ti konspektas 2011 pirma dalis

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija

1

Studij dalykas TEISS ISTORIJA, 2011/2012 m. m. prof. dr. (HP) Jevgenij Machovenko

(VU TF Vieosios teiss katedra, 405 k., tel. 2366175, [email protected])

Paskait konspektas

Pirma paskaita BENDRIEJI TEISINS SISTEMOS ELEMENTAI IR PAGRINDINS PASAULIO TEISS

TRADICIJOS

Teisins sistemos samprata; pagrindins funkcins teisins sistemos subsistemos Teiss literatroje vartojami terminai teiss sistema ir teisin sistema yra tapatinami arba

skiriami priklausomai nuo pasirinktos teiss sampratos. Jei teis suvokiama kaip norm visuma

(pozityvioji teis) ir visa, kas nra normos, nra teis, tai teisin sistema yra daug platesn u

teiss sistem. Sociologiniu aspektu teis tai tam tikros tautos istorijos, kultros, socialini

vertybi, j suvokimo koncentruota iraika, visuma susijusi ir i vidaus suderint teisini

priemoni, kuriais veikiami visuomeniniai santykiai. Kai pati teis suvokiama ne vien kaip

norm visuma, bet kaip daug platesnis socialinis reikinys, galima tapatinti teiss sistem ir

teisin sistem, o tai, k pozityvistai vadina teiss sistema, vadinti teiss norm sistema arba

pozityviosios teiss sistema (kaip tai daro, pavyzdiui, J.Galginaitis ir A.Vaivila) [6, p. 34-35; 3,

p. 260].

Teisins sistemos svoka labai svarbi, nes net pozityvistins teiss sampratos vartuose

leidia teis velgti ne tik kaip odi ar enkl rinkin, bet ir kaip nuo visuomens

neizoliuot reikin, turint ne tik normatyvin, bet ir praktin reikm. Pati sistemos svoka

suponuoja tam tikr didesns visumos element integracijos laipsn. Teisin tikrov ino daug

toki element: teiss normos ir teiss principai, teisin smon ir teisin kultra, teisininko

profesija ir teiss mokslas (jurisprudencija paia bendriausia prasme) ir kt. Teisin sistema yra

autonomin visuomens, kaip savavalds sistemos, subsistema, gebanti savarankikai nustatyti

savo vidin raid, kad galt tinkamai atlikti jai auktesns sistemos priskirtas funkcijas. vairios

teisins sistemos, nepaisant savo istorinio pltojimosi, teorins ir sistemins sandaros bei stiliaus

skirtum, taikant jas praktikai vis dlto veda prie toki pai funkcini kompleks sistemos.

Svarbiausiais trimis funkciniais kompleksais arba pagrindinmis funkcinmis teisins sistemos

subsistemomis laikytinos:

1) teiskros subsistema, apimanti teiskros institucijas ir procedras, teiss normas, j

sisteminim ir j altinius;

2) jurisdikcijos subsistema, apimanti teiss taikymo institucijas, aktus ir procedras,

skaitant teisminio proceso samprat ir ris, apeliacijos ir kasacijos sampratas, bendrosios

kompetencijos ir specializuotus teismus;


2

3) jurisprudencijos subsistema, apimanti teiss moksl ir studijas, teiss painimo ir

mokymo metodus ir institucijas, teiss doktrin, teiss literatr, teiss aikinim) [6, p. 35-37].

Teisinis pozityvizmas stipriai veikia ms smon, todl esame link traktuoti teiskr

tik kaip vien i svarbiausi valstybs funkcij, kuria siekiama sukurti ir tobulinti vientis, darni

teiss norm sistem, reguliuojani vairius visuomens santykius. Taiau i funkcija bdinga ir

paskiriems visuomens nariams, j kolektyvams ir visai visuomenei. Pavyzdiui, prie teiskros

priskirtinas ir norminio turinio sutari sudarymas. Tai dviej ar daugiau teiss subjekt

susitarimas (sutartis), kuriame yra teiss normos, reguliuojanios j tarpusavio santykius. Kartais

norminio turinio sutartys gali bti ir teiss lokals altiniai (pavyzdiui, monse sudaromos

kolektyvins sutartys). Paprastai yra teigiama, kad visuomens nariai, j kolektyvai ir visa

visuomen vykdo teiskr tiek, kiek tai jiems leidia valstyb, t.y. klausimas nagrinjamas

deleguotos ir sankcionuotos teiskros kontekstu. Taiau pamstysime, kas yra pati valstyb.

E.Kris, ms manymu, taikliai paymjo, kad JAV yra valstyb tik tarptautini santyki

poiriu, o socialini ir teisini poiriu JAV yra visuomen. Dabartin JAV konstitucin

doktrina traktuoja valstyb btent kaip visos tautos organizacij [5, p. XIII]. Vadinasi, teis

kuriama visuomens, jos nari ir j kolektyv, stambiausias ir svarbiausias i kuri yra valstyb.

inoma, toks poiris teis ir teiskr nra vyraujantis ms krate. Jam galima

papriekaitauti atitraukimu nuo realaus gyvenimo, kuriame kaip tik pastebima bendra

iuolaikini teisini sistem teiskros subsistemos raidos tendencija plati ir intensyvi statym

leidjo (valstybs) veikla. Vieoji teis, kur viepatauja valstyb, pleiasi; didja jos reikm

iuolaikiniams visuomens procesams, taip pat privatinei teisei, kur ir gali realiai pasireikti

individ, j susivienijim ir visuomens teiskra. Kvestionuojamas paties skirstymo viej ir

privatin teis pagrstumas. Visa tai yra realyb, bet gaila, kai teisin tikrov suvokiama kaip

teisin btinyb. Tai siaurina teisininko akirat ir kliudo jam painti kitas teisins kultras.

H.Bermanas argumentuotai yra parods, kad prasta teiss, kaip norm visumos, kilusios i

statym ir teismo sprendim, samprata, atspindinti teorij, pagal kuri pirminis teiss altinis yra

statym leidjo (valstybs) valia, visikai netinka kaip transnacionalins teisins kultros tyrimo

pagrindas. Kalbti apie tam tikr teisin kultr reikia postuluoti teiss ne kaip norm visumos,

o kaip proceso, kaip veiksenos, kur normos turi prasm tik institut ir procedr, vertybi ir

mstymo bd kontekste, samprat. itokiu platesniu poiriu teiss altiniai apima ne tik

statym leidjo vali, bet ir visuomens prot bei sin, jos paproius ir proius [1, p. 28]. I

to, kad dabar taip yra, neseka, kad taip buvo visada ir visur, juolab kad taip turi bti ir bus

visada. H.Bermanas pabria, kad ir vakarietikos teisins kultros formavimosi epochoje toli

grau nebuvo tiek daug statym ar tiek daug precedent kaip vlesniais amiais. Didioji teiss

dalis ir ia buvo kilusi i paproi, kurie buvo traktuojami teisingumo teiss (o ji buvo


3

apibriama kaip protas ir sin) kontekstu. Jei mes apskritai norime apvelgti ir suprasti tam

tikr teisin kultr, turime pripainti, kad paprotys ir teisingumas yra teis tokiu pat mastu, kaip

ir statymai bei precedentai [1, p. 28].

Vargu ar kas abejoja, kad pagrindin teiss paskirtis reguliuoti visuomeninius

santykius, pasiekti tam tikrus socialinius tikslus. Be abejo, teiss normos kuriamos tam, kad jos

bt gyvendinamos teiss subjekt praktinje veikloje, neatsivelgiant bet kokius motyvus

tai esminis teisins dogmatikos principas. Tais atvejais, kai asmen pastang gyvendinti ar

apginti savo teises nepakanka, jie turi galimyb kreiptis pagalbos valstybs institucijas,

turinias valdinius galiojimus, tarp j ir galiojimus taikyti teiss normas, kad valstyb padt

jiems pasinaudoti savo teise arba paalint kit asmen neteistai daromas klitis, trukdanias ja

naudotis. ia susiduriame su nauja teiss gyvendinimo akcija teiss taikymu, kuris, pasak

A.Vaivilos, taip pat siprasmina, tampa btinas tik naudojimosi teise atvilgiu. Teiss taikymas

yra tas bdas, kuriuo valstyb antr kart sugrta teis: pirm kart kaip teiskros, antruoju

atveju kaip asmens teisi gyvendinimo pagelbjimo, garantavimo ar teisingumo vykdymo

subjektas [3, p. 303, 306].

Teiss literatroje apibrtas valstybs, kaip teiss taikymo (jurisdikcijos) subjekto,

vaidmuo dar rykesnis u jos, kaip teiskros subjekto, vaidmen. I pirmo vilgsnio atrodo, kad

tik valstybs institucijos ar pareignai gali taikyti ir taiko teis. Manytume, toks spdis yra

klaidingas. Net logikai mstant, jei valstyb nra vienintelis teiskros subjektas, tai ji nra ir

vienintelis teiss taikymo subjektas. Utikrinti teiss gyvendinim potencialiai gali bet kuri

visuomens sukurta institucija, pasiremianti valdia, o ne autoritetu. Ir vl pasakysime: i to, kad

dabar tai pavesta valstybei, neseka, kad taip buvo visada ir visur, juolab kad taip turi bti ir bus

visada. Pavyzdiui, jau dabar pripastama, kad demokratinje visuomenje kai kuriose

visuomenini santyki (btent, darbo santyki) srityse teiss taikymo subjektai gali bti ir

privai staig vadovai (privaios firmos vadovo sakymas priimti darbuotoj darb arba

atleisti j i darbo, taip pat vairios darbuotoj skatinimo formos, kai jos forminamos firmos

vadovo sakymu) [3, p. 307]. Teis taik ir dabar taiko transnacionalins (virvalstybins)

institucijos (pavyzdiui, Banyia, tarptautiniai tribunolai). Apskritai teiss ir valstybs ssaja

danai pernelyg sureikminama. Jei valstyb (bent dabar) negali egzistuoti be teiss, tai teis gali

apsieiti (ir tikrai apsieina!) be valstybs. Pagaliau teis ir valstyb avi dvi sukurtos visuomens

kaip priemons tam tikrame jos raidos etape ir potencialiai gali bti pakeistos tinkamesnmis.

Kurdami savo ideologij marksizmo teoretikai pasinaudojo ia senai inoma mintimi ir kartu taip

j ikreip ir diskreditavo, kad ji dabar skamba kone erezikai. Pati mintis gi neturi jokio

ideologinio atspalvio ir nra kvaila. Jei visuomen anais laikais tenkinosi kitomis priemonmis,

kodl ji negali rasti ateityje tobulesni priemoni nei teis ir valstyb, kurios (tai visuotinai


4

pripasta) nra idealios? (ir visikai neverta sieti t potenciali visuomens raidos stadij su

Markso ir partneri adtu primityviu komunizmu!).

velgiant teisin sistem, kaip socialins sistemos r, postuluotina, kad ji susiduria

su bendromis vis socialini sistem problemos. Pirma, - palaikyti savo integracij

diferenciacijos tendencij kontekstu. Kitaip sakant, neisibarstyti, isaugoti savo vientisum,

atremti griaunani kit fenomen tak. Antra, - likti modernia, t. y. utikrinti vystymsi

atsivelgiant ekonomines, mokslines, politines ar kitokias permainas. Trei, palaikyti savo

identitet, t. y. ilaikyti svarbiausias savybes ir saugiai integruoti sileistus svetimus elementus.

Todl kiekviena sistema turi j cementuojanius elementus, kaitos mechanizmus ir imunin

sistem, netekusi kuri ji nyksta. Teisinje sistemoje ias funkcijas vykdo jos jurisprudencijos

subsistema. Jurisprudencija sujungia skirtingus elementus darni sistem, formuoj teisin

mstym ir utikrina teisini vertybi ir ini perteikim i kartos kart. Nauji elementai

patenka teisin sistem kartu su nauj interes doktrininiu pripainimu. Teisins vertybs kinta,

bet labai ltai, tiek, kiek nauja doktrina pamau keiia interes schem, taigi ir dar liau

juridinius postulatus, kurie gali bti i jos ivesti. Jurisprudencija filtruoja teisin sistem

besiskverbianius elementus, todl teisin sistema yra labai inertika (bet ne sustingusi!) sistema

[6, p. 38].

