strateginis planas 2019 - 2022 m. · vilniaus rajono savivaldybės 2016-2023 metų strateginiu...
TRANSCRIPT
VILNIAUS R. BEZDONIŲ JULIJAUS SLOVACKIO GIMNAZIJA
STRATEGINIS PLANAS
2019 - 2022 m.
Bezdonys, 2019
2
TURINYS
I. Įvadas……………………………………………….………………………………… 3
1.1. Gimnazijos pristatymas.........................................................................................4
II. 2015–2018 metų strateginio plano įgyvendinimas.......................................................6
III. Išorinė gimnazijos aplinkos analizė ………………………………………………….8
IV. Vidinė gimnazijos aplinkos analizė……………………………................................. 8
4.1. Gimnazijos stiprybių ir silpnybių bei galimybių ir grėsmių analizė...................11
4.2. Gimnazijos strategija...........................................................................................12
V. Strateginiai prioritetai, tikslai ir uždaviniai................................................................12
VI. Strateginių tikslų įgyvendinimo planas.................................................................... 13
VII. Strateginio plano įgyvendinimo priežiūra................................................................16
3
PRITARTA
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Švietimo skyriaus vedėjo
2019 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A27(20)-136
PRITARTA
Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio
gimnazijos tarybos posėdžio
2019 m. spalio 30 d. protokoliniu nutarimu
(protokolo Nr. 7 )
PATVIRTINTA
Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio
gimnazijos direktoriaus
2019 m. gruodžio 5 d.
įsakymu Nr. 1.6-136
VILNIAUS R. BEZDONIŲ JULIJAUS SLOVACKIO GIMNAZIJOS
2019 – 2022 METŲ
STRATEGINIS PLANAS
I. ĮVADAS
Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos 2019–2022 metų strateginį planą
rengė direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Rengiant strateginį veiklos planą buvo atlikta esamos
situacijos analizė, atsižvelgta į gimnazijos vidaus įsivertinimo išvadas, plačiojo įsivertinimo rezultatus,
gimnazijos bendruomenės narių pasiūlymus, gimnazijos vykdomą veiklą bei turimus išteklius,
gimnazijos socialinės aplinkos ypatumus, gimnazijos žmogiškuosius išteklius, gimnazijoje dirbančių
mokytojų kvalifikaciją, gimnazijos bendruomenės narių pasiūlymus.
Plane numatyta gimnazijos vizija, misija, filosofija, apibrėžti strateginiai prioritetai, tikslai,
uždaviniai, strateginių tikslų įgyvendinimo priemonės. Rengiant strateginį planą buvo laikomasi
viešumo, atvirumo, bendradarbiavimo ir partnerystės principų.
Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos 2019–2022 metų strateginis planas
parengtas remiantis šiais dokumentais:
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu,
Valstybine švietimo 2013-2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m.
gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745,
Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-12- 21
d. įsakymu Nr. V1308,
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 655 „Dėl
kolegijos nutarimo tvirtinimo“,
Vilniaus rajono savivaldybės 2016-2023 metų strateginiu plėtros planu.
4
1.1. GIMNAZIJOS PRISTATYMAS
Pirmoji mokykla Bezdonyse įkurta 1904 m. spalio 1 d. Tai buvo pradinė mokykla, įkurta
privačiame name. 1937 metais buvo pastatyta nauja medinė mokykla. 1949 m. pradinė mokykla buvo
reorganizuota į septynmetę, o nuo 1962 metų į aštuonmetę mokyklą. 1997 m. lapkričio 19 d. Vilniaus
rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 74 mokyklai suteiktas Julijaus Slovackio vardas. 1998 m.
mokykla gavo vidurinės mokyklos statusą, 2015 metais mokykla tapo gimnazija.
Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, vykdanti
formaliojo priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, akredituoto vidurinio ugdymo ir neformaliojo
švietimo programas. Ugdymas organizuojamas lenkų kalba. Informacija apie gimnazijos veiklą
skelbiama internetinėje svetainėje http://www.slovackio.vilniausr.lm.lt.
Gimnazijos direktorė – Veslava Voinič, vadybinis darbo stažas – 22 metai.
Gimnazija turi savo vėliavą, himną, emblemą, uniformą. Gimnazijoje puoselėjamos tradicijos
(Rugsėjo 1-osios šventė, Mokytojų diena, Motinos diena, Kalėdiniai susitikimai, Senelių šventė,
Šimtadienis, Užgavėnės ir kt.). Mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms
ugdyti organizuojamas neformalusis švietimas:
choras „Nuta“ savo veikla garsino gimnazijos vardą per įvairius mokyklinius renginius, tėvų
susirinkimus, Bezdonių miestelio renginius;
dramos būrelis „Skrzat“ paruoštus vaidinimus pristatė gimnazijos bei Bezdonių miestelio
organizuojamuose renginiuose, dalyvavo Respublikiniame mokyklinių teatrų festivalyje;
gimnazijoje veikia šiuolaikinių šokių studija;
anglų kalbos, futbolo bei teniso būreliai.
Neformaliojo ugdymo užsiėmimus po pamokų organizuoja gimnazijos mokytojai. Neformaliojo
švietimo veiklai 2018/2019 m.m. buvo skirta 18 valandų. 36 proc. mokinių lankė ir kitus, ne
gimnazijoje organizuojamus, menų, sporto mokyklų užsiėmimus pagal NVŠ programas. Gimnazijoje
organizuojamos NVŠ programos: dramos programa „Kaukė“, informacinių technologijų programa
„Robotika“.
Gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių
konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais,
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais, gimnazijos
nuostatais.
Gimnazija puoselėja garbingas tradicijas, aktyviai reaguoja į dabarties aktualijas, telkia
gimnazijos bendruomenę spręsti šiandieninei mokyklai keliamus uždavinius. Siekdama racionalaus ir
produktyvaus bendravimo su mokinių tėvais, gimnazija organizuoja tėvų susirinkimus, susitikimus,
renginius. Tėvams (globėjams, rūpintojams) laiku ir aiškiai teikiama informacija įvairiais gimnazijos
bendruomenės veiklos klausimais, organizuojamos atvirų durų dienos.
Pagalbos mokiniui specialistai nuolat konsultuoja mokinius, mokytojus, klasių vadovus bei
mokinių tėvus. Gimnazijoje vykdomi projektai, rengiamos tradicinės šventės, į kurias kviečiami
mokinių tėvai, Bezdonių apylinkės gyventojai. Karjeros planavimo ugdymas, pilietiškumo pagrindai
leidžia mokytojams plėtoti mokinių vertybines nuostatas, ugdyti bendruosius gebėjimus ir
kompetencijas.
