Upload File

tl apsauga_eŽtt praktikoje

19
135 ISSN 1392-1274. TEISĖ 2014 91 TEISĖTŲ LŪKESČIŲ APSAUGA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO PRAKTIKOJE Audronė Gedmintaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros doktorantė Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 75 El. paštas: [email protected] Straipsnyje nagrinėjama, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra suprantama ir vartojama sąvoka „tei- sėti lūkesčiai“. Teisėtų lūkesčių apsaugos doktrina ir taikymo dėsningumai atskleidžiami tiriant šios doktrinos kilmę ir raidą, turinio elementus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomą teisėtų lūkesčių apsaugos patikros metodo- logiją. The article considers the ways in which the notion „legitimate expectations“ is interpreted and applied in the case law of the European Court of Human Rights. It begins with the evolution of the concept of legitimate expecta- tions and its features. This is followed by analysis of the main principles guiding the judicial review concerning the protection of legitimate expectations as they have been developed by the European Court of Human Rights. Įvadas Lietuvos visuomenei išgyvenant pasitikėjimo valstybės institucijomis krizę 1 , teisėtų lūkesčių apsau- gos doktrina pagrįstai gali būti įvardijama vienu iš šališkos ir nenuspėjamos valdžios priešnuodžių. Ši doktrina postuluoja, kad valstybės institucijos yra saistomos prisiimtų įsipareigojimų, o individas, gera valia pasikliovęs valstybe, neturėtų dėl to patirti neigiamų padarinių. Siekiant stiprinti individų pasitikėjimą viešąja valdžia ir riboti jos galimybes piktnaudžiauti įgaliojimais, yra svarbu užtikrinti, kad asmuo, kuriam valstybės institucijos suteikė konkrečių garantijų, galėtų veiksmingai remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Teisėtų lūkesčių apsaugos doktrina Lietuvos teisėje įsitvirtino kaip bendrasis teisės princi- pas. Nors teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymas, kuris visų pirma sietinas su šios kategori- jos įvardijimu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje 2 , teismų praktikoje 1 Tokią išvadą suponuoja 2006–2013 metais dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbtų „Vilmorus“ apklausų apie gyven- tojų pasitikėjimą Lietuvos institucijomis rezultatai. 2 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 2001 m. liepos 12 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio ii skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų vals- tybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valsty- bės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybės žinios, 2001, nr. 62-2276; atitaisymas – 2001, nr. 86.

Upload: sauliusl

Post on 11-Nov-2015

15 views

Category:

Documents


6 download

Report

DESCRIPTION

.

TRANSCRIPT

  • 135

    ISSN 1392-1274. TEIS 2014 91

    TEIST LKESI APSAUGA EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMO PRAKTIKOJE

    Audron GedmintaitVilniaus universiteto Teiss fakultetoVieosios teiss katedros doktorantSaultekio al. 9, I rmai, LT-10222 VilniusTel. (+370 5) 236 61 75El. patas: [email protected]

    Straipsnyje nagrinjama, kaip Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje yra suprantama ir vartojama svoka tei-sti lkesiai. Teist lkesi apsaugos doktrina ir taikymo dsningumai atskleidiami tiriant ios doktrinos kilm ir raid, turinio elementus bei Europos mogaus Teisi Teismo taikom teist lkesi apsaugos patikros metodo-logij.

    The article considers the ways in which the notion legitimate expectations is interpreted and applied in the case law of the European Court of Human Rights. It begins with the evolution of the concept of legitimate expecta-tions and its features. This is followed by analysis of the main principles guiding the judicial review concerning the protection of legitimate expectations as they have been developed by the European Court of Human Rights.

    vadas

    Lietuvos visuomenei igyvenant pasitikjimo valstybs institucijomis kriz1, teist lkesi apsau-gos doktrina pagrstai gali bti vardijama vienu i alikos ir nenuspjamos valdios prienuodi. i doktrina postuluoja, kad valstybs institucijos yra saistomos prisiimt sipareigojim, o individas, gera valia pasikliovs valstybe, neturt dl to patirti neigiam padarini. Siekiant stiprinti individ pasitikjim vieja valdia ir riboti jos galimybes piktnaudiauti galiojimais, yra svarbu utikrinti, kad asmuo, kuriam valstybs institucijos suteik konkrei garantij, galt veiksmingai remtis teist lkesi apsaugos principu.

    Teist lkesi apsaugos doktrina Lietuvos teisje sitvirtino kaip bendrasis teiss princi-pas. Nors teist lkesi apsaugos principo taikymas, kuris vis pirma sietinas su ios kategori-jos vardijimu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje2, teism praktikoje

    1 Toki ivad suponuoja 20062013 metais dienratyje Lietuvos rytas skelbt Vilmorus apklaus apie gyven-toj pasitikjim Lietuvos institucijomis rezultatai.

    2 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 2001 m. liepos 12 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymo 4 straipsnio 1 ir 2 dali, 5 straipsnio 1 ir 3 dali, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dali, io statymo priedlio ii skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 met vals-tybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo 6 priedlio, Lietuvos Respublikos 2000 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo pakeitimo statymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. lapkriio 29 d. nutarimo Nr. 499 Dl valstybins valdios, valsty-bs valdymo ir teissaugos organ vadov bei kit pareign laikinos bandomosios darbo apmokjimo tvarkos, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. birelio 24 d. nutarimo Nr. 666 Dl Lietuvos Respublikos teism teisj, prokuratros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento pareign bei kit darbuotoj darbo apmokjimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. gruodio 28 d. nutarimo Nr. 1494 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. birelio 30 d. nutarimo Nr. 689 Dl teistvarkos, teissaugos ir kontrols institucij vadovaujanij pareign ir valdinink darbo apmokjimo dalinio pakeitimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios, 2001, nr. 62-2276; atitaisymas 2001, nr. 86.

  • 136

    20012005 m.3 buvo gana ribotas ir nedrsus, pastaraisiais metais i doktrina spariai vystsi ir tapo vienu i svarbiausi normini teiss akt bei administracini sprendim pagrstumo ir teistumo patik-ros kriterij4. Pamau pradjo gausti ir mokslini tyrim, skirt teist lkesi apsaugos principo sampratai bei taikymo ypatumams. Lietuvos teiss moksle analizuoti konstitucinio teist lkesi ap-saugos principo aspektai5, io principo taikymo galimybs bendrojoje administracinje teisje6, admi-nistracinje teisenoje7 bei specialiose administracins teiss srityse, pvz., socialins apsaugos teisje8, teritorij planavimo srityje9. Dar daugiau teiss mokslinink dmes patrauk Europos Sjungos teis-je formuojama teist lkesi apsaugos principo samprata10. Pastaroji mokslini tyrim kryptis rodo Europos vieosios teiss moksle vyraujani tendencij teist lkesi apsaugos doktrin daugiausiai analizuoti Europos Sjungos teiss aspektu11. Vis dlto teist lkesi samprata, taikant mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos12 (toliau ir Europos mogaus teisi konvencija, Konvencija) nuostatas, Lietuvos teiss moksle iki iol nebuvo tirta13. Tyrimai, tiesiogiai skirti teist

    3 Apvelgiamo laikotarpio pradia pasirinkta, atsivelgus konstitucinje jurisprudencijoje fiksuojam teist lkes-i apsaugos principo pripainim 2001 m. bei pirmsias nuorodas teist lkesi apsaugos princip teism praktikoje (Lietuvos teism informacins sistemos LITEKO duomenys [interaktyvus. irta 2013 m. lapkriio 27 d.]. Prieiga per internet: ).

    4 Pavyzdiui, 20022005 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teist lkesi apsaugos principu rmsi vidutinikai penkiolikoje administracini byl per metus. Tuo metu vlesniais metais io teismo sprendim moty-vuose nuorod teist lkesi apsaugos princip padaugjo vidutinikai daugiau nei septynis kartus (Lietuvos teism informacins sistemos LITEKO duomenys ).

    5 ILEIKIS, E. Teist lkesi principas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Konstitucin jurisprudencija, 2010, Nr. 3, p. 236255; ALTAUSKAIT-ALIMIEN, S. Teisinio saugumo principas ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. I Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvideimtmetis: patirtis ir ikiai: recenzuot mokslini straipsni rinkinys. Sudarytojai E. Kris ir E. Masnevait. Klaipda: Lietuvos notar rmai, 2012, p. 136155; KARGAUDIEN, A. Teist lkesi (apsaugos) principas. I Vieosios teiss tyrimai: de jure ir de facto problematika: mokslo studija. Atsakingasis redaktorius G. Mesonis. Vilnius: Leidykla MES, 2013, p. 126140; BAKAVECKAS, A., et al. Lietuvos administracin teis: Bendroji dalis: Mykolo Romerio universiteto vadovlis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005, p. 241243.

    6 PRANEVIIEN, B. Teist lkesi principo esm ir teist lkesi apsaugos galimybs administraciniuose teismuose. I Administraciniai teismai Lietuvoje: ndienos ikiai: kolektyvin monografija, skirta Lietuvos administra-cini teism deimtmeiui. Atsakingasis redaktorius V. Valanius. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2010, p. 213227; PRANEVIIEN, B. The Concept of Legitimate Expectations and Problems of Implementation of the Principle of Legitimate Expectations in Lithuania. Administrative un Kriminala Justicija, Latvijas Policijas akademijas zinatniski teoretiks urnals, 2007, Nr. 3, p. 5060; BAKAVECKAS, A. Administracin teis: teorija ir praktika. I dalis: vadovlis. Vilnius: MES, 2012, p. 112116.

    7 PAUAIT-KULVINSKIEN, J. Administracin justicija: teorija ir praktika: monografija. Vilnius: Justitia, 2005, p. 143147.

    8 TAMINSKAS, A. Galimybs riboti gytsias socialines teises interpretavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstitucin jurisprudencija, 2010, Nr. 2, p. 150165.

    9 PRANEVIIEN, B.; MIKALAUSKAIT-OSTAKIEN, K. Guarantee of Principles of Legitimate Expecta-tions, Legal Certainty and Legal Security in the Territorial Planning Process. Jurisprudencija, 2012, t. 19(2), p. 643656.

    10 PRANEVIIEN, B. Teist lkesi principo samprata ir teist lkesi apsaugos modeliai Europos Sjungos administracinje erdvje. Jurisprudencija, 2007, t. 6(96), p. 4349; ALTAUSKAIT-ALIMIEN, S. Teisinio saugu-mo principas ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. I Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvideimtmetis: patirtis ir ikiai: recenzuot mokslini straipsni rinkinys. Sudarytojai E. Kris ir E. Masnevait. Klaipda: Lietuvos notar rmai, 2012, p. 136155; VALANIUS V.; KAVALN, S. Europos Sjungos teiss gyvendinimas Lietuvos administracinje teisje: monografija. Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 101113.

    11 CRAIG, P. EU Administrative Law. New York: Oxford University Press, 2006, p. 607654; SCHNBERG, S. Legitimate Expectations in Administrative Law. Oxford: Oxford University Press, 2000. THOMAS, R. Legitimate Expectations and Proportionality in Administrative Law. Oxford: Hart Publishing, 2000 ir kt.

