�

LIE­TU­VOS PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROSMO­NI­TO­RI­NGAS 2007

GRO­UND­WATE­R MO­NI­TO­RI­NGI­N LI­THUANI­A 2007

P R I­ E­ A P L I­ N K O­ S M I­ N I­ S T E­ R I­ J O S

LI­E­TUVO­S GE­O­LO­GI­ JO­S TARNY­BA

2008

IN­FOR­MA­CIN­IS BIU­LE­TE­N­ISV I­ L N I­ U S BU­LLE­TIN­

2

LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2007I­NFO­RMACI­NI­S BI­ULE­TE­NI­S

GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2007BULLE­TI­N

Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2007: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2007: Bulletin / J. Arustienė, J. Giedraitienė ... et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2008. – 70, [2] p.: iliustr. – Santr. angl. – I­SSN 1392-1606

Autoriai: J. Arustienė, J. Bendoraitienė, J. Giedraitienė, J. Kriukaitė, A. Šimkovič, R. Zabulis, Z. Zanevskij

Atsakingoji redaktorė J. Arustienė

ISSN 1392-1606

© LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2008

Kasmečiame biuletenyje skaitytojai informuojami apie požeminio vandens monitoringo sistemą ir vykdomus Lietuvoje požeminio vandens stebėjimus. D­augiausia dėmesio skiriama požeminio vandens taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių analizei. Tradiciškai pateikiama informacija apie kiekybinę požeminio vandens išteklių būklę – meteorologines sąlygas, požeminio vandens lygio režimą, išteklių pasipildymą bei gėlo ir mineralinio vandens gavybą Lietuvoje.

Biuletenyje pateikiama ne tik duomenų analizė, bet ir faktiniai duomenys, jais galės naudotis specialistai, dirbantys aplinkos apsaugos srityje, studentai ir visi visuomenės nariai, neabejingi aplinkai, kurioje gyvena.

Norintiems pasidomėti plačiau siūlome apsilankyti Lietuvos geologijos tarnybos interneto tinklalapyje www.lgt.lt.

The annual bulletin presents information about current groundwater monitoring system and obser-vations in Lithuania. In this year, attention is focused on the analysis of groundwater pollution by nitrates from agricultural activities. Traditionally, the information about the quantitative status of meteorological conditions, regime of groundwater levels, recharge of groundwater resources, as well as fresh and mineral water abstraction is presented.

The factual data of observations are provided in the form of tables next to the summarized information. Specialists working in the field of environment protection as well as students and active members of society could find in it helpful information for their activities. For more informa-tion visit our web site www.lgt.lt

3

TURI­NY­SContent

PRATARMĖ ............................................................................................................................................................... 5PREFACE

1. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGAS 2007 ME­TAI­S ................................................................... 7 NATIONAL GROUNDWATER MONITORING IN 2007 J. Arustienė

2. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ ................................................................... 13 QUANTITY STATUS OF GROUNDWATER RESOURCES

J. Giedraitienė

3. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LI­E­TUVO­JE­ ..............................................................................................................................16

GROUNDWATER QUALITY MONITORING IMPLEMENTING THE NITRATES DIRECTIVE J. Kriukaitė

4. PAVI­RŠI­NĖS I­R PO­ŽE­MI­NĖS HI­D­RO­SFE­RO­S VAND­E­NS TARŠA STAMBI­Ų GY­VULI­NI­NKY­STĖS KO­MPLE­KSŲ RAJO­NE­ ........................................................................................ 24

CONTAMINATION OF SURFACE AND GROUNDWATER IN THE VICINITIES OF CATTLE BREADING FARMS

R. Zabulis 5. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS ....................................................................................... 30 GROUNDWATER EXTRACTION A. Šimkovič

6. GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA – 2007 ..................................................................... 39

PRIEDAIADDENDA

1. VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ PO­STAI­ ................................................ 44 STATIONS OF THE NATIONAL GROUNDWATER MONITORING NETWORK J. Bendoraitienė

2. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ PARAME­TRAI­ ..................................................................52 CHARACTERISTICS OF GROUNDWATER LEVEL FLUCTUATIONS Z. Zanevskij

3. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS CHE­MI­NĖS SUD­ĖTI­E­S TY­RI­MO­ RE­ZULTATAI­ ..................................... 58 DATA OF GROUNDWATER CHEMICAL COMPOSITION PE­STI­CI­D­Ų TY­RI­MO­ PO­ŽE­MI­NI­AME­ VAND­E­NY­JE­ RE­ZULTATAI­ ............................................... 63

DATA ON PESTICIDES IN GROUNDWATER J. Arustienė

4. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ VY­KD­Y­MAS STAMBI­UO­SE­ GY­VULI­NI­NKY­STĖS KO­MPLE­KSUO­SE­ ........................................................................................................................................... 65

GROUNDWATER MONITORING IN CATTLE BREADING FARMS R. Zabulis

5. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS GAVY­BA ........................................................................................................... 69 GROUNDWATER EXTRACTION

LI­E­TUVO­S PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROSMO­NI­TO­RI­NGAS 2007

4

5

LI­E­TUVO­S PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROS MO­NI­TO­RI­NGAS 2007

PRATARMĖ

Žmogus savo veikla jau daugelį šimtmečių keičia aplinką, kurioje gyvena. Vieni pokyčiai yra globalūs – pasireiškia klimato pokyčiais, pasaulinio vandenyno tarša, kiti lokalūs – svarbūs tik aplink gyvenantiems žmonėms. Tuo, kad gamtos ištekliai būtų naudojami racionaliai, o poveikis gamtai kuo mažesnis, rūpinasi politikai. Jie nustato pagrindines aplinkosaugos politikos gaires, o jas įgyvendina įvairios institucijos. Ar naudojamos priemonės yra veiksmingos ir yra pasiekti iškelti tikslai, sprendžiama iš monitoringo rezultatų.

Lietuvoje veikia trijų lygių aplinkos monitoringo, tame tarpe ir požeminio vandens sistema. Valstybinis požeminio vandens monitoringas skirtas regioniniams pokyčiams stebėti. Jie Lietuvoje atsiranda dėl žemės ūkio ir požeminio vandens eksploatavimo. D­eja, regioniniai pokyčiai lėti, ypač požeminiame vandenyje, todėl dažnai prireikia kantriai ir nuosekliai vykdyti stebėjimus daugelį metų.

Lokalūs pokyčiai atsiranda dėl ūkio subjektų veiklos. Potencialiai pavojingiau-sios yra gamyklos, kuro saugyklos, sąvartynai, valomieji įrenginiai, gyvulininkystės kompleksai ir pan. Požeminis vanduo tokiuose objektuose gali būti užterštas labai greitai – įvykus avarijai arba per ilgą laiką nuolat teršiant. Todėl tokiems pokyčiams stebėti yra skirtas ūkio subjektų monitoringas, kurio sistema Lietuvoje gerai veikia nuo 1999–2000 metų. Ūkio subjektų monitoringo duomenys yra svarbūs vertinant ir regioninius pokyčius.

Šiame biuletenyje daugiausiai dėmesio skiriama požeminio vandens taršos nit-ratais iš žemės ūkio šaltinių analizei. Turime pavyzdį, kai susipina tiek regioniniai, tiek lokalūs taršos šaltiniai, jų poveikis yra ilgalaikis, o požeminio vandens monitor-ingo duomenys dar neduoda aiškaus atsakymo, ar įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės yra veiksmingos.

I­nformaciniame biuletenyje tradiciškai pateikiama požeminio vandens išteklių kiekybinės būklės analizė – 2007 metų meteorologinės sąlygos buvo palankios požeminio vandens ištekliams pasipildyti. Nors gėlo požeminio vandens gavyba kelerius metus didėja, išgaunamo vandens kiekis tesudaro nuo ~8 proc. iki 20 proc. požeminio vandens baseinų prognozinių išteklių.

6

LI­E­TUVO­S PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROS

MO­NI­TO­RI­NGAS 2007

Tikime, kad informaciniame biuletenyje pateikti duomenys ir informacija sudomins ne tik hidrogeologus, bet ir aplinkosaugos specialistus, bei savo gyve-namajai aplinkai neabejingus visuomenės narius.

D­r. Jurga ArustienėPožeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja

7

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGAS 2007 ME­TAI­S

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGAS 2007 ME­TAI­SJ. Arustienė

Lietuvoje įteisinta ir veikia trijų lygių požeminio vandens monitoringo sistema – valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų monitoringas.

Valstybinis požeminio vandens monitoringas skirtas nuolatiniams požeminio vandens būklės stebėjimams visoje Lietuvos teritorijoje. Pagrindiniai valstybinio monitoringo uždaviniai keičiasi atsižvelgiant į vykdomos aplinkosaugos politikos nustatomus prioritetus. Monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos moni-toringo 2005–2010 metų programą (Valstybės žinios. 2005, Nr. 19-608). Pagrindinis jo uždavinys – surinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti požeminio vandens išteklių būklę ir jos kaitą pagal Bendrosios vandenų politikos direktyvos (2000/60/E­B), Požeminio vandens direktyvos (2006/118/E­B) ir Nitratų direktyvos reikalavimus (91/676/E­B).

Požeminio vandens monitoringo tinklą sudaro skirtingo tipo monitoringo postai, išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje, siekiant kuo išsamiau apibūdinti skir-tingas Lietuvos požeminio vandens formavimosi sąlygas (1 lentelė, 1 pav.). D­augelį postų sudaro vienas gręžinys. Gruntiniam vandeniui stebėti gręžiniai įrengiami specialiai, o spūdinių vandeningųjų sluoksnių stebėjimams daugiausiai naudojami nedidelių vandenviečių eksploataciniai gręžiniai.

Įvertinant žemėnaudos įtaką gruntinio vandens ištekliams formuotis nau-dojamos gręžinių grupės – nedideliame plote, kur vienodomis hidrogeologinėmis sąlygomis, tačiau skirtingose naudmenose įrengti gręžiniai. Grupę įprastai sudaro 2–4 gręžiniai.

Visiems pagrindiniams vandeningiesiems sluoksniams, sudarantiems gėlo vandens storymę, ir jų sąveikai stebėti yra skirti gręžinių krūmai – į skirtinguose gyliuose slūgsančius vandeninguosius sluoksnius specialiai įrengti gręžiniai. Krūmą įprastai sudaro 2–4 gręžiniai.

Monitoringo tinklas yra „sutankintas“ Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kur vykdomas tarpvalstybinis požeminio vandens monitoringas.

1 lentelė. Valstybinio monitoringo tinklas 2005–2010 metaisTable 1. National groundwater monitoring network 2005–2010

Vandeningo-jo sluoksnio

tipasType of aquifer

VienetaiUnits

Posto tipas / Type of station

Iš visoTotal

pavieniai gręžiniaisingle well

gręžinių grupės

groups of wells

gręžinių krūmainested wells

gręžinių grupė + gręžinių krūmascombined

Postai 130 8 27 5 170Gruntinis Gręžiniai 36 19 29 16 100Kvartero spūdinis Gręžiniai 40 22 12 74

Prekvartero spūdinis Gręžiniai 55 23 4 82

Gręžiniai 131 19 74 32 256

8

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

2007 ME­TAI­S

1 pav. Monitoringo postai: a) stebimasis gręžinys šalia Dotnuvos meteorologinės aikštelės; b) stebimųjų gręžinių krūmas Išdagiuose (Z. Zanevskio nuotraukos)Fig. 1. Groundwater monitoring stations

Valstybinis monitoringas yra vykdomas pagal kasmet tvirtinamą darbų planą. Valstybinio monitoringo darbų kompleksą sudaro požeminio vandens lygio ir kokybės stebėjimai. Požeminio vandens lygis nuo 2005 metų yra ma-tuojamas elektroniniais davikliais, nuleistais į 75 gręžinius, vieną kartą per dieną (plačiau apie tai žr. 2 skyriuje). D­auguma lygio stebėjimų – 61 gręžinys – skirta gruntiniam vandeniui, 6 – gręžiniai kvartero tarpmoreniniams ir 8 – prekvar-tero spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams. I­š viso per metus gauti 27 375 vandens lygio matavimai.

Požeminio vandens kokybės ir tam tikrų jos rodiklių grupių stebėjimai vykdomi rotacijos principu – dažniau požeminio vandens mėginiai imami iš gruntinio vandeningojo sluoksnio, kurio sudėtis yra kaitesnė, ir rečiau iš spūdinių vandeningųjų sluoksnių. Taip pat specifiniai cheminiai komponen-tai – organiniai junginiai, pesticidai, metalai, kurių koncentracija požeminiame vandenyje yra labai maža, tiriami vieną kartą per penkerių metų ciklą (2 lentelė) pasirinktinai tuose gręžiniuose, kuriuose tikimybė jų rasti yra didesnė.

2 lentelė. Požeminio vandens kokybės stebėjimai 2005–2007 metaisTable 2. Observations of groundwater quality in 2005–2007

Stebimi parametraiParameters

VienetaiUnits

Vandeningojo sluoksnio tipas

Type of aquifer

Metai / Year

2005 2006 2007

Bendroji chemi-ja + biogenai

Gręžiniai

Gruntinis 88 39 83

Q spūdinis 12 21

pQ spūdinis 5 9

I­š viso 105 / 280* 39 / 280* 112 / 280*Postai 88 35 86

MikroelementaiGręžiniai

Gruntinis24

Postai 24 / 280*

PesticidaiGręžiniai

Gruntinis10 / 140*

Postai 10

* – numatyta pagal Aplinkos monitoringo programą 2005–2010 m.

9

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGAS 2007 ME­TAI­S

2 pav. Valstybinio požeminio vandens monitoringo tinklas 2005–2010 metaisFig. 2. National groundwater monitoring network for 2005–2010

3 pav. 2007 metų požeminio vandens kokybės stebėjimaiFig. 3. Observations of groundwater quality in 2007

10

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

2007 ME­TAI­S

2007 metais požeminio vandens mėginiai imti tik vieną kartą, balandžio gegužės mėnesiais. Paimta 120 mėginių (10 iš jų kontroliniai) trumpai cheminei analizei, biogeniniams elementams ir ChD­S nustatyti. Prieš paimant mėginį nu-statyti kaitūs laiko atžvilgiu fiziniai ir cheminiai parametrai (pH, E­h, el. laidis, O­2). Hidrocheminės analizės metu nustatyti bendrieji cheminiai rodikliai (bendrasis kietumas, permanganato ir bichromato skaičius), pagrindiniai anijonai (Cl, SO­4, HCO­3, CO­2), katijonai (Ca, Mg, Na, K), biogeniniai komponentai (NO­2, NO­3, NH4, PO4). Gauti duomenys apibūdina gruntinio vandens, besiformuojančio skirtingomis gamtinėmis ir antropogeninės apkrovos sąlygomis, cheminę sudėtį ir kokybę.

Taip pat paimta 11 mėginių chlororganinių (α, β, γ, δ-HCH, aldrino, dieldrino, D­D­E­, D­D­D­, D­D­T, heptachloro, heptachloro epoksido, HCB, endrino, metoksichloro, endosulfano, endosulfano (alfa)), fosforo organinių (chlorpirifoso, metilchlorpiri-foso, chlorfenvinfoso) ir triazininių (simazino, atrazino, prometrino, propazino, trifluralino) pesticidų tyrimams (2 pav.). Mėginiai imti iš gręžinių, įrengtų dirbamoje žemėje ir vaismedžių soduose. Požeminio vandens kokybės tyrimo rezultatai pateikiami 3 priede.

Savivaldybių požeminio vandens monitoringas yra vykdomas pagal patvirtin-tus Bendruosius savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatus (Valstybės žinios. 2004, Nr. 130-46801) savivaldybių lygiu joms priskirtose teritorijose ir skirtas gamtinės aplinkos bei jos komponentų (ir požeminio vandens) būklei ir jų sąveikai stebėti, atlikti antropogeninio poveikio aplinkai vertinimą ir prognozėms. Požeminio vandens monitoringas pagal patvirtintas programas vykdomas tik septyniose savivaldybėse – Šiaulių miesto nuo 2000 metų, Alytaus miesto ir D­ruskininkų miesto nuo 2001 metų, Panevėžio miesto ir Kauno miesto nuo 2005 metų, Varėnos miesto nuo 2006 metų ir Vilniaus miesto nuo 2007 metų.

Ūkio subjektų monitoringas vykdomas siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Požeminio vandens monitoringas yra privalomas požeminio vandens vartotojams (vandenvietėms) ir ūkinės veiklos vykdytojams, kurie patenka į potencialių teršėjų sąrašą. Šis monitoringas vykdomas pagal kiekvienam ūkio subjektui 3–5 metams paruoštą individualią monitoringo programą. Monitoringo programos derinamos su regionų aplinkos apsaugos departamentais ir tvirtinamos Lietuvos geologijos tarnybos. Stebėjimų rezultatai taip pat teikiami minėtoms institucijoms ir kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazėse.

Pagal veiklos ir poveikio požeminiam vandeniui pobūdį, o ir reikalavimus monitoringui siskiriamos dvi ūkio subjektų grupės – potencialūs teršėjai ir požeminio vandens naudotojai (vandenvietės). Ūkio subjektų potencialių teršėjų grupėje požeminio vandens monitoringas aktyviausiai vykdomas degalinių ir naftos produktų saugyklų aplinkoje. Per pastaruosius dvejus metus suaktyvėjo monitoringo vykdymas gyvulininkystės objektų aplinkoje. Naujų ūkio subjektų, prisijungiančių prie požeminio vandens monitoringo vykdytojų, skaičius didžiausias buvo 2003–2004 metais, o dabar jis mažėja (4 pav.). Tai suprantama, nes dauguma potencialių teršėjų jau vykdo požeminio vandens monitoringą.

��

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGAS 2007 ME­TAI­S

4 pav. Požeminio vandens monitoringo programų, parengtų naujiems objektams, skaičiaus dinamikaFig. 4. Number of monitoring programs for new objects

Ūkio subjektų, vykdančių požeminio vandens monitoringą, pasiskirstymas atskirų savivaldybių teritorijose rodo jų ekonominį išsivystymą. D­augiausiai objektų yra Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybėse bei Klaipėdos rajono ir Marijampolės savivaldybėse. Tačiau stebina, kad mažiausiai jų yra Ukmergės, Trakų ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse (5 pav.).

Ūkio subjektų monitoringo rezultatai labai svarbūs vertinant ekologinę teritorijų būklę, priimant jos gerinimo sprendimus. I­nformacija apie nustatytą taršą teikiama regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Ūkio subjektų monitoringo duo-menys padeda vertinti ne tik kiekvieno jų poveikį aplinkai, bet ir yra labai svarbūs vertinant pokyčius regioniniu mastu.

Lietuvoje visos vandenvietės, išgaunančios daugiau kaip 10 m3/d, turi vesti paimamo vandens kiekio apskaitą, o daugiau kaip 100 m3/d – vykdyti požeminio vandens išteklių kiekio ir kokybės monitoringą. Požeminio vandens monitoringas vandenvietėse vykdomas gana aktyviai.

12

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

2007 ME­TAI­S

5 pav. Požeminio vandens monitoringas ūkio subjektų, potencialių teršėjų aplinkojeFig. 5. Groundwater monitoring of potential polluters

6 pav. Požeminio vandens monitoringas vandenvietėseFig. 6. Groundwater monitoring in waterworks

13

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖJ. Giedraitienė

Šilta 2006–2007 metų žiema (teigiama 3,7 oC anomalija), šiltesni nei įprasta pavasaris ir vasara (atitinkamai teigiama 2,7 oC ir 1,5 oC anomalija), rudens sezono temperatūra artima normai (+0,1 °C anomalija) bei pakankamas kritulių kiekis, kai per metus išlijo nuo 562 mm iki 1302 mm (94–158 proc. normos) (2007 metų hidrometeorologinės sąlygos...*) lėmė palankesnes meteorologines sąlygas gruntinio vandens ištekliams atsinaujinti 2007 metais. D­ėl to gruntinio vandens išteklių daugiau kaupėsi nei nuseko. Tai rodo gruntinio vandens lygio matavimo duomenys valstybinio moni-toringo postuose (7 pav.), kur 2007 metų vidutinis lygis dažniausiai buvo aukštesnis už vidutinį 2006 metų ir vidutinį daugiametį lygį (3 lentelė, 2 priedas).

7 pav. Valstybinio monitoringo tinklas požeminio vandens lygiui matuotiFig. 7. National monitoring network of groundwater level observations

D­augelyje šalies rajonų gruntinio vandens paviršius, ėmęs kilti 2006 metų liepą–rugpjūtį, lygio kilimo tendenciją išsaugojo iki pat 2007 metų pavasario (8 pav. A), o vakariniuose šalies rajonuose – net iki metų pabaigos (8 pav. B). Maksimalus 2007 metų lygis būdingas 2006–2007 metų žiemos pabaigai ir 2007 metų pavasariui: vasa-rio–kovo–balandžio mėnesiais, o vakariniuose šalies rajonuose – gruodį (8 pav.).

*Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidinys „2007 metų hidrometeorologinės sąlygos“, Vilnius, 2008.

�4

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ

BŪKLĖ

8 pav. Gruntinio vandens lygio kaita 2007 metaisFig. 8. Fluctuation of groundwater level in 2007

Minimalus gruntinio vandens metų lygis dažniausiai buvo vasarą: liepos rugpjūčio mėnesiais. 2007 metais gruntinio vandens lygio režimas nepasižymėjo itin dideliais svyravimais – amplitudės dažniausiai buvo artimos vidutinėms daugiametėms (3 lentelė, 2 priedas).

Silpnai drenuotuose lygumų rajonuose, limnoglacialinėse ar glacialinėse molin-gose nuogulose, kur gruntinis vanduo yra iki 2 m gylyje, gruntinio vandens išteklių balansas ir 2007 metais buvo neigiamas. Čia vyravo eikvojamoji balanso dalis – dau-giau vandens išgaravo, nutekėjo nei įsifiltravo (-18,4 mm arba -0,58 l/s į km2). Slūgsant vandeniui šiek tiek giliau – iki 5 m, jo balansas jau buvo teigiamas. Šiuose rajonuose gruntinio vandens mitybai teko 1–2 proc. 2007 metais iškritusių atmosferinių kritulių kiekio. Tačiau vidutinė metinė infiltracinė mityba čia tesiekė 7,7 mm, arba 0,24 l/s į km2. Geresnėmis filtracinėmis savybėmis pasižyminčiose fliuvioglacialinėse ar aliuvinėse nuogulose 2007 metais gruntinio vandens mitybai jau teko nuo 2 proc. iki 10 proc. metinio atmosferos kritulių kiekio (64 mm, arba 2,02 l/s į km2).

a)

�5

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ

3 lentelė. Gruntinio vandens lygio svyravimų amplitudėsTable 3. Amplitudes of groundwater level fluctuation

Aer

acijo

s zo

nos

litol

ogija

Soils

Mon

itori

ngo

post

as

Mon

itorin

g st

atio

n

Grę

žini

o N

r.W

ell n

umbe

r

Metinė amplitudė, mAnnual amplitude, m

Lygi

o po

kytis

, m (2

006–

2007

m.)

