srins–„mokykloskultūra“ temos:etosas,tvarka...2....

KLAIPĖDOS „VĖTRUNGĖS“ GIMNAZIJA

2010-‐2011 m. m.Giluminis gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimas

SriNs – „Mokyklos kultūra“Temos: Etosas, Tvarka

TURINYS

1. ĮVADAS

2. Kalendorius

3. TYRIMO METODIKA

4. REZULTATAI

a. Platusis auditas

b. Giluminis auditas

5. IŠVADOS

6. REKOMENDACIJOS

7. PRIEDAI

1. ĮVADAS

2010-‐2011 mokslo metams pasirinkta sriNs – „Mokyklos kultūra“, iš kurios paimtos temos: Etosas, Tvarka. Atliekant giluminį gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimą , buvo remiamasi LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2009 METŲ KOVO 30D. ĮSAKYMU „DĖL PRITARIMO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOMS“Nr. ISAK-‐607.

Gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimo darbo grupė. • Koordinatoriai: • Ramūnas Dobranskis, direktoriaus pavaduotojas ugdymui; • Virgilijus Valickis, istorijos mokytojas.• Nariai: • Rita ŽukaiNenė, matemaNkos mokytoja; • Lina BalčaiNenė, matemaNkos mokytoja; • Ramunė Klimienė, anglų kalbos mokytoja; • KrisNna Adomavičienė, lietuvių kalbos mokytoja; • Leonas Šimkus, informacinių technologijų mokytojas.

2. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO KALENDORINIS PLANAS

2011 m.

Metai 2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.2010-2011 m.m.Mėnuo 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12PASIRENGIMAS ĮSIVERTINTI

x

1. Grupės sudarymas x2. Kalendorinio plano sudarymas

x

3. Bendruomenės informavimas xPLATUSIS ĮSIVERTINIMAS x x x1. Pasirengimas x2. Duomenų rinkimas x x3. Apibendrinimas x4. Įsivertinimo srities pasirinkimas

x

PASIRINKTOS PROBLEMOS GILUMINIS NAGRINĖJIMAS IR ĮSIVERTINIMAS1. Grupių sudarymas x2. Iliustracijų pritaikymas mokyklai

x

3. Šaltinių, metodų atranka x4. Instrumentų parinkimas x5. Duomenų rinkimas x x6. Duomenų apibendrinimas xATSISKAITYMAS APIE ATLIKTAS VERTINIMO PROCEDŪRAS IR INFORMAVIMAS APIE GAUTAS IŠVADAS

x x

1. Bendros SSGG rengimas x2. Duomenų pristatymas bendruomenei

x

3. Aplanko paruošimas xREZULTATŲ PANAUDOJIMAS TOLESNĖS VEIKLOS TOBULINIMUI PLANUOTI

x

1. Veiklos kokybės įsivertinimo duomenys aptariami gimnazijos mokytojų tarybos posėdyje, išskiriami didžiausi veiklos privalumai ir trūkumai

x

2. Veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai panaudojami gimnazijos veiklos planavimui

x

3. TYRIMO METODIKA

Gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimas buvo atliktas 2011 m. sausio-‐balandžio mėnesiais. Kad veiklos kokybės įsiverNnimo rezultatai būtų kiek įmanoma objektyvesni, jis buvo atliktas antroje mokslo metų pusėje. Tai siejama su pirmų gimnazijos klasių mokinių socializacija gimnazijoje.

Platusis gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimas buvo atliktas pasinaudojus ankeNne apklausa, kuri buvo patalpinta virtualioje erdvėje (gauN 47 atsakymai).

Giluminis gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimas buvo atliktas naudojant du būdus: fokus grupe ir ankeNnę apklausą (virtualioje erdvėje). Fokus grupės metodas buvo pritaikytas moksleivių apklausai. Dviejų filmavimo sesijų metu dalyvavo dvi trečių gimnazijos klasių grupės. Iš viso apklausoje dalyvavo 20 moksleivių. AnkeNnė apklausa panaudota apklausiant moksleivius (iš viso 96), moksleivių tėvus (iš viso 28) ir mokytojus (iš viso 29).

4a. REZULTATAIGILUMINIS GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

Tėvų apklausos analizė

1.1.5. Tėvai patenkinN, kad jų vaikai mokosi „Vėtrungės“ gimnazijoje (85%) ir yra čia saugūs (88%), kad gimnazija daro teigiamą įtaką vaikui (77%).Tik 2 tėvų (8%) netenkina mokymosi lygis. Dauguma tėvų žino „Vėtrungės“ gimnazijos mokinių teises (77%),taip pat ir pareigas (88%).

Tėvai džiaugiasi (88%), kad jiems sudarytos sąlygos bendrauN su mokyklos administracija, bet jie nėra aktyvūs savo vaiko klasės kolektyve (50% dirba, kai reikia, ir 50% pasyvūs ). Su skaNnimo ir nuobaudų sistema dauguma tėvų nėra susipažinę (58%).46% tėvų bendrauja su savo vaiko mokytojais ir ne susirinkimo metu, t.y. daugiausia telefonu (27%).

Tėvams sudarytos sąlygos dalyvauN ugdymo procese (69%) ir jie noriai dalyvautų jame (58%).Išvados:

1. Auklėtojai klasės tėvų susirinkimų metu turėtų supažindinN tėvus su „Vėtrungės „ gimnazijos mokinių skaNnimo ir nuobaudų sistema.

2. Tėvai turėtų būN skaNnami dalyvauN ugdymo procese.

Mokinių apklausos analizė

Mokiniams gimnazijoje mokyNs paNnka. (84,95%). Prie mokyklos įvaizdžio formavimo, mokinių manymu labiausiai prisideda renginys “Gimnazijos gimtadienis” (55,63%).

Gimnazijoje mokinių atskleidžia savo sugebėjimus Penktadalis (22,25%) mokinių nejaučia pareigos dalyvauN konkursuose, varžybose ir turnyruose. Dažnai mokiniai (55,63%) apie mokyklą kalbasi su draugais, tėvais ir pažįstamais. Mokykla moko demokraNjos (49,56%).

Tarp moksleivio ir mokytojo vyrauja abipusė pagarba (66,75%). Mokytojas Nk iš dalies (44,5%) yra moksleivio autoritetas. Mokyklos kuriamas įvaizdis mokinius tenkina (63,72%).Tik kas antras mokinys (50,57%) domisi mokyklos Nnklapiu. Kad mokykla taptų atviresnė ir sveNngesnė , reikėtų daugiau bendradarbiauN su kitomis mokyklomis ir patobulinN Nnklapį. Informacijos elektroniniame dienyne pakanka (70,8%).

Savo klasės gyvenimą ir joje vyraujančią atmosferą mokiniai verNna palankiai Nk kartais kyla konfliktų tarp klasės mokinių. Konfliktai daugiausia kyla dėl nesugebėjimo suderinN nuomonės ir eiN į kompromisus (38,43%).Mokiniai yra susipažinę su darbo taisyklėmis (73,83%).Įrengtos kameros gimnazijos kieme neužNkrina drausmės bei saugumo . Gimnazijoje mokiniai jaučiasi saugūs (71,81%). Yra matę smurtaujančių moksleivių 27,31% , o kartais-‐ 20,23%, 59,67% nežino , ar visada išsiaiškinami smurto atvejai. Tarp bendraamžių dažniausiai pasitaikantys smurto atvejai -‐ tai atviros patyčios (50,57%). Mokiniai nežino (53,60%),ar skiriamos nuobaudos už vidaus taisyklių pažeidimus .

51,58% mokinių patenkinN materialine baze( kabinetais, suolais, mokymosi priemonėmis). Suolai( vienviečiai, dviviečiai) nedaro įtakos mokymosi kokybei (31,35%). MulNmedijos panaudojimas padeda įsiminN pamokos turinį (49,56%).

Išvados: 1. “Vėtrungės” gimnazijoje mokiniams paNnka mokyNs, čia jie jaučiasi saugūs. Tarp mokytojų

ir mokinių vyrauja abipusė pagarba.2. Reikėtų ugdyN mokinių pareigos jausmą, norą prisidėN prie mokyklos įvaizdžio kūrimo,

skaNnN mokinius dalyvauN renginiuose.3. IeškoN resursų gerinN mokyklos materialinę bazę, kad visi mokytojai galėtų naudoNs IKT

pamokose.

Mokytojų apklausos analizė

Atlikus „Vėtrungės“ gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimą tema Etosas (vertybės, tradicijos, tapatumo jausmas, santykiai, mokyklos atvirumas, darbo tvarka ir taisyklės, aplinkos jaukumas) ir apklausus joje dirbančius mokytojus paaiškėjo , jog mokykla Nkrai turi savitą charakterį, pasižyminv demokraNškumu. Didžiausią įtaką jį kuriant daro visa bendruomenė. Taip mano net 77% apklaustųjų. Mokykloje egzistuoja elgesio taisyklės ir normos, kurias formuoja visa mokyklos bendruomenė. Jų laikosi 65% apklaustųjų.

Mokykloje vertybės yra formuojamos iš dalies. Už jų formavimą turėtų būN atsakinga visa bendruomenė. Taip mano 65% apklaustųjų.

Mokytojai stengiasi kurN mokyklos savas tradicijas bendradarbiaudami tarpusavyje bei skaNndami mokinius dalyvauN renginiuose. Mokyklos gimtadienis ir mokyklos šimtadienis -‐ pagrindiniai renginiai, prisidedantys prie tradicijų puoselėjimo. Didžiuojasi dirbdami gimnazijoje 65% mokytojų. Tačiau 69% mano, jog gimnazija neNnkamai reprezentuojama visuomenėje. Mikroklimatu gimnazijoje mokytojai nesiskundžia, tačiau pasiNki ne visais kolegomis.

