PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m gegus 15 d. sakymu Nr. 233

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.05.04:2003

POVEIKIAI IR APKROVOS

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. is statybos techninis reglamentas (toliau Reglamentas) nustato poveikius ir apkrovas,

veikianius statini laikanisias konstrukcijas. Reglamente pateikiama: 1.1. poveiki klasifikacija; 1.2. skaiiuotins situacijos; 1.3. poveiki derinimas; 1.4. statybini mediag ir sandliuojam mediag svorio tankiai; 1.5. statybini element savasis svoris; 1.6. naudojimo apkrovos; 1.7. sniego apkrovos; 1.8. vjo apkrovos; 1.9. kran apkrovos; 1.10. klimato temperatros poveikiai; 1.11. apledjimo apkrovos; 1.12. linkiai ir poslinkiai. 2. Poveiki ir apkrov ypatumai, projektuojant gelbetonines, plienines, mro, armuoto

mro, medines, aliuminines bei kitas konstrukcijas, idstyti atskiruose statybos techniniuose reglamentuose bei kituose Lietuvoje nustatyta tvarka teisintuose normatyviniuose dokumentuose.

3. Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, usiimantiems statinio projektavimo ir 2 punkte nurodyt konstrukcij ir geotechnikos projektavimo bei normatyvini dokument projektavimui ir kontrolei rengimo veikla.

4. Kol neteisinti visi europin (EN) ir pasaulin (ISO) atitinkamas sistemas sudarantys ir (arba) neparengti visi 2 punkte ivardyti dokumentai, projektuojant konstrukcijas, gali bti naudojami atitinkamai suderinti atskiri normatyviniai dokumentai, pasiekiant ne maesn patikimum, koks reglamentuojamas [7.15] IV skyriaus II skirsnyje ir atskiruose 3 punkte ivardintuose reglamentuose.

5. Derinant skirting normatyvini sistem dokumentus, atliekama ([7.15] 3.1 p).aptartoji patikimumo analiz, atsivelgiant iuos pagrindinius veiksnius:

5.1. charakteristines reikmes ir j fraktilio lyg; 5.2. dalinius patikimumo koeficientus, skaitant ir konversijos, darbo slyg ir kitus (jeigu

jie yra) koeficientus; 5.3. r ir atsparumo deterministini ir patikimumo laidavimo modeli paklaidas

(atsitiktines ir sistemingas); 5.4. konstrukcij ir mediag kontrolei, bandymams ir tyrinjimams naudojam metodik ir

rangos paklaidas.

6. is Reglamentas yra suderintas ir pagrstas atitinkamais EN [7.37.13] privalomaisiais reikalavimais, Tarybos direktyvos 89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr.1 Mechaninis atsparumas ir stabilumas bei esminiu reikalavimu Nr.2 Gaisro sauga.

II SKYRIUS. NUORODOS 7. Reglamente pateikiamos nuorodos iuos dokumentus: 7.1. LST ISO 8930:2003 Bendrieji konstrukcij patikimumo principai. Terminai; 7.2. LST ISO 3898:2002 Konstrukcij projektavimo pagrindai. ymjimo sistema. Bendrieji

ymenys; 7.3. LST L ENV 19911:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai

konstrukcijoms. 1 dalis. Projektavimo pagrindai; 7.4. LST L ENV 199121:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai

konstrukcijoms. 21 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Tankiai, savojo svorio ir naudingosios apkrovos;

7.5. LST L ENV 199122:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 22 dalis. Gaisro poveikiai konstrukcijoms;

7.6. LST L ENV 199123:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 23 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Sniego apkrovos;

7.7. LST L ENV 199124:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 24 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Vjo poveikiai;

7.8. LST L ENV 199125:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 25 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Temperatros poveikiai;

7.9. LST L ENV 199126:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 26 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Poveikiai statybos metu;

7.10. LST L ENV 199127:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 27 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Atsitiktiniai smgi ir sprogim poveikiai;

7.11. LST L ENV 19913:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 3 dalis. Tilt eismo apkrovos;

7.12. LST L ENV 19914:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 4 dalis. Silos ir rezervuar poveikiai;

7.13. LST L ENV 19915:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 5 dalis. Kran ir kit mechanizm sukelti poveikiai;

7.14. RSN 19694 Statybin klimatologija; 7.15. statybos technin reglament STR 2.05.03:2003 Statybini konstrukcij projektavimo

pagrindai.

III SKYRIUS. SVOKOS IR APIBRIMAI

8. Reglamente vartojam pagrindini svok ir j apibrim sraas pateiktas LST L EN 1991-2-1:2000 [7.4].

IV SKYRIUS. YMENYS IR SUTRUMPINIMAI

9. Pagrindini ir papildom ymen sraas pateiktas standartuose [7.2; 7.3].

V SKYRIUS. POVEIKI PAGRINDINIAI KINTAMIEJI IR J REPREZENTACIJA

I SKIRSNIS. POVEIKIAI IR APLINKOS TAKA 10. Pagrindins klasifikacijos. Poveikiai pagal j kitim laike klasifikuojami taip: 10.1. nuolatiniai poveikiai (G), pvz., savasis konstrukcij svoris, fiksuotoji ranga ir kelio

danga, taip pat netiesioginiai poveikiai dl susitraukimo ir nevienod sdim; 10.2. kintamieji poveikiai (Q), pvz., naudojimo apkrovos ant pastato perdang, sij ir stog,

vjo poveikiai arba sniego apkrovos; 10.3. ypatingieji poveikiai (A), pvz., sprogimai arba transporto priemoni smgiai. Pastaba: deformaciniai poveikiai gali bti nuolatiniai arba kintamieji. 11. Tam tikrus poveikius, tokius kaip seisminiai poveikiai ir sniego apkrovos, galima

vertinti kaip ypatinguosius ir (arba) kintamuosius poveikius, atsivelgiant statybviets padt. 12. Poveikius dl vandens galima apibrti kaip nuolatinius ir (arba) kintamuosius poveikius

atsivelgiant j dydio kitim laike. 13. Poveikiai taip pat klasifikuojami: 13.1. pagal j kilm tiesioginius ir netiesioginius; 13.2. pagal j erdvin sklaid fiksuotuosius ir laisvuosius; 13.3. pagal j pobd ir (arba) konstrukcijos reakcij statinius ir dinaminius. 14. Poveik reikia apibdinti modeliu, daniausiai jo reikm pateikiant vienu skaliariniu

dydiu, kurio gali bti kelios reprezentacins reikms. Pastaba: kai kuriems poveikiams ir patikrinimams gali prireikti sudtingesnio kai kuri poveiki

dydi pateikimo. 15. Poveiki charakteristins reikms. Poveikio charakteristin reikm Fk yra jo

pagrindin reprezentacin reikm ir apibriama: 15.1. kaip vidutin, didiausioji arba maiausioji reikms ir nominalioji reikm (kuri

nesiejama su inomu statistiniu skirstiniu); 15.2. projekto dokumentuose, jeigu atitinka metodus, pateiktus standartuose [7.57.8]; 16. Nuolatinio poveikio charakteristin reikm apibriama taip: 16.1. jeigu G kintamum galima vertinti kaip ma, galima taikyti tik vien Gk reikm; 16.2. jeigu G kintamumo negalima vertinti kaip mao, reikia taikyti dvi reikmes: didiausi

Gk,sup ir maiausi Gk,inf. 17. G kintamumo galima nepaisyti, jeigu G reikmingai nekinta skaiiuotiniu konstrukcijos

eksploatacijos periodu ir maas jo variacijos koeficientas. Tokiu atveju Gk imama lygi vidutinei reikmei.

Pastaba: is variacijos koeficientas, atsivelgiant konstrukcijos tip, gali bti nuo 0,05 iki 0,10. 18. Tais atvejais, kai konstrukcija labai jautri G kitimams (pvz., kai kurie i anksto temptj

gelbetonini konstrukcij tipai), reikia taikyti dvi reikmes netgi esant maam variacijos koeficientui. Tada Gk,inf yra 5 % fraktilis, o Gk,sup yra 95 % fraktilis statistinio G skirstinio, kur galima imti pagal Gauso dsn.

19. Konstrukcijos savj svor galima nurodyti viena charakteristine reikme, apskaiiuojama pagal nominaliuosius matmenis ir vidutines vienetines mases, r. Reglamento IX skyri.

20. Iankstin tempim (P) reikia apibrti kaip nuolatin poveik, atsiradus dl konstrukcijos kontroliuojam jg ir (arba) kontroliuojam deformacij. iuos iankstinio tempimo tipus reikia skirti vien nuo kito (pvz., iankstinis tempimas tempiamja armatra, tempimas deformaciniu poveikiu ties atramomis).

Pastaba: iankstinio tempimo charakteristinsmis reikmmis duotuoju laiku t gali bti didiausioji

reikm Pk,sup(t) ir maiausioji reikm Pk,inf(t). Saugos ribiniams bviams galima taikyti vidutin reikm Pm(t).

21. Kintamj poveiki charakteristin reikm (Qk) atitinka vien i i: 21.1. didiausij reikm, kuri nevirijama esant pasirinktai tikimybei, arba maiausioji

reikm, kuri pasiekiama esant pasirinktai tikimybei per nurodytj atskaitin laikotarp; 21.2. nominalij reikm, kuri gali bti nurodyta tais atvejais, kai statistinis skirstinys

neinomas. Pastabos: reikms pateiktos atitinkamuose ios dalies skyriuose; klimato poveiki charakteristin reikm yra metini maksimum 0,02 fraktilis. Tai yra

ekvivalentika nuo laiko priklausanios dalies vidutiniam 50 met pasikartojimo periodui. Taiau kai kuriais atvejais, atsivelgiant poveikio pobd ir (arba) pasirinkt skaiiuotin situacij, gali bti kitas labiau tinkami fraktilis ir (arba) pasikartojimo periodas.

22. Kiekvieno projekto ypatingj poveiki skaiiuotin reikm Ad reikia nustatyti atskirai. 23. Seismini poveiki skaiiuotin reikm reikia vertinti per charakteristin reikm AEk

arba nustatyti kiekvienam projektui atskirai. 24. Daugiakomponeni poveiki charakteristin poveik reikia pateikti reikmi grupmis,

i kuri kiekvien projektiniuose skaiiavimuose reikia vertinti atskirai. 25. Kitos kintamj poveiki reprezentacins reikms yra ios: 25.1. derintin reikm, ireikta sandauga 0Qk, taikoma saugos ribiniams bviams ir

negrtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti (r. Reglamento VI skyri ir [7.15] 4 pried);

25.2. danoji reikm, ireikta sandauga 1Qk, taikoma saugos ribiniams bviams ypatingaisiais poveikiais tikrinti ir grtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti;

Pastabos: pavyzdiui, pastatams danoji reikm yra taip parinkta, kad jos atskaitinio laikotarpio

virijimo periodas yra lygus 0,01, o eismo apkrov keli tiltams danoji apkrova nustatyta pagal vienos savaits atskaitin laikotarp;

retoji reikm, ireikta sandauga 1,infqQk, yra taikoma tam tikriems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti, pvz., gelbetonini tilt perdangoms arba tilt perdang gelbetoninms dalims. Retoji reikm nustatyta tik keli eismo apkrovoms [7.11], temperatriniams poveikiams [7.8] ir vjo poveikiams [7.7] yra pagrsta vieneri met pasikartojimo periodu.

25.3. tariamai nuolatin reikm, ireikta sandauga 2Qk, taikoma saugos ribiniams bviams su ypatingaisiais poveikiais ir grtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti. Tariamai nuolatins reikms taip pat taikomos ilgalaikiams efektams apskaiiuoti.

Pastaba: apkrov ant pastat perdang tariamai nuolatin reikm yra taip pasirinkta, kad laiko dalis,

per kuri ji virijama, yra lygi 0,50 atskaitinio periodo. Kaip alternatyv tariamai nuolatin reikm galima pasirinkti lygi vidutinei reikmei per pasirinkt laiko period. Vjo poveiki ir keli eismo poveiki atvejais tariamai nuolatin reikm paprastai imama lygi nuliui.

26. Nuovargio poveiki reprezentacija. Nuovargio poveiki modeliai turi bti tie, kurie yra nustatyti prastinms konstrukcijoms (pvz., vieno ir keli tarpatrami tiltams, auktoms lanksioms konstrukcijoms vjo atvilgiu) atitinkamuose ios dalies skyriuose konstrukcij reakcijoms apkrov svyravimus vertinti.

27. Konstrukcij, kurios yra u atitinkamuose ios dalies skyriuose apibrt modeli taikymo srities, nuovargio poveikius reikia nustatyti i matavim vertinimo arba i laukiamojo poveikio spektro ekvivalentini studij.

28. Dinamini poveiki reprezentacija. Nuovargio apkrovos modeliuose, pagreiio sukelti efektai vertinami netiesiogiai charakteristinmis statinmis apkrovomis. i modeli taikymo ribos apraytos standartuose [7.47.13].

29. Kai dinaminiai poveikiai sukelia reikming konstrukcijos pagreit, reikia atlikti dalin sistemos skaiiavim.

30. Aplinkos tak, kuri gali paveikti konstrukcijos ilgaamikum, reikia vertinti pasirenkant konstrukcijos mediagas, joms keliamus reikalavimus, konstrukcijos koncepcij ir isam projektavim. aplinkos tak reikia atsivelgti ir, kai galima, apibdinti kiekybikai.

