saqartvelos mecnierebata...
TRANSCRIPT
saqarTvelos erovnuli akademia
vladimer (valo) RunaSvili
qarTlis (iberiis) samefos
politikuri orientacia Zv.w. IV-I
saukuneebSi
Tbilisi 2018
2
UDC(uak.).94(395.4)+327(395.4)
R-97
redaqtori - profesori merab ZnelaZe
teqnikuri redaqtori - nora TigiSvili
wignze muSaobis dros gaweuli uangaro daxma-
rebisTvis madlobas vuxdiT maia ColoyaSvils.
wigni samecniero-popularuli xasiaTis naS-
romia da saqarTvelos politikuri warsuliT
dainteresebul specialistTa da farTo sazo-
gadoebisTvisaa gankuTvnili.
ISBN 978-9941-473-50-0
3
politikuri orientacia da qarTuli
saxelmwifos Seqmna farnavazis xanaSi
zesaxelmwifoTa mier msoflios gadanawi-
lebis procesi saqarTvelosaviT patara qvey-
nebze yovelTvis mtkivneulad aisaxeboda. Tu
saqarTvelos xelisufleba zustad ver gan-
sazRvravda Tavis politikur orientacias,
naCqarevad an nagvianebad Secvlida, imav-
droulad, mpyrobeli imperiis ZalisxmeviT,
qveynis daqucmaceba da ZmaTa sisxlismRvreli
omebi iwyeboda.
xSirad, ukve ganwiruli zesaxelmwifo,
ramdenime weliwadSi, kvlav Zalas ikrebda,
politikur orientaciaSecvlil saqarTvelos
xelisuflebas da masTan erTad mTel qveya-
nasac, rogorc moRalates, sastikad sjida.
4
aseT SemTxvevaSi xelisufali an unda gas-
cloda samSoblos da TavSesafari epova im qve-
yanaSi, romlis politikuri orientaciac gai-
ziara, an borkildadebuli uzenaesis gadawyve-
tilebas dalodeboda.
xdeboda isic, rom qveynis politikuri ori-
entaciis cvlis dro zustad isazRvreboda da
garkveuli sirTuleebis gadalaxvis Semdgom,
qveyana mainc did warmatebebs aRwevda. ase
moxda farnavazis SemTxvevaSic.
msoflios gadanawilebisTvis brZolaSi,
gansakuTrebiT imZlavra aqemenianTa sparseTma,
romelmac wina aziis bevri qveyana daimorCila
da zemZlavr saxelmwifod Camoyalibda. spar-
seTma qristes welTaRricxvamde V s-is meore
naxevarSi aRmosavleT saqarTvelo daipyro.
`warmogzavna erisTavi TÂsi spiTa didiTa,
5
romelsa saxeli erqua ardam,... movida qarTlad
da Semusrna yovelni qalaqni da cixeni qarT-
lisani~ [qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCi-
Svilis mier, t. I, 1955. gv. 13]. faqtobrivad, Zv.w.
V s-is meore naxevarSi, aRmosavleT saqarTve-
loSi, aqemeniduri sparseTis monawileobiT,
tomobrivi gaerTianebis sistema, qarTvelTa sa-
xelmwifoebrivi erTianobis safuZvlis CayriT
Seicvala.
qarTvelTa mier sparselebisadmi winaaRmde-
gobis gawevis miuxedavad, sparselebma qarTli
mTlianad daimorCiles da iq TavianTi mmarT-
veloba daamyares.
saxelmwifos warmoSobis sakiTxebis kvle-
visas batoni guram mamulia saxelmwifos Seqm-
nis eqvsi winapirobis arsebobis aucileblobas
6
miuTiTebs. kerZod: 1. mosaxleobis ricxovnebis
swrafi zrda, anu demografiuli afeTqeba; 2.
omis saSiSroeba; 3. dapyroba; 4. Warbi, namati
produqciis arseboba; 5. ideologia (`armazi
omisa da nayofierebis RvTaeba iyo~); 6. arse-
bul did saxelmwifoTa gavlena [g. mamulia,
klasobrivi sazogadoebisa da saxelmwifos
Camoyalibeba Zvel qarTlSi, Tb., 1979, gv. 166-
167]. yvela es winapiroba im periodis qarTlSi
ukve arsebobda.
leonti mrovelis mier aRwerili zesaxel-
mwifoebis brZola saqarTveloze gavlenis mo-
povebisaTvis, asaxulia im periodis artefaq-
tebze, romelnic uxvadaa aRmoCenili rogorc
aRmosavleT, ise dasavleT saqarTveloSi.
kerZod: 1908 wels axalgoris municipalitetis
sof. saZegurSi (aRmosavleT saqarTvelo) SemT-
7
xveviT aRmoCnda ganZi, romelic axalgoris gan-
Zis saxeliT aris cnobili _ `axalgoris sasa-
feTqleebs atyvia aqemeniduri xelovnebis erT-
gvari gavlena (cxenis Tavebis damuSavebis mane-
ra, dakbiluli qongurebi cxenebis sadgarze),
xolo mrgvali sayuris saerTo forma warmo-
SobiT iranulia, stilisturad, rogorc erTi,
ise meore nivTi mkveTrad gansxvavdeba sakuTriv
sparsul-aqemeniduri nawarmisagan da udavod
adgilobrivi, qarTuli naxelavia. amaze, upirve-
les yovlisa gavarsis uxvi gamoyeneba miu-
TiTebs~ [i. gagoSiZe, qarTveli qalis samkauli,
1981, gv.8].
aqemenianTa sparseTis batonoba didxans ar
gagrZelebula. Zv.w. 334 wels aleqsandre make-
donelis TaosnobiT daiwyo msoflios axali
gadanawilebis procesi. male aqemenianTa spar-
8
seTi aleqsandre makedonelis daqvemdebarebaSi
aRmoCnda. aqedan gamomdinare, makedonelTa
mflobelobaSi gadavida saqarTvelos im-
droindel teritoriaze mcxovrebi qarTveluri
modgmis tomobrivi gaerTianebebi, romlebic
emorCileboda aqemenianTa sparseTs. `daipyra
aleqsandre yoveli qarTli,... dauteva qarTls
erisTavad azon da mis Tana spani igi, mpyro-
belad qarTlisa~ [q. cx. I. gv. 18].
imave faqts meore wyaro _ `moqcevaÁ qarT-
lisaÁ~ Semdegnairad gadmogvcems: `Tana-hyvanda
aleqsandres mefesa azoÁ, ZÀ arian qarTlisa
mefisaÁ, da mas miuboZa mcxeTaÁ sajdomad da
sazRvari daudva mas hereTi da egriswyali da
somxiTi da mTaÁ crolisaÁ da warvida.
xolo ese azoÁ warvida arian qarTlad,
mamisa TÂsisa, da warmoiyvana rvaÁ saxli da
9
aTni saxlni, mama-mZuZuTani, da dajda Zuel
mcxeTas da Tana hyvandes kerpni RmerTad _
gaci da gaiam.
da ese iyo pirveli mefÀ mcxeTas Sina,
azoÁ arian qarTvelTa mefisaÁ, da mokuda~ [Zve-
li qarTuli agiografiuli literaturis Zeg-
lebi, w. I. Tb., 1964, gv. 81-82].
`moqcevaÁ qarTlisaÁs~ mematiane azos uwo-
debs mefes _ `ese iyo pirveli mefÀ mcxeTas Si-
na, azoÁ arian qarTvelTa mefisaÁ~ [Zveli qar-
Tuli agiografiul-literaturis Zeglebi,
wigni I, gv. 82]. `arian qarTli~, specialistebis
mier ganmartebulia, rogorc iranis qarTli.
qarTlis cxovrebis mematiane, leonti mro-
veli azos mefed ar miiCnevs. arc `moqcevaÁ
qarTlisaÁ~ da arc qarTlis cxovreba azos
qarTuli saxelmwifoebrivi mSeneblobis arc
10
erT reformas ar icnobs da Sesabamisad ar
asaxelebs.
qarTvel istorikosTa didi nawili, ucxour
wyaroebze dayrdnobiT miiCnevs, rom aleqsan-
dre makedonels qarTlSi ar ulaSqria. Cven
nawilobriv veTanxmebiT am Teziss da aRvniS-
navT, rom aleqsandre makedonels uSualod ar
miuRia monawileoba qarTlis dapyrobaSi. qarT-
li daimorCila aleqsandres daqvemdebarebaSi
myofma SeiaraRebulma Zalebma da maTve daniS-
nes azo qarTlis mmarTvelad.
aleqsandre makedonelis mier Seqmnilma
imperiam didxans ver iarseba. makedonelis gar-
dacvalebis [Zv.w. 323 w.] Semdeg, Zalian male
daiwyo axali omebi msoflios gadanawilebi-
saTvis. Zv.w. III s-is Sua wlebSi Camoyalibdnen
axali saxelmwifoebi, romelTagan gansakuT-
11
rebulad saSiSi iyo pontosa da selevkianTa
(asurastani) samefoebi, anu aleqsandre makedon-
elis sardlis selevkis daqvemdebarebaSi aRmo-
Cnda: midia, sparseTi, elami, baqtria, parTia,
mesopotamia, Crd. siria, Zv.w. 301 wlisTvis ki
somxeTis didi nawilic. selevkis memkvidreebi
iyvnen: antioqios I (280-260), antioqios II (260-
247), selevki II (247-226). samefo dedaqalaqi gax-
ldaT q. antioqia md. orontze (siria) [saq.
istoriis narkvevebi, tomi I, 1970, gv. 442].
mcire aziis CrdiloeT raionebSi Camoyali-
bda pontos samefo. `masSi miTridatidebis
dinastia damkvidrda. dinastiis damfuZnebeli
iyo sparseTis ukanaskneli mefis darios III-is
satrapi miTridate~ (saq. istoriis narkvevebi,
t. I. 1970, gv. 442), romlis sikvdilis Semdeg
12
gamefda am miTridates Svili, aseve miTridated
wodebuli (iqve).
qarTlisTvis brZolaSi erTmaneTs daupiris-
pirda pontosa da selevkianTa samefoebi. Tav-
dapirvelad, es iyo faruli dapirispireba.
cnobilia, rom mZlavri saxelmwifos xelmZ-
Rvaneloba yovelTvis mosurnea mis sazRvarTan
axlos, momijnaved ar iyos mowinaaRmdege mZla-
vri saxelmwifos sazRvari. anu mowinaaRmdege
mZlavr saxelmwifoebs Soris sasurvelia iyos
butaforuli patara saxelmwifo, romelic ama
Tu im mZlavri saxelmwifos interesebis gamta-
rebeli iqneba, ueWvelia, iuridiulad es patara
saxelmwifo iqneba damoukidebeli samefo. mag.
XIII s. dasawyisSi saqarTvelom, Tamar mefis
iniciativiT, aseT buferul saxelmwifod Seqmna
13
trapizonis imperia, aleqsandre komnenosis
xelmZRvanelobiT.
selevkidebi qarTlis mmarTvel azos moiaz-
rebdnen pontos samefos interesebis gamta-
reblad. rogorc Cans, azos gandevna qarTli-
dan kargad dagegmes selevkianTa samefos mesve-
urebma. upirveles yovlisa, SeirCa Sesaferisi
pirovneba, romelic Tavisi warmomavlobiTa da
pirovnuli TvisebebiT misaRebi iyo selevkiane-
bisaTvis. amgvar pirovnebad farnavazi cnes.
farnavazis winaprebi aqemenianTa _ sparseTis
mmarTvelTa mxardaWeriT sargeblobdnen.
farnavazi yofila `naTesavi uflos mcxeTosis
Zisa, da Zmiswuli samara mamasaxlisisa~ [q. cx.