Ypatingas dėmesys skiriamas mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų
ugdymui bei mokinių pasiekimams pamokoje, diferencijuojant ugdymo turinį, gerinti, veiksmingai ir
funkcionaliai naudojamos vidinės ir išorinės edukacinės aplinkos. Gimnazijoje nuolat analizuojami
mokinių pasiekimai. Siekiant aukštesnių mokymosi rezultatų bei atsižvelgiant į mokinio mokymosi
motyvaciją, ugdymo turinio pasirinkimą bei individualią mokinių pažangą, mokiniams nuolat teikiama
mokymosi pagalba. Gabiems mokiniams sudarytos galimybės išreikšti save įvairiose neformaliojo
ugdymo srityse, dalyvauti projektuose, olimpiadose, konkursuose, rinktis įvairius dalyko žinių gilinimo
5
modulius. Mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, individualiai teikiama pagalba pamokų metu,
vyksta konsultacijos. Gimnazijoje sistemingai vykdomas mokinių ugdymosi poreikių tenkinimo
tyrimas.
Gimnazijoje sukurta ugdymo turiniui įgyvendinti tinkama mokymosi aplinka: įrengti
matematikos ir fizikos, chemijos, muzikos ir informacinių technologijų, lenkų kalbos ir tikybos,
istorijos ir geografijos, užsienio kalbų, biologijos, lietuvių kalbos, menų kabinetai. Yra aktų salė,
technologijų dirbtuvės, valgykla. Visi dalykų kabinetai, biblioteka, administracijos, mokytojų kambario
kabinetai – kompiuterizuoti, veikia vietinis tinklas ir internetas. Skaitykloje įrengta 10 mokymosi darbo
vietų mokinių ir mokytojų darbui, iš jų 4 darbo vietos kompiuterizuotos. Bibliotekoje, informacinių
technologijų ir muzikos, pradinio ugdymo kabinetuose bei mokytojų kambaryje yra spausdintuvai,
kopijavimo aparatai. Mokomieji kabinetai aprūpinti būtinomis organizacinėmis priemonėmis ir įranga,
mokytojai – šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, mokiniai – reikalingais vadovėliais. Gimnazijos
pastatas yra renovuotas: pakeisti langai, apšiltintas fasadas, suremontuotos patalpos, pakeistos grindys,
elektroinstaliacija, įrengta gaisro signalizacija. Modernizuota katilinė, šildymo sistema.
Gimnazijoje mokosi mokiniai iš Bezdonių miestelio, Ąžuolinės, Tapelių, Bliūdakalnio, Arvydų,
Skersabalių, Raudondvario kaimų. Organizuojamas mokinių pavėžėjimas į gimnaziją ir atgal
mokykliniu bei maršrutiniu autobusais.
Baigę mokyklą mokiniai tęsia mokymąsi universitetuose, kolegijose, profesinėse Lietuvos
bei Lenkijos mokyklose. Per 2018-2019 mokslo metus 100% 12 klasės mokinių baigė vidurinio
ugdymo programą bei įgijo vidurinį išsilavinimą. Nėra mokinių, paliktų kartoti programą. Iš 15
abiturientų – 5 studijuoja aukštosiose mokyklose, 6 įstojo į profesines mokyklas.
Tolesnės abiturientų veiklos palyginimai:
2016 m. 53 proc. abiturientų tęsia mokymąsi;
2017 m. 73 proc. abiturientų tęsia mokymąsi;
2018 m. 54 proc. abiturientų tęsia mokymąsi.
Siekdama tobulinti mokinių pasirengimą būsimai profesijai, įvairinti ugdymo procesą,
skatinti mokinių bendradarbiavimą, mokinių ir mokytojų lyderystę, dalyvavimą projektuose, gimnazija
bendradarbiauja su:
Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos – informatikos fakultetu,
Vilniaus Gedimino technikos universitetu,
Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademija,
Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindine mokykla,
Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazija,
Bezdonių vaikų darželiu,
Lenkijos Respublikos Varšuvos Vilniaus mylėtojų draugija,
Lenkijos Respublikos Elko miesto draugija „Zacheusz“,
Lenkijos Respublikos Vroclavo universitetu,
Vilniaus rajono psichologine ir pedagogine tarnyba,
Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru,
Lenkiškų mokyklų mokytojų draugija Lietuvoje „Macierz Szkolna“,
Lenkijos Respublikos fundacija „Genealogia Polaków” Krokuvoje,
Lenkijos Respublikos fundacija „Pomoc Polakom na Wschodzie” Varšuvoje,
Lenkijos Respublikos draugija „Traugutt.org“.
6
II. 2015–2018 METŲ STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMAS
Gimnazijos strateginis planas buvo parengtas 2015–2018 metams. Įgyvendinti šie strateginiai
tikslai:
Didinti mokinių mokymosi motyvaciją ir gerinti ugdymo(si) kokybę.
Kurti saugią, kultūringą ir modernią mokyklą.
Siekiant įgyvendinti strateginius tikslus didelis dėmesys buvo skirtas mokinių mokymosi
motyvacijos didinimui ir ugdymo (si) kokybės gerinimui. Parengta ir įgyvendinta „Gabių mokinių
ugdymo” programa. Metodinė taryba organizavo gabių mokinių darbų konkursą 2015 - 2018 m.
Informacija apie konkursų rezultatus viešinama gimnazijos interneto svetainėje. Sudarytas konsultacijų
grafikas mokiniams. Konsultacijos vyksta po pamokų bei mokinių atostogų metu. Konsultacijų tikslas
– padėti gabiems mokiniams ruoštis konkursams, olimpiadoms, egzaminams. 2018 metų mokinių
apklausos rezultatai parodė, kad jiems yra svarbūs mokymosi pasiekimai, gimnazijoje yra skatinami
bendrauti ir bendradarbiauti. 2018 metais pagerėjo anglų, rusų, istorijos, matematikos brandos
egzaminų rezultatai. Gimnazija turi daugiau laimėjimų įvairiose olimpiadose, sportinėje veikloje.
