Nepriklausomas Vilniaus rajono Paberžės ,,Verdenės“ gimnazijos laikraštis 2019-2020 m. m. Nr.1

Mieli mokiniai, mokytojai, gimnazijos darbuotojai, tėveliai,

Sveikinu Jus gražiausių metų švenčių proga. Linkiu prasmingų ir svarbių darbų! Drąsių idėjų, lengvos laimės rankos!

Atvirumo viskam, kas nauja! Šilumos ir jaukumo Jūsų namams,

Ir paties gražiausio Kalėdų stebuklo!

Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazijos direktorė

Violeta Dapkevičienė 2019 gruodis

REDAKCIJOS ŽODIS

Sveiki, mieli skaitytojai!

Mes vėl sveikinamės su

jumis, tikėdamiesi, kad rasite laiko ir

skaitysite šį ,,Laikraščio TAU“ numerį

su dideliu malonumu. Tikimės to, nes

pernelyg dažnai sakome arba labai

dažnai girdime, kad: ,,Neužtenka lai-

ko...“ ar ,,Kaip greitai bėga laikas!“

Deja, tikra tiesa, laikas nestovi vieto-

je... Visi mes esame patyrę, kaip ne-

pastebimai prabėga metai, ir per juos

tiek daug visko įvyksta! Visų įvykių

papasakoti ir prisiminti neįmanoma,

nes... tam tiesiog neužtektų laiko. Kad

jo užtektų, dažnai mes turime skubėti.

Tačiau jau dabar, artėjant gražiau-

sioms ir prasmingiausioms metų šven-

tėms, nors trumpam sustokime. Nes-

kubėkime nors per šventes. Šventės,

ypač sakralinės, turi atskirą laiko juos-

tą. Tai yra stebuklinga juosta. Į tą

juostą gali patekti tik tada, kai nesku-

bi. O kai į ją patenki, šventės tampa

nuostabios ir stebuklingos. Neskubėki-

me, sulėtinkime gyvenimo tempą, tegu

artėjančios šventės būna pačios nuos-

tabiausios, tegu visus mus aplanko

taip laukiamas stebuklas!

Leidėjai

Gyvenimas gimnazijoje 2

Mokytojų dienos šventė gimnazijoje

Spalio 5-ąja minima Tarptautinė mokytojų diena. Tai diena, kai mokiniai gali padėkoti mokytojams už jų sunkų darbą, kant-rybę ir rūpestį.

Šią nuostabią rudenišką šventę pajuto ir mūsų gimnazijos moky-tojai, kurių laukė daug staigmenų, išbandymų ir, žinoma, juoko. Kaip ir kiekvienais metais gimnazijoje vyko mokinių savivaldos diena, pamokas vedė III-IVG klasių mokiniai. O Mokinių tary-bos atstovai sugalvojo visų mokinių vardu pasveikinti mokyto-jus savaip. Šių metų svarbiausia Mokinių tarybos užduotis buvo – suorganizuoti išskirtinai linksmą šventę, patiems būti unika-liais ir atsipalaidavusiais, kad mokytojai patirtų tik geras emoci-

jas, o puiki nuotaika lydėtų visą šventinę dieną.

Mokytojų dienos šventės veiksmas vyko lėktuve, kuris „skrido“ į saulėtąjį Turkijos kurortą Antaliją. Nuo pat ryto gimnazijoje mokytojų jau laukė oro uosto darbuotojai: puikios stiuardesės bei nerealūs pilotai, kurie surengė, pilną išbandymų ir staigme-nų, šventę.

Mokinių tarybos narė,

IIG kl. mokinė Karolina Kurbatavičiūtė

Europos kalbų diena ir derliaus šventė gimnazijoje

Įsibėgėjus naujiems mokslo metams, rugsėjo

26-ąją, visoje Europoje minima Europos

kalbų diena. Mūsų gimnazijoje ši diena taip pat buvo paminėta. Šventė prasidėjo radijo

laida, kurios metu buvo akcentuota gimtosios

ir užsienio kalbų mokymosi svarba.

Pradėdama šventinį renginį, gimnazijos di-

rektorė V. Dapkevičienė, pabrėžė, kad kalbų

mokėjimas yra didelis privalumas šiuolaiki-niame pasaulyje ir vienas svarbiausių šiuolai-

kinio žmogaus bruožų. Būtent dėl puikaus

anglų kalbos mokėjimo praėjusiais mokslo metais išvykti į tarptautinę vasaros stovyklą

Jungtinėje Karalystėje, kurią organizavo ilga-

mečiai gimnazijos rėmėjai Vytauto Didžiojo „Lions“ klubas, sėkmė nusišypsojo dabarti-

niam abiturientui T. Radavičiui. Renginio

metu Tadas prisiminė vasaros išvyką ir papa-

sakojo savo įspūdžius šventės žiūrovams.

