t kit org.valdymas

„T-Kit“apie organizacijø

valdymà

19

2.1 Ávadas

2

Jaunimo organizacijoje valdantá postà daþniausiaiuþima jaunas þmogus ne todël, kad jis nori bûtivadovas, o todël, kad jis turi galimybæ dirbti orga-nizacijoje ribotà laikà. Todël áprasta, kad toksasmuo neturi vadovavimo iðsilavinimo. Daþnai ðisituacija yra pirmas kartas, kai asmuo turi for-maliai kaþkà valdyti.

Ðioje dalyje mes kalbësime apie poreiká valdytisave ðioje naujoje situacijoje: susitvarkyti su nau-jomis pareigomis, naujais þmonëmis, naujomisemocijomis. Paprastai pagrindinë reakcija yraveikla: bandoma pradëti veikti kaip ámanomagreièiau. Ðiame „T-Kit“ mes siûlome jums minu-tëlæ pagalvoti apie save, savo istorijà, bûdus, kaipjûs elgiatës ir bendraujate su kitais, ir ypaè apie tai,kaip jûs mokotës. Baigiantis jûsø vadovavimolaikui organizacijoje jûs suprasite, kad mokymasisbuvo vienas ið pagrindiniø rezultatø – tiek pagalágytus ágûdþius ir poþiûrá, tiek ir pagal savo poten-cialo plëtojimà.

2.2 Asmens sàmoningumas

2.2.1 Mokymasis mokytis

Yra ávairiø mokymosi apibrëþimø, susijusiø suþiniomis bei gabumais ar ágûdþiais. Nëra vienogeriausio mokymosi metodo. Mokymasis galibûti apibûdintas kaip susipaþinimas su savopotencialu, pasireiðkiantis naujomis þiniomis,naujais gebëjimais, nauju poþiûriu, naujaiságûdþiais, ir ypaè visø ðiø dalykø derinimusiekiant profesionalumo. Mokymasis – tai ne tikintelektinë veikla. Pernelyg daþnai formaliaimokiniai mokomi studijavimo metodø, kurieparemti tik intelekto naudojimu. Kai tavemoko – tai pasyvi veikla, o mokymasis yraaktyvus. Mokymo dëmesio centre daþniausiaiatsiduria mokytojas, o mokymosi – tas, kurismokosi. Tai yra reikðmingas skirtumas. O kas yrakursø dëmesio centre? Ar mes, kaip mokytojai?Peteris Vallas sako, kad ðiandien, naudodamimodernias technologijas ir turëdami patogesneskëdes, esame linkæ manyti, kad mes neatgami-

name formalios mokyklos mokymosi aplinkos.Kuo skiriasi formali ðvietimo sistema ir mûsøsiûloma sistema?

Neformaliame ðvietime pirmenybë teikiama ter-minui mokymasis, o ne mokymas. Asmeninismokymasis ir mokymasis mokytis tuometatsiduria savæs ugdymo dëmesio centre. Aplinkair kiti þmonës yra ypaè svarbûs mokantis, nes jiesukuria kontekstà ir suteikia papildomos reikðmëstam, kuris mokosi.

Ðiuolaikinëje visuomenëje intelektualusis kapita-las pakeitë tradicinæ kapitalo, kurio reikia siekiantsëkmës versle ar gyvenime, reikðmæ. Mokymasismokytis yra pagrástas supratimu, kad yra ávairiømokymosi bûdø, kai naudojama visa asmenybë,áskaitant intelektà, emocijas, kûnà ir gebëjimàmàstyti.

2.2.2 Empirinis mokymasis ir mokymosi stiliai

Peteis Honey ir Alanas Mumfordas nustatëskirtingus mokymosi stilius. Jø teorijoje teigia-ma, kad kiekvienas asmuo mokosi ið specifiniøsituacijø. Gebëjimas taikyti ávairius mokymosistilius reiðkia, kad asmuo gali mokytis ið ávairiøsituacijø ir patirèiø, taip maksimalizuodamasmokymosi galimybes. Vadinasi, kai kuriosesituacijose lavinimas tampa galimybeapsvarstyti savo patirtá ir mokytis ið jos.

Honey ir Mumfordas sukûrë mokymosi stiliøanketà, kurioje pateikiama 80 situaciniø

2. Savæs valdymas

Praktinës uþduotys

• Surinkite ávairiø kultûrø posakiusapie mokymàsi, mokymà, ðvietimàir lavinimà (áskaitant EuroposSàjungoje naudojamà mokymosivisà gyvenimà apibrëþimà).

• Suklasifikuokite ir patikrinkite juos.

• Iðnagrinëkite skirtumus ir panaðu-mus.


valdymà

20

2

sakiniø, skirtø padëti jums sistelkiti á savoelgsenà. Atsakymai yra apdorojami irnurodomas mokymosi stilius, kuriam jûs tei-kiate pirmenybæ. Tuomet pradininkai paaið-kina keturis skirtingus stilius, geriausiai tiemsstiliams tinkanèias situacijas ir pateikia pasiûly-mus, kaip elgtis situacijose, kai ne tokie popu-liarûs stiliai yra labiau tinkami. Atminkite, kadði anketa buvo sukurta JAV ir kai kurie teigi-niai gali bûti susijæ su konkreèia kultûra.

Honey ir Mumfordas sukûrë Kolbo empiriniomokymosi ciklà, èia transformuotà á spiralæ,siekiant pabrëþti nuolatinæ raidà.

Pagal ðià teorijà, svarbu yra ne tai, kas nutinkatau, o tai, kà tu darai su tuo, kas tau nutinka.Empirinis mokymasis yra keturiø etapø proce-

sas. Nesvarbu, kiek laiko reikia, kur kas svar-biau yra pereiti nuo patirties fazës prie josapmàstymo, prie kritinës analizës ir apiben-drinimø bei prie naujai ágytos kompetencijospanaudojimo planavimo.

Pirmasis etapas – veikimas ir patirtis yra kas-dieninio gyvenimo dalis, bettaip pat gali bûti suplanuotagalimybë.

Antrasis etapas – to, kas tau nutiko, stebëjimasir màstymas apie tai.

Treèiasis etapas – iðvadø darymas ið patirties irapibendrinimai.

Ketvirtasis etapas – naujai ágytos kompetenci-jos taikymas ar naujos patir-ties planavimas.

veikimasmąstymas

veikimas stebėjimas

naujos kompetencijos įgijimas

OV-3 pav. Mokymasis (apskritimas ar spiralë)

Ðaltinis: Honey, Peter ir Mumford, Alan (1992), The Manual of Learning Styles, p. 3, ISBN 0-9508444-7-0. Adaptuota versija.


valdymà

21

2

Aktyvistas – Stiprybës

Lankstus ir plaèiø paþiûrø Laimingas, kai gali veiktiLaimingas, kai patenka á naujas situacijas Optimistiðkai þiûri á bet kà nauja, todëlnesiprieðina pokyèiams

Màstytojas – Stiprybës

AtsargusKruopðtus ir metodiðkas MàslusGerai klausosi kitø ir perpranta informa-cijà Retai daro neapgalvotas iðvadas

Teoretikas – Stiprybës

Loginis vertikalus màstymas Racionalus ir objektyvus Sugeba uþduoti tinkamus tiriamuosiusklausimusDisciplinuotas

Pragmatikas – Stiprybës

Linkæs viskà tikrinti praktiðkai Praktiðkas, þemiðkas, realistas Dalykiðkas – eina tiesiai prie reikalo Orientuojasi á technikas

Silpnybës

Polinkis ið karto imtis akivaizdaus veiksmonepasvarsèius Daþnai be reikalo rizikuoja Linkæs pernelyg daug daryti pats ir viskàsusigrobia sau Skuba veikti tinkamai nepasirengæsBodisi ágyvendinimo ir átvirtinimo

Silpnybës

Linkæs susilaikyti nuo tiesioginio dalyvavimoLëtai apsisprendþia ir priima sprendimàLinkæs bûti labai atsargus ir pernelyg neri-zikuoja Nekategoriðkas – jis retai bûna atviras irnemëgsta paprasto plepëjimo

Silpnybës

Ribotas horizontalus màstymasNetoleruoja netikrumo, netvarkos irdviprasmybiø Netoleruoja subjektyviø ir intuityviødalykø Vyrauja „turi, privalo, bûtina“

Silpnybës

Linkæs atmesti bet kà, kas nepritaikomapraktiðkai Nelabai domisi teorija ar baziniais princi-pais Linkæs prisiriðti prie pirmo tinkamo prob-lemos sprendimo Nemëgsta tuðèiaþodþiavimo Atsiþvelgæs á viskà, orientuojasi á uþduotis,o ne á þmones

OV-4 pav. Mokymosi stiliø stiprybës ir silpnybës

Ðaltinis: Honey, Peter ir Mumford, Alan (1992), The Manual of Learning Styles, p. 47–48, ISBN 0-9508444-7-0.


valdymà

22

2

Keturi mokymosi stiliai – aktyvistas, màstytojas,teoretikas ir pragmatikas – yra susijæ su keturiaismokymosi etapais.

Kiekvienam etapui labiausiai tinka vienas moky-mosi stilius.Pirmajame etape naudingiausias aktyvisto stilius. Antrajame etape – màstytojo.Treèiajame – teoretiko.Ketvirtajame – pragmatiko.Tie, kurie mokosi ávairiais stiliais arba „integruo-tai besimokantys asmenys“, aiðku, yra geriausiaipasirengæ visiems keturiems etapams. Taèiaudaugelis þmoniø pasirenka tam tikrus mokymosistilius, kurie padeda vienuose etapuose, taèiautrukdo kituose. Toks stiliø pasirinkimas darodidelæ átakà uþsiëmimams, kuriø metø þmonëmsgeriausia mokytis.

• Aktyvistai geriausiai mokosi ið patirties, kaiyra nauja patirtis, problemos ir galimybës, iðkuriø galima mokytis. Jie gali ánikti á trumpas„èia ir dabar“ uþduotis, pavyzdþiui, versloþaidimai, konkursinës uþduotys, pratimai suinscenizavimu. Jie gauna daugiausia dëmesio,gerai pastebimi. Jie pasineria á uþduotá, kuri,jø manymu, yra sunki.

• Màstytojai geriausiai mokosi, kai yra skatina-mi stebëti, màstyti ir iðsamiai nagrinëtiuþduotis. Jiems leidþiama màstyti prieð iman-tis veiksmø, perprasti prieð komentuojant. Jieturi galimybæ perþvelgti, kas nutiko, kàiðmoko. Jie gali priimti sprendimà per tamtikrà laikà, kai nëra spaudimo ir artimo galu-tinio termino.

• Teoretikai geriausiai mokosi, kai turi laikometodiðkai tyrinëti asociacijas ir sàsajas tarpidëjø, ávykiø ir situacijø. Jie yra struktûrinësesituacijose su aiðkiais tikslais. Jie turi galimybætikrinti ir iðmëginti pagrindinæ kieno norsmetodikà, prielaidas ar logikà. Jie yra intelek-tualiai ásitempæ.