Svarbiausi 2018 metų gimnazijos pasiekimai:
IVG klasės mokinys - Tarptautinės Lenkų kalbos ir literatūros olimpiados laureatas;
I vieta Zoninėse mergaičių futbolo varžybose;
I vieta Rajoninėse mergaičių futbolo varžybose;
I vieta Rajoninėse smiginio varžybose (berniukų komanda);
III vieta Rajoninėse smiginio varžybose (mergaičių komanda);
III vieta Rajoninėse stalo teniso varžybose (mergaičių komanda);
III vieta Rajoninėse stalo teniso varžybose (berniukų komanda);
II vieta Rajoninėse svarsčių kilnojimo varžybose;
I vieta Zoninėje anglų kalbos olimpiadoje (6 klasės mokinys);
II vieta Rajoninėje technologijų olimpiadoje ( 8 klasės mokinė);
II vieta Rajoninėje Mažojoje Lenkų kalbos ir literatūros olimpiadoje (8 klasės mokinė);
II vieta Rajoninėje „Mažojoje matematikos olimpiadoje“ (8 klasės mokinė);
7 klasės mokinys Tarptautinio matematikos konkurso „Z matematyką przez świat“ laureatas;
5 mokiniai pateko į dešimtuką geriausių rajone Tarptautiniame matematikos konkurse
„Kengūra“.
Mokytojai organizavo įvairias veiklas, kurios skatino mokinių aktyvumą, kūrybiškumą,
organizavo realaus pasaulio pažinimu grįstą ugdymą už gimnazijos ribų esančiose aplinkose. Tai
suteikia mokiniams galimybę įgyti įvairesnės patirties, būti mokomiems kitų žmonių ir susieti
mokymąsi su savo interesais. Daug dėmesio skirta projektinei veiklai. 2015 - 2018 m. įgyvendinti
projektai, kuriose dalyvavo visa gimnazijos bendruomenė:
Tarptautinis projektas „W poszukiwaniu smaku“ pagal Erasmus + programą.
Tarptautinis projektas „Jaunųjų lyderių mokykla“.
Tarptautinis projektas „Cimbolistų mokyklėlė“.
Tarptautinis projektas „Impresje patriotyczne”.
Tarptautinis projektas „Pažink Varšuvą”.
Tarptautinis projektas „Lenkijos nepriklausomybės 100-ųjų metinių minėjimas“,
Tarptautinis projektas „Poznajemy historię Polski i Litwy“.
Tarptautinis projektas „Lenkų šeimos gyvenimo teatre”.
Respublikinis projektas „Tautų tiltas“.
Respublikinis „Radijo žinių“ projektas „Sumaniausia klasė“.
Respublikinis projektas „Keliauk – sveikai pramogauk!”.
7
Respublikinis projektas „Apibėk mokyklą“.
Respublikinis projektas „Aktyvi mokinių savivalda“.
Respublikinis projektas „Młodzi Polacy z Wileńszczyzny”.
Respublikinis projektas „Mokyklų aprūpinimas Gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“,
Respublikinis projektas „Pažink valstybę“.
Tarpmokyklinis projektas – „Velykų papročiai ir tradicijos“.
Mokyklinis projektas „Ką žinai apie Lietuvą?“
Dalydamiesi patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, studijuodami šaltinius, stebėdami
kolegų pamokas, mokytojai mokėsi drauge ir vieni iš kitų. Sąmoningas ir kryptingas mokymasis vyko
įvairiose mokytojų komandose. Periodiškai buvo organizuojamos mokytojų mokymosi išvykos, skirtos
akiračiui plėsti ir mokinių ugdymo turiniui praturtinti.
Metodinėse grupėse tarp mokytojų dalykininkų vyko kvalifikacijos tobulinimo renginių aptarimas,
dalijimasis gerąja patirtimi. Bendra ataskaita pristatoma kasmet Mokytojų tarybos posėdžiuose.
Vadovai, mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai tobulino savo kvalifikaciją atsižvelgdama į
strateginio plano prioritetus, tikslus bei uždavinius, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatus
bei mokytojų veiklos ataskaitas.
2015 m. – 5 ir daugiau dienų tobulino savo kvalifikacija 54 proc. pedagogų
2016 m. – 5 ir daugiau dienų tobulino savo kvalifikaciją 85 proc. pedagogų
2017 m. – 5 ir daugiau dienų tobulino savo kvalifikaciją 87 proc. pedagogų
2018 m. – 5 ir daugiau dienų tobulino savo kvalifikaciją 52 proc. pedagogų
2015 m. buvo akredituota vidurinio ugdymo programa.
Nuolat vykdomas mokinių pamokų lankomumo pokyčių analizavimas. Minėtinas svarbus
gimnazijos uždavinys – gerinti mokinių pamokų lankomumą. Lyginant su 2017/2018 m.m., 2018/2019
m. m. I trimestro 5-10 klasių mokinių lankomumo procentas sumažėjo 24 proc., I pusmečio 11-12
klasių mokinių lankomumas sumažėjo 15 proc.
Siekiant ugdyti mokinių atsakomybę, skatinti mokinių savivaldos iniciatyvumą, buvo organizuoti
renginiai: Mokytojų diena; projektų „Lyderių mokyklą“ ir „Aktyvi mokinių savivalda“ pristatymas;
Diskotekos; Naujametiniai karnavalai; „Radijo žinių“ projektas „Sumaniausia klasė“; Mokyklos Miss
ir Misterio rinkimai, rudens bei kalėdinės mokini kūrybinių darbų parodos, Šv. Valentino dienos
minėjimas.
Mokytojų iniciatyva mokiniai turėjo galimybę dalyvauti prevencinėse akcijose, projektuose: ,,Be
iliuzijų“, ,,Mokiniai mokiniams“, ,,Mums reikia taikos“, ,,Saugios aplinkos kūrimas Olweus programos
pagrindais “, ,,Savaitė be patyčių“, Tolerancijos diena“, „Obuolio draugai“.
Siekiant auginti tolerantišką asmenybę, kūrybiškai puoselėjančią mokyklos, tautos kultūros
tradicijas, kasmet buvo organizuojami renginiai Bezdonių miestelio bendruomenei: Kalėdiniai
susitikimai, Vaiko dienos, Užgavėnės, Senelių, Mamos šventės, Sporto diena, skirta Jono Pauliaus II
kanonizacijai, Atvirų durų diena mokinių tėvams, Žinių diena, Paskutinio skambučio šventės, Pirmokų
šventė, Bezdonių miestelio atributikos kūrimas, gimnazijos inauguracijos, choro „Nuta“ 20 - metis,
Gimnazijos Patrono šventė.
