LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES

II TARPTAUTIN MOKSLIN KONFERENCIJA

XXI AMIAUS KALBOS TYRIMAI: NUO GARSO IKI TEKSTO

2014 m. rugsjo 2426 d.

2nd INTERNATIONAL SCIENTIFIC CONFERENCE

LANGUAGE STUDIES FOR THE 21ST CENTURY: FROM SOUND TO TEXT

2426 September 2014

TEZS

2

TURINYS

Rytis Ambrazeviius, Asta Leskauskait (Kauno technologijos universitetas, Lietuvi kalbos

institutas, Lietuva). Dalin artimoji regresyvin priebalsi asimiliacija piet auktaii odi

sandroje ............................................................................................................................................. 4

Laimut Buien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva). terpini ir kreipini skyryba XIX

a. vidurio raomojoje kalboje .............................................................................................................. 4

Vida esnulien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva). Rilumo priemoni savitumas

internetiniuose tinklaraiuose ............................................................................................................ 5

Ramun iirkait (Lietuvi kalbos institutas, Lietuva). Ar mog i kalbos painsi? Kalbtojo

vertinimo eksperimentas Vilniaus mokyklose ...................................................................................... 6

( , ). -

................................................................................................................................................. 7

( , ).

- (

) ................................................................................................................................. 8

Jurgita Girien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva). Metakalbiniai komentarai kaip

internetinio naujaodi diskurso elementas ....................................................................................... 9

Gintar Judentyt (Vilniaus universitetas, Lietuva). Dl kai kuri ryt auktaii paneviki

nekt savitumo ................................................................................................................................. 10

Vitalija Karaciejt (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva). Daiktavardio paprastosios ir

kuopins daugiskaitos form vartojimas Varnos nektoje ...................................... .........................11

( , ).

... 12

Victoria V. Kazakovskaya (Russian Academy of Sciences, Institute for Linguistic Studies,

Russia). Early adjectives: The mechanisms of acquisition.............................................................13

Rta Kazlauskait (iauli universitetas, Lietuva). Loginio kirio poymiai informaciniuose

tekstuose ............................................................................................................................................ 14

. ( . , ).

.........................15

Regina Kliukien, Simona Juodiukynait (Vilniaus universitetas, Lietuva). Kiriuot mirij

dvigarsi [i] + R trukm (jaunosios kartos atstov kalbos duomenimis).............................. 16

3

Neringa Krapikait (Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva). ToBI sistemos adaptavimas lietuvi

kalbos pagrindinio tono kaitai ymti..................................................................................17

Gintautas Kundrotas (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva). Lietuvi kalbos intonacijos

raika sakytiniame ir raytiniame tekste....................................................................................... 18

Zita Naucknait (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva). iuolaikins mokini kartos

teksto suvokimo ypatumai .................................................................................................................. 18

Laura Kamandulyt-Merfeldien (Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva). Sakytins kalbos

atmainos, j vairov ir ypatybs ....................................................................................................... 19

Silvija Papaurlyt (iauli universitetas, Lietuva). Konceptualioji stichins jgos metafora

Lietuvos vieajame sveikatos diskurse ............................................................................................... 20

Regina Rinkauskien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva). Bdvardio kamien kaitos

tendencijos XIX amiaus ratuose ryt auktaii patarme .............................................................. 21

Susan Robbins (Klaipdos universitetas, Lietuva). Old English, Old Norse, Gothic: Sources of

Creativity and Inspiration for J. R. R. Tolkiens 'The Lord of the Rings' .......................................... 22

( . , ).

: ?....................................................................................................... 22

Natalia Saytanova (Moscow State Lomonosov University, Russia).

..................................................................................... 23

Sonata Vaiiakauskien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva). vardiuotiniai

bdvardiai 1759 m. Ziwato patarmje ............................................................................................. 24

Jolanta Vaskelien (iauli universitetas, Lietuva). Aktualiosios sakinio skaidos ypatumai lietuvi

kalboje ............................................................................................................................................... 25

Zigrida Vincela (Latvijas Universitte, Latvija). English Complex Sentence Punctuation in Latvian

Student-composed Texts .................................................................................................................... 26

Anna Vulne (Latvijas Universitte, Latvija). The role of the concept LANGUAGE in Latvian

world-view ......................................................................................................................................... 27

Vilma Zubaitien (Vilniaus universitetas, Lietuva). Rankratini odyn leksika XVIII a. Maosios

Lietuvos spausdintuose odynuose .................................................................................................... 28

4

Rytis Ambrazeviius, Asta Leskauskait

(Kauno technologijos universitetas, Lietuvi kalbos institutas, Lietuva)

DALIN ARTIMOJI REGRESYVIN PRIEBALSI ASIMILIACIJA PIET AUKTAII

ODI SANDROJE

Dl odio viduje vykstanios regresyvins priebalsi asimiliacijos pagal balso styg veikl

lingvistams dideli diskusij paprastai nekyla. Sudtingiau skardieji ir duslieji priebalsiai derinami

odi sandroje. iuo atveju svarbu nustatyti, ar mintoje pozicijoje ir kokiais atvejais is

koartikuliacijos tipas yra sisteminis, koks jo kitimo laipsnis. Bendrinje lietuvi kalboje

nesavarankik od priliejus prie savarankiko galioja tie patys dsniai kaip ir odio viduje,

taiau dviej savarankik odi sandroje regresyvin priebalsi asimiliacija (kaip ir

degeminacija) pagal mint poym yra fakultatyvi. Apie io reikinio dsningumus lietuvi

tarmse daugiausia galima sprsti i transkribuot tarmini tekst ir garso ra, taip pat vairi

dialektolog pastab.

Pagrindinis praneimo tikslas remiantis spontanikos piet auktaii kalbos

eksperimentini tyrim rezultatais, aptarti dalin artimj regresyvin priebalsi asimiliacij pagal

balso styg veikl, vykstani odi sandroje. Analizei panaudoti garso raai i Lietuvi kalbos

instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmi archyvo.

Piet auktaii nekt odi sandrai bdingi keli dalins artimosios regresyvins priebalsi

asimiliacijos tipai, pvz.: T T, S T, T S. Daniausieji i j nagrinjami, atsivelgiant

skardiuosius ir dusliuosius priebalsius skiriant akustin poym fonacij rodant komponent

(kvaziperiodinius virpesius oscilogramose, papildomas balso harmonikas spektrogramose ir pan.) ir

su juo sietinus kiekybinius balsingumo rodiklius (LHR, LL).

Laimut Buien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva)

TERPINI IR KREIPINI SKYRYBA XIX A. VIDURIO RAOMOJOJE KALBOJE

Skyrybos istorijos klausimas yra aktualus dl to, kad iki iol neturime sistemini lietuvi

kalbos skyrybos raidos tyrim, kurie atskleist, kaip klostsi skyrybos enkl vartojimo sistema,

kaip buvo dedami dabartins skyrybos pamatai. Lietuvi kalbos istorijos darbuose randame tik

pavieni fakt, duomen apie XVIXVIII a. lietuvi raomosios kalbos skyryb.

5

iuo praneimu norima isamiau pristatyti XIX a. vidurio raomojoje kalboje vyravusias

terptini konstrukcij skyrybos tendencijas. Lyginama keleto to meto atstov Mikalojaus

Akelaiio, Juozo Silvestro Dovydaiio, Motiejaus Valaniaus, Henriko Baleviiaus ir Kazimiero

Michneviiaus-Mikno originali ir verstini prozos veikal skyryba. Tyrimo duomen baz

sudaro 207 terpini ir 329 kreipini skyrybos atvejai.

