tician tabizis publicistikamapress.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/socialur...axmetelis, niko...
TRANSCRIPT
-
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis
socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti
mariam toraZe
tician tabiZis publicistikaMA
masobrivi komunikaciebis doqtoris
akademiuri xarisxis mosapoveblad wardgenili
d i s e r t a c i a
naSromi Sesrulebulia iv. javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi
samecniero xelmZRvanelebi -
filosofiis doqtori JurnalistikaSi,
profesori dali CikvilaZe;
filologiis doqtori,
profesori Tamaz jologua.
Tbilisi 2013
avtoris stili daculia
-
2
sarCevi
ОглавлениеSesavali....................................................................................................................................................................... 4
I Tavi............................................................................................................................................................................. 14
publicistis SemoqmedebiTi individuloba epoqis pirispir........................... 14
1.1. epoqasTan adaptaciis fsiqologiuri motivebi ..................................................... 14
1.2. tician tabiZis publicisturi azrovnebis stilis ramdenimeTavisebureba.......................................................................................................................................................... 17
II Tavi........................................................................................................................................................................... 31
erovnuli problematikis amsaxveli statiebi................................................................. 31
2.1. „qarTuli idea“......................................................................................................................................... 31
2.2. `omis Tema qarTul mwerlobaSi~..........................................................................................40
2.3. ,,wyaldidoba saqarTveloSi”.....................................................................................................44
2.4. `saliteraturo qarTulisTvis~ ............................................................................................46
III Tavi.......................................................................................................................................................................55
werilebi qarTuli literaturuli cxovrebis organizebis Sesaxeb....55
3.1. ”saxelmwifo gamomcemloba” (werili 1-li) ...............................................................55
3.2. ”saxelmwifo gamomcemloba” (werili me-2) .................................................................57
3.3. ”qarTuli Jurnali” .............................................................................................................................59
3.4. ”saagarako saxli” .................................................................................................................................63
3.5.”momavali sezoni” ....................................................................................................................................66
IV Tavi.........................................................................................................................................................................69
werilebi axalgazrda Taobis problematikaze .............................................................69
4.1. ”studentobis tradiciebi”...........................................................................................................69
4.2. ”სtipendiebi” ...............................................................................................................................................724.3. ”Cveni studentoba”................................................................................................................................77
V Tavi........................................................................................................................................................................ 81
werilebi qarTvel xelovanTa socialuri problemebis Sesaxeb............... 81
5.1. ”fondi xelovnebisTvis” ................................................................................................................. 81
5.2. ”xelovnebis sasaxle”........................................................................................................................85
5.3. `specebis kuriozi” ...............................................................................................................................86
VI Tavi.........................................................................................................................................................................88
werilebi xelovnebaze ...............................................................................................................................88
-
3
6.1. musika _ ”zaqaria faliaSvili”......................................................................................88
6.2. Teatri - ,,kote marjaniSvili” ............................................................................................. 91
,,durujis“ deklaracia”........................................................................................................................... 91
6.3. ”rusTavelis Teatri”......................................................................................................................97
6.4. ”cxvris wyaro” qarTul scenaze” ......................................................................................101
6.5. qandakeba - ”akakis Zegli”...........................................................................................................104
6.6. mxatvroba - ”niko firosmani”.................................................................................................109
6.7. ”qimerioni”...................................................................................................................................................129
daskvna .......................................................................................................................................................................135
bibliografia.....................................................................................................................................................140
-
4
Sesavali
tician tabiZis saxeli mkiTxvelis cnobierebaSi asocirebulia mZafr
da elvare poeziasTan, modernistul-avangardistul mxatvrul ZiebebTan.
farTo sazogadoeba naklebad interesdeba misi publicisturi
SemoqmedebiT, romlis gacnobis gareSe SeuZlebeli iqneba tician tabiZis
personis srulyofilad danaxva.
iseTi rangis poetis daintereseba JurnalistikiT, rogoric tician
tabiZe iyo, mxolod moduri gataceba, cxadia, ar SeiZleboda yofiliyo.
misi publicisturi Semoqmedeba ar hgavs am sferoSi SemTxveviT
aRmoCenili adamianis trafaretul opusebs.
tician tabiZe, iseve rogorc sxvadasxva qveynis bevri gamoCenili
mwerali, JurnalistikaSi da publicistikaSi miizida sazogadoebrivi
azrovnebis am formisTvis niSandoblivma mkveTrma pirdapirobam,
emociurobam, polemikurobam.
simbolisturi Tu avangardistuli poeziis da publicistikis
Tanaarseboba tician tabiZis SemoqmedebaSi am pirovnebis farTo
inteleqtualur SesaZleblobebsa da interesebze metyvelebs. Cans, rom
tician tabiZis talants TviTgamoxatvisTvis mravalferovani saSualebebi
sWirdeba.
tician tabiZis publicistika maxvili, emociuri da erudiciiT
aRWurvili azrovnebis produqtia. Ppublicisturi Janrebi gasaqans
aZlevs tician tabiZis aqtualur azrs, mis miswrafebas, Tavisufali
fiqris procesis Tanamonawile mkiTxvelic gaxados. tician tabiZis
publicistika misi mkafio humanisturi msoflxedvis gamomJRavnebaa _ aq
nebismieri mosazreba, dakvirveba, informacia, faqti emsaxureba adamianisa
da sazogadoebis tkiviliani arsebobis warmoCenas.
aqtualoba
TanamedroveobaSi, CvenTanac da uxcoeTSic, mZafria interesi
totalitarizmis epoqis, rogorc mZime istoriuli memkvidreobis mimarT.
-
5
am epoqis specifikis warmoCenas araerTi gamokvleva mieZRvna.
gansakuTrebiT aqtualuria im mwerlebis, poetebis, saerTod, Semoqmedi
adamianebis naazrevis _ maT Soris publicisturis _ kvleva, romlebic
imsxverpla sastikma epoqam da romelTa sicocxle xSir SemTxvevaSi
swored am naazrevs Seewira. mkiTxvelisTvis sainteresoa, raze
fiqrobdnen da msjelobdnen isini im mZime wlebSi.
me-20 saukunis dasawyisis presa zogadad, da konkretulad _ tician
tabiZis publicistur-Jurnalisturi statiebi Tanamedrove Jurnalistikas
karnaxobs Tvalsawieris gafarToebas – dainteresebas adamianiT, misi
bediT, misi Rirseuli arsebobiT, SromiT da SemoqmedebiT.
dRes aqtualuria tician tabiZis weris meTodologiis gacnoba,
gaTvaliswineba. Aamas isic gansazRvravs, rom avtori Tavis statiebSi
warmodgeba rogorc aqtiuri da avtoritetuli moqalaqe.
mecnieruli siaxle
naSromSi gamovlenili da Seswavlilia tician tabiZis raritetuli
publikaciebi – me-20 saukunis dasawyisSi gamomaval gazeTebSi _
,,barrikadi“, ,,rubikoni“, ,,baxtrioni“ da ,,saqarTvelo“ – dabeWdili
sagazeTo statiebi, romlebic pirveli publikaciis Semdeg aRar
gamoqveynebula.
agreTve gaanalizebulia sxvadasxva akademiur gamocemebSi
gamoqveynebuli tician tabiZis publicisturi werilebi, rac, erTi mxriv,
avsebs misi Semoqmedebis Sesaxeb mkiTxvelis warmodgenas da, meore mxriv,
amdidrebs qarTuli Jurnalistikis istorias.
kvlevis miznebi da amocanebi
kvlevis mTavar mizans warmoadgens tician tabiZis publicistikis
Sinarsis da Rirebulebis warmoCena, aqtualizacia da masSi areklili
epoqis problematikis gamokveTa.
am mizans ukavSirdeba kvlevis Semdegi amocanebi:
-
6
realobasTan tician tabiZis, rogorc publicistis, adaptirebis
fsiqologiuri motivebis gagebis cda;
tician tabiZis publicisturi azrovnebis stilis zogierTi
Taviseburebis, azris gamoxatvis saxeobrivi da kompoziciuri xerxebis
ganxilva;
imis warmoCena, Tu ras miiCnevda publicisti erovnuli idento-
bisTvis safrTxis Semqmnel epoqaSi yvelaze mniSvnelovnad qarTuli
cnobierebis SenarCunebisa da ganviTarebisTvis;
mweralTa da xelovanTa, agreTve studentobis socialuri
mdgomareobis, literaturisa da xelovnebis socialuri funqcionirebis
problemebis gamokveTa publicistis naazrevSi;
xelovnebisadmi miZRvnili statiebis specifikaze dakvirveba;
dakvirveba imaze, Tu ramdenad da rogor axerxebs Tavisufali
Semoqmedi totalitaruli reJimis pirobebSi simarTlis gamoxatvas.
kvlevis meTodologia
kvlevisas teqstze muSaobis procesSi upirveles yovlisa
gamoyenebulia dokumentis detaluri da imavdroulad mTlianobiTi,
integrirebuli analizis meTodi, romlis meSveobiT interpretirebulia
teqsti, warmoCenili da gaazrebulia qveteqsti.
Kkvlevis analizis etapze gamoyenebulia istoriuli analizis
meTodi. tician tabiZis publicistika ganxilulia im epoqis konteqstSi,
romelSic igi Seiqmna, agreTve Tanamedroveobis gadmosaxedidan.
kvlevaSi gamoyenebulia SedarebiTi analizis meTodi, romlis
saSualebiT gamovlenilia paralelebi – warmodgenilia tician tabiZis
im TanamedroveTa araerTi mosazreba, romlebic amave TematikiT
interesdebodnen.
naSromSi ama Tu im formiT ganxilulia tician tabiZis 30-mde
publikacia – werilebi, romlebic sxvadasxva wyarodan iqna moZiebuli.
10-ze meti statia damuSavebulia tician tabiZis TxzulebaTa
-
7
samtomeulis meore da mesame tomebidan, xolo sxva statiebi _ me-20
saukunis dasawyisis qarTuli periodikidan – ZiriTadad
,,cisferyanwelTa” sagazeTo gamocemebidan: ,,baxtrioni” (redaqtori _
giorgi leoniZe. Ggamodioda 1922 wlis 3 ivlisidan 1923 wlis
Tebervlamde), ,,barrikadi” (redaqtori tician tabiZe. Ggamodioda 1922 -
1924 wlebSi, sakmao intervalebiT) da ,,rubikoni” (,,sruliad saqarTvelos
axali mwerlobis kavSiris” yovelkvireuli organo. gazeTs xels awers
saredaqcio kolegia. kavSirs, romelmac ori weli iarseba,
xelmZRvanelobda grigol robaqiZe). Aam gazeTebis araerTi nomeri
gadaurCa sabWoTa saxelmwifos mier maT mizanmimarTul ganadgurebas.
raritetebis fondi ZiriTadad daculia saqarTvelos parlamentis
erovnul biblioTekaSi da poet ioseb griSaSvilis saxl-muzeumSi
arsebul pirad arqivSi.
tician tabiZis publikaciebs Soris Cvens mier aqcenti gakeTda
maTze, romlebsac gamokveTilad publicisturi xasiaTi aqvT da amave
dros saSualebas iZlevian davakvirdeT, Tu ramdenad da rogor axerxebs
Tavisufali Semoqmedi totalitaruli reJimis pirobebSi simarTlis
gamoxatvas.
naSromis struqtura
sakvalifikacio naSromi, Sesavlisa da daskvnis garda, Sedgeba eqvsi
Tavisagan. naSroms axlavs damowmebuli da gamoyenebuli literaturis
sia.
pirveli Tavi eZRvneba sabWoTa realobasTan tician tabiZis
adaptaciis fsiqologiur motivebs; aqve warmodgenilia misi
publicisturi stilis da ostatobis zogadi daxasiaTeba.
Mmeore TavSi gaerTianebuli statiebi gamoxatavs tician tabiZis
refleqsias qarTul erovnul xasiaTze, saqarTvelos bedze, qarTul
enaze.
-
8
Mmesame TavSi ganxilulia tician tabiZis raritetuli statiebi,
romlebic exeba qarTuli literaturuli cxovrebis organizebis rTul
problemebs, arsebiTad ki literaturis gadarCenis problemas sabWoTa
reJimis pirobebSi.
meoTxe TavSi saubaria im rariteuli statiebis Sesaxeb, romlebic
warmoadgens publicistis cdas, sazogadoebis da xelisuflebis
yuradReba mimarTos axalgazrda Taobis, kerZod, studentebis mwvave
socialuri problemebisaken.
mexuTe TavSi laparakia publicistur statiebze, romlebSic
qarTvel xelovanTa mZime socialuri mdgomareobaa ganxiluli.
meeqvse TavSi msjelobis sagania tician tabiZis publicisturi
gamoxmaurebebi qarTuli Teatris, musikis, qandakebis, mxatvrobis
gansakuTrebuli mniSvnelobis mqone novatorul movlenebze.
sakiTxis Seswavlis istoria
qarTuli Jurnalistikis istoriaSi tician tabiZis publicistika
misi Semoqmedebidan ar gamocalkevebula rogorc sagangebo Seswavlis
sagani, magram misi calkeuli publicisturi nawarmoebebi, bunebrivia,
mkvlevarTa yuradRebis miRma ar darCenila.
poetis biografiisa da eseistikis mkvlevarTa Soris gansakuTrebuli
aRniSvnis Rirsia mirian abulaZis monografia ,,tician tabiZe” (abulaZe:
1961), sargis caiSvilis wigni ,,winamorbedni da Tanamedroveni” (caiSvili:
1986), akaki vasaZis ,,tician tabiZe” (vasaZe: 1985), zaza abzianiZis
,,literaturuli portretebi” (abzianiZe: 2009), soso siguas ,,modernizmi”
(sigua: 2008) da sxva samecniero-kvleviTi xasiaTis naSromebi. unda iTqvas,
rom am naSromebSi tician tabiZis publicistika ar aris gaanalizebuli,
magram zogadad Sefasebulia da es Sefaseba mniSvnelovania.
