stacionare gydytŲ suŽalojimŲ ir apsinuodijimŲ...
TRANSCRIPT
HIGIENOS INSTITUTO SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS
STACIONARE GYDYTŲ
SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ
PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
Vilnius, 2013
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
2
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS
LIETUVOJE 2012 M.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius
tel. (8 5) 277 3303
faksas (8 5) 262 4663
www.hi.lt
Sudarytojai:
Rita Gaidelytė, [email protected]
Neringa Madeikytė, [email protected]
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
3
ĮVADAS
Sužalojimai ir apsinuodijimai, dažnai vadinami vienu traumų vardu, yra labai svarbi, dažniausiai
išvengiama visuomenės sveikatos problema. Jau eilę metų Lietuva kartu su kitomis Baltijos
valstybėmis pirmauja Europos Sąjungoje (toliau – ES) pagal mirtingumą nuo išorinių priežasčių (t.y.
sužeidimų ir apsinuodijimų) (1 pav.).
1 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių Europos sąjungos valstybėse 100 000 gyv. (Pasaulio
sveikatos organizacija, Sveikata visiems duomenų bazė, 2013 m. liepos mėn. versija)
Lietuvoje išorinės mirties priežastys užima trečiąją vietą mirties priežasčių sąraše. Vaikų, paauglių ir
jaunimo tarpe išorinės mirties priežastys yra pirmaujanti mirties priežastis. 2012 m. Lietuvoje nuo
išorinių mirties priežasčių mirė 3659 asmenys, tačiau stacionare gydėsi 55324 ligoniai, o iš viso
asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 291639 nauji sužalojimai, apsinuodijimai ir
kiti išorinių priežasčių padariniai (2 pav.). Todėl neužtenka nagrinėti tik mirčių nuo traumų priežastis,
būtina analizuoti ir nemirtinų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastis, nes jos yra ypatingai svarbios
prevencijai. Sužalojimų ir apsinuodijimų statistika svarbi įvertinant traumatizmo mastą; traumų
mechanizmą ir sužalojimo pobūdį; išaiškinant gyventojų grupes, kurios dažniausiai patiria sužalojimus
ir apsinuodijimus; veiklas ar vietas, kur traumų pavojus yra didžiausiais; siekiant tinkamai ir tikslingai
taikyti prevencines priemones bei įvertinti jų efektyvumą.
2 pav. Sužeidimų ir apsinuodijimų piramidė Lietuvoje 2012 m.
3659 mirtys
55 324 stacionaro
ligoniai
291 639 sužeidimai ir apsinuodijimai
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
4
Ilgą laiką Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose sužalojimai ir apsinuodijimai buvo koduojami tik
vienu Tarptautinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos kodu, t.y. klinikiniu kodu, nurodančiu,
koks organas buvo sužeistas, bei sužalojimo pobūdį (lūžis, žaizda, sumušimas ir pan.). Nuo 2009 m.
stacionaruose šalia klinikinio kodo buvo pradėta koduoti traumos priežastis, tačiau kodavimo kokybė
ir pilnumas buvo prasti. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvoje pradėta naudoti Tarptautinės ligų ir
sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtos redakcijos Australijos modifikacija (toliau – TLK-10-AM),
kuri reikalauja koduoti traumas keturiais kodais: vienu klinikiniu kodu, nurodančiu sužeistą organą ir
sužalojimo pobūdį, ir trimis traumos priežasties kodais, nusakančiais traumos pobūdį/ketinimą, vietą ir
veiklą. Nuo 2011 m. birželio 1 d. buvo pradėta pilnai (4 kodais) koduoti sužalojimus ir apsinuodijimus
bei jų priežastis stacionaro ligoniams, nuo 2013 m. liepos 1 d. – stacionarų priėmimo-skubios
pagalbos skyriuose gydytiems ambulatoriniams ligoniams. Šie duomenys yra įvedami į Privalomojo
sveikatos draudimo informacinę sistemą (toliau – PSD IS).