Teiss tradicij samprata; pagrindins pasaulio teiss tradicijos

Svarbiausias skiriamasis kiekvienos teisins sistemos bruoas tik jai bdinga trij komponent

(teiskros, jurisdikcijos, jurisprudencijos) sandara. Nepaisant tam tikr ypatum, teisins

sistemos i esms yra panaios, todl jas manoma ir btina klasifikuoti. Lyginamosios teistyros

specialist (komparatyvist) siekim suskirstyti daugyb nacionalini teisini sistem kelias

palyginti dideles grupes (teiss tradicijas, teises eimas ar teisines erdves) lemia du veiksniai,

vienas i kuri yra teorinio, o kitas praktinio pobdio. Pirma, kiekvienas mokslas yra ini

sistema, todl tiriam reikini ir gaut rezultat sisteminimas yra mokslo egzistencijos slyga,

jo kertinis akmuo. Antra, reikiniai sisteminami siekiant parengti juos tyrimui, kitaip nemanoma

aprpti gausios faktologins mediagos. Atskleidiant tyrimo objekto savybes ir pagal jas

priskiriant objekt tam tikrai grupei reikini, atliekama ir pirmine objekto analiz. Vadinasi,

tiriam reikini sisteminimas yra pirmas j analizs lygmuo, tolesns mokslo analizs prielaida.

Grupuojant teisines sistemas, sprendiamas tiek fundamentalus teiss mokslo ini sisteminimo

udavinys, tiek taikomasis udavinys palengvinti lyginamj teisini sistem tyrim. Jau pats

faktas, kad teisin sistema priskirta tam tikrai teiss tradicijai, yra pakankamai informatyvus,

duoda bendrj teisins sistemos charakteristik ir tinkamai orientuoja tyrj. Nustaius


5

kiekvienoje teiss tradicijoje po vien tipin teisin sistem, rykiausiai atspindinani ios

teiss tradicijos poymius, tyrjas daugelyje atvej gali apsiriboti i tipini sistem lyginamja

analize [2, p. 67]. Apskritai vairi ali teisini sistem ir svarbiausi j subsistem lyginimas

jau senai nra vien akademin problema. Mums tokio lyginimo praktin nauda neabejotina jau

dl labai spartaus Europos Bendrijos teisin sistemos formavimosi.

Teiss tradicij skaiius ir tam tikros teisins sistemos priskyrimas vienai i j priklauso

nuo mokslininko pasirinkt kriterij. Grietai vertinant, kriterijams keliamus reikalavimus

atitinka tik esmins pastovios savybs, kuri visuma yra reikiama ir pakankama tam tikrai

teisinei sistemai apibdinti. ios savybs yra objektyviosios, jos pasireikia savituose

visuomeniniuose santykiuose. Atrinkti svarbiausias i daugelio teisins sistemos savybi yra

sunkus udavinys, sprendiamas pasirinktos teiss sampratos rmuose. inoma, iam udaviniui

sprsti turi takos subjektyvs veiksniai, t. y. teisines sistemas grupuojanio asmens inios,

gebjimai ir sitikinimai. Kiekvienas tyrjas, silydamas tam tikr klasifikacij, siekia tam tikro

tikslo, nori rodyti tam tikr tez ir todl turi teis taip klasifikuoti tiriamas teisines sistemas, kaip

tai labiausiai atitinka jo tiksl arba jo argument teikim.

Tapai teisini sistem nra, ir nemanoma atsivelgti visus j skirtumus vienoje

klasifikacijoje. Klasifikavimas visada yra apibendrinimas ir abstrahavimas. Mokslo literatroje

pastebima tendencija apsiribuoti vienu ar dviem kriterijais. Be abejo, tai palengvina tyrjo darb,

bet nuoalyje lieka kiti svarbs poymiai. Atsivelgus juos, klasifikacija atrodo jau kitaip. Antai

pagal privatins teiss charakteristik Vokietijos ir Pranczijos teisins sistemos gali bti

priskirtos roman-german teiss tradicijai, o Anglija ir JAV anglosaks teiss tradicijai, o

atsivelgiant tik statym konstitucingumo teismins kontrols sistem Anglija ir Pranczija

patenka vien, o Vokietija ir JAV kit teiss tradicij [4, p. 58]. Pasaulio skirstymas teiss

tradicijas ir tam tikros teisins sistemos priskyrimas konkreiai teiss tradicijai daug priklauso

nuo istorins raidos ir pokyi pozityviojoje teisje. Bendra praeitis netenka dalies savo

klasifikuojanios verts, jei vlesni vykiai yra padar esmins takos. Antai 1804 m. Pranczijos

civilinis kodeksas pasaulyje sukl recepcijos judjim, kuriame nedalyvavo Vokietija, Austrija

ir veicarija, o iose valstybse XIX a. paplitusi pandekt teiss doktrina Pranczijoje nerado

plataus atgarsio ir netapo kodifikacijos pagrindu. Atsivelgiant iuos pokyius galima suabejoti

i teisini sistem priskyrimo vienai roman-german teiss tradicijai pagrstumu.

Kiekvienos klasifikacijos teisingumas yra santykinis ji teisinga pasirinkt teisins

sistemos element atvilgiu ir tik jos sudarymo momentu bei kuri laik po jo. I ia seka ivada,

kad nra ir negali bti vienos vieninteliai teisingos visapuss klasifikacijos, visos jos ne tiek

konkuruoja ir paneigia, kiek papildo viena kit.


6

Teisini sistem klasifikacij pliuralizmas yra natralus ir naudingas, siekis suabsoliutinti

vien i j sumenkina mokym apie teiss tradicijas. Deja, tai atsitiko Lietuvoje antrojoje XX a.

pusje, kai teiss mokslui buvo primesta R.Davido sukurta klasifikacija (roman-german,

socialistins, bendrosios teiss, islamo, Indijos, Tolimj Ryt, Juodosios Afrikos ir

Madagaskaro teiss eimos), kurios kriterijai buvo religijoje ir filosofijoje, politinje,

ekonominje bei socialinje santvarkoje sitvirtinusi ideologija plaija io odio prasme

(pagrindinis kriterijus) ir teisin technika (pagalbinis kriterijus). Vertinant jos indel pasaulio

teiss moksl paymtina, kad i domi ir originali klasifikacija praturtino mokym apie teiss

tradicijas. Taiau sovietins okupacijos slygomis, 1967 m. ileidus R.Davido veikalo vertim

rus kalb, minta klasifikacija (manytina, patikusi SSRS vadovybei ideologinio kriterijaus

sureikminimu ir socialistins teiss paklimu iki savarankikos teiss eimos) buvo aktyviai

diegiama auktojoje mokykloje kaip paangi.

Pasirinkus kriterijus ir sukrus klasifikacij neivengiamai atsiranda mirij teisini

sistem, t. y. toki, kurias sunku priskirti vienai i teiss tradicij, problema. Bna, kad

klasifikuojani reikm turinti teisins sistemos dalis yra paveikta ne vien tik motinins

teisins sistemos. Kadangi daniausiai teisins sistemos priskiriamos tam tikrai teiss tradicijai

orientuojamasi tik vieno kito tos sistemos elemento charakteristik, gali kilti problem

klasifikuojant pagal tok skirting teisini sistem paveikt element (nors i sistema lengvai

randa sau vietos pagal kitokius kriterijus sukurtoje klasifikacijoje). Tai galima pasakyti apie

kiekvien teisin sistem, bet skaitant mokslo literatr galima ivardyti problemini sistem,

su kuriomis iuomet paplitusi klasifikacij autoriai turi daugiau vargo - tai Graikijos, JAV

Luizianos valstijos, Kanados Kvebeko provincijos, kotijos, Piet Afrikos Respublikos, Filipin,

Puerto Riko, Kinijos Liaudies Respublikos teisins sistemos. Bna, kad vienai teiss tradicijai

priskirta teisin sistema pltojasi taip, kad vis labiau priartja prie kitos teiss tradicijos. Ypa

sunkiai sprendiam problem kyla atjus tokiam laikui, kai ios teisins sistemos jau

nebegalima priskirti vienai, bet dar negalima priskirti ir kitai teiss tradicijai. inoma, tai ne i

teisin sistem sukrusios visuomens, o tik tos klasifikacijos rmuose veikianio tyrjo

problema. Taikomosios jurisprudencijos poiriu bt geriau klasifikuoti toki teisin sistem

pagal tai, koki teiss tradicij ji iandien labiau linksta, o ne pagal jos kilm ir raidos istorij

(natralu, kad visuomenei ir kiekvienam jos nariui labiau rpi dabartis ir ateitis negu praeitis, o

istorija verta tiek, kiek ji paaikina dabart, prognozuoja ir padeda kurti ateit) [2, p. 75].

Atsivelgdami teisins sistemos istorines itakas ir raid, teiss altini teorijas ir

hierarchij, praktikuojani teisinink darbo metodus, vartojamas teisines svokas, bdingas

teiss akas ir institutus mokslininkai pripasta Vakar teiss tradicij (kurioje iskiria

anglosaks, socialistins teiss ir roman-german teiss tradicijas, o pastarojoje danai iskiria


7

roman, german, skandinav, kartais Lotyn Amerikos, slav tradicijas), religins teiss

tradicij (joje iskiriamos musulmon, Indijos, yd ir kanon teiss tradicijos), tradicins

arba paproi teiss tradicij (Tolimj Ryt, Afrikos ir Madagaskaro). Kartais iskiriama

ideologizuotos teiss tradicija, kuri, ms manymu, visikai pagrstai perkeliama i Vakar

teiss erdvs socialistins teiss tradicija.

inoma, yra ir daug originalesni klasifikacij. Antai S.Krislow silo klasifikavimo

kriterijumi laikyti tai, kaip tam tikra visuomen suvokia galimyb kontroliuoti savo nari elges.

itaip teisines sistemas galima suskirstyti keturias grupes: 1) sistemos, grstos nuostata, kad

elgesys kontroliuojamas taisyklmis (normomis). I j skiriamos: a) sistemos, gerokai paveiktos

romn teiss prancz, vokiei ir slav civilin teis; b) sistemos, maiau paveiktos romn

teiss iaurs Europos ir anglosaks; 2) teokratins sistemos, labai paisanios religins kilms

elgesio imperatyv (islamo, Indijos ir budist teis); 3) sistemos, akcentuojanios visuomens

nari tarpusavio prievoles (japon-korjiei, Indonezijos ir Malaizijos teis); 4) sistemos, kur

valdov aukljimas laikomas pagrindiniu visuomens nari elgesio kontrols mechanizmu

(Kinijos, Amerikos indn ir Afrikos teis) [5, p. XLV].

iaip ir taip dauguma esam klasifikacij orientuotos teisini sistem istorin kilm,

teisin turin ir iorin technin form. Taiau i toki poymi neaiku ar vienai teiss tradicijai

priskirtose alyse egzistuoja tokia pat teisin kultra, ar pilieio poiris teis pasireikia tokiais

pat elgesio pavyzdiais, lkesiais ir vertinimais. K.Zweigert ir H. Ktz silo atsivelgti

vadinamj teiss stili. Anot j, lyginamojo teiss tyrimo tikslas atskleisti teiss stilius,

sugrupuoti teiss tradicijas ir pagal pagrindinius i stili elementus, pagal stili nulemianius

veiksnius atskiras teisines sistemas priskirti ioms teiss tradicijoms [2, p. 71]. Stiliaus svoka

vartojama ne tik kalbotyroje ir vaizduojamajame mene, kur ja vadinamas meninio pristatymo

savitumas arba form vienov. iuomet ia plaia svoka naudojasi socialiniai mokslai tam, kad

vairiuose objektuose iskirt vis savitum esm ir sujungti juos visum arba atskirt nuo kit

visum. Teiss mokslui i svoka inoma bent nuo XVI a., ji panaudota, pavyzdiui, Codex iuris

canonici 20 straipsnyje (nesant tinkam aiki norm, taikytin norm reikia ivesti remiantis

analogija, bendraisiais teiss principais, atsivelgiant kanonin teisingum, nuolat vyraujani

doktrin ir Romos kurijos stili ir praktik).