Diff

eren

c bet

wee

n m

ean

levels

, m(2

006–

2007

)

nuo – ikirange

vidutinėmean 2007 m. 2006 m.

Smėlingos nuogulos (smėlis)Sands

Kintai 283/8282 0,21–1,48 0,92 0,69 0,88 +0,23

Palapišiai 35947/1511 1,10–3,78 2,31 1,52 3,58 +1,63

D­usetos 35951/12A 0,68–1,36 � 1,07 1,14 +0,31

Rykantai 35958/307 0,07–0,5 0,23 0,35 0,18 -1,47

Vaidotai 35966/204 0,03–0,76 0,26 0,17 0,24 -0,05

Varėna 35972/269 0,1–0,7 0,3 0,36 0,19 +0,14

Mickūnai 35962/1082 0,28–1,73 0,8 0,86 1,09 +0,05

Alanta 463/1251 0,12–0,74 0,38 0,49 0,38 +0,28

Gribašė 35974/1677 0,1–0,57 0,36 0,4 0,1 -0,02

Molingos nuogulos (prie-smėlis–priemolis) Glacial till

Pryšmančiai 35941/446 0,4–3,88 1,96 2,25 0,75 +0,46

Mikužiai 35938/1050 0,29–3,31 2,0 2,42 1,35 +0,96

Vilkaičiai 191/381 0,39–2,08 1,32 1,55 1,74 +0,77

Vertininkai 203/639 0,48–2,95 1,34 1,07 0,7 +1,03

Politiškės 35956/475 1,04–4,1 2,42 3,3 1,16 +0,74

Mickūnai 35961/1087 0,4–1,98 1,1 1,0 1,07 +0,02

I­šdagai 289/858 0,38–3,29 1.34 1,05 1,45 +0,6

Panašus kiekis atmosferinių kritulių teko ir gruntiniam vandeniui Žemaitijos aukštumų molingose nuogulose (5–11 proc.). Smėlingose nuogulose jis buvo didesnis – vidutiniškai 22–25 proc. atmosferos kritulių kiekio (138–300 mm), arba 2,53 l/s į km2.

Labiausiai gruntinio vandens ištekliai pasipildė pietrytiniuose ir rytiniuo-se šalies rajonuose (Baltijos aukštumų ruožas), kur gruntinis vanduo kaupiasi stambiagrūdžiame smėlyje, žvyre. Čia vietomis infiltracinei mitybai teko net iki 40 proc. atmosferinių kritulių (265–305 mm), arba 4,5–6,52 l/s į km2.

Gamtos ištekliai, įvertinti pagal 2007 metų gruntinio vandens lygį, sudarė 10 858 752 m3/d., arba 125,68 m3/s, ir buvo 8,6 m3/s gausesni nei 2006 metų ištekliai, tačiau savo vidutinio daugiamečio kiekio dar nesiekė. I­nfiltracinės mitybos moduliai skirtingomis gruntinio vandens lygio režimo ir balanso formavimosi sąlygomis 2007 metais buvo artimesni savo mažiausioms, o ne didžiausioms reikšmėms.

16

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS

MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT

NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LIE­TU­VOJE­

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LI­E­TUVO­JE­

J. Kriukaitė

Nitratų direktyva įsigaliojo 1991 metais ir yra įgyvendinta 15 senųjų valstybių narių.

Šios direktyvos tikslai:•mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami ni-

tratai,•stabdyti tolesnį teršimą.Nitratų direktyvai įgyvendinti reikia išskirti nitratų taršos pažeistas zonas,

parengti ir įgyvendinti žemės ūkio taršos mažinimo veiksmų programą. Tokias programas intensyviai jau kelerius metus įgyvendina D­anija, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija ir Portugalija.

Pagal Nitratų direktyvos reikalavimus šalys narės turi vykdyti programą ir įrengti mėginių ėmimo stočių tinklus, kurie turi apimti požeminius vandenis (net jei jie nenaudojami geriamajam vandeniui), upes, ežerus ir užtvankas, pakrančių ir jūrų vandenis. Be to, valstybės narės kas ketverius metus privalo teikti ataskai-tas, o Komisija įpareigota pateikti trumpą ataskaitą, parengtą remiantis valstybių narių ataskaitomis. Valstybės narės, priimtos į E­S 2004 metais, privalo teikti 2004–2007 metų ataskaitą. Tačiau šios valstybės narės gali įtraukti ir ilgesnio laikotarpio tendencijų analizę, jei turi to laikotarpio stebėjimo rezultatus. Naujos valstybės narės, iš jų ir Lietuva, ataskaitas turi pateikti iki 2008 metų rugsėjo.

Lietuvoje ataskaitiniu 2004–2007 metų laikotarpiu nitratų koncentracija grun-tiniame vandenyje buvo stebima 137 postuose, iš kurių 75 yra valstybinio monito-ringo postai ir 62 postai gyvulininkystės kompleksų aplinkoje ir laistymo laukuose (4 lent., 9 pav.). Palyginti su 2000–2003 metais stebėjimo postų skaičius padidėjo beveik tris kartus ir pakankamai gerai rodo gruntinio požeminio vandens cheminę sudėtį ir taršą šalies mastu. Tačiau šios informacijos nepakanka įvertinti pasklidosios taršos poveikį požeminiam vandeniui.

4 lentelė. Požeminio vandens stebėjimo postų skaičiusTable 4. Number of groundwater monitoring points

Postų skaičiusNumber of points

Ankstesnis ataskaitinis laikotarpis (2000–2003)Previous reporting period

(2000–2003)

Einamasis ataskaitinis laikotarpis (2004–2007)Current reporting period

(2004–2007)

Bendri taškai

Common points

Valstybinis požeminio vandens monitoringasNational monitoring network

32 75 32

Gyvulininkystės kompleksai ir laistymo laukaiAgricultural economic entities

17 62 16

17

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LIE­TU­VOJE­

9 pav. Gruntinio vandens nitratų monitoringas LietuvojeFig. 9. Groundwater monitoring network for nitrates in Lithuania

Vertinant Nitratų direktyvos priemonių efektyvumą Lietuvoje naudojami moni-toringo duomenys, kurie interpretuojami pagal visoms E­S šalims nustatytus bend-rus rodiklius. I­mami 2004–2007 metų stebėjimų rezultatai, skaičiuojamos kiekvieno gruntinio vandens posto nitratų koncentracijos vidutinės ir didžiausios reikšmės, ir gautos reikšmės lyginamos su 2000–2003 metų laikotarpio reikšmėmis.

2000–2003 metų ir 2004–2007 metų nitratų tyrimų duomenys gauti iš tų pačių 48 postų, iš kurių atskirti valstybinio požeminio vandens monitoringo postai (32 postai) ir gyvulininkystės kompleksai bei laistymo laukai (16 postų).

Vidutinė nitratų koncentracija 2004–2007 metais. 2007 metais vyraujanti nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje buvo 0,5–15,5 mg/l. D­idžiausia nitratų koncen-tracijos leidžiama vertė (D­LK – 50 mg/l) požeminiame vandenyje 2007 metais buvo viršyta septyniuose valstybinio monitoringo gręžiniuose (didžiausia koncentracija užfiksuota šalia urbanizuotų teritorijų (keturi gręžiniai) ir dirbamose žemėse (du gręžiniai), aštuoniuose gręžiniuose gyvulininkystės kompleksų aplinkoje ir trijuose gręžiniuose laistymo laukuose.

2004–2007 metais nitratų koncentracija viršijo D­LK 10 proc. visų tirtų mėginių. To paties periodo 41 proc. mėginių nitratų visai nerasta, t. y. ≤ 1 mg/l (10 pav.).

D­augelyje postų nitratų koncentracija neviršija 25 mg/l. D­idžiausia nitratų koncentracija nustatyta gyvulininkystės kompleksų aplinkoje, kur 15 proc. postų vidutinė reikšmė viršija 50 mg/l (5 lent., 11–12 pav.).

18

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS

MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT

NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LIE­TU­VOJE­

10 pav. Nitratų koncentracijos gruntiniame vandenyje kaita 2000–2007 metaisFig. 10. Changes of nitrate concentration in shallow groundwater (2000–2007)

Per tiriamą laikotarpį, turint kiekvienų metų (2004, 2005, 2006, 2007) vidurkį, nustatytas nitratų didėjimas 39 stebėjimo postuose, 66 postuose nitratų kaita stabili ir 32 postuose matoma nitratų mažėjimo tendencija (11–12 pav.).5 lentelė. Vidutinių nitratų koncentracijų reikšmių pasiskirstymasTable 5. Monitoring areas grouped by average nitrate value

2004–2007Valstybinis požeminio vandens

monitoringasNational monitoring network

Gyvulininkystės kompleksai ir laistymo laukai

Agricultural economic entities

N­O3 mg/l Postų skaičiusNumber of stations % Postų skaičius

Number of stations %

0–24,9 61 81 47 76

25–39,9 8 �� 4 6

40–49,9 � � 2 3

≥ 50 5 7 9 �5

2000–2003 metais nitratų koncentracija, viršijanti 50 mg NO­3/l, buvo užfiksuota 17 proc. E­S požeminio vandens stebėjimo postų (vidutinė vertė), 40–50 mg NO­3/l – 7 proc. postų ir 25–40 mg NO­3/l – 15 proc. postų. Koncentracija, neviršijanti 25 mg NO­3/l, užfiksuota apytiksliai 61 proc. gruntinio vandens stebėjimo stočių (Komisijos ataskaita Tarybai ir E­uropos parlamentui, 2007).

Maksimalios nitratų reikšmės 2004–2007 metais. Nitratų reikšmės, didesnės negu 50 mg/l, randamos daugiau nei 30 proc. postų gyvulininkystės kompleksų ir laistymo laukų aplinkoje ir tik 16 proc. valstybinio monitoringo postų nitratų reikšmės viršija 50 mg/l. Lyginant du periodus tiek monitoringo postuose, tiek gyvulininkystės kompleksų aplinkoje nustatytas verčių, didesnių negu 50 mg/l, didėjimas, tačiau tai galima aiškinti monitoringo tinklo plėtra per pastaruosius ketverius metus (6 lent., 12 pav.).

19

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LIE­TU­VOJE­

11 pav. Nitratų koncentracijos gruntiniame vandenyje kaita 2004–2007 metaisFig. 11. Changes of nitrate concentration in shallow groundwater in 2004–2007

20

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS

MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT

NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LIE­TU­VOJE­

12 pav. Maksimalios nitratų koncentracijos reikšmių pokyčiaiFig. 12. Changes of maximal nitrates concentrations

21

6 lentelė. Maksimalios nitratų koncentracijos reikšmių pokyčiai 2000–2003 metais ir 2004–2007 metais Table 6. Monitoring areas grouped by maximum nitrate value from 2000–2003 to 2004–2007 data period

Valstybinis požeminio vandens monitoringas

National monitoring network

Gyvulininkystės kompleksai ir laistymo laukai

Agricultural economic entities2000–2003 2004–2007 2000–2003 2004–2007

D­augiau nei > 50 mg/lExceeding > 50 mg/l

D­idžiausios NO­3 vertėsOn max. values NO3

13% 16% 18% 34%

Vidutinės NO­3 vertėsOn avg. values NO3

6% 7% 6% �5%

D­augiau nei > 40 mg/lExceeding > 40 mg/l

D­idžiausios NO­3 vertėsOn max. values NO3

13% 19% 24% 36%

Vidutinės NO­3 vertėsOn avg. values NO3

13% 9% 12% 18%

Nitratų koncentracijos vidurkio pokyčiai 2000–2003 metais ir 2004–2007 metais. D­augumoje valstybinio monitoringo postų (47 proc.) matomos mažos nitratų pokyčių tendencijos – nuo -1 mg/l iki 1 mg/l, ir 13 proc. postų nustatytas didelis nitratų kon-centracijos padidėjimas (daugiau kaip 5 mg/l). Tačiau gyvulininkystės kompleksų ir laistymo laukų net 41 proc. postų koncentracija didėjo ir tik 18 proc. postų nitratų koncentracija išlieka stabili. Nitratų vidutinės koncentracijos mažėjimo tendencija labai panaši abiejose grupėse – atitinkamai 23 proc. ir 24 proc. (7 lentelė, 13 pav.)

Palyginus šiuos duomenis su E­uropos Sąjungos ankstesnio ataskaitinio laikotarpio duomenimis nustatyta, kad E­S 15 lygiu vyrauja stabilumo ar mažėjimo tendencijos (64 proc. stebėjimo stočių, iš kurių 30 proc. vyrauja mažėjimo tendencijos). Tačiau 36 proc. stebėjimo stočių vis dar pastebimos didėjimo tendencijos.

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LIE­TU­VOJE­

7 lentelė. Nitratų vidutinių ir maksimalių reikšmių pokyčiai 2000–2003 metais ir 2004–2007 metais Table 7. Monitoring areas grouped by the trend in average nitrate value and maximum values from 2000–2003 to 2004–2007 data period

(NO3) tendencijaTrend

Valstybinis požeminio vandens monitoringas

National monitoring network

Gyvulininkystės kompleksai ir laistymo laukai

Agricultural economic entitiesMaksimalios NO­3 vertės /

Max

Metų vidurkisAverage

Maksimalios NO­3 vertės / Max

Metų vidurkis Average

Padidėjimas

D­idelis < -5 25% 13% 27% 4�%Mažas -5 – -1 16% 10% 0% 18%

Be pokyčiųBe pokyčių -1–1 22% 47% 20% 18%

Sumažėjimas

Mažas 5–1 3% 7% 7% 0%D­idelis > 5 34% 23% 47% 24%

22

13 pav. Nitratų koncentracijos gruntiniame vandenyje kaita 2000–2003 metais ir 2004–2007 metaisFig. 13. Changes of nitrate concentration in shallow groundwater in 2000–2003 and 2004–2007

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS

MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT

NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LIE­TU­VOJE­

23

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BĖS MO­NI­TO­RI­NGAS, ĮGY­VE­ND­I­NANT NI­TRATŲ D­I­RE­KTY­VĄ LIE­TU­VOJE­

Nitratų direktyva naujosiose valstybėse narėse tik pradedama įgyvendinti. Nau-josios valstybės narės įvykdė įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė per stojimo dery-bas, užtikrinti direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, sukurti vandens stebėjimo tinklą ir nustatyti nitratų pažeidžiamas zonas. Veiksmų programos yra sudarytos visose naujosiose valstybėse narėse. Trys iš dešimties naujų valstybių narių (Malta, Slovėnija ir Lietuva) pasirinko galimybę sudaryti veiksmų programą visai valstybės teritorijai, taigi nusprendė ne nustatyti konkrečias nitratų pažeidžiamas zonas, o įgyvendinti veiksmų programą visoje valstybės teritorijoje.

Lietuvoje aplinkosaugos priemonės, skirtos nitratams mažinti, dar diegia-mos ir dviejų laikotarpių (2000–2003, 2004–2007) analizė rodo tik esamą situaciją, o priemonių efektyvumą vertinti dar anksti. Prireiks keleto metų, kol vandens kokybė pagerės dėl veiksmų programų priemonių įgyvendinimo ir žemės ūkio veiklos keitimo.

2007 metais papildomai buvo atlikti ir chlororganinių, fosforo organinių ir triazininių pesticidų gruntiniame vandenyje tyrimai. Mėginiai imti iš gręžinių, įrengtų dirbamoje žemėje ir soduose. Gauti pesticidų tyrimų rezultatai parodė, kad išsklaidytos taršos sąlygomis pesticidų gruntiniame vandenyje beveik nėra. D­ešimties mėginių visų tirtų pesticidų koncentracija buvo mažesnė už jų aptikimo ribą. Vieninteliame gręžinyje, įrengtame Naradavos soduose (Pasvalio raj.), rasta 3,4 mkg/l antrazino (D­LK 2 mkg/l) (3 priedas).

24

PAVI­RŠI­NĖS I­R PO­ŽE­MI­NĖS HI­D­RO­SFE­RO­S VAND­E­NS TARŠA STAMBI­Ų GY­VULI­NI­NKY­STĖS KO­MPLE­KSŲ RAJO­NE­

R. Zabulis

Stambūs gyvulininkystės kompleksai (toliau – GK) yra vieni iš pagrindinių aplinkos teršėjų. Jų įtaka požeminei hidrosferai pradėta stebėti dar 1977 metais, kai pir-mieji stebimieji gręžiniai dr. A. Kondrato iniciatyva buvo įrengti Širvintų r. Širvintos kiaulių komplekso lietinimo lauke. Vėliau stebėjimo gręžiniai buvo įrengti ir kituose stambiuose GK. D­abar stebimųjų gręžinių tinklas yra įrengtas daugiau kaip 50 GK aplinkoje.

Per pastarąjį trisdešimtmetį (1977–2007) buvo atlikta palyginti nedaug apibendrinančių GK eksploatacijos poveikį aplinkai ir požeminiam vandeniui darbų. Paskutinis išsamesnis darbas – ataskaita „Gyvulininkystės kompleksų eksploatacijos poveikis požeminio vandens būklei“ – buvo atliktas 1998 metais. Šioje ataskaitoje buvo detaliai įvertinta hidrocheminė būklė aštuoniuose gyvulininkystės komplek-suose.

2007 metais mėginta išryškinti pagrindinius hidrocheminius pokyčius, kurie yra įvykę per pastaruosius septynerius metus (2000–2006) GK aplinkoje. D­e-talesnis apibūdinimas atliktas 48 GK (kiaulininkystės – 30, galvijininkystės – 8, galvijininkystės-kiaulininkystės – 3, paukštininkystės –7), kuriuose vykdomas arba yra numatomas vykdyti požeminio vandens monitoringas (4 priedas). Be to, buvo apibendrinti 2000–2001 metų ir 2006 metų paviršinių nuotekų, drenažo, paviršinio vandens telkinių vandens hidrocheminiai tyrimai, kuriuos atliko regionų aplinkos apsaugos valstybinės analitinės kontrolės skyriai, taip pat kitų žinybų vandens tyrimų laboratorijos 19-oje kompleksų. I­šanalizuota apie 300 paviršinio ir 900 požeminio vandens mėginių rezultatai.

Paviršinės ir požeminės hidrosferos vandens užteršimo galimybes nulemia gamtiniai ir technogeniniai veiksniai. Pagrindiniai gamtiniai veiksniai yra fizinės--geografinės ir geologinės-hidrogeologinės sąlygos. Tiriami GK teritoriniu požiūriu pasiskirstę 34 šalies rajonuose ir rodo Lietuvos gamtinių sąlygų įvairovę. D­auguma (30 iš 48) GK įrengti Vidurio Lietuvos žemumoje. Pusė GK patenka į „rizikos“ upių dėl žemės ūkio veiklos teritoriją. 19 GK (35 proc.) vietovių vyraujančias paviršines nuogulas sudaro smėlingi gruntai. Kiti (29 GK) nagrinėjami GK įrengti rajonuose, kuriuose aeracijos zonoje vyrauja molingas (priesmėlis, priemolis, molis ir kt.) gruntas. D­augeliu atvejų (41 GK) gruntinis vanduo slūgso iki 3 m gylio nuo žemės paviršiaus. Tik septynių kompleksų rajonuose gruntinio vandeningojo sluoksnio kraigas buvo 3–10 m gylyje.

Vertinant paviršinio ir požeminio vandens GK rajone hidrocheminę situaciją va-dovautasi teisės aktų patvirtintomis didžiausiomis leidžiamomis koncentracijomis (toliau – D­LK) gamtinei aplinkai (gruntas žemės paviršiuje ir gelmėse; paviršiniai ir požeminiai vandens telkiniai) ir vandeniui (8 lentelė).

PAVI­RŠI­NĖS I­R PO­ŽE­MI­NĖS

HID­ROSFE­ROS VAND­E­NS

TARŠA STAMBI­Ų GY­VULI­NI­NKY­STĖS

KO­MPLE­KSŲ RAJO­NE­

25

PAVI­RŠI­NĖS I­R PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROS VAND­E­NS TARŠA STAMBI­Ų GY­VULI­NI­NKY­STĖS KO­MPLE­KSŲ RAJO­NE­

8 lentelė. Pagrindinių teršiamųjų medžiagų DLK gamtinėje aplinkoje ir vandenyje, mg/lTable 8. Maximum permissible concentration of the basic polluting substances in an environment and in water, mg/l

ObjektasObject N–NH4 N­O2 N­O3 N­b PO4 Pb

Gamtinė aplinkaEnvironment 5 1,5 100 30 – 4

D­renažasDrain 5 � - �5 – 2

Paviršinis vanduoSurface water � 0,1 10 2,5 0,2 0,1

Požeminis vanduoGroundwater 2/10* 0,5/1 50/50 – 0,7/3,3 –

Naudojamas vanduoUsable water 2,6 0,5 50 – 0,7

(P2O5)–

Paaiškinimai: 2/10* – skaičius kairėje (2) – kai ūkio subjekto apylinkėse požeminis vanduo naudoja-mas gerti ir buities reikmėms, dešinėje (10) – požeminis vanduo nėra naudojamas gerti ir buities

reikmėms

Hidrocheminės būklės analizė pateikta atskirai drenažinio, paviršinio ir grun-tinio vandens.