Renginį paįvairino 7 klasės mokinių Kotry-

nos ir Anetos anglų kalba atlikta daina „Sad Song“ bei gimnazistų padarytos dekoracijos:

įvairių kalbų pasisveikinimai, pagaminti iš gamtinės medžiagos. Tai buvo Rudens šven-

tės akcentai, nes jau ne pirmus metus ši šven-

tė gimnazijoje švenčiama netradiciškai.

Užsienio kalbų mokytojos

PRISIMINKIME SVARBIAUSIUS ĮVYKIUS

Gyvenimas gimnazijoje 3

Akimirkos iš sporto aikštyno atidarymo šventės

Paberžėje

,,Sportas – tai charakteris, sportas – tai komanda,

sportas – laimė, sportas – sveikata, jėga, ištvermė ir pasitikėjimas savimi. Sportas – viena svarbiausių ir

smagiausių mūsų gyvenimo dalių!“ – šiais žodžiais

spalio 23 dieną prasidėjo sporto aikštyno atidarymo šventė Paberžėje. Prisiminkime šventės akimirkas!

,,Pyragų diena“ gimnazijoje

Lapkričio 8 dieną Paberžės ,,Verdenės“ gimnazijo-

je kvepėjo pyragais – vyko ,,Pyragų diena“. Ši ak-

cija yra skirta padėti Lietuvos vaikams, kuriems mūsų pagalbos reikia labiausiai, t. y. tiems, kurie

serga ir turi vilties pasveikti.

Kiekvienas, kuris dalyvavo akcijoje, turėjo galimy-bę nusipirkti pyrago gabalėlį, o surinktos lėšos bus

skirtos sergantiems vaikams, kurių gydymui ar

slaugymui reikalinga speciali pagalba. Tikimės, kad ši akcija taps gražia tradicija ir gim-

nazijoje bus organizuojama kasmet.

Akciją ,,Pyragų diena“ gimnazijoje organizavo Mokinių taryba.

Gyvenimas gimnazijoje 4

RUDENINĖ PRAMOGA

Rugsėjo pabaigoje vyko ikimokyklinio

ir priešmokyklinio

ugdymo grupių ru-deninė šventė – pra-

moga ,,Aš einu, aš einu rudeniniu take-

liu“. Linksmas ir

išdykęs miško sar-gas, skrybėliuotasis

velniukas, pakvietė

vaikus į rudeni-nę kelionę, kur jų

laukė daugybė už-

duočių ir staigmenų.

PARODA „RUDENS

PUOKŠTĖ“

Ruduo – nuostabus metų laikas, kai gamta nudažo

žemės paklotą įvairiau-

siomis spalvomis. Tai metas, kai pasitelkus sa-

vo fantaziją, galima su-

kurti įvairiaspalves ir ne-pakartojamas savo grožiu

rudenines puokštes ir

kompozicijas.

Šiemet, kaip ir kiekvieną rudenį, gimnazijos ikimo-kyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo grupė-

se vyko rudeninių puokščių paroda, kurios tikslas -

skatinti vaikų kūrybiškumą, originalias meninės sa-viraiškos formas, bendradarbiavimą su šeimos na-

riais.

Spalvoti ir įspūdingi rude-

niniai vaikų ir jų tėve-lių daryti darbeliai ne tik

papuošė mūsų grupes, bet

ir džiugino mus. Dėkoja-me vaikučiams ir jų tėve-

liams už kūrybiškumą ir

aktyvų dalyvavimą paro-dėlėje.

AKCIJA „OBUOLĮ VALGAI – SVEIKAS AUGI“

Kiekvienais metais spalio 21-ąją minima Pasaulinė obuolio diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į

sveikos mitybos puoselėjimą.

Siekdamos, kad nuo pat mažens vaikai įgytų sveiko

maitinimosi įpročius, išradingos ir kūrybingos iki-mokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos

kartu su savo ugdytiniais bei jų tėveliais dalyvavo

respublikinėje ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdy-mą vykdančių mokyklų akcijoje „Obuolį valgai –

sveikas augi“.

IU ir PU grupių mokytojos

GIMNAZIJOS MAŽIEJI VISĄ RUDENĮ

BUVO AKTYVŪS IR IŠRADINGI

Projektinė veikla gimnazijoje 5

Pradinių klasių mokinių integruotos veik-

los ,,Tiriamieji darbai artimiausioje aplinkoje“

Kiekvieną rudenį gim-

nazijos pradinių klasių mokiniai ir priešmo-

kyklinio ugdymo gru-

pės vaikai dalyvauja integruotose veiklose

„Tiriamieji darbai arti-

miausioje aplinkoje“. Kiekvienais metais

tyrinėjimai turi kryptį

– savęs ir mus supan-čios aplinkos tyrinėji-

mas ir pažinimas, įvai-

rių medžiagų savybių tyrimas.