    12 1950 m. lapkriio 4 d. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, i dalies pakeista protokolu Nr. 11, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7. Valstybs inios, 2000, nr. 96-3016.

    13 iame kontekste reikia paymti, kad teist lkesi klausimas paprastai aptariamas tik kaip platesnio mokslinio tyrimo, skirto nuosavybs teisi apsaugai, remiantis Europos mogaus teisi konvencijos nuostatomis, dalis. JOIEN, D.;

  • 137

    lkesi apsaugai Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje, ypa reti ir usienio mokslinin-k darbuose14.

    Nepaisant kompleksin poir aptariama tematika pristatani mokslini tyrim trkumo, neabe-jotina, kad Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje formuojamos nuostatos daro reikming tak mogaus teisi, kuriomis, be kita ko, grindiami asmens teisti lkesiai, apsaugos standart raidai nacionalins teiss sistemose. Todl i ties verta atkreipti dmes tai, kokie teist lkesi apsau-gos doktrinos turinio elementai yra iskiriami ir kaip jie traktuojami Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje.

    Atsivelgus tai io straipsnio tikslas yra upildyti mokslini tyrim, analizuojani teist l-kesi apsaugos doktrin, taikant Europos mogaus teisi konvencij, sprag. iuo tikslu svarbu i-tirti teist lkesi apsaugos doktrinos, taikant Europos mogaus teisi konvencij, kilm ir raid, atskleisti pagrindinius jos turinio elementus, taikymo dsningumus ir intensyvum arba ekstensyvu-m15. vertinus tai, kad Europos mogaus Teisi Teismo taikomos teist lkesi apsaugos epicentre Europos mogaus teisi konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis16, tyrimo objekto turin sudaro byl, susijusi su nuosavybs teisi apsauga, analiz17. Nurodyto tikslo ir udavini tyrime siekiama kompleksikai taikant sistemin, analitin, login, apraomj ir kitus teiss aikinimo metodus.

    ILINSKAS, K. mogaus teisi apsaugos problemos tarptautinje ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius: Teiss pro-jekt ir tyrim centras, 2005.

    14 iuo aspektu paymtinas kompleksin poir teist lkesi apsaug, taikant Europos mogaus teisi kon-vencijos nuostatas, pristatantis P. Popelier tyrimas (POPELIER, P. Legitimate Expectations and the Law Maker in the Case Law of the European Court of Human Rights. European Human Rights Law Review 10, 2006, p. 1024). Vis dl-to, velgiant usienio mokslinink publikacijas matyti, kad teist lkesi apsauga Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje daugiausia analizuojama fragmentikai, pavyzdiui, aptariant konkreios susitarianiosios valstybs nacionalinei teisei aktualius sprendimus. ioje srityje pamintini Jungtins Karalysts teiss mokslinink straipsniai, be kita ko, analizuojantys, koki tak ultra vires doktrinai taikyti nacionalinje teisje turi Europos mogaus Teisi Teismo sprendimai, priimti Stretch byloje (Europos mogaus Teisi Teismas. 2003 m. birelio 24 d. sprendimas byloje Stretch prie Jungtin Karalyst, pareikimo Nr. 44277/98) bei Pine Valley byloje (Europos mogaus Teisi Teismas. 1991 m. lapkriio 29 d. sprendimas byloje Pine Valley Developments Ltd ir kiti prie Airij, pareikimo Nr. 12742/87, Series A no. 222, p. 23). iuo klausimu r. HANNETT, S.; BUSCH, L., Ultra vires representations and illegitimate expectations. Public Law, 2005, Win., p. 729739; BLUNDELL, D. Ultra vires Legitimate Expectations. Judicial Review 10, 2005, p. 147155; UNDERWOOD, A. Legitimate Expectation: Current Issues. Judicial Review 11, 2006, p. 294297; STE-ELE, I. Substantive legitimate expectations: striking the right balance? Law Quarterly Review 121, 2005, p. 300328; VANDERMAN, Y. Ultra vires Legitimate Expectations: An Argument for Compensation. Public Law, 2012, p. 85104. iame kontekste taip pat reikia paminti, kad teist lkesi, kaip nuosavybs dalies, klausimas glaustai apvelgiamas mokslo studijose, analizuojaniose Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio taikymo ypatumus. iuo aspektu r., pvz., HARRIS, D., et al. Law of the European Convention on Human Rights. New York: Oxford University Press, 2009; WHITE, R.; OVEY, C. The European Convention on Human Rights. New York: Oxford University Press, 2010.

    15 Paymtina, kad pastarasis aspektas, be kita ko, iskiriamas, remiantis E. ileikio nurodytais konstitucini princip nagrinjimo elementais (ILEIKIS, E. Teist lkesi principas , p. 236.) Autors nuomone, iuo poiriu (pjviu) galima nagrinti ir Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje formuojam teist lkesi apsaugos doktrin. Teisin kategorija intensyvumas arba ekstensyvumas pasitelkiama, siekiant atskleisti doktrinos taikymo srit ir jos ribas.

    16 Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, garantuojantis nuosavybs apsaug, yra dominuojantis teist lkes-i apsaugos pagrindas. Teist lkesi apsaugos atvejai, remiantis kitais Konvencijos straipsniais, yra reti. Tarp i iimi pamintinas Europos mogaus Teisi Teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mursel Eren prie Turkij, pareikimo Nr. 60856/00, kuriame Teismas teistus lkesius pripaino, taikydamas Konvencijos Pirmojo protokolo 2 straipsn, utikrinant teis moksl. Teismas konstatavo, kad tvirtintas teisinis reguliavimas leido bona fide studentui suformuoti teistus lkesius, kad jis gals studijuoti universitete program, kuriai lankyti reikalaujamu rezultatu jis ilai-k atitinkam egzamin. Teist lkesi apsaugos klausimas taip pat keltas taikant Konvencijos 8 straipsn, garantuojant teis eimos ir privataus gyvenimo gerbim (r., pvz., Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. birelio 28 d. sprendim byloje Nunez prie Norvegij, pareikimo Nr. 55597/09).

    17 Minta, kad teist lkesi apsaugos doktrina mokslinje teiss literatroje labiau nagrinjama, atskleidiant tam tikrus jos poymius. i aplinkyb suponuoja tai, kad straipsnyje nurodyto tikslo ir udavini i esms siekiama, analizuo-jant pirminius altinius Europos mogaus Teisi Teismo sprendimus.

  • 138

    Paymtina, kad iuo tyrimu nra siekiama isamiai vertinti, kokiu mastu Europos mogaus Tei-si Teismo formuojama teist lkesi apsaugos doktrina lemia Lietuvos teisinio reguliavimo turin bei jo gyvendinim ir kaip jos elementai atsispindi nacionalini teism jurisprudencijoje. Vis dlto, at-sivelgus tai, kad teist lkesi apsaugos klausimas Europos mogaus teisi konvencijos taikymo srityje Lietuvai jau gijo asmenin dimensij, Europos mogaus Teisi Teismui primus sprendimus bylose Pyrantien18, Nekvedaviius19 bei Jasinien20 prie Lietuv21, manytina, io tyrimo kontekste esant prasminga bent glaustai apvelgti iuose sprendimuose suformuluotas pagrindines teist lkes-i apsaugos nuostatas.

    1. Teist lkesi samprata Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje

    Atskleidiant teist lkesi apsaugos samprat Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje, pir-miausia reikia paymti, kad teisti lkesiai nra pripastami autonomine koncepcija. Jie visada turi bti grindiami viena i Konvencijoje tvirtint teisi, o i teis savo ruotu taip pat privalo bti pakan-kamai reali pareikjo atvilgiu. Teismo praktikoje ypa pabriamas reikalavimas teistus lkesius grsti realiomis teismis ar interesais arba realia galimybe ias teises gyti ateityje. reikalavim rodo ne kart Teismo praktikoje pakartota doktrinin nuostata, jog teisti lkesiai turi bti konkretesni nei paprasta viltis22. iuo klausimu Teismas taip pat yra pabrs, kad tarp paprastos vilties, kad ir kokia ta viltis bt suprantama, ir teisto lkesio, kurio prigimtis yra konkretesn nei paprasta viltis ir kuris remiasi teiss nuostata arba teiss aktu, tokiu kaip antai teismo sprendimas, yra skirtumas23. Vadinasi, tais atvejais, kai Teismas nustato, kad pareikjo teiss ar reikalavimai nra pakankamai reals, jis konstatuoja, jog pareikjas turi ne teistus lkesius, o vilt24 arba paprastus lkesius25.

    Teist lkesi apsaugos doktrina gali bti veiksmingai remiamasi tiek ginijant individualius administracinius sprendimus, tiek bendruosius aktus. iuo poiriu teist lkesi apsauga yra glau-diai susijusi su teisinio reguliavimo negaliojimo grtamojo principo taikymu26. Taiau teistus l-kesius gali paeisti ne tik retrospektyvus teiss akt taikymas, bet ir teisinio reguliavimo pakeitim

    18 Europos mogaus Teisi Teismas. 2013 m. lapkriio 12 d. sprendimas byloje Pyrantien prie Lietuv, pareikimo Nr. 45092/07.

    19 Europos mogaus Teisi Teismas. 2013 m. gruodio 10 d. sprendimas byloje Nekvedaviius prie Lietuv, parei-kimo Nr. 1471/05.

    20 Europos mogaus Teisi Teismas. 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Jasinien prie Lietuv, pareikimo Nr. 41510/98.

    21 Taip pat r. Europos mogaus Teisi Teismo 2009 m. birelio 30 d. sprendim dl priimtinumo byloje Shub prie Lietuv, pareikimo Nr. 17064/06 ir 2002 m. gruodio 5 d. sprendim dl priimtinumo byloje The Synod College of the Evangelical Reformed Church of Lithuania prie Lietuv, pareikimo Nr. 44548/98.

    22 Europos mogaus Teisi Teismas. 2011 m. gruodio 8 d. sprendimas byloje Althoff ir kiti prie Vokietij, pareiki-mo Nr. 5631/05.

    23 Europos mogaus Teisi Teismas. 2007 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gjonbocari ir kiti prie Albanij, parei-kimo Nr. 10508/02.

    24 Europos mogaus Teisi Teismas. 2006 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Zhigalev prie Rusij, pareikimo Nr. 54891/00.

    25 Europos mogaus teisi komisija. 1979 m. gruodio 13 d. sprendimas dl priimtinumo byloje X prie Vokietijos Federacin Respublik, pareikimo Nr. 8410/78, D.R. 18, p. 216. iuo klausimu taip pat r. HARRIS, D., et al. Law of the European Convention on Human Rights, p. 657.

    26 Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Maurice prie Pranczij, pareikimo Nr. 11810/03, ECHR 2005-IX; taip pat r. Europos mogaus Teisi Teismo didiosios kolegijos 2005 m. spalio 6 d. sprendim byloje Draon prie Pranczij, pareikimo Nr. 1513/03; Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. gegus 31 d. sprendim byloje Maggio ir kiti prie Italij, pareikimo Nr. 46286/09; 2005 m. lapkriio 8 d. sprendim byloje Kechko prie Ukrain, pareikimo Nr. 63134/00.

