siūlymai dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo ... grupes... · lietuva pirmauja es...
TRANSCRIPT
Siūlymai dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių
SANTRAUKA
Problemos I. Studijos, studentai, studijų programos, mobilumas
Pastaraisiais metais labai mažėja studentų skaičius (nuo 2008 m. jis sumažėjo trečdaliu), ši
tendencija išliks artimiausiais metais vien dėl ir toliau mažėsiančio abiturientų skaičiaus (dėl
gimstamumo „duobės“, tikėtina, kad iki 2020 m. abiturientų skaičius sumažės dar beveik
ketvirtadaliu), aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus.
Nors abiturientų skaičius mažėja, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dalis išlieka panaši,
aukštosios mokyklos priima vis didesnę stojančiųjų dalį.
Per LAMA BPO (2015 m.) tarp įstojusiųjų į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas
vietas ar gavusiųjų studijų stipendijas (toliau – VF / ST vietos) daugiau nei ketvirtadalis priimtų
asmenų surinko mažiau nei 4 konkursinius balus (KB)1. Universitetuose daugiau nei trys
ketvirtadaliai stojančiųjų į VF / ST vietas surinko daugiau nei 6 balus. Į 60 proc. mokamų vietų
aukštosiose mokyklose priimti asmenys surinko mažiau nei 4 balus.
Dar apie 25 proc. studentų į valstybės nefinansuojamas vietas priimama ne per LAMA BPO,
duomenys apie jų konkursinius balus yra fragmentiški.
Tuo pat metu aukštųjų mokyklų siūlomų programų skaičius didėja, o studentų skaičius jose
mažėja. Jau į ketvirtadalį programų priimama mažiau nei 10 studentų.
Iš Lietuvos į ES 27 / EEE / šalių kandidačių aukštąsias mokyklas studijuoti visą studijų programą
išvyksta (2012 m. duomenimis) apie 8 proc. studentų, kai ES vidurkis – apie 3,5 proc. Į
Lietuvą atvykusių studijuoti iš ES 27 / EEE / šalių kandidačių studentų skaičius sudaro tik 0,2
proc., kai ES 27 vidurkis – 3,6 proc.
Pagal „Erasmus“ programą (2013–2014 m. duomenimis) išvyksta 1,5 karto daugiau aukštųjų
mokyklų darbuotojų, nei atvyksta.
II. Išsilavinimas
Pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje
Lietuva pirmauja ES (2014 m.).
III. Įsidarbinamumas
Vidutiniškai tik 52 proc. 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms
reikia aukštojo išsilavinimo.
IV. Mokslo potencialas
Tarptautiniai ekspertai didelės dalies mokslininkų grupių veiklą įvertino (2015 m.) kaip
vidutinišką nacionaliniu mastu arba kaip stiprią nacionaliniu mastu su ribotu tarptautiniu
pripažinimu. Socialinių mokslų srityje veikla įvertinta kaip silpna. Mokslinės veiklos valdymas
– silpniausia visų mokslo sričių grandis.
Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas, kai kuriais atvejais po labai mažas mokslininkų
grupes skirtingose institucijose, todėl mažai konkurencingas tarptautiniu mastu.
Lietuva (2015 m. duomenimis) – viena mažiausiai dotacijų iš programos H2020 gaunanti šalis,
viena mažiausiai bendrų publikacijų su užsienio partneriais skelbianti valstybė, taip pat
1 Surenkamų konkursinių balų (KB) pavyzdžiai:
pagrindinio KB dalyko valstybiniame egzamine (VE) surinkus 16 t. iš 100 galimų, kitų įskaitomų trijų dalykų metinius
pažymius turint 4, KB – 1,12;
pagrindinio KB dalyko VE surinkus 30 t., kitų įskaitomų trijų dalykų metinius pažymius turint 5, KB – 2,1;
pagrindinio KB dalyko VE surinkus 40 t., kitų įskaitomų dviejų dalykų VE surinkus po 40, o trečiojo dalyko metinį
pažymį turint 6, KB – 4,04.
2
Lietuvos mokslininkų publikacijos vidutiniškai mažai cituojamos. Tik 2,3 proc. doktorantų
Lietuvoje yra iš užsienio (tai vienas iš mažiausių proc. ES).
V. Šalies inovatyvumas, konkurencingumas
Nepaisant to, kad Lietuva tapo labiausiai išsilavinusia (30–34 m. amžiaus grupėje) šalimi, ji pagal
Europos inovacijų švieslentę, nors ES narių skaičius dideja jau daug metų užima 4–5 vietą nuo
galo. Šalies inovatyvumas koreliuoja su BVP dalimi, tenkančia gyventojui.
VI. Finansai
Lietuvoje aukštajam mokslui tenkanti viešųjų išlaidų dalis (nuo BVP) viršija ES vidurkį. Neefektyvus lėšų naudojimas (išskaidytas potencialas, smulkios studijų programos su mažu
studijuojančiųjų skaičiumi) neleidžia pagerinti studijų kokybės, padidinti akademinio personalo
atlyginimų.
Tuo pat metu Lietuvoje MTEP tenkanti išlaidų dalis (nuo BVP) gerokai atsilieka nuo ES
vidurkio.
Lietuva priskiriama prie labai mažą dalį MTEP išlaidų skiriančių darbo sąnaudoms šalių. Tai
suponuoja neadekvačiai mažą tyrėjų darbo užmokestį jų turimai profesinei kvalifikacijai.
Pagal finansavimo šaltinius Lietuvoje tiek verslo, tiek valdžios skiriamos lėšos MTEP pagal dalį
nuo BVP labai atsilieka nuo ES vidurkio.
Pagal MTEP išlaidas (panaudojimą) pagal sektorius: Lietuvoje per verslo sektorių išleidžiama
labai maža dalis MTEP lėšų, ateinančių iš įvairių šaltinių, per viešąjį sektorių išleidžiama
gerokai didesnė dalis ir pagal procentą nuo BVP ji panaši, kaip ES vidurkis.
Siūlymai Aukštosioms mokykloms keliami reikalavimai ir mokyklų vertinimo pertvarka
Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ) įteisinti:
detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje;
kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui: dėl skaičiaus
studijų sričių, kuriose vykdomos studijos; reikalavimų dėl mokslinių tyrimų lygio; mokslo ir
studijų tarptautiškumo, mobilumo; bendradarbiavimo su verslu apimčių; mokslinių tyrimų ir
studijų infrastruktūros; priimamų studentų kompetencijos; absolventų įsidarbinamumo lygio ir
pan.;
pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti minėtų kriterijų rodiklius.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai:
nustatyti aukštosios mokyklos vertinimo rodiklius;
patvirtinti naują aukštųjų mokyklų vertinimo tvarką, kurioje turi atsispindėti įvairių valstybės
organizuojamų vertinimų darna ir efektyvus turimų duomenų naudojimas;
atnaujinti doktorantūros teisės suteikimo ir vertinimo tvarką, kurioje vykdomos mokslo veiklos
vertinimo lygis nustatomas, remiantis reguliariai vykdomo tarptautinio MTEP veiklos
vertinimo rezultatais.
Studijų programų akreditavimo pertvarka
MSĮ įteisinti:
perėjimą nuo studijų programų prie studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo;
pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti studijų krypčių vertinimo ir
akreditavimo tvarką ir numatyti atitinkamus rodiklius.
Vyriausybei ar jos įgaliota institucijai:
patvirtinti studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką;
nustatyti atitinkamus rodiklius pagal studijų kryptis dėl būtino mokslinės veiklos lygio,
reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, dėl mokslinių tyrimų ir studijų
3
infrastruktūros, bendradarbiavimo su verslu; dėstytojų pedagoginių kompetencijų; absolventų
įsidarbinamumo ir pan.
ŠMM:
iš socialinių dalininkų (dauguma – verslo ir pramonės asocijuotų struktūrų, tarptautinio lygio
mokslininkai) sudaryti nepriklausomą komisiją dabar vykdomoms studijų programoms
inventorizuoti, kad būtų įvertintas kiekvienos aukštosios mokyklos vykdomų studijų programų
aktualumas (poreikis) darbo rinkos (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) požiūriu.
Finansavimo pertvarka: studijų finansavimas
MSĮ įteisinti pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti:
sąlygas aukštajai mokyklai (stojančiųjų minimali kompetencija pagal studijų kryptis;
minimalūs studentų, priimamų į studijų kryptį (programą), skaičiai, kad būtų užtikrintas studijų
rentabilumas), kurias tenkinant gali būti skiriamas valstybės biudžeto finansavimas (norminė
studijų kaina („studijų krepšelis“), studijų stipendijos);
valstybės finansuojamų vietų skaičių, tik įvertinus, kokia tos studijų krypties absolventų dalis
eina aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigas (o kolegijoms ir pagal tai, kokia dalis dirba
pagal įgytą išsilavinimą), kokios turimo potencialo galimybės.
Vyriausybei ar jos įgaliota institucijai:
patikslinti studijų krepšelių ir studijų stipendijų skyrimo tvarką;
patvirtinti valstybės finansuojamų vietų skaičiaus nustatymo (pagrindimo) tvarką.
Finansavimo pertvarka: bazinis finansavimas
MSĮ nustatyti, kad:
ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos įskaičiuojamos į studijų krepšelio lėšas ir skiriamos
proporcingai baziniam finansavimui skiriamam MTEP.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patikslinti:
studijų (studijų krepšelio ir studijų stipendijos skyrimo) finansavimo metodiką, įtraukiant į
studijų krepšelį ir ūkiui bei administravimui skiriamas lėšas;
MTEP veiklos finansavimo metodiką, nustatant, kad bazinis finansavimas MTEP skiriamas,
atsižvelgiant į kasmetinio bibliometrinio vertinimo ir tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos
vertinimo (vykdomo kas 5 m.) rezultatus.
ŠMM:
patikslinti MTEP darbų vertinimo metodiką, numatant MTEP tarptautinio lygio darbų
skatinimą (už publikacijas, patenkančias į 10 proc. labiausiai cituojamų); tarptautinio
bendradarbiavimo skatinimą (už bendras publikacijas su užsienio partneriais, bendrus su
užsienio partneriais MTEP projektus), bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi skatinimą (už
bendras publikacijas, labiau akcentuojant ūkio subjektų MTEP užsakymų vykdymą, bendrų su
verslu MTEP projektų vykdymą);
patvirtinti tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos vertinimo (kas 5 m.) metodiką;
supaprastinti (standartizuoti, mažinant biurokratinio darbo naštą) MTEP veiklos vertinimui
(metiniam MTEP veiklos vertinimui; lyginamajam mokslo veiklos vertinimui; MTEP veiklos
vertinimui, teikiant doktorantūros teisę ar vertinant doktorantūros kokybę; MTEP veiklos
vertinimui, vykdant institucinį vertinimą) reikalingos informacijos iš institucijų rinkimą, dabar
vykdomą skirtingiems tikslams, skirtingu laiku ir skirtingomis formomis.
Finansavimo pertvarka: konkursinis finansavimas
MSĮ įteisinti, kad:
LMT nuostatus tvirtina Vyriausybė.