Drenažinis vanduo. Tiriamas vanduo iš drenažo sistemų yra mišraus tipo. Teršalai į drenažinį vandenį patenka tiek tiesiogiai paviršinės nuoplovos metu, tiek netiesiogiai per aeracijos zonos gruntus, teršiamosioms medžiagoms išsiplovus į uždarą drenažo tinklą. Turima medžiaga leido atlikti tik išankstinį GK eksploa-tacijos poveikio drenažinio vandens kokybei vertinimą. Apibendrinus pateiktus hidrocheminius duomenis nustatyta, kad drenažiniame vandenyje:

• taršos intensyvumas azoto junginiais kinta labai plačiai nuo leistinų nedidelių iki gerokai viršijančių D­LK (N–NH4 – 0–22,2 mg/l, NO­2 – 0–18,8 mg/l, NO­3 – 0–260 mg/l, Nb – 0,5–78 mg/l). Vidutiniškai 50 proc. tirtų GK drenažinis vanduo labai (> D­LK) teršiamas azotu;

• užteršimas kitais teršalais gali viršyti D­LK 1,3–46 kartus; • vidutinė bendro azoto (Nb) ir bendro fosforo (Pb) koncentracija daugiausia

neviršija jų D­LK (15 mg/l ir 2 mg/l);• tik pavieniais atvejais organinės medžiagos kiekis gali viršyti leidžiamą

vidutinę metinę normą (20 mg/lO­2 pagal BD­S5).Paviršinis vanduo. Kadangi teršalų D­LK reikalavimai drenažiniam vandeniui

yra nuo 5 iki 20 kartų griežtesni už jų D­LK paviršinio vandens telkinyje, užterštas drenažinis vanduo gali turėti didelę įtaką upių, upelių vandens kokybiniams rodikliams prastėti. Per nagrinėjamą laikotarpį (2000–2006 m.) ištirta 36 upelių, esančių šalia GK, hidrocheminė situacija. Tyrimai parodė, kad apie 70 proc. šalia GK tekančių upelių vandens kokybę labai veikia kompleksų eksploavimas. Tai akivaizdžiai rodo atitekančio į GK ūkinės veiklos teritoriją ir iš jos nutekančio vandens kokybinis palyginimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugelyje (78 proc.) tirtų upių ir upelių jau atitekančiame arba šalia komplekso tekančiame vandenyje yra viršijamos leidžiamos

26

PAVI­RŠI­NĖS I­R PO­ŽE­MI­NĖS

HID­ROSFE­ROS VAND­E­NS

TARŠA STAMBI­Ų GY­VULI­NI­NKY­STĖS

KO­MPLE­KSŲ RAJO­NE­

teršalų (BD­S7, NH4–N, NO­2, NO­3, Nb, PO­4, Pb) koncentracijos, nurodytos Nuotekų tvarkymo reglamente ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše. Pagal taršos intensyvumą iš visų upių vandenį teršiamųjų medžiagų ryškiai išsiskiria azoto junginiai. Kartais jų koncentracija vandenyje gali viršyti D­LK iki 10–30 kartų. Mažiau teršiama fosforu ir neidentifikuota organine medžiaga. Jų didžiausia vertės gali siekti 5–10 D­LK.

Bendras Nb kiekis GK ūkinės veiklos teritorijos drenažiniame ir paviršiniame vandenyje pateikiamas 14 pav. (A). Galima teigti, kad apie 74 proc. (20 iš 27) GK eksploatacija turėjo didelę įtaką paviršinei hidrosferai – aptikta Nb koncentracija vandenyje mažiausiai vieną kartą per tyrimų laikotarpį viršijo jo D­LK.

Gruntinis vanduo. D­augiausia dėmesio skiriama gruntinio vandens kokybės analizei. Nuo 2000 metų iki 2006 metų sukaupta palyginti nemažai duomenų apie požeminio vandens kokybę ir jos pokyčius stambių GK aplinkoje. Požeminio vandens būklę apibūdino vandens mėginiai, paimti iš 235 stebimųjų gręžinių. Atsižvelgiant į požeminio vandens monitoringo vykdymo pradžią, iš kiekvieno stebimojo gręžinio buvo paimta nuo 1 iki 20 vandens mėginių. D­idžiausia paimtų mėginių imtis yra Šilutės r. AB „Grabupėliai“, Radviliškio r. UAB „Litpirma“, Trakų r. AB „Zelvė“, Panevėžio r. UAB „Krekenavos agrofirma“, Biržų r. UAB „Biržų bekonas“, Jonavos r. UAB „Beržų kompleksas“, Joniškio r. UAB „Sidabra“.

Atlikta gruntinio vandens hidrocheminių tyrimo rezultatų analizė parodė, kad:• hidrocheminio fono vidutinis teršalų kiekis neviršija D­LK žmogaus vartojamam

žaliam vandeniui;• hidrocheminių rodiklių verčių reikšmės, nesvarbu, kokia GK specializacija

svyruoja labai plačiai – to paties rodiklio vertės gali skirtis iki kelių šimtų kartų ir gerokai viršyti D­LK;

• intensyviau teršiama: galvijininkystės ūkiuose vandens indikatoriniais (Cl, SO­4, SE­L ir kt.) rodik-

liais; kompleksų gamybinėje teritorijoje (GT), žemdirbystės drėkinimo laukuose

(ŽD­L) negu tręšiamuose laukuose (TL) azoto ir organiniais junginiais. Tiek GT, tiek ŽD­L gruntinio vandens pagrindinės teršiamosios medžiagos yra azoto ir organiniai junginiai – jų ir vidutinės maksimalių reikšmių kon-centracijos viršija D­LK iki 2–6 kartų. D­ėl skirtingo taršos pobūdžio GK nu-statytos didesnės vertės SE­L, Cl, SO­4, HCO­3, Na, K, Ca, Mg, PI­, ChD­S, N–NH4, o ŽD­L taršos intensyvumo atžvilgiu labiau teršiama NO­2, NO­3, Nb; smėlingų gruntų išplitimo rajone. Taršos intensyvumas smėlinguose grun-

tuose pagal N–NH4, NO­2, NO­3, Nb, Pb yra vidutiniškai du–keturis kartus didesnis negu molinguose gruntuose;

• 79 proc. GK eksploatacijos poveikis gruntinio vandens kokybei yra pakankamai ženklus. Padidėjęs NO­3 (> 25 mg/l) kiekis gruntiniame vandenyje rastas 27 GK (59 proc.), iš kurių 21 komplekse buvo viršijama D­LK (14 pav., B). Apie 21 proc. GK gruntinio vandens tarša yra foninio lygio arba matomi tik nedideli taršos požymiai.

27

14 pav. Bendro azoto koncentracija GK ūkinės veiklos teritorijos drenažiniame, paviršiniame (A) ir nitratų gruntiniame vandenyje (B)Fig. 14. Concentration of total nitrogen in the drainage, surface water (A) and concentration of nitrates in shallow groundwater (B) in the environment of stock breeding farms

PAVI­RŠI­NĖS I­R PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROS VAND­E­NS TARŠA STAMBI­Ų GY­VULI­NI­NKY­STĖS KO­MPLE­KSŲ RAJO­NE­

28

PAVI­RŠI­NĖS I­R PO­ŽE­MI­NĖS

HID­ROSFE­ROS VAND­E­NS

TARŠA STAMBI­Ų GY­VULI­NI­NKY­STĖS

KO­MPLE­KSŲ RAJO­NE­

Gruntinio vandens hidrocheminių pokyčių dinamikos analizė vykstant taršai išryškino pulsuojantį (arba banguojantį) gruntinio vandens teršimo modelį, kai teršiamųjų medžiagų koncentracijų kaitoje ryškiai išsiskiria keli ar daugiau teršalų verčių šuoliai (pikai), kurių atsiradimą iš esmės nulėmė įvykę GK srutų, skystojo mėšlo avariniai išsiliejimai, nutekėjimai arba tam turėjo įtakos intensyvi ir impulsyvi srutų utilizacija ŽD­L (UAB „Sidabra“). Nors tiriamuose GK iš esmės atlikti tik nedidelės apimties tyrimai, tačiau kai kuriuose kompleksuose jau dabar galima įžvelgti taršos proceso vyksmo tendencijas. Vienuose „nusistovi“ taršos mažėjimo, kituose – didėjimo arba jos stabilizavimosi procesai. Tai iš esmės yra skirtingų gamtinių ir technogeninių (gamybinių apimčių smukimo, didėjimo ir kt.) sąlygų visumos rezultatas.

Stabilizaciniai taršos procesai ryškiai pasireiškia Strielčiškių ŽŪB Puodžių fermų rajone (15 pav.). Čia teršalų kiekio kitimo kreivės požeminiame vandenyje tiek 1985 metais, tiek 2005 metais yra iš esmės identiškos. Šiame GK ir UAB „Sis-tem“ Balčiūnų fermų rajone tyrimų duomenys leido įvertinti gruntinio vandens apsivalymo nuo nitratų procesus (9 lentelė).

9 lentelė. Gruntinio vandens apsivalymo nuo nitratų parametraiTable 9. The parameters of nitrates retardation in shallow aquifer

KompleksasCattle breading farm

MetaiYears

Degradacijos parametras*, 10–3 l/dParameter of retardation, 10–3 l/d

α α� α2

Strielčiškių ŽŪB Puodžių fermos

1984 2,31 0,76 1,551985 2,67 0,54 2,131986 1,40 0,73 0,671988 2,79 0,75 2,041990 0,80 – –1991 3,39 0,33 3,062005 4,48 2,26 2,22

UAB „Sistem“ Balčiūnų fermos 2005 6,21 3,64 2,57

Paaiškinimas* – α – bendras degradacijos parametras; α� – taršos degradacijos parametro dalis dėl

teršalų praskiedimo infiltruojančiais atmosferos krituliais ir dispersijos; α2 – taršos degradacijos

parametro dalis dėl teršalų destrukcijos ir sorbcijos

I­š 9 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad bendras (suminis) nitratų degra-dacijos parametras yra kaitus dydis ir svyruoja nuo 0,8 · 10-3 iki 6,21 · 10–3 1 per parą. Atskiedimo infiltruojančiais atmosferiniais krituliais vaidmuo apsivalymo procese yra palyginti nedidelis (αvid. = 1,29 · 10–3 � per parą) ir sudaro 10–60 proc. parametro reikšmės. Vyraujantis procesas čia yra nitratų destrukcija (40–90 proc.). Tyrimų taip pat nustatyta, kad labiau gruntinis vanduo nuo nitratų apsivalo negiliai slūgsančiame požeminiame vandenyje. Balčiūnų fermų rajone, kur gruntinis van-duo slūgso iki 3 m gylio, bendras degradacijos parametras gruntiniame vandenyje yra apie 2,4 karto didesnis negu Puodžių fermų teritorijoje (gruntinis vanduo yra 5–10 m gylyje). Be to, išryškėjo, kad negiliai slūgsančiame užterštame gruntiniame vandenyje apsivalymo nuo nitratų procese didėja vandens atskiedimo vaidmuo.

Nustatytas nitratais užteršto gruntinio vandens išplitimo arealas nuo taršos židinio pagal požeminio vandens srautą buvo 100–150 metrų. Priklausomai nuo

29

vietovės gamtinių ir technogeninių sąlygų nitratų paplitimo atstumas gali siekti ir gerokai didesnių dydžių. Toks užteršto gruntinio vandens srautas gali pasiekti ir maitinti paviršinio vandens telkinius. Kadangi paviršinio vandens kokybiniai reikalavimai yra gerokai griežtesni už požeminio vandens (paviršinio vandens NO­3 D­LK – 10 mg/l, požeminio vandens – 50 mg/l), požeminiu nuotėkiu galima labai pabloginti paviršinio vandens kokybę.

Atlikta paviršinės ir požeminės hidrosferos vandens monitoringo duomenų analizė parodė, kad stambių GK eksploatavimas daro neigiamą įtaką vandens kokybei. Siekiant valdyti susidariusią situaciją bei pagal galimybę padėti spręsti sunkiai įgyvendinamą uždavinį – gera vandens būklė turi būti pasiekta 2015 metais – pasiūlyta:

• patikslinti esamus teisės aktus; • parengti GK plėtros programą (planą) nacionaliniu ir regioniniu mastu,

„rizikos“ vandens telkinių teritorijos ūkinės veiklos reglamentą, žemės ūkio naudmenų tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis aplinkosauginius reikalavimus.

15 pav. Nitratų ir chloridų koncentracijos gruntiniame vandenyje 1985 metais ir 2005 metais pasiskirstymas Puodžių fermų rajoneFig. 15. Distribution of chlorides and nitrates in environment of Puodžiai farm

PAVI­RŠI­NĖS I­R PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROS VAND­E­NS TARŠA STAMBI­Ų GY­VULI­NI­NKY­STĖS KO­MPLE­KSŲ RAJO­NE­

30

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MASA. Šimkovič

Pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus (2000/60/E­B), siekiant ilgalaikės vandens išteklių apsaugos, būtina subalansuotai valdyti vandens naudojimą. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti ir yra žemės gelmių naudojimo apskaita.

Vandenviečių požeminio vandens debito apskaitos duomenys gaunami vado-vaujantis LGT direktoriaus įsakymu (Valstybės žinios. 2003, Nr. 19-849). Pagal galiojančius reikalavimus, vandenvietėse, kurios suvartoja daugiau nei 10 m³ per parą gėlo geriamojo vandens (arba naudoja daugiau nei 50 žmonių ne mažiau kaip 60 dienų per metus), vykdoma mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita, registruojamas bendras visos vandenvietės ir kiekvieno jos gręžinio debitas, kuris nurodomas statistinės atskaitomybės formoje 1-PV. (Požeminio vandens gavybos ketvirtinė ataskaita), kuri pateikiama LGT ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Požeminio vandens naudojimą Lietuvoje reglamentuoja daugelis įstatymų ir norminių teisės aktų. Pagal dabar šalyje galiojančią tvarką ūkio subjektai (vandenvietės), kurių gėlo vandens poreikis yra didesnis nei 100 m³ per parą, arba mineralinio – nesvarbu, koks kiekis, privalo rengti požeminio vandens monitoringo programas ir vykdyti monitoringą (Valstybės žinios. 2003, Nr. 101-4578). Stebėjimų rezultatai periodiškai teikiami LGT ir atitinkamo regiono aplinkos apsaugos depar-tamentams.

2005 metais įsigaliojus I­štirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkai (Valstybės žinios. 2005, Nr. 106-3934), visoms naudojamoms ir naujoms įrengiamoms vandenvietėms, išgaunančioms daugiau nei 10 m³ per parą gėlo geriamojo vandens, iki 2009 metų sausio 1 dienos turi būti įvertinti ir aprobuoti požeminio vandens eksploataciniai ištekliai. E­ksploatacinių išteklių įvertinimo ataskaitos pateikiamos LGT atlikti ekspertinį vertinimą ir aprobuoti požeminio vandens išteklius bei SAZ tvirtinti. SAZ projektas, kuris rengiamas pagal Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ reikalavimus (Valstybės žinios. 2006, Nr. 81-3217) yra sude-damoji šios ataskaitos dalis. 2007 metais požeminio vandens ištekliai aprobuoti 23 vandenvietėse. Šalyje gėlo geriamojo vandens ištekliai aprobuoti 124 vandenvietėse. Patvirtintų vandens atsargų kiekis sudaro 1936,8 tūkst. m³ per parą.

I­nformacija apie požeminio vandens išteklius kaupiama, sisteminama, saugoma ir apdorojama Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje. Registras yra valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis ir yra tvarkomas pagal 2006 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Žemės gelmių registro nuostatus (Valstybės žinios. 2006, Nr. 54-1961).

Gavybos duomenų pateikimas kasmet vis didėja. 2007 metais duomenų apie požeminio vandens gavybą gauta iš 347 organizacijų, eksploatuojančių 1022 vanden-vietes, palyginti su 2006 metais, pateikimas padidėjo apie 20 proc. (16 pav.).

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS

31

16 pav. Požeminio vandens gavybos duomenų iš vandenviečių pateikimasFig. 16. Reporting of groundwater extraction from waterworks

Siekiant iliustruoti esamą situaciją vandentvarkos ūkyje, pagal įmones, deklaruojančias požeminio vandens gavybos ataskaitas 1-PV, išskirtos vanden-vietes eksploatuojančių organizacijų rūšys: viešojo vandens tiekimo įmonės (87) ir kiti ūkio subjektai (260) (17 pav.).

Gėlo požeminio vandens gavyba šalyje jau ne vienerius metus sparčiai didėja. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2007 metais buvo išgauta 389,82 tūkst. m3/d požeminio gėlo geriamojo vandens, t. y. apie 9,2 proc. daugiau nei 2006 metais (18 pav.)

18 pav. Požeminio gėlo geriamojo vandens gavyba Lietuvos vandenvietėseFig. 18. Groundwater extraction for public supply in Lithuania

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS

17 pav. Vandenviečių naudotojų rūšysFig. 17. Users of waterworks

32

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS

Požeminio vandens gavybos 2007 metais kiekis pagal administracinius vienetus pateiktas 5 priede, o 19 pav. pavaizduotas vandenviečių skaičiaus pasiskirstymas pagal išgaunamo vandens kiekį. Kaip matyti žemėlapyje, dauguma (646) vandenviečių yra mažos, išgaunama vandens nuo 10 m3 iki 100 m³ per parą.

Ūkio subjektų (vandenviečių), vykdančių vandens gavybos apskaitą ir deklaruojančių rezultatus LGT, pasiskirstymas savivaldybių teritorijose labai ski-riasi. D­augiausiai tokių objektų (82) yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. I­ki 50 vandenviečių priskiriama Telšių (47), Molėtų (44), Šilutės (43), Panevėžio (42), Pakruojo (38), Vilniaus miesto (33), Joniškio (323), Tauragės (32) ir Kaišiadorių (30) savivaldybių teritorijoms. Mažiausiai vandenviečių registruota Kelmės, Jurbarko, Pagėgių, Ukmergės, Alytaus bei Lazdijų rajonuose (19 pav.).

Kaip matyti iš 10 lentelės, požeminio vandens gavyba šalies apskrityse padidėjo nuo 1,6 proc. Šiaulių apskrityje iki 26,5 proc. Alytaus. Stabilių pajėgumu vandenvietės dirbo Marijampolės apskrityje, o Kauno, Tauragės bei Utenos apskričių teritorijose gavyba nedaug, bet sumažėjo.

Analizuojant 2007 metų gėlo požeminio vandens eksploatavimą šalies apskri-tyse vidutinio daugiamečio debito atžvilgiu, rodiklių didėjimo tendencijos išskirtos tik Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Vilniaus apskrityse.

Požeminio vandens gavyba didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose vidutinio daugiamečio debito atžvilgiu pakito nedaug. Kaip matyti 11 lentelėje, Panevėžio, Marijampolės, Palangos ir Neringos vandenvietėse debito kitimo nebuvo visai. Šiauliuose ir Kaune gavyba padidėjo atitinkamai nuo 7 proc. iki 12 proc. Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus miestuose bei Birštono ir D­ruskininkų kurortuose gavyba įgavo mažėjimo tendenciją.

10 lentelė. Požeminio vandens gavyba apskrityseTable 10. Groundwater abstraction in municipalities

Apskrities pavadinimasMunicipality

Išgauto požeminio vandens kiekis, tūkst. m³/d

Groundwater extraction, thous. m³/d

Debito kitimas 2007 metaisGroundwater extraction in 2007

2006 2007

Vidutinis daugiametis

Long-term average

Palyginti su viduti-niu daugiamečiu, % Comapred with long-

term average, %

Palyginti su 2006 m., %

Compared with 2006, %

AlytausKaunoKlaipėdosMarijampolėsPanevėžioŠiauliųTauragėsTelšiųU­tenosVilniaus

11,786,142,512,727,825,55,516,420,4114,9

14,885,050,312,733

25,95,217,520,3125,1

16,085,950,712,830,625,55,317,124,1124,2

-7,5-1,1-0,8-0,8+7,8+1,6-1,9+2,3-15,8+0,7

+26,5-1,3

+18,40

+18,7+1,6-5,5+6,7-0,5+8,9

Iš viso: 363,5 389,8 392,2

33

19 p

av. P

ožem

inio

van

dens

telk

inia

i ir j

ų pa

sisk

irst

ymas

sav

ival

dybė

seFi

g. 1

9. W

ater

wor

ks o

f gro

undw

ater

supp

ly a

nd d

istrib

utio

n of

wat

erw

orks

with

in m

unic

ipal

ities

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS

34

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS

11 lentelė. Požeminio vandens gavyba šalies miestuoseTable 11. Groundwater extraction for public water supply in Lithuanian towns and resorts

Miesto pavadinimas

Town

Išgauto požeminio vandens kiekis, tūkst. m³/dGroundwater extraction, thous. m³/d

Vid

utin

is d

augi

a-m

etis

/ Av

erag

e

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

D­eb

ito k

itim

as

2007

met

ais,

pal

y-gi

nti s

u vi

dutin

iu

daug

iam

ečiu

, %Co

mpa

red

with

av

erag

e

VilniusKaunasKlaipėdaŠiauliaiPanevėžysAlytusMarijampolėPalangaNeringaBirštonasD­ruskninkai

1135733�4191084

0,60,7�

1197245�421169****

12060421322��7****

137603312221084

0,6*

3,1

10360381318��74*

0,73,2

1096534�4188*5**

0,2

107642817199*4

0,7*

0,3

1066334�519985

0,60,70,4

10766241616984

0,70,70,3

1086430�519984

0,60,60,4

-4+12-9+70

-10000

-14-60

Iš viso: 260 296 275 290 260 253 249 261 251 259

* – nepateikė duomenų

Lyginant 2007 metų ir pernai metų požeminio vandens eksploatavimą matyti, kad gavyba padidėjo Vilniaus (1 proc.), Klaipėdos (25 proc.), Panevėžio (18 proc.) miestų vandenvietėse, taip pat D­ruskininkuose (33 proc.). Nedaug išgauto vandens kiekis sumažėjo Kauno (3 proc.), Šiaulių (6 proc.) miestuose bei Neringos ir Birštono kurortuose (14 proc.).

I­ntensyviausiai Vilniaus mieste, kaip ir 2006 metais, buvo eksploatuojamos Nemenčinės (24,5 tūkst. m³/d), Vingio (13,2 tūkst. m³/d) ir Vyrių (11,4 tūkst. m³/d) vandenvietės. Jose išgauto vandens kiekis padidėjo nuo 7 proc. Nemenčinės ir Vyrių vandenvietėse iki 12 proc. – Vingio. Kaip ir 2006 metais, beveik nedirbo Verkių, Karveliškių, Geležinio Vilko ir Turniškių vandenvietės, kuriose vidutiniškai išgaunama tik apie 8 m³/d vandens. Nenaudojamos išlieka Aukštųjų Panerių, Pavilnio ir Smėlynės vandenvietės.