Analizs rezultatai leidia teigti, kad XIX a. vidurio lietuvi ratijoje daugelio autori

tekstuose rykus polinkis arba iskirti, arba neskirti terpini. Tik M. Akelaiio ratuose i sakinio

vienet skyrimo ar neskyrimo dominavimas ne toks aikus. Palyginti su terpiniais, spraud

skyryba analizuojamoje mediagoje gerokai sistemikesn, jau turinti kodifikacijos apraik

daugeliu atvej jie iskiriami i sakinio. Pabrtina, kad iuo skyrybos atveju kablel neretai keiia

stilistikai turtingesnis enklas skliausteliai.

Kreipini skyryba aptariamojo laikotarpio prozoje dar stokoja vienodumo. Palyginti su kitais

altiniais, M. Valaniaus teksto kreipiniai nuosekliai neskiriami. Kit autori kriniuose kreipini

skyryba nra dsningas, reguliarus reikinys, nors ir matyti didesnis polinkis juos iskirti

(M. Akelaiio, H. Baleviiaus ir K. Michneviiaus-Mikno tekstuose is skyrybos bdas sudaro

daugiau negu pus vis aptariamj skyrybos atvej). Nenustatyta, kad kreipinio skyrybai turt

takos jo sandara (eina vienas ar turi priklausom odi), vieta sakinyje. Nagrinjamoje

mediagoje nereti pasakyto kreipinio skyrimo atvejai, kai kablelio pozicij uima auktukas.

auktukas danas konkurentas kableliui atribojant kreipin nuo sakinio J. S. Dovydaiio,

H. Baleviiaus ir K. Michneviiaus-Mikno tekstuose.

Vida esnulien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva)

RILUMO PRIEMONI SAVITUMAS INTERNETINIUOSE TINKLARAIUOSE

Internetiniai tinklaraiai naujas, kalbinink maai tirtas interneto anras, kuris, be jokios

abejons, daro didiul tak ir vieajai lietuvi kalbai. Kaip teigia R. Milinait (2008, 33),

tinklaraiuose atsiribojama nuo paiko argono, negalaus veplavimo, bet raoma tokia kalbos

atmaina, kuri atspindi realij (kalbos specialist neredaguot) vartosen. Tinklarai kalba, j

tyrimo sociolingvistikai galimybs aptartos R. Milinaits straipsniuose (r. literatros sra). Kol

kas lietuvi kalbotyroje visikai nebandyta tirti tinklarai anrini ypatybi. Tiriant tekst

anrines ypatybes, vienas i tokio tyrimo kriterij yra tekstualumas, kur traukiamas formalusis ir

prasminis teksto rilumas (plg. Marcinkeviien, 2008, 200). Todl iuo praneimu siekiama aptarti

internetiniams tinklaraiams bdingiausi formaliojo rilumo raik iaikinti, kokios sakini

6

siejimo priemons daniausiai vartojamos io anro tekstuose. Atlikto tyrimo rezultatai parod, kad

tinklaraiuose vartojam siejimo priemoni inventorius, palyginti su itirtais publicistinio stiliaus

tekstais, daug vairesnis, netgi ekspresyvesnis.

Literatra

Marcinkeviien Rta, 2008, anr kaita posovietins Lietuvos dienraiuose. Darbai ir

dienos 49, 197217.

Milinait Rita, 2008, Pirmas vilgsnis tinklarai kalb. Kalbos kultra 81, 2049.

Milinait Rita, 2008. Tinklarai kalbos vieta dabartins lietuvi kalbos vartosenos

schemoje. Lietuvi kalba 2.

Ramun iirkait (Lietuvi kalbos institutas, Lietuva)

AR MOG I KALBOS PAINSI?

KALBTOJO VERTINIMO EKSPERIMENTAS VILNIAUS MOKYKLOSE

Praneime bus pristatomi 2014 m. vasariokovo mn. Vilniaus mokyklose atlikto kalbtojo

vertinimo eksperimento (angl. Speaker Evaluation Experiment, SEE) rezultatai. Eksperimentu

siekta nustatyti, koki socialin reikm turi viena i relevantini vilniei tarties ypatybi

laikytinas ir standartizavimo ideologijoje, ir kalbos vartotoj metalingvistiniame diskurse socialiai

stigmatizuojamas kiriuot trumpj balsi ir mirij dvigarsi pirmj dmen ilginimas, su

kokiomis asmens savybmis ir profesine veikla jis asocijuojamas. Tiriamojo objekto pasirinkim

paskatino noras patikrinti i naujausi Vilniaus kalbos tyrim (iirkait, Vaicekauskien 2012) ir

nesisteming vilniei kalbos stebjim galim kelti prielaid, kad kiriuot trumpj balsi

ilginimas vertinamas nevienareikmikai jis gali ymti kalbtojo tarties prestiikum arba

prieingai nutolim nuo jo. Teorin prielaid, kad kintamojo variantas gali turti ne vien

socialin reikm, taigi ir nurodyti skirtingas socialines kalbtoj kategorijas, kit kalb ir j

atmain ar pavieni kalbini variant tyrimai jau patvirtino kaip pagrst (r., pvz., Podesva 2008;

Moore, Podesva 2009; Pharao, Maegaard, Mller, Kristiansen 2014).

Kalbtojo vertinimo eksperimentas atliktas kaip pasmoningj nuostat tyrimas, kai

vertintojai neinojo dalyvaujantys tyrime apie kalb. Jo duomenimis, asmens savybs isilavins,

pasiturintis, skmingas, vadovaujantis, jaunatvikas, miestietis ir turintis ger darb

statistikai labai reikmingu arba reikmingu skirtumu daniau moksleivi buvo priskirtos kalbtoj

tipui, kuris ilgina kamiene ir galnje vartojamus kiriuotus trumpuosius balsius ir dvigarsi

pirmuosius dmenis. io tipo kalbtojai taip pat daniau nei visai neilginantys, tik kamien

7

ilginantys lietuvi kilms ar kamien ir galn ilginantys slav kilms kalbtojai moksleivi buvo

asocijuojami su verslininko, ini vedjo profesijomis.

Literatra

iirkait, R. ir L. Vaicekauskien. 2012. Balsi ilginimas kaip sociolingvistin vilniei

tarties ypatyb. Taikomoji kalbotyra 1. Prieiga per internet

http://taikomojikalbotyra.lt.azalija.serveriai.lt/lt/2012/10/balsiu-ilginimas-kaip-sociolingvistine-

vilnieciu-tarties-ypatybe (irta 2014-06-26).

Moore, E. and R. P. Podesva. 2009. Style, indexicality, and the social meaning of tag

questions. Language in Society 38, 44785.

Pharao, N., M. Maegaard, J. S. Mller and T. Kristiansen. 2014. Indexical meanings of [s+]

among Copenhagen youth: Social perception of a phonetic variant in different prosodic contexts.

Language in Society 43, 131.

Podesva, R. J. 2008. Three sources of stylistic meaning. Proceedings from SALSA IV: Texas

Linguistic Forum 51. K. Shaw, S. Wagner, E. Yasui (eds). Prieiga per internet

http://studentorgs.utexas.edu/salsa/proceedings/2007/Podesva.pdf (irta 2014-07-11).

( , )

.

. ,

.

.

.

.

. .: u.

. (

8

) . 4

.

.

, ,

, ;

. -

. .: as2 .

.

, ;

.

