LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETASGAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

BIOLOGIJOS KATEDRA

STUOMENINIŲ AUGALŲ SISTEMATIKA

BIOLOGIJOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMA

Programą parengė prof. dr. R. Noreika, asist. R. Barkuvienė

Studijų laikas IV semestrasDalyko apimtis 5 kreditaiTeorijos kursas 32 valandosLaboratoriniai darbai 16 valandųSavarankiškas darbas 80 valandųAtsiskaitymo forma Egzaminas

VILNIUS – 2014

ĮVADAS

Nėra kito botaninio dalyko, kaip stuomeninių augalų sistematika, kuris duotų tiek daug

žinių apie mus supantį augalų pasaulį. Įgytos žinios apie šiuolaikines augalų sistemas - tai tarsi raktas, leidžiantis orientuotis augalų pasaulio įvairovėje. Studijuodami stuomeninių augalų sistematikos kursą studentai įgis žinių apie augalų pasaulio evoliuciją ir filogeniją, pagrindinių stuomeninių augalų taksonų morfologines, biologines ir ekologines savybes, jų reikšmę gamtoje ir žmogaus gyvenime, taip pat išmoks apibūdinti augalų rūšis. Negalima nepaminėti kultūrinės sistematikos reikšmės, to gilaus intelektualinio ir estetinio pasitenkinimo, kurį augalų pasaulis sugeba pateikti tyrinėtojui. Studijuojant įgytos žinios ir įgūdžiai būtini būsimajam biologijos mokytojui per pamokas, neformaliajame ugdyme, moksliniame tiriamajame darbe.

Teorinis kursas išdėstomas per paskaitas, naudojant įvairias vaizdines priemones (natūralūs ir augalų herbarų pavyzdžiai, paveikslai, nuotraukos, skaidruolės, vaizdo filmai) ir literatūros šaltinius.

Per laboratorinius darbus studentai tiria ir stebi įvairią sistematinių augalų grupių sandaros ir biologijos savybes, mokosi nustatyti augalų šeimas, gentis ir rūšis, tvarkyti kolekcijas. Atliktos užduotys apibendrinamos ir fiksuojamos laboratorinių darbą žurnaluose, pristatomos užsiėmimų metu.

Mokomoji lauko praktika. Per mokomąsias lauko praktikas įtvirtinamos ir pagilinamos stuomeninių augalų sistematikos auditorinės žinios, tyrinėjama pagrindinių Lietuvos biotopų (miškų, laukų, pievų, pelkių, agrolandšaftų, gyvenviečių) floros įvairovė, tobulinami rūšių nustatymo įgūdžiai. Atliekant lauko tyrimus apdorojami stebėjimų ir tyrimų duomenys, renkami ir tvarkomi herbariumai, atliekamos individualios užduotys, atlikti darbai aprašomi.

Savarankiškas darbas. Studentai studijuoja programoje nurodytą literatūrą, rengiasi laboratoriniams darbams, kolokviumams ir egzaminui. Jie atlieka tyrimus gamtoje ir laboratorijoje, rašo referatus, rengia kursinius darbus ir kaupia medžiagą bakalauro darbui.

Dalyko vertinimo sistema. Studentas, išklausęs teorinį kursą, atlikęs laboratorinius darbus ir mokomąją lauko praktiką, privalo išlaikyti egzaminą. Galutinis studento darbo įvertinimas - su- vestinis pažymys, kurį sudaro balai už teorinio kurso išklausymą, aktyvumą diskusijose, laboratorinių darbų atlikimą ir apgynimą, kolokviumus, mokomosios lauko praktikos įvertinimą ir egzaminą.

Suvestinis pažymys P skaičiuojamas pagal formulę: P = K1+ K2 + K3 + K4,kur: K1 = 0,1 - studento aktyvumas per paskaitas, paskaitų lankomumas, K2 = 0,2 - laboratoriniai darbai (atlikimas ir gynimas) ir kolokviumai, K3 = 0, 2 - mokomoji lauko praktika,K4 = 0,5 - egzaminas.

STUDIJŲ OBJEKTAS

Stuomeninių augalų įvairovė, jų sistematika, filogenija ir evoliucija, botaninės nomenklatūros principai, taksonomija, hierarchinė taksonų sistema bei pagrindines taksonominės kategorijos.

DALYKO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Siekti, kad studentai suvoktų gyvų ir fosilinių pasaulio stuomeninių augalų įvairovę, tarpusavio ryšius, grupavimą, evoliuciją ir filogeniją bei reikšmę gamtai ir žmogui, susidarytų sistematikos mokslo pažintinės, gamtosauginės, kultūrinės ir estetinės reikšmės sampratą, gebėtų identifikuoti svarbiausias stuomeninių augalų sistemines grupes ir svarbesnes rūšis gamtoje, susiformuotų lotyniškos terminijos vartojimo bei laboratorinio darbo įgūdžius, gebėtų atlikti stebėjimus ir tyrimus gamtoje bei taikyti įgytas žinias dėstant biologijos dalykus bendrojo ugdymo mokykloje.

DALYKO ANOTACIJA

Programa skiriama LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto biologijos studijų antrojo kurso studentams. Programa supažindina studentus su stuomeninių augalų sistematikos mokslo raida ir reikšme, taksonomija, stuomeninių augalų sandara, biologijos ir ekologijos savitumais, filogenija. Kurse analizuojami svarbiausi stuomeninių augalų skyriai – nuo samanų iki žiedinių augalų. Laboratorinių darbų metu stuomeninių augalų svarbiausių skyrių, klasių ir eilių aprašymai pateikiami sistemingai pagal svarbiausius individų skiriamuosius požymius. Nagrinėjamos plačiai paplitusios ir retos rūšys, analizuojama jų biologija, ekologija, gamtinė ir praktinė reikšmė. Studentai susipažindinami su pagrindinėmis botaninių terminų sąvokomis, lotyniškais vardais ir terminais, analizuojami botaninės nomenklatūros principai, taksonomija, hierarchinė taksonų sistema bei pagrindines taksonominės kategorijos. Programos turinyje integruota botanikos mokomoji lauko praktika, kurios metu įsisavinamos augalų kolekcijų, herbariumų sudarymo metodikos.