• Pragmatikai geriausiai mokosi, kai yra aki-vaizdus ryðys tarp dalyko esmës ir problemosar galimybës darbe. Jiems parodomos darbenaudojamos technikos, turinèios akivaizdøpraktiná pranaðumà, ðiuo metu taikytinà jødarbe. Jie turi galimybæ pamëginti ir iðbandytitechnikas praktiðkai priþiûrimi patikimoeksperto ir sulaukdami jo komentarø. Jie galisusikoncentruoti á praktinius dalykus.

Kai jau þinote, koks mokymosi stilius (stiliai)jums priimtinas, svarbu suprasti santykineskiekvieno stiliaus silpnybes ir stiprybes. Tin-kamø mokymosi galimybiø pasirinkimas iðesmës yra susijæs su tokios veiklos suradimu,kai stiprybëmis bus pasinaudota, o silpnybësnelabai trukdys. Paveikslas, esantis 21 puslapy-je, padës jums ávertinti save.

Jûsø pasirinktas mokymosi stilius daro átakàjums kaip vadovui, mokiniui ir mokytojui;svarbiausia, jums reikia plëtoti stilius, kuriejums ne taip patinka, kad jûs galëtumëtemokytis kaip ámanoma didesnëje situacijøávairovëje. Svarbu atminti, kad jûs esate linkænaudoti savo mëgstamus mokymosi stilius, kaimokote ar valdote. Norint sëkmingai dirbti suþmonëmis, kurie linkæ naudotis kitais moky-mosi stiliais, svarbu naudoti ávairias veiklosrûðis kartu su keturiais mokymosi stiliais, kadjûs galëtumëte kiekvienam suteikti galimybes.


• Padalykite Honey ir Mumfordomokymosi stiliø anketà5 ir atsakymølapà be mokymosi stiliø apibrëþimø.

• Sugrupuokite þmones pagal anke-tos rezultatus.

• Papraðykite kiekvienà grupæ nus-tatyti tà patirtá, ið kurios jie daugiau-sia iðmoko, ir sukurti mokymosi sti-liaus profilá pasirenkant tikdaþniausiai pasitaikanèius elemen-tus.

• Palyginkite juos su Honey ir Mum-fordo nustatytais mokymosi stiliais.

Atminkite, kad daugeliu atvejøþmonës turi daugiau kaip vienà mëgs-tamà stiliø.

5 Ginamas autoriø teisiø. Anketà galite rasti Honey, Peter ir Mum-ford, Alan (1992).


valdymà

23

2

2.2.3 Emocinis mokymasis

Eksperimentai su emocijø poveikiu ir jønesëkme atkreipë dëmesá á tai, kad emocijos yrasvarbios socialiniame gyvenime, nes jos daroátakà mûsø poþiûriui á save ir kitus. Nors dëlemocijø kilmës iki ðiol nesutariama, vis daþ-niau pasitvirtina tai, kad pamatinës etinës pozi-cijos gyvenime kyla ið po tuo slypinèiøemociniø galiø. Yra trys pagrindiniai emocijøstudijavimo bûdai: biologinis, kognityvusis irkonstruktyvusis.

Biologinis bûdas suskirsto emocijas ápagrindines kategorijas, kurios yra pyktis,baimë, laimë, meilë, nuostaba, pasibjaurëjimasir liûdesys. Emocijos yra universalios, nes josyra biologinis polinkis veikti. Veido iðraiðkosátakos hipotezë teigia, kad mûsø jausmussustiprina savo iðraiðkingumo suvokimas, irtuomet ðypsena suintensyvina jauèiamàdþiaugsmo pojûtá (Ekmanas).

Kognityvusis bûdas teigia, kad kiekviena emo-cija kyla su bendru susijaudinimo pojûèiu irtuomet mes jas skirstome pagal socialiniuspaproèius. Taip mes suþinome, kurios emoci-jos yra leistinos tam tikrose situacijose. Biologi-nis polinkis toliau formuojamas mûsø gyveni-mo patirties ir mûsø kultûros. Emocijos taippat yra dviprasmës, o pasirinkimas jas ávardytiyra pagrástas kitø susitarimu (Schachteris).

Konstruktyvusis bûdas teigia, kad emocijos yrapaprasèiausi socialiniai poelgiai, valdomi tin-kamo emocinio ekspresyvumo taisykliø.

Paminëti tyrimai dar neiðsprendë dichotomijostarp proto ir ðirdies; kai kurie nurodo, kaddominuoja ðirdis, kiti prieðtarauja.Yra emocinio proto veiksmai ir yra racionalausproto veiksmai. Paèia tikràja prasme mesturime du protus: tà, kuris màsto, ir tà, kurisjauèia. Ðie du visiðkai skirtingi þinojimo bûdaisàveikauja ir taip kuria mûsø mentaliná gyveni-mà. Ðie du protai daþniausiai veikia visiðkojharmonijoj, supindami savo labai skirtingusþinojimo bûdus, kad vestø mus per pasaulá. Ðieprotai yra ið dalies nepriklausomi, kiekvienasatstovauja atskiros, bet susijusios smegenøschemos veikimui. Daugeliu atvejø ðie du pro-tai yra ypaè koordinuojami; jausmai yra bûtiniminèiai, mintis – jausmams. Taèiau, kaiuþplûsta emocijos, balanso nelieka.

Golemanas mano, kad þmogaus smegenyse yrataðkas, kuriame susitinka mintis ir emocija, irtai yra pagrindinis áëjimas á telkiná, kuriamerandame per gyvenimà sukauptus dalykus,kurie mums patinka ir kurie mums nepatinka.Savæs atskyrimas nuo emocinës atmintiesreiðkia, kad emocinës reakcijos, kurios buvosusijusios su ja praeityje, daugiau nesukelia-mos – viskas ágyja pilkà neutralumo spalvà. Taireiðkia, kad mes daþnai darome klaidø, nes mesneprisimename emocijø, susijusiø su praeityjeatliktais veiksmais. Todël jausmai yra bûtiniracionaliems sprendimams priimti: jienukreipia mus teisinga linkme, kai sausa logikabûna ne tokia naudinga. Emocinis mokymasissiunèia signalus, kurie racionalizuojasprendimà ir paðalina kai kuriuos variantus beiiðryðkina kitus. Emocinës smegenys lygiai taippat dalyvauja samprotaujant kaip ir màstymosmegenys. Emocijos veda mûsø nuolatiniussprendimus, màstanèios smegenys mûsø emo-cijose yra vykdytojas.

Senojoje paradigmoje idealu buvo laikomasprotas, laisvas nuo emocijø átakos. Naujojiparadigma skatina mus harmonizuoti ðirdá irprotà. Be to, tyrinëdami sàsajas tarp kûno,proto ir dvasios mes suþinome, kad mûsøemocinë ir màstymo bûsenos daro mums fizinæátakà, ir atvirkðèiai. Tiesiog stebëkite savo kûnokalbà: kai jauèiate pakylëjimà, jûsø kûnas atro-do lengvas, o jûsø energija yra labiau pakylëta.Kai jûs nusiminæ, jûs jauèiatës apsunkæ, o jûsøenergija yra „þema“. Kai jûs jauèiatës paþeidþia-mas, jûsø peèiai atsikiða á prieká, jûsø rankossusikryþiuoja ant kûno siekdamos já apsaugotiir t. t.


• Iðvardykite jausmus, kuriuos jûsøkultûra jums leidþia iðreikðti.

• Pagalvokite apie jausmus, kuriuosjûsø kultûra verèia iðreikðti ar ti-kisi, kad jie bus iðreikðti tamtikrose situacijose.

• Apibûdinkite, kaip jums leidþiamaiðreikðti savo jausmus.

• Kokie yra jausmø iðreiðkimo skir-tumai tarp lyèiø?

• Palyginkite gautus rezultatus sukitomis kultûromis.


valdymà

24

2

2.2.4 Mokymasis màstyti

Ar màstymas yra ágûdis? Ar mes galime iðmok-ti màstyti ir naudotis màstymo galimybëmis?Yra du galimi atsakymai, priklausantys nuo to,kuo jûs tikite. Pirmasis variantas yra laikytimàstymà intelekto dalyku, apsprendþiamugenø ir matuojamu IQ testais. Antrasis vari-antas yra laikyti màstymà ágûdþiu, kuris galibûti patobulintas lavinimu ir praktika.Ðiuos du prieðtaringus poþiûrius galima ganalengvai susieti naudojant De Bono apibrëþimà:„màstymas yra veiklos ágûdis, dël kurio intelek-tas naudojasi patirtimi“.

Ðá apibrëþimà reikia apsvarstyti.Intelektas gali tapti spàstais, á kuriuos ákliûvamàstymo ágûdþiø vystymasis. Aukðtà intelektàturintis asmuo gali susidaryti poþiûrá á dalykà irtuomet naudotis savo intelektu, siekdamasapginti tà poþiûrá. Kuo aukðtesnis asmensintelektas, tuo geriau jis tà poþiûrá gina. Kuogeresnë gynyba, tuo maþesná poreiká toksasmuo jauèia ieðkoti alternatyvø ar klausytiskitos nuomonës. Kitas intelekto spàstø aspek-tas yra tai, kad asmuo, kuris iðaugo suvok-damas, kad jis ar ji yra intelektualesnis neiaplinkiniai, nori gauti kuo daugiau pasitenki-nimo ið ðio intelekto. Intelektui nieko nëramaloniau, kaip árodyti, kad kitas yra neteisus.

Praktika nereiðkia automatinio tobulëjimo.Reikia specialiai skirti tiesioginá dëmesá màsty-

mo metodams. Màstymas nëra vienas iðdalykø, kuriø iðmokstame mokykloje, nes ðvie-timas ástringa tradicijø spàstuose. Tie, kuriepriima sprendimus, turi patirtá ir vertybes,pagrástas tik praeitimi. Informacijai teikiamapirmenybë, nes ji nurodo, kà daryti. Manoma,jog specialiai mokyti màstymo neámanoma,kad jo ámanoma iðmokyti tik kartu su kitaisdalykais, taip paneigiant jo savarankiðkà vertæ.

Kritinis màstymas yra geriausiai þinomasmàstymo bûdas. Jis yra kilæs ið graikø kalbos irreiðkia „nagrinëjimà“. Jis atliekamas trimis eta-pais: analizë, sprendimo priëmimas ir argu-mentavimas. Mokslo ir technologijø sferojesëkmæ uþtikrina ne kritinis màstymas, bet„galimybiø“ sistema, kuri sukuria hipotezes irvizijas.