Siekiant didinti mokyklos patrauklumą ir atvirumą visuomenei, kuriant savitą kultūrą, gerinant jos
įvaizdį, buvo atnaujinta mokyklos interneto svetainė. Gimnazija yra atvira pasauliui: bendruomenės
nariai domisi kintančia aplinka, reaguoja į pasikeitimus, mezga socialinius ryšius. Mokiniai plėtojo
gebėjimus ir patirtį, būtiną tolerantiškam Lietuvos piliečiui. Dalyvaudami kasmetinėje akcijoje
„Padovanok Kalėdų dovanėlė“, puoselėjo šalies tradicijas, papročius.
Siekiant įgyvendinti uždavinį - tobulinti mokinių gyvenimo planavimo įgūdžius - buvo organizuojami
susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į profesines bei aukštąsias mokyklas. Taip pat
kiekvienais metais organizuotos išvykos į Litexpo parodas.
8
Kasmet vykdomas ir analizuojamas Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas. Išvados pristatomos
Mokytojų tarybos posėdžiuose.
Gimnazijoje sukurta mokymuisi ir poilsiui palanki aplinka. Gimnazijos bendruomenė teigiamai
vertina turimų priemonių naudingumą. Pasiekėme, kad ugdymo procese naudojama įranga ir priemonės
atitiktų šiuolaikinius ugdymo reikalavimus. Indėlis į gimnazijos infrastruktūrą, įrangos ir priemonių
atnaujinimą garantuoja ugdymo šiuolaikiškumą ir kokybę. Įrengtos zonos aktyviam ir pasyviam
poilsiui, bendravimui I ir II aukšte. Kiekvienas bendruomenės narys turi vietą pasidėti darbo ar
mokymosi priemones. Atnaujinti baldai bei įranga kabinetuose. Gimnazijos patalpos puošiamos
mokinių darbais. Mokytojai įtraukia mokinius į klasės ir bendrų gimnazijos erdvių kūrimą, dekoravimą,
meninį jų apipavidalinimą. Mokiniai jaučiasi kūrėjais ir šeimininkais, jie vertina bendrakūrą kaip
galimybę būti ir veikti drauge, kurti ir įgyvendinti kūrybinius sumanymus, prisiimti atsakomybę, įgyti
patirties ir gebėjimų.
Atlikta gimnazijos pastato renovacija. Atlikti patalpų remontai, pakeista elektroinstaliacija,
įrengta priešgaisrinė signalizacija. Gautas finansavimas sporto/ aktų salės projektavimui. Įvykdytas
sporto/aktų salės projektavimo darbų pirkimas. Įrengta valgykla gimnazijos mokiniams ir
darbuotojams. Atnaujinta mokinių drabužinė – kiekviena klasė turi savo spintą drabužiams.
III. IŠORINĖ GIMNAZIJOS APLINKOS ANALIZĖ
Politiniai veiksniai.
Gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos
švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais,
Švietimo ir mokslo ministro įsakymais bei kitais teisės aktais.
Galimas švietimo sistemos poveikis gimnazijos veiklai: klasių komplektavimo tvarka.
Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazija funkcionuoja ir vystosi nuolat dinamiškai
kintančios aplinkos sąlygomis ir yra veikiama politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių,
technologinių ir kitų veiksnių. Ji susijusi su visais procesais, vykstančiais valstybėje. Gimnazija
atsakingai reaguoja į gyvenimo pokyčius bei kiekvieno savo bendruomenės nario poreikius, geba
vertinti savo veiklą. Gimnazija, įgyvendina ugdymo programas, vadovaudamasi bendru susitarimu
priimtomis Gimnazijos darbo tvarkos taisyklėmis bei Gimnazijos nuostatais, siekia užtikrinti savo
darbuotojams savirealizaciją, saugumą ir palankią ugdymui(si) aplinką. Tačiau svarbiausia - Gimnazija
šiandieniniame gyvenime išlieka konkurencinga, savita, atvira kiekvienam mokiniui, todėl manytina,
kad esama politinė padėtis ir vykdoma švietimo politika yra pakankamas veiksnys tolesniam
Gimnazijos vystymuisi.
Politiniai – teisiniai veiksniai.
Lietuvos švietimo politika formuojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos švietimo gaires ir
prioritetus. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ numato, kad Lietuvos siekis - atsirasti tarp 10
pažangiausių Europos Sąjungos valstybių narių, o kiekvienas asmuo taptų savarankiškai kuriančiu savo
sėkmę sąmoningu piliečiu, įsiliejančiu į nacionalinę ir pasaulinę bendruomenę, pažangią ekonomiką ir
savitą nacionalinę kultūrą. Valstybė kelia mokyklai uždavinius stiprinti piliečių istorinę savimonę ir
savigarbą, ugdyti kūrybiškumą ir lyderystę. ES struktūrinių fondų parama atveria galimybes pakeisti
padėtį švietimo sistemoje. Vyriausybės programa atveria galimybes įgyvendinti Valstybinę švietimo
strategiją – mokyklų savarankiškumo didinimo, mokinio krepšelio principo plėtros, visuomenės
vaidmens stiprinimo, įrodymais grįsto sprendimų priėmimo dominavimo, ugdymo individualizavimo,
mokytojų karjeros sistemos atnaujinimo srityse. Šie faktoriai daro įtaką mokyklos ugdymo proceso
kaitai. Gimnazijai svarbi Vilniaus rajono savivaldybės strategijoje esanti nuostata – kokybiško ir
prieinamo švietimo paslaugų visuomenei užtikrinimas.
9
Socialiniai veiksniai.
Gimnazijoje 2018 m. pabaigoje buvo sukomplektuota 12 klasių komplektų, mokėsi 126
mokiniai. Mokinių skaičius, palyginus su 2017 m., sumažėjo 2 (buvo 128 mokiniai). Gimnazijoje
mokėsi 12 (9,5 proc.) specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Socialinę paramą gavo 25
mokiniai (20 proc.).
Didelę įtaką klasių komplektavimui daro mažėjantis gimstamumas. Statistika rodo, kad dalis
vaikų patiria fizinį ir psichologinį smurtą šeimose, paplitę patyčių atvejai tarp vaikų. Gimnazijai tenka
svarbus vaidmuo – sudaryti vaikams sąlygas socializuotis, ugdyti gyvenimo įgūdžius. Įvairi
gimnazijoje vykdoma sveikatingumo veikla turi teigiamos įtakos mokinių sergamumo mažėjimui.