Kasmet veiklas paįvairina mokytojų dalykininkų

pamokėlės. Šiais metais chemijos, biologijos ir fizi-kos mo-

kytojai

vaikams supranta-

mais ter-

minais aiškino,

kodėl la-

bai svarbu žinoti, ką

valgai ir

geri, ko-kios cheminės reakcijos vyksta, maišant įvairius

maisto produktus, koks įvairių medžiagų, naudoja-

mų kasdieninėje buityje, laidumas šilumai.

Mokiniai dalyvavo ne tik integruotose veiklose, bet ir praktiniuose užsiėmimuose: svėrėsi patys ir svėrė

savo kuprines, sužinojo, ar jų kuprinės tinkamo

svorio. Aptarė, kokias svarbiausias priemones reikia turėti, o be kokių gali ir išsiversti. Lygino natūralių

ir cheminių dažų intensyvumą, tyrinėjo popieriaus

savybes ir jo sąveiką su vandeniu.

Veiklų metu mokiniai naudojosi projekto ,,Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų prie-

monėmis“ įranga ir priemonėmis, todėl veiklos buvo

dar įdomesnės ir naudingesnės. Juk bandymai ir ty-rinėjimai – aktyvi veikla. Tad džiaugiamės, kad mo-

kiniai turėjo puikią progą kaupti patirtį, diskutuoti,

mokytis sutelkti dėmesį, samprotauti ir įtvirtinti jau turimas žinias.

Pradinių klasių mokytojos

Projektas ,,Kultūrų ratas“

Lapkričio 14 d. Lietuvos mokinių neformaliojo

švietimo centre vyko projekto ,,Kultūrų ratas“ bai-

giamasis renginys. Projekte ,,Kultūrų ratas“ daly-vavo daugiau kaip 250 mokinių iš 18 ugdymo įs-

taigų. Visi projekto dalyviai turėjo sukurti ir pa-

teikti edukacinio projekto „Kultūrų ratas“ logotipą arba pasirinktos tautos tradiciją. Baigiamajame

renginyje, kuris vyko Lietuvos mokinių neforma-

liojo švietimo centre, dalyviai pristatė surinktą me-džiagą, nuveiktus darbus. Savo darbus pristatė ir

mūsų gimnazijos komanda. 8 klasės mokiniai su-

kūrė ir pristatė 2 logotipus simegrafijos technika, o IIG klasės mokinė Karolina Kurbatavičiūtė sukūrė

eilėraštį apie projektą „Kultūrų ratas“.

Po baigiamojo projekto renginio Lietuvos mokinių

neformaliojo švietimo centre visi dalyviai vyko pramogauti į batutų centrą Skypark. Tai buvo pro-

jekto organizatorių dovana visiems renginio daly-

viams.

Technologijų mokytoja Lijana Šulcaitė

Tai įdomu.... 6

Tęsiame pažintį su mokytojais, kurie šiemet pradėjo dirbti mūsų gimnazijoje. Pirmoji mūsų pašnekovė - istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja Vida Domarkienė . Kuo svajojote tapti būdama vaiku?

Kaip ir dauguma vaikų, vaikystėje svajonių turėjau, bet joms nebuvo lemta išsi-pildyti. Kiek pamenu sa-ve, labiausiai mėgau ga-minti maistą, kepti pyra-gus. Taip pat būdavau pati laimingiausia, jei kaimy-nai paprašydavo „pažiūrėti“ jų vaikučius. Vaikus labai myliu! Tik apie pedagoginę veiklą paauglystėje negalvojau. Vadinasi, norėjau sieti savo ateitį su maisto ga-myba.

Kokius dalykus mokyklo-je Jums buvo lengviausia mokytis?

Lietuvių ir rusų kalbas, braižybą, darbus (technologijas), kulinariją ir, žinoma, istoriją!

Kodėl pasirinkote mokytojos darbą?

Kaip jau minėjau, svajonė neišsipildė (neleido gydytojai „dėl akių“), todėl, atsidūrusi kryžkelėje, turėjau atsiremti į savo pomėgį, kuris tapo profesija. Nesigailiu.

Ar šiais modernumo laikais, kai mokinius supa naujau-sios technologijos, kai gyvenimo tempas vis greitėja, įmanoma mokinius sudominti istorija?

Galima. Tik čia turi talkinti ne tik moderniosios technolo-gijos, bet ir mokytojo išmonė. Taip pat kūrybingumas ir domėjimasis tuo, kas yra novatoriška ir priimtina šiuolai-kiniam jaunimui.

Apibūdinkite gerą mokytoją. Koks jis turėtų būti?

Nenuobodus, nemoralizuojantis ir „ne bambeklis“, nesu-sireikšminęs, įdomus, kūrybingas. Drįstu teigti, nors vi-dumi jaunatviškas. Svarbiausia mokytojo savybė, manau, „lygiai vienodai teisingas visiems mokiniams“!

Ar dabartiniai mokiniai savo drąsa ir laisve skiriasi nuo tų, kurie mokyklos suoluose sėdėjo prieš dešimtmetį?