I. gv. 22]. im periodSi mamasaxlisis funqcia
amgvarad moiazreboda: `mazavebeli da msajuli
yovelTa qarTlosianTa~ [q. cx. I. gv. 11].
14
leonti mrovelis Tanaxmad, farnavazis
deda gaxldaT `sparsi aspaneli~ [q. cx. I, gv.
20]. savaraudoa, rom selevkianTa samefos mmar-
Tvelebma kavSiri daamyares farnavazis dedas-
Tan da misi saSualebiT, deda-Svilis devnilo-
bis periodSi, farnavazs samefos Seqmnisa da
marTvisTvis Sesaferisi ganaTleba miaRebines.
qarTlSi ki am dros uaRresad daZabuli vi-
Tareba iyo. azo `iyo kaci Zneli da mesisxle,
da ese daawesa da amcno spaTa misTa, viTarmed:
`yovelman qarTvelTaganman romelman povos sa-
Wurveli, mokalT igi da hyofdes hromni igi
esreT qarTvelTa zeda, da vinca-vin gamoCndis
qarTvelTagani qmnul-keTili da asakovani, mok-
lan igi. da iyo Wiri didi naTesavsa zeda qar-
TvelTasa. da ese azon maT hromTaca, zeda iyo
15
mesisxle da moesrnes mravalni maTganni~ [q. cx.
I, gv. 20].
azos mmarTveloba qarTlSi daaxloebiT 24
wlis ganmavlobaSi gagrZelda. farnavazi dedam
qarTlidan waiyvana maSin, rodesac is sami
wlis iyo, dabrunebisas ki `farnavaz iyo kaci
gonieri, mÃedari SemmarTebeli da monadire
Ãelovani. da imalvida igi sikeTesa TÂssa azo-
nis SiSisagan~ [q. cx. I, gv. 21].
miuxedavad imisa, rom farnavazi frTxilob-
da da arasdros warmoaCenda Tavis fizikur Tu
gonebriv upiratesobebs, azosTvis mainc cno-
bili gaxda, rom farnavazi saukeTeso mebrZoli
da monadire iyo. amitom deda mudam sifrTxi-
lisken mouwodebda farnavazs, raTa `ar moekv-
levinebina~ azos. `iyo SiSi da Zrwola mas
zeda. da viTar ganmravlda SiSi azonisi maT
16
zeda, rqua farnavazs dedaman misman: `Svilo
Cemo dauteve sayofeli mamaTa SenTa da warmi-
yvane mamulsa Cemsa aspans, ZmaTa CemTa Tana, da
ganere Sen cocxali Ãelisagan azonisa~ [q. cx.
I. gv. 21]. rogorc Cans, es is periodia, rodesac
azos winaaRmdeg ajanyebisaTvis gacxovelebuli
samzadisi TiTqmis dasrulda, saWiro iyo mxo-
lod saTanado Tanxebi, magram dafinanseba
igvianebda. azo da misi momxreebi, bunebrivia,
grZnobdnen, rom qveyanaSi raRac xdeboda da
mowinaaRmdegeebis dasaTrgunad azos brZola
terorSi gadaizarda. amis gamo farnavazma da
dedamisma gadawyvites (savaraudoa, Tanamoazre-
ebTan erTad) gasclodnen qarTls, anu, arse-
buli xelisuflebis mowinaaRmdegeni unda ga-
dasuliyvnen brZolaze iatakqveSeTSi. `daamtki-
ces ganzraxva ese, warsvla aspanisa. Wir uCnda
17
farnavazs dateveba sayofelsa mamaTa misTasa,
aramed SiSisagan didisa daamtkica warsvla~ [q.
cx. I. gv. 21].
am uaRresad rTul periodSi farnavazi
naxulobs winaswarmetyvelur sizmars `maSin
ixila farnavaz sizmari, reca iyo igi saxlsa
Sina ukacursa, da egulveboda gansvla da ver
ganvida. maSin Semovida sarkumelsa missa Suqi
mzisa da moertya welTa misTa, da ganizida da
ganiyvana sarkumelsa mas, da viTar ganvida
velad, ixila mze quemdablad, mihyo Ãeli misi,
mohÃoca cuari pirsa mzisasa da icxo pirsa
missa. ganiRviZa farnavaz da ganukÂrda, da
Tqua: `sizmari igi, ese ars, me warval aspans,
da mun keTilsa mivecemi~ (q.cx. I. gv. .21). sizm-
ris mixedviT farnavazi Caketilia ukacriel
SenobaSi, romlidanac unda gamosvla, magram
18
ver gamodis, anu farnavazi sxvisi daxmarebis
gareSe ver SesZlebs warmatebis miRwevas. maSin
sarkmelSi Semodis mzis Suqi (sxivi), Semoert-
ymeba farnavazs welze, gamoiyvans sarkmlidan
da gaiyvans velad, anu didi pirovnebis, didi
saxelmwifos daxmarebiT (mzis Suqi) farnavazi
SesZlebs warmatebis mopovebas. sizmris mixed-
viT farnavazi mowmends mzes cvars da waisvams
saxeze, anu selevkianTa samefos mesveurTagan
(visi daxmarebiTac gamovida ukacrieli Senobi-
dan da gavida velad) miiRebs qarTlis samefo
gvirgvins _ RvTivkurTxevas da imefebs didxans
da bednierad. Tumca farnavazs Tavidanve am
winaswarmetyveluri sizmris TviTonac ar
sjera da ambobs: `me warval aspans, da mun
keTilsa mivecemi~ [q. cx. I, gv. 21]. (farnavazis
sizmris axsnisas gamoyenebulia cnobili medi-
19
umis mis-hases, wigni, Zili da sizmari. 1990 w.).
Semdgom leonti mroveli aRwers farnavazis
sanadirod wasvlas, sadac farnavazi daWris
irems, SemoaRamdeba, mova wvima. farnavazi ipo-
vis gamoqvabuls da iq naxulobs uamrav simdid-
res, aq leonti mroveli selevkidTa samefos
xelmZRvanelTa mier farnavazisTvis farulad
gadacemuli Tanxis SefuTvas eweva, iremze na-
dirobisa da mRvimeSi ganZis povnis miTologi-
uri saburveliT, anu farnavazma azos (pontos
samefos) sawinaaRmdego qmedebebis organizebis-
Tvis saWiro Tanxa miiRo. Tanxis miRebis Semdeg
farnavazma malulad gadaitana Zvirfaseuloba
saimedo adgilas da daiwyo moqmedeba. pirvel
rigSi Tavisi warmomadgeneli gagzavna mosala-
parakeblad egrisis mmarTvel qujisTan; quji
nawyeni iyo pontos samefos mesveurebze. ponto
20
omobda egrisTan da garkveul warmatebebsac
aRwevda `azon... daipyra qarTlsa zeda egri-
sica~ [q. cx. I, gv. 19]. Cveni varaudiT, qujis
maleve unda moexerxebina egrisis didi nawilis
gaTavisufleba azos mxedrobisagan. da amaSi
qujis daexmarebodnen selevkidebi. amdenad,
qujic da farnavazic, CarTulni iqnebodnen im
periodis saerTaSoriso cxovrebaSi da mzad
iyvnen selevkiduri politikuri orientaciis
gasatareblad. sxva SemTxvevaSi, egrisi rom
mTlianad dapyrobili hqonoda azos, quji ver
SeuerTdeboda farnavazs da ver Seqmnida koa-
liciuri jaris Sesakreb-gasawvrTnel banaks,
azos winaaRmdeg sabrZolo qmedebebis Casata-
reblad, radgan azo `iyo kaci Zneli da me-
sisxle da ese daawesa da amcno spaTa misTa,
viTarmed: `yovelman qarTvelTaganman romelman
21
povos saWurveli, mokalT igi~ da hyofdes hro-
mni igi esreT qarTvelTa zeda...~ [q. cx. I. gv. 20].
_ egriss waarTva Crdilo-dasavleT Savi zRvis-
pireTi. amdenad farnavazs SesaniSnavi niadagi
daxvda egrisSi: qujis mxardaWeriT SeeZlo See-
qmna azos sawinaaRmdego gaerTianeba. molapara-
keba warmatebiT dasrulda, ris Sedegadac far-
navazi (Tanxis garkveuli nawiliT) gadavida
qujisTan. qujis sarezidencio centris siax-
loves mokavSireebma (farnavazi da quji) moawy-
ves samxedro banaki da daiwyes zrunva jaris
Sekreba-aRWurvaze. rogorc aRvniSneT, quji da-
pirispirebuli iyo azosTan, ar eqvemdebareboda
mas, amitom azosTvis SedarebiT miuwvdomel te-
ritoriaze gamarTa samxedro banaki. gaerTiane-
bis xelmZRvanelobam qujis daqvemdebarebaSi
myofi mebrZolebis Sekrebis paralelurad dai-
22
qirava `uricxuni spani da momarTes azons~ [q.
cx. I. gv. 23], anu selevkiduri politikuri ori-
entaciis farnavazi, romelic politikur kav-
SirSi imyofeboda egrisis mmarTvel qujisTan,
didi sabrZolo ZaliT aRWurvili daupiris-
pirda pontos samefos daqvemdebarebaSi myof
azos. farnavazi, rogorc Cans, paralelurad
molaparakebas awarmoebda azos mebrZoleb-
Tanac. `maSin aTasi mÃedari rCeuli ... ganudges
azons da movides winaSe farnavazisa ... maSin
yovelni qarTvelni ganudges azons~ [q.cx. I. gv.
23]. rogorc Cans, azos SeiaraRebul pirebTan
molaparakebas farnavazma warmatebiT gaarTva
Tavi. darCenili mcirericxovani jariT ki azom
veRar gabeda farnavazisTvis winaaRmdegobis
gaweva: `warvida azon da mivida klarjeTs, da
23
gamagrda igi simagreTa Sina klarjeTisaTa~
[q.cx. I. gv. 23].
selevkiduri politikuri orientaciis far-
navazma, faqtiurad, sisxliani dapirispirebis
gareSe, daamarcxa qarTlSi pontos samefos
mmarTveloba, aiZula azo ubrZolvelad gasc-
loda mcxeTas da klarjeTSi gamagrebuliyo.
farnavazis mier azosa da pontos jarebis
qarTlis centraluri nawilebidan gaZevebis
Semdeg, uaRresad didi politikuri mniSvnelo-
bis movlenebi ganviTarda. kerZod, saxelisuf-
lo politikuri Zalauflebis mwvervalze myo-
fma farnavazma, uecrad, TiTqosda, yovelgvari
winapirobis gareSe, uari ganacxada qveynis da-
moukidebel marTvaze da iTxova selevkianTa
samefo xelisuflebisagan qarTlis selevkianTa
samefos SemadgenlobaSi miReba. `farnavaz wara-
24
vlinna mociqulni winaSe mefisa antioqos asu-
rastanisa, da warsca ZRueni didZali. da aRu-
Tqua mas msaxureba, da iTxova misgan Sewevna
berZenTa zeda. xolo antioqos Seiwynara ZRu-
eni misi, da uwoda Svilad TÂsad, da warmosca
gÂrgÂni. da ubrZana erisTavTa somxeTisaTa,
raTa Seeweodian farnavazs~ [q. cx. I. gv. 23].
