tician tabizis publicistikamapress.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/socialur...axmetelis, niko...

154
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti mariam toraZe tician tabiZis publicistika masobrivi komunikaciebis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad wardgenili disertacia naSromi Sesrulebulia iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi samecniero xelmZRvanelebi - filosofiis doqtori JurnalistikaSi, profesori dali CikvilaZe; filologiis doqtori, profesori Tamaz jologua. Tbilisi 2013 avtoris stili daculia

Upload: others

Post on 01-Feb-2021

1 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis

    socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti

    mariam toraZe

    tician tabiZis publicistikaMA

    masobrivi komunikaciebis doqtoris

    akademiuri xarisxis mosapoveblad wardgenili

    d i s e r t a c i a

    naSromi Sesrulebulia iv. javaxiSvilis

    saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi

    samecniero xelmZRvanelebi -

    filosofiis doqtori JurnalistikaSi,

    profesori dali CikvilaZe;

    filologiis doqtori,

    profesori Tamaz jologua.

    Tbilisi 2013

    avtoris stili daculia

  • 2

    sarCevi

    ОглавлениеSesavali....................................................................................................................................................................... 4

    I Tavi............................................................................................................................................................................. 14

    publicistis SemoqmedebiTi individuloba epoqis pirispir........................... 14

    1.1. epoqasTan adaptaciis fsiqologiuri motivebi ..................................................... 14

    1.2. tician tabiZis publicisturi azrovnebis stilis ramdenimeTavisebureba.......................................................................................................................................................... 17

    II Tavi........................................................................................................................................................................... 31

    erovnuli problematikis amsaxveli statiebi................................................................. 31

    2.1. „qarTuli idea“......................................................................................................................................... 31

    2.2. `omis Tema qarTul mwerlobaSi~..........................................................................................40

    2.3. ,,wyaldidoba saqarTveloSi”.....................................................................................................44

    2.4. `saliteraturo qarTulisTvis~ ............................................................................................46

    III Tavi.......................................................................................................................................................................55

    werilebi qarTuli literaturuli cxovrebis organizebis Sesaxeb....55

    3.1. ”saxelmwifo gamomcemloba” (werili 1-li) ...............................................................55

    3.2. ”saxelmwifo gamomcemloba” (werili me-2) .................................................................57

    3.3. ”qarTuli Jurnali” .............................................................................................................................59

    3.4. ”saagarako saxli” .................................................................................................................................63

    3.5.”momavali sezoni” ....................................................................................................................................66

    IV Tavi.........................................................................................................................................................................69

    werilebi axalgazrda Taobis problematikaze .............................................................69

    4.1. ”studentobis tradiciebi”...........................................................................................................69

    4.2. ”სtipendiebi” ...............................................................................................................................................724.3. ”Cveni studentoba”................................................................................................................................77

    V Tavi........................................................................................................................................................................ 81

    werilebi qarTvel xelovanTa socialuri problemebis Sesaxeb............... 81

    5.1. ”fondi xelovnebisTvis” ................................................................................................................. 81

    5.2. ”xelovnebis sasaxle”........................................................................................................................85

    5.3. `specebis kuriozi” ...............................................................................................................................86

    VI Tavi.........................................................................................................................................................................88

    werilebi xelovnebaze ...............................................................................................................................88

  • 3

    6.1. musika _ ”zaqaria faliaSvili”......................................................................................88

    6.2. Teatri - ,,kote marjaniSvili” ............................................................................................. 91

    ,,durujis“ deklaracia”........................................................................................................................... 91

    6.3. ”rusTavelis Teatri”......................................................................................................................97

    6.4. ”cxvris wyaro” qarTul scenaze” ......................................................................................101

    6.5. qandakeba - ”akakis Zegli”...........................................................................................................104

    6.6. mxatvroba - ”niko firosmani”.................................................................................................109

    6.7. ”qimerioni”...................................................................................................................................................129

    daskvna .......................................................................................................................................................................135

    bibliografia.....................................................................................................................................................140

  • 4

    Sesavali

    tician tabiZis saxeli mkiTxvelis cnobierebaSi asocirebulia mZafr

    da elvare poeziasTan, modernistul-avangardistul mxatvrul ZiebebTan.

    farTo sazogadoeba naklebad interesdeba misi publicisturi

    SemoqmedebiT, romlis gacnobis gareSe SeuZlebeli iqneba tician tabiZis

    personis srulyofilad danaxva.

    iseTi rangis poetis daintereseba JurnalistikiT, rogoric tician

    tabiZe iyo, mxolod moduri gataceba, cxadia, ar SeiZleboda yofiliyo.

    misi publicisturi Semoqmedeba ar hgavs am sferoSi SemTxveviT

    aRmoCenili adamianis trafaretul opusebs.

    tician tabiZe, iseve rogorc sxvadasxva qveynis bevri gamoCenili

    mwerali, JurnalistikaSi da publicistikaSi miizida sazogadoebrivi

    azrovnebis am formisTvis niSandoblivma mkveTrma pirdapirobam,

    emociurobam, polemikurobam.

    simbolisturi Tu avangardistuli poeziis da publicistikis

    Tanaarseboba tician tabiZis SemoqmedebaSi am pirovnebis farTo

    inteleqtualur SesaZleblobebsa da interesebze metyvelebs. Cans, rom

    tician tabiZis talants TviTgamoxatvisTvis mravalferovani saSualebebi

    sWirdeba.

    tician tabiZis publicistika maxvili, emociuri da erudiciiT

    aRWurvili azrovnebis produqtia. Ppublicisturi Janrebi gasaqans

    aZlevs tician tabiZis aqtualur azrs, mis miswrafebas, Tavisufali

    fiqris procesis Tanamonawile mkiTxvelic gaxados. tician tabiZis

    publicistika misi mkafio humanisturi msoflxedvis gamomJRavnebaa _ aq

    nebismieri mosazreba, dakvirveba, informacia, faqti emsaxureba adamianisa

    da sazogadoebis tkiviliani arsebobis warmoCenas.

    aqtualoba

    TanamedroveobaSi, CvenTanac da uxcoeTSic, mZafria interesi

    totalitarizmis epoqis, rogorc mZime istoriuli memkvidreobis mimarT.

  • 5

    am epoqis specifikis warmoCenas araerTi gamokvleva mieZRvna.

    gansakuTrebiT aqtualuria im mwerlebis, poetebis, saerTod, Semoqmedi

    adamianebis naazrevis _ maT Soris publicisturis _ kvleva, romlebic

    imsxverpla sastikma epoqam da romelTa sicocxle xSir SemTxvevaSi

    swored am naazrevs Seewira. mkiTxvelisTvis sainteresoa, raze

    fiqrobdnen da msjelobdnen isini im mZime wlebSi.

    me-20 saukunis dasawyisis presa zogadad, da konkretulad _ tician

    tabiZis publicistur-Jurnalisturi statiebi Tanamedrove Jurnalistikas

    karnaxobs Tvalsawieris gafarToebas – dainteresebas adamianiT, misi

    bediT, misi Rirseuli arsebobiT, SromiT da SemoqmedebiT.

    dRes aqtualuria tician tabiZis weris meTodologiis gacnoba,

    gaTvaliswineba. Aamas isic gansazRvravs, rom avtori Tavis statiebSi

    warmodgeba rogorc aqtiuri da avtoritetuli moqalaqe.

    mecnieruli siaxle

    naSromSi gamovlenili da Seswavlilia tician tabiZis raritetuli

    publikaciebi – me-20 saukunis dasawyisSi gamomaval gazeTebSi _

    ,,barrikadi“, ,,rubikoni“, ,,baxtrioni“ da ,,saqarTvelo“ – dabeWdili

    sagazeTo statiebi, romlebic pirveli publikaciis Semdeg aRar

    gamoqveynebula.

    agreTve gaanalizebulia sxvadasxva akademiur gamocemebSi

    gamoqveynebuli tician tabiZis publicisturi werilebi, rac, erTi mxriv,

    avsebs misi Semoqmedebis Sesaxeb mkiTxvelis warmodgenas da, meore mxriv,

    amdidrebs qarTuli Jurnalistikis istorias.

    kvlevis miznebi da amocanebi

    kvlevis mTavar mizans warmoadgens tician tabiZis publicistikis

    Sinarsis da Rirebulebis warmoCena, aqtualizacia da masSi areklili

    epoqis problematikis gamokveTa.

    am mizans ukavSirdeba kvlevis Semdegi amocanebi:

  • 6

    realobasTan tician tabiZis, rogorc publicistis, adaptirebis

    fsiqologiuri motivebis gagebis cda;

    tician tabiZis publicisturi azrovnebis stilis zogierTi

    Taviseburebis, azris gamoxatvis saxeobrivi da kompoziciuri xerxebis

    ganxilva;

    imis warmoCena, Tu ras miiCnevda publicisti erovnuli idento-

    bisTvis safrTxis Semqmnel epoqaSi yvelaze mniSvnelovnad qarTuli

    cnobierebis SenarCunebisa da ganviTarebisTvis;

    mweralTa da xelovanTa, agreTve studentobis socialuri

    mdgomareobis, literaturisa da xelovnebis socialuri funqcionirebis

    problemebis gamokveTa publicistis naazrevSi;

    xelovnebisadmi miZRvnili statiebis specifikaze dakvirveba;

    dakvirveba imaze, Tu ramdenad da rogor axerxebs Tavisufali

    Semoqmedi totalitaruli reJimis pirobebSi simarTlis gamoxatvas.

    kvlevis meTodologia

    kvlevisas teqstze muSaobis procesSi upirveles yovlisa

    gamoyenebulia dokumentis detaluri da imavdroulad mTlianobiTi,

    integrirebuli analizis meTodi, romlis meSveobiT interpretirebulia

    teqsti, warmoCenili da gaazrebulia qveteqsti.

    Kkvlevis analizis etapze gamoyenebulia istoriuli analizis

    meTodi. tician tabiZis publicistika ganxilulia im epoqis konteqstSi,

    romelSic igi Seiqmna, agreTve Tanamedroveobis gadmosaxedidan.

    kvlevaSi gamoyenebulia SedarebiTi analizis meTodi, romlis

    saSualebiT gamovlenilia paralelebi – warmodgenilia tician tabiZis

    im TanamedroveTa araerTi mosazreba, romlebic amave TematikiT

    interesdebodnen.

    naSromSi ama Tu im formiT ganxilulia tician tabiZis 30-mde

    publikacia – werilebi, romlebic sxvadasxva wyarodan iqna moZiebuli.

    10-ze meti statia damuSavebulia tician tabiZis TxzulebaTa

  • 7

    samtomeulis meore da mesame tomebidan, xolo sxva statiebi _ me-20

    saukunis dasawyisis qarTuli periodikidan – ZiriTadad

    ,,cisferyanwelTa” sagazeTo gamocemebidan: ,,baxtrioni” (redaqtori _

    giorgi leoniZe. Ggamodioda 1922 wlis 3 ivlisidan 1923 wlis

    Tebervlamde), ,,barrikadi” (redaqtori tician tabiZe. Ggamodioda 1922 -

    1924 wlebSi, sakmao intervalebiT) da ,,rubikoni” (,,sruliad saqarTvelos

    axali mwerlobis kavSiris” yovelkvireuli organo. gazeTs xels awers

    saredaqcio kolegia. kavSirs, romelmac ori weli iarseba,

    xelmZRvanelobda grigol robaqiZe). Aam gazeTebis araerTi nomeri

    gadaurCa sabWoTa saxelmwifos mier maT mizanmimarTul ganadgurebas.

    raritetebis fondi ZiriTadad daculia saqarTvelos parlamentis

    erovnul biblioTekaSi da poet ioseb griSaSvilis saxl-muzeumSi

    arsebul pirad arqivSi.

    tician tabiZis publikaciebs Soris Cvens mier aqcenti gakeTda

    maTze, romlebsac gamokveTilad publicisturi xasiaTi aqvT da amave

    dros saSualebas iZlevian davakvirdeT, Tu ramdenad da rogor axerxebs

    Tavisufali Semoqmedi totalitaruli reJimis pirobebSi simarTlis

    gamoxatvas.

    naSromis struqtura

    sakvalifikacio naSromi, Sesavlisa da daskvnis garda, Sedgeba eqvsi

    Tavisagan. naSroms axlavs damowmebuli da gamoyenebuli literaturis

    sia.

    pirveli Tavi eZRvneba sabWoTa realobasTan tician tabiZis

    adaptaciis fsiqologiur motivebs; aqve warmodgenilia misi

    publicisturi stilis da ostatobis zogadi daxasiaTeba.

    Mmeore TavSi gaerTianebuli statiebi gamoxatavs tician tabiZis

    refleqsias qarTul erovnul xasiaTze, saqarTvelos bedze, qarTul

    enaze.