Percepcija yra svarbiausia màstymo dalis. Per-cepcija yra tai, kaip mes þiûrime á pasaulá. Ákuriuos dalykus mes atsiþvelgiame. Kaip messusisteminame pasaulá. Dabar atrodoámanoma, kad percepcija dirba kaip „save orga-nizuojanti informacinë sistema“. Tokia sistemaleidþia susidaryti sekà, kurioje informacijasudëliojama á tam tikras struktûras. Tuometmûsø màstymas patenka á ðiø struktûrø pink-les.

Màstymo árankiai yra tokie pat bûtini, kaip irbet kurios kitos veiklos árankiai. Árankiai yra„dëmesio nukreipimo árankiai“. Be jø dëmesyslaikosi patirties suformuotø struktûrø ir mesliekame spàstuose. Ásivaizduokite þemëlapá. Jeijums reikia rasti autostradà, jûsø dëmesápatrauks tos spalvos linija, kuri, kaip jûs þinote,vaizduoja autostradà. Dabar jûs esate kambary-je. Kaþkas papraðo, kad jûs uþmerktumëte akisir iðvardytumëte visus þalius objektus, esanèiuskambaryje. Tikriausiai jums bus sunku juosvisus iðvardyti. Ðie pavyzdþiai rodo, kad màsty-mas geriau funkcionuoja, kai jis yra kryptingas.

Sunkumø kyla, nes mes vienu metu naudo-jame skirtingus màstymo lygius, tokius kaiplogika, informacija, jautrumas ir kûrybingu-mas. Dël to ir mums patiems, ir bendraujant sukitais kyla painiava. Pavyzdþiui, jei priimdamisprendimà mes leidþiame savo mintims ávertin-ti tai, kà norëtume daryti, ko reiktø vengti,savo jausmus ir pan., galime atsidurti aklavietë-je.

Edwardas De Bono pasiûlë ðeðis màstymo vaid-menis, kuriuos jis apibûdina pagal ðeðiasspalvotas skrybëles:


• Papraðykite þmones atsigulti antgrindø ir sudaryti grandinæ. Jie turisusiliesti – galva prie pilvo. Asmuo,kurio galva lieèia kito asmens pilvà,pajus pilvo judesá ir automatiðkaiturës perduoti tà patá judesá.

• Papraðykite grandinæ pradedantáasmená nusijuokti ir jûs pamatysite,kad visi pradës juoktis vienas pokito, kaip griûvanèios dominolentelës.

• Suskirstykite þmones po du,papraðykite juos inscenizuoti jaus-mus naudojant ávairias iðraiðkas.Sukurkite þodynëlá jausmamsávardyti.


valdymà

25

2

Balta skrybëlë simbolizuoja skaièius, duome-nis, objektyvumà, tai, kas þinoma. Neleidþiamaiðreikðti asmeninës nuomonës. Leidþiama tikklausytis be diskusijø. Tai, kas sakoma, ne visa-da galioja visiems. Tai tik nuorodos, á kuriasreikia neutraliai atsiþvelgti.

Raudona skrybëlë leidþia emocijø ir jausmøpasireiðkimà be pateisinimo ir be loginiopagrindo. Mes neturime spëlioti, kokie kitøþmoniø jausmai, mes galime apie juos pak-lausti. Galimybë laisvai reikðti jausmus leidþiamums ájungti arba iðjungti emocijas per keletàsekundþiø, jø neneigiant, neslepiant irnekeièiant.

Juoda skrybëlë simbolizuoja negatyviàjà logikà;tai, kas logiðkai negali funkcionuoti duotojojesituacijoje. Tai galima laikyti pesimizmu, bettai yra logiðka, o ne emocionalu. Tai paaiðkina,kodël kaþkas negali veikti ir iðryðkina duotosiossituacijos ar projekto rizikà, pavojus ir trûku-mus. Ðis màstymo bûdas naudojasi praeitiespatirtimi, susieja jà su dabartimi ir vertina gali-mø ateities klaidø ir nesëkmiø galimybæ.

Geltona skrybëlë iðreiðkia pozityvø mastymà,optimizmà ir yra konstruktyvi. Ji vertina teigia-mus idëjos, projekto ar duotosios situacijosaspektus. Galima surasti tiek teigiamøprieþasèiø, kiek ámanoma, siekiant paremtioptimistiná poþiûrá. Net jei idëja nebus visiðkaiparemta jûsø pareiðkimais, vis tiek verta juosiðreikðti.

Þalia skrybëlë simbolizuoja kûrybiná màstymà,neatsiþvelgiantá á prietarus, logikà, kritikà arinterpretacijas. Jos tikslas yra ieðkoti alter-natyvø ten, kur baigiasi loginis pasirinkimas.Tai iðjudinanti idëja, ðokinëjimas nuo vienosprie kitos. Ji provokuoja mus nukrypti nuoáprastø màstymo struktûrø.

Mëlyna skrybëlë yra paties màstymo kontrolë.Ji nustato, koká màstymà reikia naudoti,nagrinëjant tam tikrà temà. Ji organizuoja visuskitus vaidmenis, susitelkdama á tai, ko reikia,norint iðnagrinëti ir suklasifikuoti visus duoto-sios situacijos aspektus, uþduodant reikiamusklausimus. Ji atlieka koordinatoriaus vaidmená,priþiûrëdama ir susumuodama, spræsdamakonfliktà ir darydama iðvadas.

Skrybëlës yra árankiai ir taisyklës vienu metu.Ði màstymo klasifikacija yra modelis, betatminkite, kad þemëlapis nëra teritorija! Toliausiûlomas pratimas padës iðsiaiðkinti, kaip nau-dotis modeliu.

2.2.5 Iðankstinis nusistatymas

Prieð kalbant apie iðankstiná nusistatymà bûti-na pasakyti, kad poþiûris – tai tendencijanedelsiant teigiamai ar neigiamai reaguoti ákonkretø objektà ar objektø grupæ. Poþiûryjeyra turinys (objektas) ir vertës (teigiamos arneigiamos) priskyrimas objektui. Poþiûriai yranusistovintys. Kadangi iðankstinis nusistaty-mas turi tokias savybes, tai já galima laikytipoþiûriu. Yra trys pagrindiniai iðankstinionusistatymo aspektai.Kognityvinis aspektas: su objektu ar objektøgrupe siejamø sàvokø ir percepcijø visuma.Emocinis aspektas: su objektu ar objektø grupesiejami jausmai.Biheivioristinis aspektas: su objektu ar objektøgrupe atliekami veiksmai.

Iðankstiná nusistatymà galime apibrëþti kaipspecifiná teigiamà ar neigiamà poþiûrá á asmená,kai toks asmuo priklauso konkreèiai þmoniøkategorijai. Kai iðankstinis nusistatymas yraiðverèiamas á tam tikrà elgesá, jau galime kalbëtiapie diskriminacijà.

Diskriminacija gali turëti dvi neigiamaspasekmes:a) smûgis nukreipiamas á savigarbà (kai jautiesimenkesnis, manai, kad esi bevertis);b) nusistatymas, kad nepasiseks, nes ásipareigo-jimas sëkmei yra proporcingas suvoktai sëkmëstikimybei.

Diskriminacija taip pat gali bûti pozityvi: tai yrasvarbus elementas, á kurá reikia atsiþvelgtivadovaujant – mes elgiamës pagal tai, ko tikimës,taigi mes ágyvendiname tai, kas numatyta,patvirtindami iðankstiná nusistatymà.


• Individualiai arba grupëje sugal-vokite problemà, situacijà arba pro-jektà.

• Uþsidëkite skrybëles vienà po kitosir prisiimkite su ja susijusá vaidmená.

• Laisvai reikðkite savo mintis (vaid-mens ribose).

• Nediskutuokite su kitais (þmonëmisir (arba) jø vaidmenimis).

• Uþsidëkite mëlynàjà skrybëlæ irpadarykite iðvadas.


valdymà

26

2

Yra keturi socialinës átakos valdymo (arbalavinimo) elementai:• Emocinë aplinka – pozityvus kai kuriø

þmoniø vertinimas. • Informacija – kai kuriems suteikiama dau-

giau informacijos. • Elgsenos pasikeitimas – daugiau dëmesio

skiriama tiems, kuriuos mes labiausiaimylime.

• Gráþtamojo ryðio laipsnis – aiðkesnë ir nuo-latinë nuomonë pareiðkiama tiems kole-goms (ar kursø klausytojams), kuriemsteikiama pirmenybë.

Taip pat egzistuoja ir institucinë diskriminacija.

Tyrimas parodë, kad diskriminacijos poveikisskiriasi atsiþvelgiant á jo vietà istorijoje.

Ðiandien daugelis þmoniø grupiø yra geriausuprantamos, o socialinë átaka sumaþino savospaudimà kai kurioms jø. Taip pat geriauþinomos savo teisës ir ne taip bijomapareikalauti jas gerbti. Kadangi iðankstinisnusistatymas yra iðreiðkiamas elgesiu, elgesiopasikeitimas ne visada sutampa su poþiûriopasikeitimu. Daþnai pokyèiai yra sunkiaipasiekiami, nes iðankstinë nuostata yra priimti-na visuomenëje ir laikoma bûdu ágyti naujødraugø ar susikurti padëtá.

Iðankstinës nuostatos yra normalu, o degene-racija – nenormalu. Problemø kyla, kai mesnorime primesti kaþkà, pavyzdþiui, savo gerasidëjas, tradicijas ir pan. Iðankstinës nuostatosdegeneracija yra susijusi su galia, kurià jûsturite, tuo, kaip jà naudojate valdyme armokyme. Jûs suvoksite, kad su iðankstiniaisnusistatymais kovojama keletu etapø.

Pirmasis etapas yra „ist“ situacija – pripaþini-mas, kad iðankstinis nusistatymas egzistuojamumyse ir kituose þmonëse.

Antrasis etapas yra „non-ist“ situacija – susi-laikymas nuo elgimosi pagal iðankstiná nusis-tatymà ir jo neprisileidimas.

Treèias etapas yra „anti-ist“ situacija – aktyvuskvietimas, kad kiti pripaþintø savo iðankstiniusnusistatymus ir keistø savo elgsenà.

Nuo „ist“ iki „anti-ist“ – ilga kelionë.

Daugiau apie tai galite paskaityti „T-Kit“ apietarpkultûriná mokymàsi“.


• Suskirstykite grupæ poromis ir duokite kiekvienam asmeniuivaidmená, paimtà ið diskriminuojamos þmoniø kategorijos.Vienas asmuo prisiima diskriminuojamojo vaidmená, o kitasdiskriminuojanèiojo. Vienas asmuo turi uþsipulti kità asmenáávairiais stereotipais, o kitas turi gintis. Vienam raundui ski-riamos maþdaug 5 minutës. Klausimai aptarti:

• Ar jûs pakeitëte savo elgsenà?

• Kaip jûs jautëtës, kai puolëte?

• Kaip jûs jautëtës, kai buvote diskriminuojamas?

• Ar jûs tvirèiau jautëtës gindamasis ar puldamas?