-
9
Mmirian abulaZe Seiswavlis tician tabiZis biografiasa da poetur
Semoqmedebas, xolo publicistikis Sesaxeb aRniSnavs, rom is metyvelebs
misi avtoris farTo literaturul interesebze, romelic Janrobrivi
TvalsazrisiT arasdros izRudeboda. abulaZe maRal Sefasebas aZlevs
tician tabiZis publicistikas da miiCnevs, rom poetma ,,Tavis SesaniSnav
poeziasTan erTad, dagvitova ostaturad dawerili mxatvruli narkvevebi,
istoriul-literaturuli da Teoriuli gamokvlevebi, publicisturi
werilebi da brwyinvale eseisturi xasiaTis nawerebi” (abulaZe 1961: 12).
sargis caiSvilis azriT, tician tabiZis werilebSi ,,naTlad Cans is
farTo literaturuli horizonti da maRali gemovneba, rac udavod iyo
tician tabiZis mTeli Semoqmedebis mTavari niSan-Tviseba” (caiSvili 1986:
142).
akaki vasaZes tician tabiZe warmoudgeba ara mxolod qarTuli
leqsis novatorad, romelsac, agreTve, didi wvlili miuZRvis rusuli da
evropuli poeziis TargmnaSi, aramed ,,istoriulad principuli
mniSvnelobis Teoriuli da publicisturi werilebis avtorad, qarTuli
Teatris ganaxleba-aRorZinebis bed-iRbalze mzrunvel moamaged da im
WeSmarit saxalxo moRvawed, Tavis wil bevrad rom apirobebda
kulturul-SemoqmedebiTi atmosferos sisavses da cxovelmyofelobas”
(vasaZe 1985: 3). Aa. vasaZe saubrobs tician tabiZis mravalmxriv
SemoqmedebiT talantze, romlis upirvelesi niSnebia mZlavri pirovnuli
energia da dauokebeli swrafva TviTgamosaxvisken. Aavtori sagangebod
msjelobs tician tabiZis aRtacebul damokidebulebaze qarTvel
studentTa brZolisunarianobisadmi da Seaxsenebs mkiTxvels mis statias
,,studentobis tradiciebi” (vasaZe 1985: 14).
zaza abzianiZis statiaSi igrZnoba empaTia tician tabiZis poeturi
naturis mimarT. mkafio StrixebiT aris daxatuli misi SemoqmedebiTi
portreti. avtori am ganumeoreblad Taviseburi, artistuli da
Tavisufebismoyvare adamianis cxovrebis logikur finalad miiCnevs
sabWoTa represiebis epoqaSi mis tragikul daRupvas. ,,arc ticianamde,
arc Semdeg, arcerT qarTvel poets aseTi mondomebiT sagangebod ar
uZerwia Tavisi ieri... ticianis cxovreba am scenaze daiwyo rogorc
uwyinari TamaSi, rogorc farsi, Tavisi tradiciuli niRbebiT, magram
-
10
damTavrda, rogorc berZnuli tragedia _ ulmoblad da SemaZrwuneblad”
(abzianiZe 2009: 286).
soso sigua wignSi ,,modernizmi” mkiTxvels acnobs im ZiriTad
braldebebs, romlebic sabWoTa xelisuflebis mier iyo SeTiTxnili
tician tabiZis winaaRmdeg: poeti ,,mxilebul da ganadgurebul iqna...“ _
mas dabralda teroristul-diversiul, jaSuSur organizaciebTan
urTierToba sabWoTa kavSiris damxobis mizniT, monawileoba faSistur
organizaciaSi, mavnebloba literaturisa da xelovnebis frontze (sigua
2008: 184-185).
wignSi Tavmoyrilia informacia ,,cisferyanwelebis” mier gamocemuli
gazeTebis Sesaxeb (sigua 2008: 111-113).
statiaSi ,,omi da literatura” soso sigua mimoixilavs tician
tabiZis Tanamedrove qarTveli mwerlebis _ konstantine gamsaxurdias,
grigol robaqiZis, paolo iaSvilis da TviTon tician tabiZis
mosazrebebs am Temaze. wignis avtors gansakuTrebulad sainteresod
miaCnia tician tabiZis werili ,,omis Tema qarTul mwerlobaSi”, romelic
,,pacifizmis winaaRmdegaa mimarTuli da amarTlebs omis aucileblobas,
qarTvelTa mebrZol suls, romelic hqonda dids Tu pataras”(sigua 2008:
70). mkvlevaris azriT, tician tabiZem omis heroika qarTveli eris
nacionalur Tvisebad miiCnia da Tanamokalmeebs mouwoda, egrZnoT omis
suli da ar efiqraT omis borotebaze (sigua 2008: 70).
amave statiis _ ,,omis Tema qarTul mwerlobaSi” _ Sesaxeb msjelobs
tician tabiZis prozis mkvlevari salome kapanaZe (kapanaZe 2005: 121-123).
2002 wels gazeTSi ,,Cveni mwerloba” gamoqveynda tician tabiZis am
statiis Cveni analizi, romelic warmodgenilia sadisertacio naSromSi
(toraZe 2002b: 4).
salome kapanaZis wigni ,,cisferi yanwebidan _ maradisobamde”
(kapanaZe: 2005) mniSvnelovani da sayuradRebo naSromia tician tabiZis
publicistikis kvlevis TvalsazrisiT. aq gamoTqmulia mosazreba, rom
tician tabiZis ,,sruli identifikaciisTvis, namdvili ragvarobis
gansazRvrisTvis sakmarisi ar aris misi lirikuli Sedevrebis Sefaseba,
aucilebelia misi prozauli memkvidreobis Rirebulebis
gaTvaliswinebac” (kapanaZe 2005: 12).
-
11
Mmkvlevari Tavis wignSi aanalizebs tician tabiZis prozas _
moTxrobebs, prozaul miniaturebs, novelebs, kinoscenars da maTSi
simbolizmis gamovlinebebs eZebs. magram avtoris yuradRebis miRma ar
darCenila tician tabiZis ramdenime publicisturi narkvevic, magaliTad,
,,axali mcxeTa” (kapanaZe 2005: 62-63), ,,qarTveli mwerlebi somxeTSi”
(kapanaZe 2005: 69-73). Aes ori narkvevi Cvens mierac iyo Seswavlili, rac
aisaxa 1997 wels Tsu Jurnalistikis fakultetis konferenciaze
wardgenil moxsenebasa da gamoqveynebul TezisebSi: ,,tician tabiZis
narkvevebis kompozicia” (toraZe 1997: 17,18). Ees kvleva asaxulia Cvens
sadisertacio naSromSi.
s. kapanaZe aanalizebs tician tabiZis statiebs _ ,,saliteraturo
qarTulisTvis” da ,,tfilisi” _ miZRvnils qarTuli enis diskriminirebis
Temisadmi da miaCnia, rom es statiebi ,,erovnuli TviTgamorkvevis mwvave
problemebiTaa aRsavse” (kapanaZe 2005: 184,185).
s. kapanaZis zemoTxsenebul wignSi mimoxilulia tician tabiZis
narkvevebi _ ,,axali kolxida”, ,,rionidan enguramde”, ,,tyvarCeli”,
,,orpiri”, ,,erTi kvira oseTSi” (kapanaZe 2005: 51-67) da Sefasebulia isini,
rogorc aRmSeneblobis ideiT gatacebuli humanisti mwerlis
Txzulebebi.
s. kapanaZis wignSi adgili eTmoba tician tabiZis narkvevs ,,ase iReba
kulturis kari darialTan” (kapanaZe 2005: 80-81). Ees narkvevi imiTac aris
mniSvnelovani, rom warmoaCens tician tabiZis aqtiur mcdelobas,
Seitanos wvlili saqarTvelos kulturul cxovrebaSi, gaaaqtiuros
erovnuli saganZuris dacva da popularizacia. Naq saubaria qarTveli
poetis cnobil iniciativaze, yazbegSi daearsebinaT saliteraturo da
mxareTmcodneobiTi muzeumi, romelic aleqsandre yazbegis cxovrebisa da
moRvaweobis amsaxveli muzeumic iqneboda.
gasaziarebelia s. kapanaZis Sexeduleba ilia WavWavaZis mkvlelobis
me-15 wlisTavze dawerili tician tabiZis werilis paTosis Sesaxebac: ,,20-
30-ian wlebSi proletaruli kritika f. maxaraZis meTaurobiT gaafTrebiT
ebrZoda iliasa da misi Semoqmedebis mkvlevarT... aseT atmosferoSi t.
tabiZem mainc moaxerxa eTqva mTavari saTqmeli ilias, rogorc poetisa
da eriskacis did misiaze qarTul sinamdvileSi” (kapanaZe 2005: 133-134).
-
12
s.kapanaZis TqmiT, es ,,narkvevebi ufro saagitaciod arian
gamiznuli...” da maTSi vlindeba ,,ideologiuri da momwodebluri paTosi”
(kapanaZe 2005: 82). gasagebia, ra tipis agitaciasa da ideologiaze
saubrobs mkvlevari. am sakiTxis arsis interpretirebis cdaa mocemuli
Cvens moxsenebaSi _ ,,tician tabiZis sabWoTa periodis narkvevebis
fsiqologiuri motivaciis gagebis cda”, romelic wakiTxuli iyo
saqarTvelos umaRlesi saswavleblebisa da Tsu Jurnalistikis
fakultetis respublikur samecniero konferenciaze da aisaxa
gamoqveynebul TezisebSi (toraZe 2002a: 40-43) masala warmodgenilia Cvens
naSromSi.
samarTliania s. kapanaZis mier gamoTqmuli Tvalsazrisi, rom tician
tabiZis ,,mxatvruli koncefciis wyalobiT epoqisTvis damaxasiaTebeli
sazogadoebriv-politikuri, socialuri da sulieri cxovreba asaxulia
maxvili publicistis TvaliT... narkvevebi TvalsaCinos xdian mwerlis
ganswavlulobas, sinamdvilis novatorul, maRalxatovan xilva-aTvisebis
unars... publicistur sibrZnesa da gancdiTi simaxviliT savse mxatvrul
azrovnebas” (kapanaZe 2005: 82).
s. kapanaZis naSromSi saubaria tician tabiZeze, rogorc qarTuli
Teatrisa da mxatvrobis qomagze, am sferoSi novaciebis mxardamWerze.
mkvlevaris interesi fokusirebulia kote marjaniSvilis, sandro
axmetelis, niko firosmanis, lado gudiaSvilisa da iakob nikolaZis
SemoqmedebiT naturebze, kafe ,,qimerionis” STambeWdaobasa da
momxibvlelobaze (kapanaZe 2005: 172-183).
aRsaniSnavia, rom profesionalma qarTvelma Teatrmcodneebma _
profesorebma vasil kiknaZem da nodar gurabaniZem _ TavianT wignebsa da
saxelmZRvaneloebSi gamokveTes tician tabiZis, rogorc Teatraluri
reformis erT-erTi ideologis figura, daimowmes misi werilebi da
gamoxmaurebebi Teatris Sesaxeb. vasil kiknaZe msjelobs
,,cisferyanwelebisa” da ,,durujelebis” pirad megobrul kontaqtebze,
romelTac ,,uTuod esTetikuri xasiaTis principebic edo safuZvlad”
(kiknaZe 2003: 523). Aavtori sagangebod aRniSnavs, rom tician tabiZe
Tanadgomas ucxadebda ,,durujis” manifests da mis ,,kadnier tonsac” ki
-
13
uWerda mxars. Aaqve moyvanilia tabiZis citata statiidan ,,durujis”
deklaracia” (kiknaZe 2003: 525).
Nnodar gurabaniZe lope de vegas piesis _ ,,fuente ovexunas”
marjaniSviliseuli dadgmis mimoxilvisas imowmebs tician tabiZis,
rogorc TviTmxilvelis da, SeiZleba iTqvas, erT-erTi pirveli
recenzentis, mosazrebebs: ,,marjaniSvils aqvs mozRvavebuli mewyeris
STagoneba da Tu zvavad wamovida...” (gurabaniZe 2012: 15).
1999 wels Jurnal ,,ciskarSi” daibeWda Cveni statia ,,tician tabiZe
erovnuli TviTcnobierebis Sesaxeb”, romelSic gaanalizebulia tician
tabiZis mier 1916 wels gazeT ,,saqarTveloSi” gamoqveynebuli statia
,,qarTuli idea” (toraZe 1999: 132-134). masala warmodgenilia sadisertacio
naSromSi.
-
14
I Tavi
publicistis SemoqmedebiTi individuloba epoqis pirispir
1.1. epoqasTan adaptaciis fsiqologiuri motivebi
,,...da me xandisxan meCveneba
viTom samyaro
baRia didi, dawyevlili
da Sxamiani.
mZime mxedarni, SublSekruli
da uabjaro
mohqrian: rembo, eredia,
emil verharni.