.

( , )

-

( )

-

,

.

.

. , ,

. ,

,

, . : yay

(), (), cida (, ), qlc (), qalqan () ..

, ,

. ,

,

,

. ,

9

. : qlc ()

, uz qlc ( ), qara polad uz qlc (

), . ,

a tozluca qat yay ( ), alt prli grz ( ), ala

uran sr cida ( / ), altun cida ( ), qzlcq dgnk

( ), ala qollu sapan ( ), alaca qalqan ( )

,

, : qlc (), yay (), grz

(), cida ( // ), dgnk (), sapan (), qalqan ().

,

lamaq ( ), qlclamaq ( ), qlc almaq ( ) .

,

, qlc almaq ( ), ox atmaq ( ), oxa dmk

( ), oxu yarmq ( ), yay kmk ( ), sapan

atlatmaq ( ) ..

, , ,

, ,

.

Jurgita Girien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva)

METAKALBINIAI KOMENTARAI KAIP INTERNETINIO NAUJAODI DISKURSO

ELEMENTAS

Kalbos vartotoj metakalbos kalbjimo apie kalb, t. y. metakalbini komentar ir

metakalbini vienet su jais, tyrimas padeda geriau painti ne tik kalb, bet ir kalbin visuomens

savimon. Internetas, kaip vie diskusij, tarp j ir visuotinio naujaodi diskurso, erdv, kur

kuriami, diskutuojami, platinami ar blokuojami postmodernybei itin bdingi nauji odiai, yra itin

palanki terp metakalbiniams komentarams (MK) tirti.

Kalbos vartotoj internete pateikt MK, kuri objektas yra iniatinklio realijas vardijantys

naujaodiai naujieji dariniai su elementu (-)tinkl- ir vairiaakniai dubletiniai naujieji skoliniai

bei kiti sinoniminiai j atitikmenys, kokybins analizs rezultatai liudija MK esant neabejotinai

10

svarb internetinio naujaodi diskurso element, atskleidiant leksikos pokyi svarb kalbinei

bendruomenei, jos siek aktyviai dalyvauti kalbos krimo procese.

Lietuvi kalbinei bendruomenei, kaip ir kit kalb vartotojams, svarbu i(si)aikinti

naujaodi reikm ir aptarti j vert. Informacinei interneto erdvei bdingiausi tekst atkoduoti

padedantys, naujaodi reikm aikinantys MK vertintini kaip nauj odi integracijos tekst

bdas: naujj skolini atveju metakalbiniais sumetimais nurodoma originalo forma, pamatini

odi reikm, pateikiamas jais vardijam realij apibdinimas, o vliau vartosenoje pasirod

naujaisiais dariniais ireikti j atitikmenys daniausiai aikinami adresatui jau tapusiais prastais

skoliniais. Komunikacinei interneto erdvei bdingiausi naujaodi vert aptariantys MK, kuri

pagrindinis tikslas idiskutuoti naujaodio tinkamum interneto realijai vardyti. Esama ir

teigiam, ir neigiam kalbos vartotoj vertinim. Neigiamo vertinimo MK danai inspiruoja tolesn

naujadaros proces: diskurso dalyviai pateikia sav sinonimini naujadar, teigiamo vertinimo MK

argumentuodami pastarj vertingum.

Rykus internetinio naujaodi diskurso dalyvi pateikiam MK motyvas asmenins

iniciatyvos ir atsakomybs u odyno krim prisimimas, vartosenos kalbos vartotoj visumos

kaip leksikos variant konkurencijai lemtingo vaidmens suvokimas.

Gintar Judentyt (Vilniaus universitetas, Lietuva)

DL KAI KURI RYT AUKTAII PANEVIKI NEKT SAVITUMO

Ryt auktaiiai panevikiai didiausia ryt auktaii patarm, pagal balsi redukcij ir

kitas ypatybes skiriama pietinius (S esikai, Tauj nai, Truskav , Krekenav , Ram gala, Raguv ,

rikiai, M eikiai, Ka sakikis) ir iaurinius (Sidabr vas, eduv , Rozal mas, Pakr ojis,

P alotas, Pasval s, Smi giai, Linkuv , eim lis panevikius. Literatros apie ryt

auktaiius panevikius lietuvi kalbotyroje gausu, taiau beveik visai ji skirta fonologijai

(Garva 1977; Girdenis, idonyt 1994; Kaiukien 1982 ir kt.). Apie morfologijos, leksikos ar

sintakss dalykus usimenama labai maai (Grinaveckien 1962; liavas 1975; Tumnas 1981;

Zinkeviius 1978 ir kt.). Dar maiau kalbama apie panevikiams priklausanias pasienio nektas,

kurios ilg laik buvo veikiamos latvi kalbos (Garva 2002; Tumnas 1999).

is praneimas skirtas iaurini paneviki, tiksliau Nemunlio Radvilikio ir jo apylinki

nektos sintakss, leksikos ir kai kuriems morfologijos dalykams aptarti. Nemunlio Radvilikis

Bir rajono miestelis, esantis prie sienos su Latvija, alia Apaios ir Nemunlio upi santakos.

Kitame Nemunlio krante Latvijos Respublikai priklausanti teritorija. Kaip rodo kalbinis

11

Nemunlio Radvilikio kratovaizdis, latvi kalba i nekt veik ilgus metus ir, kaip rodo pati

nekta, paliko savo spaudus Nemunlio Radvilikio moni lpose. Kalbamasis praneimas skirtas

ios nektos specifikai, tiksliau vairiems latvizmams aptarti.

Literatra

Garva Kazimieras 1977. Akcentuacijos ir vokalizmo sryis iaurs vakar paneviki

tarmje, Lietuvi kalbotyros klausimai 17, 7688.

Girdenis Aleksas, idonyt Gertrda 1994. iaurs paneviki (Rozalimo nektos) balsi

sistema, Baltistica 29 (2), 115154.

Grinaveckien Elena 1962. Kai kurios lietuvi kalbos tarmi ypatybs, Lietuvi kalbotyros

klausimai 7, 142165.

Kaiukien Genovait 1982. Vakarini iaurs paneviki balsi kiekyb ir jos fonologin

interpretacija, Kalbotyra 33 (1), 3945.

liavas Juozas 1974. eimelioLauksodio nektos vardiuotini bdvardi ypatybs,

Baltistica 10 (1), 9192.

Tumnas Stasys 1981. Vietos prielinksni sistema iaurs vakar paneviki tarmje,

Diplominis darbas. Vilnius.

Tumnas Stasys 1999. Dl prielinksnini konstrukcij iplitimo iaurinse auktaii tarmse,

Lietuvi dialektologijos skaitiniai, T. 2. Vilnius, 326332.

Zinkeviius Zigmas 1978. Dl vardiuotini bdvardi raidos, Lietuvi kalbotyros

klausimai 18, 103.

Vitalija Karaciejt (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva)

DAIKTAVARDIO PAPRASTOSIOS IR KUOPINS DAUGISKAITOS FORM

VARTOJIMAS VARNOS NEKTOJE

Praneime remiantis natraliosios morfologijos teorija nagrinjama piet auktaii patarmei

priskiriamos Varn s ir ariausiai jos esani kaim (Akme s, Babr ki, Ba i, Ber pio,

Gir its, Ka t, Me geerio, Mat iz, Perloj s Sen sios Varn s, t s,

daiktavardi skaiiaus kategorijos struktra; aptariamas paprastosios ir

kuopins daugiskaitos santykis; apvelgiami svarbiausi kuopins daugiskaitos form vartojimo

bruoai.

