tautiniØ bendrijØ informacinis biuletenis

INF

OR

MA

CIN

IS B

IUL

ET

EN

IST

AU

TIN

IØ B

EN

DR

IJØ

ISSN 1648-4355

2003

m.

Nr.

1 (1

0)

TA

UT

INIØ

BE

ND

RIJ

ØIN

FO

RM

AC

INIS

BIU

LE

TE

NIS

(nukelta á 2 psl.)

Leidþia Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës

ir Tautiniø bendrijø namai

2003 m. balandþio 16 d. AtënuoseMinistras Pirmininkas Algirdas Bra-zauskas ir Uþsienio reikalø ministrasAntanas Valionis pasiraðë Lietuvosstojimo á Europos Sàjungà sutartá.

Seimo Pirmininkas Artûras Pau-lauskas uþdavë retoriná klausimà:�Europa priëmë Lietuvà. Ar priimsLietuva Europà?�. Atsakymas turëtøpaaiðkëti po geguþës 10-11 dienomisvyksianèio referendumo dël stojimo áEuropos Sàjungà. Jis vertinamas kaipvienas rimèiausiø visuomenës pilietið-kumo iðbandymø per ðalies istorijà.

Ekonominiai, politiniai, socialiniaiir kultûriniai narystës aspektai yraplaèiai diskutuojami þiniasklaidoje. Okokios ES nuostatos tautiniø maþumøatþvilgiu? Kaip jos gyvena ðalyse - Sà-jungos narëse? Ko ið Briuselio tikëtismûsø ðalies tautinëms bendrijoms?

Apie tai kalbamës su Seimo nariu,politologu Egidijumi Vareikiu.

- Kodël stojame á Europos Sàjungà?- Lietuva sëkmingai vykdo savo pa-

grindiná strateginá planà. Dar tuo metu,kai buvome okupuoti, Sàjûdis ir kitosopozicinës jëgos svajojo, kad taptume Va-karø Europos valstybe. Klausiami, kodëlten verþiamës, sau ir kitiems atsakydavo-me, kad savo kalba, kultûra, tradicijomisir daug kuo kitu esame Vakarø pasauliodalis. Kai atgavome nepriklausomybæ, vi-sos ðalies vyriausybës, visø kadencijø Sei-mai deklaravo integracijà á euroatlantinesbendrijas ir viena ið tokiø yra Europos Sà-junga. Visø pirma, tai ekonominë, finan-sinë bendrija su vieninga rinka. Pastaràjádeðimtmetá stebime daug procesø, kuriejà daro ir politine bendrija. Tai daugiaunei valstybiø sàjunga, bet maþiau negu ko-kia federacinë valstybë. Visos jos narës tu-ri savus ástatymus, skirtingà politinæ rai-dà, etnokultûriná identitetà ir, be abejo,tautinæ sudëtá.

Yra daug argumentø, dël ko stojame áEuropos Sàjungà, bet man asmeniðkai pri-imtiniausias toks paaiðkinimas: norimepatogiai jaustis savoje Europoje - demo-kratijos regione, kur puoselëjama laisvë,solidarumas, iniciatyva, kûryba ir daugy-bë kitø þmogiðkøjø vertybiø.

- Kaip Europos Sàjungoje sàveikau-ja skirtingos kultûros?

- Iðskirèiau tris modelius.Visø pirma ávardinèiau uþdaras reli-

ginës ar kultûrines bendrijas, kurios ma-þai integruojasi á bendrà visuomeniná gy-venimà, kaip, pavyzdþiui, Prancûzijos mu-sulmonø bendrija.

Tokio pobûdþio dariniai, visà laikà gy-vendami gynimosi sàlygomis,- saugoda-masi, kad niekas neálástø �ið paðalës�,- il-gainiui pasmerkti iðnykimui. Jeigu tauti-në bendrija nori iðlaikyti savitumà, já ið-laiko ir po integracijos á gyvenamos ða-lies visuomenæ. Juk esi tos tautybës, ku-rià pasirenki.

Antras modelis, � esama nuomoniø arhipoteziø, kad þemyno ðaliø integracija

Europos Sàjunga �visiems lygios teisës

Lietuvos Respublikos Seimo narys,Seimo Europos reikalø komiteto

pirmininko pavaduotojasEgidijus Vareikis

TAUTINIØ BENDRIJØ INFORMACINIS BIULETENIS Nr. 1 (10)

2

galëtø ilgainiui sukurti gana vieningàeurokultûrà, jau dabar daþnai kalba-me apie euroidentitetà. Kaip daug popasaulá pakeliavæs, galiu pasakyti, kad,pavyzdþiui, japonai ar kinai turi susi-kûræ stereotipà: jiems nesvarbu, ko-kios tu Senojo þemyno tautybës, - jiepriima tave kaip europietá.

Treèias modelis - multikultûrinëbendrija. Skirtingos tautinës bendri-jos, tarpusavyje sàveikaudamos, ne tikiðlaiko savo kultûrà, bet iðpleèia josugdymo galimybes.

Pavyzdþiui, generolo Franko dikta-tûros laikais vyravo idëja, kad ispanøkultûra yra unikali, nepakartojama irjà reikia saugoti nuo iðorës negeroviø,tad ispanai gyveno savotiðkoje izolia-cijoje. Kai Pirënø pusiasalyje ásigalëjodemokratija, ispanai �atsivërë� pasau-liui, visi pamatë kokia graþi ir svarbiyra Ispanija, o ir ispanai praturtino sa-ve visuotinës kultûros vertybëmis.

- Kokie Europos Sàjungos doku-mentai gina tautiniø maþumø teises?

- Europos Sàjunga tautiniø maþu-mø, kaip ir visais þmogaus teisiø klau-simais, adaptuoja Europos Tarybospriimtus dokumentus. Antidiskrimi-naciniai ástatymai � kiekvienos vals-tybës vidaus reikalas. ES vadovaujasidviem esminiais principais: niekas ne-gali bûti diskriminuojamas dël to, kadnepriklauso daugumos tautybei, taèiaudël tos paèios prieþasties niekas nega-li turëti ir privilegijø. Tiesa, atskirosvalstybës, tarp jø ir Lietuva, taiko taipvadinamà pozityvià diskriminacijà �santykinai daugiau lëðø skiria tautiniømaþumø ðvietimui, kultûrinei veiklai.

Sakyèiau, kad yra sveika daugiauteisiø suteikti tautinëms maþumoms �toks sprendimas uþtikrina stabilø vals-tybës gyvenimà. Deja, ne visos ðalys taisupranta. Pavyzdþiui, Estija ir Latvijalaikosi grieþtø ástatymø dël pilietybës,ið visuomeninio ir politinio gyvenimoiðstumdamos apie treèdalá gyventojø,o tai nëra sveikas reiðkinys.

Lietuvoje tautiniø bendrijø ir etni-niø grupiø klausimai yra sprendþiamisëkmingai. Kai 1997 metais EuroposKomisija paskelbë raportà apie tauti-niø maþumø padëtá ávairiose ðalyse,Lietuva buvo viena ið tø, kuriose ne-aptikta politiniø problemø, tuo tarpulatviai ir estai buvo paraginti spræstietniniø grupiø klausimus.

- Kaip po ástojimo á Europos Sà-jungà pasikeitë valstybiø etninë sudë-tis?

- Skirtingos ðalys skirtingai fiksuo-ja etninæ sudëtá. Ðtai Graikija teigia,kad joje nëra tautiniø maþumø: yraslavofilai graikai, albanofilai graikai,turkofilai graikai ir pan., bet visi esàgraikai.

Mano supratimu, klystame, kai sta-tistikos metraðèiuose raðome, jog Lie-tuvoje gyvena 82 procentai lietuviø, 7procentai lenkø, 7 procentai rusø ir t.t.Vakarieèiams taip sudarome áspûdá,kad mûsø ðalyje gyvena po septynisprocentus Lenkijos, Rusijos pilieèiø.Tai, kà mes vadiname tautybe, jie su-pranta kaip pilietybæ. Visus Lietuvospilieèius Vakaruose vadina lietuviøtautybës asmenimis, o etninë grupë -jau kitas klausimas. Tai tas pats, jei áLietuvà atvaþiuotø þmogus su ispanið-ku pasu ir sakytø, kad jis baskas. Ger-biame jo tautybæ, taèiau teisiðkai trak-tuojame kaip Ispanijos pilietá.

- Kaip prognozuojate Lietuvostautiniø bendrijø ateitá po 10 metø?

- Tokios didelës tautinës bendrijoskaip lenkø, rusø ir toliau liks átakingos.Jeigu labiau izoliuosimës nuo Rusijos,o að tokià tendencijà áþvelgiu, Lietuvosrusai taps labiau izoliuoti, stiprës kul-tûrinis, religinis faktorius. Tuo tarpulenkai, kadangi jø Tëvynë taip pat pri-klausys Europos Sàjungai (NATO narejau yra), bus labiau integruoti. Maþostautinës bendrijos egzistuos kaip kultû-rinës oazës. Gali bûti, kad su judëjimoEuropos Sàjungos erdvëje laisve atsirasnaujø tautiniø bendrijø.

- Esate paraðæs knygà �Dinozau-rëjanti Europa�. Dinozaurai juk ið-mirë... Kokias grësmes áþvelgiate Lie-tuvai tapus Europos Sàjungos nare?

- Dinozauras � labai stiprus, dide-lis ir graþus gyvûnas. Ið pirmo þvilgs-nio atrodytø, kad jis � laimingiausiaspasaulyje: neturi prieðø, jauèiasi saugus.Taèiau tuo paèiu metu jis labai neatspa-rus aplinkai. Dinozaurëjimas � proce-sas, kai, uþuot aktyviai sprendæ iðkilu-sias problemas, uþsidedame ðarvà ar-ba stengiamës pabëgti. Áþvelgiu bendràgrësmæ � Europos Sàjunga, mano su-pratimu, yra pernelyg racionali, nori vi-sas problemas spræsti iðskaièiavimobûdu, pamirðdama dvasiná pradà.

Kalbëjosi Giedrius ÐNIUKAS

Lietuvos tautinësmaþumos ir

Europos Sàjunga

l Lietuvai tapus ES nare, visi pi-lieèiai, nepriklausomai nuo tautybës,turës vienodas galimybes naudotis Eu-ropos Sàjungos suteiktomis teisëmis irgalimybëmis dalyvauti ekonominia-me, socialiniame, politiniame ir kul-tûriniame gyvenime.

l Integracija á ES remiasi kultû-rinio ir etninio identiteto iðsaugojimoprincipais ir politika, kuriuos iðreið-kia vieno ið Europos virðûniø susiti-kimo devizas �Europa: vienovë ir ávai-rovë�. Ðiuo devizu iðreiðkiama garan-tija visoms tautoms ir kultûroms, tarpjø - ir Lietuvoje gyvenanèioms visomstautinëms bendrijoms, puoselëti savokultûrinius ir etninius poreikius irtaip pat prisidëti prie bendro Europoscivilizacijos paveldo kûrimo.

l ES remiasi universaliomisþmogiðkosiomis vertybëmis ir þmo-gaus teisiø principais, gerbia Europostautø kultûrinæ ávairovæ, tradicijas irtautiná identitetà. Ávairiø kultûrø pa-þinimas skatina domëjimàsi tautomis,bendradarbiavimà ir tolerancijà.

l Ásigaliojus asmenø judëjimolaisvei, Lietuvos pilieèiai galës vyktiá kitas ðalis, ten galës dirbti ir pasi-rinkti gyvenamàjà vietà. Europieèiaitaip pat vyks á Lietuvà, ieðkodaminaujø rinkø ir galimybiø, susipaþinssu mûsø kultûra. Ðis tarpusavio san-tykiu plëtojimas jau vyksta ir duodaapèiuopiamø bendradarbiavimo re-zultatø tiek ekonomikos, tiek kultû-ros srityje.

l Bûti europieèiu reiðkia ne vienbûti vartotoju Europoje arba prisidë-ti prie jos ekonomikos. Tai taip patreiðkia bûti Europos pilieèiu, galinèiulaisvai keliauti, mokytis, dirbti, teiktipaslaugas ir laisvai steigti veiklà.

l Europos Sàjunga netoleruojajokios savo pilieèiø, ieðkanèiø darbokurioje nors ES valstybëje narëje, dis-kriminacijos tautiniu pagrindu.

l Vienas ið pagrindiniø narystësEuropos Sàjungoje kriterijø - �Valsty-bëje kandidatëje turi bûti stabilios ins-titucijos, garantuojanèios demokratijà,ástatymø virðenybæ, þmogaus teises irpagarbà maþumø apsaugai�.

(atkelta ið 1 virð.)


3

Balandþio 3 d., Tautiniø bendrijønamuose naujos sudëties Tautiniøbendrijø taryba iðsirinko vadovybæ:antrai kadencijai pirmininku iðrink-tas Lietuvos armënø bendruomenësnarys Ruslan Arutiunian, jo pava-duotojomis -Vilniaus ukrainieèiøbendruomenës pirmininkë NatalijaÐertvytienë bei Vilniaus vokieèiø ben-druomenës atstovë Romena Raþins-kaitë.