Tarp mokytojų ir moksleivių vyrauja abipusė pagarba ir pasiNkėjimas. Mokytojai stengiasi moksleiviams būN sekNnu pavyzdžiu atsakingai dirbdami. 54% mokytojų mano, kad mokykloje gerai organizuota tėvų informavimo sistema ir kad tėvus turėtų tenkinN gimnazijos mokymo lygis. Su tėvais mokytojai daugiausiai bendrauja susirinkimų metu arba telefonu ir susirinkimus dauguma organizuoja kartą per pusmev. 69% mokytojų mano, kad gimnazija pakankamai sveNnga. Savo ir moksleivių santykius gerai apibūdina 92% mokytojų. Tačiau konfliktų dažniausiai iškyla dėl drausmės.

Mokykloje mokytojai laikosi vidaus darbo tvarkos ir taisyklių, kurias vadovybė ir personalas priima drauge, prieš tai jas aptarę. 46% apklaustųjų teigia, kad mokykloje egzistuoja pažangumo ir pamokų lankymo, skaNnimo ir nuobaudų skyrimo sistema. Smurto ir prievartos atvejų gimnazijoje yra pasitaikę, ir dažniausiai stengiamasi juos išsiaiškinN. Mokytojams iš dalies paNnka mokyklos esteNnis vaizdas. Savo darbo vieta patenkintų ir nepatenkintų mokytojų yra po lygiai 42%. Jie mano, kad jų darbo vieta turi pasirūpinN vadovybė.

Išvados ir rekomendacijos:Bendruomenė turėtų labiau atkreipN dėmesį į vertybių kūrimą. Ji turėtų daugiau bendrauN

tarpusavyje, spręsdama iškylančias problemas mokykloje. Taip pat turėtų skaNnN sėkmingą bendravimą, draugystę auklėjamosiose klasėse. Tokių vertybių, kaip šeima, religija, moralė, darbas, pinigai, laisvalaikis, poliNka bei kitų, formavimas turėtų būN neatskiriama mokymo proceso dalis.

Mokyklos bendruomenė turėtų labiau pasirūpinN mokyklos įvaizdžio kūrimu ne Nk virtualioje erdvėje, bet ir bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis. Būtų galima paruošN informacines skrajutes apie mokyklą, sveikinimo šablonus, parašyN knygą „Gimnazijos istorija“, memuarus ar Nesiog paplaNnN gimnazijos laikrašv kitose mokyklose.

4ab 2010-‐2011 m. m. „Vėtrungės“ gimnazijos plačiojo veiklos kokybės įsiverNnimo analizė ir išvados

2010 m. lapkriv plačiojo gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimo apklausoje dalyvavo 46 mokytojai. Visi išreiškė savo nuomonę, įverNno 5 veiklos sriNs, kiekvieną veiklos rodiklį priskirdami vienam iš keturių lygių.

Apklaustųjų verNnimuose dominuoja 3 lygis. Beje, toks verNnimas būdingas ir ankstesniuose tyrimuose.

Pirmosios sriNes „Mokyklos kultūra“ verNnime dominuoja 3 lygis. Iš silpnesnių rodiklių išskirtume 1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės, 1.3.2. Pageidaujamo elgesio skaNnimas bei 1.1.3. Tapatumo jausmas. Jose įsitvirNno 2 lygmuo, o 2009-‐2010 m. m. plačiojo audito suvesNnėje visose pozicijose buvo 3 lygmuo.

Antrosios sriNes „Ugdymas ir mokymasis“ verNnime dominuoja 3 lygis. Tačiau silpniausios pozicijos yra 2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai, 2.4.1. Mokymosi motyvacija, 2.4.2. Mokėjimas mokyNs, kur dominuoja 2 lygis. Matome, jog šios problemos turi ir subjektyvias, ir objektyvias priežasNs, nulemtas administracijos bei mokytojų darbo ir ateinančio į gimnaziją viduNniško pasirengimo bei motyvacijos mokinių konNngento. Lyginant su 2009-‐2010 m. audito rezultatais, problemiška sriNs yra Ugdymo planai ir tvarkaraščiai.

Trečiosios sriNes rezultatai visose veiklos rodikliuose yra 3 lygmens. Rezultatai panašūs į praėjusių metų.

Ketvirtosios sriNes „Pagalba mokiniui“ verNnime dominuoja 3 lygis. Problemas kelis sriNs 4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas, 4.5.1. Tėvų pagalba mokanNs ir 4.5.2. Tėvų pedagoginis švieNmas. Lyginant su praėjusių metų suvesNne, susNprėjo Nk Bendroji rūpinimosi mokiniais poliNka. Kitos ankščiau paminėtos sritys jau ne pirmus metus yra silpnos.

Penktosios sriNes „Mokyklos strateginis valdymas“ visos pozicijos yra 3 lygmens. Rezultatai aNNnka praėjusių metų rodiklius.

Išvados:• Plačiojo gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimo suvesNnėje dominuoja 3 lygmuo.• Rezultatai nedaug skiriasi nuo praėjusių metų.• Blogiausiai verNnama: 1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės, 1.3.2. Pageidaujamo elgesio

skaNnimas, 1.1.3. Tapatumo jausmas, 2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai, 2.4.1. Mokymosi motyvacija, 2.4.2. Mokėjimas mokyNs, 4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas, 4.5.1. Tėvų pagalba mokanNs ir 4.5.2. Tėvų pedagoginis švieNmas.

• Nutarta, jog giluminis auditas šiais mokslo metais bus atliekamas iš 1 ir 2 sriNes temų 1.1., 1.3., 2.3., 2.4. ir 2.6.

Koordinatorius Virgilijus Valickis2011 01 07

5. IŠVADOS

GILUMINIS GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

„MOKYKLOS KULTŪRA“

Temos: Etosas, tvarka

1. Dauguma tėvų patenkinN, kad vaikai mokosi Vėtrungės gimnazijoje ir čia jaučiasi saugūs.

2. Tėvai džiaugiasi, kad jiems sudarytos sąlygos bendrauN su mokyklos administracija.

3. Gimnazistų tėvai neturi daug priekaištų gimnazijai.

4. Dauguma tėvų nežino gimnazijos taikomos moksleivių skaNnimo ir nuobaudų sistemos.

5. Tėvai nelinkę turėN glaudesnių ryšių su gimnazija , jie rūpinasi Nk savo atžalų reikalais.

6. Moksleivių uniformų dėvėjimo problema lieka atskirų mokytojų, o ne visos bendruomenės problema.

7. Niekas labiau neugdo bendruomeniškumo jausmo kaip bendri mokyklos renginiai.

8. Mokiniai nežino , ar yra skiriamos nuobaudos už mokyklos vidaus taisyklių pažeidimus.

9. IKT panaudojimas padeda mokiniams įsiminN pamokos medžiagą.

6. REKOMENDACIJOS

GILUMINIS GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

„MOKYKLOS KULTŪRA“

Temos: Etosas, tvarka

1. Mokykla turėtų labiau susirūpinN savo įvaizdžio formavimu.

2. Turėtų būN sudarytos kuo palankesnės sąlygos tėvams aktyviau dalyvauN ugdymo procese (įtraukN kuo daugiau tėvų į mokyklos tarybą).

3. Auklėtojai turėtų supažindinN tėvus su gimnazijos mokinių skaNnimo ir nuobaudų sistema.

4. SkaNnimo ir nuobaudų taisyklės turi būN matomos kiekvienam moksleiviui.

5. Kad mokykla taptų atviresnė ir sveNngesnė, reikėtų daugiau bendradarbiauN su pagrindinėmis mokyklomis ir patobulinN mokyklos Nnklalapį.

6. Reikėtų išsaugoN tradicijas, kurios skaNna mokytojų tarpusavio bendravimą.

7. Reikėtų gerinN mokyklos materialinę bazę, kad visi mokytojai galėtų naudoN IKT pamokose.

8. Reikėtų nuolat viešai mokinius supažindinN su prevencinių posėdžių nutarimais.

7. Priedai

SriNs Temos

Veiklos rodikliai LygiaiLygiaiLygiaiLygiai Rodiklių paaiškinimai

1. Mokyklos kultūra

1.Etosas

Veiklos rodikliai

4 3 2 1

Rodiklių paaiškinimai


1.Etosas 1.1.1. Vertybės,

elgesio normos, principai

6 24 15 1 Formalių ir neformalių idealų, normų bei principų derinys, kuris sukuria mokyklos charakterį ar dvasią. Jo ugdomasis poveikis: pozityvumo, sNprumo, nuoseklumo laipsnis.


1.Etosas

1.1.2. Tradicijos ir ritualai

16 26 4 0 Pasikartojančios mokyklos gyvenimo formos, kurios kuria mokyklos unikalumo, jos veiklos bei siekių tęsNnumo ir priklausymo bendruomenei, turinčiai istoriją, jausmą. Tradicijų kūrimas.


1.Etosas

1.1.3. Tapatumo jausmas

9 11 25 1 Mokinių ir personalo priklausymo mokyklai jausmas. Pasitenkinimo ar didžiavimosi šia priklausomybe lygis. Dėmesys kultūriniams skirtumams, lygių galimybių sudarymas.