12

Tyrimu nustatyta, kad Varnos nektos (kaip ir natraliosios morfologijos metodais tirt

Jonikio ir iaurini irvintiki nekt) daiktavardi skaiiaus kategorijos struktr sudaro

vienaskaitos ir daugiskaitos opozicija, simbolizuojama skirting morfologini gramatins

kategorijos ymikli. Dviskaita nektoje funkcionuoja kaip daugiskaitos semantinis pozicinis

variantas.

Varnos nektoje itin dana kuopin daugiskaita, turinti galninio kirio daugiskaitos form

su fleksija /- (/- ) (vardininke) ir neskaidomos visumos reikm, pvz.: en .t ketur

kim priklu so. it para .pijei ia net keturi kaimai priklauso itai parapijai (Akm);

b o.pask u pada .r . *esnul iei (r). Toki form su fleksija /- (/-

) galima traktuoti kaip pluralizuot kolektyv, tiksliau, kaip pereinamj kolektyvo

gramatikalizacijos (virtimo daugiskaita) (collectivum > pluralis) etap (Stundia, 1981, 194).

Paprastosios ir kuopins daugiskaitos santykis yra ne fleksinis, o derivacinis, taigi i forma

nektoje egzistuoja tik kaip paprastosios daugiskaitos variantas. Kuopins daugiskaitos formos

bdingos piet auktaiiams, o kitose nektose (plg. Jonikio ir iaurini ivintiki nektas) jos yra

labai retos arba visai nevartojamos.

Literatra

Stundia B., 1981, Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir j reikm linksniavimo bei

kiriavimo sistem rekonstrukcijai. Lietuvi kalbotyros klausimai 21, 185198.

( , )

,

. ,

.

,

,

. ,

,

13

.

.

,

.

.

, .

.

,

.

Victoria V. Kazakovskaya

(Russian Academy of Sciences, Institute for Linguistic Studies, Russia)

EARLY ADJECTIVES: THE MECHANISMS OF ACQUISITION

The report deals with the early stages of adjective acquisition (L1) and continues

investigations focused on the role of input (child-directed speech, CDS) in this process

(Kazakovskaya 2010, 2012, Kazakovskaya, Balinien 2012, 2014, Voeikova, Kazakovskaya,

Satyukova 2014). More specifically, both the linguistic (the quantity and quality of adjective

input) and the extra-linguistic (cognitive features of adjectives intuitively selected by adults while

communicating with children) characteristics of CDS are discussed, based on the results of corpus

data (CHILDES, B. MacWhinney).

Initial adjective repertoires (CDS vs. CS) are compared from the aspect of their semantic and

grammar dominants. The main communicative strategies of caregivers i.e., the structural,

semantic and pragmatic characteristics of their utterances in a dialogue applied to stimulate the

early acquisition of adjectives, are considered.

The results obtained provide new data for the understanding of the formation of mental

representations associated with the acquisition of sensory patterns by children, as well as leading to

the conclusion that the role of input in adjective acquisition is significant: the frequency of semantic

and formal grammatical dominants in CDS and CS correlates well. It is assumed that the main

mechanisms of adjective acquisition in L1 lie in ) the cognitive properties of adjectives, especially

14

those relating to sensations received through the senses (Sechenov 1943, Kolbeneva, Alexandrov

2010), and b) the conversational strategies of caregivers.

The research was carried out with the financial support of the Russian National Foundation,

grant 14-18-03668 Mechanisms for the Acquisition of Russian and the Development of

Communicative Competence at the Early Stages of Child Language.

Rta Kazlauskait (iauli universitetas, Lietuva)

LOGINIO KIRIO POYMIAI INFORMACINIUOSE TEKSTUOSE

Atliekant mokslin tyrim Kompleksinis lietuvi kalbos teksto prozodijos tyrimas:

intonacija, ritmas ir loginis kirtis gauta duomen, kurie leidia isamiau apibrti login kirt,

papildyti inomus mokslinius faktus apie aktualij sakinio skaid. Praneime pristatomi login

kirt, realizuot skirtingose konstatuojamj frazi pozicijose, apibdinantys instrumentinio tyrimo

duomenys. Remiamasi informacinio pobdio tekstais per televizijos ini laidas diktori

skaitoma kalba.

I anksto parengtai kalbai, pavyzdiui, diktori skaitomoms inioms, bdinga daugiau maiau

neutrali, konstatuojamoji turinio dstymo maniera: sakinius sudaranios frazs daniausiai

prasideda veiksnio grupe, toliau eina tarinio grup; komunikaciniu atvilgiu, frazse i pradi

pateikiami aiks, i konteksto inomi dalykai (tema), po to nauja, informatyvioji, domioji

stipriau intonuojama turinio dalis (rema). Tokia linijin-intonacin struktra yra paprasiausia ir ji

labiausiai tinka prozodini reikini, tarp j ir loginio (frazs) kirio vieno odio irykinimo

kit odi atvilgiu poymiams isiaikinti. Frazs kirtis yra pozicijos lemtas loginis kirtis.

Loginis kirtis buvo nustatomas klausa, vliau empiriniai stebjimai tikrinti eksperimentais.

Programa PRAAT nubraiyti spektro vaizd, tono ir intensyvumo kreives rodantys paveikslai, ji

apskaiiavo reikalingas segment parametr reikmes.

Eksperimento rezultatai leidia teigti, kad odio pabrimo, irykinimo spd labiausiai

kuria tolygiai ir gana staigiai krintantis tonas: paveiksluose jo kreiv visais atvejais nuleista.

Palyginus aplinkini odi ir login kirt turinio segmento intensyvumo reikmes, ufiksuotas

nevienodas balso stiprumas. Atskirais atvejais loginio kirio buvim signalizuoja alutins

priemons: pauz prie j ( ems pr reik / mdik paglbos), tarimo riktai, pavyzdiui, pasikeitusi

priegaid (V lniaus centr / gli atsirsti / nauj ypatiga [bk ypat nga] / poem n automob li /

stov jimo aiktl), kirio vieta ( o ak mirkos / d r trumpa apie sp rt / ir ors [bk rus]),

15

pakartota odio dalis (Ties, / Lietuvs diplom tai t kina, / kad dl t kalt / per lta dir /

d rbantys baltar siai).

.

( . , )

a

, ,

, - .

. ,

. ,

.

a

.

.

.

.

,

.

. , ,

.

. ,

.

,

.

, -

.

, , ,

. ,

16

, .

.

,

.

Regina Kliukien, Simona Juodiukynait (Vilniaus universitetas, Lietuva)

KIRIUOT MIRIJ DVIGARSI [I] + R TRUKM

(JAUNOSIOS KARTOS ATSTOV KALBOS DUOMENIMIS)

Lietuvi bendrins kalbos tarties normos reikalauja tvirtapradi mirij dvigarsi [i, u] + R

pirmuosius dmenis tarti kaip pabrtus, bet nepailgintus balsius (Pakerys, Pupkis 2004: 36;

Bernadiien 2003: 9). Toki dvigarsi pirmieji dmenys turi bti itariami trumpi, o j tvirtaprad

priegaid rate i tradicijos ymima kairiniu kirio enklu (Kuraitis 2013: 93). Teigiama, kad

pirmj dmen ilginimas ir temptumas priskiriamas tarmms, o bendrinei kalbai yra visai

nebdingas (Stundia 2009: 31). Didele tarties klaida laikomas tvirtapradi dvigarsi vertimas

tvirtagaliais, kai akcentuojamas antrasis dvigarsio komponentas (DLKG 2006: 23).

io praneimo autorms pradjus siklausyti jaunesniosios kartos mirij dvigarsi

[i, u] + R tarim, pastebta tokia tendencija jaunesniosios kartos atstovai tvirtapradi mirij

dvigarsi pirmojo dmens danai nepabria, stengiasi itarti kuo trumpiau ir taip susidaro spdis,

kad tvirtapradis mirusis dvigarsis tariamas kaip tvirtagalis, o tarp vienodos fonetins sudties

odi, kuri kiriuot skiemen pagrind sudaro skirting priegaidi dvigarsiai, nra jokio

skirtumo. Tokie pastebjimai sudomino ir paskatino instrumentikai itirti tvirtapradi ir

tvirtagali dvigarsi kiekyb bendrinje kalboje.