Tautiniø bendrijø taryba � Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamento(TMID) prie Lietuvos RespublikosVyriausybës patariamasis organas.

Remiantis Departamento genera-linio direktoriaus patvirtintomis nuo-statomis, Tautiniø bendrijø tarybossudëtis formuojama ið tautiniø bendri-jø organizacijø atstovø. Bendrijø, ku-

riø atstovø Lietuvoje daugiau kaip100 tûkst., organizacijos deleguoja áTarybà po 3 narius, kuriø atstovø nuo10 iki 100 tûkst. - po 2 narius, o ku-riø atstovø mûsø ðalyje yra maþiaunei 10 tûkst. - po 1 nará.

Taryba renkama trejiems metams.Ðiuo metu á jà áeina 26 tautiniø ben-drijø organizacijø, 20 tautybiø (lenkø,rusø, gudø, ukrainieèiø, þydø, vokie-èiø, totoriø, karaimø, romø, estø, lat-viø, vengrø, rumunø, bulgarø, graikø,gruzinø, armënø, uzbekø, tadþikø,azerbaidþanieèiø) atstovai.

Tautiniø bendrijø tarybos veiklosorganizaciniais ir techniniais klausi-mais rûpinasi TMID generalinio di-rektoriaus ásakymu skiriamas Taryboskoordinatorius.

Taryba pasisako aktualiais etninëspolitikos ágyvendinimo klausimais,

Iðrinkta Tautiniø bendrijø tarybos vadovybë

organizuoja konferencijas, seminarus.Ið pastarøjø minëtini �Tautiðkumas irpolitika�, �Vietinë kalba: valstybinëskalbos konkurentë ar pagalbininkë?�,�Nekilnojamojo turto gràþinimo tau-tiniu maþumø organizacijoms proble-ma�, �Numatoma Lietuvos Respubli-kos administracinë-teritorinë reformair tautiniø maþumø kompaktiðkai gy-venamos teritorijos�, �Atstovavimotautiniø maþumø interesø organizaci-nës formos�, �Lietuvos etnokultûriniotapatumo raida: pagundos ir iðbandy-mai�.

Tautiniø bendrijø tarybos nariai irkoordinatorius aktyviai dalyvaujaávairiose etninei politikai ir etnineikultûrai skirtose konferencijose. Tary-bos atstovai áëjo á darbo grupës, ren-gusios naujà Tautiniø maþumø ástaty-mo redakcijà, sudëtá.

Pirmininkas �RUSLAN ARUTIUNIAN

Pirmininko pavaduotoja �NATALIJA ÐERTVYTIENË

Pirmininko pavaduotoja �ROMENA RAÞINSKAITË

1. Simonas Alperavièius (Lietuvosþydø bendruomenës pirmininkas), ága-liojimas atstovauti � Vitalijui Kara-korskiui;

2. Sergo Amirgulaðvili (Lietuvosgruzinø kultûros draugijos �Iberija�pirmininkas);

3. Tadeuð Andþejevski (Lietuvoslenkø sàjunga);

4. Ruslan Arutiunian (Lietuvos ar-mënø bendrija);

5. Adomas Asanavièius (Vilniauskraðto Lietuvos totoriø bendruome-nës pirmininkas);

6. Teofilë Bagdonavièienë (Pane-vëþio romø bendrijos �Nevo drom�pirmininkë�);

7. Liuèija Bartkienë (Lietuvos ru-munø kultûros draugija �Daèija�);

2003-2006 m. Tautiniø bendrijø taryba (patvirtinta 2003 m. balandþio 4 d.Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës

generalinio direktoriaus ásakymu Nr. 25):

8. Valerij Bereþok (Kauno slavø es-tetinio lavinimo centras);

9. Mahiras Gamzajevas (Lietuvosazerbaidþanieèiø bendrijos pirminin-kas);

10. Olga Gorðkova (Slavø gailes-tingumo fondo pirmininkë);

11. Turakul Chosèijev (Lietuvostadþikø bendrijos �Dusti� pirminin-kas);

12. Ela Kanaitë (Lietuvos rusømokyklø mokytojø asociacijos pirmi-ninkë);

13. Ivan Kolev (Lietuvos bulgarøbendrijos �Madara� pirmininkas);

14. Juzef Kviatkovski (Lietuvoslenkø mokytojø ir mokyklø draugijos�Macierz szkolna� pirmininkas);

15. Georgios Macukatov (Lietuvosgraikø visuomeniniø organizacijø aso-ciacijos prezidentas);

16. Leonidas Muraðka (Lietuvosgudø visuomeniniø organizacijø susi-vienijimo prezidentas);

17. Nadija Neporoþnia (Lietuvosukrainieèiø kultûros centro pirminin-kë);

18. Romena Raþinskaitë (Vilniausvokieèiø bendruomenë);

19. Gunta Rone (Lietuvos latviøvisuomeniniø organizacijø koordina-cinës tarybos pirmininkë);

20. Marija Rubaþevièienë (Lietu-vos Stepono Batoro vengrø kultûrosdraugijos pirmininkë);

21. Apolonija Skakovska (S.Mo-niuðkos Lietuvos lenkø kultûros cen-tro pirmininkë);

22. Natalija Ðertvytienë (Vilniausukrainieèiø bendrijos pirmininkë);

23. Romualdas Ðpakovskis (Lietu-vos karaimø kultûros bendrija);

24. Leila Urmanova (Uzbekø kul-tûros centro pirmininkë);

25. Liia Urmanienë (Lietuvos es-tø draugijos pirmininkë);

26. Roman Voinicki (Baltarusiøklubo �Siabryna� pirmininkas).


4

Tautiniø maþumø integracija á vi-suomeniná gyvenimà Latvijoje ir Es-tijoje turi prieðistoræ � valstybinëskalbos (prasidëjusià 1989 m.) ir pi-lietybës (nuo 1992 m.) politikà. Dëljos nuostatø didþioji dauguma þmo-niø, apsigyvenusiø minëtose ðalysetarybiniais laikais, neteko teisiø á pi-lietybæ ir buvo iðstumti ið politinësarenos.

Norëdama atitaisyti nelygybæðiems visuomenës sluoksniams, 1997m. tarptautinë bendruomenë pradëjoaktyviai propaguoti nacionalinës in-tegracijos idëjà: 1998 metø vasará Es-tijos vyriausybë priëmë integracijos ávisuomenæ programà, o 1999 m.gruodá Latvijos Ministrø kabinetas -rëminá dokumentà �Integracija á Lat-vijos visuomenæ�.

Abipusis interesønesuderinamumas

Estijos ir Latvijos valstybinës kal-bos, pilietybës ástatymø raida ir integ-racijos á visuomenæ programos viena-reikðmiðkai nepaaiðkinamos. Nuo1992 metø visus ðiuos procesus reikë-tø nagrinëti ðaliø vidaus (Estijos irLatvijos vyriausybiø) ir tarptautiniøorganizacijø (Jungtiniø Tautø, Euro-pos Tarybos, Europos Saugumo irBendradarbiavimo, Europos Sàjungos,NATO ir kitø) interesø sàveikoje. Èiapastebimas taip vadinamas abipusisinteresø nesuderinamumas. Tai situa-cija, kai skirtingø pusiø poþiûriai irpoelgiai tautiniø maþumø atþvilgiu ne-suderinami.

Pavyzdþiui, Estija ir Latvija mano,jog tarptautinë bendruomenë jø atþvil-giu yra nenuosekli: nors pripaþásta,jog Tarybø Sàjunga neteisëtai buvookupavusi ðias ðalis, taèiau tarybiniaislaikais atsikëlusiø þmoniø nelaikookupantais, kolonistais, nelegaliaisimigrantais. Prieðingai, tarptautinëbendruomenë vartoja tokius terminuskaip nuolatiniai gyventojai, rusakal-biai, ir netgi tautinë maþuma, kuriaireikia suteikti ypatingø teisiø.

Estija ir Latvija stebisi tokia logi-ka ir mëgina paveikti tarptautinæ ben-druomenæ pasakodamos apie sudëtin-gà istorinæ praeitá, kuria siekia ne tikpaaiðkinti kodël valstybiø politikatautiniø maþumø atþvilgiu skiriasinuo tarptautiniø standartø, bet ir pa-teisinti savo veiksmus.

Savo ruoþtu tarptautinei bendruo-menei atrodo nesuderinama, kad Lat-vija ir Estija siekia tapti demokratiniøorganizacijø, kaip Europos Sàjunga irNATO, narëmis, taèiau didelæ ðalyjegyvenanèiø þmoniø dalá atskyrë nuopolitinio gyvenimo.

Siekdama iðspræsti problemas,tarptautinë bendruomenë 1997 m. pa-siûlë Estijai ir Latvijai pradëti tauti-niø maþumø integracijos á visuomenæprogramà ir paþadëjo finansinæ para-mà.

Nesutarianèios pusës griebiasiskirtingø argumentø: tarptautinë ben-druomenë laikosi tarptautiniø tauti-niø maþumø teisiø apsaugos standar-tø. Baltijos ðalys remiasi istoriniaisXX amþiaus ávykiais, ypaè neteisëtaisTarybø Sàjungos veiksmais Baltijos ða-lyse 1940-1991 m.

Atrodo, kad kiekvienas turi savotiesà ir tvirtai jos laikosi. Vis dëlto, la-bai abejotina ar toks poþiûris gali bû-ti taikomas visai teisinei sistemai,áskaitant tautiniø maþumø teisiø ap-saugà.

Kalbø politika

XX amþiaus devintojo deðimtme-èio pabaigoje, veikiamos �perestroi-kos� ir átakingø visuomeniniø judëji-mø, Baltijos Tarybiniø SocialistiniøRespublikø Aukðèiausiosios tarybospriëmë konstitucines pataisas, kurio-mis ðalies gimtajai kalbai suteikë vals-tybinës kalbos statusà.

Baltijos ðalyse iðskiriami du vals-tybinës kalbos ástatymø leidybos pe-riodai. Pirmajam priskiriami ástaty-mai ar kiti teisës aktai, kuriuos Lie-tuva, Latvija ir Estija priëmë bûdamosTarybø Sàjungos sudëtyje. Antrasis

etapas prasidëjo, kai minëtos valstybësatgavo nepriklausomybæ.

Pirmieji valstybinæ kalbà regla-mentuojantys teisiniai dokumentaiLietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvopriimti 1989 m. Jais buvo nustatyti ið-samûs valstybinës kalbos vartojimoávairiose srityse reikalavimai, laiko-tarpis per kurá nuo rusø kalbos reikë-jo pereiti prie valstybinës bei apibrëþ-tos rusakalbiø teisës. Nors ðiais teisi-niais dokumentais buvo panaikintasrusø, kaip pagrindinës valstybinës kal-bos, statusas, asmenims buvo suteiktateisë kreiptis á visas valdþios institu-cijas, ámones, organizacijas ir oficia-liàja, ir rusø kalbomis.

Nuo aðtuntojo XX a. deðimtmeèiopabaigos Tarybø Sàjunga siekë, kad vi-si ne rusø kilmës ðalies gyventojai mo-këtø dvi kalbas, viena ið kuriø bûtørusø. Ðios tautos atstovai mokëdamivien gimtàjà kalbà, galëjo sëkmingaigyventi ir dirbti visoje milþiniðkosvalstybës teritorijoje.

Tuo tarpu 1989 m. Baltijos ðalys,panaikinusios rusø, kaip pagrindinësvalstybinës kalbos statusà, sukûrë sà-lygas dvikalbystei bûtent rusø tarpe(bent jau tø þmoniø, kurie ir toliauketino gyventi Lietuvoje, Latvijoje arEstijoje) atsirasti.

Ði pirmoji valstybinës kalbos ásta-tymø leidybos banga siejama su Bal-tijos ðaliø nacionaliniø kalbø teisiø at-kûrimu, nacionalinës valstybës politi-kos formavimu, bet tuo paèiu metu �ir su tam tikru tautiniø maþumø kal-biniø teisiø apribojimu.

Antràjá Baltijos ðaliø valstybinëskalbos ástatymø leidybos periodà la-biausiai átakojo didelës rusakalbiø gy-ventojø grupës ir ðaliø siekis tapti Eu-ropos bei transatlantiniø organizacijønarëmis. Baltijos ðalys nutarë populia-rinti savo kalbas, grieþtindamos kal-bos reikalavimus tam tikriems spe-cialistams ir tam tikrose privaèiosesferose.

