simon fauti da sxvebi ekonomika da socialuri demokratia · 2016. 9. 5. · ziritadi principebi...

160
ekonomika da socialuri demokratia simon fauti da sxvebi socialuri demokratiis kursi 2

Upload: others

Post on 15-Feb-2021

0 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • ekonomika da

    socialuri demokratia

    simon fauti da sxvebi

    socialuri demokratiis kursi 2

  • Sinaarsi

    winasityvaoba me-3 gamocemisaTvis 4

    1. Sesavali 6

    2. fuZemdebluri ekonomikuri Teoriebi 9

    2.1.adamsmiti_ekonomikuriliberalizmis

    fuZemdebeli 12

    2.2.karlmarqsiskapitalizmiskritika 17

    2.3.jonmeinardkeinsi:kapitalizmismarTva 23

    2.4.ekonomikuriTeoriisidealuritipebi 28

    2.5.ekonomikadRes 30

    3. sxvadasxva ekonomikuri sistema da wyoba 42

    3.1.kapitalizmidademokratia 42

    3.2.koordinirebulidaarakoordinirebuli

    kapitalizmi 46

    3.3.axalizogadigaremoglobalizaciispirobebSi 51

    4. socialuri demokratiis ekonomikuri

    politikis orientirebi 55

    4.1.sabazisoRirebulebebi 55

    4.2.ZiriTadiuflebebi 58

    4.3.ekonomikuripolitikisprincipebi 64

    4.4.eqskursi:xarisxobrivizrdisgansazRvra 73

    5. partiebis ekonomikuri programebis Sedareba 76

    5.1.hamburgisprograma_germaniissocial-

    demokratiulipartiisZiriTadiprincipebis

    programa 77

    5.2.ZiriTadiprincipebigermaniisTvis_

    qristian-demokratiulikavSiris(qdk)programa 81

  • 5.3.`momavalimwvanea~_ `kavSiri90/mwvaneebis~

    ZiriTadiprincipebisprograma 83

    5.4.TavisufaldemokratTapartiis(Tdp)

    `visbadenisZiriTadiprincipebi~ 86

    5.5.partia`memarcxeneebis~`saprogramoTezisebi~ 88

    5.6.programebisSefasebasocialuridemokratiis

    miznebisSesabamisad 91

    6. sxvadasxva qveynis ekonomikuri modelebi 94

    6.1.aSS 94

    6.2.didibritaneTi 99

    6.3.germania 104

    6.4.iaponia 112

    6.5.SvedeTi 118

    7. ekonomikuri politika: praqtikuli magaliTebi 124

    7.1.ekologiurisamrewvelopolitika:zrdis

    politikamdgradimomavlisTvis 125

    7.2.sabiujetopolitika:ramdenigvaqvs

    germaniisvali 129

    7.3.privatizaciisriskebidaSansebi 134

    7.4.RirseuliSromadaerToblivimarTva:

    RirseuliSromispolitika 140

    7.5.debatebiminimalurixelfasebisSesaxeb 147

    8. Semdgomi gansja 154

    bibliografia 155

    avtorebis Sesaxeb 158

  • 4

    winasityvaoba me-3 gamocemisaTvis

    finansuri bazrisa da ekonomikuri krizisebi gardamtexi momenti aRmoCnda. saWiro gaxda ara marto krizisis konkretuli Sedegebis daZleva, is Cveni sazogadoebis safuZvlebsac Seexo. dRes Cven unda gadavwyvitoT, rogor gvinda momaval wlebsa Tu aTwleulebSi cxovreba da Sroma. rogor SeiZleba gamoiyurebodes samarTliani da solidaruli ekonomikuri wyoba? ra balansi unda moiZebnos saxelmwifosa da bazars Soris? rogor SeuZlia socialuri demokratiis Tanamedrove, Rirebulebebze dafuZnebul ekonomikur politikas warmatebis miRweva?

    maTTvis, visac surs sakuTari politikuri mosazrebebi gamoxatos da politikuri cxovrebis Tanamonawile gaxdes, es sakiTxebi gadamwyvetia. arakontrolirebadi bazris rwmenam saval gzas CamogvaSora. axla mogveca Sansi, axali kursi avirCioT. magram mxolod is, vinc icis, saiT midis es gza, SeZlebs Tavisi ideebis mxardaWeris mopovebas da dasaxuli miznebis miRwevas. miT umetes mniSvnelovania, darwmunebuli iyo sakuTari gezis sisworeSi.

    am konteqstSi mocemul wigns Tavisi wvlilis Setana surs. masSi ganxilulia mniSvnelovani ekonomikuri Teoriebi, aRwerilia sxva dasxva ekonomikuri wyoba, gansazRvrulia ZiriTadi Rirebulebebi da orientirebi da dasmulia SekiTxva, Tu ra mniSvneloba aqvs am Rirebulebebs socialuri demokratiis konkretuli ekonomikuri politikisTvis. amasTanave, cxadia, rom aq ver naxavT saboloo pasuxebs. kiTxva, Tu rogor SeiZleba Sedges socialuri demokratiis ekonomikuri politika, mudmiv gansjas da axal argumentacias moiTxovs. amitom am gamocemaSi dasrulebul pasuxebs ki ar gTavazobT, aramed gacnobisa da Semdgom msjelobisTvis giwvevT.

    es wigni `socialuri demokratiis kursebis~ seriis meore tomia da efuZneba naSroms `socialuri demokratiis safuZvlebi~. masSi ganxilulia socialuri demokratiis ZiriTadi Rirebulebebi, moyvanilia liberaluri, konservatiuli da socialuri demokratiis sazogadoebrivi modelebis, aseve libertaruli demokratiisa da socialuri demokratiis Sedarebebi. am seriis mesame tomis saTauria `socialuri saxelmwifo da socialuri demokratia~.

  • 5

    rodesac msjeloba 21e saukunis ekonomikas Seexeba, uyuradRebod ar unda dagvrCes is gardamtexi procesebi, romlebmac globalizacia mogvitana. wignebis seriis erTerTi momdevno tomis Tema swored globalizacia da socialuri demokratia iqneba. am tomSi globalizacia ganixileba im kuTxiT, Tu ra gavlenas axdens is ekonomikuri wyobis formirebaze da mis garemoze. globalizaciisadmi miZRvnili wigni globalizaciis winapirobebis da misi politikuri organizebis SesaZleblobebis analizs SemogTavazebT.

    gvinda guliTadi madloba gadavuxadoT simon fautsa da tobias gomberts. simon fauti naSromis ZiriTadi nawilis avtoria. tobias gombertma Seasrula saredaqcio da didaqtikuri samuSaoebi, raSic man gansakuTrebuli kompetencia da didi mondomeba gamoiCina. gvinda aseve madloba vuTxraT Tomas maiersa da mihael dauderStedts wignis koncefciis SemuSavebisas mocemuli rCevebisTvis, vilhelm niolings misi sayuradRebo SeniSvnebisTvis da yvela avtors SesaniSnavi TanamSromlobisTvis. maTi wvli lis gareSe wigni ver Seiqmneboda. zogierTi xarvezisaTvis pasuxismgeblobas Cvens Tavze viRebT.

    socialuri demokratiis akademiis simbolo kompasia. akademiis bazaze fridrix ebertis fondi iZleva SesaZleblobas, ganxilul iqnes sxvadasxva Tvalsazrisi da gairkves orientirebi. moxaruli viqnebiT, Tu Cveni naSromi xels SegiwyobT sakuTari politikuri gzis gansazRvraSi. socialuri demokratiis sicocxlisunarianobas swored is ganapirobebs, rom igi moqalaqeTa mudmivi interesisa da miswrafebis sagania.

    boni, 2009 wlis dekemberi

    dri kristian krelidireqtori

    socialuri demokratiis akademia

    iohen damiproeqtis xelmZRvaneli

    `socialuri demokratiis kursebi~

  • romeli

    ekonomikuri

    politika

    Seesabameba

    socialur

    demokratias?

    riTi izomeba

    ekonomikuri

    politikis

    warmateba?

    ekonomikuri

    zrdis,

    socialuri

    Tanasworobisa

    da ekologiuri

    mdgradobis

    balansi

    1. Sesavali

    1998 wels yofilma federalurma kanclerma gerhard Srederma Tavis samTavrobo gancxadebaSi brZana, rom misi koalicia emxroba ara memarjveneebsa Tu memarcxeneebs, aramed Tanamedrove ekonomikur politikas.

    maSasadame, aRar arsebobs politikis am sferoSi gansxvavebebi liberalebs, konservatorebsa da socialdemokratebs Soris? arsebobs ki socialuri demokratiis ekonomikuri Teoria, romelic sxva mimdinareobebisgan gansxvavdeba?

    Tu namdvilad arsebobs kidev ̀ Tanamedrove~ da ̀ araTanamedrove~? da vin ityoda Tavis Tavze, rom araTanamedrove politikas eweva, da, saerTod, ras niSnavs am SemTxvevaSi `Tanamedrove~? fexburTis mwvrTnelma oto rehagelma erTxel Tqva: `Tanamedroved TamaSobs is, vinc warmatebulia~. Tu amas politikaze gadavitanT, Tanamedrove ekonomikuri politika is aris, romelsac warmateba moaqvs.

    magram riTi izomeba es warmateba? erTni amboben, rom is maqsimalur SesaZlo keTildReobasa da zrdaSia. sxvebi gansakuTrebulad Tanasworobasa da samarTlianobas gamoyofen: Sesabamisad, ekonomikuri wyoba ar unda iwvevdes uTanasworobas, Cagvrasa da usamarTlobas. da yovelTvis ufro met mniSvnelobas iZens maTi azri, visac mdgradoba, resursebis dazogva da ekologia ekonomikis warmatebis sazomad miaCnia: zrda ar unda gaxdes zeeqspluataciis mizezi.

    socialuri demokratiis ZiriTadi Rirebulebebia Tavisufleba, samarTlianoba da solidaroba. amdenad, programuli TvalsazrisiT socialur demokratias mxolod erTi pasuxi SeiZleba hqondes. samive principi, anu, pirveli, zrda, meore, socia lu ri Tanasworoba, da, mesame, mdgradoba, erTmaneTs unda exmia nebodes.

    magram es gza ar aris winaswar moniSnuli. Tanamedrove, Rirebulebebze dafuZnebuli ekonomikuri politika, gerhard Srederis citatis interpretaciiT, ar iyenebs refleqsurad mxolod klasikur memarcxene Tu memarjvene ekonomikurpolitikur instrumentebs. socialuri demokratiis Tanamedrove, Rirebulebebze

    6

  • 7

    wignis mizani da

    struqtura

    Tavi 2:

    ekonomikuri

    Teoria

    Tavi 3:

    sxvadasxva

    ekonomikuri

    sistema da wyoba

    dafuZnebuli ekonomikuri politika, pirvel rigSi, Sedegebzea orientirebuli. misi mizania iseTi sazogadoebis Seqmna, sadac Tavisuflebis, samarTlianobis, solidarobis Rirebulebebi da yovlismomcveli ZiriTadi politikuri, socialuri, ekonomikuri da kulturuli uflebebi yvela adamianisTvisaa ganxorcielebuli.

    es wigni gTavazobT safuZvlian orientirebs im kiTxvebze pasuxebis gasacemad, Tu romeli Teoriuli safuZvlebis gamoyeneba SeuZlia aq socialur demokratias, romeli ekonomikuri sistema da wyoba Seuwyobs xels misi miznebis ganxorcielebas, rogor ganisazRvreba ekonomikuri wyoba sxva qveynebSi da ras niSnavs es Teoriuli problemebi konkretuli politikis warmoebisTvis.

    Tavdapirvelad ekonomikuri Teoriis doneze ganimarteba, ra kvle vebsa da daskvnebs gvTavazoben istoriaSi yvelaze gavleniani ekonomistebi _ adam smiti, karl marqsi da jon meinard keinsi. aqedan gamomdinare, ekonomikuri liberalizmis, antikapitalizmisa da marTvadi kapitalizmis idealuri tipebi dRevandeli gadasaxedidan da socialuri demokratiis miznebis konteqstSi ganixileba (Tavi 2).

    sxvadasxva ekonomikuri sistemisa da wyobis doneze ganixileba kapitalizmsa da demokratias Soris arsebuli damokidebuleba da aisaxeba dasavleTis ganviTarebul saxelmwifoebSi gabatonebuli koordinirebuli da arakoordinirebuli kapitalizmis ekonomikuri wyobis orive forma (Tavi 3).

    wignis „socialuri demokra tiis safuZvlebi“ sagani

    socialuri demokratiis ekonomikuri politikis orientacia (Tavi 4)

    wignis „socialuri demokra tiis safuZvlebi“ sagani

    Tavi 2

    Tavi 3.1

    Tavi 3.2

    Tavi 6

    Teoria

    sistema

    wyoba

    qveynebi

    marqsi keinsi smiti

    SvedeTi iaponia gfr didibritaneTi aSS

    avtoritaruli koordinirebuli arakoordinirebuli

    kapitalizmi

    Tavi 5

    Tavi 7

    partiebis programebis Sedareba

    praqtikuli magaliTebi

    liberaluri demokratia

    socialuri demokratia libertaruli demokratia

  • 8

    Tavi 4:

    socialuri

    demokratiis

    ekonomikuri

    politikis orientacia

    Tavi 5:

    partiebis

    ekonomikuri

    politikis

    programebi

    Tavebi 6 da 7:

    sxvadasxva

    qveynis

    modelebi da

    praqtikuli

    magaliTebi

    erTi mxriv, ekonomikuri politikis programebis doneze, aseve sabaziso Rirebulebebis, ZiriTadi uflebebisa da ekonomikurpolitikuri principebis urTierTkavSiris safuZvelze SemuSavdeba socialuri demokratiis ekonomikuri politikis orien-tacia (Tavi 4).

    meore mxriv, koordinirebuli da arakoordinirebuli ekonomikuri wyobisa da socialuri demokratiis aRwerili ekonomikuri politikis orientaciis safuZvelze bundestagSi warmodgenili partiebis ekonomikuri politikis programebi Sedarebuli iqneba maT ZiriTad programebTan (Tavi 5).

    gamocemis dasasruls gTavazobT aSS-is, didi britaneTis, germani-is, iaponiisa da SvedeTis sxvadasxva ekonomikuri wyobis Sedarebas (Tavi 6) da iseTi ekonomikuri politikis sferoebis konkretul magaliTebs, rogorebicaa privatizacia, ekologiuri samrewvelo politika, Rirseuli Sroma da sawarmoo procesSi Tanamonawileo-ba, aseve minimaluri xelfasi (Tavi 7).

    amgvarad, socialuri demokratiis ekonomikuri politikis sakiTxi ganixileba sxvadasxva doneze, romlebic am naSromSi aisaxeba, gansakuTrebiT sakiTxi, Tu riTi gamoirCeva uSualod socialuri demokratia.

    am SekiTxvaze pirvel pasuxs gsdp Tavis ZiriTad programaSi iZleva:

    `socialuri demokratia uzrunvelyofs yvela adamianis ara marto ZiriTad samoqalaqo, politikur da kulturul ufle-bebs, aramed, aseTive mniSvnelobiT, ZiriTad socialur da eko-nomikur uflebebs. sazogadoebis demokratizaciis saSualebiT is uzrunvelyofs yvelasTvis Tanaswor socialur monawileo-bas, pirvel rigSi, erTobliv marTvas, samoqalaqo uflebebze dafuZnebuli, winaswari socialuri dacvis mqone socialuri saxelmwifos da koordinirebuli sabazro ekonomikis saSuale-biT, romelSic garantirebulia demokratiis upiratesoba ba-zarTan mimarTebiT.~ (hamburgis programa 2007: 19)

  • 9

    sami didi

    ekonomisti:

    smiti, marqsi

    da keinsi

    arian Tu ara

    klasikosebi

    kvlav

    aqtualuri?