4
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai:
patvirtinti naujus LMT nuostatus, kartu su mokslo komitetais įteisinančius Strateginį komitetą,
patikslinant komitetų sudarymo principus, funkcijas ir atsakomybes, jų vaidmenį formuojant
nacionalines mokslo programas pagal valstybės institucijų teikiamas tematikas, numatant
finansavimo schemų stambinimo galimybę bei privalomą užsienio ekspertų pasitelkimą,
vertinant projektus; sustiprinant LMT fondo vaidmenį.
Verslo MTEP potencialo didinimas ir MTEP finansavimo apimčių peržiūra
MSĮ įteisinti:
bendros mokslo doktorantūros su verslu galimybę.
Vyriausybei:
peržiūrėti priemones, skatinančias verslo MTEP pajėgumo didėjimą:
o naujo mokslui imlaus verslo gimimo rėmimas;
o mokslo ir studijų institucijų mokslo rezultatų komercinimo gebėjimų stiprinimas;
o patvirtinti bendros su verslu doktorantūros nuostatus;
koncentruoti MTEP potencialą, kad būtų efektyviau naudojamos MTEP skiriamos biudžeto
lėšos ir didėtų Lietuvos patrauklumas mokslui imlaus verslo iš užsienio investicijoms;
peržiūrėti galimybes daugiau valstybės biudžeto lėšų skirti MTEP tiek viešajame sektoriuje,
tiek versle skatinti.
Efektyvesnis aukštajam mokslui ir MTEP skirtų lėšų naudojimas
LRS, LRV, ŠMM:
parengti mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą, koncentruojant turimą potencialą,
kad gerėtų studijų ir MTEP kokybė, sudaryti galimybę bent kiek padidinti akademinio
personalo atlyginimus, net ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuva darbo sąnaudoms skiria labai mažą
MTEP išlaidų dalį.
Valstybinių universitetų tinklo pertvarka
Pirmiausia iš jau dabar turimos įvairiausių jau atliktų vertinimų informacijos, vadovaujantis
aukščiau įvardytais kriterijais, būtina padaryti „nuotraukas“, įvertinant:
universitetų dabartinę atitiktį minimaliems reikalavimams;
mokslinio potencialo išsibarstymą universitetuose (ir institutuose) pagal mokslo sritis;
studijų (pagal kryptis ir studentų skaičių) pasiskirstymą tarp universitetų;
vykdomų studijų ir turimo mokslinio potencialo dermę;
studijų pasiskirstymo atitiktį rentabilumo kriterijams.
ŠMM pagal „nuotraukas“, atsižvelgiant į prognozuojamą tolesnį abiturientų skaičiaus mažėjimą,
parengti galimus tinklo pertvarkos scenarijus.
Vyriausybei pritarus konkrečiam scenarijui, jis teikiamas tvirtinti Seimui.
Seimui patvirtinus konkretų scenarijų:
ŠMM parengti preliminarių jungiamų institucijų pertvarkos planų projektus, apimančius
struktūrą, pagrindines veiklos kryptis, potencialo sutelkimo strategiją ir kt.;
LRV pritarus šiems projektams, sudaryti darbo grupes dėl tų planų detalizavimo;
parengti (darbo grupės, ŠMM, LRV) ir priimti (LRS) teisės aktus dėl naujų universitetų
įsteigimo (ar egzistuojančių reorganizavimo ar sujungimo (prijungimo)), pertvarkos planų
įgyvendinimo;
įgyvendinti pertvarkos planus.
Valstybinių mokslinių tyrimų institutų tinklo pertvarka
ŠMM parengti LRV sprendimų projektus dėl humanitarinių institutų reorganizavimo.
5
Įvadas
Šioje apžvalgoje koncentruojamasi į svarbiausius principus, kriterijus, sąlygas, kuriais vadovaujantis
galėtų būti peržiūrima Lietuvos aukštojo mokslo sistema, vertinamos jos institucijos (universitetai ir
kolegijos), jose vykdoma studijų ir mokslo veikla, koreguojami finansavimo principai, kad,
reaguojant į svarbiausias sistemos problemas bei kylančius iššūkius, būtų galima geriausiai panaudoti
Lietuvoje turimą potencialą, jį nuolat atnaujinti ir iš esmės pagerinti aukštojo mokslo kokybę. Kai
kalbama apie universitetams ar kolegijoms keliamus reikalavimus, turimos omenyje akivaizdžiai
būtinos (bet ne visada pakankamos, išsemiančios maksimalias galimybes aukščiausio lygio veiklai)
sąlygos, kurias artimiausioje ateityje turėtų tenkinti institucijos, kad galėtų išlaikyti vieno ar kito tipo
savarankiškos aukštosios mokyklos statusą, o jų veiklos vertinimo sistema taptų efektyvesnė, mažiau
biurokratizuota, o jos rezultatais besiremianti finansavimo sistema labiau skatintų kokybišką veiklą,
paremtą mokslo ir studijų tarptautiškumu, didintų mokslo ir studijų sistemos tarptautinį
konkurencingumą.
I. Būklės analizė
Aukštųjų mokyklų ir studentų skaičiai. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sistemą2 sudaro 22
universitetai (14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai), 23 kolegijos (13 valstybinių ir 10 nevalstybinių), 13
valstybinių ir 9 nevalstybiniai mokslinių tyrimų institutai.
Duomenų šaltinis: LSD3
1 pav. Studentų ir aukštųjų mokyklų skaičiaus dinamika
Nuo 2008–2009 m. m. iki 2014–2015 m. m. studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose
sumažėjo trečdaliu: nuo 210 tūkst. iki 140 tūkst. (žr. 1 pav.), ši tendencija išliks artimiausiais metais
2 2016 m. sausio 1 d. duomenimis. 3 Lietuvos statistikos departamentas.
0
10
20
30
40
50
60
0
50
100
150
200
250
19
89
19
90
19
91
19
92
19
93
19
94
19
95
19
96
19
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
AM skaičiusStudentų skaičius, tūkst.
Studentų skaičius AM skaičius
Kolegijų atsiradimas
6
vien dėl ir toliau mažėsiančio abiturientų skaičiaus (dėl gimstamumo „duobės“ abiturientų skaičius
dar turėtų mažėti iki 2021 metų (žr. 2 pav.)). Aukštųjų mokyklų skaičius per minėtą laikotarpį išliko
beveik stabilus (žr. 1 pav.).
Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2 pav. Abiturientų skaičiaus mažėjimas
Stojimas į aukštąsias mokyklas. Abiturientų skaičius mažėja, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas
dalis išlieka panaši – svyruoja nuo 62 iki 64 procentų (3 pav.).
Nuo 2008 m. studentų skaičius sumažėjo trečdaliu, aukštųjų mokyklų skaičius išliko stabilus.
Tikėtina, kad iki 2020 m. abiturientų skaičius sumažės dar beveik ketvirtadaliu.
7
Duomenų šaltiniai: LAMA BPO4, LSD
3 pav. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dinamika5
Į aukštąsias mokyklas studijuoti priimama vis didesnė stojančiųjų dalis (žr. 4 pav.). Matomas
skirtumas tarp stojančiųjų po pertraukos ir tų pačių metų abiturientų – stojantiesiems po pertraukos
įstoti sekasi sunkiau (žr. 4 pav.).
4 LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. 5 Kad būtų galima matyti, kokia dalis pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių po 2 metų įgyja vidurinį, pagrindinį
išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius yra paslinktas („į dešinę“) per dvejus metus. Tokiu būdu, nors dar nėra duomenų
apie vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių 2016 m., galime matyti, kad, sumažėjus pagrindinį išsilavinimą
įgijusių mokinių skaičiui, proporcingai turėtų sumažėti ir vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų.
70%
72%
74%
76%
78%
80%
82%
84%
86%
88%
2010 2011 2012 2013 2014 2015
Įsto
jusi
ųjų
dal
is n
uo
dal
yvav
usi
ų
be
nd
raja
me
pri
ėm
ime
(LA
MA
BP
O)
Tų pačių metų abiturientai Visi stojantieji
8
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
Skaičiavimai: MOSTA
4 pav. Įstojančiųjų į aukštąsias mokyklas dalies dinamika
Stojančiųjų pasirengimas studijoms. Vien per LAMA BPO tarp įstojusiųjų į Lietuvos aukštųjų
mokyklų valstybės finansuojamas vietas ar gavusiųjų studijų stipendijas (toliau – VF / ST vietos)
daugiau nei ketvirtadalis surinko mažiau nei 4 konkursinius balus (KB)6, kolegijose tokie asmenys
sudarė 54 proc. Surinkusieji 6–10 KB sudaro tik kiek daugiau nei dešimtadalį (5 pav.) įstojusiųjų į
kolegijas. Universitetuose įstojusieji į VF / ST vietas su 6–10 konkursiniais balais sudaro daugumą
(78 proc.).
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
Skaičiavimai: MOSTA
5 pav. Priimamųjų išsilavinimo lygis (konkursiniai balai). Valstybės finansuojamos vietos
Įstojusiųjų į mokamas vietas kompetenciją vertinti sudėtinga, nes, stojant į šias vietas, kai kurios
mokyklos prideda vadinamuosius lojalumo balus. Tačiauir šioje situacijoje konkursiniai balai gerokai
žemesni, nei stojant į VF / ST vietas, daugiau nei 60 proc. priimtųjų į aukštąsias mokyklas surinko
mažiau nei 4 balus (žr. 6 pav.).
6 Surenkamų konkursinių balų pavyzdžiai:
pagrindinio KB dalyko valstybiniame egzamine (VE) surinkus 16 t. iš 100 galimų, kitų įskaitomų trijų dalykų metinius
pažymius turint 4, KB – 1,12;
pagrindinio KB dalyko VE surinkus 30 t., kitų įskaitomų trijų dalykų metinius pažymius turint 5, KB – 2,1;
pagrindinio KB dalyko VE surinkus 40 t., kitų įskaitomų dviejų dalykų VE surinkus po 40, o trečiojo dalyko metinį
pažymį turint 6, KB – 4,04.
8%
0%
4%
46%
1%
23%
34%
21%
27%
11%
49%
30%
1%
29%
16%
Kolegijos (6938)
Universitetai (7373)
Bendrai (14 311)
0–2 2–4 4–6 6–8 8 ir daugiau
Abiturientų skaičius mažėja, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dalis išlieka panaši. Aukštosios
mokyklos priima vis didesnę stojančiųjų dalį.
9
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
Skaičiavimai: MOSTA
6 pav. Priimamųjų išsilavinimo lygis (konkursiniai balai). Valstybės nefinansuojamos vietos
Priėmimas ne per LAMA BPO. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau su priėmimu susijusi
informacija pateikiama, remiantis tik LAMA BPO duomenimis. Į valstybės nefinansuojamas vietas
Lietuvos aukštosiose mokyklose priimama dar vidutiniškai apie 25 proc. studentų ne per LAMA BPO
sistemą. Į valstybinius universitetus 2014 m. ne per LAMA BPO į I pakopos ir vientisųjų studijų
pirmą kursą valstybės nefinansuojamose vietose priimta 17 proc. studentų, į valstybines kolegijas –
27 proc.7
Studentų skaičius programose. Didėjant programų skaičiui, mažėjant studentų skaičiui, programose
vidutiniškai mokosi vis mažiau studentų. Deja, programų, į kurias bendrojo priėmimo metu priimta
1–10 studentų, dalis didėja (7 pav.).