Nors rusø liko antroji pagal papli-timà kalba Baltijos valstybëse, naujivalstybinës kalbos ástatymai aiðkiai

Tautiniø maþumø integracija á visuomenæir kalbø politika baltijos valstybëse

Kalba tarptautiniame seminare �Tautinës maþumos Baltijos ðalyse:integracijos procesai�


5

jos neapibrëþë. Pavyzdþiui, antrasisEstijos valstybinës kalbos ástatymostraipsnis �tautiniø maþumø kalbà�ávardijo kaip �uþsienio kalbà, kuriàtautinëms maþumoms priklausantysEstijos pilieèiai istoriðkai naudojokaip gimtàja kalbà.�

Pagal 2000 m. ðios ðalies gyvento-jø suraðymo duomenis paaiðkëjo, kadetniniai estai vis prasèiau moka rusøkalbà, tuo tarpu rusai vis aktyviau mo-kosi estø kalbos.

Estams, latviams, lietuviams ofi-cialiai iðnyko bûtinybë mokëti rusøkalbà, taèiau në viena ið ðiø tautø ne-gali iðgyventi kaip vienkalbë. Globa-linë komunikacija, verslo reikalai irypaè siekis tapti Europos Sàjungos beiNATO narëmis vertë aktyviai ben-drauti anglø ir kitomis uþsienio kal-bomis. Tuo paèiu metu dalis Estijosgyventojø savo nuostabai ir siaubui su-vokë, jog pretenduodami á kai kuriuosperspektyvius darbus be estø ir angløturi gerai mokëti rusø kalbà.

Dar iki Baltijos ðalyse pasi-rodant naujiems valstybinës kalbosástatymams (1995 m. - Lietuvoje ir Es-tijoje, 1999 m. - Latvijoje), juos papil-dë kiti teisiniai dokumentai (piliety-bës, ðvietimo bei rinkimø ástatymai),kuriais buvo pradëta rusakalbiø teisiøvarþymo politika. Galima teigti, jogvisi minëti ástatymai prisidëjo prie josdar labiau nei valstybinës kalbos ásta-tymai. Ypaè tai pasakytina apie Lat-vijà ir Estijà, kur, skirtingai nuo Lie-tuvos, pilietybë nebuvo automatiðkaisuteikta visiems jos pageidavusiemsnuolatiniams valstybës gyventojams.

Anot ekspertø, Latvijos teisiniaiaktai dël tautiniø maþumø integraci-jos á visuomenæ �buvo priimti, kadskatintø ne integracijà, o ne ðalies pi-lieèiø emigracijà�. Panaðiai manomair apie Estijà: teigiama, jog bendrosðios ðalies ástatymø leidëjø ir valdinin-kø pastangos nukreiptos paversti ru-sø gyvenimà Estijoje pragaru�. Pasta-ràjá teiginá patvirtina ðalies Vyriausy-bës politika: nustaèiusi reikalavimusestø kalbos þinioms patikrinti, iki1997-1998 metø nesiëmë jokiø veiks-mingø priemoniø skatinti ðios kalbosmokymàsi.

Ðiandien jau þinome, jog daugumarusakalbiø Baltijos ðaliø gyventojø visdëlto ne emigravo. Estijos ir Latvijosvisuomenës elitas, akylai stebimas Va-karø, turëjo pakeisti poþiûrá á rusakal-

bius ir imtis reformø, kurios tenkin-tø tarptautines organizacijas, tokiaskaip ES ir NATO.

Naujus reikalavimus pilietybës irvalstybinës kalbos ástatymams Balti-jos ðalys ávertino kaip priimtinus, betvisos ESBO ir jos vyriausiojo komi-saro tautiniø maþumø klausimais, Eu-ropos Tarybos bei Europos Sàjungosrekomendacijos sukeldavo audringusðaliø parlamentø, konservatyvesniønei vyriausybës, debatus. Dël to buvoágyvendintos vos kelios rekomendaci-jos.

Vykdydamos tautiniø maþumø in-tegracijos á visuomenæ programas, Es-tija ir Latvija nusprendë, jog nuo 2004m. Latvijoje, o nuo 2007 m. - Estijojevalstybës iðlaikomose tautiniø maþu-mø vidurinëse mokyklose dalykai busdëstomi valstybine kalba.

Dauguma ekspertø mano, kad ðissumanymas nebus ágyvendintas laikuvien dël kvalifikuotø mokytojø stokos,tuo tarpu tautiniø maþumø atstovaiguodþiasi, jog tokiomis priemonëmisbus suvarþytos jø teisës ágyti iðsilavi-nimà gimtàja kalba.

Estija pakeitë Ðvietimo ástatymà,leisdama mokykloms ir vietinei val-dþiai kreiptis á Vyriausybæ dël leidi-mo mokyklose dëstyti ne valstybinekalba. Latvijoje tokio sprendimo arti-miausiu metu, regis, nebus priimta.Tuo tarpu Lietuva nëra nustaèiusi ul-timatumo tautiniø maþumø mokyk-loms, palikdama apsisprendimo teisætëvams. Iki ðiol Lietuvos patirtis ro-dë, jog dëstymo tautiniø maþumø kal-bomis poreikis po truputá senka ir bevalstybës spaudimo.

1995 m. ir vëliau priimti valstybi-nës kalbos ástatymai Baltijos ðalyse,ypaè Latvijoje ir Estijoje, visø klausi-mø neiðsprendë. Pastaroji ðalis poaudringø politiniø diskusijø ne kartàtobulino minëtà ástatymà, taèiau vals-tybinës kalbos koncepcija ir toliau li-ko nepakitusi kitø ástatymø dëka. Tie-sa, Europos Komisija ir Estijos vy-riausybë tarpusavyje susitarë dël kal-bos reikalavimø privaèiame sektoriu-je, kuris remiasi �pagrástais visuome-nës interesais�. Ðios sàvokos neviena-reikðmiðkumas leidþia jà skirtingai in-terpretuoti - Estija gali balansuoti irsaugodama valstybinæ kalbà, ir vykdy-dama tarptautinius ásipareigojimus gi-nant tautiniø maþumø teises.Latvijoje �motyvuotø visuomeniniø

interesø� sàvoka reiðkia tà patá ðaliesvyriausybei derantis su Europos Ko-misija dël valstybinës kalbos reikala-vimø.

1995 m. priëmusi kalbos ir pilie-tybës ástatymus, Estija neabejotinaiprisidëjo prie ðalies rusakalbiø teisiøsuvarþymo. Jø viltys iðlaikyti valstybi-nës kalbos egzaminà sumenko po to,kai Estija priëmë naujà Pilietybës ásta-tymà, kuriame sugrieþtinti valstybinëskalbos mokëjimo reikalavimai. Dël tosulëtëjo tautiniø maþumø integracijaá ðalies visuomenæ ir sumaþëjo ne es-tiðkas elektoratas per rinkimus. Ðtai1996 m. kalbos egzaminà pilietybeigauti pagal ankstesnius reikalavimusir taisykles iðlaikë 16740 asmenø, tuotarpu naujàjá, 1997 m., iðlaikë tik2099 þmonës. Pagal veikianèià integ-racijos á visuomenæ rëminæ programàir pareiðkëjø galimybes pilietybei gau-ti natûralizacijos lygis Estijoje þemas.

Lietuvos Valstybinës kalbos ástaty-mas, priimtas 1995 m. sausio 31 d.,þymiai iðsamesnis nei 1989 m. ásakas(ástatyme 27 straipsniai, ásake - de-ðimt). Be valstybinës kalbos statusojame apibrëþiami bendri klausimaikaip valstybinës kalbos taisyklingu-mas ir lingvistiniø normø patvirtini-mo procedûros. Ástatymas reikalauja,kad visos Lietuvos institucijos, ámo-nës ir organizacijos teiktø paslaugaslietuviø kalba. Taip pat keliama sàly-ga, jog teismo procese dalyvaujantisasmuo, kuris nemoka valstybinës kal-bos, turi teisæ á nemokamas vertimopaslaugas. Ástatymas taip pat garantuo-ja gyventojø teisæ gauti iðsilavinimàvalstybine kalba visoje Lietuvos teri-torijoje ir valstybinës kalbos pamokosprivalomos visoms vidurinëms mo-kykloms. Pagal 27 straipsná, Ástatymoásigaliojimas apibrëþtas ástatymu �DëlLietuvos Respublikos valstybinës kal-bos ástatymo ágyvendinimo�. Uþ ásta-tymo ágyvendinimà atsakinga Valsty-binës lietuviø kalbos komisija prieLietuvos Respublikos Seimo.

Ástatymo ágyvendinimo ástatymasbuvo priimtas 1995-øjø vasará. Jame� trys straipsniai.

Paskutiniame raðoma, jog Visagi-no atominës elektrinës dokumentuo-se leidþiama vartoti Tarptautinës ato-minës energijos agentûros nustatytaskalbas. Taip Lietuva iðvengë pavojø,kurie galëjo kilti, jeigu rusakalbiuselektrinës darbuotojus, kuriø yra dau-


6

guma, bûtø bandyta versti darbe nau-doti lietuviø kalbà.

Faktas, kad nei Lietuvos Valstybi-nës kalbos ástatymas, nei jo ágyvendi-nimo ástatymas nuo 1995 m. nebuvokeisti, rodo, jog dël jø nekilo rimtes-niø problemø. Ðis faktas taip pat ro-do, kad Lietuvoje valstybinës kalbosreikalai þymiai maþiau politizuoti neiLatvijoje ir Estijoje.

Ar valstybinei kalbaireikia apsaugos?

Apskaièiuota, jog 228 pasauliovalstybëse kalbama beveik 6800 kal-bø. Estija, Latvija ir Lietuva patenka átø valstybiø, kuriose gyvena virð mili-jono etnine kalba ðnekanèiø gyvento-jø, sàraðà. Taèiau ðios kalbos yra en-demiðkos � egzistuoja tik vienoje vals-tybëje ir ðiandien jos yra pagrindinëstø ðaliø gyventojø kalbos.

Atsiþvelgiant á vieðus debatus,valstybinës kalbos ástatymai Baltijos

ðalyse buvo priimti, kad sustiprintøkultûriná ðaliø identitetà. 1989 m. Es-tijos valstybinës kalbos ástatymo pre-ambulëje raðoma: �Estijoje, estø gim-toje teritorijoje, estø kalbai valstybëskirs ypatingà dëmesá ir apsaugà. Perestø, kaip valstybinæ, kalbà padëti tvir-ti pamatai Estijos þmoniø ir kultûrosiðsaugojimui bei puoselëjimui�.

Panaðiai raðoma ir 1992 m. Latvi-jos valstybinës kalbos ástatymo pream-bulëje: �Latvija bus vienintelë etninëteritorija pasaulyje, kurioje gyvena lat-viø tauta. Viena ið svarbiausiø prielai-dø, kad ji egzistuotø, saugotø ir puose-lëtø savo kultûrà, yra latviø kalba. Perpastaràsias dekadas buvo pastebimaisumaþëjæs latviø kalbos vartojimasvalstybës reikaluose ir socialiniamegyvenime, todël bûtina imtis specialiøpriemoniø latviø kalbai apsaugoti�.

Raginimai apsaugoti ir iðgrynintiestø kalbà yra girdimi ir dabar. Tai ke-lia intriguojantá klausimà � ar daugu-mos kalbai ið viso reikia apsaugos, ko-

dël ir kokia ji turëtø bûti. Paprastaiásivaizduojama, jog tik tautiniø maþu-mø kalboms reikia apsaugos.

Kita vertus, Baltijos ðaliø susirûpi-nimà kelia vis populiarëjanti angløkalba ir maþëjantis mokymosi valan-dø, pavyzdþiui estø kalba, skaièius Es-tijos vidurinëse mokyklose. Prisimin-kime integracijà á Europos ir Transat-lantines organizacijas ir suprasime,kad anglø kalba palaipsniui Baltijosregione ásitvirtins kaip kalbos miðinysarba þargonas. Ðis fenomenas jau da-bar stebimas politikø, intelektualø,kariðkiø, studentø tarpe.

Kalbø padëties stebëjimas Baltijosðalyse, ypaè Latvijoje ir Estijoje, rodo,kad gyventojø dauguma, kaip ir tauti-nës maþumos junta grësmæ dël jø kal-bø ateities statuso.

Ðis klausimas, kad nebûtø uþgoþ-tas nereikalingø diskusijø, turi bûtikruopðèiai iðtyrinëtas abipusës pagar-bos ir tolerancijos dvasioje.

Priit JARVE/ECMI

Baku ir Vilniaus tragedijos �tarsi suklonuotos þudynës

Sausio 20 d. Tautiniø bendrijø na-muose Lietuvos azerbaidþanieèiø ben-drija ir Lietuvos Sausio 13-osios drau-gija maldomis pagerbë 1990 m. sausio20 d. þuvusius Baku ir 1991 m. sausio13 d. þuvusius Vilniuje. Maldoje daly-vavo azerbaidþanieèiai, lietuviai ir ki-tø tautybiø þmonës, taip pat ðiø tragið-kø ávykiø dalyviai. Buvo parengta kny-gø, foto nuotraukø, plakatø paroda, pa-sakojanti ir iliustruojanti minëtus ávy-kius. Skirtingø tikëjimø þmones kartumelstis uþ þuvusius pakvietë katalikøkunigas Gintaras Petronis ir musul-monø dvasininkas Kemal Ðahin.