  • 8

    Mmesame TavSi ganxilulia tician tabiZis raritetuli statiebi,

    romlebic exeba qarTuli literaturuli cxovrebis organizebis rTul

    problemebs, arsebiTad ki literaturis gadarCenis problemas sabWoTa

    reJimis pirobebSi.

    meoTxe TavSi saubaria im rariteuli statiebis Sesaxeb, romlebic

    warmoadgens publicistis cdas, sazogadoebis da xelisuflebis

    yuradReba mimarTos axalgazrda Taobis, kerZod, studentebis mwvave

    socialuri problemebisaken.

    mexuTe TavSi laparakia publicistur statiebze, romlebSic

    qarTvel xelovanTa mZime socialuri mdgomareobaa ganxiluli.

    meeqvse TavSi msjelobis sagania tician tabiZis publicisturi

    gamoxmaurebebi qarTuli Teatris, musikis, qandakebis, mxatvrobis

    gansakuTrebuli mniSvnelobis mqone novatorul movlenebze.

    sakiTxis Seswavlis istoria

    qarTuli Jurnalistikis istoriaSi tician tabiZis publicistika

    misi Semoqmedebidan ar gamocalkevebula rogorc sagangebo Seswavlis

    sagani, magram misi calkeuli publicisturi nawarmoebebi, bunebrivia,

    mkvlevarTa yuradRebis miRma ar darCenila.

    poetis biografiisa da eseistikis mkvlevarTa Soris gansakuTrebuli

    aRniSvnis Rirsia mirian abulaZis monografia ,,tician tabiZe” (abulaZe:

    1961), sargis caiSvilis wigni ,,winamorbedni da Tanamedroveni” (caiSvili:

    1986), akaki vasaZis ,,tician tabiZe” (vasaZe: 1985), zaza abzianiZis

    ,,literaturuli portretebi” (abzianiZe: 2009), soso siguas ,,modernizmi”

    (sigua: 2008) da sxva samecniero-kvleviTi xasiaTis naSromebi. unda iTqvas,

    rom am naSromebSi tician tabiZis publicistika ar aris gaanalizebuli,

    magram zogadad Sefasebulia da es Sefaseba mniSvnelovania.

  • 9

    Mmirian abulaZe Seiswavlis tician tabiZis biografiasa da poetur

    Semoqmedebas, xolo publicistikis Sesaxeb aRniSnavs, rom is metyvelebs

    misi avtoris farTo literaturul interesebze, romelic Janrobrivi

    TvalsazrisiT arasdros izRudeboda. abulaZe maRal Sefasebas aZlevs

    tician tabiZis publicistikas da miiCnevs, rom poetma ,,Tavis SesaniSnav

    poeziasTan erTad, dagvitova ostaturad dawerili mxatvruli narkvevebi,

    istoriul-literaturuli da Teoriuli gamokvlevebi, publicisturi

    werilebi da brwyinvale eseisturi xasiaTis nawerebi” (abulaZe 1961: 12).

    sargis caiSvilis azriT, tician tabiZis werilebSi ,,naTlad Cans is

    farTo literaturuli horizonti da maRali gemovneba, rac udavod iyo

    tician tabiZis mTeli Semoqmedebis mTavari niSan-Tviseba” (caiSvili 1986:

    142).

    akaki vasaZes tician tabiZe warmoudgeba ara mxolod qarTuli

    leqsis novatorad, romelsac, agreTve, didi wvlili miuZRvis rusuli da

    evropuli poeziis TargmnaSi, aramed ,,istoriulad principuli

    mniSvnelobis Teoriuli da publicisturi werilebis avtorad, qarTuli

    Teatris ganaxleba-aRorZinebis bed-iRbalze mzrunvel moamaged da im

    WeSmarit saxalxo moRvawed, Tavis wil bevrad rom apirobebda

    kulturul-SemoqmedebiTi atmosferos sisavses da cxovelmyofelobas”

    (vasaZe 1985: 3). Aa. vasaZe saubrobs tician tabiZis mravalmxriv

    SemoqmedebiT talantze, romlis upirvelesi niSnebia mZlavri pirovnuli

    energia da dauokebeli swrafva TviTgamosaxvisken. Aavtori sagangebod

    msjelobs tician tabiZis aRtacebul damokidebulebaze qarTvel

    studentTa brZolisunarianobisadmi da Seaxsenebs mkiTxvels mis statias

    ,,studentobis tradiciebi” (vasaZe 1985: 14).

    zaza abzianiZis statiaSi igrZnoba empaTia tician tabiZis poeturi

    naturis mimarT. mkafio StrixebiT aris daxatuli misi SemoqmedebiTi

    portreti. avtori am ganumeoreblad Taviseburi, artistuli da

    Tavisufebismoyvare adamianis cxovrebis logikur finalad miiCnevs

    sabWoTa represiebis epoqaSi mis tragikul daRupvas. ,,arc ticianamde,

    arc Semdeg, arcerT qarTvel poets aseTi mondomebiT sagangebod ar

    uZerwia Tavisi ieri... ticianis cxovreba am scenaze daiwyo rogorc

    uwyinari TamaSi, rogorc farsi, Tavisi tradiciuli niRbebiT, magram

  • 10

    damTavrda, rogorc berZnuli tragedia _ ulmoblad da SemaZrwuneblad”

    (abzianiZe 2009: 286).

    soso sigua wignSi ,,modernizmi” mkiTxvels acnobs im ZiriTad

    braldebebs, romlebic sabWoTa xelisuflebis mier iyo SeTiTxnili

    tician tabiZis winaaRmdeg: poeti ,,mxilebul da ganadgurebul iqna...“ _

    mas dabralda teroristul-diversiul, jaSuSur organizaciebTan

    urTierToba sabWoTa kavSiris damxobis mizniT, monawileoba faSistur

    organizaciaSi, mavnebloba literaturisa da xelovnebis frontze (sigua

    2008: 184-185).

    wignSi Tavmoyrilia informacia ,,cisferyanwelebis” mier gamocemuli

    gazeTebis Sesaxeb (sigua 2008: 111-113).

    statiaSi ,,omi da literatura” soso sigua mimoixilavs tician

    tabiZis Tanamedrove qarTveli mwerlebis _ konstantine gamsaxurdias,

    grigol robaqiZis, paolo iaSvilis da TviTon tician tabiZis

    mosazrebebs am Temaze. wignis avtors gansakuTrebulad sainteresod

    miaCnia tician tabiZis werili ,,omis Tema qarTul mwerlobaSi”, romelic

    ,,pacifizmis winaaRmdegaa mimarTuli da amarTlebs omis aucileblobas,

    qarTvelTa mebrZol suls, romelic hqonda dids Tu pataras”(sigua 2008:

    70). mkvlevaris azriT, tician tabiZem omis heroika qarTveli eris

    nacionalur Tvisebad miiCnia da Tanamokalmeebs mouwoda, egrZnoT omis

    suli da ar efiqraT omis borotebaze (sigua 2008: 70).

    amave statiis _ ,,omis Tema qarTul mwerlobaSi” _ Sesaxeb msjelobs

    tician tabiZis prozis mkvlevari salome kapanaZe (kapanaZe 2005: 121-123).

    2002 wels gazeTSi ,,Cveni mwerloba” gamoqveynda tician tabiZis am

    statiis Cveni analizi, romelic warmodgenilia sadisertacio naSromSi

    (toraZe 2002b: 4).

    salome kapanaZis wigni ,,cisferi yanwebidan _ maradisobamde”

    (kapanaZe: 2005) mniSvnelovani da sayuradRebo naSromia tician tabiZis

    publicistikis kvlevis TvalsazrisiT. aq gamoTqmulia mosazreba, rom

    tician tabiZis ,,sruli identifikaciisTvis, namdvili ragvarobis

    gansazRvrisTvis sakmarisi ar aris misi lirikuli Sedevrebis Sefaseba,

    aucilebelia misi prozauli memkvidreobis Rirebulebis

    gaTvaliswinebac” (kapanaZe 2005: 12).

  • 11

    Mmkvlevari Tavis wignSi aanalizebs tician tabiZis prozas _

    moTxrobebs, prozaul miniaturebs, novelebs, kinoscenars da maTSi

    simbolizmis gamovlinebebs eZebs. magram avtoris yuradRebis miRma ar

    darCenila tician tabiZis ramdenime publicisturi narkvevic, magaliTad,

    ,,axali mcxeTa” (kapanaZe 2005: 62-63), ,,qarTveli mwerlebi somxeTSi”

    (kapanaZe 2005: 69-73). Aes ori narkvevi Cvens mierac iyo Seswavlili, rac

    aisaxa 1997 wels Tsu Jurnalistikis fakultetis konferenciaze

    wardgenil moxsenebasa da gamoqveynebul TezisebSi: ,,tician tabiZis

    narkvevebis kompozicia” (toraZe 1997: 17,18). Ees kvleva asaxulia Cvens

    sadisertacio naSromSi.

    s. kapanaZe aanalizebs tician tabiZis statiebs _ ,,saliteraturo

    qarTulisTvis” da ,,tfilisi” _ miZRvnils qarTuli enis diskriminirebis

    Temisadmi da miaCnia, rom es statiebi ,,erovnuli TviTgamorkvevis mwvave

    problemebiTaa aRsavse” (kapanaZe 2005: 184,185).

    s. kapanaZis zemoTxsenebul wignSi mimoxilulia tician tabiZis

    narkvevebi _ ,,axali kolxida”, ,,rionidan enguramde”, ,,tyvarCeli”,

    ,,orpiri”, ,,erTi kvira oseTSi” (kapanaZe 2005: 51-67) da Sefasebulia isini,

    rogorc aRmSeneblobis ideiT gatacebuli humanisti mwerlis

    Txzulebebi.

    s. kapanaZis wignSi adgili eTmoba tician tabiZis narkvevs ,,ase iReba

    kulturis kari darialTan” (kapanaZe 2005: 80-81). Ees narkvevi imiTac aris

    mniSvnelovani, rom warmoaCens tician tabiZis aqtiur mcdelobas,

    Seitanos wvlili saqarTvelos kulturul cxovrebaSi, gaaaqtiuros

    erovnuli saganZuris dacva da popularizacia. Naq saubaria qarTveli

    poetis cnobil iniciativaze, yazbegSi daearsebinaT saliteraturo da

    mxareTmcodneobiTi muzeumi, romelic aleqsandre yazbegis cxovrebisa da

    moRvaweobis amsaxveli muzeumic iqneboda.

    gasaziarebelia s. kapanaZis Sexeduleba ilia WavWavaZis mkvlelobis

    me-15 wlisTavze dawerili tician tabiZis werilis paTosis Sesaxebac: ,,20-

    30-ian wlebSi proletaruli kritika f. maxaraZis meTaurobiT gaafTrebiT

    ebrZoda iliasa da misi Semoqmedebis mkvlevarT... aseT atmosferoSi t.

    tabiZem mainc moaxerxa eTqva mTavari saTqmeli ilias, rogorc poetisa

    da eriskacis did misiaze qarTul sinamdvileSi” (kapanaZe 2005: 133-134).

  • 12

    s.kapanaZis TqmiT, es ,,narkvevebi ufro saagitaciod arian

    gamiznuli...” da maTSi vlindeba ,,ideologiuri da momwodebluri paTosi”

    (kapanaZe 2005: 82). gasagebia, ra tipis agitaciasa da ideologiaze

    saubrobs mkvlevari. am sakiTxis arsis interpretirebis cdaa mocemuli

    Cvens moxsenebaSi _ ,,tician tabiZis sabWoTa periodis narkvevebis

    fsiqologiuri motivaciis gagebis cda”, romelic wakiTxuli iyo

    saqarTvelos umaRlesi saswavleblebisa da Tsu Jurnalistikis

    fakultetis respublikur samecniero konferenciaze da aisaxa

    gamoqveynebul TezisebSi (toraZe 2002a: 40-43) masala warmodgenilia Cvens

    naSromSi.

    samarTliania s. kapanaZis mier gamoTqmuli Tvalsazrisi, rom tician

    tabiZis ,,mxatvruli koncefciis wyalobiT epoqisTvis damaxasiaTebeli

    sazogadoebriv-politikuri, socialuri da sulieri cxovreba asaxulia

    maxvili publicistis TvaliT... narkvevebi TvalsaCinos xdian mwerlis

    ganswavlulobas, sinamdvilis novatorul, maRalxatovan xilva-aTvisebis

    unars... publicistur sibrZnesa da gancdiTi simaxviliT savse mxatvrul

    azrovnebas” (kapanaZe 2005: 82).

    s. kapanaZis naSromSi saubaria tician tabiZeze, rogorc qarTuli

    Teatrisa da mxatvrobis qomagze, am sferoSi novaciebis mxardamWerze.

    mkvlevaris interesi fokusirebulia kote marjaniSvilis, sandro

    axmetelis, niko firosmanis, lado gudiaSvilisa da iakob nikolaZis

    SemoqmedebiT naturebze, kafe ,,qimerionis” STambeWdaobasa da

    momxibvlelobaze (kapanaZe 2005: 172-183).

    aRsaniSnavia, rom profesionalma qarTvelma Teatrmcodneebma _

    profesorebma vasil kiknaZem da nodar gurabaniZem _ TavianT wignebsa da

    saxelmZRvaneloebSi gamokveTes tician tabiZis, rogorc Teatraluri

    reformis erT-erTi ideologis figura, daimowmes misi werilebi da

    gamoxmaurebebi Teatris Sesaxeb. vasil kiknaZe msjelobs

    ,,cisferyanwelebisa” da ,,durujelebis” pirad megobrul kontaqtebze,

    romelTac ,,uTuod esTetikuri xasiaTis principebic edo safuZvlad”

    (kiknaZe 2003: 523). Aavtori sagangebod aRniSnavs, rom tician tabiZe

    Tanadgomas ucxadebda ,,durujis” manifests da mis ,,kadnier tonsac” ki

  • 13

    uWerda mxars. Aaqve moyvanilia tabiZis citata statiidan ,,durujis”

    deklaracia” (kiknaZe 2003: 525).

    Nnodar gurabaniZe lope de vegas piesis _ ,,fuente ovexunas”

    marjaniSviliseuli dadgmis mimoxilvisas imowmebs tician tabiZis,

    rogorc TviTmxilvelis da, SeiZleba iTqvas, erT-erTi pirveli

    recenzentis, mosazrebebs: ,,marjaniSvils aqvs mozRvavebuli mewyeris

    STagoneba da Tu zvavad wamovida...” (gurabaniZe 2012: 15).

    1999 wels Jurnal ,,ciskarSi” daibeWda Cveni statia ,,tician tabiZe

    erovnuli TviTcnobierebis Sesaxeb”, romelSic gaanalizebulia tician

    tabiZis mier 1916 wels gazeT ,,saqarTveloSi” gamoqveynebuli statia

    ,,qarTuli idea” (toraZe 1999: 132-134). masala warmodgenilia sadisertacio

    naSromSi.