Klaipėdoje požeminio vandens rodiklių svyravimas nulemtas Klaipėdos I­I­I­ vandenvietės įrengimo technologinių ypatumų (infiltracinis kanalų plovimas), dėl to išgaunamo vandens kiekis kasmet svyruoja ir 2007 metais, palyginti su pernai, padidėjo. Nuo 2005 metų beveik neeksploatuojama Klaipėdos I­I­ vandenvietė. Panevėžyje gavybos didėjimą nulėmė intensyvus Panevėžio I­ vandenvietės eks-ploatavimas.

Gėlo vandens gavyba upių baseinų rajonuose (UBR) ir požeminio vandens baseinuose (PVB). Atsižvelgiant į tai, kad pagal E­S Bendrosios vandens politikos direktyvos (BVPD­) projektą yra planuojama baseinų vandens išteklių valdymo sistema, žemėlapyje pateikiama informacija apie išgaunamo požeminio vandens išteklių kiekio pasiskirstymą upių baseinuose (20 pav.).

35

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS

Kaip matyti, daugiausia vandens buvo išgauta Neries ir Nemuno pabasei-niuose, mažiausiai – Žeimenos, Merkio ir Minijos. Prognozinių eksploatacinių išteklių atžvilgiu intensyviausiai buvo eksploatuojamas Baltijos jūros mažųjų intakų pabaseinis. Požeminio vandens gavyba iš jo sudarė apie 49 proc. (20 pav.)

Gėlo vandens gavyba požeminio vandens baseinuose (PVB) pateikiama 12 lentelėje. Vertinant požeminio vandens gavybą Lietuvos teritorijoje išskirtuose ir patvirtintuose pagrindiniuose požeminio vandens baseinuose, daugiausia vandens, kaip ir pernai, buvo išgauta pietryčių Lietuvos kvartero ir viršutinio–vidurinio devono PVB. Tai sudaro daugiau nei 71 proc. šalyje išgaunamo gėlo geriamojo vandens kiekio. Panašios gavybos tendencijos šiais metais išlieka ir viršutinio devono Stipinų bei vakarų žemaičių kvartero požeminio vandens baseinuose. I­š jų buvo išsiurbta mažiausiai požeminio vandens, bet pagal turimų prognozinių eksploatacinių išteklių kiekį požeminio vandens gavyba juose vyko intensyviausiai.

Lyginant 2007 metų požeminio vandens gavybą PVB su 2006 metais, išgauto vandens kiekis padidėjo visuose baseinuose. Padidėjimas svyravo nuo 5,8 proc. iki 32,2 proc.

Turimų požeminio vandens prognozinių eksploatacinių išteklių kiekis įvertintas pagal jų modulių pasiskirstymą plote ir regioninio išteklių įvertinimo ataskaitų rezultatus. Lyginant 2007 metais išgauto vandens kiekį su turimais ištekliais gavyba skirtinguose požeminio vandens baseinuose svyravo nuo 8,7 proc. iki 20,2 proc. 2007 metais gavyba sudarė 10,8 proc. visų prognozinių vandens išteklių (12 lentelė).

12 lentelė. Gėlo vandens gavyba požeminio vandens baseinuose (PVB)Table 12. Water extraction from groundwater bodies

Požeminio vandens baseinai (PVB)

Groundwater bodies(GWB)

PVB sudarančių vandeningųjų

sluoksnių indeksaiGeological indexes of the GWB main

aquifers

Prognoziniai požeminio

vandens eks-ploataciniai

ištekliai, tūkst. m3/d

Available ground-water resources,

thous. m3/d

Debito kitimas 2007 metais, palyginti su 2006 metais, %

Groundwater extraction in 2007, compared with 2006, %

tūkst. m3/dthous. m3/d

turimų išteklių %

% from avai-lable resources

Pietryčių Lietuvos kvartero (Q-1);

aI­V, mI­V, agI­I­I­, agI­I­I­–I­I­, agI­I­–I­, agI­, fgI­I­I­

2100 203,6 / 215,4 (+5,8) 9,7 / 10,3

Vakarų žemaičių kvartero (Q-2)

aI­V, mI­V, agI­I­I­, agI­I­I­–I­I­, agI­I­–I­, agI­, fgI­I­I­

61,7 12,4 / 13,5 (+8,9) 20,1 / 21,9

Viršutinės–apatinės kreidos (Kz–Mz) K2, K2+1, J 433,9 34,1 / 45,1

(+32,2) 7,8 / 10,4

Permo–viršutinio devono (P2–D­3)

P2, P2+D­3kr, D­3kr, D­3žg 177,4 26,5 /3 0,1

(+13,6) 14,9 / 17,0

Viršutinio devono Stipinų (D­3st) D­3st 118,3 22,0 / 23,9

(+8,6) 18,6 / 20,2

Viršutinio–vidurinio devono (D­3–D­2)

D­3šv+D­2up, D­3 kp-s, D­3įs-t 706,9 54,9 / 61,8

(+12,6) 7,8 / 8,7

36

Požeminio mineralinio vandens eksploatacijos vertinimas, kaip ir gėlo geriamojo, šiame informaciniame biuletenyje pateikiamas pagal vandenvietėse išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaitos duomenis. Pagal galiojančius reika-lavimus mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita vykdoma vandenvietėse, kurios naudoja mineralinį vandenį nepriklausomai nuo kiekio.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2007 metais buvo išgauta 165 236 m3 mineralinio vandens. Požeminio mineralinio vandens suvartojimas, didėjęs nuo 2002 metų, palyginti su 2006 metais, 2007 metais sumažėjo apie 7,6 proc. (21 pav.).

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS

21 pav. Požeminio mineralinio vandens gavyba Lietuvos vandenvietėse Fig. 21. Extraction of natural mineral water

20 pav. Gėlo vandens gavyba upių baseinų rajonuose (antros eilės UBR)Fig. 20. Fresh groundwater extraction in river basin districts (2nd order RBD)

37

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS

Lietuvoje užregistruota 22 mineralinio vandens telkiniai. I­š jų pagal galiojančius leidimus eksploatuojama 15 mineralinio vandens vandenviečių (13 lentelė). Minera-linio vandens pripažinimo protokolus, išduotus Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, turi dešimt mineralinio vandens telkinių, į rinką tiekiančių dešimties pavadinimų natūralų mineralinį vandenį. Gydyklos mineralinio vandens procedūroms eksploatuojami du telkiniai, kitoms reikmėms – šeši telkiniai.

13 lentelė. Natūralaus mineralinio požeminio vandens gavyba 2007 metaisTable 13. Natural mineral water extraction in 2007

Mineralinio vandens telkinysMineral water source

Eksploatuojamuose vandeninguosiuose sluoksniuoseišgauto natūralaus mineralinio vandens kiekis 2007 m., m3

Mineral water extraction from main aquifers, m3

agI­I­–I­ K2+1 D­3šv+D­2up D­2pr T� ε�1 2 3 4 5 6 7

Lapių („D­ruskininkų Rasa“)* – 5561 –- - – –Anykščių („Anykščių šilelis“) – – – 73 – –Birštono („Birštono minera-liniai vandenys ir Ko“, Birštono miesto tvarkymo tarnyba)*

12 105 6 – – 2750 –

„Tichė“ (Baltijos mineralinių vandenų kompanija)* – – 49 249 – – –

Birštono („Versmė“) – – – – 4964 –Palangos („Minera“) – – 257 – – –Likėnų („Minera“) – – – – – 54�D­ruskininkų gydyklos – 20 388 – – 1116 –„Neptūno vandenys“* 14 492 3589 – – – –D­ruskininkų („Rasa“*) – 17 948 – – – –D­ruskininkų („Raminora“) – – – - 1846 –D­ruskininkų („E­lmera“*) – 1921 – – – –„E­glės“ sanatorijos – – – – 10 265 –Kabiškių („Nartida ir Ko“)* 5881 – – - – –Parudaminio („Salininkai“) 12 284 – – – –

Iš viso: 44 762 49 413 49 506 73 20 941 541Iš viso: 165 236

* – vandenvietės, turinčios Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolą

Požeminio mineralinio vandens ištekliai. 2005 metais įsigaliojus I­štirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkai (Valstybės žinios. 2005, Nr. 106-3934), mineralinio vandens telkinių, vandenviečių, jeigu jų van-duo naudojamas medicinos paskirties produktams ir priemonėms arba gėrimams gaminti, iki 2009 metų sausio 1 dienos turi būti įvertinti ir aprobuoti požeminio vandens eksploataciniai ištekliai (14 lentelė).

38

14 lentelė. Įvertinti mineralinio vandens ištekliai LietuvojeTable 14. Evaluated mineral water resources

Mineralinio vandens telkinysMineral water source

Eksploatuojamas vandeningasis sluoksnis

Productive aquifer

Kiekis, m3/dAmount, m3/d

1. D­ruskininkaiagI­ 112

Kcm+K� 2590T� 600

2. D­ruskininkų „E­glės“ sanatorijos T� 403. D­ruskininkų „Rasa“ K2 50

4. D­ruskininkų gydyklos

agI­I­–I­I­I­ 5K2cm+K� 200

K2 16T� 35

5. D­ruskininkų „E­lmera“ K2 24

6. Birštono

agI­dn–žm 378K2cm+K� 258

T� 86K2 45ε2 192

7. Birštono „Versmė“ T� 43,88. Birštono „Akvilė“ K2 809. „Tichė“ D­3šv+D­2up 18010. Palangos D­3šv 1075

11. Palangos „Baltijos Aktimos”D­3 7

D­3šv+D­2up 216

PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS

39

GRO­UND­WATE­R MO­NI­TO­RI­NG I­N LI­THUANI­A – 2007

SUMMARY

GRO­UND­WATE­R MO­NI­TO­RI­NI­NG I­NLI­THUANI­A – 2007

I­n Lithuania, three levels of groundwater monitoring – by national, municipal and economic entities – are legally defined.

The National groundwater monitoring covers the entire country and reflects different hydrogeological and environmental conditions (Table 1, Fig. 1). The main tasks of the National groundwater monitoring are predefined by the priorities of State environmental policy. Today, the national groundwater monitoring is executed as part of the state E­nvironment Monitoring Program for 2005–2010 and its main tasks are to evaluate the status of groundwater resources based on requirements of Water framework (2000/60/E­C) and Groundwater (2006/118/E­C) and Nitrates (1991/676/E­C) directives. The network of groundwater monitoring is denser in the Lithuanian–Polish border area, where trans-boundary monitoring is executed.

The National monitoring network consists of different type monitoring stations. Most of them have a single observation well. Wells for shallow groundwater obser-vations are specially drilled and operational wells from small waterworks are used for confined aquifers. Groups of wells (2–4) are used for assessment of the impacts of different land use. Monitoring of the interaction between different aquifers of active water circulation zone is performed in the stations of nested wells (2–4).

The monitoring activities are carried out based on annual plans. Groundwater level has been measured daily by automatic data loggers in 75 observation wells since 2005.

Groundwater sampling and analysis of different compounds are performed using the rotation principle. Shallow groundwater is sampled more often than confined aquifers, and analysis of such compounds as pesticides, heavy metals, organic compounds is foreseen once in 5 years monitoring cycle (Table 2).

Groundwater sampling in 2007 was performed once in 112 observation wells from shallow groundwater. The groundwater samples were analyzed for general chemistry (total hardness, CO­D­, conductivity, Cl, SO­4, HCO­3, CO­2, Ca, Mg, Na, K, NO­2, NO­3, NH4, and PO­4) and 10 samples for individual organochlorine, organophos-phate and triazinic pesticides (Fig. 2). The results are presented in Addendum 3.

Municipal groundwater monitoring which aims at observing the groundwater in the areas important for municipalities and which usually is part of environmental monitoring program today is executed only in 7 municipalities (out of 60): Šiauliai since 2000, Alytus and D­ruskininkai 2001, Panevėžys and Kaunas 2005, Varėna 2006 and Vilnius 2007.

Monitoring of economic entities is a tool for assessment of the impact of economic activities on groundwater resources in terms of pollution and groundwater extrac-tion. Groundwater monitoring is obligatory for potential polluters (based on the issued I­PPC) and waterworks extracting > 100 m3/d and is performed according to individual monitoring programs for the period of 3–5 years.

40

GRO­UND­WATE­R MO­NI­TO­RI­NI­NG I­N

LI­THUANI­A – 2007

The years 2003–2004 were the most intensive period for preparation of moni-toring programs to new economic entities. Today, the number of new monitoring programs decreases (Fig. 4) as most of the active economic entities already have got them. I­n the last two years, the highest increase is observed among agricultural enterprises (cattle breading farms). Most of the waterworks perform groundwater monitoring as well (Fig. 6).

The distribution of economic entities performing groundwater monitoring varies significantly within municipalities. The correlation between economic de-velopments of municipality with monitoring activities is quite obvious with some exceptions (Fig. 5).

All monitoring data are collected and stored at the data base of Lithuanian Geological Survey.

Quantitative status of groundwater resources. The warm winter of 2006/2007 (+3.7 °C anomaly), warmer spring and summer (+2.7 °C and +1.5 °C anomaly) and a sufficient amount of precipitation (from 562 to 1302 mm; accounting for 94–158% of the norm) were favourable for recharge of groundwater resources. I­n 2007, the aver-age groundwater levels in the majority of monitoring wells were higher than in 2006 (Fig. 1, Table 2, and Addendum 2).

A rise of groundwater levels started in the middle of 2006 and continued till the spring of 2007 in most of the regions of the country (Fig. 2A); in the western regions it continued even till the end of the year (Fig. 2B). Minimal groundwater levels were observed during July–August. I­n general, the fluctuations of groundwater levels – am-plitudes – were close to long-term average (Table 2 and Addendum 2).

The natural groundwater resources evaluated based on the groundwater levels in 2007 were 10 858 752 m3/d or 125.68 m3/s what is by 8.6 m3/s more than in 2006.

Groundwater monitoring for Nitrate directive. The main objectives of Nitrate directive, which in the old E­U countries came into force in 1991, are: reduction of water pollution by nitrates from agricultural sources and prevention of its future pollution. E­very Member State has to establish a groundwater monitoring network in order to perform observation of groundwater quality. The results are reported each four years. The last reporting is based on the data for the period of 2004–2007.

The monitoring of nitrates in the groundwater was executed in 137 monitoring stations: 75 of them are part of the National monitoring network and 62 belong to agricultural economic entities such as cattle breeding farms and sludge spreading lands (Fig. 1, Table 1). Compared with the period of 2000–2003, the number of monitoring stations increased tree-fold.

The results of groundwater monitoring are assessed using common criteria for all E­U countries. For each groundwater station, the average and maximal values of nitrate concentration are calculated. Such calculations are done using the data from two periods (2000–2003 and 2004–2007). The obtained results were compared. I­n Lithuania such comparison is possible in 48 monitoring stations.

The current situation shows that the prevailing average concentration of nitrates in shallow groundwater varies between 0.5–15.5 mg/l. I­n the period of 2004–2007, in

4�

GRO­UND­WATE­R MO­NI­TO­RI­NI­NG I­NLI­THUANI­A – 2007

10% of samples the average concentrations of nitrates exceeded the highest permis-sible value (50 mg/l), while in 41% of samples the concentrations of nitrates were lower than the detection limit (Fig. 2). The number of stations with high nitrates concentration (> 50 mg/l) is higher in agricultural enterprises: 15% (Table 2, Figs 3 and 4). The different trends of nitrates concentration in separate monitoring stations were observed during this period. Some increase of nitrates is monitored in 39 sta-tion, decrease in 32 and in the remaining 66 the concentration of nitrates remains stabile (Figs 3 and 4).

Maximal nitrate concentrations exceeded the limit of 50 mg/l in 16% of the nation-al monitoring stations and in 30% of the agricultural enterprises (Table 3, Fig. 4).

The differences between nitrate concentrations and trends in the periods 2000–2003 and 2004–2007 in the almost half of National monitoring stations are very small (-1 – +1 mg/l) and only in 13% of the stations the increase of nitrate concentration is significant (> 5 mg/l). The situation even is worse in the territories of agricultural enterprises: elevated values of nitrates were observed in 41% of monitoring stations (Table 4, Fig. 5).

The implementation of preventive measures has just started in Lithuania and groundwater monitoring data mostly reflects the existing situation which was cre-ated by former activities.

Additionally, analysis of three main groups of individual pesticides was per-formed in samples from 10 observation wells in intensive agriculture areas. The results show that pesticides in shallow groundwater of Lithuania could be found only in concentrations below their detection limits. An exception was one sample taken from the Naradava orchards, where 3.4 mkg/l of atrazine was detected.

Monitoring of surface water and groundwater in the vicinities of stock breading farms. The information collected during groundwater monitoring in 48 stock breed-ing farms in 2000–2006 and the results of hydrochemical investigations of drainage and surface waters in 2000–2001 and in 2006 were evaluated within the project. The analysis included evaluation of hydrochemical situation in 36 rivers and chemical composition of 300 surface water and 900 groundwater samples.

Analysis of collected data revealed that economic activity of stock breeding farms produces an adverse effect on hydrochemical status of drainage-, surface- and groundwater. The extent of pollution was evaluated using the values of maximal permissible concentrations (Table 1).

Pollution by nitrogen compounds in drainage water varies within very wide limits: N–NH4 – 0–22.2 mg/l, NO­2 – 0–18.4 mg/l, NO­3 – 0–260 mg/l, and total nitrogen (Nb) 0.5–78 mg/l. The average concentration of nitrogen compounds does not exceed the maximum permissible concentration (MPC): 15 mg/l. About 60% of stock breed-ing farms were contaminated with nitrogen compounds. The prevailing amount of total phosphorus (Pb) in drainage water does not exceed MPC (2 mg/l).

A rather high content of organics occurs in the waters drained off from agricul-tural irrigated fields (AI­F). I­t becomes especially high during slurry slopping, when organics in the water drained from the fields may exceed the permissible average annual norm (20 mg/l O­2 according BD­S5).

42

GRO­UND­WATE­R MO­NI­TO­RI­NI­NG I­N

LI­THUANI­A – 2007

The surface water of 78% of investigated rivers and runlets is contaminated by nitrogen. I­ts concentration exceeds the MPC by 10–30 times. Contamination by phosphorus and organics is lower. The water quality of 70% rivers and runlets in the territory of stock breeding farms is significantly affected by their operation activity (Fig. 1).

Analysis of shallow groundwater data revealed that higher contamination is ob-served in the shallow groundwater of cow farms, complex industrial territories and AI­F. Pollution of shallow groundwater by N–NH4, NO­2, NO­3, Nb, and Pb in sandy deposits is 2–4 times as high as in clayey deposits. The operation of 79% of stock breeding farms produces a marked influence on the shallow groundwater quality.

The natural rate of nitrates degradation (Table 2, Fig. 2) varies between 0.8 · 10–3 – 6.21 · 10–3 l/d. D­ilution by precipitation is not significant – accounts for up to 10–60% – but increases with a decreasing depth of groundwater. Shallow groundwater contaminated with nitrates may spread up to 100–150 m. This depends on natural and technological conditions. The flow of contaminated groundwater can reach, recharge and contaminate surface water bodies. Thus legal as well as environmental measures should be taken in the areas which cause potential risk.

Groundwater extraction. Accounting of extracted groundwater from the beginning of 2001 is based on special reports, which must be presented by all groundwater users extracting more than 10 m3/d and those extracting mineral and industrial water despite its volume.

E­very year, the number of reports increases: in 2007, the information was sub-mitted by 1022 waterworks, i.e. by 20% more than in 2006 (Fig. 1).

According to the data of the Lithuanian Geological Survey, 389.82 th. m3/d of fresh groundwater was extracted in 2007 or by 9.2% more than in 2006 (Fig. 3). D­is-tribution of waterworks within municipalities according to their size is presented in Fig. 4. I­n Lithuania, small waterworks (10–100 m3/d) prevail.

I­n the last few years, groundwater extraction has slightly increased in Vilnius, Kaunas, Šiauliai and Marijampolė, but decreased in Klaipėda, Panevėžys and Alytus (Table 1). Groundwater extraction in resorts (Birštonas, D­ruskininkai, Palanga, and Nida) varies depending on seasons; the demand for drinking water increases by 2–6 times during the summer months (Fig. 5).

The biggest volume of groundwater is extracted from the Quaternary aqui-fers (216 th. m3/d). This amount accounts for 72% of the total extracted volume in Lithuania. Y­et compared with the calculated resources, the exploitation of water is there most intensive. The value of extracted groundwater makes accounts only for 8.7–20.2% of the calculated groundwater resources of different groundwater bodies (Table 2, Fig. 4).

E­xtraction of natural mineral groundwater has been reported from 15 water-works (Table 4). I­n 2007, 16 5236 m3/d of mineral water was extracted what is by 7.6% less than in 2006. The resources of mineral groundwater are evaluated for 12 waterworks (Table 5).

43

1 priedasAddendum 1

PRIEDAIADDENDA

44

1 priedasAddendum 1

vals

tybi

nio

Po

Žem

inio

va

nd

ens

mo

nit

or

ing

o P

ost

ai

stAt

ioN

s o

f th

E N

Atio

NA

l g

rou

ND

wAt

Er m

oN

ito

riN

g N

Etw

ork

Post

o pa

vadi

nim

asN

ame o

f m

onito

ring

stat

ion

Savi

vald

ybė

mun

icip

ality

Geo

mor

folo

gini

s ra

jona

s ir

jo a

pibū

dini

mas

geo

mor

phol

ogic

al re

gion

an

d fea

ture

s

Upė

s ba

sei-

nas

rive

r bas

in

Post

o ap

linka

Am

bien

t of m

onito

-rin

g st

atio

ns

Vand

enin

-go

jo s

luok

snio

uo

lienų

lito

logi

-ja

ir in

deks

asA

quife

r

Steb

ėjim

o gr

ęžin

iai

mon

itorin

g w

ells

Steb

ėjim

ų pr

adži

ast

art o

f ob

serv

a-tio

ns

Steb

ėjim

ai

obs

erva

tions

Lygi

ole

vel

Kok

y-bė

sQ

ualit

y

12

34

56

78

910

Vir

šutin

io–v

idur

inio

dev

ono

(D3–

2) po

žem

inio

van

dens

bas

eina

s

Birž

aiBi

ržų

raj.

sav.

