TURINYS

ĮVADAS....................................................................................................................................................3

1 VISUOMENĖS RAIDOS ETAPŲ APŽVALGA..........................................................................4

1.1 Visuomenės raidos etapų skirstymas........................................................................................4

1.2 Informacinės visuomenės samprata.........................................................................................5

2 INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS ĮTAKOS VISUOMENEI ANALIZĖ.........................7

2.1 Informacinių technologijų samprata bei bendra šios rinkos analizė.....................................7

2.2 Informavimo priemonių įtaka socialiniams ir psichologiniams pokyčiams...........................8

2.3 Informavimo priemonių įtaka politiniams ir kultūriniams pokyčiams...................................9

IŠVADOS................................................................................................................................................12

NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS....................................................................13

1

ĮVADAS

Nuo pat evoliucinės istorijos pradžios žmogus grindžia savo buvimą pasaulyje technizuota

veikla, kurios esmė – tikslingas gamtinės medžiagos perdirbimas susikurtomis techninėmis

priemonėmis. Atsiradus net smulkiausiems pasikeitimams palaipsniui keičiasi ir pati visuomenė. Ypač

plėtojantis industrializacijai, pradėjus diegti naujas technologijas, atsiradus informacinėms

technologijoms, pastebimi įvairūs pokyčiai visuomenėje.

Informacinės technologijos (IT) pasaulyje yra vienas iš svarbiausių ekonominių sektorių.

Daugumai valstybių tai vienas iš didžiausių pajamų šaltinių, informacinių technologijų poreikis

nuolatos auga, nes tai sparčiausiai besivystanti žmogaus veiklos sritis, veikianti žmonių psichologiją,

socialinį, kultūrinį, politinį gyvenimo būdą,. XXI amžius yra informacijos amžius, kuriame informacija

įgauna dominuojantį vaidmenį. Jau dabar egzistuoja naujų informacinių technologijų plėtros ir

pasaulinių tendencijų ryšys. Išsami informacinių technologijų įtakos visuomenei analizė gali padėti

numatyti kaitos tendencijas artimajam laikotarpiui.

Darbo objektas: informacinės technologijos.

Darbo tikslas: išsiaiškinti informacinių technologijų įtaką visuomenei.

Uždaviniai:

Apžvelgti visuomenės raidos etapus;

Apibrėžti informacinių technologijų sampratą;

Atskleisti naujų komunikacijos priemonių įtaką visuomenei

2

1 VISUOMENĖS RAIDOS ETAPŲ APŽVALGA

Šioje dalyje apžvelgsime visuomenės raidos etapų skirstymą ir išsamiau aptarsime informacinės

visuomenės sampratą bei vystymąsi.

1.1 Visuomenės raidos etapų skirstymas

Visuomenė – tai tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų visuma, kurią sieja socialiniai

ryšiai. Visuomenė yra formuojama įvarių reiškinių ir faktorių visumos t.y. kultūros, religijos, tradicijų,

bendruomenės gyvenamosios vietos geografinės padėties, todėl visuomenės raidos etapai yra įvairiai

skirstomi. Daniel Bell1 (2003), tyrinėdamas šiuolaikinę visuomenę, išskyrė atliekamo darbo tipą, kaip

lemiamą įvairių pokyčių (socialinių, kultūrinių) veiksnį 2 ir suformavo ašinio principo sampratą, pagal

kurią visuomeniniai institutai, santykiai ir dvasiniai procesai nepriklauso tik nuo vieno veiksnio. Tokiu

būdu išskyrė ikiindustrinės, industrinės ir postindustrinės visuomenės visuomenės raidos etapus,

kuriuose svarbiausia – gamyba ir panaudojamų žinių rūšis:

Ikiindustrinės visuomenės gyvenimas – taip tebegyvena didžioji pasaulio dalis – tai žmogaus

santykis su gamta (natūralia aplinka). Šiaim visuomenės raidos etapui būdinga darbo jėgos sutelkimas

gavybai - žemės ūkiui, angliakasybai, žvejybai, miškininkystei. Dirbama raumenų jėga, paveldėtais

būdais, o žmogaus pasaulėjautą sąlygoja gamtos stichijų permainos: metų laikai, audros, dirvos

derlingumas, vandens kiekis, iškasenų klodo gylis, sausros ir potvyniai. Šie atsitiktinumai formuoja

gyvenimo ritmą.