Mokymo apie teiss tradicijas kontekstu stili apibria ie veiksniai: 1) teisins sistemos

istorin kilm ir pltojimasis; 2) joje vyraujantis specifinis teisinis mstymas; 3) bdingiausi

teiss institutai; 4) teiss altini pobdis ir j aikinimas; 5) ideologija [2, p. 71]. inoma, i

veiksni reikm nevienoda. Ideologija turi svarbi klasifikacin reikm kalbant apie religini

teisini sistem atskyrim, taiau neturi ios reikms apibdinant Vakar teiss tradicij ten i

funkcija priklauso istorinei raidai, teisinio mstymo bdui ir teiss institutams. Atvirkiai, teiss


8

altini charakteristika yra svarbesn apibdinant islamo ir induizmo teis, turi reikms

bendrosios teiss ir kontinentins teiss tradicij atskyrimui ir nesvarbi atskiriant german,

roman ir skandinav teiss tradicijas. Taiau imant visus penkis poymius kartu atsiranda gana

nebloga perspektyva duoti detalesn modernij teisini sistem charakteristik ir tuo pagrindu

sukurti tobulesn negu kokia kita teiss tradicij klasifikacij. Teiss stiliaus svoka ypa

vertinga kalbant apie Vakar teiss tradicij, kuriai identifikuoti nepakanka prasto dviej trij

poymi rinkinio.

Panaudota literatra:

1. BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999. 2. ZWEIGERT, K.; ir KTZ, H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001. 3. VAIVILA, A. Teiss teorija. Vadovlis. Vilnius: Justitia, 2000. 4. GLENDON, M.A.; GORDON, M.W.; ir OSAKWE, C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993. 5. KRIS, E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija. In GLENDON, M.A.;

GORDON, M.W.; ir OSAKWE, C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993, p. XI-XLVII. 6. GALGINAITIS, J. Teisin sistema ir pagrindins jos subsistemos kaip lyginamosios teistyros objektas.

Teis, 2002, t. 44, p. 31-41.

Antra paskaita

SENOVS PASAULIO TEISINS SISTEMOS

Teiss altiniai: samprata, rys, hierarchija

Termin teiss altinis pirmasis pavartojo Romos istorikas Titas Livijus (59 m. prie Krist

17 m. po Kristaus) knygoje Romos istorija nuo miesto sisteigimo pradios. iuo terminu jis

pavadino romn teiss Dvylikos lenteli statymus (V a. prie Krist). Titas Livijus vertino

iuos statymus kaip informacijos altin, i kurio galima gauti ini apie tos epochos romn

teis. Vliau teiss altiniais buvo vadinami ne tik raytiniai teiss tekstai, kuriuose idstytos

teiss normos, bet ir moni interesai, i kuri kyla tam tikros teiss normos ir teiskros

procedros, kuri pagalba tos normos formuluojamos ir gyja teisin gali. Dar vliau prie teiss

altini buvo priskirti ir patys teiskros rezultatai (teisiniai paproiai, teisiniai precedentai,

statymai, sutartys). XIX a. sigaljusi normatyvistin teiss samprata, tapatinusi teis su

statymu, nepaliko kriterijaus atskirti teiss altinius nuo teiss formos. Jeigu teis (kuri yra

statymo turinys) sutampa su paiu statymu (kuris yra teiss forma), tai teiss altinis sutampa su

teiss forma, nors logikai mstant altinis ir forma negali sutapti, nes altinis yra visa tai, i kur

kyla tam tikras reikinys, kas duoda pradi tam tikram reikiniui; o forma rodo kokiu bdu ar

pavidalu egzistuoja tam tikras reikinys.

Normatyvistinis poiris ikreip ne tik teiss kaip turinio ir formos vienovs samprat,

bet ir gerokai supainiojo pagrindines teiss teorijas svokas. Terminai teiss forma ir teiss


9

norm forma tapo nepopuliars, o terminai teiss altinis, teiss norm altinis apm visk

ir tikras formas ir tikrus altinius. Normatyvistai patys suprato, kad vien tik teiss altinio

svokos nepakanka, kad jis pernelyg platus ir neapibrtas. Atsirado vadinamieji materials

teiss altiniai moni interesai, ekonominiai santykiai, ekonomin socialin santvarka,

visuomens gyvenimo slygos, kurios veria ileisti tam tikras teises normas; ir formals teiss

altiniai bdai, kuriais valstyb suteikia elgesio taisyklms privalomj gali, t.y. atitinkamos

teisins procedros ir teiskros rezultatai (precedentai, statymai ir t.t.) [r., pvz.,

S.Vanseviiaus 2000 m. Valstybs ir teiss teorij].

Btina skirti ne tik formos ir altinio svokas, bet ir teiss formos ir teiss norm formos

svokas, taip pat reikia skirti teiss altinius, teiss norm altinius ir teisins minties altinius.

Teiss literatroje skiriamos dvi teiss norm formos: vidin ir iorin. Vidin tai struktrini

teiss normos element organizacija; hipotezs, dispozicijos ir sankcijos junginys; iorin tai

teiss normos iraikos (materializavimo) bdas. Teiss norma, kaip elgesio taisykl, egzistuoja

teiskros subjekto smonje, bet ji skirta valdyti kit moni elges, todl ji turi bti prieinama

kitiems monms, turi pasiekti adresato smon ir paveikti jo elges. Teiss normos iorin

forma tai odin ar kita signalin enkl sistema, 1) kurios pagalba materializuojama

elgesio taisykl ir 2) i kurios sprendiama apie tos taisykls teisin gali, jos viet kit

taisykli hierarchijoje (norminis aktas, precedentas ir t.t.).

Teiss formos taip pat dvi: vidin ir iorin. Vidin teiss forma teiss suskirstymas

akas, poakius ir teiss institutus; t.y. hierarchin it element sistema. Iorin teiss forma

hierarchin iorini teiss norm form sistema, t.y. sistema vis it normini akt, precedent

ir kt.

Teiss altiniai visuomeniniai santykiai, kuriems reikia reguliavimo. I prigimties

mogus yra socialin gyvoji btyb, visuomens narys, pats visuomens egzistavimas reikalauja

norminio reguliavimo, kurio aukiausiasis lygis yra teisinis visuomenini santyki

reguliavimas. Teiss norm altiniai bna: materials moni interesai, dorovins nuostatos

ir religiniai sitikinimai, kurie kuriant teis transformuojami visuotinai privalom elgesio

taisykl; formals teiskros subjekto kompetencija ir teiskros procedros, per kurias

moni interesai ir sitikinimai tampa teiss normomis, arba kuri pagalba visuomenje

egzistuojanios elgesio taisykls tampa teiss normomis (ia turimas omenyj sankcionavimas).

Formalius teiss norm altinius dar galima pavadinti teiss norm iorins formos altiniais

(A.Vaivila). Tam galima pritarti, nes jeigu statymas yra teiss norm iorin forma, tai

statym leidjo kompetencija ir atitinkama teiskros procedra i tikrj yra to statymo

altinis.


10

Teisins minties altiniai tekstai, i kuri gauname ini apie galiojani arba

galiojusi teis (statymai, knygos, paskait konspektai ir pan.).

Mes kalbsime apie istorinius teiss altinius, t.y. vis pirma apie teiss norm iorines

formas (statymus, precedentus ir kt.), taip pat apie teiss iorin form (vis it statym,

precedent ir kt. piramid), nepamirdami to, kad visi tie statymai, precedentai ir paproiai

dabar negalioja ir mums jie yra tik teisins minties altiniai, o tos epochos monms jie buvo

kartu ir teisins minties altiniai ir teiss norm iorin forma.

Mes kalbsime apie teiss norm iorins formos istorin raid, nes ta forma yra

istorikai besiklostantis dalykas, ne visos formos atsirado kartu ir ne visos jos buvo tokios,

kokios yra dabar. Ir i form hierarchin sistema, pvz., viduramiais atrod kitaip negu dabar.

Dabar yra penkios teiss norm iorins formos: teisinis paprotys, teisinis precedentas,

norminis teiss aktas (teiss norm aktas), normin (norminio pobdio) sutartis (skaitant ir

tarptautin sutart, kuri A.Vaivila skiria nuo normins sutarties apskritai), doktrina. Pagal

A.Vaivil, teiss doktrina ir teism praktika (ne precedentas!) yra teisins minties altiniai, bet

jis pripasta, kad tose alyse, kur egzistuoja precedent teis, doktrina taip pat yra teiss norm

iorin forma. Ten ir teiss samprata daug platesn, ji apima ne tik teiss normas, bet ir teisines

idjas (o mokslo darbuose kaip tik idstytos tos idjos).

Be abejo, teiss norm iorins formos klausimas tiesiogiai susijs su teiskros

procedr tipais, apie kuriuos mes taip pat kalbsime. Yra trys tokie tipai: 1) jau egzistuojanios

elgesio taisykls sankcionavimas; 2) tarptautins sutarties ratifikavimas; 3) originalios teiss

normos sukrimas.

Teisinis paprotys istorikai pirmas teiss altinis

Istorikai seniausia teiskros procedra buvo sankcionavimas ir btent sankcionavimo bdu

buvo sukurta seniausia teiss norm iorin forma teisinis paprotys, t.y. valstybs patvirtinta

elgesio taisykl, susiformavusi visuomenje dl ilgalaikio ir daugkartinio tam tikro elgesio

pasikartojimo.

Kakada kakas pradjo tam tikrais atvejais veikti tam tikru bdu. Tai dar nra paprotys,

bet paskui, jeigu tas elgesys imamas laikyti tinkamu, tai ir kiti asmenys tais paiais atvejais

pradeda elgtis taip pat. ia didel reikm turi visuomens virns (elito, valdaniojo sluoksnio)

elgesys, kuris yra pavyzdys kitiems visuomens nariams. Pagaliau visuomenje inyksta abejon

kaip reikia elgtis tam tikru atveju. Toks elgesio modelis yra socialin norma, o jos iorin form

- paprotys. Ir jeigu valstyb pripasta toki norm, ji tampa teiss norma, o jos iorin forma

paprotys tampa teisiniu paproiu. ia esminis paprotins ir raytins teiss skirtumas:


11

paprotin norma dar iki jos sankcionavimo taikoma kaip norma, o raytin norma taikoma tik

sigaliojus tam tikram norminiam aktui.

Sankcionavimas nebtinai apiforminamas kaip raytinis dokumentas, danai (i pradi

net daniausiai!) tai tik valstybs pareign ar institucij veiksmai, i kuri aiku, kad valstyb

pritar tokiai elgesio taisyklei. Pvz., pareignas surinko mokesius pagal toki norm, ar teismas

pagal j inagrinjo byl, ar pareignas, bdamas tame krate, pats pasielg taip kaip elgiasi to

krato gyventojai (inoma, ia didel reikm turi to pareigno rangas). Vliau paprotin norma

gali bti surayta, bet norma ir toliau bus taikoma dl to, kad i sen laik yra norma, o ne dl to,

kad surayta. Normos suraymas ir to rato paskelbimas tik padeda monms j sisavinti, taip

pat padeda teiss istorikams suinoti paprotin teis. Tyrinti paprotin teis labai domu ir

svarbu, nes tai buvo gyvoji teis, joje nra teisinio balasto, kurio galima rasti daugelyje

normini akt. Paprotin norma gyva, kol mons j atmena ir laikosi jos. Nebereikalinga

paprotin norma pamirtama ir tokiu bdu paalinama i valstybs institucij praktikos, moni

gyvenimo, praranda teisin gali. Todl paprotin teis leidia susidaryti daug tikresn

tuometinio teisinio gyvenimo vaizd negu raytin teis. Taiau tyrinti paprotin teis sunkiau,

nes dauguma toki norm niekada nebuvo surayta ir neiliko iki ms dien.

Gin dl teiss sprendimo institucionalizavimas. Pirmieji istoriniai teismai

Seniausia inoma universali priemon mogaus gyvybei, sveikatai ir turtui ginti buvo kerto

paprotys. Be tramdomojo poveikio, is paprotys turjo padti atkurti nukentjusios ir

nusikaltusios ali jg santyk. Taiau gentinei visuomenei patyrus neribojamo kerto, paprastai

sukelianio tam tikr grandinin reakcij, ilgainiui atsirado kert ribojantis, besiremiantis lygaus

atlygio principu taliono paprotys (lot. talio atpildas), paprastai ireikiamas formule lygus u

lyg arba dantis u dant. Valstybs sankcionuotas, is paprotys virto taliono teise (jus

talionis), kurios paplitimas senovs teisje rod, kad mogus m paklusti tam tikroms

taisyklms, tam tikrai drausmei.