  • 14

    I Tavi

    publicistis SemoqmedebiTi individuloba epoqis pirispir

    1.1. epoqasTan adaptaciis fsiqologiuri motivebi

    ,,...da me xandisxan meCveneba

    viTom samyaro

    baRia didi, dawyevlili

    da Sxamiani.

    mZime mxedarni, SublSekruli

    da uabjaro

    mohqrian: rembo, eredia,

    emil verharni.

    TiTqo SecdomiT Semiyvana

    viRacam baRSi

    da SiSiT vxedav gigantis Crdils

    mimfrinav mxedars.

    uRono, susti, avtirdebi

    patara bavSvi

    da Tan mrcxvenia, vixedebi,

    xom arvin mxedavs...” _

    uabjaroni

    (tabiZe 1995: 30)

    „ ...politikur ambebSi me savsebiT naTlad ver verkveodi. Cemi

    damokidebuleba rusul da frangul simbolizmTan sruliad

    arakritikuli iyo... metismetad did xarks vuxdidiT arajansaR, bohemur

    artistizms, vqadagebdiT „xelovnebisaTvis“... samma welma, romelmac

    ganvlo oqtombridan saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebamde

    da siaxlovem axalgazrda bolSevik megobrebTan, romlebic

    saqarTveloSi iatakqveS muSaobas eweodnen, SegnebaSi garkveuli sinaTle

  • 15

    Seitana“ (tabiZe 1960: 23-24) – sikvdilmisjilis Sewyalebis Txovnis

    intonaciiT aRbeWdili avtobiografia misi avtoris – tician tabiZis

    „miwasTan dabrunebas“ amcnobda sazogadoebas. am tragikuli

    Semobrunebis Semdeg bohemuri artistebi, melanqoliuri pieroebi da

    aristokrati dendebi, imdroindeli komunisturi nomenklaturis eniT rom

    vTqvaT, „mxatvruli inteligenciis im saukeTeso warmomadgenlebad

    iqcnen, romelTac partiis brZnuli politikis meoxebiT gadaWriT

    gawyvites kavSiri Zvel samyarosTan, aRiares axali ideur-esTetikuri

    mrwamsi, aqtiurad Caebnen axali cxovrebis mSeneblobaSi“ (saqarTvelos...

    1976: 860). swored am konteqstSi unda ganvixiloT tician tabiZis

    Jurnalisturi moRvaweobis erTi aspeqti – sabWoTa publicisturi

    narkvevebis ciklis Seqmna.

    tician tabiZis poeturi msoflSegnebis mTavari Tviseba sicocxlis

    siyvarulia _ „maS, gamarjveba, tkbilo sicocxlev!” (tabiZe 1982: 564).

    magram sicocxlis winaSe aRtacebas Tan sdevda moaxloebuli sikvdilis

    mwvave winaTgrZnoba _ „Tu Rrma ReleSi Cveni Tavebi sadme dagordes...”

    (tabiZe 1982: 530) Zaladobis, Tavisufali nebis uzurpirebis pirobebSi,

    sikvdilis pirispir mdgomi poeti misi daZlevis, masze amaRlebis Tu

    misgan gaqcevis aucileblobis winaSe aRmoCnda. tician tabiZis mier am

    wlebSi Seqmnil narkvevebSi zogjer ufro yrud, zogjer ki

    yurismomWrelad gaismis sabWoTa propagandistuli paTetika, rac unda

    ganvixiloT rogorc Sinagani SfoTviT gamowveuli, gaucnobierebeli

    prevenciuli saSualeba, mimarTuli sicocxlisadmi muqaris Semcveli

    situaciis aRsakveTad.

    mosalodneli Tavdasxmis molodinSi, mZime moraluri presingis

    pirobebSi individi uucxovdeba sakuTar Tavs, is mTlianad iTavisebs

    pirovnebis im tips, romelsac mas sTavazobs sayovelTao Sabloni,

    gaurbis Tavisuflebas da axdens arsebiTad Tavsmoxveul, magram

    moCvenebiTad nebayoflobiT konformizacias. tician tabiZe narkvevebSi

    cdilobs mihyves sabWoTa cxovrebis mdinarebas, aRfrTovandes sabWoTa

    aRmSeneblobiT da daarwmunos sakuTari Tavi, rom aRmSenebloba

    namdvilia da bednierebis momtani.

  • 16

    amasTan erTad, „aCrdilTa qveynidan“ dabrunebuli cisferyanwelis

    Jurnalistur narkvevebSi aisaxa realuri, nivTieri samyaros monatreba,

    romelSic garegnulad raRac TiTqos sasikeTod icvleboda. „axali

    mcxeTa“ (tabiZe 1966b: 31-37), „axali kolxida“ (tabiZe1966b: 192-221) – „roca

    ixsneba axali mcxeTa, roca safuZveli eyreba eris axal ekonomikur

    aRorZinebas... unda ismodes axali gamarjvebis simRera Sromisa da Zmobis

    kavSirisTvis, sabWoTa respublikebis SeduRebisa da saxalxo

    saxelmwifos ganmtkicebisTvis“ (tabiZe 1966b: 35).

    pirovnebis qvecnobieri samyaros Seswavlis gaRrmavebam Tanamedrove

    fsiqologiaSi skefsisi gaaCina teqstis Riad mocemuli Sinaarsis mimarT

    da gaamZafra interesi misi dafaruli plastebisadmi. Tu am rakursiT

    ganvixilavT tician tabiZis narkvevebs, davinaxavT, rom frustraciisa da

    sulieri gangaSis pirobebSi aRmoCenili pirovnebis fsiqikaSi _ „viRaca

    dadis xmalamowvdili...” (tabiZe 2005: 67) gaucnobiereblad erTveba egos

    erT–erTi damcavi meqanizmi – racionalizacia. am SemTxvevaSi adamians

    eqmneba iluzia, rom is subieqturad gulwrfelia, sinamdvileSi ki Tavs

    ityuebs da cru argumentaciis safuZvelze cdilobs iracionaluri qceva

    dafaros racionalizaciiT (heli, zigleri 1997: 130-131). tician tabiZis

    narkvevebis sabWoTa publicisturi paTosi TviTgadarCenis instinqtis

    tragikul gamoZaxilad unda miviCnioT.

    adamianis sulis gaxleCa sazogadoebriv cxovrebaSi momxdari

    gaxleCis epicentria, amitom, Tuki gvsurs ufro detaluri warmodgena

    viqonioT siRrmiseul realobaze, saWiroa ufro dawvrilebiT

    ganvixiloT ganxeTqileba adamianis sulSi (toinbi: 1991). tician tabiZis

    faqiz, miamitur da mgrZnobiare naturaSi sulis gaxleCa, rogorc Cans,

    swored e.w. „miwasTan dabrunebam“ gamoiwvia – codvilobis gancda,

    zneobrivi marcxis mtanjveli SegrZneba dabada, mtkivneuli

    refleqsiisken, TviTCaRrmavebis da TviTSefasebisken ubiZga, magram es

    rTuli sulieri Sinaarsic kvlav sabWouri ideologiuri sqemebiT da

    kliSeebiT, demonstraciuli sabWouri egzaltaciiT ifareba, romlis

    miRma mainc igrZnoba sakuTar Tavze Zaldataneba. „oqtombris Semdeg

    araTu axali adamianebi daibadnen, – oqtombris win dabadebuli xalxic

    xelmeored daibada da moinaTla axali cecxliT da niaRvriT... da mec

  • 17

    Cems Tavze vakvirdebi am meore adamians, axal kacs, axali grZnobiT da

    STabeWdilebiT” („tolstois dReebi“, tabiZe 1966b: 9).

    “axali cecxliT“ naTloba tician tabiZisTvis tragikulad

    dasrulda.

    1.2. tician tabiZis publicisturi azrovnebis stilis ramdenime

    Tavisebureba

    tician tabiZis publicisturi statiebi da narkvevebi ideurad,

    Tematurad, siuJeturad, saxeTa sistemis Tu sxva TvalsazrisiT sagangebo

    kvlevas, specifikur Seswavlas moiTxovs. amjerad Cveni mizania

    ganvsazRvroT misi publicisturi azrovnebis stilis ramdenime

    Tavisebureba, misi publicisturi opusebis kompoziciuri wyobis, Sinagani

    aRnagobis damaxasiaTebeli niSnebi.

    tician tabiZis narkvevTa kompoziciuri mTlianoba, rogorc Cans,

    SemTxveviTi da uneblie movlena ki ar aris, aramed sruliad

    gaazrebulia da mizandasaxuladaa miRweuli. Txrobis saSualebebi –

    siuJeturi xazis dinamiuri ganviTareba an mSvidi, statikuri pasaJebi,

    personaJTa ganlageba, svla warsulidan momavlisken da bevri sxva ram

    gvaZlevs safuZvels, vifiqroT, rom nawarmoebis kompoziciuri simwyobre

    da gamarTuloba tician tabiZis mier publicistikaSi poeziidan,

    literaturidan “gadmonergili” mwerluri ostatobis komponentia.

    tician tabiZis narkvevTa kompoziciaSi gansakuTrebul yuradRebas

    ipyrobs nawarmoebis siuJetis wyoba, agreTve siuJetisgareTa elementebi –

    lirikuli wiaRsvlebi, analitikuri gansja, STabeWdilebebi da teqstis

    Tanafardoba fragmentTan, avtoris teqstebis erTobliobasTan,

    konteqstisa da qveteqstis gaazreba, avtoris Sinagani samyaros

    spontanuri gamovlinebebi da sxv.

    imisTvis, rom SeZlebisdagvarad warmogveCina tician tabiZis

    publicisturi stili, misi, rogorc publicistis azrovnebis

    konstruqcia, narkvevebis saerTo simwyobre da teqstobriv elementTa

    urTierTmimarTebis sistema, gadavwyviteT am TvalsazrisiT

    davkvirvebodiT mis or narkvevs – `axali mcxeTa” (tabiZe 1966b: 31-37) da

  • 18

    `qarTveli mwerlebi somxeTSi” (tabiZe 1966b: 192-220). Cveni survilia, am

    nawarmoebebze dakvirvebiT da, xSir SemTxvevaSi, maTi SedarebiT

    SesaZlebeli gavxadoT ganzogadebuli daskvnebis gamotana imis Taobaze,

    Tu ra sayrdenebze agebs avtori Tavisi narkvevebis arqiteqtonikas da

    zogadad rogor warmoudgenia mas narkvevis struqturuli organizeba.

    ratom SevarCieT maincdamainc es ori narkvevi?

    upirveles yovlisa, unda iTqvas, rom orive erT weliwads – 1927

    welsaa dawerili. drois Tanxvedra saSualebas gvaZlevs Tvali

    gavadevnoT mwerlis msoflmxedvelobriv evolucias, SemoqmedebiT

    impulsebs misi Jurnalisturi moRvaweobis erT konkretul periodSi.

    magram mTavari isaa, rom bevr identur, Tanmxvedr tendenciasTan erTad

    am or narkvevSi ikveTeba erTi yvelaze Zlieri, Tu SeiZleba ase iTqvas,

    magistraluri motivi, RerZi, romlis garSemo viTardeba nawarmoebis

    fabula, Tavs iyris mTavari saTqmeli. es aris ,,Zvelis” da ,,axlis”

    konfliqti, maTi urTierTmiziduloba Tu erTmaneTisgan ganzidva. orive

    narkvevSi zogjer aSkarad mizanmimarTulad, zogjer ki, albaT,

    gaucnobierebladac gamJRavnebulia es mTavari motivi.

    tician tabiZis narkvevi `qarTveli mwerlebi somxeTSi” e.w.

    samogzauro narkvevTa Janrs ganekuTvneba, magram aq daZleulia viwro

    sabWoTa Janrobrivi SezRudvebi da werili originalur da efeqtur

    publicistur nawarmoebad warmodgeba. saTauri da narkvevis daweris

    TariRi Tavidanve aRZravs Sesabamis asociaciebs da ganwyobilebas –

    gvaxsendeba “xalxTa megobrobis” sabWoTa fenomeni _

    naxevradgulwrfeli da naxevradyalbi urTierTobebi, simarTlenarevi

    tyuilebi, diTirambebi, fuWi uxvsityvaoba da sadRegrZeloebismagvari

    moxsenebebi. Znelia imis warmodgena, rom am Temaze im wlebSi raime

    arastandartuli SeiZleboda daweriliyo. arada, swored ase wers tician

    tabiZe. misi inteligenturi fraza, gonebamaxviluri aqcentebi da

    orazrovani svlebi saintereso da sasiamovno sakiTxavs xdis mezobel

    respublikaSi mogzaurobis suraTebs. Nnarkvevi xuTi nawilisgan

    Sedgeba. mwerali Tanmimdevrulad, mwyobrad, mSvidi da auRelvebeli

    toniT, yovelgvari cru paTosis (romelic ase `mouxdeboda” am Sinaarsis

    werils) gareSe aRwers qarTveli mwerlebis erTi jgufis mogzaurobas

  • 19

    Tbilisidan erevnamde. weris manera xSirad mogagonebT dRiuris ubralo,

    gulRia stils – avtori TiTqos TavisTvis iwers STabeWdilebebs, rom

    wlebis Semdeg siamovnebiT gadaikiTxos isini.

    iseve rogorc tician tabiZis narkvevTa umravlesoba, narkvevi `axali

    mcxeTac” nawilebad, momcro Tavebad aris dayofili (4 Tavi). TiToeuli

    nawili warmoadgens ganumeorebeli azrobrivi daniSnulebis mqone

    erTeuls, romelTa gamTlianebiTac iqmneba srulyofili literaturuli

    “organizmi”.

    narkvevi eZRvneba zemo avWalis hidroelsadguris gaxsnas, rasac

    avtori qarTveli eris istoriaSi axali epoqis dawyebis kvalifikacias

    aZlevs; magram aq imdeni urTierTgadamkveTi Tema da motivia, rom

    sabolood gacilebiT farTovdeba narkvevis Sinaarsi da tician tabiZe

    eris istoriuli warsulis, xalxis aRmSeneblobiTi energiis saTaveTa

    originalur kvlevas gvTavazobs. mogvianebiT poeti dawers leqss ,,axali

    mcxeTa”: ,, ...da im adgilas, sadac odesRac

    Zvel dinastiaT dagrovda ferfli,

    eleqtros cecxlSi sdgas qvis taZari

    fantastiuri da eifeli...”