Mūš

os–N

emun

ėlio

ly

gum

a. D

ugni

nės

mor

enos

lygu

ma

Mūš

aŠa

lia

met

eoro

logi

nės

aikš

telė

sG

ipsa

s (D

3tt)

35 9

94 (1

)20

05*

Dig

raič

iai

Kėd

aini

ų ra

j. sa

v.Ry

tų ž

emai

čių

plyn

aukš

tė.

Mor

enin

ė ly

gum

a

Nev

ėžis

(Šuš

vė)

Dir

bam

a že

mė

Prie

mol

is,

prie

smėl

is (g

III)

27 7

32 (1

)19

65*

Dot

nuva

Kėd

aini

ų ra

j. sa

v.N

evėž

io ly

gum

a.

Dug

ninė

s m

oren

os

lygu

ma

Nev

ėžis

Šalia

m

eteo

rolo

ginė

s ai

kšte

lės

Smėl

is (l

gIII

)35

988

(1)

2005

*

Dus

etos

Zara

sų ra

j. sa

v.Va

karų

auk

štai

čių

plyn

aukš

tėSa

rtų

ež.

Gyv

envi

etė

Smėl

is (f

III)

35 9

51 (1

)19

5820

05*

*

Iciū

nai

Pasv

alio

raj.

sav.

Žem

galė

s ly

gum

aM

ūša

Dir

bam

a že

mė

Gip

sas

(D3tt

)35

996

(1)

2005

*

Kan

iūka

iM

olėt

ų ra

j. sa

v.

Auk

štai

čių

aukš

tum

a.V

idut

iniš

kai k

alvo

tas

limno

glac

ialin

ių d

arin

ių

relje

fas

Vir

inta

Dir

bam

a že

mė

Smėl

is (a

gIII

)22

76 (1

)19

85*

Kar

ajim

iški

sBi

ržų

raj.

sav.

Mūš

os-N

emun

ėlio

ly

gum

a.D

ugni

nės

mor

enos

ly

gum

a

Mūš

aPi

eva,

di

rbam

a že

mė

Gip

sas

(D3tt

)21

6, 2

18, 2

20,

35 9

95 (4

)19

79*

*

45

1 priedasAddendum 1

12

34

56

78

910

Kin

deri

aiK

upiš

kio

raj.

sav.

Vaka

rų a

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

s gū

bria

i

Mūš

a–Li

elup

ė(L

ėvuo

)D

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

(gtII

I)35

993

(1)

2005

**

Kur

klia

iA

nykš

čių

raj.

sav.

Vaka

rų a

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

.V

irin

tos

slėn

io š

laita

sV

irin

taD

irba

ma

žem

ėSt

ambi

agrū

dis

smėl

is, ž

vyra

s (a

IV)

35 9

50 (1

)19

80*

*

Lanč

iūna

vaK

ėdai

nių

raj.

sav.

Nev

ėžio

lygu

ma.

Dug

ninė

s m

oren

os

lygu

ma

Nev

ėžis

Dir

bam

a že

mė

Prie

mol

is,

prie

smėl

is (g

III)

62 (1

)19

65*

Mar

iona

vaIg

nalin

os ra

j. sa

v.A

ukšt

aiči

ų au

kštu

ma

Dau

guva

Piev

aPr

iesm

ėlis

(lg

III)

35 9

55 (1

)20

05*

*

Pane

vėžy

sPa

nevė

žio

raj.

sav.

Nev

ėžio

lygu

ma

Nev

ėžis

Šalia

m

eteo

rolo

ginė

s ai

kšte

lės

Prie

smėl

is

(lgII

I)35

992

(1)

2005

**

Ukm

ergė

Ukm

ergė

s ra

j. sa

v.N

evėž

io ly

gum

aŠv

ento

jiŠa

lia

met

eoro

logi

nės

aikš

telė

s

Įvai

riag

rūdi

s sm

ėlis

(lgI

II)

35 9

65 (1

)20

05*

Šven

tas

Zara

sų ra

j. sa

v.A

ukšt

aiči

ų au

kštu

ma.

Vand

ensk

yros

šla

itas

Šven

toji

Miš

kas

Smėl

is (a

gIII

)35

953

19 2

69 (2

)19

76*

*

Trin

kušk

ėsZa

rasų

raj.

sav.

Auk

štai

čių

aukš

tum

aŠv

ento

jiD

irba

ma

žem

ėPr

iesm

ėlis

(g

tIII)

35 9

52 (1

)19

84*

*

Vyžu

onos

Ute

nos

raj.

sav.

Vaka

rų a

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

Šven

toji,

Vy

žuon

aM

iest

elis

Smėl

is (l

gIII

)35

949

(1)

2005

*

vir

šutin

io d

evon

o st

ipin

ų (d

3st)

pože

min

io v

ande

ns b

asei

nas

Koj

elia

iRa

sein

ių ra

j. sa

v.

Rytų

žem

aiči

ų pl

ynau

kštė

.Fl

iuvi

ogla

cial

inių

kr

aštin

ių d

arin

ių re

ljefa

s

Dub

ysa

Dir

bam

a že

mė

Smėl

is (ft

III)

35 9

48 (1

)19

66*

*

46

1 priedasAddendum 1

12

34

56

78

910

Lydu

vėna

iK

elm

ės ra

j. sa

v.Ry

tų ž

emai

čių

plyn

aukš

tėD

ubys

aŠa

lia v

ande

ns

mat

avim

o st

otie

sSm

ėlis

(aIV

)35

986

(1)

2005

*

Pala

piši

aiRa

sein

ių ra

j. sa

v.Ry

tų ž

emai

čių

plyn

aukš

tė.

Fliu

viog

laci

alin

ė ly

gum

a

Dub

ysa

(Milt

ytis

)D

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

, pr

iesm

ėlis

(fII

I, gI

II)

35 9

47 (1

)19

82*

Radv

ilišk

isRa

dvili

škio

raj.

sav.

Rytų

žem

aiči

ų pl

ynau

kštė

Mūš

aVa

nden

viet

ės

teri

torij

aSm

ėlis

(ftII

I)35

978

(1)

2005

**

Rase

inia

iRa

sein

ių ra

j. sa

v.Ry

tų ž

emai

čių

plyn

aukš

tėJū

ra

(Šeš

uvis

)

Šalia

m

eteo

rolo

ginė

s ai

kšte

lės

Prie

mol

is (g

tIII)

35 9

87 (1

)20

05*

Perm

o–vi

ršut

inio

dev

ono

(P2–

D3)

pože

min

io v

ande

ns b

asei

nas

Aun

uvėn

aiK

elm

ės ra

j. sa

v.Ši

aurr

yčių

žem

aiči

ų pl

ynau

kštė

Vent

a (A

unuv

a)Ša

lia v

ande

ns

mat

avim

o st

otie

sPr

iesm

ėlis

(lg

III)

35 9

82 (1

)20

05*

*

Dau

bari

aiM

ažei

kių

raj.

sav.

Vent

os v

idur

upio

ly

gum

a.M

oren

inė

lygu

ma

Vent

a (V

irdu

va)

Dir

bam

a že

mė

Prie

smėl

is (g

III)

35 9

36 (1

)19

9820

05*

*

Kyb

uria

iJo

nišk

io ra

j. sa

v.Že

mga

lės

lygu

ma

Mūš

aD

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

(aII

I)35

979

(1)

2005

**

Leck

ava

Maž

eiki

ų ra

j. sa

v.Ve

ntos

vid

urup

io

lygu

ma

Vent

aŠa

lia v

ande

ns

mat

avim

o st

otie

sSm

ėlis

(aIV

)35

980

(1)

2005

*

Papi

lėA

kmen

ės ra

j. sa

v.Ve

ntos

vid

urup

io

lygu

ma

Vent

aVa

nden

viet

ės

bokš

to a

psau

ginė

zo

naPr

iesm

ėlis

(fII

I)35

981

(1)

2005

**

Pryš

man

čiai

Kre

tingo

s ra

j. sa

v.

Vaka

rų ž

emai

čių

lygu

ma.

Dug

ninė

s m

oren

os

lygu

ma

Rąžė

Park

asPr

iem

olis

(gtII

I)35

941

(1)

1965

,20

05*

*

47

1 priedasAddendum 1

12

34

56

78

910

Rušu

piai

Skuo

do ra

j. sa

v.

Vaka

rų ž

emai

čių

lygu

ma.

Fliu

viog

laci

alin

ių

kraš

tinių

dar

inių

šla

itas

Luob

aD

irba

ma

žem

ėPr

iesm

ėlis

(fII

I)29

6 (1

)19

62*

vir

šutin

ės–a

patin

ės k

reid

os (K

2–K

1) po

žem

inio

van

dens

bas

eina

s

Išda

gai

Šaki

ų ra

j. sa

v.

Nem

uno

žem

upio

ly

gum

a.Li

mno

glac

ialin

ė ly

gum

a

Šešu

pėD

irba

ma

žem

ėPr

iem

olis

(lgI

II)

289,

290

, 29

1 (3

)19

67*

*

Juod

kran

tėK

laip

ėdos

raj.

sav.

Kur

šių

mar

ių d

ubur

ys.

Kop

os

Kur

šių

mar

ios,

Ba

ltijos

jūra

Mie

stel

isEo

linis

jūri

nis

smėl

is (m

IV)

18 5

97, 1

78 (2

)19

62*

*

Kud

irko

s N

aum

iest

isV

ilkav

iški

o ra

j. sa

v.

Nem

uno

žem

upio

ly

gum

a.Li

mno

glac

ialin

ė ly

gum

a

Šešu

pėM

iest

asPr

iem

olis

(lgI

II)

294

(1)

1961

*

Kyb

arta

iK

ybar

tų ra

j. sa

v.N

emun

o že

mup

io

lygu

ma

Šešu

pėŠa

lia m

eteo

rolo

-gi

nės a

ikšt

elės

Prie

smėl

is (g

III)

35 9

77 (1

)20

05*

Kin

tai

Šilu

tės

raj.

sav.

Kur

šių

mar

ių d

ubur

ys.

Jūri

nė te

rasa

, sen

os

Baltij

os tr

ansg

resi

nė

lygu

ma

Kur

šių

mar

ios

Gyv

envi

etė

Prie

smėl

is

(mIV

)28

3 (1

)19

65*

*

Mik

užia

iK

laip

ėdos

raj.

sav.

Vaka

rų ž

emai

čių

lygu

ma.

Dug

ninė

s m

oren

os

lygu

ma

Veiv

irža

sD

irba

ma

žem

ė,

piev

a

Prie

mol

is,

prie

smėl

is (g

III,

agII

I–II

, agI

I–I,

K2)

35 9

38,

25 3

55, 3

5 93

7,

25 3

65, 2

5 36

6,18

590

(6)

2004

1977

**

Nid

aK

laip

ėdos

raj.

sav.

Kur

šių

mar

ių d

ubur

ys.

Kur

šių

nerij

a

Kur

šių

mar

ios,

Ba

ltijos

jūra

Mie

stel

isSm

ėlis

(mIV

)36

002

(1)

2005

*

48

1 priedasAddendum 1

12

34

56

78

910

Pagė

giai

Pagė

gių

sav.

Vaka

rų ž

emai

čių

lygu

ma.

Lim

nogl

acia

linė

lygu

ma

Gėg

ėD

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

(fII

I)K

reid

a (K

2)44

10,

35 9

44 (2

)19

56*

*

Ruga

liai

Šilu

tės

raj.

sav.

Kur

šių

mar

ių d

ubur

ys.

Del

tos

lygu

ma

Kro

kų la

nka

Užl

ieja

mos

pie

vos

Sapr

opel

is (l

IV)

35 9

42 (1

)20

05*

*

Saug

aiŠi

lutė

s ra

j. sa

v.Va

karų

žem

aiči

ų ly

gum

aM

inija

Piev

a, d

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

(lgI

II)

35 9

43 (1

)20

05*

*

Vert

imai

Jurb

arko

raj.

sav.

Nem

uno

žem

upio

lygu

ma.

Li

mno

glac

ialin

ė ly

gum

aM

ituva

Dir

bam

a že

mė

Prie

mol

is (g

III,

agII

I)25

390

, 25

391

(2)

1997

*

Vėža

ičia

iK

laip

ėdos

raj.

sav.

Vaka

rų ž

emai

čių

lygu

ma

Min

ijaŠa

lia m

eteo

rolo

-gi

nės

aikš

telė

sPr

iesm

ėlis

(gII

I)35

984

(1)

2005

*

Vilk

med

žiai

Kla

ipėd

os ra

j. sa

v.Va

karų

žem

aiči

ų ly

gum

a.Li

mno

glac

ialin

ė ly

gum

aM

inija

Dir

bam

a že

mė

Prie

mol

is,

smėl

is (l

gIII

)35

940

, 35

939

(2)

1956

2004

*

Kva

rter

o po

žem

inio

van

dens

bas

eina

s

Auk

štak

alni

sLa

zdijų

raj.

sav.

Sūdu

vos

aukš

tum

aBa

ltoji

Anč

iaPi

eva

Prie

smėl

is

(gtII

I)25

382

, 25

384

35 9

75 (3

)19

9520

05*

*

Ala

nta

Mol

ėtų

raj.

sav.

Vaka

rų a

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

.K

alvo

tas

mor

enin

is p

lato

Šven

toji

Dir

bam

a že

mė

Prie

mol

is (f

III)

463

(1)

1977

**

Birš

tona

sBi

ršto

no ra

j. sa

v.N

emun

o že

mup

io

plyn

aukš

tėN

emun

asM

iška

sSm

ėlis

, žvy

ras

(aII

I)35

998

(1)

2005

**

Bobė

nai

Igna

linos

raj.

sav.

Dys

nos

lygu

ma.

Pakr

aštin

ių le

dyni

nių

dari

nių

relje

fas

Dys

naPi

eva

Prie

mol

is (l

gIII

)25

367

(1)

1997

**

49

1 priedasAddendum 1

12

34

56

78

910

Buiv

ydži

aiV

ilnia

us ra

j. sa

v.Ši

aurr

yčių

lygu

ma,

slė

nis

Ner

isŠa

lia v

ande

ns

mat

avim

o st

otie

sSm

ėlis

(aIV

)36

004

(1)

2005

*

Dus

iaLa

zdijų

raj.

sav.

Sūdu

vos

aukš

tum

aŠe

šupė

Piev

aSm

ėlis

(fII

)22

575

, 25

386

(2)

1998

*

Dūk

štas

Igna

linos

raj.

sav.

Auk

štai

čių

aukš

tum

a.V

idut

iniš

kai k

alvo

tas

gūbr

iuot

as d

aubu

otas

pa

kraš

tinių

dar

inių

re

ljefa

s

Dys

nos

ež.

Šalia

m

eteo

rolo

ginė

s ai

kšte

lės,

pie

va,

dirb

ama

žem

ė

Smėl

is,

prie

smėl

is

(lgII

I)

35 9

5425

312

, 23

598,

25

399

(4)

2005

1996

**

Gri

bašė

Varė

nos

raj.

sav.

Piet

ryči

ų ly

gum

aM

erky

s (Ū

la–P

eles

a)M

iška

sSm

ėlis

(aII

I)35

974

(1)

1985

**

Jurg

iony

sTr

akų

raj.

sav.

Dzū

kų a

ukšt

uma

Mer

kys

Miš

kas

Smėl

is (f

III)

35 9

70 (1

)19

79*

Jusi

aiŠv

enči

onių

raj.

sav.

Šiau

rryč

ių ly

gum

aŽe

imen

aPa

miš

kėSm

ėlis

(aIV

)25

387

(1)

1997

2005

**

Mar

giai

Varė

nos

raj.

sav.

Piet

ryči

ų ly

gum

a.V

ietin

ė va

nden

skyr

aK

ania

vaPe

lkė,

miš

kas

Dur

pė (b

IV)

35 9

73 (1

)19

66*

*

Mic

kūna

iV

ilnia

us ra

j. sa

v.Ši

aurr

yčių

lygu

ma.

Dug

ninė

s m

oren

os

lygu

ma

Viln

elė

Dir

bam

a že

mė,

piev

aSm

ėlis

(gtII

I, aI

V)

35 9

6135

962

(2)

1970

**

Polit

iškė

sU

teno

s ra

j. sa

v.A

ukšt

aiči

ų au

kštu

ma.

Kal

vota

s kr

aštin

ių

dari

nių

relje

fas

Polit

iški

o ež

.D

irba

ma

žem

ė,pi

eva

Prie

mol

is (g

tIII)

35 9

56 (1

)19

6520

05*

*

Pažė

rai

Kau

no ra

j. sa

v.N

emun

o že

mup

io

lygu

ma.

Lim

nogl

acia

linė

lygu

ma

Nem

unas

Dir

bam

a že

mė

Mol

inga

s sm

ėlis

(lgI

II)

35 9

90 (1

)19

6820

05*

*

Puvo

čiai

Varė

nos

raj.

sav.

Piet

ryči

ų ly

gum

aM

erky

sŠa

lia v

ande

ns

mat

avim

o st

otie

sPr

iesm

ėlis

(aIV

)35

600

(1)

2005

*

50

1 priedasAddendum 1

12

34

56

78

910

Ryka

ntai

Trak

ų ra

j. sa

v.D

zūkų

auk

štum

a.Fl

iuvi

ogla

cial

inė

lygu

ma

Ner

isM

iška

s, d

irba

ma

žem

ė

Smėl

is (f

III,

agII

I–II

,ag

II–I

)

35 9

57, 3

5 95

825

8, 2

59 (4

)20

0519

63*

*

Roka

iK

auno

raj.

sav.

Nem

uno

vidu

rupi

o pl

ynau

kštė

Nem

unas

Dir

bam

a že

mė

Smėl

is (l

gIII

)35

991

(1)

1981

*

Ute

naU

teno

s ra

j. sa

v.Va

karų

auk

štai

čių

plyn

aukš

tėŠv

ento

jiŠa

lia m

eteo

rolo

-gi

nės

aikš

telė

sPr

iesm

ėlis

, sm

ėlis

(aIV

)35

964

(1)

2005

*

Sem

eliš

kės

Elek

trėn

ų ra

j. sa

v.D

zūkų

auk

štum

aSt

rėva

Šalia

van

dens

m

atav

imo

stot

ies

Smėl

is (l

gIII

)35

997

(1)

2005

**

Šelm

enta

Mar

ijam

polė

s ra

j. sa

v.Sū

duvo

s au

kštu

ma.

I ter

asa

Šešu

pėPi

eva

Įvai

riag

rūdi

s sm

ėlis

(aIV

)25

234

, 25

235

(2)

1998

**

Šešu

pėK

alva

rijos

sav

.Sū

duvo

s au

kštu

ma.

I ter

asa

Šešu

pėPi

eva

Įvai

riag

rūdi

s sm

ėlis

(aIV

)25

232

, 25

233

(2)

1998

*

Šven

čion

ysŠv

enči

onių

raj.

sav.

Šven

čion

ių a

ukšt

uma

Žeim

ena

Šalia

met

eoro

lo-

ginė

s ai

kšte

lės

Prie

smėl

is

(ftII

I)35

963

(1)

2005

*

Valk

inin

kai

Varė

nos

raj.

sav.

Piet

ryči

ų ly

gum

aM

erky

sD

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

(fII

I)35

999

(1)

2005

**

Varė

naVa

rėno

s ra

j. sa

v.Pi

etry

čių

lygu

ma.

Fliu

viog

laci

alin

ė ly

gum

aM

erky

sM

iška

s, š

alia

m

eteo

rolo

ginė

s ai

kšte

lės

Smėl

is (a

IV,

vIII

–IV

)35

971

, 35

972

1975

(3)

2005

1962

** *

Vaid

otai

Viln

iaus

raj.

sav.

Šiau

rryč

ių ly

gum

a.Fl

iuvi

ogla

cial

inė

lygu

ma

Vokė

Miš

kas

Smėl

is (a

gIII

)35

966

(1)

1964

**

Vir

baliū

nai

Kau

no ra

j. sa

v.N

emun

o že

mup

io

lygu

ma.

Slėn

isN

emun

asPi

eva

Stam

biag

rūdi

s sm

ėlis

, žvy

ras

(aIV

)35

989

(1)

2005

*

Zelv

ėEl

ektr

ėnų

raj.

sav.

Nem

uno

žem

upio

ly

gum

aN

eris

(Ž

iežm

ara)

Pam

iškė

Smėl

is (l

gIII

)27

737

35 9

60 (2

)19

78*

51

1 priedasAddendum 1

* – a

tliek

ami š

ios

rūši

es m

onito

ring

o st

ebėj

imai

* – k

ind

of o

bser

vatio

n

12

34

56

78

910

Žuvi

ntas

Aly

taus

raj.

sav.

Nem

uno

vidu

rupi

o pl

ynau

kštė

.Li

mno

glac

ialin

ė ly

gum

aŽu

vint

o ež

.D

irba

ma

žem

ėPr

iem

olis

(lgI

II,

agII

I)

35 9

7625

370

, 22

577

(3)

2005

1994

**

vaka

rų ž

emai

čių

kvar

tero

(Qžm

) pož

emin

io v

ande

ns b

asei

nas

Bals

iai

Šila

lės

raj.

sav.

Vaka

rų a

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

Jūra

Piev

aSm

ėlis

(fII

I)K

reid

a (K

2)35

945

255

(2)

2005

1963

**

Lauk

uva

Šila

lės

raj.

sav.

Vid

urio

žem

aiči

ų au

kštu

ma

Jūra

Piev

a, š

alia

va

nden

s m

ata-

vim

o st

otie

sPr

iem

olis

(gII

I)35

983

(1)

2005

*

Taur

agė

Taur

agės

raj.

sav.

Nem

uno

žem

upio

ly

gum

aJū

raŠa

lia

met

eoro

logi

nės

aikš

telė

sSm

ėlis

(fII

I)35

985(

1)20

05*

Vert

inin

kai

Telš

ių ra

j. sa

v.V

idur

io ž

emai

čių

aukš

tum

a.Li

mno

glac

ialin

ė ly

gum

a

Vent

a(V

irvy

tė)

Dir

bam

a že

mė

Lim

nogl

acia

-lin

is s

mėl

is

(lgII

I, ag

III)

203

35 9

46 (2

)19

64*

*

Vilk

aiči

aiPl

ungė

s ra

j. sa

v.