Naujas etapas prasidjo susiklsius visuomenje prekiniam kiui, kai ekonominiu

poiriu beprasmik taliono princip pakeit vadinamasis kompozicijos principas (lot.

compositio susitarimas), numatantis u padaryt nusikaltim materialin kompensacij

nukentjusiajam arba jo eimos nariams. Nukentjusiojo ir nusikaltlio gimini ar eim

derybomis nustatytas kompensacijos dydis ilgainiui buvo sankcionuotas valstybs ir tapo teiss

norma. Senovs teiss altiniai pasiymi nepaprastai detaliais tarif, nustatyt u vairius

sualojimus, sraais: tiek ir tiek u kojos netekim, tiek ir tiek u ak ir t.t. Antai Kento valdovo

Etelberto apie 600 metus paskelbtame teisyne kiekvienas i keturi priekini dant buvo


12

vertintas eiais ilingais, gretutiniai dantys keturiais ilingais, kiti dantys vienu ilingu;

nevienodai kainavo ir pirtai nyktys, smilius, vidurinysis, bevardis, maylis ir j nagai; u

kiekvien buvo nustatyta skirtinga kaina. Fiksuot kompensacij, nusikaltlio ar jo giminaii

sumokam nukentjusiajam ar jo giminaiiams, sistem galima laikyti gana protinga. Pasak

H.Bermano, sunkios finansins natos grsm nusikaltliui ir jo giminaiiams veikiausiai yra

efektyvesnis bdas ukirsti keli nusikaltimui negu mirties bausms arba kno sualojimo

(Europoje ios bausms istm pinigines sankcijas XII ir XIII a.) grsm, ar bent jau toks pat

efektyvus kaip iuolaikin bausm kalinant; ir, be jokios abejons, tokia bausm maiau kainoja

visuomenei. Esant tokiai sistemai ne tik nukenia nusikaltlis, bet visikai ar bent i dalies

atstatoma ir nukentjusiojo ar jo giminaii materialin padtis kompensuojamas

nedarbingumas, prarastas turtas, maitintojo netekimas.

Jau seniausi mums inomi teiss altiniai atspindjo valstybs atlikt i sen paproi

koregavim, ikreipiant pai taliono idj. Jis pasireik tuo, kad taliono paproio kadaise

sankcionuota vis visuomens nari lygyb buvo pakeista nuostata, grindiama taisykle, kad

kilmingo at turtingo visuomens nario sveikata, gyvyb ir turtas yra brangesni u nekilmingo ir

neturtingo visuomens nario sveikat, gyvyb ir turt, taip pat kad neturtingas ir nekilmingas

nusikaltlis turi bti grieiau nubaustas u tok pat nusikaltim padarius kilmingj. Antai

nustatydamas atsakomyb u pasiksinim auktesns visuomenins padties mogaus avilumo

ir emesns padties mukenumo gyvyb ir sveikat, Hamurapio teisynas visada avilum vertino

labiau nei mukenum.

Talion transformavus kompozicij, valstyb greitai pastebjo galimyb gauti i to peln

ir nustat, kad turi bti atlyginta ne tik nukentjusiajam, bet ir valdovui, t.y. greta kompensacijos

buvo nustatyta bauda (pagaliau kompensacija inyko ir liko tik valstybei mokama bauda!).

Valstybs pajam altiniu buvo paverstos ir paios ali derybos dl kompensacijos sumokjimo

dabar jos turjo vykti pareigno akivaizdoje. Ilgainiui io pareigno vaidmuo iaugo vietoj

gin stebjimo jis m sprsti ginus. U gino isprendim i bylinink buvo imama rinkliava,

bylininkai buvo pareigoti paklusti paskelbtam sprendimui. Tokiu bdu valstyb

institucionalizavo gin isprendim: iai funkcijai vykdyti valstybs aparate buvo sudaryta

nauja institucija teismas, o teiss struktroje atsirado grup gino isprendim

reglamentuojani norm teismo proceso teis (daug vliau ji buvo suskirstyta dvi teiss

akas baudiamj ir civilin proces). Udraudusi savateism, t.y. paskelbusi nusikaltimu

savavalik nukentjusiojo susidorojim su skriaudju, valstyb gijo monopolin teis sprsti

ginus ir taikyti prievart. Kitiems asmenims i teis galjo priklausyti tik valstybei pavedus ar

sutikus (deleguotas ir sankcionuotas teisingumo vykdymas pagal analogija su deleguota ir

sankcionuota teiskra). Senovs teismas nebuvo profesionalus tas pats pareignas galjo


13

rinkti mokesius, vadovauti atliekant religines apeigas, karvediauti, valdyti tam tikr teritorij ir

teisti jos gyventojus. Taiau vis it funkcij koncentravimas vieno asmens rankose nereikia,

kad nebuvo teismo kaip valstybs institucijos teisingumo vykdymas yra savarankika valstybs

funkcija, vykdydamas kuri asmuo veikia btent kaip teismo narys, teisjas, o ne karo vadas,

ventikas ar administratorius.

Teisminis precedentas istorikai antrasis teiss altinis

Sprsdami ginus pirmieji istoriniai teismai taik vien tik teisinius paproius, nes kit teiss

altini tuomet dar nebuvo. Formuluodami esani paprotin norm teismai pakreipdavo t

norm valstybei reikiam pus. Toks paprotins normos interpretavimas leisdavo panaudoti

senas normas naujiems valstybs poreikiams tenkinti. Pirmuosiuose senovs teiss rinkiniuose

tvirtinti daugiausia jau teism taikyti paproiai. Teisyn tekstuose paprastai gryniausiu pavidalu

atsispindjo tokia teism praktika, juose nebuvo apibendrint, abstraki elgesio taisykli arba j

buvo labai maa, o tekst pagrind sudar dstomi pavieniai konkrets atvejai kazusai (lot.

casus atvejis). Pvz., Hamurapio teisyno straipsniai paprastai prasideda odiu jeigu, po to

apraoma konkreti situacija, kuriai skirta i norma. Kazuistinis norm pobdis leidia daryti

prielaid, kad dauguma teisynuose tvirtint taisykli yra tiesiog paimta i konkrei teismo

sprendim. Toks teiss norm dstymo bdas, vadinamas kazuistiniu, bdingas visoms senovs

teisinms sistemoms. Su tuo, kad senieji teisynai daugiausia buv teism sprendim rinkiniai,

taip pat siejamas j mediagos neisamumas, teiss norm kai kuriems svarbiems

visuomeniniams santykiams reguliuoti nebuvimas.

Ilgainiui teismai m patys kurti teises normas, kuri iorin forma buvo teisminis

precedentas. Mokslo literatroje visikai pagrstai teigiama, kad teisminio precedento tvin

yra vidurami Anglijos karalyst joje susiklost teisminio precedento taisykl ir ios taisykls

taikymo praktika, sukurta atitinkama doktrina ir jos pagrista teisin sistema, paplitusi kituose

kratuose (t krat teisins sistemos sudaro anglosaks teiss tradicij). Taiau tai nereikia,

kad kit teiss tradicij kratuose teisminis precedentas nebuvo inomas ten jis vaidino

pagalbin vaidmen. Anglijos bendroji teis (common law) XII-XIII a. krsi karaliaus sakym

ir karaliaus teism praktikos pagrindu. Urauose ali reikalavimai ir motyvuotas teismo

sprendimas pradti fiksuoti nuo vainjani teisj atsiradimo. Jie buvo ir Vestminsterio

teismuose. Nuo XIII a. tokie teism sprendimai pradti reguliariai skelbti vadinamuose Byl

ritinliuose, o netrukus ir Metraiuose, leistuose iki XVI a. vidurio. Vliau imta leisti teismo

sprendim rinkinius, sudarytus pagal tam tikr sistem. i mediaga tolesnei teismo praktikai i

pradi buvo naudojama vienam ar kitam konkreiam paproiui patvirtinti. Bet ilgainiui i ia


14

susiklost precedento taisykl: kart priimtas tos paios grandies arba auktesni teism

sprendimas, kuriame yra kokia nors teisin nuostata, taip pat aikinantis paini teiss norm ar

atsakantis teiss norm nenumatyt klausim, imtas laikyti privalomu pavyzdiu visiems

vlesniems byl, kuriuose yra panai faktini aplinkybi, sprendimams. Teisjo pareig taikyti

bendrosios teiss norm, esani ankstesniame teismo sprendime, pagrind tradicin angl

doktrina, pagal kuri teismo sprendimais deklaruojamos bendrosios teiss normos esanios

aminos ir nuo teisjo nepriklausanios. Precedento taisykl nereikia privalomosios pai

teism sprendim reikms. iuo atveju atsivelgiama ne teismo sprendimus apskritai, ne

grietai individualaus pobdio revoliucin j dal, bet sprendim motyvuojamojoje dalyje

teisjo suformuluotas bendras elgesio taisykles. Privalomomis pripastamos tik teism

sprendimuose teisj suformuluotos teiss normos.

Rungimosi procesas istorikai pirmas teismo procesas

Seniausia teismo proceso ris rungimosi (kaltinamasis) procesas kilo i nukentjusiojo ir

nusikaltlio gimini ar eim deryb dl kompensacijos valstybs atsisto pareigno

akivaizdoje. Rungimosi procesui bdingas santykinai pasyvus teisjo vaidmuo teisjas

dalyvauja kaip arbitras, vertinantis ali pateiktus rodimus ir priimantis sprendim vienos ar

kitos alies naudai. Jei nukentjlis nesikreip teism, byla nebuvo ikeliama. Vienos alies

neatvykimas buvo tolygus bylos pralaimjimui teisjas priimdavo sprendim remdamasis kitos

alies pateiktais rodymais. Reikalavim ar kaltinim pagrindimas ar paneigimas buvo tikrai

ali reikalas teisjas pats rodim nerinko ir neiekojo tiesos, jo pareiga buvo nustatyti katra

alis laimjo gin. Iekovui atsisakius reikalavim ar kaltinim, atsakovas laimjo byl.

Sprendiant gin rungimosi proceso tvarka valstybs ilaidos buvo minimalios, imama

teismo rinkliava ne tik padengdavo jas, bet ir praturtindavo valstyb. Paprastas, greitas ir pigus

rungimosi procesas i pradi buvo vienintelis, o vliau pagrindinis senovs teismo procesas.

Jo priepriea inkvizicinis (tardomasis) procesas atsirado vliau kaip priemon valstybs (ne

individo!) interesams ginti. Inkviziciniame procese teisjo vaidmuo aktyvus, teisjas tardo, pats

ieko rodym; byla ikeliama valstybs pareign ir nagrinjama tol kol bus nustatyta tiesa.

Savaime suprantama, toks aktyvumas reikia nemaas ilaidas, kurias neinia ar pavyks padengti

i nusikaltlio turto. Todl senovs valstybse inkvizicinis procesas taikytas daugiausia

valstybini ir religini nusikaltim bylose. Kitoms baudiamosioms byloms jis buvo iplstas

tik viduramiais: Vokietijoje inkvizicin proces tvirtino 1532 m. Teisynas (Karolina),

Pranczijoje - karaliaus 1498, 1539 ir 1670 m. ordonansai, Rusijoje 1497 ir 1550 m. Teisynai.

Pagal mintus teisynus prisipainimas buvo svariausiais rodymas, o tardymas kankinant


15

pagrindinis veiksmas tiriant nusikaltim. Taiau ir viduramiais ratikas, udaras, smulkiai

reglamentuotas ir brangus inkvizicinis procesas paplito anaiptol ne visur. Antai LDK tokiam

procesui paplisti nebuvo reikiam itekli. Didel reikm turjo ir neigiama bajor pozicija

i interesus labiau atitiko bejgika teismin valdia, jos stiprinimas pavojus bajor aukso

laisvei. Todl LDK net ir pagal Treij Lietuvos Statut pagrindin teismo proceso ris buvo

rungimosi procesas.