    „ideologiuri

    karieri“

    socialuri

    demokratia:

    samive Teoriis

    moSvelieba

    2. fuZemdebluri ekonomikuri Teoriebi

    am TavSi: • warmodgenilia istoriulad yvelaze gavleniani ekonomikuri Teoriebi;• asaxulia maTi dRevandeli mniSvneloba;• ganxilulia, Tu ra mniSvneloba eniWeba maT socialuri demokratiisTvis.

    „praqtikosebi, romlebsac miaCniaT, rom aranair inteleqtualur gavlenas ar ganicdian, Cveulebriv, romelime warsulSi CarCenili ekonomistis monebi arian“ (keinsi, 1966: 323), _ werda jon meinard keinsi, Tavad erTerTi umniSvnelovanesi ekonomisti istoriaSi. am TavSi warmodgenili da Sedarebuli iqneba misi da masTan erTad udidesi da yvelaze gavleniani ekonomistebis, adam smitisa da karl marqsis, Teoriebis ZiriTadi maxasiaTeblebi. amdenad, ikveTeba istoriulad umniSvnelovanesi ekonomikuri Teoriebis sami polusi.

    magram Rirs ki ganvixiloT im ekonomistebis ideebi, romelTa naSromebi mravali wlis win Seiqmna? Seesabameba ki maTi warmodgenebi mudmivad cvalebad globalizebul msoflios Tu maT ukve didi xania mtveri daedoT, gaugebari gaxdnen da istoriis mier uaryofili arian?

    ratom da rogor aris es Teoriebi mniSvnelovani socialuri demokratiisTvis? isini ori TvalsazrisiTaa sagulisxmo:

    jer erTi, bevr SemTxvevaSi isini „ideologiuri karieria“, romelsac politika TavisTvis iyenebs. maTi codna SeiZleba ekonomikuri politikis argumentaciis WeSmaritebis dadgenaSi da, Sesabamisad, ideologiuri „sibecis“ Tavidan acilebaSi dagexmaroT.

    meorec, socialuri demokratia am sami ekonomikuri Teoriidan srulad arcerTs ar iziarebs; igi mxolod zogad normatiul CarCos qmnis. is samive Teorias iSveliebs, magram aSkara upiratesobas marTvad kapitalizms aniWebs, rogorc igi keinsma aRwera.

  • 10

    istoriuli

    konteqsti: smiti:

    me-18 saukunis

    Sua wlebi

    marqsi: me-19

    saukunis Sua

    wlebi

    keinsi: 1930-iani

    wlebi

    ekonomikuri

    cnebebi da

    modelebi dros

    uZlebs

    amasTanave, samive Teorias kritikis qarcecxlSi atarebdnen. uamravia maTi uaryofis cda. maT mniSvnelobas vadagasulad miiCnevdnen, Tumca mudmivad Cndeboda maTi aqtualobis mtkicebuleba. veravin, vinc safuZvlianad aris dakavebuli ekonomikiT, ver ugulebelyofs smitis, marqsisa Tu keinsis ide ebs.

    am klasikosebis ganxilvisas gaTvaliswinebuli unda iqnes Sesabamisi epoqis konteqsti. adam smitma Tavisi ideebi Camoayaliba me18 saukunis Sua wlebSi, merkantilizmis, anu im Teoriis xanaSi, romlis swavlebiT, monarqebs unda ekontrolebinaT vaWroba da emarTaT ekonomika, raTa TavianTi karis uzomo fufuneba daefinansebinaT. Sesabamisad, saxelmwifos mimarT misi skepticizmi mflangveli, TviTgamdidrebaze orientirebuli monarqiebis gamocdilebidan ganviTarda da ara Tanamedrove sayovelTao keTildReobis saxelmwifos magaliTze.

    kapitalizmis mWevrmetyvelur kritikas me19 saukunis Sua wlebSi marqsi upirispirebda masebis gaRatakebas adreuli industrializaciisa da globalizaciis pirveli talRis periodSi. dReisaTvis misi warmodgenebi me20 saukunis saxelmwifo socializmis fonze aRiqmeba, rac am mosazrebebis damaxinjebul suraTs iZleva.

    da bolos, keinsi 1930ian wlebSi swavlobda ekonomikur liberalizms, romelic msoflio ekonomikuri krizisis gamo veranair kritikas ver uZlebda. misi „dasaqmebis, sargeblisa da fulis zogadi Teoria“ iyo, rogorc minimumi, cda, SeemuSavebina rCevebi ekonomikuri sistemis stabilizaciisTvis, raTa momavali demokratiebi radikalur diqtaturad ar gardaqmniliyo. 2007 wels dawyebuli msoflio finansuri krizisis fonze keinsis ideebi isev aRorZinda. misi Sexedulebebi finansuri bazris globaluri regulirebis, aseve saxelmwifo sainvesticio programebis Sesaxeb kvlav farTo diskusiebis Temaa.

    sami didi ekonomistis, smitis, marqsisa da keinsis, Sexedulebebis Seswavla ara marto zogad orientacias gvaZlevs, aramed didi praqtikuli sargebelic moaqvs. mravali ekonomikuri modeli da ganmarteba, romlebic dRes CvenTvis kargadaa cnobili da romlebsac xSirad viyenebT, ise, rom maTi warmomavloba ar viciT, swored am samma pirovnebam Camoayaliba.

  • 11

    smiti:

    „bazris uxilavi

    xeli“

    marqsi: „Rirseuli

    Sroma“

    keinsi: „Soreul

    perspeqtivaSi Cven,

    yvelani, garda c-

    vlilebi varT“

    damatebiTi

    literatura:

    Nikolaus Piper (Hg.)

    (1996), Die großen

    Ökonomen: Leben

    und Werk der

    wirtschaftswissen-

    schaftlichen

    Vordenker, Stuttgart.

    `bazris uxilavi xelis~ cneba adam smitma daamkvidra. amiT unda axsniliyo bazris efeqtianoba. zogjer es gamonaTqvami gamoiyeneba im SemTxvevaSi, rodesac saubaria bazris miTur yovlisSemZleobaze.

    vinc „Rirseuli Sromisken“ mimarTuli politikis winaaRmdegia, marqss gverds ver auvlis. swored mas ekuTvnis „Sromis gaucxoebis“ cneba.

    da bolos, keinss ekuTvnis xSirad citirebuli gamoTqma „Soreul perspeqtivaSi Cven, yvelani, gardacvlilebi varT“. amiT is sabazro krizisis gamo saxelmwifosgan sapasuxo zomebis miRebas moiTxovda. misi „miniSneba“ mimarTuli iyo, pirvel rigSi, maT winaaRmdeg, vinc grZelvadian perspeqtivaSi imeds swored bazris TviTgankurnebis unarze amyarebda da ara saxelmwifos pasuxismgeblobaze ekonomikuri politikis mimarT.

    smiti marqsi keinsi

    rodisme18 sis Sua wlebi me19 sis Sua wlebi 1930iani wlebi

    sababi

    merkantilizmi, absolutizmi

    industrializacia da mSromelTa gaRatakeba

    msoflio ekonomikuri krizisi da diqtaturebis warmoqmna

    mTavari mizani

    Tavisufleba merkantilisturi saxelmwifosgan

    mSromelTa mdgomareobis gaumjobeseba da maTi gaTavisufleba Cagvrisgan

    demokratiis uzrunvelyofa ekonomikisa da Sromis bazris stabilizaciiT

    kavSirisocialurdemokratiasTan

    Tavisufleba da kooperaciis modeli

    `Rirseuli Sromis~ modeli da Sromisa da kapitalis dabalansebis sakiTxi

    koordinirebuli ekonomikis da aqtiuri ekonomikuri politikis modeli

  • 12

    smiti:Ö`erTa

    keTildReoba~

    istoriuli

    konteqsti:

    merkantilizmi

    me-18 saukunis

    Sua wlebSi

    smitis mizani:

    merkantilizmis

    daZleva

    2.1. adam smiti _ ekonomikuri liberalizmis fuZemdebeli

    ekonomikuri liberalizmis mimdevarTa fundamenturi naSromia 1776 wels adam smitis mier gamoqveynebuli wigni „erTa keTildReoba“.

    im periodSi didi britaneTi merkantilizmidan kapitalizmze gardamaval etapze imyofeboda (Sdr. Gerstenberger 2006: 40, 5765; da Conert 2002: 64).

    merkantilizmis epoqaSi, ro melic me16dan me18 saukunemde grZeldeboda, Tavadebi da mefeebi TavianTi ekonomikuri politi kis warmatebas dagrovebuli oqrovercxlis odeno biT zomavdnen. vaWroba aRiqmeboda, rogorc TamaSi nulovani angariSiT: rasac erTi qveyana igebda, meore kargavda. urTierTsargeblianobis faqtori aRiarebuli ar iyo. amitom saqonlis imports did sabaJo gadasaxadebs uwesebdnen, nedleulis Semotanas ki xels uwyobdnen. samefo kari ekonomikis marTvas cdilobda. gildiebi detalurad gansazRvravdnen, Tu vis ra saqmianoba unda ganexorcielebina da ramdeni saqoneli unda ewarmoebina.

    smitma „kapitalisturi manifesti“ imisTvis dawera, rom bolo moeRo am xisti ekonomikuri wyobisTvis. misma ideebma fexi moikida. amiT man Tavisi wvlili Seitana ekonomikisa da vaWrobis liberalizaciis saqmeSi.

    smitma Zireulad Secvala Teoria qveynis ekonomikis simdidris Sesaxeb. is simdidres mxolod Sesrulebuli samuSaos mixedviT zomavda da ara, merkantilistebis msgavsad, oqros rezervebis odenobiT.

    adam smiti (17231790) ekonomikuri liberalizmis mamamTavradaa miCneuli. is iyo moralisti filosofosi da sabaJo moxele SotlandiaSi.

    misi Tezisis mixedviT, ZalTa Tavisufali sabazro urTierTqmedebisas yvelaze meti keTildReoba maSin warmoiSoba, roca yvela Tavis sargebels eZebs. 1776 wels smitma gamoaqveyna wigni `erTa keTildReobis arsisa da mizezebis kvleva~ (mas metwilad „erTa keTildReobad“ moixsenieben), romelic Tanamedrove eko nomikis safuZvladaa miCneuli. misi fuZemdebluri ideebi dRemde asaxulia ekonomikis saxelmZRvaneloebSi.

    naklebadaa cnobili, rom moralist filosofos smits „eTikuri grZnobebis TeoriaSi“ miaCnia, rom samarTlianoba, ndoba da gulaxdiloba aucilebelia ekonomikuri saqmianobisTvis da rom urTierTTanagrZnoba sazogadoebrivi Tanaarsebobis umniSvnelovanesi mamoZravebeli Zalaa.

  • 13

    keTildReobis

    sami wyaro

    Ö

    swrafva

    sargeblisken

    produqtiuloba

    Sromis

    gadanawilebis

    gziT

    keTildReoba

    Tavisufali

    vaWrobisa da

    konkurenciis

    gziT

    sayovelTao keTildReobis misaRwevad smiti sam wyaros asaxelebs:

    • swrafva sargeblisa da sakuTrebisken;• Sromis gadanawileba da specializacia;• Tavisufali vaWroba da konkurencia.

    erTerT magaliTze is ganmartavs, Tu rogor SeiZleba iyos warmatebuli swrafva sargeblisa da sakuTrebisken da sabolood emsaxuros sazogado keTildReobis saqmes.

    `Cven veliT Cvens sadils ara yasbis, ludis mxarSvelisa Tu xaba-zis keTilganwyobis, aramed maT mier sakuTari interesebis dac-vis safuZvelze. Cven mivmarTavT ara maT kacTmoyvareobas, aramed maT egoizms, da vsaubrobT ara sakuTar saWiroebebze, aramed maT sargebelze.~ (smiti, 1974: 17)

    Tavisi naSromis `erTa keTildReoba~ pirvelive winadadebaSi smiti gansazRvravs Sromis gadanawilebas, rogorc ekonomikuri ganviTarebis mniSvnelovan mamoZravebel Zalas:

    `Sromis gadanawileba xels uwyobs da aumjobesebs Sromis produqtiulobas ise, rogorc sxva araferi.~ (smiti, 1974: 9)

    man Sromis gadanawilebis upiratesoba qinZisTavis mwarmoebe li fabrikis magaliTze ganixila: calke aRebul muSas damou kideblad dReSi mxolod ramdenime qinZisTavis damzadeba SeuZ lia. Tu sawarmoo procesi ramdenime safexurad daiyofa da TiToeuls Seasrulebs specializebuli muSa, romelic pasu xis mgebelia warmoebis konkretul safexurze, am SemTxvevaSi yo vel dRiurad ramdenime aTasi qinZisTavis damzadebaa SesaZlebeli.

    sabolood smiti Tavisufali vaWrobisa da Tavisufali konkurenciis mxardasaWerad gamodis. muSebs Soris Sromis gadanawilebis msgavsad, partiebsac, romlebsac erTmaneTTan Tavisufali urTierToba aqvT, SeeZloT is specializacia aerCiaT, romelsac isini yvelaze ukeT floben. amgvarad, produqtiuloba mTlianobaSi gaizrdeboda. `bazris uxilavi xelis~ saSualebiT gadanawileba, smitis Tanaxmad, met efeqts moitanda, vidre ekonomikis centralizebuli dagegmvis romelime forma. magaliTad smiti Sotlandiasa da portugalias Soris arsebul vaWrobas iSveliebs.