Negalėčiau teigti, kad nesiskiria. Nors, kai mintimis grįž-tu į savo „mokyklinius laikus“, nebuvome ir mes „angelai su sparnais“.

Kokie jūsų pomėgiai?

Pomėgių daug ir įvairių, nuo maisto gaminimo, kepimo... iki gėlių auginimo, mezgimo, siuvimo. Tiesiog „mėgstu save atrasti ir išbandyti“ įvairiose kūrybinėse erdvėse. Turime du balkonus, vienas yra pertvarkytas į „žiemos sodą“, o ki-tas – į kūrybines dirb-

tuvėles J. Už mano išmonių ir norų įgy-vendinimą esu dėkinga savo šeimai. Jie mane supranta ir palaiko.

Ką laikote pačiu di-džiausiu savo laimėji-mu?

Pats didžiausias mano laimėjimas – mūsų su vyru užauginti, išauk-lėti ir jau savarankiškai gyvenantys, puikūs ir visų gerbiami sūnus Edgaras ir dukra Seira.

Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti mokykla, kad kiekvie-nas vaikas joje jaustųsi puikiai?

Mokykla – erdvė ir uostas kiekvienam jaunam žmogui, kuris ieško savęs ir bando atrasti save. Sėkmės mums visiems, prisidedantiems prie „Verdenės“ gimnazijos kūrimo, kur kiekvienas mūsų mokinys jaustųsi saugus, mylimas ir laukiamas.

P.S. Nors aš šioje gimnazijoje tik trys mėnesiai, bet drįstu teigti, kad šios gimnazijos bendruomenės dalis (administracija, pedagogai, personalas) turi vieną aiškų tikslą ir kryptį – padėti mokiniui formuotis ir tapti asme-nybe.

Dėkojame už malonų pokalbį!

Antroji pašnekovė - šokio mokytoja Violina

Romeikaitė.

Kuo svajojote tapti būdama vaiku?

Vaikystėje visada svajojau būti šokėja - balerina. Žiūrė-dama baletus ar kitus šokėjų pasirodymus, bandydavau atkartoti judesius. Bet, manau, čia visų mažų mergaičių svajonė. Pradėjusi lankyti mokyklą, visada kartodavau tėvams, kad aš būsiu mokytoja. Netgi mano mėgiamiau-sias žaidimas būdavo mokykla - susodinusi visus turimus žaislus, aš vaidindavau mokytoją. Dabar prisiminusi ir apgalvojusi vaikystės svajones, galiu sakyti, kad dvi di-džiausias savo svajones sudėjau į vieną ir tapau šokių mokytoja.

(Tęsinys 7 psl.)

SUSIPAŽINKIME ARTIMIAU -

NAUJIEJI MŪSŲ GIMNAZIJOS MOKYTOJAI

Tai įdomu... 7

(Nukelta iš 6 psl.)

Kaip ir kada Jūsų gyvenime atsirado šokis?

Šokis mano gyvenime atsi-rado dar vaikystėje, kai man buvo 5-6 metai, bet tuomet buvau tik žiūrovė. Kadangi mano brolis taip pat yra šokėjas ir tuo metu dalyvaudavo šokių var-žybose, aš važinėdavau drauge. Mane žavėjo šokio judesiai, šokėjų drabužiai, muzika ir šokio metu ku-riama estetika. Vėliau pra-dėjau lankyti šokių būre-lius, be kurių neįsivaizda-vau, ką dar norėčiau veikti laisvalaikiu. Tačiau di-džiausią ačiū už tai, kas esu dabar ir ką pasiekiau šokių srityje, noriu pasakyti sa-vo vadovei Egidijai Merenanu. Kad savo ateitį noriu sieti su šokiu, supratau pradėjusi lankyti mokyklą. Būtent tada labiausiai pradėjau gilintis į skirtingus šokių stilius ir dau-giau šokti. Vadovės palaikymas skatino eiti į priekį ir nuolat tobulėti. Tiek mokykloje, tiek studijų metu jaučiau vadovės palaikymą, ji skatino nepasiduoti iškilus sunku-mams ir siekti savo svajonės. Iki šiol vadovė man yra autoritetas. Ji ne tik geros mokytojos, bet ir žmogiškumo pavyzdys. Šiuo metu neįsivaizduoju gyvenimo be šokio. Man šokis nėra tik smagus laiko praleidimo būdas. Šok-dama aš atsipalaiduoju, išlaisvinu savo emocijas. Nes-varbu, ar esu pikta, liūdna ar linksma – aš visada šoku, tiesiog šokis kiekvieną kartą būna skirtingas. Todėl, kai man užduoda klausimą, kas tau yra šokis, neabejodama atsakau, kad šokis man - gyvenimas.

Kas paskatino tapti mokytoja?

