vilniaus universiteto ligoninĖs … – daug ligonių, kurie būdavo gydomi stacionare, da-bar...

konferencijos medþiaga

56 teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 1) 56–68 p.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖS SANTARIŠKIŲ KLINIKŲ AKIŲ LIGŲ SKYRIAUS 60-METĮ MININT (1949–2009 M.)

CELEBRATING THE 60TH ANNIVERSARY (1949–2009) OF THE DEPARTMENT OF EYE DISEASES OF VILNIUS UNIVERSITY HOSPITAL SANTARISKIU KLINIKOS

Gražina Juodkaitė

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centras

Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos Center of Eye Diseases

SANTRAUKATrumpai apžvelgiama Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų skyriaus (dabartinio Akių ligų centro) veikla per jo gyvavimo 60-metį. Remiantis išlikusiomis detaliomis skyriaus vedėjų ataskaitomis ir Santariškių klinikų Skai-čiavimo centro duomenimis, lyginami pagrindiniai darbo rodikliai skirtingais metais – lovų, ligonių skaičius, lovos apyvartos rodiklis, vidutinė gulėjimo trukmė. Taip pat operacijų skaičius ir įvairių operacijų santykis su bendru operacijų skaičiumi, naujos diagnostinės ir operacijų metodikos, įvestos 1990–2009 m., apsilankymų poliklinikoje skaičiaus kitimas per 60-metį. Gydytojų tobulinimosi vietos 1949–1989 m. ir 1991–2008 m., gydytojų ir viduriniojo med. personalo skaičiaus kitimas. Pa-teikti duomenys apie skyriaus vedėjus, skyriaus darbuotojų Lietuvoje apgintas disertacijas, trumpai paminėti akių ligų kurso darbuotojai ir jų veikla. Prisiminimai apie pirmuosius akių ligų skyriaus darbo metus „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje bei dr. M. Horodničienės vadovavimą, užsienio oftalmologų lankymąsi skyriuje ir pagalbą. Straipsnis iliustruotas nuotraukomis iš Akių ligų skyriaus ir autorės archyvo.

ABSTRACT Short review of activities during its sixty years of existence of the Eye department (now called Centre of Eye Diseases) of Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos is presented. Main indexes such as bed capacity, number of patients, turnover of bed, average time spent in the hospital by patients, as well as the number of surgeries and correlation of special surgeries with their total number, new methods of diagnosis and surgeries brought in during the years 1990–2009, changes of number of outpatient visits during sixty years are compared basing on the remained detailed reports of the heads of the department and data given by the computer centre of the hospital. Also changes of the number of physicians and nurses, institutions, where physicians had their refreshment courses during time of activity, subject of thesis written and defended in Lithuania by the physicians of the Eye department are presented. Reminescences about early period of departments existence and its � rst head dr. M. Horodnichiene, about visits of Western ophthalmologists are presented. An article is illustrated by photos from archives of department and author.

Gražina JuodkaitėVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centrasSantariškių g. 2, Vilniusgražina.juodkaitė@gmail.com

ĮVADAS1949 m. uždarius nuo karo laikų veikusią 90 lovų Akių

ligų ligoninę Tyzenhauzų gatvėje (dabar ten slaugos ligoni-nė ir gimdymo skyrius), tuometėje Respublikinėje Vilniaus „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje buvo atidarytas naujas 50 lovų Akių ligų skyrius. Jis įkurtas Žygimantų (sovietmečiu vadintoje K. Požėlos) gatvėje 6., XIX a. statytame gyvena-majame grafo J. Tiškevičiaus 2 aukštų name. Skyrius užė-mė visą antrąjį pastato aukštą. Patalpos visai nepritaikytos ligoninei. 50 ligonės lovų (iš jų 10 skirta vaikams) tilpo 6 palatose, vienoje jų buvo tik 2 lovos. Skyriuje buvo vienas didelis tyrimų kambarys (vadintas tamsiu), kuriame vykda-

vo ligonių apžiūra, kitų specialybių gydytojų konsultacijos, rašomos ligos istorijos, vyko studentų, o vėliau ir gydytojų, atvykusių tobulintis 4–5 mėn., užsiėmimai. Visiems buvo skirtas vienas procedūrinis kabinetas – atitvertas nuo kori-doriaus, operacinė, mažytis kambarėlis budinčiam gydyto-jui, kartu ir gydytojų kambarys, akių ligų kurso ir skyriaus vedėjos kabinetas ir vienas visame aukšte san. mazgas, ben-dras visiems – ir personalui, ir ligoniams. Buvo žadama, kad tokios sąlygos laikinos, kol bus pastatyta planuojama klini-kinė ligoninė. Tačiau kai 1957 m. buvo atidaryta dabartinė Vilniaus miesto universitetinė ligoninė (Antakalnio g. 57), Akių ligų skyriui vietos joje nebeliko. Ir vėl tiek gydomasis,

Copyright © 2010 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN 1392-1312. All rights reserved.


57 teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 1)

tiek pedagoginis (apie mokslinį tokiomis sąlygomis kalbėti sunku) darbas buvo tęsiamas vis laukiant pagerėjimo, iki pat 1983 m., kai buvo pastatytas Respublikinės Santariš-kių ligoninės chirurginis korpusas. Atrodė, kad negali būti jokių abejonių dėl skyriaus perkėlimo į naujas patalpas, ta-čiau tik neeilinių, ryžtingų žygių ir raštų dėka Akių ligų skyriaus gydytojos sugebėjo išsikovoti sau ir ligoniams, jau nekalbant apie studentus ir gydytojus kursantus, normalias sąlygas. Taigi po 34 „laikino“ vargo metų 1983 m. kovo 5 d. šventėme jau 60 lovų Akių ligų skyriaus įkurtuves Santa-riškėse. Pastačius papildomai 10 lovų, vaikams skirtos lovos buvo panaikintos.

Šiuo metu pradedantiems dirbti sunku įsivaizduoti, kokia laimė buvo pagaliau turėti atskirą darbo vietą, nors ir nedidelius, bet atskirus kabinetus personalui, auditoriją studentams, nedideles palatas. Tačiau greitai vėl ėmė trūkti patalpų. Dar iki 1990 metų iš patalpų, pagal projektą skir-tų ligoniams bendrauti su artimaisiais, buvo įrengta papil-doma auditorija ir tyrimų kambarys, skirtas pedagoginiam darbui. XXI amžiuje dėl pasikeitusios ligonių struktūros, dėl naujų gydymo metodikų pradėjus daugelį ligų gydyti ambulatorinėmis sąlygomis, lovų skaičius stacionare suma-žintas iki 40 (2003 m.). Laisvose patalpose įrengti diagnos-tiniai kabinetai, atskiras kambarys gydytojams rezidentams. Padaugėjus operacijų skaičiui, įrengta akių operacinė ben-drame ligoninės operaciniame bloke. Taigi dabar yra 3 akių operacinės, kuriose darbas gali vykti vienu metu. Per dieną atliekama iki 20–24 operacijų.