  • 14

    vaWrobis

    saSualebiT

    „SedarebiTi“

    upiratesobis

    gamoyeneba

    ra aris

    „Laisser-faire“?

    sawarmoo Zalebis

    gamoTavisufleba

    Sromis

    gadanawilebis

    problema

    smiti: `eTikuri

    grZnobebis

    Teoria~

    Tu Sotlandia gansakuTrebulad maRalxarisxiani SaliT gamoirCeoda, portugalia karg Rvinos awarmoebda. amas uwodebda smiti SedarebiT sargebels. Tu orive qveyana koncentrirebas sakuTar produqciaze moaxdens da misiT ivaWrebs, nacvlad imisa, rom didi Zalisxmeva moaxmaros rogorc Rvinis, ise Salis warmoebas, maSin orive sargebels naxavs.

    es idea ewinaaRmdegeboda imdroindel Sexedulebas, rom vaWroba iyo TamaSi nulovani angariSiT. ironiaa, rom smiti, rogorc mebaJe, aT welze met xans icavda merkantilistur savaWro wesebs.

    imisaTvis, rom keTildReobis wyaroebma _ mogebisken swrafvam, Sro mis gadanawilebam, vaWrobam da konkurenciam _ imoqmedos, saxelmwifo, smitis azriT, mxolod iribad unda zemoqmedebdes bazarze da mas rac SeiZleba met Tavisuflebas unda aZlevdes. aqedan warmoiSva egreT wodebuli `Laisser-faire“ _ doqtrina1, rom lis mixedviTac, saxelmwifo sazogadoebis usafrTxoebis, qveynis Tavdacvis, marTlwesrigis dacvis, infrastruqturisa da ganaTlebis sferoebiT unda Semoifarglos da bazarSi ar unda Caerios. amis safuZvelze maqsimalurad izrdeba produqtiuloba.

    smitma Seqmna ekonomikis liberalizaciis Teoriuli safuZvlebi, romlebmac, pirvel rigSi, me19 saukunis industrializaciasTan erTad manamde ucnobi sawarmoo Zalebi gamoaTavisufla. Tumca smiti iqidan gamodioda, rom Tavisufali sabazro ekonomika avtomaturad dabalansdeboda, da man winaswar ver ganWvrita SesaZlo krizisebi da recesiebi.

    iseve, rogorc marqsi, romelic Tavis TeoriebSi mSromelTa Cagvrasa da Sromis gaucxoebas ikvlevda, smitic xedavda kapitalizmis mankier mxareebs. is SiSobda, rom Sromis mudmivi daqucmaceba adamianebis daClungebas gamoiwvevda, da amis sapirwoned maTTvis ganaTlebis miRebis Sanss iTxovda.

    Tavis meore, naklebad cnobil did naSromSi, ̀ eTikuri grZnobebis Teoria~ (1759), smiti aRwers adamianebis moTxovnilebas, imoqmedon wesierad da samarTlianad da gadalaxon sakuTari egoizmi, rogorc koleqtiuri moTxovnilebebis mqone arsebebma. amdenad, is uaryofs azrs, romlis mixedviTac igi kaciobriobas maqsimaluri mogebisken mimarTul homo oeconomicusad warmoaCens.

    1 Laisser faire (frang.) _ niSnavs ̀ akeTon, rac surT~.

  • 15

    smitis gavlena

    smits sakuTari Tavi, pirvel rigSi, ara ekonomistad, aramed moralist filosofosad miaCnda da xazgasmiT aRniSnavda samarTlianobis, ndobisa da gulaxdilobis mniSvnelobas biznesis saqmeSi.

    sur. 1: smiti: sazogado keTildReoba sargeblis meSveobiT

    klasikuri ekonomikuri liberalizmis Teoria, romelic smitis ideebs efuZneba, dominirebda 1929 wlis msoflio ekonomikur krizisamde. mxolod am ukanasknelis Semdeg gaCnda sayovelTao eWvebi, namdvilad xdeba Tu ara uxilavi xeliT marTuli bazris mudmivi dabalanseba. Rrma krizisi da misi Tanmdevi umuSevrobis maRali done Laisser-faire principiT ver aixsneboda. klasikuri ekonomikuri liberalizmis safuZvlebi Seirya. rogorc nobelis premiis laureatma iozef e. stiglicma warsulis Sefasebisas aRniSna, uxilavi xeli mxolod imitom iyo uxilavi, rom xSirad is iq saerTod ar arsebobda (stiglici, 2002).

  • 16

    Cikagos skola

    axleburi

    interpretacia

    tetCerisa

    da reiganis

    mmarTvelobis

    dros

    vaSingtonis

    konsensusi

    damatebiTi literatura:

    Helen Winter und Thomas Rommel

    (1999), Adam Smith für Anfänger. Der

    Wohlstand der Nationen: eine

    Leseeinführung, München.

    momdevno aTwleulebSi keinsianizmi gavrcelda. garkveul xans CrdilSi yofnis Semdeg, 1980iani wlebidan, neoliberalebis meSveobiT ekonomikuri liberalizmis ideebi aRmavlobas ganicdis.

    im ekonomistTa Soris, romlebmac smitis ideebi aitaces, ganaviTares da gaavrceles, yvelaze cnobilad fridrix avgust fon haieki da milton fridmani arian miCneuli. am ukanasknelma daafuZna ekonomikuri liberalizmis ideologia, romelsac `Cikagos skoladac~ moixsenieben (profesori fridmani CikagoSi aswavlida). Tumca neoliberalebma mxolod smitiseuli saxelmwifos kritika da Tavisufali bazrisadmi midrekileba gaiTavises. misi `eTikuri grZnobebis Teoria~ haiekma da fridmanma uyuradRebod datoves.

    smitis naSromebis axleburma interpretaciam gansakuTrebuli zegavlena aSSSi prezident ronald reiganisa da did britaneTSi premierministr margaret tetCeris mmarTvelobis dros moaxdina. maTi politikis laitmotivi iyo lozungi `saxelmwifo ar aris problemis gadaWris nawili, saxelmwifo Tavadaa problema~. es niSnavda deregulacias, privatizacias da saxelmwifos mxridan momsaxurebis Semcirebas.

    bazris apologetebi did gavlenas axdendnen aseve msoflio bankisa da saerTaSoriso savaluto fondis politikaze. egreT wodebuli vaSingtonis konsensusis farglebSi am institutebma gaavrceles ekonomikuri liberalizmis ideologia, maT Soris, laTinur amerikaSi, postkomunistur saxelmwifoebSi da 1997 wlis aziis krizisis Semdeg samxreTaRmosavleT aziaSi. finansuri baz rebis deregulaciac metwilad am ideologiis damsaxureba iyo. amis Sedegad miviReT bolo aTwleulebis ganmavlobaSi yvelaze mZime globaluri finansuri krizisi da 2008 wlidan _ sayovelTao recesia. krizisis masStabma da moculobam ekonomikuri da politikuri azrovnebis gadafaseba moitana. ekonomikuri liberalizmis ideologiis nacvlad, romelic brmad endoba bazars, upiratesoba maT eniWeba, vinc saxelmwifosa da bazars Soris axal balanss eZebs da aRiarebs politikis primats ekonomikaze.

  • 17

    marqsi:Ö

    damokidebuleba

    smitTan

    istoriuli

    konteqsti:

    adreuli

    industria-

    lizacia

    me-19 saukunis

    Sua wlebSi

    2.2. karl marqsis kapitalizmis kritika

    kapitalizmis kritikosi karl marqsi xSirad smitis ideebis Teoriul mowinaaRmdeged ganixileba. es mxolod nawilobrivaa swori: marqsma detalurad Seiswavla smitis nawerebi da msgavs daskvnamde mivida. kapitalizmis sawarmoo Zala da inovaciis unari marqsis mier smitTan SedarebiT bevrad ufro metadaa xazgasmuli. Tumca aqedan marqsi sxva daskvnebs akeTebs. smitisgan gansxvavebiT, marqsis azriT, kapitalizmi ZiriTadad

    arastabilurobiTa da destruqciulobiT xasiaTdeba, rasac ara `erTa keTildReobisken~, aramed mSromelTa didi umravlesobis gaRatakebisken mivyavarT.

    imisaTvis, rom marqsis ideebis gageba SevZloT, me19 saukunis adreuli industrializaciis xanaSi, mSromelTa cxovrebis umZimesi pirobebis arsebobis periodSi unda gadavinacvloT. duisburgis industriuli kulturis muzeumis dokumenti mkafiod gamoxatavs am STabeWdilebas (baieri da sxvebi, 2002: 18):

    `maSin, rodesac SeZlebulebi qalaqgareT aristokratiul ubans iSenebdnen, mSromelTaTvis gaukacrielebuli quCebis rigebSi Seuxedavi, gadatvirTuli, arahigienuri da gadametebulad Zviri saxlebi wamoiWimeboda xolme. [...] magaliTisTvis, aq erT oTaxSi xSirad mTel ojaxs vinme ucnobTan erTad eZina, Tanac bevri ada-miani rigrigobiT iyofda sawols: Zilis ritmi samuSao ganrigs Seesabameboda: fabrikebSi Sromis pirobebi manqana-danadgarebis moTxovnebze iyo damokidebuli da maT Seesabameboda maTze mo-muSave adamianebis Sromis pirobebi. 70-saaTiani samuSao kvira wesi iyo, teqstilis warmoebaSi ki es dro 80 saaTsac aRwevda. metad gavrcelebuli iyo bavSvTa Sroma, TiTqmis ar arsebobda socia-luri usafrTxoeba, mwiri iyo janmrTelobis dacva.~

    karl hainrix marqsi (18181883) iyo germaneli filosofosi da politikuri Jurnalisti.

    imas, rac liberal ekonomistebs Tavisufali bazris ganviTarebiT ganpirobebul stabilurobad da zrdad miaCndaT, marqsi uwodebda klasobriv brZolas, Cagvras, gaRatakebas da krizisebisadmi midrekil sistemas, romelsac SeeZlo proletaruli revolucia gamoewvia.

    marqsis umniSvnelovanesi ekonomikurTeoriuli naSromia nawilobriv misi sikvdilis Semdeg gamoqveynebuli `kapitali~, romlis sami tomi 1867 da 1894 wlebs Soris gamoica. didi politikuri rezonansi hqonda 1848 wels gamoqveynebul `komunistur manifests~.

  • 18

    Cagvra, rogorc

    kapitalizmis

    Sedegi

    `damatebuli

    Rirebulebis~

    cneba

    damatebiTi

    literatura:

    Volker Happe,

    Gustav Horn, Kim

    Otto (2009), Das

    Wirtschaftslexikon.

    Begriffe. Zahlen.

    Zusammenhänge,

    Bonn.2

    es aRweriloba dResac aqtualuria mravali Raribi qveynis cxovrebisa da Sromis pirobebisTvis.

    am arahumanuri Sromisa da cxovrebis pirobebs marqsi ganixilavda ara rogorc ubedur SemTxvevas, aramed rogorc kapitalizmis gardauval Sedegs. misi analizis mixedviT, Tavisufal bazars aucileblad mohyveba gaWirveba da Cagvra, vinaidan kapitalistebis sargebeli swored mSromelTa Cagvridan gamomdinareobs.

    marqsis TeoriaSi centraluri adgili uWiravs „damatebuli Rirebulebis“ cne bas, romelic man pirvelad Tavisi naSromis, „kapitalis“, 1867 wels gamoqveynebul pirvel tomSi da misi sikvdilis Semdeg gamocemul momdevno tomebSi ganmarta. damatebuli Rirebuleba aris mogebis saxiT miRebuli Rirebuleba, romelic aRemateba mewarmis mier investirebul kapitals _ magaliTad, Tu man mxolod 100 evro Cado warmoebaSi (rogorc saqonlisa da yvela sawarmoo saSualebis proporciuli anazRaureba), magram bazarze misi mogeba 110 evros udris. marqsis mixedviT, damatebuli Rirebulebis sistematuri miReba SesaZlebelia adamianTa Sromis safuZvelze; sxvagvarad rom vTqvaT, rodesac muSa qmnis Rirebulebas, romelic aRemateba mis xelfass. 2

    marqsis ganmartebiT, muSebi swored im odenobis xelfass iReben, romelic maT saarsebod esaWiroebaT. rac Seexeba kapitalistebs, isini mdidrdebian xelfasebsa da warmoebul damatebul Rirebulebas Soris warmoqmnili gansxvavebiT.

    is iqidan gamodioda, rom kapitalisti _ sul ufro mzardi konkurenciis iZulebiT _ am damatebuli Rirebulebis gazrdas Seecdeba. xelfasebi kvlav Semcirdeba, samuSao drois xan

    2 madlobas vuxdiT gamomcemlobas J.H.W. Dietz Nachf. (boni), imisTvis, rom am tomSi ekonomikuri leqsikonis sxvadasxva cnebis gamoyenebis SesaZlebloba mogvca.

    marqsis Sromis Rirebulebis Teoriis mixedviT, damatebuli Rirebuleba iwarmoeba mogebisgan, romelsac mewarme iRebs muSis Sromisgan xelfasisa da sawarmoo saSualebebis xarjebis gamoqviTvis Semdeg. amdenad, damatebuli Rirebuleba muSis Cagvras utoldeba. amasTanave, marqsi asxvavebs absolutur damatebul Rirebulebas, romelic martivi damatebiTi Sromisgan (gaxangrZlivebuli samuSao dro) miiReba, da fardobiT damatebul Rirebulebas, romelic produqtiulobis zrdis Sedegad warmoiSoba. (Das Wirtschaftslexikon 2009)

  • 19

    „gaucxoebis“

    cneba

    grZlivoba moimatebs da avtomatizacia gaZlierdeba. amis Sedegad gaizrdeba umuSevroba. amasTanave, konkurentebi sul ufro metad ganidevnebian bazridan. sabolood sazogadoeba gaiyofa uqonlebad da im adamianebis mcire jgufad, romelTa xelSic koncentrirebulia kapitali.