Vid

urio

žem

aiči

ų au

kštu

ma.

Fliu

viog

laci

alin

ių d

arin

ių

kalv

otas

relje

fas

Min

ijaD

irba

ma

žem

ėPr

iem

olis

(gtII

I)19

1 (1

)19

6320

05*

*

52

2 priedasAddendum 2

POŽe

min

iO v

an

den

s ly

giO

reŽ

imO

Pa

ra

met

ra

ich

ArA

cter

isti

cs o

f g

rou

nd

wAt

er l

evel

flu

ctu

Atio

ns

Post

o pa

vadi

nim

asM

onito

ring

stat

ion

Grę

žini

o nu

mer

is

regi

stre

/ pi

rmin

isw

ell

num

ber i

n st

ate r

egis-

ter /

loca

l

Žem

ės

pavi

ršia

us

abso

liutu

s au

kštis

, mel

evat

ion

abov

e se

a lev

el, m

Geo

logi

nis

inde

ksas

geo

logi

cal

inde

x

Stebėjimų pradžiastart of the observations

Pože

min

io v

ande

ns re

žim

o (ly

gio

ir te

mpe

ratū

ros)

rodo

klia

i

char

actr

istic

s of t

he g

roun

dwat

er re

gim

e (lev

el an

d te

mpe

ratu

re)

2007

met

ai20

06 m

etų

vidu

tinis

lygi

sA

vera

gein

200

6

Dau

giam

etis

ly

gis

Ave

rage

of

long

-term

ob

serv

atio

n

žem

iaus

ias

low

est

data

date

aukš

čiau

sias

high

est

data

date

vidu

tinis

mea

n

12

34

56

78

910

vir

šutin

io–v

idur

inio

dev

ono

(d3–

2) pož

emin

io v

ande

ns b

asei

nas

Bir

žai,

MS

3599

459

,5gI

IInm

2005

579,

4 / 0

3 17

6,39

/ 05

13–

2267

3,9

/ 09

2310

,06

/ 11

0163

8,27

8,25

698

7,61

660,

85

Dot

nuva

, MS

3598

856

,5gI

IInm

2005

174,

5 / 0

3 21

6,75

/ 04

18

263,

7 / 1

0 03

10,9

7 / 1

0 18

–28

226,

398,

929

7,8

8,31

258,

99

Dus

etos

3595

1(g

r. 12

a)10

8lg

IIIn

m19

5849

,9 /

03 0

95,

04 /

03 2

115

6,5

/ 09

1811

,18

/ 10

0310

1,25 8

132

6,75

112,

14

Iciū

nai

3599

644

,65

D3tt

2005

573,

5 / 0

5 15

7,15

/ 06

10

623

/ 01

078,

29 /

12 1

659

4,72

7,68

626,

17,

4160

1,81

Kar

ajim

iški

s35

995

51,4

3D

3tt20

0569

5 / 0

3 19

6,57

/ 09

10

795,

6 / 0

9 25

6,91

/ 04

11

766,

476,

7579

5,6

6,55

774,

86

Kin

deri

ai35

993

118,

2gt

IIIn

m20

0553

4,3

/ 04

176,

75 /

05 2

763

1,0

/ 01

038,

75 /

11 2

6–29

;12

01–0

557

9,32

7,76

636,

47,

3558

4,26

Kur

klia

i35

950

80,5

aIV

2005

817,

2 / 0

1 23

7,38

/ 08

15

902,

3 / 1

1 09

7,89

/ 12

31

880,

897,

6190

0,6

7,52

891,

42

Mar

iona

va35

955

155

gtII

Inm

2005

738,

5 / 0

6 11

6,91

/ 03

16

775,

4 / 1

2 27

7,95

/ 12

26

757,

437,

4376

97,

2575

6,34

Pan

evėž

ys, M

S35

992

57,3

gIII

nm20

0522

,6 /

07 1

15,

64 /

03 1

312

5,6

/ 08

2112

,15

/ 09

1660

,48,

8117

2,8

7,94

119,

42

53

2 priedasAddendum 2

12

34

56

78

910

Ukm

ergė

, MS

3596

572

,3lg

IIIn

m20

0581

1,2

/ 08

077,

44 /

07 0

4, 0

7; 0

8 02

908,

5 / 0

1 02

8,09

/ 12

29

839,

17,

7189

6,54

7,52

855,

47

Šve

ntas

3595

3(g

r. 11

96)

167,

5fII

Inm

2005

1028

,4 /

04 0

4, 1

06,

23 /

03 3

110

50,6

/ 11

03

6,66

/ 12

31

1038

,28

6,58

1031

,65

6,47

1031

,29

Tri

nkuš

kės

3595

215

4,5

gtII

Inm

2005

80,0

/01

195,

29/0

3 17

143,

2/08

23

9,4/

10 1

212

0,06

7,44

114,

056,

9911

2,18

vir

šutin

io d

evon

o st

ipin

ų (d

3st) p

ožem

inio

van

dens

bas

eina

s

Koj

elia

i35

948

( gr.

715)

125

ftIII

nm19

6617

1,3

/ 12

086,

18 /

04 1

322

7 / 0

6 23

9,12

/ 10

26,

31

200,

427,

6822

4,8

7,06

210,

67

Lyd

uvėn

ai, V

MS

3598

667

,3aI

V20

0515

7,9

/ 07

103,

71 /

05 0

533

6,8

/ 06

1011

,65

/ 10

2928

0,57

7,65

332,

87,

5431

2,56

Pal

apiš

iai

3594

7(g

r. 15

11)

110,

48fII

Inm

1982

18,4

/ 01

13

5,53

/ 03

20,

21

170,

0 / 0

6 24

10,4

1 / 1

0 07

–17

84,6

27,

9124

7,6

7,65

188,

52

Rad

viliš

kis

3597

810

9,5

ftIII

nm20

0551

,6 /

01 2

25,

75 /

03 0

217

3,3

/ 06

1512

,18

/ 09

1012

0,69

8,85

186,

28,

2315

8,34

Ras

eini

ai, M

S35

987

109,

5gt

IIIn

m20

0555

,3 /

01 1

56,

72 /

03 2

420

6,1

/ 06

2911

,23

/ 10

0514

2,21

8,85

386,

38,

526

0,19

Perm

o–vi

ršut

inio

dev

ono

(P2–d

3) pož

emin

io v

ande

ns b

asei

nas

Aun

uvėn

ai, V

MS

3598

210

8,3

lgII

Inm

2005

61,6

/ 01

13

6,78

/ 05

15

205,

3 / 0

6 15

10,7

7 / 1

0 11

–14

115,

48,

6721

1,62

7,83

180,

46

Dau

bari

ai35

936

63,3

gIII

nm20

0510

3,5

/ 01

136,

58 /

04 1

821

9,4

/ 06

259,

7 / 1

0 24

165,

398,

120

4,3

7,36

193,

43

Kyb

uria

i, V

MS

3597

976

gIII

nm20

0530

6,8

/ 04

087,

18 /

05 2

7–29

353,

8 / 0

1 01

8,64

/ 12

25

326,

987,

9438

6,2

7,43

351,

55

Lec

kava

, VM

S35

980

45aI

V20

0517

2,9

/ 03

216,

67 /

03 2

5–30

251,

3 / 0

1 01

8,72

/ 10

12

199,

57,

7725

6,3

7,36

227,

4

Pap

ilė35

981

87,5

fIIIn

m20

0555

3 / 0

1 19

7,9

/ 06

2673

4,5

/ 09

308,

74 /

12 3

164

0,77

8,27

672,

87,

9566

6,45

Pry

šman

čiai

3594

1(g

r.446

)22

,13

gtII

Inm

1964

359,

9 / 1

2 22

8,05

/ 06

20

584,

9 / 0

1 02

9,35

/ 12

14–

2650

4,73

8,66

550,

98,

152

0,1

54

2 priedasAddendum 2

12

34

56

78

910

vir

šutin

ės–a

patin

ės k

reid

os (K

2–K1) p

ožem

inio

van

dens

bas

eina

s

Išda

gai

289/

858

46,9

4lg

IIIn

m19

6740

,0 /

11 2

06,

81 /

03 2

214

4,9

/ 07

0310

,77

/ 10

1183

,12

8,68

142,

87,

9811

9,64

Kyb

arta

i, M

S35

977

54,5

gIII

nm20

0523

,4 /

07 0

86,

46 /

03 0

124

1,8

/ 07

0211

,03

/ 10

1914

1,69

8,8

246,

258,

0618

8,92

Kin

tai

283

/ 82

7,29

mIV

1965

180,

2 / 0

7 09

6,4

/ 04

0824

9 / 0

6 23

10,2

4 / 1

0 22

, 23

223,

148,

3824

6,1

7,53

228,

9

Sau

gos

3594

014

lgII

Inm

1991

320,

9 / 1

2 09

7,27

/ 05

12,

13

475

/ 01

019,

74 /

11 2

3–25

406,

458,

5146

4,1

7,75

425,

9

Mik

užia

i

3593

8( g

r. 10

50)

36,1

5gI

IInm

1969

194,

5 / 1

2 07

7,0

/ 04

28, 2

943

7,2

/ 01

019,

88 /

11 1

5–18

333,

68,

3942

9,7

7,93

376

1305

36,1

8ag

III–

II19

7712

17,7

/ 12

10

7,82

/ 08

28

1337

,1 /

01 0

18,

39 /

12 2

8–31

1279

,68

8,0

1335

,27,

7613

02,6

1306

36,0

4ag

II–I

1977

1133

,5 /

12 3

07,

73 /

08 0

212

33,1

/ 01

01

8,69

/ 12

28–

3111

81,5

68,

1412

15,4

7,87

1191

,42

1304

36,1

8K

119

7767

7,9

/ 12

307,

7 / 0

6 13

773,

7 / 0

1 03

9,04

/ 12

24–

2872

7,4

8,15

749,

57,

873

2

Nid

a, M

S36

002

1,4

vIV

2005

45,3

/ 01

22

7,31

/ 04

27

126,

5 / 0

6 15

12,6

4 / 0

9 14

–16

96,3

210

,011

8,6

9,63

110,

02

Pag

ėgia

i29

9 / 1

037,

82lg

IIIn

m19

5515

5,9

/ 07

097,

11 /

03 2

822

9,4

/ 06

1212

,43

/ 09

2020

1,5

9,49

203,

94

Vėž

aiči

ai, P

KS

3598

462

,5gI

IInm

2005

12,8

/ 02

05

5,61

/ 03

19

213,

6 / 0

6 29

11,0

1 / 0

9 22

114,

868,

3521

1,85

7,61

158,

52

Kva

rter

o po

žem

inio

van

dens

bas

eina

s

Auk

štak

alni

s35

975

161

gtII

Inm

2005

89,9

/ 03

20

5,65

/ 03

18

257,

3 / 1

2 02

9,24

/ 10

19

176,

47,

5119

9,3

7,1

185,

7

Ala

nta

463

/ 125

113

2,11

fIIIn

m19

8189

2,6

/ 05

267,

25 /

08 1

394

2,2

/ 01

037,

75 /

01 2

191

2,11

7,48

940,

17,

3291

5,62

Bir

šton

as35

998

56,5

aIII

2005

129,

4 / 0

3 22

5,79

/ 03

30;

04 1

1–14

186,

1 / 1

1 28

8,9

/ 10

23–2

915

7,13

7,34

185,

616,

516

7,89

55

2 priedasAddendum 2

12

34

56

78

910

Bob

ėnai

2536

713

2lg

IIIn

m20

0522

,3 /

03 1

94,

73 /

03 1

220

7 / 1

0 13

10,8

7 / 0

9 28

123,

127,

7198

,47

7,06

105,

69

Bui

vydž

iai,

VM

S36

004

110,

8aI

V20

0510

0,6

/ 05

125,

46 /

03 2

223

8,2

/ 09

1210

,37

/ 09

2515

2,08

7,88

149,

247,

0315

0,53

Dūk

štas

, MS

3595

416

2,5

gtII

Inm

2005

148,

9 / 0

1 19

6,98

/ 05

12

435,

2 / 0

9 24

9,21

/ 11

28

355,

688,

134

2,5

7,81

350,

66

Gri

bašė

3597

4(g

r. 16

77)

132,

08aI

II19

8544

9 / 0

7 11

6,78

/ 05

22–

2848

9,4

/ 11

218,

68 /

11 2

447

5,71

7,73

474,

397,

2547

3,96

Jusi

ai25

387

136,

5aI

V19

9817

9,7

/ 03

285,

08 /

03 2

623

9,2

/ 09

11;0

9 25

8,89

/ 10

01–

0421

4,74

7,09

223,

526,

5721

4,15

Mar

giai

3597

3(g

r. 69

5)12

7,5

lgII

Inm

1966

229,

8 / 0

7 11

,12

5,97

/ 04

23

288,

0 / 1

1 20

8,38

/ 10

24

265,

37,

1927

3,0

6,59

268,

47

Mic

kūna

i

3596

1(g

r. 10

8715

6,64

gtII

Inm

1971

205,

1 / 0

1 24

6,01

/ 04

23

304,

6 / 1

1 17

9,59

/ 10

14–

2925

8,18

7,79

260,

126,

9325

3,38

3596

2(g

r. 10

8214

2,34

aIV

1971

75,4

/ 07

10

5,77

/ 03

13

161,

0 / 0

4 20

11,8

8 / 1

0 14

,15

133,

668,

7213

8,95

7,67

143,

39

169

1083

142,

38ag

III–

II19

7141

,7 /

07 1

06,

43 /

03 1

391

,8 /

05 2

712

,5 /

09 2

574

,18

9,05

73,6

88,

2169

,86

166

1088

156,

71ag

III–

II19

7111

26,5

/ 03

18

7,66

/ 01

08

1189

,5 /

12 1

57,

91 /

12 2

8–30

1161

,93

7,77

1179 7,7

1167

,42

186

1043

156,

75ag

III–

II19

6912

01,9

/ 03

18

7,65

/ 01

01–

1112

50,7

/ 10

01

7,84

/ 12

29–

3112

30,9

87,

7512

42,9

7,69

1234

,1

190

1044

156,

58ag

III–

II19

6911

86,1

/ 03

19

7,55

/ 01

08

1230

,2 /

10 0

1,02

7,78

/ 12

28–

3112

09,9

17,

6712

26,4

37,

6412

16,7

2

Pol

itišk

ės35

956

(gr.

475)

200,

3gt

IIIn

m19

6435

5,42

/ 01

27

6,78

/ 05

27

684,

9 / 1

1 03

9,29

/ 11

23

570,

55 864

4,75

7,61

593,

4

Paž

ėrai

3599

0(g

r. 15

55)

79,3

7lg

IIIn

m19

8289

,6 /

07 0

86,

08 /

03 2

117

0,4

/ 08

2410

,49

/ 10

18–2

012

1,3

8,22

136,

937,

4712

8,5

Puv

očia

i, V

MS

3600

079

,8aI

V20

0510

7,3

/ 07

086,

02 /

03 1

715

8,6

/ 06

1610

,91

/ 09

30;1

0 01

133,

328,

3918

6,16

8,23

140,

25

56

2 priedasAddendum 2

12

34

56

78

910

Ryk

anta

i

3595

8(g

r. 30

7)13

1,4

fIIIn

m19

6373

5,1

/ 08

237,

49 /

07 0

6,09

769,

9 / 0

1 01

8,25

/ 12

30

910,

627,

8376

3,7

7,59

752,

96

258

/ 409

131,

37ag

III–

II19

6587

5,1

/ 07

307,

33 /

07 0

191

3,2

/ 01

147,

99 /

12 2

4–31

746,

967,

890

7,3

7,45

896,

66

259

/ 308

131,

52ag

II–I

1963

895,

3 / 0

7 25

4,54

/ 05

30

926,

8 / 0

2 17

8,37

/ 12

16

891,

117,

6191

9,3

7,63

908,

3

Sem

eliš

kės,

VM

S35

997

108

lgII

Inm

2005

11,2

/ 07

08

7,65

/ 04

10

61,1

/ 06

13

9,7

/ 11

0541

,65

8,55

45,6

68,

0743

Šel

men

ta25

235

130

gtII

Inm

2005

261,

8 / 0

4 19

7,39

/ 04

29

292,

7 / 0

1 01

–07

10,3

9 / 1

0 22

–27

275,

528,

8729

7,7

8,3

286,

34

Šve

nčio

nys,

PK

S35

963

218,

7ftI

IInm

2005

942,

7 / 0

4 20

7,78

/ 07

23

972,

7 / 1

2 13

8,35

/ 12

31

957,

59 896

3,9

7,78

957,

57

Var

ėna,

MS

3597

110

9aI

V20

0572

9,7

/ 04

05,0

67,

9 / 0

7 02

–03

781,

4 / 1

2 29

–31

8,63

/ 12

31

755,

278,

2375

6,7

8,02

750,

78

Var

ėna

3597

2(g

r. 26

9)13

3,5

vIII

–IV

1962

688,

1 / 0

5 14

7,43

/ 07

08

724,

3 / 0

2 03

8,79

/ 10

25

704,

47,

8971

8,2

7,55

715,

98

Vai

dota

i35

966

(gr.

224)

153,

76fII

Inm

1963

1841

,1 /

09 1

46,

73 /

01 0

4;02

06

1857

,5 /

01 1

47,

06 /

06 0

718

49,6

66,

7818

44,8

26,

7218

45,0

3

Žuv

inta

s35

976

91,2

2lg

IIIn

m20

0584

,1 /

02 0

55,

96 /

04 0

316

6,9

/ 09

3010

,88

/ 10

06–0

813

2,04

8,39

163,

067,

4714

1,64

Ute

na, M

S35

964

104,

8aI

V20

0579

,1 /

01 2

06,

41 /

03 1

924

2,1

/ 10

0310

,45

/ 10

11–1

715

8,47

8,33

156,

57,

5815

6,14

vaka

rų ž

emai

čių

kvar

tero

(Q ž

m) p

ožem

inio

van

dens

bas

eina

s

Bal

siai

3594

5(g

r.350

)10

7,35

fIIIn

m20

0575

,5 /

01 1

36,

57 /

04 2

824

0,7

/ 06

1511

,37

/ 10

0717

3,55

9,38

211,

938,

5620

7,01

255

/ 350

107,

35K

219

6322

3,8

/ 07

088,

04 /

06 0

127

0,1

/ 05

16,1

99,

3 / 1

2 18

244,

128,

5826

9,34

8,22

254,

73

Lau

kuva

, VM

S35

983

164

lgtII

Inm

2005

72,2

/ 01

13

7,13

/ 06

01

341,

5 / 0

7 02

,03

8,53

/ 12

19–

2117

8,25

7,76

313,

97,

2825

1,05

57

2 priedasAddendum 2

gru

ntin

io v

ande

ns re

žim

o ch

arak

teri

stik

os:

Skai

tikly

je:

vand

ens

slūg

sojim

o gy

lis c

m /

data

;Va

rdik

lyje

: van

dens

tem

pera

tūra

mat

avim

o ta

ške

°C /

data

;

Cha

ract

eris

tics

of g

roun

dwat

er r

egim

e:nu

mer

ator

– d

epth

to g

roun

dwat

er le

vel,

cm /

date

;de

nom

inat

or –

tem

pera

ture

of g

roun

dwat

er, °

c / d

ate

12

34

56

78

910

8

Vilk

aiči

ai19

138

118

5,2

gtII

Inm

1963

99,7

/ 01

13

7,02

/ 03

28

255,

0 / 0

6 25

11,3

5 / 0

9 25

,26

177,

189,

0925

3,78

8,42

218,

2

Ver

tinin

kai

203

639

168,

08lg

IIIn

m19

6558

,8 /

12 1

8–21

4,92

/ 03

20,

2116

6,2

/ 01

0211

,17

/ 09

08–1

987

,56

7,88

190,

937,

3713

4,62

Tau

ragė

, PK

S35

985

32,8

fIIIn

m20

0560

,7 /

07 0

95,

32 /

03 2

322

5,36

/ 11

09

10,7

6 / 1

103

181,

368,

2427

0,44

7,93

230,

98

58

3 priedasAddendum 3

POŽE

MIN

IO V

AN

DEN

S C

HEM

INĖS

SU

DĖT

IES

TYR

IMO

REZ

ULT

ATA

ID

ATA

ON

GRO

UN

DW

ATER

CH

EMIC

AL

COM

POSI

TIO

N

Posto pavadinimas Station name

Gręþinio numeris Well number

Geologinis indeksasGeological index

Mëginio ëmimo data Sampling data

Savitasis elektros laidis, µSConductivity, µS

pH

Bendras kietumas, mg-ekv/l Total hardness, mg-eq/l

Permanganato skaičius, mgO2/l ChODMn

Bichromato skaičius, mgO2/l ChODCr

Pagr

indi

niai

che

min

iai k

ompo

nent

ai, m

g/l

M

ain

chem

ical

com

poun

ds, m

g/l

Cl–

SO4– –

HCO3–

NO2–

NO3–

Na+

K+

Ca++

Mg++

NH4+

Pmin

Post

asG

r. N

r.In

deks

asD

ata

El.

pHBK

PSBS

Cl

SO4

HC

O3

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

P min

Vir

šutin

io–v

idur

inio

dev

ono

(D3–D

2)