Dabar jau su naujais skyriaus patalpų, o kartu ir darbo patobulinimo planais laukiama naujo šiais metais pradėto statyti, labai greitai augančio ligoninės korpuso, į kurį, be kitų, žadama iškelti ir Akių ligų skyrių.

Susipažinę su darbo sąlygomis pažiūrėkime į darbus, palyginkime, kaip bėgant laikui keitėsi darbo rodikliai. Sky-riaus 60-metyje telpa du sovietmečio 20-mečiai (40 metų) ir vienas – po nepriklausomybės atkūrimo. Kaip keitėsi dar-bo rodikliai, matyt 1 lentelėje.

Sovietinio laikotarpio duomenis paėmėme iš labai deta-lių kasmetinių skyriaus vedėjų (daugiausia gyd. V. Adoma-vičienės) paruoštų darbo ataskaitų, kurios, deja, yra išliku-sios tik nuo 1966 m. (t. y. praėjus 15 m. nuo skyriaus darbo pradžios), todėl tie metai laikomi atskaitos tašku. Manau, kad jei turėtume 1949 m. ar 1950 m. ataskaitas, rodikliai būtų gerokai mažesni. 1989 m., kaip paskutiniai prieš ne-

priklausomybės atgavimą, ir 2008 m. – dabartiniai duome-nys pateikti ligoninės Skaičiavimo centro.

Lygindami skirtingų metų darbo rodiklius matome, kad skirtumas tarp 1966 m. ir 1989 m. (23 m.) nėra toks ryškus, kaip lyginant pirmųjų penkiolikos metų ir 18 m. po nepriklausomybės atgavimo rezultatus. Skaičiai iškal-bingi – 2008 m., esant mažesniam lovų skaičiui, gydyta apie 5 kartus daugiau ligonių, lovos apyvartos rodiklis taip pat padidėjo apie 5 kartus, o vidutinė gydymo stacionare trukmė sumažėjo apie 7,5 karto. Tokį didelį skirtumą tarp 1966 m. ir 2008 m. aiškiname pasikeitusia ligų struktū-ra, o svarbiausia – medicinos mokslo ir technikos progresu bei pamažu per pastaruosius du dešimtmečius atsiradusia galimybe taikyti naujausius gydymo ir diagnostikos meto-dus, naujai organizuoti darbą skyriuje. Tai ypač išryškėjo po 2002 m., įkūrus Akių ligų centrą. 1 paveiksle palyginome operacinį aktyvumą tais pačiais metais: 1966 m. jis buvo apie 45 proc., 1989 m. – 49,2 proc., t. y. apie 50 proc., o 2008 m. – apie 70 proc. Tai aiškiname pasikeitusia gydymo taktika – daug ligonių, kurie būdavo gydomi stacionare, da-bar gydomi ambulatoriškai, operacijoms ligoniai guldomi visiškai paruošti poliklinikoje. Labai ištobulėjo operacijų metodika, kas užtikrina greitesnį žaizdų gijimą, pasikeitė premedikacija ir nuskausminimo būdai – visa tai sudaro ga-limybę anksčiau išleisti ligonį gydytis ambulatoriškai.

2 lentelėje pateikti pagrindinių atliekamų operacijų ab-soliutūs skaičiai ir procentinė jų išraiška skirtingais metais, palyginti su bendru tais metais atliktų operacijų skaičiumi.

Nesigilinant į pasikeitusias operacijų metodikas, pato-logija, dėl kurios jos atliekamos, liko tokia pat, pasikeitė tik atskirų operacijų dalis bendrame operacijų skaičiuje.

Jeigu 1966 m. pirminis chirurginis akies organo traumų sutvarkymas buvo pirmoje vietoje ir sudarė apie 22 proc. (21,9 proc.) visų atliktų operacijų, 1989 m. šių operacijų buvo 15,5 proc., o 2008 m. liko tik 3,4 proc. Šie skaičiai liudija apie ryškius pokyčius ligonių struktūroje. Rezultatai šioje lentelėje labai įdomūs. Atkreipkite dėmesį, kad 1966 m. kataraktos ekstrakcijos buvo antroje vietoje – 19 proc. visų operuotų ligonių, 1989 m. jos sudarė jau 41,9 proc. (1-oji vieta), o 2008 m. – 55,4 proc. visų akių operacijų. Įdomu tai, kad antiglaukominių operacijų procentai, paly-ginti su bendru operacijų skaičiumi, praktiškai nepakito. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad, nepaisant visų pasikeitimų gydant glaukomą, dėl jos operuojama tiek pat, kiek operuodavome

1 lentelė. Akių ligų skyriaus veiklos rodikliai skirtingais metais

1966 m. 1989 m. 2008 m.Lovų skaičius 50 60 40Hospitalizuota ligonių 792 1257 3645Lovos apyvartos rodiklis 15,6 20,95 70,2Vidutinė gulėjimo trukmė 20,3 14,84 2,8



prieš 42 m. ar prieš 18 m. Šių operacijų dažnis liko toks pat, nors jų metodikos visai kitos, ypač lyginant su 1966 m.

Stebėtini akies pašalinimo operacijų duomenys. Visais lyginamais metais absoliutūs skaičiai yra vienodi. Tai reiš-kia, kad ir prieš 42 m., ir prieš 20 m., ir dabar 22 ligoniams mūsų skyriuje teko pašalinti akį. Visi oftalmologai žino, kad akys šalinamos tik tuomet, kai žmogus nebegali gyventi su savo kad ir nematančia akimi. Panašūs ir dakriocistori-nostomijų duomenys. Tai rodo, kad ašarų takų ligos, taip pat būtinybė šalinti akį, mažai priklauso nuo medicinos mokslo pažangos. Procentinė šių operacijų išraiška gerokai sumažėjo tik dėl labai padidėjusio bendro operacijų skai-čiaus.

2 ir 3 paveiksluose matome, kaip kito gydytojų ir vi-duriniojo medicinos personalo skaičius. Nustembame, kad nuo 1966 m. iki 1989 m. gydytojų padaugėjo 7 asmenimis, o nuo 1989 m. iki 2008 m. – tik dviem. Apie vidurinio-jo medicinos personalo etatų skaičių turime tik 1989 m. duomenis – 16 etatų ir 2008 m. – 32,5. Atminkime, kad gydytų stacionare ligonių skaičius nuo 1989 m. iki dabar

išaugo beveik 3 kartus, o lyginant 1966 m. ir 1989 m. – tik 1,6 karto.

Naujų diagnostinių ir operacijų metodikų taikymas so-vietiniu periodu, be abejo, vyko lėčiau ir sudėtingiau negu po nepriklausomybės atgavimo. Užtenka pasakyti, kad pir-masis operacinis mikroskopas (rusiškas) gautas tik 1976 m., nelabai buvo galima juo naudotis, vokiškas Zeisso mi-kroskopas – 1981 m. Tuomet ir prasidėjo mikrochirurginių operacijų taikymas. Veidrodiniais oftalmoskopais tyrėme akių dugną iki pat 1994 m. ir t. t.