TiTqo SecdomiT Semiyvana
viRacam baRSi
da SiSiT vxedav gigantis Crdils
mimfrinav mxedars.
uRono, susti, avtirdebi
patara bavSvi
da Tan mrcxvenia, vixedebi,
xom arvin mxedavs...” _
uabjaroni
(tabiZe 1995: 30)
„ ...politikur ambebSi me savsebiT naTlad ver verkveodi. Cemi
damokidebuleba rusul da frangul simbolizmTan sruliad
arakritikuli iyo... metismetad did xarks vuxdidiT arajansaR, bohemur
artistizms, vqadagebdiT „xelovnebisaTvis“... samma welma, romelmac
ganvlo oqtombridan saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebamde
da siaxlovem axalgazrda bolSevik megobrebTan, romlebic
saqarTveloSi iatakqveS muSaobas eweodnen, SegnebaSi garkveuli sinaTle
-
15
Seitana“ (tabiZe 1960: 23-24) – sikvdilmisjilis Sewyalebis Txovnis
intonaciiT aRbeWdili avtobiografia misi avtoris – tician tabiZis
„miwasTan dabrunebas“ amcnobda sazogadoebas. am tragikuli
Semobrunebis Semdeg bohemuri artistebi, melanqoliuri pieroebi da
aristokrati dendebi, imdroindeli komunisturi nomenklaturis eniT rom
vTqvaT, „mxatvruli inteligenciis im saukeTeso warmomadgenlebad
iqcnen, romelTac partiis brZnuli politikis meoxebiT gadaWriT
gawyvites kavSiri Zvel samyarosTan, aRiares axali ideur-esTetikuri
mrwamsi, aqtiurad Caebnen axali cxovrebis mSeneblobaSi“ (saqarTvelos...
1976: 860). swored am konteqstSi unda ganvixiloT tician tabiZis
Jurnalisturi moRvaweobis erTi aspeqti – sabWoTa publicisturi
narkvevebis ciklis Seqmna.
tician tabiZis poeturi msoflSegnebis mTavari Tviseba sicocxlis
siyvarulia _ „maS, gamarjveba, tkbilo sicocxlev!” (tabiZe 1982: 564).
magram sicocxlis winaSe aRtacebas Tan sdevda moaxloebuli sikvdilis
mwvave winaTgrZnoba _ „Tu Rrma ReleSi Cveni Tavebi sadme dagordes...”
(tabiZe 1982: 530) Zaladobis, Tavisufali nebis uzurpirebis pirobebSi,
sikvdilis pirispir mdgomi poeti misi daZlevis, masze amaRlebis Tu
misgan gaqcevis aucileblobis winaSe aRmoCnda. tician tabiZis mier am
wlebSi Seqmnil narkvevebSi zogjer ufro yrud, zogjer ki
yurismomWrelad gaismis sabWoTa propagandistuli paTetika, rac unda
ganvixiloT rogorc Sinagani SfoTviT gamowveuli, gaucnobierebeli
prevenciuli saSualeba, mimarTuli sicocxlisadmi muqaris Semcveli
situaciis aRsakveTad.
mosalodneli Tavdasxmis molodinSi, mZime moraluri presingis
pirobebSi individi uucxovdeba sakuTar Tavs, is mTlianad iTavisebs
pirovnebis im tips, romelsac mas sTavazobs sayovelTao Sabloni,
gaurbis Tavisuflebas da axdens arsebiTad Tavsmoxveul, magram
moCvenebiTad nebayoflobiT konformizacias. tician tabiZe narkvevebSi
cdilobs mihyves sabWoTa cxovrebis mdinarebas, aRfrTovandes sabWoTa
aRmSeneblobiT da daarwmunos sakuTari Tavi, rom aRmSenebloba
namdvilia da bednierebis momtani.
-
16
amasTan erTad, „aCrdilTa qveynidan“ dabrunebuli cisferyanwelis
Jurnalistur narkvevebSi aisaxa realuri, nivTieri samyaros monatreba,
romelSic garegnulad raRac TiTqos sasikeTod icvleboda. „axali
mcxeTa“ (tabiZe 1966b: 31-37), „axali kolxida“ (tabiZe1966b: 192-221) – „roca
ixsneba axali mcxeTa, roca safuZveli eyreba eris axal ekonomikur
aRorZinebas... unda ismodes axali gamarjvebis simRera Sromisa da Zmobis
kavSirisTvis, sabWoTa respublikebis SeduRebisa da saxalxo
saxelmwifos ganmtkicebisTvis“ (tabiZe 1966b: 35).
pirovnebis qvecnobieri samyaros Seswavlis gaRrmavebam Tanamedrove
fsiqologiaSi skefsisi gaaCina teqstis Riad mocemuli Sinaarsis mimarT
da gaamZafra interesi misi dafaruli plastebisadmi. Tu am rakursiT
ganvixilavT tician tabiZis narkvevebs, davinaxavT, rom frustraciisa da
sulieri gangaSis pirobebSi aRmoCenili pirovnebis fsiqikaSi _ „viRaca
dadis xmalamowvdili...” (tabiZe 2005: 67) gaucnobiereblad erTveba egos
erT–erTi damcavi meqanizmi – racionalizacia. am SemTxvevaSi adamians
eqmneba iluzia, rom is subieqturad gulwrfelia, sinamdvileSi ki Tavs
ityuebs da cru argumentaciis safuZvelze cdilobs iracionaluri qceva
dafaros racionalizaciiT (heli, zigleri 1997: 130-131). tician tabiZis
narkvevebis sabWoTa publicisturi paTosi TviTgadarCenis instinqtis
tragikul gamoZaxilad unda miviCnioT.
adamianis sulis gaxleCa sazogadoebriv cxovrebaSi momxdari
gaxleCis epicentria, amitom, Tuki gvsurs ufro detaluri warmodgena
viqonioT siRrmiseul realobaze, saWiroa ufro dawvrilebiT
ganvixiloT ganxeTqileba adamianis sulSi (toinbi: 1991). tician tabiZis
faqiz, miamitur da mgrZnobiare naturaSi sulis gaxleCa, rogorc Cans,
swored e.w. „miwasTan dabrunebam“ gamoiwvia – codvilobis gancda,
zneobrivi marcxis mtanjveli SegrZneba dabada, mtkivneuli
refleqsiisken, TviTCaRrmavebis da TviTSefasebisken ubiZga, magram es
rTuli sulieri Sinaarsic kvlav sabWouri ideologiuri sqemebiT da
kliSeebiT, demonstraciuli sabWouri egzaltaciiT ifareba, romlis
miRma mainc igrZnoba sakuTar Tavze Zaldataneba. „oqtombris Semdeg
araTu axali adamianebi daibadnen, – oqtombris win dabadebuli xalxic
xelmeored daibada da moinaTla axali cecxliT da niaRvriT... da mec
-
17
Cems Tavze vakvirdebi am meore adamians, axal kacs, axali grZnobiT da
STabeWdilebiT” („tolstois dReebi“, tabiZe 1966b: 9).
“axali cecxliT“ naTloba tician tabiZisTvis tragikulad
dasrulda.
1.2. tician tabiZis publicisturi azrovnebis stilis ramdenime
Tavisebureba
tician tabiZis publicisturi statiebi da narkvevebi ideurad,
Tematurad, siuJeturad, saxeTa sistemis Tu sxva TvalsazrisiT sagangebo
kvlevas, specifikur Seswavlas moiTxovs. amjerad Cveni mizania
ganvsazRvroT misi publicisturi azrovnebis stilis ramdenime
Tavisebureba, misi publicisturi opusebis kompoziciuri wyobis, Sinagani
aRnagobis damaxasiaTebeli niSnebi.
tician tabiZis narkvevTa kompoziciuri mTlianoba, rogorc Cans,
SemTxveviTi da uneblie movlena ki ar aris, aramed sruliad
gaazrebulia da mizandasaxuladaa miRweuli. Txrobis saSualebebi –
siuJeturi xazis dinamiuri ganviTareba an mSvidi, statikuri pasaJebi,
personaJTa ganlageba, svla warsulidan momavlisken da bevri sxva ram
gvaZlevs safuZvels, vifiqroT, rom nawarmoebis kompoziciuri simwyobre
da gamarTuloba tician tabiZis mier publicistikaSi poeziidan,
literaturidan “gadmonergili” mwerluri ostatobis komponentia.
tician tabiZis narkvevTa kompoziciaSi gansakuTrebul yuradRebas
ipyrobs nawarmoebis siuJetis wyoba, agreTve siuJetisgareTa elementebi –
lirikuli wiaRsvlebi, analitikuri gansja, STabeWdilebebi da teqstis
Tanafardoba fragmentTan, avtoris teqstebis erTobliobasTan,
konteqstisa da qveteqstis gaazreba, avtoris Sinagani samyaros
spontanuri gamovlinebebi da sxv.
imisTvis, rom SeZlebisdagvarad warmogveCina tician tabiZis
publicisturi stili, misi, rogorc publicistis azrovnebis
konstruqcia, narkvevebis saerTo simwyobre da teqstobriv elementTa
urTierTmimarTebis sistema, gadavwyviteT am TvalsazrisiT
davkvirvebodiT mis or narkvevs – `axali mcxeTa” (tabiZe 1966b: 31-37) da
-
18
`qarTveli mwerlebi somxeTSi” (tabiZe 1966b: 192-220). Cveni survilia, am
nawarmoebebze dakvirvebiT da, xSir SemTxvevaSi, maTi SedarebiT
SesaZlebeli gavxadoT ganzogadebuli daskvnebis gamotana imis Taobaze,
Tu ra sayrdenebze agebs avtori Tavisi narkvevebis arqiteqtonikas da
zogadad rogor warmoudgenia mas narkvevis struqturuli organizeba.
ratom SevarCieT maincdamainc es ori narkvevi?
upirveles yovlisa, unda iTqvas, rom orive erT weliwads – 1927
welsaa dawerili. drois Tanxvedra saSualebas gvaZlevs Tvali
gavadevnoT mwerlis msoflmxedvelobriv evolucias, SemoqmedebiT
impulsebs misi Jurnalisturi moRvaweobis erT konkretul periodSi.
magram mTavari isaa, rom bevr identur, Tanmxvedr tendenciasTan erTad
am or narkvevSi ikveTeba erTi yvelaze Zlieri, Tu SeiZleba ase iTqvas,
magistraluri motivi, RerZi, romlis garSemo viTardeba nawarmoebis
fabula, Tavs iyris mTavari saTqmeli. es aris ,,Zvelis” da ,,axlis”
konfliqti, maTi urTierTmiziduloba Tu erTmaneTisgan ganzidva. orive
narkvevSi zogjer aSkarad mizanmimarTulad, zogjer ki, albaT,
gaucnobierebladac gamJRavnebulia es mTavari motivi.
tician tabiZis narkvevi `qarTveli mwerlebi somxeTSi” e.w.
samogzauro narkvevTa Janrs ganekuTvneba, magram aq daZleulia viwro
sabWoTa Janrobrivi SezRudvebi da werili originalur da efeqtur
publicistur nawarmoebad warmodgeba. saTauri da narkvevis daweris
TariRi Tavidanve aRZravs Sesabamis asociaciebs da ganwyobilebas –
gvaxsendeba “xalxTa megobrobis” sabWoTa fenomeni _
naxevradgulwrfeli da naxevradyalbi urTierTobebi, simarTlenarevi
tyuilebi, diTirambebi, fuWi uxvsityvaoba da sadRegrZeloebismagvari
moxsenebebi. Znelia imis warmodgena, rom am Temaze im wlebSi raime
arastandartuli SeiZleboda daweriliyo. arada, swored ase wers tician
tabiZe. misi inteligenturi fraza, gonebamaxviluri aqcentebi da
orazrovani svlebi saintereso da sasiamovno sakiTxavs xdis mezobel
respublikaSi mogzaurobis suraTebs. Nnarkvevi xuTi nawilisgan
Sedgeba. mwerali Tanmimdevrulad, mwyobrad, mSvidi da auRelvebeli
toniT, yovelgvari cru paTosis (romelic ase `mouxdeboda” am Sinaarsis
werils) gareSe aRwers qarTveli mwerlebis erTi jgufis mogzaurobas
-
19
Tbilisidan erevnamde. weris manera xSirad mogagonebT dRiuris ubralo,
gulRia stils – avtori TiTqos TavisTvis iwers STabeWdilebebs, rom
wlebis Semdeg siamovnebiT gadaikiTxos isini.
iseve rogorc tician tabiZis narkvevTa umravlesoba, narkvevi `axali
mcxeTac” nawilebad, momcro Tavebad aris dayofili (4 Tavi). TiToeuli
nawili warmoadgens ganumeorebeli azrobrivi daniSnulebis mqone
erTeuls, romelTa gamTlianebiTac iqmneba srulyofili literaturuli
“organizmi”.
narkvevi eZRvneba zemo avWalis hidroelsadguris gaxsnas, rasac
avtori qarTveli eris istoriaSi axali epoqis dawyebis kvalifikacias
aZlevs; magram aq imdeni urTierTgadamkveTi Tema da motivia, rom
sabolood gacilebiT farTovdeba narkvevis Sinaarsi da tician tabiZe
eris istoriuli warsulis, xalxis aRmSeneblobiTi energiis saTaveTa
originalur kvlevas gvTavazobs. mogvianebiT poeti dawers leqss ,,axali
mcxeTa”: ,, ...da im adgilas, sadac odesRac
Zvel dinastiaT dagrovda ferfli,
eleqtros cecxlSi sdgas qvis taZari
fantastiuri da eifeli...”