• Iðsiaiðkinti iðankstinius nusistaty-mus, susijusius su ta þmoniø kate-gorija, kuriai jûs priklausote.

• Suskirstyti juos á teigiamus irneigiamus, tyèinius ir netyèinius,uþslëptus ir atvirus.

• Iðvardykite tuos, kuriuos jûssustiprinate juos iðsakydami arbaelgdamiesi pagal juos.

• Iðvardykite tuos, kuriems jûs nepri-tariate ir pasakykite, kaip jûsiðreiðkiate nepritarimà.

• Iðvardykite tai, kà jûs darote, siek-dami átikinti kitus nekalbëti arbanesielgti pagal iðankstinius nusis-tatymus, kuriems jûs nepritariate.


valdymà

27

2

2.3 Asmeniniø iðtekliøvaldymas

Pirmame ðio skyriaus skyrelyje jûs iðmokote,kaip atrasti save ir savo potencialà. Ðioje dalyjejus supaþindinsime su technikomis, lei-dþianèiomis jums valdyti asmeninius iðteklius.

2.3.1 Nuo kompetencijos iki profesionalumo

Esmë gali bûti apibûdinta kaip tai, kas yra„asmens nuosavybë“: potencialas, su kuriuomes gimëme, o ne tai, kà mes ágijome moky-damiesi, mûsø idëjos ar mûsø nuostatos.Aplinka, tiek fizinë, tiek þmogiðkoji, bei san-tykiai toje aplinkoje suteikia mums galimybes,kuriomis pasinaudojus galima vystyti savopotencialà ir taip tapti „kompetentingam“.

Ávairiais laikotarpiais reikalingos skirtingoskompetencijos. Todël labai svarbu yra nus-tatyti tas kompetencijas, kurios yra svarbiosdabartinei mûsø vystymosi stadijai, atidþiaiiðstudijavus tai, kas vyksta aplink mus. Kompe-tencija yra vertybiø, ágûdþiø, þiniø bei patirtiesjunginys.

Vertës yra reagavimas elgsena arba veiksmaipagal moralines nuostatas, kurias turi asmuoarba organizacija. Ágûdþiai – tai gabumai, kurieleidþia jums kaþkà atlikti. Tai, kà turite galvoje,jûs kuriate savo rankomis. Poþiûriai yra susijæsu màstymu apie kaþkà, ðis màstymas leidþiamums kaþkà jausti, ir mes atitinkamaielgiamës. Þinios – tai informacija, o suprati-mas – tai gebëjimas manipuliuoti þiniomis irjas taikyti. Kompetencijà galima apibûdinti irkitaip: ji yra þinojimo, veikimo ir buvimorezultatas.

Le Boterf teigia, kad neatsiþvelgiant á tai, kaipmes apibûdiname kompetencijà, ji patisavaime nëra gyva. Ji yra niekas, jei nëra susietasu asmeniu, kuris jai suteikia gyvybæ. Taip patreikia pasakyti, kad kompetentingas veikimasir tam reikalingi iðtekliai yra skirtingi dalykai.Iðtekliai gali bûti iðoriniai: duomenys, asme-nys, organizacijos, arba vidiniai: þinios, ágû-dþiai, savybës, patirtis, emocijos ir pan. Taigi,profesionalumas yra gebëjimas derinti iðtekliuskompetentingiems veiksmams atlikti. Þmonësnemàsto linijiniu bûdu ar tik loginëmisoperacijomis: metaforos ir analogijos tai pat

atlieka savo vaidmená. Þmonës reaguoja á þenk-lus, kurie neturi ið anksto fiksuotos reikðmës irkurie turi neribotà reikðmiø skaièiø. Todël mesnegalime kontroliuoti sàlygø suteikdami pir-menybæ bendroms þinioms. Reali profesionalokompetencija yra susijusi su sugebëjimu prog-nozuoti su didele tikimybe. Nëra vieno bûdotapti profesionalu tam tikroje situacijoje.Skirtingos elgsenos visos gali bûti teisingos arbaneteisingos. Profesionalumas slypi gebëjimeapibûdinti sudëtingus paveikslus ir situacijas,atsirenkant esminius elementus, ir juos inter-pretuoti nesupaprastinant. Kuo sudëtingesnispaveikslas, tuo didesnis profesionalumas.

Tokioje sudëtingoje situacijoje, kokia yra ðian-dienos realybë, planavimà galima pakeisti na-vigacija. Norint nepasiklysti bûtina nustatytitam tikrus esminius taðkus. Ðia prasme valdy-mas ir mokymas nëra kontrolë, bet tampareikðmës ir krypties jausmo suteikimo beimotyvavimo bûdu. Kadangi mes negalimekontroliuoti savo gyvenimo, ði filosofija padedapripaþinti, kà galime padaryti ir ko ne.

Yra keletas árankiø, kuriuos galite naudoti, kadtai ávyktø, pavyzdþiui, asmeniniai vystymosiplanai (asmeniniø tikslø nustatymas), ágalioji-mo planai (valdomas atsakomybës prisiëmi-mas) arba savæs vertinimo planai, tokie kaipkompetencijø þemëlapiø (apibûdintø toliau)braiþymas.

• Nustatykite geriausias savo kompetencijas(þinias, ágûdþius ir poþiûrius).

• Uþraðykite jas ant „Kompetencijø þemëlapio“ir priskirkite joms taðkus (0 = nëra, 1 = labaimaþai, 5 = labai gerai).

• Paþymëkite maksimumus ir minimumus.

• Nustatykite darbà ar uþduotá, kuriuos turiteatlikti, ir iðvardykite tam reikalingas kompe-tencijas.

• Palyginkite savo þemëlapá su reikiamomiskompetencijomis.

• Ávertinkite trûkumus.

• Nustatykite tobulëjimo galimybes.

• Vël padarykite tà patá po kiek laiko ir iðnag-rinëkite kompetencijø sàraðo ir taðkø skirtu-mus arba palyginkite sàraðus su kolegøsàraðais ir ieðkokite panaðumø.


valdymà

28

2

2.3.2 Savæs motyvavimas

Jaunimas daþniausiai atlieka darbus grupëmis.Sprendimø priëmimas jaunimo organizacijoseyra grupinis procesas. Struktûroje visuometgalima rasti komitetø. Susirinkimas visada yraemocijø, malonumo ir darbo krûvio ðaltinis.Sprendimø parengimas ir ágyvendinimas daþ-nai paskiriamas vienam asmeniui. Kiekvienasjam patiki kasdieniná organizacijos valdymà.

Motyvacija eina greta su grupine veikla, bet nevisada egzistuoja, kai vienas þmogus atliekadarbà ir ant savo peèiø jauèia visos organizaci-

jos spaudimà, ir ypaè, kai ðalia nëra nieko, sukuo bûtø galima pasidalyti mintimis. Savæsmotyvavimas yra ágûdis, bûtinas tavo darbe,nes sunkumai kartais atrodo neáveikiami irrodosi, kad viskas tampa nekontroliuojama.Motyvacija yra ta jëga, kuri verèia atlikti dar-bus. Ji yra susijusi su emocijomis, poreikiais irlûkesèiais. Poreikio, kuris motyvuoja þmones,sàvoka buvo daugelio motyvacijos teorijøpamatas. Mûsø visuomenëje daugelio þmoniødauguma pagrindiniø poreikiø yra paten-kinti – maistas, rûbai, gyvenamoji vieta. Yravidutinio lygio poreikiai – darbo saugumas,tinkamas atlyginimas, tinkamos darbo sàlygos.Aukðtesnio lygio poreikiai þmonëms suteikiailgalaikæ motyvacijà. Tai yra poreikiai bûtigrupës dalimi, turëti socialinæ padëtá, kontro-liuoti savo gyvenimà. Taip pat savirealizacijosir garbës bei asmeninio vystymosi poreikiai.Daugiau apie motyvacijà darbo vietoje galësitepaskaityti skyrelyje, kuriame pasakosime apieþmoniø valdymà.

Daþnai jaunimo darbuotojai ir savanoriaiskundþiasi, kad nepatenkinami jø vidutiniolygio poreikiai, bet jie lieka ir tæsia savo darbà.Ar savanoriðko darbo pasaulis skiriasi nuo kitøorganizacijø savo motyvacija? Verslo sektoriujeþmonës yra linkæ nelikti organizacijoje, jeinetenkinami jø vidutinio lygio poreikiai.

Pabandykite pamàstyti apie tai, kas skatina jusgeriau dirbti. Pagyrimai yra galinga motyvavi-mo priemonë. Jei nieko nëra ðalia, girkite save.Garsiai. Kartais pakanka pasakyti „geraipadirbëta!“ arba apdovanoti save kokiu norsmaloniu uþsiëmimu. Pavlovas á motyvacinesteorijas áneðë lûkesèiø elementà. Jo tyrimaiárodë, kad jei po atlikto darbo gaunamas tinka-mas apdovanojimas (pagyrimas, premija,kolegø pritarimas), greitai pradedama tikëtis,kad tinkamai atlikus darbà bus gautas tamtikras apdovanojimas. Lygiai taip pat –netinkamai atlikus darbà galima laukti neprita-rimo, premijos praradimo ir pan.

Mayo ir Herzbergo tyrimai parodë, kad moty-vacija kyla ið þmonëms skiriamo dëmesio ir jødalyvavimo sprendimø priëmimo procese.Jausmas, kad esi „svarbus“ ar reikalingas orga-nizacijai yra aukðtas motyvavimo faktorius.

Jûs taip pat turite galià didinti savo motyvacijà.Galite tai atlikti tokia seka:


Asmeninio vystymosi planas

• Nustatykite daugiausia penkis savogyvenimo aspektus, kuriø nenoriteatsisakyti.

• Nustatykite daugiausia penkis savogyvenimo aspektus, kurie jûsønetenkina.

• Mëginkite juos susieti ir nustatytigalimus kelius jûsø asmeninio vysty-mosi plano link.

SSGG analizë

• Nustatykite savo Stiprybes.

• Nustatykite savo Silpnybes.

• Nustatykite Galimybes, siûlomasaplinkos.

• Nustatykite Grësmes, keliamasaplinkos.


valdymà

29

2

• Savo vertës suvokimas. Apibûdinkite save(penkiomis eilutëmis), pabrëþdami geràsiassavybes. Daugeliui þmoniø tai yra nepa-prastai sunku, nes kultûra moko mus bûtikuklius! Pamëginkite surasti 10 gerø savy-biø. Jei nepavyksta, galite pamëginti taipadaryti dienoraðèio forma. Kiekvienàdienà maþame kiðeniniame dienoraðtyje,kurá neðiojatës su savimi, uþraðykite trisávykius, kurie jus ið tikrøjø nudþiugino. Taipadës jums iðsiaiðkinti 10 gerøjø savo savy-biø!