3-ioje lentelėje parodytos 1990–2008 m. Akių ligų skyriuje įvestos tyrimo metodikos, leidusios gauti objek-tyvesnius rezultatus, tiksliau nustatyti diagnozę ir įvertinti tyrimo eigą.

4 lentelėje matome 1990–2008 m. pradėtas taikyti nau-jas operacijų metodikas ir jų pradininkus VUL Santariškių klinikų Akių ligų skyriuje, o kartu ir Vilniuje, kai kurios ir Lietuvoje.

Žinoma, reikėjo mokytis atlikti operacijas taikant naujas metodikas, taip pat naudoti naujus diagnostinius

792

1257

3645

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

1966 m. 1989 m. 2008 m.

Viso hospitalizuota

Bendras operacijų skaičius

1 pav. Skirtingais metais operuotų ligonių skaičius, palyginti su bendru ligonių skaičiumi

2 lentelė. Skirtingais metais pagrindinių atliktų operacijų skaičius ir jų santykis su bendru operacijų skaičiumi

Operacijos 1966 m. 1989 m. 2008 m.Kataraktos ekstrakcijos 67 (19 proc.) 259 (41,9 proc.) 1405 (55,6 proc.)Antiglaukominės operacijos 45 (12,7 proc.) 90 (14,5 proc.) 375 (14,9 proc.)Akies organo traumų pirminis chirurginis sutvarkymas

77 (21,9 proc.) 96 (15,5 proc.) 86 (3,4 proc.)

Operacijos dėl tinklainės atšokos 9 (2,5 proc.) 4 (0,7 proc.) 44 (1,7 proc.)Ašarų takų operacijos (dakriocistorinostomijos) 23 (6,5 proc.) 21 (3,4 proc.) 27 (1,1 proc.)Akies pašalinimo operacija 22 (6,2 proc.) 22 (3,5 proc.) 22 (0,9 proc.)Kitos 110 (31,2 proc.) 127 (20,5 proc.) 566 (22,4 proc.)Iš viso 353 (100 proc.) 619 (100 proc.) 2525 (100 proc.)



13

2022

0

5

10

15

20

25

1966 m. 1989 m. 2008 m.

0

5

10

15

20

25

30

35

1966 m. 1989 m. 2008 m.

2 pav. Gydytojų skaičiaus (su akių kurso darbuotojais) kitimas

3 pav. Viduriniojo personalo etatų skaičiaus kitimas

3 lentelė. 1990–2008 m. pradėtos taikyti akių tyrimo metodikos

Metai Pradėta taikyti akių tyrimo metodika

1993 Vilniaus zonoje, vietoj 40 metų naudoto Maklakovo tonometro (tonometrinis akispūdis) vėl pradėtas naudoti Schiotzo tonometras (tikrasis akispūdis)

1994 Akių dugnui tirti vietoj veidrodinio oftalmoskopo pradėti naudoti asferiniai lęšiai ir netiesioginio vaizdo Schepenso oftalmoskopas

2002 Akies priekinio segmento fotografavimas ir duomenų kaupimas kompiuteryje

2003 Centrinės ragenos dalies storio matavimas

2005 Skaitmeninė � uorescencinė angiogra� ja

2005 Tinklainės ir regos nervo optinė koherentinė tomogra� ja (OCT)

2008 Priekinio akies segmento optinė koherentinė tomogra� ja (OCT)

2008 Ragenos endotelio veidrodinė mikroskopija

metodus. Mokytis ne tik iš knygų, bet ir ten, kur tokios operacijos jau buvo daromos. Aišku, kad per visą 60-metį Akių ligų skyriaus ir akių ligų kurso darbuotojai vyko į ki-tas klinikas pasisemti patirties ir žinių. 5 ir 6 lentelėse ma-tyti labai ryškus geogra� nis skirtumas: 1949–1989 m. tik Rytai ir tik sovietinė teritorija, 1990–2008 m. tik Vakarai ir labai skirtingos šalys Europoje, pasiektos ir JAV. Per pas-

tarąjį 20-metį gydytojai iš stažuočių grįžta turėdami nau-jų žinių, kurias taiko savo darbe ir perduoda kolegoms, o sovietmečiu beveik iš kiekvienų tokių stažuočių gydytojai grįždavo ne tik pasisėmę žinių, bet ir su už savo pinigus pirktais instrumentais – pincetais, adatkočiais, siuvamai-siais siūlais, chirurginėmis adatomis ir kt., kurių nuolat trūko ar tiesiog išvis nebuvo įmanoma įsigyti Lietuvoje.



Dabar tokie dalykai neįsivaizduojami – viskas gaunama centralizuotai.

Manau, kad šiandien mums svarbiausia prisiminti ne tiek statistiką, kiek žmones, ėjusius iš vakar į šiandien. 1949 m. naujai atidarytam Akių ligų skyriui vadovauti paskir-ta Vilniaus universiteto (VU) akių ligų kurso vedėja (nuo 1944 m.) dr. Marija Horodničienė. 1933 m. baigusi Vil-niaus Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultetą, ji dirbo to paties universiteto Akių ligų katedroje, kuriai tuo metu neo� cialiai, o nuo 1936 m. ir o� cialiai vadovavo prof. Ignacijus Abramovičius. Dr. M. Horodničienė, karo metais slėpdama jį savo šeimos bute, išgelbėjo nuo nacių susido-rojimo. Frontui traukiantis į vakarus, profesorius visiems laikams išvyko į Lenkiją. Karo audrų buvo išblaškyti ir kiti karo metais veikusio Vilniaus universiteto Akių ligų kate-dros darbuotojai: doc. Petras Kazlauskas, dr. Jonas Jėčius, dr. Liuda Žemaitytė, dr. Kasparas Stungys.

Į įkurtą Akių ligų skyrių atėjo dirbti nauji, jauni, karo atblokšti į Lietuvą žmonės, ką tik baigę įvairius medicinos institutus (1 nuotr.). Tai su 16-ąja (lietuviškąja) divizija į Lietuvą patekusi šviesaus atminimo Olga Kovalenko-Gra-dauskienė, ką tik Leningrade I med. institutą baigusi Marija Sergėdaitė-Zonn, 1950 m. Vilniaus universiteto absolven-tė Levutė Jakevičienė (ruošiant straipsnį jos abi pasidalino savo prisiminimais), 1952 m. į dvejų metų akių klinikinę ordinatūrą įstojo Aldona Misiūnaitė, iš Mažeikių persikėlė ten akių gydytoja pradėjusi dirbti baigusi Leningrado 2-ąjį medicinos institutą Rima Divova-Pivoriūnienė, 1954 m. su Saratovo med. instituto diplomu atvykusi pradėjo dirbti Vera Šulskaja ir 16-ojoje divizijoje tarnavusi gydytoja Ta-tjana Kibarskienė. Visos jos jau išėjusios Anapilin. Pasvalio poliklinikoje iki šiol konsultuoja ligonius 6-ojo dešimtme-čio pradžioje Akių ligų skyriuje pradėjusi dirbti gydytoja, vėliau docentė Genovaitė Maslauskaitė-Jusaitienė. Džiau-giamės 1949 m. skyriuje pradėjusios dirbti 102 m. sulauku-