1.Etosas

1.1.4. Bendruomenės santykiai

16 18 11 1 Mokinių tarpusavio, personalo tarpusavio bei mokinių ir personalo santykių pobūdis: geranoriškumo, pagarbos, pasiNkėjimo, solidarumo, mandagumo ir kt. lygis. Psichologinė mokyklos atmosfera. Saugumo ir ramybės lygis. Bendruomeniškumas: sutelktumas, sutarimas, nusiteikimas siekN bendrų Nkslų, veiklos krypNes bendrumas.


1.Etosas

1.1.5. Mokyklos atvirumas ir sveNngumas

20 17 7 2 Tėvų ir kitų mokyklos bendruomenės narių priėmimo ir santykių su jais kultūra. Atvirumas dialogui.


1.Etosas

1.1.6. Klasių mikroklimatas

7 30 9 0 Mokinių santykiai ir savijauta klasėse. Klasės mikroklimato palankumas mokymuisi.


1.2. Pažangos

siekiai

1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai

8 27 11 0 Asmenybės, socialinio ir moralinio ugdymo Nkslai ir vizijos bendrumas. Tikėjimo kiekvieno mokinio asmeninio tobulėjimo galimybe lygis. Asmenybės ugdymo strategijų visuoNnumas: integravimas į dalykus, papildomąjį ugdymą ir visą mokyklos gyvenimą.


1.2. Pažangos

siekiai

1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai

10 24 11 1 Pasiekimų lūkesčių lygis. Minimalaus patenkinamo (bazinio) pasiekimų lygio visiems mokiniams siekimas. Kiekvieno mokinio skaNnimas siekN aukščiausio jam įmanomo lygio.


1.2. Pažangos

siekiai

1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis

8 29 8 1 Mokyklos tobulėjimo siekiai. Besimokančios organizacijos bruožai.


1.3. Tvarka

1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės

8 13 20 5 Mokyklos veiklos ritmingumas, pastovumas, stabilumas. Mokytojų ir mokinių drausmingumas ir susitarimų laikymasis. Tvarką ir drausmę palaikančių reikalavimų aiškumas ir apibrėžtumas. Taisyklių ir kitų reikalavimų visuoNnumas, teisingumas, priimNnumas


1.3. Tvarka

1.3.2. Pageidaujamo elgesio skaNnimas

6 13 21 6 Palankaus emocinio klimato mokyNs kūrimas. SkaNnimų sistema ir poliNka mokykloje. SkaNnimų ir bausmių dažnumo santykis. Reagavimo, pažeidus mokyklos gyvenimo normas, pastovumas. Sankcijų apibrėžtumas, susitarimo dėl jų lygis.

13

1.3.3. Aplinkos jaukumas

8 19 15 4 Aplinkos Nnkamumas mokyNs, bendrauN ar ilsėNs (kabinetai, biblioteka ir skaitykla, valgykla, kitos bendrosios erdvės). Šilumos suteikiančių elementų ir švaros bei tvarkos derinys, esteNškumas

1.4. Mokyklos ryšiai

1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje

6 30 8 2 Mokyklos funkcijos, reikšmė, svarba ir statusas bendruomenėje

1.4. Mokyklos ryšiai 1.4.2.

Partnerystė su kitomis insNtucijomis

11 24 10 1 Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais: kitomis mokyklomis, švieNmo ir kultūros centrais, policija, sąjungomis ir draugijomis, bažnyčia ir kt. Partnerystė su užsienio insNtucijomis, mokinių ir mokytojų dalyvavimas tarptauNnėse mainų programose.

1.4. Mokyklos ryšiai

1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai

5 24 12 5 Visuomenės žinios apie mokyklą ir požiūris į ją. Mokyklos įvaizdžio kūrimas: informavimo apie mokyklos veiklą kultūra.

SriNs

Temos


2. Ugdymas ir mokymasis

2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas

Veiklos rodikliai

4 3 2 1




2.1.1. Ugdymo programos

9 22 12 3 Bendrųjų programų ir mokytojų teminių planų dermė. Turinio (žinių, ugdomų gebėjimų ir nuostatų) aktualumas, modernumas ir priimNnumas mokiniams. Turinio apimNs, dalių subalansavimas; vidinis integralumas, nuoseklumas ir logiškumas. SudėNngumo lygis ir Nnkamumas mokymosi pažangai.


2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas 2.1.2. Ugdymo

planai ir tvarkaraščiai

3 16 21 6 Bendrojo ugdymo plano ir mokyklos ugdymo plano santykis. Tvarkaraščių patogumas mokiniams. Individualūs mokinių planai.



2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija

5 20 19 2 Susijusių dalykų programos, jų suderinimas laiko, turinio, apimNes atžvilgiu. Integruotos pamokos, projektai, renginiai.



2.1.4. Pasirenkamosios programos

11 27 8 0 Pasirenkamųjų programų pasiūlos ir paklausos aNNkNs.



2.1.5. Neformalusis vaikų švieNmas (papildomasis ugdymas)

18 18 10 0 Papildomojo ugdymo programų pasiūlos ir paklausos aNNkNs.


2.2. Pamokos organizavimas

2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas

10 30 5 1 Metų, temos, ciklo, savaitės, pamokos planavimas, laiko pajauNmas ir valdymas bei jo racionalus panaudojimas atsižvelgiant į mokinių išmokimą. Mokymosi uždavinių kėlimas ir formulavimas.



2.2.2. Pamokos struktūros kokybė

9 30 6 1 Uždavinių apibrėžtumas. Pamokos uždavinių ir bendrųjų bei tarpinių dalyko/ugdymo Nkslų santykis. Pamokos struktūros logiškumas, pagrįstumas. Uždavinių, turinio, metodų ir mokymo priemonių dermė.



2.2.3. Klasės valdymas

13 26 4 3 Mokinių darbo organizavimas. Darbingo klimato sukūrimas ir dėmesio palaikymas. Pamokos laiko panaudojimo racionalumas ir veiksmingumas. Destruktyvaus elgesio, konfliktų ir kitų problemų sprendimas.


2.3. Mokymo kokybė

2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai

6 31 8 1 Dėmesys mokymosi poreikiams ir sNliams. Ugdomosios veiklos formų (strategijų, būdų, metodų, užduočių) Nnkamumas mokymosi motyvacijai ir mokinių aktyvumui palaikyN. Individualaus, grupinio ir visos klasės mokymo (si) derinimas.

14

mo kokybė

2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys

5 28 11 2 Ugdymo turinio aktualizavimas, susiejimas su mokinių paNrNmi, interesais, prakNniais poreikiais. Žinių prakNnis taikymas.

mo kokybė

2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas

10 28 7 1 Mokinių informavimas apie pamokos paskirv ar uždavinius. Mokytojo(-‐os) aiškinimo, demonstravimo ir nurodymų suprantamumas. PadedanNs mokyNs ir kurianNs pasiNkėjimą kalbėjimasis ir diskutavimas. Veiksmingas pagyrimų panaudojimas.

mo kokybė

2.3.4. Išmokimo stebėjimas

7 27 11 1 Tinkamas paNkrinimo, kiek mokiniai suprato ar ką išmoko, dažnumas. Kiekvieno mokinio matymas. Grįžimas prie nesuprastų ar neišmoktu dalykų. Klaidų taisymas. Išmokimo Nkrinimo formų veiksmingumas ir priimNnumas jų sukeliamos įtampos požiūriu.

mo kokybė

2.3.5. Namų darbai 8 22 12 4 Namų darbų Nkslingumas ir ryšys su darbu klasėje. Namų darbų apimtys.

2.4. Mokymosi kokybė

2.4.1. Mokymosi motyvacija

3 10 28 5 Mokinių noro mokyNs, aktyvumo ir pasiNkėjimo savo jėgomis lygis. Atsakomybė už savo mokymąsi: lankomumas, namų darbų atlikimas. Mokinių įsitraukimo per pamoką lygis.

2.4. Mokymosi kokybė 2.4.2. Mokėjimas

mokyNs1 10 28 7 Gebėjimas savarankiškai atlikN užduoNs: pasirinkN atlikimo

būdą, susirasN reikiamą informaciją ir ją Nnkamai naudoN. Gebėjimas verNnN savo mokymąsi. Savo mokymosi sunkumų, problemų suvokimas ir gebėjimas jas spręsN.

2.4. Mokymosi kokybė

2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant

1 20 23 2 Mokinių gebėjimas ir noras dirbN bendradarbiaujant įvairiomis aplinkybėmis įvairios sudėNes ir dydžio grupėse. Mokinių savitarpio pagalba mokanNs.

2.5. Mokymo irmokymosidiferencijavimas

2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas

4 21 20 1 Mokymosi poreikių ir kliūčių verNnimo sistemingumas ir Nkslumas.

2.5. Mokymo irmokymosidiferencijavimas

2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas

4 18 19 5 Veiklos, turinio it mokymosi tempo parinkimas atskiriems mokiniams bei jų grupėms pagal poreikius ir gebėjimus

2.6. VerNnimas

ugdant

2.6.1. VerNnimas kaip pažinimas

7 24 12 3 Mokymo ir mokymosi proceso verNnimu grįstas jo pažinimas. VerNnimo metu surinktos informacijos naudojimas ugdymui planuoN ir koreguoN.

2.6. VerNnimas

ugdant

2.6.2. VerNnimas kaip ugdymas

12 23 10 1 VerNnamosios informacijos, skirtos mokiniui, pastovumas, aiškumas, naudingumas. Pagyrimų ir paskaNnimų bei kriNkos dažnumo santykis. Žodinio (aprašomojo, paaiškinamojo) verNnimo ir verNnimo balais dažnumo santykis. Mokymosi verNnimo sistemos (kriterijų, organizavimo)aiškumas ir pagrįstumas.