Tapti mokytoja paskatino keli veiksniai. Pirmiausia - la-bai myliu vaikus ir labai patinka veikla, susijusi su jais. Taip pat noras turimas žinias perduoti kitoms kartoms. O pagrindinis veiksnys, paskatinęs pasirinkti mokytojos profesiją, yra šio darbo pobūdis. Mane žavi tai, kad nie-kada nežinai, ko galima tikėtis, kiekvieną kartą gali su-laukti staigmenos, nes dirbi su daug ir visiškai skirtingų asmenybių.

Kokius dalykus mokykloje Jums buvo lengviausia mo-kytis?

Sunku dabar išskirti lengviausius dalykus. Aš labai mė-gau mokytis ir gilintis į visus dalykus. Tačiau visada bu-vau meniška asmenybė, todėl šie dalykai galbūt ir sekėsi geriausiai. Be šokių ar dailės labai gerai sekėsi lietuvių kalba. Labai mėgdavau gilintis į literatūros kūrinius, rašy-tojų biografijas, netgi pati kurdavau eilėraščius.

Koks dalykas Jums labiausiai nesisekė mokykloje?

Labiausiai nesisekė fizika. Dabar jau net negaliu įvardin-ti, kodėl ji man nesisekė. Pamenu, kad buvo labai sunku susikoncentruoti į fizikos mokymąsi.

Gal pamenate kokį linksmą nuotykį iš savo vaikystės ir galėtumėte jį papasakoti?

Vieną įvykį prisimenu iki šiol. Kai buvau maža, labai bijojau šunų. Kai man buvo penkeri metai, su šeima va-žiavome į Kauną. Automobilių stovėjimo aikštelėje pa-mačiusi šunį, iš baimės užlipau ant autobusiuko stogo. Iki šiol nesuprantu, kaip tai sugebėjau padaryti. Viskas įvyko taip greitai, kad net tėvai nespėjo sureaguoti. Tačiau juo-kingiausia buvo tai, kad tas šuo buvo pririštas ir nieko nebūtų galėjęs man padaryti.

Ar Jums patinka dirbti būtent šokių mokytoja?

Šokių mokytojos darbą galiu įvardinti kaip pačią didžiau-sią dovaną, kurią esu gavusi gyvenime. Šis darbas jungia dvi mano gyvenimo svajones: dirbti šokių srityje ir dirbti su vaikais bei jaunimu. Dirbama šokių mokytoja, nejau-čiu monotonijos, nes visada ateina skirtingi mokiniai su skirtingomis nuotaikomis ir nusiteikimu. Sunku įvardinti žodžiais, kaip jaudi-nuosi ir išgyvenu už mokinius, kai jie šoka pasirodymų ir koncertų metu. Man virpa širdis ir dreba rankos, kad tik vis-kas pavyktų, kad patys mokiniai jaus-tųsi laimingi. Todėl po pasirodymų mo-kinių apsikabinimai ir ištartas ačiū at-perka visą išgyven-tą jaudulį, suteikia neapsakomos lai-mės ir skatina eiti toliau šiuo keliu. Todėl galiu drąsiai sakyti, kad šokių mokytojos darbas man yra pats geriausias.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Laisvalaikio beveik neturiu, nes dirbu penkiuose darbuo-se. Juk ne paslaptis, kad kiekvienas darbas, kiekviena pamoka reikalauja pasiruošimo. Todėl, kai nevedu pamo-kų ar treniruočių, ieškau muzikos, kuriu choreografijas. Dalį laisvalaikio atima seminarai, nes stengiuosi, kad jie nesidubliuotų su darbu, nors ir ne visada pavyksta. Kai kurie savaitgaliai taip pat būna skirti varžyboms ar kon-certams. Kai turiu laisvą minutę ar vakarą, dievinu ramy-bę. Galbūt todėl, kad mano darbas susijęs su žmonėmis, muzika ir triukšmu. Tad man geriausias laisvalaikio pra-leidimo būdas yra geros knygos skaitymas su arbatos puodeliu rankose. O kai noriu apgalvoti įvairius klausi-mus, mėgstu pasivaikščioti upės ar ežero pakrante, nes vanduo tarsi nuplauna mano mintis ir nerimą.

(Tęsinys 8 psl.)

Tai įdomu... 8

(Nukelta iš 7 psl.)

Gal sportuojate? Keliaujate?

Sportas yra neatsiejama

mano gyvenimo dalis.

Juk šokėjai ir šokių

mokytojai reikia palaikyti

fizinę formą, todėl greta

šokių visada yra sporto

pratimai. Tiesa, ne visada sportas yra intensyvus. Kalbant apie keliones, daugiausiai keliauju tik su šokiais. Tačiau, pasitaikius kelioms laisvoms dienoms per atostogas, sten-giuosi nuvykti bent prie jūros.

Kurias šalis esate aplankiusi?

Esu aplankiusi Latviją, Norvegiją, Angliją, Vokietiją, o paskutinė kelionė buvo į Italiją. Tiesa, visos kelionės į šias šalis, išskyrus Norvegiją, buvo susijusios su šokiais ir dalyvavimu varžybose bei čempionatuose.