4 lentelė. 1990–2008 m. pradėtos taikyti naujos operacijų metodikos

Metai Operacija Gydytojas, pirmasis Santariškių Akių ligų skyriuje atlikęs operaciją

1991 Ekstrakapsulinė lęšiuko ekstrakcija su dirbtinio lęšio implantacija

R. Bagdonienė

1992 Ragenos transplantacija L. Butkienė1993 Minimali tinklainės atšokų chirurgija R. Bagdonienė1997 Diabetinės retinopatijos ir kitų akių ligų gydymas la-

zeriuM. Aukštikalnienė

2001 Amniono membranos transplantacija R. Ašoklis2004 Galutinai visi chirurgai išmoko atlikti kataraktos eks-

trakciją ultragarsu (fakoemulsi� kacija)Pirmenybė nenustatyta

2007 Vitrektomija D. Aukštikalnis2007 Fotodinaminė terapija dėl amžinės tinklainės degene-

racijosA. Cimbalas

2007 Avastino injekcijos į stiklakūnį amžinės tinklainės de-generacijai gydyti

A. Cimbalas

sios Angelės Karužaitės-Vilimienės mintimis apie jos darbo pradžią.

Visų jų pirmoji, tikroji specialybės mokytoja ir glo-bėja buvo daktarė Marija Horodničienė. Atėjusi dirbti į „Raudonojo kryžiaus“ ligoninę, ji buvo jau subrendusi, patyrusi gydytoja, pedagogė, puiki diagnostė ir chirurgė. Daug operuodavo, darė pačias sudėtingiausias to meto operacijas vietoj mikroskopo turėdama vien tik binoku-linę lupą. Negailėdama laiko ir sveikatos, ji dalinosi ži-niomis ir patirtimi su savo „mergaitėmis“ – taip švelniai vadino jaunąsias savo pavaldines, gydytojas. Net sunku jas vadinti pavaldinėmis, kadangi dr. M. Horodničienė elgėsi su jomis kaip tikra rūpestinga ir mylinti mama. Jai va-dovaujant jaunosios gydytojos brendo kaip oftalmologės, tapo puikiomis specialistėmis, perėmė iš savo mokytojos atidumą, atjautą ligoniams, tikrą, nuoširdų norą padėti bėdoje, toleranciją kitaip galvojantiems.

1967 m. buvo įkurta kontaktinių lęšių laboratorija, pri-klausiusi „Raudonojo kryžiaus“ ligoninei, tik dėl patalpų

1 nuotr. Akių ligų skyriaus gydytojos ir klinikinės ordinatorės (1953 m.)



stokos buvusi kartu su sporto dispanseriu Rožių alėjoje. Jai vadovauti dr. M. Horodničienė pakvietė jauną, gabų, ener-gingą organizatorių, tuometį Naujosios Vilnios poliklinikos vyr. gydytoją Olgerdą Koženeckį. Jis puikiai įsiliejo į grynai moterišką kolektyvą, šauniai vadovavo kontaktinių lęšių labo-ratorijai iki pat savo ankstyvos ir netikėtos mirties 1998 m.

7-ojo dešimtmečio pradžioje, baigusios klinikinę ordi-natūrą, Akių ligų skyriuje pradėjo dirbti Vida Pociūtė-Ado-mavičienė ir Rachelė Naividelytė-Giršovičienė.

Taip per 10-metį dr. M. Horodničienė subūrė labai tvirtą, nuolatinį akių ligų gydytojų kolektyvą, kurį mato-me nuotraukoje (2 nuotr.). Kartu yra ir akių ligų kurso dėstytojai – doc. Joana Saliklytė-Jautakienė, asist. Kęstutis Sukarevičius ir asist. Genovaitė Jusaitienė (nėra asist. G. Juodkaitės), taip pat nepamainomas gyd. O. Koženeckio

pagalbininkas optikas-inžinierius Leonardas Burokas, kuris darbuojasi ir šiandien. Kartu nusifotografavo tuomečiai in-ternai skyriuje – Gražina Zakšauskienė-Chaleckienė ir Pe-tras Petrulevičius.

Po dr. Marijos Horodničienės mirties (1975 m.), pra-dėję dirbti Akių ligų skyriuje jauni gydytojai buvo jos moki-nių, kurių pavardės paminėtos anksčiau, mokomi specialy-bės subtilybių, ugdomi kaip specialistai, be to, visi periodiš-kai vykdavo tobulintis į Sovietų Sąjungą ir patys tapo labai patyrusiais gydytojais, sėkmingai dirbančiais savo darbą ir perduodančiais žinias ateinančiai pamainai. Tai – dr. Rasa Bagdonienė, gyd. Laura Butkienė, gyd. Nijolė Kašinskie-nė, dr. Rasa Sirtautienė, gyd. Jūratė Ambrozaitienė, į Izraelį išvykęs ir ten sėkmingai dirbantis gyd. Jura Kibarskis, Ka-nadoje pasaulinio garso farmacinėje � rmoje skyriui vado-

5 lentelė. 1949–1989 m. Akių ligų skyriaus gydytojai tobulinosi:

1. Maskvos Helmholco akių ligų institute.2. Maskvos gydytojų tobulinimosi instituto Akių ligų skyriuje.3. Maskvos S. Fiodorovo akių ligų mikrochirurgijos institute.4. Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) Kirovo medicinos instituto Akių ligų katedroje.5. Minsko medicinos instituto Akių ligų katedroje.6. Kijevo medicinos instituto Akių ligų katedroje.7. Odesos V. Filatovo akių ligų ir audinių terapijos mokslinio tyrimo institute.8. Tbilisio medicinos instituto Akių ligų katedroje.9. Ufos medicinos instituto Akių ligų katedroje.

10. Baku medicinos instituto Akių ligų katedroje.11. Kauno medicinos instituto Akių ligų katedroje.12. Vilniaus universiteto Gydytojų tobulinimosi fakultete.

6 lentelė. 1991–2008 m. Akių ligų skyriaus (centro) darbuotojai stažavosi:

1. Bergeno (Norvegija) universiteto Akių ligų klinikoje.2. Lilehamerio (Norvegija) ligoninės Akių ligų skyriuje.3. Miuncheno (Vokietija) universiteto Akių ligų klinikoje.4. Tiubingeno (Vokietija) universiteto Akių ligų klinikoje.5. Helsinkio (Suomija) universiteto Akių ligų klinikoje.6. Ciuricho (Šveicarija) universiteto Akių ligų klinikoje.7. Bazelio (Šveicarija) universiteto Akių ligų klinikoje.8. Mančesterio (Jungtinė Karalystė) universiteto Akių ligų ligoninėje.9. Londono (Jungtinė Karalystė) Moor� eldo akių ligų ligoninėje.