DALYKO STUDIJŲ PLANAS

1 TEMA. Augalų sistematikos mokslo objektas, uždaviniai ir tyrimo metodai. Botaninė nomenklatūra.

Augalų klasifikavimo teorinė ir praktinė reikšme. Augalų sistematikos mokslo raida. Augalų klasifikavimas senaisiais amžiais ir viduramžiais. Dirbtinės ir natūralios morfologinės augalų sistemos. K. Linėjaus dirbtinė sistema, binarinės nomenklatūros samprata ir reikšmė. Evoliucijos teorijos reikšmė augalų sistematikos raidai. Filogenetinės augalų sistemos. Žymiausi Lietuvos botanikai, svarbiausieji darbai. Stuomeninių augalų sistematikos mokslo raida Lietuvoje. Botaninės nomenklatūros principai. Taksonomija. hierarchinė taksonų sistema. Pagrindines taksonominės kategorijos. Rūšis - pagrindinis sistematinis vienetas, vidurūšiniai taksonai. Bendra stuomeninių augalų charakteristika. Prisitaikymo augti sausumoje evoliucija. Morfologinė ir anatominė vegetatyvinės augalo dalies diferenciacija. Dauginimosi ypatumai. Augalų vaidmuo biosferoje ir žmogaus gyvenime. Stuomeninių augalų skyriai ir jų filogenetiniai ryšiai.

Literatūra: 1, 3, 4, 11, 12,21,27,28,33, 35, 36, 38,41.

2 TEMA. Skyriai: rinijūnai (Rhyniophyta) ir psilofitūnai (Psilotophyta)

Rinijūnų gyvento laikotarpio aplinkos sąlygų ypatumai. Būdingieji sandaros požymiai. Rinijūnai - seniausia ir primityviausia stuomeninių augalų grupė. Eilė. Rinijiečiai (Rhiniales). Svarbiausios gentys: koksonija (Coocsonia), rinija (Rhynia), horneofitas (Horneophyton). Eilė. Trimerofitiečiai (Trimerophytales). Svarbiausios gentys: pertika (Pertica), psilophytonas (Psilophyton), trimerofitonas (Trimerophyton). Eilė. Psilotiečiai (Psilophytales). Gentys: psilotas (Psilotum), tmezipteris (Tmesipteris).

Literatūra: 1, 3, 11.

3 TEMA. Skyrius. Samanūnai (Bryophyta)

Būdingieji požymiai. Sandara ir dauginimasis, gyvenimo ciklas. Protonema. Gametofito ir sporofito (sporogono) sandara. Samanų filogenija. Klasė. Kerpsamanės (Maršantainiai) – (Marchantiopsida). Būdingieji požymiai. Poklasis. Maršantuočiai (Marshantiidae). Šeima. Maršantijiniai (Marchantiaceae). Gentis. Maršantė (Marchantia). Morfologinės ir anatominės sandaros ypatumai. Dauginimosi ir vystymosi ciklas. Ekologija ir paplitimas. Šeima. Ričijiniai (Riciaceae). Gentis. Ričija (Riccia). Poklasis. Jungermanidai (Jungermaniidae). Būdingieji požymiai. Svarbiausios gentys: pelija (Pellia), radulė (Radula), lūpenė (Chiloscyphus), tįsena (Plagiochilla). Gametofito ir sporofito sandaros ypatumai.Klasė. Lapsamanės (Brijainiai) – Musci (Bryopsida). Būdingieji požymiai. Gametofito ir sporofito sandara. Dauginimosi biologija. Ekologija ir paplitimas. Poklasis. Kiminuočiai (Baltosios samanos) - (Sphagnidae). Būdingieji požymiai. Gentis. Kiminas (Sphagnum) . Morfologinė ir anatominė sandara, biologija. Rūšių įvairove. Ekologija ir paplitimas. Durpių susidarymas, jų išteklių racionalus naudojimas. Poklasis. Žaliosios samanos (Brijuočiai ) - (Bryidae). Būdingieji požymiai. Gentis. Gegužlinis (Polytrichum). Gametofito morfologinė ir anatominė sandara.

Sporogonas ir jo sandara. Dauginimosi biologija. Žaliųjų samanų botaninė įvairove. Dažnesnės gentys: dvyndantė (Dicranum), dygė (Calliergon), gūžtvė (Hylocomium), junetė (Climacium), mnija

(Mnium), nertvė (Fontinalis), kerėža (Rhytidiadelphus), perkūnragis (Funaria), plunksnė (Ptilium), šilsamanė (Pleurozium). Kitos žaliųjų samanų gentys. Rūšių įvairove. Ekologija ir paplitimas. Lietuvos samanų flora ir jos ištirtumas.

Laboratorinis darbas Nr. 1. Kerpsamanės (Maršantainiai) – Marchantiopsida klasė. Stuomeninių ir gniužulinių kerpsamanių gametofito sandaros palyginimas. Paprastosios maršantijos (Marschantia polymorpha) ir puošniosios blakstienės (Ptilidium pulcerrimum) morfologija ir biologijos savitumai. Lapsamanės (Brijainiai) – Musci (Bryopsida) klasė: Gegužinio (Polytrichum) ir kimino (Sphagnum) morfologija ir biologija. Kitos samanų gentys.

Skyrius. Ylvaisūnai (Anthocerotophyta) Būdingieji požymiai. Gentis. Ylvaisė (Anthoceros). Samanų gamtinis vaidmuo ir praktinė reikšmė. Literatūra: 1, 2, 4, 6, 9, 12, 15, 17, 18, 22, 27, 33, 35, 36, 37, 38, 39, 40.

4 TEMA. Skyrius. Pataisūnai (Lycopodiophyta)

Būdingieji požymiai. Dauginimosi ir vystymosi ypatumai. Izosporija ir heterosporija. Skyriaus sistematika. Seniausieji pataisūnai. Gentis. Asteroksilonas (Asteroxylon). Klasė Pataisainiai (Lycopodiopsida). Būdingieji požymiai.Šeima. Pataisiniai (Lycopodiaceae). Gentis. Pataisas (Lycopodium). Sporofito morfologinė ir anatominė sandara. Dauginimosi biologija. Gametofito sandara ir gyvenimo būdas. Kitos gentys: padraika (Diphasium), atgiris (Huperzia), pataisiukas (Lycopodiella). Reikšmė. Rūšių apsaugos problema. Klasė Slepišerainiai (Isoetopsida). Būdingieji požymiai. Šeima Slepišeriniai (Isoetopsidaceae). Gentis. Slepišerė (lsoetes). Sandaros ypatumai. Dauginimosi biologija. Paplitimas. Kitos gentys: stylites (Stylites), natgorstiana (Nathorstiana). Šeima. Selagineliniai (Selaginellacea). Gentis. Selaginelė (Selaginella). Būdingieji požymiai. Sporofito sandara. Heterosporija. Gametofito redukcija. Heterosporijos ir gametofito redukcijos reikšmė evoliucijos procesui. Kitos senų geologinių periodų pataisūnų gentys: lepidodendras (Lepidodendron), sigiliarija (Sigillaria), miadesmija (Miadesmia), lepidokarpas (Lepidocarpon).