Minëjime kalbëjo ir maldos daly-viai.

Þudyniø Baku mieste liudininkasLaimuntas Kleinauskas, tuo metu gy-venæs Azerbaidþane, pasisakydamaspabrëþë, kad didþioji dalis nuotraukøbei kitø eksponuojamø dokumentøjam yra matyti anksèiau ir yra geraipaþástami, nes tada jis palaikë gerusryðius su Azerbaidþano LiaudiesFronto struktûromis, þiniasklaida.Daug nuotraukø, kitø dokumentø ir

apie 200 vaizdajuosèiø apie sausio ávy-kius Baku 1990 m. jis buvo atveþæs áLietuvà. Anot L.Kleinausko, Bakuávykiø skaudi patirtis buvo ið daliespanaudota, organizuojant gynybà ir ko-ordinuojant þiniasklaidos darbà Vil-niuje 1991 m. sausio ávykiø metu.

Sausio 13-osios medaliu apdova-notas Famil Ðukiurov kalbëjo apieazerbaidþanieèiø bendrijos nariø da-lyvavimà sausio ávykiuose ginant Lie-tuvos parlamentà ir Spaudos rûmus.

Sausio 13-osios draugijos pirmi-ninkas Arnoldas Barysas kalbëdamaspaþymëjo: �Informacija apie Bakusausio tragedijà átakojo ir Sausio 13�osios ávykiuose dalyvavusius þmones,nes Lietuvos spaudoje ir televizijoslaidose, taip pat per uþsienio informa-cijos ðaltinius mus pasiekë komenta-rai apie pasaulio reakcijà á tai kas ávy-ko. Visa tai turëjo nemaþà psicholo-giná poveiká, dar labiau sukrëtë visusdorus pasaulio þmones. Atsirado rea-li bûtinybë kaþkà daryti, imtis konkre-èiø veiksmø, kad genocidas, ávykdytasBaku mieste, nesikartotø. Kaip á toká

nesiskaitymà su þmogiðkumu, á tokásusidorojimà su nepriklausomybëssiekianèia tauta turëjo reaguoti tarp-tautinë bendrija? Visiðkai nekalti be-ginkliai þmonës, vaikai, moterys, ðau-domi uþ tai, jog nori gyventi kitaip neiið jø reikalaujama. Nemanyèiau, kadatsirastø pasaulyje bent vienas þmo-gus, kuris nepasmerktø tokiø dalykø�.

Vilniaus universiteto docentas Al-girdas Ðukys pasisakydamas akcenta-vo: - �Ar gali taikiai gyventi skirtingøtautybiø, skirtingø religijø þmonës?Ðiandieninis mûsø bendravimas rodo,kad ne tik gali bendrauti, bet ir galiturëti bendrø reikalø, ginti bendrasvertybes, bendras idëjas. Baku ir Vil-niaus ávykiai mus apjungia kaip krau-jo brolius. Ir ðiandien prasminga, kadskirtingø tikëjimø þmonës per tokáminëjimà graþiai bendrauja. Todël aðmanau, bûtø labai gerai, kad tokiu pa-vyzdþiu pasektø ir didþiausiø pasau-lio valstybiø vadovai. Ir mûsø tas ma-þytis þingsnelis, tai þingsnelis á toles-ná tolerancijos, tarpusavio supratimostiprinimà. Norisi, kad tokia veikla


7

turëtø pasekëjø, kad ji plëstøsi, nes taivienintelis mûsø planetos iðsigelbëji-mo kelias. Kito kelio, kaip taikausbendravimo kelio, nëra�.

Minëjime kalbëjo Lietuvos azer-baidþanieèiø bendrijos pirmininkasMahiras Gamzajevas. Kreipdamasis ásusirinkusiuosius jis pasakë:

� - Ðiose pamaldose dalyvauja irmusulmonø dvasininkai. Be visa kito,tokià aplinkybæ sàlygoja dar keletaslabai svarbiø faktoriø. Dviejø tûks-tantmeèiø sandûra ðventojo Tëvo, Ro-mos popieþiaus Jono Pauliaus II dë-ka pasiþymëjo ávairiø religijø suartë-jimu, skirtingø konfesijø tarpusaviosupratimo stiprinimu, pakantumu ki-tiems tikëjimams. Ðia prasme mumsásimintini katalikø baþnyèios vadovoapsilankymai musulmoniðkose ðalyse:Bosnijoje, Palestinoje, Kazachstane,Azerbaidþane bei jo prasmingi susiti-kimai ir pokalbiai su ðiø ðaliø religi-niais hierarchais.

Ðiandien globalizacijos ir migracijosprocesø kontekste daugiatautëje, ávairiøreligijø visuomenëje ekumeniniai ryðiaitampa gyvybiðkai labai svarbûs.

Pastarøjø 15-20 metø audringø irpermainingø ávykiø fone vienu þmo-nijos iðsigelbëjimo nuo karinës praþû-ties bûdø tampa tolerancija visomsbendraþmogiðkoms vertybëms, ki-toms religijoms, nes visos religijosskleidþia taikà, tarpusavio supratimà,pagarbà Visagaliui, tikëjimà ðviesa.

Ðiandien pasaulinës kultûros irdvasinës vertybës sudaro taip pat ávai-riø religijø paveldà. Ir visos tautos yraðio religinio, kultûrinio ir dvasiniopaveldo vartotojos. Be to, norëèiaupaminëti katalikø ir musulmonøðventuosius raðtus. Savo ðaknimis jieyra susijæ su tuo paèiu senuoju Testa-mentu.

Yra ir kitø svarbiø dvasiniø, vi-suomeniniø ir istoriniø paskatø, tar-naujanèiø religijø tarpusavio dialogostiprinimui. Paþymëtina, kad tokio po-bûdþio katalikø ir musulmonø santy-kiai savo pradþià turi ir Lietuvoje.Þmonija visada tragiðkø ávykiø metustengdavosi susitelkti á vienà visumàprieð bendrà pavojø, bendrà nelaimæ.Tokia nelaimë, pavojus lietuviams irazerbaidþanieèiams bei kitoms tau-toms buvo tragiðki, tarsi suklonuotisausio ávykiai Baku ir Vilniuje. Po ðiøtragedijø 1990 m. vasario mën. Vil-niaus arkikatedroje bazilikoje buvoaukojamos miðios þuvusiems Baku

mieste atminti, o 1991 m. sausio 19 d.ten pat ávyko miðios, kuriose dalyva-vo Lietuvos azerbaidþanieèiai ir kitiislamo religijà iðpaþástantys þmonës,susirinkæ pagerbti þuvusiø sausio ávy-kiø metu Vilniuje atminimà. Ðias mi-ðias aukojo ðviesios atminties monsin-joras Kazimieras Vasiliauskas. Man te-ko garbë bendrauti su juo ávairiomisprogomis ir galiu dràsiai teigti, kad jisbuvo vienas ið katalikø ir islamo reli-gijø artimo bendravimo pradininkø netik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Taigi, þmoniø paaukojusiø savo gy-vybæ uþ Nepriklausomybæ, Tëvynësþemës iðlaisvinimà siekiai ir idealaiyra bendri. Ir Vilniuje, ir Baku geriau-si mûsø tautø sûnûs, dukros savo gy-

vybæ atidavë uþ tuos paèius Laisvës beiNepriklausomybës siekius. Visi ðiemûsø didvyriai þuvo nuo tos paèiosagresijos kulkø. Jø atminimà siejabendros vertybës ir idëjos. Tikiu, kadþuvusius neturëtø skirti ir mûsø reli-giniai ásitikinimai.

Ir tegul ði bendra malda tarsi dva-sinis tiltas dar labiau suartina mûsøatmintá. Mûsø dvasinë, pilietinë beiistorinë pareiga - ir toliau eiti bendrosmaldos, supratimo, bendros istorinësatminties iðsaugojimo keliu.

Visada privalome gerbti þuvu-sius, kurie savo krauju átvirtino Lie-tuvos ir Azerbaidþano Nepriklauso-mybæ. Tedovanoja Dievas jiems am-þinas malones�.

Minëjimo metu. Ið kairës � Sausio 13-osios draugijos pirmininkasA.Barysas, katalikø kunigas G.Petronis, Lietuvos azerbaidþanieèiø

draugijos pirmininkas M.Gamzajevas, musulmonø dvasininkas K.Ðahin,Draugijos valdybos narys M.R.Kerimov.

Kiti bendros maldos dalyviai


8

Kelionë dvasiniam ukrainieèiø vienijimuiEstijoje ir vizitas pas Lietuvos Respublikos

ambasadoriø Antanà Vinkø

Vilniaus Ðvè. Trejybës baþnyèià,kurios parapijieèiai � daugiausia uk-rainieèiai, aptarnauja tëvai Bazilijo-nai (tai Rytø apeigø katalikø arbaGraikø apeigø katalikø vienuoliai).Ðvè. Trejybës baþnyèia tikintiesiemsbuvo sugràþinta 1991 m. ir tø metøjoje klebonu dirba kun. Pavlo Jachi-mec OSBM (Ðv. Bazilijaus Didþiojoordino vienuolis). Be tikinèiøjø ukrai-nieèiø Lietuvoje, kun. Pavlo aptarnau-ja ir Estijoje gyvenanèius Rytø apeigøkatalikus. Kaip Lietuvoje, taip ir Es-tijoje Rytø apeigø katalikai turi tikvienà baþnyèià. Á Talino senamiesty-je po 2000 m. gaisro atstatytoje nedi-delëje Dievo Motinos Trirankës (vi-sø nekaltai nukentëjusiø globëja) baþ-nyèioje vykstanèias Ðv. Miðias tikintie-ji atvyksta ir ið aplinkiniø miestø.

2003 m. sausio 6�10 d. pastora-cinës Kalëdinës kelionës po EstijosRespublikà metu kun. Pavlo JachimecOSBM Ðv. Miðias aukojo TALINE,RAKVERE, JIHVI, PILVOJE, SA-VERNE. Tolimesniø vietoviø tikin-tiesiems kunigas ðv. Miðias aukojobutuose: Rakvere (Oksanos ir Vladi-

miro Didar bei Marijos Kiss), Jihvi(Ninos ir Grigorijaus Diaèenko), Pil-voje (Lilijanos Samuliak ir BogdanoÈerepachos), Saverne (Nastios ir Mi-kolo Medtvijèiuk). Be to ðventinobutus, lankë ligonius namuose bei li-goninëse, teikë ir kitokià dvasinæ pa-galbà. Reikia pastebëti, kad tà paèiàdienà, kunigas aukodamas Ðv. Miðiasnet ir trijose, viena nuo kitos ne vienàdeðimtá, o tai ir ðimtà kilometrø nu-tolusiose vietovëse, sugebëjo pasaky-ti naujà pamokslà, pateikti tik ðiosvietovës tikintiems ukrainieèiams ver-tingø patarimø, skatinanèiø dvasi-niam pakilimui.

Stebëtina klebono atmintis � geraipaþásta savo parapijieèius tuose toli-muose Estijos kampeliuose, þino jøbëdas, vargus, ligas. Tad nei kiek ne-reikia stebëtis, kad tëvas Pavlo � la-bai laukiamas. Kunigo laukia ne tiksuaugusieji, ypatingai jo laukia vaikai.Graþu þiûrëti, kaip dar mokyklos ne-lankantieji, atidþiai sekdami suaugu-siøjø giedamas giesmes ir patys jungia-si á maldos þodþius � nutæsdami norspaskutiná skiemená. O po Ðv. Miðiø,

kunigas sugeba ájungti vaikus ir èiapat organizuoja mini koncertus: gie-damos giesmës, skaitomi poezijosposmai. Ne tik vaikai turi giedoti, - átuos koncertus átraukiami net ir tëvai:vieni nedràsiai bando kaþkà prisimin-ti ið vaikystës, kiti eina ieðkoti uþsi-raðytø tekstø, matyt gerai þino, kad të-vas Pavlo vis vien iðprovokuos gies-mei, ar kokiam nors pasakojimui ir ki-taip nebus, tad pasiruoðæ ið anksto.Kunigo Pavlo neiðsenkanti energijauþdega nedràsiuosius � jis, þinodamasbegalæ melodijø, vos pradëjus virpëtiatlikëjo balsui, tuoj ateina á pagal-bà. Tëvas Pavlo uþdega pagarba savotautos dainoms, poezijai, paproèiams.Dëmesiu ir meile kiekvienam þmoguiliudija tikëjimà, savo pavyzdþiu sklei-dþia Dievo meilæ.

Tad ar bereikia stebëtis, kad, netir spaudþiant beveik 30 laipsniø ðal-èiui, á nekûrenamos baþnyèios Tali-ne sausio 6 d. (pirmadienio) vakarevykstanèias Ðv. Miðias susirinko ga-na didelis bûrys ukrainieèiø. Nors Ðv.Miðiø metu visi ganëtinai suðalo, ta-èiau po jø rinkosi ukrainieèiø kultû-ros centre (árengtame virð baþnyèios� baþnyèios pastogëje) susineðtineiKûèiø vakarienei. Ne atsitiktinai vi-sur ilgai uþsitæsdavo vakarienë beipokalbiai.