10. Oksfordo (Jungtinė Karalystė) universiteto Akių ligų ligoninėje.11. Atėnų (Graikija) universiteto ligoninės Akių ligų klinikoje.12. Prahos (Čekija) universiteto Akių ligų klinikoje.13. Zalcburgo (Austrija) universiteto Akių ligų klinikoje.14. Liublino (Lenkija) universiteto Akių ligų klinikoje. 15. Čikagos (JAV) universiteto ir privačiose akių ligų ligoninėse. 16. Kalifornijos (JAV) „Paci� c” akių ligų centre.17. Kalifornijos (JAV) universiteto Akių ligų klinikoje San Fransiske.18. Niujorko (JAV) Akių ir ausų, nosies, gerklės ligų ligoninės Akių ligų klinikoje.



vaujanti gyd. Regina Barkuvienė. Visi jie, išskyrus pastarąją, pradėjo dirbti sovietmečiu.

Be stacionaro, Akių ligų skyriui priklauso poliklinikos akių ligų konsultaciniai kabinetai. Apsilankymų juose skai-čius skirtingais gyvavimo metais parodytas 4 pav. Matome, kad apsilankymų skaičius ypač išaugo nuo 1979 m. iki 1989 m., tuo tarpu per 18 m. iki 2008 m. skirtumas yra palyginti labai nedidelis. Žymus apsilankymų skaičiaus padidėjimas iki 1989 m. susijęs su dar vieno bendro akių ligų konsultacinio

kabineto atidarymu (1980 m.), papildomais 2 gydytojų eta-tais ir atskiro glaukomos kabineto atidarymu 1985 m.

Nuo 1949 m. iki 1981 m. (atidaryta Santariškių poli-klinika) poliklinikoje buvo skirti 2 etatai. Iki 7-ojo dešimt-mečio pradžios šį darbą pasikeisdamos kas 3 mėn. dirbo visos stacionaro gydytojos, vėliau – nuolat gyd. Angelė Vi-limienė ir gyd. Aldona Misiūnaitė. Kadangi tuo metu ne visuose Vilniaus rajonuose dirbo akių ligų specialistai, joms dažnai tekdavo ne tik konsultuoti, bet ir priimti pirminius

2 nuotr. Akių ligų skyriaus darbuotojai M. Horodničienė – pirmoje eilėje 4 iš kairės (1971 m.)

3 nuotr. Akių ligų skyriaus gailestingosios med. seserys ir slaugytojos (apie 1953 m.)



9528

22234 24646

0

5000

10000

15000

20000

25000

1979 m. 1989 m. 2008 m.

Ligoniai

4 pav. Apsilankymai poliklinikoje įvairiais metais

7 lentelė. 2008 m. veikę konsultaciniai akių ligų kabinetai ir juose dirbę gydytojai.

Kabinetas GydytojaiAkių ligų Stanislava Pakarklienė (1980 m.), Rita Jazukevičienė (1983 m.), Lolita Jotautienė (2003 m.)Glaukomos Sigita Speičienė (1985 m.)Akių ligų gydymo lazeriu Milda Aukštikalnienė (1997 m.), Žydrūnė Karaliūtė (2003 m.)Ragenos ligų ir kontaktinių lęšių Idalija Baltrūnienė (1981 m.), inžinieriai-optikai: Leonardas Burokas (1967 m.), Artūras An-

driulis (2003 m.)Kabinetas įkurtas 1967 m.

Akies vaizdinių tyrimų Andrius Cimbalas (2005 m.), Aušra Liveikienė (2005 m.)

ligonius. Skyriaus vedėja, esant reikalui, konsultuodavo kas-dien, VU akių ligų kurso vedėjas – 1 kartą per savaitę. Be to, kiekvienas skyriaus gydytojas, taip pat akių ligų kurso darbuotojai, turėjo jiems skirtą rajoną, į kurį vykdavo kon-sultuoti (vadinamoji san. aviacija). Per metus būdavo 22–30 išvykų, kurių metu konsultuodavo 250–280 ligonių (meti-nių ataskaitų duomenys), skubių išvykų į rajonus – 2–3 k./metus. 1989 m. iš viso buvo 13 išvykų. Jų metu konsultuoti 138 ligoniai. 1990 m. šių išvykų nebeliko.

Plečiant konsultacinę veiklą, atidarius naujų kabinetų, sovietmečiu į juos dirbti atėjo 5–10 m. darbo stažą turinčių gydytojų iš kitų miesto poliklinikų, o nuo 1994 m. – po rezidentūros. 7 lentelėje išvardyti visi dabar veikiantys akių ligų konsultaciniai kabinetai (vyr. ordinatorė – gyd. Stanis-lava Pakarklienė) ir juose dirbantys gydytojai (metai – kabi-neto įkūrimo ir gydytojo darbo jame pradžia).

Labai didelę reikšmę visiems Akių ligų skyriaus laimė-jimams turėjo ir turi skyriaus vidurinysis med. personalas –

4 nuotr. Akių ligų skyriaus med. seserys (1985 m.)



medicinos seserys ir jų pagalbininkės – slaugytojos. Pokario metais „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje dirbo nemažai me-dicinos seserų vienuolių. Kelios jų – ir Akių ligų skyriuje. Vieną jų – Anelę Paliliūnaitę matome 3 nuotraukoje (antra iš kairės trečioje eilėje), pirma iš kairės trečioje eilėje – le-gendinė Akių ligų skyriaus sesuo, šviesaus atminimo Onutė Malkevičienė. Trečioje eilėje pirma iš dešinės – Aldona Šu-kytė-Strižkienė, vėliau tapusi akių ligų gydytoja (jau išėjusi Anapilin). Tarp med. seserų yra ir slaugytojos – skiriasi gal-vos apdangalai, deja, kitų jau nebegalime įvardyti.

Dr. M. Horodničienė ypač rūpinosi medicinos seserų ir slaugytojų gyvenimu ir ateitimi, skatino gabiausias jų siekti aukštojo mokslo. Tuo rūpinosi ir kitos po jos dirbusios sky-riaus vedėjomis gydytojos. Taip iš Akių ligų skyriaus seserų, be Aldonos Strižkienės, oftalmologe tapo Aldona Kaspe-ravičienė, gastroenterologe Bronė Latvėnaitė-Martinonie-nė, onkologe – Jūratė Žukauskienė, teisininke – Natalija Cikoto. Žinoma, ne visos medicinos seserys dėl įvairiausių priežasčių galėjo studijuoti, bet visos atliko ir atlieka savo darbą labai profesionaliai, su didžiausiu atsidavimu ir meile ligoniams, pareigingumu ir atsakomybe. Skyriaus vyresnioji Veronika Matusevičienė (visų vadinama Verute) atėjo į sky-rių 1966 m. ir nuo 1968 m. iki šiol vadovauja viduriniajam med. personalui, puikiai pažįsta visas savo pavaldines, šau-niai tvarko visus gra� kus, nedarbingumo pažymas, geriau už bet ką skyriuje žino visus ligoninės administracijos nuro-dymus ir įsakymus.