Industrinės visuomenės gyvenimas – tai žmogaus santykis su dirbtine aplinka. Šioje epochoje

pasaulis tampa techninis ir racionalizuotas: sukuriamos mašinos, gyvenimo tempas nustatomas

mechaniškai. Techniką pakeitusi energija sudaro sąlygas produktyvumui ir darbo pobūdžio

pokyčiams.

Postindustrinėje visuomenėje, dėmesys sutelktas į paslaugas - humanitarines, profesines ir

technines - kitaip tariant rungtyniaujama tarp individų. Tyrimų grupės organizavimas, gydytojo ir

paciento, mokytojo ir mokinio, valstybės pareigūno ir interesanto santykiai - visa tai yra sfera, su kuria

susijusios mokslinės žinios, aukštasis išsilavinimas, bendruomenės organizavimas, kurie sąlygoja

bendradarbiavimą.

1 amerikiečių filosofas, sociologas, scajentistinio technokratizmo atstovas.2 BELL, D. (2003) Kapitalizmo kultūriniai prieštaravimai. Vilnius, p. 222.

3

Pagal Alvin Toffler, pasauliui lemiamą poveikį turėjo trys technologinių naujovių bangos 3,

kurios formuoja naują gyvenimo būdą, naujas vertybes:

Pirmoji agrarinė banga - žemės ūkio revoliucija - sklidusi istorijoje apie 10 tūkstančių metų,

iškėlė industrinį-gamyklinį, masinį kultūros ir visuomenės tipą.

Antroji industrializmo banga, siejama su pramonės revoliucija. Industrializacija reiškia

mašininės gamybos, pagrįstos fizinės energijos šaltiniais (garas, elektra), atsiradimą4. Šiam visuomenės

raidos etapui būdingas centralizmas, gigantizmas, masinis vienodumas. Taip pat industrinį gyvenimo

būdą lydi išnaudojimas, skurdas bei ekologinės problemos.

Trečioji informacinė banga, atitinkanti informacijos revoliucija, pradėjusi kilti XX a. šeštojo

dešimtmečio viduryje. Naujos technologijos išstumė senąją industrializmui būdingą gamtos pavergimo

paradigmą: auga gamybos intelektualumas, įvairovumas, nyksta smulkus darbo pasidalijimas į atskiras

operacijas. Rinka segmentuojasi, todėl kuriamos naujos ūkinės vertybės, formuojamos naujoviškas

šeimos, darbo, meilės ir gyvenimo stilius, naujas ekonomikos, politikos ir sąmonės formos.

Šiuos Alvin Tofler ir Daniel Bell visuomenės raidos etapų skirstymus sieja, kad kiekybiniai

informacijos pokyčiai, kuria naujos kokybės socialinę sistemą - informacinę visuomenę.

1.2 Informacinės visuomenės samprata

Informacinė visuomenė – tai visuomenės dalis, kuri savo kasdienėje veikloje (darbe,

namuose) aktyviai naudojasi įvairiomis informacinės technologijomis. Tai atvira, išsilavinusi, nuolat

besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai turi galimybę ir geba visose

savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis (toliau - IT)

priemonėmis. Informacinė visuomenė išssiskiria iš kitų atsižvelgiant į ekonominius, socialinius,

kultūrinius aspektus.

Informacinės visuomenės, kitaip vadinamos moderniosios visuomenės, veikla pasižymi ekonominės

vertės augimu. Jeigu galima numatyti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies, kurią sukuria informaci jos

verslas, didėjimą, tuomet pasiekiamas toks lygis, kai galima kalbėti apie informacijos ekonomiką. Dabartinės

moderniosios visuomenės pasižymi tuo, kad dauguma gyventojų dirba gamyklose, įstaigose ar parduotuvėse,

o ne žemės ūkyje. Neindustrinių ir industrinių visuomenių žemės ūkio darbo jėga procentais 1998 m.

pavaizduotos 1 lentelėje. Iš šios lentelės matome, kad mažiausias žemės ūkio darbo jėgos procentas 1998

metais yra Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje karalystėje tik 2 proc, o didžiausias Nepale ir Ruandoje net 90

proc.