Literatūra: 4, 11, 13, 15,23,27,31,33,35, 36, 37, 38, 39, 40.

5 TEMA. Skyrius. Asiūklūnai (Equisetophyta)

Būdingieji požymiai. Iškastiniai asiūkliai, jų klestėjimo laikotarpis. Jų sandaros ypatumai. Klasė. Asiūklainiai (Equisetopsida). Būdingieji požymiai. Paplitimas ir ekologija. Šeima. Asiūkliniai (Equisetaceae). Gentis. Asiūklis (Equisetum). Sporofito ir gametofito sandara.

Dauginimosi biologija. Lietuvos asiūklių rūšys, jų skiriamieji požymiai. Reikšmė.

Laboratoriniai darbai:Nr. 2. Pataisūnai (Lycopodiophyta): Lycopodiopsida klasė. Pataisų sporofito ir gametofito sandara, gyvenimo ciklas. Pataisinių šeimos augalų rūšys.Nr. 3. Asiūklūnai (Equisetophyta): Equisetopsida klasė: Asiūklių morfologija ir biologija, paplitimas. Lietuvoje augančių asiūklių rūšys ir jų skiriamieji požymiai.

Literatūra: 4, 14, 15, 16,23,31, 33, 35, 36, 37, 38, 39,40.

6 TEMA. Skyrius. Šertvūnai (Polypodiophyta)

Būdingieji požymiai. Lapą kilmė. Makrofilija. Gyvenimo formos. Paplitimas ir ekologija. Iškastiniai šertvūnai. Sistematika, Klasė. Driežlielainiai (Ophioglossopsida). Būdingieji požymiai. Šeima. Driežlieliniai (Ophioglossaceae). Gentys: driežlielė (Ophioglossum) varpenis (Botrychium). Sporofito ir gametofito sandara. Paplitimas ir retą rūšių apsauga. Klasė. Šertvainiai (Polypodiopsida). Būdingieji požymiai. Morfologinės ir anatominės sandaros įvairovė. Sporofito ir gametofito ypatumai. Paplitimas ir ekologija. Šeima. Papartiniai (Dryopteridaceae). Gentis. Papartis (Dryopteris). Sporofito ir gametofito sandara. Dauginimosi biologija. Spyglainis (Polystichum). Šeima. Destetijiniai (Dennstedtiaceae). Gentis. Šakys (Pteridium). Šeima. Pelkiapapartiniai (Thelypteridaceae). Gentys: papartuolis (Ptegopteris), pelkiapapartis (Thelypteris). Šeima. Vudsijiniai (Woodsiaceae). Gentys: jonpapartis (Matteucia), blužniapapartis (Athyrium), sprakšė (Cystopteris). Šeima. Šertviniai (Polypodiaceae). Gentis. Šertvė (Polypodium). Poklasis. Plūstidai (Salviniidaes). Būdingieji požymiai. Šeima. Plūstiniai (Salviniaceae): Gentis. Plūstis (Salvinia). Sporofito ir gametofito sandaros ypatumai. Dauginimosi biologija. Apsivaisinimas ir gemalo vystymasis. Paplitimas. Lietuvos šertvūnų botaninė įvairovė. Reikšmė. Sporinių induočių vaidmuo šiuolaikinėje ir buvusių geologinių periodų augalijoje.

Laboratorinis darbas Nr. 4. Šertvūnai (Polypodiophyta): Ophioglossopsida klasė: Driežlielės (Ophioglossum) ir varpenio (Botrychium) sandara. Dryopteridaceae klasė: Papartis (Dryopteris) sporofito ir gametofito sandara, dauginimosi biologija. Kitos šeimos ir rūšių įvairovė.

Literatūra: 4, II, 12 14, 15, 16, 17,23,31,33,35,36,37,38,39,40.

7 TEMA. Skyrius. Pušūnai (Pinophyta)

Būdingieji požymiai. Paplitimas ir ekologija. Gyvenimo formos. Filogenija. Makrofiliniai ir mikrofiliniai pušūnai. Sistematika. Klasė. Sėkliniai paparčiai (Lyginopteridopsida). Būdingieji požymiai. Gentys: meduloza (Medullosa), kalimatoteka (Calymmatothecas). Sandaros su šertvūnais panašumai ir skirtumai.