(tabiZe 1933: 7).
`axali mcxeTa” – sityva `axali”-s (romelic TavisTavad gulisxmobs
,,Zvelis” arsebobas) da qarTul cnobierebaSi siZvelisa da arqaulobis
sinonimis – `mcxeTis” – SekavSirebiT iqmneba erTgvari opoziciuri
wyvili, romlis saTaurSi gamotana ukve amJRavnebs avtoris tendencias.
es tendencia SeimCneva meore narkvevSic – `qarTveli mwerlebi somxeTSi”,
sadac vkiTxulobT – `aq mainc sagrZnobia axali cxovrebis dabadeba da
SeiZleba arsad ar iyos iseTi kontrasti Zvelisa da axlisa, rogorc aq,
gogCis tbaze”(tabiZe 1966b: 203). amgvari mkveTri Sepirispirebis _
gamokveTili laitmotivis – garSemo agebs da mxatvrulad amTlianebs
avtori am narkvevebs.
Sepirispirebebze damyarebuli azrovnebis stili, rogorc Cans,
saerTodac damaxasiaTebelia tician tabiZisTvis. misi narkvevebis
kompoziciur struqturaSi erTmaneTs kveTs polarulobis Semcveli
-
20
araerTi laitmotivi, romlebic, albaT, isev da isev ,,axlisa” da ,,Zvelis”
dapirispirebis Taviseburi variaciebia.
es laitmotivebia sicocxle da sikvdili, ocneba da sinamdvile,
sakuTari da sxvisi, tyuili da marTali, miTi da reloba, buneba da
civilizacia, romantizmi da realizmi, suli da materia da sxv. isini
kompoziciis iseT msxvil komponentebSi arian SeWrilni, rogorebicaa
peizaJebi, portretebi, istoriuli CanarTebi, an Tavs iCenen ambis
Txrobasa Tu intimur lirikul wiaRsvlebSi. Cveni saubaric swored am
ramdenime „binarul opozicias“ Seexeba.
tician tabiZisTvis ucxoa weris mxolod aRweriTi an gansjiTi
manera, is qmnis dauviwyar tropebs, saxeebs, saxeTa mTel sistemas. am
sistemaSi eqceva ,,Zvelisa” da ,,axlis” dapirispirebis laitmotivic.
`Zvelis” mxatvruli saxis Seqmnas ZiriTadad emsaxureba am narkvevebis
umSvenieresi pasaJebi, – nawarmoebis kompoziciis mniSvnelovani
komponenti – istoriuli eqskursebi, romlebic erudiciis
brwyinvalebiTa da virtuozuli artistulobiT aris Sesrulebuli
(narkvevebSi maT sakmaod mozrdili adgili – mTeli Tavebi aqvs
daTmobili).
narkvevi _ `qarTveli mwerlebi somxeTSi” _ II nawili – `gogCis tba
– sevani” (tabiZe 1966b: 197-205) swored amgvari istoriuli CanarTia,
romelic poeturi STagonebiT aris dawerili. es, rasakvirvelia, im
winaswarganwyobamac ganapiroba, aleqsandre WavWavaZis romantiuli
sevdiT gamsWvalulma leqsma rom aRuZra `cisferyanwel” poets da axla
TiTqos or poets erTad ucqerda istoria...
`gogCa” aleqsandre WavWavaZis saukeTeso leqsad miaCnia tician
tabiZes. vrceli citatebi leqsidan poeturi ilustraciaa tragikuli
bedisa, romelic am qveyanas ergo, im saSineli movlenebisa, romlebic
swored aq – sevanze datrialda – `rasac osmalos jari ver gawvda, is
moaTava partaxtianma tifma da SimSilma. swored aq, sevanis napirebze
yofila mTavari banaki ltolvilebisa – es uzarmazari tba Turme maSin
raRac veeberTela morgvs warmoadgenda, sadac mkvdrebis gaxrwnil
ormoebSi suls levda jer kidev cocxali xalxi” (tabiZe 1966b: 200).
-
21
tician tabiZes ar SeuZlia istoriaze mSralad, qronistis saqmiani
da ugrZnobeli toniT wera. misi naweri mdidaria iseTi kompoziciuri
elementebiT, rogoricaa asociaciebi da emociuri wiaRsvlebi, mdidaria
movlenaTa Taviseburi interpretaciis Semcveli analitikuri StrixebiT.
sevanis tba am narkvevSi TiTqos simboloa somxeTis istoriisa,
TiTqos am tbaSi CaZirula, gaqvavebula aqauri sicocxle, silamaze: `ra
silamazeze unda ifiqro aq kacma, roca mTeli es qveyana bewvis xididan
Camovardnili da SemTxveviT gadarCenili xalxiT aris dasaxlebuli”
(tabiZe 1966b: 200) _ TanagrZnoba gamosWvivis am qveynis istoriis
TxrobaSi. aq istoria gacocxlebulia adamianebiT, mis sivrceSi
adamianebi moCanan, TavianTi ubedurebiTa da tkiviliT – `visac mxolod
gazeTebis qronikaSi waukiTxavs, Tu rogor avlebda musrs aq enver-faSas
armia imperialisturi omis dros, vinc icis, rom yofili mefis jaris
generlebic aTasi momizezebiT uTavebdnen xels somxebis Jletas, agreTve
kavkasiis frontis moSlis Semdeg rogor atilas risxviT gaiara aq
osmaleTis jarma, da garSemo dasaxlebulma musulmanurma tomebmac
rogor gaiwafes xeli ltolvilTa JletaSi, mas kidev ar aqvs
warmodgena, Tu ra jojoxeTis geena yofila aq datrialebuli” (tabiZe
1966b: 202).
es midamo mwerlisTvis bibliuri adgilebia, `SeqmnaTa wignis”
uZvelesi istoriis Tvalxiluli ilustraciaa – `mTebis ferdobze
CaRrmavebul ubeSi kidev moCans CarCenili Tovli. da es atirebuli
TeTri lanqeri TiTqo im mtredebis gundia, bibliuri gadmocemiT
patriarqma noem rom gamouSva Tavisi kidobnidan, da warRvnis Semdgom
araratze darCa...” (tabiZe 1966b: 206).
sevanze mogzaurobis aRweras emociur fonad aRfrTovanebasTan
erTad gasdevs mowiweba, agreTve dardi, wuxili da sinanuli imis gamo,
rom `mimavali feodaluri klasis saukeTeso ostatis” – aleqsandre
WavWavaZis Tqmisa ar iyos, `sad hyvavebulan დdidebula qalaqni vrcelni...
dRes vxedavT oden buTa da natamalTa...” (tabiZe 1966b: 202). tician tabiZe
wers: `es adgili sakacobrio kulturis uZvelesi keraa... uneburad
gipyrobs sidiade da grZnob gadasuli uzarmazari kulturis gavlenas”
(tabiZe 1966b: 202). mas am Zveli kolizeumis elferis mqone midamos
-
22
danaxva sakraluri gancdiT msWvalavs da fiqrobs, rom iSviaTad iqneba
kaci, rom aq marTla guli ar SeuRondes da raRac zeadamianuri grZnoba
ar ganicados. aseTia `Zveli” samyaro...
magram swored “zeadamianuri”, zeaweuli grZnobebisa da poeturi
melanqoliis gverdiT Tavs iCens metad miwieri adamianuri gancdebi da
prozauli yofa – `magram aq mainc sagrZnobia axali cxovrebis dabadeba
da SeiZleba arsad ar iyos iseTi kontrasti Zvelisa da axlisa, rogorc
aq, gogCis tbaze” (tabiZe 1966b: 203) da aqve SemoiWreba `axali” samyaro –
romantikul msoflio sevdas, amaoebis grZnobas cvlis `oflisa da
Sromis mxneobis” motivebi.
Txrobis stili dinjia da sada. Nnarkvevis avtoris daxvewili
gemovnebis da mwerluri ostatobis wyalobiT masSi yovelgvari paTosis
gareSe Cndebian enTuziasti mecnierebi, pionerebi da komkavSirelebi.
iwyeba mitingi aucilebeli “repertuariT” – dafdafebis xmiTa da
sazeimo sityvebiT moZme xalxTa Sromisa da megobrobis Sesaxeb... cxadia,
sagangebodaa gamoyenebuli kontrastis efeqti, raTa warmoCndes da
erTmaneTisagan advilad gasarCevi iyos namdvili da surogati, azri da
absurdi.
Tu `Zveli” tician tabiZesTan, rogorc wesi, istoriis sakuTrebaa,
mkvdaria da dangreuli, `axali” – momavlis safuZvelia, sicocxlisa da
aRmSeneblobis simboloa. es ori cneba – sicocxle da Seneba –
erTmaneTs ejaWveba avtoris cnobierebaSi – `ver icnobT axal erevans: aq
pirdapir Senebis cieb-cxelebaa. quCebi Sekrulia axali saxlebis
SenobaTa fardulebiT. yvelgan yria kiri, sila da xreSi. Tu sadme
naxavT karg Senobas, uTuod axali aSenebulia”(tabiZe 1966b: 214,215).
`Zvelisa” da `axlis” ZiriTad laitmotivs erwymis meore polaroba –
ngreva da Seneba: `ramdenadac avi da sastiki iyo stiqia dangrevisa,
imdenad didia axla aSenebis paTosi” da polarul sawyisTa kidev erTi
gadakveTa: `avtomobilidan Sors Canda erevnis cixis galavani da es
kidev ufro aSkarad xdida Zvelisa da axlis kontrasts” (tabiZe 1966b:
217).
`binaruli opoziciis” erT-erTi komponentis _ `Zvelis” – mxatvruli
saxe narkvevSi `axali mcxeTa” isev da isev istoriuli CanarTiT aris
-
23
xorcSesxmuli. saqarTvelos istoriis `pirveli fuZe”, `saZirkveli” –
aseTi აSefaseb aqvs micemuli am qalaqis ganuzomlad did mniSvnelobas
qarTuli saxelmwifoebriobis aRmocenebis, wignierebis da sarwmunoebis
damkvidrebis saqmeSi. SeimCneva CvenTvis ukve nacnobi, tragizmiT
aRbeWdili azrobrivi konstruqcia: Zveli – sikvdili – ngreva: `maSinac
mtkvari iyo pirveli embazi am axali mcnebisa, romelmac Semdeg sisxliT
dascala saqarTvelo, radgan man qristianoba da erovneba gaxada
erTmaneTis damfarav mcnebad. ase iyo mcxeTa istoriuli saqarTvelos
saZirkvlad, sanam ar dairRva da saxsrebSi ar daiSala Zveli
saxelmwifoebrioba, sanam ar amoSra sveticxovlis mironi”(tabiZe 1966b:
32). mecxramete saukunis dasasruls ki mcxeTam ukve ase icvala feri –
`didi akldama didis cxovrebis... aw samikitno dabad gamxdara, ngreulan
misi didni palatni...” (tabiZe 1966b: 33) – citata ilia WavWavaZis poemidan
`aCrdili” amyarebs avtoris Tvalsazriss.
poeturi ilustraciebi narkvevTa avtoris literaturismcodneobiT
simpaTiebs da midrekilebebs amJRa სvneb . poeti tician tabiZe gulgrilad
ver uvlis gverds mcxeTis istoriis poetur ilustrirebebs; aqve kvlav
Cndeba aleqsandre WavWavaZis cnobili leqsis aluzia da laparakia
imaze, rom Seudarebelia romantiuli sevda gadasuli siyvarulisa... da
yvelafer amas mainc bolo erTi aqvs, yvelafers warwymeds dro Tavisi
msaxvrali celiT.
amgvari ramdenime literaturuli wiaRsvla amSvenebs narkvevebs da
maTi kompoziciuri wyobis erT-erT gamamdidrebel elementebad
gvevlineba.
Tu davukvirdebiT da Tvals gavadevnebT mwerlis azris moZraobas
da ganwyobaTa cvlas, erT kanonzomierebas aRmovaCenT – aSkarad
formulirebul, garegnul laitmotivSi – `Zveli” da `axali” –
gamosWvivis narkvevis kompoziciis faruli, Sinagani laitmotivi –
romantizmi da realizmi, anu samyaros romantikuli, amaRlebuli,
istoriaze orientirebuli xedva da yofiT damZimebuli Tanamedrove
sinamdvilis aRqma.
`vidre axal sinamdviles miiRebda da SeiTvisebda, tician
tabiZisaTvis aucilebeli iyo... garemomcveli samyarosadmi axali
-
24
damokidebuleba gamoemuSavebina” – wers guram asaTiani (asaTiani 2002:
177).Aam axali damokidebulebis gamomuSavebas aadvilebda is, rom im
dros inteleqtualebisTvis Sinaganad axlobeli iyo progresis idea,
aRmSenebloba, teqnikuri Tu mecnieruli siaxleebi, ganviTarebis da
winsvlis enTuziazmi. qarTveli simbolistebi, da maT Soris tician
tabiZec, Sepyrobili da atacebuli iyvnen am ideiT.