    (tabiZe 1933: 7).

    `axali mcxeTa” – sityva `axali”-s (romelic TavisTavad gulisxmobs

    ,,Zvelis” arsebobas) da qarTul cnobierebaSi siZvelisa da arqaulobis

    sinonimis – `mcxeTis” – SekavSirebiT iqmneba erTgvari opoziciuri

    wyvili, romlis saTaurSi gamotana ukve amJRavnebs avtoris tendencias.

    es tendencia SeimCneva meore narkvevSic – `qarTveli mwerlebi somxeTSi”,

    sadac vkiTxulobT – `aq mainc sagrZnobia axali cxovrebis dabadeba da

    SeiZleba arsad ar iyos iseTi kontrasti Zvelisa da axlisa, rogorc aq,

    gogCis tbaze”(tabiZe 1966b: 203). amgvari mkveTri Sepirispirebis _

    gamokveTili laitmotivis – garSemo agebs da mxatvrulad amTlianebs

    avtori am narkvevebs.

    Sepirispirebebze damyarebuli azrovnebis stili, rogorc Cans,

    saerTodac damaxasiaTebelia tician tabiZisTvis. misi narkvevebis

    kompoziciur struqturaSi erTmaneTs kveTs polarulobis Semcveli

  • 20

    araerTi laitmotivi, romlebic, albaT, isev da isev ,,axlisa” da ,,Zvelis”

    dapirispirebis Taviseburi variaciebia.

    es laitmotivebia sicocxle da sikvdili, ocneba da sinamdvile,

    sakuTari da sxvisi, tyuili da marTali, miTi da reloba, buneba da

    civilizacia, romantizmi da realizmi, suli da materia da sxv. isini

    kompoziciis iseT msxvil komponentebSi arian SeWrilni, rogorebicaa

    peizaJebi, portretebi, istoriuli CanarTebi, an Tavs iCenen ambis

    Txrobasa Tu intimur lirikul wiaRsvlebSi. Cveni saubaric swored am

    ramdenime „binarul opozicias“ Seexeba.

    tician tabiZisTvis ucxoa weris mxolod aRweriTi an gansjiTi

    manera, is qmnis dauviwyar tropebs, saxeebs, saxeTa mTel sistemas. am

    sistemaSi eqceva ,,Zvelisa” da ,,axlis” dapirispirebis laitmotivic.

    `Zvelis” mxatvruli saxis Seqmnas ZiriTadad emsaxureba am narkvevebis

    umSvenieresi pasaJebi, – nawarmoebis kompoziciis mniSvnelovani

    komponenti – istoriuli eqskursebi, romlebic erudiciis

    brwyinvalebiTa da virtuozuli artistulobiT aris Sesrulebuli

    (narkvevebSi maT sakmaod mozrdili adgili – mTeli Tavebi aqvs

    daTmobili).

    narkvevi _ `qarTveli mwerlebi somxeTSi” _ II nawili – `gogCis tba

    – sevani” (tabiZe 1966b: 197-205) swored amgvari istoriuli CanarTia,

    romelic poeturi STagonebiT aris dawerili. es, rasakvirvelia, im

    winaswarganwyobamac ganapiroba, aleqsandre WavWavaZis romantiuli

    sevdiT gamsWvalulma leqsma rom aRuZra `cisferyanwel” poets da axla

    TiTqos or poets erTad ucqerda istoria...

    `gogCa” aleqsandre WavWavaZis saukeTeso leqsad miaCnia tician

    tabiZes. vrceli citatebi leqsidan poeturi ilustraciaa tragikuli

    bedisa, romelic am qveyanas ergo, im saSineli movlenebisa, romlebic

    swored aq – sevanze datrialda – `rasac osmalos jari ver gawvda, is

    moaTava partaxtianma tifma da SimSilma. swored aq, sevanis napirebze

    yofila mTavari banaki ltolvilebisa – es uzarmazari tba Turme maSin

    raRac veeberTela morgvs warmoadgenda, sadac mkvdrebis gaxrwnil

    ormoebSi suls levda jer kidev cocxali xalxi” (tabiZe 1966b: 200).

  • 21

    tician tabiZes ar SeuZlia istoriaze mSralad, qronistis saqmiani

    da ugrZnobeli toniT wera. misi naweri mdidaria iseTi kompoziciuri

    elementebiT, rogoricaa asociaciebi da emociuri wiaRsvlebi, mdidaria

    movlenaTa Taviseburi interpretaciis Semcveli analitikuri StrixebiT.

    sevanis tba am narkvevSi TiTqos simboloa somxeTis istoriisa,

    TiTqos am tbaSi CaZirula, gaqvavebula aqauri sicocxle, silamaze: `ra

    silamazeze unda ifiqro aq kacma, roca mTeli es qveyana bewvis xididan

    Camovardnili da SemTxveviT gadarCenili xalxiT aris dasaxlebuli”

    (tabiZe 1966b: 200) _ TanagrZnoba gamosWvivis am qveynis istoriis

    TxrobaSi. aq istoria gacocxlebulia adamianebiT, mis sivrceSi

    adamianebi moCanan, TavianTi ubedurebiTa da tkiviliT – `visac mxolod

    gazeTebis qronikaSi waukiTxavs, Tu rogor avlebda musrs aq enver-faSas

    armia imperialisturi omis dros, vinc icis, rom yofili mefis jaris

    generlebic aTasi momizezebiT uTavebdnen xels somxebis Jletas, agreTve

    kavkasiis frontis moSlis Semdeg rogor atilas risxviT gaiara aq

    osmaleTis jarma, da garSemo dasaxlebulma musulmanurma tomebmac

    rogor gaiwafes xeli ltolvilTa JletaSi, mas kidev ar aqvs

    warmodgena, Tu ra jojoxeTis geena yofila aq datrialebuli” (tabiZe

    1966b: 202).

    es midamo mwerlisTvis bibliuri adgilebia, `SeqmnaTa wignis”

    uZvelesi istoriis Tvalxiluli ilustraciaa – `mTebis ferdobze

    CaRrmavebul ubeSi kidev moCans CarCenili Tovli. da es atirebuli

    TeTri lanqeri TiTqo im mtredebis gundia, bibliuri gadmocemiT

    patriarqma noem rom gamouSva Tavisi kidobnidan, da warRvnis Semdgom

    araratze darCa...” (tabiZe 1966b: 206).

    sevanze mogzaurobis aRweras emociur fonad aRfrTovanebasTan

    erTad gasdevs mowiweba, agreTve dardi, wuxili da sinanuli imis gamo,

    rom `mimavali feodaluri klasis saukeTeso ostatis” – aleqsandre

    WavWavaZis Tqmisa ar iyos, `sad hyvavebulan დdidebula qalaqni vrcelni...

    dRes vxedavT oden buTa da natamalTa...” (tabiZe 1966b: 202). tician tabiZe

    wers: `es adgili sakacobrio kulturis uZvelesi keraa... uneburad

    gipyrobs sidiade da grZnob gadasuli uzarmazari kulturis gavlenas”

    (tabiZe 1966b: 202). mas am Zveli kolizeumis elferis mqone midamos

  • 22

    danaxva sakraluri gancdiT msWvalavs da fiqrobs, rom iSviaTad iqneba

    kaci, rom aq marTla guli ar SeuRondes da raRac zeadamianuri grZnoba

    ar ganicados. aseTia `Zveli” samyaro...

    magram swored “zeadamianuri”, zeaweuli grZnobebisa da poeturi

    melanqoliis gverdiT Tavs iCens metad miwieri adamianuri gancdebi da

    prozauli yofa – `magram aq mainc sagrZnobia axali cxovrebis dabadeba

    da SeiZleba arsad ar iyos iseTi kontrasti Zvelisa da axlisa, rogorc

    aq, gogCis tbaze” (tabiZe 1966b: 203) da aqve SemoiWreba `axali” samyaro –

    romantikul msoflio sevdas, amaoebis grZnobas cvlis `oflisa da

    Sromis mxneobis” motivebi.

    Txrobis stili dinjia da sada. Nnarkvevis avtoris daxvewili

    gemovnebis da mwerluri ostatobis wyalobiT masSi yovelgvari paTosis

    gareSe Cndebian enTuziasti mecnierebi, pionerebi da komkavSirelebi.

    iwyeba mitingi aucilebeli “repertuariT” – dafdafebis xmiTa da

    sazeimo sityvebiT moZme xalxTa Sromisa da megobrobis Sesaxeb... cxadia,

    sagangebodaa gamoyenebuli kontrastis efeqti, raTa warmoCndes da

    erTmaneTisagan advilad gasarCevi iyos namdvili da surogati, azri da

    absurdi.

    Tu `Zveli” tician tabiZesTan, rogorc wesi, istoriis sakuTrebaa,

    mkvdaria da dangreuli, `axali” – momavlis safuZvelia, sicocxlisa da

    aRmSeneblobis simboloa. es ori cneba – sicocxle da Seneba –

    erTmaneTs ejaWveba avtoris cnobierebaSi – `ver icnobT axal erevans: aq

    pirdapir Senebis cieb-cxelebaa. quCebi Sekrulia axali saxlebis

    SenobaTa fardulebiT. yvelgan yria kiri, sila da xreSi. Tu sadme

    naxavT karg Senobas, uTuod axali aSenebulia”(tabiZe 1966b: 214,215).

    `Zvelisa” da `axlis” ZiriTad laitmotivs erwymis meore polaroba –

    ngreva da Seneba: `ramdenadac avi da sastiki iyo stiqia dangrevisa,

    imdenad didia axla aSenebis paTosi” da polarul sawyisTa kidev erTi

    gadakveTa: `avtomobilidan Sors Canda erevnis cixis galavani da es

    kidev ufro aSkarad xdida Zvelisa da axlis kontrasts” (tabiZe 1966b:

    217).

    `binaruli opoziciis” erT-erTi komponentis _ `Zvelis” – mxatvruli

    saxe narkvevSi `axali mcxeTa” isev da isev istoriuli CanarTiT aris

  • 23

    xorcSesxmuli. saqarTvelos istoriis `pirveli fuZe”, `saZirkveli” –

    aseTi აSefaseb aqvs micemuli am qalaqis ganuzomlad did mniSvnelobas

    qarTuli saxelmwifoebriobis aRmocenebis, wignierebis da sarwmunoebis

    damkvidrebis saqmeSi. SeimCneva CvenTvis ukve nacnobi, tragizmiT

    aRbeWdili azrobrivi konstruqcia: Zveli – sikvdili – ngreva: `maSinac

    mtkvari iyo pirveli embazi am axali mcnebisa, romelmac Semdeg sisxliT

    dascala saqarTvelo, radgan man qristianoba da erovneba gaxada

    erTmaneTis damfarav mcnebad. ase iyo mcxeTa istoriuli saqarTvelos

    saZirkvlad, sanam ar dairRva da saxsrebSi ar daiSala Zveli

    saxelmwifoebrioba, sanam ar amoSra sveticxovlis mironi”(tabiZe 1966b:

    32). mecxramete saukunis dasasruls ki mcxeTam ukve ase icvala feri –

    `didi akldama didis cxovrebis... aw samikitno dabad gamxdara, ngreulan

    misi didni palatni...” (tabiZe 1966b: 33) – citata ilia WavWavaZis poemidan

    `aCrdili” amyarebs avtoris Tvalsazriss.

    poeturi ilustraciebi narkvevTa avtoris literaturismcodneobiT

    simpaTiebs da midrekilebebs amJRa სvneb . poeti tician tabiZe gulgrilad

    ver uvlis gverds mcxeTis istoriis poetur ilustrirebebs; aqve kvlav

    Cndeba aleqsandre WavWavaZis cnobili leqsis aluzia da laparakia

    imaze, rom Seudarebelia romantiuli sevda gadasuli siyvarulisa... da

    yvelafer amas mainc bolo erTi aqvs, yvelafers warwymeds dro Tavisi

    msaxvrali celiT.

    amgvari ramdenime literaturuli wiaRsvla amSvenebs narkvevebs da

    maTi kompoziciuri wyobis erT-erT gamamdidrebel elementebad

    gvevlineba.

    Tu davukvirdebiT da Tvals gavadevnebT mwerlis azris moZraobas

    da ganwyobaTa cvlas, erT kanonzomierebas aRmovaCenT – aSkarad

    formulirebul, garegnul laitmotivSi – `Zveli” da `axali” –

    gamosWvivis narkvevis kompoziciis faruli, Sinagani laitmotivi –

    romantizmi da realizmi, anu samyaros romantikuli, amaRlebuli,

    istoriaze orientirebuli xedva da yofiT damZimebuli Tanamedrove

    sinamdvilis aRqma.

    `vidre axal sinamdviles miiRebda da SeiTvisebda, tician

    tabiZisaTvis aucilebeli iyo... garemomcveli samyarosadmi axali

  • 24

    damokidebuleba gamoemuSavebina” – wers guram asaTiani (asaTiani 2002:

    177).Aam axali damokidebulebis gamomuSavebas aadvilebda is, rom im

    dros inteleqtualebisTvis Sinaganad axlobeli iyo progresis idea,

    aRmSenebloba, teqnikuri Tu mecnieruli siaxleebi, ganviTarebis da

    winsvlis enTuziazmi. qarTveli simbolistebi, da maT Soris tician

    tabiZec, Sepyrobili da atacebuli iyvnen am ideiT.