Higienos institutas kartu su kitomis ES šalimis dalyvauja projekte „Traumų stebėsena Europoje“
(JAMIE – Joint Action on Monitoring Injuries in Europe), kuris yra finansuojamas pagal Europos
Sąjungos sveikatos programą. Šiuo projektu siekiama įgyvendinti reguliarų duomenų apie traumas
surinkimą ES mastu. 2013 metais Lietuva pirmą kartą pateikė PSD IS duomenis Tarptautinei traumų
duomenų bazei (IDB – Injury Database) apie traumų priežastis stacionaruose gydytiems ligoniams
pagal minimalų duomenų rinkinį (MDS – Minimum Data Set). Remiantis MDS kodavimo taisyklėmis,
stacionaro pacientams, gydytiems dėl sužalojimų, apsinuodijimų ir tam tikrų išorinių poveikių
padarinių (kodai S00-T98 pagal TLK-10-AM), traumos buvo koduojamos pagal „pobūdį“ (angl.
NATURE) ir „kūno dalį“ (angl. BODYPART), o traumų priežastys (kodai U50-Y98 pagal TLK-10-
AM) buvo koduojamos pagal „ketinimą“ (angl. INTENT), „mechanizmą“ (angl. MECHANISM),
„vietą” (angl. LOCATION) ir „veiklą” (angl. ACTIVITY).
Šiame leidinyje yra analizuojami pacientų, gydytų stacionare su pagrindine diagnoze „sužalojimai,
apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai“ (TLK-10-AM kodas S00-T98) 2012 metais,
duomenys, suskaičiuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos stacionaro paslaugų
apskaitos posistemės SPAP.
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
5
1. SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ IŠORINĖS PRIEŽASTYS
Toliau pagal projekto JAMIE metodiką yra nagrinėjami tik aktyvaus stacionarinio gydymo atvejai,
atmetant reabilitacijos ir slaugos atvejus, kas dažniausiai yra aktyvaus gydymo tęsimas. Pabrėžiama,
kad nagrinėjami stacionarinio gydymo atvejai, bet ne asmenys, todėl dalis atvejų gali kartotis, jei
asmuo buvo keliamas iš vieno stacionaro į kitą aktyvaus gydymo tęsimui. Skaičiuojant tokiu būdu,
2012 m. Lietuvoje stacionaruose buvo 48916 aktyvaus gydymo dėl sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų
išorinių priežasčių padarinių (TLK-10-AM kodas S00-T98, išorinių priežasčių kodai U50-Y98) atvejų.
Šių atvejų išorinių priežasčių lentelė pagal TLK-10-AM pateikta priede.
2012 m. nuo išorinių priežasčių mirė 3659 asmenys. Mirties ir stacionaro atvejų struktūra gerokai
skiriasi (3 ir 4 pav.). Jei tarp mirusiųjų didžiausią dalį sudarė tyčiniai susižalojimai (savižudybės) – 25
proc., tai tarp stacionaro atvejų jie sudarė tik 5 proc. 12 proc. mirusiųjų nuo išorinių priežasčių mirė
dėl apsinuodijimų, 11 proc. – nuo transporto traumų. Tarp stacionare gydytų ligonių šios priežastys
sudarė atitinkamai 3 ir 5 proc. Didžiausia dalis stacionare gydytų ligonių gydėsi dėl nukritimų (41
proc.), tuo tarpu tarp mirusiųjų nukritimai sudarė tik 9 proc.
3 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos priežastį 2012 m.
4 pav. Mirčių nuo išorinių priežasčių struktūra 2012 m.
5% 5%
0%
41%
1% 3%
3%
42%
Transporto traumos (V00-V99)
Tyčiniai susižalojimai (X60-X84)
Atsitiktiniai paskendimai (W65-
W74)Nukritimai (W00-W19)
Nudegimai (X00-X09)
Pasikėsinimai (X85-Y09)
Apsinuodijimai (X40-X49)
Kita
11%
9%
6%
9%
12% 25%
4%
11%
13%
Transporto įvykiai (V00-V99)
Nukritimai (W00-W19)
Paskendimai (W65-W74)
Natūralus šalčio poveikis (X31)
Apsinuodijimai (X40-X49)
Savižudybės (X60-X84)
Žmogžudystės (X85-Y09)
Nepatikslintas ketinimas (Y10-Y34)
Kiti
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
6
Mirčių ir stacionaro atvejų struktūrų skirtumo priežastis galima matyti panagrinėjus mirčių nuo
išorinių priežasčių struktūrą pagal mirties vietą (5 pav.). Net 99 proc. mirčių nuo paskendimų, 97
proc. dėl savižudybių, 89 proc. dėl apsinuodijimų įvyko ne ligoninėse (t.y. dažniausiai įvykio vietoje).