2.6. VerNnimas

ugdant

2.6.3. VerNnimas kaip informavimas

12 25 8 1 Tėvų (globėjų) informavimo apie vaikų sėkmę mokanNs dažnumas ir kokybė. Informavimo procedūrų apibrėžtumas. Informavimo Nkslai.

15

SriNs

Temos


3. Pasiekimai

3.1. Pažanga

Veiklos rodikliai

4 3 2 1


3. Pasiekimai

3.1. Pažanga

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga

2 24 19 1 Kiekvieno mokinio daroma pažanga, palyginN su ankstesniais akademiniais įvairių sričių pasiekimais. Pažangos tempas. Asmenybės ir socialinės raidos pažanga: vertybių, nuostatų, gebėjimų ir kt kaita.

3. Pasiekimai

3.1. Pažanga

3.1.2. Mokyklos pažanga

3 22 18 3 Mokyklos indėlio į visų tam Nkros klasės mokinių pasiekimus, palyginN su pradiniu lygiu arba panašios socialinės-‐kultūrinės aplinkos mokyklomis, kaita..

3. Pasiekimai

3.2. Mokymosi pasiekimai

3.2.1. Akademiniai pasiekimai

2 25 18 1 Mokymosi rezultatai, jų tolygumo ir visuoNnumo laipsnis. Pasiekimų lygis pagal standartus. Egzaminų rezultatai. Lyginamųjų mokinių pasiekimų testų rezultatai.

3. Pasiekimai


3.2.2. KiN pasiekimai

7 31 7 1 Dalyvavimas visuomeninėje veikloje. Mokinių pilieNnis aktyvumas: dalyvavimas visuomeninėse ar savivaldos organizacijose, pilieNnėse akcijose, socialinėje gailesNngumo ir panašioje veikloje. SporNniai pasiekimai. Kūrybiniai pasiekimai. Dalyvavimas ir pasiekimai olimpiadose, konkursuose, projektuose.

3. Pasiekimai


3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė

5 28 12 1 Perėjusių į kitas mokyklas mokymosi sėkmingumas. Mokymosi tęsimo lygis baigus programą.

SriNs

Temos


4. Pagalba mokiniui

4.1. Rūpinimasis mokiniais

Veiklos rodikliai

4 3 2 1


4. Pagalba mokiniui


4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais poliNka

8 22 13 8 Mokyklos susitarimai dėl pagalbos mokiniams ir jų apsaugos nuo prievartos, nusikalstamumo, žalingų įpročių ir jų laikymasis. Personalo pasidalijimas rūpinimosi pareigomis ir savo atsakomybės suvokimas. Pagalbos priemonių dermė ir jų Nkslingumas:

4. Pagalba mokiniui


4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida

9 22 14 1 Mokinių saugumo, savigarbos, pasiNkėjimo savimi, savarankiškumo ir gebėjimo gyvenN su kitais lygis. Mokinių daroma pažanga šiose srityse.

4. Pagalba mokiniui

4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba

4.2.1. Pagalba mokanNs

9 20 15 2 Mokymosi palaikymas: konsultavimas, pagalba ilgesnį taiką nelankiusiems mokyklos, mokymosi sunkumų, elgesio sutrikimų turinNems mokiniams; mokymosi motyvacijos koregavimas.

4. Pagalba mokiniui

4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba

4.2.2. Psichologinė pagalba

14 22 8 2 Dėmesys mokinių psichologinėms problemoms ir jų sprendimas. Psichologinės pagalbos paklausos ir pasiūlos aNNkNs. Lankstumas organizuojant psichologinę pagalbą.

16

ui

psichologinė ir socialinė pagalba

4.2.3. Socialinė pagalba

8 18 14 6 Mokyklos informuotumo apie mokinių socialines problemas lygis. Socialinės pagalbos organizavimas mokykloje.

ui

4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas

4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas

4 17 19 6 Mokyklos pasirengimas specialiųjų poreikių mokinių integracijai. Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas. Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo veiksmingumas. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumas. Specialiųjų poreikių mokinių mokytojams ir tėvams teikiama specialistų pagalba.

ui

4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas

4.3.2. Gabių vaikų ugdymas

3 24 16 3 Dėmesys ypač gabių vaikų mokymosi poreikiams ir jų ugdymo organizavimas

ui

4.4. Pagalba planuojant karjerą

4.4.1. Pagalba renkanNs mokymosi krypv

14 25 6 1 Mokinių informavimo apie individualaus dalykų pasirinkimo galimybes ir pasekmes kokybė. Individualus konsultavimas ir pagalba renkanNs mokymosi krypv.

ui


4.4.2. Pagalba renkanNs mokyklą

15 22 7 2 Mokinių informavimas apie tolesnio mokymosi galimybes

ui


4.4.3. Profesinis švieNmas

15 22 7 2 Informavimas apie profesijas, jų paklausą ir specialybės įgijimo galimybes. Individualus profesinis ir karjeros planavimo konsultavimas.

ui

4.5. Tėvų

pedagoginis

švieNmas

4.5.1. Tėvų pagalba mokanNs

5 17 21 3 Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas padedant vaikams mokyNs

ui

4.5. Tėvų

pedagoginis

švieNmas

4.5.2. Tėvų švieNmo poliNka

7 14 19 6 Mokyklos organizuojamas tėvų pedagoginis, psichologinis ir kitoks švieNmas, skirtas padėN mokiniams

17

SriNs Temos Veiklos rodikliai Lygiai Rodiklių paaiškinimai5. Mokyklos strateginis valdymas 5.1. Mokyklos strategija 4 3 2 1

5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir Nkslai 14 24 6 2 Vizijos, misijos, Nkslų kūrimo būdai. Jų visuoNnumo ir priimNnumo mokyklos bendruomenei laipsnis. 5.1.2. Planavimo procedūros 14 21 7 4 Mokyklos bendruomenės dalyvavimas planuojant mokyklos veiklą. Mokytojų bendradarbiavimas. 5.1.3. Planų kokybė ir dermė 10 27 6 3 ĮsiverNnimo ir verNnimo išvadų naudojimas pagrindžiant strateginį planą. Strateginio ir meNnio plano dermė. Planų sąsajos su regiono ir šalies strateginiais prioritetais. Ryšys su ankstesniųjų metųplanų įgyvendinimo rezultatais. 5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis 8 27 10 1 Plano įgyvendinimo lygis ir įtaka mokyklos bendruomenės sutelktumui bei mokyklos raidai















8 26 10 2 Mokytojų bendruomenės dalyvavimo verNnant mokyklos veiklą lygis. Personalo santykiai verNnimo metu. VerNnimo proces

22 12 3 ĮsiverNnimo ir kitų mokyklos verNnimo išvadų analizavimas ir naudojimas planuojant bei tobulinant mokyklos veiklą

18

7 ab Plačiojo gimnazijos veiklos kokybės įsiverNnimo grafinė išraiška46 atsakymai

1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai

Nepatenkinamai Labai gerai

1 -‐ Nepatenkinamai 1 2%2 15 33%3 24 52%4 -‐ Labai gerai 6 13%

1.1.2. Tradicijos ir ritualai 1.1.2. Tradicijos ir ritualai



1.1.3. Tapatumo jausmas 1.1.3. Tapatumo jausmas



1.1.4. Bendruomenės santykiai 1.1.4. Bendruomenės santykiai

20



1.1.5. Mokyklos atvirumas ir sveNngumas 1.1.5. Mokyklos atvirumas ir sveNngumas



1.1.6. Klasių mikroklimatas 1.1.6. Klasių mikroklimatas




1.2. Pažangos siekiai1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai



21

1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai



1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis




1.3. Tvarka1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės



1.3.2. Pageidaujamo elgesio skaNnimas1.3.2. Pageidaujamo elgesio skaNnimas

22



1.3.3. Aplinkos jaukumas1.3.3. Aplinkos jaukumas




1.4. Mokyklos ryšiai1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje



1.4.2. Partnerystė su kitomis insNtucijomis1.4.2. Partnerystė su kitomis insNtucijomis



23

1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai




2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas2.1.1. Ugdymo programos2.1.1. Ugdymo programos



2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai



2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija

24



2.1.4. Pasirenkamosios programos2.1.4. Pasirenkamosios programos



2.1.5. Neformalusis vaikų švieNmas (papildomasis ugdymas)2.1.5. Neformalusis vaikų švieNmas (papildomasis ugdymas)




2.2. Pamokos organizavimas2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas



25

2.2.2. Pamokos struktūros kokybė2.2.2. Pamokos struktūros kokybė



2.2.3. Klasės valdymas2.2.3. Klasės valdymas




2.3. Mokymo kokybė2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai



2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys

26



2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas



2.3.4. Išmokimo stebėjimas2.3.4. Išmokimo stebėjimas



2.3.5. Namų darbai2.3.5. Namų darbai




27

2.4. Mokymosi kokybė2.4.1. Mokymosi motyvacija2.4.1. Mokymosi motyvacija



2.4.2. Mokėjimas mokyNs2.4.2. Mokėjimas mokyNs



2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant




2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas 2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas

28



2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas




2.6. VerNnimas ugdant2.6.1. VerNnimas kaip pažinimas2.6.1. VerNnimas kaip pažinimas



2.6.2. VerNnimas kaip ugdymas2.6.2. VerNnimas kaip ugdymas



29

2.6.3. VerNnimas kaip informavimas2.6.3. VerNnimas kaip informavimas



3. Pasiekimai

3.1. Pažanga3.1.1. Atskirų mokinių pažanga3.1.1. Atskirų mokinių pažanga



3.1.2. Mokyklos pažanga3.1.2. Mokyklos pažanga



3. Pasiekimai

3.2. Mokymosi pasiekimai3.2.1. Akademiniai pasiekimai3.2.1. Akademiniai pasiekimai

30



3.2.2. KiN pasiekimai3.2.2. KiN pasiekimai



3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė



4. Pagalba mokiniui

4.1. Rūpinimasis mokiniais4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais poliNka4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais poliNka



31

4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida



4. Pagalba mokiniui

4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba4.2.1. Pagalba mokanNs4.2.1. Pagalba mokanNs



4.2.2. Psichologinė pagalba4.2.2. Psichologinė pagalba



4.2.3. Socialinė pagalba4.2.3. Socialinė pagalba

32



4. Pagalba mokiniui

4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas



4.3.2. Gabių vaikų ugdymas4.3.2. Gabių vaikų ugdymas



4. Pagalba mokiniui

4.4. Pagalba planuojant karjerą4.4.1. Pagalba renkanNs mokymosi krypv4.4.1. Pagalba renkanNs mokymosi krypv

33



4.4.2. Pagalba renkanNs mokyklą4.4.2. Pagalba renkanNs mokyklą



4.4.3. Profesinis švieNmas4.4.3. Profesinis švieNmas



4. Pagalba mokiniui

4.5. Tėvų pedagoginis švieNmas 4.5.1. Tėvų pagalba mokanNs4.5.1. Tėvų pagalba mokanNs



34

4.5.2. Tėvų švieNmo poliNka4.5.2. Tėvų švieNmo poliNka



5. Mokyklos strateginis valdymas

5.1. Mokyklos strategija5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir Nkslai5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir Nkslai



5.1.2. Planavimo procedūros5.1.2. Planavimo procedūros



5.1.3. Planų kokybė ir dermė5.1.3. Planų kokybė ir dermė

35



5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis




5.2. Mokyklos įsiverNnimas (vidaus auditas)5.2.1. ĮsiverNnimo procesas5.2.1. ĮsiverNnimo procesas



5.2.2. ĮsiverNnimo rezultatų naudojimas5.2.2. ĮsiverNnimo rezultatų naudojimas



36


5.3. Vadovavimo sNlius5.3.1. Valdymo demokraNškumas5.3.1. Valdymo demokraNškumas



5.3.2. Lyderystė mokykloje5.3.2. Lyderystė mokykloje




5.4. Personalo valdymas5.4.1. Personalo komplektavimas5.4.1. Personalo komplektavimas



5.4.2. Dėmesys personalui5.4.2. Dėmesys personalui

37



5.4.3. Personalo darbo organizavimas5.4.3. Personalo darbo organizavimas




5.5. Materialinių išteklių valdymas5.5.1. Lėšų vadyba5.5.1. Lėšų vadyba



5.5.2. Turto vadyba5.5.2. Turto vadyba



38

5.5.3. Patalpų naudojimas5.5.3. Patalpų naudojimas



Kasdienių atsakymų skaičiusKasdienių atsakymų skaičius

39

7 b « GrįžN prie redagavimo Paskelbtą formą galite peržiūrėN čia: hzps://spreadsheets.google.com/viewform?formkey=dFk2NGNhc3l6MDFiOWZFT2gzRjVpMEE6MQ28 atsakymaiSantrauka ŽiūrėN išsamius atsakymus

1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai

Ar, Jūsų nuomone, mūsų mokykla turi savitą charakterį?Ar, Jūsų nuomone, mūsų mokykla turi savitą charakterį?

Taip 18 64%Ne 3 11%Iš dalies 7 25%

Kas, Jūsų nuomone, daro didžiausią įtaką kuriant mokyklos charakterį?Kas, Jūsų nuomone, daro didžiausią įtaką kuriant mokyklos charakterį?Administracija 3 11%Mokiniai 0 0%Mokytojai 2 7%Visa mokyklos bendruomenė 24 86%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

Kuo mūsų gimnazija išsiskiria iš kitų gimnazijų?Kuo mūsų gimnazija išsiskiria iš kitų gimnazijų?Griežtomis elgesio taisyklėmis 0 0%DemokraNškumu 22 79%Suformuotomis vertybėmis 4 14%Neišsiskiria 3 11%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

Ar, Jūsų manymu, mūsų gimnazija išsiskiria iš kitų gimnazijų?Ar, Jūsų manymu, mūsų gimnazija išsiskiria iš kitų gimnazijų?


Kas turėtų nustatyN aiškias elgesio taisykles ir normas mokykloje?Kas turėtų nustatyN aiškias elgesio taisykles ir normas mokykloje?

Mokyklos vadovybė 4 14%Mokytojai 1 4%Visa mokyklos bendruomenė 23 82%

40

Ar, Jūsų nuomone, mokykloje yra laikomasi nustatytų elgesio taisyklių ir normų?Ar, Jūsų nuomone, mokykloje yra laikomasi nustatytų elgesio taisyklių ir normų?


Kam, Jūsų manymu, mokykloje reikalingos elgesio taisyklės ir normos?Kam, Jūsų manymu, mokykloje reikalingos elgesio taisyklės ir normos?Kad būtų tvarka 3 11%Kad būtų geras mikroklimatas 7 25%Kad būtų įmanoma dirbN 0 0%Tinka visi išvardinN atvejai 21 75%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

Ar mūsų gimnazijoje yra formuojamos vertybės?Ar mūsų gimnazijoje yra formuojamos vertybės?


Kas turėtų būN atsakingas už vertybių formavimą?Kas turėtų būN atsakingas už vertybių formavimą?Mokytojai 2 7%Mokyklos vadovybė 1 4%Patys mokiniai 0 0%Visa bendruomenė 25 89%


Ar, Jūsų manymu, gimnazija turi savas tradicijas?Ar, Jūsų manymu, gimnazija turi savas tradicijas?

Taip 26 93%Ne 1 4%Nežinau 1 4%

41

Ar Jūs dalyvaujate kuriant gimnazijos tradicijas?Ar Jūs dalyvaujate kuriant gimnazijos tradicijas?

Taip 9 32%Ne 0 0%Kartais 19 68%

ParinkNs 1 4 14%

Kas, Jūsų nuomone, turėtų kurN gimnazijos tradicijas?Kas, Jūsų nuomone, turėtų kurN gimnazijos tradicijas?Mokytojai 0 0%Mokyklos vadovybė 0 0%Patys mokiniai 1 4%Visa bendruomenė 27 96%

Koks Jūsų indėlis kuriant savas gimnazijos tradicijas?Koks Jūsų indėlis kuriant savas gimnazijos tradicijas?Pateikiu individualių minčių 11 39%SkaNnu auklėNnius dalyvauN renginiuose 21 75%Savo noru padedu ruošNs renginiams 13 46%Niekuo nepadedu 0 0%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

Kokius renginius pavadintumėte tradiciniais?Kokius renginius pavadintumėte tradiciniais?1-‐okų krikštynos 22 79%Šimtadienis 26 93%Mokyklos gimtadienis 27 96%PilieNškiausios klasės rinkimai 17 61%KiN 3 11%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.


42

Ar Jūs didžiuojatės savo gimnazija?Ar Jūs didžiuojatės savo gimnazija?


Ar Jūs dalyvaujate kuriant gimnazijos viziją, Nkslus?Ar Jūs dalyvaujate kuriant gimnazijos viziją, Nkslus?

Taip 8 29%Ne 6 21%Kartais 14 50%

Ar Jūs aktyviai dalyvaujate gimnazijos gyvenime?Ar Jūs aktyviai dalyvaujate gimnazijos gyvenime?

Aktyviai 10 36%Kai reikia 16 57%Pasyviai 2 7%

Kokiais būdais Jūs dažniausiai reprezentuojate gimnaziją?Kokiais būdais Jūs dažniausiai reprezentuojate gimnaziją?Kalbomis 4 14%Atsakingai dirbdamas 18 64%Dalyvaudamas renginiuose mieste 9 32%Dalyvaudamas respublikiniuose renginiuose 1 4%Tinka visi išvardinN atvejai 11 39%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

Ar, Jūsų manymu, gimnazija Nnkamai reprezentuojama visuomenėje?Ar, Jūsų manymu, gimnazija Nnkamai reprezentuojama visuomenėje?

Taip 7 25%Ne 20 71%Neturiu laiko apie tai galvoN 1 4%


Mikroklimatas gimnazijoje:Mikroklimatas gimnazijoje:43

Puikus 2 7%Geras 19 68%Patenkinamas 7 25%Prastas 0 0%

Ar Jūs pasiNkite savo kolegomis?Ar Jūs pasiNkite savo kolegomis?

Taip 6 21%Ne 1 4%Tik kai kuriais 21 75%

Ar tarp Jūsų ir moksleivių vyrauja abipusė pagarba ir pasiNkėjimas?Ar tarp Jūsų ir moksleivių vyrauja abipusė pagarba ir pasiNkėjimas?


Ar Jūs stengiatės moksleiviams būN sekNnas pavyzdys?Ar Jūs stengiatės moksleiviams būN sekNnas pavyzdys?