Sėklapradžio kilmės problemos aiškinimas. Klasė Cikainiai (Cycadopsida). Būdingieji požymiai. Gyvenimo formos. Gentis. Cikas (Cycas). Morfologinės ir anatominės sandaros ypatumai. Sporofikacija. Sėklų susidaryrnas. Kitos gentys: ensefaliartos (Encephalarlos), zamija (Zamia). Sagainių paplitimas ir naudojimas. Klasė. Benetitainiai (Bennenitopsida). Būdingieji požymiai. Gentis. Cikadoidėja (Cycadeoidea). Vegetatyvinių organą morfologinės sandaros ypatumai. Strobilai ir jų sandara. Sėklų sandara ir jų dygimas. Kitos gentys: vilijamsonija (Williamsonia), vilijamsoniela (Williamsoniella). Benetitainiai - makrofilinių pušūnų progresyvaus vystymosi evoliucijos šaka. Klasė. Ginkmedainiai (Ginkgoopsida). Būdingieji požymiai. Gentis. Ginkmedis ( Ginkgo). Ginkmedis - gyvas iškasenų augalas. Sporofito sandara. Dauginimosi biologija. Sėklapradžių ir sėklų sandaros ypatumai. Paplitimas ir praktinė reikšmė. Ginkmedis - vertingas vaistinis augalas. Klasė. Gnetainiai (Gnetopsida). Būdingieji požymiai. Gentys: gnetas (Gnetum) efedra (Ephedra), velvičija (Welwitschia). Morfologinės sandaros ypatumai. Jų panašumo į žiedinius augalus požymiai. Paplitimas.Klasė. Kukmedainiai (Taxopsida). Šeima. Kukmediniai (Taxaceae). Klasė. Pušainiai (Pinopsida). Būdingieji požymiai. Paplitimas ir ekologija. Gyvenimo formos. Sistematika. Poklasis. Kordaitai (Cordaitidae). Būdingieji požymiai. Gentis. Kordaitas (Cordaites). Poklasis. Pušuočiai (Pinidae). Būdingieji požymiai. Sistematika. Vegetatyvinių organų morfologijos ir anatominės sandaros ypatumai. Dauginimosi biologija. Vyriškųjų ir moteriškųjų kankorėžių (strobilų) sandara. Mikrosporų ir makrosporų susidarymas ir vystymasis. Apsidulkinimas ir apsivaisinimas. Gemalo ir sėklų vystymasis.Šeima. Pušiniai (Pinaceae). Gentis Pušis (Pinus). Morfologinė ir anatominė sandara. Paprastosios pušies dauginimosi ir vystymosi ciklas. Lietuvoje augančios ir auginamos pušinių šeimos rūšys, skiriamieji Gentis. Eglė (Picea). Morfologinės sandaros ir biologijos ypatumai. Lietuvoje augančios ir auginamos eglių rūšys, jų skiriamieji požymiai. Gentis. Maumedis (Larix). Būdingieji požymiai. Lietuvoje augančios ir auginamos maumedžių rūšys. Gentis. Kėnis (Abies). Būdingieji požymiai. Lietuvoje auginamos kėnių rūšys. Gentis. Pocūgė (Pseudotsuga). Būdingieji požymiai. Lietuvoje auginamos pocūgių rūšys. Kitos pušinių šeimos gentys ir rūšys. Šeima. Kiparisiniai (Cupressaceae). Būdingieji požymiai. Lietuvos kiparisinių šeimos savaiminės ir introdukuotos rūšys. Gentis. Kadagys (Juniperus). Morfologinė sandara ir biologinės savybės. Paplitimas. Kitos kiparisinių šeimos gentys: tuja (Thuja), kiparisas (Cupressus), puskiparisis (Chamaecyparis). Šeima. Taksodiniai (Taxodiaceae). Būdingieji požymiai. Reliktinės rūšys, jų paplitimas ir apsauga. Gentys: mamutmedis (Sequoidendron), sekvoja (Sequoia), metasekvoja (Metasequoia), taksodis (Taxodium). Eilė. Kukmediečiai (Taxales). Būdingieji požymiai. Gentis. Kukmcdis (Taxus). Vegetatyvinių organų sandara ir biologinės savybės. Paplitimas. Pušūnų tyrimai Lietuvoje, svarbiausieji mokslo darbai ir jų reikšmė. Pušūnų gamtinis vaidmuo, jų paplitimas šiuolaikinėje augalų dangoje ir praktinė reikšmė.

Laboratoriniai darbai:Nr. 5. Pušūnų (Pinophyta) skyrius. Pušuočių (Pinidae) poklasis. Būdingieji požymiai. Pušies gyvenimo ciklas. Pušinių (Pinaceae) šeimos gentys.Nr. 6. Kiparisinių (Cupressaceae) šeima. Būdingieji požymiai. Lietuvos kiparisinių šeimos savaiminės gentys. Kai kurios kitos pušūnų skyriaus gentys ir rūšys.

Literatūra: 1,2,4, 10, 12, 14, 16, 17,24,25,26, 31,32, 33, 35, 36, 37, 38, 39, 40.

8 TEMA. Skyrius. Magnolijūnai (Magnoliophyta).

Būdingieji požymiai. Magnolijūnai (žiediniai) augalai - aukščiausia augalų evoliucijos pakopa. Nūdienos mokslas apie seniausius magnolijūnus. Jų atsiradimo vieta ir laikas. Vegetatyvinių organų diferenciacija. Žiedo kilmės problema. Dvigubas apsivaisinimas ir jo reikšmė. Vaisius ir biologinė reikšmė. Magnolijūnų įvairovė. Jų vaidmuo Žemės augalinėje dangoje. Sistematika. Literatūra: 4,10,16,32,34,35,36,37,40.Klasė. Magnolijainiai (Magnoliopsida). Būdingieji požymiai. Suskirstymas į poklasius.Poklasis. Magnolijažiedžiai (Magnoliida) Eilė. Magnolijiečiai (Magnoliales). Būdingieji požymiai. Šeima. Degeneriniai (Degeneriaceae). Gentis. Degenerija (Degeneria). Žiedo sandaros primityvumo pavyzdys. Paplitimas. Šeima. Magnoliniai (Magnoliaceae). Vegetaryvinių organą anatominės ir morfologinės sandaros ypatumai. Gentis. Magnolija (Magnolia). Lietuvoje auginamos rūšys. Gentis. Tulpmedis (Liriodendron). Eilė. Lūgniečiai (Nymphaeales). Šeima. Lūgniniai (Nymphaceae). Būdingieji požymiai. Gentys: vandens lelija (Nymphaea), lūgnė (Nuphar), viktorija (Victoria). Lūgninių primityvumo požymiai.

Kiti svarbūs rnagnolijažiedžių poklasio augalai: lauramedis (Laurus), avokada (Persea calla), cinamonas (Cinomonum). Magnolijažiedžių rūšių įvairovė ir reikšmė.

Literatūra: 4, 5, 14,31,32,33,35,36,37,38.

9 TEMA. Poklasis Vėdrynažiedžiai (Ranunculidae)

Būdingieji požymiai. Vieta filogenetinėje sistemoje. Eilė Vėdryniečiai (Ranunculales)Šeima Vėdryniniai (Ranunculaceae). Būdingieji požymiai. Paplitimas ir ekologija. Žiedo sandara ir vaisių įvairovė. Svarbiausios gentys ir jų skiriamieji požymiai. Vėdrynas (Ranunculus), raguolis (Consolida), raganė (Clematis),plukė (Anemone), šilagėlė (Pulsatilla), puriena (Caltha), adonis (Adonis) ir kt. gentys bei jų rūšys. Eilė. Aguoniečiai (Papaverales). Šeima. Aguoniniai (Papaveraceae). Būdingieji požymiai. Vegetatyvinių organų, žiedų ir vaisių sandara. Gentys: aguona (Papaver), ugniažolė (Chelidonium), rūtenis (Corydalis). Kiti aguoninių šeimos atstovai, jų paplitimas ir reikšmė. Kiti svarbūs vėdrynažiedžių poklasio augalai.