  • 139

    taikymas ateities atvilgiu27. Nepaisant to, klasikine ir prioritetine teist lkesi apsaugos sritimi pripaintinas individuali administracini sprendim, susijusi su nuosavybs teismis, ginijimas. Toki ivad pirmiausia suponuoja teist lkesi apsaugos doktrinos Teismo praktikoje formavimo-si ypatumai.

    velgiant teist lkesi apsaugos Europos mogaus Teisi Teisme pradi Europos valstybi teiss sistem28 ir Europos Sjungos teiss29 kontekste, galima teigti, kad i koncepcija Europos mo-gaus Teisi Teisme suvokta iek tiek udelstai ia svoka pareikjai pradjo remtis devintajame prajusio imtmeio deimtmetyje, o oficialiai teist lkesi apsauga kaip sudedamoji nuosavybs teisi dalis Europos mogaus Teisi Teismo pripainta tik deimtajame deimtmetyje (1991 m.).

    Svoka teisti lkesiai nuosavybs teisi apsaugos kontekste pirm kart pavartota Europos mogaus teisi komisijos (toliau ir Komisija) 1984 m. spalio 3 d. Batelaan ir Huiges prie Nyderland Karalyst sprendime dl pareikimo priimtinumo30. Komisija nusprend, kad pareikj (medik) licencijos platinti vaistus, nors ir suteiktos neribotam laikui, galjo bti atauktos31, jei prieastis, dl kurios jos buvo iduotos poreikis platinti vaistus, inyksta. Atsivelgus tai, kad gino vietovje atidaryta vaistin, nebeliko vieojo intereso, jog vaistus platint medikai. Todl, Komisijos vertinimu, pareikjai negaljo turti pagrst ir teist lkesi tsti veikl, inykus slygoms, dl kuri licencija buvo iduota. Analogikas ivadas Komisija padar byloje Pudas prie vedij dl leidimo teikti ve-imo paslaugas32 bei M. prie Vokietij byloje dl leidimo teikti medicinos paslaugas33. Nors mintais Komisijos sprendimais pareikimai galiausiai pripainti nepriimtinais, svarbu atkreipti dmes tai, kad Komisija neatmet galimybs, jog pareikjai, ginydami sprendim ataukti iduot licencij, tam tikrais atvejais gali pagrstai remtis teist lkesi apsauga. iuo aspektu Komisija paymjo, kad tai, ar licencija verstis tam tikra kine veikla suteikia pareikjui teis remtis Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatomis, inter alia priklausys nuo to, ar licencija gali bti laikoma sukrusia pareikjui pagrst ir teist lkest dl jos tstinio pobdio ir galimybs tsti naud atneani li-cencijuojam veikl. Atsivelgus tai, i pareikim grup gali pagrstai bti laikoma yminia teist lkesi apsaugos pradi, taikant Europos mogaus teisi konvencijos nuostatas.

    Prireik beveik deimtmeio nuo pirmj neskming pareikj bandym remtis teist lkesi apsaugos doktrina, kad teist lkesi apsauga bt pripainta Europos mogaus Teisi Teismo. Ne-paisant to, kad pirm kart svoka teisti lkesiai Teismo praktikoje pavartota Fredin prie vedij

    27 Europos mogaus Teisi Teismas. 2004 m. spalio 12 d. sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prie Islandij, pareikimo Nr. 60669/00, ECHR 2004-IX.

    28 Europos ali teiss sistemose teist lkesi apsaugos principo pradia fiksuojama prajusio imtmeio 46 deimtmeiais, o principo suponuojam reikalavim taikymo suaktyvjimas siejamas su septintuoju deimtmeiu. 2012 m. spalio 1112 d. Bergensis universitetas (Norvegija) kartu su Max Planck Institute for Comparative Public Law and Inter-national Law rengtos tarptautins konferencijos The Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law, vykusios Bergene, Norvegijoje, mediaga; taip pat r. SCHWARZE, J. European Administrative Law. London: Sweet & Maxwell; Luxembourg: Office for Official Publications of The European Communities, 2006, p. 868870.

    29 Europos Sjungos teisje teist lkesi apsaugos principas pripaintas etajame prajusio imtmeio deimt-metyje. Europos Sjungos Teisingumo Teismas. 1957 m. liepos 12 d. sprendimas, Dineke Algera, Giacomo Cicconardi, Simone Couturaud, Ignazio Genuardi, Flicie Steichen prie Common Assembly of the European Coal and Steel Community sujungtose bylose 7/56, 3/57 to 7/57, ECR 39.

    30 Europos mogaus teisi komisija. 1984 m. spalio 3 d. sprendimas dl priimtinumo byloje Batelaan ir Huiges prie Nyderlandus, pareikimo Nr. 10438/83, D.R. 41, p. 170.

    31 Svoka ataukimas ymi administracinio sprendimo, kuriuo vieojo administravimo subjekto iniciatyva panai-kinamas galutiniu taps administracinis sprendimas, primim.

    32 Europos mogaus teisi komisija. 1984 m. gruodio 5 d. sprendimas dl priimtinumo byloje Pudas prie vedij, pareikimo Nr. 10426/83, D.R. 40, p. 234.

    33 Europos mogaus teisi komisija. 1985 m. spalio 7 d. sprendimas dl priimtinumo byloje M. prie Vokietij, pa-reikimo Nr. 10748/84, D.R. 44, p. 203.

  • 140

    byloje34, oficialiai35 svok teisti lkesiai formuojaniu pripastamas 1991 m. sprendimas Pine Valley Developments Ltd prie Airij byloje36. ioje byloje Teismas konstatavo, kad teisti lkes-iai pareikjui susiformavo, valstybs institucijai idavus teritorij planavimo leidim. is leidimas paskatino pareikj nusipirkti gino em, siekiant vykdyti investicin veikl. Teritorij planavimo leidimas, kuris negaljo bti ataukiamas j idavusios institucijos, Teismo pripaintas pareikjo nuo-savybs sudedamja dalimi37.

    Atsivelgus tai, kas paminta, pirmj teist lkesi apsaugos doktrinos vystymosi etap, chro-nologikai apibriam prajusio imtmeio 910 deimtmeiais, galima pagrstai sieti su svokos teisti lkesiai pripainimu sudedamja nuosavybs dalimi. iame kontekste reikia atkreipti d-mes, kad pirmieji pareikimai, kuriuose remtasi teist lkesi apsauga, aktyviausiai teikti bylose prie Nyderlandus, vedij, Vokietij. i aplinkyb nelaikytina atsitiktine mintos alys taiko plai mogaus teisi apsaugos samprat, o teist lkesi apsauga Nyderlanduose ir Vokietijoje pripain-ta dar prajusio imtmeio 46 deimtmeiais38. Dsningas ir teisinis kontekstas, kuriame pirm kart remtasi ia doktrina. Administracini sprendim ataukimas klasikin teist lkesi apsaugos principo taikymo sritis. Kaip tik su iuo teisiniu kontekstu siejama teist lkesi apsaugos pradia Vokietijos teisje, su kuria teiss moksle paprastai siejama aptariamos koncepcijos kilm39. Taiau teist lkesi apsaugos Teismas nesiejo nei su teisins valstybs, nei teisinio saugumo principais, i kuri ji paprastai ivedama40. Teist lkesi apsauga pirmiausia buvo grindiama nuosavybs teisi, kurias garantuoja Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatos, apsauga. Iki iol tai yra pagrindinis teist lkesi apsaugos taikymo pagrindas.

    Nors pradinis teist lkesi apsaugos doktrinos formavimosi etapas buvo laipsnikas proce-sas, tolesn doktrinos raida vertintina kaip gerokai spartesn. Nuo 2000 m. teist lkesi apsaugos doktrinos taikymas Europos mogaus Teisi Teisme praktikoje tapo pastebimai intensyvesnis. Greta pirmj byl, susijusi su vairi licencij (leidim) verstis tam tikra kine veikla ataukimu, teist lkesi apsaugos klausimas tapo aktualus teritorij planavimo ir statyb, aplinkos apsaugos, restitu-cijos ir socialins apsaugos srityse. Pltsi ne tik srii, kuriose pareikjai veiksmingai galjo remtis teist lkesi apsauga, sraas, kito ir teist lkesi apsaugos samprata.

    Pastarojo deimtmeio Europos mogaus Teisi Teismo praktika veria diskutuoti teist lkesi apsaugos ekstensyvumo klausimu. Teismas pereng tradicins teist lkesi apsaugos doktrinos ribas, pripaindamas ultra vires (arba contra legem) teist lkesi apsaug. Teismo praktikoje pri-

    34 Europos mogaus Teisi Teismas. 1991 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Fredin prie vedij (Nr. 1), pareikimo Nr. 12033/86, Series A no. 192, 54 paragrafas. Byloje konstatuota, kad pareikjai negaljo turti teist lkesi pratsti vyro karjero eksploatavimo leidim, atsivelgus statyme tvirtint nuostat, jog leidimas suteikiamas 10 met.

    35 Kopeck byloje Teismas tiesiogiai vardijo Pine Valley Developments Ltd sprendim, kaip suformavus svok teisti lkesiai. Europos mogaus Teisi Teismo didiosios kolegijos 2004 m. rugsjo 28 d. sprendimo byloje Kopeck prie Slovakij, pareikimo Nr. 44912/98, ECHR 2004-IX, 45 paragrafas.

    36 Europos mogaus Teisi Teismas. Pine Valley Developments Ltd ir kiti prie Airij, pareikimo Nr. 12742/87, 51 paragrafas.

    37 Tikslumo dlei reikia paymti, kad Teismas, nors ir pripaino, jog pareikjai turjo teist lkesi, taiau, atsivelgs tai, kad pareikjai inojo apie vietos valdios prietaravimus dl teritorijos planavimo aliojoje juostoje, savarankiko Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio paeidimo nekonstatavo. Europos mogaus Teisi Teismo sprendimo byloje Pine Valley Developments Ltd ir kiti prie Airij, pareikimo Nr. 12742/87, 59 paragrafas.

    38 Tarptautins konferencijos The Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law metu paskelb-to R. Schlossels ir L. A. Kjellevold-Hoegee praneimo The Protection of Legitimate Expectations under Netherlands Administrative Law; H. Wenander praneimo The Protection of Legitimate Expectations under Swedish Administra-tive Law; D. Zacharias praneimo The Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law in Germany mediaga.

    39 SCHWARZE, J. European Administrative Law, p. 869; POPELIER, P. Legitimate expectations , p. 10.40 SCHWARZE, J. European Administrative Law, p. 867, 872; POPELIER, P. Legitimate expectations , p. 10.