Taip 25 89%Ne 0 0%Tik kai kuriems 1 4%Apie tai negalvoju 2 7%

Kaip, Jūsų manymu, reikėtų tapN sekNnu pavyzdžiu moksleiviams?Kaip, Jūsų manymu, reikėtų tapN sekNnu pavyzdžiu moksleiviams?Atsakingai dirbN savo darbą 9 32%GerbN moksleivius 7 25%Daug bendrauN 4 14%LeisN suprasN, kad jais pasiNkite 6 21%Tinka visi išvardinN atvejai 22 79%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

Kaip įverNntumėte visų gimnazijos bendruomenės narių bendravimą ir bendradarbiamvimą?Kaip įverNntumėte visų gimnazijos bendruomenės narių bendravimą ir bendradarbiamvimą?

44

Puikiai 0 0%Gerai 17 61%Patenkinamai 11 39%Blogai 0 0%


Ar, Jūsų manymu, mokinių tėvai yra patenkinN, kad jų vaikai mokosi "Vėtrungės" gimnazijoje?Ar, Jūsų manymu, mokinių tėvai yra patenkinN, kad jų vaikai mokosi "Vėtrungės" gimnazijoje?


Ar, Jūsų manymu, mokinius ir jų tėvus tenkina šios gimnazijos mokymo lygis?Ar, Jūsų manymu, mokinius ir jų tėvus tenkina šios gimnazijos mokymo lygis?


Ar, Jūsų manymu, mokykloje gerai organizuota tėvų informavimo sistema?Ar, Jūsų manymu, mokykloje gerai organizuota tėvų informavimo sistema?


Kaip įverNntumėte gimnazijoje organizuojamą tėvų suNkimo ir priėmimo sistemą?Kaip įverNntumėte gimnazijoje organizuojamą tėvų suNkimo ir priėmimo sistemą?Labai gerai organizuota 2 7%Gerai organizuota 22 79%Prastai organizuota 4 14%

45

Kokias būdais bendraujate su savo mokinių tėvais?Kokias būdais bendraujate su savo mokinių tėvais?

Susirinkimų metu 16 57%Telefonu 11 39%Nebendrauju 1 4%

Kaip dažnai organizuojate klasės tėvų susirinkimus?Kaip dažnai organizuojate klasės tėvų susirinkimus?Kartą per mokslo metus 4 14%Kartą per pusmev 18 64%Iškilus problemoms 6 21%

Ar, Jūsų nuomone, tėvams sudarytos palankios sąlygos dalyvauN ugdymo procese?Ar, Jūsų nuomone, tėvams sudarytos palankios sąlygos dalyvauN ugdymo procese?


Ar tėvams pakanka informacijos, kad galėtų nuolat dalyvauN ugdymo procese?Ar tėvams pakanka informacijos, kad galėtų nuolat dalyvauN ugdymo procese?

Pakanka 22 79%Nepakanka 6 21%

Kaip įverNntumėte gimnazijos sveNngumą?Kaip įverNntumėte gimnazijos sveNngumą?

SveNnga 8 29%Pakankamai sveNnga 20 71%NesveNnga 0 0%

46

Ar, Jūsų nuomone, tėvų ir kitų asmenų suNkimas yra laikomas mokyklos prioritetu?Ar, Jūsų nuomone, tėvų ir kitų asmenų suNkimas yra laikomas mokyklos prioritetu?Taip 8 29%Ne 2 7%Iš dalies 18 64%


Kaip verNnate savo santykius su mokiniais? Jie yra:Kaip verNnate savo santykius su mokiniais? Jie yra:

Geri 26 93%Patenkinami 2 7%Blogi 0 0%

Kaip apibūdintumėte savo ir moksleivių santykius?Kaip apibūdintumėte savo ir moksleivių santykius?

Konfliktai kyla labai dažnai 0 0%Konfliktai kyla Nk kai kuriuose klasėse 18 64%Konfliktų nebūna 10 36%

Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla konfliktai tarp Jūsų ir moksleivių?Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla konfliktai tarp Jūsų ir moksleivių?Dėl įverNnimo 5 18%Dėl drausmės 15 54%Dėl moksleivių neigiamo požiūrio į mokytoją, nepagarbos 10 36%Dėl mano neigiamo požiūrio į moksleivį 1 4%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės

Ar Jums mokykloje gera ir saugu?Ar Jums mokykloje gera ir saugu?

Taip 24 86%Ne 1 4%Negalvoju 3 11%

47

Ar gerai bendraujate su bendradarbiais?Ar gerai bendraujate su bendradarbiais?

Taip 28 100%Ne 0 0%Nebendrauju 0 0%

Ar yra sukurtos gimnazijos vidaus taisyklės?Ar yra sukurtos gimnazijos vidaus taisyklės?

Taip 25 89%Ne 3 11%Nesidomiu 0 0%

Kaip priimami sprendimai dėl mokyklos vidaus darbo tvarkos ir taisyklių?Kaip priimami sprendimai dėl mokyklos vidaus darbo tvarkos ir taisyklių?Vadovybė ir personalas priima drauge, prieš tai jas aptarę 14 50%Sprendžia, tas kuris už problemas atsakingas 3 11%Vadovybė tariasi Nk su kai kuriais pedagogais 7 25%Negaliu atsakyN 4 14%Neaišku, kaip priimami sprendimai 2 7%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

Ar jaučiate tvirtą mokyklos administracijos ranką, kuri žiūrėtų, kaip laikomasi vidaus taisyklių?Ar jaučiate tvirtą mokyklos administracijos ranką, kuri žiūrėtų, kaip laikomasi vidaus taisyklių?Taip, visada 6 21%Taip, kartais 18 64%Ne, niekada 4 14%


Ar egzistuoja mokykloje pažangumo ir pamokų lankymo skaNnimo ir nuobaudų sistema?Ar egzistuoja mokykloje pažangumo ir pamokų lankymo skaNnimo ir nuobaudų sistema?

Taip 13 46%Ne 12 43%Nežinau 3 11%

48

Ar gimnazijoje yra buvę smurto ir prievartos atvejų?Ar gimnazijoje yra buvę smurto ir prievartos atvejų?

Taip 13 46%Ne 5 18%Nežinau 10 36%

Ar gimnazija išsiaiškina pasitaikančius smurto ir prievartos atvejus?Ar gimnazija išsiaiškina pasitaikančius smurto ir prievartos atvejus?

Taip 12 43%Ne 1 4%Nežinau 15 54%


Ar paNnka mokyklos esteNnis vaizdas?Ar paNnka mokyklos esteNnis vaizdas?

Taip 9 32%Iš dalies 14 50%Ne 5 18%

Ar Jūs patenkinN savo darbo vieta (kabinetu, kuriame dirabte)?Ar Jūs patenkinN savo darbo vieta (kabinetu, kuriame dirabte)?

Taip 12 43%Ne 12 43%Apie tai negalvoju 4 14%

Kas turi pasirūpinN Jūsų darbo aplinka?Kas turi pasirūpinN Jūsų darbo aplinka?

Vadovybė 12 43%AptarnaujanNs personalas 6 21%Aš 10 36%

49

Kuri mokyklos patalpa Jums yra jaukiausiaKuri mokyklos patalpa Jums yra jaukiausiaMokytojų kambarys 3 11%Skaitykla 4 14%Biblioteka 1 4%Valgykla 1 4%Mano kabinetas 12 43%KGB patalpa 9 32%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.


50

Mokytojų anketos IŠVADOS

Atlikus veiklos kokybės įsiverNnimą „Vėtrungės“ gimnazijoje ir apklausus joje dirbančius mokytojus paaiškėjo, jog mokykla Nkrai turi savitą charakterį, pasižyminv demokraNškumu. Didžiausią įtaką jį kuriant daro visa bendruomenė. Taip mano net 77% apklaustųjų. Mokykloje egzistuoja elgesio taisyklės ir normos, kurias formuoja visa mokyklos bendruomenė. Jų laikosi 65% apklaustųjų. Mokykloje vertybės yra formuojamos iš dalies. Už jų formavimą turėtų būN atsakinga visa bendruomenė. Taip mano 65% apklaustųjų. Mokytojai stengiasi kurN mokyklos savas tradicijas bendradarbiaudami tarpusavyje, bei skaNndami mokinius dalyvauN renginiuose. Mokyklos gimtadienis ir mokyklos šimtadienis -‐ pagrindiniai renginiai prisidedantys prie tradicijų puoselėjimo. Didžiuojasi dirbdami gimnazijoje 65% mokytojų. Aktyviai dalyvauja gimnazijos gyvenime, kuriant viziją ir Nkslus. Tačiau 69% mano, jog gimnazija neNnkamai reprezenuojama visuomenėje. Mikroklimatu gimnazijoje mokytojai nesiskundžia, tačiau pasiNki ne visais kolegomis.

Tarp mokytojų ir moksleivių vyrauja abipusė pagarba ir pasiNkėjimas. Mokytojai stengiasi moksleiviams būN sekNnu pavyzdžiu atsakingai dirbdami. 54% mokytojų mano, kad mokykloje gerai organizuota tėvų informavimo sistema ir kad tėvus turėtų tenkinN gimnazijos mokymo lygis. Su tėvais mokytojai daugiausiai bendrauja susirinkimo metu arba telefonu ir susirinkimus dauguma organizuoja kartą per pusmev. 69% mokytojų mano, kad gimnazija pakankamai sveNnga. Savo ir moksleivių santykius apibūdina gerai 92% mokytojų. Tačiau iškyla konfliktų dažniausiai dėl drausmės.

