklavietëje, taèiau bûtent ta-da ávykiai pakrypsta itin netikëtai:situacijos ðeimininke tampa paslap-tingoji moteris. Ji nori priversti vai-kinà kentëti taip, kaip jis dar nieka-da nekentëjo.

Kim Ki-dukas Venecijoje tikraine naujokas – 2004 m. uþ filmà „Tuðtinamai“ jis jau buvo apdovanotas pri-zu geriausiam reþisieriui. Po filmopremjeros tautiná kostiumà vilkin-tis reþisierius ilgai ir oriai mëgavosigausiomis ovacijomis ir niekam ne-kilo abejoniø, kad ðiemet èia trium-fuos bûtent ðiurpioji „Pieta“.

Mano asmeninëje geriausiø fil-mø lentelëje pirmà vietà uþëmë ki-tas filmas – amerikieèiø reþisieriausPaulo Thomo Andersono „Moky-tojas“ („The Master“). Átikinamasoperatoriaus Mihai Malaimarejaun. darbas, nuostabi aktoriø vai-

Tikroji þvaigþdë – autorinis kinas69-asis Venecijos kino festivalis

dyba – „Sidabrinis liûtas“ geriau-sio aktoriaus kategorijoje pelnytaiatiteko filmo aktoriø duetui Joa-quinui Phoenixui ir Philipui Sey-mourui Hoffmanui – ir klasikiniokino stiliumi papasakota sudëtingaistorija, vykstanti 6-ojo deðimtme-èio Amerikoje – neámanoma nesi-mëgauti tokiu geru kinu. Pagrindi-nis filmo herojus – po karo fiziðkaiir dar labiau psichologiðkai suluo-ðintas pusamþis vyriðkis. Problemasáveikti jam padeda þmogus, kurá jisvadina mokytoju.

„Mokytojas“ nufilmuotas itin re-toje 65 mm juostoje ir Venecijojebuvo demonstruojamas per juos-tiná projektoriø. Kai jau ir seniau-siame kino festivalyje beveik visi fil-mai rodomi ið DCP (skaitmeninis

muodamas ðias scenas jis taiko do-kumentiná principà: filmuojamiþmonës nëra aktoriai – jie paprastimiesto gyventojai, provokuojamipagrindinio vaidmens atlikëjos ak-torës. Todël ðios scenos neátikëti-nai tikros. Seidelis manipuliuojareliginiais simboliais ir tai negali ne-veikti þiûrovø. Panaðiai bûna þiû-rint kito garsaus austrø reþisieriausMichaelio Haneke’s filmus.

Rusø teatro ir kino reþisieriusKirilas Serebrenikovas Venecijojepristatë savo naujausià filmà „Ið-davystë“ („Izmena“). Apie neiðti-kimybæ ir geismà pasakojantis fil-mas prasideda neátikëtinai stipriascena, kai didþiulë maðina ávaþiuo-ja á pilnà þmoniø autobusø aikðte-læ, kurià vos prieð kelias akimirkas

vienam atskirai“, – puikiai filmà api-bûdinanti frazë, kurià per spaudoskonferencijà pasakë susivëlæs ir ne-siskutæs filmo reþisierius, nerûpes-tinga iðvaizda itin kontrastavæs suðalia sëdëjusiomis iðsipusèiusiomisfilmo þvaigþdëmis. Buvo net sunkuásivaizduoti, kaip jie galëjo dirbti vi-si kartu. Harmony Korine’as, ðvel-niai tariant, nepataikauja þiûrovuiir sukûrë akiplëðiðkai dràsø, kupi-nà nuogybiø ir, dievaþi, visuome-nei pavojingà filmà, kuris patinkatoli graþu ne visiems. Já neabejoti-nai legaliais ar nelegaliais bûdaispamatys daugybë Amerikos ir visopasaulio paaugliø, bet tai filmas,skirtas tikrai ne jiems. Girtos lais-vës dvasia alsuojantis „Spring Brea-kers“ buvo visiðkai „suvalgytas“ ki-no kritikø ir, aiðku, negavo jokioprizo, taèiau man liko vienu ið la-biausiai ástrigusiø Venecijos áspû-dþiø. Tai dràsus ir iðskirtinis filmas,kupinas geros muzikos ir jaunat-viðko estetizmo.

Dar vienà þiûroviðkà kûriná ne-konkursinëje programoje pristatëvaidybiniame kine debiutuojantisHenry-Alexas Rubinas. Jo filmas„Neprisijungæs“ („Discconect“) –vienas ið tø, kurie paprasèiausiainegali nepatikti. Jame pasakojamostrys tarpusavyje susipinanèios isto-rijos apie „Facebook“ eros proble-mas. Viena apie paauglá, ið kuriopasijuokti nusprendæ mokyklos„draugai“ sukuria netikrà sociali-nio tinklo profilá su merginos nuo-trauka ir sugalvotu vardu. Ðie duneklauþados sumaniai èatina sunieko nenutuokianèiu berniuku irgaliausiai iðprovokuoja já atsiøstiapsinuoginusio nuotraukà, kuriàvëliau iðplatina mokykloje. Neiðtvë-ræs siaubingo paþeminimo, berniu-kas bando nusiþudyti. Kitos dvi is-torijos taip pat aðtriai pasakoja apiebendravimo internete problemas,galinèias kilti kiekvienam ið mûsø.Neátikëtina, bet beveik pusæ filmomatome þmones, be dideliø emo-cijø þiûrinèius á kompiuterio ekra-nus ir spaudanèius klaviatûrosmygtukus – juk bûtent taip dauge-lis mûsø atrodo didþiàjà dienos da-lá. Atpaþástama, aðtru ir neátikëtinaiaktualu. Tiesa, viskas taip graþiai nu-filmuota ir pateikta (be to, filmeskamba populiari moderni muzi-ka), kad „Neprisijungæs“ galiausiaipradeda balansuoti ties kièo riba,taèiau filmo pabaiga padeda stiprøtaðkà.

Nekonkursinëje programoje taippat buvo pristatytas Irano reþisie-rës Haifaa Ai Mansour „Wadjda“ –vienas ið tø filmø, ið kuriø galimadaug pasimokyti. Islamo pasauliosubtilybes pristatantis filmas pasa-koja apie maþos mergaitës konflik-tà su mama. Maþoji uþsimano dvi-raèio, o mergaitei islamiðkoje ðalyjevaþinëti dviraèiu – itin neáprasta irkone ðventvagiðka. Filmas kupinasironiðko poþiûrio á paproèius ir re-liginius kanonus. Reþisierë pasa-koja ið paþiûros paprastà istorijà irjà rodo maþos mergaitës akimis, ta-

èiau iðties gvildena esminius gyve-nimo klausimus.

Kad neatrodytø, jog Venecijojenebuvo nuvylusiø filmø – pavardin-siu keletà tokiø. Italai nebûtø ita-lai, jei Venecijos kino festivalyje ne-rodytø daugybës savo filmø, daliskuriø, panaðu, atrenkami ne pagaltuos paèius vertinimo kriterijus kaiplikusio pasaulio filmai. Italø kinoaukso amþius jau praeityje, ðiuo-laikiniams jo kûrëjams, atrodo,trûksta naujø idëjø, o kartais net irprofesionalumo.

Bet nuvylë ir Jonathano Dem-me’o, kuris sukûrë „Avinëliø tylëji-mà“, dokumentinis filmas „EnzoAvitabile Music Life“. Pirmà festi-valio dienà jis buvo pristatytas di-dþiausioje festivalio salëje „SalaGrande“. Daugelyje filmo kadrø ga-lima iðvysti kone visà filmavimo gru-pæ (operatoriø, garso reþisieriø),nors visai nepanaðu, kad toks bûtøbuvæs filmo autoriaus sumanymas.Filmas á programà akivaizdþiaiátrauktas tik todël, kad pasakojaapie visø labai mylimà italø daini-ninkà. Ásivaizduokite, jei Lietuvojekas nors susuktø filmà, tarkim,apie Andriø Mamontovà: kad irkoks blogas tas filmas bûtø, daini-ninko gerbëjai pasistengtø, kadapie já blogai niekas neðnekëtø. Nu-vylë ir itin standartinis Spike’o Leedokumentinis filmas apie populia-riosios muzikos legendà MichaelàJacksonà. Jis ádomus nebent tikprofesiniu poþiûriu – daug pasa-kojama apie tai, kaip kuriami gar-siausi dainininko muzikiniai klipai.

Venecijoje taip pat buvo paro-dytas vienas filmas 3D formatu –tai debiutuojanèio reþisieriausKimbie Rendallo (anksèiau jis dir-bo asistentu kuriant „Matricà“ irkitus filmus) darbas „Jaukas 3D“(„Bait 3D“), puikiausiai tinkantisðeðtadienio rytui ar kokiam „Penk-tadienio filmui“. Á siaubo filmø ka-tegorijà taikantis filmas toks juo-kingas, kad visa salë tiesiog leipojuokais kaskart, kai koks nors 3Dryklys suësdavo naujà aukà. Tiesa,manau, ðis pagal visas komercinestaisykles „sukaltas“ filmas turëtøtikrai nemaþai uþdirbti, juo labiaukad beveik visas filmo veiksmas vyks-ta ten, kur uþsukame kasdien – pre-kybos centre. Ðeðtadienio rytui taippat puikiai tiktø garsios danø reþi-sierës Susanne Bier filmas „Meilëyra viskas, ko reikia“ („Love is allyou need“), kuriame vaidina ir á Ve-necijà nepasididþiavæs atvykti Pier-ce’as Brosnanas.