  • 141

    pastama, kad teist lkesi altiniu gali bti ir teisei prietaraujanios situacijos, o i valstybs gali bti reikalaujama taikyti nacionalin teis contra legem, kad bt apsaugoti asmens teisti lkesiai. ioje srityje teist lkesi apsaugos sampratos, taikant Konvencijos nuostatas, formavimuisi reik-ming tak padar Stretch byla41. ioje byloje Teismas nusprend, kad pareikjas, kuris su valstybs institucija sudar komercins paskirties ems nuomos sutart, numatant galimybe j pratsti dar 21 metams, turjo bent jau teist lkest, kad i sutart bus galima atnaujinti. Tuo metu valstybs teigi-niai, kad pratsimo slyga negaljo bti gyvendinama, nes vietos institucija virijo savo galiojimus nustatydama mint sutarties pratsimo galimyb, buvo atmesti remiantis proporcingumo principu. Atsivelgus tai, kad valstybs institucija neturjo galiojim atnaujinti sutarties, teist lkesi ap-sauga Stretch byloje susiklosiusiomis aplinkybmis i esms reik teistumo principo iimt. I ties reikia pripainti, kad ultra vires teist lkesi apsaugai taikyti Stretch byloje buvo susiklosiusios ypa palankios aplinkybs: 1) nebuvo joki duomen, leidiani manyti, kad pareikjas nesilaik geros valios principo; 2) nenustatyta, kad sutarties atnaujinimas bt turjs neigiam tak tretiesiems asmenims ar vieajam interesui; 3) pareikjo teist lkesi apsaug nulm ir ta aplinkyb, kad valstyb nebuvo numaiusi jokio kompensacinio mechanizmo, negyvendinus sutarties atnaujinimo slygos. Remiantis Stretch bylos nuostatomis teiss moksle ne kart paymta, kad ultra vires doktri-na pati savaime nebra pakankamas pagrindas, galintis pateisinti teist lkesi nepaisym42. Tokiu bdu Stretch byloje suformuotos nuostatos vertinamos kaip galimyb gyvendinti veiksming paeist teisi gynybos priemon, neatsivelgiant tai, ar sipareigojimus atitinkama valstybs institucija pri-siima ultra vires43.

    Stretch byla nebuvo pavienis atvejis. Tai, kad Konvencija saugo tokius lkesius, kurie formuo-jasi tam tikrai valstybs institucijai perengus kompetencijos ribas ir primus administracinius aktus (plaiuoju poiriu) contra legem, vliau buvo patvirtinta ne kart. tai keletas pavyzdi. N. A. ir kiti byloje44 pripainta, kad valstybs institucijos galjo sukurti pareikjui teistus lkesius vykdyti investicin veikl (viebui versl) saugomojoje teritorijoje, nors ioje teritorijoje bet kokios statybos buvo draudiamos. neryildiz byloje45 Turkija pareigota sumokti kompensacij u pareikjo patirt al, kilusi sprogimo metu sugriuvus pareikjo savavalikai valstybs emje pastatytoms lnoms. Fedorenko byloje46 pareikjas teist lkest grind sutarties dl namo pardavimo nuostatomis, ku-rias valdios institucijos nustat virijusios savo galiojimus. UkraineTyumen byloje47 nustatyta, kad pareikjas gijo pastat kaip mokest u jo turimas akcijas, neinodamas, kad valstybs institucija neturjo teiss perduoti pastato. iomis aplinkybmis Teismas konstatavo, kad pareikjas ma ma-iausiai turjo teist lkest, kad jis gals naudotis pastatu komerciniais tikslais. Tuo metu Muoz

    41 Europos mogaus Teisi Teismas. Stretch prie Jungtin Karalyst, pareikimo Nr. 44277/98.42 iuo aspektu D. Blundell paymi, kad Europos mogaus Teisi Teismo sprendimas Stretch byloje nebeleidia

    nacionalinms valstybs institucijoms traktuoti ultra vires doktrinos kaip koziri kortos. BLUNDELL, D. Ultra Vires Legitimate Expectations, p. 152; taip pat r. VANDERMAN, Y. Ultra Vires Legitimate Expectations , p. 90; UNDERWOOD, A. Legitimate Expectation: Current Issues, p. 296. A contrario r. HANNETT, S., BUSCH, L. Ultra vires representations , p. 736739.

    43 VANDERMAN, Y. Ultra Vires Legitimate Expectations , p. 89, 101.44 Europos mogaus Teisi Teismas. 2005 m. spalio 11 d. sprendimas byloje N. A. ir kiti prie Turkij, pareikimo

    Nr. 37451/97, ECHR 2005-X.45 Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2004 m. lapkriio 30 d. sprendimas byloje neryildiz prie

    Turkij, pareikimo Nr. 48939/99, ECHR 2004-XII.46 Europos mogaus Teisi Teismas. 2006 m. birelio 1 d. sprendimas byloje Fedorenko prie Ukrain, pareikimo

    Nr. 25921/02.47 Europos mogaus Teisi Teismas. 2007 m. lapkriio 22 d. sprendimas byloje UkraineTyumen prie Ukrain,

    pareikimo Nr. 22603/02.

  • 142

    Daz byloje48 konstatuota, kad pareikja, susituokusi pagal rom tradicijas, taiau nesilaikiusi teiss akt reikalavimo registruoti civilin santuok, turjo teist lkest, jog ji yra teista vyro sutuoktin, ir todl turi teis gauti socialines imokas.

    i Europos mogaus Teisi Teismo praktikos kryptis suponuoja mint, kad pamau teist lkesi apsaugos doktrina gauna vis ekstensyvesn pobd Europoje49. Kita vertus, gali bti kvestionuoja-ma, ar Europos mogaus Teisi Teismo formuojama plaioji teist lkesi apsaugos samprata nra pernelyg ankstyva, ypa turint omenyje tai, jog kai kurios i susitaranij valstybi formaliai teist lkesi apsaugos principo apskritai nra pripainusios50, o teist lkesi apsaug contra legem taiko tik mauma valstybi51.

    2. Teist lkesi apsaugos patikros metodologija

    Pirmojoje straipsnio dalyje iskirti pagrindiniai teist lkesi apsaugos sampratos bruoai. Siekiant atskleisti ios doktrinos taikymo dsningumus, btina isamiau vertinti, kaip teist lkesi apsau-gos doktrinos elementai atsispindi Europos mogaus Teisi Teismo taikomoje teist lkesi apsau-gos patikros metodologijoje. Nors Europos mogaus Teisi Teismas savo praktikoje tiesiogiai nra artikuliavs teist lkesi apsaugos doktrinos taikymo schemos, teist lkesi apsaugos klau-simas paprastai52 yra sprendiamas dviej etap (ingsni) metu. Pirmojo etapo metu nustatoma, ar yra teistas lkestis, t. y. ar tam tikros aplinkybs sukr individui teistus lkesius. Antrajame eta-pe sprendiamas teist lkesi apsaugos klausimas. Btent antrojo etapo metu konstatuojama, ar teist lkesi nepateisinimas prietarauja Konvencijos suponuojamiems imperatyvams. Vadinasi, pirmojo etapo metu odis teistas ymi, kad lkestis yra vertas teisinio pripainimo ir prima facie teisins apsaugos53. Net ir tais atvejais, kai pareikjas, remdamasis faktais ir teise, pagrindia turs tei-st lkesi, tai dar nereikia, kad byla bus laimta. Teisto lkesio rodymas yra pirmasis analizs

    48 Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. gruodio 8 d. sprendimas byloje Muoz Daz prie Ispanij, pareikimo Nr. 49151/07, ECHR 2009.

    49 iuo aspektu D. Blundell paymi, kad Strasbro teismas, patenkindamas iekin, kuris rmsi valding galiojim naudojimusi ultra vires, eng didiul ingsn priek iki tol visikai nepildytoje srityje. BLUNDELL, D. Ultra vires Legitimate Expectations, p. 152.

    50 Dalis valstybi teist lkesi apsaugos princip taiko tik ribotai, t. y. tiek, kiek sprendiami klausimai yra susij su Europos Sjungos teise (pvz., Pranczija, Vengrija), taiau nacionalinje teisje ekspresyviai io principo nepripas-ta. Tarptautins konferencijos The Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law metu paskelbto S. Calmes-Brunet praneimo Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law in France bei Z. Szente praneimo The Rise and Fall of an Unenumerated Principle: The Protection of Legitimate Expectations in Hungarian Public Law mediaga.

    51 Tarp i valstybi pamintinos Nyderland Karalyst, Danija, veicarija. Tarptautins konferencijos The Protec-tion of Legitimate Expectations under Administrative Law metu paskelbt R. Schlossels ir L. A. Kjellevold-Hoegee praneimo The Protection of Legitimate Expectations under Netherlands Administrative Law; S. H. Morup praneimo The Protection of Legitimate Expectations in Administrative Law in Denmark; F. Uhlmann praneimo The Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law in Switzerland mediaga.

    52 Teismo praktika ioje srityje nra visikai nuosekli. Tam tikrais atvejais teist lkesi apsaugos klausimas gali bti sprendiamas aikiai neiskiriant teist lkesi pagrindo ir j apsaugos stadijos. Tokiu bdu Teismas gali konsta-tuoti, kad pareikjas neturi teist lkesi teisi ribojimo proporcingumo vertinimo etape (r., pvz., Europos mogaus Teisi Teismas. 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Huoltoasema Matti Eurn Oy ir kiti prie Suomij, pareikimo Nr. 26654/08).

    53 Reikia paymti, kad tokia pozicija labai retai artikuliuojama teism praktikoje, taiau ja remiasi ne vienas teist lkesi doktrin nagrinjs mokslininkas. STEELE, I. Substantive legitimate expectations , p. 305; WATSON, J. Clarity and ambiguity: a new approach to the test of legitimacy in the law of legitimate expectations. Legal Studies, Vol. 30, No. 4, 2010, p. 635; ELLIOT, M. Unlawful representations, Legitimate Expectations and Estoppel. Judicial Review 8, 2003, p. 80; THOMAS, R. Legitimate Expectations , p. 62. Taip pat r.: CRAIG, P. EU Administrative Law, p. 614.

  • 143

    ingsnis. Tik antrojo teisinio ingsnio metu Teismas tiria, ar valstyb laiksi proporcingumo principo ir turjo pakankamai svari prieasi nepateisinti teist lkesi, o toki nenustats, konstatuoja, kad valstyb paeid Konvencijos nuostatas. i metodologija teist lkesi apsaugos kontekste nra visikai nauja ja implicitikai naudojasi Europos Sjungos Teisingumo Teismas54, ji gerai inoma ir valstybi nacionalinse teiss sistemose55, inter alia implicitikai taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje56 bei Lietuvos administraciniuose teismuose57. Remiantis vardyta Europos mogaus Teisi Teismo teist lkesi apsaugos patikros struktra, kiek vieno eta-po ypatumai vertinami atskirai.