1949 m. operacinėje dirbo viena sesuo – a. a. Zo� ja Žvikevič, vėliau jai padėjo iš slaugytojų išaugusi – baigusi medicinos seserų mokyklą, a. a. išradingoji, išmintingoji se-suo Elenutė Meilun (Helcė). Nuotraukoje ją matome tarp kitų skyriaus med. seserų (trečia iš kairės), iš kairės pirma – vyresnioji Verutė (4 nuotr.).

Naktimis med. seserys operacinėje pradėjo budėti tik 1983 m. Iki to laiko, esant reikalui, seserys būdavo atve-žamos iš namų. Dabar trijose operacinėse dirba 8 med. se-serys, turi vyresniąją Iriną Šiniajevienę. Operacinėje visada sklinda teigiama energija, kurios užtenka visiems jos stoko-jantiems.

Akių ligų skyriuje labai svarbus slaugytojų darbas. Ne-galima nepaminėti slaugytojų, kurios visą savo gyvenimą dirbo vienoje vietoje – Akių ligų skyriuje, labai mėgo ir atsakingai žiūrėjo į savo darbą, buvo atsidavusios skyriaus ligoniams ir visomis išgalėmis stengėsi jiems padėti – tai jau Anapilyje iškeliavusios Danutė Anciūnienė, Veronika Mučin, Emilija Pečkienė, Jadvyga Liupkevičienė. Dabar dirbančios Onutė Bortnik, Galina Borisovienė, jų vado-vė – ūkio reikalų tvarkytoja (sesuo šeimininkė) Sigita Kul-vinskienė ir visos dirbančios, bet čia nepaminėtos yra be galo reikalingos skyriui. Be jų ir darbuotojams, ir ligoniams būtų labai sunku tvarkytis.

Dėl labai griežtos teritorinės ligonių priklausomybės 5 nuotr. Dr. Marija Horodničienė

sovietiniais laikais Akių ligų skyriuje daugiausia gydėsi Vil-niaus krašto gyventojai – kaimiečiai.

Pokario laikotarpiu Vilniaus krašte buvo labai daug ser-gančiųjų trachoma. 1950 m. kovai su ja įsteigtas trachomos dispanseris, kuriam vadovavo gyd. M. Sergėdaitė-Zonn. Akių ligų skyriaus gydytojos vykdavo į kaimus, besikuriančias ga-myklas, kad galėtų tikrinti visus ten gyvenančius dėl tracho-mos. Nustačius ligą, ligoniai buvo siunčiami gydytis stacio-nariai. Taip aktyviai kovojant su trachoma, ji buvo likviduota apie 1962 m. Trachomos dispanseris buvo uždarytas.

Dažniausia ir sunkiausia patologija tuo metu buvo žemdirbių ir kitos gamybinės traumos (buitinių buvo daug mažiau), cheminiai akių nudegimai, supūliavusios, perfora-vusios ragenos opos, glaukoma, virusinės ragenos ligos. Po 1990 m., kai neliko teritorinės ligonių priklausomybės, vis dažniau skyriuje buvo gydomi Vilniaus miesto ir visos šalies gyventojai.

Per šešiasdešimtmetį Akių ligų skyriui vadovavo 4 vedė-jos. Jų asmenybes ir vadovavimo metus matote 8 lentelėje.

Nuo 2009 m. rugsėjo vyr. ordinatoriaus pareigas eina dr. Andrius Cimbalas (g. 1969 m.).

Iki 1955 m. pabaigos dr. M. Horodničienė ėjo ir VU akių ligų kurso vedėjos bei skyriaus vedėjos pareigas (pagal ikikarinę Vakarų Europos tvarką). 1956 m., turbūt dėl iki šiol nesibaigiančios sveikatos apsaugos reformos, universi-teto darbuotojai – kursų vadovai, buvę ir klinikinės bazės vadovais, liko antraeilininkais klinikinėje bazėje, o skyrių darbui vadovauti paskirti iškilūs praktikai.

Visos Akių ligų skyriaus vedėjos buvo energingos, inici-atyvios moterys, daug sveikatos ir jėgų įdėjusios organizuo-jant skyriaus darbą. Žinoma, kiekviena savaip, pagal savo



charakterį ir laikotarpio reikmes. Visos buvo šaunios chirur-gės, galima sakyti – virtuozės, puikios diagnostės.

Atskirai norėčiau pakalbėti apie dr. Mariją Horodni-čienę (5 nuotr.), nes, mano nuomone, jai teko sunkiausias periodas – reikėjo atkurti karo sunaikintą ne tik materialią skyriaus bazę, bet ir išugdyti iš karto būrį jaunų, nepatyru-sių gydytojų, padaryti jas aukščiausios klasės specialistėmis, savarankiškai galinčiomis spręsti sudėtingiausius diagnosti-nius rebusus ir meistriškai atlikti operacijas. Dr. M. Ho-rodničienė savo neeilinės kultūros, erudicijos, tolerancijos ir begalinės meilės visiems aplink ir šalia esantiems dėka puikiai įvykdė gyvenimo jai pateiktus uždavinius. Jos ge-ranoriškas požiūris į visus be išimties ją supančius žmones, subtilus bendravimas, taktas, jautrumas skleidė skyriuje ne-paprastą teigiamą energiją, savotišką aurą, kurią pajusdavo visi – tiek bendravę su daktare, tiek ir buvę ar besigydę sky-riuje. Visi darbuotojai, nuo mažiausio iki didžiausio, buvo perėmę jos dvasią, gerbė vienas kitą ir mėgo savo darbą, my-lėjo ligonius, stengėsi palaikyti vienas kitą, nesukelti tuščių apkalbų, neigiamų emocijų, visus iškilusius nesusipratimus sprendė skyriaus viduje, išsakydami savo nuomones ir de-rindami jas.

8 lentelė. Akių ligų skyriaus vedėjos 1949–2009 m.

Vadovavimo skyriui metai Skyriaus vedėja

1949–1955 m. Dr. Marija Horodničienė (1904–1975 m.)

1956–1975 m. Gyd. Olga Gradauskienė (1920–2004 m.)

1976–1990 m. Gyd. Vida Adomavičienė (1937–1990 m.)

1991–2009 m. Dr. Rasa Bagdonienė (g. 1949 m.)

6 nuotr. Pakeliui į Panevėžį. Dr. M. Horodničienė sėdi (apie 1973 m.)

Manau, turiu teisę tai tvirtinti, nes su Akių ligų skyriu-mi esu susijusi nuo 1963 m. (pirminė specializacija, mano siųstų ligonių iš Utenos konsultacijos), o nuo 1971 m. ru-dens dirbau jame iki 2009 m. rudens.

