rusnės specialiosios mokyklos laikraštukas „vaiko takas ...rusnĖs specialiojoje mokykloje...

2016 m. lapkričio 25 d. Nr. 5

Šiame numeryje

skaitykite:

Mano mokytojau

Išeisiu pasirengęs

žengti tolyn

Rudens atributas, ku-

rio negalima pamiršti

Vėlinės—mirusiųjų

pagerbimo šventė

Ak, tos mano pagalvė-

lės

Piešimas ant stiklo—nauja, netikėta, malo-

nu

Užsigrūdinęs, stiprus

– tai ir šaltis nebaisus

Nacionalinis konkur-sas “Pamoka gamto-

je”

Tolerancijos diena

Mokyklų bendradar-

biavimas

Ruduo atėjo į mano

kiemą

1 puslapis 2016 m. lapkričio 25 d. Nr. 5

Rusnės specialiosios mokyklos laikraštukas

„Vaiko takas”

MANO MOKYTOJAU,

Spalio 5-tos dienos rytą socialinė pedagogė N.

Agintaitė ir mokytoja N. Guntarskienė su grupele

mokinių aplankė mokytojus senjorus namuose: I. Ir

R. Rimašauskus, G. Lazauskienę, B. Griščenkienę,

Jakavičienę, V. ir M Virkečius, A. Kinderienę, G.

Šulskienę, D. Griščenkienę, M. Musinienę. Visi

pedagogai, atidavę mokyklai ir specialiųjų poreikių

vaikams gražiausius gyvenimo metus, meilę ir šilu-

mą, buvo pasveikinti su Mokytojo diena. Jiems

palinkėjome stiprios sveikatos, ilgų gyvenimo me-

tų, ramybės ir santarvės. Prie arbatos puodelio sen-

jorai prisiminė savo pirmuosius žingsnius mokyk-

loje, buvusius mokinius ir kolegas, džiaugsmus ir

rūpesčius. Mums linkėjo stiprybės ir ilgų mokyklos

gyvavimo metų. Kitais metais per Mokytojo dieną

mes vėl pasibelsime į buvusių mokytojų namus...

Socialinė pedagogė N. Agintaitė

UŽ TAVO ŠYPSENĄ LYG SAULĘ

UŽ GERAS AKIS,

Į TĄ PLATŲJĮ PASAULĮ

ATVERIAT DURIS.

MOKINIŲ MINTYS

Viltė. Ačiū už meilę, kantrybę, žinias. Mokytojas visad mane paguodžia, kai

man būna sunku. Lina. Myliu mokytojas už jų gerumą, švelnumą, už tai,

kad moko skaityti, gaunu žinių apie pasaulį. Aušra. Aš dėkoju mokytojams

už tai, kad išmokė skaityti, tašyti. Edgaras. Aš sakau Ačiū mokytojams, kad

išmokė skaityti ir rašyti. Myliu Jus ir sakau dar kartą Ačiū.


IŠEISIU PASIRENGĘS ŽENGTI TOLYN

Kaip greitai bėga laikas. Šitoje mokykloje aš paskutinius

metus. Atrodo visai neseniai pradėjau lankyti šitą mokyklą,

o dabar jau dešimtokas. Pirmąsias raides ir skaičius pažinti

mane mokė Nijolė. Ačiū jai už viską: begalinę kantrybę,

gerumą, švelnumą, nuoširdumą, rūpestingumą. Ją visada

prisiminsiu. Greitai sutikau daug naujų draugų. Mokytojas

Vitalijus skatino mane sportuoti. Jo dėka pasiekiau neblogų

sportinių rezultatų žaisdamas krepšinį ir futbolą. Žinoma ir

pats įdedu daug pastangų, man patinka sportuoti. Šią vasarą

dalyvavau specialiųjų mokyklų čempionate. Didelis ačiū

auklėtojams už rūpestį, pagalbą. Jos išmokė mane tvarkytis,

laikytis higienos, būti draugiškiems. Liko visai nedaug, ir

išeisiu mokytis į kitą mokyklą. Visada prisiminsiu šitą mo-

kyklą ir būtinai, ne vieną kartą grįšiu aplankyti savo moky-

tojų, auklėtojų. Labai visų pasiilgsiu.

Edgaras Balandis

Ačiū Jums visiems.