Jeigu būtų galimybė, į kurią šalį norėtumėte persikelti gyventi?

Jei būtų galimybė, pasirinkčiau Ispaniją, nes mėgstu šilu-mą, taip pat žaviuosi ispanų kalba ir domiuosi kultūra bei tradicijomis. Tačiau esu tikra, kad tai truktų tik keletą mėnesių, nes vis tiek pasirinkčiau gyventi gimtojoje Lie-tuvoje, nes tik čia, grįžusi iš bet kokios kelionės, jaučiuo-si laimingiausia.

Koks yra Jūsų gyvenimo šūkis?

Net ir šimtą kartų kritus, atsikelti ir eiti savo tikslo link.

Nuoširdžiai dėkojame už įdomų ir linksmą pokalbį!

Vis labiau laukdami žiemos švenčių, linksmieji penktokai kūrė eilėraščius

Žiema Krenta snaigės, blizga sniegas,

Besmegenis nuostabus. Mes rogutėm čiuožinėjam Nuo aukštų, baltų kalnų.

Skamba juokas! Nuostabu,

Nes visiems vaikams smagu! Žaidžia, džiaugiasi žiema,

O Kalėdos jau štai čia!

Taisija Perveinytė

Kalėdų Senelis Siaučia pūgos, pučia vėjas, Bet žiema mums nebaisi! Susirinkę prie eglutės, Lauksim spindinčios žvaigždutės. Kai žvaigždelė sužibėjo, Vaikų juokas suskambėjo! Kas ten beldžia į duris? Gal jas kas atidarys? Tai Senelis mus aplankė, Atnešė jis dovanų! Pilną pilną maišą meilės, Džiaugsmo, laimės, šypsenų!

Milana Zdanovič

Paslaptingas Kalėdų laikas

Kalėdos atėjo, Sužibo žvaigždės danguje,

O namuose jau stovi Eglutė išpuošta.

Kalėdų Senis skrieja

Ant rogių vakare, Jis išsvajotas dovanas

Padėjo po egle.

Visi vaikai jo laukia, Nes tiki stebuklu!

Šis laikas paslaptingas, Tikėki juo ir tu!

Izabelė Žitlinskaitė

Greit Kalėdos Kur tik pažvelgsi – balta balta, Bet širdyje visai nešalta! Prasidės jau greit Kalėdos, Baigsis visos mūsų bėdos! Gersiu karštą šokoladą, Apkabinsiu savo mamą! Nebaisi jokia pūga, Nes Kalėdos jau šalia!

Matas Tolvaiša

Ar žinote, kad... 9

KŪČIŲ VAKARAS

Kūčių vakaras šven-čiamas Lietuvoje Ka-lėdų išvakarėse. Kūčių pavadinimas yra kilęs nuo pagrindinio šios šventės patiekalo — kūčios — pavadinimo. Kalėdų išvakarėse Lietuvoje tradiciškai gaminama 7, 9 ar 12 patiekalų. Dažniausia ruošiama 12 — norint, kad artė-jantys metai būtų sotūs, reikia pamaloninti kiekvieną mė-nesį. Kūčios - išimtinai šeimos šventė, bet nuo seno Kalė-dų išvakarėse Lietuvoje buvo įprasta į svečius pasikviesti ir netoliese gyvenantį vienišą kaimyną arba pavaišinti jį valgiu nuo Kūčių stalo.

ŠVENTOSIOS KALĖDOS LIETUVOJE

Kalėdos Lietuvoje švenčiamos dvi dienas - gruodžio 25-26 dienomis. Seniau jas švęsdavo ilgiau - tris ir daugiau dienų. Kalėdų vaišes įprasta ruošti iš vakaro, kartu su Kū-čių vaišėmis, nes per Kalėdas negalima jokių darbų dary-ti. Mūsų protėviai pirmąją Kalėdų dieną kėlėsi anksti rytą, nudenginėjo Kūčių stalą, stebėjo, ar nėra vėlių buvimo pėdsakų. Šią dieną priimta švęsti ramiai, namuose. Grįžus iš bažnyčios sėdama prie stalo, sočiai pusryčiaujama, nes tai — gero derliaus ir šeimos sveikatos ateinančiais me-tais sąlyga. Antroji Kalėdų diena — svečiavimosi ir jaunimo diena. Antrąja Kalėdų dieną Lietuvoje įprasta išeiti iš namų, aplankyti kaimynus, gimines. Pagrindinis Kalėdų simbo-lis — eglė, tačiau Lietuvoje ši tradicija prigijo palyginti visai nesenai. Paprotys puošti Kalėdų eglutę į Lietuvą atkeliavo Pirmojo pasaulinio karo metu. Anksčiau eglės būdavo puošiamos saldainiais, sausainėliais, obuoliais, šiaudiniais žaisliukais ar popieriaus karpiniais, mat stikli-niai žaisliukai būdavo brangi retenybė.