Ádomu stebëti, kad miðriose ðei-mose graþiai kalbama ukrainieèiø kal-ba. Man, lietuvei, buvo itin malonu ið-girsti, kad Jihvi buto ðeimininkë po-nia Nina þinojo graþø Þemaitijosmiestà Rietavà. Pasirodo, ten gyvenaGrigorijaus sesuo Tatjana, iðtekëjusi uþlietuvio Broniaus Juðkos ir puikiai ið-mokusi lietuviø kalbà. Juðkø dukrastudijuoja Vilniaus universitete.

Penkiø dienø pastoracinæ kelionæpo Estijà kun. Pavlo Jachimec OSBMuþbaigë vizitu pas Lietuvos Respubli-kos Ambasadoriø Estijoje JE AntanàVinkø.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvà pa-skelbus Nepriklausoma Respublikabuvo siekiama kuo greièiau jà sustip-Po ðv. Miðiø Rakveroje.


9

rinti, sulaukti pripaþinimo. Pirmuo-ju Nepriklausomos Lietuvos laikotar-piu Estijos Respublikoje dirbo sep-tyni Lietuvos Respublikos ambasado-riai: pirmuoju 1919 m. buvo paskir-tas dr. Pranas Vaiciuðka (1919-1920),vëliau dirbo Vytautas Jonas Gylys(1920 � 1922), Dovas Zaunius (1923-1923), Jonas Aukðtuolis (1923-1929), Kazys Gumauskas (1930-1931), Donatas Malinauskas (1931-1933), Bronius Dailidë (1933-1940).Lietuvai vël tapus Nepriklausoma iratstaèius ambasadø veikla, Estijojedirbo dr. Sigitas Kudarauskas (1991-1993), Deividas Matulionis (1993-1994), dr. Halina Kobeckaitë (1994-1997), Rimantas Tonkûnas (1997-2002). Nuo 2002 m. rudens Lietu-vos Respublikos ambasadoriumi Es-tijoje paskirtas jau dvyliktas Ambasa-dorius.

Naujasis Ambasadorius JE Anta-nas Vinkus � Daktaras � Lietuvojeuþëmæs itin atsakingus postus: ne kar-tà buvæs Sveikatos apsaugos vicemi-nistru, ministru, Vilniaus universite-to Santariðkiø ligoninës klinikø gene-raliniu direktoriumi per Kalëdas mi-nëjo 60 metø jubiliejø. Gilià lietuviøpagarbà Jubiliatui liudija gausybësveikinimø, ðiltø laiðkø, kuriuose netik padëka uþ nepriekaiðtingà, pasi-aukojamà tarnystæ Lietuvai, bet irpadëka Dievui, kad savo kelyje galë-jo sutikti tokià neeilinæ asmenybæ,besirûpinanèià kiekvienu. ,,Jûs gydë-te, vadovaudamas kitiems gydyto-jams akylai stebëjote ir reikalavote,kad þmonës bûtø gydomi ne vien to-bula aparatûra ar geriausiais vaistais,o gydytojo atjauta, ðirdimi, dëmesiuligoniui, negailint savæs, savo laiko,aukojant save. Prisiekæs Hipokratui,Jûs kaip niekas kitas, turite morali-næ teisæ tos priesaikos postulatø rei-kalauti ið savo pavaldiniø�, - raðomaviename sveikinimø.

Su Jubiliejumi JE Ambasadoriøpasveikino ir ukrainieèiai. Á susitiki-mà su Ambasadoriumi A. Vinkumikartu su Vilniaus Ðvè. Trejybës kle-bonu kun. Pavlo Jachimec OSBM nu-vyko Estijoje gyvenantys ukrainieèiai:Anatolijus Liutiuk (Graikø katalikøapeigø baþnyèios Taline administrato-rius) ir Orestas Bodnar (buvæs ukrai-nieèiø bendruomenës Estijoje pirmi-ninkas) bei ið Vilniaus atvykusi dr.Aldona Vasiliauskienë.

JE Ambasadorius, pats jaunystëjesvajojæs stoti á kunigø seminarijà, ge-rai þino Ðvè. Trejybës baþnyèià Vil-niuje ir prie jos veikiantá Bazilijonøvienuolynà. Nemaþai yra girdëjæs irapie Rytø apeigø katalikus, tad jamitin malonu buvo ið jø paèiø iðgirstiapie Rytø apeigø katalikø ukrainie-èiø veiklà Estijoje, Talino senamiesty-je esanèià baþnyèià bei ukrainieèiøkultûros centrà. Lietuvos Respubli-kos Ambasadorius Estijoje JE A.Vinkus sveèius supaþindino su savoankstesne veikla Lietuvoje. Dr. A. Va-siliauskienë dëkojo JE Ambasadoriuiuþ didþiulæ pagalbà Lietuviø katali-kø mokslo akademijai 1994-1997 m.organizuojant mokslines bei jubilieji-nes konferencijas, prikeliant ið uþ-marðties þymius dvasininkus, mokslobei kultûros veikëjus prieðkario Lie-tuvoje ir iðeivijoje, uþ iðkilmingà 90metø jubiliejaus organizavimà LKMAilgameèiui pirmininkui prof. kun.Antanui Liuimai SJ, 2000 m. pradþio-je. Susitikimo metu kalbëta apie ben-dradarbiavimo tarp lietuviø ir ukrai-nieèiø bendruomeniø galimybes beisvarbà.

Atvykusieji ukrainietiðkai atlikokeletà kalëdiniø giesmiø. PasveikinæJE Ambasadoriø Antanà Vinkø su

60 metø jubiliejumi, sugiedojo ilgiau-siø metø, kartu nusifotografavo irSveèiø knygoje paliko prasmingà ára-ðà, primindami, kad iðdalintas ir te-bedalijamas gëris anksèiau ar vëliausugráþta.

Kelionës po Estijà metu stebinoneiðsenkantis ukrainieèio kunigo t.Pavlo OSBM optimizmas, net ir tada,kai spiginant ðalèiui, vietoj karðtos ar-batos ið termoso teko iðkratyti ledogabalëlius ar kai reikëjo nuolat gram-dyti maðinos viduje ledu besidengian-èius langus, ar nesant kas pakeistø prievairo teko jam nuo nikstelëjimo suti-nusia koja spausti maðinos pedalus...Taigi, kaip matome, be dvasiniø dar-bø kunigas buvo ir vairuotoju, o spau-dþiant per 30 laipsniø ðaltukui, ir ma-ðinai neuþsivedant � mechaniku.

Þinoma lietuviø pedagogë, raðyto-ja, katalikø veikëja Marija Peèkaus-kaitë raðë: ,,Silpnà þmogø aplinkybësformuoja, stiprus þmogus � formuojaaplinkybes�. Ðios pastoracinës kelio-nës metu kun. t. Pavlo JachimecOSBM ir iðkilo kaip stipri dvasingaasmenybë, visiems sëjanti Dievo mei-læ, gërá ir groþá.

Dr. Aldona VASILIAUSKIENË(Vilniaus universitetas)

Lietuvos Respublikos ambasadoje Estijoje. Ið kairës: kun. Pavlo JachimecOSBM, JE Lietuvos Respublikos ambasadorius Estijoje Antanas Vinkus,dr. Aldona Vasiliauskienë ir ukrainieèiø bendruomenës Estijoje atstovai:Anatolijus Liutiuk ir Orestas Bodnar.


10

Ð.m. kovo 21 d. Vilniu-je Tautiniø bendrijø namøsvetainëje Lietuvos azer-baidþanieèiø draugija irTautiniø bendrijø namaiorganizavo renginá Novruzbajramy � senovinæ tradici-næ azerbaidþanieèiø Naujø-jø Metø ðventæ pagal Sau-lës kalendoriø. Be Lietu-vos azerbaidþanieèiø drau-gijos nariø ðventëje dalyva-vo Lietuvos RespublikosSeimo nariai, Tautiniø ma-þumø ir iðeivijos departa-mento prie Lietuvos Res-publikos Vyriausybës va-dovai, Vilniaus Universite-to dëstytojai, dvasininkai,raðytojai, azerbaidþanieèiøliteratûros vertëjai, kitøtautiniø bendrijø atstovai,Tautiniø bendrijø namødarbuotojai, þiniasklaidosatstovai.

Renginyje kalbëjo irsveikinimo þodþius tarëLietuvos Respublikos Sei-mo pirmininko pavaduoto-jas G.Steponavièius, Seimoþmogaus teisiø komitetopirmininkas G.Dalinkevi-èius, Seimo narys A.Melia-nas, Tautiniø maþumø ir ið-eivijos departamento gene-ralinis direktorius A.Pet-rauskas, Vilniaus universi-teto docentas A.Ðukys,mokslø daktaras V.Graþu-lis ir Lietuvos tadþikødraugijos �Dusti� pirmi-ninkas T.Chosèijev. Poetasir vertëjas A.Bukontas, ið-taræs sveikinimo þodá,skaitë azerbaidþanieèiøpoetø kûriniø vertimus lie-tuviø kalba.

Renginio metu buvoperskaityti AzerbaidþanoValstybinio Komiteto iðei-vijos reikalams, Vengrijosazerbaidþanieèiø bendri-jos, Ðvedijos azerbaidþanie-

èiø organizacijos sveikini-mai ir linkëjimai Novruzproga Lietuvos azerbaidþa-nieèiams.

Ðventës metu kalbëjoLietuvos azerbaidþanieèiødraugijos pirmininkasM.Gamzajevas. Pateikiamejo pasisakymo santraukà.

Azerbaidþanieèiø tautaturi labai senus paproèius,tradicijas, ðventes, kuriosdidþia dalimi darë átakàtautos pasaulëþiûrai, tauti-nio mentaliteto ir etnokul-tûros formavimuisi. Vienaið tokiø seniausiø, pilnøðviesos ir laukiamø ðven-èiø yra Novruz bajramy,kurià azerbaidþanieèiaikiekvienais metais ðvenèiakovo 21 d. Paþodþiui Nov-ruz reiðkia �Nauja diena�,kitaip tariant Naujøjø Me-tø pradþia pagal Saulës ka-lendoriø. Novruz ðvenèia-mas pavasario lygiadieniometu.

Prieð kalbëdamas apiedvasinæ Novruz esmæ irazerbaidþanieèiø papro-èius bei tradicijas, susiju-sias su ðia ðvente, manauturëèiau atlikti tam tikràistoriná ekskursà á praeitá,nes ðios ðventës atsiradi-mas tiesiogiai yra susijæs suzoroastrizmo religija ir josðventuoju raðtu Avesta. Pa-grindiniai zoroastrizmo ka-nonai yra iðdëstyti ðvento-joje knygoje Avesta (paþo-dþiui �Pirmoji þinia�). Pir-mieji Avestos tekstai buvoparaðyti VII � VI a. prieðmûsø erà Persijoje, kai èiazoroastrizmas buvo valsty-binë religija. Ðie tekstaiauksinëmis raidëmis buvouþraðyti ant jauèiø odø. Pa-davimai byloja, kad 12tûkstanèiø jauèiø odø suAvestos tekstais sudegino

Novruz � ðviesos, gerumoir atsinaujinimo ðventë

Aleksandras Makedonietis,kai IV a. prieð mûsø eràuþkariavo Persijà. Po ðioávykio praëjus beveik tûks-tanèiui metø, Sasanidø di-nastijos valdymo metais,Avestos mokymas buvoperraðytas ið naujo. Avestostekstø kalba, priskiriamaindoeuropieèiø kalbø gru-pei, ðiuo metu yra mirusi irnaudojama tik liturgijosmetu. Be to, Avesta paraðy-ta eilëmis, tai puikus seno-vës iranënø silabinës po-ezijos pavyzdys. Pirmà kar-tà Europoje Avestos verti-mas pasirodë prancûzøkalba 1771 m. Galingàáspûdá Avesta paliko vokie-èiø filosofui F.Nièei, kurisþymiausiàjá savo veikalàpavadino �Ðtai taip Zora-tustra kalbëjo�. Ið lietuviøautoriø pirmasis Zoratust-ros vardà 1769 m. paminë-jo K.Narbutas knygoje �Lo-gika arba mastymo ir daik-tø apgalvojimo mokslas�.Poetas A.Mickevièius pokelionës, 1838 m. paraðëkûriná �arimanas ir Ormu-zas�, kuris áeina á jo Krymosonetø ciklà. Ðiame eilërað-tyje yra apdainuojamasdviejø pradø (gërio ir blo-gio) kova.