    „damatebuli Rirebulebis“ cnebis gverdiT Tavis 1844 wels Seqmnil „filosofiurekonomikur manuskriptebSi“ marqsma „Sromis gaucxoebis“ cnebac gansazRvra. smitis msgavsad, marqsma masSi produqtiuli Sromis gadanawilebis Crdilovani mxareebi asaxa. masobrivi produqciis warmoebisas muSa mxolod mciregabaritian da monotonur sawarmoo procesSi monawileobs. mas ar aqvs kontaqti mza produqtTan da amasTan dakavSirebuli kmayofilebis grZnoba misTvis ucxoa. smitisTvis konkurencia da Sromis gadanawileba progresis wyaro iyo. marqss, amis sapirispirod, konkurencia da Sromis gadanawileba kapitalizmis udides mankierebad, aseve Cagvrisa da gaucxoebis mizezad miaCnda. is xedavda, rom mis droSi sawarmoo progress sikeTe mxolod kapitalis mesakuTreTaTvis mohqonda, mSromelebisTvis ki es mxolod met gaRatakebas niSnavda.

    bazari

    distribucia(saqonlis gacvla)

    • qmnis Rirebulebebs

    • samuSao Zala iyideba

    • muSa iRebs Sromis anazRaurebas

    Tavisi samuSao ZalisTvis

    konkurentuli

    brZola

    solidarizacia

    saerTo

    interesebis mqone

    muSaTa klasi

    sol

    idar

    izac

    ia

    klas

    ebis

    Seq

    mna

    • muSaTa klasis gaRatakeba Ö • kapitalizmis krizisebi, mag., Warbi pro- duqciis krizisebi, finansuri krizisebi, gasaRebis krizisebi da a. S.

    • brZola sawarmoo saSualebaTa flobisTvis

    • damatebuli Rirebulebis miTviseba

    • warmoebis procesSi damatebuli

    Rirebulebis Seqmna da am gziT

    gamdidreba

    kapitalistebis urTierT-konkurencia:• konkurenciisken iZuleba • Sejibreba investorTa mosazidad• Sejibreba iafi produq- ciisa da gasaRebis bazrebisTvis

    warmoeba

    Sroma:

    SesaZlo efeqti:

    kapitali:

    sur. 2: marqsis argumentaciis sabaziso struqtura

  • 20

    kapitalizmis

    arastabiluroba

    sawarmoo

    saSualebaTa

    kerZo

    mflobeloba,

    rogorc

    klasobrivi

    sazogadoebis

    maxasiaTebeli

    politikuri

    moTxovnebi

    komunistur

    manifestSi

    marqsis mixedviT, mogebaze orientirebuli ekonomikuri wyoba arastabiluri da krizisebisadmi midrekili iyo. misi azriT, sabo lood amas CagrulTa revoluciis gamowveva SeeZlo.3

    „sawarmoo saSualebaTa centralizacia da Sromis gansazoga-

    doeba im wertils miaRweven, sadac SeuTavsebeli gaxdebian maT

    kapitalistur garsTan. is afeTqdeba. kapitalisturi kerZo sa-

    kuTrebis aRsasrulis dro dgeba.“ (marqsi, 1991: 684685)

    karl marqsis Teoriis ukanaskneli sakvanZo cneba, romelsac is, upirveles yovlisa, 1848 wlis komunisturi partiis manifestSi aRwers, aris „sakuTrebis“ cneba, romelic sawarmoo saSualebaTa kerZo mflobelobas gulisxmobs.

    marqsisTvis sawarmoo saSualebaTa kerZo mflobeloba kapitalisturi klasobrivi sazogadoebis mniSvnelovani maxasiaTebelia. Tavis adreul naSromebSi prognozirebuli proletaruli revoluciis Semdeg is kerZo sakuTrebis gauqmebas varaudobda. dabali anazRaurebis gamo, romelic mxolod arsebobaze iyo gaTvlili, muSaTa klass ar eZleoda sakuTrebis dagrovebis SesaZlebloba. kapitalistebi ki sakuTrebas Cagvris safuZvelze euflebodnen.

    sxva sakiTxebTan erTad marqsi komunisturi partiis manifestSi Semdeg moTxovnebs ayenebda:

    • kreditis centralizacia saxelmwifos xelSi saxelmwifo kre-ditisa da yovlismomcveli monopoliis mqone erovnuli bankis meSveobiT;

    • transportis centralizacia saxelmwifos xelSi;• saxelmwifo fabrikebisa da sawarmoo saSualebebis gafarToe

    ba, yvela miwis kultivacia da gajansaReba erToblivi gegmis Sesabamisad (Sdr. marqsi/engelsi, 1987: 54).

    3 marqsis mkvlevrebis azri iyofa imasTan dakavSirebiT, Tu rad miaCnda marqss revolucia _ aucilebel Tu mxolod savaraudo istoriul faqtad. am SemTxvevaSi gadamwyveti mniSvnelobisaa, vimsjelebT amaze misi moRvaweobis calkeuli etapebis Tu misi mTliani Semoqmedebis mixedviT. damatebiTi literatura: hainrihi (2004: 169178).

  • 21

    nacionalizaciis

    problemebi

    istoria, rogorc

    klasobrivi

    brZolis Sedegi

    gaRatakeba

    gardauvali ar

    aris

    Sumpeteri:

    „SemoqmedebiTi

    ngreva“

    marqsis umniSvnelovanesi interpretatori, fridrix engelsi, mogvianebiT amgvari nacionalizaciis uaryofiT mxareebsac aRniSnavda: `rac ufro met sawarmoo Zalas daepatroneba igi [saxelmwifo], miT ufro metad iqceva is sazogado kapitalistad, miT ufro met moqalaqes daCagravs. [...] kapitalisturi urTierTobebi ki ar gauqmdeba, aramed kidev ufro maRal safexurze iqneba ayvanili~ (engelsi, 1988: 553554).

    ekonomist jon kenet gelbreits amasTan dakavSirebiT Semdeg cita tas miaweren: „kapitalizmis dros adamiani adamianebs Cagravs. komunizmis dros ki piriqiTaa.“ iseTma saxelmwifom, rogoric iyo sabWoTa kavSiri an gdr, romlebmac gaiziares komunisturi manifestis moTxovnebi bankebis, transportisa da sawarmoo saSualebaTa centralizaciisa da gansazogadoebis Sesaxeb, marcxi ganicada.

    marqsi miuTiTebda istoriaze, rogorc klasobrivi brZolis Sedegze, romelic Tavis piks burJuaziasa da proletariats Soris dapirispirebisas aRwevda da romelic sabolood SeiZleboda proletaruli revoluciiT dagvirgvinebuliyo. is aviTarebda utopias uklaso sazogadoebis Sesaxeb, romelic konkurenciisa da sawarmoo saSualebaTa kerZo mflobelobis gareSe arsebobs.

    magram istoriam dagvanaxva, rom marqsis mier aRwerili gaRatakeba da sakuTrebis sul ufro metad koncentrireba kapitalistebis xelSi gardauvali ar aris. mogebis ufro samarTliani gadanawileba mSromelTa profkavSirebSi organizebisa da solidarizaciis, aseve socialuri saxelmwifos Seqmnisa da dafuZnebis gziT iqneboda SesaZlebeli.

    kapitalis koncentracia avstrieli ekonomistis, iozef Sumpeteris, mier aRwerili `SemoqmedebiTi ngrevis~ saSualebiT iqna daZleuli. is aR wers, rogor xdeba ekonomikuri warmoebebis axleburi reorganizacia inovaciebis, konkurenciis, kri zisebisa Tu axali savaWro bazrebis saSualebiT.

    marqsis mier xSirad gamoyenebuli cnebebi „burJuazia“ da `proleta-riati~ urTierTsapirispiro klasebs asaxavs. cneba `proletari~ warmoqmnilia laTinuri sityvisgan `proletarius~ (`yvelaze dabali fenisTvis mikuTvnebuli~). cneba `burJuazia~ franguli warmomavlobisaa da „ekonomikuri sakuTrebis mqone fenas“ niSnavs.

  • 22

    saxelmwifo

    socializmis

    warumatebloba

    kvlevis arsi

    rogor unda davaxasiaToT

    marqsi? vili brandti:

    „Tavisuflebisken swrafva“

    damatebiTi

    literatura:

    Francis Wheen (2008),Über Karl Marx. Das

    Kapital, München.

    „axali, gare Tu Siga bazrebis gaxsna da saxelosnoebisa da fab-rikebis organizaciuli ganviTareba iseTi koncernebis sa-xiT, rogoricaa [...], asaxavs msgavs process [...], romelic uwyve-tad gardaqmnis ekonomikur struqturas Signidan gareT, ganuwyvetliv anadgurebs Zvel struqturas da mudmivad qmnis axals. es `SemoqmedebiTi ngrevis~ procesi kapitalizmis arse-

    biTi faqtoria.~ (Sumpeteri, 1942: 137138)

    saavtomobilo mrewvelobam meetleebis, mWedlebisa da mejinibeebis adgili daikava. sabeWdi manqanebis damamzadeblebma gza kompiuterebis mwarmoeblebs dauTmes. es gaxlavT SemoqmedebiTi ngrevis magaliTebi, romelic, erTi mxriv, xels uwyobs inovacias, magram, meore mxriv, axal arasaimedoobas qmnis da adamianebis gansakuTrebul moqnilobas moiTxovs.

    saxelmwifo socializmis eqsperimenti, romelic marqss efuZneboda, warumatebeli aRmoCnda da Tavisi Teoretikosis diskreditacia moaxdina. gamodis, rom Teoria daZleulia? faqtia, rom jer ar Seqmnila bazris efeqtianobasa da kerZo sakuTrebaze dafuZnebuli ekonomikuri modelis qmediTi alternativa, romelmac praqtikuli gamocdac gaiara.

    marqsi ukeTesi analitikosi iyo, vidre mrCeveli. misi swavlebidan praqtikuli rekomendaciebis gamotana Znelia; arc misma prognozebma gaamarTla. Tumca misi kvlevebi kvlav yuradRebis centrSia. marqsi, rogorc sxva aravin, mianiSnebs Tavisufali kapitalizmis riskebsa da krizisebze.

    rogor SeiZleba davaxasiaToT marqsi? iqneb ise, rogorc es vili brandtma 1977 wels trirSi karl marqsis saxlis monaxulebisas gaakeTa: „yvelaze metad marqss pativs maSin davdebT, Tu mas, pozitiuradac da negatiuradac, xelSeuxeblobis piedestalidan CamoviyvanT. miuxedavad imisa, Tu ra Seqmnes anda risi Seqmna surdaT marqsisgan, misi azrovnebisa da moqmedebis motivi iyo Tavisuflebisken swrafva, adamianTa ganTavisufleba monobisa da uuflebo damokidebulebisgan.“

  • 23

    keinsi:

    Sualeduri

    gza?

    neoklasikuri

    azrovnebis

    skolis

    keinsiseuli

    kritika

    eWvebi

    „uxilavi xelis“

    gamo

    ekonomikuri

    „damavali

    spiralis“ riski

    2.3. jon meinard keinsi: kapitalizmis marTva

    amdenad, problemuria rogorc adam smitis swavleba rac SeiZleba naklebi saxelmwifo gavlenis mqone Tavisufal kapitalizmze, ise marqsis mier konkurenciisa da sawarmoo saSualebaTa kerZo mflobelobis uaryofa. arsebobs ki koordinirebuli kapitalizmis Sualeduri gza, romelic iyenebs bazris sawarmoo Zalebs, magram, amasTanave, abalansebs da arbilebs mis gamanadgurebel Zalebs?

    britaneli ekonomisti jon meinard keinsi ganixilavda kapitalizmis orsaxovnebas (romelic ianusis Tvisebaa), ris gamoc igi, marTalia, efeqtiani da produqtiuli iyo, magram struqturulad arastabiluri gaxldaT. is aRiarebda sakuTrebasa da konkurenciaze dafuZnebul bazris models, Tumca upirispirdeboda smitis swavlebasTan dakavSirebul neoklasikuri azrovnebis skolas.

    magaliTad, igi akritikebs klasikur ekonomikur Teorias, radgan „misi varaudebi iSviaTad anda arasdros ar gamarTlebula da mas ar SeuZlia realuri ekonomikuri problemebis gadawyveta“ (keinsi, 1966: 319).

    1929 wlis mZime msoflio ekonomikuri krizisis gamo keinsi eWvqveS ayenebda „uxilavi xelis“ arsebobasac. bazari, rogorc amas smiti varaudobda, ver axdenda sakuTari Tavis normalizebas, xolo umuSevroba maRal doneze rCeboda da ekonomika xangrZliv stagnacias ganicdida.

    keinsma SemoiRo „damavali spiralis“ gageba: rodesac naklebi saqoneli iwarmoeba da adamianebs samsaxuridan aTavisufleben, es momxmarebelTa da mwarmoebelTa undoblobas iwvevs da kidev ufro cota fuli ixarjeba („panikuri dazogva“). moTxovna mcirdeba, mewarmeebi naklebs awarmoeben da kidev ufro amcireben samuSao adgilebs, kidev ufro meti izogeba da a. S. krizisi sul ufro mwvavde

    jon meinard keinsi (18831946) _ britaneli ekonomisti, romelmac arsebiTi gavlena moaxdina me20 saukunis ekonomikur Teoriaze.

    Tavis gavlenian naSromSi „dasaqmebis, sargeblisa da fulis zogadi Teo ria“ (1936) man eWvqveS daayena bazrebis TviTgankurnebis Zala da daafuZna keinsianizmi, romlis mizani kapitalizmis marTvaa.

    keinsi muSaobda aseve bretonvudsis sistemis koncefciaze, romelic omisSemdgomi periodis msoflio ekonomikasa da finansur bazrebs gansazRvravda.