    20-iani wlebis meore naxevarSi tician tabiZis `miwasTan dabruneba”,

    anu mis mier simbolizmis e.w. `epigonuri” principebis uaryofa da axali

    literaturuli poziciis dakaveba Tanxvdeba misi bevri narkvevis, maT

    Soris, `axali mcxeTis” Sinagan paToss da weris amaRlebul registrs:

    `ase iyo mcxeTa marTla samikitno dabad gadaqceuli, sanam axalma

    cxovrebam ar uxmo mas axali didi misiisaTvis. da aq xelmeored xdeba

    mtkvari saqarTvelos embazad – dRes mamasaxlisebi da gvirgvinosani

    mefeebi ki ar hqmnian am istorias, dRes TviTon xalxs auRia iniciativa,

    TviTon xalxis energia da sicocxlis wyurvili uxmobs da hqmnis am

    epoqas” (tabiZe 1966b: 33).

    narkvevSi ramdenjerme meordeba kontrasti `Zvelsa” da `axals“

    Soris – „am ocdaaTi wlis winaT mcxeTidan aTi kilometris daSorebiT

    qarTvelma mowinave inteligenciam... moawyo erTi TvalsaCino

    dResaswauli – amaze maSin mTeli saqarTvelo laparakobda. es iyo

    winamZRvrianTkarSi sameurneo skolis gaxsna... dRes saqarTvelo

    mofenilia aseTi skolebiT...” (tabiZe 1966b: 34).

    kidev erTi laitmotivi, romelic `Zvelisa” da `axlis”

    dapirispirebas qmnis, aris miTi da realoba. tician tabiZe ixsenebs

    berZnebis mier Seqmnil miTs argonavtTa mogzaurobisa kolxidaSi oqros

    verZis mosataceblad, magram ixsenebs imisTvis, rom axal realobasTan

    Seapirispiros: `dRes xalxi TviTon daeufla Tavis simdidres, safuZveli

    eyreba eris axal ekonomikur aRorZinebas” (tabiZe 1966b: 35).

    narkvevis idea, mTavari saTqmeli azrobriv polusTa

    dapirispirebiT ikveTeba – `winaT, marTalia, xmali icavda qarTvelT

    saxelmwifoebriobas, magram es rainduli dro didi xania gadavarda –

    ukve warsul saukuneSi wamoayenes lozungi xmlis Secvlisa patiosani

    SromiT... da Tu Zvelad mcxeTaSi jer kerpTayvanismcemelTa RaRadi da

  • 25

    Semdeg qristianuli qoralebi ismoda, aseve dResac unda ismodes

    Sromisa da gamarjvebis SeZaxilebi” (tabiZe 1966b: 36).

    narkvevebis kompoziciur struqturaSi erTmaneTis gadmkveTi

    laitmotivebi, `axlisa da Zvelis” Sepirispirebis variaciebi, ganfenilia

    kompoziciis iseT elementSic, rogoricaa peizaJi. erT-erTi laitmotivi,

    opoziciuri wyvili, romelic peizaJSia gamoxatuli, sikvdili da

    sicocxlea.

    sikvdili Tavisi saSineli naturalizmiT iWreba tician tabiZiseul

    peizaJebSi, romlebic mkveTri ferebiTa da xmebiT Rrmad aRibeWdeba

    mkiTxvelis warmosaxvaSi – tbis `napiri Seyvarebul mijnurTa nacvlad

    daumarxav auarebel aTasobiT ltolvils xedavda da mgalobeli

    mefsalmune berebis magier tyidan gamovardnili afTrebi da turebi

    Rmuodnen da leSiT ver ZRebodnen” (tabiZe 1966b: 203).

    unda iTqvas, rom narkvevSi `qarTveli mwerlebi somxeTSi” swored

    STambeWdavi, emociurad datvirTuli peizaJebi qmnis sevanis dauviwyar

    suraTs. PpeizaJi aq am uZvelesi samyaros danaxvis da aRqmis mTavari

    mxatvruli saSualebaa.

    tician tabiZis peizaJebis xatvis Tavisebureba, iseve rogorc

    istoriuli suraTebisa, imaSi mdgomareobs, rom naxatSi organulad

    “ewereba” adamiani. buneba adamianisagan gancalkevebulad, misagan

    mowyvetiT ki ar ganixileba, aramed, istoriis msgavsad, adamianis beds,

    mis tkivils ireklavs _ `unda TvaliT naxoT es nafuzari, gaoxrebuli,

    gapartaxebuli da mospobili midamo, rom gaigoT, Tu ra gadautania aq

    xalxs da gaikvirvoT, rom kidev darCenila mosaxleoba”(tabiZe 1966b: 199-

    200). sul erT xatovan frazaSi igrZnobs mkiTxveli somxeTis `arqtikul”

    sicives da dainaxavs cxovrebis mkacri pirobebis, cxovrebis simkacris

    gamZlebi eris xasiaTs, misi cxovrebis wess – `advilad warmosadgenia, ra

    iqneba aq zamTarSi, da gasagebia, ratom damalulan saxlebi miwaSi da

    ratom aurCevia aq glexs Txunelas xvreli” (tabiZe 1966b: 198).

    NnarkvevebSi savsebiT aridebulia Tavidan bunebis aRweris banaluri,

    trafaretuli xerxebi. `palatTa didebulTa ngreuli naSTis” suraTi

    civi da lakonuri frazebis magivrad ukve fantastikosi mxatvris

    zRaprul – miTosuri xilviTaa Seqmnili – `sevans garSemo

  • 26

    gveleSapebiviT axvevia titveli mTebi, TiTqo miTiuri drakonebi

    daswafebian laJvard wyals, magram gzaSi gaqvavebulan da eSvebi Ria

    darCeniaTo” (tabiZe 1966b: 199).

    poetis mdidari warmosaxva, xatovani azrovneba bunebis uCveulo,

    ganumeorebel saxeebs badebs da apirobebs suraTis aRweris im specifiur

    esTetikas, Tavisebur maneras, romlis meSveobiTac mkiTxvelic imsWvaleba

    waruSleli STabeWdilebebiT – `am uzarmazari mTebis gamoqvabulSi es

    tba Cawolila, rogorc cidan Camovardnili laJvardi: ggonia kidec, rom

    es miraJia, mTa gatyuebs da ca ukuRmidan moCans”(tabiZe 1966b: 198).

    tician tabiZisTvis somxeTis buneba xelovnebis Taviseburi

    nimuSicaa, romelic meoreulad irekleba ferwerul tiloebze –

    peizaJebis SeqmnaSi `monawileoben” sariani, vrubeli, firosmani.

    delegacia sevanisa da araratis gavliT Casula erevanSi. ararats,

    rogorc Cans, gansakuTrebuli STabeWdileba ar mouxdenia tician

    tabiZeze. sevanis tbis zRapruli auris fonze araratis veli mas

    banalurad da erTferovnad esaxeba.

    garemos tician tabiZis aRweris stili mkiTxvels სmoagoneb

    dokumenturi filmis scenars, xolo saxeobrivi qsovili marTlac

    kinokadrebiviT warmogvidgeba Tvalwin: `gzaSi sul momTabare xalxi

    gvxvdeboda. TaTrebi yazaxidan modiodnen mTebSi – cxvarTan. visac unda

    warmoidginos, ra iqneboda xalxTa didi gadasaxleba, an ra iqneboda

    aziur dampyrobTa urdoebi, SeiZleba aqedan iqonios warmodgena...…maTi

    didi, Cardaxiani, xaliCebiT gadakruli urmebi savsea bargiT: uzarmazari

    qvabebi, WuWyiani logini, uTvalavi bavSvebi... kameCebs an xarebs win

    miuZRvis didxanjliani TaTari, xSirad, dedakacebic, magram es

    dedakacebi iseTi Sesaxedavia, bevr vaJkacs fers ucvlis da gaafiTrebs”.

    (tabiZe 1966b: 206).

    tician tabiZisTvis, rogorc poetisTvis, damaxasiaTebelia

    istoriul-miTologiuri xilvebi. amjeradac, samogzauro narkvevSic,

    realisturi dakvirvebebi amgvar xilvebSi gadaizrdeba, romelTac Tavisi

    egzotikuri personaJebi hyavs. erT-erTi aseTi “personaJia” aqlemi,

    romelic simbolistebs Taviseburi poeturi ე დSaravand iT hyavdaT

  • 27

    Semosili da romlis gamoCenac somxeTis landSaftze gulgrils ver

    tovebs poets (tabiZe 1966b: 208).

    mainc, raki tician tabiZisTvis yvelaze saintereso adamiania, midamo,

    romelic erevanTan miaxloebasTan erTad sul ufro titvldeba da

    udaburi xdeba, mwerlisTvis mimzidveli aRar aris. mas molodiniT

    avsebs ararati. iseve, rogorc ilias _ myinvari, ticiansac ar xiblavs

    adamianTa samyaros daSorebuli araratis giganturi mTa _ `...saRamovdeba.

    nisli TandaTan exveva ararats da Rrublebi ikumSebian. Mmale sadac

    aris, TeTri orTqli aitacebs am gigants da cas SeuerTdeba” (tabiZe

    1966b: 208).

    tician tabiZis peizaJebi xan narkvevis ideis gamokveTas da gaxsnas

    emsaxureba, xan ki kompoziciis erT-erTi yvelaze efeqturi elementiT _

    qveteqstiT itvirTeba da qmnis axal laitmotivs, opoziciur wyvils,

    “sxvisi – sakuTari”. velze „kolosiviT“ amomarTuli “martodmarto”

    araratis danaxvisas mwerals axsendeba myinvari _ `roca Sehyureb

    myinvars, zogjer verc ki amCnev, romelia myinvari, isea mis garSemo

    dayrili uTvalavi mwvervalebi” (tabiZe 1966b: 207).

    Mmwerali ver faravs Tavisi samSoblos bunebiT aRfrTovanebas,

    romelic gansakuTrebiT am mwiri da yamiri miwebis danaxvam gaumZafra,

    Tumca taqtianad poulobs kompliments maspinZeli mxarisaTvis _ `visac

    alaznis veli unaxavs siRnaRidan, mas, rasakvirvelia, ver gaakvirvebs

    araratis veli _ miTumetes, rom is ar aris mwvane tyeebiT daburuli,

    magram mainc araCveulebrivi sanaxaobisaa” (tabiZe 1966b: 207-208). tician

    tabiZis poeturi cnobiereba aRsavsea qarTuli bunebis xatebiT, amitom es

    xatebi aucileblobis ZaliT Cndeba mis narkvevebSic, amjerad _ somxeTis

    landSaftis aRqmis dros. Mmas TiTqos Sinaganad ar asveneben situaciis

    Sesatyvisi qarTuli paralelebi, romlebic moulodnel poetur –

    musikalur talRebad iWrebian mis warmosaxvaSi da Zvel, nostalgiur

    mogonebebs aRZraven _ `magondeba simRera Cveni meurmeebisa aRzevans rom

    midiodnen marilze. TiTqos mesmis vano sarajiSvilis neli qviTini:

    aRzevans waval marilze,

    marils movitan brolsao,

    jer dedas gadavexvevi,

  • 28

    mere Svilsa da colsao...

    TiTqo me vmRerode am hangs, ase mgonia, vxedav qarTveli meurmeebis

    qaravans da aTasi xma mReris am urmuls. da ase vuaxlovdebiT erevans”

    (tabiZe 1966b: 209). erevnis Semogarens qarTul romantikul warsulSi

    gadahyavs tician tabiZe, agondeba grigol orbelianis `sadRegrZelo,

    anu omis Semdgom Rame lxini erevnis siaxloves” _ amgvari

    literaturuli poeturi reminiscenciebi mniSvnelovnebas da azrobriv-

    emociur sisavses matebs tician tabiZis narkvevebs.

    Tu sevanis tbis suraTebi dinji, statikuri aRweris xerxiT aris

    daxatuli, mSenebare erevnis urbanistuli peizaJi sxvagvari –

    temperamentiani, mZafrad dinamikuri stiliT warmoisaxeba: `aq pirdapir

    Senebis cieb-cxelebaa. QquCebi Sekrulia axali saxlebis SenobaTa

    fardulebiT... saxlebs aSeneben somxuri tufiT – es erTgvari

    granitisebri qvaa. Tu sadme naxavT karg Senobas, uTuod axali

    aSenebulia...… qva, kiri da qvebi da qvebi...” (tabiZe 1966b: 217). narkvevebSi

    warmodgenili istoriuli eqskursebis fonze gaSlili es intensiuri

    mSenebloba avtoris da mkiTxvelis mier aRiqmeba TviTgadarCenis da

    TviTdamkvidrebis mZafri instinqtiT Sepyrobili xalxis arsebobisTvis

    brZolis simbolod – ë`etyoba es qveyana Raribia, magram am siRaribes

    miucia swored es gamwareba da SromiTi gataceba” (tabiZe 1966b: 216).

    erevnis peizaJebSi isev da isev Tavs iCens Zveli da axali qalaqis

    suraTebi – `saerTod erevnis Zveli nawili miagavs sparsul qalaqs,

    brWyviala meCeTebiT da hiniT SeRebili sparselebiT...…gzebi viwroa,

    urmebi da avtomobilebi Zlivs uvlian erTmaneTs gverds. roca gaiWedeba

    gza, dadgeba erTi aliaqoTi. Mmagram gzebi keTdeba da TiTqmis yvelgan

    sxedan qvismWrelebi da gugunebs satkepni manqana...… TiTqo mTel qalaqs

    erTbaSad aSenebdnen” (tabiZe 1966b: 215).

