senoji spauda

43

Upload: benas-balciunas

Post on 24-Mar-2016

230 views

Category:

Documents


2 download

DESCRIPTION

Senų laikraščių iškarpos iš tarpukario.

TRANSCRIPT

Page 1: Senoji spauda
Page 2: Senoji spauda
Page 3: Senoji spauda
Page 4: Senoji spauda
Page 5: Senoji spauda
Page 6: Senoji spauda
Page 7: Senoji spauda
Page 8: Senoji spauda
Page 9: Senoji spauda
Page 10: Senoji spauda
Page 11: Senoji spauda
Page 12: Senoji spauda
Page 13: Senoji spauda
Page 14: Senoji spauda
Page 15: Senoji spauda
Page 16: Senoji spauda
Page 17: Senoji spauda
Page 18: Senoji spauda
Page 19: Senoji spauda
Page 20: Senoji spauda
Page 21: Senoji spauda
Page 22: Senoji spauda
Page 23: Senoji spauda
Page 24: Senoji spauda
Page 25: Senoji spauda
Page 26: Senoji spauda
Page 27: Senoji spauda
Page 28: Senoji spauda
Page 29: Senoji spauda
Page 30: Senoji spauda
Page 31: Senoji spauda
Page 32: Senoji spauda

“Darbas 1939 01 08

Page 33: Senoji spauda

“Darbas 1939 01 08

Page 34: Senoji spauda

“Darbas 1939 01 08

Page 35: Senoji spauda

“Darbas 1939 01 08

Page 36: Senoji spauda
Page 37: Senoji spauda
Page 38: Senoji spauda

“Darbas’ 1939 01 08

Page 39: Senoji spauda

“Darbas” 1939 01 27

Page 40: Senoji spauda

“Darbas” 1939_01_01_3

Page 41: Senoji spauda

Laikraštis „Darbas” 1939_01_01

Page 42: Senoji spauda

Laikraštis „Darbas” 1939_01_01

Page 43: Senoji spauda

Darbo rūmai leido savaitinį laikraštį “Darbas“

“1935 10 24 buvo išleistas Darbo rūmų įstatymas. Darbo rūmų paskirtis buvo atstovauti pramonės, prekybos, statybos ir transporto darbininkų ir tarnautojų

interesams, rūpintis jų kultūriniais, socialiniais ir ekonominiais klausimais. Darbo rūmai buvo vieni visai Lietuvai. Vidaus reikalų ministro leidimu darbo

reikalams užsienyje ir darbo apygardose galėjo būti steigiamos kultūrinės ir ekonominės įstaigos, patarimų turi ir sekcijos. Darbo rūmų nariai buvo renkami

darbininkų ir tarnautojų. Jų skaičių ir rinkimų tvarką nustatė vidaus reikalų ministras. Jis taip pat išleisdavo Darbo rūmų statutą, kuris reglamentavo Darbo

rūmų darbą.

Darbo rūmų kadencija buvo 5 metai, bet Ministrų kabinetas galėjos juos paleisti. Darbo rūmams vadovavo pirmininkas, skiriamas vidaus reikalų ministro iš

rūmų narių arba žmonių, turinčių teisę būti rūmų nariais. Visuotinis darbo narių rūmų susirinkimas išrinkdavo valdybą ir revizijos komisiją. Darbo rūmai turėjo

teisę pareikšti savo nuomonę darbuotojų ekonominiais, kultūriniais, socialiniais gyvenimo klausimais, taip pat pateikti atitinkamų įstatymų projektus. Darbo

rūmai vidaus reikalų ministro reikalavimu privalėjo pateikti informaciją apie darbuotojų padėtį, pareikšti savo nuomonę apie galiojančius įstatymus ir pan.

Darbo rūmų biudžetą sudarė darbuotojų ir darbdavių mokesčiai ir finansinė parama iš valstybės biudžeto. Darbo rūmų veiklą prižiūrėjo vidaus reikalų

ministras, jis taip pat leido aktus, detalizuojančius šio įstatymo nuostatus.”

http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/teises-istorijos-konspektas-puslapis56.html