II SKIRSNIS. SKAIIUOTINS SITUACIJOS 31. Reikalinga pasirinkti tinkam skaiiuotin situacij, atsivelgiant aplinkybes, kuriomis

konstrukcija turi ipildyti jai keliamus reikalavimus. Skaiiuotins situacijos klasifikuojamos: 31.1. nuolatins skaiiuotins situacijos, kurios nurodo normalias eksploatacijos slygas; 31.2. trumpalaiks skaiiuotins situacijos, kurios nurodo trumpalaikes konstrukcijos bvio

slygas, pvz., statant, rekonstruojant arba remontuojant; 31.3. ypatingosios skaiiuotins situacijos, kurios nurodo iskirtines konstrukcijos bvio

slygas arba jos aplinkos poveik, pvz., gaisr, sprogim, smg arba lokalizuoto irimo pasekmes; 31.4 seismins skaiiuotins situacijos, nurodanios konstrukcijos bvio slygas seismini

poveiki atvejais. 32. Reikalinga pasirinkti pakankamai grietas ir kintanias skaiiuotines situacijas taip, kad

bt atsivelgta visas aplinkybes, kurios, manoma, bus vykdant ir eksploatuojant konstrukcij. Skaiiuotinis ekspioatacijos laikotarpis apibrtas [7.15] V skyriaus IV skirsnyje.

33. Skaiiuotinse situacijose reikia atsivelgti naujas papildomas dangas, rengtas po atlikimo, ir (arba) paskirstymo vamzdynus. Tinkamose skaiiuotinse situacijose reikia atsivelgti vandens lyg.

34. Analizuojant sveikos su kitomis apkrovomis (pvz., vju) atvejus, sumin pastato naudojimo apkrova laikoma vienu poveikiu.

35. Kai naudijimo apkrovos charakteristin reikm, derinant su kitais poveikiais, sumainama koeficientais, apkrovos visuose auktuose nustatomos be n koeficiento.

36. Gamybiniuose plotuose, kuriuose dalies apkrov kintamumas arba vibraciniai poveikiai gali sukelti nuovarg, kiekvienam atskiram atvejui turi bti nustatytas nuovargio apkrovos modelis.

III SKIRSNIS. POVEIKI EFEKT MODELIAI 37. Konstrukcij modeliavimas. Skaiiavimus reikia atlikti taikant atitinkamus modelius,

kurie aprpt tinkamus kintamuosius. 38. Reikalinga pasirinkti tokius konstrukcij modelius, kurie tikt nustatyti konstrukcijos

reakcij, esant priimtinam tikslumo lygiui. Konstrukcij modeliai taip pat turi atitikti nagrinjam ribin bv.

39. Konstrukcij modelius reikia pasirinkti remiantis pripainta teorija ir praktika. Prireikus jie tikrinami eksperimentais.

40. Modeliavimas veikiant statiniams poveikiams. Statini poveiki modeliavim reikia pagrsti pasirenkant tinkamas element ir j sandr bei tarp element ir grunto jgosdeformacijos priklausomybes. Modelyje taikomos pakraio slygos turi atitikti numatytsias konstrukcijoje.

41. Tikrinant ribinius bvius, reikia atsivelgti poslinki ir deformacij veiksnius, jeigu dl j gaunamas reikmingas r didjimas.

42. Netiesioginiai poveikiai skaiiavimams pritaikomi taip: 42.1. skaiiuojant tiesikai tampri sistem tiesiogiai kaip ekvivalentines jgas (kai reikia

naudojant atitinkamus tamprumo moduli santykius), 42.2. skaiiuojant netiesin sistem tiesiogiai kaip deformacinius poveikius. 43. Modeliavimas veikiant dinaminiams poveikiams. Konstrukcij modelius roms

nustatyti reikia parinkti atsivelgiant reikiamus konstrukcinius elementus, j mas, stiprum,

standum bei slopinimo charakteristikas ir visus reikiamus nekonstrukcinius elementus, j savybes. Modelyje taikomos pakraio slygos turi atitikti numatytsios konstrukcijoje.

44. Jeigu tinka dinamines apkrovas traktuoti kaip tariamai statines, dinamines dalis galima vertinti skaitant jas statines reikmes arba taikant ekvivalentinius statini poveiki dinaminius didinimo koeficientus. Kai kuriems ekvivalentiniams dinaminio didinimo koeficientams nustatomi laisvj svyravim daniai.

45. Grunto ir konstrukcijos sveikos atveju grunto tak galima modeliuoti atitinkamomis ekvivalentinmis spyruoklmis ir amortizatoriais.

46. Prireikus (pvz., esant vjo sukeltoms vibracijoms arba seisminiams poveikiams), poveikius galima nustatyti modaline analize, remiantis mediagos ir geometrins formos elgsena, pagal tiesin priklausomyb. Taisyklingos formos, reguliaraus standumo ir masi isidstymo konstrukcij tiesiogin modalin analiz, jeigu tinka atsivelgti tik pagrindin mod, galima pakeisti skaiiavimu, taikant ekvivalentinius statinius poveikius.

47. Dinaminius poveikius taip pat galima ireikti, kai tinka, proces svokomis arba danum sritimi ir tinkamais metodais nustatyta konstrukcijos reakcija.

48. Kai dinaminiai poveikiai gali sukelti tokio dydio arba danio vibracijas, kad galt viryti tinkamumo reikalavimus, reikia patikrinti tinkamumo ribin bv (r. Reglamento 10 pried).

49. Ugnies poveiki modeliavimas. Ugniai atsparios konstrukcijos projektavimo skaiiavimas turi bti pagrstas skaiiuotiniais gaisro procesais [7.5], reikia taikyti konstrukcijos temperatros raidos modelius, taip pat ir konstrukcijos mechanins elgsenos, esant auktai temperatrai, modelius.

50. Veikiamos gaisro konstrukcijos reikalaujam elgsen reikia patikrinti visos konstrukcijos skaiiavimu arba dalies element rinkini skaiiavimu, arba element skaiiavimu, taip pat ir taikant duomenis i lenteli ar bandym rezultatus.

51. Veikiamos gaisro konstrukcijos elgsen reikia vertinti atsivelgiant nominalin gaisro poveik arba modeliuot gaisro poveik, taip pat lydiniuosis poveikius [7.5].

52. Konstrukcijos reakcija, esant auktoms temperatroms, vertinta atskir konstrukcij projektavimo statybos techniniuose reglamentuose. Terminiai modeliai gali bti grindiami prielaida, kad temperatra skerspjviuose ir iilgai element yra tolygi arba netolygi. Konstrukcij modeliai gali bti apriboti atskir element skaiiavimu arba galima atsivelgti gaisro veikiam element tarpusavio sveik.

53. Laikanij element reakcijos, esant auktoms temperatroms, modeliai turi bti netiesiniai.

IV SKIRSNIS. POVEIKI IR J EFEKT SKAIIUOTINS REIKMS 54. Taikant dalini koeficient metod, reikia patikrinti, kad tinkamose skaiiuotinse

situacijose nebt virytas joks tinkamas ribinis bvis, kai skaiiavimo modeliuose yra taikomos poveiki arba r ir atsparum skaiiuotins reikms.

55. Parinkt skaiiuotini situacij ir tinkam ribini bvi atskirus kritini apkrov variant poveikius reikia derinti kaip isamiai nurodyta iame skyriuje. Taiau poveiki, kurie negali veikti tuo paiu metu, pavyzdiui, dl fizini prieasi, derinyje kartu, vertinti nereikia.

56. Skaiiuotins reikms gaunamos taikant charakteristines arba kitas reprezentacines reikmes, derinant su daliniais ir kitais koeficientais, pateiktais iame skyriuje ir statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.).

57. Skaiiuotines reikmes galima nustatyti tiesiogiai, bet iuo atveju reikia parinkti konservatyvias reikmes.

58. Skaiiuotins reikms, nustatytos statistiniu pagrindu, turi atitikti bent t pat vairi ribini bvi patikimumo laipsn, numatyt dalini koeficient metodu, pateikt iame Reglamente.

59. Statini apkrovim veikiam konstrukcij, taip pat atveju, kai dinaminiai poveikiai yra vertinami, taikant ekvivalentines tariamai statines apkrovas ir dinaminius didinimo koeficientus,

skaitant vjo ir eismo apkrovas, saugos ir tinkamumo ribini bvi tikrinim apribojimai ir supaprastinimai pateikiami [7.15] VII skyriaus II skirsnyje. Netiesiniam ir nuovargio skaiiavimui reikia taikyti konkreias taisykles, pateiktas atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.).

60. Poveiki skaiiuotins reikms. Poveikio F skaiiuotin reikm Fd bendrja forma galima ireikti taip:

Fd = fFrep, (5.1a)

kai

Frep= Fk ; (5.1b) ia: Fk poveikio charakteristin reikm; Frep tinkama poveikio reprezentacin reikm; f poveikio dalinis koeficientas, kuriuo atsivelgiama galimus nepalankius poveikio

reikmi nuokrypius nuo reprezentacini reikmi; yra lygus 1,00 arba 0, 1, 2. 61. Seismini poveiki skaiiuotin reikm AEd reikia nustatyti atsivelgiant konstrukcijos

elgsen ir kitus tinkamus kriterijus. 62. Poveiki efekt skaiiuotins reikms. Konkretaus apkrov varianto poveiki efekto

skaiiuotin reikm (Ed) bendrja forma galima ireikti taip: { } 1,; direp,if,dd = iaFEE S ; (5.2) ia: ad geometrini charakteristik skaiiuotins reikms ([7.15] 59 p.); Sd dalinis koeficientas neapibrtumams vertinti:

- modeliuojant poveiki efekt, - kai kuriais atvejais modeliuojant poveikius.

Pastaba: paprastai poveiki efektai priklauso nuo mediag savybi. 63. Supaprastintu atveju skaiiuojama taip: { } 1,; direp,iF,d = iaFEE , (5.2a) kai

if,SdiF, = . (5.2b)

Pastaba: jeigu tinka, pvz., kai eina geotechniniai poveikiai, dalinius koeficientus F,i galima taikyti

atskir poveiki efektams arba taikyti tik vien bendr konkret koeficient F poveiki su atitinkamais daliniais koeficientais derinio efektui.

64. Kai daromas skirtumas tarp palanki ir nepalanki nuolatini poveiki efekt, reikia

taikyti dvi skirtingas dalini koeficient reikmes (G,inf ir G,sup). 65. Skaiiuojant netiesin sistem (t. y., kai priklausomybs tarp poveiki ir j efekt yra

netiesins), galima atsivelgti toliau nurodytas prastinimo taisykles vieno vyraujaniojo poveikio atveju:

65.1. kai poveikio efektas didja labiau negu poveikis, dalin koeficient F reikia taikyti reprezentacinei poveikio reikmei;

65.2. kai poveikio efektas didja maiau negu poveikis, dalin koeficient F reikia taikyti poveikio reprezentacins reikms poveikio efektui.

Pastaba: iskyrus i lyn ir membranines konstrukcijas, dauguma j priklauso Reglamento 65.1

punkte apibrtai kategorijai. 66. Tais atvejais, kai vairi konstrukcij skaiiavimo statybos techniniuose reglamentuose

yra isamiai pateikti tobulesni metodai (pvz., i anksto temptosioms konstrukcijoms), jiems taikyti reikia teikti pirmum prie nurodytus Reglamento 65 punkte.

VI SKYRIUS. POVEIKI DERINIMAS

I SKIRSNIS. SAUGOS RIBINIAI BVIAI 67. Privaloma patikrinti tokius saugos ribinius bvius, kai tinka: 67.1. EQU: konstrukcijos arba jos dalies, traktuojam standiu knu, statins pusiausvyros

netekimas, kai vieno altinio poveiki sklaidos erdvje mai pakitimai yra reikmingi, o konstrukcijos mediag ar grunto stiprumai nesvarbs;

67.2. STR: konstrukcijos arba laikanij element, skaitant pamatus, polius, rsio sienas ir kt., vidinis irimas arba pernelyg didels deformacijos, kai lemia statybini mediag arba konstrukcijos stiprumas;

67.3. GEO: grunto irimas arba pernelyg didels deformacijos, kai grunto arba uolienos stiprumai yra reikmingi atsparumui;

67.4. FAT: konstrukcijos arba laikanij element irimas dl nuovargio. 68. Poveiki skaiiuotins reikms turi atitikti pateikiamas Reglamento 10 priede. 69. Statins pusiausvyros ir atsparumo tikrinimai. Nagrinjant konstrukcijos statins

pusiausvyros ribin bv (EQU), tikrinama slyga:

std,dstd, EE . (6.1) ia: Ed,dst destabilizuojani poveiki efekto skaiiuotin reikm; Ed,st stabilizuojani poveiki efekto skaiiuotin reikm. 70. Kai reikia, statins pusiausvyros ribinio bvio iraik galima papildyti, skaitant,

pavyzdiui, trinties tarp dviej standi kn koeficient. 71. Tikrinant pjvio, elemento ar sandros trkimo arba pernelyg dideli deformacij ribin

bv (STR ir (arba) GEO), reikia patikrinti, ar:

dd RE . (6.2)

ia: Ed toki poveiki, kaip vidins jgos, momento arba keli vidini jg ar moment

atstojamojo vektoriaus, efekto skaiiuotin reikm; Rd atitinkamo atsparumo skaiiuotin reikm. Pastabos: apie STR ir GEO metodus r. Reglamento 10 priede. iraika (6.2) neaprpia vis tikrinimo format, susiet su klupdymu, t. y. irimu, kuris

vyksta, kai antrini efekt neriboja konstrukcijos reakcija, arba priimtina konstrukcijos reakcija.