  • 24

    saWiroa

    saxelmwifos

    aqtiuri Careva

    koniunqturis

    saxelmwifoebrivi

    daregulireba

    „Soreul

    perspeqtivaSi

    Cven, yvelani,

    gardacvlilebi

    varT“

    ba da ekonomika SeiZleba xangrZliv depresiaSi Cavardes. msoflio ekonomikuri krizisis Semdeg, romlis drosac yovelive es axda, am ganmartebam xorci Seisxa. keinsma ara marto gamoicno is situaciebi, rodesac Tavisufali bazari ver funqcionirebs, aramed SeimuSava amis sawinaaRmdego koncefciac anticikluri marTvis saxiT.

    ekonomikuri vardnis periodSi saxelmwifo unda Caerios bazarSi da unda Caenacvlos kerZo moTxovnas, ris Sedegadac mas davalianeba warmoeSoba da met fuls daxarjavs; anda mas SeuZlia pirdapir gasces fuli moqalaqeebze, magaliTad, gadasaxadebis Semcirebis gziT. Tumca aris imis saSiSroeba, rom es RonisZieba ar gaamarTlebs, Tu adamianebi kvlav ganagrZoben dazogvas undoblobis gamo. ufro qmediTi iqneboda, saxelmwifos uSualod daexarja saxsrebi, magaliTad, quCebi an skolebi aeSenebina. damatebiTi xarjebiT dasaqmdeboda meti adamiani, romlebic isev mets moixmardnen, gaizrdeboda moTxovna da, Sesabamisad, procesi `aRmavali spiralis~ principiT ganviTardeboda. keinsi amas Semdegnairad gamoxatavda:

    „Tu Cven as ormocdaaT milion funtze mets gavcemT, maSin yve-la adamians maRali Semosavali eqneba; da maT, vinc umuSevaria, aRar dasWirdebaT umuSevrobis Semweoba. amas garda, es xarjebi garkveuli raodenobis adamianebs daasaqmebs. fuli ekonomikaSi itrialebs, sxvadasxva saqonlisTvis gaicema da mxolod mcire-oden warmoebebSi ar iqneba koncentrirebuli.“ (keinsi, 1939, citirebulia vainertis (2008) mixedviT)

    amiT man uaryo rwmena bazris TviTdabalansebis Sesaxeb, rogorc amas smiti uSvebda. cnobilia misi zeviT moyvanili gamonaTqvami „Soreul perspeqtivaSi Cven, yvelani, gardacvlilebi varT“. amiT is politikuri pasuxismgeblobisken mouwodebda, vinaidan ufro mniSvnelovnad miaCnda dRevandeli dasaqmebisa da ekonomikuri zrdis uzrunvelyofa, vidre ukeTesi momavlisa da TviTregulirebad bazarze saTuo imedebis damyareba.

    Tumca keinsi eTanxmeboda im azrs, rom bazarSi Careva sariskoa, vinaidan am Carevis swori droisa da swori moculobis gansazRvra rTulia. amasTan dakavSirebiT is werda:

    „aSkaraa is faqti, rom metad saeWvoa Cveni Zireuli codna, rom-lis safuZvelzedac savaraudo Sedegebi unda SevafasoT. faq-torebis Cveneuli gageba, romlebiTac ramdenime wlis Semdeg unda ganisazRvros investiciis Sedegi, Cveulebriv, mwiria da xSirad umniSvnelo.“ (keinsi, 1966: 126)

  • 25

    egreT wodebuli

    keinsiseuli

    revolucia

    sur. 3: keinsis argumentaciis sqematuri struqtura

    misma kvlevebma da misma rekomendaciebma, rom saxelmwifo bazarSi unda Caerios, maSin imdenad didi gavlena moaxdina, rom xSirad saubroben „keinsiseul revoluciaze“, romliTac is daupirispirda rogorc smits, ise marqss. reaqciac Sesabamisi iyo: liberalebi da konservatorebi keinss Sefarul socialists uwodebdnen. marqsistebi ki mas bazris qomags eZaxdnen. faqtia, rom keinsi im droisTvis ara marto germaniaSi moaxloebul diqtaturebs SeewinaaRmdega da Tavisi rCevebiT demokratiis SenarCuneba surda.

    ekonomikuri zrda

    msoflio ekonomikuri

    krizisi,mudmivi

    stagnacia

    breton-vudsi:

    • fiqsirebuli gacvliTi kursebi

    • finansuri kontroli +•saprocento ganakveTebis

    politika • fuladi masis zrda

    funqcionirebadi ekonomi-kuri wonasworoba:

    • miwodebisa da moTxovnis dabalanseba (Sroma, kapitali)

    • daculi dasaqmebuli mosaxleobis farTo masebis

    msyidvelobiTi unari warmoeba da saqonelbrunva

    funqcionirebs

    • xelfasebi produqtiulobis Sesabamisad izrdeba

    • fuladi masis zrda

    wonasworobadakarguli ekonomika:

    • gaTavisuflebebi da cota naRdi fuli

    • dasaqmebulis mier panikuri dazogva da Semcirebuli moTxovna saqonelze

    • dabali warmoeba

    • Semdgomi gaTavisuflebebi da Semcirebuli investiciebi moTxovnis axal

    klebas iwvevs

    saxelmwifo...

    • krizisebis dros gvevlineba, rogorc moTxovnis subieqti da mamoZravebeli Zala, riTac xels uwyobs koniunqturasØ amiT zrdis moTxovnas

    • ekonomikuri zrdis periodSi axdens dazogvas Savi dRisTvis

    • warmoSobs ndobas da upiris-pirdeba panikur dazogvas

    • safrTxis Semcveli finansuri bazrebi

    • politikuri krizisebi ekonomikuri SedegebiT

    aRma

    val

    i sp

    iral

    i

    kein

    sis

    argu

    ment

    acii

    s am

    osa

    val

    i we

    rtil

    i

    kein

    sis

    argu

    ment

    acii

    s am

    osa

    val

    i we

    rtil

    i

    dam

    aval

    i sp

    iral

    i

    ekonomikuri krizisi

    finansuri politikis menejmenti

    mizezebi:

  • 26

    „fsiqologiuri

    kanoni“

    keinsis gavlena

    me-20 saukuneze

    „rogorc Cans, dRevandeli avtoritaruli saxelmwifo siste-mebi umuSevrobis problemis gadawyvetas Sromisunarianobisa da Tavisuflebis xarjze cdiloben. aSkaraa, rom msoflio aRar iqneba momTmeni umuSevrobis mimarT, romelic, Cemi azriT, xan-mokle perioduli gamococxlebis miuxedavad, dRevandel kapi-talistur individualizmTanaa dakavSirebuli. Tumca proble-mis swori analizi am daavadebis gankurnebis da, imavdroulad, Sromisunarianobisa da Tavisuflebis SenarCunebis SesaZle-blobas iZleva.“ (keinsi, 1966: 321)

    amas garda, keinsma „fsiqologiuri kanoniT“ daasabuTa, ratom aris gadanawileba ara marto socialurad sasurveli, aramed ekonomikurad racionaluric. dinamikur ekonomikas sakmarisi moTxovna esaWiroeba. da vinaidan mzardi Semosavlebis fonze dazogvis koeficienti matulobs, moxmarebisadmi midrekileba ki iklebs, mizanSewonilia, dabali anazRaurebis mqone adamianebi, romelTa dazogvis koeficienti ufro mcirea, met Semosavals iRebdnen.

    sabolood, keinsma gadamwyveti roli Seasrula egreT wo debuli bretonvudsis sistemis CamoyalibebaSi.

    keinsma me20 saukuneze iseTi gavlena moaxdina, rogoric arcerTma sxva ekonomistma. misi rekomendaciebis mizanmimarTuli ganxorcieleba pirvelad aSSSi 1933 wels demokrati prezidentis, franklin d. ruzveltis, mier iniciirebuli `axa li kursiT~ („New Deal“) moxda: jer erTi, sagrZnoblad imata saxelmwifo investiciebma, magaliTad, infrastruqturis sferoSi. meorec, socialuri momsaxurebis zrdam moxmarebis gamyareba gamoiwvia, vinaidan dabali Semosavlis mqone anda Semosavlis armqone adamianebs dazogvis mcire koeficienti axasiaTebT. 1970ian wlebamde keinsis swavleba qrestomaTiad iyo aRiarebuli. germaniaSi misi gansakuTrebuli mimdevari gaxldaT ekonomisti karl Sileri, socialdemokrati,

    breton-vudsis sistema: 1944 wels amerikul kurortze, bretonvudsSi, gaimarTa kon ferencia, romelmac omisSemdgomi msoflios safinanso arqiteqtura gansazRvra. misi arsi iyo saerTaSoriso savaluto sistema, romlis Tanaxmad, gacvliTi kursis ryevebi amerikul dolarTan mimarTebiT aisaxeboda. daarsda saerTaSoriso savaluto fondi (ssf) da msoflio banki, rogorc saerTaSoriso kreditebis gamcemi da finansuri bazris maregulirebeli institutebi. bretonvudsis sistemam 1973 wlamde iarseba. savaluto bazarze warmoqmnili ryevebis fonze uari eTqva gacvliTi kursis dolarze mibmis princips. amiT daingra finansuri bazris stabiluroba.

  • 27

    1966_1972 wlebSi finansebisa da ekonomikis federaluri ministri. im periodSi aSSis konservatorma prezidentma riCard niqsonma brZana: „axla Cven, yvelani, keinsianelebi varT“.

    miuxedavad amisa, 1970iani wlebis Sua xanebidan keinsianizmi krizisSi moeqca. erTi mxriv, anticiklurma sabiujeto politikam ver imuSava keinsis koncefciis Tanaxmad. marTalia, krizisis dros xarjebma imata, magram sabiujeto davalianebis dafarva ekonomikurad ukeTes wlebSic ver moxerxda. amis gamo gaizarda saxelmwifos valebi da deficituri xarjebis dafarvis SesaZleblobebi krizisidan krizisamde mcirdeboda. amas daemata navTobis ori krizisi. navTobis fasebis aranormalurma zrdam warmoSva `mankieri wre~: xelfasebi gaizarda, magram momatebulma energofasebma gaabaTila damatebiTi Semosavali; xelfasebi kvlav gaizarda, ramac gamoiwvia inflaciis mateba. aman ki isev Seamcira xelfasebi. saxelmwifo ekonomikurma programam qmediToba dakarga. ekonomika imavdrouli maRali inflaciis fonze stagnacias ganicdida (stagflacia). asparezze neoliberalebi da neoklasikosebi gamovidnen da warmoebaze orientirebuli miwodebis politika wamoswies: dRis

    wesrigSi dadga adgilobrivi mewarmeebis mxardaWera xarjebis Semcirebis gziT, biujetis konsolidireba da eko nomiuri xarjva.

    mravalwliani liberaluri ekonomikuri politikis Semdeg, maT Soris, 2007 wels dawyebuli finansuri bazris krizisis gamo, sul ufro xmamaRla gaismis moTxovna farTod deregulirebul bazarSi saxelmwifos Carevis Taobaze. igrZnoba keinsis xelaxali gaazrebis tendencia. es namdvilad ar aris gasakviri, radgan is, rasac keinsi saerTaSoriso finansur bazrebze werda, dRes ise aqtualuria, rogorc arasdros:

    „spekulantebi sapnis buStebiviT uvnebeli arian warmoebis uwyvet nakadSi. magram saqme seriozuladaa, Tu warmoeba speku-laciis qarcecxlSi sapnis buStad iqca. rodesac qveynis kapi-talis ganviTareba kazinos saqmianobis gverdiTi produqtia, sa-

    muSao, savaraudod, cudad aris Sesrulebuli.~ (keinsi, 1966: 134)

    stagflacia: stagnaciisa da inflaciis droSi Tanxvedra.

    (Das Wirtschaftslexikon 2009)

    keinsianizmis

    problemebi

    damatebiTi

    literatura:

    Reinhard Blomert(2007), John MaynardKeynes,Reinbek.

    Heinz-J. Bontrup(2006), Keyneswollte den Kapitalismusretten. Zum60. Todestag vonSir John MaynardKeynes, Bonn.

  • 28

    1. sufTa

    kapitalizmi

    2. antikapitalizmi

    3. marTvadi

    kapitalizmi

    2.4. ekonomikuri Teoriis idealuri tipebi

    yoveldRiur politikur diskusiaSi smitis, marqsisa da keinsis ideebi yovlismomcvelia. Tu liberali politikosi cdilobs, saxelmwifos mxolod misi ZiriTadi amocanebi daukavSiros da miaCnia, rom saxelmwifo ar aris problemis gadaWris nawili, saxelmwifo Tavadaa problema, maSin is adam smitis Sexe dulebas izia rebs. SeuzRudavi msoflio kapitalizmis epoqaSi, rodesac bazrebi sul ufro xSirad kargaven wonasworobas, keinsis midgoma sabazro ekonomikis marTvis Sesaxeb kvlav aqtualuri xdeba. da rodesac vuyurebT ganviTarebad qveynebSi arsebuli fabrikebis suraTebs, sadac dasaqmebulebi 14 saaTis ganmavlobaSi keraven tansacmels eqspluatatoruli anazRaurebisTvis, uneb lieT marqsis ideebi mogdis TavSi.

    es gasakviri ar aris, vinaidan idealuri tipis konteqstSi4 smiti, marqsi da keinsi warmoadgenen sam gansxvavebul ekonomikur msoflmxedvelobas, romelTac calkeuli politikuri banakebi maSin iSvelieben, rodesac saqme gadanawilebas, bazrisa da saxelmwifos urTierTobas da ekonomikuri politikis sxva sakiTxebs exeba. sami idealuri tipis aRwera Semdegnairadaa SesaZlebeli:

    1. saxelmwifo ekonomikuri procesebisgan ganze unda dadges. sakuTrebisken swrafva ekonomikuri moqmedebis mamoZravebeli Zalaa da amitom is xelSeuxebelia (smitiseuli libertarianuli Sexeduleba).

    2. kapitalistur ekonomikur sistemas, romelic sawarmoo saSualebaTa kerZo mflobelobas da konkurencias efuZneba, masebis Cagvrisa da gaRatakebisken mivyavarT. amdenad, is gauqmdeba (marqsiseuli komunisturi Sexeduleba).