Šie atvejai nepateko į ligonines, todėl stacionaruose tokių ligonių santykinai buvo mažiau. Tuo tarpu
nuo nukritimų ne stacionare mirė tik 26 proc. asmenų, tai ir stacionaruose tokių atvejų buvo ženkliai
daugiau.
5 pav. Mirčių nuo išorinių priežasčių struktūra pagal mirties vietą 2012 m.
Tarp stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičiuojant 100 000 gyventojų, vyrai
pirmavo visose amžiaus grupėse, išskyrus vyresnėse nei 75 m. amžiaus grupėse (6 pav.). Vyrų gydytų
stacionare dėl traumų dažnis buvo gana tolygus beveik visose amžiaus grupėse. Tuo tarpu moterys
daugiau traumų patyrė vaikystėje ir vyresniame amžiuje; jauname ir darbingame amžiuje jos patyrė iki
5 kartų mažiau traumų nei vyrai.
6 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.
Pagal JAMIE metodiką traumų priežastys (kodai U50-Y98 pagal TLK-10-AM) buvo grupuojamos
pagal ketinimą, mechanizmą, vietą ir veiklą, šiek tiek kitaip negu TLK-10-AM. Pagal JAMIE
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
nežinoma
namuose ar kitur
ligoninėje
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
Vyrų
Moterų
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
7
metodiką traumos mechanizmas ir ketinimas nurodomi atskirai, o pagal TLK-10-AM jie atsispindi
viename kode.
Nagrinėjant sužalojimus ir apsinuodijimus pagal pagrindines priežasčių grupes, svarbias prevencijai,
kur daugiausiai vertinama traumos vieta ir ketinimas, matoma, kad stacionaruose gydoma daugiausiai
buitinių ir laisvalaikio traumų (7 pav.). Tarp 0-4 m. vaikų ir vyresniame nei 70 metų amžiuje šios
traumos sudarė absoliučią daugumą visų stacionare gydytų traumų. Ypač daug įvairių traumų patiria
10-19 m. jaunimas: šiuo periodu atsiranda traumos mokykloje, sporto traumos, tyčiniai susižalojimai,
pasikėsinimai. Darbingame amžiuje yra aktualūs tyčiniai susižalojimai, pasikėsinimai. Transporto ir
darbo traumų dalis yra palyginti nedidelė.
7 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičius 100 000 gyventojų pagal traumos vietą/ketinimą
ir amžių 2012 m.
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
Transporto traumos
Darbo traumos
Traumos ugdymo įstaigose
Sporto traumos
Buitinės ir laisvalaikio traumos
Pasikėsinimai
Tyčiniai susižalojimai
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
8
2. TRAUMOS MECHANIZMAS
Traumos mechanizmas nurodo aplinkybes, kurios sukėlė sužalojimą. Iš visų pacientų gydytų
stacionare dėl sužalojimų ir apsinuodijimų net 45 proc. susižeidė dėl nukritimų, 9 proc. gydėsi dėl
apsinuodijimų, 6 proc. dėl įpjovimų/įbrėžimų, 3 proc. dėl kelių eismo įvykių (8 pav.). Net 18 proc.
atvejų traumos mechanizmas nebuvo nurodytas, 16 proc. buvo nurodyta „kita“, 1 proc. – „nežinoma“.
Iš esmės galima manyti, kad net 35 proc. atvejų traumos priežastis nebuvo nenurodyta arba buvo
nurodyta netiksliai. Net 83,8 proc. traumos priežastis nebuvo užpildyta pacientams, gydytiems dėl
medicininės ir chirurginės pagalbos komplikacijų (9 pav.). Kitoms sužalojimų ir apsinuodijimų
grupėms neužpildymas svyravo tarp 9 ir 21 proc. Taigi, problemos dėl traumų priežasčių kodavimo
kokybės ir pilnumo išlieka aktualios.