Darbo objektas kiriuoti mirieji [i] + R tipo dvigarsiai jaunosios kartos atstov kalboje.

Darbo tikslas itirti bendrj tvirtapradi ir tvirtagali [i] + R tipo mirij dvigarsi bei

atskir dvigarsio dmen trukm jaunosios kartos atstov kalboje ir palyginti gautus rezultatus su

anksiau atliktais bendrins lietuvi kalbos mirij dvigarsi tyrim rezultatais.

Tikslui pasiekti atlikti ie udaviniai:

1) itirta bendroji tvirtapradi ir tvirtagali dvigarsi [i] + R trukm;

2) itirta tvirtapradi ir tvirtagali dvigarsi [i] + R balsinio dmens trukm;

3) itirta tvirtapradi ir tvirtagali dvigarsi [i] + R priebalsinio dmens trukm.

Darbe keliama hipotez, kad jaunosios kartos atstovai neskiria kiriuot tvirtapradi [i] + R

tipo dvigarsi nuo tvirtagali.

17

Analizei panaudotos du imtai odi por su tvirtapradiais ir tvirtagaliais dvigarsiais.

Rpimi garsai itirti PRAAT programa. Gauti rezultatai statistikai vertinti VoldoVolfovico

kriterijumi nepriklausomoms imtims. Atlikus eksperimentin tyrim kelta hipotez pasitvirtino:

jaunosios kartos atstovai neskiria kiriuot [i] + R tipo tvirtapradi mirij dvigarsi nuo

tvirtagali.

Neringa Krapikait (Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva)

ToBI SISTEMOS ADAPTAVIMAS LIETUVI KALBOS

PAGRINDINIO TONO KAITAI YMTI

Kalba gali bti reikiama tiek garsais, tiek grafiniais enklais. Sakytin raika nuo raytins

skiriasi tuo, kad joje atskleidia ne tik kalbins, bet ir prozodins ypatybs: intonacija, pauzi

danumas, trukm, ritmas ir kt. Vienas i sudtingiausi sakytins kalbos aspekt yra intonacija, nes

jos akustin sandara susijusi su visais kalbos fonetins sistemos elementais segmentiniais ir

supersegmentiniais ir yra lemiama j savybi. Tuo paiu intonacija irgi lemia ias ypatybes. taka

abipus. Dl intonacijos, kaip mokslini tyrim objekto, nevienalytikumo, lietuvi kalbos

intonacijos tyrimai vis dar nesuaktyvjo. I pradi reikia parengti tiriamj mediag

specializuot garsyn, kuris bt tinkamas intonacijos poymiams analizuoti.

Tokio garsyno pirmtakas galt bti Vytauto Didiojo universitete kuriamas intonacikai

anotuotas garsynas. Pagrindinio tono kaitai ymti ymti jame pasirinkta usienio garsyn

intonacijos ymjimo metodika (ToBI (angl. Tones and Break Indices)), j iek tiek papildant. Tai

intonacijos transkripcijos sistema, mokslinink (psicholog, lingvist, technolog) sukurta tam, kad

bt galima sukurti bendr prozodini vienet ymjimo sistem, kuri bt galima pritaikyti

visoms kalboms ir kad ateityje bt paprasiau apsikeisti duomen bazmis. Ir aiku dl to, kad

bt galima kompiuterizuoti sakytin kalb, t. y. pritaikyti j kompiuterinei terpei. Piln ToBI

transkripcijos sistem sudaro tam tikr ri lygmenys (angl. Tiers), idstyti skirtinguose laiko ir

erdvs poiriu pasakymo garso bangos takuose. Reikmingiausias fonologinei analizei

intonacijos (ton) lygmuo, kuriame labiausiai atsiskleidia intonacijos poymiai.

Praneime bus pristatoma ToBI transckripcijos sistema ir jos esminiai principai, pagrindinio

tono pokyi ymjimo metodika VDU kuriamame intonacikai anotuotame garsyne, tolesni

intonacijos tyrim perspektyvos ir kryptys.

18

Gintautas Kundrotas (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva)

LIETUVI KALBOS INTONACIJOS RAIKA

SAKYTINIAME IR RAYTINIAME TEKSTE

Praneime lietuvi kalbos intonacija nagrinjama laikantis platesnio poirio j kaip svarb

ir sudting supersegmentin kalbos sistemos reikin, kurio fizin (akustin) sandara glaudiai

susijusi su visais kalbos fonetins sistemos elementais segmentiniais ir supersegmentiniais, ir yra

lemiama j savybi, o funkcins galimybs su gramatine kalbos struktra, sakinio leksiniu-

sintaksiniu pagrindu.

Gilinantis intonacijos subtilybes, kyla daugyb svarbi klausim, kuriuos btina atsakyti:

kas yra intonacijos objektas? Kur ir kaip tikslinga j tyrinti? Kokios funkcijos ir fonetiniai

poymiai jai bdingi?

Savaime suprantama, kad intonacijos svarba komunikacijos akte enkliai iauga tada, kai ja

perduodama informacija nra ar negali bti ireikta verbaliniu bdu, vien tik leksiniu sintaksiniu

sakinio pagrindu. Neretai intonacija yra vienintelis ir todl svarbiausias teksto interpretacijos,

poteksts raikos ar tikslinimo bdas, kai odi reikm teigia viena, o balsas (intonacija) visai

k kita.

Kaip atskira, nauja ir aktuali intonacijos tyrimo problema ikyla intonacijos raikos priemoni

analiz raytiniame meniniame tekste groins literatros kriniuose. Tradicikai didiausias

tyrj dmesys buvo ir yra skiriamas sakytins eiliuotos kalbos intonacijai, kaip slyginai sunkiau

suvokiamai ir kartu sunkiau analizuojamai dl jos implicitins raikos ypatum, deja, paliekant be

deramo dmesio vizualiai lengviau pastebim, eksplicitikai grafinmis bei punktuacinmis

priemonmis ir paties autoriaus komentarais ymim groinio teksto intonacij. Btina atkreipti

dmes, kad autoriai girdi (arba garsina) savo veikj balsus, danas j rpestingai ir tiksliai

nurodo kalbaniojo balso, tono, intonacijos ypatumus ir panaudoja juos kaip priemones veikj

jausmams ar emocinei bsenai parodyti. Tokia dialogo ar monologo intonacin transkripcija,

raytojo pastabumas, kuriant garsin veikj paveiksl raytiniame tekste, yra svarbus altinis

stengiantis suvokti sakytins kalbos intonacij.