20-iani wlebis meore naxevarSi tician tabiZis `miwasTan dabruneba”,
anu mis mier simbolizmis e.w. `epigonuri” principebis uaryofa da axali
literaturuli poziciis dakaveba Tanxvdeba misi bevri narkvevis, maT
Soris, `axali mcxeTis” Sinagan paToss da weris amaRlebul registrs:
`ase iyo mcxeTa marTla samikitno dabad gadaqceuli, sanam axalma
cxovrebam ar uxmo mas axali didi misiisaTvis. da aq xelmeored xdeba
mtkvari saqarTvelos embazad – dRes mamasaxlisebi da gvirgvinosani
mefeebi ki ar hqmnian am istorias, dRes TviTon xalxs auRia iniciativa,
TviTon xalxis energia da sicocxlis wyurvili uxmobs da hqmnis am
epoqas” (tabiZe 1966b: 33).
narkvevSi ramdenjerme meordeba kontrasti `Zvelsa” da `axals“
Soris – „am ocdaaTi wlis winaT mcxeTidan aTi kilometris daSorebiT
qarTvelma mowinave inteligenciam... moawyo erTi TvalsaCino
dResaswauli – amaze maSin mTeli saqarTvelo laparakobda. es iyo
winamZRvrianTkarSi sameurneo skolis gaxsna... dRes saqarTvelo
mofenilia aseTi skolebiT...” (tabiZe 1966b: 34).
kidev erTi laitmotivi, romelic `Zvelisa” da `axlis”
dapirispirebas qmnis, aris miTi da realoba. tician tabiZe ixsenebs
berZnebis mier Seqmnil miTs argonavtTa mogzaurobisa kolxidaSi oqros
verZis mosataceblad, magram ixsenebs imisTvis, rom axal realobasTan
Seapirispiros: `dRes xalxi TviTon daeufla Tavis simdidres, safuZveli
eyreba eris axal ekonomikur aRorZinebas” (tabiZe 1966b: 35).
narkvevis idea, mTavari saTqmeli azrobriv polusTa
dapirispirebiT ikveTeba – `winaT, marTalia, xmali icavda qarTvelT
saxelmwifoebriobas, magram es rainduli dro didi xania gadavarda –
ukve warsul saukuneSi wamoayenes lozungi xmlis Secvlisa patiosani
SromiT... da Tu Zvelad mcxeTaSi jer kerpTayvanismcemelTa RaRadi da
-
25
Semdeg qristianuli qoralebi ismoda, aseve dResac unda ismodes
Sromisa da gamarjvebis SeZaxilebi” (tabiZe 1966b: 36).
narkvevebis kompoziciur struqturaSi erTmaneTis gadmkveTi
laitmotivebi, `axlisa da Zvelis” Sepirispirebis variaciebi, ganfenilia
kompoziciis iseT elementSic, rogoricaa peizaJi. erT-erTi laitmotivi,
opoziciuri wyvili, romelic peizaJSia gamoxatuli, sikvdili da
sicocxlea.
sikvdili Tavisi saSineli naturalizmiT iWreba tician tabiZiseul
peizaJebSi, romlebic mkveTri ferebiTa da xmebiT Rrmad aRibeWdeba
mkiTxvelis warmosaxvaSi – tbis `napiri Seyvarebul mijnurTa nacvlad
daumarxav auarebel aTasobiT ltolvils xedavda da mgalobeli
mefsalmune berebis magier tyidan gamovardnili afTrebi da turebi
Rmuodnen da leSiT ver ZRebodnen” (tabiZe 1966b: 203).
unda iTqvas, rom narkvevSi `qarTveli mwerlebi somxeTSi” swored
STambeWdavi, emociurad datvirTuli peizaJebi qmnis sevanis dauviwyar
suraTs. PpeizaJi aq am uZvelesi samyaros danaxvis da aRqmis mTavari
mxatvruli saSualebaa.
tician tabiZis peizaJebis xatvis Tavisebureba, iseve rogorc
istoriuli suraTebisa, imaSi mdgomareobs, rom naxatSi organulad
“ewereba” adamiani. buneba adamianisagan gancalkevebulad, misagan
mowyvetiT ki ar ganixileba, aramed, istoriis msgavsad, adamianis beds,
mis tkivils ireklavs _ `unda TvaliT naxoT es nafuzari, gaoxrebuli,
gapartaxebuli da mospobili midamo, rom gaigoT, Tu ra gadautania aq
xalxs da gaikvirvoT, rom kidev darCenila mosaxleoba”(tabiZe 1966b: 199-
200). sul erT xatovan frazaSi igrZnobs mkiTxveli somxeTis `arqtikul”
sicives da dainaxavs cxovrebis mkacri pirobebis, cxovrebis simkacris
gamZlebi eris xasiaTs, misi cxovrebis wess – `advilad warmosadgenia, ra
iqneba aq zamTarSi, da gasagebia, ratom damalulan saxlebi miwaSi da
ratom aurCevia aq glexs Txunelas xvreli” (tabiZe 1966b: 198).
NnarkvevebSi savsebiT aridebulia Tavidan bunebis aRweris banaluri,
trafaretuli xerxebi. `palatTa didebulTa ngreuli naSTis” suraTi
civi da lakonuri frazebis magivrad ukve fantastikosi mxatvris
zRaprul – miTosuri xilviTaa Seqmnili – `sevans garSemo
-
26
gveleSapebiviT axvevia titveli mTebi, TiTqo miTiuri drakonebi
daswafebian laJvard wyals, magram gzaSi gaqvavebulan da eSvebi Ria
darCeniaTo” (tabiZe 1966b: 199).
poetis mdidari warmosaxva, xatovani azrovneba bunebis uCveulo,
ganumeorebel saxeebs badebs da apirobebs suraTis aRweris im specifiur
esTetikas, Tavisebur maneras, romlis meSveobiTac mkiTxvelic imsWvaleba
waruSleli STabeWdilebebiT – `am uzarmazari mTebis gamoqvabulSi es
tba Cawolila, rogorc cidan Camovardnili laJvardi: ggonia kidec, rom
es miraJia, mTa gatyuebs da ca ukuRmidan moCans”(tabiZe 1966b: 198).
tician tabiZisTvis somxeTis buneba xelovnebis Taviseburi
nimuSicaa, romelic meoreulad irekleba ferwerul tiloebze –
peizaJebis SeqmnaSi `monawileoben” sariani, vrubeli, firosmani.
delegacia sevanisa da araratis gavliT Casula erevanSi. ararats,
rogorc Cans, gansakuTrebuli STabeWdileba ar mouxdenia tician
tabiZeze. sevanis tbis zRapruli auris fonze araratis veli mas
banalurad da erTferovnad esaxeba.
garemos tician tabiZis aRweris stili mkiTxvels სmoagoneb
dokumenturi filmis scenars, xolo saxeobrivi qsovili marTlac
kinokadrebiviT warmogvidgeba Tvalwin: `gzaSi sul momTabare xalxi
gvxvdeboda. TaTrebi yazaxidan modiodnen mTebSi – cxvarTan. visac unda
warmoidginos, ra iqneboda xalxTa didi gadasaxleba, an ra iqneboda
aziur dampyrobTa urdoebi, SeiZleba aqedan iqonios warmodgena...…maTi
didi, Cardaxiani, xaliCebiT gadakruli urmebi savsea bargiT: uzarmazari
qvabebi, WuWyiani logini, uTvalavi bavSvebi... kameCebs an xarebs win
miuZRvis didxanjliani TaTari, xSirad, dedakacebic, magram es
dedakacebi iseTi Sesaxedavia, bevr vaJkacs fers ucvlis da gaafiTrebs”.
(tabiZe 1966b: 206).
tician tabiZisTvis, rogorc poetisTvis, damaxasiaTebelia
istoriul-miTologiuri xilvebi. amjeradac, samogzauro narkvevSic,
realisturi dakvirvebebi amgvar xilvebSi gadaizrdeba, romelTac Tavisi
egzotikuri personaJebi hyavs. erT-erTi aseTi “personaJia” aqlemi,
romelic simbolistebs Taviseburi poeturi ე დSaravand iT hyavdaT
-
27
Semosili da romlis gamoCenac somxeTis landSaftze gulgrils ver
tovebs poets (tabiZe 1966b: 208).
mainc, raki tician tabiZisTvis yvelaze saintereso adamiania, midamo,
romelic erevanTan miaxloebasTan erTad sul ufro titvldeba da
udaburi xdeba, mwerlisTvis mimzidveli aRar aris. mas molodiniT
avsebs ararati. iseve, rogorc ilias _ myinvari, ticiansac ar xiblavs
adamianTa samyaros daSorebuli araratis giganturi mTa _ `...saRamovdeba.
nisli TandaTan exveva ararats da Rrublebi ikumSebian. Mmale sadac
aris, TeTri orTqli aitacebs am gigants da cas SeuerTdeba” (tabiZe
1966b: 208).
tician tabiZis peizaJebi xan narkvevis ideis gamokveTas da gaxsnas
emsaxureba, xan ki kompoziciis erT-erTi yvelaze efeqturi elementiT _
qveteqstiT itvirTeba da qmnis axal laitmotivs, opoziciur wyvils,
“sxvisi – sakuTari”. velze „kolosiviT“ amomarTuli “martodmarto”
araratis danaxvisas mwerals axsendeba myinvari _ `roca Sehyureb
myinvars, zogjer verc ki amCnev, romelia myinvari, isea mis garSemo
dayrili uTvalavi mwvervalebi” (tabiZe 1966b: 207).
Mmwerali ver faravs Tavisi samSoblos bunebiT aRfrTovanebas,
romelic gansakuTrebiT am mwiri da yamiri miwebis danaxvam gaumZafra,
Tumca taqtianad poulobs kompliments maspinZeli mxarisaTvis _ `visac
alaznis veli unaxavs siRnaRidan, mas, rasakvirvelia, ver gaakvirvebs
araratis veli _ miTumetes, rom is ar aris mwvane tyeebiT daburuli,
magram mainc araCveulebrivi sanaxaobisaa” (tabiZe 1966b: 207-208). tician
tabiZis poeturi cnobiereba aRsavsea qarTuli bunebis xatebiT, amitom es
xatebi aucileblobis ZaliT Cndeba mis narkvevebSic, amjerad _ somxeTis
landSaftis aRqmis dros. Mmas TiTqos Sinaganad ar asveneben situaciis
Sesatyvisi qarTuli paralelebi, romlebic moulodnel poetur –
musikalur talRebad iWrebian mis warmosaxvaSi da Zvel, nostalgiur
mogonebebs aRZraven _ `magondeba simRera Cveni meurmeebisa aRzevans rom
midiodnen marilze. TiTqos mesmis vano sarajiSvilis neli qviTini:
aRzevans waval marilze,
marils movitan brolsao,
jer dedas gadavexvevi,
-
28
mere Svilsa da colsao...
TiTqo me vmRerode am hangs, ase mgonia, vxedav qarTveli meurmeebis
qaravans da aTasi xma mReris am urmuls. da ase vuaxlovdebiT erevans”
(tabiZe 1966b: 209). erevnis Semogarens qarTul romantikul warsulSi
gadahyavs tician tabiZe, agondeba grigol orbelianis `sadRegrZelo,
anu omis Semdgom Rame lxini erevnis siaxloves” _ amgvari
literaturuli poeturi reminiscenciebi mniSvnelovnebas da azrobriv-
emociur sisavses matebs tician tabiZis narkvevebs.
Tu sevanis tbis suraTebi dinji, statikuri aRweris xerxiT aris
daxatuli, mSenebare erevnis urbanistuli peizaJi sxvagvari –
temperamentiani, mZafrad dinamikuri stiliT warmoisaxeba: `aq pirdapir
Senebis cieb-cxelebaa. QquCebi Sekrulia axali saxlebis SenobaTa
fardulebiT... saxlebs aSeneben somxuri tufiT – es erTgvari
granitisebri qvaa. Tu sadme naxavT karg Senobas, uTuod axali
aSenebulia...… qva, kiri da qvebi da qvebi...” (tabiZe 1966b: 217). narkvevebSi
warmodgenili istoriuli eqskursebis fonze gaSlili es intensiuri
mSenebloba avtoris da mkiTxvelis mier aRiqmeba TviTgadarCenis da
TviTdamkvidrebis mZafri instinqtiT Sepyrobili xalxis arsebobisTvis
brZolis simbolod – ë`etyoba es qveyana Raribia, magram am siRaribes
miucia swored es gamwareba da SromiTi gataceba” (tabiZe 1966b: 216).
erevnis peizaJebSi isev da isev Tavs iCens Zveli da axali qalaqis
suraTebi – `saerTod erevnis Zveli nawili miagavs sparsul qalaqs,
brWyviala meCeTebiT da hiniT SeRebili sparselebiT...…gzebi viwroa,
urmebi da avtomobilebi Zlivs uvlian erTmaneTs gverds. roca gaiWedeba
gza, dadgeba erTi aliaqoTi. Mmagram gzebi keTdeba da TiTqmis yvelgan
sxedan qvismWrelebi da gugunebs satkepni manqana...… TiTqo mTel qalaqs
erTbaSad aSenebdnen” (tabiZe 1966b: 215).