Mokykloje mokytojai jaučiasi saugiai laikydamiesi vidaus darbo tvarkos ir taisyklių, kurias vadovybė ir personalas priima drauge prieš tai jas aptarę. 46% apklaustųjų teigia, kad mokykloje egzistuoja pažangumo ir pamokų lankymo, skaNnimo ir nuobaudų skyrimo sistema. Smurto ir prievartos atveju gimnazijoje yra pasitaikę ir dažniausiai stengiamasi juos išsiaiškinN. Mokytojams iš dalies paNnka mokyklos esteNnis vaizdas. Savo darbo vieta patenkintų ir nepatenkintų mokytojų yra po lygiai 42%. Jie mano, kad jų darbo vieta turi pasirūpinN vadovybė.

REKOMENDACIJOSBendruomenė turėtų labiau atkreipN dėmesį į formuojamų vertybių kūrimą. Ji turėtų daugiau bendrauN

tarpusavyje, sprendžiant iškylančias problemas mokykloje. Taip pat skaNnN sėkmingą bendravimą, draugystę auklėjamojoje klasėje. Tokių vertybių kaip šeima, religija ir moralė, darbas ir pinigai, laisvalaikis ir poliNka, bei kitų formavimas turėtų būN neatskiriama mokymo proceso dalis.

Mokyklos bendruomenė turėtų labiau pasirūpinN mokyklos įvaizdžio kūrimu ne Nk virtualioje erdvėje, bet ir realiame gyvenime bendradarbiaujant su kitomis mokyklomis. Būtų galima paruošN informacines skrajutes apie mokyklą, sveikinimo šablonus, parašyN knygą -‐ gimnazijos istoriją, memuarus ar Nesiog paplaNnN gimnazijos laikrašv kitose mokyklose.

51

« GrįžN prie redagavimo Paskelbtą formą galite peržiūrėN čia: hzps://spreadsheets.google.com/viewform?formkey=dHFFOFBZSnVYNkhEbWJuV0M2RWhmbEE6MQ95 atsakymaiSantrauka ŽiūrėN išsamius atsakymus

1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai

Ar mokykla, kurioje mokausi, man paNnka: Ar mokykla, kurioje mokausi, man paNnka:

SuNnku 90 95%NesuNnku 1 1%Apie tai negalvoju 4 4%


Kuris mokyklos renginys labiausiai prisideda prie mokyklos įvaizdžio kūrimo:Kuris mokyklos renginys labiausiai prisideda prie mokyklos įvaizdžio kūrimo:mokyklos gimtadienis 59 62%pirmokų krikštynos 29 31%šimtadienis 34 36%PaskuNnis skambuNs 21 22%kiN renginiai 21 22%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.


Ar mokykloje jaučiuosi kaip šeimininkas?Ar mokykloje jaučiuosi kaip šeimininkas?

suNnku 22 23%nesuNnku 15 16%apie tai negalvoju 58 61%

Jaučiu, kad mokykloje galiu atskleisN savo sugebėjimusJaučiu, kad mokykloje galiu atskleisN savo sugebėjimusvisiškai suNnku 30 32%nesuNnku 12 13%iš dalies suNnku 53 56%

Aktyviai dalyvauju mokyklos gyvenime, stebiu ir žinau viską, kas joje vyksta:Aktyviai dalyvauju mokyklos gyvenime, stebiu ir žinau viską, kas joje vyksta:

52

Taip 36 38%Iš dalies 48 51%Ne 11 12%

Jaučiu pareigą dalyvauN konkursuose, varžybose ir turnyruose:Jaučiu pareigą dalyvauN konkursuose, varžybose ir turnyruose:

Taip 35 37%Iš dalies 36 38%Ne 24 25%

Apie mokyklą dažnai kalbuosi su draugais, pažįstamais, tėvais:Apie mokyklą dažnai kalbuosi su draugais, pažįstamais, tėvais:

Taip 57 60%Kartais 32 34%Ne 6 6%

Ar mokykla moko demokraNjos:Ar mokykla moko demokraNjos:

Taip 53 56%Iš dalies 36 38%Ne 6 6%


Ar tarp moksleivio ir mokytojo vyrauja abipusė pagarba?:Ar tarp moksleivio ir mokytojo vyrauja abipusė pagarba?:


53

Ar tarp moksleivių ir mokytojų vyrauja abipusė pagarba?Ar tarp moksleivių ir mokytojų vyrauja abipusė pagarba?


Ar mokytojas yra moksleivio autoritetas?:Ar mokytojas yra moksleivio autoritetas?:

Taip 29 31%Iš dalies 48 51%Ne 18 19%

Bendra (kolektyvinė) veikla mokykloje man:Bendra (kolektyvinė) veikla mokykloje man:

PaNnka 73 77%NepaNnka 6 6%Man neaktuali 16 17%

1.1.5. Mokyklos atvirumas ir sveNngumas:

Ar tu domiesi mokyklos Nnklapiu?Ar tu domiesi mokyklos Nnklapiu?

Taip 55 58%Ne 28 29%Tinklapiu nesidomiu 12 13%

Kad mokykla taptų atviresnė ir sveNngesnė:Kad mokykla taptų atviresnė ir sveNngesnė:reiktų daugiau bendradarbiauN su kitomis mokyklomis 40 42%patobulinN Nnklapį 8 8%visi atsakymai Nnka 47 49%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

Ar užtenka informacijos elektroniniame dienyne? Ar užtenka informacijos elektroniniame dienyne?

54

Taip 76 80%Ne 19 20%

Ar tave tenkina mokyklos kuriamas įvaizdis? Ar tave tenkina mokyklos kuriamas įvaizdis?

Tenkina 68 72%netenkina 6 6%iš dalies 20 21%


Kaip verNni savo klasės bendruomenės gyvenimą ir jos atmosferą?Kaip verNni savo klasės bendruomenės gyvenimą ir jos atmosferą?palankiai, visi dirbame kartu, vyrauja bendradarbiavimo atmosfera 55 58%neigiamai, nes kolektyvas susiskaldęs, nevieningas, nėra tolerancijos, pagarbos 30 32%apie tai negalvoju 10 11%

Ar kyla konfliktų tarp klasės narių? Ar kyla konfliktų tarp klasės narių?

taip 13 14%ne 26 27%kartais3 56 59%

Dėl kokios priežasNes dažniausiai kyla konfliktai tarp moksleivių klasės bendruomenėje?Dėl kokios priežasNes dažniausiai kyla konfliktai tarp moksleivių klasės bendruomenėje?dėl darbų pasiskirstymo ruošianNs renginiams 15 16%dėl apkalbų 31 33%dėl lyderiavimo grupėse 7 7%dėl pavydo 3 3%dėl nesugebėjimo suderinN nuomonės ir eiN į kompromisus 39 41%

Jaučiu pareigą atstovauN klasės bendruomenę konkursuose, varžybose, renginiuose:Jaučiu pareigą atstovauN klasės bendruomenę konkursuose, varžybose, renginiuose:

55

taip 30 32%ne 22 23%iš dalies 43 45%

1.3.1 Darbo tvarka ir taisyklės:

Ar tu esi susipažinęs su mokinio elgesio taisyklėmis? Ar tu esi susipažinęs su mokinio elgesio taisyklėmis?

taip 80 84%ne 14 15%nežinau, kad tokios egzistuoja 1 1%

Ar įrengtos kameros mokyklos kieme užNkrina bendrą vidaus tvarką, drausmę bei saugumą?Ar įrengtos kameros mokyklos kieme užNkrina bendrą vidaus tvarką, drausmę bei saugumą?

taip 23 24%ne 37 39%šiek Nek sudrausmina gimnazistus 35 37%


Ar mokykloje tu jauNesi saugus? Ar mokykloje tu jauNesi saugus?

taip 76 80%ne 3 3%iš dalies 16 17%

Ar yra tekę matyN smurtaujančius bendraamžius? Ar yra tekę matyN smurtaujančius bendraamžius?

taip 30 32%ne 43 45%kartais 22 23%

56

Ar visada išsiaiškinami smurto ir prievartos atvejai gimnazijoje? Ar visada išsiaiškinami smurto ir prievartos atvejai gimnazijoje?

taip 15 16%ne 17 18%nežinau 63 66%

Kokie smurto atvejai dažniausiai pasitaiko tarp tavo bendraamžių?Kokie smurto atvejai dažniausiai pasitaiko tarp tavo bendraamžių?atviros patyčios 54 57%pinigų prievartavimas 1 1%kivirčai, bendravimas pakeltu tonu 50 53%prasivardžiavimas 60 63%fizinės jėgos panaudojimas 19 20%Žmonės gali pasirinkN daugiau nei vieną žymimąjį laukelį, todėl procenNnė reikšmė gali būN didesnė nei 100 %.

Ar skiriamos nuobaudos už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ?Ar skiriamos nuobaudos už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ?

Taip 22 23%Ne 15 16%Nežinau 58 61%


Ar tu patenkintas mokyklos materialine baze (kabinetais, suolais ir mokymosi priemonėmis)?Ar tu patenkintas mokyklos materialine baze (kabinetais, suolais ir mokymosi priemonėmis)?


Ar moksleiviai tausoja mokyklos materialinį turtą?Ar moksleiviai tausoja mokyklos materialinį turtą?