    3. ekonomikuri wesrigi sakuTrebasa da sabazro ekonomikas efuZneba, Tumca saxelmwifo ereva ekonomikaSi regulirebis, gadanawilebisa da makroekonomikuri menejmentis, anu moTxovnis gamiznuli marTvis gziT. kerZo sakuTreba garantirebulia, Tumca imavdroulad dakavSirebulia socialur valdebulebebTan da pasuxismgebelia sazogadoebis winaSe (keinsiseuli socialuri demokratia).

    4 aq „idealuri tipi“, sociolog maqs veberis gagebiT, aris realobis gamiznuli gadaWarbeba, raTa SesaZlebeli gaxdes socialuri sinamdvilis segmentebis azrobrivi warmosaxva da gansazRvra. „idealuri tipi“ niSnavs aseve imas, rom, savaraudod, am Sesaval nawilSi saubaria mxolod cali TvaliT danaxul gamartivebul xedvaze.

  • 29

    „imdeni bazari,

    ramdenic

    SesaZlebelia,

    imdeni dagegmva,

    ramdenic

    saWiroa“

    ra pasuxs

    gvTavazoben

    am SekiTxvebze

    social-

    demokrati

    politikosebi?

    ekonomikuri Teoriebis am diskursidan ikveTeba: Tavisufali bazari warumatebelia, iseve, rogorc sabazro wesrigis sruli uaryofis cda. istoria gvaswavlis, rom damangrevelia rogorc bazris radikalizmi, ise bazris sruli gauqmeba. kapitalizmi unda imarTebodes, Tu miznad socialuri demokratiis miRwevaa dasaxuli. imdroindeli gavleniani ekonomistis, karl Sileris, mondomebiT, yovelive es 1959 wlis gsdpis godesbergis programaSi Semdegnairad aisaxa: „imdeni bazari, ramdenic SesaZlebelia, imdeni dagegmva, ramdenic saWiroa“.

    rogorc ukve aRiniSna, warmodgenili Teoriebi istoriul konteqstSi unda ganvixiloT. istoriam dagvanaxva, rom kapitalizmi ar dangreula Tavisi Siga dapirispirebebis gamo, rogorc amas karl marqsi winaswarmetyvelebda. Tumca kapitalizms arc harmoniuli wonasworobisTvis miuRwevia, rogorc amas adam smiti moeloda. me20 saukunem moitana mosaxleobis farTo masebisTvis manamde ucnobi keTildReoba, aseve socialuri mRelvarebebi da uTvalavi krizisi. rogor unda Sefasdes yovelive es socialuri demokratiis TvalsazrisiT? maTias platceki, peer Stainbruki da frankvalter Stainmaieri 2007 wels dabeWdil wignSi „drois simaRleze“ erTerT savaraudo pasuxs gvTavazoben:

    „erTi mxriv, orTodoqs marqsistTa da, meore mxriv, liberalTa viwro ekonomikur azrovnebas Teoretikos eduard bernStainis garemocvaSi myofi „revizionisti“ social-demokratebi politi-kis upiratesobas, aseve reformebisa da progresis, kompromisisa da klasobrivi zRvris miRma arsebul interesTa dabalansebis principebs upirispirebdnen. iq, sadac sxvebi ekonomikuri da is-toriuli Zalebis TviTdinebas endobodnen, social-demokratebi transformaciuli procesebis aqtiur da pragmatul marTvaze amyarebdnen imedebs. maT surdaT, bazrebis dinamika aqtiurad dae-kavSirebinaT socialur reformasa da sazogadoebriv ganaxle-basTan, raTa amiT sistematurad xelmisawvdomi gaexadaT eko-nomikuri zrda da keTildReoba mosaxleobis yvela jgufisTvis; ara marto hqonodaT SeTanxmebuli midgoma sabazro ekonomikis, demokratiisa da socialuri Tanadgomis mimarT, aramed mieRwiaT politikuri saSualebebis gamoyenebiT am principebis pozitiu ri urTierTqmedebisTvis _ swored amaSi mdgomareobda me-20 sauku-nis dasawyisSi progresis istoriulad sruliad axali da uprece-dento social-demokratiuli xedva. praqtikulad pirvelad da

  • 30

    sad imyofeba dRes

    ekonomikuri mecniereba?

    rTuli SekiTxva:

    magaliTi

    arcerTi

    gabatonebuli

    azri: ori mizezi

    uprecedento warmatebiT moxerxda imis SeTavseba, rac istori-ulad Seusabamod da erTmaneTis sawinaaRmdegod iyo miCneuli: dinamikuri sabazro ekonomika, arsebuli demokratia da socia-luri Tanadgoma. sruliad damsaxurebulad uwoda amas sociolog-ma ralf darendorfma „social-demokratiuli me-20 saukune“. [...] dRes xelaxla da mkafiod unda gavixsenoT, ra mZimed mosapovebeli iyo socialuri demokratiis gamarjveba sakuTar oponentebze da rogori mowyvladia am warmatebis nayofi 21-e saukuneSi. […] amde-nad, uaRresad saWiroa, TviTdajerebulma social-demokratiam gaiazros, ramdenad mniSvnelovani da samagaliToa kvlav 21-e sau-kunis msofliosTvis misi warmatebis idea, romelic marqsistuli orTodoqsulobisa da liberaluri Laisser-faire-s dapirispirebis konteqstSi ganviTarda. es imitom, rom globalizaciis epoqaSi bazrebs, demokratiasa da sazogadoebas Soris arsebul fundamen-tur Siga daZabul urTierTobebSi araferi ar Secvlila.“(platceki/Stainbruki/Stainmaieri, 2007: 1921)

    2.5. ekonomika dRes

    istoriulad umniSvnelovanesi ekonomistebis wardgenis Semdeg ismeba kiTxva, Tu sad imyofeba dRes ekonomikuri mecniereba. imas, rom am SekiTxvaze pasuxis gacema rTulia, Semdegi ambavi cxadyofs:

    evropul TanamegobrobaSi didi britaneTis gawevrebasTan dakavSirebiT 1973 wels yoveldRiur gazeTSi „London Times“ daibeWda 154 ekonomistis mier xelmowerili werili im varaudis Sesaxeb, rom did britaneTs evropuli Tanamegobrobis wevroba ekonomikurad ufro met zarals moutanda, vidre sargebels. meore dRes gamoqveynda (sxva) 142 ekonomistis Tvalsazrisi imis Taobaze, rom es wevroba didi britaneTisTvis, savaraudod, ufro sasargeblo iqneboda, vidre zianis momtani. mogvianebiT daibeWda mkiTxvelis werili, romelSic gamoiTqva eWvi, rom ekonomistebs didi britaneTis ekonomikisTvis ufro meti zarali moaqvT, vidre sargebeli (citirebulia vagneri/vigardis (2002: 773) mixedviT).

    es anekdoturi SemTxveva gviCvenebs, rom ekonomikur mecnierebaSi gabatonebuli azri albaT ar arsebobs. amas ZiriTadad ori mizezi aqvs:

  • 31

    pirveli: arcerTi

    mecniereba ar

    aris agebuli

    `kldeze~

    meore:

    ekonomikuri

    gamonaTqvamebi

    Rirebulebeb-

    Tanaa

    dakavSirebuli

    pirvel rigSi, ekonomika, iseve, rogorc nebismieri mecniereba, filosofos karl poperis sityvebi rom moviSvelioT, ara kldeze, aramed Waobzea agebuli. es imas niSnavs, rom monacemebi, faqtebi da dakvirvebebi, romlebidanac ekonomistebi TavianT daskvnebs akeTeben, arazusti da, SesaZloa, ubralod mcdaria.

    meorec, ekonomikuri mecniereba gansakuTrebuladaa dakavSirebuli RirebulebebTan. sabunebismetyvelo mecnierebebisgan gansxvavebiT, misi varaudebi da Teoriebi adamianebisa da sazogadoebis warmodgenebiT ganisazRvreba. ekonomisti, romelsac sjera, rom adamiani aris maqsimaluri mogebisken mimarTuli homo oeconomicus, miva sxva Sefasebamde, vidre ekonomisti, romelic adamians socialur da kompleqsur arsebad aRiqvams.

    ekonomistma Jurnalistma andreas hofmanma Tavis publikaciaSi Segvaxsena, rom sarwmuno faqtebze dafuZnebuli ekonomika, savaraudod, didi odenobiT Seicavs ideologias da, amdenad, Cven ekonomistTa rCevebs kritikulad unda SevxvdeT.

    „me ar SemiZlia avide TviTmfrinavSi ise, rom subsidiebze ar vi-fiqro. ekonomistebs sZulT subsidiebi. subsidiebi borotebis im-periidan warmoiSoba; isini ekonomikis paralizebas iwveven. Tumca subsidiebis gareSe vercerTi aerobusi ver ifrenda. Cven mxolod imitom davfrinavT aerobusebiT, rom zogierT saxelmwifo meTaurs TviTmfrinavebis ageba surda. sxva SemTxvevaSi boingi iseve ibatonebda haerSi, rogorc bil geitsi kompiuterebze. [...] anda aviRoT profkavSirebis Zalaufleba. amboben, rom profkav-Sirebi abrkoleben firmebis warmatebebs. magram maSin ratom arian mTel msoflioSi swored germaneli avtomwarmoeblebi, manqanaTm-Seneblebi, liTonisa da eleqtrowarmoebebi ase warmatebuli? maT ar unda umarTlebdeT, vinaidan swored maT sawarmoebSia yvelaze Zlieri profkavSirebi. [...] praqtikul magaliTebs namdvili eko-nomisti eqspertebi Zalze iSviaTad iyeneben. Tu realobas moiSve-liebT, daimsaxurebT ekonomistis gamkicxav mzeras, romelsac mohyveba ganmarteba, rom saubaria ara realobaze, aramed „struq-turul-politikur midgomaze“. [...] maSin ratom ar iZleva xSirad es ruka swor mimarTulebas? pirveli msoflio omi ar unda dawye-buliyo, vinaidan is ekonomistebs ararentabelurad miaCndaT. „Sav xuTSabaTamde“ rva dRiT adre, 1929 wlis oqtomberSi ekonomikis varskvlavma irving fiSerma brZana, rom sabirJo kraxi arasdros ar moxdeboda. germaniis xuTi recesiidan arcerTi ar yofila winaswar gamocnobili romelime mecnieris mier, iseve, rogorc

  • 32

    ekonomika ar

    aris zusti

    sabunebismet yve-

    lo mecniereba

    daskvna: sakuTari

    midgomebis

    gacnoba

    ori banaki: miwodebisa

    da moTxovnis politikebi

    miwodebis

    politika:

    adam smiti,

    devid rikardo,

    jon stiuart

    mili

    oTxmocdaaTiani wlebis internetis bumi. 2002 wlis Semodgomaze institutebi 2003 wlisTvis 1,4%-ian zrdas moelodnen, Tumca re-alurad ekonomika 0,2%-iT Semcirda da dRemde yvela mkiTxaobs, ratom iqmneba germaniaSi samuSao adgilebi da kvlav izrdeba eko-nomika. navTobi Zalian gaZvirda da angela merkeli aflavebs re-formebs.“ (gamoqveynda gazeTSi „Süddeutsche Zeitung“ 2006 wlis 16 seqtembers)

    faqtia, rom ekonomika ar aris zusti sabunebismetyvelo mecniereba, romelsac zusti prognozebis gakeTeba SeuZlia, aramed is varaudebze dafuZnebul, metnaklebad damajerebel, empiriulad gamarTlebul Tezisebs gvTavazobs.

    ra daskvna unda gamovitanoT am msjelobidan? cxadia, ara is, rom ekonomikuri mecniereba naklebad mecnierulia da misi gamonaTqvamebis interpretireba sruliad Tavisuflad SeiZleba. aq mniSvnelovania, rom ekonomistebi gvacnobdnen TavianT sawyis Sexedulebebsa da mosazrebebs, raTa mkiTxvels SeeZlos maTi daskvnebis klasificireba da interpretireba.

    ekonomikuri mecnierebebi dRes SeiZleba uxeSad daiyos or banakad _ miwodebis politikad da moTxovnis politikad, romelTa Soris, cxadia, kavSirebi da damTxvevebi arsebobs.

    miwodebis politikamiwodebaze orientirebuli ekonomikuri politika warmodgenilia adam smitis neoklasikuri Teoriis tradiciebSi, romlis gamgrZeleblebi arian ekonomistebi devid rikardo, jon stiuart mili da sxvebi. politikuri moTxovna, romelic saxelmwifos kritikisa da bazris liberaluri Teoriidan ikveTeba, gulisxmobs mewarmeebisTvis SeZlebisdagvarad xelsayreli pirobebis Seqmnas, rodesac isini kargi mogebis miRebas SeZleben. aqedan warmoiSva termini `miwodebis politika~: unda moxdes saqonlisa da momsaxurebis miwodebis optimizacia. Teoriis Tanaxmad, aqedan avtomaturad warmoiSoba moTxovna. saxelmwifo rac SeiZleba naklebad unda Caerios bazarSi. subsidiebi, saxelmwifo sakuTreba da regulirebebi minimumamde unda Semcirdes, unda SenarCundes SeZlebisdagvarad dabali gadasaxadebi da mosakreblebi. centraluri banki uzrunvelyofs valutis stabilurobas, Tumca ar ereva koniunqturul ryevebSi.