Þvaigþdþiø spindesio ðiømeèiamfestivaliui tikrai netrûko – seniau-sias pasaulio kino festivalis á nedi-delæ Lido salà atviliojo ir Kim Ki-dukà, ir Robertà Redfordà, ir naujasþvaigþdutes Selenà Gomez ar Va-nessà Hudgens. Taèiau labiau uþ jasvisas spindëjo tikroji Venecijos ki-no þvaigþdë – autorinis kinas. Liekalaukti jubiliejinës 70-osios „La Bien-nale di Venezia“ ir naujø geriausiøpasaulio kino kûrëjø filmø.

formatas), tai taip pat tampa iðskir-tiniu ávykiu. Filmais „Magnolija“(1999) ar „Bus kraujo“ (2007) ið-garsëjæs Andersonas yra gerokaiuþsikëlæs kartelæ, todël ið jo kas-kart tikimasi labai daug. Kita ver-tus, ir filmas pasakoja apie tai, kadkartais nusiviliame net ádëjæ daugpastangø. Gal „Mokytojui“ pristi-go stiprios kulminacijos, bet filmaspalieka slogumo ir beviltiðkumoáspûdá, tarsi kas nors bûtø uþstrigægerklëje, ir akivaizdu, kad bûtenttokio áspûdþio sàmoningai siekë fil-mo autorius, Venecijoje pelnytaipripaþintas geriausiu ðiø metø re-þisieriumi, jam atiteko „Sidabrinisliûtas“.

Vertinimo komisija taip pat sky-rë specialø prizà austrø reþisieriausUlricho Seidelio prieðtaringai ver-tinamam filmui – antrajai jo trilo-gijos daliai „Rojus: tikëjimas“ („Pa-radise: Faith“). Pirmasis jos filmas„Rojus: meilë“ („Paradise: Love“)ðiemet buvo rodytas Kanø kino fes-tivalio konkurse, treèioji dalis „Ro-jus: viltis“ („Paradise: Hope“) busrodoma 2013-aisiais. Trilogijos fil-mai – atskiros, tarpusavyje nesusi-jusios istorijos. Filme „Rojus: tikë-jimas“ pasakojama apie religinæfanatikæ, kurios tikëjimas Dievu ga-liausiai virsta seksualiniu iðkrypimu.Pagrindinë filmo herojë – pusam-þë, ið pirmo þvilgsnio geraðirdë mo-teris lanko nepaþástamøjø namusir skleidþia þmonëms „MergelësMarijos tikëjimà“. Seidelis – gar-sus dokumentinio kino kûrëjas, fil-

paliko vienas ið pagrindiniø filmoherojø. Viskas rodoma vienu ilgukadru, kuriuo tiesiog negali nepa-tikëti. Áspûdingai prasidëjæs filmasvëliau vis labiau iðsikvepia. Ranki-ne kamera nufilmuoti graþûs kad-rai stebina tik pradþioje, vëliau pra-deda atrodyti, kad galëjo bûtiparodyta kur kas paprasèiau. Taippat tampa vis sunkiau susigaudyti,kas pagrindinis filmo herojus. Ta-èiau scena, kai viena ið filmo hero-jø skutasi mirusio vyro peiliuku,ástringa ilgam.

Amerikieèiø reþisierius ir JonoMeko draugas bei mokinys Harmo-ny Korine’as, nepriklausomo ame-rikieèiø kino mëgëjams labiausiaiþinomas savo filmu „Gummo“(1997), Venecijoje pristatë naujà,didþiulá aþiotaþà sukëlusá filmà„Spring Breakers“ (tai amerikie-èiø jaunuoliø pavasario karnava-las). Per ðio filmo premjerà ðaliaraudono kilimo bûriavosi daugybëávairaus amþiaus mergaièiø, o þur-nalistø buvo daugiau nei áprastai –filme vaidina tokios Amerikos pa-augliø superþvaigþdës kaip SelenaGomez, Vanessa Hudgens ir Jame-sas Franco, kurios nepraleido pro-gos atvykti á Venecijà. Atrodo, á ðáfilmà patekti buvo sunkiau nei á betkurá kità, taèiau savo dël þvaigþdþiøpamiðusius vaikus á premjerà gau-siai atsivedæ tëvai gerokai apsiriko:„Spring Breakers“ savo tema ir josatskleidimo bûdais neabejotinaipriklauso „S“ kategorijai.

„Að nekuriu filmø visiems ir kiek-

„Rojus: tikëjimas“

7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002) 9 psl.

Anonsai

Prasidëjo TarptautinisKauno kino festivalis

Kaune treèiadiená jau ðeðtà kar-tà atidarytas Tarptautinis Kauno ki-no festivalis á Vilniø atkeliaus spa-lio 1 d. ir truks èia net deðimt dienø.Filmai bus rodomi „Skalvijos“ ki-no centre ir vasaros pabaigoje atsi-dariusioje ÐMC kino salëje.

Tradiciðkai festivalio rengëjai pa-rengë kelias filmø programas, ku-rios skirtos intelektualø, autorináar tiesiog neáprastà kinà mëgstan-tiems þiûrovams, taip pat ne vienàsusitikimà, seminarà, koncertà.

Programoje „Platus kampas“ busparodyta nemaþai paskutiniais me-tais festivaliø ir kritikø pastebëtøfilmø. Tokio susidomëjimo vis daþ-niau sulaukia naujasis Graikijos ki-nas. Yorgoso Lanthimoso filme„Alpës“ (2011) reþisierius toliaumàsto apie ðiuolaikinæ civilizacijà.Filmo herojai – grupë profesiona-lø, kurie siûlo neáprastà paslaugà –praradimà patyrusiose ðeimose jieuþima mirusiø artimø giminaièiøvietà. Pernai festivalis pristatë Athi-nos Rachel Tsangari filmà „Aten-bergas“, ðiemet „Platus kampas“rodys naujausià graikø reþisierësfilmà – trumpo metraþo „Kapsu-læ“ (2012). Daugelio tarptautiniøkino festivaliø favoritas, britø kinoklasikas Kenas Loachas bus prista-tytas savo naujausiu filmu „Angelodalis“ (2012), ðiemet apdovanotuKanø þiuri prizu. Vienas ryðkiausiøsocialinio kino kûrëjø ir ðákart ne-

puolë á mistikà: „Angelo dalimi“ va-dinamas tas viskio kiekis, kuris iðga-ruoja natûraliai.

Ðioje programoje rodomas ir vie-nà latviø politikà itin papiktinæs Ju-rio Poðkaus „Kolka Cool“ (2011).Beje, ðiemet Kaune bus galima pa-matyti ne vienà kaimynø latviø ir es-tø filmà. Ði informacija turëtø pra-dþiuginti ir tuos, kurie nerado laikoVDFF konkursinëms perþiûroms, –dalis filmø persikels á Kauno festi-valio programas.

„Platus kampus“ suteiks gali-mybæ pamatyti ir ðiemet Karlovi Va-rø festivalio prizu apdovanotà EvosNeymann filmà „Namas su bokðte-liu“ (2011), kurá nufilmavo Rimvy-das Leipus. Kontroversiðkai vertina-mo kanadieèiø eksperimentuotojoGuy’aus Maddino gerbëjø laukianaujausio reþisieriaus filmo „Rak-to skylutë“ (2011) perþiûros.

Programoje „Tapatumai“ – nevienas ðiemet svarbiuose festiva-liuose apdovanotas filmas. Reþisie-rës ið Rumunijos Ancos Damiankartu su lenkais kurtas „Krulikokelias anapus“ (2011) jau beveikmetus keliauja po ávairius festiva-lius ir nuolat juose pelno prizus.Ðio animacinio filmo pagrindu ta-po reali istorija, kurios veikëjas ru-munas Crulikas prieð kelerius me-tus mirë nuo iðsekimo Lenkijoskalëjime, taip protestuodamas prieðneteisëtà ákalinimà. Vieno ið „Dog-mos ’95“ pradininkø Thomo Vin-terbergo filmas „Medþioklë“ (2012)taip pat pasakoja melagingø kalti-nimø istorijà – filmo herojus ap-

kaltinamas pedofilija. Já suvaidinæsaktorius Madsas Mikkelsenas ðie-met Kanuose buvo apdovanotas uþgeriausià vyro vaidmená. Portuga-lø kritiko ir kino kûrëjo MiguelioGomeso filmas „Tabu“ ðiemet Ber-lyne pelnë Alfredo Bauerio prizà,kuris skiriamas uþ novatoriðkumà,ir FIPRESCI apdovanojimà. Ðis su-dëtingos struktûros filmas nudþiu-gins ekstremaliø kino pojûèiø më-gëjus, mat didþiàjà jo dalá Gomesasimituoja mëgëjiðkà, nespalvotà16 mm juostoje nufilmuotà pasa-kojimà. Lenkø reþisieriaus Prze-mysùawo Wojcieszeko „Paslaptis“(2012) neáprastu stiliumi prabylaapie skaudø Lenkijos istorijos pus-lapá. Filmo herojus átaria, kad jo my-limas senelis karo metais nuþudë dubesislapstanèius þydus. Senelis gy-vena jø namuose ir viskà neigia.

Menui ir menininkams skirtojeprogramoje „Visos mûzos“ laukiasusitikimai su menininkais, kuriøne tik kûryba, bet ir gyvenimas nuo-lat atsiduria þiniasklaidos dëmesiocentre. Filmai pasakos apie foto-grafà ir kino kûrëjà Antonà Corbij-nà („Antonas Corbijnas: skersai ið-ilgai“, reþ. Klaartje Quirijns, 2012),fotografà Billà Cunninghamà („Bil-lo Cunninghamo Niujorkas“, reþ.Richard Press, 2010), ðiø dienø me-nininkæ Marinà Abramoviè („Ma-rina Abramoviã: dalyvauja meninin-kë“, reþ. Matthew Akers, 2011),kinø menininkà disidentà Ai Wei-wei („Ai Weiwei niekada nesigai-li“, reþ. Alison Klayman, 2012), ru-sø meno grupæ „Voina“ („Rytoj“,

reþ. Andrejus Griazevas), vienà di-dþiausiø XX a. pabaigos vokieèiø ra-ðytojø WG Sebaldà (1944-2001) ir joknygà „Saturno þiedai“ („Sebaldokantrybë“, reþ. Grant Gree, 2012).