8 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos mechanizmą 2012 m.
9 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų išorinių priežasčių neužpildymo dalis (procentais) 2012m.
3%
45%
6% 9% 2%
16%
1%
18% Kelių eismo įvykiai
Nukritimai
Įpjovimai / įbrėžimai
Apsinuodijimai
Nudegimai / nuplikinimai
Kita
Nežinoma
Neužpildyta
14.29
13.13
14.99
9.49
13.32
15.18
11.45
21.23
14.41
83.77
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Galvos sužalojimai (S00-S09)
Kaklo ir krūtinės sužalojimai (S10-S29)
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies sužalojimai (S30-S39)
Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)
Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)
Traumos apimančios keletą kūno sričių (T00-T07)
Terminiai ir cheminiai nudegimai (T20-T32)
Nušalimai (T33-T35)
Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis bei
nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (T36-T65)
Medicininės ir chirurginės pagalbos komplikacijos (T80-T88)
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
9
Nagrinėjant traumas pagal sužalotą kūno dalį, iš nukentėjusiųjų kelių eismo įvykiuose daugiausiai
stacionaro pacientų (32,8 proc.) buvo gydyti dėl galvos sužalojimų, iš nukritusiųjų – 42 proc. buvo
gydyti dėl klubų ir kojų sužalojimų, net 65,5 proc. įpjovimų/įbrėžimų sudarė pečių lanko ir rankų
sužalojimai (10 pav.). Virš 40 proc. nežinomų ir kitų traumų atvejų sudarė galvos sužalojimai. Tai
reiškia, kad nežinoma gana didelė galvos sužalojimų, kurie yra ypač pavojingi gyvybei, priežasčių
dalis.
10 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos mechanizmą ir pažeistą kūno
dalį 2012 m.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Kelių eismo
įvykiai
Nukritimai Įpjovimai /
įbrėžimai
Apsinuodijimai Nudegimai /
nuplikinimai
Kita Nežinoma Neužpildyta
%
Medicininės ir chirurginės pagalbos komplikacijos (T80-T88)
Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis bei nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (T36-T65)
Nušalimai (T33-T35)
Terminiai ir cheminiai nudegimai (T20-T32)
Traumos apimančios keletą kūno sričių (T00-T07)
Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)
Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies sužalojimai (S30-S39)
Kaklo ir krūtinės sužalojimai (S10-S29)
Galvos sužalojimai (S00-S09)
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
10
2.1. NUKRITIMAI
Nukritimai yra dažniausia priežastis, dėl kurios gydomasi stacionare, patyrus sužalojimus ir
apsinuodijimus. 2012 m. jie sudarė beveik pusę (45 proc.) visų stacionare dėl traumų gydytų atvejų.
Didžiausią dalį, net 55 proc. nukritimų sudarė griuvimai lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus,
21 proc. sudarė nepatikslintas nukritimas (griuvimas) ir 6 proc. nukritimas (griuvimas) ant ir nuo laiptų
bei pakopų. Griūnant lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus dažniausiai susižalojami klubai ir
kojos (49,5 proc. visų griuvimų lygioje vietoje), griūnant nuo laiptų ar pakopų – galva (32,5 proc.) (11
pav.).
11 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nukritimų struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2012 m.
Nukritimų dažnis 100 000 gyventojų smarkiai didėjo vyresnio amžiaus grupėse, ypač nuo 75 m. Jeigu
jaunesnėse amžiaus grupėse daugiau sužeidimų nukritus (kaip ir visų traumų) patyrė vyrai, tai jau nuo
70 metų pirmavo moterys (12 pav.).