Daugėja mokinių, kuriems reikia specialiosios pedagoginės psichologinės pagalbos, prastėja vaikų
sveikatos rodikliai.
Gimnazijos tradicijos padeda gimnazijai išlikti socialine-kultūrine švietimo įstaiga seniūnijoje.
Ekonominiai veiksniai.
Gimnazijos veiklai įtakos turi Lietuvos ūkio plėtros sulėtėjimo ekonominiai rodikliai: mažėja
lėšos ugdymui, brangsta vadovėliai bei mokymo priemonės, didėja išlaidos šildymui, elektrai,
vandeniui ir kt. Gimnazijai mokymo lėšų pakanka ugdymo planui realizuoti, mokytojų kvalifikacijai
kelti, mokinių kultūrinei pažintinei veiklai organizuoti, vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti,
ugdymo procesui modernizuoti, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti.
Savivaldybės skiriamų lėšų pakanka aptarnaujančio personalo darbo užmokesčiui sumokėti.
Technologiniai veiksniai.
Informacinių technologijų plėtra kelia naujus uždavinius švietimo sistemai. Lietuvos jaunimas
ypač aktyviai naudojasi informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Augantis visuomenės
kompiuterinis raštingumas daro didelę įtaką gimnazijos veiklai. Ugdymo kokybės gerinimas taikant
modernius ugdymo metodus, naudojant pažangias technologijas verčia keisti ir atnaujinti gimnazijos
materialinę mokymo bazę. Gimnazijoje įrengtas informacinių technologijų kabinetas, visi kabinetai,
biblioteka aprūpinti kompiuteriais, yra internetas. Gimnazijoje naudojamas elektroninis dienynas.
Klasėse įmontuoti projektoriai, organizuojant ugdymo procesą, naudojamos interaktyvios lentos.
Bibliotekoje-skaitykloje mokiniams sudarytos galimybės savarankiškai mokytis, įrengtos
kompiuterizuotos darbo vietos.
Edukaciniai veiksniai.
Švietimo ir mokslo ministerija nustato pagrindinius reikalavimus ugdymo turinio formavimui ir
reglamentuoja ugdymo proceso organizavimo bendrąją tvarką. Ugdymo įstaigai suteikta galimybė
formuoti individualų ugdymo turinį ir individualizuoti ugdymo procesą. Gimnazija, organizuodama
savo veiklą, įtraukia vietos bendruomenę. Vietos bendruomenės nariai nuolat supažindinami su
gimnazijos gyvenimo aktualijomis gimnazijos interneto svetainės bei rajono laikraščio dėka. Dalis
ugdymo proceso organizuojama įvairiose edukacinėse aplinkose: gimnazijos bibliotekoje, Bezdonių
miestelio bibliotekoje, muziejuose. Dauguma mokytojų savo kvalifikaciją tobulina individualiai ir
pagal gimnazijos parengtą kvalifikacijos tobulinimo planą. Tėvams sudaromos galimybės bendrauti ir
konsultuotis su mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais, vadovais dėl mokinių mokymosi,
pasiekimų vertinimo, lankomumo ar mokinio socialinių klausimų sprendimo.
Bendruomenės nariai tapatinasi su Gimnazija, didžiuojasi ja, prisiima atsakomybę už
Gimnazijos įvaizdžio kūrimą. Gimnazijoje veikia įvairios neformaliojo vaikų ugdymo grupės.
Atsižvelgiant į mokinių poreikius, neformaliojo ugdymo grupių veikla kasmet kinta. Be to,
Gimnazijoje įgyvendinamos neformaliojo vaikų švietimo programos, finansuojamos iš projekto
„Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“. Taip pat vykdomi įvairūs trumpalaikiai ir ilgalaikiai,
rajoniniai, respublikiniai ir tarptautiniai projektai. Vyksta aktyvi socialinė, prevencinė, kultūrinė,
10
pažintinė mokinių veikla, tikslingas profesinis orientavimas ir karjeros planavimas. Nuosekliai tiriami
ir sėkmingai tenkinami mokinių edukaciniai poreikiai. Teikiama dalykų modulių, pasirenkamųjų
dalykų pasiūla.
IV. VIDINĖ GIMNAZIJOS APLINKOS ANALIZĖ
Organizacinė struktūra.
Gimnazijai vadovauja direktorius. Veiklą koordinuoja pavaduotojas ugdymui ir pavaduotojas
ūkio reikalams.
Gimnazjos savivaldos, darbo grupės.
Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba, Metodinė taryba, Kalbų ir socialinių mokslų metodinė
grupė, Tiksliųjų ir gamtos mokslų metodinė grupė, Meninio, dorinio ugdymo bei kūno kultūros
metodinė grupė, 5 – 8, I-IVG Klasių auklėtojų metodinė grupė, Pradinio ugdymo metodinė grupė,
Mokinių taryba, Tėvų komitetas, Vaiko gerovės komisija, Profesinio orientavimo darbo grupė,
Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė, Viešųjų pirkimų komisija, Inventorizacijos
komisija, Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisija, Internetinės svetainės kūrimo
darbo grupė, Ekstremalių situacijų valdymo darbo grupė.
Žmogiškieji ištekliai.
Bendras etatų skaičius – 44,5 iš jų mokytojų etatų skaičius – 19,38.
Dirba socialinis pedagogas, pagalbos mokiniui specialistas, mokytojo padėjėjai, psichologas,
visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Veikia pailgintos dienos grupė 1-5 klasių mokiniams.
Bibliotekos – skaityklos veiklą organizuoja bibliotekininkas.
Gimnazijos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacinės kvalifikacinės kategorijos:
Kvalifikacinė kategorija Pedagogų skaičius
Atestuoti mokytojai 5
Vyresnieji mokytojai 12
Mokytojai metodininkai 5
Neatestuoti pedagogai 1
Atestuoti pagalbos mokiniui specialistai 2 (logopedas, psichologas, socialinis pedagogas )
Iš viso pedagogų: 25
Planavimo sistema.
Gimnazija savo veiklą planuoja rengdama ketverių metų strateginį veiklos planą, kasmet –
ugdymo ir veiklos planus. Į planavimą įtraukiami gimnazijos bendruomenės nariai: mokytojai,
mokiniai, tėvai. Mokytojai rengia ilgalaikius, individualius planus, pasirenkamųjų dalykų, dalykų
modulių, neformaliojo švietimo programas, projektus. Planavimo prioritetai yra susiję su gimnazijos
strateginio plano tikslais ir uždaviniais, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo išvadomis, gimnazijos
veiklos plano analize, ugdymo pasiekimais.