• Suvokimas, kad tu gali kaþkà keisti. Taiyra perëjimas nuo pareigos prie valios. „Aðdirbu ne dël to, kad að esu ápareigotasdirbti, bet dël to, kad að to noriu“.

• Pozityvus màstymas. Pirmiausia, tikëkite,kad jums pavyks. Nesëkmë yra suaugusiøjøsàvoka, vaikai nebijo klysti. Nustatykiteaspektà, kurá jûs norëtumëte pakeisti,uþraðykite já, o tuomet nustatykite kliûtis,trukdanèias ðiam pasikeitimui, beiuþraðykite jas. Ar esate ásitikinæ, kad ðioskliûtys neáveikiamos?

• Tikslø nustatymas. Uþraðykite juos irpriminkite juos sau! Nutarkite, kokiøpriemoniø reikës jiems pasiekti, ir nus-tatykite laikà. Neskubinkite ðio proceso iratminkite, kad motyvacija – uþkreèiama!

2.3.3 Laiko valdymas

Laiko valdymas yra vienas ið gero valdymoaspektø ir vienas ið svarbiausiø savæs valdymoelementø. Tai yra svarbu kiekvienam, o ypaètiems, kurie yra atsakingi uþ kitus.

Kas yra laikas?• Laikas yra svarbiausias mûsø iðteklius ir

svarbu já visà panaudoti.• Laikas yra vienintelis iðteklius, kurio mes

negalime padidinti. Prarasto laiko atgautineámanoma.

• Kiekvienas turi tà patá laiko kieká – 24valandas per parà. Laiko naudojimas yravienintelis dalykas, kuris skiriasi.

• Laiko vogimas ið kitø yra neatleistinas. Jeijûs gerbiate savo laikà, jûs gerbsite ir kitøþmoniø laikà. Nuolatinis vëlavimas á susi-tikimus ar susirinkimus reiðkia, kad jûsðvaistote kitø þmoniø laikà, kol jie laukiajûsø atvykimo.

• Ávairiais dienos ar jûsø gyvenimo momen-tais atrodo, kad laikas bëga skirtingugreièiu. Kai jûs ásitraukiate á darbà ar geraileidþiate laikà – jis prabëga greitai. Kai jumsnuobodu arba jûs susierzinæs – jis bëgalëtai.

Yra keletas pagrindiniø laiko valdymo prin-cipø. Juos pasitelkæ galite nustatyti laiko valdy-mo patobulinimo kriterijus.• Planavimas. Mokymasis planuoti

kiekvienà dienà, savaitæ, mënesá, metus yrapirmasis þingsnis á mokymàsi kontroliuotidarbo krûvá. Tai taip pat leidþia jums realiaisuvokti, kiek darbo galite apsiimti, kieklaiko reikës jam atlikti ir su kuo jis bus susi-jæs.

• Prioritetø paskirstymas. Mokymasis nus-tatyti neatidëliotinas ir svarbias uþduotisbei ávertinti, kuriems jûsø darbo aspektamsturi bûti teikiama pirmenybë, yra bûtinabandant valdyti savo laikà.

• Gera darbo sistema. Mokymasis susidarytikasdieniná tvarkaraðtá, efektyviai susidorotisu popierizmu, telefono skambuèiais, ben-dravimu su kolegomis ir raðtvedyba. Visatai yra svarbu.

• Dienoraðtis – kaip árankis. Jûsø dieno-raðtis yra esminë jûsø laiko valdymo dalis,jame turi bûti planai, veiksmø sàraðai, svar-bûs uþraðai ir kita su darbu susijusi naudin-ga informacija.


• Paklauskite savæs: „Kas manemotyvuoja?“

• Atskiruose sàraðuose iðvardykiteþmones bei dalykus ir juos sug-rupuokite.

• Jei þmoniø sàraðas didesnis neidalykø, pradëkite nuo jo.

• Nustatykite tam tikras sritis,kuriose, jûsø manymu, jus galimotyvuoti nustatyti þmonës.

• Padëkite jiems jus motyvuoti. Padë-dami jiems susidaryti tinkamàpoþiûrá á jus galite smarkiai padidin-ti savo motyvacijà.


valdymà

30

2


• Sudarykite sàraðà visko, ko jums reikëtø uþduoèiai atlikti.

• Gauto sàraðo punktus sudëliokite laike pagal prioritetus.

• Nuspræskite, kas atliks uþduotá.

• Paskaièiuokite, kiek laiko reikës atliktikiekvienai uþduoèiai, atsiþvelgdami áturimà darbo krûvá.

• Nustatykite, kokiø papildomø iðtekliø jumsgali prireikti.

• Nustatykite kiekvienos uþduoties atlikimogalutiná terminà.

• Átraukite uþduotis á kasdieniniø uþduoèiøsàraðà dienoraðtyje.

• Mokymasis sakyti „NE“. Viena iðprieþasèiø, kodël mes esame perkraunamidarbu yra ta, kad mes automatiðkai sakome„taip“, kai þmonës praðo mûsø kà norsatlikti. Mokymasis sakyti „NE“ yra viena iðlaiko valdymo auksiniø taisykliø. Niekasnëra taip svarbu, kad negalëtume keletàminuèiø pasvarstyti, ar realu sutikti.

• Ar að tinkamas þmogus ðiam darbui?Daþnai mes sutinkame kà nors atliktineávertinæ savo ágûdþiø, þiniø ir pasitikëji-mo, reikalingo papraðytam darbui atlikti.Mes daþnai tiesiog jauèiamës kalti irsakome „taip“. Vertëtø ávertinti, ar uþduo-tis yra panaði á mûsø pareigas ir ar atitinkamûsø darbo apibûdinimà.

Ðis pratimas, jei atliekamas kasdien, padës jumsracionaliai naudoti savo laikà. Nepamirðkite,kad laiko sàvoka keièiasi priklausomai nuo pla-tumos. Kai kuriose kultûrose vëlavimas yranepriimtinas, kitose – leistinas ar tikëtinas.Todël mûsø laiko suvokimas nëra toks patvisur. Laikas taip pat yra susijæs su kokybës beijëgos sàvokomis ir su lûkesèiais.

Kad ir kokioje platumoje gyvenate, svarbu, kadþinotumëte, kaip naudoti savo ir kitø laikà. Tiktuomet, kai jûs teisingai naudosite darbo laikà,turësite laiko poilsiui!

Airiø eilëraðtis

Paskirki laiko darbui,tokia sëkmës juk kaina.

Paskirki laiko minèiai,nes ji stiprybës duoda.

Paskirki jo þaidimams,jaunystës paslaptis jie.

Paskirki laiko knygai,ten iðmintá atrasi.

Paskirk jo ir draugystei,ji atneða tau laimæ.

Svajonëms laiko skirki,þvaigþdësna jos juk neða.

Ir meilei laiko duoki,gyvenimo ji dþiaugsmas.

Patenkintas taip pat bûk,nes sielos muzika tas jausmas.


valdymà

31

2

Telefonas man trukdo, kai að esu susirinkime ar ruoðiu svarbius dokumentus

Telefoniniai pokalbiai yra beveik visada per ilgi

Mano asistentai ar kolegos pertraukia mano veiklà norëdami papasakoti savo problemas arpaplepëti

Lankytojai ar prekiautojai pertraukia mano asmeniná darbà ateidami be perspëjimo

Uþkandþiø ir priëmimø darbe metu að jauèiuosi apsunkæs ir mieguistas

Susirinkimai trunka pernelyg ilgai ir vyksta pernelyg daþnai

Susirinkimø darbotvarkë neegzistuoja arba blogai paruoðta

Kompiuteriai lûþta pernelyg daþnai

Sekretoriai perkrauti darbu

Mano asistentas skambina man savaitgaliais ir mano ðeimos ðvenèiø metu

Ant mano darbo stalo krûva nebaigtø darbø

Man sunku nustatyti galutinius terminus ir suspëti laiku, iðskyrus atvejus, kai laikas spaudþia

Ant mano stalo pernelyg daug popieriø, paðtas ir kiti skaitiniai uþima pernelyg daug laiko

Svarbias uþduotis, kurios reikalauja ið manæ didelës koncentracijos, að atidedu iki paskutiniomomento

Negaliu tiksliai apibrëþti savo tikslø ir prioritetø. Jie yra painûs ir kintantys

Að pernelyg daþnai atlieku ne tokius svarbius reikalus

Að nesusidarau kasdieninio darbo plano

Að neperkeliu dalies savo atsakomybës kitiems

Að esu linkæs siekti darbus atlikti pernelyg gerai. Að esu pernelyg smulkmeniðkas

Að daþnai turiu spræsti problemas, su kuriomis kiti galëtø lygiai taip pat kompetentingai susi-doroti

Sudëkite kiekvieno stulpelio taðkus

Padauginkite kiekvieno stulpelio sumà ið jam priskirtos vertës

Suskaièiuokite bendrà sumà

Taip

OV-5 pav. Metodas, padedantis nustatyti jûsø laiko vagis

Vis

uom

et

Daþn

ai

Kart

ais

Reta

i

0–30 taðkø:

Jûs kiekvienà dienà leidþiate laiko vagims vogtijûsø laikà. Dël to, kad neplanuojate savo laiko,jie vagia jûsø laiko kapitalà.

31–40 taðkø:

Jûs mëginate ádiegti saugumo sistemà, siek-dami apsaugoti save nuo laiko vagiø. Taèiausistema veikia neefektyviai ir nelabai regu-liariai, kad jums ið tikrøjø pasisektø.

41–50 taðkø:

Jûs savo laikà valdote gana gerai, betpastebite tam tikras problemas ir silpnasvietas savo kontrolës sistemoje, per kuriàvagys gali pamëginti prasiverþti kësindamiesiá jûsø laiko kapitalà.

51–59 taðkø:

Jûsø laiko kapitalas vargiai ar pateks á laikovagiø rankas. Sveikiname, jûs esate pavyzdysvisiems, kurie nori iðmokti valdyti laikà.

= = = =

= = = =

=

X0 X1 X2 X3

Pastaba: pateiktos diagramos autorystë neþinoma ir mes laukiame teisiø pareiðkimo á jà. Bet kokia informacija, leidþianti mums susisiektisu ðios diagramos autoriø teisiø turëtoju, bus atitinkamai ávertinta.

Pateikti klausimai turëtø padëti jums kontroliuoti savo laikàdarbe ir nustatyti jûsø laiko vagis


valdymà

32

2

2.3.4 Streso valdymas

Stresas kyla tuomet, kai atsiranda disbalansastarp keliamø reikalavimø ir turimø iðtekliøtiems reikalavimams ávykdyti. Reikalavimaigali bûti realûs (t. y. dalykai, kuriø asmuonekontroliuoja). Lygiai taip pat iðtekliai galibûti realûs (faktai) arba suvokti (kà jûs màs-tote, jauèiate, ásivaizduojate ir pan.).

Iðtekliai apima:

• Fizines jëgas: sveikata, gera fizinë bûklë irjëga.