Pagrindinius zoroast-rizmo principus sudarodviejø jëgø � gërio ir blogioarba ðviesos ir tamsos tar-pusavio kova, tikëjimas ga-lutine gërio pergale. Aves-toje gërá, ðviesiàsias jëgassimbolizuoja Achura Maz-da arba Charmazdas, o blo-gá, tamsiàsias jëgas � Ang-romanju. Azerbaidþanie-èiai juos vadina Hormuz irAhriman. O ðio tikëjimopranaðas Zoroastras Azer-baidþane yra vadinamasZerduðtu. Avestos postu-

latai nurodo, kad gëris irblogis atsiranda kiekvienoþmogaus laisvo pasirinki-mo sekoje. Blogis yra apri-botas ir nëra amþinas, o gë-ris � amþinas ir beribis. Ðispostulatas yra pagrindiniszoroastrizmo principas.

Todël Novruz ðvenèia-me bûtent pavasario lygia-dienio metu, kai diena su-silygina su naktimi ir tam-pa ilgesne uþ naktá, kai bai-giasi þiema ir ðviesa nugalitamsà. Visoje gamtoje pra-sideda atsinaujinimas,Kristijono Donelaièio þo-dþiais tariant �Jau saulelëvël atkopdama budinosvietà...�.

Dabartinëje Azerbai-dþano teritorijoje Novruzðventë buvo ðvenèiama ikiislamo atëjimo, dar VI-V a.prieð mûsø erà. Tada Azer-baidþanas buvo vadinamasAtropateno valstybe. Nov-ruz ðventës paproèiai ir tra-dicijos didþiaja dalimi yrasusijæ su buitiniø taisykliø,apeigø sàvadu, moraliniais,etiniais principais, mitais,giesmëmis, maldomis, him-nais ir kitais elementais, ið-dëstytais Avestoje. Novruzprasideda nuo apsivalymo.Prieð ðventæ iðvalomi na-mai, drabuþiai, namø apy-vokos reikmenys. Þmogusprivalo apsivalyti ne tik fi-ziðkai, bet ir dvasiðkai.Novruz negalima ðvæsti ne-apsivalius dvasiðkai, neatli-kus tam tikro katarsio,dvasinio apsivalymo, tauri-nimo proceso. Prieð apsiva-lymà pradedami augintikvieèiø daigai, kuriuosazerbaidþanieèiai vadinasemeni. Semeni � ne tikðventinio stalo puoðmena,azerbaidþanieèiams semeni� pagrindinis Novruz sim-


11

bolis, derlingumo simbolis.Tai pirmasis ðvelnus þalu-mynas namuose. Pagal jánustatoma, koks bus atei-nanèiø metø derlius: jeigusemeni iðaugo graþûs iraukðti, tai metai bus derlin-gi. Be jokios abejonës, se-meni kultas Azerbaidþaneyra susijæs ir su þemdirbys-te, ir su senovinëmis duo-nos kepimo tradicijomis.Azerbaidþane ir dabar ke-pama ávairiausia duona pa-gal seniausius protëviø re-ceptus. Yra ir Duonos mu-ziejus. Taèiau semeni augi-nimas turi ir moraliniø beifilosofiniø aspektø. Tai �dalyvavimas naujojo gyve-nimo prasidëjime. Semeniauginami su meile ir pagar-ba. Ðie silpni þalumynaireikalauja ypatingo dëme-sio ir gerumo. Þmogø, juosauginantá, supa ðvelnumasir gerumas, ðviesa, jis tam-pa tauresnis ir savo sieloje,savo mintyse tampa Kûrë-ju, o ne griovëju.

Azerbaidþanieèiai Nov-ruz metu puoðia ðventinástalà su didele pagarbamaistui, duonai. Ypatin-gais laikomi patiekalai, pa-gaminti ið semeni, jie su di-dele meile ir pagarba yradovanojami. Priimta antðventinio stalo patiekti 7patiekalus, kuriø pavadini-mai prasideda raide S. Pir-masis patiekalas bûna ið se-meni. Skaièius septyni yraðventas skaièius. Ðventeigaminamas plovas, patie-kiama daug saldumynø, py-ragø, dþiovintø vaiðiø, ávai-riø rieðutø ir kitø skanëstø.Ðventinis stalas puoðiamasir marguèiais. Kaip ir kito-se tautose, marguèiai reið-kia naujo gyvenimo pra-dþià, tai � vaisingumo sim-bolis. Ðiais ðventiniais pa-tiekalais bûtinai vaiðinamikaimynai, paþástami ir ne-paþástami. Per ðventes dau-giausia geriamas raudonasvynas, granatø sultys. Azer-baidþane Ðamachy rajone

pusë milijono parsø, labaiturtinga kolonija, gyvenan-ti Bombëjaus apylinkëse)Irane, Irake, Azerbaidþane.Be to, ðios religijos ben-druomenës veikia ir Di-dþiojoje Britanijoje, JAV,Kanadoje, Vokietijoje ir ki-tur.

Taèiau, nepaisant ðiø is-toriniø aplinkybiø, zoro-astrizmas ir Novruz azer-baidþanieèiø etnokultûrossanklodoje paliko reikð-mingus bei ávairiaspalviussluoksnius.

Be jokios abejonës,daugelis Novruz apeigø da-rë átakà daugelio azerbai-dþanieèiø tradicijø ir pa-proèiø atsiradimui, azer-baidþanieèiø pasaulëþiûros

iki ðiol auginama nuo seno-vës þinoma vynuogiø rûðis� Artavan, ið kuriø Novruzðventei gaminamas vynas.Tai metas, kai nelaikomaspyktis, susitaiko prieðai,turtuoliai padeda vargðams,þmonës sveèiuojasi vienipas kitus, aplankomos á ki-tà pasaulá iðëjusiø giminiøir artimøjø amþino poilsiovietos, sodinami medeliai,ridenami marguèiai, ðoka-mi tautiniai ðokiai, vykstateatralizuoti renginiai, im-tynininkø varþybos, þirgølenktynës, ir kt. Ðventësmetø bûrëjos pranaðaujajaunimui bûsimas suþadë-tuves, vestuves ir panaðiai.

Bûtinas Novruz ðventësatributas � ugnis. Azerbai-dþanieèiø mitologijoje ug-nis � ðventa stichija, neðan-ti savyje Dieviðkàjá teisin-gumà. Azerbaidþane ypa-tingai garbinama ugnis.Yra iðlikæ senosios ugniesgarbintojø ðventovës, ku-riose visà laikà dega ugnis.Azerbaidþanà daþnai vadi-na ugnies ðalimi. Bakumiesto herbe pavaizduotostrys ugnys. Norëèiau pri-minti, kad ir mûsø bendri-ja beveik deðimt metø, taiyra iki jos perregistravimo1997 m., vadinosi �Odlarjurdu� (�Ugnies ðalis�).Ðvenèiant Novruz, kuriamilauþai, uþdegamos þvakës.Þmonës perðoka per lauþà.Tokiu bûdu tikima, kad jieapsivalo nuo nesëkmiø, liû-desio, skausmo ir kitø pro-blemø.

VII mûsø eros amþiujeir vëliau, kai arabai musul-monai uþkariavo Persijà,Azerbaidþanà, VidurinæAzijà ir ðiuose kraðtuosepaskleidë islamo religijà,zoroastrizmo tikintieji bu-vo persekiojami, jie buvopriversti pereiti á nelegaløtikëjimà arba pasitraukti iððalies. To pasekoje ðiuo me-tu iðliko tik keletas ne-skaitlingø zoroastrizmobendrijø Indijoje (tai apie

formavimuisi, tautiniomentaliteto átvirtinimui.Novruz mus moko kilniau-siø ir tauriausiø dalykø,nes Novruz � tai gerumo,meilës þmogui, gamtai, su-sitaikymo, dosnumo, sve-tingumo, pagarbos vyres-niajai kartai, mirusiøjø pa-gerbimo, istorinës atmin-ties iðsaugojimo, tikëjimo irvilties ðventë.

Esu ásitikinæs, kad Lie-tuvos azerbaidþanieèiai,puoselëdami ir saugodamipaveldëtus ið savo protëviøtokius svarbius tautinio ta-patumo bruoþus, ir toliaugyvens harmonijoje su lie-tuviais ir kitomis ðalyje gy-venanèiomis tautomis, kar-tu kurs Lietuvos ateitá.

Tautiniø bendrijø namø virtuvëje Novruz ðventiniamstalui azerbaidþanieèiø patiekalus ruoðia Draugijosvaldybos narys Mamed Ragim Kerimov


12

�Etniniø santykiø darna - tai vie-nas pagrindiniø politiniø kriterijøstojant á Europos Sàjungà. Etninëspolitikos koncepcija yra pirmasisdokumentas, iðsamiai apþvelgiantisesamà Lietuvos tautiniø maþumø pa-dëtá�, - naujà dokumentà apibûdinaspecialistai.

Tautiniø maþumø ir iðeivijos depar-tamentas parengë naujà ir iðsamø do-kumentà �Lietuvos Respublikos etni-nës politikos koncepcija�, apþvelgian-tá ðalies tautiniø maþumø politikà, kul-tûrinæ-socialinæ raidà. Koncepcija api-bûdina mûsø ðalies etniniø grupiø si-tuacijà, nubrëþia perspektyvas.

Apie naujo dokumento svarbà ir ak-tualiausias tautiniø maþumø proble-mas pasakoja vienas koncepcijos ren-gëjø, Tautiniø maþumø ir iðeivijos de-partamento generalinio direktoriauspavaduotojas Stanislavas Vidtmannas.

KONCEPCIJA- Pastaruoju metu ðalyje kuriama

nemaþai ávairiausiø srièiø strategijø,koncepcijø. Kokia Etninës politikoskoncepcijos paskirtis, kas inicijavoðio dokumento atsiradimà?

- Koncepcijos kûrimà inicijavo Tau-tiniø maþumø ir iðeivijos departamen-tas. Ðiame dokumente keliami ne tiktautinëms maþumoms aktualûs klausi-mai - tai bendra ðalies etninë politika.Juk maþumos neatsiejamos nuo di-dþiausios etninës grupës. Tai pirmasbandymas apþvelgti etniniø grupiø po-litikà. Iki ðiol pagrindiniai dalykai at-sispindëjo Tautiniø maþumø bei Pilie-tybës ástatymuose.

Pagal ðá dokumentà siûlome pareng-ti specialià Tautiniø maþumø integraci-jos programà. Koncepcija turëtø tapti te-oriniu ðios programos pagrindu.

- Koncepcijoje apþvelgiate pagrin-dines ðalies tautiniø maþumø proble-mas. Kurios ið jø aktualiausios ir rei-kalaujanèios skubiø sprendimø?

- Taip, koncepcijoje palietëme nema-þai problemø. Aktuali ðvietimo, pilie-tinio aktyvumo, ðalies kultûrinio pavel-do apsaugos bei tautinës-rasinës diskri-minacijos problematika. Svarbu ðalintineigiamus visuomenës stereotipus, ma-þinti tautiniø maþumø atskirtá. Negerai,kai darbo ar kitos grupës formuojamospagal priklausymà tam tikrai etnineigrupei. Koncepcijoje nurodome bûdus,kaip iðvengti tokiø negeroviø.

- Kol kas Lietuvoje nëra daug ra-sinës ar tautinës diskriminacijos at-vejø.

- Taip, taèiau ðiai problemai reikiaskirti daugiau dëmesio. Lietuvai integ-ruojantis á Europos Sàjungà (ES) galiatsirasti ir naujø etniniø bei rasiniøgrupiø. Gali bûti, kad jø poþiûris, men-talitetas labai skirsis nuo mums ápras-to. Lietuvos visuomenë dar neturi pa-tirties, todël reikia ið anksto rengtis pa-sikeitimams. Akivaizdus pavyzdys Vo-kietijoje - ten kyla ir sprendþiamos tur-kø-kurdø problemos. Neturëtume uþ-merkti akiø. Ir mes turëtume pasireng-ti naujiems iððûkiams.

ÐVIETIMAS- Ðvietimo problemas keliate kaip

vienas aktualiausiø. Áþvelgiate daugdabartinës ðvietimo sistemos trûku-mø?

- Kalbame apie ðvietimà, bet tai ne-reiðkia, kad Lietuvos ðvietimo sistemàvertiname kritiðkai. Mûsø ðalyje tauti-niø maþumø ðvietimo modelis susifor-mavo istoriðkai. Dar sovietmeèiu vei-kë rusakalbiø ir lenkakalbiø mokyk-los. Dþiaugiamës nuoseklia ðvietimopolitika. Atgavus Nepriklausomybælenkakalbiø mokyklose vaikø padaugë-jo. Prieð gerà deðimtmetá lenkø dësto-màja kalba mokësi apie 9 tûkstanèiusmokiniø, o jø skaièius dabar virðija 22tûkstanèius.

- Vis dëlto á kà reikëtø atkreipti dë-mesá?

- Pastaraisiais metais nemaþai tau-tiniø maþumø ðeimø vaikus leidþia álietuviðkas mokyklas. Kai kuriose lie-tuviðkø mokyklø klasëse apie pusæmokiniø yra ið nelietuviðkø ar miðriøðeimø. Ðie vaikai pasineria á lietuvybæ,ir tai puiku. Taèiau neretai jie praran-da galimybæ puoselëti savo tautiná ta-patumà. Siûlome atsiþvelgti á tai ir su-daryti galimybes ðiems mokiniams ne-pamirðti gimtosios kalbos, nacionali-niø paproèiø.