72. Poveiki deriniai. Kiekvieno kritiko apkrov atvejo skaiiuotines poveiki efekt reikmes (Ed) reikia nustatyti derinant reikmes poveiki, kurie yra vertinami, jog gali veikti tuo paiu metu.

73. Kiekviename poveiki derinyje turi bti vyraujantysis kintamasis poveikis arba ypatingasis poveikis.

74. Poveiki deriniai turi atitikti Reglamento 7885 punkt reikalavimus. 75. Kai patikrinimo rezultatai yra labai jautrs konstrukcijos viet nuolatinio poveikio

dydio kitimams, io poveikio nepalankisias ir palankisias dalis reikia taikyti kaip atskirus poveikius. Tai konkreiai taikoma tikrinant statins pusiausvyros arba analogikus ribinius bvius (r. Reglamento 70 p.).

76. Kai keli vieno poveikio efektai (pvz., savojo svorio sukelti lenkimo momentas ir normalioji jga) nra visikai tarpusavyje susij, bet kurio palankaus komponento dalin koeficient galima sumainti.

77. Kai tinka, reikia atsivelgti deformacinius poveikius (r. Reglamento 42 p.). 78. Nuolatini ir trumpalaiki skaiiuotini situacij deriniai (pagrindiniai deriniai).

Bendrasis poveiki efekt formatas turi bti toks: { } 1i,1,;;; ik,i0,iq,k,1q,1pjk,jg,Sdd >= jQQPGEE . (6.3a) 79. Nagrinjam poveiki efekt derin reikia pagrsti vyraujaniojo kintamojo poveikio

skaiiuojamja reikme ir lydinij kintamj poveiki skaiiuotinmis derintinmis reikmmis. Pastaba: diferencijuojant statinio element patikimum priklausomai nuo patikimumo klasi ([7.15]

3 priedo 2 lentel), dalinius patikimumo koeficientus Q,1, Q,i, kurie taikomi nuolatini skaiiuotini situacij pagrindiniams deriniams, esant skaiiuotiniams prieiros ir atlikimo lygiams galima dauginti i koeficiento KFI ([7.15] 3 priedo 3 lentel), taip pat Regalamento 80 p.).

{ } 1,1,;;; ik,i0,iQ,k,1Q,1pjk,jG,d >= ijQQPGEE . (6.3b) 79.1. Poveiki derinio (6.3b) iraik skliaustuose { } galima ireikti taip:

>

+++1j 1

ik,i0,iQ,''''

k,1Q,1''''

p''''

jk,jG, i

QQPG , (6.4)

79.2. arba alternatyviai, STR ir GEO ribiniams bviams viena i dviej toliau pateikt

iraik, kuria gaunamas nepalankesnis rezultatas:

++++++

>

>

;

,

1j 1ik,i0,iQ,

''''k,1Q,1

''''p

''''jk,jG,j

1j 1iik,i0,iQ,

''''k,10,1Q,1

''''p

''''jk,jG,

iQQPG

QQPG (6.4a)

ia: '''' + reikia ,,derinamas su; reikia ,,derintinis efektas i; nepalankaus nuolatinio poveikio G redukavimo koeficientas. Pastaba: daugiau informacijos apie pasirinkim pateikta Reglamento 10 priede. 80. Jeigu priklausomyb tarp poveiki ir j efekt yra netiesin, tai iraikas (6.3a) arba

(6.3b) reikia taikyti tiesiogiai, atsivelgiant santykin poveiki efekt padidjim, palyginti su poveiki dydi padidjimu taip pat r. Reglamento 65 punkt.

81. Ypatingj skaiiuotini situacij poveiki deriniai. Bendrasis poveiki efekt formatas turi bti toks:

( ){ } 1,1,;;arba;;; ik,i2,k,12,11,1djk,d >= ijQQAPGEE . (6.5a) Esant skliaustuose { } poveiki derin galima ireikti taip: ( )

>++++

1j 1ik,i2,

''''k,12,11,1

''''d

''''''''jk, arba

i

QQAPG . (6.5b)

82. Pasirenkant 1,1Qk,1 arba 2,1Qk,1, reikia atsivelgti tinkam skaiiuotin ypatingj

situacij (smgis, gaisras arba ilikimas po ypatingojo vykio ar situacijos). 83. Ypatingj situacij poveiki deriniai turi arba aprpti tiesiogin ypatingj poveik

(gaisras arba smgis), arba nurodyti situacij po ypatingojo vykio (A=0). 84. Gaisro situacijos Ad, be temperatros poveikio mediag savybms, turi apibdinti ir

netiesioginio iluminio poveikio dl gaisro skaiiuotin reikm. 85. Seismini skaiiuotini situacij poveiki deriniai. Bendrasis poveiki efekt formatas

turi bti toks: { } 1,1,;;; ik,i2,Edjk,d >= ijQAPGEE . (6.6a) Esant skliaustuose { } poveiki derin galima ireikti taip:

+++

1ik,i2,

''''Ed

''''''''jk,

i

QAPG . (6.6b)

86. Poveiki daliniai patikimumo ir poveiki derini koeficientai. Poveiki dalini

patikimumo koeficient ir reikmes parinkti pagal Reglamento 10 priedo 2 ir 5 punkt reikalavimus.

II SKIRSNIS. TINKAMUMO RIBINIAI BVIAI 87. Tinkamumo ribini bvi tikrinimas. Turi bti tikrinama slyga:

dd CE ; (6.7)

ia: Cd reikiamo tinkamumo kriterijaus ribojanti skaiiuotin reikm; Ed tinkamumo kriterijaus apibrta poveiki efekto skaiiuotin reikm, nustatyta pagal

tinkam derin. 88. Tinkamumo kriterijai. Deformacijas, kurias reikia atsivelgti vykdant tinkamumo

reikalavimus, reikia pasirinkti tokias, kokios isamiai pateiktos Reglamento 10 priede. 89. Poveiki deriniai. Poveiki deriniai, kuriuos reikia atsivelgti atitinkamose

skaiiuotinse situacijose, turi atitikti tikrinamus tinkamumo reikalavimus ir eksploatacins kokybs kriterijus.

90. Tinkamumo ribini bvi poveiki deriniai yra simbolikai apibrti toliau pateiktomis iraikomis (mediag dalinius patikimumo koeficientus r.[7.15] 61.4 p.p.).

Pastaba: iose iraikose priimta, kad visi daliniai koeficientai yra lygs 1 (r. Reglamento 10 pried),

iskyrus tuos atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.) numatyta kitaip.

90.1. charakteristinis derinys: { } 1,1,;;;;G ik,iO,k,1jk,d >= ijQQPEE . (6.8a)

io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam charakteristiniu deriniu) galima ireikti taip:

."""""" G1j 1i

ik,iO,k,1jk, >

+++ QQP (6.8b) Pastaba: charakteristinis derinys paprastai taikomas negrtamiems ribiniams bviams. 90.2. daninis derinys: { } .1,1,;;;;;G ik,i2,k,11,1jk,d >= ijQQPEE (6.9a) io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam daniniu deriniu) galima ireikti taip:

."""""" G1j 1i

ik,i2,,1k1,1jk, >

+++ QQP (6.9b)

Pastaba: daninis derinys paprastai yra taikomas grtamiesiems ribiniams bviams. 90.3. tariamai nuolatinis derinys: { } 1;1;;;G ik,i2,jk,d >= ijQPEE (6.10a) io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam tariamai nuolatiniu deriniu) galima ireikti

taip:

>++

1j 1i.kii2,jk, """ G QP . (6.10b)

Pastabos: ymjimai pateikti Reglamento 10, 20 ir 72 punktuose ir EN [7.3]; tariamai nuolatinis derinys paprastai taikomas ilgalaikiams efektams ir konstrukcijos

ivaizdai. 91. Iankstinio tempimo poveikio reprezentacin reikm (t. y. Pk arba Pm) reikia nustatyti

atsivelgiant nagrinjamojo iankstinio tempimo atitinkamo reglamento reikalavimus. 92. Btina atsivelgti poveiki reikmingus efektus dl pridt netiesiogini poveiki,

pvz., papildomj ar varomj deformacijas. Pastaba: kai kuriais atvejais (6.8a) iki (6.10b) iraikas reikia modifikuoti. Isamios taisykls

pateiktos atitinkamose statybos technini reglament (r. Reglamento 2 p.) dalyse. 93. Poveiki daliniai patikimumo ir poveiki derini koeficientai. Taikomi [1,0] tinkamumo

ribos bvi daliniai koeficientai, iskyrus atvejus, kai numatyta kitaip. 94. Poveiki derini koeficient reikms yra pateiktos Reglamento 10 priedo 1 lentelje.

VII SKYRIUS. POVEIKI RODIKLIAI, TAIKOMI TIESIOGINIAME INFORMACINIAME-STATISTINIAME PROJEKTAVIMO METODE

95. Taikant tiesiogin informacinstatistin metod (TIS), tikrinamos tos paios skaiiuotins situacijos, kaip ir taikant dalini koeficient su bandymais metod.

I SKIRSNIS. NUOLATINI APKROV TIKIMYBINIAI RODIKLIAI 96. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, konstrukcij

savojo svorio ap krovos Gj vidurkis Gj ir vidutin kvadratin nuokrypa G,j nustatoma taikant iraikas:

, GjGjjG, V= (7.1)

. GjGjjG, = (7.2)

ia: koeficientas; daniausiai pasirenkama =1,0; VGj ir Gj konstrukcijos ar elemento tris ir mediagos vienetinis svoris; Gj savojo svorio variacijos koeficientas; daniausiai pasirenkama Gj=0,1. 97. Jeigu statinio konstrukcij ar element veikia keleto vienod i =1, 2, , n konstrukcij

svoris, tada savojo svorio vidurkis ir vidutin kvadratin nuokrypa nustatomi taikant iraikas:

=

=n

1ijiG,G ,

1

n (7.3)

.

jG,G n= (7.4)

Pastaba: kai keletas konstrukcij yra nevienodos, tada G formulje n reikia tiktai didiausi, tarp

savs besiskiriani maiau nei 50% svorio, element kiek.

II SKIRSNIS. KINTAMJ APKROV TIKIMYBINIAI RODIKLIAI 98. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, vyraujanios

kintamosios apkrovos Q1 pagal Reglamento 10 priedo 24 lenteles maksimum per 50 met laik Q50,1 vidurkis Q,50,1 ir vidutin kvadratin nuokrypa Q,50,1 nustatoma pagal Reglamento 1524 punktuose pateiktsias charakteristines Qk,1 reikmes, taikant iraikas:

, k,1Q,50,1 Q= (7.5)

.3,0 k,1Q,50,1 Q= (7.6)

(7.5) ir (7.6) iraikos gautos primus, kad Qk,1 yra apkrovos 50 met maksimum vidurkis,

o apkrovos 50 met maksimum variacijos koeficientas yra Q,50,1=0,3. 99. Nevyraujanioms Qk,j apkrovoms imama:

, jk,0jQ,50, Q= (7.7)

.2,0 jk,0jQ,50, Q= (7.8) Pastaba: vietoje Q,50,j ir Q,50,j pagal (7.7) ir (7.8) iraikas galima taikyti vidurk ir vidutin

kvadratin nuokryp, atitinkanius apkrovos skirstin atsitiktiniu laiko momentu, jeigu nustatyta, kad pastarj skirstini rodikliai skiriasi nuo rodikli (7.7) ir (7.8) ne daugiau kaip 10%.

100. Tinkamumo ribiniam bviui skaiiuoti taikoma vyraujanios Q1 ir nevyraujani Qj kintamj apkrov tariamai nuolatin dalys 2Qk,1 ir 2Qk,j. J vidurkis ir vidutin kvadratin nuokrypa apskaiiuojami:

, Q,50,12lQ,50,1, = (7.9)

, Q,50,12lQ,50,1, = (7.10)

, jQ,50,2lj,Q,50, = (7.11)

; jQ,50,2lj,Q,50, = (7.12)

ia Q,50,1, Q,50,1 ir Q,50,j, Q,50,j nustatomi pagal (7.5) (7.8) iraikas. 101. Tikrinant patikimum saugos, negrtamiems ir grtamiems tinkamumo ribiniams

bviams TTS reikms pasirenkama pagal STR 2.05.03:2003 [7.15] 1 pried. Pastaba: TTS reikmi, atitinkani DK reikmes, nustatymo metodika aptariama [7.15] 1 priedo 3

punkte.

III SKIRSNIS. POVEIKI EFEKTO MODELIO PAKLAID TIKIMYBINIAI RODIKLIAI

102. Poveiki efekto, pvz., vidins ains jgos, momento, skersins jgos, modelio ( );,... m,2,1 FFFeE = (7.13) ia simboliais F1, F2, , Fm ymimi poveikiai, sisteminga E ir atsitiktin E paklaidos E

nustatomos pagal statistinio tyrimo duomenis lyginant pagal atitinkam schem apkraut element apskaiiuot taikant (7.13) model Ecal,j ir eksperimentikai nustatyt Eobs,j reikmi por j = 1, 2, , u pakankam kiek u 30.