amdenad, pontos samefos politikuri orien-
taciis mqone azos damarcxebis Semdeg, farna-
vazma uaryo qarTlis ganviTarebis pontos same-
fos politikuri orientiri, Seecada qveyana ga-
daeyvana axal _ selevkianTa samefos politi-
kur orbitaze. didZali ZRvniT aRWurvili mo-
ciquli gagzavna selevkianTa samefos xeli-
sufalTan, aRuTqva morCileba da iTxova daxma-
reba pontos samefos winaaRmdeg samomavlo
brZolebSi. selevkianTa samefo karze elodnen
25
farnavazis mociquls, kmayofilebiTa da zar-
zeimiT miiRes Suamavali. uboZes farnavazs
selevkianTa mefis Zis tituli, riTic faqtob-
rivad moxda farnavazis cnoba-aRiareba saerTa-
Soriso doneze, mis daqvemdebarebaSi myofi
qarTlis teritoria ki selevkianTa samefo
mmarTvelTa mzrunvelobis qveS moeqca. farna-
vazs gadasces qarTlis samefo gvirgvini da
somxeTis xelisuflebas gaugzavnes brZaneba _
daxmareboda farnavazs pontos samefos Seiara-
Rebuli Zalebis winaaRmdeg brZolaSi.
mTeli es politikuri qmedeba gvafiqrebin-
ebs, rom farnavazis mier wamowyebuli brZola
azos mmarTvelobis winaaRmdeg iyo selevkideb-
is samefo karze kargad mofiqrebul-dagegmili,
dafinansebuli gegma, romelic iTvaliswinebda
pontos samefos gavlenis sferodan qarTlis
26
gamoyvanas, qarTlze Tavisi gavlenis mopovebas.
amitomac vfiqrobT, rom leonti mroveli, siu-
JetiT _ farnavazis mier mRvimeSi ganZis povnis
Sesaxeb, fuTavs im faqts, rom selevkidebis
samefo karma qarTlze zegavlenis mopovebis-
Tvis Tanxa gaiRo. am hipoTezas amyarebs mrove-
lis kidev erTi winadadeba _ `msaxurebda igi
[farnavazi. v.R.] antioqoss, mefesa asurastanisa-
sa~ [selevkianTa samefo, v.R.] [q. cx. I. gv. 25]
sicocxlis bolomde.
davubrundeT farnavazisa da azos urTier-
Tobebs. rogorc aRvniSneT, mcxeTidan azos gan-
devnis Semdeg, is gamagrda klarjeTSi da
daiwyo mzadeba qarTlis dakarguli terito-
riebis dasabruneblad. brZolisaTvis mzadebas
ganagrZobda farnavazic.
27
azos, pontos samefodan moeSvela Zlieri
jari. `welsa meoresa azon moirTna spani sa-
berZneTiT [pontodan. v.R.], ganZlierda friad
da momarTa farnavazs~ [q. cx. I. gv. 23].
farnavazma daasrula sabrZolo samzadisi.
misi droSis qveS gaerTiandnen: `mÃedarni qarT-
lisani. ..., uÃmo qujis da ovsTa ... moerTnes
erisTavni antioqozisni [selevkianTa samefos
mxedroba, v.R.] somxiTiT~ [q. cx.1. gv. 23].
rogorc Cans, orive dapirispirebuli mxare
kargad momzadebula, orivem (pontosa da sele-
vkidTa samefom) daiviwya faruli SuRli da Ta-
vianTi jarebi erTmaneTs daupirispires. sabr-
Zolo moqmedebebi ganviTarda `naqalaqevsa Ta-
na artanisasa, romelsa erqua maSin qajTa
qalaqi, romeli ars huri~ [q. cx. I. gv. 23].
28
qarTlze gabatonebisTvis pontos samefos
SeiaraRebuli Zalebi daupirispirda selev-
kidTa samefos armias. samwuxarod, qarTlis mo-
saxleobis didi nawili Cabmuli iyo am ZmaTa-
mkvlel omSi. savalaloa, rom qarTli gadaiqca
pontos samefosa da selevkidTa samefoebs
Soris gamarTuli omebis poligonad. `moswdes
orgniTve uricxÂ. xolo iZlivnes berZenni [pon-
tos mebrZolebi. v.R.] farnavazisgan. ivltoda
banaki maTi da mokles azon, da uricxuni spani
maTni mosrnes da tyue qmnnes~ [q. cx. I. gv. 23]. am
brZolis Semdeg farnavazis xelisufleba kidev
ufro ganmtkicda. farnavazma qarTls Semo-
uerTa klarjeTi.
rogorc Cans, gansxvavebulad moazrovne
socialurad da ekonomikurad dawinaurebuli
pirebi farnavazs ar udevnia. amas gvafiq-
29
rebinebs farnavazis mier azos sagvareulo sa-
kulto Zeglebis _ gacisa da gaiamis da Tavisi
_ armazis sakulto Zeglis erT panTeonSi gaer-
Tianeba. am mxriv sruliad gansxvavebuli poli-
tika gaatara farnavazis memkvidre _ saurmagma,
amis Sesaxeb qvemoT.
pontos samefos jarebis damarcxebisa da
azos sikvdilis Semdeg, farnavazma gaaerTiana
qarTli da egrisi da gaatara qarTuli saxelm-
wifos mSeneblobis reformebi. am reformebis
politikuri orientiri selevkidebis samefo,
ufro zustad, selevkidebis samefoSi gaerTia-
nebuli sparseTi gaxldaT. farnavazma ganaxor-
ciela saqarTvelos administraciul-terito-
riuli mowyobis reforma _ `mimsgavsebulad sa-
mefosa sparsTasa~ [q. cx. I. gv. 25]. Seqmna cxra
administraciuli erTeuli _ amaTgan erTi sas-
30
paspeto da 8 saerisTavo. farnavazma xelisuf-
lebaSi `iSvila~, daawinaura im periodis adgi-
lobrivi cnobili da gamorCeuli gvaris
Svilebi, tomobrivi gaerTianebebis xelmZRvane-
lebi, beladebi, romlebsac xelmZRvanelobis
gamocdileba hqondaT.
saxelmwifos administraciuli struqtura
ki Semdegnairad iyo warmodgenili:
mefe
spaspeti
erisTavebi
spasalarni
aTasis Tavni.
`erisTavTa queSe, adgilTa da adgilTa,
ganaCinna spasalarni da aTasisTavni, da maT
yovelTagan movidoda xarki sameufo da saeris-
Tavo~ [q. cx. I. gv. 25].
31
savaraudod, mmarTvelobis adgilobriv sis-
temaSi, saerisTavoSi monawileobas iRebdnen
xevisTavebi. cxrazmis (qsnis) saerisTavoSi sxva-
dasxva dros sxvadasxva odenobis saxevisTavo-
ebi (mcire administraciul-teritoriuli erTe-
uli) erTiandeboda. `maSin miuboZa [iustine II-m,
v.R.] SÂdni ese Ãevni gansagebelni eklesiisani
da yovelni aznaurni mkÂdrni mas Sina da
uwoda erisTav cxrazmisÃevisa~ [Zegli eris-
TavTa, qsnis erisTavTa sagvareulo matiane,
teqsti gamosca, leqsikoni da saZiebeli
daurTo S.mesxiam. wignSi: masalebi saqarT-
velos da kavkasiis istoriisaTvis 1954, gv. 346.
xazgasma Cemia _ v.R.].
farnavazma qarTlis saxelmwifo enad gamoa-
cxada qarTuli ena _ `ese farnavaz iyo pir-
veli mefe qarTlsa Sina qarTlosisa naTesavTa-
32
gani. aman ganavrco ena qarTuli, da arRara
izraxeboda sxua ena qarTlsa Sina TÂnier qar-
Tulisa da aman Seqmna mwignobroba qarTuli~
[q. cx. I. gv. 26]. rodesac farnavazi ocdaSvidi
wlis gaxda is selevkidTa daxmarebiT gamefda
da Semdgom politikuri orientacia ar Seucv-
lia _ `msaxurebda igi antioqoss, mefesa asura-
stanisasa. [selevkianTa, v.R.] da yovelni dReni
misni, raÁ dajda, mSvidobiT dayvna, da aRaSena
da ganavso qarTli~ [q. cx. I. gv. 25].
amdenad, reformebis ganxorcielebiT, sa-
xelmwifosTvis Sesabamisi infrastruqturis
SeqmniTa da qveynis sagareo politikuri orien-
tiris zustad gansazRvra-warmarTvis Sedegad,
farnavazma Seqmna qarTlis saxelmwifo. amito-
mac moixseniebs leonti mroveli farnavazs
33
qarTlis pirvel mefed. farnavazi mefobda
daaxloebiT Zv.w. 328-263 wlebSi.
azos daRupvis Semdeg pontos samefos gark-
veuli drois ganmavlobaSi aRar uwarmoebia
brZolebi qarTvelTa winaaRmdeg. `verRara
iZies Suri berZenTa [pontos samefo, v.R.] mis
[farnavazi, v.R.] zeda, rameTu ucalo iyvnen ber-
Zenni brZolisagan hromTasa~ [q. cx. I. gv. 25].
erisTavTa gamosvla mefe
saurmagis winaaRmdeg
farnavazis gardacvalebis Semdeg (daasaf-
laves qarTlis mTaze armazis kerpis win) sa-
mefo taxtze avida misi Svili saurmagi _ `amis
wil mefe iqmna Ze misi saurmag~ [q. cx. I. gv. 26].
34
saurmagis gamefebisTanave qarTlSi misi sa-
winaaRmdego faruli qmedebebi dawyebula. ajan-
yebisTvis mzadeba Cumad mimdinareobda da masSi
administraciul-teritoriuli erTeulebis
xelmZRvaneli erisTavebi yofilan Cabmulni.
bunebrivia, vifiqroT, rom erisTavebTan erTad,
saurmagis mowinaaRmdegeni iyvnen is adgilob-
rivi mcxovrebni, romlebzec erisTavebi gavle-
nas axdendnen da romelTa sacxovrisSic mefe
saurmagma gamarjvebis Semdeg Camoasaxla
Crdilo kavkasielebi (ix. qvemoT). leonti mro-
velis mixedviT am SeTqmulebis mizani farna-
vazis mier Seqmnili saxelmwifoebrivi mow-
yobis damxoba da, savaraudod, azos mmarTve-
lobis periodis dabruneba iyo.
amdenad, qarTlSi uaRresad rTuli situ-
acia Seiqmna, mosaxleoba polarizebuli gaxl-
35
daT. misi SedarebiT mcire nawili, `hromTa igi
aznaurni~ [q. cx. 1. gv. 26], anu azos yofili Ta-
nagundelebi, romelnic ganudgnen azos, kmayo-
filni iyvnen saurmagis mier gatarebuli pro-
selevkiduri politikiT. xolo meore, sakmaod
mravalricxovani nawili, erisTavebi da maT da-
qvemdebarebaSi myofni, ukmayofiloni brZande-
bodnen da moiTxovdnen qveyana dabruneboda
Zvel dros, anu politikuri ganviTarebis kursi
saurmags pontos samefosken unda miemarTa. `mas
Jamsa Sina zraxva yves erisTavTa qarTlisaTa
da Tques: ara keTil ars Cuenda, raiTamca vmsa-
xurebdeT naTesavsa Cuensa, aramed viyoT erTad
da movklaT Cuen saurmag. da viyvneT Cuen Tavi-
sufal, viTarca viyveniT pirvel, da mivscem-
deT xarksa vinca-vin gamoCndes mZle. rameTu
esreT yofiTa ufro ganvisuenebT~. ganamtkices
36
ganzraxva da moklva saurmagisi~ [q. cx. I. gv.