7 Tikėtina, kad dažniau tokiu būdu priimami užsieniečiai, asmenys, anksčiau įgiję vidurinį išsilavinimą arba įgiję aukštąjį
išsilavinimą, ir kiti asmenys, nepretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas.
42%
7%
21%
45%
41%
42%
9%
35%
25%
3%
12%
9%
1%
5%
3%
Kolegijos (4371)
Universitetai (6897)
Bendrai (11 268)
0–2 2–4 4–6 6–8 8 ir daugiau
Per LAMA BPO (2015 m.) tarp įstojusiųjų į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas
vietas ar gavusiųjų studijų stipendijas (toliau – VF / ST vietos) daugiau nei ketvirtadalis priimtų
asmenų surinko mažiau nei 4 konkursinius balus (KB). Universitetuose daugiau nei trys
ketvirtadaliai stojančiųjų į VF / ST vietas surinko daugiau nei 6 balus. Į 60 proc. mokamų vietų
aukštosiose mokyklose priimti asmenys surinko mažiau nei 4 balus.
Apie 25 proc. studentų į valstybės nefinansuojamas vietas priimama ne per LAMA BPO,
duomenys apie jų konkursinius balus yra fragmentiški.
10
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
Skaičiavimai: MOSTA
7 pav. Priimamųjų į atskiras studijų programas skaičiaus dinamika
Studijų tarptautiškumas. Didelė Lietuvos piliečių dalis siekia aukštojo mokslo užsienyje, o užsienio
studentams Lietuva nėra patraukli. Pastebima Lietuvos aukštojo mokslo orientacija į vietos rinką, o
tai silpnina mokslo ir studijų tarptautinį konkurencingumą. Eurostato 2012 m. duomenimis, iš
Lietuvos į ES 27 / EEE / šalių kandidačių aukštąsias mokyklas studijuoti visą studijų programą išvyko
8,3 proc. studentų. Tai gerokai viršija ES vidurkį, kuris siekia 3,5 procento. Tačiau į Lietuvą atvykusių
studijuoti iš ES 27 / EEE / šalių kandidačių studentų skaičius sudaro tik 0,2 proc., kai ES 27 vidurkis
– 3,6 procento (žr. 8 pav.).
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
2010 2011 2012 2013 2014 2015
Programų, kuriose sutartis pasirašė 1-10 studentų, dalis (proc.)
Programų skaičius didėja, o studentų skaičius jose mažėja. Jau į ketvirtadalį programų
priimama mažiau nei 10 studentų.
11
Duomenų šaltinis: Eurostatas
8 pav. Kvalifikacinio laipsnio siekiančių studentų (ISCED 5–6) judumas ES šalyse ar
kandidatėse (proc.), 2012 m.
Pagal „Erasmus“ programą atvykstančių ir išvykstančių studentų santykis (nors po truputį ir gerėja)
išlieka neigiamas (detalesnė informacija priede Nr. 1).
Dėstytojų judumas išlieka žemas. Pagal „Erasmus“ programą 1,5 karto daugiau AM darbuotojų
išvyksta, nei atvyksta. 2013–2014 m. studijų pagal „Erasmus“ programą išvyko 1862 AM
darbuotojai, o atvyko 1269 užsieniečiai (detalesnė informacija priede Nr. 2). Didelį darbo krūvį
dėstytojai nurodo kaip dažniausią kliūtį kvalifikacijai tobulinti užsienyje. MOSTA 2014 m. atliktoje
dėstytojų apklausoje 35 proc. dėstytojų nurodė, jog 2013–2014 m. nė karto nesilankė užsienio šalyse
profesiniais tikslais dėl to, kad „nebuvo laiko dėl didelio darbo krūvio“.8
Pagal „Erasmus“ programą išvyksta 1,5 karto daugiau aukštųjų mokyklų darbuotojų, nei
atvyksta.
Išsilavinimas. Pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje
Lietuva 2014 m. jau pirmavo ES (9 pav.). „Europa 2020“ strategijoje išsikeltas siekis, kad 2020 m.
40 proc. 30–34 m. šalies gyventojų turėtų aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje šis rodiklis jau viršytas,
8 Šaltinis: Studijų kokybė: suinteresuotųjų šalių požiūris. Tyrimo santrauka, MOSTA, 2015.
(http://mosta.lt/images/leidiniai/Studiju_kokybe_suinteresuotuju_saliu_poziuris._Santrauka.pdf).
8,33,5
0,2
3,6
0
10
20
30
40
50
60
70
80
LU LI CY IS SK IE
MT
BG LT LV EE MK
NO HR EL RO PT
AT
DE SE
ES 2
8 CZ FI VL IT BE
FR HU SI DK PL
ES TR UK
Studentai, studijuojantys kitose ES šalyse ar kandidatėje Studentai, atvykę iš kitų ES šalių ar kandidačių
Iš Lietuvos į ES 27 / EEE / šalių kandidačių aukštąsias mokyklas studijuoti visą studijų
programą išvyksta apie 8 proc. studentų, kai ES vidurkis – apie 3,5 proc. Į Lietuvą atvykusių
studijuoti iš ES 27 / EEE / šalių kandidačių studentų skaičius sudaro tik 0,2 proc., kai ES 27
vidurkis – 3,6 proc.
12
tačiau, vertinant švietimo pasiūlos ir darbo rinkos paklausos dermę (pagal MOSTA atliktą 2012–2013
m. baigusių aukštąsias mokyklas absolventų tyrimą), aiškėja, kad vidutiniškai tik 52 proc. visų
pakopų 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms reikia aukštojo
išsilavinimo.
Duomenų šaltinis: Eurostatas
9 pav. Išsilavinimo lygis 30–34 m. amžiaus grupėje. 2014 m. duomenys
Absolventų įsidarbinamumas. Kaip minėta anksčiau, MOSTA atliko 2012–2013 m. baigusių
aukštąsias mokyklas absolventų įsidarbinimo tyrimą, iš kurio aiškėja, kad, vertinant pagal studijų
kryptis ar jų grupes, labai skirtinga absolventų dalis eina pareigas, kurioms reikia aukštojo
išsilavinimo. Jau iš bandomojo tyrimo matyti, kad rengiama gerokai daugiau, nei reikia darbo rinkai,
specialistų su aukštuoju išsilavinimu, todėl galima mažinti priėmimo į daugelį studijų krypčių
apimtis. Nuo šių metų MOSTA galės vykdyti nuolatinę tokių procesų stebėseną ir teikti detalesnę
informaciją apie situaciją ne tik pagal studijų kryptis, bet ir pagal atskiras studijų programas bei
atskiras aukštąsias mokyklas.
0
10
20
30
40
50
60
70
IT RO MT SK CZ BG DE PT HR HU EL EU LV AT SI PL ES BE FR DK NL FI EE UK SE IE CY LU LT
Trumposios studijos (ISCED 5) Bakalauras (ISCED 6) Magistras (ISCED 7)
Daktaro laipsnis (ISCED 8) Europa 2020 tikslas Nacionalinis tikslas
Pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje Lietuva
pirmauja ES.
13
Duomenų šaltiniai: ŠVIS, SODRA
Skaičiavimai: MOSTA9
10 pav. Įsidarbinamumo pagal „kvalifikacijos lygmenį“ dalis
Mokslo potencialas. 2015 metais vykdyto tarptautinio vertinimo10 metu Lietuvos mokslininkų
grupių mokslinė veikla buvo vertinta keturiais aspektais: mokslinės veiklos lygis, mokslinės veiklos
valdymas, infrastruktūros lygis bei plėtros potencialas. Didelės dalies vertinamųjų vienetų mokslinė
veikla įvertinta kaip „vidutiniška nacionaliniu mastu“, taip pat didelės – kaip „stipri nacionaliniu
mastu, su ribotu tarptautiniu pripažinimu“. Fizinių mokslų ir biomedicinos mokslų srities mokslinės
9 Pastabos dėl rodiklio skaičiavimo: koleginėms studijoms skaičiuojama 2013 m. kolegijų absolventų, 2013-06-30–2014-
07-01 laikotarpiu bent vieną dieną dirbusių 1, 2 ar 3 pagrindinėse profesijų grupėse (pagal LPK), dalis; universitetinėms
studijoms skaičiuojama 2013 m. universitetų I pakopos ar II pakopos ir vientisųjų studijų absolventų, 2013-06-30–2014-
07-01 laikotarpiu bent vieną dieną dirbusių 1 ar 2 pagrindinėse profesijų grupėse (pagal LPK), dalis. Profesijų grupės
pagal LPK (Lietuvos profesijų klasifikatorių): 1 – vadovai, 2 – specialistai, 3 – technikai ir jaunesnieji specialistai.
Procentinė dalis skaičiuojama nuo 2013 m. absolventų skaičiaus. 10 Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, MOSTA, 2015.
(www.mosta.lt/lt/mokslines-veiklos-palyginamasis-tyrimas/ataskaitos).
50%
50%
51%
54%
57%
60%
61%
61%
62%
65%
66%
67%
71%
75%
78%
25%
29%
29%
24%
36%
42%
36%
40%
38%
46%
49%
28%
43%
60%
48%
33%
19%
22%
34%
36%
38%
31%
35%
19%
44%
58%
61%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Gyvybės mokslai
Filologija
Teisė
Istorija, filosofija, teologija ir kultūros studijos
Gamtos mokslai
Technologijos
Verslas ir vadyba
Meno studijos
Socialinės studijos
Inžinerija
Komunikacija
Žemės ūkis ir veterinarija
Švietimas ir ugdymas
Matematika ir kompiuterių mokslas
Medicina ir sveikata
Koleginės studijos
Pirmosios pakopos universitetinės studijos
Antros pakopos ir vientososios studijos
Vidutiniškai tik 52 proc. 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms
reikia aukštojo išsilavinimo.
14
veiklos kokybė ir poveikis mokslinių tyrimų disciplinai, palyginti su kitomis mokslo sritimis
tarptautiniu mastu, buvo geriausi. Kiti biomedicinos mokslai, vertinant jų ekonominį ir socialinį
poveikį Lietuvoje bei fizinę infrastruktūrą, artėja prie stiprių tarptautiniu mastu statuso. Lietuvos
socialinių mokslų vykdomi moksliniai tyrimai tarptautiniu kontekstu įvertinti kaip žemo lygio.
Tikėtina, kad gana kuklius socialinių mokslų veiklos rezultatus nulėmė tokių veiksnių, kaip poreikis
„atkurti“ šias disciplinas po jų nepaisymo sovietmečiu ir per didelis dėmesys nacionalinės reikšmės
tematikai ir publikacijoms, derinys. Didžiausią plėtros potencialą taip pat turi fiziniai mokslai ir
biomedicinos mokslai. Mokslinės veiklos valdymas yra silpniausia visų mokslo sričių grandis.
Detalesnė informacija apie mokslininkų mokslinės veiklos lygį pateikta priede Nr. 3.