    Pirmasis etapas: Teist lkesi pagrindas

    Asmuo, kuris siekia pagrstai remtis teist lkesi apsauga, pirmiausia turi parodyti, kad teisti l-kesiai yra grindiami nuosavybs teise. Pagal Teismo praktik, teisti lkesiai gali bti grindiami egzistuojania nuosavybe ir teisiniais reikalavimais58. Bet kuriuo i nurodyt atvej teistais lkes-iais, kaip nuosavybs komponentu, pareikjas gali remtis, jei lkesiai turi pakankam pagrind na-cionalinje teisje59. Pakankamas teist lkesi pagrindas plati koncepcija, neapsiribojanti vien individualiais administraciniais sprendimais. Ianalizavus Europos mogaus Teisi Teismo praktik matyti, kad teist lkesi altiniu (pagrindu) gali bti ie valstybs institucij aktai:

    1) Teisinis reguliavimas per se. Teistus lkesius pagrstai gali sukurti tam tikros statym nuos-tatos. Teist lkesi altiniu paprastai pripastamas galiojantis teisinis reguliavimas60. Ta-iau tam tikrais atvejais teist lkesi altiniu gali bti vliau prietaraujaniu Konstitucijai

    54 CRAIG, P. EU Administrative Law, p. 649.55 Tarp i valstybi pamintinos Nyderland Karalyst, veicarija, Vokietija. Tarptautins konferencijos The Pro-

    tection of Legitimate Expectations under Administrative Law metu paskelbt R. Schlossels ir L. A. Kjellevold-Hoegee praneimo The Protection of Legitimate Expectations under Netherlands Administrative Law; F. Uhlmann praneimo The Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law in Switzerland; D. Zacharias praneimo The Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law in Germany mediaga.

    56 Reikia paymti, kad toks dviej ingsni testas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje expressis verbis nra tvirtintas ir gali bti dedukuojamas tik implicitikai. Pavyzdiui, Konstitucinis Teismas 2012 m. birelio 29 d. nutarime yra pripains, kad asmenims dl pensijos reformos klausimus reguliuojanio teisinio reguliavimo kilo teistas lkestis. Toliau Teismas konstatavo, kad io lkesio negyvendinimas dl ekonomikos krizs yra konstitucikai pateisi-namas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 2012 m. birelio 29 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos pensij sistemos reformos statymo, jo pakeitimo ir papildymo statym nuostat atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios, 2012, nr. 78-4063. iuo aspektu taip pat pamintina Konstitucinio Teismo suformuota doktrinin nuos-tata, jog asmuo pagrstai gali tiktis, kad, jeigu jis paklus teisei, vykdys statym reikalavimus, jo lkesiai valstybs bus laikomi teistais, bus valstybs ginami ir saugomi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 2008 m. vasario 20 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1568 Dl kvalifikacini auk-tojo teisinio isilavinimo reikalavim asmenims, norintiems statym nustatyta tvarka eiti teisjo pareigas, patvirtinimo patvirtint kvalifikacini auktojo teisinio isilavinimo reikalavim asmenims, norintiems statym nustatyta tvarka eiti teisjo pareigas, atitikties Lietuvos Respublikos teism statymo 51 straipsnio 1 daliai (2002 m. sausio 24 d., 2004 m. gegus 18 d., 2006 m. birelio 1 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos teism statymo pakeitimo statymo sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 5 straipsnio 1 daliai. Valstybs inios, 2008, nr. 23-852.

    57 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2013 m. gruodio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A143-2834/2013; 2008 m. rugsjo 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. A575-1576/2008; 2009 m. sausio 21 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A556-782/2009; 2012 m. spalio 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. A552-2758/2012.

    58 Europos mogaus Teisi Teismas. 2007 m. lapkriio 27 d. sprendimas byloje Hamer prie Belgij, pareikimo Nr. 21861/03, ECHR 2007-V.

    59 Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. Kopeck prie Slovakij, pareikimo Nr. 44912/98, 52 para-grafas.

    60 Europos mogaus Teisi Teismas. 2011 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Valkov ir kiti prie Bulgarij, pareikimo Nr. 2033/04, 8687 paragrafai ir sprendimo byloje Kechko prie Ukrain, pareikimo Nr. 63134/00, 2628 paragrafai.

  • 144

    paskelbtas teisinis reguliavimas61 ar ir iki tam tikr pakeitim galiojs teisinis reguliavimas62. Kita vertus, tokie atvejai vertintini kaip taisykls iimtis, nes asmuo negali tiktis, kad teisi-nis reguliavimas ateityje nekis63 arba, atvirkiai, pasikeis jo naudai. iuo aspektu paminti-na Gratzinger byla64. ioje byloje Teismo didioji kolegija konstatavo, kad pareikjai neturi teist lkesi dl restitucijos, nes jie netenkina nacionaliniu teisiniu reguliavimu tvirtintos pilietybs slygos. Teismas pabr, kad tikjimas, jog galiojantis teisinis reguliavimas bus pa-keistas pareikj naudai, negali bti laikomas teist lkesi Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio tikslais forma. Tai, kad asmuo, negalintis pagrsti savo reikalavimo gyti nuosa-vyb natra galiojani teiss akt nuostatomis, neturi teist lkesi, pabrta ir daugumoje byl prie Lietuv (iuo klausimu r. Nekvedaviiaus, Jasiniens, Shub ir The Synod College bylas)65.

    2) Galutinis administracinis sprendimas visuotinai priimtinas teist lkesi pagrindas66. Prie ios grups altini vis pirma priskirtini vieosios administracijos iduodami leidimai (licencijos)67. Kita vertus, teistus lkesius gali sukurti ir kiti galutiniai administraciniai ak-tai, turintys takos asmens nuosavybs teisms68. Vis dlto, pagal Teismo praktik, priimtas administracinis sprendimas negarantuoja teist lkesi apsaugos, jeigu jis nra baigtas gy-vendinti dl teisinio reguliavimo pakeitim69, arba i esms pasikeiia aplinkybs, kurios buvo pagrindas j priimti70.

    3) Su vieja administracija sudaromos civilinio pobdio sutartys pagrstai gali sukurti pareik-jams teistus lkesius. Sutartys dl valstybei priklausanio nekilnojamojo turto pardavimo71, nuomos72, kitokio perleidimo73 ne kart Teismo pripaintos teist lkesi pagrindu.

    4) Ilg laik egzistuojanti sistemin situacija, kuri valstybs institucijos toleruoja, yra pripasta-ma teist lkesi altiniu, nepaisant to, ar tokia situacija atitinka tvirtint teisin reguliavim. i pozicija i esms grindiama objektyviu poreikiu numatyti valstybs institucijos ateities veiksmus74. Susiklosiusios padties toleravimas galimas vairiomis formomis: veiksm, sie-

    61 Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. birelio 11 d. sprendimo byloje TRGO prie Kroatij, pareikimo Nr. 35298/04, 48 paragrafas.

    62 Europos mogaus Teisi Teismas. Kjartan Asmundsson prie Islandij, pareikimo Nr. 60669/00.63 Europos mogaus Teisi Teismas. 2010 m. rugsjo 30 d. sprendimas dl priimtinumo byloje Hasani prie Kroatij,

    pareikimo Nr. 20844/09; 2010 m. lapkriio 30 d. sprendimas byloje Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne Storitve Leopold Oklesen s.p. prie Slovnij, pareikimo Nr. 35264/04. Taip pat r. Europos mogaus teisi komisija. X prie Vokietijos Federacin Respublik, pareikimo Nr. 8410/78.

    64 Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2002 m. liepos 10 d. sprendimo dl priimtinumo byloje Gratzinger ir Gratzingerova prie ekijos Respublik, pareikimo Nr. 39794/98, ECHR 2002-VI, 69 paragrafas.

    65 Europos mogaus Teisi Teismas. Nekvedaviius prie Lietuv, pareikimo Nr. 1471/05; Jasinien prie Lietuv, pareikimo Nr. 41510/98; Shub prie Lietuv, pareikimo Nr. 17064/06; The Synod College of the Evangelical Reformed Church of Lithuania prie Lietuv, pareikimo Nr. 44548/98.

    66 Europos mogaus Teisi Teismas. Pine Valley Developments Ltd ir kiti prie Airij, pareikimo Nr. 12742/87; 2010 m. sausio 7 d. sprendimas byloje Lyubomir Popov prie Bulgarij, pareikimo Nr. 69855/01.

    67 r., pvz., Europos mogaus Teisi Teismas. Pine Valley Developments Ltd ir kiti prie Airij, pareikimo Nr. 12742/87.

    68 Europos mogaus Teisi Teismas. Lyubomir Popov prie Bulgarij, pareikimo Nr. 69855/01.69 Europos mogaus Teisi Teismas. Hasani prie Kroatij, pareikimo Nr. 20844/09.70 Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. gruodio 8 d. sprendimas byloje Wieczorek prie Lenkij, pareikimo

    Nr. 18176/05.71 Europos mogaus Teisi Teismas. Fedorenko prie Ukrain, pareikimo Nr. 25921/02.72 Europos mogaus Teisi Teismas. Stretch prie Jungtin Karalyst, pareikimo Nr. 44277/98.73 Europos mogaus Teisi Teismas. UkraineTyumen prie Ukrain, pareikimo Nr. 22603/02.74 POPELIER, P. Legitimate expectations , p. 15.

  • 145

    kiant nutraukti teisei prietaraujani situacij, nesimimu75, formali leidim naudotis gino nuosavybe idavimu76, gino nuosavybs apmokestinimu77, oficialia nuosavybs registracija78 bei kitokiu susiklosiusios padties pripainimu79.

    5) Nuosekli teism praktika, kaip teist lkesi pagrindas, ypa svarbi kalbant apie teistus lkesius, kurie grindiami teisiniais reikalavimais. Teismo pripastama, kad teisiniai reikala-vimai turi pakankam pagrind nacionalinje teisje, jei juos savo aikinimu pripasta nacio-naliniai teismai, ir todl jie gali bti kvalifikuojami turtu pagal Konvencijos Pirmojo proto-kolo 1 straipsn80. Pavyzdiui, Pressos Compania Neviera S. A. ir kiti prie Belgij byloje81 tokiais reikalavimais pripainti iekiniai dl alos, siejamos su pilot neapdairumu, atlyginimo. Atsivelgus nuosekli nacionalini teism praktik, pareikjai galjo teigti tur teistus l-kesius, kad j teis pareikti iekin nebus panaikinta restrospektyviai, t. y. jiems jau inicijavus teismo procesus. Tai, kad siteisjs teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas formuotis teistiems lkesiams, pripainta ir Nekvedaviius82 bei Jasinien83 prie Lietuv bylose.

    Sprendiant, ar pareikjas turi teist lkesi, svarbus pareikjo geros valios kriterijus, t. y. ar asmuo inojo (turjo inoti) apie nuosavybs gijimo ir naudojimosi ypatumus. Pavyzdiui, Huoltoasema Matti Eurn Oy byloje84 Teismas pabr, kad pareikjai, vykd kin veikl, susijusi su pavojingomis mediagomis (kuru), turjo inoti, jog galiausiai iai veiklai vykdyti teks gyti aplinkos apsaugos leidim. Panaiai Teismas isprend ir Oklesen byl85, kurioje pripainta, kad pareikjas, laidojimo paslaugas de facto teiks septynerius metus, pasinaudodamas teisinio reguliavimo vakuumu, ir de jure tokios galimybs neteks ioje srityje primus atitinkam teisin reguliavim, negali remtis teist lkesi paeidimu. Ozden byloje86 Teismas konstatavo, kad pareikjo sigytas ems sklypas nuo pat pradi Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas kaip mikas, o jis pagal nacionalin tei-s negaljo bti privaios nuosavybs objektu. Vadinasi, pareikjas negaljo turti ir teist lkesi gyti gino nuosavyb.