Zita Naucknait (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva)

IUOLAIKINS MOKINI KARTOS TEKSTO SUVOKIMO YPATUMAI

19

Naujasis ratingumas kelia vietimui naujus reikalavimus. Taiau pokytis nuo tradicins,

linijinio skaitymo ir raymo komunikacijos skaitmenin odin ir vaizdin komunikacij gali

sukelti rimt grsm mokymosi procesui mokykloje. Nra joki abejoni, kad smegen pokyiai,

kuriuos sukelia ilgalaikis medij poveikis, turi takos ugdymui, taiau ios pasekms gali eiti dviem

kryptimis: mokykla gali pritaikyti savo tikslus ir mokymo strategijas tiems naujiems bdams, pagal

kuriuos funkcionuoja mokini smegenys, arba gali atpainti trkumus ir rasti bd, kaip sukurti

aplink, padsiani mokiniams kompensuoti gdi stok, kuri atsirado kaip skaitmenins

kultros pasekm, kad jie likt Homosapiens, o ne Homozappiens (Abersek, 2013).

Raymo ir skaitymo vaidmuo ekrane kitoks nei popieriuje. Vaizdas, garsas ir judesys eina

tekst naujais bdais, kurie suardo ir decentralizuoja odio dominavim.Skirtingi tekst pateikimo

scenarijai gali bti vertinami kaip skirtingi modai (bdai), suteikiantys daugyb potenciali

reikms krimo variacij. Kitaip tariant, ir raymas, ir skaitymas tampa multimodaline veikla.

Multimodaliniai tekstai, tiek spausdintiniai, tiek skaitmeniniai, daro poveik prastam skaitymo

supratimui.

Silomas dvilypis skaitymo modelis: 1) viena tinkamiausi mokymo(si) strategij naujajai

kartai yra vadinamasis tiriamosios veiklos metodas (Ekdahl, 2011), skatinantis gil skaitym

internete, ir 2) siekiama isaugoti sen linijin literatros skaitym, kad neprarastume kritins

analizs ir kontempliatyvaus mstymo pajgum.

Laura Kamandulyt-Merfeldien (Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva)

SAKYTINS KALBOS ATMAINOS, J VAIROV IR YPATYBS

Praneimo metu bus pristatomi duomenys, gauti i Sakytins lietuvi kalbos tekstyno

(http://donelaitis.vdu.lt/sakytines-kalbos-tekstynas/), apimanio daugiau nei 200 000 odi. Visi

tekstyne sukaupti pokalbiai yra skirstomi sakytins kalbos atmainas pagal vieumo / privatumo,

oficialumo / intymumo skales, dalyvi ami, socialinius dalyvi vaidmenis ir kt. Iskirtose

atmainose analizuojami sakytinei kalbai bdingi poymiai: pertar danumas, sutrumpjusios

formos, pragmatins reikms deminutyvai, naujieji skoliniai ir j morfologinis adaptavimas,

fleksij kaita daiktavardio klasse. Remiantis iais poymiais parodomas skirtumas tarp vairi

sakytins kalbos atmain.

Tyrimo metu nustatyta, kad sakytins kalbos ypatybs labai priklauso nuo kalbos atmainos

pobdio, pvz., privaiojoje sakytinje kalboje daniau nei vieojoje kalboje vartojami pertarai

(atitinkamai 2,3 % ir 0,6 % tarp vis odi), pragmatins reikms deminutyvai (atitinkamai 53 %

20

ir 32 % tarp vis deminutyv), sutrumpjusios formos (atitinkamai 4 % ir 1,5 % tarp vis odi).

Tyrimas atskleid, kad fleksij kaita daiktavardio klasse nra susijusi su kalbos atmaina, o

naujj skolini vartojimas yra daugiau susijs ne su vieu ar privaiu kalbos atmainos pobdiu,

bet su pokalbio tematika ir panekov amiumi. Leksins vairovs tyrimas parod, kad vieojoje ir

privaiojoje sakytinje kalboje skiriasi vartojam pragmatini deminutyv ir pertar vairov pvz.,

vieojoje kalboje vienas i daniausi pertar i tikrj, o privaiojoje pertaras inai.

Silvija Papaurlyt (iauli universitetas, Lietuva)

KONCEPTUALIOJI STICHINS JGOS METAFORA LIETUVOS VIEAJAME

SVEIKATOS DISKURSE1

Lietuvos vieasis sveikatos diskursas vieojoje erdvje publikuojami tekstai apie sveikat,

ligas ir j gydym, sveikatos prieiros sistem, skirti monms, neturintiems medicininio

isilavinimo. Pagrindiniai toki tekst tikslai informuoti ir tikinti.

Sveikatos diskurso tekstuose tiksl siekiama vairiais bdais. Vienas i bd galimyb

pasitelkti konceptualisias metaforas. Konceptualija metafora vadinama kalbos vartotoj smonje

egzistuojanti ir / arba susidaranti ryio tarp itak ir tikslo sfer schema, kuri atspindi formul X

yra Y ( 2003). Tekste aktualizuotos konceptualiosios metaforos parodo ne tik kalbos

vartotojo smonje ufiksuot ry tarp konkretaus daikto ar reikinio ir abstraktaus fenomeno, kuris

reikia, kad tikslo srities objektui (t. y. abstrakiam fenomenui) priskiriamos itak srities objekto

(konkretaus daikto ar reikinio) charakteristikos, bet atskleidia konkreias vertybines nuostatas,

elgesio modelius, siejamus su pagrindiniais sveikatos diskurse apraomais konceptais LIGOS,

SVEIKATOS ir SVEIKATOS PRIEI ROS.

Vykdant projekt Konceptualiosios metaforos Lietuvos vieajame diskurse sukaupta

mediaga (kiek daugiau nei 1500 pavyzdi) leidia inventorizuoti 19802012 Lietuvos vieajame

diskurse aktualizuotas konceptualisias metaforas, apibdinti j produktyvum. Praneime bus

aptariama konceptualiosios STICHINS JGOS metaforos aktualizacija Lietuvos vieajame

sveikatos diskurse.

Konceptualioji STICHINS JGOS metafora kalbamajam diskurse priskiriama prie

vidutinikai produktyvi. Sveikatos diskurse daniausiai aktualizuojami nemalonias arba

pratingas pasekmes galini turti gamtos reikini poymiai.

1 Praneimas parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojam mokslo projekt (VAT-40 / 2012)

Konceptualiosios metaforos vieajame diskurse.

21

Literatra

, A. .

, 2003. Prieiga internete: http://www.philology.ru/linguistics2/chudinov-03a.htm

, 248 lpp.

Regina Rinkauskien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva)

BDVARDIO KAMIEN KAITOS TENDENCIJOS XIX AMIAUS RATUOSE RYT

AUKTAII PATARME

XIX amiaus ratuose, paraytuose ryt auktaii patarme (remiamasi Henriko Baleviiaus,

Lauryno Bortkeviiaus, Andriaus Benedikto Klungio, Tado Lichodzejausko, Mykolo Cerausko,

Mykolo Smolskio, Antano Kitkeviiaus ir Kazimiero Michneviiaus-Mikno verstais ir originaliais

darbais), pastebimi tokie bdvardio kamien dsningumai.