Mokslo potencialo išsibarstymas. Fragmentacijos ir tyrimų tematikų dubliavimo diagnozė Lietuvos
MTEP sistemai buvo nustatyta dar 1996 m., o 2015 m. atvykę ekspertai tik dar pakartojo11, kad ši
problema egzistuoja. Ypač didelė fragmentacija pastebima humanitariniuose ir socialiniuose
moksluose. Pavyzdžiui, humanitariniuose moksluose 25 proc. (6 iš 24) vertinamųjų vienetų sudarė
mažiau nei 10 viso laiko ekvivalento tyrėjų (angl. FTE). Socialiniuose moksluose 11 smulkių
vertinamųjų vienetų vykdo ekonomikos krypties tyrimus. Ekspertų nuomone, tokio dydžio šaliai kaip
Lietuva tokia fragmentacija ir dubliavimas yra per dideli. Detalesnė informacija apie mokslo
potencialo fragmentaciją pateikta priede Nr. 9 ir priede Nr. 10.
11 Ten pat.
Tarptautiniai ekspertai didelės dalies mokslininkų grupių veiklą įvertino kaip vidutinišką
nacionaliniu mastu arba kaip stiprią nacionaliniu mastu, su ribotu tarptautiniu pripažinimu.
Socialinių mokslų srityje vykdomi moksliniai tyrimai tarptautiniu kontekstu įvertinti kaip žemo
lygio. Mokslinės veiklos valdymas – silpniausia visų mokslo sričių grandis.
15
Duomenų šaltinis: MOSTA, Lietuvos mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, 2014–201512
11 pav. Biomedicinos mokslų srities medicinos krypčių AM vertinamųjų vienetų mokslinės
veiklos kokybė ir poveikis mokslinių tyrimų disciplinai13
Mokslo tarptautiškumas. „Horizontas 2020“ (vykdoma 2014–2020 m.) yra didžiausia ES mokslinių
tyrimų ir inovacijų programa. Atsižvelgiant į programos reikalavimus ir didelę konkurenciją, tapimą
projekto partneriu galima laikyti reikšmingu mokslinės veiklos pripažinimu. Lietuva tebėra viena iš
mažiausias EK dotacijas iš programos „Horizontas 2020“ gaunančių ES šalių (žr. 12 pav.).
12 Sutartiniai tyrėjai – AM deklaruotų dėstytojų etatų dalies, skiriamos MTEP, ir mokslinių etatų suma (doktorantai
neįskaičiuojami), 2014-03-31. 13 Vertinimo skalė: 1 – silpnas nacionaliniu mastu, 2 – vidutinis nacionaliniu mastu, 3 – stiprus nacionaliniu mastu, su
ribotu tarptautiniu pripažinimu, 4 – stiprus tarptautiniu mastu, 5 – globalus lyderis.
Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, MOSTA, 2015.
(www.mosta.lt/lt/mokslines-veiklos-palyginamasis-tyrimas/ataskaitos).
LSMU Medicinos fakultetas (klinikinė
medicina)
LSMU Kardiologijos institutas
LSMU Neuromokslų institutas
LSMU Medicinos fakultetas (fund.
medicina)LSU Sporto
biomedicinos fakultetas
LSU Sporto mokslo inovacijų institutas
IMC Inovatyvios medicinos centras
NVI Nacionalinis vėžio Institutas
LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas
KU Sveikatos mokslų fakultetas
LSMU Farmacijos fakultetas
LSMU Slaugos fakultetas
LSMU Elgesio medicinos institutas
LSMU Odontologijos fakultetas
LSMU Endokrinologijos
institutas
VU Medicinos fakultetas
12345
Skritulio dydis –sutartinių tyrėjų
skaičius
Įvertinimo balas
Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas, kai kuriais atvejais po labai mažas mokslininkų
grupes skirtingose institucijose, nekonsoliduotas Lietuvos mokslo potencialas mažai
konkurencingas tarptautiniu mastu.
16
Duomenų šaltinis: EK, 7BP, 2014-10-06, „Horizontas 2020“, 2015-10-30 duomenys
Skaičiavimai: MOSTA
12 pav. Vidutinė EK dotacija, tenkanti vienam 7BP ir „Horizontas 2020“ programos projekto
dalyviui
Lietuvos autoriai mažai, palyginti su kitomis ES šalimis, publikuoja bendrų straipsnių su užsienio
tyrėjais – 36 proc. Jų publikacijos vidutiniškai mažai cituojamos (žr. 13 pav.).
Duomenų šaltinis: InCites (Web of Science Core Collection), 2015-07-30
Skaičiavimai: MOSTA14
14 Normalizuotas citavimo indeksas – citavimų dokumentui skaičius, normalizuotas pagal tematiką, metus ir dokumento
tipą.
Tarptautinė publikacija – priskiriama skirtingoms šalims bent dviejų autorių publikacija.
0
100
200
300
400
500
600
DE NL FR UK DK SE BE IE FI AT IT ES PT EL LU EE CY SI HU CZ PL LV HR RO SK LT BG MTEU28
Horizontas 2020 7BP
tūkst. eurų
UK
DEFRIT
ES
NL
SE
PL
BE
DK
AT
PT
CZ
FI
EL
RO
IE
HU
SKSI
HR BG
LT
EE
CY
LV
MT
0,7
0,9
1,1
1,3
1,5
1,7
1,9
29% 34% 39% 44% 49% 54% 59% 64%
Normalizuotas citavimo indeksas
Tarptautinių dokumentų dalis
Skritulio plotas – dokumentų, patenkančių tarp 10 proc. labiausiai cituojamų dokumentų, proc.
17
13 pav. 2014 m. tarptautinių publikacijų dalies ir citavimų palyginimas
2015 m. doktorantai iš užsienio šalių, siekiantys trečiosios pakopos diplomo, sudaro 2,3 proc. visų
doktorantų. Tai vienas mažiausių procentų ES (žr. 14 pav.).
Duomenų šaltinis: ŠVIS
14 pav. Tarptautinis judumas siekiant daktaro laipsnio pagal priimančiąsias šalis
Lietuva – viena mažiausiai dotacijų iš programos H2020 gaunanti šalis, viena mažiausiai bendrų
publikacijų su užsienio partneriais skelbianti valstybė, taip pat Lietuvos mokslininkų
publikacijos vidutiniškai mažai cituojamos. Tik 2,3 proc. doktorantų Lietuvoje yra iš užsienio
(tai vienas mažiausių proc. ES).
Šalies inovatyvumas (konkurencingumas) ir gyventojų gerovės priklausomybė. Nepaisant to,
kad Lietuva – labiausiai išsilavinusi (30–34 m. amžiaus grupėje) šalis, jos inovatyvumas išlieka
menkas – jau daug metų pagal Europos inovacijų švieslentę Lietuva, nors ES narių skaičius didėja
skaičių, užima 4–5 vietą nuo galo. Kaip matyti iš 15 pav., šalies inovatyvumas neblogai koreliuoja su
BVP dalimi, tenkančia asmeniui.
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
EU2
7
LU CH NL
NO SE DK IE UK FI AT
DE
BE
FR CZ ES LV RO
HU SK HR PT LT SI BG EE PL
TR
kita pilietybė
kita ankstesnio išsilavinimo šalis
18
Duomenų šaltiniai: EK, Europos inovacijų sąjungos švieslentė 2015; Eurostatas
15 pav. Šalių inovatyvumo indeksas ir BVP dalis, tenkanti asmeniui
Nepaisant to, kad Lietuva tapo labiausiai išsilavinusia (30–34 m. amžiaus grupėje) šalimi, ji
pagal Europos inovacijų švieslentę, nors ES narių skaičius didėja, jau daug metų užima 4–5
vietą nuo galo.
Išlaidos aukštajam mokslui. Lietuvoje viešosios išlaidos aukštajam mokslui kaip BVP (proc.) dalis
auga ir jau viršijo ES vidurkį. 2004–2012 m. Lietuvos viešosios išlaidos aukštajam mokslui išaugo
nuo 1,1 iki 1,4 proc. BVP ir truputį viršijo ES vidurkį, kuris 2011 m. siekė 1,3 proc. (žr. 16 pav. bei
priedą Nr. 4). Aukštojo mokslo sistemos išteklių išskaidymas, mažos studijų grupės, smulkios studijų
programos su mažu studijuojančiųjų pagal jas skaičiumi, iš esmės nemažėjantis išlaikomų patalpų
plotas – pagrindinės neefektyvaus lėšų naudojimo priežastys, dėl kurių ne tik nukenčia studijų
kokybė, didėja darbo krūviai dėstytojams, bet ir neišnaudojamos galimybės padidinti akademinio
personalo atlyginimus.
0%
20%
40%
60%
80%
100%
120%
0,0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
RO BG LV LT PL SK EL HU ES MT PT IT CY CZ EE SI EU AT FR BE IE UK LU NL DE FI DK SE
BVP /asm. EIS 2015
EIŠ 2015 BVP/asmeniui (PGP, 2013)
19
Duomenų šaltinis: Eurostatas
16 pav. Viešosios išlaidos aukštajam mokslui (ISCED 5 ir 6), proc. nuo BVP
Išlaidos MTEP. Nors ir pastebimas nežymus Lietuvos išlaidų MTEP didėjimas (dinamika
pateikiama priede Nr. 5), bet jos yra pakankamai mažos, tiek vertinant absoliučiais skaičiais, tiek
proc. nuo BVP (žr. 17 ir 18 pav.).
Duomenų šaltinis: Eurostatas, 2014 m.
17 pav. MTEP išlaidos, tenkančios vienam šalies gyventojui
1,1 1,1 1,1 1,1 1,11,2
1,3 1,3
1,11 1 1 1
1,1
1,3
1,51,4
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
ES27 Lietuva
0
200
400
600
800
1 000
1 200
1 400
EU2
8
RO
BG
HR LV CY PL
SK LT EL HU
MT
PT EE ES CZ IT SI UK IE FR NL
BE
DE
LU AT FI SE DK
eurų /gyventojui
Lietuvoje aukštajam mokslui tenkanti viešųjų išlaidų dalis (nuo BVP) viršija ES vidurkį.
Būtina pertvarkyti aukštųjų mokyklų sistemą, kad tos lėšos būtų efektyviau panaudojamos tiek
studijų kokybei pagerinti, tiek mokslinio pedagoginio personalo atlyginimams padidinti.
20
Paprastai išlaidos MTEP vertinamos dviem būdais: pagal tai, kiek lėšų išleidžiama (panaudojama)
per verslo ir viešąjį sektorius, ir pagal tai, kiek ir iš kokių pradinių šaltinių lėšos MTEP yra skiriamos.
Lietuvoje per aukštojo mokslo ir valdžios (didžiąja dalimi per mokslinių tyrimų institutus) sektorius
išleidžiamos lėšos MTEP daugmaž atitinka ES vidurkį (žr. 16 pav.). Tačiau per verslo sektorių
išleidžiama labai mažai (taip pat skaičiuojant ir procentais nuo BVP) ir tai susiję su menkais verslo
sektoriaus MTEP pajėgumais.
Duomenų šaltinis: Eurostatas
18 pav. MTEP išlaidos pagal sektorius, proc. nuo BVP. Eurostatas, 2013
Lietuva taip pat priskiriama prie šalių, skiriančių labai mažą MTEP išlaidų dalį darbo sąnaudoms (žr.
priedus Nr. 6 ir Nr. 7). Tai suponuoja mažą tyrėjų darbo užmokestį, neadekvatų jų turimai profesinei
kvalifikacijai. Kartu tai yra kliūtis aktyviai dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose ir programose, nes
tyrėjų darbo užmokesčiui taikoma įprastinė praktika, t. y. tarptautiniame projekte darbo užmokestis
nustatomas kaip ir darbo užmokestis, mokamas iš nacionalinių lėšų. Jis yra kelis kartus mažesnis nei
užsienio tyrėjų.