Pastaba: sisteminga paklaida gali bti nustatoma taikant iraik:

,1u

1j jcal,

jobs,=

= EE

uE (7.14)

atsitiktin vidutin kvadratin paklaida:

( ) .1

u

1j

2

Ejcal,

jobs,

==

uEE

E (7.15)

103. Jeigu E paklaidos turi reikmingos takos tiesioginiam informaciniam-statistiniam

projektavimui, jos turi bti nustatytos ir pateikiamos atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose.

VIII SKYRIUS. KONSTRUKCIJ IR SANDLIUOJAMJ MEDIAG SVORIAI

104. Reikia nustatyti konstrukcij ir sandliuojam mediag vienetini svori

charakteristines reikmes. Vidutines reikmes reikia taikyti kaip charakteristines reikmes (r. Reglamento 105 ir 106 punktus).

Pastaba: Reglamento 11 priede yra pateiktos sandliuojam mediag vienetini svori ir natraliojo

laito kamp vidutins reikms. Pateikiant diapazon, daroma prielaida, kad vidutin reikm labai priklausys nuo mediagos kilms ir j galima pasirinkti kiekvienam tam tikram projektui.

105. Mediag (pvz., nauj ir atnaujint mediag), kurios nenurodytos Reglamento 11 priedo lentelse, vienetini svori charakteristines reikmes tam tikram projektui reikia nustatyti pagal Reglamento 1534 punktus.

106. Kai taikomos vienetini svori didels sklaidos mediagos, pvz., dl j prigimties, drgnumo ir kt., toki mediag svori charakteristines reikmes reikia vertinti pagal Reglamento 1534 punktus.

107. Galima taikyti tiesiogiai nustatytas vienetini svori reikmes.

IX SKYRIUS. STATYBINI ELEMENT SAVASIS SVORIS

I SKIRSNIS. SAVASIS SVORIS 108. Statini savj svor reikia priskirti prie pastovij fiksuotj poveiki, r. Reglamento

1014 punktus. 109. Kai laikui bgant savasis svoris gali keistis, tai j reikia vertinti didiausija ir

maiausija reikmmis (r. Reglamento 1524 punktus). Taiau kai kuriais atvejais, kai jis yra laisvas (pvz., kilnojamosios pertvaros, r. Reglamento 141.10 p.), j reikia apibrti kaip papildom naudojimo apkrov.

110. Apkrovas dl balasto reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius, ir projektuojant reikia atsivelgti galimus balasto perskirstymus (r. Reglamento 119 ir 120 punktus).

111. ems apkrovas ant stog ir teras reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius. 112. Projektuojant reikia atsivelgti drgms kiekio kitimus ir aukio kitim, kurie gali

atsirasti dl nekontroliuojamo kaupimosi konstrukcijos skaiiuotino eksploatacijos laikotarpio metu.

II SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA 113. Statini savasis svoris daniausiai reprezentuojamas viena charakteristine reikme,

apskaiiuojama pagal nominalinius matmenis ir charakteristines vienetini svori reikmes.

114. Statini savasis svoris susideda i konstrukcijos ir nelaikanij element, skaitant tvirtinamj mechanizm, taip pat ems ir balasto svorius.

115. Yra ie nekonstrukciniai elementai: 115.1. stogo danga; 115.2. grindinys ir dangos; 115.3. pertvaros ir apdarai; 115.4. turklai, atitvarai, parapetai, bordirai; 115.5. sien apdangalai; 115.6. kabamosios lubos; 115.7. ilumin izoliacija; 115.8. tilt ranga; 115.9. tvirtinamieji mechanizmai (r. Reglamento 116 p.). 116. Tvirtinamieji mechanizmai yra ie: 116.1. lift ir judanij laipt ranga; 116.2. ildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo ranga; 116.3. elektrotechnikos ranga; 116.4. vamzdiai be j turinio; 116.5. kabeli vamzdiai ir kolektoriai. 117. Kilnojamj pertvar apkrovos apibriamos kaip naudojamos apkrovos, r.

Reglamento 120 ir 141.10 p.p.

III SKIRSNIS. SAVOJO SVORIO CHARAKTERISTINS REIKMS 118. Savojo svorio, matmen ir vienetini svori charakteristines reikms nustatomos

pagal Reglamento 1524 p.p. Taikomi nominalieji matmenys, nurodyti briniuose. 119. Duomenis apie pagamintus elementus, tokius kaip grind sistema, fasadus ir lubas,

liftus ir pastat rang, galima gauti i gamintojo. 120. Kilnojamj pertvar savojo svorio efekt reikia vertinti ekvivalentika tolygiai

paskirstyta apkrova, pridta prie naudojimo apkrovos, r. Reglamento 141.10 p. 121. Reikia atsivelgti statini nekonstrukcini dali, toki kaip balasto ant geleinkelio

tilt arba upylimo ant poemini konstrukcij, toki kaip pralaidos, didiausias ir maiausias vienetini svori reikmes, jeigu tiktina, kad mediaga gali sutankti, permirkti arba dl kitoki prieasi eksploatacijos metu pasikeisti jos savybs.

122. Reikia nurodyti balasto ant geleinkelio tilt stor. Nustatant maiausi ir didiausi balasto storio ant geleinkelio tilt charakteristines reikmes reikia vertinti 30% nuokryp nuo nominaliojo storio.

123. Nustatant didiausi ir maiausi tilt vandens izoliacijos, grindinio ir kitoki sluoksni, kai j storio kintamumas gali bti didelis, savojo svorio charakteringsias reikmes, reikia atsivelgti suminio storio nuokryp nuo nominalij arba kitoki nurodyt reikmi. Jeigu kitaip nenurodyta, tai nuokryp reikia imti lyg 20%, jeigu nominaliojoje reikmje vertintas sluoksnis rengiamas po vykdymo, ir lyg +40% ir 20%, jeigu is sluoksnis nevertintas.

124. Reikia atsivelgti kabeli, vamzdi ir komunikacini kanal savojo svorio didiausias ir maiausias charakteristines reikmes. Jeigu kitaip nenurodyta reikia vertinti 20% nuokryp nuo vidutins reikms (r. Reglamento 10 pried, taip pat 18 p.).

125. Charakteristines nekonstrukcini element, toki kaip turkl, atitvar, parapet, bordir ir kitos tilt rangos, sandr (svar), tutum formuotuv savojo svorio reikmes reikia imti lygiomis nominaliosiomis reikmmis, jeigu kitaip nenurodyta. Jei tai numatyta projekte, galima atsivelgti tutum upildym vandeniu.

X SKYRIUS. NAUDOJIMO APKROVOS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 126. Naudojimo apkrovas reikia priskirti prie kintamj laisv poveiki, jeigu iame

reglamente nenurodyta kitaip, r. Reglamento 1013 p.p. 127. Kai nagrinjama ypatingoji skaiiuotin situacija, kurioje yra svarbu transporto

priemons smgis arba mechanizm ypatingosios apkrovos, ias apkrovas reikia imti i EN [7.10]. 128. Naudojimo apkrovas reikia vertinti kaip tariamai statinius poveikius. Apkrov modeliai

gali apimti dinaminius efektus, jeigu nra jokios rezonanso arba kitokios reikmingos konstrukcijos dinamins reakcijos rizikos. Jeigu tiktinas rezonansinis efektas dl sinchronizuoto ritmiko moni judjimo, oki arba uoliavimo, reikia nustatyti special apkrov dinaminio skaiiavimo model.

129. Vertinant autokeltuvus ir sraigtasparnius, reikia atsivelgti apkrovas dl masi ir svyravimo efekt sukelt inercijos jg. ie efektai vertinami dinaminiu dauginimo koeficientu , kuris taikomas statinms apkrov reikmms, kaip nurodyta (10.3) iraikoje.

130. Poveikius, kurie sukelia reikming konstrukcijos arba konstrukcini element pagreit, reikia priskirti prie dinamini poveiki ir juos reikia vertinti taikant dinamin skaiiavim.

II SKIRSNIS. PAPILDOMI PASTAT REIKALAVIMAI

131. Ant stog nereikia tuo paiu metu pridti naudojimo apkrov ir sniego apkrov arba

vjo poveiki. 132. Kai naudojimo apkrova yra traktuojama lydiniu poveikiu, reikia taikyti tik vien i

dviej koeficient (r. Reglamento 10 priedo 1 lentel) ir n (r. Reglamento 141.13 p.p.). 133. Apie main sukeltas dinamines apkrovas r. EN [7.13]. 134. Naudojimo apkrovas, kurias reikia vertinti tikrinant tinkamumo ribinius bvius, reikia

nustatyti, atsivelgiant konstrukcijos eksploatavimo slygas ir eksploatacini savybi reikalavimus.

III SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA

135. Pastat naudojimo apkrovos yra tokios, kurios atsiranda dl j upildymo. iame

skyriuje pateiktos reikms apkrovoms dl: 135.1. normalios moni veiklos; 135.2. bald ir perkeliam objekt (pvz., kilnojamj pertvar, sukraut daikt, talp

turini); 135.3. automobili; 135.4. galim ret vyki, toki kaip moni susitelkimo, bald sankaup, arba objekt

perklimas ar sukrovimas pertvarkant arba atnaujinant apdail. 136. Naudojimo apkrovos yra modeliuojamos tolygiai paskirstytomis apkrovomis,

linijinmis apkrovomis ir koncentruotomis apkrovomis arba i apkrov deriniais. 137. Naudojimo apkrovoms nustatyti pastat perdang ir stog plotus reikia suskirstyti

kategorijas pagal j panaudojim. 138. iame skyriuje pateiktas apkrovas nra trauktos apkrovos dl sunkios rangos (pvz.,

komunalinse virtuvse, radiologijos patalpose, boilerinse ir kt.).

IV SKIRSNIS. APKROV IDSTYMAS 139. Perdangos, sijos ir stogai: 139.1. skaiiuojant vieno aukto perdangos arba stogo konstrukcij, naudojimo apkrov

reikia laikyti laisvuoju poveikiu, veikianiu nepalankiausioje nagrinjam r atvilgiu takos zonos dalyje;

139.2. atsivelgiant kit aukt apkrovas, jas galima laikyti tolygiai idstytomis (fiksuotaisiais poveikiais);

139.3. minimaliam vietiniam perdangos konstrukcijos atsparumui laiduoti reikia atlikti kit patikrinim koncentruota apkrova, kuri, jeigu kitaip nereikalaujama, nederinama su tolygiai iskirstyta apkrova arba kitokiomis kintamosiomis apkrovomis;

139.4. vienos kategorijos naudojimo apkrovas galima sumainti redukcijos koeficientu A pagal 181 punkt, atsivelgiant atitinkamo elemento laikomus apkrov plotus.

140. Kolonos ir sienos: 140.1. skaiiuojant kolonas arba sienas, laikanias keli aukt apkrovas, sumines kiekvieno

aukto naudojimo apkrovas reikia laikyti tolygiai paskirstytomis; 140.2. kai kolonas ir sienas veikia keli aukt naudojimo apkrovos, sumines naudojimo

apkrovas galima sumainti koeficientu n pagal Reglamento 128 ir 141.13 p.p.

V SKIRSNIS. NAUDOJIMO APKROVOS CHARAKTERISTINS REIKMS 141. Gyvenamieji, socialiniai, komerciniai ir administraciniai plotai: 141.1. gyvenamj, socialini, komercini ir administracini pastat plot suskirstymas

kategorijas pagal j bdingj panaudojim yra pateiktas 10.1 lentelje; 141.2. atskirai nuo io plot klasifikavimo, reikia vertinti dinaminius efektus ten, kur

naudojant pastat yra galimi reikmingi dinaminiai efektai (r. Reglamento 128 ir 130 p.p.); 141.3. apkrautus plotus, kuri kategorijos apibdintos 10.1 lentelje, reikia projektuoti

taikant charakteristines qk (tolygiai iskirstyta apkrova) ir Qk (koncentruota apkrova) reikmes. Reikms qk ir Qk yra pateiktos 10.2 lentelje. Bendriesiems efektams vertinti yra numatyta qk, vietiniams efektams Qk.

141.4. kai reikia, qk ir Qk skaiiuojant yra padidinamos (pvz., laipt ir balkon atsivelgiant veikl ir matmenis).

10.1 lentel.

Panaudojim kategorijos

Kategorija Bdingasis panaudojimas Pavyzdys A Nam ir gyvenamosios

veiklos plotai Gyvenamj pastat ir nam kambariai; globos nam ir ligonini kambariai; viebui ir bendrabui miegamieji kambariai; virtuvs ir tualetai.

B staig plotai C Plotai, kuriuose gali

rinktis mons (iskyrus plotus, priskirtus A, B ir D* kategorijoms)

C1: Plotai su stalais ir kt., pvz., plotai mokyklose, kavinse, restoranuose, valgyklose, skaityklose, priimamuosiuose ir kt. C2: Plotai su fiksuotomis vietomis atsissti, pvz., banyi, teatr ir kin, konferencij sali, auditorij, susirinkim sali, laukimo sali, geleinkelio laukimo sali plotai. C3: plotai be klii monms judti, pvz., muziej, parod sali plotai ir kt., visuomenini ir administracini pastat, viebui, ligonini, geleinkelio stoi priekini aikteli praj plotai. C4: Plotai, kuriuose galima fizin veikla, pvz., oki sals, sporto sals, scenos. C5: Galimo moni didelio susitelkimo plotai, pvz., visuomenini rengini pastatuose: koncert salse, sporto

salse, skaitant tribnas, terasose ir prajose, geleinkelio peronuose.