Txrobis ritmi da tempi hyveba mSeneblobis ritms da aq mcxovrebi
da momuSave xalxis erovnul energias, xasiaTis specifikas warmoaCens.
am narkvevebSi Tavs iCens kidev erTi dapirispireba – buneba da
civilizacia, sadac es ukanaskneli ganadgurebas uqadis bunebis
ulamazes landSaftebs. sevanis Zveli ,,kolizeis” nangrevebis aRwera
icvleba informaciiT am tbaze Tevzis warmoebisTvis saWiro macivris
-
29
agebis Sesaxeb; uzarmazari taZrebi, romlebic ë`erTmaneTs exvevian”, axla
gauqmebulia da kacic ver ipoves, rom kari gaeRo, raTa stumrebs iSviaTi
freskebi da mozaikuri mxatvroba daeTvalierebinaT...…male am taZris
midamoSi klimatur sadgurs gaaSeneben da TviTon tbasac kurortad
gadaaqceven; saubars `xmovanebiT zRvisa mbaZavi” tbis Sesaxeb cvlis
saubari aqaur ekonomikur resursebze, sameurneo gegmebze da
eleqtrofikaciaze. am kontrastuli svlebiT mwerali Tavis Sefarulad
tkivilian ganwyobas da saTqmels gviziarebs – sevanis mkvdar midamoSi
is sidiades, silamazes, sevdian da tragikul sicocxles aRmoaCens;
xolo aq civilizaciis SemoWrasa da axali cxovrebis dawyebis
enTuziazmSi am sidiadis gardauval sikvdils dainaxavs.
tician tabiZis narkvevebSi mniSvnelovania elementTa urTierTmi-
marTebis sistema, romelic mTlianobas qmnis. aRsaniSnavia narkvevis
frangmentisa da teqstis, anu nawilisa da mTelis mimarTebaTa Sinagani
Tavisufleba, TamaSebrivi silaRe. xSirad fragments ,,pikanturi”
qveteqstic axlavs. magaliTad, rogorc tician tabiZe wers, somxeTisTvis
da somexi xalxisTvis bolSevikebs marTlac wuTi–wuTze miuswriaT da
ganadgurebisgan gadaurCeniaT – `kidev cota rom dagvianebodaT mosvla,
aq ambis momtani kaci ar darCeboda da marTlac, somxeTis xalxi
aRigveboda pirisagan miwisa. es icis xalxma da sabWoTa xelisuflebas
marTlac magari fesvi aqvs am qveyanaSi. Kklasobrivi interesis Segnebas,
romelzedac damyarebulia komunizmi, aq emateba gadarCenis grZnoba,
romelsac yoveli somexi grZnobs” (tabiZe 1966b: 200). Ees dakvirveba,
romelic, SeiZleba iTqvas, dRevandel politikur situaciasac exmianeba,
Tavisi qveteqstiT gveubneba, rom is, rac erTi qveynisTvis aucilebloba
da xsnaa, meorisTvis ZaliT Tavsmoxveuli `wyaloba” da tragikuli
iZuleba SeiZleba iyos. tician tabiZis teqsti “danaRmulia” amgvari
siRrmiseuli SepirispirebebiT, paralelebiT. `...sabWoTa xelisuflebas
marTlac magari fesvi aqvs am qveyanaSi” – striqonebs Soris ikiTxeba am
patara fragmentis mimarTeba mTel teqstTan da Ffaruli Sinaarsobrivi
datvirTva eZleva mTeli narkvevis prosabWour pasaJebs.
ngrevisa da Senebis Sepirispirebis originaluri variacia gvxvdeba
narkvevSi ä`axali mcxeTa”. aq gamoCndeba leninis fataluri figura.
-
30
portreti, rogorc kompoziciis erT–erTi umniSvnelovanesi elementi,
ar rCeba tician tabiZis “arsenalis” miRma. avtori ostaturad axerxebs
sul ramdenime fraziT warmogvidginos eleqtrofikaciis ideafiqsiT
Sepyrobili leninis SemakrTobeli portreti. Lleninis nebiT ruseTis
`quCebi yumbarebiT gadaxnulia, yoveli saxli omis banakad aris
gadaqceuli, inteligencia sabotaJs eweva da cxovreba damdgara”; lenini
ki – `patara tanis adamiani, romelic ijda arc ise maRal skamze,
erTianad wasuli iyo inteleqtis daZabvaSi” (tabiZe 1966b: 31).
detalurad damuSavebuli, monumenturi portretebi am narkvevebSi ar
Cans. keTilganwyobiT moxazuli siluetebis saxiT gaielveben ovanes
Tumaniani, mixeil javaxiSvili, delegaciis sxva wevrebi, agreTve is
`usaxelo” adamianebi, romelTa energia da sicocxlis wyurvili qmnida
am epoqas.
am narkvevebSic yvelaze saintereso da mniSvnelovania tician
tabiZis _ mxatvrisa da Semoqmedis _ sulieri cxovrebis anarekli,
romelic aq moCans. miuxedavad imisa, rom avtori Segnebulad Tavs
aridebs sakuTari personis xazgasmul demonstrirebas, misi gaorebuli
Sinagani samyaro mainc mkafiod xilulia. is TiTqos zogjer
Tavisufldeba sakuTari Tavisgan _ avtorisgan _ da wers sakuTari
TavisTvis _ mkiTxvelisTvis.
SeiZleba iTqvas, rom tician tabiZis narkvevebis kompoziciis
mravalferovan, ostaturad gamoyenebul da urTierTSexamebul
elementebs erT mTlianobad kravs avtoris mkafio Tu uCinari
avtoportreti.
-
31
II Tavi
erovnuli problematikis amsaxveli statiebi
2.1. „qarTuli idea“
(gazeTi ,,saqarTvelo”, № 142. 26.06.1916; № 143. 27.06.1916)
me-20 saukunis dasawyisSi sul ufro da ufro gamokveTili xdeboda
erovnuli „me“-s TaviseburebaTa gacnobierebis gansazRvris moTxovnileba.
qarTveli avangardistebis maSindeli Taoba ar yofila nacional–
nihilisturad ganwyobili da kosmopolituri. am TvalTaxedviT
sainteresoa tician tabiZis publicisturi da eseisturi naazrevi.
amjerad mkiTxvelis yuradRebs mivapyrobT tician tabiZis erT
publikaciaze – publicistur werilze „qarTuli idea“, romelic gazeT
„saqarTveloSi“ 1916 wels daibeWda (N 142, 143).
niSandoblivia, rom tician tabiZis erT–erTi pirveli statia
erovnuli TviTSemecnebis problemas eZRvneba. es aris Tormeti arabeska,
romelic avtoris eseistur-intimur, lirikul, Tavisufal gansjas
emyareba. am, erTi SexedviT, usistemo, qaotur, amave dros publicisturi
emociurobiT damuxtul etiudebSi qarTuli ideis gamokveTis
sayuradRebo cdaa ganxorcielebuli.
unda iTqvas, rom saqarTvelos fenomeniT aseTi intensiuri
daintereseba, rogorc am eseSia gamovlenili, Sefasebebis aseTi
radikalizmi da TviTSemecnebis ase gamZafrebuli survili erTi arcTu
umniSvnelo mizeziTac iyo ganpirobebuli. kerZod, imiT, rom moskovSi
saswavleblad wasul ticians gamZafrebuli aqvs sakuTari qveynis
monatrebis grZnoba, romlis fonze ufro Rrmad da winaaRmdegobrivad
warmarTula misi moqalaqeobrivi da SemoqmedebiTi msoflxedvis
momwifebis procesi.
-
32
gulgrils ver dagtovebT 22 wlis kacis gulwrfeli da emociuri
msjeloba: “ar ari bedniereba utkbesi, rogorc sikvdili
samSoblosaTvis. Cven amas vkiTxulobT sxvebis saxeebze, Cven amas
vkiTxulobT Cven Zvel wignebidan. Cven wagvarTves, rac wminda gvqonda,
Cven wagvarTves samSoblo!..” (saqarTvelo 1916a: 2) warTmeulis
dabrunebisa da dakargulis povnis survilis gamomxatveli tragikuli
intonacia mTel werils gasdevs – es xan warTmeuli samSoblos Ziebaa,
xan daviwyebuli RmerTis _ „me Zveli maxsovs aRTqmebi wminda da
daviwyebul RmerTs vevedrebi“ (tabiZe 1982: 493) da xan dakarguli saxisa...
maTi povna tician tabiZisTvis qarTuli ideis aRmoCenis tolfasia.
sad eZebs avtori am ideis gasaRebs? mis msoflaRqmaSi ikvreba wre:
samyaro – samSoblo – individi. swored am sami fenomenis warmoCeniT,
maTi sinTezis, urTierTSeRwevis safuZvelze igeba saqarTvelos sulieri
gadarCenis Taviseburi proeqti.
„qveyana didia. gaixedav aRmosavleTiT, gaixedav dasavleTiT, ar
uCans kide, ar uCans sazRvari“ (saqarTvelo 1916b: 2) – usasrulo
samyaros aseTi suraTiT iwyeba es werili. survili, ekuTvnode raime
grandiozuls, SeerTo Senze ufro didsa da Zliers, iqce da aRiqva Tavi
mis nawilad, albaT, provinciaSi mcxovrebi, magram didi Sinagani
potenciis mqone adamianis umweobis autaneli SegrZnebis daZlevis cdaa.
„saqarTvelos swams, rom is keTilSobili stumaria msoflio
nadimze, mas swams ukvdaveba“ (saqarTvelo 1916g: 3) – sakuTari qveynis
msoflio gigantebTan gajibreba isev da isev arasrulfasovnebis
mtanjveli grZnobisgan gaqcevad, Tavis daRwevad unda miviCnioT: „iyvnen
erebi... egonaT am erTa mefeebs, rom maT samefoSi mze arasdros ar
Cadioda... dRes es erebi aRar arian; maTi xseneba gadavarda... iryeodnen,
ingreodnen, ifSvneboden islamis mrisxane maxvilisagan uzarmazari
saxelmwifoni didi tradiciebis. Cven videqiT saswauliT, ar vkvdebodiT“
(saqarTvelo 1916d: 2). Cven gadavrCiT, Cven varsebobT! – es erTgvar
TviTCagonebad, TviTgamxnevebad, sasowarkveTisTvis Tavis daRwevis cdad
aRiqmeba.
individi mtkivneulad eZebs raRac simyares, romelsac daeyrdnoba da
miakuTvnebs sakuTar Tavs. aseTi „simyarea“ samSoblo.
-
33
„sjobs aRar mqondes sulac samSoblo, anda ar iyos ase lamazi“
(tabiZe 1982: 565) – dramatulad da paTetikurad aris gancdili tician
tabiZis poeziaSi samSoblo, magram „es gonebismieri aRtacebis an sazeimo
maRalfardovnebis paTetika ki ar aris, aramed yelSi mobjenili
cremlebis paTetikaa“ (asaTiani 2002: 169). igive SeiZleba iTqvas „qarTul
ideasTan“ dakavSirebiT, romelic, arsebiTad, poetis paTetikuri
lirikuli monologia – mtanjveli fiqrebia samSobloze.
saqarTvelos fenomenis gaazrebas tician tabiZe upirvelesad
istoriis gaazrebas ukavSirebs: „saqarTvelos aRorZineba maSin daiwyeba,
roca vnaxavT da SeviswavliT Cven kvals da istorias“ (saqarTvelo 1916e:
2) – wers igi. istoriaze apelireba qarTul sinamdvileSi ar aris ucxo
da originaluri ram, aq ufro saintereso is aris, rom poeti exmianeba am
periodis axalgazrdul mwerlobaSi momZlavrebuli erTgvari
politikuri neoromantizmis suliskveTebas – magaliTad, geronti qiqoZis
„CaquCian mamakacs“(1915), giorgi leoniZis „Tamars“(1917), “Cabnelebul
armazs“(1917) (qarTuli literaturuli esse 1986: 67-70; 71; 72-74).
am werilSi ucnaurad „dafrinaven“ wamebi, dro ucnaurad aris
daxleCili – xan warsulSi varT, romelic ukve aRar arsebobs; xan
momavalSi, romelic jer ar damdgara; xan ki awmyoSi, romelic
nawilobriv warsulia, nawilobriv ki ukve momavali... aseTi e.w.
„organizebuli qaosi“ qmnis swrafmaval droSi CaZiruli sinamdvilis
ararealurobis simbolistur efeqts.
Tu amovkrebT gabneul frazebs da qronologiiT: warsuli – awmyo –
momavali – davalagebT, aseT suraTs miviRebT - warsulSi: „sisxlis
mdinare saqarTveloSi ar ari metafora“ (saqarTvelo 1916v: 2) „istoria
rom gulmaviwyi ar iyos da SemTxveviT ar iwerebodes, vin icis
kleopatras da mariam stiuarts ra Crdili daadgeboda Tamar-mefis da
misi qaliSvilis rusudan dedoflisagan“(saqarTvelo 1916z: 2); awmyoSi:
„Zveli istoria ufro patiosania. Cveni dro istoriasac daetyo, is gaxda
usindiso spekulaciis sagani“ (saqarTvelo 1916T: 3), „omianobis dros Sin
rCebodnen jabanebi da kutebi, romelTac moaSenes dRevandeli
qarTveloba, vaglax, ari zari da ubedureba. CvenSi dadian Ciyviani
kretinebi, dadian da arxeinad aniaveben eris didebas... ar aris siwminde,
-
34
rom sawamlavi ar gadaasxan; ar aris siwminde, imaT ar gaaorgulon...”.