Kalėdos yra viena mylimiausių vaikų švenčių dėl dovanų. Kalėdų Senelio ryšys su Kalėdomis siekia seniausius lai-kus, be to, manoma, jog jis padeda vaikams patikėti ste-buklu. Kalėdos kaip ir Kūčios turi magišką prasmę, jos gali nulem-ti ateinančių metų lai-mę, derlių, šeimyninę gerovę. Kalėdų laiko-tarpis trunka iki Trijų Karalių.

KALĖDŲ TRADICIJOS

KITOSE PASAULIO ŠALYSE

Amerikoje populiar iausia kalėdinė tradicija – Kūčių naktį svetainėje, netoli židinio pastatomas padėklas su sausainiais ir stikline pieno, skirtais Kalėdų Seneliui San-ta Klausui. Jis sudaro gerų ir blogų mergaičių bei berniu-kų sąrašus ir aplanko juos Kalėdų naktį. Geriems vaiku-čiams Santa palieka elfų šiaurės ašigalyje pagamintas dovanas, o blogiems vaikams į dovanų kojines prideda anglių.

Italijoje, ko gero, galima išvysti unikaliausius Kalėdų šventimo būdus. Mažieji Italijos gyventojai laukia magiš-ko veikėjo atėjimo su saldainiais ir dovanomis. Tačiau jie laukia ne Kalėdų senelio, o raganos, vardu „La Befana“. Legenda byloja, kad ji nusileidžia į namus dūmtraukiais ir dovanoja dovanas, nei sekundei nesiskirdama su šluota.

Suomijoje Kalėdų eglės puošiamos šventės išvakarėse. Itin populiaru kepti imbierinius meduolius. Kalėdinė va-karienė prasideda tada, kai danguje įima žybsėti pirmoji žvaigždė – įprastai tai atsitinka tarp 17 ir 19 valandos.

Meksikoje Kalėdos vadinamos „La Posa-da“. Remiantis tradi-cijomis, iki Jėzaus Kristaus gimimo pri-imta vaikščioti nuo namų prie namų, ieš-kant „prieglobsčio“. Kalėdų simboliu Meksikoje laikomas ne Kalėdų senelis, o raudona gėlė, vadina-ma puansetija. Būtent iš Meksikos šios gėlės, dar vadina-mos Kalėdų žvaigždėmis, paplito po visą pasaulį.

Venesueloje Kalėdos švenčiamos gruodžio 16-24 die-nomis, tomis dienomis Karakase automobilių eismas ri-bojamas, kad visi norintieji galėtų laisvai važinėtis riedu-čiais.

Vokietijoje Kalėdų šventė pr asideda nuo gruodžio 6-osios ir tęsiasi iki antros Kalėdų dienos. Gruodžio 6 d. kepami ir kabinami kalėdiniai gardėsiai, po to gaminamos rankų darbo šventinės atvirutės ir dovanos. Meduolinių namelių gamyba – taip pat Vokietijoje užgimusi tradicija.

(Tęsinys 10 psl.)

Smalsieji 8-okai domėjosi ir ieškojo informacijos apie žie-mos švenčių tradicijas ir pap-ročius Lietuvoje bei pasaulyje, apie Kūčių nakties stebuklus ir burtus ir, žinoma, apie Kalėdų Senelį. Taigi, ar žinote, kad...

Ar žinote, kad... 10

(Nukelta iš 9 psl.)

KALĖDŲ SENELIS IR DOVANŲ DALIJIMAS Sakoma, kad dovanų gauna tik geri vaikai, todėl prieš Kalėdas dažnai Kalėdų Seneliui rašomi laiškai, kuriuose vaikai tikina buvę geri ir nurodo, kokių dovanų norėtų. Neretai šie laiškai siunčiami Suomijoje gyvenančiam Ka-lėdų Seneliui.

Šiaurės šalyse žinomas Kalėdų Ožys, raguotas persona-žas, Kūčių vakarą atnešantis dovanų. Lietuvoje Kalėdų Senelis dabar taip pat dažniausiai vaiz-duojamas apsirengęs raudonai baltu kostiumu. Kalėdų senelis kilęs iš Šv. Nikolajaus. Jis buvo krikščio-nių vyskupas, pagarsėjęs savo gerumu. Legenda pasako-ja, kad jis išdalino visą savo paveldėtą turtą padėdamas vargšams ir ligoniams. Po jo mirties buvo manoma, kad jis iš dangaus nusileidžia kasmet gruodžio 6 d. ir aplanko vaikus, kurie buvo per metus geri, atneša jiems dovanų. Anot legendos, Šv. Ni-kolajus skrieja ant pilko arklio arba balto asilo. Sakoma, kad Kalėdų Senelis į namus patenka pro kaminą. Pirmą kartą šis faktas buvo paminėtas satyrinėje knygo-je ,,Niujorko istorija“. Remdamiesi Einšteino teorijomis, mokslininkai mano, kad Kalėdų Senelis keliauja 1000 km/s greičiu ir turi vos 31 valandą, kad išdalytų dovanas visiems pasaulio gyven-tojams, vadinasi, per vieną sekundę jis turi aplankyti 823 žmones.