26]. savaraudod, pontos samefos xelisufalTa
dapirispireba romTan am periodisTvis dasru-
lebuli iyo _ `ucalo iyvnen berZenni brZoli-
sagan hromTasa~ [q. cx. I. gv. 25] _ da elodebod-
nen Sesaferis dros, raTa qarTli kvlav aRmo-
Ceniliyo pontos samefos xelisufalTa daqvem-
debarebaSi. rogorc Cans, saurmagis gamefebis
dro CaTvales saukeTeso periodad ajanyebis
mosawyobad da daiwyes saTanado mzadeba.
magram SeTqmuleba gamJRavnda. saurmagi fa-
rulad gaecala mcxeTas, waiyvana deda da gada-
vida durZukeTSi _ CrdiloeT kavkasiaSi dedis
ZmasTan. sadac daiwyo aqtiuri moqmedeba SeTq-
mul erisTavTa winaaRmdeg. SemarTebulma qmede-
bebma Sesabamisi Sedegi gamoiRo. male saur-
magis droSis qveS gaerTiandnen misi momxre
37
mebrZolebi qarTlidan. `hromTa igi aznaurni...
rques saurmags... varT Cuen mtkice erTgulebasa
Sensa... gavixsenoT: `ese azon maT hromTaca
zeda iyo mesisxle da moesrnes mravalni maT-
ganni~ [q. cx. I. gv. 20]. saurmag ezraxa ovsTa
mefesa... saurmag Sekriba durZukeTica, da war-
moemarTa qarTvelTa zeda. da veravin wina-
aRudga mas. da daipyra qarTli, da mosrna gan-
dgomilni misni~ [q. cx. I. gv. 26-27]). mefe saur-
magma SeTqmulni dasaja, `daamdablna qarTlo-
sianni da warCinebul yvna aznaurni~ [q.cx. I. gv.
27].
samwuxarod, qarTlisTvis saxelmwifoTa
urTierTbrZola-Widils Seewira mosaxleobis
didi nawili. mefem zogierTi mowinaaRmdege Se-
iwyala da Semoiriga, ufro metad gaamagra
mcxeTa.ä`umata yovelTa simagreTa mcxeTisa da
38
qarTlisaTa~ [q. cx. I. gv. 27]. CrdiloeT kavkasi-
idan mosaxleobis didi nawili Camoasaxla.
CrdiloeT kavkasiaSi mcxovrebi durZukebi am
periodSi metad gamravlebuli (sakmaod Zlier-
ni) yofilan. `xolo ganmravlebul yvna durZuk-
ni, naTesavni kavkasisni... da verRara itevda
durZukeTi~ [q.cx. I. gv. 27], romelnic Semdgom
adgilobriv qarTul tomebs Seeria. `romelnime
maTgani warCinebul yvna da sxuani dasxna mTiu-
leTs, didoeTiTgan vidre egrisamde, romeli
ars suaneTi~ [q. cx. I. gv. 27]. bunebrivia, vifiq-
roT, rom mefe dasjida gansxvavebuli politi-
kuri Sexedulebebis pirovnebebs, anu maT, visac
qarTlis samefos pontos samefosTan kavSirSi
moiazrebda, maTsave saganmgeblo teritoriebze
ki, Crdilo-kavkasielebs Camoasaxlebda. es
teritoriebi sakmaod vrceli Cans. leonti
39
mrovelis aRweriT, Seqmnili viTareba amgvaria:
qarTlis mTianeTis sakmaod did alagze mcxov-
rebni mefe saurmagis winaaRmdeg erisTavebis
xelmZRvanelobiT ajanyebulan. ajanyebul mTi-
elebs, rogorc Cans, surdaT, Zveli (azos mmar-
Tvelobis) drois restavracia. maTi lozungi
unda yofiliyo _ meti Tavisufleba, naklebi
gadasaxadi. ajanyebis meTauri erisTavebis
mizani ki yofila saxelmwifos xelmZRvanelTa
mier arCeuli selevkiduri politikuri kursis
Secvla pontos samefos politikuri orien-
taciiT. amdenad, erisTavebis TaosnobiT mosax-
leobis amboxi, savaraudod, dakavSirebuli iyo
gadasaxadebis gadaxda argadaxdasTan. azos
mmarTvelobis dros mosaxleoba Zalian mcire
odenobis gadasaxadebs ixdida, farnavazma ki es
odenoba gazarda. Cans, mefe saurmagma qarTlis
40
mTianeTis amboxebuli mosaxleoba (mTis mosax-
leoba xasiaTdeba konservatiulobiT) cecx-
liTa da maxviliT gaanadgura da gansxvave-
bulad moazrovneTa sisxlis mdinareebi adina,
xolo maT adgilas durZukeTis mcxovrebTa
nawili Camoasaxla. e.i. daurbeviaT adgilob-
rivi mcxovreblebi, daungreviaT dasaxlebuli
teritoriebi, gauRiaT uamravi msxverpli, mSvi-
dobiani mosaxleoba sakuTar samSobloSi dev-
nilad qceula. amdenad, erisTavTa SeTqmuleba
mefe saurmagis winaaRmdeg pontos samefos
xelisufalTa mier mowyobili saxelmwifo
gadatrialebis mcdeloba iyo, romlis gamarj-
vebis SemTxvevaSi qarTlis xelisufleba Seicv-
lida politikur orientacias da moeqceoda
pontos samefos gavlenis qveS. magram, SeTqmu-
lebis gamJRavnebis gamo es ver ganxorcielda.
41
amdenad, erisTavTa gamosvla mefe saurmagis
winaaRmdeg iyo ori didi saxelmwifos (ponto-
sa da selevkidTa) Sefarul-SeniRbuli brZola
msoflioSi gavlenis sferoebis ganawilebis-
Tvis. saurmagma `Seqmna orni kerpni, ainina da
danana, da amarTna gzasa zeda mcxeTisasa.
da msaxurebda igi mefesa asurastanisasa~
[selevkidebis samefo, v.R.] [q. cx. I. gv. 27]. saur-
magi mefobda daaxl. Zv.w. 263-230 wlebSi.
saurmagis meuRle iyo sparsi, bardavis
erisTavis asuli, bardavis saerisTavos ki, aqe-
menidebi ganagebdnen. maSasadame, es qorwili
iTvaliswinebda qarTlisa da sparseTis mefeTa
kavSirebis kidev ufro ganmtkicebas. `moiyvana
coli sparsi, asuli bardavelis erisTvisa~
[q.cx. I. gv. 27]. mefe saurmags vaJi (memkvidre), ar
hyavda `esxnes mis Tana orni asulni, da ara
42
esua Ze~ [q. cx. I. gv. 27]. memkvidris aryolas,
savaraudod, ganicdidnen, rogorc qarTlis ise,
sparseTis (selevkidTa) mefeTa karze. ris Semd-
gomac qarTlisa da sparseTis mmarTveli
elitis kidev ufro metad politikuri dakavSi-
rebis mizniT, saurmagma Tavisi erT-erTi asuli
daaqorwina colis axloblis vaJze, aRiara mem-
kvidred da gadasca saufliswulod qalaqi
gaCiani da samSvildis saerisTavo. `moiyvana
sparseTiT Svili nebroTisi, naTesaviTgan
colisa misisa, dedis diswuli, da daiWira
igi Svilad, romelsa erqua saxeli mirvan, da
misca asuli TÂsi colad, qalaqi gaCiani da
saerisTao samSÂldisa~ [q. cx. I. gv. 27]. meore
asuli ki miaTxova qujis Svils. `erTi asuli
misca Zesa qujissa, mamis diswulsa TÂssa.~ [q.
cx. I. gv. 27].
43
am gadawyvetilebas SemdgomSi didi vnebaTa-
Relva mohyva (ix. qvemoT).
qarTlis (iberiisa da kolxeTis) xelisu-
falTa axlo urTierToba Tanadroul aqemeni-
dur iranTan da antikur samyarosTan sarkise-
burad airekla qarTul kulturaze. `vanSi
[dasavleT saqarTvelo, v.R.] napovni oqros dia-
dema,... Tavisi formiT wminda kolxuria, magram
misi morTuloba metad rTulia...
vanis diadema ... adgilobrivi ostatis naxe-
lavia, igi [ostati, v.R.] aRzrdili iyo Zvel
winaaziur tradiciebze, magram ganicdida Tana-
medrove iranuli da, agreTve, ramdenadme berZ-
nuli xelovnebis gavlenas... vanSi napovni...
oqros sayureebi etlze mdgari cxenosnebis ga-
mosaxulebiT, mogvagonebs axalgoris sasa-
feTqleebs da maTTan erTad sruliad uyoy-
44
manod adgilobriv nawarmad unda miviCnioT...
vanis mdidrul samarxebSi napovnia, agreTve,
oqros samajurebi, romelTa boloebi Semkulia
cxovelTa Tavebis skulpturuli gamosaxule-
bebiT. maTgan erTi nawili, sruliad aSkarad
Sesrulebulia aqemeniduri stiliT da ime-
orebs Zv.w. V-IV ss. farTod gavrcelebul cxo-
velsaxovan samajurebs~ [oT. lorTqifaniZe,
vanis naqalaqari, wignSi: vani I, arqeologiuri
gaTxrebi, 1972, gv. 14-18].
farnavazis mier qarTlisTvis sworad gansa-
zRvrulma qveynis politikurma orientirma,
zogierTi uaryofiTi Sedegis miuxedavad, dade-
biTi gavlena moaxdina qveyanaze. selevkidebma,
TavianTi interesebidan gamomdinare, qarTlis
gaZlierebasa da saxelmwifoebriv gaerTianebas
Seuwyves xeli. mefeebi _ farnavazi da saurmagi
45
msaxurebdnen `mefesa asurastanisasa~, ... `mefob-
da saurmag bednierad mravalTa welTa~ [q. cx.
I. gv. 27].
mirvan nebroTianis mefoba
(Zv.w. 230-180 ww.)
saurmagis Semdeg qarTlis mefe gaxda misi
memkvidre _ mirvan nebroTiani. gamefebisTanave
mirvan mefes Seeqmna CrdiloeT kavkasiaSi mcxo-
vreb durZukebisgan garkveuli sirTuleebi.
durZukebma SeZles mobilizeba. daesxnen Tavs
da daarbies kaxeTi da bazaleTi, ris Semdgo-
mac durZukebi da maTTan gaerTianebulni dab-
rundnen ukan. durZukTa damarbeveli laSqrob-
is aRsakveTad mirvan mefem moawyo sapasuxo
46
laSqroba. mefis am laSqrobaSi monawileoba
miuRia qarTlis yvela administraciul-teri-
toriul erTeuls, saerisTavoebs. mematiane gan-
sakuTrebulad asaxelebs saurmag mefis mier
gadmosaxlebul durZukebs, romlebic damorCi-
lebian mefe mirvanis brZanebas. `maSin mirvan
mefeman mouwoda yovelTa erisTavTa qarTli-
saTa, da Semokribna yovelni spani, mÃedari da
queiTi, da yovelni kavkasianni iyvnes sarwmu-
nod morCilebasa zeda mirvanissa, romelni gar-
damovlinebul iyvnes saurmag mefisagan, TÂnier
WarTalTasa. Semokribna ese yovelni da ware-
marTa durZukeTs~ [q. cx. I. gv. 28]. mefe mirvanis
sabZolo samzadisis Sesaxeb adreve gaugiaT
durZukebs da, Sesabamisad, dauwyiaT samzadisi,
gaumagrebiaT sazRvrebi. `Sekrbes durZukni da
47
daudges simagreTa zeda gardasavalTa gzasa
mas~ [q. cx. I. gv. 28].
durZukebTan brZolis aRwerisas leonti
gansakuTrebulad aqebda mirvan mefis gmirobas.