Tekstuose nemaai ryt auktaiiams bding bdvardi, kurie danai svyruoja tarp a ir u

kamien, pvz.: i wiriszkas stipras szirdies 5213 HB; emi Ponas Diewas Tawa tipras 1526 MC;

jaunam ir stipram 1318 skajstas dunguj 795 KMM; TL; sapnus biaurus 23015 AK; isz

bjauros ju burnos 348 KMM; Buk mums maonas 111 ABK; su asztru pejlu 1417 KMM; buwa

kaboj sziksztas 5716 KMM; siowras ir unksztus ir kielas 189 MS; tau ataduota swieta waldia

gausa 1915 ABK; giwena ramas 4020 KMM; Tarnaj Diewa bajwas ir swetima netroszkingas

7821 KMM.

Pasitaiko keletas domesni bdvardi form: maonis gaspadorius, maoni gaspadinia

484 KMM; kaltibi dwasiszki 2297 AK; atminkiem teypogi anu baysi waandu 3917 LB.

Labai danai a kamieno bdvardiai turi u kamieno vyrikosios gimins daugiskaitos

vardininko formas, pvz.: linksmus paukzc iey 818 MC; bogus bus ir wisas uczinkas ir sprowa

12425 MS.

Aukiausiojo laipsnio bdvardi vienaskaitos vardininko (taip pat auksmininko) ir

galininko formos danai turi dvejopas galnes -is ir -ias, - ir -i , pavydiui: niekalcziausis ir

kuntriausis Iganitojau 94 HB; weyda Szwciausi 4811 LB; Diewie mielauias 1212 MC; par jo taj

odi brungiausi 23620 AK; 6613 KMM. Vyrikosios

gimins daugiskaitos vardininko formos turi daiktavardines galnes, pavyzdiui: atejdawa

seniausej kajminaj 5223 KMM; artimiausej giminies 6025 KMM.

22

Susan Robbins (Klaipdos universitetas, Lietuva)

OLD ENGLISH, OLD NORSE, GOTHIC: SOURCES OF CREATIVITY AND INSPIRATION

FOR J. R. R. TOLKIENS 'THE LORD OF THE RINGS'

J. R. R. Tolkien was a philologist for over 40 years, and a professor and researcher of Anglo-

Saxon and related old Northern European languages at Oxford University. Tolkiens research into

old languages, his delight in individual words especially names, and his application of his

specialty in Old English were addressed in his scholarship and lectures, and also incorporated in his

mythology and stories of Middle-earth. Tolkiens application of academic philological research

gives a feel of familiar antiquity to many of the peoples and cultures of Middle-earth. Tolkien

thought this was especially the case in his creation of names and place-names, as well as in the

depictions of certain cultural practices. He applied his expertise in the direct use of Anglo-Saxon,

both in known words, and in the philological methods of deriving modern equivalents. Ents, orcs,

hobbits, mathoms, smials, ored, etc., all come from Anglo-Saxon. He also applied his research into

Old Norse and Gothic by transforming and infusing into his own mythology of Middle-earth certain

aspects of ancient northern European culture, ethics, and worldview, notably from Beowulf, the

Elder Edda, the Kalevala, and the Getica of Jordanes. These applications of research into the

history of language have revived interest in the old northern European languages.

( . , )

: ?

1. , ,

.

, ,

(Matila C. Ghyka2).

2 Ghyka, Matila C., Estetica i teoria artei. Selecia textelor, postfa, not asupra ediiei de Ion Iliescu. Traducerea

Traian Lrgoi, Bucureti, Editura tiinific i Enciclopedic, 1981, 495 p.

23

, (Pius Servien3).

, .

2. , , ,

,

, .

3. ,

. ,

.

, - .

4. , ,

.

.

5.

Ce mult te-am iubit ( ), :

; ;

() . ,

, .

.

Natalia Saytanova (Moscow State Lomonosov University, Russia)

,

. ,

, .

. ,

. , .

, .

, , .

3 Servien, Pius, Estetica - muzic, pictur, poezie, tiin. Cuvnt nainte de Victor Ernest Maek, Bucureti, Editura

tiinific i Enciclopedic, 1975, 252 p.

24

(, ).

, .

,

(, ).

, .

,

,

, , ,

. , - ,

.

.

, . ,

.

.

.

Sonata Vaiiakauskien (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva)

VARDIUOTINIAI BDVARDIAI 1759 M. ZIWATO PATARMJE

Be paprastj bdvardi, lietuvi kalba turi ir vardiuotinius. Jie susidar i paprastj ir

enklitikai priaugusio vardio jis, ji form.

iandieniniai tarmi tyrimai rodo, kad kretingiki patarmje vardiuotini bdvardi

formos palyginti danos, taiau Ziwato tekste ios formos vartojamos retai. Gausiausiai pasitaiko o

kamieno bdvardi vardiuotini form. Kit kamien vyrikosios gimins bdvardi

vardiuotins formos itin retos. Dl ios prieasties vardiuotini bdvardi paradigmoje vyrauja

o kamieno formos. Be to, paradigma nra pilna, nes Ziwate nra paliudyta vienaskaitos ir

daugiskaitos vietininko vardiuotini form.

Atkreiptinas dmesys tai, kad analizuojamame tekste pavyko rasti tik kart pavartot

moterikosios gimins vardiuotini bdvardi vienaskaitos kilminink. Matyt, taip yra todl, kad

Ziwatas verstas i slav kalbos, kurioje moterikosios gimins bdvardi paprastosios ir

vardiuotins formos sutampa.

25

Tyrimas grindiamas lyginamuoju ir apraomuoju metodais. Analizuojami Ziwato ir iaurs

emaii kretingiki patarms vardiuotiniai bdvardiai.

Lyginamoji analiz atsklaid, kad kretingiki nektoje ir kamien vardaodiai

vienaskaitos kilmininko formoje vietoje laukiamos fleksijos - turi -i. Veikiausiai pagal ias formas

buvo apibendrinta ir vardiuotini form vienaskaitos kilmininko galn - ~ -ojo (b ~

bltojo), kurioje aikiai matyti senovin bdvardio galn *-. Kitose lyginamosios tarms vietose

turimos formos su galne -.

Informatyvi kretingiki ir vienaskaitos naudininko forma ( ~ bltuojuo). Galn -

u(ju) ~ -uo(juo) yra sena daiktavardi galn, rodanti, kad paprastj bdvardi vienaskaitos

naudininko galn yra naujesn, skolinta i parodomj vardi. I kalbamos formos galima bt

sprsti, kad vardiuotiniai bdvardiai iaurs emaii tarmse susiformavo dar tada, kai

bdvardis tebeturjo daiktavardin fleksij.

Apibendrinant galima teigti, kad Ziwato patarms vardiuotiniai bdvardiai yra tik

produktyvij linksniavimo tip sistema su negausiomis kit linksniavimo tip liekanomis.

Jolanta Vaskelien (iauli universitetas, Lietuva)

AKTUALIOSIOS SAKINIO SKAIDOS YPATUMAI LIETUVI KALBOJE

Aktualioji sakinio skaida prasminis sakinio skaidymas pagal turin, iskiriant tem ir rem

yra viena i 20122014 m. vykdomo projekto Kompleksinis lietuvi kalbos teksto prozodijos

tyrimas: intonacija, ritmas ir loginis kirtis sudedamj dali. Tyrimo duomenys dar apdorojami,

bet kai kurios tendencijos jau aikios.

1. Tirtuose vairi stili tekstuose vyrauja grandininis sakini siejimo bdas kai ankstesnio

sakinio rema virsta tolesnio sakinio tema. Tema sakinyje paprastai eina prie rem; i leksini

siejimo priemoni dani grynasis, negrynasis, sinoniminis kartojimas, vardiai, prieveiksmiai4,

pvz.: iaury3s ir_Sa9ul susi4tar, / ka4d stipresniu4 / bu4s

lai3komas ta4s, / kuri4s priver3s kelia9utoj / nusime4sti apsiau3st .

