KO PASIEKĖME IR KO SIEKIAME?

10 metų Norvegijos tyrimų tarybos

Lietuvos mokslo įvertinimui

E. ButkusLietuvos mokslo taryba

Apskritojo stalo diskusija Prezidentūroje2006 05 10

THE BALTIC REPUBLICS  -  New beginnings for research

EU membership was a particularly notable event in the history of the three Baltic republics. As members of the former USSR, the advanced economies of Estonia, Lithuania and Latvia had been directed firmly eastwards. Their highly developed scientific life was organised on the Soviet model around two central pillars: the academies of science and military research. It was this entire system that had to be dismantled before a new one could be erected. Not surprisingly, the process was far from painless.

In 90’s began to structure science around a principle unknown in the Soviet era: evaluation of the quality of a project by the peer group. This ‘self-management’ free of government interference lasted until 1992 . An important initiative to help anchor the Baltic republics in Europe was the request for an external audit. In 1991, Estonia requested the opinion of the Swedish Royal Academy of Sciences. The following year, Latvia made a similar application to the Danish Research Council followed, in 1995, by Lithuania’s request to be evaluated by the Norwegian Research Council.

These audits by Scandinavian experts, with financial assistance from the EU, were to play a major role in restructuring the Baltic research systems. Their principal recommendations – closer links between research and higher education, growth in student numbers, simplification of structures, evaluation on the basis of quality only – were to be applied to the letter in Estonia and Latvia, and to a lesser degree, in Lithuania.

What results did these reforms achieve? That was the question posed by the European Commission in 1997 in the context of the pre-accession negotiations. The experts found that they had served to relaunch fundamental research on solid bases. The centres of excellence policy under the Fifth Framework Programme subsequently generated financing that proved very useful for the modernisation and international renown of the best laboratories. On the other hand, the organisation of applied research and the industrial exploitation of the results of fundamental research remained insufficient. Also, while the number of publications had increased, the registration of patents was declining.

Ekspertizių vaidmuo

Norvegijos Lietuvos mokslo vertinimas

Pasaulio banko ekspertizė „Lietuva žinių ekonomikos link” 2003m. ir 2005 m. – aukštojo mokslo finansavimo ekspertizė

Norvegijos vertinimas nepakankamai paskelbtas – nėra internete, neišversta į lietuvių k.

To establish a research council system

To reorganize universities and research institutes

To give university teachers more time to do research

To increase international contacts and cooperation

To improve the situation substantially with regards to:

- scientific equipment- libraries

-computers and IT facilities

Research of low quality is dangerous even when relevant, because it may create false authority.

We recommend that the criteria for becoming qualified for a professorship be reconsidered. We suggest that one criterion should be to have published at least two articles in international peer-reviewed journals (Philosophy, Modern History, Political Science, Sociology)

Lietuvos ir Norvegijos ekspertų, vertinusių Lietuvos mokslo sistemą, rekomendacijų įgyvendinimo PLANAS

(LMT 1996 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. III - 17)Ekspertų

rekomendacija Numatoma atlikti

Iš esmės pagerinti ir pertvarkytimokslo finansavimą.

1.1. Įgyvendinti Lietuvos mokslo tarybos parengtus asignavimų mokslui ir studijoms skyrimo principus1.2. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl minimalių subsidijų valstybiniams mokslo institutams

1.3. Patvirtinti valstybės biudžeto subsidijų skyrimo valstybinėms aukštosioms mokykloms nuostatus ir

subsidijų skaičiavimo metodiką.

1.4. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės finansuojamų vietųskaičiaus studijoms aukštosiose mokyklose (nurodant specialybes, kursus, studijų formas)1.5. Parengti valstybės kreditų suteikimo studentams, priimtiems į valstybės finansuojamas vietas, nuostatus. 1.6. Parengti konkursinio (programinio) mokslo tyrimų finansavimo nuostatus ir numatyti lėšų paskirstymo pagal mokslo sritis (kryptis) būdus, paraiškų teikimo ir ekspertizės tvarką, sprendimų priėmimo tvarką, sutartinio finansavimo ir atsiskaitymo taisykles.