Taip 27 28%Ne 27 28%Negaliu pasakyN 41 43%

Kokie suolai labiau daro įtaką tavo mokymosi kokybei?Kokie suolai labiau daro įtaką tavo mokymosi kokybei?57

Vienviečiai 29 31%Dviviečiai 34 36%Neturi įtakos 32 34%

Ar mulNmedijos panaudojimas pamokose įtakoja tavo mokymosi motyvaciją?Ar mulNmedijos panaudojimas pamokose įtakoja tavo mokymosi motyvaciją?Taip, tai man padeda labiau įsiminN pamokos turinį 53 56%Ne, tai įtakos mano mokymuisi nedaro 2 2%Kartais panaudojama įranga paįvairina turinį, išvengiama pamokos monotoniškumo 40 42%


58

7c « GrįžN prie redagavimo Paskelbtą formą galite peržiūrėN čia: hzps://spreadsheets.google.com/viewform?formkey=dFdFRlMtZlNhMWRzcTNNTEljeHFpUlE6MQ27 atsakymaiSantrauka ŽiūrėN išsamius atsakymus


Ar esate patenkinN, jog Jūsų vaikas (-‐ai) mokosi "Vėtrungės" gimnazijoje?Ar esate patenkinN, jog Jūsų vaikas (-‐ai) mokosi "Vėtrungės" gimnazijoje?


Ar Jūsų vaikas saugus šioje mokykloje?Ar Jūsų vaikas saugus šioje mokykloje?


Ar Jus tenkina mokymo lygis mokykloje?Ar Jus tenkina mokymo lygis mokykloje?


Ar žinote "Vėtrungės" gimnazijos mokinių teises?Ar žinote "Vėtrungės" gimnazijos mokinių teises?

Taip 21 78%Ne 6 22%

Ar žinote mokinių pareigas?Ar žinote mokinių pareigas?

59

Taip 24 89%Ne 3 11%

Ar Jums sudarytos sąlygos bendrauN su mokyklos administracija?Ar Jums sudarytos sąlygos bendrauN su mokyklos administracija?

Taip 24 89%Ne 3 11%

Savo vaiko klasės kolektyve Jūs: Savo vaiko klasės kolektyve Jūs:

Aktyvus 0 0%Dirbate, kai reikia 14 52%Pasyvus 13 48%

Ar žinote, kokia yra mokyklos moksleivių bausmių ir skaNnimo sistema?Ar žinote, kokia yra mokyklos moksleivių bausmių ir skaNnimo sistema?

Taip 12 44%Ne 15 56%

Kokią įtaką gimnazija daro Jūsų vaikui?Kokią įtaką gimnazija daro Jūsų vaikui?Teigiamą 21 78%Neigiamą 0 0%Nedaro 6 22%

Ar Jūs bendraujate su Jūsų vaiko mokytojais ne susirinkimų (atvirų durų dienų) metu?Ar Jūs bendraujate su Jūsų vaiko mokytojais ne susirinkimų (atvirų durų dienų) metu?60

Taip 15 56%Ne 12 44%

Kokiais būdais bendraujate su klasės vadovu?Kokiais būdais bendraujate su klasės vadovu?

Nebendrauje 4 15%Susirinkimų metu 16 59%Telefoniniais pokalbiais 7 26%

Ar Jums sudarytos sąlygos dalyvauN ugdymo procese?Ar Jums sudarytos sąlygos dalyvauN ugdymo procese?

Taip 19 70%Ne 8 30%

Ar suNktumėte dalyvauN ugdymo procese?Ar suNktumėte dalyvauN ugdymo procese?

Taip 16 59%Ne 11 41%


61

7d Fokus grupių klausimynas

1.Vertybės, elgesio normos, principai 1. Ar galime teigN, jog mūsų mokykla turi savitą charakterį? 2. Kuo ypaNnga mūsų gimnazija kitų gimnazijų fone?3. Kas turi įtakos kuriant savitą mokyklos charakterį? 4. Ar galime teigN, kad mokykloje yra laikomasi nustatytų elgesio taisyklių?2.Tradicijos ir ritualai5. Kokių tradicijų laikomasi gimnazijoje? 6. Ar moksleivis mokykloje jaučiasi šeimininkas?7. Kaip mokyklos bendruomenė dalyvauja kuriant mokyklos unikalumo, priklausymo bendruomenei jausmą?8. Ar mokyklos veidas (charakteris) turi ugdomąjį poveikį mokyklos moksleiviams? 9. Ko trūksta mūsų mokyklos veidui? 10. Kokie mokyklos renginiai Jums labiausiai siejasi su mokyklos pastangomis siekN bendruomeniškumo, sutelktumo, sutarimo?3.Tapatumo jausmas11. Ar gimnazija turi savo viziją? Jei taip, kokia ji būtų?12. Kokiais požymiais pasireiškia bendruomenės narių pasididžiavimas gimnazija? 13. Kokią atribuNką gimnazija turi? 14. Kokiuose projektuose, programose atstovaujama gimnazija? 15. Kaip visuomenėje reprezentuojama gimnazija? 16. Kokios bendruomenės narių pateiktos idėjos ir pasiūlymai realizuoN mokykloje? 1.1.4. Bendruomenės santykiai17. Jei tarp moksleivio ir mokytojo vyrauja abipusė pagarba ir pasiNkėjimas vienas kitu, kaip tai pastebima? 18. Ar „Vėtrungės“ mokytojas yra mūsų moksleiviui vienas iš sekNnų pavyzdžių (autoritetas). Jei taip, kaip tai pastebima?19. Kiek bendruomenės santykiams įtakos turi (ar turi) mokytojų ir moksleivių amžiaus skirtumas?20. Jei būtų Jūsų valia, kokį skaičių mokytojų reikėtų pakeisN?21. Ar pastebite trinv tarp mokytojų?5.Mokyklos atvirumas ir sveNngumas22. Ar žinote kokia bendruomenės narių informavimo sistema veikia gimnazijoje? Ar ji tenkina Jus?23. Ar tėvai turi nusiskundimų mokyklos darbu? Jei taip, kokioje sferoje daugiausia?24. Ar Jūsų tėvai norėtų labiau dalyvauN mokyklos bendruomenės gyvenime?6.Klasių mikroklimatas25. Kaip gimnazija išsiaiškina pasitaikančius smurto ir prievartos atvejus mokykloje (klasėje) ir kas daroma juos šalinant? 26. Ar pastebite pokyčius Jūsų klasės mikroklimate? Kokio jie pobūdžio (jei yra)?27. Ar mokykloje egzistuoja moksleivių tarpusavio santykių diskriminacijos problema? 28. Ar visose Jūsų pamokose yra sudarytas Nnkamas darbui mikroklimatas? Jei ne, ko jam trūksta (ar kas kaltas)?1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės29. Ar vykdote Jūsų priėmimo į gimnaziją sąlygas? Jei ne, kodėl?30. Kaip priimami sprendimai dėl mokyklos bendros tvarkos? 31. Kaip užNkrinama tvarka, drausmė mokykloje ir kokių priemonių imamasi ją palaikyN?32. Ar mokyklos administracija pakankamai griežtai reaguoja į moksleivių drausminius nusižengimus?33. Ar moksleiviai žino nuobaudų sistemą? Ko jie labiausiai turėtų bijoN?1.3.2. Pageidaujamo elgesio skaNnimas34. Kokios taisyklės, laiduojančios bendruomenės narių saugumą, veikia mokykloje? 35. Ar skaNnimo sistema veikia mokykloje? Jei taip, kokia ji?1.3.3. Aplinkos jaukumas36. Ar tenkina Jus mokyklos suteikiamos mokymosi priemonės? Ko labiausiai trūksta?37. Ar mokytojai išnaudoja turimas mokymo priemones?38. Ar per pamokas pastebite vis nebaigtą mokyklos remontą? Ar tai netrukdo mokymosi procesui?39.Jei būtų Jūsų valia, ką pirmiausia reikėtų renovuoN?

63

Fokus grupių (moksleivių) apklausos rezultatai

• Mokykla išsiskiria renginių organizavimu, taip pat kaip sporNškumu . Išskiriamas pilieNškiausios klasės konkursas.

• Pagal moksleivių pažangumą mūsų gimnazija Nk viduNniška – atėjau čia dėl to, kad kitur neįstojau arba kad čia man arčiausia.

• Prie savo mokyklos charakterio formavimo neprisideda Nk tėvai.

• Administracija ir mokytojai kalN, jog mokykloje ne visada laikomasi nustatytų elgesio taisyklių. R. Dobranskis ir R. Juška išsiskiria kaip labiausiai besirūpinantys tvarka mokykloje.

• Moksleiviai supranta, ko iš jų nori mokykla – išugdyN gerus piliečius ir parengN gyvenimui.

• Gimnazijos prezentacija dažniausiai vyksta per draugų skleidžiamą informaciją.

• Dauguma moksleivių suNnka, jog tarp jų ir mokytojų egzistuoja tarpusavio supraNmas. Mokytojų amžius tam neturi įtakos.

• Tačiau moksleiviai suNktų pakeisN 1-‐3 jiems dėstančius mokytojus. Tiesa, yra keletas mokytojų, kurie nesugeba sudaryN darbinio mikroklimato klasėse.

• Moksleiviai nepastebi, jog tarp mokytojų būtų kokia nors trinNs.

• Elektroninis dienynas moksleivius tenkina.

• Moksleivių manymu, jų tėvai nenorėtų aktyviau dalyvauN mokyklos bendruomenės gyvenime, jiems užtenka tėvų susirinkimų.

• Diskriminacijos atvejų moksleivių tarpe nesureikšmina ir verNna kaip vienkarNnius juokelius.

• Moksleivių skaNnimo sistema neefektyvi.

• Moksleiviai pageidauja, kad mokyklos kieme būtų įrengta dviračių parkavimo vieta.

64

srins*–„mokyklos*kultūra“ temos:*etosas,*tvarka...2....

Documents

srins–„mokykloskultūra“ temos:etosas,tvarka...2....