// iaury3s p3t tai3p stipriai3 / kai3p

tik_pa4jg. //Be4t / kuo3 stipriau3 jisai3 / p3t, /

tuo3 tviriau3 kelia9utojas / gau3bdavosi apsiau3st .

//Galia9usiai / iaury3s pasi4dav.

4 Temos, remos ir loginio kirio pradia ymima , , , pabaiga , , .

Siejimo funkcij atliekantys (1) ir remoje esantys login kirt turintys (3) leksikos vienetai iskiriami kursyvu.

26

2. Rema prie tem daniausiai eina dramose arba dialoguose, pvz.: Ka4s_gi

ia4 dabar3? // Stoti4s, / gerbiamo9ji

po3nia. // Ko3_gi tu4 egno9jiesi /

a_kla9usiu? // Na4gi cer3kv, /

gerbiamo9ji po3nia.

3. rem beveik visada eina login kirt turinti sakinio dalis, pvz.: To4mas

sd9jo / item3ps i4lg ka3kl , / ir9damas _vi9en

ta3k , / nie3ko nematy9damas. // Kauli4ngi

jo_peiai3 atro9d ikirsti4 i me3dio, / atriai3 prasio9v

pro_susmu4kus drabu4.

Zigrida Vincela (Latvijas Universitte, Latvija)

ENGLISH COMPLEX SENTENCE PUNCTUATION IN LATVIAN STUDENT-COMPOSED

TEXTS

Even if punctuation is indispensible in Latvian and English complex sentences, the comma

use in them varies in both languages. In particular, subordinate clauses that follow the main clause

in Latvian complex sentences are normally separated by a comma (Bilkena, 2009, Beitia, 2009),

whereas a comma use / non-use in relevant English complex sentences (Biber, et al. 1999; Downing

and Locke 2006) is based on the degree of semantic dependency between these clauses.

The mentioned differences, as previous research reveals (Farneste, 2006), can cause

punctuation challenges to the English philology students whose native language is Latvian.

However, the actual use of punctuation in complex sentences created by Latvian students has not

been so far researched. The goal of this study is to explore the possible Latvian language impact on

English complex sentence punctuation that contain nominal and relative clauses by applying text

corpus analysis methodology. The samples from the corpus of student-composed texts have been

selected and the mentioned complex sentences have been extracted by the use of AntConc. The

explored texts reveal that the students are obviously aware of the mentioned clause dependency

variation and accordingly attempt to vary their comma use / non-use in them. However, the analysis

also reveals numerous cases of comma use / non-use confusion. These results therefore call for

more profound focusing of the students attention on comma use variation in English complex

sentences by contrasting their punctuation use in the Latvian language. In addition, further analysis

27

of punctuation use in various clause types in student-composed texts of different communicative

purposes is required.

Anna Vulne (Latvijas Universitte, Latvija)

THE ROLE OF THE CONCEPT LANGUAGE IN LATVIAN WORLD-VIEW

The results of the Latvian folklore and authors texts research show that the Latvian language

belongs to the highest system of values, it is an essential sign of the ethnic and cultural identity, the

relationship between the generations, the material manifestation of the soul, the embodiment of the

national specifics. Folksongs are one of the resources, which reveals the specifics of the Latvian

perception of the world, they use a variety of morphological and derivative versions of such words

as valoda, runa, mle (language, speech, tongue) (including plural forms of language, speech,

tongue, meaning 'slander, gossip, rumor'). That way Krisjanis Barons (Krijnis Barons) edition of

"Latvian Folk Songs" (Latvju dainas, 1894-1915) consists of about 2000 folk songs dedicated to the

language and only in a few of them the word language is used in the sense of 'the articulated system

of signs, a people's means of communication' or a common national means of communication'. The

use of the diminutive language is brightly characterized by meaning 'speech, conversation,

arrangement'.

Folk songs encode the peoples understanding of a smart, calm, beautiful, melodious, friendly

language as a decent human characteristic as opposed to severe, harsh, confusing, empty speech,

hence in a poetic form developing the knowledge of the language as an important personality

descriptor and an assessment criterion.

Folk songs express an opinion that the child's language development is a guarantee of his

father's and mother's soul warmth and love, the manner of speech, as well as emphasize the role of

the cradlepole choice and the baptism ritual in his/her linguistic development.

The plural form valodas, mles, runas is widely used in Dainas in the sense of 'gossip, rumors,

slander.

The Latvian folklore has encoded the language recognition as a reflector of the nature of

personality and assessment criteria in literature, especially in prose, but in poetry a language as a

national value revelation dominates.

28

Vilma Zubaitien (Vilniaus universitetas, Lietuva)

RANKRATINI ODYN LEKSIKA XVIII A. MAOSIOS LIETUVOS SPAUSDINTUOSE

ODYNUOSE

Praneime tiriamas ryys tarp spausdint ir rankratini Maosios Lietuvos XVIIXVIII a.

odyn, aikinamasi, kokia rankratini odyn leksika pateko ir kokie buvo jos traukimo motyvai,

kaip leksikografai stengsi nusakyti lietuvi kalbos odi reikmes, atskirti daugiareikmius

odius, sinonimus.

XVIII a. Maojoje Lietuvoje buvo ispausdinti trys lietuvivokiei ir vokieilietuvi

kalb odynai: F. V. Hako Vocabvlarivm (1730), P. Ruigio Lexicon (1747) ir K. G. Milkaus

Wrter=Buch (1800, parengtas dar 1797 m.). Kalbotyros istorijos darbuose danai pabriama, kad

ie odynai buvo rengiami naudojantis religiniais ratais, todl juose trksta gyvosios, to meto

Maosios Lietuvos nektose vartotos leksikos ir frazeologijos. Kita vertus, pripastama, kad

spausdinti odynai turjo kur kas didesns takos raomosios kalbos pltojimuisi nei rankratiniai.

Tiriami tik Ruigio (toliau R) ir Milkaus (toliau M) odynai, tiksliau tik j vokiei

lietuvi kalb dalys, nes visi ilik rankratiniai odynai turi vokieilietuvi kalb registr.

Ruigys R pratarmje yra paminjs, kad sudarydamas vokieilietuvi kalb registr, be Hako

odyno, naudojosi kitais rankraiais. Kas tai per rankraiai, leksikografo nebuvo detalizuota. Po

isamesni tekstologini tyrim rodyta, kad Ruigys rmsi ir rankratiniais odynais. Atlikus R ir

J. Brodovskio rankratinio odyno (prie 1744, toliau B) vokieilietuvi kalb odyno

tekstologin analiz, nustatyti bent du iki iol neilik leksikografiniai darbai, i kuri vienas

sietinas su vad. Krauzs odynu, kitas isiskiria ilikusiuose rankratiniuose odynuose nefiksuot

frazi ir odi gausa. Milkus M pratarmje mini tris rankratinius odynus. Labiausiai jis rmsis

B (prie 1744), taip pat savo rankose turjs du neisamius vokieilietuvi kalb odynlius.

Rankratiniai odynai buvo spausdint XVIII a. Maosios Lietuvos odyn registr

papildym ir lietuvik atitikmen altinis. Lemavimo (vokik frazi, alia esani kolokat)

skirtumai rodo, kad leksikografai stengsi tikslinti lietuvi kalbos odi reikmes, atkreip dmes

daugiareikmikum, pateik daugiau vertimo variant.