Edgaras Balandis, 10 klasė

RUDENS ATRIBUTAS, KURIO NEGALIMA PAMIRŠTI

Mokiniai su Šilutės kelių valdybos specialistais.

Išvykoje vaikai bus saugūs.

Sakome Ačiū kelininkams.

2016 spalio 18 dieną Rusnės specialiosios mokyklos mokiniai dalyvavo Šilutės ke-

lių valdybos organizuotoje atšvaitų dalinimo akcijoje. Mus maloniai sutiko, parodė

kelių priežiūros techniką ir padovanojo atšvaitų, vaikiškų liemenių. Atsidėkodami

už gautus atšvaitus, liemenes mokyklos mokiniai padovanojo savo piešinius.

Socialinė pedagogė Nijolė Agintaitė


Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė.

VĖLINIŲ PAPROČIAI.

Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška

šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsi-

skiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuo-

lat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs

žmogus atsisėdąs į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas

sūnus tampąs „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių marte-

le“, kad jie išeiną pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės

lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lanky-

mosi metas – gūdus ruduo. Neveltui ir lapkričio mėnesį

žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu.Seni žmonės pa-

sakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti

kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms

būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietu-

vos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo papro-

tys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo

mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse, jose bū-

davo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo

palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė pri-

skirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad

joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitai-

ko su mirusiaisiais. Šaltinis: Delfi.

Pedagogams lankyti kapines su mokiniais,

tėveliams su vaikais – tai vaiko pratinimas

prie tradicijų, giminės šaknų nepraradimas,

prisiminimas. Mūsų mokykloje jau daugelį

metų lankome anapilin išėjusių mokytojų,

mokyklos darbuotojų, buvusių mokinių ka-

pus, uždegame atminimo žvakutes.

AK ! TOS MANO PAGALVĖLĖS...

Užsimerk, giliai įkvėpk ir į dangų pažiūrėk.

Šviečia ten maža žvaigždutė, kuri merkia tau akutę.

Meiliai jai nusišypsok ir saldžiai, saldžiai miegok .


Auklėtoja Rita Rupainienė, pasikvietusi į

pagalbą padėjėjas Zitą Kairienę ir Rasą

Grikšienę, pasiuvo pagalvėles, kurios puo-

šia vaikų miegamuosius ir kviečia į sapnų

karalystę.

Auklėtoja Rita Rupainienė

PIEŠIMAS ANT STIKLO – NAUJA, NETIKĖTA, ĮDOMU.

N. Šilinskaitės gilių minčių rezultatas.

Socialinio pedagogo pagalba mokiniams yra labai įvai-

ri. Viena iš naujovių – piešimas ant stiklo. Piešimas

vaikams suteikia galimybę reikšti emocijas, plėsti regi-

muosius vaizdinius. Vertindami ugdytinių su negalia

piešinius, akcentuojame ne estetinį rezultatą, bet patį

piešimo procesą, kuris padeda vaikui vystytis, bendrau-

ti, lavinti įgūdžius.


Iš kairės: V. Eglynaitė, A.

Markvartaitė, L. Kaunaitė

džiaugiasi piešimo rezultatu.


K. Suškovo laukiamos

žiemos vaizdinys.

K. Jankantas dėlioja savo mintis.

UŽSIGRŪDINĘS, STIPRUS - TAI IR ŠALTIS NEBAISUS

Mokykloje toliau tęsiamas pro-

jektas ,,Užsigrūdinęs, stiprus-

tai ir šaltis nebaisus“. Projekte

dalyvauja lavinamųjų klasių

ugdytiniai ir jų auklėtojos.

Fizinis aktyvumas

– prigimtinis orga-

nizmo poreikis.

Tai veiksnys, ku-

ris formuoja žmo-

gaus organizmą ir

jo funkcijas. Jis

ugdo ir stiprina

visas organizmo

sistemas, veikia jų


Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas

lygiai tiek pat, kiek maistas ir oras. Tai

ypač svarbu vaikams, kurie intensyviai

auga ir tobulėja. Jiems būdingas didelis

judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis,

o ne suvokiamas sąmoningai. Laikoma,

kad judėjimas yra pagrindinis biologinis

žmogaus raidos veiksnys, skatinantis

organizmo vystymąsi. Judant gerėja

žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai.

Fizinė veikla - puikus būdas siekti svei-

katingumo ir edukacijos tikslų. Žaidybi-

nio pobūdžio pratimai teikia vaikams

džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuo-

taiką.