(saqarTvelo 1916i: 2).
am mZime Sefasebis Semdeg Znelia xsnaze, momavalze fiqri da
msjeloba. aseT Sefasebebs iwvevs apaTia, gaucxoeba sakuTari erisgan,
samSoblosgan, Sinagani konfliqti pirovnebasa da istorias Soris –
moazrovne adamianisTvis erT–erTi yvelaze mZime da damTrgunveli
mdgomareoba. am dros adamians eCveneba, rom misi yovelgvari moRvaweoba
azrs kargavs, yvelaferi ucxoa da „aranamdvili“, rom WeSmariti
faseulobebi gayalbebulia da dakarguli, igi sruliad marto
aRmoCndeba „mSobliur“ garemoSi; magram raki pirovneba mainc
winaaRmdegobaTa daZlevisken mswrafveli arsebaa, am werilSic Cans
avtoris swrafva istoriis tvirTis CamoSorebisken, swrafva axali
istoriis Seqmnisa da masSi sakuTari SemoqmedebiTi Zalis
ganxorcielebisken. „marTlmorwmune da namdvili qarTvelebi unda
SevudgeT liturgias Tavis Tavisas... Cven davkargeT Cveni saxe, Cven unda
vnaxoT igi“ (saqarTvelo 1916k: 2) – Tavisi individualobis, Tavisi
dakarguli saxis Ziebas gahyavs tician tabiZe „momavlis gzaze“ – „droa
movagrovoT yvela sabuTebi, rac Cven individualobas ganamtkicebs, rac
amtkicebs Cveni sicocxlis uflebas“ (saqarTvelo 1917l: 2) – e.i.
sicocxlis, arsebobis ufleba aqvs mxolod im ers, romelmac Seimecna,
dainaxa da gaiazra Tavisi Tavi. „RmerTma imitom mogvca sakuTari saxe da
gagvigrZela sicocxlis Jami, rom sakuTari gziT mivdiodeT“
(saqarTvelo 1916m: 2) _ arsebobis ufleba da azri mxolod imas aqvs,
rac individualuria da es azri mdgomareobs swored individualobis,
sakuTari saxis SenarCunebasa da ganviTarebaSi. aSkaraa, rom
individualizmi tician tabiZes msoflmxedvelobrivi poziciis rangSi
ahyavs.
Cveni dakarguli saxis, individualobis povna, avtoris azriT,
SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu „wavikiTxavT qarTul ideas...
unda adges idea qarTuli. manamdi CvenSi mkvdari iqneba
suli“(saqarTvelo 1916n: 2). qarTuli sulierebis gadasarCenad Cveni saxe
unda veZioT qarTuli religiuri Segnebis Sinagan bunebasa da
SemoqmedebaSi, radgan „qriste ekuTvnis poetebs... musikiT aSendeba RvTis
-
35
qalaqi“. niSandoblivia, rom tician tabiZis imave periodis poetur
SemoqmedebaSic sakuTari warmomavlobis, Zirebis Zieba religiur
Seferilobas iZens:
da gana vici, sidan movedi,
romeli qveynis cxeli mze mwvavda,
me didi myavda winamorbedi,
winamorbedi macxovars hgavda.
„balaganis mefe“ – 1917 (tabiZe 1982: 493).
Tumca tician tabiZes surs, qarTuli idea ipovos qarTuli
qristianobis specifikaSi, es specifika mis mier maincdamainc naTlad
gaxsnili da gagebuli ar aris; msjelobas aklia konkretuloba da
damajerebloba, magram aq mainc aris zogierTi sagulisxmo momenti. misi
azriT, qriste saqarTveloSi Semovida, rogorc saqmro, e.i. avtori xazs
usvams qarTuli qristianobis mamrul sawyiss, mis aqtiur, Zlier,
vaJkacur bunebas da SeniSnavs, rom es aris kontrasti ruseTTan, sadac,
mereJkovskis TqmiT, qriste „skopecia“; xolo qarTuli gagebiT, qriste
mxatvaria – Semoqmedia, amqveyniuri silamazis, materiis Semqmnelia,
saqarTvelo ki „didi poetia, man daujera qristes, rom musikiT SeiZleba
RvTis qalaqis aSeneba“ (saqarTvelo 1916o: 3).
rogorc vTqviT, saqarTvelos fenomenis gaazreba tician tabiZem
qveynis istoriis gaazrebas daukavSira, istoria ki mas, erTi mxriv,
tradiciuli qarTuli cnobierebisTvis damaxasiaTebeli trafaretiT aqvs
moxelTebuli (warsuli – diadi, awmyo – ubadruki), meore mxriv ki, eris
sicocxlisunarianobis SenarCunebis SesaZleblobas, eris istoriul
perspeqtivas originalurad xedavs.
am originalobaSi erTi saintereso aspeqti SeimCneva, romelic me–20
saukunis dasawyisis niSniT aris aRbeWdili, im drois inteleqtualuri
da emociuri tvifari aCnia: es aris qarTuli rasobrivi upiratesobisa da
mesianizmis ideebi. „Cven ver vityviT, rom vinme dagvexsnas
ubedurebisagan, an evropis kultura gadagverCinos, magram qveyana imis
madlieric unda iyos, rom Cven gadavirCineT sakuTari Tavi da miveciT
-
36
bedniereba Cvenis xilvis“(saqarTvelo 1916p: 2). kacobriobam ki es
bedniereba saTanadod ver daafasa, madliereba mxolod argonavtebis
miTiT da sxvadasxva qveynis matianeTa moTxrobebiT gamoxata, rac „ar
hsaxavs mTel saxes saqarTvelosas, magram ara uSavs, mainc dasafasebelia
enabluisa da Zunwis ZRveni...“ (saqarTvelo 1916J: 3)
Wabuki poetis cnobiereba, rogorc Cans, zogjer ver uZlebs
gulwrfeli patriotizmisa da pirovnuli ambiciebis wnexs da
pretenziulad kicxavs samyaros. samyaro ki, albaT, ar aris damnaSave, Tu
misi romelime mcire nawili mTeli Tavisi arsebobis manZilze
Tavganwirulad ibrZvis provincializmis daZlevisa da ararealizebuli
potenciis ganxorcielebisTvis.
avtoris cnobiereba erTianad aris moculi daRupvisa da gadarCenis
ideiT, „mijaWvulia“ am ideasTan, romelsac ukavSirdeba zemoT
xsenebuli ,,rasistuli” da mesianuri tendenciebi. „droa Cvenc daviwyoT
„TeTr sisxlze“ laparaki da keTilSobil saxelze... gavigoT, rom
saqarTvelo mowveulia msoflio msaxurebisTvis, rogorc mxedari, da
mxatvari... saqarTvelo mexuTe maxarobeli aris. saqarTvelosgan wminda
saxarebaSi mtkicdeba buneba qriste – mxatvrisa“ (saqarTvelo 1916r: 3). es
is ideologemebia, romlebsac adamiani (an eri) uangarod Txzavs, raTa
fsiqikas CamoaSoros saukuneebis manZilze daleqili arasrulfasovnebis
gancda, moaxdinos Tavisi sisustis da damcirebis kompensacia.
amasTan, unda gaviTvaliswinoT istoriuli pirobebi, romelmac
warmoSva saqarTveloSi aseTi ideologiuri tendenciebi – maTi
aRmoceneba ukavSirdeba politikurad, moralurad damTrgunveli
Zalisadmi winaaRmdegobis gawevis, misi wnexisgan gaTavisuflebis,
sxvisTvis Tu sakuTari TavisTvis upiratesobis damtkicebis
moTxovnilebas. „ar aris eri, romelsac hqondes didi istoria da
romlis gulSi ar gaexicinos mesianistur fiqrebs“(saqarTvelo 1916s: 2)
– ebraelebi, Zveli elinebi, germania, mesame romi, kelturi safrangeTi,
ruseTi, poloneTi – avtori ver faravs am „planetaTa aRlumSi“
saqarTvelos monawileobis survils da radgan mesianizmi Tavisi arsiT
momavlis rwmenas, molodins ukavSirdeba, tician tabiZis mesianizmic
imediania – „viyviroT xma maRla, viyviroT cremlebiT: saqarTvelo
-
37
auRebeli ilionia... bevrjer fiqrobdnen aRebas da dangrevas Wkua–eSmaki
ulisebi, TiTqos egonaT kidec rom daangries, magram isev sdgas, isev
Sendeba: – axali ilioni...“ (saqarTvelo 1916t: 3)
tician tabiZis azriT, axali ilioni axalma da lamazma jiSma unda
aaSenos. Znelia ar daeTanxmo am mosazrebas, magram isic Znelia, ar
SeniSno narcisizmi da aSkarad gadaWarbebuli erovnuli TviTSefaseba:
„rasiul silamazis kibis safexuri qarTuli silamaziT bolovdeba, arc
erT xalxis eposSi ar aris iseTi warmtaci aRwera mzeTunaxavis, rogorc
Cven eposSi, xalxma icoda sad izrdeboda mzeTunaxavi...“ (saqarTvelo
1916u: 2).
rogorc aRvniSneT, avtoris cnobiereba daRupvisa da gadarCenis
ideiT aris moculi. es raRac fobia ki ar aris, aramed sruliad gasagebi
SfoTva, racionaluri SiSia, romelic biZgs aZlevs, ganapirobebs da
warmarTavs brZolas arsebobisTvis. es brZola ki male sisxlian
msxverpls moiTxovda. atmosfero ukve avismomaswaveblad iwamleboda
erTa Serwymis absurduli marqsistuli TeoriebiT, rac pirovnebasa da
ers srul nivelirebas, gaqrobas uqadda da araras winaSe Zrwolis,
RmerTis mier mitovebulobis Tu urwmunobis mtanjvel gancdas badebda.
aseT viTarebaSi Caeyara safuZveli qarTuli fenomenis, ideis, saxis
maZiebel radikalur ideologias.
es ideologia, arsebiTad, politikuri neoromantizmi ufro iyo,
vidre Sovinizmi an nacionaluri SezRudulobisa da egoizmis
gamovlineba, romelTa „saboloo daZlevas“ didi kmayofilebiT
gvamcnobda xolme sabWoTa literaturaTmcodneoba. amasTan, es
ideologia aSkarad nasazrdoebi iyo nicSeanuri sicocxlis
filosofiiT, rac modisadmi gaRebuli xarki namdvilad ar yofila.
sruliad axali politikuri da socialur–fsiqologiuri realobis
formirebis xanaSi „sicocxlisa“ da „Zalauflebis nebis“ cnebebi mSrali
filosofiuri konstruqciis elementebad da ganyenebul simboloebad ki
ar warmodgeboda, aramed maTSi SenivTdeboda TviTon yofiereba, neba,
TviTgadarCenis instinqti, Tavs iyrida „erovnuli energia“.
nicSeseulma „zeadamianis“ miTma, romelSic Zlieri pirovnebis kulti
SeerTebulia „momavlis adamianis“ romantikul ideasTan (danto: 2000),
-
38
qarTul cnobierebaSi Taviseburi metamorfoza ganicada – moxda
„adamianis“ Canacvleba „eriT“, romelmac ukan Camoitova mankieri,
sicruiT savse Tanamedroveoba da ukeTesi momavlis perspeqtiva gaxsna.
„verc senma, verc siRaribem da siberem ver gatexa qarTveli eri. is isev
mravldeba, isev esizmreba mzeTunaxavi... is inaxavs rasiul silamazis
upiratesobas“ (saqarTvelo 1916f: 2) – wers tician tabiZe; sxvaTa Soris,
igi nicSes „zaratustras“ profetul stilsac baZavs – nawyvet-nawyvet
amonaTqvamebs, idumal miniSnebebs, sadac gansxvavebuli, xSirad
urTierTgamomricxavi motivebi ejaxeba erTmaneTs. es wyvetili stili
avtoris erTgvar artistul dabneulobasac warmoaCens – is TiTqos
poulobs sakuTar Tavs, Semdeg isev kargavs da a.S. werilis avtori
xSirad eqceva winaaRmdegobaSi da gaorebas ganicdis. sxvagvarad Zneli
warmosadgenia, magaliTad, Tu rogor moaSenebdnen mzeTunaxavebi
jabanebs, kutebs, Ciyvian kretinebs da sxv.
am eseSi xan optimizmi Warbobs – „dRes sxva Jamia... kidev Senaxulia
simamace, Cven unda gvjerodes imisi saswaulis“ (saqarTvelo 1916q: 2), xan
ki Tanamedroveobis kritika totalur gulgatexilobad warmogvidgeba –
„vaglax, ari zari da ubedureba...” (saqarTvelo 1916R: 2). es totaluri
gulgatexiloba TviT nicSes mier gaazrebulia rogorc nihilizmi,
tradiciuli idealebis iluzorulobis gacnobiereba. erovnuli
nihilizmic erovnul TviTaRqmaSi moZalebuli iluziebis msxvrevas
mohyveba xolme.