    Txrobis ritmi da tempi hyveba mSeneblobis ritms da aq mcxovrebi

    da momuSave xalxis erovnul energias, xasiaTis specifikas warmoaCens.

    am narkvevebSi Tavs iCens kidev erTi dapirispireba – buneba da

    civilizacia, sadac es ukanaskneli ganadgurebas uqadis bunebis

    ulamazes landSaftebs. sevanis Zveli ,,kolizeis” nangrevebis aRwera

    icvleba informaciiT am tbaze Tevzis warmoebisTvis saWiro macivris

  • 29

    agebis Sesaxeb; uzarmazari taZrebi, romlebic ë`erTmaneTs exvevian”, axla

    gauqmebulia da kacic ver ipoves, rom kari gaeRo, raTa stumrebs iSviaTi

    freskebi da mozaikuri mxatvroba daeTvalierebinaT...…male am taZris

    midamoSi klimatur sadgurs gaaSeneben da TviTon tbasac kurortad

    gadaaqceven; saubars `xmovanebiT zRvisa mbaZavi” tbis Sesaxeb cvlis

    saubari aqaur ekonomikur resursebze, sameurneo gegmebze da

    eleqtrofikaciaze. am kontrastuli svlebiT mwerali Tavis Sefarulad

    tkivilian ganwyobas da saTqmels gviziarebs – sevanis mkvdar midamoSi

    is sidiades, silamazes, sevdian da tragikul sicocxles aRmoaCens;

    xolo aq civilizaciis SemoWrasa da axali cxovrebis dawyebis

    enTuziazmSi am sidiadis gardauval sikvdils dainaxavs.

    tician tabiZis narkvevebSi mniSvnelovania elementTa urTierTmi-

    marTebis sistema, romelic mTlianobas qmnis. aRsaniSnavia narkvevis

    frangmentisa da teqstis, anu nawilisa da mTelis mimarTebaTa Sinagani

    Tavisufleba, TamaSebrivi silaRe. xSirad fragments ,,pikanturi”

    qveteqstic axlavs. magaliTad, rogorc tician tabiZe wers, somxeTisTvis

    da somexi xalxisTvis bolSevikebs marTlac wuTi–wuTze miuswriaT da

    ganadgurebisgan gadaurCeniaT – `kidev cota rom dagvianebodaT mosvla,

    aq ambis momtani kaci ar darCeboda da marTlac, somxeTis xalxi

    aRigveboda pirisagan miwisa. es icis xalxma da sabWoTa xelisuflebas

    marTlac magari fesvi aqvs am qveyanaSi. Kklasobrivi interesis Segnebas,

    romelzedac damyarebulia komunizmi, aq emateba gadarCenis grZnoba,

    romelsac yoveli somexi grZnobs” (tabiZe 1966b: 200). Ees dakvirveba,

    romelic, SeiZleba iTqvas, dRevandel politikur situaciasac exmianeba,

    Tavisi qveteqstiT gveubneba, rom is, rac erTi qveynisTvis aucilebloba

    da xsnaa, meorisTvis ZaliT Tavsmoxveuli `wyaloba” da tragikuli

    iZuleba SeiZleba iyos. tician tabiZis teqsti “danaRmulia” amgvari

    siRrmiseuli SepirispirebebiT, paralelebiT. `...sabWoTa xelisuflebas

    marTlac magari fesvi aqvs am qveyanaSi” – striqonebs Soris ikiTxeba am

    patara fragmentis mimarTeba mTel teqstTan da Ffaruli Sinaarsobrivi

    datvirTva eZleva mTeli narkvevis prosabWour pasaJebs.

    ngrevisa da Senebis Sepirispirebis originaluri variacia gvxvdeba

    narkvevSi ä`axali mcxeTa”. aq gamoCndeba leninis fataluri figura.

  • 30

    portreti, rogorc kompoziciis erT–erTi umniSvnelovanesi elementi,

    ar rCeba tician tabiZis “arsenalis” miRma. avtori ostaturad axerxebs

    sul ramdenime fraziT warmogvidginos eleqtrofikaciis ideafiqsiT

    Sepyrobili leninis SemakrTobeli portreti. Lleninis nebiT ruseTis

    `quCebi yumbarebiT gadaxnulia, yoveli saxli omis banakad aris

    gadaqceuli, inteligencia sabotaJs eweva da cxovreba damdgara”; lenini

    ki – `patara tanis adamiani, romelic ijda arc ise maRal skamze,

    erTianad wasuli iyo inteleqtis daZabvaSi” (tabiZe 1966b: 31).

    detalurad damuSavebuli, monumenturi portretebi am narkvevebSi ar

    Cans. keTilganwyobiT moxazuli siluetebis saxiT gaielveben ovanes

    Tumaniani, mixeil javaxiSvili, delegaciis sxva wevrebi, agreTve is

    `usaxelo” adamianebi, romelTa energia da sicocxlis wyurvili qmnida

    am epoqas.

    am narkvevebSic yvelaze saintereso da mniSvnelovania tician

    tabiZis _ mxatvrisa da Semoqmedis _ sulieri cxovrebis anarekli,

    romelic aq moCans. miuxedavad imisa, rom avtori Segnebulad Tavs

    aridebs sakuTari personis xazgasmul demonstrirebas, misi gaorebuli

    Sinagani samyaro mainc mkafiod xilulia. is TiTqos zogjer

    Tavisufldeba sakuTari Tavisgan _ avtorisgan _ da wers sakuTari

    TavisTvis _ mkiTxvelisTvis.

    SeiZleba iTqvas, rom tician tabiZis narkvevebis kompoziciis

    mravalferovan, ostaturad gamoyenebul da urTierTSexamebul

    elementebs erT mTlianobad kravs avtoris mkafio Tu uCinari

    avtoportreti.

  • 31

    II Tavi

    erovnuli problematikis amsaxveli statiebi

    2.1. „qarTuli idea“

    (gazeTi ,,saqarTvelo”, № 142. 26.06.1916; № 143. 27.06.1916)

    me-20 saukunis dasawyisSi sul ufro da ufro gamokveTili xdeboda

    erovnuli „me“-s TaviseburebaTa gacnobierebis gansazRvris moTxovnileba.

    qarTveli avangardistebis maSindeli Taoba ar yofila nacional–

    nihilisturad ganwyobili da kosmopolituri. am TvalTaxedviT

    sainteresoa tician tabiZis publicisturi da eseisturi naazrevi.

    amjerad mkiTxvelis yuradRebs mivapyrobT tician tabiZis erT

    publikaciaze – publicistur werilze „qarTuli idea“, romelic gazeT

    „saqarTveloSi“ 1916 wels daibeWda (N 142, 143).

    niSandoblivia, rom tician tabiZis erT–erTi pirveli statia

    erovnuli TviTSemecnebis problemas eZRvneba. es aris Tormeti arabeska,

    romelic avtoris eseistur-intimur, lirikul, Tavisufal gansjas

    emyareba. am, erTi SexedviT, usistemo, qaotur, amave dros publicisturi

    emociurobiT damuxtul etiudebSi qarTuli ideis gamokveTis

    sayuradRebo cdaa ganxorcielebuli.

    unda iTqvas, rom saqarTvelos fenomeniT aseTi intensiuri

    daintereseba, rogorc am eseSia gamovlenili, Sefasebebis aseTi

    radikalizmi da TviTSemecnebis ase gamZafrebuli survili erTi arcTu

    umniSvnelo mizeziTac iyo ganpirobebuli. kerZod, imiT, rom moskovSi

    saswavleblad wasul ticians gamZafrebuli aqvs sakuTari qveynis

    monatrebis grZnoba, romlis fonze ufro Rrmad da winaaRmdegobrivad

    warmarTula misi moqalaqeobrivi da SemoqmedebiTi msoflxedvis

    momwifebis procesi.

  • 32

    gulgrils ver dagtovebT 22 wlis kacis gulwrfeli da emociuri

    msjeloba: “ar ari bedniereba utkbesi, rogorc sikvdili

    samSoblosaTvis. Cven amas vkiTxulobT sxvebis saxeebze, Cven amas

    vkiTxulobT Cven Zvel wignebidan. Cven wagvarTves, rac wminda gvqonda,

    Cven wagvarTves samSoblo!..” (saqarTvelo 1916a: 2) warTmeulis

    dabrunebisa da dakargulis povnis survilis gamomxatveli tragikuli

    intonacia mTel werils gasdevs – es xan warTmeuli samSoblos Ziebaa,

    xan daviwyebuli RmerTis _ „me Zveli maxsovs aRTqmebi wminda da

    daviwyebul RmerTs vevedrebi“ (tabiZe 1982: 493) da xan dakarguli saxisa...

    maTi povna tician tabiZisTvis qarTuli ideis aRmoCenis tolfasia.

    sad eZebs avtori am ideis gasaRebs? mis msoflaRqmaSi ikvreba wre:

    samyaro – samSoblo – individi. swored am sami fenomenis warmoCeniT,

    maTi sinTezis, urTierTSeRwevis safuZvelze igeba saqarTvelos sulieri

    gadarCenis Taviseburi proeqti.

    „qveyana didia. gaixedav aRmosavleTiT, gaixedav dasavleTiT, ar

    uCans kide, ar uCans sazRvari“ (saqarTvelo 1916b: 2) – usasrulo

    samyaros aseTi suraTiT iwyeba es werili. survili, ekuTvnode raime

    grandiozuls, SeerTo Senze ufro didsa da Zliers, iqce da aRiqva Tavi

    mis nawilad, albaT, provinciaSi mcxovrebi, magram didi Sinagani

    potenciis mqone adamianis umweobis autaneli SegrZnebis daZlevis cdaa.

    „saqarTvelos swams, rom is keTilSobili stumaria msoflio

    nadimze, mas swams ukvdaveba“ (saqarTvelo 1916g: 3) – sakuTari qveynis

    msoflio gigantebTan gajibreba isev da isev arasrulfasovnebis

    mtanjveli grZnobisgan gaqcevad, Tavis daRwevad unda miviCnioT: „iyvnen

    erebi... egonaT am erTa mefeebs, rom maT samefoSi mze arasdros ar

    Cadioda... dRes es erebi aRar arian; maTi xseneba gadavarda... iryeodnen,

    ingreodnen, ifSvneboden islamis mrisxane maxvilisagan uzarmazari

    saxelmwifoni didi tradiciebis. Cven videqiT saswauliT, ar vkvdebodiT“

    (saqarTvelo 1916d: 2). Cven gadavrCiT, Cven varsebobT! – es erTgvar

    TviTCagonebad, TviTgamxnevebad, sasowarkveTisTvis Tavis daRwevis cdad

    aRiqmeba.

    individi mtkivneulad eZebs raRac simyares, romelsac daeyrdnoba da

    miakuTvnebs sakuTar Tavs. aseTi „simyarea“ samSoblo.

  • 33

    „sjobs aRar mqondes sulac samSoblo, anda ar iyos ase lamazi“

    (tabiZe 1982: 565) – dramatulad da paTetikurad aris gancdili tician

    tabiZis poeziaSi samSoblo, magram „es gonebismieri aRtacebis an sazeimo

    maRalfardovnebis paTetika ki ar aris, aramed yelSi mobjenili

    cremlebis paTetikaa“ (asaTiani 2002: 169). igive SeiZleba iTqvas „qarTul

    ideasTan“ dakavSirebiT, romelic, arsebiTad, poetis paTetikuri

    lirikuli monologia – mtanjveli fiqrebia samSobloze.

    saqarTvelos fenomenis gaazrebas tician tabiZe upirvelesad

    istoriis gaazrebas ukavSirebs: „saqarTvelos aRorZineba maSin daiwyeba,

    roca vnaxavT da SeviswavliT Cven kvals da istorias“ (saqarTvelo 1916e:

    2) – wers igi. istoriaze apelireba qarTul sinamdvileSi ar aris ucxo

    da originaluri ram, aq ufro saintereso is aris, rom poeti exmianeba am

    periodis axalgazrdul mwerlobaSi momZlavrebuli erTgvari

    politikuri neoromantizmis suliskveTebas – magaliTad, geronti qiqoZis

    „CaquCian mamakacs“(1915), giorgi leoniZis „Tamars“(1917), “Cabnelebul

    armazs“(1917) (qarTuli literaturuli esse 1986: 67-70; 71; 72-74).

    am werilSi ucnaurad „dafrinaven“ wamebi, dro ucnaurad aris

    daxleCili – xan warsulSi varT, romelic ukve aRar arsebobs; xan

    momavalSi, romelic jer ar damdgara; xan ki awmyoSi, romelic

    nawilobriv warsulia, nawilobriv ki ukve momavali... aseTi e.w.

    „organizebuli qaosi“ qmnis swrafmaval droSi CaZiruli sinamdvilis

    ararealurobis simbolistur efeqts.

    Tu amovkrebT gabneul frazebs da qronologiiT: warsuli – awmyo –

    momavali – davalagebT, aseT suraTs miviRebT - warsulSi: „sisxlis

    mdinare saqarTveloSi ar ari metafora“ (saqarTvelo 1916v: 2) „istoria

    rom gulmaviwyi ar iyos da SemTxveviT ar iwerebodes, vin icis

    kleopatras da mariam stiuarts ra Crdili daadgeboda Tamar-mefis da

    misi qaliSvilis rusudan dedoflisagan“(saqarTvelo 1916z: 2); awmyoSi:

    „Zveli istoria ufro patiosania. Cveni dro istoriasac daetyo, is gaxda

    usindiso spekulaciis sagani“ (saqarTvelo 1916T: 3), „omianobis dros Sin

    rCebodnen jabanebi da kutebi, romelTac moaSenes dRevandeli

    qarTveloba, vaglax, ari zari da ubedureba. CvenSi dadian Ciyviani

    kretinebi, dadian da arxeinad aniaveben eris didebas... ar aris siwminde,

  • 34

    rom sawamlavi ar gadaasxan; ar aris siwminde, imaT ar gaaorgulon...”.