Senovs teismo procesui, kaip ir visai senovs teisei, buvo labai bdingas formalizmas.

Tai reikia, kad, atliekant teisinius veiksmus, lemiam reikm turjo tikslus nustatyt form

laikymasis, kad menkiausias nukrypimas nuo j niekais vert visas visuomenini santyki

dalyvi pastangas. Daug dmesio atliekant teisin reikm turinius veiksmus buvo skiriama

simboliniams veiksmams, ritualui. Antai LDK sprendiant byl rungimosi proceso tvarka

naudota layb forma: alys idstydavo savo reikalavimus ir savo teiginiams pagrsti

nurodydavo liudytoj arba dokument, kuris raytas teismo knygas. Po to ddavo prie teisj

kepur ir eidavo layb i tam tikros pinig sumos, kad liudytojas paliudys taip, o ne kitaip.

Jeigu prieinga bylos alis nesutikdavo priimti layb, tai byl pralaimdavo.

Norminis teiss aktas istorikai treiasis teiss altinis

Norminis teiss aktas (arba bendrj teiss norm aktas) tai teiskros subjekt specialia

tvarka ileistas oficialus raytinis dokumentas, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos

daugkartiniam naudojimui ir neribotam teiss subjekt skaiiui.

Pagrindinis normini teiss akt klasifikavimo pagrindas yra akto juridin (teisin) galia,

kuri priklauso nuo t akt ileidusio teiskros subjekto kompetencijos. Pagal kriterij

norminiai teiss aktai skirstomi statymus ir postatyminius aktus.

statymai tai nustatyta tvarka ileisti pirminiai norminiai teiss aktai, kurie turi

aukiausi teisin gali, formuluoja bendrsias teiss normas, skirtas reguliuoti svarbiausius

visuomeninius santykius.

Postatyminiai aktai tai norminiai teiss aktai, priimami remiantis statymais, jiems

neprietaraujantys, juos konkretinantys ir utikrinantys j gyvendinim.

Nei senovs, nei viduramio norminiai teiss aktai nebuvo skirstomi statymus ir

postatyminius aktus. Kad toks suskirstymas atsirast, reikalingas dvi prielaidos: 1) tam tikras

teisins minties (teiss mokslo) isivystymo lygis, ir 2) praktikai gyvendintas valdi

padalijimo principas. Senovs ir vidurami valstybse it prielaid nebuvo. Apie normini

akt suskirstym statymus ir postatyminius aktus galima kalbti pradedant 1787 m., t.y.

primus JAV Konstitucij. Bt geriau klasifikuoti senovs ir vidurami norminius aktus pagal


16

j adresat (t.y. pagal tai, kam tie aktai skirti) ir pagal galiojimo teritorij (bendri valstybiniai ir

vietiniai).

Norminis teiss aktas atsirado kaip priemon valdovo valdiai stiprinti. Valdovai

nebelauk, kol teismas pakreips jiems naudinga kryptimi senus paproius ar nustatys nauj

teisminiu precedentu apiformint norm jie m patys nustatinti elgesio taisykles, kitis

ekonomini santyki sfer, reguliuoti mokesi surinkim, prekybos taisykles, bausti u

pasiksinim valstybs interesus, suprantamus pirmiausia kaip valdaniojo visuomens

sluoksnio interesai. Norminiai teiss aktai atsirasdavo ten, kur buvo stipri valdovo valdia, kur

jis buvo pajgs utikrinti nustatyt norm laikymsi. Nra abejons, kad norminiai teiss aktai

buvo leidiami senovs Rytuose, bet ar galima teigti, kad Senovs Mesopotamija buvo vienas i

svarbiausi senovs pasaulyje tarptautins prekybos centr, per kur jo prekybos keliai Sirij,

Maj Azij, Armnij ir kt. Ankstyva prekini pinigini santyki pltra, gyva vidaus ir

usienio prekyba stimuliavo ios alies teiss raid. Todl Mesopotamijos valstybse labai anksti

(III tkstantmetyje pr. Kr.) m netekti reikms paproi teis ir pagrindiniu teiss altiniu tapo

ratikas vienos ar kitos karalysts valdovo statyminis aktas. Toks akt rinkinys, pavyzdiui,

buvo vienos i Mesopotamijos valstybli, kurios centras buvo Enunos miestas, karaliaus

Bilalamos statym rinkinys, pasirods XX a. pr. Kr.? [4, p. 24]. Negalima nepastebti, kad toks

teigimas prietarauja kiek anksiau idstytai miniai: Pagrindiniu teiss altiniu senovs Ryt

alyse itisus imtmeius liko paprotys visuomens krybos produktas, odiu perduodamas i

kartos kart. iomis nusistovjusiomis elgesio taisyklmis ir rmsi seniausios teiss normos.

Vliau paproius, kaip teiss altin, m papildyti aukiausi senovs Ryt valdov, j

administracijos, teism statymai ir sprendimai [4, p. 21-22]. Mint rimt ivad reikt

pagrsti isamiau, ia neutenka nuorodos prekybos pltr ekonominiai santykiai buvo

isivyst ir kitur, taiau LDK norminis teiss aktas tapo pagrindiniu teiss altiniu XVI a.

viduryje (t.y. vlyvaisiais viduramiais), o kituose roman-german teiss tradicijos kratuose tik

XVIII a., t.y. jau naujaisiais laikais. Anglosaks teiss tradicijos alyse tai vyko antrojoje XX a.

pusje, o tradicins teiss eimos ir religins teiss tradicijos alyse to net dabar nra! Vargu ar

verta iekoti teiss normini akt dominavimo ankstyvosios vergvaldysts visuomense, kur dar

buvo daug pirmykts bendruomens poymi!

Kunigai pirmieji istoriniai teiss aikintojai ir taikytojai; Teisinink nuomon (doktrina)

istorikai ketvirtasis teiss altinis; Pirmieji profesionals teisininkai; Teiss kultas

senovs Romoje


17

Bdingas senovs Ryt teiss bruoas yra jos nepaprastai glaudus ryys su religija. Teiss

normos (su retomis iimtimis) ia turjo religin pagrindim, buvo ikeliama j tariamai dievika

kilm ir sakralinis pobdis. i norm paeidimas kart daniausiai reik ir religijos normos

paeidim. Valstybin valdia nebuvo grynai pasaulietin valstybs vadovai paprastai buvo ir

aukiausieji ventikai, ventyklose buvo laikomi teiss norm rinkiniai, buvo sprendiami teiss

ginai, o ventikai buvo pirmieji teiss aikintojai ir taikytojai. Yra nuomon, kad ventykl

administracijos teiss reikalams tvarkyti turjo savus specialistus, diku, kuriuos galima laikyti

pirmaisiais specialiai pasirengusiais (profesionaliais) teisininkais monijos istorijoje.

Senovs Graikijoje profesionali teisinink, matyt, nebuvo, o Romoje teisininkai jau

sudar gausi socialin grup. Neturdami statym leidybos galios, Romos teisininkai teiss

raid veik savo teorini ir praktini ivad autoritetu. Teisinink veikla ypa plataus kuriamojo

pobdio gavo principato laikotarpiu, kai jie m daugiau apibendrinti teism praktik,

sisteminti ir komentuoti teis, pltoti teiss doktrin. Romn teisininkai rado bendriausias,

abstrakiausias konkrei visuomens santyki formules, todl abstrakiai buvo ireiktos ir tuos

santykius reguliuojanios teiss normos. Jie mokjo aikiai ir tiksliai formuluoti konkreias

ivadas, kartu stengsi isaugoti sensias teisines formas, spausdami jas naujus reikinius.

Romos teisininkai paliko daug veikal: komentar, vadovli (institucij), susistemint teiss

krini rinkini (digest). Teikiama Romos teisinink darbams reikm ir didelis j krybinis

produktyvumas kl sunkum praktiniams darbuotojams buvo sunku susiorientuoti, kurio

teisininko ir kuri mini reikjo laikytis tam tikru atveju, juo labiau, kad danai j nuomons

skyrsi. Mgindami sprsti i problem, imperatoriai kai kuriems teiss autoritetams oficialiai

m teikti pirmenyb. Svarbiausias iuo atvilgiu dokumentas buvo 426 metais imperatoriaus

Valentiniano III duotas nurodymas, tokia tvarka ivardijs penkis autoritetingiausius II-III a.

teisininkus: Papinianas, Paulius, Ulpianas, Gajus ir Modestinas. J nuomons buvo

pripaintos autoritetingiausiomis ir gavo svarbaus teiss altinio reikm. Pirmojo iame

penketuke, Papiniano, teiginys laikytas nugaliniu bet kurio kito autoriaus teigin, bet

nusileidianiu bendram kit dviej teiginiui, taip pat privalomomis laikytos teisinink, kuriuos

jie citavo savo ratuose, nuomons, neprietaraujanios kurio nors i penki autoritet mintims.

Perjimas nuo asmeninio prie teritorinio teiss taikymo

I pradi kiekvienas genties narys gyveno pagal savo genties paproius, jo elges reguliavo jo

genties teiss normos, o tai paprastai vadinama asmeniniu teiss taikymu. Egzistuojant

asmeniniam teiss taikymui, mogus teis pasirinkdavo ne savo nuoira, o vl vadovaudamasis

paproiu, pagal kur dalyk nustatydavo mogaus kilm: kilusysis i teistos santuokos


18

paprastai vadovaudavosi savo tvo genties teise, pavainikis motinos, mona vyro. Ilaisvint

i vergovs moni teis priklaus nuo to, kokia forma, laikantis kieno teiss jie buvo ilaisvinti.

Susidrus skirtingoms gentims priklausiusi moni interesams, paprastai pirmenyb teikta

kaltinamojo ar atsakovo genties teisei. Nusistatymas, kad teis susijusi su priklausymu geniai,

gyvavo dar ilgai po to, kai gentis nustojo buvusi viena socialine grupe, besiskiriania nuo kit

panaaus pobdio grupi. Dl ilgalaikio gyvenimo vienoje vietoje arba greta prasidjo geni

susiliejimas, jos po truput asimiliavosi, m susidaryti viena tauta, viena kalba ir bendri

paproiai. Darsi vis sunkiau pasakyti, kuriai grupei priklauso tam tikras mogus. Vietoj geni

teiss pamau m kurtis teritorin paproi teis, bendra visiems tos teritorijos gyventojams.

Vyko perjimas prie teritorinio teiss taikymo. Vakar Europoje X a. pabaigoje jau visiems tai

paiai socialinei grupei priklausantiems asmenims, gyvenantiems toje paioje teritorijoje, galiojo

tos paios teiss normos, nors vietos paproi teis kai kuriose vidurami alyse dar ilgai

nesutapo su karaliaus, t.y. bendrja visos karalysts, teise.

Pabrtina, senovs teis nra tam tikr laik teis ji yra tam tikro isivystymo lygio

teis. Pavadinti tam tikr teis senovs, vidurami ar modernija teise reikia kokybikai

apibdinti t teis. Todl Hamurapio (XVIII a. pr. Kr.), Etelberto (apie 600 m.) ir Pameds (1340

m.) teisynai yra tos paios senovs teiss, kurios epocha skirtingose alyse pasibaig skirtingais

laikais, paminklai. Galiojusi teis prasta laikyti pasenusia, netobula, archaika, o senovs teis

vertinama kaip visai primityvi. Vargu ar tokie vertinimai yra korektiki. Teis turi tenkinti

visuomens poreikius t.y. reguliuoti toje visuomenje egzistuojanius visuomeninius santykius.

Pati teis tik priemon, kuri gali pasirodyti tinkama ar netinkama priklausomai nuo usibrto

tikslo. Kol nra tam tikr santyki, nereikia ir atitinkam teiss norm. Kol visuomen neinojo

bank, nereikjo ir i tikrj nebuvo banko teiss, kol nebuvo kompiuteri ir interneto, nebuvo

informatikos teiss. Pasenusia, netobula, archaika galima vadinti teis, kuri nesugeba

sureguliuoti jau atsiradusi visuomenini santyki, kuri atsilieka nuo visuomens gyvenimo,

netenkina jos poreiki. Mums nepakakt Hamurapio teisyno norm, o babilonieiams be reikalo

bt didel dauguma ms modernios teiss norm. Nesudtinga XVIII a. pr. Kr. Babilone

susiklsiusi visuomenini santyki sistema reikalavo tokios pat nesudtingos teiss, kuriai

gyvendinti pakako tai pat nesudtingo Babilono valstybs aparato. Hamurapio teisyno, Lietuvos

Statut, Napoleono kodekso ar kurio kito teiss paminklo lyginimas su galiojaniais statymais

siekiant nustatyti j paangum ar isivystymo lyg bt metodologikai ydingas tyrimas.