`viTarca vefxi simÃniTa, viTarca lomi zaxi-
liTa, iqmna maT Soris brZola Zlieri. xolo
mirvans ver hkueTda maxÂli durZukTa, viTarca
kldesa sipsa, da dga uZravad, viTarca koSki
mtkice. da gagrZelda maT Soris brZola, da
moswyda orgniTve uricxÂ, xolo iZlivnes dur-
Zukni da ivltodes~ [q. cx. I, gv. 28]. durZukTa
jaris didi nawilis ganadgurebis Semdeg qarT-
velTa SeiaraRebulma Zalebma moaoxres durZu-
keTi da WarTali, ukan wamosvlisas ki gadmosa-
svleli gza-bilikebi qvitkiris kedliT Caketes
da amiT qarTlSi gadmomavali gza-bilikebi
mirvanma Tavis kontrols dauqvemdebara.
48
`moaoÃra durZukeTi da WarTali. da Seabna
karni qvitkiriTa, da uwoda saxelad darubal.
da dajda mirvan mcxeTas, mefobda nebierad da
uSiSad~ [q.cx. gv. I, 28]. mirvans qarTlSi umefia
daaxloebiT Zv.w. 230-180 wlebSi. mas qveynis gan-
viTarebis politikuri gezi ar Seucvlia
`mefobda nebierad da uSiSad... da msaxurebda
igi mefesa asurastanelTasa~ [q. cx. I. gv. 28].
aqve Zalian mniSvnelovania leontis kidev
erTi miniSneba: `xolo mirvans ver hkueTda
maxÂli durZukTa, viTarca kldesa sipsa da dga
uZravad, viTarca koSki mtkice~ [q. cx. I. gv. 28].
aq, Cemi azriT, leonti migvaniSnebs, rom qarT-
velebs liTonis mopoveba-damuSavebis teqnolo-
gia ukve aTvisebuli hqondaT. xolo durZukebs,
iseve rogorc am periodis bevr sxva xalxs, li-
Tonis damuSavebis teqnologia ar SeeZloT.
49
axali teqnologiiT liTonis, rkinisgan damza-
debuli maxvilebiT SeiaraRebul meomrebs, bri-
njaos maxvilebiT SeiaraRebuli mebrZolebi
realur winaaRmdegobas ver uwevdnen, rac
aisaxa durZukTa da qarTvelTa brZolis Sedeg-
ze (radgan liTonis, rkinis mopoveba, damuSa-
veba scildeba Cveni interesis sferos, aRar
ganvixilavT).
qarTlis samefo iyo selevkidebis saxel-
mwifos SemadgenlobaSi manam, sanam istoriis
scenaze ar gamoCnda axali zemZlavri saxel-
mwifo _ romis imperia, romelmac Zv.w. 190 wels
q. magneziasTan sastikad daamarcxa selevkideb-
is samefo, rasac am samefos saxelmwifoebrivi
gaqroba mohyva. selevkidebis samefos nangreveb-
ze warmoiSva ramdenime patara, damoukidebeli
saxelmwifo, maT Soris, qarTlis samefo.
50
axlad warmoSobili damoukidebeli samefoebi
erTmaneTs ebrZodnen da amis gamo xan Zlier-
debodnen, xan sustdebodnen.
Zv.w. III saukunis Sua xanebSi daiwyo selev-
kidTa samefos TandaTanobiTi dasusteba. jer
Camoscilda Sua aziuri provinciebi (baqtria),
Semdgom parTia, sadac xelisufleba arSakianTa
gvarma Caigdo xelSi `es samefo TandaTan gaZ-
lierda da Zv.w. II s. bolos wina aziis uZlier-
es saxelmwifod iqca~ [saq. ist. narkv. I, gv. 465].
vanis tbis midamoebSi Camoyalibda ori som-
xuri samefo _ didi da mcire. amaTgan gansa-
kuTrebiT gaZlierda didi somxeTis samefo,
romelic did interess iCenda qarTlis anu
iberiis samefos mimarT, xolo mcire somxiTis
samefo iswrafoda dasavleT qarTuli anu kol-
xuri gaerTianebebis winaaRmdeg. didi somxeTis
51
samefos artaSesi marTavda. `mas Jamsa Sina mefe
iqmna somxiTs romelsa erqua arSak~ [q. cx. I. gv.
28].
rogorc aRvniSne, qarTlis samefom selev-
kidTa samefos damarcxeba-daSlis Semdeg sxva
samefoebTan erTad miiRo damoukidebloba. sam-
wuxarod, qarTlis samefos mmarTveli elita
moumzadebeli Sexvda qveynis damoukideblobas.
alRo ver auRo, ver gaanaliza damoukidebeli,
Tavisufali qveynis xelmZRvanelobis win mdgo-
mi rTuli amocanebi, ver gaatara Rirseuli
politikuri qmedebebi, ris Sedegadac didi som-
xeTis samefos xelmZRvanelobam, romlebmac
swored Seafases da kargad gaanalizes Seqmni-
li viTareba, aiZula qarTlis mmarTveloba
somxeTis samefos sasargeblod daeTmo qvemo
qarTlis da sxva teritoriebi. kerZod, `pari-
52
adres kalTebi, xorzene da gogarene, romelic
mtkvris gadaRma aris~, xalibebs da mosinikebs
ki kareniti da qserqsene, romlebic mcire
armeniis mezoblad arian, Tu misi nawilebi
arian, da a.S.~ [saq. ist. narkv. I. gv. 446]. anu,
somxeTma daiqvemdebara Semdgomi periodis
speri, tao, kola,...
qarTlisaTvis CamoWrili teritoriebi som-
xeTma sxvadasxvanairad daiqvemdebara. kerZod:
qveynis nawili pirdapir miierTes, darCenili
teritoria ki, mag.: gogarene-gugarqSi _ sapi-
tiaxSos damoukidebel administraciul erTe-
ulad gaaerTianes. vfiqrob, am qmedebebiT som-
xeTi cdilobda zewolas qarTlis xelisuf-
lebaze, raTa qarTlis xelisuflebas uareyo
damoukidebloba da Sesuliyo mTlianad didi
somxeTis samefos SemadgenlobaSi. axlad Seqm-
53
nili sapitiaxSos, romelic mTlianad did som-
xeTze daqvemdebarebuli administraciuli
erTeuli iyo, dauniSnes qarTuli warmomav-
lobis pitiaxSi, rogorc damoukidebeli mmarT-
veli _ mihrdati. `amas mowmobs somexi istori-
kosis movses xorenacis cnoba, rom artaSesma
`qarTvelTa did pitiaxSs mihrdats miando
CrdiloeTis mTebisa da pontos zRvis gamgeb-
loba~ [z. abaSiZe, v. vaSakiZe, n. mirianaSvili,
g.WeiSvili, yoveli saqarTvelo (qarTuli saxe-
lmwifos istoriuli sazRvrebi uZvelesi droi-
dan dRemde, Tb., 2014, gv. 48]. rogorc Cans, didi
somxeTis samefo, mezoblad mdebare qarTlis
saxelmwifos damoukideblobas ver egueboda.
ganuwyveteli provokaciebiTa da qarTlis xe-
lisuflebaze zewoliT cdilobda qarTlis
mmarTvel elitas, Tavisi nebiT eTqva uari qvey-
54
nis damoukideblobaze da politikuri orienti-
ri didi somxeTis saxelmwifosken aeRo.
imisTvis rom, rogorme SeeCerebina didi so-
mxeTis agresiuli politika, qarTlis samefo
elitam gadawyvita dinastiuri qorwinebiT eiZu-
lebina somxeTi wasuliyo garkveul daTmobebze
da pativi eca qarTlis samefos teritoriuli
mTlianobisTvis. mefe mirvanma didi somxeTis
mefe arSaks SesTavaza, rom somxeTis ufliswu-
li daqorwinebuliyo qarTlis mefis asulze
da asec moxda. `ezraxa mirvan arSaks, da misca
asuli TÂsi Zesa arSakissa, arSaks~ [q. cx. I. gv.
28]. magram qarTlis samefo karis am qmedebam
mSvidoba ar moitana, piriqiT, garkveuli perio-
dis Semdeg axali sirTuleebi da daZabuloba
Seqmna.
55
mefe mirvanis gardacvalebis Semdeg qarT-
lis mefed ekurTxa misi Svili farnajomi [q.
cx. I. gv. 28].
farnajomi da qarTlis politikuri
orientacia (Zv.w. - 180-170 ww.)
mefed kurTxevisTanave farnajomma gada-
wyvita qarTlis damoukideblobis ganmtkiceba.
man daiwyo zrunva ekonomikuri da politikuri
mdgomareobis gasaZliereblad, risTvisac sa-
Tanado RonisZiebebi gaatara. `aman farnajom
mefeman umata yovelTa cixe-qalaqTa Seneba, da
aman aRaSena cixe zadeni, da Seqmna kerpi saxe-
liT zaden, da amarTa zadens. da iwyo Senebad
kaxeTs qalaqsa nelqarissa, romeli ars nekre-
56
si~ [q. cx. I. gv. 29]. magram, savaraudod, qarTl-
is samefo karze, maleve gaiges, rom damoukide-
beli politikis warmoebas ver SeZlebdnen,
radgan qarTlis qveyanas didi somxeTis qveynis-
Tvis winaaRmdegobis gawevis resursi ar gaaCn-
da. rogorc Cans, amis Semdeg qarTlis samefo
karma gadawyvita somxeTisTvis diplomatiuri
meTodebiT daepirispirebina parTiis samefo,
romlis SemadgenlobaSic Sedioda sparseTis
yofili samefos teritoriebi. gavixsenoT: mefe
farnajomis mama iyo mirvan nebroTiani, rome-
lic Tavis droze iSvila qarTlis mefe saurma-
gma. mirvani iyo mamis mxriv sparseTis administ-
raciul-teritoriuli erTeulis bardavis sae-
risTavos erisTavis Svili, xolo dedis mxriv
mefe saurmagis Svili. pontos samefos xelisu-
fleba siamovnebiT Rebulobda qarTls Tavis
57
gavlenis sferoSi, oRond qarTlis xelisufle-
bas unda daemtkicebina, rom qarTlis politi-
kuri elita cvlida politikur orientirs da
mtkiced iRebda pontos samefos, anu sparseTis
politikur orientirs, qarTuli saxelmwifos
momavali ganviTarebisTvis. amisTvis ki, ro-
gorc Cans, qarTlis saxelmwifos mmarTvel
elitas oficialurad unda uareyo kerpTayvan-
ismcemloba anu farnavazis (armazis) kulti da
mieRo sparsuli suliereba _ cecxlTayvanis-
mcemloba. `Seiyuara (farnajomma, v.R.) sjuli
sparsTa, cecxlis msaxureba, moiyvanna sparseT-
iT cecxlismsaxurni da moguni, da dasxna igini
mcxeTas, adgilsa mas, romelsa aw hqÂn moguTa,
da iwyo cxadad gmobad kerpTa~ [q. cx. I. gv. 29].
mefe farnajomis mier politikuri orienti-
ris _ ponto-sparseTisken mkveTr Setrialebas,
58
didi somxeTis xelisufalni mSvidad ar Sexve-
drian, gaabes intrigebis didi qseli da daiwy-
es qarTlis erisTavebis momzadeba qarTlis sa-
mefo karTan dasapirispireblad. mravalricxo-
vani agentebis da didi fulis saSualebiT som-
xeTis samefo karma qarTlis qveyanaSi male gaa-
vrcela mosazreba, rom qarTlis samefo karma,
da piradad mefe farnajomma, uRalata mama-
papur sjuls, uaryo farnavazis kerpi. `iwyo
cxadad gmobad kerpTa~ [q. cx. I. gv. 29]. rogorc
Cans, didi somxeTis saxelmwifos agentebi Tavi-
suflad dadiodnen qarTlSi da mouwodebdnen
mosaxleobas gamosuliyvnen qarTuli suliere-
bis anu farnavazis kerpis da saerTod, kerp-
Tayvanismcemlobis gadasarCenad. `amisTÂs moi-
Zules igi (farnajomi, v.R.) mkÂdrTa qarTlisa-
Ta, rameTu didi sasoeba aqunda kerpTa mimarT,
59
maSin SeiTqunes erisTavni qarTlisani umravle-
sni, da waravlines mociquli winaSe somexTa
mefisa da rques: `mefe Cueni gardaÃda sjulsa
mamaTa CuenTasa, arRara msaxurebs RmerTTa
mpyrobelTa qarTlisaTa, SemoiRo sjuli mamu-
li da dauteva sjuli deduli. aw arRara Rirs
ars igi mefed Cuenda. moguec Ze Seni arSak, ro-
melsa uzis colad naTesavi farnavazianTa, me-
feTa CuenTa. guaSuele Zali Seni, da vaotoT
farnajom, SemomRebeli axlisa sjulisa, da
iyos mefed Cuenda Ze Seni arSak da dedoflad
Cuenda coli misi, Svili mefeTa CuenTa~ [q. cx.