Lietuvoje MTEP tenkanti išlaidų dalis (nuo BVP) gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Taip pat
Lietuva priskiriama prie labai mažą dalį MTEP išlaidų skiriančių darbo sąnaudoms šalių, t. y.
tyrėjų darbo užmokestis yra neadekvačiai mažas jų turimai profesinei kvalifikacijai.
Pagal MTEP išlaidas (panaudojimą) pagal sektorius: Lietuvoje per verslo sektorių išleidžiama
labai maža dalis MTEP lėšų, ateinančių iš įvairių šaltinių, per viešąjį sektorių išleidžiama
gerokai didesnė dalis ir pagal procentą nuo BVP ji panaši, kaip ES vidurkis.
Tačiau vertinant, iš kokių šaltinių lėšos MTEP ateina, matyti (žr. 18 pav.), kad verslas skiria labai
mažai lėšų MTEP, palyginti su ES vidurkiu (daugiau nei 4 kartus mažesnę dalį, skaičiuojant nuo
BVP), valdžios skiriamų lėšų dalis tik dukart mažesnė nei ES vidurkis (nuo BVP), tik iš užsienio
ateinančių lėšų dalis viršija ES vidurkį, bet taip yra dėl to, kad kol kas nemažos lėšos skiriamos iš
struktūrinių fondų (SF). Bet sudėjus valstybės biudžeto dalį ir SF lėšas, skaičiuojant procentais nuo
BVP, Lietuvoje iš šių šaltinių ateinančių lėšų dalis mažesnė nei ES skiriamų lėšų iš biudžeto vidurkis.
Problema – Lietuvoje iš valstybės biudžeto skiriama pakankamai maža lėšų MTEP dalis taps dar
1,29
0,24
0,25
0,19
0,48
0,52
0,02
0,0 0,5 1,0 1,5 2,0
ES
LT
Verslas Valdžia AM Viešosios įstaigos
21
aktualesnė, pasibaigus šiam struktūrinės paramos periodui, nes Lietuva patenka tarp trijų ES šalių,
kuriose šaltiniai iš užsienio viršija nacionalinės valdžios skiriamas lėšas (žr. priedą Nr. 8).
Duomenų šaltinis: Eurostatas
19 pav. MTEP išlaidos pagal finansavimo šaltinius, proc. nuo BVP. Eurostatas, 2013
Pagal finansavimo šaltinius Lietuvoje tiek verslo, tiek valdžios skiriamos lėšos MTEP pagal
dalį nuo BVP labai atsilieka nuo ES vidurkio.
1,12
0,26
0,66
0,33
0,02
0,00
0,20
0,35
0,03
0,01
0,0 0,5 1,0 1,5 2,0
ES
LT
Verslas Valdžia AM Užsienis Viešosios įstaigos
22
Pagrindinių problemų sprendimo galimi scenarijai (kryptys)
Galimi keli situacijos apžvalgoje įvardytų problemų sprendimo scenarijai. Bet pirmiausia,
vadovaujantis valstybės institucijoms suteiktais įgaliojimais, būtina įvesti privalomus (kad ir ne
maksimaliai pakankamus) kriterijus, kuriuos turi atitikti aukštosios mokyklos; nustatyti studijų ir
MTEP vertinimo ir finansavimo principus:
natūraliai skatinančius institucijas persitvarkyti per nustatytą laiką,
vedančius į mokslo ir studijų veiklos kokybės gerėjimą,
efektyvesnį intelektinio ir infrastruktūrinio potencialo panaudojimą.
Atsižvelgiant į politinę valią, vėliau galimi keli tolesni scenarijai.
Minimų kriterijų įgyvendinimas gali būti išdėstytas per keletą metų.
Pirmasis scenarijus. Jeigu tvirtai laikomasi aukščiau įvardytų principų, tai per keletą metų
institucijos, norėdamos išgyventi, bus priverstos pačios peržiūrėti savo siūlomų studijų galimybę,
ieškoti būdų pritraukti efektyviai dirbantį mokslinį potencialą, daugiau dėmesio skirti veiklos
tarptautiškumo didinimui, taip pat ieškoti būdų jungtis tarpusavyje. Šis kelias paremtas tvirta politine
valia nežeminti iškeltų reikalavimų, neilginti nustatytų rodiklių pasiekimo, kriterijų tenkinimo
terminų.
Antrasis scenarijus. Vadovaujantis tais pačiais (ar kažkiek sušvelnintais) kriterijais ir principais jau
dabar, įvertinus turimą medžiagą (institucijų veiklą charakterizuojančią informaciją, užsienio
ekspertų išvadas), parengiami galimi institucijų tinklo pertvarkos scenarijai, jie aptariami, prireikus
paprašoma tarptautinių ekspertų nuomonės, apsisprendžiama dėl vieno iš jų įgyvendinimo, priimami
atitinkami teisės aktai ir jie nesiblaškant įgyvendinami (panašiai, kaip mokslinių tyrimų institutų
tinklo pertvarkos pirmasis etapas).
Valstybės reguliavimo lygmenys
Valstybės institucijų įgaliojimai leidžia reguliuoti (reglamentuoti, taip pat ir paveikti) mokslo ir
studijų sistemą ir atskiras jos institucijas įvairiais lygmenimis:
Institucinės sąrangos (kolegijos, universitetai; mokslinių tyrimų institutai):
o jų steigimo, funkcionavimo, pertvarkymo reglamentavimas;
o institucinis vertinimas;
o institucinis (ūkio, administravimo) finansavimas.
Studijų proceso:
o reikalavimai dėl leidimo išdavimo;
o reikalavimai dėl studijų proceso (priėmimo; studijų organizavimo, vykdymo);
o studijų proceso ir studijų rezultatų vertinimas;
o studijų finansavimo sistema.
MTEP veiklos:
o vertinimo reglamentavimas;
o finansavimo sistema.
23
Aukštosioms mokykloms keliami reikalavimai ir mokyklų vertinimo pertvarka
Pirmiausia būtina detalizuoti, kokie minimalūs rodikliai turi būti tenkinami, kad institucija turėtų
universiteto ar kolegijos statusą.
Lietuvos aukštojo mokslo sistema binarinė, taigi turėtų būti aiškesnė kolegijoms ir universitetams
skiriamo vaidmens atskirtis valstybėje.
Universitetai – šalies intelektiniai lyderiai – naujų (valstybės ir tarptautiniu mastu) idėjų (valstybei,
jos ūkiui, verslui, kultūrai, menui, kitiems visuomenės ir pilietiniams poreikiams) nešėjai; jie rengia
visuomenės, bendruomenių, kolektyvų lyderius, vadovus, atskirų mokslo, meno, kultūros sričių
ekspertus, profesionalius menininkus, analitikus, naujus technologijų kūrėjus ir taikytojus.
Universitetai vykdo aukšto lygio moksliniais tyrimais grįstas trijų pakopų studijas, tyrimų rezultatai
komercinami ir kitais būdais skleidžiami visuomenėje.
Kolegijos – regiono lyderės, jos labiau orientuotos į praktiškesnių regiono (įskaitant verslą) problemų
sprendimą, labiau su konkrečios darbo vietos specifika susipažinusių, vidurinės grandies vadovų ar
specialistų rengimą.
Todėl universitetai turi:
vykdyti aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus;
remdamiesi jais, rengti specialistus (gebančius giliai analizuoti problemas, strateguoti
institucijų, padalinių, grupių veiklą, problemų sprendimų galimus variantus ir pan.) – kitaip
sakant, rengti visuomenės, bendruomenių, kolektyvų lyderius, vadovus, analizuoti ir kritiškai
bei kūrybiškai mąstyti gebančias asmenybes;
naudoti mokslinių tyrimų rezultatus, kuriant naujas mokslui imlaus verslo įmones, šviečiant
visuomenę, formuojant valstybės politiką;
spręsti valstybės funkcionavimui svarbias problemas (ūkio, socialines ir kt.), bendradarbiauti
su verslu, sprendžiant jiems aktualias mokslines problemas (įskaitant eksperimentinę plėtrą).
Kolegijos turi:
rengti labiau į konkrečią darbo vietą orientuotus specialistus (vidurinės grandies vadovus);
padėti regiono verslui ir vietos valdžiai spręsti aktualias problemas, konsultuoti dėl inovacijų
diegimo ir taikymo.
Atsižvelgiant į institucijoms keliamus uždavinius, turi būti keliami atitinkami minimalūs reikalavimai
dėl jų veiklos.
Minimalūs reikalavimai universitetams:
mokslinių tyrimų lygis (matuojamas tarptautinėje praktikoje taikomais kriterijais).
Universitetas, remiantis mokslo veiklos lyginamosios analizės (tokios, kaip pernai
buvo atlikta Lietuvoje) rezultatais, turi būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu
mastu (pereinamuoju 3 metų laikotarpiu – stiprus nacionaliniu mastu), jei taip buvo
įvertinta mokslo veikla daugiau nei pusėje mokslo krypčių, kuriose universitetas vykdo
mokslinius tyrimus;
24
a) tokio vertinimo pasekmė (jei universitetas atitinkamoje kryptyje pagal
mokslinės veiklos vertinimo rezultatus pripažįstamas stipriu (bent jau
nacionaliniu mastu)) galėtų būti ir doktorantūros teisės suteikimas;
universitetas, neturintis doktorantūros teisės, ilgainiui (per 3 metus) turėtų
prarasti universitetinių studijų vykdymo atitinkamoje kryptyje teisę;
b) bent pusė mokslinio pedagoginio personalo – mokslininkai (t. y. turintys
mokslo laipsnį ir vykdantys mokslinę veiklą), o meno studijose – atitinkamai
aukšto lygio menininkai;
c) mokslinių tyrimų infrastruktūra turi būti efektyviai naudojama, vykdant
mokslinius tyrimus, atitikti tarptautinį lygį (ekspertinis vertinimas);
d) pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų, bendradarbiavimo su verslu
sudaro ne mažiau 5 proc. universiteto pajamų;
iš reikalavimo dėl mokslinės veiklos lygio bei reikalavimo rengti visuomenės lyderius
natūraliai atsirastų reikalavimas dėl priimamų studentų kompetencijos – stojamasis
balas ne mažiau kaip 3 pagal 10 balų sistemą15, detalizuojant pagal studijų kryptis
(krypčių grupes);
studijų programas turi vykdyti ne mažiau kaip keturiose studijų srityse (šiose srityse turi
vykdyti ir mokslinius tyrimus);
studijų infrastruktūra turi atitikti studijų krypčių aprašuose numatytus reikalavimus;
absolventų įsidarbinamumo lygis: bent jau 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo
išsilavinimo reikalaujančias pareigybes;
dėstytojų, einančių antraeiles pareigas, – ne daugiau kaip 40 proc.;
studentų tarptautinis mobilumas – 5 proc.