Vyr. spec. pedagogės:

V. Venckuvienė, V. Svitkinienė

Nacionalinio konkurso “Pamoka gamtoje: svajokime drauge!” nugalėtojai

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie

Aplinkos ministerijos jau treti metai vykdo tradiciniu tapusį nacionalinį konkursą “Pamoka gamtoje:

svajokime drauge!”. Konkurso esmė – mokytojai su mokiniais kuria gamtos pamokas, kurios vyksta

saugomose teritorijose. Konkursu siekiama sudaryti sąlygas gamtamokslinio ugdymo plėtotei netra-

dicinėse mokymosi aplinkose – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Mokytoja Estera Žiliuvie-

nė šiam konkursui pristatė pamoką „Nemuno Deltos regioniniai parko paukščiai“. Jos pamoka tapo

nugalėtoja 5-8 klasių amžiaus grupėje. Konkurse varžėsi Molėtų, Akmenės r. Naujosios Akmenės,

Raseinių r. Ilgižių ir Girkalnio, trys Vilniaus, Biržų raj. Pabiržės, Klaipėdos, Kupiškio r. Noriūnų,

Šakių ir Šakių r. Gelgaudiškio, dvi Tauragės, Tauragės r. Batakių, Alytaus ir Kelmės r. mokyklų mo-

kinių komandos. Darbų vertinimo komisija, sudaryta iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie

Aplinkos ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, VšĮ Gamtos paveldo fondo ir

ugdymo plėtotės centro darbuotojų išrinko 9 komandas, kurių pristatytos pamokos buvo metodiškiau-

sios, jų turinys pritaikomas praktiškai ir galės būti medžiaga kitoms mokykloms. Spalio 12d. mokyto-

ja kartu su mokiniais dalyvavo Ventos regioniniame parke vykusiame finaliniame renginyje. Čia vi-

siems nugalėtojams buvo išdalintos padėkos ir vertingos dovanos – knygos apie gamtą. Taip pat visi

dalyviai vyko į įdomią ekskursiją po lankytojų centro ekspoziciją ir Ventos regioninį parką.

Mokiniai apdovanojimo dienoje. Mokytoja Estera Žiliuvienė


TOLERANCIJOS DIENA

RUSNĖS SPECIALIOJOJE MOKYKLOJE

MOKINIŲ MINTYS APIE TOLERANCIJĄ:

Tolerancija- tai žodis, kuriuo apibūdiname draugiškus, mandagius žmones, gerbiančius kitus.

Tolerancija – tai žmogaus pripažinimas, kad ir koks jis būtų.

Tolerancija – tai pagarba vienas kitam.

MOKYKLŲ BENDRADARBIAVIMAS

Kas darže gyvena?

Vos ruduo tik prasidėjo, Dėdė Derlius atdundėjo. Obuolių pilni maišai, Džiaugiamės visi labai.


Sudėti daržovių mozaiką, ne tokia

paprasta užduotis.

Pasidžiaugti rudens gėrybių gausa pa-sikvietėme senus draugus - Švėkš-nos ,,Diemedžio“ ugdymo cento moki-nius ir pedagogus. Mokytojos Nijolė Guntarskienė ir Nijolė Kairienė suor-ganizavo puikų renginį, kuriame raga-vo, dėliojo mozaikas, pasitikrino akies

Paragauk ir pasakyk, kokia tai daržovė

,,Diemedžio“ ugdymo centro atstovai prisistato eilėmis ir padėklu vaišių.


RUDUO ATĖJO Į MANO KIEMĄ

Dovilė Baitytė 7 klasė

Atėjo gražus ruduo. Medžių lapai tapo spalvoti, daug

paukščių išskrido į šiltus ktaštus. Kartais rytais pasirodo

šalna. Pučia šaltas vėjas, dažnai lyja, kartais jau pasninga.

Rudenį mano darbas namuose yra grėbti lapus. Man labai

patinka sugrėbti didelę krūvą ir šokti į ją. Išsklaidytus la-

pus vėl reikia sugrėbti, sutvarkyti lapų krūvą. Namuose

nueinu pas draugę pasivaikščioti ir padedu prižiūrėti vai-

Lina Kaunaitė 8 klasė

Rudenį man patinka įvairių spalvų lapai. Gražu, kai rau-

donuoja šermukšniai. Ypač miela, kai pasninga pirmą kar-

tą. Gaila, kad mažai liko paukščių, nebegirdėti čiulbėjimo.