    Pirmojo patikros ingsnio metu nenustaius aplinkybi, kurios bt pakankamas pagrindas for-motis pareikjo teistiems lkesiams, galimyb remtis Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatomis eliminuojama ir Teismo patikra baigiama iame etape. Teist lkesi apsaugos klau-

    75 Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. neryildiz prie Turkij, pareikimo Nr. 48939/99.76 Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2010 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Depalle prie Pranczij,

    pareikimo Nr. 34044/02, ECHR 2010, 68 paragrafas.77 Europos mogaus Teisi Teismas. Hamer prie Belgij, pareikimo Nr. 21861/03; taip pat r. 2009 m. vasario 5 d.

    sprendim byloje Vontas ir kiti prie Graikij, pareikimo Nr. 43588/06.78 Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. lapkriio 24 d. sprendimas byloje Yildir ir prie Turkij, pareikimo

    Nr. 21482/03.79 Europos mogaus Teisi Teismas. Muoz Daz prie Ispanij, pareikimo Nr. 49151/07.80 r., pvz., Europos mogaus Teisi Teismas. Jasinien prie Lietuv, pareikimo Nr. 41510/98; 1995 m. lapkriio

    20 d. sprendimo byloje Pressos Compania Naviera S.A. ir kiti, pareikimo Nr. 17849/91, A332, 31 paragraf; 2002 m. balandio 18 d. sprendimo byloje Ouzounis ir kiti prie Graikij, pareikimo Nr. 49144/99, 24 paragraf.

    81 Europos mogaus Teisi Teismas. Pressos Compania Naviera ir kiti prie Belgij, pareikimo Nr. 17849/91.82 Europos mogaus Teisi Teismas. Nekvedaviius prie Lietuv, pareikimo Nr. 1471/05, 76 paragrafas.83 Europos mogaus Teisi Teismas. 2003 m. kovo 6 d. sprendimo byloje Jasinien prie Lietuv, pareikimo

    nr. 41510/98, 44 paragrafas. Atkreiptinas dmesys, kad ioje byloje Teismas taip pat konstatavo, jog remiantis nacio-naliniu teisiniu reguliavimu, pareikja neturjo teist lkesi atgauti nuosavyb natra, taiau valstybs instituci-jos privaljo imtis atitinkam veiksm, kad u gino em bt suteikta statyme numatyta kompensacija (sprendimo 41 paragrafas).

    84 Europos mogaus Teisi Teismas. Huoltoasema Matti Eurn Oy ir kiti prie Suomij, pareikimo Nr. 26654/08.85 Europos mogaus Teisi Teismas. Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne Storitve Leopold Oklesen s.p. prie Slovnij,

    pareikimo Nr. 35264/04.86 Europos mogaus Teisi Teismas. 2007 m. gegus 3 d. sprendimas byloje zden prie Turkij, pareikimo

    Nr. 11841/02.

  • 146

    simas sprendiamas tik konstatavus (o tam tikrais atvejais implicitikai pripainus), kad pareikjo teisti lkesiai yra jo nuosavybs dalis.

    Antrasis etapas: Teist lkesi apsaugos prielaidos

    Sprendiant, ar asmens teistiems lkesiams bus suteikta teisin apsauga, aprobuotos ir pagrindins teisins kategorijos status turi proporcingumo principas87. I nuoseklios Teismo praktikos matyti, kad visoks valstybs institucijos ribojimas naudotis nuosavybe ar j gyti, su kuria, be kita ko, siejami asmens teisti lkesiai, turi bti pateisinamas. Pateisinamu pripastamas tik toks nuosavybs riboji-mas, kuris atspindi teising vieojo intereso ir asmens pagrindini teisi apsaugos pusiausvyr. Kaip matyti i Nekvedaviius prie Lietuv88 bylos, asmens teist lkesi nepaisymas gali rimtai sutrikdy-ti i pusiausvyr. Vertindamas, ar, neapsaugojus pareikjo teist lkesi, jis patirs pernelyg dideli apribojim, kuri Konvencija netoleruoja, Teismas pabria iuos aspektus: 1) pareikjo ger vali ir jam tenkanius padarinius ir 2) valstybs institucij elges. Glaustai apvelgiamas kiekvienas i j.

    1) Asmens, kuris remiasi teist lkesi apsauga, gera valia ir apdairumas89 esmin jo nuosa-vybs teisi apsaugos prielaida. iuo aspektu ypa svarbu, ar asmuo inojo arba turjo inoti ir tam tikrais atvejais numatyti, kad atitinkamos nuosavybs turjimas (gijimas) prietarauja teisei. Tai, ar asmuo inojo arba turjo inoti apie gino nuosavybs teisin status, vis pirma yra vertinama, atsivelgiant gino laikotarpiu galiojus teisin reguliavim. Kitaip tariant, jei statymas, kuris yra aikus ir tinkamai paskelbtas, tvirtina tam tikrus draudimus, susijusius su gino nuosavybs turjimu, asmuo negali remtis teist lkesi apsauga, siekdamas, kad sta-tymas jam nebt taikomas, nepaisant to, ar valstybs institucijos laikinai toleruoja susiklos-iusi padt90. Pareikjai, kurie ino, kad naudojimasis tam tikra nuosavybe gali bti ateityje apribotas, kai jie j sigyja, negali remtis ia aplinkybe prie valstybs institucijas91.

    inojimo arba turjimo inoti standartas Teismo praktikoje nra siejamas su pareiga abejoti valsty-bs institucij galiojimais92 ir j panaudojimo bdu93 ar oficialiais valstybs registruose skelbiamais

    87 iame kontekste paymtina, kad, atsivelgus Europos mogaus Teisi Teismo praktik, teiss moksle si-loma proporcingumo principo taikymo srit plsti. Kaip nurodo A. Underwood, proporcingumo koncepcijos taikymas teist lkesi doktrinai paalina prietaravimus ir suteikia lankstumo (UNDERWOOD, A. Legitimate Expectations: Current issues, p. 296; taip pat r. BLUNDELL, D. Ultra Vires Legitimate Expectations, p. 152). Maa to, teigiama, kad proporcingumo principas gali tapti tinkamu testu net ir tais atvejais, kai kils ginas nra susijs su Konvencijos garantuojamomis teismis. STEELE, I. Substantive legitimate expectations , p. 317, VANDERMAN, Y. Ultra Vires Legitimate Expectations , p. 89, 101. Bendro pobdio teist lkesi apsaugos principo ir proporcingumo principo ssajas yra vardij ir Lietuvos teiss mokslininkai. PRANEVIIEN, B. Teist lkesi principo samprata , p. 45; PRANEVIIEN, B. Teist lkesi principo esm , p. 225; KARGAUDIEN, A. Teist lkesi (apsaugos) principas, p. 139140.

    88 ioje byloje Teismas konstatavo, kad Lietuvai nevykdius 2001 m. teismo sprendimo buvo nepateisinamai pa-veiktas pareikjo teistas lkestis gauti kompensacij nuosavybs atkrimo procedros metu. Atsivelgus tai, buvo sutrikdyta vieojo ir pareikjo asmeninio intereso pusiausvyra, ir jis patyr pernelyg didel nat. Europos mogaus Teisi Teismas. Nekvedaviius prie Lietuv, pareikimo Nr. 1471/05, 91 paragrafas. Taip pat r. Europos mogaus Teisi Teismas. 2003 m. kovo 6 d. sprendimo byloje Jasinien prie Lietuv, pareikimo nr. 41510/98, 46 paragraf.

    89 aspekt P. Popelier vardija kaip tinkamo elgesio standart. POPELIER, P. Legitimate expectations , p. 15.90 Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. Depalle prie Pranczij, pareikimo Nr. 34044/02. Europos

    mogaus Teisi Teismas. Fredin prie vedij (Nr. 1), pareikimo Nr. 12033/86.91 Europos mogaus Teisi Teismas. 1989 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Allan Jacobsson prie vedij (No. 1),

    pareikimo Nr. 10842/84, Series A no. 163, 6062 paragrafai; Fredin prie vedij (No. 1), pareikimo Nr. 12033/86, 54 paragrafas; 2009 m. birelio 23 d. sprendimas dl priimtinumo byloje cz prie Lenkij, pareikimo Nr. 22665/02.

    92 Europos mogaus Teisi Teismas. Fedorenko prie Ukrain, pareikimo Nr. 25921/02; UkraineTyumen prie Ukrain, pareikimo Nr. 22603/02, 58 paragrafas.

    93 Europos mogaus Teisi Teismas. Stretch prie Jungtin Karalyst, pareikimo Nr. 44277/98.

  • 147

    duomenimis apie gino nuosavyb94. iuo klausimu Teismas yra paymjs, kad tais atvejais, kai institucija mano galinti pasinaudoti jai suteiktais galiojimais tam tikru bdu, neatrodo nepagrsta, kad pareikjas turi tok pat sitikinim95.

    Reikia pripainti, kad geros valios vertinimas yra subjektyvus etapas, glaudiai susijs su kiekvie-nos bylos individualiomis aplinkybmis ir kiekvienu pareikju. Vertindamas, ar asmuo, kuris remia-si teist lkesi apsauga, veikia gera valia, Teismas atsivelgia pareikjo asmenin ir socialin padt. is aspektas buvo ypa pabriamas, sprendiant Pyrantien prie Lietuv byl96. Pareikjai 1996 m. valstybs parduotas ems sklypas 2005 m. buvo grintas natra buvusi savinink pdi-niams, paaikjus, kad dar 1991 m. j pretendavo pilieiai, turintys teis atkurti nuosavybs teises ilikus nekilnojamj turt. Tuo metu pareikjai sumokta 1 466 lit kompensacija, kuri atitiko 1996 m. u sklyp pareikjos sumokt investicini eki vert. Tokiomis aplinkybmis Teismas pabr, kad pareikja ems sklyp prarado bdama 63 met, jai nuo 1994 m. buvo nustatytas ne-galumas. Be to, gino ems sklyp pareikja naudojo kininkauti ir tai buvo vienas i pagrindini jos pajam altini. Vertindamas pareikjos teistus lkesius, Teismas paymjo, kad pareikjos gera valia, kuria ji gijo gino nuosavyb, niekada nebuvo ginijama nacionalinje teisje. Pareikja neinojo, kad em jai buvo parduota paeidiant teis. Be to, byloje nebuvo joki duomen, kad pareikja turjo inoti apie problemas, susijusias su ems sklypu, kur ji vliau sigijo i valstybs. Teismas pabr, kad nagrinjamu atveju pareikja buvo paprasta piliet, nesinaudojanti jokiomis privilegijomis, o ems sklypo pardavimas vyko remiantis statymais, taikomais visiems asmenims. Teismo vertinimu, nacionaliniai teismai kur kas daugiau dmesio skyr ems pardavimo sandoriui panaikinti ir buvusi savinink teisi gynybai, taiau nesugebjo deramai vertinti bona fide savinin-ks, pareikjos, nuosavybs teisi ir teist lkesi.

    inojimo arba turjimo inoti standartas yra grietesnis, kalbant apie kin veikl vykdanius sub-jektus. iuo aspektu svarbus rizikos elementas, neivengiamai bdingas kinei veiklai97. Pine Valley Developments Ltd byloje98 nustatyta, kad pareikjai sigijo nuosavyb, kliaudamiesi registro informa-cija, jog gino nuosavybei yra suteiktas statybos leidimas, leisiantis jiems vykdyti investicin veikl. Vliau paaikjo, kad statybos leidimas buvo suteiktas valstybs institucijoms virijus galiojimus, nes planuojamas sklypo investicinis vystymas prietaravo bendrajam planui, kuris toje vietovje nu-mat alij juost. Teismas, vertindamas susiklosiusi padt, atsivelg tai, jog pareikjai vykd komercin veikl, kuri savo prigimtimi yra susijusi su rizikos elementu. Be to, Teismas pabr, kad pareikjai inojo ne tik apie bendrj plan, bet ir apie vietos institucij prietaravimus, susijusius su io plano reikalavim nesilaikymu. Atsivelgus tai nusprsta, kad leidimo panaikinimas buvo pro-porcinga priemon.