Minimalūs reikalavimai kolegijoms:
absolventų įsidarbinamumo lygis: 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo
išsilavinimo reikalaujančias pareigybes;
dėstymo ryšys su verslu: 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį (vieni
būti dirbę versle, kiti – ateinantys dėstyti verslo atstovai);
studijų programos turi atitikti regiono poreikius: darbdaviai sudaro ne mažiau kaip
50 proc. studijų programų (krypčių) komitetų narių;
studijų infrastruktūra turi atitikti studijų krypčių aprašuose numatytus reikalavimus;
priimami studentai turėtų būti pajėgūs studijuoti ir tapti vadovaujančiais darbuotojais:
stojamasis balas – 2;
privalomos sutartys su regiono darbdaviais dėl privalomų studentų praktikų
atlikimo;
dėstytojų mokslinė kompetencija: teorinius pagrindus dėstantys dėstytojai turėtų būti
mokslininkai (t. y. turintys mokslo laipsnį ir vykdantys mokslinę veiklą): 10 proc.;
mokslinę veiklą jie turėtų vykdyti universitetų ar mokslinių tyrimų institutų
mokslininkų grupėse (mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas kolegijose nėra
racionalus sprendimas);
dėstytojų gebėjimas konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais
inovacijų diegimo klausimais;
dėstytojų, einančių antraeiles pareigas, – ne daugiau kaip 50 proc.;
15 Iki 2018 m., po to pereinant prie naujos stojančiųjų atrankos sistemos.
Pastaba. Norint surinkti 1 konkursinį balą, pakanka turėti metinius pažymius ketvertus (4) ir išlaikyti minimaliu teigiamu
pažymiu vieną valstybinį egzaminą (ankstesnėje 5 balų vertinimo sistemoje tai reiškė, kad asmuo mokosi
nepatenkinamai).
25
studentų tarptautinis mobilumas – 5 proc.
SIŪLOME:
Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ) įteisinti:
detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje;
kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui, dėl skaičiaus
studijų sričių, kuriose vykdomos studijos; reikalavimų dėl mokslinių tyrimų lygio; mokslo ir
studijų tarptautiškumo, mobilumo; bendradarbiavimo su verslu apimčių; mokslinių tyrimų ir
studijų infrastruktūros; priimamų studentų kompetencijos; absolventų įsidarbinamumo lygio
ir pan.;
pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti minėtų kriterijų rodiklius.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai:
nustatyti aukštosios mokyklos vertinimo rodiklius;
patvirtinti naują aukštųjų mokyklų vertinimo tvarką, kurioje turi atsispindėti įvairių valstybės
organizuojamų vertinimų darna ir efektyvus turimų duomenų naudojimas;
atnaujinti doktorantūros teisės suteikimo ir vertinimo tvarką, kurioje vykdomos mokslo
veiklos vertinimo lygis nustatomas, remiantis reguliariai vykdomo tarptautinio MTEP veiklos
vertinimo rezultatais.
Studijų programų akreditavimo pertvarka
Pereinama nuo studijų programų vertinimo ir akreditavimo prie krypties studijų vertinimo ir
akreditavimo. Pereinamuoju laikotarpiu nepriklausoma komisija iš socialinių dalininkų (dauguma –
verslo ir pramonės asocijuotų struktūrų atstovai, tarptautinio lygio mokslininkai), sudaryta ŠMM ar
LRV, įvertina kiekvienos aukštosios mokyklos studijų programų pagal atskiras kryptis aktualumą
darbo rinkos (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) požiūriu.
Atitinkamos studijų krypties programų įgyvendinimo galimybė aukštajai mokyklai suteikiama, jei
akredituojama atitinkama studijų kryptis.
Akredituojant universitetinių studijų kryptis, vertinimo sritys (artimai susijusios su reikalavimais,
keliamais universitetui)yra:
studijų krypties atitinkamoje mokslo kryptyje vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai;
a) jų lygis, remiantis mokslo veiklos lyginamosios analizės rezultatais, turi būti
pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu (pereinamuoju 3 metų laikotarpiu –
stiprus nacionaliniu mastu):
b) bent pusė studijų kryptyje dirbančio mokslinio pedagoginio personalo –
mokslininkai;
c) mokslinių tyrimų infrastruktūra yra pakankama atitinkamo lygio moksliniams
tyrimams;
studijų infrastruktūra turi atitikti studijų krypčių aprašuose
numatytus reikalavimus;
krypties studijų aktualumas darbo rinkoje ir studijų krypties absolventų
įsidarbinamumo lygis arba, jei absolventų dar nėra, skaičiais pagrįstas tokių
specialistų trūkumas;
26
veikia vidinės kokybės užtikrinimo procedūros, į kurias įtraukiami darbdaviai ir
suinteresuotos šalys;
veikia dėstymo kokybės užtikrinimo sistemos (priemonės), kurios padeda tobulinti
ir vertinti dėstytojų didaktinę kompetenciją.
Atitinkamai kolegijoms keliamiems reikalavimams keliami reikalavimai ir dėl koleginių studijų
atitinkamoje studijų kryptyje akreditavimo.
SIŪLOME:
MSĮ įteisinti:
perėjimą prie studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo;
pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti studijų krypčių vertinimo ir
akreditavimo tvarką ir numatyti atitinkamus rodiklius.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai:
patvirtinti studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką;
nustatyti atitinkamus rodiklius pagal studijų kryptis dėl būtino mokslinės veiklos lygio,
reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, dėl mokslinių tyrimų ir studijų
infrastruktūros, bendradarbiavimo su verslu; dėstytojų pedagoginių kompetencijų; absolventų
įsidarbinamumo.
ŠMM:
sudaryti nepriklausomą komisiją dabar vykdomoms studijų programoms inventorizuoti iš
socialinių dalininkų (dauguma – verslo ir pramonės asocijuotų struktūrų, tarptautinio lygio
mokslininkai), kuri įvertina kiekvienos aukštosios mokyklos vykdomų studijų programų
aktualumą (poreikį) darbo rinkos (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) požiūriu.
Finansavimo pertvarka
Studijų finansavimas peržiūrimas, siekiant padidinti valstybės finansuojamai studijų vietai
skiriamas lėšas ir jas skirti tik studijuojantiesiems kompetentingoje aplinkoje:
studijų finansavimas skiriamas pagal studijų krepšelių ir studijų stipendijų schemą, bet:
a) į aukštąją mokyklą krepšelis ar stipendija gali nukeliauti tik tada, kai įvykdomi
atitinkami reikalavimai:
i. aukštoji mokykla visiems priimamiesiems taiko nustatytą minimalų priėmimo
balą;
ii. aukštojoje mokykloje į krypties pirmosios pakopos studijas (programas)
priimamas ne mažesnis, nei nustatyta, atsižvelgus į studijų krypties specifiką,
studentų skaičius (rentabilumo reikalavimas: fizinių, biomedicinos,
technologijos studijų srityse – ne mažiau kaip 30 studentų; humanitarinių,
socialinių – 60), atitinkamai koreguojant šiuos skaičius, atsižvelgiant į kolegijų
regioniškumą;
b) preliminarus valstybės finansuojamų vietų skaičius nustatomas pagal tai:
i. kokia tos studijų krypties (krypčių grupių) absolventų dalis eina aukštojo
išsilavinimo reikalaujančias pareigas;16
ii. kiek tais metais yra abiturientų;
16 Pvz., nekeičiamos apimtys, jei 80 proc. atitinka šį reikalavimą; nagrinėtinas atvejis, kad koleginėse studijose ne mažiau
kaip 70 proc. absolventų ne vėliau kaip per 12 mėnesių įsidarbina pareigose pagal įgytą išsilavinimą.
27
iii. kokie valstybės poreikiai (esant nepriklausomai nuo aukštųjų mokyklų
analizei ir pagrindimui);
iv. kokios mokyklų turimo potencialo (intelektinio ir infrastruktūrinio)
galimybės teikti aukštąjį išsilavinimą.
SIŪLOME:
MSĮ įteisinti pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti:
sąlygas, kurias tenkinant gali būti skiriamas valstybės biudžeto finansavimas (studijų
krepšeliai, studijų stipendijos) aukštajai mokyklai (stojančiųjų minimali kompetencija pagal
studijų kryptis; minimalūs studentų, priimamų į studijų kryptį (programą), skaičiai, kad būtų
užtikrintas studijų rentabilumas);
valstybės finansuojamų vietų skaičių, tik įvertinus, kokia tos studijų krypties absolventų dalis
eina aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigas (o kolegijoms ir pagal tai, kokia dalis
dirba pagal įgytą išsilavinimą), kokios turimo potencialo galimybės.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai:
patikslinti studijų krepšelių ir studijų stipendijų skyrimo tvarką;
patvirtinti valstybės finansuojamų vietų skaičiaus nustatymo (pagrindimo) tvarką.
Bazinis finansavimas:
ūkiui ir administravimui skiriamų biudžeto lėšų dalis įskaičiuojama į studijų krepšelį ir skiriama
pagal MTEP baziniam finansavimui skiriamas lėšas (kad būtų suteikta galimybė institucijoms
persitvarkyti, galimas pereinamasis laikotarpis – iki 2 metų, per kurį taikomas kombinuotas lėšų
skyrimas šiems tikslams);
MTEP bazinis finansavimas skiriamas (du trečdaliai (atsižvelgiant į mokslo sritį)) pagal kas 5
metus vykdomą tarptautinį lyginamąjį MTEP veiklos (MTEP veiklos lygis, vadyba, infrastruktūra
ir pan.) vertinimą ir (trečdalis) pagal paskutinių trejų metų MTEP veiklos rezultatus, vertinamus
pagal bibliometrinius duomenis, gaunamų užsakymų sumas, gaunamas lėšas iš tarptautinių MTEP
programų. Vertinant pagal bibliometrinio vertinimo rezultatus įvedama didesnė priklausomybė
nuo:
a) skelbiamų mokslo darbų lygio (patekimas į 10 proc. labiausiai cituojamų publikacijų
dalį);
b) tarptautinio bendradarbiavimo (bendros publikacijos; bendri MTEP projektai su
užsienio partneriais) apimčių;
c) bendros su privačiu sektoriumi mokslo veiklos (bendros publikacijos, bendri MTEP
projektai) apimčių;
jei parengiamas šalies mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planas, metodikoje gali būti
numatyti ir papildomi biudžeto lėšų skyrimo principai (pvz., bazinis MTEP finansavimas
neskiriamas, jei atitinkamoje kryptyje institucijoje dirbanti tyrėjų grupė mažesnė nei tam tikras
skaičius asmenų17);
valstybės biudžeto ir ES SF lėšos infrastruktūrai skiriamos, vadovaujantis nustatytais principais
(pagal veiklos rezultatus ar valstybės strateginių dokumentų tikslus (pvz., tinklo pertvarkos
planą)).
SIŪLOME:
MSĮ nustatyti, kad:
17 Argumentas: valstybė neskatina išskaidyti MTEP intelektinį ir infrastruktūrinį potencialą.
28
ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos įskaičiuojamos į studijų krepšelio lėšas ir skiriamos
proporcingai baziniam finansavimui skiriamam MTEP.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patikslinti:
studijų (studijų krepšelio ir studijų stipendijos skyrimo) finansavimo metodiką, įtraukiant į
studijų krepšelį ir ūkiui bei administravimui skiriamas lėšas;
MTEP veiklos finansavimo metodiką, nustatant, kad bazinis finansavimas MTEP skiriamas,
atsižvelgiant į kasmetinio bibliometrinio vertinimo ir tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos
vertinimo (vykdomo kas 5 m.) rezultatus.