    (saqarTvelo 1916i: 2).

    am mZime Sefasebis Semdeg Znelia xsnaze, momavalze fiqri da

    msjeloba. aseT Sefasebebs iwvevs apaTia, gaucxoeba sakuTari erisgan,

    samSoblosgan, Sinagani konfliqti pirovnebasa da istorias Soris –

    moazrovne adamianisTvis erT–erTi yvelaze mZime da damTrgunveli

    mdgomareoba. am dros adamians eCveneba, rom misi yovelgvari moRvaweoba

    azrs kargavs, yvelaferi ucxoa da „aranamdvili“, rom WeSmariti

    faseulobebi gayalbebulia da dakarguli, igi sruliad marto

    aRmoCndeba „mSobliur“ garemoSi; magram raki pirovneba mainc

    winaaRmdegobaTa daZlevisken mswrafveli arsebaa, am werilSic Cans

    avtoris swrafva istoriis tvirTis CamoSorebisken, swrafva axali

    istoriis Seqmnisa da masSi sakuTari SemoqmedebiTi Zalis

    ganxorcielebisken. „marTlmorwmune da namdvili qarTvelebi unda

    SevudgeT liturgias Tavis Tavisas... Cven davkargeT Cveni saxe, Cven unda

    vnaxoT igi“ (saqarTvelo 1916k: 2) – Tavisi individualobis, Tavisi

    dakarguli saxis Ziebas gahyavs tician tabiZe „momavlis gzaze“ – „droa

    movagrovoT yvela sabuTebi, rac Cven individualobas ganamtkicebs, rac

    amtkicebs Cveni sicocxlis uflebas“ (saqarTvelo 1917l: 2) – e.i.

    sicocxlis, arsebobis ufleba aqvs mxolod im ers, romelmac Seimecna,

    dainaxa da gaiazra Tavisi Tavi. „RmerTma imitom mogvca sakuTari saxe da

    gagvigrZela sicocxlis Jami, rom sakuTari gziT mivdiodeT“

    (saqarTvelo 1916m: 2) _ arsebobis ufleba da azri mxolod imas aqvs,

    rac individualuria da es azri mdgomareobs swored individualobis,

    sakuTari saxis SenarCunebasa da ganviTarebaSi. aSkaraa, rom

    individualizmi tician tabiZes msoflmxedvelobrivi poziciis rangSi

    ahyavs.

    Cveni dakarguli saxis, individualobis povna, avtoris azriT,

    SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu „wavikiTxavT qarTul ideas...

    unda adges idea qarTuli. manamdi CvenSi mkvdari iqneba

    suli“(saqarTvelo 1916n: 2). qarTuli sulierebis gadasarCenad Cveni saxe

    unda veZioT qarTuli religiuri Segnebis Sinagan bunebasa da

    SemoqmedebaSi, radgan „qriste ekuTvnis poetebs... musikiT aSendeba RvTis

  • 35

    qalaqi“. niSandoblivia, rom tician tabiZis imave periodis poetur

    SemoqmedebaSic sakuTari warmomavlobis, Zirebis Zieba religiur

    Seferilobas iZens:

    da gana vici, sidan movedi,

    romeli qveynis cxeli mze mwvavda,

    me didi myavda winamorbedi,

    winamorbedi macxovars hgavda.

    „balaganis mefe“ – 1917 (tabiZe 1982: 493).

    Tumca tician tabiZes surs, qarTuli idea ipovos qarTuli

    qristianobis specifikaSi, es specifika mis mier maincdamainc naTlad

    gaxsnili da gagebuli ar aris; msjelobas aklia konkretuloba da

    damajerebloba, magram aq mainc aris zogierTi sagulisxmo momenti. misi

    azriT, qriste saqarTveloSi Semovida, rogorc saqmro, e.i. avtori xazs

    usvams qarTuli qristianobis mamrul sawyiss, mis aqtiur, Zlier,

    vaJkacur bunebas da SeniSnavs, rom es aris kontrasti ruseTTan, sadac,

    mereJkovskis TqmiT, qriste „skopecia“; xolo qarTuli gagebiT, qriste

    mxatvaria – Semoqmedia, amqveyniuri silamazis, materiis Semqmnelia,

    saqarTvelo ki „didi poetia, man daujera qristes, rom musikiT SeiZleba

    RvTis qalaqis aSeneba“ (saqarTvelo 1916o: 3).

    rogorc vTqviT, saqarTvelos fenomenis gaazreba tician tabiZem

    qveynis istoriis gaazrebas daukavSira, istoria ki mas, erTi mxriv,

    tradiciuli qarTuli cnobierebisTvis damaxasiaTebeli trafaretiT aqvs

    moxelTebuli (warsuli – diadi, awmyo – ubadruki), meore mxriv ki, eris

    sicocxlisunarianobis SenarCunebis SesaZleblobas, eris istoriul

    perspeqtivas originalurad xedavs.

    am originalobaSi erTi saintereso aspeqti SeimCneva, romelic me–20

    saukunis dasawyisis niSniT aris aRbeWdili, im drois inteleqtualuri

    da emociuri tvifari aCnia: es aris qarTuli rasobrivi upiratesobisa da

    mesianizmis ideebi. „Cven ver vityviT, rom vinme dagvexsnas

    ubedurebisagan, an evropis kultura gadagverCinos, magram qveyana imis

    madlieric unda iyos, rom Cven gadavirCineT sakuTari Tavi da miveciT

  • 36

    bedniereba Cvenis xilvis“(saqarTvelo 1916p: 2). kacobriobam ki es

    bedniereba saTanadod ver daafasa, madliereba mxolod argonavtebis

    miTiT da sxvadasxva qveynis matianeTa moTxrobebiT gamoxata, rac „ar

    hsaxavs mTel saxes saqarTvelosas, magram ara uSavs, mainc dasafasebelia

    enabluisa da Zunwis ZRveni...“ (saqarTvelo 1916J: 3)

    Wabuki poetis cnobiereba, rogorc Cans, zogjer ver uZlebs

    gulwrfeli patriotizmisa da pirovnuli ambiciebis wnexs da

    pretenziulad kicxavs samyaros. samyaro ki, albaT, ar aris damnaSave, Tu

    misi romelime mcire nawili mTeli Tavisi arsebobis manZilze

    Tavganwirulad ibrZvis provincializmis daZlevisa da ararealizebuli

    potenciis ganxorcielebisTvis.

    avtoris cnobiereba erTianad aris moculi daRupvisa da gadarCenis

    ideiT, „mijaWvulia“ am ideasTan, romelsac ukavSirdeba zemoT

    xsenebuli ,,rasistuli” da mesianuri tendenciebi. „droa Cvenc daviwyoT

    „TeTr sisxlze“ laparaki da keTilSobil saxelze... gavigoT, rom

    saqarTvelo mowveulia msoflio msaxurebisTvis, rogorc mxedari, da

    mxatvari... saqarTvelo mexuTe maxarobeli aris. saqarTvelosgan wminda

    saxarebaSi mtkicdeba buneba qriste – mxatvrisa“ (saqarTvelo 1916r: 3). es

    is ideologemebia, romlebsac adamiani (an eri) uangarod Txzavs, raTa

    fsiqikas CamoaSoros saukuneebis manZilze daleqili arasrulfasovnebis

    gancda, moaxdinos Tavisi sisustis da damcirebis kompensacia.

    amasTan, unda gaviTvaliswinoT istoriuli pirobebi, romelmac

    warmoSva saqarTveloSi aseTi ideologiuri tendenciebi – maTi

    aRmoceneba ukavSirdeba politikurad, moralurad damTrgunveli

    Zalisadmi winaaRmdegobis gawevis, misi wnexisgan gaTavisuflebis,

    sxvisTvis Tu sakuTari TavisTvis upiratesobis damtkicebis

    moTxovnilebas. „ar aris eri, romelsac hqondes didi istoria da

    romlis gulSi ar gaexicinos mesianistur fiqrebs“(saqarTvelo 1916s: 2)

    – ebraelebi, Zveli elinebi, germania, mesame romi, kelturi safrangeTi,

    ruseTi, poloneTi – avtori ver faravs am „planetaTa aRlumSi“

    saqarTvelos monawileobis survils da radgan mesianizmi Tavisi arsiT

    momavlis rwmenas, molodins ukavSirdeba, tician tabiZis mesianizmic

    imediania – „viyviroT xma maRla, viyviroT cremlebiT: saqarTvelo

  • 37

    auRebeli ilionia... bevrjer fiqrobdnen aRebas da dangrevas Wkua–eSmaki

    ulisebi, TiTqos egonaT kidec rom daangries, magram isev sdgas, isev

    Sendeba: – axali ilioni...“ (saqarTvelo 1916t: 3)

    tician tabiZis azriT, axali ilioni axalma da lamazma jiSma unda

    aaSenos. Znelia ar daeTanxmo am mosazrebas, magram isic Znelia, ar

    SeniSno narcisizmi da aSkarad gadaWarbebuli erovnuli TviTSefaseba:

    „rasiul silamazis kibis safexuri qarTuli silamaziT bolovdeba, arc

    erT xalxis eposSi ar aris iseTi warmtaci aRwera mzeTunaxavis, rogorc

    Cven eposSi, xalxma icoda sad izrdeboda mzeTunaxavi...“ (saqarTvelo

    1916u: 2).

    rogorc aRvniSneT, avtoris cnobiereba daRupvisa da gadarCenis

    ideiT aris moculi. es raRac fobia ki ar aris, aramed sruliad gasagebi

    SfoTva, racionaluri SiSia, romelic biZgs aZlevs, ganapirobebs da

    warmarTavs brZolas arsebobisTvis. es brZola ki male sisxlian

    msxverpls moiTxovda. atmosfero ukve avismomaswaveblad iwamleboda

    erTa Serwymis absurduli marqsistuli TeoriebiT, rac pirovnebasa da

    ers srul nivelirebas, gaqrobas uqadda da araras winaSe Zrwolis,

    RmerTis mier mitovebulobis Tu urwmunobis mtanjvel gancdas badebda.

    aseT viTarebaSi Caeyara safuZveli qarTuli fenomenis, ideis, saxis

    maZiebel radikalur ideologias.

    es ideologia, arsebiTad, politikuri neoromantizmi ufro iyo,

    vidre Sovinizmi an nacionaluri SezRudulobisa da egoizmis

    gamovlineba, romelTa „saboloo daZlevas“ didi kmayofilebiT

    gvamcnobda xolme sabWoTa literaturaTmcodneoba. amasTan, es

    ideologia aSkarad nasazrdoebi iyo nicSeanuri sicocxlis

    filosofiiT, rac modisadmi gaRebuli xarki namdvilad ar yofila.

    sruliad axali politikuri da socialur–fsiqologiuri realobis

    formirebis xanaSi „sicocxlisa“ da „Zalauflebis nebis“ cnebebi mSrali

    filosofiuri konstruqciis elementebad da ganyenebul simboloebad ki

    ar warmodgeboda, aramed maTSi SenivTdeboda TviTon yofiereba, neba,

    TviTgadarCenis instinqti, Tavs iyrida „erovnuli energia“.

    nicSeseulma „zeadamianis“ miTma, romelSic Zlieri pirovnebis kulti

    SeerTebulia „momavlis adamianis“ romantikul ideasTan (danto: 2000),

  • 38

    qarTul cnobierebaSi Taviseburi metamorfoza ganicada – moxda

    „adamianis“ Canacvleba „eriT“, romelmac ukan Camoitova mankieri,

    sicruiT savse Tanamedroveoba da ukeTesi momavlis perspeqtiva gaxsna.