Reorganizuoti universitetus ir

mokslo institutus, kad:

- jų tyrimai optimaliai tarnautų

visuomenės poreikiams

- aukštųjų mokyklų padaliniai

taptų stambesniais bei pajėgesniais

vykdyti mokslo tyrimus

- perskirstyti aukštųjų mokyklų

bei mokslo tyrimo institutų personalą ir kitas pajėgas,

siekiant sudaryti sąlygas aukštųjų

mokyklų dėstytojams dirbti

mokslinį darbą

- sumažinti ir reorganizuoti

institutų sektorių, paliekant tik

susijusius su svarbiais socialiniais

ir ūkio sektoriais

2.1. Atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 399 patvirtintų valstybinių mokslo institutų pagrindinių veiklos

krypčių ekspertizę ir nustatyti

tyrimų kryptis, kurių galima

atsisakyti, ir kryptis, kurias galima pavesti vykdyti

aukštosioms mokykloms.

Parengti siūlymus institutų vykdomų tyrimų tematikai ir jų

ir jų skaičiui patikslinti

2.3. Parengti siūlymus aukštųjų mokyklų dėstytojų - mokslininkų

maksimaliai leistinam savaitiniam pedagoginiam krūviui riboti

bei privalomus reikalavimus jų

mokslinei veiklai.

2.4. Parengti naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 565 "Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų darbuotojų ir

pedagogų konkursų (peratestavimo)

kriterijų ir principų" redakciją, numatant joje ir atestacijos

kontrolės mechanizmus.

2.2. Atlikti aukštųjų mokyklų teikiamų studijų programų

registraciją ir, įvertinus aukštųjų mokyklų pasirengimą teiktikokybišką išsilavinimą, akredituoti studijų programas.

Nustatyti informavimo apie neatitinkančias kokybės

reikalavimų ir neakredituotas studijų programas tvarką.

Išplėsti tarptautinius ryšius ir bendradarbiavimą

3.1. Įsteigti Švietimo ir mokslo ministerijoje centrą, kuris koordinuotų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų

tarptautinį bendradarbiavimą, kauptų

informaciją apie siūlymus bendradarbiavimui, tarptautinius

renginius, konferencijas, programas,

užsienio fondus ir kitas paramą teikiančias organizacijas,

tarpvalstybinius susitarimus bei sutartis,

taip pat teiktų siūlymus finansuoti tarptautinį bendradarbiavimą valstybės

remiamų fondų lėšomis.

3.2. Papildyti Valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatus ir numatyti juose Fondo teisę skirti ir paramą

mokslininkų stažuotėms užsienyje,

valstybės siunčiamiems studijoms užsienyje studentams bei

komandiruotėms į tarptautines

konferencijas

Iš esmės pagerinti mokslo įrenginių, bibliotekų ir

informacinių techninių

priemonių būklę

4.1. Parengti mokslo ir studijų institucijų aprūpinimo moksline

aparatūra programą 1997 -2000 metams.

4.3. Parengti mokslo ir studijų institucijų bibliotekų techninės

bazės atnaujinimo ir garantuoto aprūpinimo lėšomis mokslo leidinių prenumeratai ir įsigijimui

programą 1997 - 2000 metams.

Uždaviniai

Ekspertizės rezultatus panaudoti nuosekliam mokslo reformos planui.

Pertvarkyti mokslo valdymo ir finansavimo sistemą, įkuriant tyrimų tarybas. Vykdyti tarptautinę mokslo ir studijų sistemos vertinimų praktiką.

Padidinti konkursinį programinį finansavimą tyrimams

Užbaigti mokslinių tyrimų institutų reformą. Esminiams pertvarkymams įgyvendinti panaudoti

struktūrinių fondų galimybės.