1 lentelė3 WEBSTER, F. (2006) Informacinės visuomenės teorijos. Kaunas, p. 15.4 GIDDENS, A. (2005) Sociologija. Kaunas, p. 46.

4

Neindustrinių ir industrinių visuomenių žemės ūkio darbo jėga procentais 1998 m.

Šalis Darbo jėga žemės ūkyje, procentais

Neindustrinės visuomenės

Nepalas 91,1

Ruanda 90,1

Etiopija 88,3

Uganda 82,1

Bangaldešas 64,2

Industrinės visuomenės

Japonija 6,2

Australija 5,0

Vokietija 3,8

Kanada 3,4

Jungtinės Valstijos 2,8

Jungtinė Karalystė 2,0

Šaltinis: GIDDENS, A. (2005) Sociologija, p. 49.

Kitas svarbus aspektas, kad informacine visuomenę galima vadinti tada, kai ima dominuoti su

informacija susijusios profesijos. Mažėjantis užimtumas pramonėje ir augantis užimtumas paslaugų sektoriuje

interpretuojami kaip fizinio darbo nykimas ir jį pakeičiantis nefizinis darbas. Kadangi nefizinį darbą dirbantys

žmonės naudoja informaciją, galima sakyti, kad žymus informacinio darbo daugėjimas reiškia, kad susformavo

informacinė visuomenė.

Žinoma, informacijos tinklai taip pat yra svarbus šiuolaikinių visuomenių bruožas: palydovais

įmanoma tiesiogiai komunikuoti su visu pasauliu, tačiau šiuolaikinę kultūrą daug labiau negu bet kurią

ankstesnę veikia informacija. Kaip teigia Alvin Toffler (2001): „... jėga ir turtas yra stipriųjų ir turtingųjų

ypatybė. Išties esminis žinių bruožas yra tas, kad jos prieinamos ir silpniesiems, ir vargšams“. Galima teigti,

kad žinios yra vienas iš demokratiškiausių valdžios šaltinių, dėl prieinamumo, aktualumo bei svarbumo

aspektų.

Vadinasi, kaip D. Bellas (2003) teigia, kad mes žengiame į naują sistemą, poindustrinę visuomenę, kuri,

nors ir turi kelis išskirtinius bruožus, yra apibūdinama sustiprėjusiu informacijos vaidmeniu ir svarba.

Informacija ir žinios tiek kokybės, tiek kiekybės požiūriu turi lemiamos reikšmės. Viena vertus, poindustrializmui

būdingas didesnis informacijos vartojimas. Antra vertus, posindustrinėje visuomenėje akivaizdžiai matomas

kokybinis šuolis, pirmiausia pasireiškiantis tuo, kad vis didesnę reikšmę įgyja teorinės žinios. Kitaip sakant,

modernioji visuomenė reiškia ne tik daugiau informacijos, tai ir kokybiškai kitokia informacija, žinios.

5

2 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKOS VISUOMENEI ANALIZĖ

Šioje dalyje aptarsime IT sampratą bei išanalizuosime rinkos pokyčius. Taip pat išanalizuosime

IT įtaką visuomenei psichologijos, kultūros, politikos, socialinio gyvenimo srityse.

2.1 Informacinių technologijų samprata bei bendra šios rinkos analizė

Informacinės technologijas - tai procesas, kurio metu pirminė informacija (duomenys) įvairiais

būdais ir priemonėmis renkama, apdorojama ar perduodama, norint gauti naujos kokybės informaciją.

Informacinio produkto gavimo procesas pavaizduotas 1 paveiksle, o gamybos technologijos rezultatas

yra materialus produktas, kurio procesas pavaizduotas 2 paveiksle.