  • 33

    moTxovnis

    politika: jon

    meinard keinsi

    xelfasis

    gansxvavebuli

    ganmartebebi

    damatebiTi

    literatura:

    Eine gute Übersicht über die Hintergründe dieserDebatte befindetsich im lesenswertenund gut verständlichenBuch von PeterBofinger „Grundzügeder Volks-wirtschaftsle-hre“ (2007).

    moTxovnis politikamoTxovnaze orientirebuli ekonomikuri politika jon meinard keinsis dafuZnebulia da dasaqmebisa da koniunqturis marTvaSi saxelmwifos aqtiur monawileobas moiTxovs. aq ZiriTadi mniSvnelobisaa qveynis ekonomikaSi uwyveti moTxovnis uzrunvelyofa. amasTanave, xelfasebi produqtiulobis Sesabamisad mainc unda gaizardos. henri fordi, romelmac Tavis qarxnebSi masobriv warmoebas misca dasabami da amiT produqtiulobis stimulirebas axdenda, mxars uWer da ufro maRal xelfasebs moTxovnis interesebidan gamomdinare. mas miaweren citatas `manqanebs manqanebi ar yiduloben~.

    rodesac kerZo moxmareba da investiciebi klebulobs, saxelmwifom sainvesticio programebi da dasaqmebis intensiuri RonisZiebebi unda daiwyos. am damatebiTi moTxovnis gziT mewarmeebi kvlav aZliereben investirebas, matulobs dasaqmeba da izrdeba kerZo moTxovna. krizisis dros centralurma bankma mxari unda dauWiros koniunqturas saprocento ganakveTebis SemcirebiTa da fuladi masis gazrdiT.

    ganmasxvavebeli niSnebimiwodebaze orientirebuli da moTxovnaze orientirebuli ekonomikuri politikebis mTavari ganmasxvavebeli niSani xelfasis mniSvnelobis Sefasebaa. pirveli xelfass ganixilavs xarjis damamZimebel faqtorad, romelic gansakuTrebiT krizisis dros unda Semcirdes. meore xelfass ganmartavs, rogorc qveynis ekonomikaSi moTxovnis gadamwyvet faqtors, romelic ekonomikuri vardnis periodSi unda gamyardes, raTa ar warmoiSvas `damavali spirali~, rogorc es 1920iani wlebis msoflio ekonomikuri krizisis dros moxda. moTxovnis deficits zogierTi ekonomisti germaniis 20012005 wlebis stagnaciis mizezad moixseniebs. xelfasebis mravalwliani gayinvisa da Semcirebuli saxelmwifo investiciebis kombinaciiT daeca Siga moTxovna, ramac germaniis ekonomikaze uaryofiTi gavlena moaxdina. rogorc krizisidan gamosavali, moTxovnil iqna xelfasis gazrda da saxelmwifo ekonomikuri programebi (horni, 2005). Tumca moTxovnis politikasTan mimarTebiT ori problema warmoiSoba: pirvel rigSi, praqtikulad rTulia, miaRwio saxelmwifo biujetis davalianebis realur dafarvas ekonomikurad xelsayrel periodSi. sxvasTan erTad esec gaxldaT saxel mwifo biujetis davalianebis Semdgomi zrdis mizezi. sabolood sul ufro mcirdeba SesaZleblobebi ekonomikuri programebisa da politikuri aqtivobebisTvis. meorec, stimulirebulma moTxovnam da centraluri bankis politikam, romelic bazarze fulis mozRvavebas gulisxmobda, zog Sem

  • 34

    1970-iani wlebis

    keinsianizmidan

    1990-iani wlebis

    vaSingtonis

    konsensusamde

    germaneli

    ekonomistebi:

    maTi umravlesoba

    miwodebazea

    orientirebuli

    TxvevaSi gamoiwvia xelfasebis mudmivi zrda, rasac, Tavis mxriv, inflaciamde mivyavarT. amas ki, kvlav maRali xelfasebis swraf gaufasurebasTan mivyavarT. imavdroulad inflaciam ganapiroba `panikuri dazogva~, romelmac moxmarebis stagnacia moaxdina. am ganviTarebis logikuri Sedegi iyo 1970iani wlebis stagnaciisa da inflaciis fataluri kombinacia _ egreT wodebuli stagflacia.

    romelia am ori Teoriidan ufro gavleniani? rogorc ukve iqna aRwerili, ekonomikuri krizisebis dros 1920iani wlebidan 1970ian wlebamde keinsiseuli moTxovnis politika mTel msoflioSi dominirebda. msoflio ekonomikis stagnaciasa da mzard inflaciaze (stagflacia) sapasuxod, 1970ian wlebSi neoklasikuri miwodebis politika renesanss ganicdida. miwodebis politikis warmarTva 1980iani wlebidan aSSSi ronald reiganma, did britaneTSi margaret tetCerma da germaniaSi Semsubuqebuli formiT helmut kolma daiwyes. 1990ian wlebSi es ekonomikuri politikis mimarTuleba vaSingtonis konsensusis doqtrinaSi aisaxa da Semdgom mTel msoflioSi gavrcelda. upirveles yovlisa, msoflio bankisa da saerTaSoriso savaluto fondis saSualebiT xdeboda propagandireba liberalizaciis politikisa, romelic gadasaxadebis Semcirebas, privatizacias, deregulacias, Tavisufal vaWrobas da subsidiebis gauqmebas gulisxmobda: bazari unda ganmtkicebuliyo, xolo saxelmwifos ukan unda daexia. amasobaSi msoflio bankis yofili xelmZRvaneli da nobelis premiis laureati, ekonomisti iozef e. stiglici vaSingtonis konsensusis cnobili kritikosi gaxda. mas brma ndoba miaCnia ideologiad, romelsac ar aqvs empiriuli safuZveli. arseboben saxelmwifoebi, romlebmac bazris liberalizaciis receptebi gaiziares da ekonomikis stagnacias ganicdian, maSin, rodesac sxvebma bazrebis ufro Zlieri koordinirebisa da marTvis wyalobiT socialur da ekonomikur warmatebas miaRwies (stiglici, 2002).

    germaneli ekonomistebis umravlesoba, rogorc Cans, amJamad miwodebis politikas emxroba. rodesac 2005 wels, wiTelmwvane koaliciis CanafiqriT, moTxovnis deficiti saxelmwifo xarjebiT unda daZleuliyo, anu klasikuri keinsiseuli politikis Sesabamisad, 250ze metma ekonomikis profesorma `hamburgis mimarTvaSi~ miwodebaze orientirebuli ekonomikuri politika moiTxova. moTxovnaze orientirebuli politikis momxre ekonomistebs gasul wlebSi Tavis dacva uwevdaT, axla ki maTi Tvalsazrisi met yuradRebas imsaxurebs.

  • 35

    keinsiseuli

    pasuxebi

    2008 wlis

    finansuri

    bazris

    krizisze

    keinsis moTxovnis TeoriiT, magaliTad, SegviZlia avxsnaT, ratom moaxdina gavlena 2008 wlis finansuri bazris krizisma realur ekonomikaze ase swrafad da Rrmad da ratom gamoiwvia recesia mTel msoflioSi. mocemul situacias bevrma qveyanam moTxovnis stimulirebis klasikuri keinsiseuli politikiT upasuxa, rac saxelmwifo xarjebis zrdasa da mosaxleobis farTo masebis msyidvelobiTi unaris gaZlierebas gulisxmobda.

    2008 wlidan finansuri bazrisa da ekonomikurma krizisma masobrivi gadaazreba gamoiwvia. Tavad „doiCe bankis“ gamgeobis Tavmjdomare iozef akermani ambobs: „me aRar mjera bazris TviTgankurnebis Zalebis“ (akermani, 2008) da globalur finansur meTvalyureobas iTxovs. bazris radikalebs Tavis dacva uwevT da xdeba keinsis moZRvrebis xelmeored aRmoCena, vinaidan misi Teoriebi am mZime kriziss ganmartavs da misi daZlevis SesaZlo gzebs gvTavazobs.

    keinsis aqtualoba araa SemTxveviTi. bolos da bolos, misi mTavari naSromi „dasaqmebis, sargeblisa da fulis zogadi Teoria“ aris pirmSo 1930iani wlebis msoflio ekonomikuri krizisisa, romelic nawilobriv dRevandel mdgomareobas hgavs. maSinac da axlac, finansuri bazris kraxis Semdeg, mTel msoflioSi koniunqtura erTdroulad Semcirda, ramac negatiuri `damavali spirali~ warmoSva. krizisis kidev ufro gaRrmavebis SiSiT da Semcirebuli msyidvelobiTi unaris fonze Sinameurneobebi ufro naklebs moixmaren, mewarmeebi investiciebis gadavadebas axdenen da bankebi TiTqmis aRar gascemen kreditebs. kidev ufro mcirdeba warmoeba, ris gamoc adamianebi samuSao adgilebs kargaven da isev klebulobs moxmareba. 1930iani wlebis kriziss bolo mxolod mas Semdeg moeRo, rac gafarTovda bazris regulirebis masStabebi da saxelmwifo sainvesticio programebi, rasac swored keinsi qadagebda.

    rogor aixsneba amerikuli uZravi qonebis bazarze krizisis warmoSoba? iq gaCnda giganturi spekulaciuri buSti, romelmac saerTaSoriso sabanko sistema kolafsis piras miiyvana. keinsis moswavle haiman minski amis ganmartebisas damajereblad iSveliebs sakuTar maswavlebels (minski, 1986). xangrZlivi ekonomikuri zrdis periodSi matulobs sixarbe da riskisadmi midrekileba. ufro meti mogebis Ziebis fonze izrdeba riskiani qmedebebis raodenoba. bankebs Soris mimdinare konkurenciis gamo isini Tavs arideben regulirebas axali finansuri produqtebis saSualebiT, raTa sarisko investiciebi daafinanson. rodesac uamravi riski grovdeba, xuxula ingreva, rac Semdgom moxda kidec. rogorc gamosavals, minski

  • 36

    damatebiTi

    literatura:

    Michael Dauderstädt(2009), Krisenzeiten:

    Was Schuldenvermögen undwas Vermögen

    schulden, Friedrich-Ebert-Stiftung

    (Hg.), Bonn.

    germaniis ekonomikis

    kvlevis institutebis klasifikacia

    iTxovs saxelmwifos meSveobiT regulirebas, raTa bazari sakuTari Tavisgan iqnes daculi da gadailaxos finansuri krizisi. araregulirebad msoflio finansur bazrebTan gamoTxovebas keinsi jer kidev Tavis 1926 wlis eseSi „Laisser-faires dasasruli“ iTxovda. man praqtikuladac Seitana wvlili msoflio bazris wesebis SeqmnaSi. sxvaTa Soris, is monawileobda bretonvudsSi gamarTul konferenciaSi, sadac SemuSavda msoflio finansuri bazrebis wesrigis proeqti, romelic mravali aTwleulis ganmavlobaSi stabilurobas uzrunvelyofda. da axla es sakiTxi kvlav msoflio dRis wesrigSia. londonis 2009 wlis aprilis ekonomikurad umniSvnelovanesi 20 qveynis (G20) Sexvedra meore bretonvudsad ganixileboda. am mimarTulebiT iq mcire, magram mniSvnelovani nabijebi gadaidga: gadawyda hejfondebisa da sareitingo saagentoebis msoflio regulireba da saerTaSoriso savaluto fondTan finansuri stabilurobis forumi Seiqmna. ra gzas gvTavazobs keinsi krizisidan Tavis dasaRwevad? koniunqturuli ryevebi, rogorc wesi, saprocento ganakveTebis politikis saSualebiT unda imarTebodes. Sesabamisad, 2008 wlis krizisis sapasuxod, mTeli msoflios centralur bankebSi daiwia procentebma. krizisis simZimis gamo am RonisZiebas Cveuli zemoqmedeba ki ar hqonia, aramed daiwyo fulis dagroveba, rogorc amas keinsi gansakuTrebulad mZime krizisebis dros winaswarmetyvelebda. imisaTvis, rom kerZo investiciebisa da moxmarebis deficitis Sedegebi daiZlios, davalianebis dasafaravad keinsi saxelmwifo investiciebs ixmobs. bevrma qveyanam 2008 da 2009 wlebSi reagireba swored moTxovnis stimulirebis keinsiseuli klasikuri politikiT moaxdina, rac saxelmwifo xarjebis arnaxul zrdasa da mosaxleobis farTo masebis msyidvelobiTi unaris uzomo gaZlierebas gulisxmobda. mas Semdeg, rac aSSSi, CineTsa da evropul saxelmwifoebSi nawilobriv ukve gadawyda koniunqturuli paketebis sakiTxi, ekonomikurad uZlieresi qveynebis (G20) umaRlesi donis Sexvedraze 2009 wlis aprilSi miRweul iqna SeTanxmeba, msoflio ekonomikaSi Cadebuliyo 1,1 miliardi aSS dolari misi stimulirebis mizniT. didi britaneTis socialdemokratma finansTa ministrma alster darlingma Tavisi mTavrobis ekonomikuri paketis prezentaciis dros mkafiod mianiSna keinsis Teoriaze. ekonomikis kvlevis institutebi xSirad warmoadgenen ekonomikuri mecnierebis konkretul fundamentur mimarTulebas (orientirebuls miwodebaze an moTxovnaze) da maTi orientacia erTerT aRniSnul Teorias esadageba. germaniis ekonomikis kvlevis

  • 37

    xuTi didi institutis klasifikaciac am principiTaa SesaZlebeli _ „miwodebaze orientirebuli“ an „moTxovnaze orientirebuli“. rTulia maTi kvlevebis ekonomikuri politikis gansjis procesze gavlenis ugulebelyofa. amdenad, saWiroa maTi ekonomikuri safuZvlebis codna da amis gaTvaliswineba maT mier warmodgenili analizisa da rekomendaciebis ganxilvisas. amasTanave, xuTives erTad muSaobac uwevs, pirvel rigSi, rodesac saWiroa ekonomikuri prognozebis SemuSaveba, romlebic saxelmwifo biujetis safuZvelia da mravali warmoebis dagegmvaze axdens gavlenas. • ekonomikis kvlevis germanuli instituti (DIW) berlinSi,

    xelmZRvaneli _ prof. klaus cimermani, www.diw.de, ufro metad moTxovnaze orientirebuli;

    • hales ekonomikis kvlevis instituti (IWH) haleSi, xelmZRvaneli _ prof. ulrih blumi, www.iwh-halle.de, ufro metad miwodebaze orientirebuli;

    • msoflio ekonomikis instituti (IfW) kilSi, xelmZRvaneli _ prof. denis i. snoueri, www.ifw.de, miwodebaze orientirebuli;

    • ekonomikis kvlevis rain-vestfaliis instituti (RWI) esenSi, xelmZRvaneli _ prof. kristof m. Smidti, www.rwi-essen.de, miwodebaze orientirebuli;

    • ekonomikis kvlevis instituti (ifo) miunxenSi, xelmZRvaneli _ prof. hansverner zini, www.ifo.de, miwodebaze orientirebuli da am xuTi institutidan bazarTan mimarTebiT yvelaze liberaluri.

    aqve unda aRiniSnos miwodebaze orientirebuli „kiolnis germanuli ekonomikis kvlevis instituti“ (IW, xelmZRvaneli: prof. doq. mihael hiuteri, www.iwkoeln.de), romelic axlos dgas damsaqmeblebTan, aseve daaxloebulia profkavSirebTan, moTxovnaze orientirebuli instituti „WSI“ (ekonomikur da socialur mecnierebaTa instituti, xelmZRvaneli: prof. doq. haide pfari, www.wsi.de) da masTan arsebuli „IMK“ (makroekonomikisa da ekonomikuri kvlevebis instituti, xelmZRvaneli: doq. gustav horni).