D Prekybos plotai D1: Mamenins prekybos bendrj parduotuvi plotai. D2: Universalini parduotuvi plotai.

* Atkreipiamas dmesys 141.2 punkt, konkreiai C4 ir C5. r. Reglamento 4348 punktus apie tai, kada reikia vertinti dinaminius efektus. Kategorija E r. Reglamento 10.3 lentel.

Pastabos: atsivelgiant numatomus naudojimo plotus, kurie atitinka C2, C3, C4 kategorij

charakteristikas ir usakovo priimt sprendim, juos galima priskirti prie C5 kategorijos; apie sandliavim ir pramonin veikl r. Reglamento 142.1142.8 p.p.

10.2 lentel.

Naudojimo apkrovos ant pastat perdang, balkon ir laipt

Apkrautas plotas qk [kN/m2] Qk [kN] A kategorija:

- perdangos - laiptai - balkonai

1,5 2,0 2,5

2,0 2,0 2,0

B kategorija 2,0 3,0 C kategorija:

- C1 - C2 - C3 - C4 - C5

3,0 4,0 5,0 5,0 5,0

4,0 7,0 7,0 7,0 3,5

D kategorija: - D1 - D2

4,0 5,0

3,5 7,0

141.5. vietiniams patikrinimams reikia taikyti vien tik koncentruot apkrov Qk; 141.6. koncentruotos sandliavimo lentyn ir klimo rangos apkrovas reikia nustatyti

konkreiu atveju, r. Reglamento 142.1142.8 p.p.; 141.7. reikia atsivelgti tai, kad i koncentruota jga gali veikti bet kuriame take ant

perdangos, balkono arba laipt plot, kurio forma turi atitikti perdangos naudojim ir pavidal. Paprastai galima imti kvadrato formos plot, kurio kratins ilgis 50 mm. Taip pat r. Reglamento 144.7 p.p.;

141.8. vertikalias automobilini krautuv eismo perdang apkrovas reikia vertinti pagal Reglamento 142.9142.15 p.p.;

141.9. kai perdangos gali bti daugelio naudojim, tai jas reikia suprojektuoti atsivelgiant nepalankiausi apkrovos kategorij, kuriai veikiant gaunamas didiausias nagrinjamo elemento poveiki efektas (t.y. jgos arba linkis);

141.10. jeigu ant perdangos apkrov manoma paskirstyti skersine kryptimi, tai kilnojamj pertvar savj svor galima vertinti tolygiai iskirstyta apkrova qk, kuri reikia pridti prie perdang naudojimo apkrov, paimt i 10.2 lentels. i tolygiai iskirstyta apkrova priklauso nuo pertvar savojo svorio taip:

141.10.1. kilnojamosios pertvaros, kuri savasis svoris 1,0 kN/m sienos ilgio, qk=0,5 kN/m2;

141.10.2. kilnojamosios pertvaros, kuri savasis svoris 2,0 kN/m sienos ilgio, qk=0,8 kN/m2;

141.10.3. kilnojamosios pertvaros, kuri savasis svoris 3,0 kN/m sienos ilgio, qk=1,2 kN/m2.

141.11. sunkesnes pertvaras reikia vertinti atsivelgiant pertvar vietas ir kryptis bei perdang konstrukcijos form;

141.12. pagal Reglamento 139.4 p.p. redukcijos koeficient A galima taikyti perdang naudojimo apkrov, pateikt Reglamento 10.2 ir 10.10 lentelse, ir I kategorijos vaikiojamj stog (r. Reglamento 10.9 lentel) qk reikmms;

Pastaba: AE kategorijoms rekomenduojama redukcijos koeficiento A reikm apskaiiuojama taip:

0,1

75

00A += AA . (10.1)

C ir D kategorijoms taikomas apribojimas A0,6; ia: 0 koeficientas pagal Reglamento 10 priedo 1 lentel; A0=10,0 m2; A apkrautasis plotas; 141.13. pagal Reglamento 140.2 punkt, jeigu plotas yra klasifikuotas A D kategorijas

pagal Reglamento 10.1 lentel, sumines kolon ir sien naudojimo apkrovas nuo keli aukt galima dauginti i redukcijos koeficiento n. Jeigu STR nenurodyta kitaip, n reikms apskaiiuojamos taikant iraik:

( )n

nn

022 += ; (10.2)ia:

n aukt, apkraut tos paios kategorijos apkrova vir nagrinjam element skaiius (n>2);

0 pagal Reglamento 10 priedo 1 lentel. 142. Sandliavimo ir pramonins veiklos plotai: 142.1. sandliavimo ir pramonins veiklos plot reikia klasifikuoti dvi kategorijas pagal

Reglamento 10.3 lentel:

10.3 lentel.

Sandliavimo ir pramonins veiklos kategorijas

Kategorija Panaudojimo apibdinimas Pavyzdys E1 Galimo preki susikaupimo plotai,

skaitant prijimo plotus Plotai, naudojami prekms sandliuoti, skaitant knyg ir dokument sandliavim

E2 Pramonin veikla 142.2. Poveiki reikms. Kategorij, nurodyt Reglamento 10.3 lentelje, apkrautuosius

plotus reikia projektuoti taikant charakteringsias qk (tolygiai iskirstytos apkrovos) ir Qk (koncentruotos apkrovos) reikmes; Rekomenduojamos qk ir Qk reikms yra pateiktos Reglamento 10.4 lentelje. Reikmes galima pakeisti jei prireikus atsivelgiama panaudojim (r. Reglamento 10.3 lentel ir Reglamento 11 pried) konkreiam projektui. Bendriesiems efektams nustatyti yra skirtas qk, o vietiniams efektams Qk;

10.4 lentel. Sandliavimo apkrovos ant perdang

Apkrautj plot kategorijos qk [kN/m2] Qk [kN]

E1 kategorija 7,5 7,0

142.3. naudojimo apkrovos charakteristin reikm turi bti lygi didiausiajai reikmei, vertinant, jeigu tinka, dinaminius efektus. Reikia nustatyti apkrovos idstym, kuris sukelia naudojimo metu nepalankiausias slygas. Nurodymai trumpalaikms situacijoms, kai rengiamos ir permontuojamos mainos, gaminiai, yra pateikti EN [7.9];

142.4. sandliavimo plot apkrov charakteristines reikmes reikia nustatyti atsivelgiant vienetin svor ir didiausias skaiiuotines krovimo auki reikmes. Kai sukrauta mediaga sukelia horizontalisias jgas sienas ir kt., horizontalij jg reikia nustatyti pagal EN [7.12]. Apie vienetinius svorius r. Reglamento 11 pried.

142.5. reikia vertinti bet kokius pripildymo ir itutinimo efektus; 142.6. knyg ir kitoki dokument sandliavimo plot apkrovas reikia nustatyti

atsivelgiant apkrautj plot, knyg di aukt ir taikant tinkamas vienetini svori reikmes; 142.7. gamybini plot apkrovas reikia nustatyti atsivelgiant numatom veikl ir

rang, kuri bus sumontuota. Kai numatoma sumontuoti toki rang kaip kranai, judamieji mechanizmai ir kt., tai tokius konstrukcij efektus reikia nustatyti pagal EN [7.13];

142.8. autokeltuv ir transporto priemoni poveikius reikia vertinti koncentruotomis apkrovomis, veikianiomis kartu su atitinkamomis iskirstytomis naudojimo apkrovomis, pateiktomis Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelse;

142.9. autokeltuvai, atsivelgiant j neto svor, matmenis keliamus krvius, yra suskirstyti 6 klases, r. Reglamento 10.5 lentel:

10.5 lentel.

Autokeltuv klass FL pagal j matmenis

Autokeltuvo klas Svoris neto [kN]

Keliamasis krvis [kN]

Aies plotis a [m]

Visas plotis b [m]

Visas ilgis l [m]

FL1 21 10 0,85 1,0 2,60 FL2 31 15 0,95 1,10 3,00 FL3 41 25 1,00 1,20 3,30 FL4 60 40 1,20 1,40 4,00 FL5 90 60 1,50 1,90 4,60 FL6 110 80 1,80 2,30 5,10 142.10. statin vertikalioji autokeltuvo aies apkrova Qk priklauso nuo autokeltuvo klass

FL1...FL6 ir ji yra pateikta 10.6 lentelje: 10.6 lentel.

Autokeltuv ai apkrovos

akinio keltuvo klas Aies apkrova Qk [kN]

FL1 26 FL2 40 FL3 63 FL4 90 FL5 140 FL6 170

142.11. statin vertikalij aies apkrov Qk reikia padidinti dinaminiu koeficientu taikant (10.3) iraik:

;kdynk, QQ = . (10.3)

ia: Qk,dyn dinaminio poveikio charakteristin reikm; dinaminis didinimo koeficientas; Qk statinio poveikio charakteristin reikm; 142.12. autokeltuv dinamin koeficient , kuriuo vertinami dinaminiai efektai,

atsirandantys dl krvio klimo greitjimo ir ltjimo, reikia imti tok: =1,4, kai perdangos pneumatins; =2,0, kai perdangos itisins; 142.13. autokeltuv, kuri svoris neto yra didesnis negu 110 kN, apkrovas reikia

apskaiiuoti tiksliau; 142.14. autokeltuvo vertikali aies apkrov Qk ir Qk,dyn reikia idstyti pagal 10.1 paveiksl:

10.1 pav. Autokeltuv matmenys

142.15. horizontalisias apkrovas dl autokeltuv greitjimo ir ltjimo galima imti

lygiomis 30% nuo vertikaliosios aies apkrovos Qk. Dinamini koeficient taikyti nereikia; 142.16. transporto priemoni, kurios ant perdangos juda laisvai arba bgiais, poveikius

reikia nustatyti atsivelgiant rat apkrov charakteristikas; 142.17. statines vertikalisias rat apkrov reikmes reikia ireikti nuolatiniais svoriais ir

naudingaisiais krviais. J spektrus reikia taikyti derini koeficientams ir nuovargio apkrovoms nustatyti;

142.18. ypatingu atveju reikia nustatyti rat vertikalisias ir horizontalisias apkrovas; 142.19. konkreiu atveju reikia nustatyti skaiiavimui tinkam apkrovos idstym, skaitant

matmenis. Atitinkamus apkrov modelius i EN [7.11] galima taikyti ten, kur tinka. 142.20. speciali prieiros rengini apkrovas reikia modeliuoti kaip transporto priemoni

apkrovas, r. Reglamento 142.16142.19 p.p.; 142.21. konkreiu atveju reikia nustatyti skaiiavimui tinkamus apkrovos idstymus,

skaitant matmenis. 143. Gara ir transporto priemoni plotai (iskyrus tiltus): 143.1. pastat eismo ir stovjimo plotai, atsivelgiant transporto priemoni prieinamum,

yra skirstomi dvi kategorijas pagal Reglamento 10.7 lentel:

10.7 lentel.

Eismo ir stovjimo plotai pastatuose

Kategorija Bdingasis panaudojimas Pavyzdys F Lengvj transporto priemoni eismo ir

stovjimo plotai (30 kN bendrojo svorio ir 8 sdjimo viet, neskaitant vairuotojo).

Garaai; stovjimo plotai, stovjimo sals.

G Vidutini transporto priemoni eismo ir stovjimo plotai (>30 kN bendrojo svorio, bet 160 kN bendrojo svorio, dviem aimis).

Privaiavimo marrutai; tiekimo zonos; priegaisrini transporto priemoni privaiavimo zonos (160 kN bendrojo svorio).

Pastabos: vaiavim plotus, suprojektuotus pagal F kategorij, reikia riboti konstrukcij

tvirtintomis fizinmis priemonmis; plotus, suprojektuotus pagal F ir G kategorijas, reikia paymti spjimo enklais; 143.2. poveiki reikms. Reikia taikyti apkrovos model, kuris susideda i 10.2 paveiksle

parodyt matmen vienos aies apkrovos Qk ir tolygiai iskirstytos apkrovos qk. Charakteristins qk ir Qk reikms yra pateiktos Reglamento 10.8 lentelje. Bendriesiems efektams nustatyti yra skirtas qk, o vietiniams efektams Qk ;

10.2 pav. Aies apkrovos matmenys

Pastaba: F kategorijos (r. Reglamento 10.8 lentel) paviriaus kvadrato kratins ilgis yra lygus 100

mm, o G kategorijos (r. Reglamento 10.8 lentel) paviriaus kvadrato kratins ilgis yra lygus 200 mm;

10.8 lentel.

Gara ir transporto priemoni eismo plot naudojimo apkrovos

Eismo plot kategorijos qk [kN/m2] Qk [kN]

F kategorija Transporto priemons bendrasis svoris 30 kN

2,5

20

G kategorija 30 kN < bendrasis transporto priemons svoris 160 kN

5,0

90

143.3. ain apkrov pridti dvejuose kvadrato formos plotuose tokiose galimose padtyse, kad bt gauti nepalankiausi poveiki efektai. F kategorijos apkrauto ploto kratin yra 100 mm, o G kategorijos 200 mm.

144. Stogai: 144.1. stogus, atsivelgiant j prieinamum, reikia suskirstyti tris kategorijas, kaip

nurodyta Reglamento 10.9 lentelje:

10.9 lentel.