Šaltinis: < http://www.lrti.lt/veikla/aus_inform.doc>

1 pav. Informacinio produkto gavimo procesas

Šaltinis: < http://www.lrti.lt/veikla/aus_inform.doc>

2 pav. Materialų pagrindą turinčio produkto gavimo procesas

Techninių inovacijų plėtra sąlygoja sparčią IT kaitą ir tobulėjimą, todėl pagrindinės funkcijos -

duomenų registravimas, perdavimas, saugojimas, paieška, apdorojimas ir pateikimas komandos ir

duomenys išreiškiami pagal vartotojui suprantamus principus, o suderinamumo ir universalumo

principai - tai pagrindinės techninės bei programinės įrangos tobulinimo kryptys ir pagrindinės IT

savybės.

6

Duomenys

Informacinė technologija

Informacinis produktas

Materialiniai ištekliai Gamybos technologija

Produktas

IT realią naudą atneša tik tada, kai jų įvedimas sąlygoja tam tikrus pasikeitimus (procesų,

struktūros, prekių, paslaugų), o socialinės ir organizacinės struktūros sugeba panaudoti jų potencialą.

Ekonomiškai silpnose šalyse investicijos į technologijas turi vykti kartu su organizaciniais pokyčiais,

o perimant industrinių šalių patirtį, atsargumas yra būtinas. Žinoma, siekiant, kad IT taptų ne tik darbo

priemone, bet ir ekonomiką skatinančiu veiksniu, ypatingą dėmesį reikia skirti net tik struktūriniams

pokyčiams, bet informacinės infrastruktūros - duomenų rinkimo, kaupimo bei platinimo sistemų,

kompiuterių tinklų, informacijos sistemų bei reguliuojančių įstatymų - sukūrimui ir plėtotei.

2.2 Informavimo priemonių įtaka socialiniams ir psichologiniams pokyčiams

Šiuolaikinė technika iš esmės yra naujos mūsų epochos veiksnys, kuris radikaliai pakeitė

istoriją. Ypač paspartėjo socialinė dinamika bei jaučiami psichologiniai pokyčiai, nes mašininė

technika visiškai pakeičia žmogaus darbą. Tas pokytis susijęs su 3 aplinkybėmis:

1. Technika mažina fizines darbo sąnaudas, tačiau didina darbo intensyvumą. Mažėja fizinės

žmogaus pastangos, tačiau atsiranda naujos darbo rūšys ir tokiu būdu kuriama nauja socialinė sąveikos

forma t.y. socialinė izoliacija, per kurią išryškėja socialinė nelygybė.

2. Keičiasi darbo pobūdis. Mechanizuotame ir automatizuotame darbe didėja rutininio mašinų

aptarnavimo dalis. Mašininė technologija kelia didesnius darbo disciplinos reikalavimus, atsiranda

techninė priklausomybė, didėja alinanti psichinė įtampa gamyboje.

3. Technika reikalauja stambios darbo organizacijos. Tik stambiose įmonėse gali būti pasiektas

techninis tikslas. Taip didinamas produktyvumo lygis. Produktyvumo lygis 1870-1969 metais

atsispindi 2 lentelėje.

2 lentelė

Produktyvumo lygis: produkcijos diėjimo koeficientai vienam darbininkui (vidutinis

kiekvieno laikotarpio metinio pokyčio vidurkis procentais)

Šalis 1870-1913 1913-1929 1929-1950 1950-1960 1960-1969

Jungtinės Valstijos 1,9 1,5 1,7 2,1 2,6Japonija - - - 6,7 9,5Vokietija 1,6 -0,2 1,2 6,0 4,6Prancūzija 1,4 2,0 0,3 5,4 5,0Italija 0,8 1,5 1,0 4,5 6,4Jungtinė Karalystė 1,0 0,4 1,1 1,9 2,5Kanada 1,7 0,7 2,0 2,1 2,2

7

Šaltinis: CASTELLS, M. (2005) Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas, p. 92. – cit. pagal: Historical Statistics of

the United States: Colonial Times to 1970, Part 1, Series F10-16.