Literatūra: 4, 6, 13, 14, 15, 16, 20, 31,33, 35, 36, 37, 38, 39, 40. 10 TEMA. Poklasis. Erškėčiažiedžiai (Rosidae).

Būdingieji požymiai. Vieta filogenetinėje sistemoje. Eilė. Erškėtiečiai (Rosales). Šeima. Erškėtiniai (Rosales). Būdingieji požymiai. Paplitimas ir ekologija. Gyvenimo formos. Vegetatyvinių organų sandaros ypatumai. Žiedsosčio, apyžiedžio, kuokelyno ir vaislapyno sandaros įvairavimas. Vaisių įvairovė ir jų prisitaikymas pasklisti. Pošeimis. Lanksviniai (Spiraeideae). Skiriamieji požymiai. Gentys: lanksva (Spiraea), lanksvūnė (Sorbaria), pūslenis (Physocarpus). Pošeimis. Erškėtrožiniai (Rosoideae). Skiriamieji požymiai. Gentys: erškėtis (Rosa), avietė, gervuogė, katuogė (Rubus), žemuogė, braškė (Fragaria), sidabražolė (Potenlilla), žiognagė (Geum), rasakila (Alchemilla), vingiorykštė (Filipendula). Kitos gentys. Pošeimis. Obeliniai (Maloideae). Skiriamieji požymiai. Svarbiausios gentys: obelis (Malus), kriaušė (Pyrus), šermukšnis (Sorbus), gudobelė (Crataegus). Kitos gentys. Pošeimis. Slyviniai (Prunoideae) Skiriamieji požymiai. Svarbiausios gentys: slyva (Prunus), vyšnia (Cerasus), ieva (Padus), abrikosas (Armeniaca), persikas (Persica).

Erškėtinių šeimos rūšių įvairovė. Maistinės, vaisinės-uoginės, vaistinės, dekoratyvinės šios šeimos augalų rūšys ir jų reikšmė. Eilė. Pupiečiai (Fabales). Šeima. Pupiniai (Fabaceae). Paplitimas ir ekologija. Vegetatyvinių organų sandaros ypatumai. Žiedo sandara. Kuokelyno tipai. Apsidulkinimas. Ankštis ir jos tipai. Pupinių botaninė įvairovė. Maistiniai pupiniai: žirnis (Pisum), pupelė (Phaseolus); soja (Glycine), valgomasis arachis (Arachis hypogaea); pašariniai pupiniai: pupa (Faba), dobilas (Trifolium), liucerna (Medicago), vikis (Vicia), lubinas (Lupinus), barkūnas (Melilolus); sumedėję pupiniai: robinija (Robinia), karagana (Caragana), kitos gentys, jų morfologinės ir biologinės savybės, rūšių įvairovė ir praktinė reikšmė. Eilė. Salieriečiai (Apiales). Šeima. Salieriniai (Apiaeeae). Paplitimas ir ekologija. Vegetatyvinių organų būdingieji požymiai. Žiedynai, Žiedo sandara. Apsidulkinimas. Vaisių ir sėklų sandara. Pašariniai, maistiniai, eteriniai-aliejiniai, vaistiniai, nuodingieji salieriniai: morka (Daucus), krapas (Anethum); petražolė (Petroselinum), salieras (Apium), kmynas (Carum) nuokana (Cicuta) ir kt. Jų morfologinės ir biologinės savybės, rūšių įvairovė, paplitimas, reikšmė.1

Eilė. Snaputiečiai (Geraniales).Šeima. Lininiai (Linaceae). Paplitimas ir ekologija. Vegetatyvinių organų morfologinės sandaros ypatumai. Žiedo sandara. Vaisius. Gentis. Linas (Linum)Linas - pluoštinis ir aliejinis augalas. Lininkystės išsivystymas Lietuvoje.

Kitos svarbios erškėčiažiedžių poklasio augalų gentys: akacija (Acacia), gledičija (Gleditsia), mėlynasis kampešmedis (Haematoxylum campeschianum), saldymedis (Glycyrhiza), dažinė indigažolė (Indigofera tinctoria), citrinmedis (Citrus) pistacija (Pistacia) klevas (Acer), kaštanas (Aesculus), vynmedis (Vitis), ženšenis (Panax), granatmedis (Punica), eukaliptas (Eucalyptus) ir kt.

Literatūra: 4, 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18,28,31,32, 33, 35, 36, 38, 39, 40.

Laboratorinis darbas Nr. 7. Magnolijažiedžių (Magnoliidae) poklasis. Magnolijažiedžių sandaros savitumai. Vėdrynažiedžių (Ranunculidae) eilė. Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų požymiai, svarbesnės gentys ir rūšys. Erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasis. Erškėčiažiedžių morfologijos ir biologijos savitumai.Erškėtiečių (Rosales) eilė. Erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų požymiai, skirstymas į pošeimius. Svarbesnės Lietuvoje augančios šios šeimos augalų gentys ir rūšys.

11 TEMA. Poklasis. Gvazdikažiedžiai (Caryophyllidae).

Būdingieji požymiai. Vieta filogenetinėje sistemoje. Eilė. Gvazdikiečiai (Caryophyllaceae). Šeima. Balandiniai (Chenopodiaceae). Paplitimas ir ekologija, halofitai. Gyvenimo formos. Morfologinės sandaros ypatumai. Žiedo sandara ir jo variacijos. Gemalo forma ir jo padėtis sėkloje. Vaisiai.

Gentis. Runkelis (Bela). Morfologinė sandara ir biologija. Pašarinis, valgomasis ir cukrinis runkeliai. Runkelių auginimas ir cukraus pramonės plėtotė Lietuvoje.