I. gv. 29].
amdenad, didi somxeTis samefo karma, miuxe-
davad qarTlis mefe farnajomis, winaaRmdego-
bisa, SeZlo didi somxeTis samefos Seyvana
Tavisi samefos gavlenis sferoSi. aiRo mkveTr-
60
ad gansxvavebuli antisomxuri kursi; didma so-
mxeTis xelmZRvanelobam ar datova yuradRebis
gareSe da qarTlis samefo karis, somxeTis sa-
winaaRmdego qmedebebs daupirispira qarTlis
samefos Sida ganxeTqileba, anu qarTlis eris-
TavTa gamosvla samefo karis da TviT mefe
farnajomis winaaRmdeg. amdenad, didi somxeTis
xelmZRvanelobam qarTlis samefo kars daupi-
rispira adgilobrivi xelisufalni _ erisTave-
bi TavianT xelmZRvanelobas _ qarTlis samefo
kars. qarTlis erisTavTa didi nawili, samwu-
xarod, ahyva didi somxeTis xelisufalTa pro-
vokacias da somxeTis samefo karze gagzavnes
mociqulni TxovniT, romelic SeiZleba sulac
didi somxeTis samefo karze iyo Sedgenili _
`arRara Rirs ars igi (farnajomi, v.R.) mefed
Cuenda. moguec Ze Seni arSak, romelsa uzis
61
colad naTesavi farnavazianTa, mefeTa CuenTa.
guaSuele Zali Seni, da vaotoT farnajom~ [q.
cx. I. gv. 29].
somxeTis xelisuflebam SeZlo da TavianTi
saxelmwifos sasargeblod ganawyo da mokavSi-
red gaixada egrisis mefe ake, Zv.w. 180-160 ww.
qarTlis xelisuflebis winaaRmdeg brZolaSi.
ake somxeTis daxmarebiT garkveulwilad gaZli-
erda, argveTi da klarjeTi SeierTa, moWra
sakuTari oqros moneta. Semdgom qarTlze Se-
teva kidev ufro gaafarTova da dasustebul
qarTls waarTva `qarTlis samefos zena sof-
lis nawili qalaq ufliscixiTurT~ [T. beraZe,
m. sanaZe, saqarTvelos istoria, wigni I, 2003, gv.
57]. Semdgom didi somxeTis samefo karma, mimar-
Ta erTgvar diplomatiur TamaSs, raTa saerTa-
62
Soriso azri Tavis sasargeblod ganewyo da es
teqnikuri sakiTxic swrafad moagvara.
`maSin erisTavTa qarTlisaTa umravlesTa
misces mZevlebi (somxeTis mefes, v.R.) da ganac-
xades gandgoma farnajomisi, maSin somexTa
mefe yovliTa ZaliTa misiTa warmoemarTa
qarTls. xolo farnajom mefeman mouwoda spar-
sTa da moiyvanna sparsni Zlierni (xazgasma
Cemia, v.R.) da romelnime darComodes Semokribna
qarTvelnica. xolo erisTavni qarTlisani gan-
dgomilni miegebnes somexTa mefesa taSirs, da
mun Sekrba simravle somexTa da qarTvelTa.
xolo farnajom miegeba munve taSirs~ [q. cx. I.
gv. 29].
qarTlis samefoze gavlenis mopovebisTvis
iaraRiT xelSi kvlav daupirispirda erTmaneTs
agresiulad ganwyobili ori didi mezobeli:
63
didi somxeTisa da parTiis (sparseTis) samefo-
ebi. kvlav da kvlav sxvaTa saxelmwifo intere-
sebis dacvas, viTomda, qarTuli saxelmwifos
gadarCenisTvis, ewirebodnen qarTveli mamuli-
Svilebi.
movlenebi ki amgvarad ganviTarda: `iqmna
maT Soris brZola Zlieri, moswyda orgniTve
uricÂ, rameTu iZlia farnajom somexTa da qar-
TvelTagan. da moikla farnajom da mosres spa
misi. xolo Ze farnajomisi mirvan, wlisa
erTisa yrma, wariyvana mamamZuZeman misman, da
ivltoda sparseTs. xolo somexTa mefeman mo-
sca Ze TÂsi arSak~ [q. cx. I. gv. 30]. amdenad,
brZola qarTlze gavlenis mopovebisTvis or
did mezobel agresiul saxelmwifos Soris
Zv.w. 170 w. damTavrda didi somxeTis gamarj-
vebiT. Tumca, leonti mroveli aqve gvitovebs
64
erTgvar intrigas _ didxans gastans didi som-
xeTis gavlena, batonoba qarTlze? _ `Ze farna-
jomisi mirvan wlisa erTisa yrma, wariyvana
mamamZuZeman misman, da ivltoda sparseTs~ [q.cx.
I. gv. 30]. diax, Zv.w. 170 wels somxuri poli-
tikuri orientaciis qarTvelebma daamarcxes
sparsuli (parTuli) politikuri orientaciis
qarTvelebi, da ai am dros ganviTarda uaRre-
sad mniSvnelovani movlena: erTi wlis mirvan
farnajomis Ze waiyvanes sparseTSi (parTiaSi),
raTa iq gaezardaT sparsuli politikuri orie-
ntaciis politikosad da srulwlovanebis Sem-
deg daebrunebinaT qarTlis mmarTvelad. es ki
imas niSnavs, rom parTiis xelisufleba ar fiq-
robda, rom momavalSi qarTli misi gavlenis
sferoSi aRar iqneboda.
65
mefe arSaki (Zv.w. 170-145 ww.)
farnajomis sikvdilis Semdeg qarTlis
mefed dajda somxeTis mefis Ze arSak `dajda
mefed arSak, da daipyra yoveli qarTli~ [q. cx.
I. gv. 30]. aq, rogorc Cans, arSaks garkveuli
winaaRmdegobebi dauZlevia. albaT, farnajomis
momxreebi uqmnidnen garkveul problemebs da
amitomac wers mematiane `daipyra yoveli qarT-
lio~ [q. cx. I. iqve]. farnajomis momxreebis da-
marcxebis Semdgom, arSak mefes didi politiku-
ri uflebamosileba auRia, ris gamoc mematiane
wers `mefobda igi nebierad~ [q. cx. I. gv. 30].
anu, mefobda arSaki Tavis nebazeo, yovelgvari
wesisa da tradiciebis dacvis gareSe. miuxe-
davad amisa, arSaki mainc eloda safrTxes sam-
xreTidan _ sparseTidan da amitomac amagrebda
66
qarTls da qveynis samxreT sazRvars. `umata
yovelTa simagreTa qarTlisaTa. da umetes moa-
mtkicna zRudeni javaxeTs qalaqsa wundas~
[q.cx. I. gv. 30]. aqve mematiane arafers gveubneba
Tu rogor ganviTarda qarTlis teritoriuli
mTlianobis aRdgenis problema. daubruna Tu
ara adre warTmeuli teritoriebi, an ra gadaw-
yvetileba miiRo somxeTma qarTlis terito-
riebze Seqmnili damoukidebeli administra-
ciuli erTeulis gogarenas sapitiaxSosTan mi-
marTebiT. savaraudod, qarTlisTvis warTme-
uli teritoriebi somxeTs, miuxedavad imisa,
rom qarTli mTlianad Sevida somxeTis gavle-
nis sferoSi, ar daubrunebia, ar aRudgenia qar-
Tlis teritoriuli mTlianoba.
mezobeli mZlavri saxelmwifos mier, Seda-
rebiT susti saxelmwifosTvis teritoriis war-
67
Tmeva da iq axali administraciul-terito-
riuli erTeulis (am SemTxvevaSi gogarenes -
gugarqSis sapitiaxSo) Seqmna da am formiT mie-
rTeba mZlavri saxelmwifos mier, an sulac
axali buferuli saxelmwifos Seqmna da daqvem-
debareba, yovelTvis iyo mZlavri qveynis inte-
resebSi. am formiT warTmeuli teritoriis
ukan dabruneba ki, susti qveynisTvis advili
arasdros iyo da arc axla gaxlavT. am SemTx-
vevaSi, an Seni saxelmwifo unda gaxdes mezo-
bel mZlavr saxelmwifoze Zlieri, an zemZ-
lavrma saxelmwifom _ romelic mfarvelobs
sust saxelmwifos, unda aiZulos dampyrobeli
mezobeli, daTmos mitacebuli teritoria. am
procesSi ki _ teritoriis dasabruneblad
Zalzed mniSvnelovania sadavo teritoriaze
mcxovreb moqalaqeTa survili. albaT
68
gogarenes-gogarqSis teritoriaze ZiriTadad
qarTvelebi cxovrobdnen da bunebrivia surdaT
qarTul saxelmwifoSi cxovreba. qarTlis
xelisufleba ki droebiT dakargul teri-
toriaze qarTulenovani mosaxleobis adgilze
damkvidrebas, savaraudod, ekonomikuri piro-
bebis gaumjobesebiT uwyobda xels.
mkvlevari anri bogveraZe wers: `gogarena,
romelic strabonis cnobiT, mtkvris gadaRma
(marjvniv) iyo, somxeTma iberias CamoaWra Zv.w. II
sSi, amis Semdeg karga xans sadavoa am or mezo-
bels Soris, roca iberia Zlierdeboda da saga-
reo viTarebac xels uwyobda, albaT axerxebda
am mxaris dabrunebas (farsman I, farsman II...),
magram Semdeg, Cans, isev kargavda~ (anri bogve-
raZe, qarTlis (iberiis) samefos 369 wlis gayo-
fis sakiTxisaTvis, wignSi, Ziebani saqarTvelo-
69
sa da kavkasiis istoriidan, Tb., 1976, gv. 88-97,
SeniSvna 28) Semdgom mecnieri wers: `safiqrebe-
lia, rom qarTlma is (gugarene, v.R.) daibruna
jer kidev III s. bolos iran-romis omis dros
da Semdeg nizibinis zavis axlo xanebSi, roma-
elTa SuamdgomlobiT sabolood Semoimtkica~
[iqve, gv. 98].
arSaki mefobda Zv.w. 170-145 ww.
mefe artagi (Zv.w. 145-143 ww.)
qarTlis mefe arSakis gardacvalebis Sem-
deg samefo taxtze avida misi Svili artagi.
artagis gamefebis meore wels qarTlis same-
fos Tavs daesxnen parTelebi (sparselebi).