    2) Minta, kad valstybs institucij elgesys gali bti pagrindas formuotis suinteresuoto asmens teistiems lkesiams. Kita vertus, valstybs institucij veiksmai (neveikimas) taip pat verti-nami, sprendiant dl teist lkesi apsaugos suteikimo99. iuo aspektu labai svarbu atkreip-ti dmes, kad Teismo praktikoje skirtingai vertinamos situacijos, kai valstybs institucijos implicitikai toleruoja susiklosiusi padt ir kai valstybs institucijos aktyviais veiksmais prisideda prie tam tikros situacijos, prietaraujanios teisei, sukrimo.

    94 Europos mogaus Teisi Teismas. Yildirir prie Turkij, pareikimo Nr. 21482/03, 41 paragrafas; N. A. ir kiti prie Turkij, pareikimo Nr. 37451/97, 39 paragrafas.

    95 Europos mogaus Teisi Teismas. Stretch prie Jungtin Karalyst, pareikimo Nr. 44277/98.96 Europos mogaus Teisi Teismas. Pyrantien prie Lietuv, pareikimo Nr. 45092/07.97 WHITE, R.; OVEY, C. The European Convention on Human Rights, p. 485.98 Europos mogaus Teisi Teismas. Pine Valley Developments Ltd ir kiti prie Airij, pareikimo Nr. 12742/87.99 Taip pat r.: POPELIER, P. Legitimate expectations , p. 15.

  • 148

    Pasyvus valstybs institucij sutikimas dl susiklosiusios padties, prietaraujanios teisei, ne-reikia, kad suinteresuotas asmuo gali pagrstai tiktis, jog i padtis, inter alia nuosavyb, bus i-laikyta ateityje. Implicitinio valstybs institucij sutikimo pavyzdys yra Hamer byla100. ioje byloje nustatyta, kad 1967 m. pastatytas ir vliau pareikjos paveldtas namas miko teritorijoje, kurioje statyba buvo draudiama, buvo nugriautas tik 2004 metais. iomis aplinkybmis Teismas pabr, kad valstybs institucijos toleravo susiklosiusi padt 27 metus ir 10 met po paeidim nustatymo. Teismui nekilo abejoni, kad, nugriaudamos nam, valstybs institucijos siek teisto tikslo apsau-goti miko zon, kurioje statyba buvo draudiama. Taiau Teismas taip pat pabr, kad valstybs institucijos paios prisidjo prie situacijos, prietaraujanios nustatytam teisiniam reguliavimui, t-simosi. Pareikja registravo nuosavybs teises 1993 m., sumokjo paveldjimo mokest ir mokjo nekilnojamojo turto mokest. Namui valstybin mon tiek vanden. Vis dlto Teismas konstatavo, kad tai, jog pareikja nebuvo nuosavybs savinink, kai namas buvo pastatytas, ir tai, kad institucijos nesugebjo reaguoti ilg laik, negaljo pareikjai sudaryti spdio, kad nebus pradtos tam tikros procedros dl namo nugriovimo.

    Nuo ios bylos pastebimai skiriasi Turkijos pakrants bylos, kuriose Teismas pripaino, kad vals-tybs institucijos aktyviais veiksmais prisidjo prie teisei prietaraujanios situacijos susidarymo101. N. A. ir kiti prie Turkij byloje102 nustatyta, kad pareikjai paveldjo em pakrantje ir registravo j registre, tinkamai mokjo visus mokesius. Gav atitinkamus leidimus, pareikjai gino emje pradjo viebuio statybas. Kai statyba buvo pradta, kompetentinga valstybs institucija inicijavo procedr dl nuosavybs registracijos pripainimo neteista ir pastato nugriovimo, nes pagal nacio-nalin reguliavim pakrants em negaljo bti gyta privai asmen. Teismas pabr, kad valsty-bs institucijos aktyviai skatino investuoti gino teritorijoje (idav turizmo ir investavimo sertifikat). Tokiu bdu i byla nebuvo susijusi su paprastu valstybs institucij implicitiniu sutikimu. Valstybs institucij aktyvus veikimas, prisidjs prie teisei prietaraujanios padties susidarymo, Teismo ver-tintas kaip pagrindas saugoti gera valia veikusio asmens teistus lkesius naudotis nuosavybe.

    Ivados

    1. Nors teist lkesi apsaugos doktrina Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje akceptuota palyginti neseniai 1991 m., ji taikoma intensyviai. Ekstensyv teist lkesi doktrinos taikymo pobd parodo ne tik doktrinos veikimo srities pltra, bet ir ultra vires teist lkesi apsaugos pripainimas.

    2. Klasikine teist lkesi apsaugos veikimo sritimi laikytini Europos mogaus teisi konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio, garantuojanio nuosavybs apsaug, nuostat taikymo atvejai, su-sij su galutini administracini sprendim ataukimu.

    3. Teist lkesi apsaugos doktrina Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje funkcionuoja kaip priemon, pildanti svokos nuosavyb, tvirtintos Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, turin, taip pat kaip asmens teisi ribojimo proporcingumo patikros dalis.

    4. Teisti lkesiai pripastami sudedamja nuosavybs dalimi, kai nustatoma, kad jie turi pagrind (altin) konkret ry su egzistuojania nuosavybe ar teisiniais reikalavimais j gyti, kur patvir-tina vieosios valdios aktai. Teist lkesi altiniu paprastai pripastama: teisinis reguliavimas,

    100 Europos mogaus Teisi Teismas. Hamer prie Belgij, pareikimo Nr. 21861/03.101 iuo aspektu reikia paymti, kad lyginamj Hamer ir Turkijos pakrants byl vertinim pateik pats Teismas,

    tiesiogiai nurodydamas, kad Turkijos pakrants bylos nebuvo susijusios su paprastu valstybs institucij implicitiniu sutikimu, kaip buvo Hamer bylos atveju, pastarojoje nustaius, jog namas buvo pastatytas pareikjos tvams neturjus leidimo. Europos mogaus Teisi Teismas. Hamer prie Belgij, pareikimo Nr. 21861/03, 87 paragrafas.

    102 Europos mogaus Teisi Teismas. N. A. ir kiti prie Turkij, pareikimo Nr. 37451/97.

  • 149

    galutiniai administraciniai sprendimai, civilinio pobdio sutartys, sudaromos su vieja adminis-tracija, sisteminga administracin praktika ir nuosekli teism praktika.

    5. Suinteresuoto asmens gera valia viena i esmini teist lkesi apsaugos prielaid Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje. iuo aspektu ypa svarbu, ar asmuo inojo arba turjo inoti ir tam tikrais atvejais numatyti, kad atitinkamos nuosavybs turjimas (gijimas) prietarauja teisei. Ne maiau reikmingas teist lkesi apsaugos kriterijus, Teismo manymu, valstybs institucij veiksmai (neveikimas), skatinantys teist lkesi formavimsi.

    6. Europos mogaus Teisi Teismo sprendimuose, priimtuose bylose Jasinien ir Nekvedaviius prie Lietuv, suformuotos nuostatos ypa aktualios vieojo administravimo subjekt veiklai nuosavybs teisi atkrimo srityje. iuo aspektu paymtina, kad netikrumas, kur sukuria ilgai trunkantis nuosavybs teisi atkrimas, paeidia asmens teistus lkesius bei sutrikdo vieo-jo intereso ir asmens privai interes pusiausvyr. Europos mogaus Teisi Teismo Pyrantien prie Lietuv byloje suformuotos nuostatos gali tapti reikmingu kriterijumi nacionalini teism praktikos formavimuisi, sprendiant konkuruojani interes pusiausvyros nustatymo klausimus restitucijos srityje. iuo poiriu reikalaujama deramai vertinti bona fide asmens nuosavybs tei-ses ir teistus lkesius.

    LITERATRA

    Norminiai teiss aktai

    1. 1950 m. lapkriio 4 d. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, i dalies pakeista protokolu Nr. 11, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7. Valstybs inios, 2000, nr. 96-3016.

    Specialioji literatra

    2. BAKAVECKAS, A. Administracin teis: teorija ir praktika. I dalis: vadovlis. Vilnius: MES, 2012.3. BAKAVECKAS, A., et al. Lietuvos administracin teis: Bendroji dalis: Mykolo Romerio universiteto vadovlis.

    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005.4. BLUNDELL, D. Ultra vires Legitimate Expectations. Judicial Review 10, 2005, p. 147155.5. CRAIG, P. EU Administrative Law. New York: Oxford University Press, 2006. 6. ELLIOT, M. Unlawful Representations, Legitimate Expectations and Estoppel. Judicial Review 8, 2003, p. 7180.7. HANNETT, S.; BUSCH, L. Ultra vires Representations and Illegitimate Expectations. Public Law, 2005, Win.,

    p. 729739.8. HARRIS, D., et al. Law of the European Convention on Human Rights. New York: Oxford University Press, 2009.9. JOIEN, D.; ILINSKAS, K. mogaus teisi apsaugos problemos tarptautinje ir Lietuvos Respublikos teisje.

    Vilnius: Teiss projekt ir tyrim centras, 2005.10. KARGAUDIEN, A. Teist lkesi (apsaugos) principas. I Vieosios teiss tyrimai: de jure ir de facto prob

    lematika: mokslo studija. Atsakingasis redaktorius G. Mesonis. Vilnius: Leidykla MES, 2013, p. 126140. 11. PAUAIT-KULVINSKIEN, J. Administracin justicija: teorija ir praktika: monografija. Vilnius: Justitia,

    2005.12. POPELIER, P. Legitimate Expectations and the Law Maker in the Case Law of the European Court of Human

    Rights. European Human Rights Law Review 10, 2006, p. 1024.13. PRANEVIIEN, B. Teist lkesi principo esm ir teist lkesi apsaugos galimybs administraciniuose

    teismuose. I Administraciniai teismai Lietuvoje: ndienos ikiai: kolektyvin monografija, skirta Lietuvos administra-cini teism deimtmeiui. Atsakingasis redaktorius V. Valanius. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2010, p. 213227.

    14. PRANEVIIEN, B. Teist lkesi principo samprata ir teist lkesi apsaugos modeliai Europos Sjun-gos administracinje erdvje. Jurisprudencija, 2007, t. 6(96), p. 4349.