Birž

ai35

994

D3įs

–tt04

12

342

7,97

4,46

0,5

42,

5123

,87

197

0,05

0,5

1,89

160

,32

17,3

50,

050,

027

Dig

raič

iai

2773

2ag

III

05 2

214

107,

1415

,56

3,02

11,6

75,3

720

259

50,

050,

517

,05

5,5

180

78,6

90,

050,

017

Dot

nuva

3598

8lg

III

04 0

510

867,

3411

,64

2,11

860

,383

,46

562

0,05

5,27

942

,47

2,53

165

40,6

50,

05–

Dus

etos

3595

1fII

I05

04

665

7,52

7,13

1,23

7,2

16,3

420

,42

407

0,05

0,5

13,0

22,

1494

,07

29,1

60,

050,

002

Kan

iūka

i22

76ag

III

05 0

351

57,

226,

151,

235,

60,

883,

1334

50,

052,

374

1,38

172

,22

30,5

20,

050,

002

Kar

ajim

iški

s

214

D3k

p04

12

1650

7,37

20,4

2,04

97,

9671

235

90,

050,

57,

935,

2234

537

,76

0,82

40,

004

216

D3tt

04 1

220

507,

3723

,20,

584

16,6

783

928

90,

0521

,24,

691,

5442

324

,54

0,05

0,00

421

8gI

II–D

3tt04

12

566

7,62

6,78

0,5

56,

2945

,96

288

0,05

27,3

952,

771

95,3

224

,18

0,05

0,00

622

0D

3tt04

12

2030

8,14

19,3

82,

049

13,7

296

358

0,05

1,84

79,

8410

,95

281

641,

855

0,01

527

733

D3š

v04

12

536

7,95

5,91

0,5

414

,59

36,4

430

10,

050,

59,

788,

4368

,59

29,7

60,

158

0,02

735

995

D3tt

04 1

221

507,

526

,79

4,53

1237

,698

630

30,

0546

,943

8,74

3,38

491

26,9

0,15

0,01

5

Kin

deri

ai35

993

gIII

04 1

285

07,

59,

990,

874

8,44

57,6

948

90,

0523

,396

9,19

2,81

132

40,6

70,

050,

03

Kur

klia

i35

950

aIII

05 0

366

57,

396,

930,

835,

67,

6420

,54

408

0,05

17,5

336,

83,

0995

,64

25,7

30,

050,

015

59

3 priedasAddendum 3

Post

asG

r. N

r.In

deks

asD

ata

El.

pHBK

PSBS

Cl

SO4

HC

O3

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

P min

Lanč

iūna

va

62fg

III

04 0

564

47,

957,

564,

23–_

25,8

722

,94

325

0,05

28,6

887,

071

101

30,1

30,

05–

63fg

III

04 1

157

67,

446,

114,

9516

4,05

0,55

374

0,05

0,5

21,3

22,

8682

,623

,71

0,65

60,

013

64ag

II–I

II04

11

522

7,77

4,61

2,53

622

,04

27,3

230

40,

050,

540

,88

3,39

56,5

721

,36

0,20

20,

008

73D

3įs04

11

570

7,69

6,07

4,07

134,

211,

4137

60,

050,

525

,13,

3879

,21

25,3

20,

630,

015

Mar

ijona

va35

955

lgII

I05

04

538

7,57

6,2

1,13

5,6

6,57

12,3

933

90,

052,

523,

162,

9893

,61

18,2

20,

05–

Nar

adav

a26

575

gIII

05 0

410

037,

2811

,02

1,83

6,6

24,8

182

,65

496

0,05

75,6

410

,23

1,49

154

39,8

70,

050,

01

Pane

vėžy

s /

GA

MS

1326

7D

3šv+

D2u

p05

03

830

7,48

7,02

1,54

648

,47

88,1

337

10,

050,

546

,56

9,27

84,2

233

,76

0,05

0,01

Šven

tas

1926

9lIV

04 1

250

17,

755,

930,

584

7,15

22,9

223

60,

0559

,697

3,69

1,24

88,7

717

,94

0,07

80,

017

3595

3lg

III

04 1

234

27,

974,

460,

54

2,51

23,8

719

70,

050,

51,

891

60,3

217

,35

0,05

0,02

7

Trin

kušk

ės48

7ag

III

05 0

444

97,

635,

250,

836,

12,

750,

3229

90,

050,

52,

831

77,1

216

,72

0,05

0,01

1401

1D

3šv

05 0

451

07,

635,

721,

234,

21,

942,

4733

80,

051,

116

6,6

1,53

78,2

821

,66

0,05

0,00

435

952

gIII

05 0

465

27,

497,

060,

559,

220

,11

48,7

634

40,

056,

904

5,97

1,52

94,2

528

,23

0,05

0,01

Vyžu

onos

3594

9lg

III

04 1

259

47,

656,

791,

456

5,16

23,5

537

30,

050,

513

,77

2,72

99,0

222

,11

0,48

0,03

2

Vir

šutin

io d

evon

o St

ipin

ų (D

3st)

Koj

elia

i35

948

lgII

I04

19

647

7,6

7,47

3,08

1110

,39

69,2

932

60,

0517

,736

7,5

1,28

106

25,9

90,

050,

004

Kut

iški

ai35

978

gIII

04 1

887

07,

399,

860,

624,

113

,61

87,2

248

90,

050,

57,

081,

3313

934

,93

0,05

0,00

8

Lydu

vėna

i35

986

aIV

04 1

967

07,

496,

630,

684,

233

,78

51,3

232

50,

056,

8619

,02

3,72

103

17,8

0,05

0,00

6

Pala

piši

ai35

947

lgII

I04

19

688

7,51

8,08

1,02

89,

9766

,65

387

0,05

2,03

35,

952,

4712

521

,97

0,05

0,00

2

Rase

inia

i35

987

gIII

04 2

046

07,

685,

282,

117,

42,

1822

,13

276

0,05

1,67

84,

032,

2183

,37

13,3

30,

050,

008

Perm

o–vi

ršut

inio

dev

ono

(P2–D

3)

Aun

uvėn

ai35

982

gIII

04 1

968

37,

497,

080,

628,

111

,67

20,4

138

60,

0515

,788

4,67

22,8

810

919

,56

0,05

0,01

Dau

bari

ai35

936

gIII

04 1

879

87,

988,

860,

628,

333

,98

42,1

944

90,

052,

8312

,53

2,25

106

42,7

40,

050,

011

Kyb

uria

i35

979

gIII

05 2

217

847,

116

,95,

1321

100

415

514

0,05

0,5

62,5

73,

5519

088

,75

0,05

0,01

3

Papi

lė35

981

gIII

04 1

8–

–9,

740,

779

38,0

358

,13

479

0,05

30,0

1737

,11,

0912

939

,43

0,05

0,01

1

Pryš

man

čiai

3594

1fII

I04

25

971

7,4

8,8

1,81

6,2

39,6

672

,82

468

0,05

1,75

426

,93

14,5

912

530

,59

0,05

0,00

4

60

3 priedasAddendum 3

Post

asG

r. N

r.In

deks

asD

ata

El.

pHBK

PSBS

Cl

SO4

HC

O3

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

P min

Rūšu

piai

296

fIII

04 1

837

47,

654,

21,

627

19,2

146

,315

40,

050,

527

7,44

1,52

708,

420,

050,

004

Vir

šutin

ės–a

patin

ės k

reid

os (K

2–K1)

Išda

gai

289

lgII

I05

10

941

6,75

8,98

2,72

7,1

37,8

545

,79

521

0,05

0,5

20,6

46,

1111

439

,36

0,73

90,

011

291

lgII

I05

22

266

7,68

1,79

3,02

7,2

38,6

48,

0810

60,

050,

513

,51

4,15

24,8

76,

581,

305

0,01

3

Juod

kran

tė17

8m

IV04

26

665

7,39

5,78

9,66

25,2

34,4

15,

6635

10,

050,

523

,49

15,4

282

,96

19,6

21,

086

0,00

637

363

mIV

12 1

521

37,

051,

8–

––

––

0,03

0,01

––

––

0,00

8–

3736

3m

IV04

26

301

7,88

3,16

2,72

014

,06

12,9

814

90,

050,

58,

121,

0551

,11

7,21

0,10

50,

085

Jurg

ežer

iai

1238

4ag

III–

II05

17

741

7,38

8,06

8,15

10,8

3,5

5,78

499

0,05

0,5

10,4

94,

5811

428

,32

1,14

70,

01

Kal

varij

a24

81K

205

17

644

7,54

5,2

6,04

9,8

4,44

0,17

439

0,05

0,5

46,9

62,

1873

,02

–3,

014

0,04

2

Kau

knor

iai

1395

6ag

III–

II05

16

363

7,7

4,26

1,81

62,

4512

,37

223

0,05

0,5

3,74

1,3

66,1

411

,38

0,05

0,01

Kin

tai

283

mIV

05 0

930

76,

22,

8914

,125

,616

35,1

990,

0515

,124

8,01

16,9

242

,91

8,89

0,05

0,01

Kud

irko

s N

aum

iest

is29

4lg

III

05 1

099

47,

419,

136,

0416

,881

,02

104

271

0,05

63,9

4919

,62

1,78

141

24,9

60,

050,

015

Mar

ijam

polė

1606

7K

2

05 1

110

077,

297,

233,

927

132

0,64

456

0,05

0,5

109

4,98

92,3

531

,37

0,75

50,

015

12 0

410

387,

26–

1,38

–11

53,

8–

0,00

10,

04–

––

–1,

08–

Mik

užia

i

1859

0K

105

09

664

7,04

2,76

4,23

8,3

7,45

0,21

435

0,05

0,5

109

10,3

431

,05

14,5

50,

315

0,01

2535

5ag

III

05 0

931

67,

83,

641,

815

8,05

28,8

313

80,

0515

,022

3,56

159

,38,

140,

050,

0125

365

agII

I–II

05 0

925

47,

683,

042,

117

3,46

10,3

295

0,05

59,7

412,

971

50,7

86,

040,

050,

0125

366

agII

–I05

09

646

7,73

2,92

3,62

9,2

7,66

0,16

417

0,05

0,5

103

10,0

534

,24

14,5

20,

559

0,01

335

937

lgII

I04

26

200

7,52

1,1

1,21

59,

645,

2892

0,05

0,95

74,

671

16,6

83,

140,

050,

006

3593

8fII

I05

09

360

7,5

3,95

1,81

5,8

3,6

10,5

715

10,

0563

,594

3,02

169

,06

5,92

0,05

0,01

1

Nid

a36

002

gIII

04 2

663

57,

044,

672,

57,

611

160

,23

112

0,05

12,5

7336

,55

5,17

67,6

415

,50,

050,

017

Pagė

giai

3594

4fII

I05

10

412

7,45

3,4

5,74

18,2

10,1

36,

4824

90,

050,

538

,72

3,09

56,1

7,1

0,28

0,03

Rūga

liai

3594

2lIV

05 0

881

86,

828,

0423

,364

,211

,07

43,2

547

30,

050,

55,

623,

3512

720

,24

5,18

80,

169

Saug

os35

943

lgII

I05

09

340

7,1

3,54

7,55

18,2

10,4

528

,85

167

0,05

1,12

58,

081,

3658

,57

7,32

0,05

0,01

3

Vert

imai

2539

1ag

III

05 1

049

27,

45,

583,

929,

87,

713

,17

271

0,05

25,9

072,

332,

3489

,98

130,

050,

021

Vėža

ičia

i35

984

gIII

04 2

553

17,

564,

941,

815,

815

,72,

4827

60,

050,

567

,42

2,77

80,9

510

,71

0,05

0,01

61

3 priedasAddendum 3

Post

asG

r. N

r.In

deks

asD

ata

El.

pHBK

PSBS

Cl

SO4

HC

O3

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

P min

Vilk

med

žiai

3594

0lg

III

05 0

944

87,

214,

62,

117,

93,

165,

9528

20,

054,

119

2,02

11,0

277

,09

8,9

0,05

0,01

Piet

ryči

ų Li

etuv

os k

vart

ero

(Q1)

Ala

nta

463

agII

I05

03

832

7,27

898

1,1

426

,34

53,5

842

50,

0540

,637

10,4

71,

4312

731

,54

0,05

0,00

4

Auk

štak

alni

s25

384

agII

I05

17

530

7,68

5,75

3,62

10,4

3,75

0,54

346

0,05

0,5

5,86

1,84

87,0

516

,80,

147

0,01

3597

5gI

II05

17

528

7,21

5,9

6,04

12,6

2,2

20,2

833

90,

053,

565

3,73

2,34

100

10,8

0,18

10,

01

Birš

tona

s35

998

lgII

I04

05

505

7,73

5,91

1,83

5,8

7,74

47,4

271

0,05

0,5

3,85

195

,513

,65

0,05

0,03

6

Bobė

nai

2536

7lg

III

05 2

249

6,3

0,89

1,06

6,1

1,37

6,96

180,

050,

51

114

,13

2,18

0,05

0,6

Buiv

ydži

ai36

004

aIV

05 0

269

37,

077,

711,

917

,68,

348,

6244

50,

051,

124,

991

112

25,3

70,

267

0,02

3

Dūk

štas

3595

4lg

III

05 0

460

57,

376,

50,

936,

23,

9753

,06

344

0,05

0,5

13,8

26,

5686

,11

26,3

80,

062

0,01

Dus

ia22

575

fII05

16

927

7,09

9,16

11,7

28,6

3,23

0,86

631

0,05

0,5

17,1

31,

6214

025

,97

0,05

70,

027

2538

6fII

05 1

677

57,

57,

228,

1524

4,29

0,47

527

0,05

0,5

26,6

2,22

104

24,2

80,

459

0,01

Gri

bašė

3597

4lg

III

05 1

535

97,

753,

958,

7515

,62,

783,

8122

60,

050,

51,

111,

0360

,12

11,2

90,

253

0,04

7

Jurg

iony

s35

970

fIII

04 0

338

07,

964,

933,

027

4,18

18,9

921

90,

051,

457

2,53

178

,91

11,8

0,05

–

Jusi

ai25

387

fIII

05 0

223

97,

233,

042,

112

3,07

13,8

312

80,

050,

51,

61,

0447

,94

7,74

0,05

0,01

5

Kuč

iūna

i16

025

agII

I05

17

541

7,53

6,05

2,72

7,5

5,48

6,09

348

0,05

0,5

5,63

1,7

91,3

917

,77

0,29

80,

01

Lazd

ijai

8716

E05

16

700

7,41

7,05

3,92

93,

280,

1448

30,

050,

522

,08

3,77

102

23,4

20,

807

0,01

Mar

giai

3597

3fII

I05

15

297

7,78

3,51

7,8

21,4

1,59

26,5

615

30,

050,

51,

791

55,8

58,

560,

324

0,12

7

Mic

kūna

i

186

agII

I–II

04 0

663

27,

587,

062,

339

6,36

6,44

425

0,05

0,79

718

,75

2,92

101

24,1

51,

063

0,02

319

0ag

II–I

04 0

649

78,

534,

436

638

,48

29,3

424

90,

050,

545

,05

3,26

63,5

914

,94

0,36

40,

011

3596

1fII

I04

17

414

7,97

4,98

1,45

43,

097,

8426

30,

052,

011

4,89

2,11

71,7

316

,78

0,05

0,02

335

962

fIII

04 0

667

17,

647,

650,

584

24,4

879

,27

306

0,05

14,2

336,

841,

4811

522

,84

0,05

0,01

8

Mik

liaus

ė45

93ag

III–

II05

17

686

7,61

6,7

2,11

8,2

15,5

660

,01

219

0,05

40,2

783,

871,

6210

020

,41

0,05

0,01

Pagr

iauž

iai

1604

1ag

III–

II05

17

660

7,54

6,68

3,62

9,1

8,51

29,9

539

80,

050,

56,

332,

7998

,88

20,8

20,

329

0,01

Pažė

rai

3599

0gI

II05

08

868

6,92

9,32

3,92

935

,18

33,1

552

20,

050,

611

12,8

82,

9713

332

,02

0,05

0,01

Puvo

čiai

3600

0fII

I04

03

434

7,9

5,09

3,02

611

,52

10,4

925

60,

051,

001

9,78

2,23

74,4

16,4

90,

05–

62

3 priedasAddendum 3

Post

asG

r. N

r.In

deks

asD

ata

El.

pHBK

PSBS

Cl

SO4

HC

O3

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

P min

Ryka

ntai

258

agII

I–II

05 2

247

37,

475,

311,

216,

25,

8910

,29

293

0,05

0,5

3,77

1,38

77,6

717

,12

0,21

50,

015

259

agII

–I05

22

––

––

52,

680,

1727

80,

050,

54,

461,

470

,53

14,9

50,

352

0,01

3595

7fII

I05

22

497

7,46

5,44

1,21

4,6

13,2

514

,12

269

0,05

0,5

7,11

1,9

80,6

216

,91

0,05

0,01

335

958

fIII

04 0

570

07,

667,

291,

546

39,0

335

,71

323

0,05

29,4

123

,58

1,31

109

22,0

30,

05–

3595

9fII

I04

27

629

7,56

6,17

1,21

4,1

31,7

533

,526

60,

0530

,194

18,2

81,

4692

,01

18,8

90,

050,

023

Roka

i35

991

lgII

I04

17

1254

7,22

10,3

0,92

5,1

46,4

146

,97

606

0,05

0,51

434

,49

2,95

142

38,4

30,

050,

008

Sem

eliš

kės

3599

7lg

III

04 1

744

97,

534,

820,

626

6,95

8,68

278

0,05

1,90

913

,05

2,22

70,3

515

,56

0,05

0,03

2

Šelm

enta

2523

4aI

V04

03

531

7,69

5,98

1,84

422

,25,

329

50,

050,

664

9,39

2,02

97,7

813

,08

0,05

–25

235

aIV

04 0

456

27,

746,

711,

215

13,5

344

,62

302

0,05

3,82

64,

531,

6699

,38

20,9

30,

05–

Vaid

otai

3596

6fII

I04

05

418

7,82

5,35

0,5

56,

3337

,15

221

0,05

3,70

22,

781

74,6

19,4

0,05

–

Valk

inin

kai

3599

9lg

III

04 0

359

27,

915,

353,

028

26,5

132

,35

162

0,05

113,

637

17,3

117

,33

86,7

912

,15

0,05

–

Varė

na19

75ag

II–I

05 1

553

07,

775,

462,

116,

227

,12

218

0,05

26,8

1510

,21

96,3

7,78

0,05

0,04

935

971

fIII

04 0

317

607,

389,

185,

4513

340

77,2

733

80,

0577

,146

205

27,5

713

926

,80,

05–

3597

2fII

I04

03

514

8,1

4,05

2,11

474

,46

11,1

317

60,

051,

873

461,

4368

,69

7,41

0,05

–

Veis

ieja

i45

76ag

III–

II05

16

614

7,42

6,49

4,53

8,3

6,34

0,18

406

0,05

0,5

18,8

82,

793

,08

22,0

30,

539

0,01

Vytė

nai

2657

6gI

II04

05

851

7,57

9,85

2,42

619

,92

34,7

517

0,05

0,55

417

,43

3,48

105

55,1

80,

05–

2657

6gI

II05

22

865

7,13

9,57

1,2

5,2

21,6

343

,03

523

0,05

0,93

15,2

73,

6510

253

,67

0,05

0,01

7

Žuvi

ntas

2257

7fI

05 1

680

57,

477,

416,

9412

,855

,26

6,21

439

0,05

0,5

30,2

33,

5310

625

,34

0,57

30,

017

2537

0fII

05 1

671

77,

258,

085,

4314

,39,

2821

,95

463

0,05

0,5

4,39

1,43

122

23,7

20,

050,

0135

976

gIII

04 0

469

77,

678,

622,

115

4,44

11,7

645

80,

053,

618

3,32

1,9

135

22,4

80,

05–

Zelv

ė35

960

lgII

I04

17

255

7,37

3,24

9,54

326,

0517

,23

129

0,05

0,72

22,

522,

5652

,28

7,54

0,05

0,01

7

Vaka

rų ž

emai

čių

kvar

tero

(Q2)

Bals

iai

3594

5lg

III

04 2

595

17,

416,

012,

426,

314

023

,75

308

0,05

0,58

994

,13

1,95

101

11,5

0,05

0,01

Lauk

uva

3598

3gI

II04

24

513

7,59

5,37

2,11

4,6

2,6

24,8

327

10,

050,

54,

653,

688

,87

11,0

50,

050,

004

Taur

agė

3598

5lg

III

05 1

038

77,

583,

124,

2315

,68,

3313

,820

30,

0516

,483

38,8

93,

0351

,26

6,68

0,05

0,01

7

Vert

inin

kai

3594

6lg

III

05 2

214

08,

031,

211,

814

1,86

8,82

670,

055,

151

121

,81,

430,

050,

104

Vilk

aiči

ai19

1ag

III

04 1

956

07,

476,

422,

469

6,13

21,5

934

50,

050,

53,

661,

1410

712

,86

0,05

0,01

63

3 priedasAddendum 3

Post

as /

Stat

ion

Nar

adav

aTr

inku

škės

Žuvi

ntas

Šešu

pėLa

nčiū

nava

Aka

dem

ijaV

ytėn

aiR

ykan

tai

Kyb

uria

iVe

rtin

inka

iG

ręži

nio

Nr.

/ Wel

l No.

2657

535

952

3597

625

232

6225

232

2657

635

958

3597

935

946

Band

inio

dat

a / S

ampl

ing

data

05 0

405

04

04 0

404

04

04 0

504

05

04 0

505

23

04 0

505

22

05 2

2

Pesticidai / Pesticides

Chlororganiniai

alfa

-HC

H<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

beta

-HC

H<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

gam

a-H

CH

(lin

dana

s)<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

delta

-HC

H<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

Ald

rina

s<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

Die

ldri

nas

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05

DD

E<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

DD

D<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

DD

T<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

Hep

tach

lora

s<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

Hep

tach

loro

epo

ksid

as<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

Hek

sach

lorb

enze

nas

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05

Endr

inas

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05<0

,005

<0,0

05

Met

oksi

chlo

ras

<0,0

1<0

,01

<0,0

1<0

,01

<0,0

1<0

,01

<0,0

1<0

,01

<0,0

1<0

,01

<0,0

1

Endo

sulfa

nas

<0,0

04<0

,004

<0,0

04<0

,004

<0,0

04<0

,004

<0,0

04<0

,004

<0,0

04<0

,004

<0,0

04

Endo

sulfa

nas

(alfa

)<0

,004

<0,0

04<0

,004

<0,0

04<0

,004

<0,0

04<0

,004

<0,0

04<0

,004

<0,0

04<0

,004

Fosforo organiniai

Sim

azin

as<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

Atr

azin

as3,

4<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1

Prom

etri

nas

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1

Prop

azin

as<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

Trifl

ural

inas

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1

PEST

ICID

Ų T

YRIM

O P

OŽE

MIN

IAM

E VA

ND

ENYJ

E R

EZU

LTA

TAI,

µg/

lD

ATA

ON

PES

TICI

DES

IN G

ROU

ND

WAT

ER, µ

g/l

64

3 priedasAddendum 3

Post

as /

Stat

ion

Nar

adav

aTr

inku

škės

Žuvi

ntas

Šešu

pėLa

nčiū

nava

Aka

dem

ijaV

ytėn

aiR

ykan

tai

Kyb

uria

iVe

rtin

inka

iG

ręži

nio

Nr.