  • 38

    miwodebis politika moTxovnis politika

    ZiriTadi idea mewarmeebisTvis SeZlebisdagvarad xelsayreli

    pirobebis Seqmna, rode

    sac isini kargi mogebis

    miRebas SeZleben

    dasaqmebisa da koniunq

    turis saxelmwifos mier

    marTviT qveynis ekonomi

    kaSi uwyveti moTxovnis

    uzrunvelyofa

    azrovnebis tradicia

    adam smiti, devid rikar

    do, jon stiuart mili

    jon meinard keinsi

    saxelmwifos aRqma

    pasiuri saxelmwifo aqtiuri saxelmwifo

    xelfasebisa-dmi midgoma

    xelfasebi gadamwyveti

    faqtoria.

    xelfasebi moTxovnis

    faqtoria da produqti

    ulobasTan erTad unda

    izrdebodes.

    centraluri bankis roli

    unda uzrunvelyos

    valutis stabiluroba.

    unda uzrunvelyos

    valutis stabiluroba

    da wvlili unda Seitanos

    dasaqmebisa da ekonomikis

    mudmivi zrdis saqmeSi.

    damaxasiaTe-belia periodisTvis

    1980iani wlebidan 1930iani wlebidan 1970

    ian wlebamde, xelmeored

    momZlavrda 2008 wlidan.

    institutebi hales ekonomikis kvlevis instituti (IWH) msoflio ekonomikis

    instituti (IfW)ekonomikis kvlevis rain

    vestfaliis instituti

    (RWI) ekonomikis kvlevis in

    stituti (ifo) kiolnis germanuli eko

    nomikis kvlevis insti

    tuti (IW)

    ekonomikis kvlevis ger

    manuli instituti (DIW) ekonomikur da socialur

    mecnierebaTa instituti

    (WSI)makroekonomikisa da

    ekonomikuri kvlevebis

    instituti (IMK)

  • 39

    bazris,

    demokratiisa

    da socialuri

    Tanadgomis

    balansi

    zrda da

    samarTlianoba

    moqniloba da

    usafrTxoeba

    daZabuloba bazars, xmis uflebas, regulirebasa da politikur marTvas Soris

    fuZemdebluri ekonomikuri politikis Teoriebis ganxilvis Semdeg ismeba kiTxva, Tu rogor SeuZlia maTze dayrdnobiT Tanamedrove Rirebulebebze dafuZnebul ekonomikur politikas socialuri demokratiis mSenebloba. pasuxis misaRebad momdevno or TavSi warmodgenilia erTgvari gzamkvlevi socialuri demokratiis orientirebis Sesaxeb. am adgilas saWiroa miniSneba daZabul urTierTobebze, romlebic socialuri demokratiis Tvalsazrisis Sesabamisad unda dabalansdes (Sdr. maieri, 2005b: 67).

    1. produqtiuloba da zrda versus socialuri samarTlianoba da usafrTxoeba

    smitisa da marqsis aRweris Tanaxmad, sakuTari interesebisa da sakuTrebisken swrafva didi raodenobis Zalebs aTavisuflebs. bazrisa da konkurenciis wyalobiT SezRuduli resursebi iqiT miedineba, sadac maTi gamoyeneba yvelaze produqtiuli iqneba. es procesi ufro efeqtiani aRmoCnda, vidre odesme gegmur ekonomikas SeeZlo.

    meore mxriv, bazari araTanabar gadanawilebas warmoSobs da Tavisi cikluri meryeobiTa da krizisebisadmi midrekilebiT, keinsis aRweris Tanaxmad, struqturulad arastabiluria. amdenad, bazrebi imgvar politikur CarCoSi unda moeqces, romelic xels Seuwyobs krizisebis SezRudvas. socialurma saxelmwifom bazris riskebisgan adamianebis dacva unda uzrunvelyos. progresuli (anu SemosavalTan erTad mzardi) saSemosavlo gadasaxadebis, agreTve memkvidreobisa da qonebis gadasaxadebis saSualebiT unda damyardes samarTliani gadanawileba. xarjebis, sagadasaxado da saprocento politikis meSveobiT unda marTos saxelmwifom koniunqturuli ryevebi. es imas niSnavs, rom ekonomikuri krizisebis dros unda imatos saxelmwifo xarjebma, raTa moxmarebis stabiluroba SenarCundes da xelsayreli kreditebis saSualebiT mosaxleobaSi sainvesticio mzaoba gaRvivdes.

    2. moqniloba da inovacia versus daqiravebiT dasaqmebulTa dacva da farTo socialuri usafrTxoeba

  • 40

    sakuTreba da

    socialuri

    Tanamonawileoba

    mewarmis

    gadawyvetilebebi

    da xmis ufleba

    ekonomikuri

    politikis oTxi

    ganzomileba

    konkurenciasa da Sejibrebas, erTi mxriv, inovaciasTan mivyavarT. amasTanave, vardnebi da krizisebi, romlebic, meore mxriv, maT Tan sdevs, dasaqmebulTa ganTavisuflebisgan dacvisa da socialuri momsaxurebis saSualebiT unda Semsubuqdes. Rrma struqturuli cvlilebebis ganxorcieleba, magaliTad, ruris olqis krizisSi myofi samTomompovebeli mrewvelobis SemTxvevaSi, mxolod axali samuSao adgilebis SeqmnisTvis gamiznuli struqturuli politikiTaa SesaZlebeli.

    3. sakuTreba da konkurencia versus socialuri Tanamonawileoba da regulireba

    yvela ekonomikurma wyobam, romlebic Zirfesvianad uaryofda sawarmoo saSualebebze sakuTrebis uflebasa da konkurencias, kraxi ganicada. yoveli warmatebuli ekonomikuri wyoba sakuTrebasa da konkurencias efuZneba. Tumca es ar aTavisuflebs sakuTrebas socialuri pasuxismgeblobisgan. ZiriTadi kanonis me14 muxli ambobs: `sakuTreba da memkvidreobis ufleba garantirebulia. [...] sakuTreba avaldebulebs. imavdroulad, misi gamoyeneba sazogadoebis keTildReobas unda emsaxurebodes.~ imisTvis, rom bazarze uzrunvelyofili iyos samarTlianoba da Tavidan iqnes acilebuli calkeuli moTamaSeebis upiratesoba, saWiroa konkurenciis regulireba.

    4. warmoebis avtonomiuri funqcia versus xmis ufleba da politikuri struqturireba

    sakuTrebis samarTlidan gamomdinareobs piris ufleba, hqondes warmoeba. sawarmoebSi gadawyvetilebas mxolod kapitalis mesakuTreebi ki ar unda iRebdnen, aramed isinic, vinc Tavisi SromiT Rirebulebis Seqmnis procesSi monawileobs. amitom mewarmis gadawyvetileba xmis uflebis gaTvaliswinebiT izRudeba.

    aqedan gamomdinareobs oTxi ganzomileba:• politikuri struqturireba• bazris logikis dacva • Tanamonawileobisa da xmis uflebebi • makroekonomikuri regulireba.

  • 41

    mTlianobaSi, es imas niSnavs, rom socialuri demokratiis Rirebulebebze damyarebul ekonomikur wyobaSi bazris logikis dacva garkveuli politikuri CarCos farglebSi SeiZleba. sakuTreba avaldebulebs; imavdroulad, is sazogadoebis keTildReobas unda emsaxurebodes. amis uzrunvelyofa sawarmoo gadawyvetilebebis miRebis procesSi ara marto kapitalis mesakuTreebis, aramed damsaqmeblebis TanamonawileobiT aris SesaZlebeli. zogadi ekonomikuri stabilurobis uzrunvelyofa xdeba makroekonomikuri regulirebis saSualebiT, rac imas niSnavs, rom saxelmwifo Tavisi sabiujeto da saprocento politikiT gavlenas axdens stabilur zrdasa da maRal dasaqmebaze.

    ras niSnavs es socialuri demokratiisTvis?• is, vinc ekonomikuri sakiTxebiT interesdeba, unda gaecnos

    sxvadasxva Teoriul safuZvels da mas unda SeeZlos ideolo

    giebis identificireba.

    • socialuri demokratia ara erT, aramed ramdenime Teoriul

    midgomas iyenebs.

    • Tumca centrSi marTvadi kapitalizmi dgas, rogorc amas kein

    si iTxovda.

    • socialuri demokratia iziarebs aseve kapitalizmis marqsi

    seul kritikas da smitis mier aRweril bazris efeqtianobasa

    da produqtiulobas.

    • ase rom, ekonomikuri wesrigi konkurenciasa da sakuTre

    bas unda efuZnebodes. Tumca saWiroa bazrebis regulireba,

    saxelmwifos mxridan krizisebis aqtiurad daZleva da xmis

    uflebisa da Tanamonawileobis uzrunvelyofa.

  • 42

    gaanadgurebs

    Tu ara

    `superkapi-

    talizmi~

    demokratias?

    3. sxvadasxva ekonomikuri sistema

    da wyoba

    am TavSi: • saubaria kapitalizmsa da demokratias Soris arsebul urT

    ierTobebze, romlebic, erTi mxriv, daZabulia da, meore mxriv, _ urTierTmxardamWeri;

    • aRwerilia kapitalizmis sxvadasxva tipi, romlebic koordinirebis doniT gansxvavdeba;

    • ganmartebulia cneba „socialuri sabazro ekonomika“;• ganxilulia, Tu ra dadebiT gavlenas axdens da ra Crdilovani

    mxareebi aqvs globalizacias socialuri demokratiis TvalsazrisiT.

    3.1. kapitalizmi da demokratia

    gaanadgurebs Tu ara `superkapitalizmi~ demokratias? _ es SekiTxvaa dasmuli ekonomikuri Jurnalis, `Manager magazin~is, 2008 wlis martis nomris ydaze. iqve kaliaa gamosaxuli. mowinave statiaSi aRniSnulia, rom globalizebuli sabaz ro ekonomika5 demokratiis damajereblobas kiTxvis niSnis qveS ayenebs. Semdeg modis msjeloba imis Sesaxeb, Tu rogor aRar sjera bevr moqalaqes, rom maT globalizebul ekonomikaSi mogebis naxva SeuZliaT, amis Sedegad ki ekonomikisa da politikisadmi ndoba klebulobs.

    amgvarad, `Manager magazin~is statiaSi demokratiasa da kapitalizms Soris arsebul daZabul urTierTobazea msjeloba.

    5 sabazro ekonomika Tu kapitalizmi _ arsebobs ki azrobrivi gansxvaveba? Sinaarsobrivad orive cneba sakuTrebasa da konkurenciaze dafuZnebul ekonomikur sistemas gulisxmobs. zepir leqsikaSi ki xSirad ikveTeba, rom ̀ sabazro ekonomikas~ ufro liberaluri ekonomikuri sistemis mxardamWerebi iyeneben, ̀ ka pitalizmiT~ ki ufro bazris kritikosebi sargebloben. am wignSi orive cnebas gamoviyenebT, rac ar unda iqnes gagebuli, rogorc romelime konkretuli ideologiisadmi midrekileba.

  • 43

    istoriulad

    gadajaWvulebi:

    demokratia da

    kapitalizmi

    arian ki

    demokratiuli

    saxelmwifoebi

    ekonomikurad

    ufro

    warmatebuli?

    kapitalizmsa

    da demokratias

    Soris daZabuli

    urTierToba

    istoriulad demokratiisa da kapitalizmis warmoqmnis procesebi mWidrodaa urTierTdakavSirebuli. demokratiebi xSirad Tavisufali bazrebis gaCenasTan erTad warmoiSoboda. me18 da me19 saukuneebis evropaSi Tavdapirvelad gaisma mowodeba pirovnebis Tavisuflebisa da iseTi ekonomikuri wyobisken, romelic konkurenciasa da kerZo sakuTrebas daefuZneboda (Sdr. Tavi 2, adam smitis Tezisebis Taobaze). am moTxovnasTan erTad gaCnda miswrafeba samarTlebrivi garantiebisa da savaldebulo ZiriTadi uflebebis ken, agreTve politikuri Tanamonawileobisa da xelisuflebaSi moqalaqeTa warmomadgenlobis moTxovna. axali drois pirveli demokratia warmoiqmna amerikis SeerTebuli Statebis damoukideblobis gamocxadebiT. es moxda deviziT `No taxation without representation~ (araviTari dabegvra xelisuflebaSi warmomadgenlobis gareSe), rac ekonomikuri CarTulobisa da politikuri Tanamonawileobis erTobliobas gulisxmobda. 1989 wlis Semdeg postkomunistur saxelmwifoebSic ekonomikuri liberalizmi da demokratizacia xelixelCakidebulebi miabijebdnen.

    didi xnis ganmavlobaSi erTmniSvnelovnad miaCndaT, rom demokratiuli saxelmwifoebi, principSi, ekonomikurad ufro warmatebuli iyvnen, vidre arademokratiuli reJimebi. dasavleTis ayvaveba da aRmosavleT blokis ekonomikuri kraxi viTomda amyarebda am mosazrebas. amasobaSi warmoiSvnen arademokratiuli saxelmwifoebic, romlebmac gamoavlines maRali ekonomikuri zrda kapitalisturi ekonomikuri sistemis farglebSi. amis yvelaze cnobili magaliTia CineTi, romelic ekonomikurad mas Semdeg viTardeba, rac 1970iani wlebis bolodan kapitalistur qveynad iqca, Tumca am procesis paralelurad ar xdeba misi demokratizacia. zogierTi sxva saxelmwifos magaliTzedac ver vxedavT (jer?) ekonomikuri da politikuri liberalizaciis sinqronul svlas. amas adasturebs `msoflios ekonomikuri Tavisuflebis~ indeqsi, romelic yovelwliurad qveyndeba da ekonomikuri da politikuri Tavisuflebis klasifikacias axdens. aq ekonomikuri Tavisuflebis kuTxiT pirvel adgilebze honkongi da singapuri imyofebian.