Finansiniai ištekliai.
Gimnazija yra išlaikoma Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto, pagal asignavimų valdytojo
patvirtintą sąmatą. Ugdymo plano įgyvendinimui mokymo lėšų pakanka, nes jos racionaliai
naudojamos ir perskirstomos, atsižvelgiant į gimnazijos prioritetus ir poreikius, tačiau lėšų gimnazijos
administravimui nepakanka. Savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų aplinkai, nepakanka būtinoms
išlaidoms finansuoti. Papildomai lėšos gaunamos iš laimėtų projektų, rėmėjų.
11
Ryšių sistema, informacinės ir komunikavimo sistemos.
Gimnazija turi 42 kompiuterius, kurie naudojami pamokų metu, pagalbos mokiniui
specialistams organizuojant pratybas. Klasių kabinetuose įrengti projektoriai (14 vienetų). Gimnazijoje
yra 2 televizoriai, 3 interaktyvios lentos. Mokiniai, mokytojai ir administracijos darbuotojai naudojasi
21 daugiafunkciu spausdintuvu. Visi kompiuteriai prijungti prie internetinio ryšio.
Sukurta komunikavimo sistema: informacija platinama elektroniniu paštu, elektroniniu dienynu
,,Mano dienynas“, veikia gimnazijos internetinė svetainė, socialinis puslapis ,,Facebook“. Naudojamasi
mokinių ir mokytojų registrais, Nacionalinio egzaminų centro sistema KELTAS, Švietimo valdymo
informacine sistema ŠVIS, socialinės paramos sistema SPIS, nesimokančių vaikų ir mokyklos
nelankančių mokinių informacine sistema NEMIS, maisto apskaitos registravimo sistema LABBIS.
Veiklos kokybės įsivertinimo sistema. Gimnazijos vidaus kontrolę vykdo Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė ir gimnazijos
administracija pagal Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo
bei Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos ugdomosios veiklos stebėsenos tvarkos
aprašus.
4.1. GIMNAZIJOS STIPRYBIŲ IR SILPNYBIŲ BEI GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
Išnagrinėjus bendrąsias švietimo kaitos tendencijas Lietuvoje ir įvertinus šalies politinius,
ekonominius, sociokultūrinius bei regioninės ir vietinės aplinkos veiksnius, konkurencinę aplinką,
atlikta mokyklos SSGG analizė.
STIPRIOSIOS GIMNAZIJOS PUSĖS SILPNOSIOS GIMNAZIJOS PUSĖS
1. Gimnazijos atvirumas, ryšiai su kitomis
ugdymo įstaigomis.
2. Teikiama veiksminga pagalba mokiniams,
dirba visi pagalbos mokiniui specialistai.
3. Kvalifikuoti, nuolat tobulėjantys pedagogai.
4. Geros ugdymosi ir darbo sąlygos, turtinga
materialinė ugdymo bazė.
5. Gimnazijos tradicijų puoselėjimas.
6. Tikslingas bendradarbiavimas su socialiniais
partneriais.
7. Rūpinimosi mokinių poreikiais politika.
8. Saugi, jauki, estetiška, ugdymą motyvuojanti
aplinka, interjeras.
9. Projektinė veikla ir jos integracija į ugdymo
procesą.
10. Pamokos vyksta įvairiose edukacinėse
aplinkose.
1. Dalies mokinių silpna mokymosi pažanga
bei akademiniai pasiekimai.
2. Dalis mokytojų nepakankamai
diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo
turinį.
3. Dalies mokinių lankomumo problemos.
4. Nėra sporto salės.
5. Mažėja mokinių skaičius.
6. Tobulintinas mokinių vertinimas
pamokoje.
GIMNAZIJOS GALIMYBĖS GRĖSMĖS
1. Skatinti aktyvų mokinių mokymąsi, taikant
aktyvaus mokymo(si) metodus.
2. Daugiau dėmesio skirti darbui su gabiais
mokiniais.
3. Orientuojantis į mokinių poreikius, plėsti
neformalaus švietimo veiklas, būrelių pasiūlą.
1. Mokinių skaičiaus mažėjimas dėl
kintančios demografijos ir tėvų
emigracijos.
2. Tėvų atsakomybės už vaiko mokymąsi ir
elgesį mažėjimas vyresnėse klasėse.
3. Pedagogo autoriteto mažėjimas.
12
4. Aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
5. Siekti, kad vertybės, elgesio normos turėtų
stipresnį ugdomąjį poveikį.
6. Spręsti mokinių gimnazijos lankomumo
problemas.
7. Gauti finansavimą gimnazijos sporto salės
statybai.
8. Įsteigti priešmokyklinio ugdymo grupę.
4. Prastėjanti mokinių sveikata,
psichologinės problemos.
5. Žalingų įpročių tarp mokinių plitimas.
4.2. GIMNAZIJOS STRATEGIJA
Vizija Gimnazijos vizija – moderni, saugi, atvira kaitai ir inovacijoms, konkurencinga ugdymo įstaiga,
teikianti kokybišką išsilavinimą gimtąja (lenkų) kalba.
Misija Gimnazijos misija – teikti šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį priešmokyklinį, pradinį,
pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą gimtąja (lenkų) kalba ne tik Bezdonių, bet ir kitų apylinkių
gyventojų vaikams, saugioje aplinkoje, puoselėti savo šalies, tautos ir miestelio tradicijas.
Filosofija Dirbame kurdami besimokančią, kūrybingą, veržlią, atsakingą bendruomenę, kurioje kiekvienas
jaučiasi puikiai.
Gimnazijos vertybės
Atvirumas ir inovatyvumas
Nuolatinis tobulėjimas
Bendradarbiavimas
Saugumas ir pagarba
Atsakomybė
Kūrybiškumas
Tautiškumas ir pilietiškumas
Gimnazijos prioritetai
Saugios aplinkos gimnazijoje kūrimas
Mokinių asmeninės pažangos bei gimnazijos pažangos stiprinimas
Ugdymo modernizavimas
Tolerancija
V.STRATEGINIAI PRIORITETAI, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Ugdymo(si) kokybės tobulinimas
Saugi ir sveika ugdymo (-si) aplinka
1. TIKSLAS 1. Siekti geresnių ugdymo(si) kokybės rezultatų.
UŽDAVINIAI: 1.1. Didinti mokinių mokymosi motyvaciją ir gerinti ugdymo(si) pasiekimus.