/ Wel

l No.

2657

535

952

3597

625

232

6225

232

2657

635

958

3597

935

946

Band

inio

dat

a / S

ampl

ing

data

05/0

405

/04

04/0

404

/04

04/0

504

/05

04/0

505

/23

04/0

505

/22

05/2

2

Pesticidai / Pesticides

Triazininiai

Chl

orpi

rifo

sas

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1

Met

ilchl

orpi

rifo

sas

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1

Chl

orfe

nvin

fosa

s<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

<1<1

65

4 priedasAddendum 4

POŽE

MIN

IO V

AN

DEN

S M

ON

ITO

RIN

GO

VYK

DYM

AS

STA

MBI

UO

SE G

YVU

LIN

INK

YSTĖ

S K

OM

PLEK

SUO

SEG

ROU

ND

WAT

ER M

ON

ITO

RIN

G IN

CAT

TLE

BREA

DIN

G F

ARM

S

Savi

vald

ybė

Mun

icip

ality

Įmon

ės (k

ompl

ekso

) pa

vadi

nim

asN

ame o

f ent

ity

Eksp

loa-

tacij

os

prad

žia

Star

t of

oper

atio

n

Gam

y-bo

s sr

itis,

1*

Spec

iali-

zatio

n

SG,

vien

.,2*

Obj

ekto

Entit

yPo

žem

inio

van

dens

mon

itori

ngo

Gro

undw

ater

mon

itorin

gPa

stab

osRe

mar

ksad

resa

sad

dres

stip

as, 3

*ty

pe

atas

kaita

repo

rt o

n(m

etai

/ ye

ar)

prog

ram

apr

ogra

mm

e(m

etai

/ ye

ar)

Grę

žini

aiw

ells

12

34

56

78

910

11

Akm

enės

UA

B „S

kabe

ikių

ag

rofir

ma“

1979

Kia

ul.

820

Skab

eiki

ų k.

GT,

ŽDL

2001

–200

520

06–2

010

4 (2

7 58

2–27

584

, 35

073

)

Aly

taus

UA

B D

oman

toni

ų pa

ukšt

ynas

Pauk

št.

750

Mui

želė

nų k

.G

T20

06–2

010

1 (3

6 06

2)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Any

kšči

ųU

AB

„Any

kšči

ų Vo

sint

a“19

79K

iaul

.83

0Sa

usal

aukė

s k.

ŽDL

2006

–201

04

(37

166–

37 1

69)

Birž

ųU

AB

„Bir

žų

beko

nas“

1979

Kia

ul.

1400

Leiti

škių

k.

GT,

ŽDL

2001

–200

520

01–2

005

5 (1

527,

153

2,

1534

,153

5, 1

537)

Elek

trėn

ųA

B V

ievi

opa

ukšt

ynas

Pauk

št.

940

Aus

ieni

škių

k.

TL20

06–2

010

Num

atom

a tir

ti 7

šulin

ių v

ande

nį

Elek

trėn

ųA

B „Z

elvė

“19

78K

iaul

.76

0D

auci

uliš

kių

k.G

T,ŽD

L20

03–2

007

5 (2

036,

203

7,

2046

, 204

9, 2

057)

Igna

linos

UA

B „S

aeri

mne

r“,

Rupi

nskų

ki

aulin

inky

stės

ko

mpl

eksa

s

1985

Kia

ul.

840

Rupi

nskų

k.

GT, TL

2003

–200

72

(33

740,

33

741)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

Jona

vos

UA

B „B

eržų

kom

plek

sas“

1976

Kia

ul.

2140

Lukš

ių k

.G

T20

01–2

006

2007

–201

12

(39

944,

39

445)

3 gr

ęžin

iai y

ra Ž

DL

teri

torij

oje

Joni

škio

UA

B „S

idab

ra“

1979

Kia

ul.

3980

Satk

ūnų

k.G

T,ŽD

L19

99–2

004

2004

–200

86

(35

489–

35 4

94)

Joni

škio

Bari

ūnų

ŽŪB

1972

Gal

v.,

kiau

l.91

0Ba

riūn

ų k.

GT, TL

2007

–201

14

(40

432–

40 4

35)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

66

4 priedasAddendum 4

12

34

56

78

910

11

Jurb

arko

UA

B „D

aini

ai“

1979

Kia

ul.

Dai

nių

k.G

T,ŽD

L20

05–2

009

8 (3

6 73

6–36

739

, 37

027

–37

030)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai. F

erm

os

pate

nka

į Dai

nių

vand

envi

etės

SA

Z 3-

iąją

juos

tą

Kai

šiad

orių

AB

Kai

šiad

orių

pa

ukšt

ynas

1975

Pauk

št.

Pauk

štin

inkų

g.

15,

K

aiši

ador

ysG

T20

04–2

006

2004

–200

86

(35

502–

35 5

07)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

Kal

varij

osŽŪ

KB

„Kal

varij

ų be

kona

s“19

77K

iaul

.20

00Ju

sevi

čių

k.G

T, TL20

06–2

010

4 (3

9 11

1–39

114

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Kau

noŽŪ

B „M

iški

niai

“,

Net

onių

ki

aulin

inky

stės

ko

mpl

eksa

s

1974

Kia

ul.

>500

Net

onių

k.

GT

2004

–200

83

(35

498–

35 4

50)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai. S

ruto

s na

udoj

amos

ko

mpo

sto

gam

ybai

Kau

noŽŪ

B „M

iški

niai

“,G

aižė

nų

kiau

linin

kyst

ės

kom

plek

sas

1980

Kia

ul.

>500

Gai

žėnų

k.

GT

2004

–200

83

(35

720–

35 7

22)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai. S

ruto

s na

udoj

amos

ko

mpo

sto

gam

ybai

Kau

noŽŪ

B „B

erna

toni

ai“

Gal

v.,

kiau

l.17

80Lo

man

kos

k.G

T20

06–2

010

4 (3

7 46

2–37

465

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Kau

noŽŪ

B „V

yčia

“19

76K

iaul

.16

70Pa

tam

ušėl

io k

.G

T20

04–2

005

2004

–200

85

(25

342,

35

509–

35 5

11, 3

5 89

6)M

ėšla

s na

udoj

amas

bi

oduj

oms

gam

inti

Kėd

aini

ųU

AB

„Sis

tem

“,Jo

svai

nių

kiau

linin

kyst

ės

kom

plek

sas

1974

Kia

ul.

2700

Čiu

kišk

ių k

.G

T20

06–2

010

8 (3

9 38

7–39

394

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Kel

mės

UA

B „S

ajas

“ ki

aulin

inky

stės

ko

mpl

eksa

s19

81K

iaul

.14

00K

iško

nių

k.G

T, TL20

06–2

010

4 (3

8 17

5–38

178

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Kup

iški

oU

AB

„Kup

iški

o A

kmen

lita“

1977

Kia

ul.

1260

Rudi

lių k

.G

T,ŽD

L20

02–2

006

2007

–201

17

(32

164–

32 1

70)

Mar

ijam

polė

sPa

dovi

nio

ŽŪB

Gal

v.,

kiau

l.14

00Pa

dovi

nio

k.G

T20

06–2

010

2 (3

9 79

1, 3

9 79

2)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Pakr

uojo

Kal

pokų

ŽŪ

B M

eguč

ioni

ų fe

rmos

Gal

v.85

0M

eguč

ioni

ų k.

GT, TL

2006

–201

08

(39

417–

39 4

24)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

67

4 priedasAddendum 4

12

34

56

78

910

11

Pakr

uojo

UA

B „S

aeri

mne

r“,

kiau

linin

kyst

ės

kom

plek

sas

„Mūš

a“19

76K

iaul

.17

00Ve

seliš

kių

k.G

T20

03–2

007

1 (3

4 14

7)N

umat

oma

tirti

3 šu

linių

van

denį

Pakr

uojo

Žvir

blio

nių

ŽŪB

1989

Gal

v.70

0Žv

irbl

ioni

ų k.

GT,

TL

2007

–201

13

(41

973–

41 9

75)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

Pakr

uojo

Lygu

mų

ŽŪB

1966

Gal

v.20

00Ly

gum

ų m

iest

.G

T, TL20

07–2

011

5 (4

1 66

3–41

667

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Pane

vėži

oU

AB

Kre

kena

vos

agro

firm

a19

78K

iaul

.45

50Pa

sado

lės

k.G

T,ŽD

L20

02–2

005

2002

–200

513

Reko

men

duoj

ama

PVM

vyk

dyti

7 gr

ęž.

Pane

vėži

oŽŪ

B „J

otai

niai

“ fe

rmos

Gal

v.97

0Jo

tain

ių k

.G

T20

07–2

011

3 (4

1 03

0–41

032

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

. Obj

ekta

s pa

tenk

a į A

ptek

os

upės

aps

augi

nę z

oną

Pasv

alio

UA

B „S

aeri

mne

r“,

Šaln

aiči

ų ki

aulin

inky

stės

ko

mpl

eksa

s

1980

Kia

ul.

2030

Šaln

aiči

ų k.

GT, TL

2001

–200

520

06–2

010

4A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Pasv

alio

ŽŪB

„Vaš

kai“

Gal

v.90

0Va

škų

k.G

T, TL20

06–2

010

3 (3

9 81

7–39

819

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Pasv

alio

ŽŪK

Mik

oliš

kio

pauk

štyn

asPa

ukšt

.23

60M

ikol

iški

o k.

TL20

05–2

009

6 (3

6 16

9–36

174

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Plun

gės

UA

B K

aušė

nų

pauk

štyn

asPa

ukšt

.60

00K

aušė

nų k

.G

T, TL20

04–2

008

3 (3

5 62

9–35

631

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Radv

ilišk

ioŽŪ

B „G

raži

onių

be

kona

s“19

77K

iaul

.88

0K

alne

lio

Gra

žion

ių k

.G

T, TL20

05–2

009

3 (3

7 76

7–37

769

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Radv

ilišk

ioSi

dabr

avo

ŽŪB

ferm

osG

alv.

620

Dot

iški

ų k.

GT, TL

2006

–201

09

(39

091–

39 0

99)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

Radv

ilišk

ioU

AB

„Litp

irm

a“19

78K

iaul

.15

00Pe

troš

ių k

.G

T, Ž

DL

2002

–200

620

02–2

006

6 (3

6 84

4–36

849

)Pa

teik

ta 2

007–

2011

m.

prog

ram

a

Roki

škio

ŽŪB

„Aud

rupi

o pa

ukšt

ynas

“Pa

ukšt

.65

0K

ovel

ių k

.G

T20

07–2

011

2 (4

1 63

3, 4

1 63

4)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Šaki

ųU

AB

„Lek

ėčia

i“19

80K

iaul

.24

00Si

rvyd

ų k.

GT,

ŽDL

2004

–200

82

(35

644,

35

645)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

Šaki

ųLu

kšių

ŽŪ

BG

alv.

1600

Lukš

ių m

st.

GT, TL

2007

–201

111

(41

839–

41 8

49)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

68

4 priedasAddendum 4

12

34

56

78

910

11

Šalč

inin

kųU

AB

Nau

jaso

džio

ag

rofir

ma

1978

Kia

ul.

Jagl

imon

ių k

.G

T,ŽD

L20

01–2

003

2004

–200

83

(29

424–

29 4

26)

Šiau

liųŽŪ

B „G

inkū

nų

pauk

štyn

as“

Pauk

št.

1040

Mal

avėn

ų k.

GT

2007

–201

13

(40

733–

40 7

35)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

Šila

lės

AB

„Vin

gini

nkai

“19

80K

iaul

.21

80M

išuč

ių k

.G

T,ŽD

L20

04–2

008

3 (3

5 63

2–35

634

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Šilu

tės

AB

„Gra

bupė

liai“

1976

Kia

ul.

1280

Did

šilių

k.

GT,

ŽD

L20

02–2

006

2002

–200

67

(29

392–

29 3

98)

Širv

intų

Ūki

nink

o E.

Pal

iulio

ka

rvių

ferm

os20

05G

alv.

600

Mei

liūnų

k.

GT, TL

2006

–201

03

(39

858-

39 8

60)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

Šven

čion

iųU

AB

„Vėj

inė“

1987

Kia

ul.

730

Vėjin

ės k

.ŽD

L20

04–2

008

2 (3

4 95

2, 3

4 95

3)

Telš

iųU

AB

„Eig

irdž

ių

agro

firm

a“19

75K

iaul

.12

60Ei

gird

žių

k.G

T, T

L20

03–2

006

2007

–201

13

(31

744,

39

780,

39 7

81)

Varė

nos

Stri

elči

škių

ŽŪ

B Pu

odži

ų fe

rmos

1977

Kia

ul.

810

Puod

žių

k.G

T20

05–2

009

8(78

1, 1

0 29

0,

10 2

93, 3

7 63

1–37

635

)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai

Varė

nos

Stri

elči

škių

ŽŪ

B G

udak

iem

io fe

rmos

1975

Kia

ul.

300

Gud

akie

mio

k.

GT, TL

2005

–200

94

(37

637–

37 6

40)

Atli

kti e

koge

olog

inia

i ty

rim

ai. N

umat

oma

tirti

šulin

į šal

ia

lietin

imo

lauk

ų

Vilk

aviš

kio

Bend

ra L

ietu

vos

ir R

usijo

s U

AB

„Sis

tem

“ Ba

lčiū

nų

ferm

os

1981

Kia

ul.

4630

Balč

iūnų

k.

GT

2005

.20

04–2

008

4 (3

4 11

0–34

113

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Viln

iaus

UA

B „C

esto

s m

aist

as“

1977

Kia

ul.

1050

Gau

kšto

nių

k.ŽD

L20

05–2

009

3 (3

6 16

6–36

1 68

)A

tlikt

i eko

geol

ogin

iai

tyri

mai

Paai

škin

imai

: 1*

– k

iaul

. – k

iaul

inin

kyst

ė / p

ig b

reed

ing;

gal

v. –

gal

vijin

inky

stė

/ cat

le b

reed

ing

(pie

ninė

ir m

ėsin

ė), p

aukš

t. –

pauk

štin

inky

stė

/ pou

ltry

;2*

– S

G –

sut

artin

io g

yvul

io v

iene

tas

/ con

cert

ed c

attle

uni

t, na

udoj

amas

mėš

lo š

altin

io d

ydži

ui iš

reik

šti (

apib

rėžt

i). V

iena

s SG

atit

inka

mėš

lo š

altin

į, ku

rio

per

met

us

gene

ruoj

amam

e m

ėšle

yra

100

kg

bend

ro a

zoto

. SG

atit

ikm

uo sk

irtin

gų rū

šių

gyvū

nam

s pat

eikt

as A

plin

kosa

ugos

reik

alav

imuo

se m

ėšlu

i tva

rkyt

i (Va

lsty

bės ž

inio

s. 2

005,

N

r. 92

-343

4);

3* –

GT

– ga

myb

inė

teri

torij

a / i

ndus

tria

l zon

e (tv

arta

i, tir

štoj

o ir

skys

tojo

mėš

lo sa

ugoj

imo

aikš

telė

s, tv

enki

niai

(lag

ūnos

), pa

šarų

sand

ėlia

i, pa

galb

inės

pat

alpo

s, įv

airi

os

kom

unik

acijo

s ir k

t.); Ž

DL

– že

mdi

rbys

tės d

rėki

nim

o la

ukai

/ m

anue

r spr

eadi

ng la

nd, s

kirt

i org

anin

ėms t

rąšo

ms i

šlai

styt

i (ut

ilizu

oti).

Išla

isty

mas

atli

ekam

as n

epri

klau

so-

mai

nuo

aug

alų

drėg

mės

por

eiki

o tr

is ir

dau

giau

kar

tų p

er tr

ęšim

o se

zoną

; TL

– tr

ęšia

mi l

auka

i / fe

rtili

zati

on la

nd –

žem

ės ū

kio

naud

men

os, k

urio

ms t

ręšt

i nau

doja

mos

or

gani

nės

trąš

os. T

L ne

laik

omi ž

emdi

rbys

tės

drėk

inim

o la

ukai

.

69

5 priedasAddendum 5

POŽEMINIO VANDENS GAVYBAGROUNDWATER EXTRACTION

SavivaldybėMunicipality

Aps

kriti

s / C

ount

y

Vandeningojo horizonto pavadinimas

Aquifer

Vand

envi

ečių

kie

kis

regi

stre

*N

umbe

r of r

egist

ered

wat

erw

orks

*

Išga

uto

vand

ens

kiek

is

savi

vald

ybėj

e, tū

kst.

m³/d

Am

ount

of e

xtra

cted

gro

undw

ater

thou

s. m

³/d

Išga

uto

vand

ens

kiek

is a

pskr

ityje

, tū

kst.

m³/d

Am

ount

of e

xtra

cted

gro

undw

ater

thou

s. m

³/d

1 2 3 4 5 6

Alytaus m.

Aly

taus

agII–I, K2 3 8,49

14,82Alytaus raj. agI+E 3 0,11

Druskininkų K2 7 3,94

Varėnos raj. agIII, agIII–II, agII, P2 6 2,27

Kauno m.

Kau

no

aIV, aIV+agIII, agIII–II 4 63,45

85,04

Birštono agIII, agII–I 2 0,65

Jonavos raj. P2, D3šv+D2up 5 7,08

Kaišiadorių raj. agIII, agIII–II, agII–I, P2, D3šv+D2up 30 4,01

Kauno raj. agIII–II, K2+1+J3, K2+1, agIII+ K2+1 17 2,33

Kėdainių raj. D3šv+D2up 13 4,08

Prienų raj. agIII, agIII–II, agII, agII–I, K2+1 17 1,65

Raseinių raj. agIII, agIII–II, aIV+agIII–II, J3, P2, D3st 13 1,78

Klaipėdos m.

Kla

ipėd

os

mIV, P2+D3fm 4 30,12

50,29

Klaipėdos raj. J3 15 4,73

Kretingos raj. P2, P2+ D3žg, P2nk+ D3žg 29 3,22

Neringos m. mIV 3 0,62

Palangos m. P2, P2+ D3žg, P2+ D3fm, D3žg, D3fm

6 4,19

Skuodo raj. P2, P2+ D3žg 11 0,97

Šilutės raj. K2, K2+1, K1, T1 43 6,43

Marijampolės

Mar

ijam

polė

s agIII, agIII–II, agII, K2, K2+1 20 8,03

12,73

Kalvarijos agIII, agIII–II, K2, E 12 0,97

Kazlų Rūdos agIII, agIII–II, K2 6 0,87

Šakių raj. aIV, K2+1 7 0,68

Vilkaviškio raj. agIII, K2 15 2,17

70

5 priedasAddendum 5

1 3 4 5 6

Panevėžio m.

Pane

vėži

o

D3šv+D2up 4 18,92

32,96

Biržų raj. D3įs+tt, D3kp+s, D3šv+D2up 25 3,25

Kupiškio raj. D3kp+s, D3šv+D2up 19 2,16

Panevėžio raj. D3kp+s, D3st, D3tt, D3šv+D2up 42 2,34

Pasvalio raj. D3kp+s, D3šv+D2up 11 0,73

Rokiškio raj. agIII, agII–I, D3kp+s, D3šv+D2up 19 5,56

Šiaulių m.

Šiau

lių

P2, D3st 5 15,38

25,85

Akmenės raj. P2, D3žg 17 2,02

Joniškio raj. D3žg, D3kr, D3st, D3šv+D2up 32 1,73

Kelmės raj. P2+ D3kr 3 0,35

Pakruojo raj. D3kr, D3st, D3šv+D2up 38 1,54

Radviliškio raj. P2, D3st, D3šv+D2up 19 2,87

Šiaulių raj. P2, D3st, D3kraj. D3šv 28 1,95

Tauragės raj.

Taur

agės agIII, agIII–II, K2, K2+1, K1, J3 32 3,60

5,15Šilalės raj. agIII, agIII–II, agII, agI, K2, K2+1, K1,

J326 1,55

Telšių raj.

Telš

ių

agIII, agIII–II, agII–I, P2, D3žg, P2+D3žg, P2+D3fm, K2+1,

47 7,84

17,54Mažeikių raj. P2, D3žg 10 5,75

Plungės raj. agIII, agIII–II, agII, gaII–I 16 3,48

Rietavo agIII, agIII–II, agII, agII–I 5 0,46

Utenos raj.

Ute

nos

agIII, agIII–II, agII, agII–I, D3šv+D2up 32 7,61

20,33

Anykščių raj. agII, D3šv+D2up 18 2,48

Ignalinos raj. agIII–II, agII–I 10 0,22

Molėtų raj. agIII, agIII–II, agII–I, agI, D3šv+D2up 44 1,61

Visagino m. D3šv+D2up 3 7,27

Zarasų raj. agIII, agIII–II, agII–I, agI, D3šv+D2up 29 1,14

Vilniaus m.

Viln

iaus

agIII, agII, agII–I, aIV+agII–I, aIV+agI, agII–I+agI, P2, D2nr 33 107,52

125,11

Elektrėnų agIII–II, agII–I 14 2,53

Šalčininkų raj. agIII–II, agIII–II+agI, agII, agII–I, P2 5 1,01

Širvintų raj. agIII, agIII–II, agII, agII–I, agI, D3šv+D2up 24 1,35

Švenčionių raj. agIII, agIII–II, agII–I, agII–I+agI 18 2,08

Trakų raj. agIII, agIII–II, agII, agII–I, D2nr, D3šv+D2up 17 2,36

Ukmergės raj. agIII, D3šv+D2up 4 3,59

Vilniaus raj. agIII, agIII–II, agII, agII–I, agI, D2nr 82 4,66

Bendras / Total 1022 389,82

* – vandenvietės, pateikusios gavybos ataskaitas 2007 metais waterworks, which reported water extraction in 2007

2

71

5 priedasAddendum 5

LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2007GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2007

Vilnius, 2008

Atsakingoji redaktorė J. ArustienėRedagavo D. Petrauskienė, A. Jurkonytė

Viršelio dizainas G. MarkauskoMaketavo R. Norvaišienė

SL 1841. 2008 11 17. Tiražas 60 egz. Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius

Tel. 2 33 28 89, faks. 2 33 61 56, http://www.lgt.ltViršelį spausdino UAB „Kotet“, Linkmenų g. 28, LT-08217 Vilnius