Stog suskirstymas kategorijas

Apkrauto ploto kategorijos Bdingasis panaudojimas H Neprieinamieji stogai, iskyrus normali prieir ir remont I Prieinamieji stogai, naudojami pagal A D kategorijas K Prieinamieji specialaus panaudojimo stogai, kaip antai sraigtasparni

kilimo ir tpimo plotai 144.2. H kategorijos stog naudojimo apkrovos yra pateiktos Reglamento 10.10 lentelje. I

kategorijos stog naudojimo apkrovos yra pateiktos Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelse pagal bdingj panaudojim;

144.3. K kategorijos stog, kurie naudojami kaip sraigtasparni kilimo ir tpimo plotai, apkrovos turi bti tokios, kaip HC klasi sraigtasparni, r. Reglamento 10.11 lentel;

144.4. poveiki reikms. H kategorijos stog maiausios charakteristins Qk ir qk reikms, kurias reikia taikyti, yra pateiktos Reglamento 10.10 lentelje. Jos atitinka nagrinjamo stogo ploto projekcij:

10.10 lentel.

H kategorijos stog naudojimo apkrovos

Stogas qk [kN/m2] Qk [kN]

H kategorijos 0,4 1,1 Pastabos: qk gali kisti atsivelgiant stogo nuolyd; galima imti, kad qk veikia plote A. A reikm yra 10 m2; taip pat r. Reglamento 131 punkt; 144.5. maiausiomis reikmmis, pateiktomis Reglamento 10.10 lentelje, neatsivelgiama

nekontroliuojam statybini mediag sankaupas, kurios yra galimos remontuojant; 144.6. stogus reikia atskirai patikrinti nepriklausomai veikiani koncentruotos Qk ir

tolygiai iskirstytos qk apkrov atvilgiu; 144.7. stogus, iskyrus laktinius stogus, reikia taip suprojektuoti, kad jie ilaikyt 1,5 kN

krv, atremt 50 mm ilgio kratins kvadrat. Profiliuotojo arba neitisai sukloto paviriaus stogo elementus reikia apskaiiuoti, atsivelgiant tai, kad koncentruota apkrova Qk veikia per veiksmingj plot, kuris priklauso nuo skirstomj element;

144.8. K kategorijos stog apkrovos nuo sraigtasparni ant kilimo ir tpimo plot reikia nustatyti pagal Reglamento 10.11 lentel ir taikant dinaminius koeficientus, pateiktus Reglamento 144.9 p. ir (10.3) iraikoje:

10.11 lentel.

K kategorijos stog sraigtasparni naudojimo apkrovos

Sraigtasparnio klas Sraigtasparnio kilimo apkrova Q

Kilimo apkrova Qk Apkrauto ploto matmenys [mm]

HC1 Q20 kN Qk=20 kN 0,20,2 HC2 20 kN< Q 60 kN Qk=60 kN 0,30,3

144.9. dinamin koeficient , taikom smgio takoms kilimo apkrovai Qk vertinti, galima

imti =1,40; 144.10. prijimo kopi ir psij tilteli apkrovos nustatomos pagal Reglamento 10.10

lentel kaip stogo, kurio nuolydis

XI SKYRIUS. SNIEGO APKROVOS

I SKIRSNIS. POVEIKI TAIKYMO SRITIS 147. Pateiktieji nurodymai skirti nustatyti ramiu oru ir vjuotomis slygomis ikritusio

sniego apkrovoms, naudojamoms projektuojant pastat ir statini laikanisias konstrukcijas. 148. Reglamente nepateikiami nurodymai apie: 148.1. smgines sniego apkrovas, atsirandanias dl nuo auktesni viet sniego slydimo ir

kritimo; 148.2. apkrovas, atsirandanias sniegui ir ledui utvrus vandens nutekjimo sistemas; 148.3. papildomas vjo apkrovas, atsirandanias dl pastato formos ir dydio pasikeitimo,

susikaupus sniegui ir ledui; 148.4. ledo apkrovas; 148.5. onines (horizontalisias) sniego apkrovas, pvz., dl pusnies oninio krvio slgio; 148.6. sniego krvio padidjim lyjant.

II SKIRSNIS. POVEIKI KLASIFIKACIJA 149. Sniego apkrovos priskiriamos prie kintamj laisvj poveiki (r. Reglamento 1014

p.p.) 150. Tam tikrais atvejais sniego apkrova gali bti vertinama kaip ypatingasis poveikis (r.

Reglamento 153 punkt).

III SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA 151. Sniegas ant stogo gali susikaupti vairiomis formomis. Tai priklauso nuo stogo

geometrijos, jo termini savybi, paviriaus nelygumo, per stog iskiriamo ilumos kiekio, gretim pastat artumo, vietovs aplinkos ir vietinio klimato; ypating reikm turi vjuotumas, temperatros kintamumas ir krituliai (lietus ar sniegas). Be to, gali bti susikaup skirting krypi, vieno ar keli snigim sniego.

152. Nustatant sniego apkrov, pirmiausia prasta pasirinkti tolygiai paskirstyt snieg, susikaupus ramaus oro slygomis, ir vertinti stogo form, sniego pustym ir tirpim.

IV SKIRSNIS. APKROV PADTIS 153. Sniego antemins apkrovos, tenkanios 1 m2 horizontalaus ems paviriaus,

charakteristins reikms sk Lietuvos rajonams pateiktos 1 priedo 1 lentelje, o patys rajonai parodyti 1 priedo 1 pav.

Pastabos: 1 priedo 1 pav. sniego apkrovos ribos nustatytos imant sk reikm kaip sniego dangos

apkrovos apsaugotame nuo vjo 1 m2 horizontalaus paviriaus sklypelyje 50 met metini maksimum vidurk;

kai kuriais atvejais charakteristin sniego antemin apkrovos reikm sk gali bti nustatyta i netoli aiktels esanio gerai apsaugoto ploto ilgalaiki sniego matavimo duomen, deramai juos statistikai apdorojus. Paprastai iem uregistruotos maksimalios reikms labai svyruoja, todl trumpesnio nei 20 met stebjimo periodo duomenys i esms netinka. Statistiniais skaiiavimais reikia nustatyti charakteristin sniego apkrovos reikm, atitinkani io skirsnio reikalavimus.

Taiau kai kuriems klimato rajonams kompetentingos institucijos nustatytas dydis gali bti tinkamesnis nei charakteristin reikm;

stebint sniego apkrov, savito klimato rajonuose yra fiksuojamos atskiros ekstremalios reikms, kuri negalima apdoroti skirsnio prastj statistine metodika, taikoma charakteristinei reikmei nustatyti. Tokiems rajonams ekstremalios reikms gali bti nagrinjamos kaip ypatingosios apkrovos.

154. Sniego apkrovos stogo horizontalij projekcij dydis nustatomas pagal formul:

kte sCCs i= , (11.1) ia: sk sniego dangos ant 1 m2 horizontaliojo ems paviriaus svorio charakteristin

reikm, imama pagal Reglamento 153 punkt; stogo sniego apkrovos formos koeficientas imamas pagal Reglamento 158162 punktus; Ce atodangos koeficientas, kurio reikm paprastai imama 1,0; Ct terminis koeficientas, priklausantis nuo energijos nuostoli per stog ar kitos termins

takos. Terminis koeficientas turi bti panaudojamas, kai atsivelgiama dl tirpimo sumajusi sniego apkrov ant stogo, turinio didel ilumin laidum (> 1 W/m2K). Visais kitais atvejais, Ct = 1,0.

Pastabos: Ct leistinas sumajimas turi bti pagrstas pastogs ir stog form iluminio laidumo

savybmis; 155. Sniego apkrova veikia vertikaliai ir priskiriama stogo ploto horizontaliajai projekcijai. 156. Projektuojant u sien gembs pavidalu isikiusias stogo dalis, reikia atsivelgti nuo

stogo krato nusvirus snieg (r. 11.1 pav.). Nuosvyros apkrova, daranti poveik stogo kratui, apskaiiuojama taikant iraik:

22 ki

esks = ; (11.2)

ia: se sniego nuosvyros tiesinio metro apkrova, [kN/m]; i atitinkamo stogo sniego apkrovos formos koeficientas; sk sniego antemins apkrovos charakteristin reikm, [kN/m2]; k koeficientas sniego formos kintamumui vertinti; k =3/d, bet ne didesnis negu k d, ia

d sniego dangos storis [m]; sniego vienetinis svoris (iems skaiiavimams = 3 kN/m3).

11.1 pav. Nuo stogo krato nusvirs sniegas

157. Sniego apkrovos apsauginiams renginiams ir klitims:

157.1. pasirenkamas nulinis sniego ir stogo trinties koeficientas. Slenkanios sniego mass sukeltoji jga:

Fs = s b sin; (11.3)

ia: s = i sk stogo sniego apkrova, [kN/m2]; b horizontalus atstumas nuo apsaugos arba klities iki kitos apsaugos arba stogo kraigo,

[m]; stogo nuolydio kampas, []; i atitinkamo stogo sniego apkrovos formos koeficientas; 157.2. stogo sniego apkrova nustatoma pagal Reglamento 154 punkt ir turi atitikti

nepalankiausiai paskirstyt sniego apkrov.

V SKIRSNIS. SNIEGO APKROVOS FORMOS KOEFICIENTAI 158. Sniego apkrovos pasiskirstymo schemos ir koeficiento reikms nustatomos pagal

Reglamento 2 pried, tarpins koeficiento reikms nustatomos tiesine interpoliacija. 159. Tais atvejais, kai konstrukcij element nepalankias darbo slygas sudaro dalinis

(nepilnas) apkrovimas, btina nagrinti apkrovimo schemas, kai sniego apkrova apkrauta pus arba ketvirtis konstrukcijos angos (stogams su stoglangiais ruouose, kuri plotis b).

Pastaba: prireikus, sniego apkrov reikia imti, vertinant numatom vlesn pastat ipltim. 160. Padidintos vietins sniego apkrovos variantai pateikti Reglamento 2 priede, turi bti

vertinti apskaiiuojant ploktes, paklotus, denginio ilginius, taip pat apskaiiuojant tuos laikanij konstrukcij elementus (santvar, sij, kolon ir t. t.), kuri skerspjvi matmenis nulemia nurodyti variantai.

161. Apskaiiuojant konstrukcijas, galima imti supaprastintas sniego apkrovimo schemas, ekvivalentikas pagal poveik Reglamento 2 priede pateiktoms apkrovimo schemoms. Apskaiiuojant pramons pastat rmus ir kolonas leidiama vertinti tiktai tolygiai paskirstyt sniego apkrov, iskyrus zonas su denginio aukio skirtumais, kuriose btina vertinti padidint sniego apkrov.

162. Koeficientai , nustatyti pagal Reglamento 2 priedo 1 lentels 1, 2, 5 ir 6 schemas ploktiesiems lktiems (su nuolydiu iki 12% arba kai f/l10 m,

koeficientas k papildomai mainamas dauginant i koeficiento

= 11090

12,011hbk , bet ne

maesnio kaip 0,7. iuo punktu numatytos sniego apkrovos nemainamos: 163.1. stogams pastat, apsaugot nuo tiesioginio vjo poveikio gretimais auktesniais

pastatais nutolusiais atstumu ne didesniu kaip 10h1, ia h1 projektuojamojo ir gretim pastat auki skirtumas;

163.2. stogo, kurio ilgis b, b1 ir b2, zonose su pastat ir parapet aukio skirtumais (r. Reglamento 2 priedo 1 lentels 811 schemas).

VI SKIRSNIS. POVEIKI DALINIAI PATIKIMUMO KOEFICIENTAI 164. Sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas Q imamas lygus 1,3.

XII SKYRIUS. VJO APKROVOS

I SKIRSNIS. POVEIKI TAIKYMO SRITIS 165. iame skyriuje pateiktos taisykls ir metodai yra skirti vjo apkrovai skaiiuoti iki 200

m aukio statini konstrukcijoms, j dalims ir priedams. 166. Nustatoma vjo apkrova, tenkanti atitinkamiems plotams: 166.1. visai konstrukcijai; 166.2. konstrukcijos dalims, pvz., jos sudedamosioms dalims, apsauginiams elementams ir

j jungtims. 167. iame skyriuje taip pat pateikiama dmtrauki bei kit gembini konstrukcij

apkrovos skaiiavimo taisykls. Specials reikalavimai strypiniams boktams ia nepateikiami. 168. iame skyriuje reglamentuojama, kaip apskaiiuoti vjo apkrov, veikiani iki 200 m

tarpsnio autokeli ir geleinkelio tiltus, taip pat iki 30 m tarpsnio psij ir dviratinink tiltus. Pastabos: vantiniai ir kabamieji tiltai nenagrinjami; boktams su atotampomis taisykls nepateikiamos.

II SKIRSNIS. POVEIKI KLASIFIKACIJA 169. Vjo poveikiai priskiriami kintantiems laisviesiems poveikiams (r. Reglamento 1014

punktus). III SKIRSNIS. SKAIIUOTINS SITUACIJOS

170. Vjo poveikiai nustatomi kiekvienai skaiiuotinei Reglamento 31 punkte apibrtai

situacijai. 171. Skaiiuojant reikia atsivelgti ir kit veiksni (transporto, sniego, ledo) tak

konstrukcijai, nes gali pasikeisti jos paviri atskaitiniai plotai ir koeficientai. Be to, numatyti konstrukcij darbo slyg pokyt, dl kurio gali pasikeisti vjo iorinis ir vidinis slgis (durys papratai bna udarytos, bet jos gali bti atidarytos per audr).