Programoje „Muzika keièiantipasaulá“ tradiciðkai bus rodomi fil-mai apie paèià ávairiausià muzikà irmuzikantus, rinktinë baskø trum-pametraþiø filmø programa supa-þindins su menkai þinomu pas musnacionaliniu kinu, trumpø filmø pro-grama „Hors Pistes Kaunas“ – taibendro festivalio ir Paryþiaus Pom-pidou menø centro projekto dalis.

Lietuviðkoje festivalio programo-je – naujausias Jono Meko dokumen-tinis filmas „Prisiminimai ið Vokieti-jos“ („Reminiszenzen Deutschland“,2012), Tomo Smulkio dokumenti-nis esë „Rojaus beieðkant“, GiedrësÞickytës „Kaip mes þaidëme revo-liucijà“, Rudolfo Levulio „Disko-teka“ ir Dovilës Gasiûnaitës debiu-tinis vaidybinis pilno metraþo filmas„Narcizas“.

Festivalá papuoð ir trys ádomiosretrospektyvos. Naujausias Ursu-los Meier filmas „Sesuo“, kuris ðie-met taip pat buvo apdovanotasBerlyne, atidarë Kauno festivalá.Reþisierës filmø retrospektyvojebus parodyti dokumentiniai ir vai-dybiniai filmai, kurti Belgijoje, Ðvei-carijoje, Prancûzijoje. Retrospek-tyva „Ðlovingas pasaulis“ pristatysoriginalaus ir Lietuvoje jau seno-kai mëgstamo ðvedø reþisieriausRoy’aus Anderssono kûrybà, tre-èioji retrospektyva skirta latviø re-þisieriui Rolandui Kalniòiui ir so-vietmeèiu draustiems jo filmams.

Specialûs Kauno kino festivalioseansai bus skirti ðià vasarà miru-siam vienam didþiøjø dokumenti-nio kino kûrëjø Chrisui Markerui– filosofui, eksperimentuotojui, vi-sà gyvenimà atradinëjusiam nau-jus kino kelius.

P A G A L R E N G Ë J Ø I N F.

Neþinau, kas atsitiko, bet nebe-prisiverèiu þiûrëti rinkimø agitaci-jos per televizoriø. Net didþiausiàgeraðirdá tos laidos gali paversti mi-zantropu. Kà jau kalbëti apie tuos,kurie kritiðkai vertina ðiuolaikiniuslietuvius. Benzino á ugná pilstelëjoir vienos sociologines apklausasvykdanèios ástaigos vadovas, vieðaipareiðkæs, kad rinkëjams svarbiaune profesionalûs kandidato suge-bëjimai, o „mokëjimas suprasti pa-prastus þmones“. Suprantu, kadponas tik persakë apklausø rezul-tatus, bet sveikai màstanèiam þmo-gui jie kelia ðiurpà, o kandidatamsyra geriausias patarimas. Vadinasi,didþioji tautos dalis nori parlamen-to, su kuriuo bûtø gerai vakaroti,iðgerti stiklelá, gyventi tame paèia-me bute ar kaime, pasipasakoti pro-blemas, trumpai tariant, draugauti.

Frazë „svarbiausia, kad bûtø ge-ras þmogus“ labiau tiktø nuotakai,o ne demokratiniams rinkimamsbesirengianèiai tautai. Bet kuo to-liau þiûriu á visokias linksmàsiasnaðles, buvusias teisëjas ar Iranoprezidento bendramintá ið Kaunosavivaldybës, apskritai, visus tuos,kurie pasirengæ gelbëti tautà, ma-tau, kad jiems puikiai sekasi vaidintigerus. Jie ne tik supranta „papras-tus þmones“ (man ðis terminas aso-cijuojasi su „liumpenu“, nes bentkuris, turintis orumo ir savigarbos,manau, nesijauèia esàs paprastas),

bet ir patys yra jø dalis ir sugebësgerai atstovauti renkanèiai masei.Toks áspûdis, kad ne vienà amþiølietuvius gelbëjæs savisaugos ins-tinktas iðnyko kaip dûmas.

Juodai netolimà ateitá ásivaizduo-ja ir australø reþisieriai Peteris irMichaelis Spierigai. Jø filmas „Auð-ros kariai“ (LNK, spalio 2 d. 22.35)nukels á 2019-uosius. Globalinë epi-demija daugumà Þemës gyventojøpavertë vampyrais. Taèiau ðviesusrytojus nelaukia ir vampyrø – krau-jo deficito sàlygomis jie priverstisaugoti kiekvienà þmogø arba su-kurti kraujo pakaitalà. Savo ruoþ-tu saujelë mokslininkø (þmoniø)ieðko bûdø, kaip nugalëti vampy-rus. Mëgstu siaubo filmus ir visaito nesigëdiju, o „Auðros kariai“ darpasiþymi ir gana originaliu stiliumi,be to, pagrindinius vaidmenis fil-me sukûrë Ethanas Hawke’as irWillemas Dafoe.

Filmus apie karà taip pat mëgstane visi, bet á Kimberly Peirce 2008 m.„Pakaks kariauti“ (TV3, 29 d. 00.40)siûlau atkreipti dëmesá. Ir ne tiktodël, kad tai po ilgos pertraukossukurtas ásimintino filmo „Vaikinaineverkia“ (1999) autorës darbas.Filmo herojus yra karo Irake didvy-ris Brendonas, kuris gráþta á gimtàjáTeksaso miestelá. Jis visai netrykðtanoru vël atsidurti kare, be to, kom-plikuojasi jo santykiai su ðeima.

Jimo Sheridano filmo „Broliai“

(LNK, 30 d. 23.10) herojus – kari-ninkas Semas savanoriu iðvyko ka-riauti á Afganistanà. Prieð tai jis pa-praðë jaunëlio Tomio pasirûpintijo þmona ir vaikais. Kai Semas pa-skelbiamas dingusiu be þinios, To-mis suartëja su brolio þmona. Betbrolis gráþta...

Net ðiø dienø Europos kinas, de-ja, vis daþniau kartoja þinomas sche-mas. Todël savotiðka uþuovëja nuobanalybiø tampa senas kinas. Þino-ma, ir jame banalybiø gausu, bet jasjau spëjo padengti laiko patina.

Ðiànakt (28 d. 23.45) LRT pri-mins ne toká jau ir senà – 1989 m.Algimanto Puipos filmà „Þuviesdiena“. Sukurtas pagal Jolitos Skab-lauskaitës prozà, filmas rodë su-dëtingus lietuvës moters psichikosvingius ir jos pirmuosius þingsniuslink feminizmo idëjø. „Þuvies die-nos“ herojë, kurià suvaidino benttrumpam tradicines lietuviø kinograþuoles á ðonà stumtelëjusi Dai-va Stubraitë, yra emancipuota, lau-kiasi kûdikio, dirba teisme ir noribûti raðytoja. Gal todël ji nuolat per-kuria (sapnuose ir tikrovëje) viskà,su kuo susiduria. Tuos vaizdiniusPuipai, regis, taip pat patinka kurti.

Kita ádomybë – 1955 m. vokieèiøaktoriaus ir reþisieriaus FritzoKortnerio sukurtas istorinis filmas„Uþ sostà ir meilæ. Sarajevas“ (LRTkultûra, 3 d. 22.10). Filme atkurtaPirmàjá pasauliná karà iðprovoka-

vusio pasikësinimo á erchercogàFerdinandà atmosfera, vienà vaid-menø sukûrë bûsimas WernerioHerzogo filmø pabaisa KlausasKinskis.

Ið atnaujinto LRT tinklalapio ne-pavyko suþinoti, kokia proga rodo-mas ðis filmas, ar juo prasideda ko-kia nors nauja retrospektyva, todëlleisiu sau keliais þodþiais pristatytifilmo kûrëjà. Austras Fritzas Kort-neris (1892–1970) – Maxo Rein-hardto mokinys ir vienas populia-riausiø nebyliojo vokieèiø kino,kuriame debiutavo dar 1911 metais,„blogiukø“ vaidmenø atlikëjø.Kortneris vaidino klasikiniuose fil-muose – Roberto Wiene’s „Orlakorankos“ (1925), Georgo W. Pabsto„Lulu. Pandoros skrynia“ (1928),vienu iðkiliausiø laikomas jo Dmit-

rijus Karamazovas 1931 m. Fiodo-ro Ocepo sukurtoje Fiodoro Dos-tojevskio romano ekranizacijoje„Þudikas Dmitrijus Karamazovas“.

Atëjus á valdþià naciams, Kort-neris buvo priverstas emigruoti.JAV jis vaidino kine, reþisavo teat-re, o á Vokietijà gráþo 1949-aisiais.Labai greitai tapo vienu ryðkiausiønaujo vokieèiø teatro reþisieriø,statë Lessingà, Moliere’à, Tennes-see Williamsà ir Samuelá Beckettà,bet svarbiausiu jo spektakliu laiko-mas 1964 m. „Rièardas III“.

Vieno mano mëgstamo filmopersonaþas sako: „Tai galëtø bûtigraþios draugystës pradþia.“ Paþiû-rësim, kà atneð paþintis su „Uþ sos-tà ir meilæ. Sarajevas“.