ŠMM:
patikslinti MTEP darbų vertinimo metodiką, numatant MTEP tarptautinio lygio darbų
skatinimą (už publikacijas, patenkančias į 10 proc. labiausiai cituojamų); tarptautinio
bendradarbiavimo skatinimą (už bendras su užsienio partneriais publikacijas, bendrus su
užsienio partneriais MTEP projektus), bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi skatinimą (už
bendras publikacijas, labiau akcentuojant ūkio subjektų MTEP užsakymų vykdymą, bendrų su
verslu MTEP projektų vykdymą);
patvirtinti tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos vertinimo (kas 5 m.) metodiką;
supaprastinti (standartizuoti, mažinant biurokratinio darbo naštą) MTEP veiklos vertinimui
(metiniam MTEP veiklos vertinimui; lyginamajam mokslo veiklos vertinimui; MTEP veiklos
vertinimui, teikiant doktorantūros teisę ar vertinant doktorantūros kokybę; MTEP veiklos
vertinimui, vykdant institucinį vertinimą) reikalingos informacijos iš institucijų rinkimą, dabar
vykdomą skirtingiems tikslams, skirtingu laiku ir skirtingomis formomis.
Konkursinis finansavimas
LMT pertvarkoma, vadovaujantis Europos mokslo fondo (ESF) atlikto LMT išorinio vertinimo
išvadomis ir rekomendacijomis:
LMT pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, todėl jam numatoma pavesti daugiau
funkcijų, susijusių su LMT veiklų koordinavimu ir atskaitomybe. Jis turi tris
pavaduotojus: strategijai (atsakingas už MTEP finansavimo strategiją), mokslui
(atsakingas už mokslinės veiklos vertinimą turinio prasme), administravimui (ar fondo
veiklai).
Siūloma iš esmės peržiūrėti Tarybos mokslo komitetų sudarymo principus ir jų atliekamas
funkcijas ir steigti naują LMT Strateginį komitetą, kuris aktyviau įgyvendintų LMT, kaip
strateginio patarėjo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, funkciją. Šis
komitetas būtų atsakingas už:
a) strateginių LMT veiklą reglamentuojančių dokumentų (veiklos plano, sąmatos, darbo
reglamento, ekspertų, ekspertinių grupių skyrimo principų, jų darbo organizavimo bei
apmokėjimo principų ir pan.) parengimą;
b) Konkursinio MTEP finansavimo schemų konkretiems metams sąrašo, lėšų pagal LMT
veiklas paskirstymo parengimą;
c) interesų konflikto vengimo tvarkos parengimą;
d) ekspertines funkcijas, susijusias su MTEP politikos formavimu.
Kadangi pagrindinė LMT veikla yra vykdomosios valdžios lygio veikla (finansuoti konkrečius MTEP
projektus, atrinkti temas nacionalinėms mokslo programoms ir pan.), jos steigėjo funkcijas turėtų
vykdyti LRV ar jos įgaliota institucija.
29
SIŪLOME:
MSĮ įteisinti, kad:
LMT nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai:
patvirtinti naujus LMT nuostatus, kartu su mokslo komitetais įteisinančius Strateginį komitetą,
patikslinant komitetų sudarymo principus, funkcijas ir atsakomybes, jų vaidmenį formuojant
nacionalines mokslo programas pagal valstybės institucijų teikiamas tematikas, numatant
finansavimo schemų stambinimo galimybę bei privalomą užsienio ekspertų pasitelkimą,
vertinant projektus; sustiprinant LMT fondo vaidmenį.
Finansavimo apimtys ir efektyvumas.
MTEP lėšų iš įvairių šaltinių dalis, išleidžiama per viešąjį sektorių, skaičiuojant nuo BVP, panaši į
ES vidurkį, todėl būtina ieškoti būdų, kad verslas didintų savo MTEP pajėgumus ir lėšas MTEP, kad
valstybė didintų dėmesį ir lėšas MTEP, o lygiagrečiai – efektyvesniam tų lėšų naudojimui.
SIŪLOME:
MSĮ įteisinti:
bendros su verslu doktorantūros galimybę.
Vyriausybei:
peržiūrėti priemones, skatinančias verslo MTEP pajėgumo didėjimą:
o naujo mokslui imlaus verslo gimimo rėmimą;
o mokslo ir studijų institucijų mokslo rezultatų komercinimo gebėjimų stiprinimą;
o patvirtinti bendros su verslu doktorantūros nuostatus;
koncentruoti MTEP potencialą, kad būtų efektyviau naudojamos MTEP skiriamos biudžeto
lėšos, ir padidinti Lietuvos patrauklumą mokslui imlaus verslo iš užsienio investicijoms;
peržiūrėti galimybes daugiau valstybės biudžeto lėšų skirti MTEP tiek viešajame sektoriuje,
tiek versle skatinti.
Institucijų tinklo pertvarkos parengimas (antrasis scenarijus)
Kaip ir buvo minėta, pradedant nagrinėti galimus identifikuotų problemų sprendimo būdus, galimas
scenarijus, kad, nelaukiant, kol, pradėjus taikyti pasiūlytas mokslo ir studijų vertinimo ir finansavimo
schemas, institucijos pačios pradės ieškoti konsolidavimosi būdų, jau dabar būtų parengti galimi
institucijų tinklo pertvarkos scenarijai. Toks variantas būtų efektyvesnis, nes leistų neprarasti dalies
išteklių (kol, aštrėjant aukščiau įvardytoms problemoms, institucijos savo iniciatyva ryžtųsi
pertvarkai), neklaidintų dar dalies jaunų žmonių, teikiant jiems prastos kokybės aukštąjį išsilavinimą,
leistų sutaupyti laiko, pradedant kelti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos, taip pat ir šalies tarptautinį
konkurencingumą.
Valstybinių universitetų tinklo pertvarka
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus bei papildomus kriterijus dėl efektyvaus valstybės
biudžeto lėšų naudojimo ir efektyvaus turimo intelektinio potencialo panaudojimo18, gali būti
parengti scenarijai dėl universitetų tinklo pertvarkos.
18 Esant politinei valiai.
30
SIŪLOME:
Pirmiausia iš jau dabar turimos įvairiausių jau atliktų vertinimų informacijos, vadovaujantis
aukščiau įvardytais kriterijais, būtina „padaryti nuotraukas“, įvertinant:
universitetų dabartinę atitiktį minimaliems reikalavimams;
mokslinio potencialo išsibarstymą universitetuose (ir institutuose) pagal mokslo sritis;
studijų (pagal kryptis ir studentų skaičių) pasiskirstymą tarp universitetų;
vykdomų studijų ir turimo mokslinio potencialo dermę;
studijų pasiskirstymo atitiktį rentabilumo kriterijams.
ŠMM: pagal „nuotraukas“, atsižvelgiant į tolesnį studentų skaičiaus mažėjimą, parengti galimus
tinklo pertvarkos scenarijus.
Vyriausybei pritarus konkrečiam scenarijui, jis teikiamas tvirtinti Seimui.
Seimui patvirtinus konkretų scenarijų:
ŠMM parengti preliminarių jungiamų institucijų pertvarkos planų projektus, apimančius
struktūrą, pagrindines veiklos kryptis, potencialo sutelkimo strategiją ir kt.;
LRV pritarus šiems projektams, sudaryti darbo grupes dėl tų planų detalizavimo;
parengiami (darbo grupės, ŠMM, LRV) ir priimami (LRS) teisės aktai dėl naujų universitetų
įsteigimo (ar egzistuojančių reorganizavimo ar sujungimo (prijungimo)), pertvarkos planų
įgyvendinimo;
įgyvendinami pertvarkos planai.
Papildomos biudžeto ir SF lėšos turėtų būti skiriamos institucijoms, kurios atitinka aukščiau
išdėstytus kriterijus arba yra pertvarkomos vadovaujantis universitetų tinklo pertvarkos planais.
Valstybinių mokslinių tyrimų institutų tinklo peržiūra
Įvertinus tai, kad, 2009 m. pradėjus vykdyti mokslinių tyrimų institutų potencialo koncentraciją,
humanitariniai institutai liko nepertvarkyti, ir atsižvelgiant į MOSTA 2015 m. organizuotą Mokslinės
veiklos palyginamąjį tyrimą19, Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą „Valstybinių
mokslinių tyrimų institutų valstybės ilgalaikio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
vertinimas“20 (2015 m.) ir LMT atliktą studiją (2011 m.) dėl HSM, parengti siūlymus dėl
humanitarinių institutų konsolidavimo galimybių.
SIŪLOME:
ŠMM parengti LRV sprendimo projektą dėl humanitarinių institutų reorganizavimo.
19 Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, Humanitarinių mokslų srities vertinimo ataskaita, MOSTA, 2015.
(www.mosta.lt/images/vertinimas/Benchmarkingo_ataskaitos/research_assessment_exercise_humanities.pdf). 20 Šaltinis: Valstybinių mokslinių tyrimų institutų valstybės ilgalaikio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
vertinimas, Valstybės kontrolė, 2015.
(www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3377).
31
Priedai
Priedas Nr. 1. Studentų mobilumas pagal „Erasmus“ programą
Duomenų šaltinis: ŠMPF
Priedas Nr. 2. Atvykusių ir išvykusių dėstyti ar stažuotis pagal „Erasmus“ programą aukštųjų
mokyklų darbuotojų skaičius
Duomenų šaltinis: ŠMPF
414
628
1008
1112
1241
1339
1373
1603
2147
2359
-1473
-1910
-2082
-2653
-3000
-3002
-3417
-3548
-3529
-3420
2004–2005
2005–2006
2006–2007
2007–2008
2008–2009
2009–2010
2010–2011
2011-2012
2012-2013
2013-2014
Studentai išvykę studijuoti pagal ERASMUS programą
Studentai atvykę studijuoti pagal ERASMUS programą
768
734
892
1043
1153
1376
1262
-983
-1123
-1172
-1292
-1344
-1307
-1862
-2500 -2000 -1500 -1000 -500 0 500 1000 1500 2000
Atvykę dėstyti/stažuotis pagal ERASMUS programą Išvykę dėstyti/stažuotis pagal ERASMUS programą
32
Priedas Nr. 3. Universitetų palyginimas pagal mokslinių tyrimų kokybę
Universitetas Vertinamas vienetas Vertinimo
grupė
Mokslinių
tyrimų
kokybė
Sutartinų
tyrėjų sk.