Gentis. Špinatas (Spinacia).Balandinių šeimos piktžolės: balanda (Chenopodium), balandūnė (Atriplex). Kitos balandinių šeimos augalų gentys ir rūšys. Šeima. Gvazdikiniai (Caryophyltaceae). Paplitimas ir ekologija. Gyvenimo formos. Morfologijos ypatumai. Žiedynų sandara. Žiedas, vaisiai. Dekoratyviniai gvazdikiniai: gvazdikas (Dianthus), guboja (Gypsophilla). Piktžolės: žliūgė (Stellaria), glažutė (Cerastium), raugė (Githaago), jų rūšių įvairovė. Kiti gvazdikiniai, jų morfologinės ir biologinės savybės, paplitimas ir reikšmė.

Kitos svarbios gvazdikažiedžių poklasio augalų gentys: rūgtis (Polygonum), rūgštynė (Rumex), grikis (Fagapyrum), rabarbaras (Rheum).

Literatūra: 4, 5, 6,12,13,14,16,31,33,35,36,38.

12 TEMA. Poklasis. Dilenijažiedžiai (Dilleniidae)

Būdingieji požymiai. Vieta filogenetinėje sistemoje. Eilė. Dedešviečiai (Malvales). Šeima. Dedešviniai (Malvaceae). Būdingieji požymiai. Gentis. Vilnamedis (Gossypium). Morfologinė sandara. Vilnamedis - vertingiausias pluoštinis augalas. Kitos gentys: dedešva (Malva), piliarožė (Alcea), hibiskas (Hibiscus).

Šeima. Liepiniai (Liliaceae). Būdingieji požymiai. Gentis. Liepa (Tilia). Morfologija ir biologinės savybės. Žiedo sandara. Vaisius. Rūšių įvairovė. Paplitimas ir reikšmė, Gentis. Džiutas (Corchorus). Eilė. Moliūgiečiai (Cucurbitales).Šeima. Moliūginiai (Cucurbitaceae) Būdingieji požymiai. Paplitimas ir ekologija. Gyvenimo formos ir vegetatyvinių organų sandaros ir biologijosypatumai. Žiedas. Vaisiai. Maistiniai šeimos augalai: Gentis. Agurkas (Cucumis), melionas (Melo), arbūzas (Citrullus), moliūgas (Cucurbita). Dekoratyviniai moliūginiai. Gentis. Brienė (Bryonia), virkštenis (Echinocystis). Kitos gentys: plaušenė (Luffa), ilgamoliūgis (Lagenaria). Eilė. Kapariečiai (Capparales). Šeima. Bastutiniai (Brassicaceae). Paplitimas ir ekologija. Vegetatyvinių organų, žiedynų ir žiedų sandaros ypatumai. Vaisiai ir jų įvairavimas, Klasifikacijapagal vaisių sandarą. Gentis. Kopūstas (Brassica). Morfologinės ir biologinės ypatybės, vidurūšiniai taksonai, naudojimas. Kiti daržoviniai, aliejiniai, pašariniai bastutiniai: griežtis, bastutis, ropė (Brassica), rapsas (Brassica var. oleifera) - vertingiausias Lietuvos aliejinis augalas, ridikas (Raphanus), krienas (Armoracia). Piktžolės: garstukas (Sinapis), ridikas, svėrė (Raphanus), tvertikas (Erysimum), čiužutė (Thlaspi) ir kt. Dekoratyviniai augalai: leukonija (Matthiola), blizgė (Lunaria), lobularija (Lobularia) ir kt. Rūšių įvairovė. Šeima. Gluosniniai (Salicaceae). Paplitimas ir ekologija. Gyvenimo formos. Morfologinė sandara. Žiedynų, žiedų ir vaisių sandara. Biologinės savybės. Gentis. Gluosnis, karkIas (Salix L.). Morfologijos ir biologijos ypatumai. Rūšių įvairovė, naudojimas. Gentis. Drebulė, tuopa (Populus). Savaiminės ir introdukuotos rūšys, jų įvairovė, naudojimas.

Kitos svarbios dilenijažiedžių poklasio augalų gentys: dilenija (Dilenia), bijūnas (Paeonia), arbatmedis (Thea), jonažolė (Hypericum), aktinidija (Actinidia), kakavmedis (Theobroma cacao), kolamedis (Cola acuminata), ricinmedis (Ricinus), kaučiukmedis (Hevea), meškauogė (Arctostaphyos), mėlynė, bruknė, šilauogė (Vaccinium), spanguolė (Oxycoccus), rododendronas (Rhododendron), melionmedis (Carica papaya).

Literatūra: 4, 5, 6, 12, 13, 14, IS, 16,28, 29, 31, 33, 36, 38, 39, 40.

13 TEMA. Poklasis. Astražiedžiai (Asteridae).

Būdingieji požymiai. Vieta filogenetinėje sistemoje. Eilė. Astriečiai (Asterales). Šeima Astriniai (Asteraceae). Paplitimas ir ekologija. Gyveni- mo formos. Gentis. Saulėgrąža (Helianthus). Morfologinės ir biologinės savybės. Kitos augalų gentys: arnica (Arnica), ramunė (Matricaria), baltagalvė (Leucanthemum), šalpusnis (Tussilago), kraujažolė (Achillea), ratilis (Callistephus), bobrarnunis (Anthemis), bajorė (Centaurea), kietis (Artemisia), usnis (Cirsium), astras (Aster),jurginas (Dahlia) ir kt., rūšių įvairovė. Astražiedžių poklasio augalų reikšmė. Laboratorinis darbas Nr. 7. Astražiedžių (Asteridae) poklasis. Būdingieji požymiai. Astriečių (Asterales) eilė. Astrinių (Asteraceae) šeima. Vegetatyvinių organų sandaros ypatumai. Žiedynas ir žiedo sandara. Vaisiai, jų išplitimas. Svarbesnės Lietuvoje augančios šios šeimos gentys ir rūšys. Notreliažiedžių (Lamiidae) poklasis. Būdingieji požymiai. Notreliečių eilė. Notrelinių (Lamiaceae) šeima. Vegetatyvinių organų morfologiniai ypatumai. Žiedyno ir žiedo sandara. Vaisiai. Lietuvoje augančių genčių ir rūšių įvairovė.

Literatūra: 4, 5, 6, 12, 13, 14, 15, 16,28,31,33,36, 38, 39,40.