Jûsø –

J O N A S Û B I S

Graþios draugystës pradþia?Krësle prie televizoriaus

„Namas su bokðteliu“

„Auðros kariai“

K i n a s

10 psl. 7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002)

R u g s ë j o 2 8 – s p a l i o 7

P a r o d o s

V I LN IUS

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Tarptautinë paroda „Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës valdovø ir didikø portretai ið

Ukrainos muziejø“

Paroda „Liaudies meno metraðtininkë“, skirta

Akvilës Mikënaitës gimimo 100-meèiui

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Paroda „Slovakø grafikos menas. Klasikinës

technikos“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

„Pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos

prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

iki X. 1 d. — Aleksandro Ðepkaus juvelyrika

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „(Kaip að èia patekau). Tapyba

Lietuvoje“

Kriso Salmanio paroda „Ðviesa“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Eves Kask (Estija) kûrybos paroda „EE

Estonian Express. Tikroji sëkmës istorija“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Knuto Åsdamo „Tripolis“

Lauros Garbðtienës „Laikino meno fondas“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Algimanto Aleksandravièiaus fotografijø

paroda „Paskutinieji LDK pilieèiai“

Vilniaus fotografijos galerijaStikliø g. 4

Kæstuèio Savicko fotografijø paroda

„Veidrodis“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Lietuvos medalio kûrëjø stovyklos paroda

„Iðkiliausiems — abi medalio pusës“

Jaunøjø skulptoriø bronzos liedinimo simpo-

ziumø paroda „Gurgutis 2010—2012“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

„Start Art“ grupës paroda „Chronotopologija“

Slovakijos skulptûros ir juvelyrikos paroda

„Burbulas“

Graþinos Vitartaitës tapybos paroda „Susto-

jæs laikas“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

Birutës Stanèikaitës tapybos, pieðiniø bei

grafikos paroda „Ðviesos gelmë“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

nuo X. 3 d. — Alono Ðtelmano tapybos

paroda „Nekrofilija“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 30 d. — Vilniaus miesto dailës mokytojø

paroda „Akcentas“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Henriko Schütze’s (Danija) tapybos darbø

paroda

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Juvelyrës Ulvi Haagensen paroda „Kasdien“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Adolfo Valeðkos vitraþai

Senamiesèio menininkø galerijaTotoriø g. 22/4

Kauno meno mokyklos 90-meèiui skirta

paroda „Dailës istorijos fragmentai“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Virginijos Vareikytës fotografijø paroda

„Tiðkevièiai. Ðeimos portretas“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Paroda „Wergelando palikimas. Þydø

gyvenimas Norvegijoje 1851—1945 m.“

Prancûzø institutasDidþioji g. 1

Patricko Devreux ir Evelyn Gerbaud (Prancû-

zija) litografijø paroda

Lietuvos nacionalinë filharmonijaAuðros Vartø g. 5

Daliûtës Ivanauskaitës paroda „Ðviesa pro

ðakas“

VU Botanikos sodo GamtosmuziejusKairënø g. 43

Þemës ir aplinkos meno paroda „Identitetas“

K A U N A S

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Apie fotografijà“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki X. 7 d. — paroda „Jauna Kauno tapyba

2012“

Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniømuziejusV. Putvinskio g. 64

Kazio Ðimonio (1887—1978) paroda

„Svajø miraþai“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

nuo X. 4 d. — Algimanto Patamsio keramikos

darbø paroda

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Aloyzo Stasiulevièiaus tapyba

Galerija „Balta“M. Valanèiaus g. 21

Meno projektas „Koncepcija versus Techno-

logija“. Gao Yuan (Taivanas) fotografijos

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

iki X. 3 d. — jungtinë trijø ðià vasarà vykusiø

plenerø paroda: „Birðtonas 2012“, “„Dubysa

2012“, „Nemajûnai 2012: lietuviø tapytojo

Nikodemo Silvanavièiaus keliu“

iki X. 1 d. — Valdo Pukevièiaus kûrybos

paroda „Plok ’12“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda „Prie

Baltijos ir prie Atlanto“

„Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“

Vytauto Kaðubos kûrybos ekspozicija „Þmo-

gaus misterija“

Paroda „Prano Domðaièio gëlës“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Renatës Lûðis retrospektyvinë paroda

„Þvilgsnis á save“

Gabrielës Gervickaitës „Technokûnai ’12“

nuo 28 d. — ðiuolaikinio meno projektas

„Prestiþas: ðiø dienø fantasmagorija“

Klaipëdos kultûrø komunikacijøcentrasDidþioji Vandens g. 2

Meno kiemo galerijoje — performansø

ciklas „Terapija I : Bûti — þmogumi“

Meno kiemo galerijoje — Tomos Ðlimaitës

ir Vaidos Tamoðevièiûtës paroda „Nepastebi-

ma kasdienybë“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki X. 6 d. — grafikos paroda „Titanic 100“

Ð IAUL IA I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

iki X. 2 d. — Eduardo Juchnevièiaus grafikos

darbø paroda

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

„Ðiuolaikinë Lietuvos dailë 2012“

Stasio Povilaièio fotografijø paroda „91“

S p e k t a k l i a i

V I LN IUS

Nacionalinis operos ir baletoteatras28 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — J. Geniuðas

29 d. 18.30 — G. Donizetti „MEILËS

ELIKSYRAS“. Dir. — M. Pitrënas

30 d. 12 val. — K. Chaèaturiano

„ÈIPOLINAS“. Dir. — A. Ðulèys

X. d. 3 18.30 — M. Theodorakio „GRAIKAS

ZORBA“. Dir. — M. Staðkus

4 d. 18.30 — P. Èaikovskio „EUGENIJUS

ONEGINAS“. Muzikos vad. ir dir. —

R. Ðervenikas

6 d. 12 val. — J. Gaiþausko „BURATINAS“ .

Dir. — M. Jauniðkis

6 d. 19 val. — E. Kaniavos jubiliejinis

koncertas. Dir. — M. Staðkus

7 d. 12 val. — B. Pawlowskio

„SNIEGUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“.

Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

29 d. 18.30, 30 d. 17 val. — M. Ivaðkevi-

èiaus „IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

X. 4 d. 18.30 — „MIRTIS IR REINKARNACIJA

Á KAUBOJØ“. Reþ. — R. Garcia (festivalis

„Sirenos 2012“)

6, 7 d. 18.30 — „APIE DIEVO SÛNAUS

VEIDO KONCEPCIJÀ“. Reþ. — R. Castellucci

(festivalis „Sirenos 2012“)

Maþoji salë

28 d. 19 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

29 d. 16 val. — J. Pommerat „ÐITAS VAI-

KAS“. Spektaklio aut. — V. Kuodytë,

D. Gavenonis

X. 3 d. 19 val. — R. Granausko „DUBURYS“.

Reþ. — S. Raèkys

5 d. 19 val. — J. Jokelos „FUNDAMEN-

TALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

6 d. 16 val. — S. Mroþeko „NAÐLËS“.

Reþ. — S. Raèkys

7 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ

KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

Studija

X. 6 d. 19 val. — T. Kavtaradzës „NAMI-

SËDA“. Reþ. — G. Tuminaitë-Radvinauskienë

7 d. 16 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ

EUROPOS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio

romanà „Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. —

K. Smedsas (Suomija)

Fojë

28 d. 19 val. — J. Jokelos „FUNDAMEN-

TALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

Dekoracijø dirbtuvës

28 d. 20 val. — G. Labanauskaitës „RAU-

DONI BATRAIÐÈIAI“. Reþ. — Y. Ross

Vilniaus maþasis teatras28 d. 18.30 — PREMJERA! F. Dürrenmatto

„DAMOS VIZITAS“. Reþ. — E. Jaras

29 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

30 d. 16 val. — „EMIGRANTAI“ (Vilniaus

lenkø teatras „Studija“)

X. 1 d. 18.30 — „STIKLINIS ÞVËRYNAS“

(VðÁ „Naujasis teatras“)

3 d. 18.30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO

ÈIA GYVENIMAS?“ Reþ. — J. Vaitkus

4 d. 18.30 — PREMJERA! H. Ibseno „HEL-

GELANDO KARÞYGIAI“. Reþ. — R. Cicënas

5 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

6 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

7 d. 12 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

OKT/Vilniaus miesto teatras28 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

„MIRANDA“ (pagal W. Shakespeare’à).

Reþ. — O. Korðunovas

29 d. 19 val. OKT Studijoje — W. Shakespe-

are‘o „JULIJUS CEZARIS“. Reþ. — A. Areima

30 d. 19 val. OKT studijoje — M. Gorkio

„DUGNE“. Reþ. — O. Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras28 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

29 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ

DANGAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

29 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

30 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

30 d. 18 val. — PREMJERA! O. Bogajevo

„SLAPTOJI DVIRATININKØ DRAUGIJA“.

Reþ. — A. Latënas

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Galerija „Akademija“Pilies g. 44

nuo X. 1 d. — VDA Grafinio dizaino katedros

II kurso studentø paroda „Eksperimentas“

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki X. 6 d. — Gintauto Trimako fotografijø

paroda „Sidabras, taðkas. Skaièius“

Paroda „Birutë Stulgaitë. Kintanti erdvë.