`meoresa welsa mefobisa misisasa movides eris-
70
Tavni sparsTani, spiTa didiTa~ [q. cx. I. gv. 30].
rogorc Cans, Tavdamsxmelebs surdaT qarTlis
xelisuflebis Secvla da qarTlisTvis poli-
tikuri orientaciis cvla, anu qarTlis dabru-
neba parTiis (sparseTis) gavlenis sferoSi.
somxeTma ver SeZlo samxedro ZaliT daxmareba,
mefe artags ki saTanado resursi ar gaaCnda,
amitom qarTlis samefo karze gadawyda: momx-
durebisTvis generaluri brZolis gamarTvis
nacvlad gamagrebuliyvnen cixe-qalaqebSi da
ase gaewiaT winaaRmdegoba. `ver winaaRudga maT
artag, mefe qarTvelTa, rameTu didi iyo Zali
sparsTa, aramed ganamagrna cixeni da qalaqni~
[q. cx. I. gv. 30]. brZolebi gaiwela, es ki sparse-
lTa gegmaSi ar Sedioda. `movles sparsTa yo-
veli qarTli, da moaoÃrnes velni, aramed cixe-
qalaqni vera-romeli wariRes, da warvides~
71
[q.cx. I. gv. 30]. amdenad,, sparselTa mcdelobis
miuxedavad, qarTlis xelisufleba ver Sec-
vales da ver aiZules qarTlis samefo kari ga-
dasuliyo sparseTis politikuri gavlenis
sferoSi. mefe artagi sul ori weli mefobda _
Zv.w. 145-143 ww.
mefe bartomi (Zv.w. 143-125 ww.)
mefe artagis gardacvalebis Semdeg qarT-
lis samefo taxtze adis misi Svili bartomi _
Zv.w. 143-125 ww. samefo taxtze asvlisTanave bar-
tomma, romelic grZnobda sparselTa axali
Semotevis saSiSroebas, daiwyo qalaq mcxeTis
galavnis gaZliereba da, imavdroulad, qarT-
lis sxva cixesimagreTa damcavi zRudeebis gan-
72
mtkiceba. `mefeman bartom umata zRudeTa mcxe-
TisaTa da yovelTa simagreTa qarTlisaTa~
[q.cx. I. gv. 30]. sparseTic ar iyo gulxeldakre-
fili. rogorc Cans, sparseTis samefo karze
kargad gaanalizes wina, Zv.w. 143 w. marcxi da
sabrZolo taqtika Secvales. pirvel rigSi,
qarTlel ufliswuls mirvan farnajomis Zes,
romelic erTi wlis asakidan izrdeboda spar-
seTSi misces kargi, mefisTvis Sesaferisi gana-
Tleba, aswavles qveyis marTvisaTvis yvela sa-
Wiro Cveva da daaufles samxedro xelovnebas.
`aRzardes sparsTa Ze farnajomisi mirvan, ...,
iyo kaci queli, mÃne, mÃedari, da mravalgzis
gamoicada igi brZolasa TurqTa da arabTasa~
[q. cx. I. gv. 30-31], ris Semdgomac sparseTis
xelisufalni gadavidnen aqtiur qmedebebze.
ufliswul mirvans dauqvemdebares kargad Seia-
73
raRebuli da gawvrTnili jari. magram saqmes
iseTi rakursiT warmoaCendnen TiTqosda, spar-
seTi ki ar cdilobda qarTlis dabrunebas
Tavis gavlenis sferoSi, aramed mefoba-warTme-
uli ufliswuli ibrZoda kanonieri uflebis
aRdgenisTvis, `mirvan Sekribna spani Zlierni
sparseTs, waremarTa qarTls~ [q. cx. I. gv. 31],
rom sparseTis samefo xelisuflebam ki ar Sek-
riba jari, aramed ufliswulma mirvanma qarT-
lSi mefobis dabrunebisTvis Sekriba moxalise-
ni da samxedro ZaliT Semovida qarTlis same-
fos sazRvrebSi. mirvanma gagzavna mociqulebi
qarTlis erisTavebTan. man daiwyo aqtiuri agi-
tacia qarTlSi. mirvanma dagmo mamis saqcieli
(qarTuli tradiciebis uaryofa) da yvelas dah-
pirda mitevebasa da keTildReobas. `mamaman Cem-
man SemoiRo sjuli ucxo Tquen Soris,... samar-
74
Tlad moikla mama Cemi,.... aw nu ars sauravi da
SiSi gulsa Tquensa sikudilisaTÂs mamisa
Cemisa,...warmarTebul var Ziebad mamulisa Cemi-
sa, aw iTualeT Cemgan dideba da keTili~ [q.cx.
I. gv. 31].
ufliswul mirvanis saagitacio muSaobas
sasurveli Sedegi swrafad ar gamouRia. `eris-
TavTa qarTlisaTa ara Seiwynares brZaneba mir-
vanisi, aramed yovelni mivides winaSe bartom
mefisa. xolo mciredni vinme qarTvelni, ara
warCinebulni, warvides da mierTnes mirvans~
[q.cx. I. gv. 31].
amdenad, qarTlis Tavisi gavlenis sferoSi
moqcevisTvis, kvlav mimdinareobda brZola or
did mezobel saxelmwifos Soris, erTi mxriv
ibrZoda somxeTi, raTa SeenarCunebina arsebuli
realoba, xolo meore mxriv parTia, romlis
75
SemadgenlobaSic sparseTis didi nawili iyo.
samwuxaro is aris, rom rogorc erT ise, meore
mxares mebrZolTa didi nawili qarTvelebi iyv-
nen. `mefeman bartom Semoikribna yovelni spani
qarTlisani, da moirTo Zali somxiTiT, da mie-
geba igi xunans,... movida mirvan da dadga mdi-
naresa berdujisasa. da iwyes brZolad~ [q. cx.
I. gv. 31].
qarTlze gavlenis mopovebisTvis or dapi-
rispirebul mxares Soris xunanis midamoebSi
generaluri brZola imTaviTve ar gamarTula.
brZolebi mimdinareobda erTi Tvis ganmavlo-
baSi, e.w. goliaTTa, bumberazTa Soris `gamoC-
ndes orTave Soris mun bumberazni. iyvnes
yovelTa dReTa bumberazTa brZolani Tuesa
erTsa: odes maT sZlian, da odesme amaT
sZlian~ [q. cx. I. gv. 31].
76
goliaTTa Soris brZolebSi gansakuTrebiT
isaxela Tavi mirvan ufliswulma `mirvan Tavis-
TaviTa mokla cameti bumberazi qarTvelTa da
somexTagani~ [q. cx. I. gv. 32]. bartom mefe xedav-
da, rom goliaTTa brZolebSi misi gamarjvebis
Sansi klebulobda. Sesabamisad, mis daqvemdeba-
rebul jarSi sabrZolo suliskveTeba yovel-
dRiurad ecemoda da cdilobda generaluri
brZoliT gamoesworebina dasamarcxeblad gan-
wiruli situacia. `maSin bartom mefeman ganaw-
yvna spani TÂsni, da mimarTa yovliTa spiTa
mirvans, da muniT mirvan moegeba spiTa yovliTa
da iqmna brZola Zlieri maT Soris. moswyda
orgniTve uricxÂ. da iZlivnes somexni da qarT-
velni sparsTagan, da mokles bartom, mefe
qarTvelTa~ [q. cx. I. gv. 32].
77
amdenad, parTelTa (sparselTa) kargad da-
gegmil brZolas, qarTlis kvlav dasabruneb-
lad parTiis politikuri gavlenis sferoSi,
Sedegic Sesabamisi mohyva. parTiam aRadgina
qarTlze politikuri gavlena.
mefe bartomTan erTad mokles misi Svilo-
bili, memkvidre qarTam. `ese qarTam, Zed Svile-
buli bartom mefisa, masve wyobasa moikla bar-
tomis Tana. xolo coli misi, asuli bartomisi,
uZlebi darCa, ivltoda da warvida somxiTs, da
mun Sva yrma, da uwoda saxelad aderki, da
izrdeboda igi mun~ [q. cx. I. gv. 32]. aq leonti
mroveli gvamzadebs momavali intrigebisTvis
somxeTis mxridan.
78
mefe mirvani (Zv.w. 125-110 ww.)
taxtze asvlis Semdeg mirvans ar dauwyia
gansxvavebuli politikuri orientaciis mqone
qarTlis didebulebis devna.
is adgilobrivi qarTlis xelisufalni,
romelnic sxvadasxva mizeziT ar imyofebodnen
brZolis velze da TavianT daqvemdebarebaSi
arsebul cixesimagreebSi iyvnen gamagrebulni,
gamoiyvana da yvela Semoiriga. `misca maT fici
da aRTqma~ [q. cx. I. gv. 33]. mirvani gamoirCeoda
tolerantobiT.
leonti mrovelis Tanaxmad, mirvanma kidev
erTi politikuri aqti Seasrula. qarTlis me-
fis (bartomi Tavadve mokla) coli, romelic
samSvildeSi iyo gamagrebuli, iZulebiT gamoiy-
vana da masze iqorwina. radgan dedofali war-
79
momavlobiT somexTa samefo saxlis Svili iyo
`mZlavrobiT gamoiyvana coli bartomisi
samSÂldiT da SeirTo colad, romeli Svili
iyo arSakunianTave~ [q. cx. I. gv. 33]. amiT mirvan-
ma ganacxada Tavisi ganzraxva _ keTilmezob-
luri urTierTobis damyarebisa somxeTis same-
fosTan.
mirvanis samefo qalaqi iyo mcxeTa. mas did-
xans ar umefia da misi gardacvalebis Semdeg
qarTlis mefe gaxda misi Ze arSaki `nebierad
mefobda mciredJam da mokuda da dajda mis
wil Ze misi arSak~ [q. cx. I. gv. 33].
mirvani mefobda Zv.w. 125-110 ww.
80
mefe arSaki (Zv.w. 110-95 ww.)
mefe mirvanis gardacvalebis Semdgom Zv.w.
110 w. qarTlis mefed ekurTxa misi Ze arSaki.
arSaki mamiT nebroTiani _ farnavaziani, xolo
dediT arSakuniani iyo. mefe arSakis saxelTan
aris dakavSirebuli kaxeTSi qalaq nekresis
kidev ufro galamazeba da gaSeneba `aman arSak
ganaSuena nelqar, qalaqi kaxeTisa, romeli ars
nekresi~ [q. cx. I. gv. 33]. nekresis aSeneba jer
kidev mefe farnajomma daiwyo `iwyo Senebad
kaxeTs qalaqsa nelqarissa, romel ars nekresi~
[q. cx. I. gv. 29].
am periodSi kidev ufro Zlierdeba pontos
samefo miTridate VI-is xelmZRvanelobiT. pon-
tos samefo xelisuflebam, romelic poli-
tikur kavSirSi iyo qarTlis samefo xelisuf-
81
lebasTan, erToblivi ZalebiT Seutia kolxeTs.
kolxeTze Seteva mokavSireTa gamarjvebiT dam-
Tavrda. qarTlma daibruna kolxebis mier warT-
meuli Sida qarTlis nawili ufliscixiTurT.
kolxeTis didi nawili pontos samefom uSua-
lod SeierTa. mefe arSakma ufliscixeSi Tavda-
cviTi mSeneblobebi gaamagra `hmata simagresa
ufliscixisasa~ [q.cx. I. gv. 33].
male saerTaSoriso arenaze kvlav wari-
marTa ZalTa gadajgufebis procesi. Zv.w. 95
wels somxeTis samefo taxtze adis tigran II.