12 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nukritimų skaičius 100 000 gyventojų pagal lytį ir amžių 2012 m.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Griuvimai lygioje
vietoje paslydus,
einant ar užkliuvus
Nukritimas
(griuvimas) ant ir nuo
laiptų bei pakopų
Nepatikslintas
nukritimas
(griuvimas)
%
Medicininės ir chirurginės pagalbos
komplikacijos (T80-T88)
Traumos apimančios keletą kūno sričių
(T00-T07)
Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)
Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-
S69)
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės
dalies sužalojimai (S30-S39)
Kaklo ir krūtinės sužalojimai (S10-S29)
Galvos sužalojimai (S00-S09)
0 500 1000 1500 2000 2500 3000
0-45-9
10-1415-1920-2425-2930-3435-3940-4445-4950-5455-5960-6465-6970-7475-7980-84
85+
Moterų
Vyrų
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
11
Didžiausias griuvimų lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus dažnis 100 000 gyventojų buvo
amžiaus grupėse virš 75 m. Iki 54 m. daugiau sužalojimų patyrė vyrai, o vyresnėse amžiaus grupėse –
moterys (13 pav.).
13 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl griuvimų lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus skaičius 100 000 gyventojų
pagal amžiaus grupes ir lytį 2012 m.
Vyrų rodikliai 100 000 gyventojų nukritus nuo laiptų bei pakopų (14 pav.) visose amžiaus grupėse
buvo didesni nei moterų. Didžiausi vyrų rodikliai buvo 40-69 m. amžiaus grupėse
14 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nukritimų (griuvimų) ant ir nuo laiptų bei pakopų skaičius 100 000 gyventojų pagal
amžiaus grupes ir lytį 2012 m.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800
0-4 m.
5-9 m.
10-14 m.
15-19 m.
20-24 m.
25-29 m.
30-34 m.
35-39 m.
40-44 m.
45-49 m.
50-54 m.
55-59 m.
60-64 m.
65-69 m.
70-74 m.
75-79 m.
80-84 m.
85+ m.
Moterų
Vyrų
0 20 40 60 80 100 120
0-4 m.5-9 m.
10-14 m.15-19 m.20-24 m.25-29 m.30-34 m.35-39 m.40-44 m.45-49 m.50-54 m.55-59 m.60-64 m.65-69 m.70-74 m.75-79 m.80-84 m.
85+ m.
Moterų
Vyrų
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
12
2.2. APSINUODIJIMAI
Apsinuodijimai sudarė 9 proc. visų stacionare gydytų traumų. Net 57,8 proc. visų apsinuodijimų buvo
tyčiniai, t.y. bandymai nusižudyti. Visose amžiaus grupėse vyrai apsinuodijo dažniau negu moterys,
išskyrus 15-19 m. ir 85+ m. grupėse. Daugiausiai apsinuodijo maži vaikai ir kūdikiai (0-4 m. amžiaus
grupė) bei paaugliai (15-19 m.) (15 pav).
15 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl apsinuodijimų skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.
Iš visų ligonių gydytų stacionare dėl apsinuodijimų net 49 proc. apsinuodijo alkoholiu, 35 proc. –
narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (16 pav.).
16 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl apsinuodijimų struktūra pagal apsinuodijimo medžiagą 2012 m.
0 50 100 150 200 250 300 350 400 450
0-4
5-9
10-14
15-19
20-24
25-29
30-34
35-39
40-44
45-49
50-54
55-59
60-64
65-69
70-74
75-79
80-84
85+
Moterų
Vyrų
35%
49%
12%
4%
Apsinuodijimas narkotikais,
vaistais ir biologinėmis
medžiagomis
Alkoholio toksinis poveikis
Kitų nemedicininės paskirties
medžiagų toksinis poveikis
Kita
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
13
2.3. ĮPJOVIMAI/ĮBRĖŽIMAI
Įpjovimai/įbrėžimai sudarė 6 proc. visų stacionare gydytų traumų. Net 83,8 proc. jų – tai sąlytis su
aštriais daiktais, įvairiais įrankiais ir mechanizmais, 8,4 proc. – pasikėsinimai. Skaičiuojant 100 000
gyventojų vyrai įsipjovimų patyrė žymiai daugiau nei moterys visose amžiaus grupėse. Daugiausiai
įsipjovimų buvo užfiksuojama 20-54 m. amžiaus grupėse (17 pav.).
17 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl įsipjovimų skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.