Metalo plastika 2000—2012“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 29 d. — Linos Jonikës paroda „Jai

patinka pomidorai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Dailë

Visiems labai smalsu, kaip atrodys ir kokiø iðvadø prieis ðiuolaikiniomeno projektas „Prestiþas: ðiø dienø fantasmagorija“, atidaromas rug-sëjo 28 d. Klaipëdos kultûrø komunikacijø centre (Aukðtoji g. 1 / DidþiojiVandens g. 2). Vienas ið pagrindiniø atrankos kriterijø á ðià lietuviø irprancûzø autoriø parodà buvo menininkø garsumas. Nors kelis jø ávar-dinèiau tik kaip norinèius bûti garsius, patoso tikrai apsèiai. Jo reikðmesir tiria kuratoriai. Eksponuojami Wilfrido Almendros, Pierro Bismutho,Danielio Bureno ir „Claire Fontaine“ meno kûriniai. Lietuvai atstovaujaKristina Inèiûraitë, Þilvinas Kempinas, Juozas Laivys, Jonas Mekas, Dei-mantas Narkevièius, Ðarûnas Sauka, Svajonë ir Paulius Stanikai. Taèiaubene didþiausias traukos objektas – á parodos pristatymà Klaipëdojeatvykstantis þymus prancûzø filosofas ir kuratorius, Paryþiaus meno aka-demijos direktorius Nicolas Bourriaud. Ið jo labiausiai ir tikimasi visø„taðkø ant i“.

Teatras

Kaip ir kasmet, patartina nepraleisti „Sirenø“ festivalio uþsienio pro-gramos. Rugsëjo 30, spalio 1 d. 19 val. „Menø spaustuvëje“ galima pama-tyti vieno garsiausiø ðiuolaikinio ðveicarø teatro kûrëjø Michelio Schröde-rio darbà „Apie gyvenimo trumpumà“, ákvëptà Romos filosofo Senekosesë „Apie gyvenimo trumpumà“ pavadinimo. O rugsëjo 4 d. 18.30Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks savo fiziniu teatru ir provo-kuojanèiais tekstais garsëjanèio, Argentinoje gimusio, o Ispanijoje irPrancûzijoje kurianèio reþisieriaus Rodrigo Garcîos spektaklis „Mirtis irreinkarnacija á kaubojø“.

Muzika

Rugsëjo 29 d. 19 val. simfoninës muzikos koncertø sezonà Nacionali-nëje filharmonijoje atvers Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras,vadovaujamas dirigento Juozo Domarko. Koncertas skiriamas iðkilausmenininko ir pedagogo, profesoriaus Rimanto Armono jubiliejui. Vio-lonèelininkas ðventiná vakarà pradës premjera, atliks specialiai ðiai pro-gai sukurtà Anatolijaus Ðenderovo Koncertà violonèelei ir orkestrui Nr.3. Maestro J. Domarko diriguojamas LNSO vakare taip pat gros ketvir-tàjà austrø kompozitoriaus Antono Brucknerio simfonijà, dar vadinamà„Romantine“.

Kinas

Festivaliø maratonà rugsëjo 26 – spalio 20 d. pratæs Tarptautinis Kau-no kino festivalis, siûlantis daug nekomercinio kino. Festivalio seansaivyks ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Klaipëdoje bei Panevëþyje.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS . FOTOGRAF I JA

Akvilë: Nepraðyk auksinës þuvelës plauti indø / sudarë Rita Baltuðytë ; [knygoje panaudoti

Akvilës Zaviðaitës vaikystës pieðiniai, jos darbø reprodukcijos ir eskizai]. – Vilnius : Tyto alba,

2012 (Vilnius : BALTO). – 487, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-

9986-16-901-7

Happiness in Lithuania : [fotoalbumas] / Mindaugas Aþuðilis ; [tekstas: Eglë Deltuvaitë ;

vertëjas Jurij Dobriakov]. – [Vilnius] : Kultûros meniu, [2012] ([Klaipëda] : Druka). – 76, [4]

p. : iliustr. – Virð. aut. nenurodytas. – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas 300 egz. – ISBN

978-609-95138-8-1 (ár.)

Stasë Niûniavaitë – teatro reþisierë, literatë, politinë kalinë, visuomenininkë : S. Niûniavaitës

dienoraðèiø pëdsakais / Apolinaras Juodpusis. – Vilnius : [A. Juodpusis], 2012 (Vilnius :

BALTO print). – 351, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-609-

408-289-4 (ár.)

GROÞ INË L I TERATÛRA . L I TERATÛROS MOKSLAS

Ant atminimø tako : eilëraðèiai / Graþina Blinkinienë. – Kaunas : Lietuvos nepriklausomøjø

raðytojø sàjunga, 2012 (Marijampolë : “TeleSATpressa” sp.). – 99, [1] p. : iliustr. – Tiraþas

400 egz. – ISBN 978-9986-940-61-6

Audruvë : Joniðkio literatø klubo kûrybos almanachas / Joniðkio literatø klubas “Audruvë”. –

Ðiauliai : Lucilijus, 2012

2012 / sudarytoja Regina Briedytë. – 2012 (Vilnius : Spauda). – 137, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 400 egz. – ISBN 978-9955-32-173-6

Danielës ðirdis : [romanas] / Saulë Zujûtë. – Kaunas : Mijalba, 2012 (Vilnius : BALTO). –

205, [1] p. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-8050-38-7 (ár.)

Darbø rinktinë : [straipsniø rinkinys] / Ona Danutë Klumbytë ; [sudarë Dþiuljeta

Maskuliûnienë, Vyda Bajarûnienë] ; Ðiauliø universitetas. Humanitarinis fakultetas. – Ðiauliai :

Ðiauliø universiteto leidykla, 2012 (Ðiauliai : Ðiauliø knygriðykla). – 427, [1] p. : iliustr., portr. –

(Bibliotheca actorum humanitaricorum Universitatis Saulensis, ISSN 1822-7287 ; 10). – Str.

liet., rus. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-430-118-6 (ár.) : [91 Lt 12 ct]

Delirium : meilës karðtinë : [romanas] / Lauren Oliver ; ið anglø kalbos vertë Zita Marienë. –

Vilnius : Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 380, [3] p. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-609-01-0567-2 (ár.) : [28 Lt 19 ct]

…Esu daug matæs, daug regëjæs… : [eilës, proza] / Balys Daèiulis. – Vilnius : Inforastras,

2012 (Vilnius : Baltijos kopija). – 507, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-

609-458-006-2

Gyvenimo vieðkeliai platûs : [poezijos rinkinys] / Danutë Vaièiurgienë ; [dailininkë Aldona Ona

Liepienë]. – [Ðiauliai] : Titnagas, 2012 (Ðiauliai : Titnagas). – 101, [3] p. : iliustr. – Tiraþas

120 egz. – ISBN 978-9955-613-44-2

Lemtis : [apsakymai ir eilëraðèiai] / Genë Drûtytë-Semenienë. – Marijampolë : TeleSATpressa,

2012 (Marijampolë : “TeleSATpressa” sp.). – 142, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN

978-609-8079-02-9

Literatûra : vadovëlis 7 [klasei] / Nijolë Èernauskienë, Vilda Skairienë, Loreta Þvironaitë. – 1-

asis leid., 2012 [m. tiraþas]. – Kaunas : Ðviesa, 2012. – 2 kn. – (Ðok). – Virð. aut.

nenurodytos

Kn. 2. – 2012 (Vilnius : BALTO print). – 173, [3] p. : iliustr., portr., þml. – Tiraþas 800 egz. –

ISBN 978-5-430-05359-8 : [30 Lt 31 ct]

Literatûros vadovëlis 10 klasei / Jolita Levickienë, Milda Poðiûtë-Þebelienë ; Lietuvos kurèiøjø

ir neprigirdinèiøjø ugdymo centras. – Vilnius : Homo liber, 2011 (Vilnius : Standartø sp.). –

319, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 1020 egz. – ISBN 978-609-446-031-9

Margi dienø rietimai : eilëraðèiai / Janina Ðtrimaitienë-Marcinkevièienë ; [iliustracijø dailininkë

Lolita Rûgytë]. – Kaunas : Auðra, 1012 [i.e. 2012] (Kaunas : Auðra). – 237, [2] p. : iliustr. –

Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-400-037-9

Meilës knyga : Jëzaus testamentas : [romanas] / Kathleen McGowan ; ið anglø kalbos vertë

Liudvikas Gadeikis. – Vilnius : Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 517, [2] p. –

Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-0538-2 (ár.) : [31 Lt 72 ct]

Po balta vidudienio saule : eilëraðèiai, miniatiûros, esë / Rita Juðkevièiûtë-Mockeliûnienë. –

Kaunas : Auðra, 2012 (Kaunas : Auðra). – 237, [9] p. : portr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN

978-609-400-033-1 (ár.)

Po Italijos saule : romanas / Santa Montefiore ; ið anglø kalbos vertë Dalia Judita Vabalienë. –

Vilnius : Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 341, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-609-01-0570-2 (ár.) : [28 Lt 19 ct]

Sidabro paukðèiai : eilëraðèiai ir proza / Lekëèiø literatø klubas “Ðilagëlë”. – Kaunas : Auðra,

2011 (Kaunas : Auðra). – 127, [1] p. : iliustr., portr. – Skiriama Lekëèiø miestelio 505 metø ir

literatø klubo “Ðilagëlë” deðimtmeèiui paminëti. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-609-400-

029-4

Slidûs gyvenimo vingiai : [eilëraðèiai ir apsakymai] / Aldona Ivaðkevièiûtë-Blaþienë. – Kaunas :

Auðra, 2012 (Kaunas : Auðra). – 157, [2] p. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-609-400-035-5

Ðirdies randai : [romanas] / Karin Slaughter ; ið anglø kalbos vertë Valdas V. Petrauskas. –

Vilnius : Alma littera, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 406, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN

978-609-01-0535-1 (ár.) : [30 Lt 31 ct]

7 d. 12 val. — A. Ginioèio „JUZË DYKADUO-

NIS“. Reþ. — A. Giniotis

7 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir

J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.

ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

Rusø dramos teatras28 d. 18 val. — PREMJERA! „TRYS MY-

LINÈIOS“ (pagal Þemaitës pjesæ „Trys

mylimos“). Reþ. — L. Adomaitienë

29 d. 12 val. — „ÞAISMINGOS MUZIKOS

ORKESTRAS“ (Klaipëdos koncertø salës

edukacinis projektas)

29 d. 18 val. — PREMJERA! I. Vyrypajevo

„ILIUZIJOS“. Reþ. — O. Kovrikovas

30 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — A. Uteganovas (Rusija)

30 d. 18 val. — R. Cooney „NR. 13“.

Reþ. — E. Muraðovas

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

30 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

6 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË

MAJA“ (V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos

nuotykiai“ motyvais). Reþ. ir dail. —

V. Mazûras

7 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“ (pagal

H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis

Maþoji salë

29, 30 d. 14 val. — A. Gustaèio „SILVES-

TRAS DÛDELË“. Reþ. ir dail. — R. Drieþis

5 d. 18. 30 — „PASVYDO“ (pagal A. Strazdo

eilëraðèius). Reþ. ir dail. — A. Bagoèiûnaitë-

Paukðtienë

6 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“ (pasakø

apie Raudonkepuraitæ motyvais). Reþ. ir

dail. — V. Mazûras

7 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „COLIUKË“

(H.Ch. Anderseno pasakos motyvais).

Reþ. ir dail. — R. Drieþis

K A U N A S

Kauno dramos teatras28 d. 21 val. Rûtos salëje — tarptautinis

ðokio festivalis „AURA‘22“. „KVAILIØ

LAIVAS“ (ðokio spektaklis). Choreogr. —

N. Sheinfeld & O. Laor (Izraelis)

29 d. 17 val. Tavernos salëje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

30 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno

biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

Kauno muzikinis teatras28–30, X. 3 d. 18 val. — PREMJERA!

J. Strausso „ÈIGONØ BARONAS“. Dir. —

V. Visockis, scenogr. — A. Dumitrescu

(Rumunija), kostiumø ir grimo dail. —

J. Statkevièius, choreogr.– D. Bervingis,

chormeist. — R. Tilvikas, R. Vaitkevièiûtë

X. 4 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

5 d. 18 val. — L. Fallio „MADAM

POMPADUR“. Dir. — J. Janulevièius

6 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis

7 d. 18 val. — G. Kuprevièiaus „KARALIENË

BONA“. Dir. — V. Visockis

Kauno maþasis teatras29 d. 12 val. — A. Dilytës „SIDABRINIS

FËJOS ÐAUKÐTELIS“. Reþ. — A. Dilytë

X. 7 d. 18 val. — V. Balsio „ÞMOGUS

MEDYJE“. Reþ. — V. Balsys

Kauno kamerinis teatras28 d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA IR

PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

29 d. 18 val. — A. Volodino „PENKI

VAKARAI“. Reþ. — A. Pociûnas

30 d. 18 val. — P. Lagerkvisto „NEÛÞAUGA“.

Reþ. — S. Rubinovas

6 d. 18 val. 18 val. — D. Èepauskaitës

„KAVINË „PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

7 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“.

Reþ. — S. Rubinovas

Kauno lëliø teatras29 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø

muziejuje — „SVEÈIUOSE PAS SKUDURINÆ

ONUTÆ“. Reþ. — E. Þekienë

30 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø

muziejuje — „KIÐKIS DRÀSUOLIS“.

Reþ. — A. Þiurauskas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras28, X. 6 d. 18.30 — PREMJERA! Ðokio

koncertas „PILNATIS“

29 d. 18.30 — „Maestro E. Kaniava pristato:

debiutai“

Klaipëdos lëliø teatras29 d. 12 val. — „VIÐTYTË IR GAIDELIS“.

Reþ. — G. Radvilavièiûtë

30 d. 12 val. PREMJERA! „IÐDYKUSIOS

SPALVOS“. Reþ. — L. Berþinienë

X. 6, 7 d. 12 val. — PREMJERA! „KUR

DËMELË?“ Reþ. — K. Jurkðtaitë

Ð IAUL IA I

Ðiauliø dramos teatras28 d. 18 val. — A. Rappo „INERTIÐKOS

DUJOS“. Reþ. — T. Jaðinskas

29 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS PUN-

TILA IR JO TARNAS MATIS“.

Reþ. — A. Pociûnas

30 d. 12 val. — „BERNIUKAI ÐOKA BREIKÀ“

(pagal V. Raèicko knygà). Reþ. — A. Gluskinas

X. 5 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas (Kauno

kamerinis teatras)

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija29 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — orkestro muzikos

koncertas R. Armono jubiliejui. Lietuvos

nacionalinis simfoninis orkestras. Dir. —

J. Domarkas. Solistas R. Armonas (violonèe-

lë). Programoje A. Ðenderovo, A. Brucknerio

kûriniai

30 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — teatralizuota muzikinë

pasaka „Muzikos garsai“. D. Tiðkovaitë

(sopranas), J. Sakalauskas (baritonas),

Èiurlionio kvartetas, berniukø ir jaunuoliø

choro „Àþuoliukas“ grupë. Dir. — D. Leipu-

vienë

X. 3 d. 18 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — folkloro festivalio

„Pokrovskije kolokola“ gala koncertas.

Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras,

A. Kotovas, S. Starostinas, S. Filatovas,

J. Kis, V. Kis, S. Klevenskis, D. Vlasenko,

V. Ramoðka, ansamblis „Giunter Percussion“,

Vilniaus folkloro ansambliai „Arinuðka“,

„Sviato“. Dir. — A. Doinikovas (Rusija)

6 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Di-

dþiojoje salëje, — Euroradijo transliacija.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Dir. — R. Ðervenikas. Solistas J. Starodubtse-

vas (fortepijonas, Rusija). Programoje

M.K. Èiurlionio, S. Prokofjevo, J. Brahmso

kûriniai

7 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Valstybinis Vilniaus kvartetas.

Solistas L. Mikalauskas (bosas). Merginø

choras „Liepaitës“ (vad. ir dir. — J. Vaitkevi-

èienë)

7 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

ansamblis „Musica humana“. Solistas ir

dir. — A. Vizgirda (fleita). „Duo barocco“:

R. Dubinskaitë (mecosopranas), S. Ðerytë

(mecosopranas). Solistai R. Beinaris (obo-

jus), P. Biveinis (smuikas). Programoje

F. Couperino, J.-Ph. Rameau, M. Blavet,

J.-M. Leclair kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasX. 1 d. 18 val. Vilniaus universiteto ðv.

Jonø baþnyèioje — G. Kviklys (vargonai),

vokalinis duetas A. Liutkutë (sopranas) ir

V. Butautaitë (sopranas), L. Giedraitytë

(koncertmeisterë), klarnetø duetas A. Budrys

ir V. Giedraitis, L. Ðatkutë (koncertmeisterë),

Vilniaus KC moterø choras „Liepos“ (vad.

A. Steponavièiûtë-Zupkauskienë), L. Kulieðiu-

vienë (koncertmeisterë), Vilniaus Naujosios

Vilnios muzikos mokyklos kankliø ansamblis

(vad. J. Èepaitienë), solistas K. Kalinkinas

(birbynë), smuikininkës P. Jankovskytë ir

U. Jankauskaitë

3 d. 18 val. S. Vainiûno namuose —

ansamblis „Duo Sensibile“: fleitininkë

V. Zabrodaitë ir pianistë Ð. Èepliauskaitë

V I LN IUS

Kongresø rûmai28 d. 19 val. — J. Vaðkevièiûtë (mecosopra-

nas), V. Vyðniauskas (tenoras), Lietuvos

valstybinis simfoninis orkestras. Dir. —

G. Rinkevièius. Programoje F. Schuberto,

G. Mahlerio kûriniai

X. 5—7 d. 19 val. — G. Puccini „Manon

Lesko“. Dir. — G. Rinkevièius

Festivalis „Banchetto musicale“X. 3 d. 18 val. Valdovø rûmuose — Kotrynos

Jogailaitës ir Jono Vazos 450 metø vedybø

sukakèiai. Choras ir konsortas „Brevis“ (vad. —

G. Venislovas ir D. Stabinskas)

Taikomosios dailës muziejus30 d. 16 val. — ansamblis „Vilniaus arsena-

las“: L. Ðulskutë (fleita), R. Romoslauskas

(altas), S. Okruðko (klavesinas). Solistas

L. Mikalauskas (bosas)

Ðv. Kazimiero baþnyèiaX. 2 d. 18.30 — R. Marcinkutë Lesieur

(vargonai). Dalyvauja S. Janèaitë (sopranas),

S. Auglys (marimba)

Ðv. Jonø baþnyèia29 d. 18 val. — VU choras „Pro musica“

(meno vad. — R. Gelgotienë) ir Bernardinø

baþnyèios miðrus choras „Langas“ (meno

vad. — R. Kraucevièiûtë). Solistai —

G. Davidèuka (sopranas, Latvija), V. Mikðtai-

të (mecosopranas), K. Alèauskis (tenoras),

N. Masevièius (bosas), I. Velièkaitë (vargo-

nai), M. Kloniûnaitë (fortepijonas). Dir. —

R. Gelgotienë. Programoje G. Rossini „Maþo-

sios iðkilmingos miðios“

Bernardinø baþnyèiaX. 4 d. 19 val. — Bernardinø baþnyèios

miðrus choras „Langas“ (meno vad. —

R. Kraucevièiûtë) ir Vilniaus universiteto

choras „Pro musica“ (meno vad. ir vyr. dir. —

R. Gelgotienë). Solistai — G. Davidèuka

(sopranas, Latvija), V. Mikðtaitë (mecosop-

ranas), K. Alèauskis (tenoras), N. Masevièius

(bosas), I. Velièkaitë (vargonai), M. Kloniû-

naitë (fortepijonas). Dir. — R. Kraucevièiûtë

K A U N A S

Kauno menininkø namaiX. 3 d. 18 val. — Kauno fortepijoninis trio:

L. Krëpðtaitë (fortepijonas), I. Èepinskienë

(smuikas), A. Kriðtaponienë (violonèelë) ir

poetë V. Nedzveckaitë. Programoje A. Ðende-

rovo, V. Bartulio, R. Ðèedrino, P. Schoenfiel-

do ir kt. kûriniai

V a k a r a i

V I LN IUS

Raðytojø klubasX. 1 d. 17.30 — vakaras, skirtas Maironio

150-osioms gimimo metinëms

3 d. 17.30 — poeto S. Stacevièiaus vakaras

su nauja knyga „Stiklinë“. Dalyvauja

autorius, V. Sventickas, skaitovë I. Plauði-

naitytë, fleitininkas A. Radziukynas ir kt.