172. dinaminius poveikius reaguojanios konstrukcijos turi bti tikrinamos nuovargiui.

IV SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA 173. Laikui bgant, vjo poveikiai fliuktuoja. Vjas tiesiogiai veikia udarus iorinius

pavirius, o dl j laidumo ir vidinius. Atvirj konstrukcij vidinius pavirius gali veikti ir tiesiogiai. Slgis sukelia jgas, statmenas konstrukcij bei element dang paviriams. Kai vjas veikia didelius konstrukcij pavirius, lygiagreiai su paviriumi gali atsirasti papildomos trinties jgos.

174. Bendra konstrukcijos ir jos element reakcija gali bti nagrinjama sudedant aplinkos dmen, veikiant tariamai statikai, ir rezonansin dmen, atsirandant nuo adinimo virpesi, kuri danis artimas savj virpesi daniui. Daugelio konstrukcij rezonansiniai dmenys yra mai, ir vjo apkrova gali bti nagrinjama supaprastintai, tarytum atsirast tik nuo nerezonansins aplinkos.

175. iame skyriuje vjo apkrova pateikiama kaip tariamai statik slgi ir jg, kuri poveikiai yra ekvivalentiki ekstremaliems vjo veikimo poveikiams, reikmi rinkinys. Liaunos konstrukcijos dmtraukiai, apvalgos boktai, rm ir santvar atvirieji elementai, tiltai, o tam tikrais atvejais ir aukti pastatai turi bti suprojektuoti atspars skuriniam adinimui.

176. Be iame skyriuje reglamentuot, leidiama taikyti ir alternatyvius metodus bei isamesnius ininerinius tyrim duomenis. Tyrimai turi bti atliekami taikant gerai parengt analitin, skaitmenin arba bandym metodik, skaitant matavimus vietoje ir bandymus aerodinaminiame vamzdyje. Tokiems bandymams keliami reikalavimai pateikti Reglamento 178.1 ir 178.2 p.p.

177. Poveiki modeliavimas: 177.1. vjo poveikis ireikiamas kaip slgis arba jga. Vjo slgis veikia statmenai

konstrukcijos paviriui, iskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. Pvz., lygiagreti su paviriumi trinties jga;

177.2. skaiiavimams paprastai naudojami ie rodikliai: 177.2.1. qref vjo atskaitinis slgis, nustatomas pagal Reglamento 189 punkte apibrt

atskaitin greit; 177.2.2. c(z) koeficientas, priklausantis nuo vietovs reljefo tipo ir aukio nuo ems

paviriaus (r. Reglamento 197 punkt). 178. Bandymams keliami reikalavimai: 178.1. eksperimentini bandym modelis turi teisingai reprezentuoti tikrj situacij; 178.2. turi bti vykdomos ios slygos: 178.2.1. sudaromas toks profilis, kad vidutinis vjo greitis atitikt t viet, kurioje bus

statomas objektas; 178.2.2. sudaromas toks oro srautas, kad nagrinjamoje vietoje bt teisingai vertinta

galima turbulencija.

V SKIRSNIS. VJO APKROV DUOMENYS 179. iame skyriuje pateiktas vjo slgis atitinka pakankamai standias utvaras, kuri

rezonansines vibracijas (kaip prasta) galima neatsivelgti. Jei utvar savj svyravim danis yra maas (pvz., maesnis nei 5 Hz), tai vibracijos gali bti svarbios ir jas btina atsivelgti.

180. Vjo apkrov statinius reikia nagrinti kaip visum: 180.1. statmeno slgio we, veikianio statinio arba elemento iorin paviri; 180.2. trinties jg Ttr nukreipt iorinio paviriaus liestine ir priklausani jos

horizontaliajai (ediniams arba banguotiems stogams, stogams su stoglangiais) arba vertikaliajai projekcijai (sienoms su lodijomis ir panaioms konstrukcijoms);

180.3. statmenojo slgio wi, veikianio pastato su prapuiamomis pertvaromis vidinius pavirius su atidaromomis arba nuolat atviromis angomis; arba kaip statmenojo slgio wx, wy pagrsto bendru pastato atsparumu x ir y ai atvilgiu, ir slygikai veikianio statinio projekcijos ploktum, statmen atitinkamai aiai.

181. Vjo apkrov reikia nustatyti kaip vjo slgio vidutins wme ir pulsavimo wp dedamj sum.

182. Nustatant vidin slg wi, taip pat apskaiiuojant daugiaaukius statinius iki 40 m aukio ir vienaaukius pramons statinius iki 36 m aukio, kai aukio ir tarpsnio santykis maesnis u 1,5, pastatytus A ir B tipo vietovse (r. Reglamento 197), vjo apkrovos pulsacins dedamosios leidiama nevertinti.

183. Vidutin slgio iorinius konstrukcijos pavirius dedamoji wme apskaiiuojama, taikant iraik ( ) erefme czcqw = (12.1)

ia: ce iorinio slgio aerodinaminis koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 186 punkt.

184. Slgis vidinius konstrukcijos pavirius wi apskaiiuojamas pagal iraik: ( ) irefi czcqw = ; (12.2)

ia: ci vidinio slgio koeficientas, nustatytas Reglamento 186 punkt. 185. Dideli paviri (pvz., dideli stog) konstrukcijas gali veikti trinties jga Ffr. Ji

apskaiiuojama taikant formul: ( ) trreftr czcqF = (12.3) ia: ctr trinties koeficientas, nustatomas Reglamento 186 punkt.

VI SKIRSNIS. AERODINAMINIAI KOEFICIENTAI 186. Nustatant vjo apkrovos dedamsias wme, Ftr, wi, wx, wy, btina taikyti atitinkam

aerodinamini koeficient reikmes iorinio slgio ce, trinties ctr, vidinio slgio ci, priekinio pasiprieinimo cx arba cy imamo i Reglamento 4 priedo 1 lentels, strlmis parodytos vjo kryptys. enklas plius prie koeficient ce ir ci atitinka vjo slgio krypt atitinkam paviri; enklas minus krypt nuo paviriaus. Tarpins apkrovos reikms nustatomos interpoliuojant.

187. Apskaiiuojant aptvarini element tvirtinim prie laikanij konstrukcij pagal iorin stogo kontr, reikia vertinti vietin neigiam vjo slg su aerodinaminiu koeficientu ce= 2, paskirstyt iilgai paviriaus 1,5 m plotyje (r. 12.1 pav.), o statini kampuose 1,5 m atstumo su aerodinaminiu koeficientu ce= 3.

188. Atvejais, nenumatytais Reglamento 4 priedo 1 lentelje (kitos statini formos, vertinimas, atitinkamai pagrindus, kit vjo srauto krypi arba kno dedamj bendrojo pasiprieinimo kitomis kryptimis vertinimas ir t. t.), aerodinaminius koeficientus galima imti pagal inyn ir eksperimentinius duomenis arba pagal modeli bandymus aerodinaminiuose vamzdiuose. Nustatant vjo apkrov vidini sien ir pertvar paviri, kai nra iorini atitvar (statinio montavimo stadijoje) btina taikyti iorinio slgio aerodinamin koeficient ce arba priekinio slgio koeficient cx.

12.1 pav. Pagal iorin stogo kontr iilgai paviriaus 1,5 m plotyje esanios vietos, kuriose, apskaiiuojant aptvarini element tvirtinim prie laikanij konstrukcij, reikia vertinti vietin neigiam vjo slg su aerodinaminiu koeficientu ce= 2, o 1,5 m atstumu nuo pastato kampo

su aerodinaminiu koeficientu ce= 3.

VII SKIRSNIS. VJO DUOMENYS 189. Atskaitinis vjo slgis qref nustatomas taikant formul:

22 refref

vq = ; (12.4)

ia: vref atskaitinis vjo greitis, nustatomas 191 punkte; oro tankis. 190. Oro tankis priklauso nuo altituds, temperatros bei slgio; konkreiai vietovei jis

imamas toks, koks bt audros metu. Jei kitaip nenurodyta, imama, kad =1,25 kg/m3. 191. Atskaitinis vjo greitis vref yra vidutinis vjo greitis, matuotas 10 min 10 m auktyje

nuo ems paviriaus A tipo vietovse (r. Reglamento 197 p.), kurio metin virijimo tikimyb yra 0,02 (paprastai imama, kad jis pasikartoja vidutinikai kart per 50 met). Jis nustatomas pagal formul:

0,refALTTEMDIRref vcccv = ; (12.5)

ia: vref,0 vjo greiio pagrindin atskaitin reikm (r. Reglamento 3 priedo 1 lentel); cDIR krypties koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo 2 lentel)

nenurodyta kitaip; cTEM laikotarpio (sezono) koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo 4

punkt) nenurodyta kitaip; cALT aukio vir jros lygio koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo

5 punkt) nenurodyta kitaip. 192. Statybos metu naudojamoms konstrukcijoms (kurioms reikia laikinj ryi),

konstrukcijoms, kuri naudojimo laikas yra inomas ir trumpesnis nei vieneri metai, atskaitinis vjo greitis vref gali bti mainamas. Tai priklauso nuo:

192.1. konstrukcij naudojimo trukms; 192.2. konstrukcijos apsaugojimo arba sustiprinimo, puiant stipriam vjui, galimybs; 192.3. laiko, kurio reikia konstrukcijai apsaugoti arba sustiprinti; 192.4. stipraus vjo tikimybs; 192.5. stipraus vjo prognozs galimybs; 192.6. slyg, ivardyt Reglamento 3 priede. 193. Laikotarpio koeficientas cTEM nusako sumainim pagal (12.5) formul ir

Reglamento 196 punkt, arba (ir) atsivelgiant vietos klimato slygas. 194. Laikinosiomis konstrukcijomis negali bti veti tinkamos konstrukcijos, kurios bet

kuriuo met laiku imontuojamos ir vl sumontuojamos. 195. Vjo apkrovos rajon emlapiai ir vjo greiio pagrindins atskaitins reikms bei

kita meteorologin informacija pateikti Reglamento 3 priede. 196. Vjo atskaitinis greitis vref(p), kai metin virijimo tikimyb p yra kitokia nei 0,02 (r.

Reglamento 191 punkt), gali bti apskaiiuojamas taikant iraik (r. 12.2 pav.):

( )[ ][ ]

n

KpKvpv

=98,0lnln1

1lnln1)(1

1refref ;

(12.6)

ia: vref atskaitinis greitis, kai metin virijimo tikimyb yra 0,02; K1 formos koeficientas; galima imti K1 = 0,2, jeigu Reglamento 3 priede

nenurodyta kitaip; n laipsnio rodiklis; galima imti n = 0,5, jeigu Reglamento 3 priede nenurodyta

kitaip.

12.2 pav. vref(p)/ vref santykis, kai K1=0,2 ir n=0,5

197. Koeficientai c(z), vertinantys vjo slgio pokyt pagal aukt z, nustatomi i Reglamento 12.1 lentels, atsivelgiant vietovs tip. Skiriami tokie vietovs tipai:

197.1. A atviros jr pakrants, eer ir vandens saugykl pakrants; 197.2. B miest teritorijos, mik masyvai ir kitos vietovs, kurios yra tolygiai ustatytos

auktesnmis kaip 10 m klitimis; 197.3. C miest rajonai, ustatyti auktesniais kaip 25 m statiniais. 198. Statiniai laikomi esantys nurodyto tipo vietovje, jeigu i vietov i vjo puss tsiasi

30h atstumu, kai statinio auktis h iki 60 m ir 2 km, kai auktis didesnis.

12.1 lentel.

Koeficientai c(z), vertinantys vjo slgio pokyt pagal aukt

Auktis z, m Koeficientai c(z) vietovs tipams A B C

5 0,75 0,5 0,4 10 1,0 0,65 0,4 20 1,25 0,85 0,55 40 1,5 1,1 0,8 60 1,7 1,3 1,0 80 1,85 1,45 1,15 100 2,0 1,6 1,25 150 2,25 1,9 1,55 200 2,45 2,1 1,8 250 2,65 2,3 2,0 300 2,75 2,5 2,2 350 2,75 2,75 2,35 480 2,75 2,75 2,75

Pastaba: nustatant vjo apkrovim, vietovs tipai vairioms skaiiuotinms vjo kryptims gali bti

skirtingi.

VIII SKIRSNIS. VJO APKROVOS PULSAVIMO DEDAMOJI 199. Vjo apkrovos pulsavimo dedamosios wp auktyje z reikm reikia nustatyti: 199.1. statiniams (ir j konstrukciniams elementams), kuri savj svyravim pirmasis

danis f1, Hz, didesnis u ribin savj svyravim dan flim (r. Reglamento 201 punkt), pagal formul:

mep ww = (12.7)

ia: wme nustatoma pagal 183 punkt; vjo slgio pulsavimo koeficientas auktyje z,

imamas i Reglamento 12.2 lentels; vjo slgio pulsavimo erdvins koreliacijos koeficientas (r. Reglamento 203 punkt).

12.2 lentel.