2.4. KELIŲ EISMO ĮVYKIAI
Traumos dėl kelių eismo įvykių sudarė 3 proc. visų stacionare gydytų traumų. Vyrai jas patyrė dažniau
nei moterys. 5-9 m. ir 70-74 m. buvo vienintelės amžiaus grupės, kai mergaitės/moterys nukentėjo
daugiau negu berniukai/vyrai. Vyrai daugiausiai nukentėjo kelių eismo įvykiuose 15-44 m. amžiaus
grupėse, moterys 5-19 m. amžiaus grupėse (18 pav.).
18 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl kelių eismo įvykių skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.
0 50 100 150 200 250 300
0-4
5-9
10-14
15-19
20-24
25-29
30-34
35-39
40-44
45-49
50-54
55-59
60-64
65-69
70-74
75-79
80-84
85+
Moterų
Vyrų
0 0.02 0.04 0.06 0.08 0.1 0.12
0-4
5-9
10-14
15-19
20-24
25-29
30-34
35-39
40-44
45-49
50-54
55-59
60-64
65-69
70-74
75-79
80-84
85+
Moterų
Vyrų
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
14
Pėstieji, važiuojantieji pedaline transporto priemone, motociklu ir automobiliu sudarė 90 proc. visų
stacionare gydytų pacientų, nukentėjusių eismo įvykiuose. Dažniausiai nukentėjo 5-19 m. amžiaus
asmenys (19 pav.). Didžioji dalis nukentėjusiųjų 5-14 m. amžiaus grupėse buvo važiuojantieji pedaline
transporto priemone (pvz., dviračiu). Tarp nukentėjusiųjų 15-19 m. amžiaus grupėje važiuojantieji
automobiliu lenkė važiuojančius pedaline transporto priemone. 20-44 m. amžiaus grupėse
važiuojantieji automobiliu sudarė didžiausią dalį nukentėjusiųjų. Vyresnėse amžiaus grupėse vėl
daugiau nukentėjo važiuojantieji pedaline transporto priemone, o nuo 65 m. – pėstieji.
19 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl kelių eismo įvykių skaičius 100 000 gyventojų pagal nukentėjusiojo statusą ir amžių
2012 m.
Važiuojantieji automobiliu dažniausiai buvo gydomi stacionare dėl galvos sužalojimų (36,7 proc. visų
susižeidusių važiuojančiųjų automobiliu), dėl kaklo ir krūtinės sužalojimų (16,2 proc.) (20 pav.).
Pėstieji dažniausiai susižeidė galvą (30,3 proc.), klubus bei kojas (27,8 proc.). Pėstiesiems dažniau
pasitaikydavo ir daugybinių traumų (18,6 proc.). Važiuojantieji pedaline transporto priemone
dažniausiai susižeidė pečių lanką ir rankas (33,6 proc.) ir galvą (27,5 proc.). Važiuojantieji motociklu
susižeisdavo įvairias kūno dalis: klubus ir kojas (24,1 proc.), pečių lanką ir rankas (21,1 proc.), galvą
(20,6 proc.); daugybinės traumos sudarė 17,6 proc.
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
0-4 5-9 10-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84 85+
Pėstysis Važiuojantis pedaline priemone Važiuojantis motociklu Važiuojantis automobiliu
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
15
20 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl kelių eismo įvykių struktūra pagal nukentėjusiojo statusą ir sužalotą kūno dalį
2012 m.
2.5. NUDEGIMAI/NUPLIKINIMAI
Nudegimai/nuplikinimai sudarė 2 proc. visų stacionare gydytų traumų. 73,2 proc. jų sudarė sąlytis su
karščiu ir karštomis medžiagomis, 25,7 proc. – dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis. Net 46,8 proc. visų
gydytų dėl nudegimų/nuplikinimų ligonių sudarė 0-4 m. vaikai. Vyrai nudegimų/nuplikinimų patyrė
dažniau nei moterys (21 pav).
21 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nudegimų/nuplikinimų skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Pėstysis Važiuojantis
pedaline
priemone
Važiuojantis
motociklu
Važiuojantis
automobiliu
%
Traumos apimančios keletą kūno sričių (T00-
T07)
Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)
Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies
sužalojimai (S30-S39)
Kaklo ir krūtinės sužalojimai (S10-S29)
Galvos sužalojimai (S00-T09)
0 50 100 150 200 250 300 350
0-4
5-9
10-14
15-19
20-24
25-29
30-34
35-39
40-44
45-49
50-54
55-59
60-64
65-69
70-74
75-79
80-84
85+Amžiaus gr.