miuxedavad imisa, rom pontos samefosa da
somxeTis samefoebs Soris megobruli kavSiris
gamo qarTlma daibruna egrisis mier warT-
meuli teritoriebi, dinastiuri qorwinebiT
ganmtkicebuli kavSiri somxeTsa da pontos
Sorisac arsebobda, somxeTis mefe tigran II,
82
somxeTis samefos Semdgomi gaZlierebis mizniT,
qarTlis samefos saSinao saqmeebSi aqtiurad
Caeria; kerZod: somxeTSi aRzrdili mefe bar-
tomis SviliSvili aderki, romelmac aiTvisa
mefisTvis saWiro Cvevebi da gaiwvrTna rogorc
samxedro piri, gamoemarTa jariT qarTlis
winaaRmdeg bartomisTvis warTmeuli samefo
xelisuflebis dasabruneblad. `aderki moiT-
xovna spani somexTa mefisagan da moscna mas, da
warmoemarTa arSaks qarTvelTa mefesa zeda,
dedis Zmasa TÂssa~ [q. cx. I. gv. 33]. qarTlis
mefed ki am dros aris somxeTidan wamosuli
aderkis dedis Zma arSak mirvanis Ze. mefe
arSakmac Caatara Sesabamisi samxedro samza-
disi: `arSak Semoikribna yovelni erisTavni
qarTlisani, moirTo Zali sparseTiT da miegeba
wina~ [q. cx. I. gv. 33]. rogorc Cans, aq aRwerili
83
ambavi is tipuri SemTxvevaa, roca didi saxelm-
wifos xelmZRvanelni TavianT saxelmwifoTa
interesebidan gamomdinare, arad dagideven ara-
fers da aravis, Tundac maTi qmedebebi mezo-
bel, partnior saxelmwifos interesebs ewina-
aRmdegebodes; anu laparakoben erTs, xolo
sinamdvileSi ki akeTeben meores _ naTqvamis sa-
winaaRmdegos, oRond saqme usaTuod unda gan-
xorcieldes mis daqvemdebarebaSi myofi qveynis
interesebis Sesabamisad.
somxeTis mZlavri saxelmwifo tigran II
xelmZRvanelobiT, qarTlze politikuri gav-
lenis aRdgenisTvis upirispirdeba Tavis mokav-
Sires pontos mZlavri saxelmwifos xelmZRva-
nels miTridate VI-es. brZola kvlav farulia,
oficialurad somxeTSi gazrdili aderki Txo-
ulobda, rom qarTlis mefe arSaks, rogorc
84
ukanonod xelisuflebis mimtacebels, daeTmo
samefo xelisufleba aderkis sasargeblod.
amdenad, qarTlze politikuri gavlenisTvis
erTmaneTs daupirispirdnen mezobeli didi
saxelmwifoebi: erTi mxriv, somxeTi, qarTlSi
mefobis kandidat aderkis xelmZRvanelobiT da,
meore mxriv, pontos samefo qarTlis moqmedi
mefis arSakis winamZRolobiT. `Sekrbes ornive
spani TrialeTs da daibanakes maxloblad erT-
manerTisa~ [q. cx. I. gv. 34]. brZolaSi, romelic
sakmaod mxatvrul ferebSi aRuweria leonti
mrovels, gamarjvebuli gamodis aderki. `hkra
aderki isari mkerdsa arSakissa da verRara uf-
ara simagreman saWurvelisaman; ganvarda zurg-
iT, da Camovarda arSak cxenisagan~ [q. cx. I. gv.
34].
85
mefe arSakis mokvlis Semdgom aderki swra-
fad dabrunda ZiriTad laSqarTan da moiTxova
ar ebrZolaT qarTvelTa winaaRmdeg, radgan
mefe arSakis sikvdilis Semdeg qarTvelTa laS-
qari ukve aRar iyo misi mowinaaRmdege; axla
qarTli ukve misi samarTavi qveyana gamxdariyo,
qarTlis jarebi ki _ misi SeiaraRebuli Za-
lebis nawili. aderki `mivida spaTa Tana somxi-
TisaTa, da rqua maT: gafuceb RmerTTa TquenTa,
nu ganmartebT maxÂlTa TquenTa qarTvelTa
zeda, rameTu mamulni arian Cemni, da aw me var
mefe maTi, ZaliTa da SewevniTa TqueniTa~.
ismines somexTa vedreba misi da daadgres
adgilsa zeda~ [q. cx. I. gv. 34].
mas Semdeg, rac aderkma daasrula sityviT
gamosvla somxebis SeiaraRebuli Zalebis
winaSe da dainaxa, rogor daemorCilnen som-
86
xebi, swrafad datova isini. mivida qarTvelTa
SeiaraRebul dajgufebasTan da mimarTa sity-
viT: `me var Svili mefeTa TquenTa, da suesa
Cemsa moucemia mefoba Cemda. aw miiReT Cemgan
keTili da sixaruli. aha esera aRara mouSvne
spani somexni Tquen zeda~ [q. cx. I. gv. 34-35.]
rogorc Cans, winaswari mosamzadebeli
samuSaoebi, aderkis mociqulebs, qarTvelTa
samxedro dajgufebaSi Catarebuli hqondaT.
qarTvelebi emorCilebodnen aderkis sityvas.
ufro metic, erTgvari aRfrTovanebiTac ki Sex-
vdnen aderks. `Sen xar mefe Cueni; da vmadlobT
suesa Cuensa, rameTu mogueca sazRvarad mefisa
amis Cuenisa Svilive mefeTa CuenTa, goliaTi
da saxelovani~... moiRes qarTvelTa gÂrgÂni
arSakisi, da daadges aderkis da warmoiyvanes~
[q. cx. I. gv. 35]. amdenad, qarTlis mefe gaxda
87
somxeTSi gazrdili, somxuri politikuri
orientaciis mqone piri, mefe aderki, Ze barto-
misi arSakuniani.
zemoT aRwerili politikuri intrigebi mxo-
lod qarTlSi ar viTardeboda. ama Tu im qvey-
nis saxelisuflo vertikalis saTaveSi myofi
piris, Tavisi gavlenis qveS moqceva didi
saxelmwifoebisTvis Zalze mniSvnelovani iyo,
aris da iqneba. xdeboda imgvaradac, rodesac
didi saxelmwifos meTauris Svili sxvadasxva
intrigebis gamo (mag., fuladi resursis gamoye-
nebiT) axerxebda patara qveynis xelisuflebis
saTaveSi mosvlas, raTa am saxelmwifos xeli-
sufleba eqcia erTgvar winapirobad didi saxe-
lmwifos saxelisuflo vertikalSi mosasvle-
lad.
88
Zveli berZeni mwerali apiane, miTridates
omebis istoriaSi, mogviTxrobs: `miTridatem...
pontoSi rom dabrunda, gamdgar kolxebsa da
bosforelebs gaumarTa omi. amaTgan kolxebi
mas Svils sTxovdnen miTridates, raTa mieca
maTTvis mefed da [rogorc ki] miiRes, maSinve
damorCildnen. magram mefem ieWva, rom es [yove-
live] moawyo misma Svilma, romelsac mefoba
surda, moayvanina igi, daado oqros borkilebi
da Semdeg didxans ar gauvlia, rom mohkla
[kidevac], Tumca, igi didad sasargeblo iyo mi-
sTvis~ [apiane, miTridates omebis istoria,
1959w. gv. 135].
rogorc ukve aRvniSne, Zv.w. 190 wels q. mag-
neziasTan msoflio saWadrako dafaze gamoCnda
axali zemZlavri saxelmwifo romi, romelic
nel-nela afarToebda Tavis saxelmwifoebriv
89
sazRvrebs da aqtiurad ereoda mezobel saxel-
mwifoTa saqmeebSi.
`Zv.w. 66 w. pontos mefe miTridatesa da som-
xeTis mefe tigranis winaaRmdeg omis warmoeba
romis senatma gneus pompeuss daavala da igi
aRmosavleTis provinciebSi ganusazRvreli uf-
lebebiT aRWurva~ [saqarTvelos istoria, uZve-
lesi droidan axali welTaRricxvis IV sauku-
nemde; redaqtori akad. d. musxeliSvili, 2012 w.
gv. 185]. pontosa da didi somxeTis samxedro
Zalebi, romelTa rigebSi qarTlis samefos Se-
iaraRebuli Zalebic iyo, erTiani ZaliT ewina-
aRmdegebodnen romaelTa Semosvlas. romae-
lebma sastikad daamarcxes mokavSireebi, Zv.w. 65
wels pompeusi qarTlSi SemoiWra. male damar-
cxebul qarTlis mefes romaelebma uboZes sta-
tusi _ `romaelTa megobari da mokavSire~, rac
90
faqtobrivad romauli politikuri orientaciis
mqone, romis daqvemdebarebaSi myof qveyanas
niSnavda.
qarTlis damorCilebis Semdeg, pompeusi
gadavida kolxeTSi da isic daimorCila. Semd-
gomSi pompeusis romSi triumfaluri svlaSi,
kolxeTis mmarTvel olTakes sxva dapyrobili
teritoriebis mmarTvel didebulebTan erTad
miaRebines monawileoba. pompeusma kolxeTis
mmarTvelad daadgina aristarqe, romlis sa-
xeliT moWrilma monetam Cvenamde moaRwia,
Tumca, aristarqe monetaze mefed ar moixse-
nieba [saqarTvelos istoria, t. I.. akad. d. mus-
xeliSvilis redaqtorobiT, Tb., 2012 w., gv. 188].
qarTlis (iberiis) mmarTveli elitis poli-
tikuri orientaciis Sesaxeb arsebuli wyaro-
ebis simciris gamo, SeiZleba vivaraudoT, rom
91
ukve SemdgomSi, qarTlis (iberiis) mefe artags
maleve unda uareyo romauli politikuri
orientacia, xolo misi memkvidre farnavaz II,
antiromauli politikuri orientaciis unda
yofiliyo.
msoflios gadanawilebisTvis brZolis pro-
cesi Zv.w. IV-I ss. xSirad qarTul saxelmwifoze
gadioda da qarTuli saxelmwifos teritoria
iyo moZalade imperiaTa brZolis poligoni.
mpyrobeli imperiisgan Tavis daRwevas ki,
qarTli (iberia) ZiriTadad am imperiis daSlis
Semdeg aRwevda.
***
92
Sinaarsi
politikuri orientacia da qarTuli
saxelmwifos Seqmna farnavazis xanaSi ....................... 3
erisTavTa gamosvla saurmagis winaaRmdeg ........... 33
mirvan nebroTianis mefoba .................................................... 45
farnajomi da qarTlis politikuri
orientacia (Zv.w. 180-170 ww.) .....................................................55
mefe arSaki - I ( Zv.w. 170-145 ww.) ...................................... 65
mefe artagi (Zv.w. 145-143 ww.) ................................................ 69
mefe bartomi (Zv.w. 143-125 ww.) .............................................. 71
mefe mirvani (Zv.w. 125-110 ww.) ................................................ 78
mefe arSaki - II (Zv.w. 110-95 ww.). ........................................ 80
garekanis pirvel gverdze: axalgoris ganZi,
sasafeTqleebi, Zv.w. IV s.
misi xelmZRvanelobiT 1982 wels, maSindel
leningorSi, gaixsna mxareTmcodneobis
muzeumi, romelic 1985 wels gadavida qsnis
erisTavebis sasaxleSi. 1989 wlidan gadakeTda
istoriis, arqeologiisa da arqiteqturis
muzeum-nakrZalad.
vladimer (valo) RunaSvili
ist. mecnierebaTa doqtori
valo RunaSvilma qsnis saerisTavos da mTlianad saqarTvelos
istoriis Seswavlas ToTxmeti samecniero naSromi da ramdenime
monografia miuZRvna: narkvevebi qsnis xeobis warsulidan I; publikaciebi
(1997 w.); narkvevebi qsnis xeobis warsulidan II (2001 w.); qsnis saerisTavos
politikuri istoria (2005 w.) da meore gamocema (2007 w.); vaxtang
gorgasali, politikuri orientacia da separatizmi (2013 w.). warmatebiT
muSaobs qarTlis (iberiis) saxelmwifoebriv gaerTianebasa da politikuri
orientaciis sakiTxebze.