Vjo slgio pulsacijos koeficientas

Auktis z, m Vjo slgio pulsavimo koeficientas vietovs tipams A B C 5 0,85 1,22 1,78 10 0,76 1,06 1,78 20 0,69 0,92 1,50 40 0,62 0,80 1,26 60 0,58 0,74 1,14 80 0,56 0,70 1,06 100 0,54 0,67 1,00 150 0,51 0,62 0,90 200 0,49 0,58 0,84 250 0,47 0,56 0,80 300 0,46 0,54 0,76 350 0,46 0,52 0,73 480 0,46 0,50 0,68

199.2. statiniams (ir j konstrukciniams elementams), kuriuos galima nagrinti kaip sistem

su vienu laisvs laipsniu (vienaauki pramons pastat skersiniai rmai, vandentiekio boktai ir t. t.), kai f1

ia: m statinio mas z lygyje, priklausanti paviriaus plotui, kur veikia vjo apkrova; dinamikumo koeficientas (r. Reglamento 199.2 p.p.); y statinio horizontalus poslinkis z lygyje pagal savj svyravim pirmj form (pastovaus aukio simetriko plano statiniams y galima imti lyg poslinkiui nuo horizontalios tolygiai paskirstytos statins apkrovos); koeficientas, nustatomas dalijant statin r zonas, kuriose imama pastovi vjo apkrova:

=

== rk

r

k

My

y

1

2

1pk

kk

kw;

(12.10)

ia: Mk statinio k-osios zonos mas; yk k-osios zonos centro horizontalusis poslinkis; wpk

vjo apkrovos k-j zon pulsavimo dedamosios atstojamoji, nustatoma pagal formul (12.7). 200. Daugiaaukiams pastatams su pastoviu per vis aukt standumu, mase ir pavjinio

paviriaus ploiu vjo apkrovos pulsavimo dedamj z lygyje leidiama nustatyti pagal formul:

php whzw = 4,1 ; (12.11)

ia: wph vjo apkrovos pulsavimo dedamosios charakteristin reikm statinio viraus h

auktyje, nustatoma pagal formul (12.7).

12.3 pav. Dinaminiai koeficientai: 1 gelbetoniniams ir mro statiniams, taip pat su metaliniu karkasu, esant atitvarinms konstrukcijoms (=0,3); 2 plieniniams boktams, stiebams, futeruotiems dmtraukiams, kolon tipo aparatams, skaitant esanius ant gelbetonini paauktinim (=0,15)

201. Savj svyravim dani ribin reikm flim, Hz, leidianti nevertinti inercijos jg, susidarani, esant atitinkamos savosios formos svyravimams, nustatoma i Reglamento 12.3 lentels.

202. Cilindrins formos statiniams, kai f1

tuos prievjinius, pavjinius oninius sien, stog pavirius ir panaias konstrukcijas, nuo kuri vjo slgis perduodamas statinio skaiiuotinam elementui.

204. Jeigu skaiiuotinas pavirius artimas staiakampiui, orientuotam taip, kad jo kratins lygiagreios su pagrindinmis aimis (12.4 pav.), koeficient reikia nustatyti i Reglamento 12.4 lentels, atsivelgiant parametrus ir , imamus i Reglamento 12.5 lentels.

205. Apskaiiuojant vis pastat, skaiiuotinio paviriaus matmenis reikia nustatyti pagal Reglamento 4 priedo nuorodas. iuo atveju ariniams statiniams skaiiuotinio paviriaus matmenis btina imti pagal jo iorin perimetr.

12.4 pav. Pagrindin koordinai sistema nustatant koreliacijos koeficient

12.3 lentel

Savj svyravim dani ribins reikms flim, Hz, leidianios nevertinti inercijos jg, susidarani, esant atitinkamos savosios formos svyravimams

flim, Lietuvos vjo apkrovos rajonai (imami pagal 3

priedo emlap) =0,3 =0,15 I 0,95 2,9 II 1,1 3,4 III 1,2 3,8

12.4 lentel

Pulsavimo slgio erdvins koreliacijos koeficientas

, m Koeficientai , kai , m, lygus

5 10 20 40 80 160 350 0,1 0,95 0,92 0,88 0,83 0,76 0,67 0,56 5 0,89 0,87 0,84 0,80 0,73 0,65 0,54 10 0,85 0,84 0,81 0,77 0,71 0,64 0,53 20 0,80 0,78 0,76 0,73 0,68 0,61 0,51 40 0,72 0,72 0,70 0,67 0,63 0,57 0,48 80 0,63 0,63 0,61 0,59 0,56 0,51 0,44 160 0,53 0,53 0,52 0,50 0,47 0,44 0,38

12.5 lentel

Parametr ir reikms pulsavimo slgio erdvins koreliacijos koeficientui nustatyti

Pagrindin koordinai ploktuma, kuriai lygiagrets

skaiiuotiniai paviriai

zoy b h zox 0,4a h zoy b a

206. Statiniams, kuri f2

213. Skersai krano kelio elektrinio veimlio stabdymo jgos sukeliamos horizontaliosios apkrovos charakteristin reikm yra lygi:

213.1. kranams, kuri krovinys pakabintas lanksija pakaba 0,05 krano keliamosios galios ir veimlio svorio;

213.2. kranams, kuri krovinys pakabintas standija pakaba 0,1 krano keliamosios galios ir veimlio svorio.

i apkrov reikia vertinti apskaiiuojant pastato skersin rm ir krano kelio sijas. Daroma prielaida, kad apkrova perduodama vien krano kelio pus (sij), vienodai pasiskirsto tarp i sij besiremiani krano rat ir gali bti nukreipta tiek tarpatramio vid, tiek ir jo ior.

214. Skersai krano kelio veikianiosios horizontaliosios apkrovos, kurias sukelia elektrinio krano susiskersavimas ir krano kelio nelygiagretum (onin jga), charakteristin reikm kiekvienam krano varaniajam ratui lygi 0,1 visos vertikaliosios apkrovos krano rat charakteristins reikms. i apkrova yra vertinama tik skaiiuojant krano kelio sij stiprum ir pastovum bei j tvirtinim prie kolon, pastatuose, kai kranai yra 7K, 8K darbo reimo grupi. Be to, vertinama, kad apkrova sij perduodama visais krano vienos puss ratais ir gali bti nukreipta tiek pastato tarpatramio vidur, tiek ir ior. Reglamento 213 punkte nurodytos jgos nereikia vertinti kartu su onine jga.

215. Krano ir veimlio stabdymo sukeliama horizontalioji jga pridedama krano rat ir krano kelio bgi lietimosi vietoje.

216. Iilgai krano kelio krano smgio galin atram sukeliamos horizontaliosios apkrovos, charakteristin reikm apskaiiuojama pagal Reglamento 6 priede pateiktas rekomendacijas. i apkrova vertinama tik apskaiiuojant galines atramas ir j tvirtinim prie krano kelio sij.

IV SKIRSNIS. APKROV IDSTYMAS 217. Apskaiiuojant krano kelio sij stiprum ir pastovum, reikia vertinti ne daugiau kaip

dviej tiltini arba kabamj kran sukeliam vertikalij apkrov. 218. Skaiiuojant pastat, su keliuose tarpsniuose esaniais tiltiniais kranais, rm, kolon,

pamat ir pagrind stipr bei pastovum, kiekviename kelyje vertinama ne daugiau kaip dviej nepalankiausioje pagal poveik vietoje stovini kran vertikaliosios apkrovos.

219. vertinant skirting tarpatrami kran sutelkim vienoje sandroje, vertinama ne daugiau kaip keturi nepalankiausij pagal poveik kran taka.

220. Apskaiiuojant pastat, su viename arba keletame keli esaniais kabamaisiais kranais, rm, kolon, stogo sij, pogegnini konstrukcij, pamat bei pagrind stipr ir pastovum, kiekviename kelyje reikia vertinti ne daugiau kaip dviej, nepalankiausioje padtyje stovini kran vertikalisias apkrovas.

221. vertinant skirtinguose keliuose esani kabamj kran sutelkim, j sandroje sukeliamas vertikalisias apkrovas btina vertinti:

221.1. ne daugiau kaip dviej kran apkrovas, apskaiiuojant kratins eils kolonas, pogegnines konstrukcijas, pamatus ir pagrindus, kai tarpsnyje yra du kran keliai;

221.2. ne daugiau kaip keturi kran apkrovas, apskaiiuojant vidurins eils kolonas, pogegnines konstrukcijas, pamatus ir pagrindus; apskaiiuojant kratins eils kolonas, pogegnines konstrukcijas, pamatus ir pagrindus, kai tarpsnyje yra trys kran keliai; apskaiiuojant pogegnines konstrukcijas, kai tarpsnyje yra du arba trys kran keliai.

222. Apskaiiuojant krano keli, kolon, rm, gegni ir pogegnini konstrukcij, pamat, taip pat pagrind stiprum ir pastovum, horizontaliosios apkrovos vertinamos ne daugiau kaip nuo dviej viename arba skirtinguose keliuose, bet vienas alia kito esani nepalankiausij pagal poveik kran. Be to btina vertinti tik vien kiekvieno krano horizontalij apkrov (skersin arba iilgin).

223. Nustatant vertikalisias ir horizontalisias tiltini kran, esani vieno tarpsnio dviejuose arba trijuose auktuose, viename tarpsnyje vienu metu esant kabamiesiems ir tiltiniams

kranams, taip pat naudojant kabamuosius kranus, skirtus kroviniui perkelti nuo vieno krano prie kito, naudojantis perklimo tilteliais, apkrovas skirtas konstrukcij stiprumui ir pastovumui apskaiiuoti, kran skaiius turi bti vertinamas pagal technin uduot, nustatyt atsivelgiant technologin sprendin.

224. Apskaiiuojant krano kelio sij vertikaliuosius ir horizontaliuosius linkius arba kolon horizontaliuosius poslinkius, vertinama nepalankiausia pagal poveik vieno krano sukeliama apkrova.

225. Krano kelyje, esant tik vienam kranui ir slygai, kad antrasis kranas pastato naudojimo metu nebus pastatytas, vertinamos tik vieno krano sukeliamos apkrovos.

V SKIRSNIS. DALINIAI PATIKIMUMO, DINAMINIO POVEIKIO KOEFICIENTAI IR DERINIO DAUGIKLIAI

226. Krano sukeliamj poveiki daliniai patikimumo koeficientai pateikti 13.1 lentelje:

13.1 lentel.

Kran poveiki daliniai patikimumo koeficientai

Poveikis Simbolis Situacija P/T A

Nuolatiniai krano poveikiai: nepalanks palanks Kiti kintamieji poveikiai: nepalanks palanks Netiktieji poveikiai

Gsup

Ginf

Q A

1,1 1,0

1,3 0

1,0 1,0

1,0 0

1,0 P, T, A atitinkamai nuolatin, trumpalaik ir ypatingoji skaiiuotins situacijos, (r.

Reglamento 31 punkt) 227. Krano sukeliam poveiki koeficientai pateikti 13.2 lentelje:

13.2 lentel.

Kran poveiki koeficientai

Poveikis Simbolis 0 1 2

Poveikoi grups skaitant kranus 4K-6K darbo reimo grups kranams 7K darbo reimo grups kranams 8K darbo reimo grups kranams

Qr

1,0 1,0 1,0

0,9 0,9 0,9

0,5 0,6 0,7

228. Apskaiiuojant krano kelio sij stiprum, vertinant vietin ir dinamin krano vieno rato

sutelktosios vertikaliosios apkrovos poveik, ios apkrovos vis charakteristin reikm reikia dauginti i papildomojo koeficiento f1, kuris lygus:

228.1. 1,6 8K darbo reimo grups kranams su standija krovinio pakaba; 228.2. 1,4 8K darbo reimo grupei kranams su lanksija krovinio pakaba; 228.3. 1,3 7K darbo reimo grups kranams; 228.4. 1,1 kit darbo reimo grupi kranams.

Tikrinant krano kelio sij sienels vietin pastovum, papildomo koeficiento reikm lygi 1,1.

229. Apskaiiuojant krano kelio sij stipr ir pastovum bei j tvirtinim prie pastato laikanij konstrukcij, vertikalij krano apkrov skaiiuotins reikms dauginamos i dinaminio koeficiento:

229.1. esant ne didesniam kaip 12 m kolon ingsniui: 229.1.1. 1,2 8K darbo reimo grups tiltiniams kranams; 229.1.2. 1,1 6K ir 7K darbo reimo grups tiltiniams kranams bei vis darbo grupi

kabantiesiems kranams; 229.2. esant didesniam kaip 12 m kolon ingsniui 1,1 8K darbo reimo grups

tiltiniams kranams. 230. 8K darbo reimo grups kran horizontalij apkrov skaiiuotines reikmes reikia

vertinti su dinaminiu koeficientu, kuris lygus 1,1. Kitais atvejais apkrov dinaminis koeficientas lygus 1,0.

231. Apskaiiuojant konstrukcij patvarum, krano kelio sij link ir kolon horizontalj poslink bei krano vieno rato vertikaliosios apkrovos vietin poveik, dinaminis koeficientas nevertinamas.

232. vertinant dviej kran sukeliamas apkrovas, jos dauginamos i derini koeficiento: 232.1. = 0,85 1K6K darbo reimo grupi kranams; 232.2. = 0,95 7K, 8K darbo reimo grupi kranams. 233. vertinant keturi kran sukeliamas apkrovas jos dauginamos i derini koeficiento: 234.1. = 0,7 1K6K darbo reimo grupi kranams; 234.2. = 0,8 7K, 8K darbo reimo grupi kranams. 235. vertinant vieno krano horizontalisias arba vertikalisias apkrovas, jos nemainamos. 2