Moterų
Vyrų
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
16
3. TRAUMOS PAGAL KETINIMĄ
Iš visų traumų gydytų stacionare 71 proc. buvo netyčinių, 6 proc. tyčinių ir 4 proc. susijusių su
užpuolimu (22 pav.).
22 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal ketinimą 2012 m.
Dėl atsitiktinių sužalojimų dažniausiai buvo sužalojami klubai ir kojos, pečių lankas ir rankos bei
galva. Tyčiniuose (savęs) sužalojimuose dominavo apsinuodijimai narkotikais, vaistais ir biologinėmis
medžiagomis bei nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (93,8 proc.). Užpuolimuose
dažniausiai buvo sužeidžiama galva (67 proc.) (23 pav.).
23 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal ketinimą ir sužalotą kūno dalį 2012 m.
71%
6%
4%
1% 18%
Atsitiktinis (netyčinis) sužalojimas
Tyčinis sužalojimas
Su užpuolimu susijęs sužalojimas
Nežinomas ketinimas
Neužpildyta
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Atsitiktinis
(netyčinis)
sužalojimas
Tyčinis
sužalojimas
Su užpuolimu
susijęs
sužalojimas
Nežinomas
ketinimas
Neužpildyta
Medicininės ir chirurginės pagalbos komplikacijos
(T80-T88)
Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir
biologinėmis medžiagomis bei nemedicininėspaskirties medžiagų toksinis poveikis (T36-T65)
Nušalimai (T33-T35)
Terminiai ir cheminiai nudegimai (T20-T32)
Traumos apimančios keletą kūno sričių (T00-T07)
Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)
Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies
sužalojimai (S30-S39)
Kaklo ir krūtinės sužalojimai (S10-S29)
Galvos sužalojimai (S00-S09)
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
17
4. TRAUMOS VIETA
Lietuvoje, pradėjus naudoti TLK-10-AM, atsirado galimybė nurodyti traumos vietą ir veiklą. Kadangi
pagal šią klasifikaciją koduojama tik nuo 2011 m. balandžio 1 d., kol kas traumos vietos kodavimas
yra palyginti naujas sveikatos priežiūros įstaigoms, galbūt, todėl net 38 proc. stacionare gydytų traumų
nebuvo nurodyta traumos vieta. Pagal traumos vietą, didžiausią dalį, sudarė įvykiai namuose – 32
proc., 6 proc. – keliuose, 1 proc. – ugdymo įstaigose, 12 proc. – nežinoma vieta (24 pav.).
24 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal įvykio vietą 2012 m.
Namuose daugiausia sužalojimų užfiksuota: kitose ir nepatikslintose vietose namuose (46 proc.),
lauko zonoje (28 proc.) ir niekur kitur nepriskirtose vidaus gyvenamosiose zonose (14 proc.) (25 pav.).
25 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl namuose įvykusių sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra 2012 m.
Dažniausia stacionaruose dėl patirtų traumų namuose gydomų ligonių sužalojimo priežastis –
nukritimai (56 proc.), 17 proc. sudarė apsinuodijimai, 7 proc. – įpjovimai/įbrėžimai (26 pav.).
6%
1%
32%
11% 12%
38%
Keliuose
Ugdymo įstaigose
Namuose
Kita
Nežinoma
Neužpildyta
4%
28%
2%
1%
3%
2% 0%
14%
46%
Įvažiavimas
Lauko zonos
Garažas
Vonios kambarys
Virtuvė
Miegamasis
Skalbykla
Kitos vidaus zonos
Nepatikslinta
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
18
26 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl namuose įvykusių sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos mechanizmą
2012 m.
Tarp keliuose įvykusių sužalojimų gydytų stacionare daugiausia užfiksuota sužalojimų ant šaligatvio
(40 proc.) ir kelyje (35 proc.) (27 pav.).
27 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų keliuose struktūra 2012 m.