- Tautiniø maþumø ðeimø vaikairenkasi lietuviðkas mokyklas, nespastaruoju metu kyla bëdø dël lietu-viø kalbos valstybinio egzamino. Lie-tuviðkose mokyklose jam rengiama-si rimèiau negu kitose.

- Egzistuoja lietuviø kalbos valstybi-nio egzamino problema. Ðioje srityjebûtinas rimtas apsisprendimas. Tautiniømaþumø mokyklose lietuviø kalbos eg-zamino reikalavimai kaip valstybinës

kalbos, lietuviðkose mokyklose tai gim-tosios kalbos egzaminas. Pasirengimasir vertinimas skiriasi. Kiek þinau, Ðvie-timo ir mokslo ministerija siekia ben-dros sistemos. Turëtø bûti rastas opti-malus ðios problemos sprendimas.

TOLERANCIJA- Apklausø duomenys rodo, kad

Lietuvoje nemëgstamiausios etninësgrupës - romai ir þydai. Lietuviamstrûksta tolerantiðkumo?

- Lietuva neiðsiskiria ið kitø Euro-pos ðaliø. Daugumoje valstybiø romaisulaukia maþiausiai simpatijø. Taip yradël daugelio prieþasèiø: romai gyvenaatsiskyræ, jø gyvenimo bûdas ypatingas.Norëèiau pabrëþti, kad Lietuvos romaisavarankiðkai neiðeis ið susidariusiosaklavietës, jiems bûtina padëti.

Kalbant apskritai apie tolerantiðku-mo stokà, Lietuvoje (kaip ir kitose ða-lyse) gajûs stereotipai, tam tikrø tauty-biø atstovai nemëgstami dël ávairiau-siø prieþasèiø. Be to, atskirtá tarp skir-tingø etniniø grupiø kartais skatina irþiniasklaida.

- Ar daþnai tenka susidurti sutautine diskriminacija?

- Yra buvæ tokiø atvejø, taèiau tai në-ra masinis reiðkinys. Vakarø ðalyse spe-cialios institucijos kontroliuoja diskri-minacijos reiðkinius. Siûlome plëstiMoterø ir vyriø lygiø galimybiø kontro-lieriaus institucijà arba steigti naujà, ku-ri nagrinëtø pilieèiø skundus dël diskri-minacijos. Departamentas negali kon-troliuoti ir bausti tautinës ar rasinës dis-kriminacijos. Nauja institucija suteiktøgalimybæ nepatenkintiems þmonëmsieðkoti teisybës, tikrinti faktus.

INTEGRACIJA- Pabrëþiate, kad etninë politika

ypaè svarbi stojant á ES. Kokius rei-kalavimus kelia ES?

- Koncepcijoje skiriame daug dë-mesio integracijai á ES. Siûlome ne tiksteigti specialià institucijà þmoniøskundams dël diskriminacijos nagrinë-ti, bet ir parengti nacionaliná kovos sudiskriminacija ir rasizmu bei etniniunepakantumu planà. Tokius planus tu-ri dauguma Europos ðaliø. Ðis doku-mentas numatytø priemones ávairiosesrityse ir þingsnius, kurie uþkirstø ke-lia diskriminacijai ar nelygybei.

(�Lietuvos þinios�,2003 m. kovo 6 d. Nr. 54 (10483)

Parengta etninës politikos koncepcija


13

Pateikiame skaitytojams 2003 m.sausio 31 d. �Lietuvos þiniose� ið-spausdinto J.Raðtauskaitës staipsnio�Tautiniø bendrijø namai turëtøplëstis� santraukà.

Tautiniø bendrijø namuose Vilniu-je vykæs seminaras �Tautiniø maþumøorganizacijos demokratinëje visuome-nëje ðiandieninës aktualijos ir raidosperspektyvos�. Darsyk patvirtino ðiosástaigos veiklos reikðmæ ir svarbà ða-lies visuomeniniam politiniam gyve-nimui. Pasak Tautiniø maþumø ir ið-eivijos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybës generaliniodirektoriaus Antano Petrausko, norintpuoselëti tautiniø maþumø tradicijasir kuo iðsamiau informuoti visuome-næ apie tautiniø maþumø problemas,bûtina palaikyti tokias ástaigas kaipTautiniø bendrijø namai.

NAMAITautiniø bendrijø namai ákurti

1991 metais. Tuo metu tai buvo pir-moji ir vienintelë tokio pobûdþio ástai-ga Vidurio ir Rytø Europoje. Tautiniøbendrijø namuose patalpas turi 14Lietuvos tautiniø maþumø visuomeni-niø organizacijø. Èia dirba Tautiniøbendrijø taryba. Tautiniø bendrijø na-mø patalpomis naudojasi visos oficia-liai ðalyje registruotos tautiniø maþu-mø visuomeninës organizacijos. Na-muose pradëta kaupti biblioteka, kas-met auga videotekos fondai.

VEIKLATautiniø bendrijø namai daugiau-

sia dëmesio skiria Lietuvos tautiniømaþumø tapatumui puoselëti, skatinair remia tautiniø maþumø integracijà

á ðalies visuomeniná politiná gyveni-mà. �2002 metais Tautiniø bendrijønamuose surengta per 50 ávairaus po-bûdþio renginiø: parodø, koncertø,knygø pristatymø, susitikimø. Tradici-niais namø renginiais yra tapæ ávairiøðalies tautiniø maþumø istoriniø tëvy-niø valstybiniø ir nacionaliniø ðven-èiø minëjimai, koncertai.

Kartu su Tautiniø bendrijø tarybasurengëme pirmàjá ðalies tautiniø ma-þumø sekmadieniniø mokyklø festiva-lá. Jame dalyvavo 18 sekmadieniniømokyklø kolektyvø ið 6 Lietuvosmiestø, atstovaujantys 12 tautybiø�, -pasakojo namø direktorë Alvida Ge-daminskienë. Tautiniø bendrijø namai,tautiniø maþumø visuomeninës orga-nizacijos savo veikla prisideda priepozityvaus Lietuvos, kaip daugiatautësir daugiakultûrës valstybës, ávaizdþioformavimo.

VIENIJA�Manome, kad per dvylika metø

Tautiniø bendrijø namai árodë, kad ðienamai yra reikalingi visuomenei. Na-mai savo veikla siekia ugdyti Lietuvosvisuomenës nariø tarpusavio supratimàir tolerancijà. Remdami tautiniø ma-þumø visuomeniniø organizacijø veik-là, siekiame formuoti pilietinæ visuo-menæ, ugdyti pasididþiavimà mûsøvalstybe�, - aiðkino Gedaminskienë.

Tautiniø bendrijø namuose organi-zuojami valstybinës kalbos kursai so-cialiai remtiniems asmenims (bedar-biams), kuriuos remia Valstybinë lie-tuviø kalbos komisija bei Tautiniø ma-þumø ir iðeivijos departamentas. Kas-met lietuviø kalbos mokosi apie 50þmoniø. Namuose dirba atskirø tau-tiniø maþumø visuomeniniø organiza-

�Tautiniø bendrijø namai turëtø plëstis�cijø sekmadieninës mokyklos, kurio-se vaikai mokosi savo tëvø ir protëviøgimtosios kalbos, susipaþásta su isto-riniø tëvyniø istorija, paproèiais ir tra-dicijomis.

PERSPEKTYVOSTæsime dalykinius kontaktus su ða-

lies organizacijomis, norime plëstitarptautinius ryðius, todël bendradar-biausime su panaðaus pobûdþio ástai-gomis ir organizacijomis kitose vals-tybëse.

Mûsø laukia kasdienis, pakanka-mai konkretus darbas, teikiant para-mà tautiniø maþumø visuomeninëmsorganizacijoms. Ðiais metais jis busdaugiau susietas su mûsø valstybëssiekiu tapti ES nare�, - apie bûsimusdarbus kalbëjo Gedaminskienë.

RÛPESÈIAIVadovë neslëpë, kad netrûksta rû-

pesèiø - pirmiausia namams reikëtødidesniø patalpø. �Per pastaruosiusdeðimt metø beveik dvigubai padau-gëjo tautiniø maþumø visuomeniniøorganizacijø, jø daugës ir toliau. Á or-ganizacijas buriasi negausios ðalyjegyvenanèios tautinës bendrijos. Lietu-vai tapus ES nare, ðalyje padaugës ki-tø tautybiø ir rasiø atstovø. Jie taippat kurs savo organizacijas, plëtosveiklà. Manome, kad namai turëtø pa-dëti ðioms organizacijoms, jø nariamsásilieti á mûsø valstybës visuomeninágyvenimà�, - aiðkino Gedaminskienë.

Namø direktorës teigimu, bepiguorganizuoti renginius vasarà, kai atida-rius langus galima klausytis ir lauke.Vis labiau akis bado ir daug rûpesèiøkelia nepakankama materialinë bazë,ðiuolaikiniø ryðio priemoniø stoka.

Kovo pabaigoje Klaipëdoje Tau-tiniø maþumø ir iðeivijos departa-mento atstovai (TMID) susitiko sumiesto meru Rimantu Taraðkevièiu-mi ir savivaldybës atstovais ir apta-rë galimybæ uostamiestyje steigti tau-tiniø maþumø kultûros centrà. Klai-pëdos miesto valdþia pritarë ðiai idë-jai, ir pasiûlë patalpas. Pastato re-konstrukcija turëtø prasidëti ðiemet.

Kultûros centras - KlaipëdojeKlaipëda taps treèiuoju Lietuvosmiestu, kuriame bus ásteigtas cen-tras - Vilniuje Tautiniø bendrijø na-mai veikia jau daugiau kaip deðimtmetø, Kaune tokio centro statyba jaubaigiama.

Remiantis 2001 m. gyventojø su-raðymo duomenimis, Klaipëdos ap-skrityje gyvena 60970 arba 15,8 proc.nelietuviø tautybës asmenø. Klaipëdos

mieste gyvena � 55397 arba 28,7 proc.tautiniø maþumø atstovø.

Uostamiestyje 16 tautiniø maþu-mø visuomeniniø organizacijø, 12mokyklø rusø mokomàja kalba. Ið jø� 1 gimnazija, 6 vidurinës mokyklos(tarp - 1 miðri), 3 pagrindinës mokyk-los (tarp jø - 1 miðri), 2 darþeliai-mo-kyklos, kuriose 2001/2002 mokslometais mokësi 7455 mokiniø.


14

Rusø visuomeniniø organizacijøasociacija �Ruskij dom� � didþiau-sias Lietuvos rusø bendruomenës vi-suomeninis junginys, kuris siekia ið-saugoti rusø kultûrà, tradicijas, kal-bà, informacinæ erdvæ. Asociacija vie-nija rusø verslininkus, gamybininkus,kultûros ir meno veikëjus, kûrybinæinteligentijà.

Asociacijos sukûrimo principas �apjungti visas rusø visuomenës veik-los kryptis: verslà, þurnalistikà, ðvie-timà, sportà, kultûrà. Vaikai, jauni-mas, pensininkai � asociacijos dëme-sio centre.

Asociacijos �Ruskij dom� stuktû-ra: informacijos ir ryðiø su visuome-ne centras, mokslinis-techninis cen-tras, ðvietimo centras, verslo centras,sporto centras, juridinës tarnyboscentras, kultûros centras.

Asociacijos �Ruskij dom� pirmi-ninkas Vladimiras Charitonovas yravienas jos ákûrëjø, vadovavæs tokiupaèiu pavadinimu visuomeninei or-ganizacijai. Statybininkas, statæs Þir-mûnø ir Lazdynø mikrorajonus sos-tinëje, pedagogas, kuris daug dëme-sio skiria darbui su vaikais ið socia-liai apleistø ðeimø, jiems yra ákûræs�Lakðtingalos� sporto klubà Lazdy-nuose. Ðiuo metu dirba juristu.V.Charitonovas puikiai bendrauja su

þmonëmis, jam galima pavydëti su-gebëjimø uþmegsti dalykinius bei kû-rybinius ryðius.

2002 m. kovo mën. asociacija pa-skelbë konkursà geriausiam moksloir technikos iðradimui, pasiûlymui,verslo planui ávairiose Lietuvos ûkioðakose. Gauta daug pasiûlymø, kon-kursas tæsiasi ir 2003 m.

Pirmàja bendradarbiavimo tarp

Lietuvos ir Rusijos regionø kregþdu-te tapo 1999 m. asociacijos tarybosinicijuotas projektas dël Uralo hu-manitarinio fondo Baltijos ðalyse gy-venantiems tëvynainiams remti sukû-rimo bei nuolat veikianèio rusø dias-poros Euroazijos Kongreso vykdo-mojo komiteto, siekianèio konsoli-duoti rusø diasporà, ásteigimas, taippat informacinio-analitinio centro irUralo prekybos atstovybës atidary-mas. Dabartiniu metu projektas yrasvarstomas Rusijos ir Lietuvos vyriau-sybëse.