2014-03-
31
Įgijo
daktaro
laipsnį
2011–
2013
Aleksandro
Stulginskio
universitetas (ASU)
ASU Agronomija A 3 18 12
ASU Biosistemų inžinerija T1 3 36 20
ASU Ekonomika ir vadyba S1 2 9 6
ASU Miškotyra ir ekologija A 3 18 10
„ISM Vadybos ir
ekonomikos
universitetas“ (ISM)
ISM Akademiniai darbuotojai
(Socialiniai mokslai)
S1 3 16 8
„KAZIMIERO
SIMONAVIČIAUS
UNIVERSITETAS“
(KSU)
KSU S1 1 5 0
Kauno technologijos
universitetas (KTU)
KTU Cheminės technologijos T1 2 16 1
KTU Darnioji chemija P 3 40 10
KTU Darnioji statyba ir architektūra T1 2 48 13
KTU Ekonomika ir verslas S1 2 51 24
KTU Elektra ir elektronika T2 2 57 21
KTU Gamybos technologijos ir
dizainas
T1 3 34 17
KTU Gamtos mokslai ir
medžiagotyra
P 3 33 13
KTU Informatika T2 3 52 13
KTU Maisto mokslas ir technologijos T1 3 27 9
KTU Matavimų technologija T2 3 19 8
KTU Mechanikos inžinerija T1 3 25 19
KTU Socialiniai, humanitariniai
mokslai ir menai
H 3 55 9
Klaipėdos
universitetas (KU)
KU Baltijos regiono istorijos ir
archeologijos institutas
H 4 20 2
KU Humanitarinių mokslų fakultetas H 2 31 2
KU Jūros mokslų ir technologijų
mokslų jungtinis padalinys
B1 4 77 5
KU Socialinių mokslų jungtinis
padalinys
S1 1 44 6
KU Sveikatos mokslų fakultetas B2 3 24 0
Lietuvos
edukologijos
universitetas (LEU)
LEU Gamtos mokslai P 3 23 2
LEU Lituanistika H 3 34 3
LEU Švietimas S1 3 68 27
Generolo Jono
Žemaičio Lietuvos
karo akademija
(LKA)
LKA Humanitariniai mokslai: Karo
mokslų instituto Karo istorijos
centras (KMI KIC); Humanitarinių
mokslų katedra
H 1 3 0
LKA Socialiniai mokslai: Karo
mokslų instituto Strateginių tyrimų
centras (KMI STC); Politikos mokslų
katedra; Vadybos katedra
S2 2 11 0
LKA Technologiniai mokslai: Karo
mokslų instituto Karo technologijų
centras (KMI KTC); Inžinerinės
vadybos katedra
T2 1 5 0
Lietuvos muzikos ir
teatro akademija
(LMTA)
LMTA Lietuvos muzikos ir teatro
akademija
H 2 24 5
LSMU Elgesio medicinos institutas B2 3 14 4
33
Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas
(LSMU)
LSMU Endokrinologijos institutas B2 2 10 5
LSMU Farmacijos fakultetas B2 3 21 7
LSMU Gyvulininkystės institutas A 2 17 1
LSMU Gyvulininkystės technologijos
fakultetas
A 2 22 10
LSMU Kardiologijos institutas B2 4 36 14
LSMU Medicinos fakultetas
(fundamentalioji medicina)
B2 4 29 8
LSMU Medicinos fakultetas
(klinikinė medicina)
B2 4 101 54
LSMU Medicinos fakultetas
(socialiniai ir humanitariniai mokslai)
H 1 11 0
LSMU Neuromokslų institutas B2 4 30 5
LSMU Odontologijos fakultetas B2 2 26 10
LSMU Slaugos fakultetas B2 3 18 6
LSMU Veterinarijos fakultetas A 3 43 14
LSMU Visuomenės sveikatos
fakultetas
B2 3 32 12
Lietuvos sporto
universitetas (LSU)
LSU Sporto biomedicinos fakultetas B2 4 28 15
LSU Sporto edukologijos fakultetas S1 3 20 6
LSU Sporto mokslo ir inovacijų
institutas
B2 4 19 12
Mykolo Romerio
universitetas (MRU)
MRU Ekonomikos ir finansų
valdymo fakultetas
S1 2 29 1
MRU Politikos ir vadybos fakultetas S1 3 25 18
MRU Politikos ir vadybos fakultetas,
Humanitarinių mokslų institutas
H 2 22 0
MRU Socialinių technologijų
fakultetas
S2 3 40 6
MRU Teisės fakultetas S2 2 44 46
MRU Viešojo saugumo fakultetas S2 1 15 0
Šiaulių universitetas
(ŠU)
ŠU Edukologijos kryptis S1 3 32 13
ŠU Fiziniai mokslai P 2 9 0
ŠU Humanitariniai mokslai H 2 18 6
ŠU Biomedicinos ir žemės ūkio
mokslai
B1 2 8 0
ŠU Ekonomika ir vadyba S1 2 25 0
ŠU Technologijos mokslai T2 1 15 0
Vilniaus dailės
akademija (VDA)
VDA Humanitarinių mokslų
vertinimo vienetas
H 3 22 14
Vytauto Didžiojo
universitetas (VDU)
VDU Biomedicinos mokslų sritis B1 4 13 8
VDU Ekonomikos ir vadybos mokslų
kryptys
S1 2 6 25
VDU Filologijos mokslo kryptis H 4 13 6
VDU Filosofijos ir etnologijos
mokslų kryptys
H 2 9 14
VDU Fizinių mokslų sritis P 3 14 13
VDU Istorijos mokslo kryptis H 3 11 11
VDU Menotyros mokslo kryptis H 4 8 7
VDU Politikos mokslo kryptis S2 3 11 11
VDU Socialiniai mokslai S2 2 31 20
VDU Technologijos mokslų sritis T1 3 10 1
VDU Teisės mokslo kryptis S2 2 4 2
VDU Teologijos mokslo kryptis H 3 4 4
Vilniaus Gedimino
technikos
universitetas
(VGTU)
VGTU Aplinkos inžinerijos
fakultetas
T1 3 50 29
VGTU Architektūros fakultetas H 3 15 7
VGTU Elektronikos fakultetas T2 3 22 21
34
VGTU Fundamentinių mokslų
fakultetas
T2 3 53 23
VGTU Kūrybinių industrijų
fakultetas
S1 1 12 0
VGTU Mechanikos fakultetas T1 3 19 5
VGTU Statybos fakultetas T1 3 46 18
VGTU Termoizoliacijos mokslo
institutas
T1 2 19 2
VGTU Transporto inžinerija T2 3 21 17
VGTU Verslo vadybos fakultetas S1 2 19 17
Vilniaus
universitetas (VU)
VU Biochemijos institutas P 3 61 10
VU Biotechnologijos institutas P 3 102 11
VU Chemijos fakultetas P 4 34 29
VU Ekonomikos fakultetas S1 2 24 27
VU Filosofijos fakultetas (1) H 4 10 7
VU Filosofijos fakultetas (2) S2 3 23 28
VU Fizikos fakultetas P 4 92 45
VU Gamtos mokslų fakultetas – BIO B1 3 49 30
VU Gamtos mokslų fakultetas – GEO P 2 14 22
VU Istorijos fakultetas H 4 27 14
VU Kalba ir literatūra H 4 60 29
VU Kauno humanitarinis fakultetas
(1)
H 3 13 16
VU Kauno humanitarinis fakultetas
(2)
S1 2 11 11
VU Komunikacijos fakultetas S1 2 8 16
VU Matematikos ir informatikos
fakultetas
P 4 39 30
VU Matematikos ir informatikos
institutas
P 3 51 27
VU Medicinos fakultetas B2 4 153 73
VU Taikomųjų mokslų institutas P 3 37 10
VU Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų institutas
S2 2 10 22
VU Teisės fakultetas S2 2 17 35
VU Teorinės fizikos ir astronomijos
institutas
P 4 50 4
Vilniaus
universiteto
Tarptautinio verslo
mokykla (VU TVM)
VU TVM VšĮ Vilniaus universiteto
Tarptautinio verslo mokykla
(socialinių mokslų kryptis)
S1 2 7 0
Duomenų šaltinis: MOSTA, AM lyginamoji analizė
35
Priedas Nr. 4. Viešųjų išlaidų (valstybės ir savivaldybių biudžetai) BVP dalis, skiriama
aukštajam mokslui (ISCED ED 5–8)
Duomenų šaltinis: Eurostatas, 2012 m.
Priedas Nr. 5. Bendrųjų MTEP išlaidų kaip BVP dalies kaita
Duomenų šaltiniai: Eurostatas, LSD, Finansų ministerija
Skaičiavimai: MOSTA
0,0%
0,5%
1,0%
1,5%
2,0%
2,5%
BE BG CZ DE EE IE ES FR CY LT HU MT NL AT PL PT RO SI FI SE UKBVP dalis studijoms
0,60 0,57 0,58 0,60 0,62 0,56 0,67 0,66 0,72 0,720,96 1
0,15 0,22 0,23 0,19 0,2 0,230,24 0,24 0,24 0,30
0,37
0,9
1,76 1,78 1,78 1,851,94 1,93 1,97 2,01 2,01
2,24
3
0,75 0,79 0,8 0,79 0,83 0,780,9 0,9 0,95 1,01
1,32
1,9
0,0%
0,5%
1,0%
1,5%
2,0%
2,5%
3,0%
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2020
ekstrap.
Tikslas
2020 m.
AM ir valdžios sektorius Verslo sektorius EU28
EU28 vidurkis
Lietuva
36
Priedas Nr. 6. MTEP išlaidų dalis, skiriama darbo sąnaudoms
Duomenų šaltinis: Eurostatas, 2013 m.
Priedas Nr. 7. MTEP išlaidų dalis, skiriama darbo sąnaudoms Lietuvoje
Duomenų šaltinis: Eurostatas
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
RO BG LV PL HR CY LT HU EL MT EE CZ PT ES SI IT UK FR BE NL AT DE SE FI LU DK
Euro
Darbo sąnaudos Darbo sąnaudos eurais gyventojui
0
10
20
30
40
50
60
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Euro
Darbo sąnaudos Darbo sąnaudos eurais gyventojui
37
Priedas Nr. 8. MTEP išlaidos pagal finansavimo šaltinius, 2013 m.
0,0
0,5
1,0
1,5
2,0
2,5
3,0
EU2
8
RO CY LV BG EL HR SK MT PL LT ES IT LU PT
HU IE UK EE CZ
NL
FR BE SI DE
AT
DK FI SE
BVP proc.
Iš viso Verslo šaltiniai Valdžios šaltiniai Užsienio šaltiniai
38
Priedas Nr. 9. Mokslinės veiklos fragmentacija pagal universitetus ir vertinamuosius vienetus21
21 Vertinimo skalė: 1 – silpnas nacionaliniu mastu, 2 – vidutinis nacionaliniu mastu, 3 – stiprus nacionaliniu mastu, su
ribotu tarptautiniu pripažinimu, 4 – stiprus tarptautiniu mastu, 5 – globalus lyderis.
Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, MOSTA, 2015.
(www.mosta.lt/lt/mokslines-veiklos-palyginamasis-tyrimas/ataskaitos).
39
Priedas Nr. 10. Mokslinės veiklos fragmentacija pagal universitetus ir vertinamuosius
vienetus22
22 Vertinimo skalė: 1 – silpnas nacionaliniu mastu, 2 – vidutinis nacionaliniu mastu, 3 – stiprus nacionaliniu mastu, su
ribotu tarptautiniu pripažinimu, 4 – stiprus tarptautiniu mastu, 5 – globalus lyderis.
Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, MOSTA, 2015.
(www.mosta.lt/lt/mokslines-veiklos-palyginamasis-tyrimas/ataskaitos).