K A U N A S

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusX. 1 d. 18 val. — kûrybos valanda su poetu

V. Elmiðkiu. Dalyvauja poetas V. Rudþians-

kas, pianistë Ð. Èepliauskaitë, aktorë

O. Dautartaitë

12 psl. 7 meno dienos | 2012 m. rugsëjo 28 d. | Nr. 34 (1002)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

R u g s ë j o 2 8 – s p a l i o 4

Kino repertuaras

V I LN IUS

Forum Cinemas Vingis28—X. 4 d. — Laiko kilpa (JAV) — 11, 14,

16.40, 19.20, 22 val.

Paranormanas (2D, JAV) — 12.15, 14.30,

17, 19.30, 21.30

28—X. 3 d. — Paranormanas (3D, JAV) —

11.20, 16.05, 18.20; 4 d. — 11.20

28, X. 1—4 d. — 360 laipsniø: meilës ir

nuodëmiø ratu (D. Britanija, Austrija, Prancû-

zija, Brazilija) — 15.15, 18.10, 21 val.; 29,

30 d. — 12.30, 15.15, 18.10, 21 val.

X. 4 d. — Laukiniai (JAV) — 19.10

28—X. 4 d. — Á Romà su meile (Ispanija, Italija,

JAV) — 11.40, 14, 16.30, 19.15, 21.45

Kita svajoniø komanda (JAV) — 11, 13.15,

15.45, 18.40, 21 val.

Tedis (JAV) — 14.15, 16.45, 19, 21.15

28 d. — Karaliðka dràsa (JAV) — 13.40, 16.20;

29, 30 d. — 11.20, 13.40, 16.20, 18.45; X. 1—

3 d. —13.40, 16.20, 18.45; 4 d. — 16.20,

18.45

28, X. 1—4 d. — Ledynmetis 4: þemynø

atsiradimas (JAV) — 14.30, 17, 19.40; 29,

30 d. — 12, 14.30, 17, 19.40

28—X. 3 d. — Absoliutus blogis: atpildas

(3D, JAV, Vokietija) — 13.40, 20.30

28—X. 4 d. — Demonas viduje (JAV) — 21.40

Tamsos riterio sugráþimas (JAV, D. Britanija) —

21.20; Madagaskaras 3 (JAV) — 12 val.;

Balsuok uþ mane! (JAV) — 13.30, 18.15;

Bornas. Palikimas (JAV) — 15.30, 20.15;

Nesunaikinami 2 (JAV) — 13.15, 18 val.;

Pagrobimas (JAV) — 15.45, 20.30

Forum Cinemas Akropolis28—X. 4 d. — Laiko kilpa (JAV) — 12.45,

15.30, 18.15, 21 val.

28—X. 3 d. — Paranormanas (3D, JAV) —

10.15, 12.30, 14.45, 17.15, 19.45, 21.50;

4 d. — 10.15, 12.30, 14.45, 17.15

28—X. 4 d. — Vyras su garantija (Rusija) —

12, 14.30, 16.45, 19, 21.30

X. 4 d. — Laukiniai (JAV) — 20.30

Absoliutus blogis: atpildas (JAV, Vokietija) —

11.30, 14.15, 17, 19.15, 21.40

Kita svajoniø komanda (JAV) — 11, 13.15,

15.45, 18, 20.15

28, X. 1—4 d. — Karaliðka dràsa (JAV) —

13, 15.15; 29, 30 d. — 10.45, 13, 15.15

28—X. 4 d. — Á Romà su meile (Ispanija,

Italija, JAV) — 16, 18.30, 21.15

Balsuok uþ mane! (JAV) — 11.45, 16.30,

18.45; Tedis (JAV) — 14, 20.45

28, X. 1—4 d. — Ledynmetis 4: þemynø

atsiradimas (JAV) — 13.45; 29, 30 d. — 11.15,

13.45; 28—X. 4 d. — Bornas. Palikimas (JAV) —

17.45; 28—X. 3 d. — Demonas viduje (JAV) —

20.30; 28—X. 4 d. — Paryþiaus monstras

(3D, Prancûzija) — 10.30

„Skalvijos“ kino centrasVilniaus dokumentiniø filmø festivalis

28 d. — Pamiðæ dël sniego (Latvija) — 17 val.

28 d. — Diena (Estija) — 17 val.

28 d. — Ðventa (Rusija) — 19 val.

28 d. — Susipaþinkite su Fokens (Olandija) —

19.50

28 d. — Iðtakos: bitnikø ir „palûþusiosios

kartos“ istorija (JAV) — 21.20

29 d. — Losevas (Rusija) — 15 val.

29 d. — Alleno Ginsbergo gyvenimas ir laikai

(JAV) — 16.30

29 d. — Premjera! Rojaus beieðkant (reþ.

T. Smulkis) — 19, 21.10

29 d. — 66 mënesiai (D. Britanija) — 21.10

30 d. — Að Jus mylëjau (Rusija, Vokietija) —

14.50

30 d. — Montenegro (Argentina) — 16.50

30 d. — Sugráþimas (Lenkija) — 18.10

30 d. — Hitlerio vaikai (JAV, Vokietija,

Izraelis) — 18.10

30 d. — Jacko Kerouaco Amerika (JAV) — 19.40

Tarptautinis Kauno kino festivalis

X. 1 d. — Bemiegës valandos (Ðveicarija,

Belgija) — 16.30

1 d. — Visi prie stalo (ðveicarija, Belgija) — 16.30

1 d. — Apie Pinget (dok. f., Ðveicarija,

Belgija) — 16.30

1 d. — Atmintis gyvena pasakojimuose

(Brazilija, Argentina, Prancûzija) — 19 val.

1 d. — Nei policininkai, nei juodieji, nei

baltieji (dok. f., Ðveicarija) — 21 val.

2 d. — Vieniða sala (Estija, Baltarusija,

Latvija) — 17 val.

2 d. — Hemelë (Nyderlandai, Ispanija) — 19 val.

2 d. — Namas su bokðteliu (Ukraina) — 21 val.

3 d. — Narcizas (reþ. D. Gasiûnaitë) — 17 val.

3 d. — Alpës (Graikija, Prancûzija) — 19 val.

3 d. — Balsai (Norvegija, Ðvedija, Vokietija) —

21 val.

4 d. — Ið virtuvës á parlamentà (dok. f.,

Ðveicarija) — 15 val.

4 d. — Pumpurai (Èekija) —16.30

4 d. — Garsai kaimynystëje (Brazilija,

Nyderlandai) — 18.30

4 d. — Nepastebima kontrolë (dok. f.,

Austrija) — 21.30

30 d. — ciklas „Karlsono kinas“ — Koko ir

vaiduokliai (Kroatija) — 13 val.

1 d. — Tëve mûsø, kuris esi medyje (Prancû-

zija, Australija, Vokietija, Italija) — 14.30

PasakaVilniaus dokumentiniø filmø festivalis

28 d. — Privatus pasaulis — 17.15

29 d. — William S. Burroughs ið vidaus — 17.30

29 d. — Sraigiø planeta — 19.30

30 d. — Dveji metai jûroje — 19 val.

28 d. — Hasta la vista (Belgija) — 17 val.;

29 d. — 17 val.; 30 d. — 20 val.; X. 1 d. — 18.15;

2 d. — 20.30; 4 d. — 20.15

28 d. — Mënesienos karalystë (JAV) — 19.15;

29 d. — 21.15; 30 d. — 16 val.; 4 d. — 15 val.

28 d. — Pusbroliai (Ispanija) — 21.15; 29 d. —

19.15; 30, X. 4 d. — 18 val.; X. 1 d. — 20.30;

2 d. — 18.15; 3 d. — 20.30

29 d. — Atostogos prie jûros (Prancûzija) —

21.30; 30 d. — 21 val.; X. 1 d. — 20 val.;

2 d. — 18 val.; 3 d. — 20 val.

29 d. — Vienas gyvenimas (D. Britanija) — 18 val.;

30 d. — 17.30; 4 d. — 15.30

29 d. — Tiesioji linija (Prancûzija) — 20 val.;

30 d. — 15.30, 19.30; X. 1 d. — 18.30; 3 d. —

18.15

30 d. — Loraksas (JAV) — 15 val.

30 d. — Kartu iki pasaulio pabaigos (JAV) —

17 val.; X. 1 d. — 18 val.; 2 d. — 20.15;

3 d. — 18 val.; 4 d. — 16 val.

X. 1 d. — Velniø salos karalius (Norvegija) —

20.15; 4 d. — 18.15

X. 2 d. — Laisvë gimti (D. Britanija) — 10 val.

2 d. — Sudie, mano karaliene (Prancûzija,

Ispanija) — 18.30; 4 d. — 20.30

2 d. — Specialistë, Troleibusø miestas,

Gyveno senelis ir bobutë (G. Beinoriûtës filmø

retrospektyva) — 21 val.