1.2. Kurti veiksmingą pagalbos mokiniui sistemą, padėsiančią kiekvienam mokiniui patirti sėkmę ir
įgyti kompetencijų, reikalingų rengiantis ateities karjerai.
13
1.3. Siekti geresnių mokinių pamokų lankomumo rezultatų.
1.4. Aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
1.5. Atpažinti gabius mokinius ir kurti jų ugdymo sistemą.
2. TIKSLAS 2. Kurti saugią, sveiką, partneryste grįstą ugdymosi aplinką.
UŽDAVINIAI: 2.1. Tobulinti vadovų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų lyderystę, siekiant geresnių gimnazijos
veiklos rezultatų.
2.2. Ugdyti sąmoningą požiūrį į gimnazijos tvarką, gerinti bendruomenės mikroklimatą.
2.3. Gerinti gimnazijos materialinę sporto bazę.
VI. STRATEGINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
Prioritetas - Ugdymo(si) kokybės tobulinimas
1. Tikslas – Siekti geresnių ugdymo kokybės rezultatų.
Priemonės Laikas Atsakingi
asmenys
Ištekliai,
lėšos
Įgyvendinimo vertinimo
kriterijai ir lūkesčiai
1.Uždavinys. Didinti mokinių mokymosi motyvaciją ir gerinti ugdymo (si) pasiekimus.
1. Mokinių individualios
pažangos stebėjimas ir
aptarimas.
2019 –
2022 m.
Gimnazijos
administracija,
dalykų mokytojai,
klasių vadovai,
pagalbos mokiniui
specialistai
Žmogiškie
ji ištekliai
Mokinių pažanga individualiai
analizuota su kiekvienu mokiniu,
mokinių tėvais. Sukurti
informatyvūs mokinių
individualios pažangos
stebėjimo aplankai.
2. 2,4,6,8 klasių mokinių
pažangos tyrimas.
2020 m.
Metodinė taryba,
dalykų mokytojai,
pagalbos mokiniui
specialistai
Žmogiškie
ji ištekliai
Metodinė taryba tyrimo išvadas
ir rekomendacijas mokinių
pažangos gerinimui pristatys
Mokytojų tarybai.
3. Organizuoti mokinių
pažintinę veiklą,
stiprinančią pilietines ir
dvasines vertybes.
2019 –
2022 m.
Gimnazijos
administracija,
dalykų mokytojai,
klasių vadovai
MK lėšos,
Žmogiškie
ji ištekliai
Formuojamos mokinių dvasinės
vertybės. Ugdomas tautiškumas.
Organizuoti gimnazijos renginiai
bei išvykos, kiekvienas mokinys
dalyvavo bent 3 gimnazijos
renginiuose per metus.
2.Uždavinys. Kurti veiksmingą pagalbos mokiniui sistemą, padėsiančią kiekvienam mokiniui patirti sėkmę ir
įgyti kompetencijų, reikalingų rengiantis ateities karjerai.
1. Profesinis veiklinimas.
Išvykos į universitetus,
kolegijas, profesines
mokyklas.
2019 –
2022 m.
Profesinio
orientavimo darbo
grupė
MK lėšos,
Žmogiškie
ji ištekliai
Išvykų sklaida gimnazijos
internetiniame puslapyje.
2. Mokinių karjeros planų
kūrimas, analizė.
2020 m.
Profesinio
orientavimo darbo
grupė, klasių
vadovai
Žmogiškie
ji ištekliai
Analizuoti II-IVG klasių
mokinių karjeros planus su
kiekvienu mokiniu, mokinių
tėvais.
3. Mokinių mokėjimo
mokytis kompetencijos
2021 –
2022 m.
Gimnazijos
administracija
Žmogiškie
ji ištekliai
Stebėtų pamokų analizė su
mokytoju, mokiniu.
14
raidos stebėsenos
vykdymas.
3.Uždavinys. Siekti geresnių mokinių pamokų lankomumo rezultatų.
1. Mokinių lankomumo
pokyčių analizė.
2019-
2022 m.
Vaiko gerovės
komisija
Žmogiškie
ji ištekliai
Rekomendacijos dėl mokinių
lankomumo gerinimo
pristatomos Klasių auklėtojų
metodinei grupei.
2. Trejų metų I-IVG
klasių mokinių pamokų
lankomumo analizė.
2019-
2021 m.
Pavaduotoja
ugdymui
Žmogiškie
ji ištekliai
Analizės išvados ir
rekomendacijos pristatomos
Mokytojų tarybai kartą per
metus.
4.Uždavinys. Aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
1. Pagal Lenkijos
Respublikos draugijų
skelbiamas programas
rengti projektus mokinių
vasaros poilsiui
organizuoti.
2019-2022
m.
Projektų vadovai,
Gimnazijos
administracija,
Metodinės grupės
Žmogiškie
ji ištekliai,
gimnazijos
materialin
ė bazė
Parengti ir laimėti projektai bus
vykdomi gimnazijos mokinių
vasaros poilsiui organizuoti.
Mažiausiai vienas projektas per
metus, kuriame dalyvaus ne
mažiau kaip 80 proc. gimnazijos
mokinių.
2. Dalyvauti
edukaciniuose,
respublikiniuose bei
tarptautiniuose projektų
rengimo konkursuose.
2019-2022
m.
Projektų vadovai
Gimnazijos
administracija,
Metodinė taryba,
metodinės grupės,
dalykų mokytojai
Mokymo
lėšos,
žmogiškiej
i ištekliai,
ES lėšos,
gimnazijos
materialin
ė bazė
Parengti ir laimėti projektai bus
vykdomi gimnazijos ugdymo
procesui gerinti.
5. Uždavinys. Atpažinti gabius mokinius ir kurti jų ugdymo sistemą.
1. Gabių mokinių
ugdymo programos
įgyvendinimas.
2019 -
2022 m.
Gimnazijos
administracija,
Metodinė taryba,
metodinės grupės,
dalykų mokytojai
MK lėšos
Žmogiškie
ji ištekliai
Geresni mokinių pasiekimai.
Egzaminų, olimpiadų, konkursų
rezultatai.
2. Konkursas, skirtas
gabių mokinių darbų
pristatymui „Geriausi iš
geriausių“.
2019 -
2022 m.
Metodinė taryba
Rėmėjų
lėšos.
Žmogiškie
ji ištekliai
Konkurso dalyvių
apdovanojimas bei rezultatų
internetinėje svetainėje
skelbimas.