Galiojusi teis buvo sukurta ne ms ir skirta ne mums, todl savaime nra nei geresn nei

menkesn u galiojani teis. iuolaikin teis yra sudtingesn, nes aptarnauja sudtingesn

visuomenini santyki kompleks. Deja, teiss sudtingumas, i esms apibdinantis teis tik

kiekybikai, danai suprantamas kaip jos kokybin charakteristika, kaip teiss tobulumo


19

poymis. Pasisakymai dl teiss tobulumo, paangumo ar isivystymo lygio yra korektiki tik

velgiant j amininko akimis. Hamurapio teisynas tiko j sukrusiai visuomenei, todl

laikytinas kokybiku tos epochos teiskros produktu, o mums jis yra puikus ini apie senovs

Ryt teis altinis.

Panaudota literatra:

1. BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999. 2. HATTENAUER, H. Europos teiss istorija. 1 tomas. Vilnius: Registr centras, 2009. 3. VAIVILA, A. Teiss teorija. Vadovlis. Vilnius: Justitia, 2000. 4. GLENDON, M.A.; GORDON, M.W.; ir OSAKWE, C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993. 5. MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002.

Treia paskaita

VAKAR TEISS TRADICIJA: ISTORINS ITAKOS IR SVARBIAUSI ISTORINS

RAIDOS ETAPAI

Vakar teiss tradicij identifikuojantys poymiai

Vakarai yra ypatinga istorin kultra ar civilizacija, kuri galima apibdinti labai vairiai,

nelygu kokie to apibdinimo tikslai. Viduramiais Vakarai buvo vadinami Okcidentu, ir is

odis apm visas tas kultras, kurioms pavyko perimti senovs Graikijos ir Romos paveld; ios

kultros buvo prieprieinamos Orientui, kuris vis pirma apm islamo, Indijos ir Tolimj

Ryt civilizacijas. Po Antrojo pasaulinio karo odiai Rytai ir Vakarai danai buvo

vartojami paymti skirtumui tarp demokratini ir socialistins stovyklos ali [1, p. 16].

H.Bermanas pabria ir kit Ryt ir Vakar skirtum, iuo metu danai aplenkiam

tyrj: tai skirtumas tarp rytins ir vakarins Krikioni banyios dali, kuris pirmaisiais

krikionikosios eros amiais atitiko skirtum tarp rytins ir vakarins Romos imperijos dali.

Nors skirtumai tarp Ryt banyios ir Vakar banyios egzistavo nuo pat ankstyviausi laik,

tik 1054 m. jos galutinai atsiskyr. is skilimas sutapo su vakarietiku sjdiu, kurio tikslas

buvo Romos vyskup padaryti vienintele Banyios galva, dvasininkij ilaisvinti nuo

pasaulietini valdov kontrols ir Banyi, kaip politin bei teisin jungin, grietai atriboti nuo

panai pasaulietini jungini. is judjimas, kurio kulminacija buvo vadinamoji Grigaliaus

reformacija ir kova dl investitros (1075-1122 m.), dav postm formuotis pirmajai moderniai

Vakar teiss sistemai, Romos katalik banyios naujajai kanon teisei (jus novum), o vliau

ir naujoms pasaulietins teiss sistemoms karalikajai, len, dvar, miest ir prekybos teisei.

Vakar teiss tradicijos kontekstu terminas Vakarai nurodo tas tautas, kuri teiss tradicija kilo

i i vyki. XI ir XII a. tai buvo Vakar Europos tautos, gyvenusios nuo Anglijos iki Vengrijos

ir nuo Danijos iki Sicilijos. Rusija ir Graikija, pasilikusios Ryt ortodoks banyios valdioje,


20

taip pat didels Ispanijos sritys, kurios buvo musulmonikos, tuo metu nedalyvavo iame

procese. Vliau buvo suvakarietintos ne tik Rusija, Graikija ir visa Ispanija, bet ir iaurs bei

Piet Amerika, taip pat kitos vairios pasaulio dalys [1, p. 16].

Norint nustatyti ar tam tikra teisin sistema priklauso Vakar teiss tradicijai, btina

atsivelgti i tradicij identifikuojanius poymius, aikiausiai apibrtus H.Bermano veikale

Teis ir revoliucija [1, p. 23-27]:

1. Vakaruose (tiesa, ne tik Vakaruose) vyrauja sitikinimas, kad teisei bdinga santykin

autonomija nuo kit socialini reikini. Nors teisei daro didel tak ekonomika ir politika,

religija ir moral, proiai ir paproiai, vis dlto j galima nuo j analitikai atskirti. Tai ne toks

savaime suprantamas dalykas, kaip atrodo i pirmo vilgsnio. Pavyzdiui, islamo teiss

tradicijoje sunku bt nubrti skiriamj rib tarp teiss ir religijos, tuo tarpu Vakaruose teis

skiriama nuo kit socialini reikini visuose trijuose jos egzistavimo lygmenyse, t. y. teisini

idj, teiss norm ir teisini santyki lygmenyse.

Pasak A.Vaivilos, teisins idjos atskiriamos nuo demokratini, ekonomini, filosofini,

gamtos moksl ir kitoki idj. Antai idja, kad suverenitetas priklauso tautai, yra ne teisin, o

demokratin, nes ja yra formuluojama tik pati vertyb, reikalaujanti pripainti tautos prioritet

prie valstybin valdi. Taiau ji nra ipltota iki konkretaus elgesio modelio. Kad tapt ir

teisine, i idj reikia performuluoti tam tikr tautos ir valdios abipusi teisi ir pareig

santyk. Demokratin idja tada virsta teisins idjos turiniu, o teisin idja demokratins

idjos forma. statymo projekte yra teisini idj, bet nra teiss norm, o statyme atvirkiai

yra teiss norm, bet nra teisini idj. Teisin idja visada gyvuoja tik teisinje smonje,

neperengia jos rib ir egzistuoja kaip dvasin, psichologin teiss normos ir praktinio elgesio

galimyb [3, p. 168].

Teisins idjos yra glaudiai susijusios su morale, bet teiss norma ir morals norma nra

tapatinamos net tuo atveju, kai j turin sudaro tas pats elgesio modelis. Apskritai teiss norma

grietai atskiriama nuo vis kit socialini norm, o teiss norm altiniai nuo kit norm

altini (pavyzdiai, Vakar teiss tradicijoje yra didiulis skirtumas tarp paproio ir teisinio

paproio).

Teiss normos gyvendinimo forma (bdas) yra teisinis santykis, kuris nra tapatinamas

su ekonominiais, moraliniais, politiniais, pasauliriniais, giminysts ir kitais visuomeniniais

(socialiniais) santykiais. Teiss normos paprastai nesukuria paties visuomeninio santykio, o tik

suteikia jam teisin form ir vertybin krypt. Todl teisinis santykis yra visuomeninio santykio

(kaip turinio) ir teiss normos (kaip formos) vienov [3, p. 318].

2. Teiss santykin autonomij nuo kit socialini reikini pabria ir stiprina tas faktas,

kad Vakar teiss tradicijoje teisini institut administravimas patiktas specialiam korpusui


21

toki moni, kurie usiima teisine veikla profesionaliai, kaip daugiau ar maiau pagrindiniu

savo darbu. Ten, kur nra aikios ribos tarp teiss ir religijos ar paproi, nra ir aikios ribos

tarp teisjo (ir apskritai teisininko) ir ventiko ar genties vado, kaimo senino ir kt. Vakaruose

teis suvokiama kaip profesija, teisinis darbas apmokamas, reikalauja specialij ini ir

gdi, nustato asmens socialin status. Teisininkai yra atskira socialin grup, profesin

korporacija, turinti savo korporacini elgesio taisykli. i dien teisei darantis vis sudtingesne,

faktikai visa aprpiania, vis labiau reikalaujant speciali profesini ini, didja profesionali

teisinink vaidmuo. Kita tendencija su teise artimai susijusi kit profesij atstov

(pavyzdiui, finansinink, auditori arba verslo konsultant) takos didjimas [7, p. 37].

3. Teisininkus profesionalus specialiai rengia atskiras auktojo mokslo padalinys,

vadinamas teisiniu mokymu, turintis sav profesin literatr ir savas profesines mokyklas ar

kitokias mokymo vietas. Teisinms inioms bei gdiams sigyti reikia speciali teiss studij ir

speciali mokomj ir profesini veikal teisins literatros, atskirtos nuo religini, groini,

buitini ir technini tekst, taip pat nuo kit specialybi literatros. Teiss studijos

organizuojamos specialiai tam skirtose mokymo staigose, o jei teis studijuojama mokymo

staigoje greta kit moksl tai specialiai tam skirtame tos staigos padalinyje.

4. Ta teisini ini visuma, kuri sisavina teisininkai profesionalai, sudtingais,

dialektiniais ryiais yra susijusi su visais teisiniais institutais, kadangi, viena vertus, teisin

literatra aprao iuos institutus, bet, kita vertus, patys tie institutai, kurie kitaip bt isibarst ir

nesutvarkyti, dabar konceptualizuojami ir susisteminami, ir itaip transformuojami orientuojantis

tai, kas apie juos kalbama moksliniuose veikaluose ir auditorijose. Kitaip tariant, teis apima ne

tik teisinius institutus, teisinius reikalavimus, teisinius sprendimus ir pan., bet ir tai, k apie iuos

teisinius institutus, reikalavimus ir sprendimus sako teiss mokslininkai (neiskiriant ir statym

leidj, teisj ir kit pareign, progai pasitaikius pasireikiani kalbani ar raani kaip

teiss mokslininkai). Teis apima teiss moksl, kurio dka ji gali bti analizuojama ir

vertinama. Kadangi Vakaruose teis pasiymi autonomikumu kit socialini reikini

atvilgiu, tai ir teiss mokslas suvokiamas kaip autonomikas ne tik tikslij moksl, bet vis

kit socialini ir humanitarini moksl, taip pat teologijos ir meno, apskritai vis kit ini

sistem atvilgiu. Per ilg laik teiss mokslas susiformavo udar ini apie teisinius

reikinius login sistem, operuojani svokomis ir kategorijomis, priklausaniomis ypatingam

rinkiniui teiss doktrinai [7, p. 38].

5. Vakar teiss tradicijoje teis suvokiama kaip vientisa integruota sistema, vieningas

knas, corpus juris. Tokia buvo jau romn civilin teis, taiau labiausiai poir teis kaip

viening sistem ipltojo XII ir XIII a. Europos kanon ir romn teiss inovai. ie i naujo

susistemino prie vien ar du imtmeius atrastus Justiniano epochos tekstus, pavadino juos


22

corpus juris Romani, ir dst juos Europos universitetuose. Kaip tik XII a. scholast technika,

leidusi sutaikyti prietaravimus ir bendrsias svokas ivesti i taisykli bei kazus, galino

pirmkart sutvarkyti ir padaryti vientis Justiniano romn teis.

6. Toki vidin teiss integracij, jos gyvybingum, patvarum ir vieningum utikrina

joje montuotas vidinis organikos kaitos mechanizmas teiss gebjimas augti keiiantis

moni kartoms ir bgant amiams. Tai unikali Vakar teiss tradicijos savyb. Jei apie penktj

poym galima sakyti, kad teiss kaip corpus juris svoka i esms slypi kiekvienoje teiss

tradicijoje, kur teis traktuojama kaip skirtinga nuo morals ar paproi, tai sitikinimas, kad

teis turi tstin pobd, kad ji gali augti i kartos kart ir bgant amiams, yra bdingas tik

Vakarams.