• Intelektines jëgas: sudëtingo màstymo irproblemø sprendimo potencialas.

• Emocinius gabumus: tikslus jausmø nus-tatymas ir konstruktyvus poreikiø paten-kinimas.

Geras stresas gali turëti teigiamos átakos asme-niui. Ði streso forma pasireiðkia tuomet, kaismegenys ir kûnas jauèia iððûká ir nori padidin-ti savo pajëgumà, kad galëtø reaguoti á situaci-jà. Taip nutinka, kai asmuo jauèia, lyg jis:

1. Turi idëjø dël galimo iððûkio priëmimo(„Paþiûrëkite kokios yra galimybës!“).

2. Turi iðtekliø (vidiniø ir iðoriniø), kurie lei-dþia priimti iððûká („Að galiu tai padaryti!“).

3. Ðiek tiek kontroliuoja tai, kas vyksta („Aðturiu pasirinkimà!“).

4. Turëjo pakankamai poilsio tarp darbø.

Streso stiprumas yra kiekis ar lygis streso, kurisjauèiamas kaip streso arba ávykio ar situacijos,verèianèios ásitempti, pasekmë. Egzistuoja tamtikri faktoriai, kurie daro átakà patiriamo stresolaipsniui, jie daro átakà tiek fizinei, tiek psi-chologinei asmens gerovei.

Faktoriai yra tokie:• stresà sukelianèiø faktoriø charakteristikos; • tai, kaip jûs suvokiate stresà sukeliantá fak-

toriø.

Kiekvienas ávykis ar situacija turi tam tikrascharakteristikas, kurios nulemia stresà suke-lianèio faktoriaus átakos stiprumà. Stresà suke-lianèio faktoriaus charakteristikos ir stresostiprumas apima tokius dalykus:

• Svarba. Iki kokio lygio ávykis yra lemiamasir svarbus asmeniui (mirtys, egzaminoneiðlaikymas, iðsiskyrimas su draugu ardrauge), ir su kokio lygio pokyèiais reikssusidoroti. Kuo didesnë reikðmë irpasikeitimas, tuo didesnæ átakà turi stresàsukeliantis faktorius.

• Laikotarpis. Jei stresà sukeliantis faktoriustæsiasi ilgà laikà, streso lygis bus aukðtesnis.Pavyzdþiui, nuovargis: nepakankamas mie-gas ilgà laikà sukels didesná stresà, nei tikvienos nakties blogas miegas.

• Augimo efektas. Taip nutinka, kai stresàsukeliantys faktoriai tam tikrà laikà kaupia-si, o sumaþinti jø kaupimàsi ar panaikintinëra tinkamø mechanizmø. Pavyzdþiui,ilga serija maþø susierzinimø gali baigtisdideliu dviejø þmoniø konfliktu.

• Daugialypiðkumas. Daug ávairiø stresàsukelianèiø faktoriø, su kuriais susiduriamavienu metu, gali sukelti didesná stresà.Pavyzdþiui, kova su tëvais, baigiamieji egza-minai ir mylimojo praradimas, vykstantysvienu metu, sukels kur kas daugiau streso,nei sukeltø, jei vyktø ne vienu metu.

• Galutinio termino artëjimas. Jei reikalavi-mas buvo iðkeltas likus keletui savaièiø armënesiø iki galutinio termino, tai stresolaipsnis didës artëjant galutiniam terminui.Pavyzdþiui, jei jums paskiriamas projektas,o já atlikti duodami du mënesiai, galutinisterminas greièiausiai atrodys labai toli irneverta dël jo jaudintis. Kai galutinis termi-nas priartëja, o darbas dar nebaigtas, stresolygis didëja, kol jûs pradedate kaþkà darytidël projekto.

Kiekvienas asmuo potencialø stresà sukeliantáfaktoriø suvokia skirtingai. Tai, kaip asmuo jásuvokia ir kokio lygio stresà jis sukelia, priklau-so nuo savivokos, nuo to, kokio lygio stresàiðtveria jûsø kûnas, amþiaus ir iðoriniø iðtekliø.Ðioje dalyje apie juos kalbama smulkiau.

SavivokaJi yra pagrásta „tarpasmeniniø poreikiø teori-ja“. Joje teigiama, kad kiekvienas asmuo turitokius emocinius poreikius:

• Poreiká atrasti unikalià tapatybæ, taip patjaustis dalimi (jaustis vertinamu ir svarbiu)dël ðios unikalios tapatybës.


valdymà

33

2

• Poreiká turëti galià kontroliuoti arba darytiátakà tam, kà mes darome ir kas mumsnutinka.

• Poreiká susisieti su kitais ir jaustis mëgsta-mam bei mylimam.

Dël to, kad mes turime ðiuos poreikius, ku-riuos gali patenkinti tik kiti þmonës, svarbûsþmonës mûsø gyvenime gali daryti átakà tam,kuo mes tampame ir kaip mes jauèiamës. Kaiðie poreikiai tenkinami priimtinais bûdais, mesjauèiamës vertinami uþ tai, kad esame savimi,kompetentingi, naudingi, mumis þavimasi,mus myli ir remia. Rezultatas yra pozityvi savi-voka ir savigarba. Kai ðie poreikiai nëra pa-tenkinami, mes jauèiamës beverèiai, nenaudin-gi arba nemylimi. Rezultatas yra neigiamasavivoka ir savigarbos trûkumas.

Jûsø savivoka veikia kaip filtras, dël kurio iðori-ná pasaulá matote taip pat, kaip jauèiatës. Silp-na savivoka (t. y. minimalus savo vertës suvoki-mas) gali baigtis manymu, kad negalitesusidoroti su iððûkiu. Susidûræs su situacija,kurià reikia iðspræsti, nerimaujate ir bijote, nesnesate tikras, ar sugebësite tinkamai susit-varkyti su situacija, o kartais netgi, ar apskritaiþinosite, kaip su ja tvarkytis!

Jei jauèiatës mylimas ir teigiamai þiûrite á save,stiprus savo vertës jausmas ir pasitikëjimas savogabumais suteiks jums papildomø jëgø susi-doroti su stresà sukelianèiu faktoriumi! Pozi-tyvi savivoka suteikia jums vidiniø iðtekliø,kuriuos jûs galite panaudoti atlikdami reikia-mus darbus. Ji leidþia jums reaguoti á stresà.

Kûno pakantumas stresuiTai yra susijæ su streso kiekiu, su kuriuo jûsøkûnas gali susidoroti nepalûþdamas. Tai prik-lauso nuo jûsø fiziniø iðtekliø – kûno sveikatos:fizinë forma, gaunamo miego kiekis ir taisyk-lingas maitinimasis.

AmþiusKiekvienas asmens vystymosi etapas turi savusstresà sukelianèius faktorius. Pagrindinë maþovaiko raidos uþduotis yra savæs suvokimo atsi-radimas ir tai, kaip jo socialinius bei emociniusporeikius tenkina ðeima (kaip minëta pirmiau).

Didesni vaikai ir paaugliai dëmesá socialiniogyvenimo ir mokyklos forma perkelia nuoðeimos á draugus. Daugelis paaugliø patiriastresà dël to, kad nori bûti „kieti“ ir sëkmingi.Socialiniu poþiûriu draugai ir populiarumasgali tapti dideliu stresu, jei jaunas asmuo neturi

tiek draugø, kiek norëtø. Paauglys gali pradëtielgtis taip, kad atrodytø (ir jaustûsi) „kietas“ irpopuliarus. Mokykloje atsiranda vidinis iriðorinis spaudimas.

Suaugusiøjø stresà sukeliantys faktoriai koky-biðkai skiriasi, taèiau vis tiek jø yra daug.Kiekvienas asmuo turi tvarkyti finansus, sukur-ti gyvenimo saugumà, darbà ir skirti laiko ben-dravimui. Kai yra ðeima, ðie visi faktoriai iðau-ga, nes dabar reikia rûpintis ne tik savimi, bet irsutuoktiniu bei vaikais. Suaugusieji turi ávai-riausiø pareigø, ir bûtent ðis spaudimas, nu-sivylimai ir konfliktai sukelia aukðtà streso lygá.

Pensininkams bûdingos penkios pagrindinësstresà sukelianèios situacijos: sveikata, padëtis,darbas, nepriklausomybës ir draugø praradi-mas bei auganti priklausomybë nuo kitø(finansinë, fizinë, emocinë).

Ávairiais gyvenimo laikotarpiais tam tikri stresàsukeliantys faktoriai turës didesnæ átakà, neikiti dël asmens situacijos, poreikiø ir gyvenimopatirties.

Iðoriniai iðtekliai Kai tenka spræsti stresinæ situacijà, jûsø jauèia-mas stresas gali sumaþëti, jei yra vienas ar keliþmonës, su kuriais galite pasidalyti savo jaus-mais. Daug sunkiau susidoroti, jei jauèiatësvieniði ir su situacija turite susidoroti vienipatys.

Iki ðiol mes kalbëjome apie stresà sukelianèiusfaktorius, bet taip pat reikia aptarti ir stresàmaþinanèius faktorius – teigiamus rodiklius,stresà sukelianèiø faktoriø prieðingybæ.

Stresà maþinantys faktoriai yra patirtis, kuripadeda sukurti gerovæ ir laimæ, pakeldamavidinæ gyvybinæ jëgà. Tikriausiai tokiø ávykiøatsiminimas egzistuoja jûsø smegenyse.Kiekvienas asmuo ir kiekviena bendruomenëturi nustatyti ir prisiminti „savo asmeniniusstresà maþinanèius faktorius“, nes jie padedabendruomenës gyvenimui.


valdymà

34

2

• Jûs galite uþsimanyti atsispausdinti ðápuslapá, kad galëtumëte juo pasinaudotiateityje! Ásidëkite já á savo þurnalà ardienoraðtá, kad galëtumëte já paskaityti,kai jausite intensyvius jausmus. Jis buvosukurtas moksleiviams ir studentams,bet akivaizdþiai gali bûti taikomas Euro-pos jaunimo organizacijø vadovams.

� Valdykite ir planuokite savo laikà taip,kad darbo ir „þaidimø“ laikas bûtø suba-lansuotas.

� Panagrinëkite laiko naudojimà: neð-vaistykite optimalaus ir paties tinka-miausio màstymui bei kûrybai laikoþiûrëdami televizoriø ar skaitydamilaikraðtá, geriau pataupykite juos tamdienos metui, kai jûsø smegenys bus netokios energingos.

� Nevilkinkite namø darbø ar projektøatlikimo ir studijavimo.

� Jei esate linkæs á vilkinimà, susiraskite„studijavimo kolegà“, ir vienas kitàtikrinkite kas valandà ar panaðiai.

� Nustatykite nedidelius tikslus ir jiemságyvendinti skirtà laikà, kad galëtumëtematyti progresà ir judëti pirmyn.