Rodos, kad net oras kvepia gvazdikėliais, imbieru, kar-damonu, cinamonu, apelsinais ir visokiais kitokiais kva-pais, primenančiais, kad Kalėdos jau čia pat. Kulinari-jos būrelio nariai šventėms siūlo pasigaminti puikių MEDUOLINIŲ SAUSAINIŲ.

Jums reikės: 2 šaukštų medaus 100 g tamsaus cukraus 150 g sviesto šaukštelio prieskonių meduoliams (arba pusės šaukštelio cinamono, trečdalio šaukštelio malto kardamono, trečda-lio maltų gvazdiklėlių ir šiek tiek šviežiai patarkuoto muskato riešuto) 2 šaukštų grietinėlės 300 g miltų 100 g avižinių miltų 0,5 šaukštelio sodos 1 kiaušinio.

Miltus sumaišykite su avižiniais miltais, soda ir priesko-niais. Kiaušinį lengvai paplakite. Į puodą sudėkite medų, cukrų, gabalėliais supjaustytą sviestą ir kaitinant maišykite, kol viskas ištirps ir taps vienalyte mase (neužvirkite!). Puodą nukelkite nuo kait-ros ir greit suberkite miltų mišinį. Šiek tiek pamaišę me-diniu šaukštu, supilkite paplaktą kiaušinį, du šaukštus grietinėlės ir labai gerai išmaišykite. Kai tešla šiek tiek pravės, o maišyti šaukštu darysis sunkiau, išverskite ją ant miltais pabarstyto darbastalio ir gerai išminkykite ran-komis. Tešla turėtų gautis labai minkšta, bet miltų dau-giau nedėkite. Geriau minkydami vis pasibarstykite stalą (tik nepadauginkite). Kai tešla taps elastinga, blizgi ir minkšta, suformuokite rutulį, suvyniokite jį į maistinę plėvelę ir palaukę, kol gerai atvės, patalpinkite į šaldytu-vą mažiausiai dviems - trims valandoms. Dar geriau - visai nakčiai.

Atšalusią tešlą truputėlį palaikykite kambario temperatū-roje, padalykite į mažesnius gabalėlius ir iškočiokite. Ko-čiokite storiau, jei norite tikrai minkštų sausainių. Ploniau iškočiojus, iškepsite šiek tiek trapesnius (bet vis vien ne kietus) sausainius (tai priklauso ir nuo kepimo laiko).

Išspaudykite norimos formos sausainius ir švelniai per-kelkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, išlaikyda-mi šiokį tokį atstumą. Kepkite 200 laipsnių kaitros orkai-tėje 5 - 7 minutes iki švelnaus gelsvumo. Visiškai atvėsu-sius apliekite glajumi arba dekoruokite. SKANAUS!

KALĖDINIAI GARDĖSIAI

Paskutinis puslapis 11

ŠIE 5 – II G KLASIŲ MOKINIAI PIRMĄJĮ TRI-MESTRĄ BAIGĖ PUIKIAIS IR LABAI GERAIS

PAŽYMIAIS (9-10). DŽIAUGIAMĖS KARTU SU JAIS IR TOLIAU LINKIME KUO DIDŽIAUSIOS SĖKMĖS

VISIEMS MOKINIAMS!

5 klasė

Justas Dapkevičius

Martin Jackov

Ugnė Juzefovičiūtė

Izabelė Žitlinskaitė

6 klasė

Greta Bobinaitė

Elinga Purlytė

Jolita Krečiūtė

7 klasė

Aneta Kerulytė

II G klasė

Karolina Kurbatavičiūtė

Nepriklausomas Vilniaus rajono Paberžės ,,Verdenės” gimnazijos laikraštis

LAIKRAŠTIS ,,TAU” taulaikraštis@gmail.com

Laikraščio ,,TAU” redakcija Redagavo: lietuvių k. ir literatūros mokytojos L. Mikutytė, V. Kaziūnienė. Straipsnių/tekstų autoriai: K. Kurbatavičiūtė, 5 kl. mokiniai Izabelė, Matas, Taisija, Milana, pradinių kl. mokytojos, IU, PU mokytojos, L. Šulcaitė. Informacijos ieškojo 8 kl. mokiniai Jekaterina, Emilija, To-mas, Vyta, Viktorija, Nikita, Jurij, Igoris, Veronika.

Bantas (= kaspinas, kartais peteliškė)

baranka, baronka (= riestainis)

bliūdas (= dubuo)

bulka (= batonas; bandelė; pyragas)

dekis (= užtiesalas, užklotas, pledas)

dratas (= viela)

fara (= žibintas)

grafkė, grapkė (= žiogelis)

kalnierius (= apykaklė)

prūdas (= kūdra, tvenkinys)