depresiuli ganwyobilebebi saqarTveloSi 20-iani wlebisTvis
ufro gaRrmavda da gaZlierda. 1921 wlis Tebervlis tragikulma
movlenebma mTlianad SeZra qarTuli erovnuli cnobiereba. rogorc
cnobilia, 1928 wels Jurnal „qarTuli mwerlobis“ furclebze gaimarTa
mwvave polemika nikoloz miwiSvilis werilis „saqarTveloze fiqrebis“
gamo (fiqrebi... : 2006). polemikaSi monawileobdnen grigol robaqiZe,
beno gordeziani, simon Ciqovani, mixeil javaxiSvili da sxvebi,
romlebic mkveTrad daupirispirdnen nikoloz miwiSvils. miwiSvilis
werilSi laparakia „qarTuli ideis“ bundovanebis Tu ararsebobis
Sesaxeb, rac, unda vifiqroT, 10-ian wlebSi gabatonebul
msoflmxedvelobasTan dapirispirebis gamoxatulebaa. avtori sruliad
-
39
uimedod aris ganwyobili saqarTvelos momavlis mimarT, warsulzec
xelCaqneulia da amas metismetad mkveTrad gamoxatavs. igi wers:
“saqarTvelo pasiuri movlenaa. misi energia gamowveuli iyo sxva, mis
gareSe myof movlenisagan (energia Wiis, roca mas fexs aWireben)“
(fiqrebi saqarTveloze 2006: 22).
nikoloz miwiSvilis citirebuli mosazreba tician tabiZis
sityvebis – „gavigoT, rom saqarTvelo mowveulia msoflio
msaxurebisTvis...” (saqarTvelo 1916y: 3) – sruli antiTezaa. orive azri
ultraradikaluria, isini erTmaneTs kvebaven da warmoSoben, rogorc
mouzomavi pretenziebis gaqarwyleba warmoSobs skepticizms.
me–19 saukunis qarTulma patriotulma msoflmxedvelobam me–20
saukunis dasawyisSi nawilobriv daTmo poziciebi, sakuTari qveynisadmi
ilia WavWavaZiseuli realisturi, praqtikul moqmedebaze da praqtikul
Sedegebze orientirebuli damokidebuleba, pragmatul-racionalisturi
azrovnebis wesi, rig SemTxvevebSi, egzaltirebulma miTisqmnadobam
Secvala.
statias “qarTuli idea” erTgvarad avsebs tician tabiZis
publikacia “manieфesti azias” (gaz. ,,barrikadi”, №1 – 18.10.1920.). tician
tabiZes ar moswons, rom `saqarTvelos ise ar axseneben, Tu ara aziasTan
erTad~(barrikadi 1920a: 2). azia misTvis `beberi, gasuqebuli kretinia”
(barrikadi 1920b: 2), unayofo sicarielea, kacobriobis ganviTarebis Cixia,
sadac arasodes warmoiSoba raime progresuli – `misi niadagi
amoSra”(barrikadi 1920g: 2); azia gaxevebaa, tradiciis monobaa.
dRes Zalian Tanamedrove da aqtualuri JReradoba aqvs tician
tabiZis mosazrebas imis Sesaxeb, rim qarTuli kultura midrekilia
evropisken – `axali qveynis... da poeziis meridiani parizia, da samxreTiT
tfiliss eyrdnoba... qarTulma poeziam samudamoT datova muxambazis gza~
(barrikadi 1920d: 2).
evropa manifestis avtorisTvis inteleqtis, analizis, nebis
simtkicis primatia da saqarTveloc misTvis foladis samSobloa, rac
Zlier nebisyofas, gonebis primats unda niSnavdes: `foladis simtkiciT
sWedda is Tavis nebisyofas. es saswaulis winagrZnobaa... azri Cveni
epoqis – fantasmagoriaa foladis” (barrikadi 1920e: 2).
-
40
tician tabiZis azriT, evropa aziaSi saqarTvelos gavliT Seva da
amiT saqarTvelo samsaxurs gauwevs evropas – iqneba misi kulturis
erTgvari gamtari, misi ideebis damnergavi – evropis mowinave simagre,
forposti aziaSi. EaRsaniSnavia, rom publicistis es mosazreba Zalian
mniSvnelovani da aqtualuria dRevandeli saqarTvelosTvis.
2.2. `omis Tema qarTul mwerlobaSi~
Tanamedrove samyaroSi bevrs fiqroben da msjeloben omze, brZolaze,
antagonizmze, romelic ukavSirdeba adamianis sulis destruqciul
sawyisebs.
magaliTad, umberto eko wers: ,,omebs awarmoebdnen xolme im imediT,
rom raime sargebeli enaxaT mowinaaRmdegis damarcxebaSi, omebi ki
warmoebda ise, rom ganzraxva sisruleSi moyvanili yofiliyo raime
iseTi saSualebiT, romelic aayiravebda mowinaaRmdegis Canafiqrs” (eko
2000: 19).
tician tabiZis ese „omis Tema qarTul mwerlobaSi” swored amgvari
sargeblis naxvis _ „ferfliT amdgari saqarTvelos” xilvis molodinSia
dawerili, 1915 wels (tabiZe 1966a: 5-12). saqarTvelo I msoflio omSi
„aRmoCnda Careuli” da avtoris gansja, Cafiqreba omis sakiTxebze am
omSi Cveni monawileobiT, CvenTvis misi mniSvnelobiT aris
ganpirobebuli.
eses mTavari paTosi mis pirvelive sityvebSia gamJRavnebuli – „aravis
vmsaxurebdeT, arca vemonoT, gareSe RvTisa dambadebelisa... da vin ityvis,
rom saqarTvelom ar icoda sicocxle, rom man ar icoda brZola da
Tavisufleba, silamazisTvis ar mietanos msxverpli” (tabiZe 1966a: 5).
Tavisuflebisadmi miZRvnili aseTi himniT iwyebs eses tician tabiZe da
Tavisuflebis ideas sicocxlis – brZolisa da silamazis esTetikas
ukavSirebs.
qarTveli moazrovneebisTvis erT-erTi yvelaze sakraluri idea –
samSoblos Tavisuflebisa – tician tabiZis mier damuSavebulia
eseisturi – naxtomiseburi, fragmentuli araTanmimdevrulobiT da
-
41
urTierTgamomricxavi argumentebiT gajerebuli msjelobiT, magram am
formaluri mozaikurobis miRma Sinaganad Sekruli Sinaarsi ikiTxeba –
logikuri da Tavisufali. es Sinaarsi, erTi mxriv, emyareba tradiciul
damokidebulebas qveynis Tavisuflebisadmi – „vaJas saqarTvelo is
saqarTveloa, roca is Tavis Tavs eyudnoda” (tabiZe 1966a: 10). es aris
qveynis politikuri damoukideblobis survili. masTan Tanaarsebobs
Tavisuflebis, rogorc adamianis mier samyaroSi Tavisi mowodebis
ganxorcielebis upirvelesi pirobis gaazreba da samSoblosa da
pirovnebis Tavisuflebis cnebebi erTmaneTisgan ganuyrel fenomenebad
warmodgeba.
Tavisufleba gulisxmobs eris mier Tavisi Tavis Secnobas, xolo
TviTSemecnebis stimulatorad ticians msoflio omi esaxeba.
„Tanamedrove omis erTi didi mniSvneloba, sxvaTa Soris, imaSic aris,
rom yvela ers Caaxedebs Tavis sulis siRrmeSi, naTelze gamoiyvans im
fiqrs, romelic didi xania mtvermiyrili da cocxalmkvdari iyo... am
omSi saqarTveloc aris Careuli... da damtkicda, rom winaparTa anderZi
kidev cocxlobs qarTvelebSi” (tabiZe 1966a: 9).
erovnuli sulis Semecneba tician tabiZesTan avangardistuli
paTosiT xorcieldeba da mebrZoli antitradicionalizmis elferi aqvs.
oRond es paTosi damangreveli ki ar aris, aramed, piriqiT, Tavisufali
da keTili nebis gamoxatulebaa, romelsac surs pozitiurad gardaqmnas
samyaro.
„meSCanur Waobs jer kidev ar dauZiravs kacobrioba” (tabiZe 1966a: 9)
_ wers tician tabiZe da es antimeSCanuri paTosi gvaxsenebs vaJa-
fSavelas 1909 wels daweril leqss ,,kai yma”: „...Rame maZRrebi daswvebiT,
diliT mSivrebi sdgebiTa, Tavis jams CascqerT, saqveynod arcros ar
gamasdgebiTa, ar iciT, dasCndiT risada, an risaTvisa hkvdebiTa!” (vaJa-
fSavela 1979: 345).
meSCanuri Waobisgan TavdaRweva, cxadia, ver ganxorcieldeba
Tavisuflebis – pirovnebisa Tu eris Tavisufali nebis aRsrulebis
SesaZleblobis gareSe. Tavisufleba SemoqmedebiTi Zalaa, mxolod am
Zalis meSveobiT xdeba inertuli mdgomareobidan gamosvla – axali
cxovrebis, axali sazogadoebis, axali samyaros Seqmna: „arc erTi axali
-
42
grZnoba, axali gancda, fiqri... windawin grZnob vis SeuZlia axali
sityvebis monaxva, vis gauelvebs axali fiqri” (tabiZe 1966a: 10) _ wers
tician tabiZe.
tician tabiZe vaJas poeziaze dayrdnobiT iazrebs omis fenomens:
„vaJas poeziaSi fiqric araa omis borotebaze” (tabiZe 1966a: 11). igi oms
cxovrebis ganmaaxlebel stiqiad miiCnevs.
omSi adamianis fizikur garss spoben, adamianis Suaguli ki, misi
suli, SesaZloa, ara mxolod ar moispos, aramed aRdges da ganaxldes
kidec (berdiaevi 1993: 305). aseTi paradoqsuli azrovneba modernizmisTvis
Sinaganad axlobelia, man bevri tradiciuli norma da Sexeduleba
gadasinja. tician tabiZisTvis omi borotebis, sikvdilis dammarcxebeli
Zalaa. „saqarTvelo Tavis kuboSi cocxladac rom CaiWedos, sikvdilze
ar fiqrobs... eris suli kidev yvavilobs da ar Wkneba” (tabiZe 1966a: 8);
yvelaze did antihumanur absurdad aq miCneulia araTavisufleba. oms
amarTlebs ZiriTadad is, rom arsebobs sikvdilze uaresi boroteba –
monoba, anu gamudmebuli kvdoma.
avangardistuli paTosis miuxedavad, tician tabiZe emyareba
omisadmi qarTul literaturaSi gamokveTil damokidebulebas, qarTuli
literaturis heroikul ideals – „sjobs sicocxlesa nazraxsa...”.
ticiani am tradiciuli damokidebulebis transponirebas XX saukunis
rTul viTarebaze axdens, magram am politikur da sulier viTarebaSi
orientireba mas uWirs, rogorc „romantikoss“.
omis filosofiis Sesaxeb Zalian saintereso statias aqveynebs 1915
wels geronti qiqoZe – „axali epoqis dasawyisi“ (qiqoZe 1919: 5-10). avtori
miiCnevs, rom didi omebi cvlian kacobriobis msoflgancdas, samyaroze
warmodgenas. aseTi iyo makedonelis, napoleonis omebi, aseTia pirveli
msoflio omic. geronti qiqoZis azriT, am omis Sedegi iqneba is, rom Tu
manamde batonobda individualizmi, pragmatizmi da hedonizmi, amieridan
gaZlierdeba stoicizmi, idealizmi, patriotizmi, cxovrebis ufro
seriozuli da tragikuli gageba. geronti qiqoZe wers: „guSin kidev Cveni
filosofia pragmatuli iyo, Cveni zneoba individualisturi da
egoisturi... Cveni Tvalebi, yurebi da xelebi xarbad eZebda siamovnebas...
-
43
udides bednierebas individualur keTildReobaSi vxedavdiT da
fufuneba arsebobis uaRres pirobad migvaCnda...” (qiqoZe 1919: 9).
geronti qiqoZis fiqrebis qveteqsti saqarTvelos momavals
ukavSirdeba da, rogorc Cans, is imedovnebs, rom omi ganamtkicebs
qarTul patriotizms, SezRudavs qarTul egocentrizms: „omi saukeTeso
saSualebaa socialuri SerCevisa. Tanaswor pirobebSi is xalxi
imarjvebs, romlis wevrebi nakleb egoizms iCenen da mets
Tavganwirulebas did erovnuli miznebis miRwevaSi, nakleb
partikularizms da met disciplinas moqmedebasa da brZolaSi. omi
aRmzrdelic aris...” (qiqoZe 1919: 10).
geronti qiqoZe oms ar ganixilavs moralisturi poziciebidan, misi
Tvalsazrisi zogadkulturologiuria da Tavis siRrmeSi patriotuli,
nacionaluri interesebiT sazrdoobs.
tician tabiZis imedic I msoflio oms tyuilubralod ar
ukavSirdeboda: am omma gamoiwvia sami imperiis daSla da, SeiZleba
iTqvas, rom saqarTvelos damoukideblobac misi Sedegi iyo. magram, meore
mxriv, msoflio omma gza gauxsna totalitarul moZraobebs –
bolSevizms, faSizms da saqarTelos xanmokle damoukideblobac xom
erT-erTma am moZraobam imsxverpla. ase rom, omi, sabolood, totaluri
boroteba aRmoCnda. swored ase iazrebda am oms zogierTi evropeli
mwerali, magaliTad, herman hese.
rogorc cnobilia, hese Tavidanve SeewinaaRmdega I msoflio oms. 1914
wels gamoqveynda misi statia „o, megobrebo, nu gamagonebT am xmebs”