� Gerkite kaip ámanoma daugiau vandens(reikalingas, kad smegenys funkcio-nuotø).

� Padarykite pertraukà, mëginkite juoktiskartu su kuo nors (bet ne ið ko nors).

� Visuomet uþduokite klausimus, jei jumsreikia daugiau paaiðkinimø.

� Supraskite, kad kartais jûs negalësitepadaryti visko, kà norite (t. y. kartaisreikia ne linksmintis vakarëlyje, o darytinamø darbus!).

� Veikite kà nors lauke, kvëpuokite grynuoru kaip ámanoma daþniau (smegenimsefektyviai funkcionuoti reikia de-guonies).

� Prieð pradëdami uþsiraðykite viskà, kàjums reikia padaryti. Tai leidþiasusidaryti tikslø darbø, kuriuos reikiaatlikti, vaizdà! Darykite pratimus, kadkraujas su deguonimi cirkuliuotø irmaistingos medþiagos lengviau patektø ásmegenis. Atliekant pratimus taip patsunaudojamas adrenalinas, cukrus irpan., kurie atsiranda dël streso.

� Valgykite sveikà maistà, jis padedasmegenims tapti „protingesnëms“! Kalbëkitës su þmonëmis, kuriais jûspasitikite, kad iðguitumëte ið savæsstresà.

OV-6 pav. Kontrolinis sàraðas, kuris jums padës valdyti stresà


valdymà

35

2

2.3.5. Komunikacijos valdymas

Viskas, kà mes darome, pasakoja apie mus –þodþiai, veiksmai, gestai, þvilgsnis ir pan. Sim-bolinæ ar áprastà reikðmæ turi ne tik þodþiai.Kiekvienas dalykas turi reikðmæ, jiems suteiktàkultûros ir konteksto, kuriame jie yra naudoja-mi. Kartais mes naudojame skirtingus sim-bolius arba juos naudodami klaidingai nuta-riame, kad simboliai yra interpretuojami taippat.

Bendraujant jausmai, suvokimas, praeitiespatirtis, istorija ir lûkesèiai atlieka didesná vaid-mená nei þodþiai, nes jie tampa triukðmu arbaásiterpia á bendravimo priemones, iðkreipdamiarba sustiprindami patá praneðimà. Bendrau-jant visada yra siuntëjai ir gavëjai. Gavëjas turiinterpretuoti siuntëjo siøstà praneðimà iriðsiøsti atgal patvirtinimà. Todël bûtina, kadsiuntëjas ir gavëjas naudotø tà patá kodà,sudarytà ne tik ið þodþiø, bet taip pat gestø irsimboliø. Tokiu atveju dëmesá reikia skirti netik þodþiams, bet ir visai aplink esanèiai komu-nikacijos sistemai.

Johari

langasÞinomas

tauNeþinomas

tau

Þinomaskitiems

Neþinomaskitiems

Atviras

Pasa

ko

k(atvërim

as)

Klausk(gráþtamasis

ryðys)

Paslëp-tas

Aklas

Neþinomas

Pastaba: pateiktos diagramos autorystë neþinoma ir mes laukiame teisiø pareiðkimo á jà. Bet kokia informacija, leidþianti mums susisiektisu ðios diagramos autoriø teisiø turëtoju, bus atitinkamai ávertinta.

OM-7 pav.


valdymà

36

2

Jei norite, kad komunikacija bûtø efektyvi,reikia atsiþvelgti á tokius elementus:

• Turinys: kà jûs norite perduoti;

• Priemonë: koks yra geriausias bendravimometodas ðioje situacijoje (þodþiu, raðtu,vaizdais, imitavimu, pratimais);

• Svarba: kokià reikðmæ tai turi kiekvienamdalyviui ir grupei;

• Kryptis: ar tikimasi gauti atsakymà ápraneðimà, ar tai tiesiog informacija;

• Efektas: patikrinkite já pagal gráþtamàjá ryðá,o tuomet pakoreguokite praneðimà.

Tai padës jums pereiti nuo linijinës bendravi-mo sistemos prie þiedinës.

O dabar apsvarstykite kontekstà – fizinæ irsocialinæ aplinkà, dalyviø interpretacijas, jø irkitø tapatybes (vaidmenis ir funkcijas), buvu-sius ávykius ir lûkesèius.

Kontekstas leis geriau suprasti komunikacijà,nes jis suteikia galimybæ ið anksto apibrëþtai,pagal bendras taisykles nustatytai elgsenai.Ledkalnio modelis, pavaizduotas pirmoje daly-je, tai gerai paaiðkina.

Daugiakultûrëje aplinkoje svarbu du kartuspatikrinti gautus praneðimus. Daþnai, kalbëda-mi uþsienio kalba, naudojame tuos paèiusþodþius, bet skirtingomis reikðmëmis, nes mesmëginame juos pritaikyti prie savo gimtosioskalbos. Klausimai tampa naudingu árankiu,siekiant ásitikinti, ar jûs teisingai supratote ir arjûsø praneðimas buvo teisingai suprastas. Gráþ-tamasis ryðys – tai menas, o ne tik geresniosupratimo priemonë.

Johari langas (taip pavadintas pagal josukûrëjø, Josepho Lufto ir Harry Inghamo,vardus) yra vienas ið naudingiausiø turimømodeliø, apibûdinanèiø þmoniø bendravimoprocesà. Langas su keturiais stiklais suskirstoasmens sàmoningumà á keturis skirtingustipus, kaip nurodyta keturiuose jo kvadran-tuose: atviras, paslëptas, aklas ir neþinomas.Linijos, atskirianèios keturis stiklus beigrupuojanèios mûsø aspektus, kurie yra þinomiarba neþinomi mums ir kurie yra þinomi arbaneþinomi kitiems, yra tarsi naktinës uþuolai-dos, kurias galima atitraukti vis artimiau ben-draujant. Tam tikras savæs atskleidimo laipsnis

naudingas santykiams, didina pasitikëjimàsavimi ir sukuria stabilesná savæs vaizdavimà.Pakeisdami tai, kas yra viename lange, mesgalime pakeisti tai, kas yra kituose. Jei noritesulaukti þmoniø reakcijos, tuomet jûs suþi-nosite apie save tai, ko neþinojote anksèiau, betkiti þinojo. Taip ðie dalykai yra perkeliami iðlango „aklas“ á langà „atviras“. Jei jûs suteikiatekitiems þmonëms informacijà apie save, jûsperkeliate jà ið lango „paslëptas“ á langà „atvi-ras“. Visa tai yra susijæ su savæs atvërimu, norupasitikëti kitais. Tai susijæ su rizika, nes meskitiems atskleidþiame dalykus, kuriuos iki ðiolpasilaikydavome sau.

Mûsø visuomenëje yra ávairiø atsivërimo apri-bojimø: aukðtesnæ padëtá turintys þmonëspaprastai maþiau atsiskleidþia þemesnæ padëtáuþimantiems þmonëms; moterys paprastai dau-giau atsiskleidþia moterims nei vyrams.Atsivërimas daþnai laikomas pozityvios men-talinës sveikatos rodikliu. Tai yra susijæ supasitikëjimu kitais ir patikimu sau, tai sumaþi-na gynybos poreiká ir varþymosi lygá. Tai rodopasitikëjimà savimi ir daþnai sulaukia atsako.Atskleisdami kà nors apie save, jûs greièiausiaiskatinate þmones taip pat atsiverti. Jûs taip patsuþinosite, kas jûs esate; galite suþinoti, kadjûsø bruoþai, kuriø jûs drovitës ar gëdijatës,kitiems atrodo visai priimtini. Bet tai suþi-nosite tik jei atsiversite.

Kvadranto „atviras“ didinimas vadinamasatsivërimu: davimo ir ëmimo procesas tarpmanæs ir þmoniø, su kuriais að bendrauju.Paprastai, kai að pasidaliju kuo nors apie save(informacijos perkëlimas ið „paslëpta“ á „atvi-ra“), o kita pusë yra suinteresuota suþinoti apiemane, jie atsako tuo paèiu, atskleisdami infor-macijà ið savo „paslëpto“ kvadranto.

2.3.6 Pokyèiø valdymas

Skirtingø pokyèiø valdymo bûdø yra tiek, kiekyra pokyèiø bûdø. Pokytis yra susijæs sunetikrumu. Pokyèiø valdymas – tai perëjimasnuo dabartinës bûsenos prie ateities „vizijos“ iryra susijæs su perëjimo laipsniu, kuris galisukelti „skausmà“. Ðiame skyriuje mes kalbameapie asmens pasikeitimà.

Yra ávairûs pokyèiø tipai.• Pokytis gali bûti augimas, pavyzdþiui, nuo

informacijos uþraðymo ranka (raðto) ikidabartiniø neðiojamøjø kompiuteriø su


valdymà

paþangiomis galimybëmis. Tai ávyko perkeletà etapø. Kiekvienas etapas yra augan-tis, reikalaujantis ágûdþiø lavinimo ir kapi-talo sànaudø.

• Pokyèiai gali bûti net didesni. Pavyzdþiui,metamorfozë reikalauja visiðko bûsenospasikeitimo ir yra didelis esamos padëtiessukrëtimas (daugeliui atvejø reikia miegofazës, kad bûtø galima susidoroti su poky-èiais).

Pokyèiai sukelia ávairias baimes ir netikrumus.Dël to mes esame linkæ keistis tik tada, kai muspriverèia. Sunku priversti organizacijàpasikeisti, nebent joje esantys þmonës galipamatyti pasikeitimo prieþastá, tiki, kad jis yrapagrástas ir priima já kaip bûtinà. Jei mesnorime dràsiai pasitikti pokyèiø netikrumà,katalizatorius turi bûti galingas. Daþnai bûtentsudëtingos aplinkybës tampa galingiausiukatalizatoriumi. Þmonës prieðinasi pokyèiamsdël daugelio ávairiø prieþasèiø ir ávairiais laips-niais. Prieðinimasis pokyèiams daþnai yra pro-porcingas tam, kà jie jauèia prarandà, ir situaci-jos, su kuria jie susiduria, netikrumui.Prieðingai, þmonës yra linkæ nesiprieðinti tiemspokyèiams, kuriuos jie supranta ir kurie, jøþiniomis, atneð naudos. Þmonës prieðinasitiems dalykams, kurie atrodo primesti, kuriøjie nesupranta ir kuriø jie negali kontroliuoti ardaryti jiems átakos.

Pagrindiniai klausimai, kuriuos turëtumëte sauuþduoti:

Kokie yra pagrindiniai vidiniai asmeniniøpokyèiø katalizatoriai?Kokie yra pagrindiniai iðoriniai asmeniniøpokyèiø katalizatoriai?Kokios yra pagrindinës asmeniniø pokyèiøkliûtys?