14 TEMA. Poklasis. Notreliažiedžiai (Lamiidae)

Būdingieji požymiai. Vieta filogenetinėje sistemoje. Eilė. Notreliečiai (Lamiales). Šeima. Notreliniai (Lamiaceae). Pap1itimas ir ekologija. Gyvenimo formos. Eteriniai-aliejiniai ir dekoratyviniai šeimos augalai: notrelė (Lamium), mėta (Mentha), čiobrelis (Thymus), raudonėlis (Origanum), šalavijas (Salvia), sukatžolė (Leonurus), vaisgina (Ajuga) ir kt.; jų rūšių įvairove, reikšmė. Eilė. Agurkliečiai (Boraginales): Šeima. Agurkliniai (Boraginaceae). Morfologinės sandaros ypatumai. Medingieji, vaistiniai, dekoratyviniai šeimos augalai: ežeinis (Echium), godas (Anchusa), taukė (Symphytum), neužmirštuolė (Myosotis), plautė (Pulmonaria) ir kt., jų rūšių įvairovė, reikšmė. Eilė. Bulviečiai (Solanales). Šeima. Bulviniai (Solanaceae). Paplitimas ir ekologija. Gyvenimo formos. Vegetatyviniai organai. Žiedynai ir žiedai. Vaisiai. Gentis. Bulvė. baklažanas, kiauliauogė, karklavijas (Solanum). Morfologijos ir biologijos ypatumai. Bulvės kultūros istorija. Bulvė - maistinis ir pašarinis augalas. Kiti daržoviniai, vaistiniai, dekoratyviniai, techniniai ir nuodingieji bulvinių šeimos augalai: pomidoras (Lycopersicum), durnplūnė (Physalis), šunvyšnė (Atropa), petunija (Petunia), tabakas (Nicotiana), durnaropė (Datura), jų rūšių įvairovė, reikšmė.

Kitos svarbesnės notreliažiedžių poklasio augalų gentys: uosis (Fraxinus), alyvmedis (Olea), kavamedis (Coffea), alyvos (Syringa) ir kt. Literatūra: 4, 6, 8,14,16,31,33,35,36,38,39,40.

15 TEMA. Poklasis. Pošeimis. Hamameliažiedžiai (Hamamelididae).

Būdingieji požymiai. Vieta filogenetinėje sistemoje. Šeima. Hamameliniai (Hamamelidaceae). Gentis. Hamamelis (Hamamelis). Būdingieji požymiai ir paplitimas. Eilė. Bukiečiai (Fagales). Šeima. Beržiniai (Betulaceae). Paplitimas ir ekologija. Gyvenimo formos. Vegetatyvinių organų morfologijos ypatumai. Žiedynų ir žiedų sandara. Apsidulkinimo biologija. Vaisiai ir jų išplitimas. Pagrindinės beržinių šeimos gentys: beržas (Belula), alksnis (Alnus); jų rūšių įvairovė, morfologinės ir biologinės savybės. Šeima. Lazdyniniai (Corylaceae). Gentis. Lazdynas (Corylus). Morfologinės ir biologinės savybės, paplitimas. Gentis. Skroblas (Carpinus). Šeima. Bukiniai (Fagaeeae). Paplitimas ir ekologija. Gyvenimo formos. Vegetatyvinių organų sandaros ypatumai. Žiedynų ir žiedų sandara. Vaisius. Gentis. Ąžuolas (Quercus). Morfologinės ir biologinės savybės. Ąžuolas Lietuvos medynuose, buityje ir kultūroje. Kitos gentys: bukas (Fagus), kaštainis (Caslanea).

Hamameliažiedžių poklasio rūšių įvairovė ir jų reikšmė. Kitos svarbesnės poklasio augalų gentys: platanas (Platanus), riešutmedis (Juglans), šilkmedis (Morus), fikas (Ficus), duonmedis (Artocarpus), kanapė (Cannabis), apynys (Humulus), dilgėlė (Urtica), guoba, vinkšna, skirpstas (Ulmus) ir kt.

Literatūra: 2,4,12,14, IS, 16,24,31,33,35,36,38,39,40.

16 TEMA. Poklasis. Klasė. Lelijainiai (Liliopsida).

Būdingieji požymiai. Lietuvos vienaskilčių augalų flora ir jos ištirtumas. Pok1asis. Dumblialaiškiažiedžiai (Alismatidae). Morfologinės ir anatominės sandaros ypatumai. Vieta filogenetinėje sistemoje. Eilė. Dumblialaiškiečiai (Alismatales). Šeima. Bėžiniai (Butomaceae). Gentis. Bėžis (Butomus). Žiedyno ir žiedo sandaros ypatumai. Šeima Dumblialaiškiniai (Alismataceae) Dumblialaiškis (Alisma), papliauška (Sagitlaria).Kitos dumblialaiškiažiedžių šeimos, gentys ir rūšys. Poklasis. Lelijažiedžiai (Liliidae).Šeima. Lelijiniai (Liliaceae). Svarbiausios gentys: tulpė (Tulipa), lelija (Lilium), vištapienė (Gagea), ir kt.; jų rūšių įvairovė, paplitimas ir reikšmė. Šeima. Česnakiniai (AlIiaceae). Gentis. Česnakas, svogūnas, poras (Allium); rūšių įvairovė ir reikšmė. Šeima. Pakalnutiniai (Convallariaceae) Svarbiausios gentys: pakalnutė (Convallaria), baltašaknė (Polygonatum), medutė (Majanthemum. Rūšių įvairovė, paplitimas ir reikšmė. Šeima. Gegužraibiniai (Orchidaceae) Paplitimas ir ekologija. Morfologijos ir biologijos ypatumai. Žiedyno ir žiedo sandara. Apsidulkinimo biologija. Vaisiai ir sėklos. Pagrindinės gentys: gegužraibė (Orchis), gegūnė (Dactylorhiza), blandis (Platanthera), skiautalūpis (Epipactis), klumpaitė (Cypripedium) ir kt., rūšių įvairovė. Gegužraibinių šeimos rūšių apsauga Lietuvoje.Poklasis Komelinažiedžiai (Commelinidae) Būdingieji požymiai. Vieta filogenetinėje sistemoje.Šeima. Migliniai (Poaceae). Būdingieji požymiai.Pagrindinės gentys: miglė (Poa), smilga (Agrostis), kvietys (Triticum), miežis (Hordeum), aviža(Avena), rugys (Secale), eraičinas (Festuca), dirsė (Bromus), šunažolė (Dactylis), svidrė (Lolium),varputis (Elytrigia), motiejukas (Phleum), pašiaušėlis (Alopecurus), nendrė (Phragmites) sora (Panicum), kukurūzas (Zea), sorgas (Sorghum), cukranendrė (Saccharum), gardūnytė (Anthoxanthum) ir kt. Miglinių šeimos rūšių paplitimas ir reikšmė. Šeima Viksvuoliniai (Cyperaceae). Būdingieji požymiai. Vieta filogenetinėje sistemoje. ŠeimaViksvuoliniai (Cyperaceae). Pagrindinės gentys: viksva (Carex), viksvuolė (Cyperus), viksvameldis (Scirpus), meldas (Schoenopleetus), švylys (Eriophorum), duonis (Eleocharis); rūšių įvairovė ir reikšmė.Magnolijūnų evoliucijos apžvalga.