7. Vakar teiss tradicijoje pripastama, kad teiss augimas turi vidin logik: teis ne

tik keiiasi, stichikai ir atsitiktinai prisitaikydama prie nauj slyg, - ji kinta ir dl tam tikro

vidinio btinumo, pavaldumo tam tikriems dsningumams, nuolat besikartodama, atsikurdama ir

i naujo interpretuodama praeit tokiu bdu, kad atitikt dabarties ir ateities reikalavimus. Teis

turi ne tik savo raid ji turi savo istorij.

8. Vakaruose teis suvokiama kaip realyb, saistanti pai valstyb, kitaip tariant,

pripastama teiss virenyb politins valdios atvilgiu. is suvokimas atsirado besivystant

teisei, kilo i mintos teiss augimo logikos. Nors konstitucionalizmo idjos kilm siejama su

Amerikos revoliucija, taiau nuo XII a. visose Vakar alyse, net valdomose absoliutini

monarch, teis nebuvo visikai pajungta politinei valdiai. Tuo metu buvo pripastama

monarcho teis leisti statymus (t.y. kurti teis), taiau kartu buvo neigiama jo laisv leisti iuos

statymus savavalikai ir kol statymai nebuvo pakeisti, jie var ir pat monarch.

9. Vakar teiss tradicija yra pliuralistin - toje paioje visuomenje ar bendruomenje

koegzistuoja keletas skirting teisini sistem. Galbt tai yra bdingiausias Vakar teiss

tradicijos bruoas. Toks skirting teisini sistem koegzistavimas tik i pirmo vilgsnio atrodo

ess sunkiai manomas. I tikrj btent jis skatina Vakar politinio ir ekonominio gyvenimo

pliuralizm, utikrina ir teiss augim, ir jos virenyb, ir pagaliau visuomens laisv, politin

bei ekonomin paang.

Pati Vakar teiss tradicija formavosi diferencijuojantis banytinei ir pasaulietinei

politinei bendruomenei. Pasaulieiai, nors j gyvenim reguliavo pasaulietin teis, privaljo

paklusti ir banytinei teisei bei jurisdikcijai santuokos, eimos, paveldjimo, dvasini

nusikaltim, priesaika pagrst sutartini santyki bylose ir kitose srityse. Taiau ir dvasininkija

turjo pripainti pasaulietins teiss privalomum bei pasaulietin jurisdikcij sunkij

nusikaltim, tam tikr turtini gin ir kitose srityse, nors Banyios gyvenim reguliavo

banytin (kanon) teis. Pati pasaulietin teis buvo padalyta vairius besivaranius teiss


23

tipus, tokius kaip karalikoji teis, leno teis, dvaro teis, miest teis ir prekybos teis. To paties

asmens vien byl galjo nagrinti banytinis teismas, kit karaliaus teismas, trei senjoro

teismas, ketvirt dvaro teismas, penkt miesto teismas, et pirkli teismas. Pats teiss,

apimanios skirtingas teisines sistemas, sudtingumas lm teisini institut tobulinim.

Kokiame teisme turi bti sprendiamas ginas? Koks statymas taikytinas? Kaip galima sutaikyti

teisinius prietaravimus? U i technini klausim gldjo svarbs politiniai ir ekonominiai

motyvai: banyia prie karn, karna prie miest, miestas prie senjor, senjoras prie pirkl ir

t.t. Teis buvo tas bdas, kuriuo buvo sprendiami ie politiniai ir ekonominiai konfliktai. Servas

galjo kreiptis miesto teism, kad bt apgintas nuo savo eimininko. Vasalas galjo kreiptis

karaliaus teism, kad bt apgintas nuo savo senjoro. Dvasininkas galjo kreiptis banytin

teism, kad bt apgintas nuo karaliaus. Toks Vakar teiss pliuralizmas buvo visuomens

laisvs altinis [1, p. 26-27].

10. Vakar teiss tradicijai bdinga nuolatin kova tarp idealo ir tikrovs, tarp

dinamikumo ir stabilumo. i kova buvo (o gal ir yra) pagrindin prieastis, dl kurios Vakar

visuomens teiss raid periodikai krsdavo galingos revoliucijos, siekusios sugriauti ias

teisines sistemas. Neirint to, po i revoliucij pati Vakar teiss tradicija, neusisklendusi

vien kurios nors vienos nacionalins sistemos ribose, tik sustiprdavo ir atsinaujindavo.

Pabrtinas intelektinis idstyt poymi pobdis. Ne veltui ia vartojami odiai

suvokiama, pripastama, vyrauja sitikinimas. Vakar teiss tradicija yra vis pirma

teisinio mastymo ir teisins smons kategorija. Kol teisin smon apriorikai priima tam

tikrus teiginius kaip teisingus, tol egzistuoja pati teiss tradicija. E.Kris, ms manymu, taikliai

pastebjo, kad teiss tradicijos pasikeitimas tai ne tik socialinis perversmas; tai ir visuomens

intelekto revoliucija, naujos teisinio mstymo paradigmos atsiradimas visuomens smonje [5,

p. XVI]. Vakar teiss tradicija yra ne ten, kur sukurti tam tikri statymai ir teisiniai institutai, o

ten kur tautai bdingas toks teisinis mentalitetas. Jis neatsiranda ir nenyksta staiga, teiss

tradicijos pokyiai yra udavinys ne vienai moni kartai.

Apie Vakar teiss tradicij galima kalbti pradedant XI-XII amiumi. Tiesa, bent

penki pirmieji Vakar teiss tradicijos bruoai bdingi ir romn teiss tradicijai, taiau Romos

imperijai sulugus jie neperjo Vakar Europos german geni kultr. German teis buvo

siaknijusi politin ir religin gyvenim, paproius ir moral. Nei Frank imperijoje, nei

anglosaks Anglijoje, nei dar kur nors Europoje tuo metu nebuvo rykaus skirtumo tarp teiss

norm bei procedr ir religini, moralini, ekonomini, politini ar kitoki norm bei

praktikos. inoma, bta statym ir net statym rinkini, kuriuos ileisdavo karaliai; taiau

nebta profesionali teisinink ar teisj, nebta profesionali teiss mokslo specialist, teiss

mokykl, teiss knyg ar teiss mokslo. T pat galima pasakyti ir apie Banyi: kanon teis


24

buvo susiliejusi su teologija, ir iskyrus kelet labai primityviai sudaryt kanon rinkini bei

knyg vienuoliams, kuriose buvo suraytos bausms u nuodmes, nebta nieko, k galtume

pavadinti banytins teiss literatra [1, p. 25].

Vakar teiss tradicijos pradia pagrstai siejama su Popiei revoliucija, bet tolesn

Vakar teiss tradicijos raida nebuvo nei grynai evoliucin, nei atvirai revoliucin, bta ir

audring pokyi, ir ramaus pltojimosi. XX a. m rykti neigiamos tendencijos. Pasak

H.Bermano, nemanoma nepastebti to socialinio irimo, to bendruomeni lugimo, kuris vyko

XX a. Europoje, iaurs Amerikoje ir kitose Vakar civilizacijos dalyse. Rass, religijos, ems,

eimos, klass, kaimynysts ir darbo bendruomens ryiai vis labiau nyko ir kai kur virto

abstrakiais bei pavirutinikais nacionalizmais. is vyksmas glaudiai susijs su tuo, kad

vieningum ir bendr tiksl prarado Vakar civilizacija kaip visuma. Tradiciniai Vakar

bendruomens simboliai, tradiciniai vaizdiai ir metaforos vis pirma buvo religins ir teisins.

Bet XX a. religija pirmkart tapo i esms privaiu reikalu, o teis vis pirma praktinio

tikslingumo problema. Ryys tarp religijos ir teiss buvo nutrauktas. Nei viena, nei kita

nebeireikia bendruomens turimos savosios ateities ir savosios praeities vizijos; nei vienai, nei

kitai bendruomen nebra aistringai atsidavusi. Vakar teiss tradicija kilo i revoliucijos, po to

daugel imtmei buvo pertraukinjama ir keiiama kit revoliucij; o XX a. Vakar teiss

tradicija yra patekusi revoliucin kriz, gilesn u bet kuri kit per vis jos istorij. Nauja tai,

kad ikyla pavojus Vakar teiss tradicijai kaip visumai, o ne tik atskiriems jos elementams; ir

visa tai pirmiausia pasireikia priepriea su nevakarietikomis civilizacijomis. Ryt ir Piet

visuomens silo alternatyvas, o patys Vakarai suabejojo tuo, kad j tradicinis poiris teis yra

universaliai pritaikomas, ypa nevakarietikose kultrose. i krize yra tokia, kad kaip kai kas

mano faktikai ji t tradicij sunaikino. Pats H.Bermanas pripasta, kad tik keturi pirmieji i

deimties pagrindini skiriamj Vakar teiss tradicijos poymi dar yra bdingi Vakarams, o

kiti XX a. antrojoje pusje buvo drastikai susilpninti, ypa Jungtinse Valstijose [1, p. 10-11,

15, 56-66].

Pastarj keliolikos met vyki kontekstu tikrai negalima pritarti tokiai pesimistiniai

Vakar teiss tradicijos ateities vizijai, bet nesunku suprasti to pesimizmo prieastis. H.Bermano

veikalas Teis ir revoliucija pasirod 1983 m. Tuomet buvo sunku prognozuoti greit beveik

vis komunistini reim lugim, nors bt buv manoma velgti kai kuri tokios ateities

poymi. Taip pat nebuvo apiuopiam Europos Sjungos pltros prielaid, o apie NATO

pltimsi rytus kalbta kaip apie tolim perspektyv, kone kaip apie utopij. Taiau

komunistini reim Vidurio ir Ryt Europoje lugimas, nulms tok komunistini reim

likim ir kitose pasaulio dalyse, reik, jog vietoj prognozuotos Vakar teiss tradicijos pabaigos

matysime tik naujo jos raidos etapo pradi. Isilaisvinusios tautos usibr tiksl grti


25

Vakar teisin erdv, kuriai i seno priklaus, ir kurios poymi nesugebjo iki galo sunaikinti

net tose teritorijose sigalj totalitariniai reimai. Ketinimai buvo paremti konkreiais (ir

nemaais!) ingsniais, davusiais ger vaisi. Vakar teiss erdv sugrusios tautos ko gero yra

svarbiausias jos raidos potencialas. Jos gro tuomet, kai nemaa dalis vakariei buvo nusivyl

ir pavarg. Daug met jie saugojo vakarietik civilizacij ir paremdavo kit taut viltis ir

pastangas isilaisvinti. Dabar mes turime perimti i nat. Visuomenje daugja i misij

suvokiani moni, ir tai teigiamas enklas.

Ypating vaidmen ia turi suvaidinti teisininkai ir teiss mokslas. Negalima nesutikti su

H.Bermanu, kad mums reikia platesnio regjimo lauko. Teisinink uduotis matyti ry tarp

jiems duoto konkretaus fakto ir visos visatos sandaros. Be visuotinio konteksto atskiri faktai yra

visikai nepatikimi. Teiss koncepcij siaurumas neleidia aikiai matyti ne tik galiojanios

teiss, bet ir teiss istorijos. iuo metu teis mons vis pirma traktuoja kaip kokioje nors alyje

veikiani statym leidybos, administracini ir teismini norm, procedr ir technini gdi

mas. Istorijos vizija, susijusi su tokiu poiriu teis, yra ribota ir tvirtai susieta su daugiau ar

maiau nutolusia praeitimi ir su atskira nacija. Ties sakant, tai gali bti net ne istorijos, o tik

einamosios politikos ir vyraujani vertybi vaizdas. Pernelyg siauras poiris teis atima

galimyb j vaisingai studijuoti kit specialybi mokslininkams istorikams, politologams,

sociologams, filosofams. Jeigu teis traktuojama tik kaip vyraujanios normos, procedros ir

formalumai, ji visai nedomina kit socialini ir humanitarini moksl atstov, kurie dl to

netenka vieno turtingiausi altini, galinani giliau sismelkti savsias disciplinas. Btina

veikti teiss susiaurinim iki technini gdi, reikaling atlikti kokiam nors darbui, rinkinio;

btina veikti teiss atskyrim nuo istorijos; btina veikti visos teiss tapatinim su nacionaline

teise ir visos teiss istorijos tapatinim su nacionaline teiss istorija. Dabar reikalinga

jurisprudencija, apimanti visas tradicines mokyklas ir ieinanti u j rib. Tokia jurisprudencija

pabrt, kad statymu turi bti tikima, kitaip jis nebus veiksmingas; toks santykis su statymu

apima ne tik prot, bet ir jausmus, intuicij bei tikjim; jis apima pilnatvik socialin

sipareigojim [1, p. 11-13].