56%
3%
7% 1%
17%
13%
3%
Nukritimai
Nudegimai/nuplikinimai
Įpjovimai/įbrėžimai
Kelių eismo įvykiai
Apsinuodijimai
Kita
Nežinoma
35%
40%
2%
8%
15%
Kelias
Šaligatvis
Dviračių takas
Kita
Nepatikslinta
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
19
5. VEIKLA TRAUMOS METU
Veikla traumos metu nurodo asmens užsiėmimą (ką jis veikė), kuomet įvyko trauma. Kadangi veikla
traumos metu pradėta koduoti tik nuo 2011 m. balandžio 1 d., kol kas jos užpildymo kokybė prasta: net
42% visų traumų gydytų stacionare nebuvo užpildyta veikla, 30% buvo nurodyta kita veikla (namų
ruoša, gyvybinė veikla, mokymasis), 24% – nežinoma veikla. Tik po 2% trauma įvyko dirbant
apmokamą darbą ir sportuojant (28 pav.) Tarp sporto traumų 37,2 proc. sudaro komandinių sporto
šakų traumos.
28 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų pagal veiklą 2012 m.
2% 2%
30%
24%
42%
Apmokamas darbas
Sportas
Kita (namų ruoša, gyvybinėveikla, mokymasis)
Nežinoma
Neužpildyta
STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.
20
Priedas. Stacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų išorinės priežastys
Išorinės priežasties pavadinimas
Išorinės
priežasties kodas
pagal TLK-10-
AM
Stacionare
gydytų ligonių
skaičius
Iš viso,
iš jų: V00-Y98 48916
Transporto įvykiai, iš jų: V00-V99 2385
Pėsčiasis, sužeistas per transporto įvykį V01-V09 492
Važiuojantysis transporto priemone su pedalais, sužeistas per transporto
įvykį V10-V19 801
Motociklininkas, sužeistas per transporto įvykį V20-V29 178
Važiuojantysis trirate varikline transporto priemone, sužeistas per
transporto įvykį V30-V39 16
Važiuojantysis lengvuoju automobiliu, sužeistas per transporto įvykį V40-V49 660
Važiuojantysis pikapu ar furgonu, sužeistas per transporto įvykį V50-V59 14
Važiuojantysis sunkiasvore krovinine transporto priemone, sužeistas per
transporto įvykį V60-V69 26
Važiuojantysis autobusu, sužeistas per transporto įvykį V70-V79 52
Kiti sausumos transporto įvykiai V80-V89 111
Vandens, oro ir kosmoso transporto įvykiai, kiti ir nepatikslinti
transporto įvykiai V90-V99 30
Kitos išorinės netyčinio sužalojimo priežastys, iš jų: W00-X59 28582
Kritimai W00-W19 20071
Negyvųjų mechaninių jėgų poveikis W20-W49 3726
Gyvųjų mechaninių jėgų poveikis W50-W64 1498
Atsitiktinis skendimas ir panirimas W65-W74 19
Kitas atsitiktinis kvėpavimo sutrikdymas W75-W84 44
Elektros srovės, radiacijos ir ribinių oro temperatūrų bei slėgio poveikis W85-W99 60
Dūmų, ugnies ir liepsnos poveikis X00-X09 220
Kontaktas su įkaitusiais paviršiais ir įkaitusiomis medžiagomis X10-X19 623
Kontaktas su nuodingais gyvūnais ir su nuodingais augalais X20-X29 138
Gamtos jėgų poveikis X30-X39 225
Atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikis X40-X49 1602
Persitempimas, keliavimas ir nepriteklius, atsitiktinis kitų ir
nepatikslintų veiksnių poveikis X50-X59 356
Tyčinis savęs žalojimas X60-X84 2609
Pasikėsinimas X85-Y09 1415
Įvykis, esant nenustatytiems ketinimams Y10-Y34 232
Teisinis įsikišimas ir karinės operacijos Y35-Y36 1
Medicinos priežiūros ir chirurginės pagalbos komplikacijos Y40-Y84 935
Išorinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių padariniai Y85-Y89 229
Kitur priskirti papildomi veiksniai, susiję su sergamumo ir
mirtingumo priežastimis Y90-Y98 2514
Nepažymėta traumos priežastis
7266