Prioritetas - Saugi ir sveika ugdymo (-si) aplinka
2. Tikslas. Kurti saugią, sveiką, partneryste grįstą ugdymosi aplinką.
1. Uždavinys. Tobulinti vadovų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų lyderystę, siekiant
geresnių gimnazijos veiklos rezultatų.
1. Bendradarbiavimas,
siekiant padėti
konkretiems mokiniams
2019 -
2022 m.
Metodinė
taryba,
metodinės
Žmogiškieji
ištekliai
Sėkmingo bendradarbiavimo
patirtys, padės konkretiems
mokiniams siekti pažangos.
15
siekti pažangos. grupės, tėvų
susirinkimai,
VGK komisija
Mokiniai žinos, kokiais
kriterijais remdamiesi,
įsivertins ugdomosios veiklos
individualią pažangą.
2. Organizuoti
kvalifikacijos tobulinimo
seminarus lyderystės
skatinimo, veiklos
tobulinimo temomis.
2019 –
2022 m.
Direktorė
Ugdymui
skirtos
lėšos
Siekdami stiprinti lyderystę,
geresnių gimnazijos veiklos
rezultatų 80 proc. mokytojų
dalyvaus kvalifikacijos
tobulinimo seminaruose.
3. Atviros pamokos.
Dalijimasis gerąja
patirtimi.
2019 –
2022 m.
Metodinė
taryba
Žmogiškieji
ištekliai
Ne mažiau kaip 70 proc.
mokytojų ves atviras pamokas.
Kiekvienas mokytojas stebės
ne mažiau kaip trijų kolegų
organizuojamus renginius per
mokslo metus.
4. Seminarų, kursų,
mokymų, vykdytų
projektų informacijos
sklaida, dalinimasis
gerąja patirtimi.
2019 –
2022 m.
Metodinė
taryba,
metodinės
grupės
Žmogiškieji
ištekliai
Gerėja bendradarbiavimas tarp
mokytojų, atsiranda galimybė
pasimokyti iš kolegų patirties,
skatinama mokytojų saviugda,
kūrybiškumas ir lyderystė.
Kasmet organizuojami 2-3
patirties sklaidos renginiai.
2. Uždavinys. Ugdyti sąmoningą požiūrį į gimnazijos tvarką, gerinti bendruomenės mikroklimatą.
1. Akcentuojant
asmeninę atsakomybę,
atnaujinti mokinių
elgesio taisykles,
skatinimo sistemą.
2019 m. Direktorė,
Vaiko gerovės
komisija
Žmogiškieji
ištekliai
Dauguma mokinių laikosi
mokymosi sutarties
reikalavimų, kultūringai
elgiasi. Svarstomų mokinių dėl
taisyklių nesilaikymo dalis
procentais sumažėja.
Vykdomas prevencinis darbas.
2. Organizuoti sistemingą
tėvų informavimą apie
Gimnazijoje vykstančius
ugdymo procesus, tvarką.
2019 -
2022 m.
Gimnazijos
administracija,
Gimnazijos
taryba, klasių
vadovai,
dalykų
mokytojai
Žmogiškieji
ištekliai
Gimnazijoje taikomos įvairios
bendravimo ir
bendradarbiavimo su tėvais
formos. Per mokslo metus
kiekvienoje klasėje
organizuojami tėvų
susirinkimai, atvirų durų diena,
vyksta individualūs pokalbiai.
Mokinių tėvai turi galimybę
susipažinti su dalykų ugdymo
turiniu, mokinių pasiekimais
bei geresnių ugdymo(si)
rezultatų siekimo galimybėmis.
3.Organizuoti
bendruomenės
mikroklimato tyrimų
įgyvendinimą.
2020 m. Gimnazijos
veiklos
kokybės
įsivertinimo
darbo grupė
Žmogiškieji
ištekliai
Tyrimų rezultatų ir
rekomendacijų taikymas. 80%
darbuotojų darbe jaučiasi gerai.
16
3. Uždavinys. Gerinti gimnazijos materialinę sporto bazę.
1. Sporto/aktų salės
projektavimas.
2019 m. Gimnazijos
administracija
Vilniaus r.
savivaldybės
biudžeto
lėšos
Parengtas sporto/aktų salės
statybos projektas.
2. Sporto/aktų salės
statyba.
2019 -
2021 m.
Gimnazijos
administracija
Vilniaus r.
savivaldybės
biudžeto
lėšos
Pastatyta sporto/aktų salė.
3. Gimnazijos teritorijos
sutvarkymas.
2022 m. Gimnazijos
administracija
Vilniaus r.
savivaldybės
biudžeto
lėšos
Sutvarkyta gimnazijos
teritorija. Įrengti nauji
gėlynai, takeliai.
VII. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
Strateginio plano įgyvendinimo priežiūra atliekama nuolat. Strateginio planavimo grupė pristato
gimnazijos strateginį planą gimnazijos bendruomenei visuotinio bendruomenės susirinkimo metu kartą
per metus - mokslo metų pradžioje. Tokiu būdu visuomenė turi galimybę stebėti ir vertinti, kaip
įgyvendinami strateginiai tikslai, teikti siūlymus bei pageidavimus. Gimnazijos direktorius ir
direktoriaus pavaduotojas ugdymui stebi ir vertina, ar gimnazija įgyvendina strateginius tikslus ir
programas, ar darbuotojai įvykdė pavestus uždavinius, ar vykdomų programų priemonės efektyviai
įgyvendina strateginius veiklos planus. Strateginio plano stebėsenos grupė posėdžiauja du kartus per
metus. Sausio mėn. vyksta praeitų metų veiklos ataskaitos analizė, kuri pateikiama gimnazijos
bendruomenei visuotiniame bendruomenės susirinkime. Analizės duomenys fiksuojami strateginio
plano stebėsenos grupės sudarytoje lentelėje.
Strateginių tikslų pasiekimo analizė:
Eil.
Nr. Tikslas
Situacijos analizė
Pastabos Uždaviniai Buvo
planuojama
Dabartinė
situacija
Plano koregavimas ir pratęsimas
Strateginio planavimo grupė kiekvienų metų rudenį koreguoja gimnazijos strateginį planą ir teikia jį
stebėsenos grupei tvirtinti.
_______________________
Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Aliona Rynkun
atsakinga už taisyklingą lietuvių kalbos
vartojimą gimnazijoje
2019 m. lapkričio mėn.12 d.