Asociacija yra Lietuvos Respub-likos pramonës ir prekybos rûmønarë.

Savo veikloje asociacija didelá dë-mësá skiria ðvietimo, rusø mokykløLietuvoje klausimams. Du metus aso-ciacija dirbo, siekdama atidaryti Nau-jø mokymo formø institutà Lietuvo-je, buvo pasiraðytos kelios bendradar-biavimo su tarptautiniais Rusijos ins-titutais sutartys, taèiau dël ávairiøprieþasèiø ðiø planø ágyvendinti ne-pavyko.

Viena ið asociacijos veiklos kryp-èiø � invalidø nuo vaikystës reabili-tacija. �Ruskij dom� kartu su kitomisLietuvos visuomeninëmis organiza-

Susipaþinkime � �Ruskij dom�

Asociacijos �Ruskij dom� nariai susitikime Visagino merijoje. Treèias iðdeðinës - asociacijos pirmininkas Vladimiras Charitonovas.

Rusø miziejus Visagine


15

Visuomet ádomu susipaþinti sunauju þmogumi, o dar ádomiau � suvisu kolektyvu þmoniø. Juolab, kad taimûsø artimiausi kaimynai, su kuriaismus jungia ir praeitis, ir ðiandiena, ir,aiðku, ateitis.

Kovo mën. pabaigoje Tautiniø ben-drijø namuose sveèiavosi Latgalijos þe-mës sostinës Daugpilio Rusø kultûroscentro (M.Kalistratovo namai) delega-cija. Susitikimà surengë Rusø kultûroscentras ir Tautiniø bendrijø namai. IðDaugpilio atvyko M.Kalistratovo na-mø direktorë G.Bogdanova, folklorinisansamblis �Slavianka� (vadovas J.Pa-nov, koncertmeisteris J.Jermakov) irdu dailininkai, Daugpilio dailininkøasociacijos nariai � Piotr Chudobèio-nok ir Grigorij Michejev.

M.Kalistratovo namai � didelis Lat-vijos kultûros centras, kuriame vykstaávairûs kûrybiniai vakarai, seminarai,festivaliai, daþnai iðsiliejantys á miestogatves ir aikðtes. Daugpilio rusø kultû-ros centras maloniai kvieèia á koncer-tus sveèius ið ávairiø ðaliø, kasmet ge-guþës mën. organizuoja slavø kultûrosdienas �Slavø kongresas�. M.Kalistra-tovo namai plaèiai þinomi uþ Latvijosribø, jo dainininkai ir ðokëjø kolekty-vai (ansambliai �Slavianka�, �Rusièi�,�Rusø karagodai�) gerai paþástami Es-tijoje ir Rusijoje. Beja, ir á Vilniø an-samblis �Slavianka� atvyko po koncer-to Sankt Peterburge.

Neatsitiktinai á susitikimà su sve-èiais ið Latvijos atëjo tie, kurie siekiavystyti draugiðkus santykius su kaimy-nais ir pirmiausia � stiprinti kûrybiniusryðius tarp dviejø Pabaltijo valstybiøtautiniø maþumø atstovø. Susirinkoþmonës, norintys pasidalinti savo dar-bo patirtimi, pasirengæ ne tik aptartiproblemas, bet ir kûrybinio bendradar-biavimo su kaimynais galimybes. Su-sirinkusius sveikino Tautiniø maþumøir iðeivijos departamento generalinisdirektorius A.Petrauskas. Jis atkreipëdëmesá á galimybes mokytis vieniemsið kitø. Ðiltus þodþius sveèiams iðsakëVilniaus vicemeras V.Maèiulis.

Susitikimà pradëjo jaunieji Vilniausrusø folkloro centro ansamblio �Arinuð-ka� (meno vadovai I. ir N.Zacharovai)

Nauja paþintis

Austrijos sostinëje Vienoje vyku-si tarptautinë konferencija, kurià su-rengë Europos Saugumo ir Bendra-darbiavimo Organizacija (ESBO),svarstë romø (èigonø) padëtá Euro-poje.

Susirûpinimà kelia romø migraci-ja ið Rytø Europos ðaliø á Vakarø Eu-ropos valstybes, nelegalus romø dar-bas, diskriminacija, socialinës � bui-tinës problemos.

Konferencijoje dalyvavusi Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamentoprie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës Tautiniø maþumø skyriaus vyriau-sioji specialistë Rasa Paliukienë tei-gë, jog forume buvo raginama kiekvie-noje ðalyje uþtikrinti romams lygiasgalimybes pasirenkant darbà, ðalintiromø diskriminavimo atvejus, skatin-ti romus dalyvauti politinëje veikloje,ypaè savivaldos lygmenyje.

Ketinama sukurti Europoje plaèiàromø integracijos á visuomenæ progra-mà 2005-2015 metams. Joje ypatingasdëmesys bûtø skiriamas romø ðvieti-mui, legaliam ádarbinimui, romø so-cialinëms reikmëms.

Lietuvoje ðie klausimai sëkmingaisprendþiami � nuo 2000 m. vykdomaRomø integracijos á visuomenæ pro-grama.

2001 m. Kirtimuose (Vilniuje)pradëjo veiklà Romø visuomenës cen-tras, kuriame rengiami suaugusiøjøðvietimo kursai, vykdoma vaikø ir pa-augliø nusikaltimo prevencijos progra-ma, dirba ikimokyklinio parengimogrupës, konsultuoja teisininkas. ÐaliaCentro statomas sanitarinis blokas supirtimi, skalbykla.

Tai þenklûs þingsniai integruojantromus á visuomenæ, gerinant jø buitá.

Reikia tikëtis, kad naujoji Vilniausmiesto savivaldybë operatyviai spræsásisenëjusias romø problemas, tarp jø- Kirtimø taboro detalaus iðplanavi-mo parengimà, þemës áteisinimà, ko-munaliná-sanitariná aptarnavimà.

Jonas RUMÐA

Europos ðalyssusirûpinusiosromø padëtimi

cijomis siekia padëti uþtikrinti inva-lidams lygias darbo ir gyvenimo tei-ses.

Organizuojant sportinæ veiklà,asociacija siekia sukurti áþymiø spor-tininkø � Dano Pozdniako, ViktoroSorokino ir kt. � fondus. Jos inicia-tyva ákurtas Sportinës veiklos centras,kurio tikslas padëti Lietuvoje gyve-nantiems sportininkams ir sportomylëtojams.

Puoselëjant rusø kultûros tradici-jas, vystant meninæ literatûrinæ kûry-bà, �Ruskij dom� organizuoja kultû-ros renginius, padeda rengti tradici-nes ðventes, labdaringus koncertus,muges, parodas.

�Ruskij dom� padeda daugeliuikûrybiniø kolektyvø ágyvendinti jøprojektus. Asociacija remia Vilniausvaikø teatro studijos programà �Kul-tûros koridorius Rytai-Vakarai�, ku-ri apima Permës, Sankt Peterburgo,Vilniaus, Paryþiaus miestus.

Ilgametis draugiðkas bendradar-biavimas sieja asociacijà ir Lietuvosrusø dramos teatrà. Aktyviai asocia-cijos veikloje dalyvauja �Ruskijdom� tarybos narys, teleþurnalistaslaidos �Krikðèioniðkas þodis�(LTV) vedëjas L. Gluðajevas, kuriofilmas �Geguþës triptikas�, pasako-jantis apie staèiatikiø ir sentikiø pa-rapijas Lietuvoje, buvo apdovanotastarptautinio festivalio �Radoneþ�diplomu ir prizu.

Kûrybiniai asociacijos kolektyvaidaþnai lankosi su koncertais ávairiuo-se Lietuvos miestuose. 2002 m. lap-krièio mën �Ruskij dom� kûrybiniaikolektyvai lankësi Visagine, kur su-sitiko su miesto vadovais, Visaginomiesto pensininkø klubo, ðvenèianèioveiklos 10-metá, nariais. Koncerto,kuriame dalyvavo poetë bardë L.Pa-chomova, poetas V.Raièevas, ansam-blis �Retro� ir kt., metu surinktos lë-ðos buvo skirtos staèiatikiø ðventyk-los statybai.

�Ruskij dom� bendradarbiauja suávairiomis visuomeninëmis organiza-cijomis. Ir nors asociacijos veikloscentre � rusø bendruomenë, jai ne-svetimos problemos, aktualios vi-siems mûsø pilieèiams, kuriuos jun-gia bendri namai � Lietuva.

Asociacijos �Ruskij dom� taryba(nukelta á 4 virð.)


16

Biuletená spaudai parengë Redakcinë komisijaAdresas: Tautiniø bendrijø namai, Raugyklos g. 25, LT-2001 Vilnius.

Tel./faksas (5) 216 04 08, el. paðtas [email protected]

Tæsiamas projektas�Tautinës maþumos

pilietinëjevisuomenëje�

Tautiniø bendrijø namai, tæsia pro-jektà �Tautinës maþumos pilietinëjevisuomenëje�, kurá remia KanadosBaltijos Socialinës Integracijos Fon-das bei Tautiniø maþumø ir iðeivijosdepartamentas prie Lietuvos Respub-likos Vyriausybës.

Sausio 24 d. ávykusiame seminarepraneðimus skaitë Lietuvos RespublikosSeimo narys, Seimo Europos reikaløkomiteto pirmininko pavaduotojas Egi-dijus Vareikis, Europos komiteto prieLietuvos Respublikos Vyriausybës gene-ralinio direktoriaus pavaduotojas Klau-dijus Maniokas. Su sociologiniø tyrimøduomenimis apie Lietuvos tautiniø ma-þumø nuostatas, siekiant narystës ES su-paþindino dr. Natalija Kasatkina ir Ta-das Leonèikas. Vilniaus Universitetomagistrantas Giedrius Surplys kalbëjoapie tautiniø maþumø atstovavimà ESvalstybiø ir ðaliø kandidaèiø centrinësvaldþios institucijose. Tautiniø maþumøir iðeivijos departamento generalinio di-rektoriaus pavaduotojas Stanislav Vid-tmann aptarë Lietuvos tautiniø maþumøpadëtá. Europos Komisijos Informaci-jos centro direktorë Graþina Saltonie-në papasakojo apie ðio Centro veiklà.

Seminaro darbe dalyvavo ir kalbë-jo Tautiniø maþumø ir iðeivijos depar-tamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybës generalinis direktoriusAntanas Petrauskas, Kanados ambasa-dos biuro vadovë Eglë Jurkevièienë.

nariai, jø dainos tarsi ákvëpë susirinku-sius tolesniam pokalbiui. O mûsø ðaliestautiniø bendrijø atstovams - Tautiniøbendrijø tarybos pirmininkui R.Arutiu-nian, Lietuvos rusø visuomeniniø orga-nizacijø koordinacinës tarybos pirmi-ninkei T.Michniovai, VðÁ �Baltijos kû-rybiniai resursai� vadovui P. Lavrinec,Visuomeniniø organizacijø asociacijos�Ruskij dom� pirmininkui V.Charito-novui, tarptautinio vaikø festivalio�Mûza� organizatoriui J.Antonovui,Vilniaus universiteto docentui, nagrinë-janèiam Lietuvos sentikiø istorijà G.Po-taðenko ir kt. - pakako.

Tautiniø bendrijø namø direktorëA.Gedaminskienë supaþindino su ávai-riapusia ðios ástaigos veikla, savo ruoþ-tu G.Bogdanova papasakojo apieM.Kalistratovo namø darbà. PuikiuDaugpilio rusø kultûros centro darbopavyzdþiu tapo ansamblio �Slavianka�

atliekamos latgalø, rusø dainos. Azar-tas, nuoðirdumas, skambëjæ daugpilie-èiø pasirodyme, pavergë klausytojus.

Neatsitiktinai susitikime dalyvavodailininkai ið Daugpilio � sekanèiàdienà Rusø galerijoje (Iðganytojo g. 2/4) buvo atidaryta Latvijos dailininkøsàjungos nario P.Chudobèionkoskulptûrinës tapybos kompozicijø pa-roda, o geguþës mën. pabaigoje èia busatidaryta kito Daugpilio dailininkoGrigorijaus Michejevo darbø paroda.

Tautiniø bendrijø namuose vykusia-me susitikime vyravo tarpusavio supra-timas, todël norisi tikëti, jog bendrasNamø ir Rusø kultûros centro projek-tas �Nauja paþintis: Latvija (Daugpilis)� Lietuva (Vilnius)�, kurá remia Tau-tiniø maþumø ir iðeivijos departamen-tas, bus kûrybiðkai tæsiamas.

Jelena KONICKAJARusø kultûros centro

direktorë-tvarkytoja

Koncertuoja sveèiai Daugpilio rusø kultûros centro ansamblis �Slavianka�.

Susitikimo dalyvius sveikina Vilniaus rusø folkloro ansamblis �Arinuðka�,meno vadovai I. Ir N.Zacharovai.

(atkelta ið 15 psl.)

tautiniØ bendrijØ informacinis biuletenis

Documents