    „verc senma, verc siRaribem da siberem ver gatexa qarTveli eri. is isev

    mravldeba, isev esizmreba mzeTunaxavi... is inaxavs rasiul silamazis

    upiratesobas“ (saqarTvelo 1916f: 2) – wers tician tabiZe; sxvaTa Soris,

    igi nicSes „zaratustras“ profetul stilsac baZavs – nawyvet-nawyvet

    amonaTqvamebs, idumal miniSnebebs, sadac gansxvavebuli, xSirad

    urTierTgamomricxavi motivebi ejaxeba erTmaneTs. es wyvetili stili

    avtoris erTgvar artistul dabneulobasac warmoaCens – is TiTqos

    poulobs sakuTar Tavs, Semdeg isev kargavs da a.S. werilis avtori

    xSirad eqceva winaaRmdegobaSi da gaorebas ganicdis. sxvagvarad Zneli

    warmosadgenia, magaliTad, Tu rogor moaSenebdnen mzeTunaxavebi

    jabanebs, kutebs, Ciyvian kretinebs da sxv.

    am eseSi xan optimizmi Warbobs – „dRes sxva Jamia... kidev Senaxulia

    simamace, Cven unda gvjerodes imisi saswaulis“ (saqarTvelo 1916q: 2), xan

    ki Tanamedroveobis kritika totalur gulgatexilobad warmogvidgeba –

    „vaglax, ari zari da ubedureba...” (saqarTvelo 1916R: 2). es totaluri

    gulgatexiloba TviT nicSes mier gaazrebulia rogorc nihilizmi,

    tradiciuli idealebis iluzorulobis gacnobiereba. erovnuli

    nihilizmic erovnul TviTaRqmaSi moZalebuli iluziebis msxvrevas

    mohyveba xolme.

    depresiuli ganwyobilebebi saqarTveloSi 20-iani wlebisTvis

    ufro gaRrmavda da gaZlierda. 1921 wlis Tebervlis tragikulma

    movlenebma mTlianad SeZra qarTuli erovnuli cnobiereba. rogorc

    cnobilia, 1928 wels Jurnal „qarTuli mwerlobis“ furclebze gaimarTa

    mwvave polemika nikoloz miwiSvilis werilis „saqarTveloze fiqrebis“

    gamo (fiqrebi... : 2006). polemikaSi monawileobdnen grigol robaqiZe,

    beno gordeziani, simon Ciqovani, mixeil javaxiSvili da sxvebi,

    romlebic mkveTrad daupirispirdnen nikoloz miwiSvils. miwiSvilis

    werilSi laparakia „qarTuli ideis“ bundovanebis Tu ararsebobis

    Sesaxeb, rac, unda vifiqroT, 10-ian wlebSi gabatonebul

    msoflmxedvelobasTan dapirispirebis gamoxatulebaa. avtori sruliad

  • 39

    uimedod aris ganwyobili saqarTvelos momavlis mimarT, warsulzec

    xelCaqneulia da amas metismetad mkveTrad gamoxatavs. igi wers:

    “saqarTvelo pasiuri movlenaa. misi energia gamowveuli iyo sxva, mis

    gareSe myof movlenisagan (energia Wiis, roca mas fexs aWireben)“

    (fiqrebi saqarTveloze 2006: 22).

    nikoloz miwiSvilis citirebuli mosazreba tician tabiZis

    sityvebis – „gavigoT, rom saqarTvelo mowveulia msoflio

    msaxurebisTvis...” (saqarTvelo 1916y: 3) – sruli antiTezaa. orive azri

    ultraradikaluria, isini erTmaneTs kvebaven da warmoSoben, rogorc

    mouzomavi pretenziebis gaqarwyleba warmoSobs skepticizms.

    me–19 saukunis qarTulma patriotulma msoflmxedvelobam me–20

    saukunis dasawyisSi nawilobriv daTmo poziciebi, sakuTari qveynisadmi

    ilia WavWavaZiseuli realisturi, praqtikul moqmedebaze da praqtikul

    Sedegebze orientirebuli damokidebuleba, pragmatul-racionalisturi

    azrovnebis wesi, rig SemTxvevebSi, egzaltirebulma miTisqmnadobam

    Secvala.

    statias “qarTuli idea” erTgvarad avsebs tician tabiZis

    publikacia “manieфesti azias” (gaz. ,,barrikadi”, №1 – 18.10.1920.). tician

    tabiZes ar moswons, rom `saqarTvelos ise ar axseneben, Tu ara aziasTan

    erTad~(barrikadi 1920a: 2). azia misTvis `beberi, gasuqebuli kretinia”

    (barrikadi 1920b: 2), unayofo sicarielea, kacobriobis ganviTarebis Cixia,

    sadac arasodes warmoiSoba raime progresuli – `misi niadagi

    amoSra”(barrikadi 1920g: 2); azia gaxevebaa, tradiciis monobaa.

    dRes Zalian Tanamedrove da aqtualuri JReradoba aqvs tician

    tabiZis mosazrebas imis Sesaxeb, rim qarTuli kultura midrekilia

    evropisken – `axali qveynis... da poeziis meridiani parizia, da samxreTiT

    tfiliss eyrdnoba... qarTulma poeziam samudamoT datova muxambazis gza~

    (barrikadi 1920d: 2).

    evropa manifestis avtorisTvis inteleqtis, analizis, nebis

    simtkicis primatia da saqarTveloc misTvis foladis samSobloa, rac

    Zlier nebisyofas, gonebis primats unda niSnavdes: `foladis simtkiciT

    sWedda is Tavis nebisyofas. es saswaulis winagrZnobaa... azri Cveni

    epoqis – fantasmagoriaa foladis” (barrikadi 1920e: 2).

  • 40

    tician tabiZis azriT, evropa aziaSi saqarTvelos gavliT Seva da

    amiT saqarTvelo samsaxurs gauwevs evropas – iqneba misi kulturis

    erTgvari gamtari, misi ideebis damnergavi – evropis mowinave simagre,

    forposti aziaSi. EaRsaniSnavia, rom publicistis es mosazreba Zalian

    mniSvnelovani da aqtualuria dRevandeli saqarTvelosTvis.

    2.2. `omis Tema qarTul mwerlobaSi~

    Tanamedrove samyaroSi bevrs fiqroben da msjeloben omze, brZolaze,

    antagonizmze, romelic ukavSirdeba adamianis sulis destruqciul

    sawyisebs.

    magaliTad, umberto eko wers: ,,omebs awarmoebdnen xolme im imediT,

    rom raime sargebeli enaxaT mowinaaRmdegis damarcxebaSi, omebi ki

    warmoebda ise, rom ganzraxva sisruleSi moyvanili yofiliyo raime

    iseTi saSualebiT, romelic aayiravebda mowinaaRmdegis Canafiqrs” (eko

    2000: 19).

    tician tabiZis ese „omis Tema qarTul mwerlobaSi” swored amgvari

    sargeblis naxvis _ „ferfliT amdgari saqarTvelos” xilvis molodinSia

    dawerili, 1915 wels (tabiZe 1966a: 5-12). saqarTvelo I msoflio omSi

    „aRmoCnda Careuli” da avtoris gansja, Cafiqreba omis sakiTxebze am

    omSi Cveni monawileobiT, CvenTvis misi mniSvnelobiT aris

    ganpirobebuli.

    eses mTavari paTosi mis pirvelive sityvebSia gamJRavnebuli – „aravis

    vmsaxurebdeT, arca vemonoT, gareSe RvTisa dambadebelisa... da vin ityvis,

    rom saqarTvelom ar icoda sicocxle, rom man ar icoda brZola da

    Tavisufleba, silamazisTvis ar mietanos msxverpli” (tabiZe 1966a: 5).

    Tavisuflebisadmi miZRvnili aseTi himniT iwyebs eses tician tabiZe da

    Tavisuflebis ideas sicocxlis – brZolisa da silamazis esTetikas

    ukavSirebs.

    qarTveli moazrovneebisTvis erT-erTi yvelaze sakraluri idea –

    samSoblos Tavisuflebisa – tician tabiZis mier damuSavebulia

    eseisturi – naxtomiseburi, fragmentuli araTanmimdevrulobiT da

  • 41

    urTierTgamomricxavi argumentebiT gajerebuli msjelobiT, magram am

    formaluri mozaikurobis miRma Sinaganad Sekruli Sinaarsi ikiTxeba –

    logikuri da Tavisufali. es Sinaarsi, erTi mxriv, emyareba tradiciul

    damokidebulebas qveynis Tavisuflebisadmi – „vaJas saqarTvelo is

    saqarTveloa, roca is Tavis Tavs eyudnoda” (tabiZe 1966a: 10). es aris

    qveynis politikuri damoukideblobis survili. masTan Tanaarsebobs

    Tavisuflebis, rogorc adamianis mier samyaroSi Tavisi mowodebis

    ganxorcielebis upirvelesi pirobis gaazreba da samSoblosa da

    pirovnebis Tavisuflebis cnebebi erTmaneTisgan ganuyrel fenomenebad

    warmodgeba.

    Tavisufleba gulisxmobs eris mier Tavisi Tavis Secnobas, xolo

    TviTSemecnebis stimulatorad ticians msoflio omi esaxeba.

    „Tanamedrove omis erTi didi mniSvneloba, sxvaTa Soris, imaSic aris,

    rom yvela ers Caaxedebs Tavis sulis siRrmeSi, naTelze gamoiyvans im

    fiqrs, romelic didi xania mtvermiyrili da cocxalmkvdari iyo... am

    omSi saqarTveloc aris Careuli... da damtkicda, rom winaparTa anderZi

    kidev cocxlobs qarTvelebSi” (tabiZe 1966a: 9).

    erovnuli sulis Semecneba tician tabiZesTan avangardistuli

    paTosiT xorcieldeba da mebrZoli antitradicionalizmis elferi aqvs.

    oRond es paTosi damangreveli ki ar aris, aramed, piriqiT, Tavisufali

    da keTili nebis gamoxatulebaa, romelsac surs pozitiurad gardaqmnas

    samyaro.

    „meSCanur Waobs jer kidev ar dauZiravs kacobrioba” (tabiZe 1966a: 9)

    _ wers tician tabiZe da es antimeSCanuri paTosi gvaxsenebs vaJa-

    fSavelas 1909 wels daweril leqss ,,kai yma”: „...Rame maZRrebi daswvebiT,

    diliT mSivrebi sdgebiTa, Tavis jams CascqerT, saqveynod arcros ar

    gamasdgebiTa, ar iciT, dasCndiT risada, an risaTvisa hkvdebiTa!” (vaJa-

    fSavela 1979: 345).

    meSCanuri Waobisgan TavdaRweva, cxadia, ver ganxorcieldeba

    Tavisuflebis – pirovnebisa Tu eris Tavisufali nebis aRsrulebis

    SesaZleblobis gareSe. Tavisufleba SemoqmedebiTi Zalaa, mxolod am

    Zalis meSveobiT xdeba inertuli mdgomareobidan gamosvla – axali

    cxovrebis, axali sazogadoebis, axali samyaros Seqmna: „arc erTi axali

  • 42

    grZnoba, axali gancda, fiqri... windawin grZnob vis SeuZlia axali

    sityvebis monaxva, vis gauelvebs axali fiqri” (tabiZe 1966a: 10) _ wers

    tician tabiZe.

    tician tabiZe vaJas poeziaze dayrdnobiT iazrebs omis fenomens:

    „vaJas poeziaSi fiqric araa omis borotebaze” (tabiZe 1966a: 11). igi oms

    cxovrebis ganmaaxlebel stiqiad miiCnevs.

    omSi adamianis fizikur garss spoben, adamianis Suaguli ki, misi

    suli, SesaZloa, ara mxolod ar moispos, aramed aRdges da ganaxldes

    kidec (berdiaevi 1993: 305). aseTi paradoqsuli azrovneba modernizmisTvis

    Sinaganad axlobelia, man bevri tradiciuli norma da Sexeduleba

    gadasinja. tician tabiZisTvis omi borotebis, sikvdilis dammarcxebeli

    Zalaa. „saqarTvelo Tavis kuboSi cocxladac rom CaiWedos, sikvdilze

    ar fiqrobs... eris suli kidev yvavilobs da ar Wkneba” (tabiZe 1966a: 8);

    yvelaze did antihumanur absurdad aq miCneulia araTavisufleba. oms

    amarTlebs ZiriTadad is, rom arsebobs sikvdilze uaresi boroteba –

    monoba, anu gamudmebuli kvdoma.

    avangardistuli paTosis miuxedavad, tician tabiZe emyareba

    omisadmi qarTul literaturaSi gamokveTil damokidebulebas, qarTuli

    literaturis heroikul ideals – „sjobs sicocxlesa nazraxsa...”.

    ticiani am tradiciuli damokidebulebis transponirebas XX saukunis

    rTul viTarebaze axdens, magram am politikur da sulier viTarebaSi

    orientireba mas uWirs, rogorc „romantikoss“.

    omis filosofiis Sesaxeb Zalian saintereso statias aqveynebs 1915

    wels geronti qiqoZe – „axali epoqis dasawyisi“ (qiqoZe 1919: 5-10). avtori

    miiCnevs, rom didi omebi cvlian kacobriobis msoflgancdas, samyaroze

    warmodgenas. aseTi iyo makedonelis, napoleonis omebi, aseTia pirveli

    msoflio omic. geronti qiqoZis azriT, am omis Sedegi iqneba is, rom Tu

    manamde batonobda individualizmi, pragmatizmi da hedonizmi, amieridan

    gaZlierdeba stoicizmi, idealizmi, patriotizmi, cxovrebis ufro

    seriozuli da tragikuli gageba. geronti qiqoZe wers: „guSin kidev Cveni

    filosofia pragmatuli iyo, Cveni zneoba individualisturi da

    egoisturi... Cveni Tvalebi, yurebi da xelebi xarbad eZebda siamovnebas...

  • 43

    udides bednierebas individualur keTildReobaSi vxedavdiT da

    fufuneba arsebobis uaRres pirobad migvaCnda...” (qiqoZe 1919: 9).

    geronti qiqoZis fiqrebis qveteqsti saqarTvelos momavals

    ukavSirdeba da, rogorc Cans, is imedovnebs, rom omi ganamtkicebs

    qarTul patriotizms, SezRudavs qarTul egocentrizms: „omi saukeTeso

    saSualebaa socialuri SerCevisa. Tanaswor pirobebSi is xalxi

    imarjvebs, romlis wevrebi nakleb egoizms iCenen da mets

    Tavganwirulebas did erovnuli miznebis miRwevaSi, nakleb

    partikularizms da met disciplinas moqmedebasa da brZolaSi. omi

    aRmzrdelic aris...” (qiqoZe 1919: 10).

    geronti qiqoZe oms ar ganixilavs moralisturi poziciebidan, misi

    Tvalsazrisi zogadkulturologiuria da Tavis siRrmeSi patriotuli,

    nacionaluri interesebiT sazrdoobs.

    tician tabiZis imedic I msoflio oms tyuilubralod ar

    ukavSirdeboda: am omma gamoiwvia sami imperiis daSla da, SeiZleba

    iTqvas, rom saqarTvelos damoukideblobac misi Sedegi iyo. magram, meore

    mxriv, msoflio omma gza gauxsna totalitarul moZraobebs –

    bolSevizms, faSizms da saqarTelos xanmokle damoukideblobac xom

    erT-erTma am moZraobam imsxverpla. ase rom, omi, sabolood, totaluri

    boroteba aRmoCnda. swored ase iazrebda am oms zogierTi evropeli

    mwerali, magaliTad, herman hese.

    rogorc cnobilia, hese Tavidanve SeewinaaRmdega I msoflio oms. 1914

    wels gamoqveynda misi statia „o, megobrebo, nu gamagonebT am xmebs”