Šioje lentelėje matome, kad tolydus produktyvumo diėjimas užfiksuotas 1870-1950 metų

laikotarpiu. Itin didelis produktyvumas būdingas 1950-1960 metų laikotarpiui (visais atvejais, išskyrus

Didžiąją Britaniją, jis buvo didesnis kaip 2 procentai), - tuo metu pirmavo Japonija. 1973-1993 metais

produktyvumo didėjimo rodiklis vėl sumažėjo (Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje jis buvo labai žemas):

visose šalyse, išskyrus aštuntojo dešimtmečio Italiją, jis sudarė mažiau kaip 2 procentus bendrojo

veiksnio produktyvumo. Net ir atsižvelgus į kai kurių šalių specifiką, galima aiškiai pastebėti

produktyvuto mažėjimo tendencijas nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios - pradėjo bręsti informacinių

technologijų revoliucija. Didžiausi produktyvumo didėjimo rodikliai būdingi 1950-1973 metų

laikotarpiui, kai pramonės technologinės naujovė: pasirodžiusios vienu metu kaip sistema Antrojo

pasaulinio karo metais, buvo sujungtos į dinamiška ekonomikos augimo modelį. Tačiau aštuntojo

dešimtmeči pradžioje šių technologijų produktyvumo potencialas jau buvo beišsisunkiąs, o naujosios

IT, per ateinančius du dešimtmečius pakėlė produktyvumo skalę. Šis nuosmukis buvo itin juntamas visų

šalių paslaugų sferose.

Technikos naujovės taip pat siejamos su visuotine pasaulio racionalizacija, kuri iš mąstymo ir

visuomeninės sąmonės išstumia jausminius elementus bei pastebimas susvetimėjimas. Taip yra dėl to,

kad atimama vidinė kūrybinė vertė, o kartu prarandama sąmonės pilnatvė ir universalumas. Technika

priemones paverčia tikslais, standartizuoja žmogaus elgseną.

Taigi įdiegus naujas technologijas darbo rinkoje, keičiasi darbo pobūdis, tuomet pastebima

techninė priklausomybė daro įtaką net psichologiniams visuomenės pokyčiams.

2.3 Informavimo priemonių įtaka politiniams ir kultūriniams pokyčiams

Pastebima IT įtaka politiniams bei kultūriniams pokyčiams. Spartinami globalizacijios procesai.

IT sklaida praplėtė sąlyčių visame pasaulyje galimybes. Tai galime pastebėti padidėjus televizijos

įtakai, kuri atsispidi 3 paveiksle.

8

Šaltiniai: GIDDENS, A. (2005) Sociologija. Kaunas, p. 424. - BARB; AGB Ltd; RSMB Ltd. Iš Social trends, 30 (2000),

p. 211. Karališkoji autorinė teisė.

3 pav. Televizijos žiūrėjimas pagal lytį ir amžių (valandų skaičius asmeniui per savaitę).

Matome, kad pagyvenę žmonės televizijai skiria dvigubai daugiau laiko negu ketverių –

penkiolikos metų vaikai, o moterys – truputi daugiau negu vyrai. Viena iš priežasčių dėl tokio amžiaus

pasiskirstymo televizijos žiūrėjime, gali būti tai, kad suaugusiems informacija, kurią pateikia televizija

yra suprantamesnė ir tuo reikšmingesnė nei ketverių – penkiolikos metų vaikams. Televizija padeda

lengviau gauti informaciją apie atokių vietų žmones ir įvykius, taip stiprinamas visuomenės socialinis

solidarumas, nes tiesiogiai ir nepertraukiamai sujungiami individai su išoriniu pasauliu. Tai poslinkis į

globalinės pasaulėžiūros link.

Visų pirma, kaip pasaulio bendruomenės nariai, žmonės vis aiškiau supranta, jog socialinė

atsakomybė nesibaigia ties nacionaline siena, o skleidžiasi už jos ribų. Vis tvirtėja nuostata, kad ištikus

krizei, kuomet kyla grėsmė žmonių gyvenimui, tarptautinė bendruomenė privalo veikti, kad apsaugotų

jų materialiąją gerovę ar žmogaus teises. Stichinių nelaimių atveju toks įsikyšimas įgauna

humanitarinės pagalbos bei techninės paramos formą, o sprendžiant globalines problemas žmonės gali

diskutuoti ir priimti sprendimus nesant tiesiogiam kontaktui, taip kuriama viešosios nuomonės ir

viešųjų debatų sritis.