Rudenį daugiau laiko praleidžiu namuose, kur žaidžiu su

broliu, padedu mamai.


Mokyklos laikraštuko ,,Vaiko takas“ lapkričio mėn. redakcija:

Socialinė pedagogė Nijolė Agintaitė - administratorė

Mokytoja Agnita Kazakevičienė – maketuotoja;

Mokytoja Ilona Vaitiekaitienė – redaktorė.

Mokyklos internetinė svetainė http://www.rusnessm.silute.lm.lt/

Aušra Markvartaitė 8 klasė

Rudenį galiu eiti grybauti, mėgstu grėbti lapus, bet labiau mėgstu šokinėti po lapų krūvas. Blogu oru

padedu namuose mamai plauti indus, tvarkytis. Kartais einu pas močiutę išvesti į lauką šunį.

Viltė Eglynaitė 8 klasė

Kaip greitai atėjo ruduo. Atšalo orai, lauke dažnai lyja, vėjas nemalonus. Nuvyto gėlės, nukrito lapai,

bet soduose dar daug raudonų ir geltonų obuolių. Rudenį daugiau laiko praleidžiu namuose, padedu

mamai, sesei padedu tapyti.

Viktorija Stanišauskaitė 7 klasė

Ruduo man nei šiltas, nei šaltas. Toks man pasirodė ruduo. Medžiai pasipuošė įvairiom spalvom.

Žmonės nuveikė daug darbų laukuose, bet dabar turi daugiau laisvo laiko namuose. Ruduo man labai

ŠEŠTASIS LIETUVOS PREZIDENTAS

VALDAS ADAMKUS ŠVENČIA 90-ĄJĮ JUBILIEJŲ Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kau-

ne, tarnautojų šeimoje. Tėvas - Nepriklausomybės kovų savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos mokyklos vado-vų, vėliau - Kauno geležinkelio stoties policijos viršininkas. Motina dirbo Susisiekimo ministerijoje . V.Adamkus lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karo metais būsimasis šalies Prezidentas dalyvavo rezistencinėje veikloje: įstojo į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą. 1944-ųjų liepą su tėvais pasitraukė į Vokietiją, bet greitai grįžo atgal į tėvynę ir įstojo į kuriamus lietuviškus karinius dalinius. Buvo paskirtas į bataliono štabą vertėju. Daug šio dali-nio karių žuvo 1944 metų spalio mėnesį ties Seda, per sovietų kariuomenės ataką. Su likusiais gyvais kovotojais V.Adamkus traukėsi Kretingos link ir iš ten prekiniu traukiniu ištrūko į Vokietiją. Vokietijoje Valdas Adamkus baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universitete, Gamtos fakultete. 1949 metais atvyko į JAV. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau – braižytoju vienoje inžinerijos firmoje. 1960-aisiais Valdas Adamkus baigė Ilinojaus Te-chnologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje V. Adamkus buvo pakviestas į kuriamą JAV federalinės valdžios instituciją - Aplinkos apsaugos agentūrą. 1981 metais jis tapo Aplinkos apsaugos agen-tūros Vidurio Vakarų regiono administratoriumi. Šešiolika metų vadovavo daugiau kaip tūkstantį darbuotojų turinčiai įstai-gai. V. Adamkus buvo vienintelis iš dešimties regioninių aplinkos apsaugos administratorių, kuriam po kiekvienų JAV prezi-dento rinkimų besikeičianti federalinė šalies valdžia vis pasiūlydavo likti savo poste. Lietuvos Atgimimo metais V. Adamkus dažniau ėmė lankytis tėvynėje. 1998-aisiais V. Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Šias pareigas ėjo penkerius metus nuo 1998 m. vasario 26 d. 2002-ųjų. 2004 m. apkaltos proceso metu pašalinus Rolandą Paksą iš Prezi-dento posto buvo surengti pirmalaikiai Prezidento rinkimai. 2004 birželio mėn. Valdas Adamkus antrą kartą buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. 1951 m. Valdas Adamkus vedė Almą Nutautaitę ir švenčia bendro gyvenimo 65 metines. V. Adamkus moka lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbas.

rusnės specialiosios mokyklos laikraštukas „vaiko takas ...rusnĖs specialiojoje mokykloje...

Documents