Literatūra: 4, 5, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17,31,33,35,36, 38, 39,.

Laboratorinis darbas Nr. 8. Lelijažiedžių (Liiidae) poklasis. Lelijinių (Liliaceae) šeima. Morfologiniai savitumai,žiedo sandara, vaisiai. Svarbiausios gentys, paplitimas ir reikšmė.Komelinažiedžių (Commelinidae) poklasis. Miglinių (Poaceae) šeima. Miglinių biologijos ypatumai. Žiedyno ir žiedo sandara. Vaisius.Svarbiausios Lietuvoje augančios miglinių gentys ir rūšys.

LITERATŪRA

I. Botanikos vardų žodynas (sud. R. Jankevičienė). Vilnius, 1998. - 524 p. 2. Dendrologija (sud. V. Ramanauskas). Vilnius, 1973. - 318 p. 3. Galinis V. Lietuvos f1oros tyrinėtojai. Vilnius, 1968. 4. Galinis V. Aukštesniųjų augalų sistematika. Vilnius, 1984. - 296 p. 5. Gudžinskas Z. Lietuvos induočiai augalai. Vilnius, 1999. - 211 p. 6. Jankevičienė R. Vasarą žydintys augalai. Vilnius, 1987. - 351 p. 7. Jankevičienė R., Lazdauskaitė Ž. Rudenį žydintys augalai. - Vilnius, 1991. 8. Jaskonis J. Aromatiniai augalai. Vilnius, 1989. - 174 p. 9. Jukonienė l. Lietuvos kiminai ir žaliosios samanos. - Vilnius, 2003. - 402 p. 10. Jurkevičienė G. Lianos. Vilnius, 1997. - 134 p. II. Frohne D., Jensen U. Systematik des Ptlanzenreichs. 2-e Auff. VEB Gustav Fischer Verlang. -Viena, 1979. 12. Heywood Y.H. Plant Taxonomy. London. 1968. 13. Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius, 1992, p. 165-366. 14. Lietuvos TSR flora. Vilnius. T. l - 1953, T.2 - 1969, T.3 - 1971, T. 4 - 1976, T.5 - 1976, T.6 - 1980. 15. Lekavičius A., Logminas V., Rakauskas P., Smaliukas D. Biologo vadovas. Vilnius, 1987. 16. Lekavičius A. Vadovas augalams pažinti. Vilnius, 1989. - 438 p. 17. Mader Sylvia S. Biologija. II knyga. Vilnius, 1999. - 572 p. 18. Minkevičius A. Vadovas Lietuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti. Vilnius, 1955. 19. Petkevičius A., Stancevičius A. Vadovas varpinėms ir ankštinėms pašarinėms žolėms pažinti. Vilnius. - 350 p. 20. Rothmaler W. exhursionstlora. Berlin, 1987. - 639 p. 21. Naujalis J. Augalų populiacinė ekologija. Vilnius, 1992. - 184 p. 22. Naujalis J., Kalinauskaitė N., Grinevičienė M. Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti.- Vilnius, 1995. - 244 p. 23. Naujalis J. Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai. Vilnius, 1995. - 294 p. 24. Navasaitis A., Navasaitis M. Lietuvos medžiai. Vilnius, 1979. - 295 p. 25. Navasaitis M. Spygliuočiai sodybose. Vilnius, 1995. - 125 p. - 22

26. Navasaitis M., Ozolinčius R., Smaliukas D., Balevičienė J. Lietuvos dendrotlora. Kaunas, 2003. 27. Schubert R., Wagncr G. Ptlanzennamen und botanische Fachwoerter. Leipzig, 1988. - 582 s. 28. Smaliukas D., Lekavičius A., Butkus V., Jaskonis J. Lietuvos naudingieji augalai. Vilnius, 1992. - 255 p. 29. Smaliukas D. Lietuvos gluosniai. Taksonomija, biologija, fitocenologija, biocheminės savybės ir ištekliai. Vilnius, 1996. - 254 p. 30. Snarskis P. Vadovas Lietuvos TSR augalams pažinti. Vilnius 1954. - 912 p. 31. Snarskis P. Vadovas Lietuvos augalams pažinti. Vilnius 1968. - 502 p. 32. Snarskis P., Galinis Y. Vadovas medžiams ir krūmams pažinti. Vilnius, 1974. - 294 p. 33. Szweykowska A., Szweykowski 1. Botanika systematyka. Warszawa, 2002. - 637 S.

34. Гордеева Т.Н.,Круберг Ю.К. Практический курс систематики растений.- Москва, 1971.35. Жизнъ растений (Под. ред. А. Л. Тахтаджяна). – Москва, Т.4- 1978, .Т.5(1) – 1980, . Т.5(2)-1981, Т.6-1982. 36. Еленевский А. Г., Соловъова М.П., Тихомиров В.Н. Ботаника высших или назенных растений. – Москва, 2000. -429с.37. Комарницкий Н.А., Кудрящов Л.В. Ботаника. Систематика растений.-Москва, 1975.-608с.38. Рейвн П.,Эверт Р., Айкхорн Н.C. Современная ботаника.-Москва, 1990.Т.2.-344с.39. Сергеевская Э.В. Систематика высщих растений.Практический курс.- Санкт-Петербург,1998.-448с.40. Старастенокова М. М. Практические работы по систематике растений//Высшие растения.- Москва, 1981.-124с.41. Тахтаджян А. Систематика магнолиофитов.- Ленинград, 1987.-439с.