Antra, globalinė pasaulėžiūra reiškia, kad brandindami savimonės identiteto jausmą, žmonės

vis labiau ieško kitų, ne vien nacionalinių valstybės, šaltinių, todėl nacionalinės vertybės pradeda nykti.

Be to, pastebimas ne tik nacionalinių vertybių nykimas, bet ir normų bei vertybių pokytis iš dvasinių į

9

materialias. Šiam pokyčiui didelę įtaką turi televizija t.y. reklamos, kuriose diegiamos ir aukštinamos

materialios vertybės bei populiarumas. Iš tikrųjų progresas neturėtų reikšti gamtos nuskurdimo,

žmogaus dvasinių ir psichinių gebų išsekimo. Pažanga turėtų reikštis kaip žmogaus dvasios plėtotė,

palengvinanti žmogaus buitį bei darbą.

Taigi globaliniai bei regioninio lygmens politiniai poslinkiai nors ir jungia individus

komunikacijai, bet silpnina žmonių orentaciją į valstybes, kuriose jie gyvena, todėl daugelyje teritorijų

slūgsta nacionalinės vertybės, kaip identiteto šaltinio, poveikis.

10

IŠVADOS

Dar niekada žmogus nebuvo susidūręs su tokiu dramatišku iššūkiu, kokį jam šiandien pateikia

technologijos vystymasis ir jį lydintys pavojai ir galimybės, todėl visos socialinės, kultūrinės, politinės

ir psichologinės kaitos negali paaiškinti teorijos, kurios remiasi tik viena priežastimi, todėl svarbiems

informacinės visuomenės kaitos veiksniams priskiriami industrinio kapitalizmo plėtra, centralizuotų

nacionalinių valstybių formavimasis, taip pat mosklo iškilimas ir racionalaus bei kritiško mąstymo

būdų atsiradimas.

Naujos informacinės technologijos skatina individualų ir dinamišką gyvenimo būdą bei

pasaulinę kultūros raidą. Visa tai atspindi naujas gyvenimo stilius ir globalizacijos procesai. Taip pat be

informacijos srautų neįsivaizduojama globali ekonomika, nes ji svarbiausia valdant ir kontroliuojant

tarptautines korporacijas organizacijų viduje bei išorėje.

Visai tikėtina, kad kaip tik šiuo savo iššūkiu technologija nurodys ir tą specifinį būdą, kuriuo ji

gali tapti žmogiškos egzistencijos pilnatvės sąlyga. Technologija nekuria žmogiškojo idealo, bet sudaro

tokias prielaidas, kurios energingai ir primygtinai reikalauja iš žmogaus protingumo ir atsakingumo už

savo veiksmus, pilniau skleisti savą prigimtį bei teikia tam reikalingas priemones. Taigi, viskas galų

gale turėtų priklausyti nuo paties žmogaus, nes IT įtaka priklauso nuo paskirčių, kurioms IT

nadojamos, taip pat nuo to, kaip šių technologijų vaidmenį bei taikymą supranta visuomenė.

11

NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. BELL, Daniel. (2003) Kapitalizmo kultūriniai prieštaravimai. Vilnius: Alma littera. 470 p.

ISBN 9955-08-286-0.

2. CASTELLS, Manuel. (2005). Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir

informatika. 536 p. ISBN 9986-850-52-5.

3. GIDDENS, Anthony. (2001) Sociologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 684 p.

ISBN 9986-850-54-1.

4. TOFFLER, Alvin. (2001) Valdžių kaita : žinios, turtas ir prievarta artėjant XXI amžiui.

Vilnius: Tyto alba 550 p. ISBN 9986-16-197-5.

5. WEBSTER, Frank. (2006) Informacinės visuomenės teorijos. Kaunas: Poligrafija ir

informatika. 319 p. ISBN 9986-850-56-8.

6. Auškalnytė L.; Belazarienė G. (2001) Informacinės technologijos – darbo priemonė ar

ekonomikos augimą skatinantis veiksnys? [interaktyvus]. Kaunas: Kauno technologijos universitetas,

[žiūrėta 2008 m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lrti.lt/veikla/aus_inform.doc>.

12