Iki pat savo mirties dr. M. Horodničienė buvo geroji skyriaus dvasia, kuri ugdė mus kaip specialistus ir lavino kaip žmones. Ji mėgo klasikinę muziką, rengdavo skyriaus gydytojams naujausių kūrinių perklausas savo namuose. Rinkdavomės ir pas garsiąją neregę dainininkę Beatričę Grincevičiūtę, su kuria dr. M. Horodničienė draugavo. Sky-riaus darbuotojai visas bendras šventes švęsdavo kartu – ir Kalėdas, ir Velykas, ir Moters dieną. Iš pradžių tose šventėse dalyvaudavo ir medicinos seserys bei slaugytojos. Nors sky-riuje visai nebuvo vietos, tai netrukdė visoms pabūti kartu. Paprašę iš ligoninės vadovų autobusiuką, važiuodavome į bendras išvykas, į kurias dr. M. Horodničienė visuomet pa-siimdavo savo didžiąją pintinę, prikrautą skanėstų, skirtų visiems kartu keliaujantiems. Vieną tokių išvykų matome 6 nuotraukoje.

Dabar bendrauti nebeliko laiko. Kartu būname per darbuotojų jubiliejus, kartą per 10-metį kartu nueiname į teatrą.



Nepagalvokite, kad tik iškylaudavome ir vaišindavo-mės, rimtų susirinkimų būdavo kur kas daugiau. Visi sky-riaus gydytojai buvo ir dabar yra Vilniaus akių ligų gydytojų mokslinės draugijos nariai. Aktyviai ruošdavo ir skaitydavo draugijos posėdžiuose pranešimus įvairiausiais oftalmologi-jos klausimais, buvo renkami tos draugijos valdybos nariais, dalyvaudavo respublikinėse ir sąjunginėse konferencijose.

Akių ligų skyrius buvo ir yra Vilniaus universiteto Me-

dicinos fakulteto (VU MF) mokymo bazė – studentams būsimiems gydytojams mokyti ir gydytojams specialistams ruošti bei tobulinti. Taigi truputis VU istorijos.

Dėl mažo darbuotojų skaičiaus (1–4) atskira Akių ligų katedra per tą 60-metį buvo tik 1990–1996 m. (vedėja doc. G. Juodkaitė). Visu kitu laiku tai buvo akių ligų kursas, priklausęs arba Chirurgijos (vedėjai doc. Kazys Katilius, prof. Antanas Sučila, prof. Algimantas Bubnys) arba Ausų,

7 nuotr. Dr. Mindaugas Vygantas (trečias iš kairės) ir straipsnio autorė (ketvirta iš kairės) tarp akių gydytojų pamainos jauniausių atstovų rezidentų (2006 m.)

8 nuotr. Akių ligų katedros darbuotojai (1992 m.)



nosies, gerklės ir akių ligų (vedėjai dr. Pranas Pakonaitis, doc. Romas Kašinskas) katedrai. Dabar kursas vadinasi Akių ligų centru, priklauso Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikai (vedėjas doc. E. Lesinskas), jam vadovauja doc. Rimvydas Ašoklis. VU MF akių ligų kurso vedėjai buvo: 1949–1974 m. doc. Marija Horodničienė (1904–1975), 1975–1990 m. doc. Kęstutis Sukarevičius (1938–2004), 1991–1996 m. doc. Gražina Juodkaitė (g. 1941 m.), 1997–

2001 m. doc. Romas Kašinskas (g. 1938 m.), nuo 2002 m. iki dabar – doc. Rimvydas Ašoklis (g. 1965 m.).

1962 m. buvo įkurtas VU gydytojų tobulinimosi fakultetas (dabartiniu metu – skyrius), kuriame iki 1965 m. paskaitas skaitė ir akių ligų gydytojams kursantams praktikos darbus rengė beveik visos tuomečio Akių ligų skyriaus gydytojos, vadovaujamos doc. M. Horodničienės. Vėliau, grįžę iš Odesos V. Filatovo akių ligų ir audinių

9 lentelė. Akių ligų skyriaus darbuotojų disertacijos, apgintos Lietuvoje

Disertacijos autorius Disertacijos pavadinimasDoc. M. Horodničienė Žemdirbių akių traumos, 1966 m. apginta VUDoc. G. Jusaitienė Naujagimių akių ypatybės ir patologiniai akių dugno pakitimai, 1972 m. apginta Kauno

medicinos institute.Dr. R. Bagdonienė Neišnešiotų naujagimių retinopatijos gydymas: tradicinė ir modi� kuota krioterapija, 1999

m. apginta eksternu VUDr. R. Sirtautienė Neišnešiotų naujagimių retinopatija: atrankos ypatumai ir reikšmė, 1999 m. apginta eksternu

VUDoc. R. Ašoklis Viso storio ragenos transplantanto persodinimas į pasluoksnį guolį (eksperimentas), 2001 m,

VUDr. D. Aukštikalnis Tinklainės tamponados Densironu-68 klinikiniai ir histologiniai aspektai (eksperimentas),

2007 m., VU

9 nuotr. Akių ligų centro darbuotojai (2006 m.)

terapijos mokslinio tyrimo instituto, ten baigę tikslinę aspirantūrą ir apgynę disertacijas, akių ligų kurse pradėjo dirbti Joana Saliklytė-Jautakienė – 1965 m., Kęstutis Sukarevičius – 1969 m., Gražina Juodkaitė – 1971 m. 1967 m. į kursą iš Akių ligų skyriaus perėjo dirbti gyd. Genovaitė Jusaitienė. Tuomet gydytojų tobulinimas, kaip ir darbas su studentais, tapo daugiausia akių ligų kurso darbuotojų užsiėmimu.

Akių ligų kurso darbuotojai konsultuoja sunkius ligo-nius, atlieka vizitacijas, rengia pranešimus konferencijoms, skaito paskaitas ir veda pratybas studentams medikams ir Gydytojų tobulinimosi fakulteto klausytojams.

Akių ligų skyriaus darbuotojų Lietuvoje apgintos diser-tacijos (9 lentelė).

Kadangi man teko vadovauti tikruoju virsmo periodu (1990–1996 m.), trumpai norėčiau prisiminti tą laikotar-



pį. Atgavus nepriklausomybę, atsidarius sienoms, atsirado galimybė mūsų gydytojams išvykti stažuotis į Vakarų šalis tų šalių oftalmologų kvietimu. Ypač pasižymėjo Norvegijos oftalmologai, kurių kvietimu jų klinikose iš pradžių po 2 mėn., o vėliau po 3 sav., gaudami visą išlaikymą, lankėsi 25 mūsų šalies oftalmologai. Buvo net organizuoti bendri Lie-tuvos ir Norvegijos oftalmologų susirinkimai Lietuvoje ir Norvegijoje. Straipsnio pradžioje paminėtos šalys, kuriose stažavosi mūsų gydytojai. Dabar stažuotės retesnės, tačiau labai aktyviai dalyvaujama įvairiose tarptautinėse konferen-cijose visuose pasaulio kraštuose.

Pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Va-karų oftalmologai labai aktyviai važiavo į Lietuvą, norėdami susipažinti su čia teikiama oftalmologine pagalba ir pasida-linti savo patirtimi.

1994 m. VU Akių ligų klinikoje savo patirtimi apie pa-veldimas akių ligas dalijosi oftalmologas pediatras dr. Oti Paulas iš San Fransisko, 1995 m. glaukomos gydymo klau-simu 10 d. ciklą vedė klinikos profesorius Jamesas Stande-feris iš Minesotos universiteto, prof. Kennethas Hovlandas skaitė paskaitas ir vedė praktinius užsiėmimus tinklainės at-šokos diagnostikos ir gydymo klausimais. 1994 m. Vilniaus krašto akių ligų gydytojų mokslinės draugijos posėdyje paskaitą skaitė vienas žymiausių JAV glaukomos specialistų George‘as Spaethas iš Filadel� jos.

JAV lietuvių oftalmologų, ypač Steveno Laukaičio pa-stangomis, 1993 m. Vilniaus oro uoste ir 1995 m. Karmė-lavoje po 3 sav. lankėsi skraidančioji oftalmologų mokykla ORBIS. Lėktuve DC-10 Lietuvos oftalmologai stebėjo ten vykusias kataraktos ekstrakcijos, žvairumo, ragenos trans-plantacijos (atsiveždavo donorų ragenų) ir vitrektomijos operacijas. Paskaitas apie naujausius gydymo metodus skai-tė žymūs tų sričių JAV ir pasaulio oftalmologai. Šios misi-jos sėkmei daug įtakos turėjo parengiamasis organizacinis darbas, kurį atliko Akių ligų katedros darbuotojai ir rezi-dentai.

Atvykdavo ir JAV oftalmologų lietuvių. Linas Sidrys iš Čikagos lankėsi Lietuvoje dar 1985 m., dalyvavo oftalmo-logų draugijos posėdyje, supažindino su oftalmologine pa-galba JAV. Kelis kartus buvo atvykęs ir po 1990 m., bet su juo nepavyko rasti bendros kalbos.

1995 m. iš Kalifornijos, Los Andželo, buvo atvykęs prof. Albertas Milauskas – atvežė labdaros seną, bet dar veikiantį fakoemulsi� katorių, kurį, deja, naudojome labai nedaug. Ši operacijų metodika galutinai skyriuje buvo pradėta taikyti tik 2004 m.

Manau, kad didžiausią pagalbą Lietuvos žmonėms su-teikė daktaras Mindaugas Vygantas iš Čikagos. Pirmą kartą Lietuvoje jis lankėsi 1993 m. 7 nuotraukoje (7 pav.) matome jį 2006 m. rugsėjo 15 d. tarp mūsų jaunosios pamainos – rezidentų, patenkintą, įgyvendinusį savo nuo 1993 m. puo-selėtą svajonę – organizuoti Lietuvoje pasaulinę tarptautinę

konferenciją neišnešiotų naujagimių retinopatijos diagnos-tikos ir gydymo klausimais. Nuolat, nesia� šuodamas jis dir-bo ta kryptimi visus 13 metų. Ačiū jam už tai, nes naujagi-mių visiškų apakimų Lietuvoje tikrai gerokai sumažėjo.

1991 m. įvesta nauja (vakarietiška) gydytojų specia-listų rengimo metodika – trejų metų akių ligų rezidentū-ra. Iki 2009 m. imtinai paruoštas 31 oftalmologas, iš jų 9 dirba VUL Santariškių klinikų Akių ligų skyriuje. Labai ryškiai kartų kaita matoma kitose nuotraukose. 1992 m. nuotraukoje (8 nuotr.) matome visus akių ligų staciona-ro, poliklinikos gydytojus, Akių ligų katedros darbuo-tojus ir pirmuosius Akių ligų katedros rezidentus. Šioje nuotraukoje yra nemažai gydytojų – tiesioginių dr. M. Horodničienės mokinių klinicistų: gyd. O. Gradauskie-nė, L. Jakevičienė, M. Sergėdaitė-Zonn, R. Pivoriūnienė, doc. G. Jusaitienė, gyd. V. Šulskaja, O. Koženeckis, doc. G. Juodkaitė (nėra dėl dabar nežinomos priežasties A. Misiūnaitės) ir daug jų mokinių – gyd. L. Butkienė, doc. K. Sukarevičius, gyd. J. Ambrozaitienė, R. Sirtautienė ir R. Bagdonienė, N. Kašinskienė, I. Baltrūnienė, St. Pa-karklienė.

2006 m. nuotraukoje (9 nuotr.) daug naujų veidų, dr. M. Horodničienės mokinių – beveik visas Akių ligų cen-tro kolektyvas su viduriniuoju personalu, pagalbininkais ir tuomečiais gydytojais rezidentais. Gražus, jaunas ir gausus būrys!

Baigdama noriu palinkėti jaunam, entuziastingam, darbščiam kolektyvui ir jo vadovams įžengiant į septintąjį skyriaus gyvavimo dešimtmetį, sėkmingai tęsti Akių ligų skyriaus tradicijas, nuolat tobulinti savo žinias, auginti, ug-dyti sau pamainą. Santarvės! Sėkmės! Sveikatos!

LITERATŪRA1. Jurkštas V. K. Požėlos g-vė 6. A. Jankevičienė (sudarytoja). Vil-

niaus architektūra. Vilnius: Mokslas; 1985, 255–256.2. Medicinos enciklopedija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų lei-

dykla, 1993. 2 t. 476; 487–488.3. Gradauskienė O. Akių ligų skyriaus 1967 m. darbo ataskaita.

Rankraštis.4. Adomavičienė V. Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės

(RVKL) „Raudonasis kryžius“ akių ligų skyriaus 1976 m. darbo apžvalga. Rankraštis.

5. Adomavičienė V. Akių ligų skyriaus 1979 m. darbo apžvalga. Rankraštis.

6. Adomavičienė V. Akių ligų skyriaus 1981 m. darbo apžvalga. Rankraštis.

7. Adomavičienė V. RVKL akių ligų skyriaus 1989 m. darbo apž-valga. Rankraštis.

8. 2006–2008 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klini-kų Akių ligų centro darbo apžvalga, ligoninės skaičiavimo cen-tro duomenys. Rankraštis.

9. Jautakienė J. Medicinos daktarę docentę Mariją Horodničienę prisimenant. Medicinos teorija ir praktika. 2005; 1: 80–82.

Gautas 2010 m. kovo 1 d., aprobuotas 2010 m. kovo 19 d.Submitted March 1, 2010, accepted March 19, 2010.

vilniaus universiteto ligoninĖs … – daug ligonių, kurie būdavo gydomi stacionare, da-bar...

Documents