Sëkmei reikalingos charakteristikos keisis, irasmenys, kaip ir organizacijos, laikui bëgantprivalo prisitaikyti. Þinomos tam tikroscharakteristikos, kurios apibûdina á pokyèiusreaguojanèias organizacijas. Organizacijoms,kurios pripaþásta iðorines átakas ir jomis naudo-jasi bei reaguoja á pokyèius, bûdingos tamtikros savybës:• Priëjimas prie informacijos. Jei norima, kad

pokyèiai bûtø efektyvûs, o þmonëms bûtøleista aktyviau dalyvauti siekiant organi-zacijos tikslø, jie turi gauti informacijos.

• Gebëjimas susidoroti su dviprasmybëmis.Bet kuri organizacija turi mokytis veiktiesant nestabiliai situacijai. Þmonës turisugebëti toleruoti atvejus, kai jie neturi visøatsakymø, mokytis klausinëti ir bûtipasirengæ pakeisti kryptá, atsiradus naujomsgalimybëms ir grësmëms.

• Naujoviðkumas. Sëkmingos organizacijosyra tos, kurios iðlaisvina ir valdo kiekvienoasmens inovaciná potencialà.

• Rizikavimas. Laisvë prisiimti rizikà turibûti organizacijos kultûros dalis. „Poþiûris áklaidas“ turi bûti tiriamas visoje organizaci-joje.

• Komandos moralinis veidas. Kolektyviðku-mo, o ne individualumo skatinimas.

• Lanksèios, bet tvirtos sistemos. Organizaci-jos, kurios efektyviai valdo pokyèius, nau-doja paprastas procedûras, politikà ir sis-temas.

• Gebëjimas valdyti konfliktus. Organizaci-jos, kurios yra sëkmingos, skatina ginèus irskirtumus, bet taip pat sugeba visa tai nau-doti kûrybiniame procese.

Ðios charakteristikos taip pat gali bûti, iki tamtikros ribos, taikomos asmenims. Mûsø gebëji-mas priimti ir ágyvendinti pokyèius asmeninia-me lygmenyje gali sutapti su viena ið tokiøstadijø:• Ðokas ir netikëjimas. Nuostaba arba jausmas,

kad esi sugautas nepasirengæs, kai nutinka kasnors netikëto. „O ne, tai negali bûti tiesa. Tuásitikinæs?“.

37

2


Svarbu. Ðá pratimà gali atlikti tiktokia grupë, kurioje visi vienas kitàgerai paþásta ir kuriai bûdingasdidelis pasitikëjimas bei jautrumas.

• Papraðykite kiekvieno grupës narioant popieriaus uþraðyti maþàpokytá, kurá jie norëtø ávesti, siekda-mi patobulint savo gyvenimà.

• Tada papraðykite þmoniø pasikeistiðiais popierëliais.

• Tegul vienas þmogus perskaitoturimà sakiná.

• Tuomet papraðykite tø, kurie noripasiûlyto pokyèio, suploti.

• Pamatysite, kad kai kurie teiginiaiyra priimtini daugeliui, o kiti ne.


valdymà

• Kaltë, pyktis, nukreipimas á kitus. Nusivyli-mas (kodël jie mums nepasakë?). Kaltë (Aðturëjau uþpildyti tà anketà). Dël to, kad ilgàlaikà negalime susitvarkyti su pykèiu ir kalte,mes esame linkæ tai nukreipti á kitus. „Jie“tampa prieðai, yra atsakingi uþ pokyèius irkilusias problemas.

• Racionalizacija. Mes pradedame naudotis nejausmais, o galva. Mëginkite suvokti proble-mas arba padaryti jas racionalias bei kurtibûdus su jomis susitvarkyti.

• Integracija. Mëginimas pokyèio reikðmæintegruoti á savo elgsenà, pradëti pokyèioágyvendinimo veiksmus.

• Pripaþinimas.

Po to eina keturi tolesni pokyèio ágyvendinimoetapai:• Ásisàmoninimas. Pripaþinimas, kad pokytis

vyksta.• Supratimas. Atsivërimas visiems „uþ“ ir

„prieð“; reikia ásitraukti á procesà; turi bûtiatvira komunikacija; suteikiamos galimybësðvietimui ir lavinimui.

• Ásipareigojimas. Ávyksta, kai þmonës prade-da vertinti pokytá ir supranta, kad pasikeiti-mas yra naudingas.

• Veiksmas. Dalyvavimas kuriant ágyvendini-mo planus; aiðkus vaidmenø ir atsakomybësapibrëþimas. Kultûra ir þmonës yraneatskiriamai susijæ. Pokyèiø programapaveiks tai, kaip veikia organizacija ir dirbajoje esantys þmonës. Þmonës skirtingaireaguoja á pokyèius, atsiþvelgiant á jøasmeninæ darbotvarkæ, aplinkybes ir proce-so supratimà. Lengviau yra sulauktineigiamos reakcijos nei teigiamos. Tiems,kurie prieðinasi pokyèiams, akivaizdþiaireikia dëmesio, bet net tie, kurie palaikopokytá, bus paveikti ir turi bûti tinkamaivaldomi. Atminkite, kad organizacijos nesi-prieðina pokyèiams. Þmonës prieðinasi!

Tai gali pavykti tik tada, kai visi organizacijosþmonës (visø lygiø – nuo aukðèiausios valdþiosiki eiliniø darbuotojø) yra atsidavæ pokyèiui.

Tai nëra pasirenkamas dalykas, ir be ðio ási-pareigojimo bet koks projektas yra pasmerktas.Sëkmingas pokyèiø valdymas – tai þmoniøvedimasis su savimi.

Pokytis nesibaigia po jo ágyvendinimo. Jamreikia nuolatinio didelio dëmesio einant pervisus tris etapus: atðildymas (pokyèio poreikiopripaþinimas), iðjudinimas (planavimas irpokyèio ágyvendinimas), o tuomet vël uþðaldy-mas (pokyèio atðventimas ir átvirtinimas). Ðiseka gali bûti kartojama daug kartø. Svarbupadalyti didelius pokyèius á maþus. Taip juoslengviau valdyti, ir tai suteikia pasitenkinimojausmà bei nuramina uþbaigus visus etapus.Tai taip pat parodo, kad pokytis veikia! Betatminkite – kai procesas kartojasi pernelyg daþ-nai, jis sukelia nuolatinio nestabilumo jausmà. Pasini ir Donato pateikia kai kuriuos pasiûly-mus, kaip sëkmingai valdyti asmeniná pokytá.

1. Srities, kurià norite keisti, nustatymas. Svar-bu suprasti, kad á skirtingas gyvenimo sritismes turime skirtingà poþiûrá. Nustatykite sritá,kurià norite pakeisti, ir patikrinkite, kaip aplin-ka, kurioje jûs gyvenate, leis jums pasikeisti.

2. Mokymasis svajoti. Pokyèiai yra susijæ susvajonëmis apie kaþkà naujo, neþinomo, iðrasti-no. Svajonës apie kaþkà geresnio, ásivaizdavi-mas to, kà jûs ið tikrøjø norite daryti. Tuometjums reikia nustatyti strategijas, kad tai pasiek-tumëte.

3. Nesitikëkite, kad pokytis prasidës nuo kitø.Pernelyg lengva nutarti, kad tai kaþkieno kitokaltë, jei jûs nepatenkintas. Jûs turite surastividiniø iðtekliø pokyèiams, nebûkite pesimis-tai.

4. Dinamiðkø santykiø sukûrimas. Mes perne-lyg daþnai màstome stabiliais sàryðiais.Kiekvienas ið mûsø keièiasi, ir taip yra dël to,kad mes kartais teikiame pirmenybæ bendravi-mui su svetimais þmonëmis, o ne su draugais arkolegomis. Taèiau norint pokyèius vykdytikartu su kitais reikia sukurti dinamiðkus san-tykius.

38

2


valdymà

39

2

PASI

REN

GIM

AS

POK

YČI

UI

Akt

yvi

EMOCINĖ REAKCIJA

LAIK

AS

Pasy

viN

ejud

rum

asD

epre

sija

Nei

gim

as

Pykt

is

Der

ėjim

asis

Priė

mim

as

Tikr

inim

as

NEI

GIA

MA

REA

KCI

JA

Reik

ia t

ikėt

is n

eigi

amos

rea

kcijo

s į p

okyt

į.Po

kyti

s yr

a ki

toks

, ir

daug

elis

žm

onių

jam

pri

ešin

sis

iš p

rinc

ipo,

kad

ir k

ą jis

jiem

s re

ikšt

ų.

ŽMO

NĖS

Ðalti

nis:

Jone

s, N

eil R

. (19

95) T

he M

anag

ing

Cha

nge P

ocke

tboo

k, p

. 56.

Man

agem

ent P

ocke

tboo

ks L

td.

OV

-8 p

av.


valdymà

40

2

PASI

REN

GIM

AS

POK

YČI

UI

PESIMIZMAS

LAIK

AS

Nei

nfor

muo

tas

opti

miz

masIn

form

uota

s pe

sim

izm

as

Vilt

inga

s re

aliz

mas

TEIG

IAM

A R

EAK

CIJA

Net

gi t

iem

s, k

urie

pal

aiko

pok

ytį (

prad

edan

tys

nauj

ą da

rbą,

ket

inan

tys

susi

tuok

ti, v

ykst

anty

s na

mo

ir

(NB:

pok

yčių

vad

ybin

inka

i) vy

ksta

ntys

i į k

oman

diru

otę)

, rei

kės

vald

ymo,

ka

d jie

nep

asid

uotų

pes

imiz

mui

eid

ami p

er įv

airi

as f

azes

.

ŽMO

NĖS

Info

rmuo

tas

opti

miz

mas

Užb

aigi

mas

Ðalti

nis:

Jone

s, N

eil R

. (19

95),

The

Man

agin

g C

hang

e Poc

ketb

ook,

p. 5

8. M

anag

emen

t Poc

ketb

ooks

Ltd

.

OV

-9 p

av.


valdymà

41

2

PASI

REN

GIM

AS

KEI

STIS

APLINKOS STABILUMAS

VAD

OV

YBĖ

S PR

ISIT

AIK

YM

AS

PRIE

PO

KY

ČIŲ

MAT

AV

IMA

S

(Pag

al H

arve

y ir

Bro

wn)

ORG

AN

IZA

CIJO

S PA

SIRE

NG

IMA

S K

EIST

IS

Org

aniz

acijų

pas

ikei

tim

o st

ilius

Proa

ktyv

us

Auk

štas

Auk

štas

Žem

as

Žem

as

Vid

utin

is

Reak

tyvu

s

Stat

inis

Ðalti

nis:

Jone

s, N

eil R

. (19

95),

The

Man

agin

g C

hang

e Poc

ketb

ook,

p. 6

1. M

anag

emen

t Poc

ketb

ooks

Ltd

.

OV

-10

pav

.

t kit org.valdymas

Documents

managing change

bus atitinkamai

vidutinio

kurie palaiko

peter ir mumford

kaip js jautts

bet kokia

kuris mokosi