Anot E.Krio, teis turt virsti visuomens savivaldos ir socialins ininerijos priemone;

i politinio instituto, skirianio visuomen ir valstyb socialiniu institutu, vienijaniu valstyb

ir pilietin visuomen ir suteikianiu pastarajai autonomijos galimyb. Kad toks visuomens ir

valstybs derinys yra pasiekiamas, rodo daugelio Vakar teiss tradicijos krat, vis pirma

anglosaks ali, istorija [5, p. XIII].

German teis ir romn teiss recepcija. Ius commune


26

Didiul teritorij ukariav germanai, romn vadinami barbarais (gr. barbaros svetimalis),

sugriov ne vien tik Vakar Romos imperij, bet jos teritorijoje egzistavusi teisin sistem.

Daugelis tyrj tai aikino ypatingu iaurumu (kuris, es, buvo barbaro charakterio savyb) ir

prieiku barbar nusistatymu visos materialiosios ir nematerialiosios romn kultros atvilgiu.

Manytina, barbarams tiesiog nereikjo romn sukurt teisini institut, nes jie dar neturjo

atitinkam visuomenini santyki. Barbar kultra buvo gerokai atsilikusi nuo romn.

Primityvus barbar visuomeninio gyvenimas, natralusis kis, gyvulininkysts, mediokls ir

emdirbysts dominavimas ekonomikoje, menkas urbanizavimas, emas prekybos santyki lygis

lm menk teisin reguliavim barbarams dar visai pakako j paprotins teiss. Barbar

antpldis reik teisinio reguliavimo regres btent tame pasaulio regione, kur galiojo

aukiausio (lyginant su kitais kratais) isivystimo lygio teis: Vakar Europos teiss raida tarsi

nutrko tam, kad prasidt i naujo, nuo paties emiausio lygio german geni paprotins

teiss. Manoma, kad V-VIII a. german teis buvo emesnio lygio nei pirm kart Dvylikos

lenteli statymuose V a. prie Kr. urayta romn teis [6, p. 67].

Nesant ratijos, nerayta german paprotin teis ilgai vaidino svarbiausi visuomenini

santyki reguliatoriaus vaidmen. Vliau romn pavyzdiu german karaliai pasirpino urayti

savo geni teis. Uraymas sudar galimyb jiems pageidaujama kryptimi koreguoti teis,

gyventojams sukr papildom stimul laikytis jos norm, kl paties karaliaus autoritet ir tai

rod danas toki rinkini vadinimas valstybs galvos atitinkamo teisyno iniciatoriaus vardu.

Be to, didel reikm german geni teiss raidai turjo krikionybs plitimas, nes su ja plito ir

ratas. Neatsitiktinai Salij statym ileido pirmasis frank karalius krikionis Chlodvigas,

Etelberto statym pirmasis anglosaks karalius krikionis Etelbertas, Rus ties pirmieji

Kijevo Rusios didieji kunigaikiai krikionys [6, p. 67]. V-VIII a. german geni paprotins

teiss uraai vadinti bendru barbar statym (leges barbarorum, tuo atskiriant juos nuo leges

romanae romn statym) pavadinimu. Jiems bdingi visi senovs teiss poymiai.

Grietai laikydamiesi asmeninio teiss taikymo principo barbarai, patys neprim romn

teiss, suteik ukariautiems romnams galimyb j tarpusavio santykiams ir toliau taikyti

romn teis. Tai buvo pripainta daugelio german karali nutarimuose, o kai kur (Vestgot,

Ostgot, Burgundijos karalystse) greta gentini german teiss rinkini buvo net specialiai

sudaryti romnams skirti supaprastintos romn teiss rinkiniai. Romn teiss paprastai laiksi

ir dvasininkija. Romn teis nebuvo visai nunykusi, taiau gerokai susiaurjo jos taikymo erdv

ir vyko jos kokybin degradacija: susiformavo jos supaprastinta, sutrumpinta ir subarbarinta

versija vulgarioji romn teis. Pritaikyta gyvenimo realijoms i teis neteko daugelio bendr

definicij, svarbi romn teisins minties pasiekim. Svarbiausi inomi suvulgarintos romn

teiss uraai yra: Romos vestgot statymas Lex Romana visigothorum, ileistas 506 m.


27

Vestgot karaliaus Alaricho II nurodymu, X a. pavadintas Alaricho inynu (Breviarium

Alaricianum); Romos burgund statymas Lex Romana burgundionum (ileistas 517 m.

burgund karaliaus Gundobado iniciatyva); ostgot karaliaus Teodoriko ediktas Edictum

Theodorici regis (tiksli data neinoma, taiau aiku, kad is ediktas ileistas taip pat VI a.

pradioje) [6, p. 104]. Netrukus ir ita teis pasirod esanti pernelyg sudtinga. Jau po VI a. i

romn teiss Vakar Europoje buvo ilik tik fragmentai, daugelis tikrj romn teiss altini

dingo, nenaudojami terminai buvo umirti, ilik terminai po truput gijo nauj reikm.

Romn teiss vl prireik XI-XII a., kai Vakar Europoje gerokai pagyvjo ekonominis

gyvenimas, ypa prekyba. Naujiems sutartiniems santykiams reikjo teisinio reguliavimo, bet

barbar paprotin teis tam netiko ne paslaptis, kad tik susidr su romnais, pain j kai

kurias normas, germanai taip pat pradjo prekiauti. Sandoriai (vergai i Germanijos parduodami

mainais romn prekes) bdavo sudaromi romn pusje su pirkliais, kurie bdavo apsistoj

nakvyns namuose, ueigose. Toki nam eimininkas buvo vadinamas Caupo. I ia vokikas

odis Kauf, reikiantis pirkim. Germanai savo kalbose i viso neturjo savo odio iam

reikiniui vardinti! Tuo paiu laiku Vakar Europoje formuojasi naujo tipo politiniai junginiai

pasaulietins teritorins karalysts. Karaliai, siekdami panaikinti valdomos teritorijos

susiskaldym, kiek galima labiau centralizuoti savo valstybes, buvo suinteresuoti veikti teiss

partikuliarizm (sritin teiss pobd) ir apskritai plaiau teisikai reglamentuoti valstybs ir

visuomens gyvenim.

Puikiausi galimybi ikilusiems udaviniams sprsti galjo suteikti romn teis.

Romos miesto valstybs virtimas milinika ir klestinia imperija buvo susijs ne tik su

ukariavimu ir vergovs plitimu, bet ir svarbiausia su gana sudtingu rinkos kiu. Btent

pastarajam ir buvo gyvybikai reikalinga toji juridin technika ir tas teisinio reguliavimo turinys,

kurie iki iol pagrstai laikomi romn teiss pasididiavimu. Pasaulin lov ir reikm turjo

romn teisei bdingas precizikas nuosavybs santyki reglamentavimas, tvirtins individo,

privataus savininko interesus. Rinkos santyki ir prekins apyvartos susiformavimas Romos

imperijoje nebt buvs manomas, jei lygiagreta nebt vyk ir sparts atitinkamo teisinio

reguliavimo procesai. Ypa aukt isivystymo lyg romn teis buvo pasiekusi sutari srityje.

Romn teiss tekstuose buvo idstyta sudtinga norm sistema, reguliuojanti visokiausi ri

sutari sudarym, skaitant pinigin paskol, turto paskol, ustat.

Taip ipltota romn teis tapo universalia teiss sistema, kuri buvo galima taikyti bet

kurioje visuomenje, jei tik jos pagrindas buvo privatin nuosavyb ir rinkos santykiai. Todl

daugelis joje vartot termin bei konkrei klausim sprendim XII a. galjo bti pritaikyti

Vakar Europoje pradedaniam klestti prekybiniam gyvenimui. i universali ir, kaip


28

viduramiais manyta, tobula teiss sistema labai tiko to meto nuosavybs santykiams ir preki

apyvartai teisikai reguliuoti.

Taiau romn teis XI-XII a. jau buvo beveik visikai umirta. Seno Digest

(pagrindins Romn teiss svado, sudaryto VI a. Bizantijos imperatoriaus Justiniano

pavedimu, dalies) rankraio vienoje Italijos bibliotek Pizoje XI a. suradimas atkreip save

vis dmes. is autentikas romn teiss ini altinis buvo perraytas, o paskui vairiuose

iaurs Italijos, o netrukus ir kit ali miestuose jis imtas studijuoti k tik kurtuose

universitetuose. Vliau, XV a. pradioje, Piz umus florentieiams, rankratis buvo ivetas

Florencij, todl, prajus kuriam laikui, jis buvo pavadintas Florencijos rankraiu, arba tiesiog

Florentina. Florentinos suradimas ir romn teiss studijos Bolonijos bei kituose universitetuose

ir buvo ta btina prielaida, kuri atvr keli romn teiss naujam suvokimui. Romn teiss

permimas, arba recepcija, tapo reikmingu ir unikaliu Vakar Europos vidurami teisinio

gyvenimo reikiniu. Atgaivinta romn teis tapo Ius commune, bendra Vakar Europos teise. Ji

padjo sukurti bendr Vakar Europos teisin kultr, teiss moksl, teisin isilavinim ir kt.,

t.y. vis tai, k mes vadiname Vakar teiss tradicija.

Popiei revoliucija ir kanon teis

Anot H.Bermano, iki XI a. Vakar Europos tautos neturjo teiss kaip aikios reguliavimo

sistemos ar kaip aikios minties sistemos. Greta daugybs paprotins teiss norm galiojo

negauss centrins valdios ileisti norminiai teiss aktai, taip pat banytins teiss normos.

Teis naudojosi nedideliu skaiiumi paprasiausiu teiss termin, kuri nemaai buvo paveldta

i kadaise ia galiojusios romn teiss. Ir pasaulietin, ir banytin sritys stokojo grietos teiss

atskirties nuo kit visuomenins kontrols proces ir nuo kit intelektualins veiklos tip.

Pasaulietin teis kaip visuma dar nebuvo iskirta i bendr gentini, vietini ir feodalini

paproi ar i bendr karaliaus dvaro paproi. Panaiai ir banytin teis daugiausia buvo

itirpdyta banyios gyvenime ir buvo vis pirma vietin, regionin ir paprotin, o ne

centralizuota ar tvirtinta statymu. Kartu nebta ir supratimo apie teis kaip apie aikiai

apibrt norm ir svok kn. Nebta didij teisini tekst, nagrinjani pamatines

teiss svokas, kurios galiausiai suformavo Vakar teiss sistem struktrinius elementus. Dar

nebuvo nei teisinink, nei profesionali teisj, nei teism hierarchijos. Galima teigti, kad teiss,

kaip grietos socialinio reguliavimo sistemos, Vakar Europos taut gyvenime iki pat XI a. buvo

tik uuomazgos [1, p. 121].

Pirmiausia kanon teiss, o vliau ir len, dvar, miest, prekybos ir karali teiss

subsistem atsiradimas Vakar Europoje pagrstai siejamas su pamatiniais socialiniais,

ekonominiais ir politiniais pokyiais, vykusiais XI a. pabaigoje, XII a. ir XIII a. pradioje. Pasak


29

H.Bermano, pirmiausia tai buvo atsakymas revoliucines permainas, vykusias Banyioje ir

Banyios santykiuose su pasaulietine valdia. Iki pat XI a. Banyia buvo vertinama ne kaip

politinis junginys, o pirmiausia kaip dvasin moni bendrija. Valstybi teritorijoje jai vadovavo

imperatoriai ir karaliai, o tiesiogiai vyskupai, i kuri svarbiausiu tradicikai laikytas Romos

vyskupas, nuo V a. tituluojamas Romos popieiumi. Valdovai pasaulieiai ne tik aktyviai

dalyvavo parenkant dvasininkus, bet asmenikai auk banytinius susirinkimus ir s

ti konspektas 2011 pirma dalis

Documents