3 d. — Ðeima (Danija) — 18.30

3 d. — Vulkanovka, Gyveno senelis ir bobutë

(G. Beinoriûtës filmø retrospektyva) — 20.15

4 d. — Obaba (Ispanija) — 17.30

4 d. — Jos (Prancûzija, Lenkija, Vokietija) —

20 val.

K A U N A S

Forum Cinemas28, 29 d. — Laiko kilpa (JAV) — 12.45, 15.30,

18.30, 21, 23.45; 30—X. 4 d. — 12.45, 15.30,

18.30, 21 val.

28—X. 4 d. — Paranormanas (2D, JAV) —

10.15, 12.30, 14.45, 17.15, 19.30

X. 4 d. — Laukiniai (JAV) — 20.15

X. 2 d. — Mylimieji (Èekija, D. Britanija,

Prancûzija) — 17.45

28, 29 d. — Kita svajoniø komanda (JAV) —

12, 14.30, 17, 19.15, 21.30, 23.59;

30—X. 4 d. — 12, 14.30, 17, 19.15, 21.30

28, 29 d. — Á Romà su meile (Ispanija,

Italija, JAV) — 16, 18.15, 20.30, 22.45;

30—X. 4 d. — 16, 18.15, 20.30

28, X. 1—4 d. — Karaliðka dràsa (JAV) —

13.45, 16.15; 29, 30 d. — 11, 13.45, 16.15

28—X. 4 d. — Balsuok uþ mane! (JAV) —

11.45, 16.45, 21.15

28, 29 d. — Pagrobimas (JAV) — 14.15, 19,

23.30; 30—X. 4 d. — 14.15, 19 val.

28, X. 1—4 d. — Ledynmetis 4: þemynø atsiradi-

mas (JAV) — 13.30; 29, 30 d. — 11.15, 13.30

28—X. 3 d. — Bornas. Palikimas (JAV) — 13,

20.15; X. 4 d. — 13 val.

28, 29 d. — Nesunaikinami 2 (JAV) — 18,

23 val.; 30, X. 1, 3, 4 d. — 18 val.

28, 29 d. — 20.45, 23.15; 30—X. 4 d. — 20.45

28—X. 4 d. — Madagaskaras 3 (JAV) — 10.45

Paryþiaus monstras (3D, Prancûzija) — 10.30

Patruliø zona (JAV) — 15.45

Demonas viduje (JAV) — 18.45

Absoliutus blogis: atpildas (3D, JAV,

Vokietija) — 21.45

CinamonasX. 4 d. — Laukiniai (JAV) — 21 val.

28—X. 4 d. — Laiko kilpa (JAV) — 17.15, 21.45

Dþokas (3D, JAV) — 14.15

Dþokas (JAV) — 11.15, 13.15, 15.15

28, 29, X. 1, 3, 4 d. — Paranormanas (3D,

JAV) — 12.15, 16.15; 30, X. 2 d. — 12.15

28—X. 4 d. — Vyras su garantija (Rusija) —

19.45

Kita svajoniø komanda (JAV) — 18.15, 20.15

28—X. 3 d. — Á Romà su meile (Ispanija,

Italija, JAV) — 12, 14.15, 18.45, 21 val.;

X. 4 d. — 12, 14.15, 18.45

30, X. 2 d. — Ðokis hip-hopo ritmu. Revoliu-

cija (3D, JAV) — 16.15

28—X. 4 d. — Absoliutus blogis: atpildas

(3D, JAV, Vokietija) — 22.15; Bornas. Paliki-

mas (JAV) — 20.45; Patruliø zona (JAV) — 14.45,

18.30; Nesunaikinami 2 (JAV) — 16.30; Tedis

(JAV) — 19, 21.15; Karaliðka dràsa (JAV) —

11.30, 13.45, 16 val.

29, 30 d. — Ledynmetis 4: þemynø atsiradi-

mas (3D, JAV) — 10.20

28—X. 4 d. — Ledynmetis 4: þemynø atsira-

dimas (JAV) — 10.45, 12.45, 17 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas28—X. 4 d. — Laiko kilpa (JAV) — 10.45, 13.15,

16.15, 18.45, 21.30; Paranormanas (3D,

JAV) — 10.30, 13, 15.15, 17.30, 19.45;

Vyras su garantija (Rusija) — 11.45, 16.45,

19, 21.15

X. 4 d. — Laukiniai (JAV) — 18 val.

28—X. 4 d. — Kita svajoniø komanda (JAV) —

12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45

28, X. 1—4 d. — Tedis (JAV) — 15.45, 20.30;

29, 30 d. — 11.30, 15.45, 20.30

28—X. 4 d. — Á Romà su meile (Ispanija,

Italija, JAV) — 13.30, 18.30, 21 val.

Karaliðka dràsa (JAV) — 11, 16 val.

28—X. 3 d. — Balsuok uþ mane! (JAV) — 13.45,

18.15; X. 4 d. — 13.45

28—X. 4 d. — Absoliutus blogis: atpildas

(3D, JAV, Vokietija) — 22 val.; Ledynmetis 4:

þemynø atsiradimas (JAV) — 14.15; Ledynmetis

4: þemynø atsiradimas (3D, JAV) — 10.15

360 laipsniø: meilës ir nuodëmiø ratu ***Originalus ðio garsaus brazilø reþisieriaus Fernando Meirelleso („Dievo

miestas“, „Iðtikimas sodininkas“) filmo pavadinimas „360“. Lietuviø pla-tintojai kaþkodël nusprendë já „pagardinti“ banalybëmis, nors kelios ðiuo-laikinës istorijos apie personaþus ið ávairiø miestø ir ðaliø vargu ar turi kàbendra su meilës romanø skaitytojø skoniu ir interesais. Filmo herojai –ið skirtingø socialiniø sluoksniø, bet kaþkas juos traukia vienà prie kito.Tiktai seksas? Ar tai vis dëlto meilë? Pasak reþisieriaus, þmogus visada„gilesnis“, nei pats mano apie save. Filmas prasideda Vienoje, paskuiveiksmas perkelia á Paryþiø, Londonà, Bratislavà, Rio de Þaneirà, Den-verá ir Finiksà. Filmas sukurtas pagal 1897 metø Arthuro Schnitzleriopjesæ „Ratas“, kuri kelis deðimtmeèius po pasirodymo këlë skandalus,nes kalbëjo apie seksualinius ryðius. Meirellesas nëra pirmasis, ëmæsisðios pjesës ekranizacijos: filmus kûrë Maxas Ophülsas, Roger Vadimas,vienas naujausiø Keno Kwapiso „Seksualinis gyvenimas“ (2005). Mei-relleso filme vaidina Anthony Hopkinsas, Jude’as Law, Rachel Weisz,Benas Fosteris, Moritzas Bleibtreu, Maria Flor (D. Britanija, Austrija,Prancûzija, Brazilija, 2011). (Vilnius)

Demonas viduje ****Em (Natasha Calis) iðpardavime nusiperka senovinæ dëþutæ ir ði laikui

bëgant tampa merginos apsëdimu. Sunerimæ dël nenuspëjamo dukterselgesio, Em tëvai Klaidas (Dean Morgan) ir Stefani (Kyra Sedgwick)kreipiasi pagalbos á gydytojus ir dvasininkus. Kai paaiðkëja, kad Em kûnàuþvaldë pikta mirusiojo dvasia – dibukas, koðmaras tik prasideda. Regisfilmai apie apsëstuosius ir jø demonus jau iðsisëmë, bet atsirado danasOle Bornedalis, kurio nebrangus, bet puikiai „sukaltas“ ir suvaidintasfilmas tikrai gali nustebinti (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Á Romà su meile ****Naujas Woody Alleno filmas – tai keturios tarpusavyje nesusijusios

istorijos, áraðytos á amþinojo miesto vaizdus. Filmo herojai – amerikietisarchitektas (Alec Baldwin), sugráþæs á miestà po ilgos pertraukos; patiesAlleno suvaidintas operos reþisierius pensininkas á Romà atskrido susi-paþinti su bûsimais savo dukters uoðviais; Pénelope Cruz ðákart vaidinabrangià prostitutæ, jos istorija áraðyta á jaunos provincialø poros, svajo-janèios persikelti á Romà, nuotykius. Ketvirtoji istorija, kurioje pagrindi-ná vaidmená sukûrë garsus italø komikas Roberto Benigni, skirta áþymy-biø kultui. Benigni herojus vienà dienà be jokios aiðkios prieþasties tampamasiø numylëtiniu. Taèiau visas tas istorijas jungia apmàstymai apie mei-læ, ðlovæ, menà, iðnykimà, netikëtà sëkmæ ir toká pat netikëtà pralaimëji-mà. Unikalus Alleno vaizduotës pasaulis, jo sugebëjimas sujungti inte-lektualumà ir komizmà stebina ir ðákart (JAV, Italija, Ispanija, 2012).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Laiko kilpa ***Vienas laukiamiausiø ðiø metø filmø nukels á netolimà ateitá, kur jau

ámanomos kelionës laiku. Viena korporacija nepageidautinus þmones,supakuotus á plastikinius maiðus, siunèia á praeitá. Priimanèios pusësuþduotis – kulka aukai á galvà. Taip nelaimingasis iðtrinamas ið istorijosvisam laikui. Viskas klojasi puikiai, kol vienà dienà pagrindinis filmoherojus Dþo vienoje ið siuntø randa patá save, atsiøstà ið ateities. Pagrin-dinius vaidmenis Riano Johnsono filme sukûrë Josephas Gordonas-Lewittas, Bruce’as Willisas, Emily Blunt, Jeffas Danielsas (JAV, 2012).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

„Laiko kilpa“