    15. PRANEVIIEN, B. The Concept of Legitimate Expectations and Problems of Implementation of the Principle of Legitimate Expectations in Lithuania. Administrative un Kriminala Justicija, Latvijas Policijas akademijas zinatniski teoretiks urnals, 2007, Nr. 3, p. 5060.

    16. PRANEVIIEN, B.; MIKALAUSKAIT-OSTAKIEN, K. Guarantee of Principles of Legitimate Expecta-tions, Legal Certainty and Legal Security in the Territorial Planning Process. Jurisprudencija, 2012, t. 19(2), p. 643656.

  • 150

    17. SCHNBERG, S. Legitimate Expectations in Administrative Law. Oxford: Oxford University Press, 2000. 18. SCHWARZE, J. European Administrative Law. London: Sweet & Maxwell; Luxembourg: Office for Official

    Publications of the European Communities, 2006.19. STEELE, I. Substantive Legitimate Expectations: Striking the Right Balance? Law Quarterly Review 121, 2005,

    p. 300328.20. ILEIKIS, E. Teist lkesi principas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Konsti

    tucin jurisprudencija, 2010, Nr. 3, p. 236255. 21. TAMINSKAS, A. Galimybs riboti gytsias socialines teises interpretavimas Lietuvos Respublikos Konstituci-

    nio Teismo jurisprudencijoje. Konstitucin jurisprudencija, 2010, Nr. 2, p. 150165.22. THOMAS, R. Legitimate Expectations and Proportionality in Administrative Law. Oxford: Hart Publishing,

    2000.23. UNDERWOOD, A. Legitimate Expectation: Current Issues. Judicial Review 11, 2006, p. 294297.24. VALANIUS, V.; KAVALN, S. Europos Sjungos teiss gyvendinimas Lietuvos administracinje teisje: mo-

    nografija. Vilnius: V Registr centras, 2009.25. VANDERMAN, Y. Ultra Vires Legitimate Expectations: An Argument for Compensation. Public Law, 2012,

    p. 85104.26. WATSON, J. Clarity and Ambiguity: a New Approach to the Test of Legitimacy in the Law of Legitimate

    Expectations. Legal Studies, Vol. 30, No. 4, 2010, p. 633652.27. WHITE, R., OVEY, C. The European Convention on Human Rights. New York: Oxford University Press, 2010.28. ALTAUSKAIT-ALIMIEN, S. Teisinio saugumo principas ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. I Lietu

    vos Respublikos Konstitucijos dvideimtmetis: patirtis ir ikiai: recenzuot mokslini straipsni rinkinys. Sudarytojai E. Kris ir E. Masnevait. Klaipda: Lietuvos notar rmai, 2012, p. 136155.

    Praktin mediaga

    29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 2001 m. liepos 12 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valsty-bs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymo 4 straipsnio 1 ir 2 dali, 5 straipsnio 1 ir 3 dali, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dali, io statymo priedlio ii skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 met vals-tybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo 6 priedlio, Lietuvos Respublikos 2000 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo pakeitimo statymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. lapkriio 29 d. nutarimo Nr. 499 Dl valstybins valdios, valsty-bs valdymo ir teissaugos organ vadov bei kit pareign laikinos bandomosios darbo apmokjimo tvarkos, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. birelio 24 d. nutarimo Nr. 666 Dl Lietuvos Respublikos teism teisj, prokuratros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento pareign bei kit darbuotoj darbo apmokjimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. gruodio 28 d. nutarimo Nr. 1494 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. birelio 30 d. nutarimo Nr. 689 Dl teistvarkos, teissaugos ir kontrols institucij vadovaujanij pareign ir valdinink darbo apmokjimo dalinio pakeitimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios, 2001, nr. 62-2276; atitaisymas 2001, nr. 86.

    30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 2012 m. birelio 29 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos pen-sij sistemos reformos statymo, jo pakeitimo ir papildymo statym nuostat atitikties Lietuvos Respublikos Konstituci-jai. Valstybs inios, 2012, nr. 78-4063.

    31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 2008 m. vasario 20 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriau-sybs 2002 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1568 Dl kvalifikacini auktojo teisinio isilavinimo reikalavim asmenims, norintiems statym nustatyta tvarka eiti teisjo pareigas, patvirtinimo patvirtint kvalifikacini auktojo teisinio isila-vinimo reikalavim asmenims, norintiems statym nustatyta tvarka eiti teisjo pareigas, atitikties Lietuvos Respublikos teism statymo 51 straipsnio 1 daliai (2002 m. sausio 24 d., 2004 m. gegus 18 d., 2006 m. birelio 1 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos teism statymo pakeitimo statymo sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 5 straipsnio 1 daliai. Valstybs inios, 2008, nr. 23-852.

    32. Europos mogaus Teisi Teismas. 1989 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Allan Jacobsson prie vedij (No. 1), pareikimo nr. 10842/84, Series A no. 163.

    33. Europos mogaus Teisi Teismas. 1991 m. lapkriio 29 d. sprendimas byloje Pine Valley Developments Ltd ir kiti prie Airij, pareikimo nr. 12742/87, Series A no. 222, p. 23.

    34. Europos mogaus Teisi Teismas. 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Fredin prie vedij (Nr. 1), parei-kimo nr. 12033/86, Series A no. 192.

    35. Europos mogaus Teisi Teismas. 1995 m. lapkriio 20 d. sprendimas byloje Pressos Compania Naviera S. A. ir kiti, pareikimo nr. 17849/91, A332.

    36. Europos mogaus Teisi Teismas. 2002 m. balandio 18 d. sprendimas byloje Ouzounis ir kiti prie Graikij, pareikimo nr. 49144/99.

  • 151

    37. Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2002 m. liepos 10 d. sprendimas dl priimtinumo byloje Gratzinger ir Gratzingerova prie ekijos Respublik, pareikimo nr. 39794/98, ECHR 2002-VI.

    38. Europos mogaus Teisi Teismas. 2002 m. gruodio 5 d. sprendimas dl priimtinumo byloje The Synod College of the Evangelical Reformed Church of Lithuania prie Lietuv, pareikimo nr. 44548/98.

    39. Europos mogaus Teisi Teismas. 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Jasinien prie Lietuv, pareikimo nr. 41510/98.

    40. Europos mogaus Teisi Teismas. 2003 m. birelio 24 d. sprendimas byloje Stretch prie Jungtin Karalyst, pareikimo nr. 44277/98.

    41. Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2004 m. rugsjo 28 d. sprendimas byloje Kopeck prie Slovakij, pareikimo nr. 44912/98, ECHR 2004-IX.

    42. Europos mogaus Teisi Teismas. 2004 m. spalio 12 d. sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prie Islandij, pareikimo nr. 60669/00, ECHR 2004-IX.

    43. Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2004 m. lapkriio 30 d. sprendimas byloje neryildiz prie Turkij, pareikimo nr. 48939/99, ECHR 2004-XII.

    44. Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Draon prie Pranczij, pareikimo nr. 1513/03.

    45. Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Maurice prie Pranczij, pareikimo nr. 11810/03, ECHR 2005-IX.

    46. Europos mogaus Teisi Teismas. 2005 m. spalio 11 d. sprendimas byloje N. A. ir kiti prie Turkij, pareikimo nr. 37451/97, ECHR 2005-X.

    47. Europos mogaus Teisi Teismas. 2005 m. lapkriio 8 d. sprendimas byloje Kechko prie Ukrain, pareikimo nr. 63134/00.

    48. Europos mogaus Teisi Teismas. 2006 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mursel Eren prie Turkij, pareikimo nr. 60856/00.

    49. Europos mogaus Teisi Teismas. 2006 m. birelio 1 d. sprendimas byloje Fedorenko prie Ukrain, pareikimo nr. 25921/02.

    50. Europos mogaus Teisi Teismas. 2006 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Zhigalev prie Rusij, pareikimo nr. 54891/00.

    51. Europos mogaus Teisi Teismas. 2007 m. gegus 3 d. sprendimas byloje zden prie Turkij, pareikimo nr. 11841/02.

    52. Europos mogaus Teisi Teismas. 2007 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gjonbocari ir kiti prie Albanij, pareikimo nr. 10508/02.

    53. Europos mogaus Teisi Teismas. 2007 m. lapkriio 22 d. sprendimas byloje UkraineTyumen prie Ukrain, pareikimo nr. 22603/02.

    54. Europos mogaus Teisi Teismas. 2007 m. lapkriio 27 d. sprendimas byloje Hamer prie Belgij, pareikimo nr. 21861/03, ECHR 2007-V.

    55. Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Vontas ir kiti prie Graikij, parei-kimo nr. 43588/06.

    56. Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. birelio 11 d. sprendimas byloje TRGO prie Kroatij, pareikimo nr. 35298/04.

    57. Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. birelio 23 d. sprendimas dl priimtinumo byloje cz prie Lenkij, pareikimo nr. 22665/02.

    58. Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. birelio 30 d. sprendimas dl priimtinumo byloje Shub prie Lietuv, pareikimo nr. 17064/06.

    59. Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. lapkriio 24 d. sprendimas byloje Yildir ir kiti prie Turkij, parei-kimo nr. 21482/03.

    60. Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. gruodio 8 d. sprendimas byloje Muoz Daz prie Ispanij, parei-kimo nr. 49151/07, ECHR 2009.

    61. Europos mogaus Teisi Teismas. 2009 m. gruodio 8 d. sprendimas byloje Wieczorek prie Lenkij, pareikimo nr. 18176/05.

    62. Europos mogaus Teisi Teismas. 2010 m. sausio 7 d. sprendimas byloje Lyubomir Popov prie Bulgarij, pareikimo nr. 69855/01.

    63. Europos mogaus Teisi Teismas. 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Huoltoasema Matti Eurn Oy ir kiti prie Suomij, pareikimo nr. 26654/08.

    64. Europos mogaus Teisi Teismo didioji kolegija. 2010 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Depalle prie Pranczij, pareikimo nr. 34044/02, ECHR 2010.

    65. Europos mogaus Teisi Teismas. 2010 m. rugsjo 30 d. sprendimas dl priimtinumo byloje Hasani prie Kroatij, pareikimo nr. 20844/09.

    66. Europos mogaus Teisi Teismas. 2010 m. lapkriio 30 d. sprendimas byloje Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne Storitve Leopold Oklesen s.p. prie Slovnij, pareikimo nr. 35264/04.

  • 152

    67. Europos mogaus Teisi Teismas. 2011 m. gegus 31 d. sprendimas byloje Maggio ir kiti prie Italij, parei-kimo nr. 46286/09.

    68. Europos mogaus Teisi Teismas. 2011 m. birelio 28 d. sprendimas byloje Nunez prie Norvegij, pareikimo nr. 55597/09.

    69. Europos mogaus Teisi Teismas. 2011 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Valkov ir kiti prie Bulgarij, parei-kimo nr. 2033/04.

    70. Europos mogaus Teisi Teismas. 2011 m. gruodio 8 d. sprendimas byloje Althoff ir kiti prie Vokietij, parei-kimo nr. 5631/05.

    71. Europos mogaus Teisi Teismas. 2013 m. lapkriio 12 d. sprendimas byloje Pyrantien prie Lietuv, parei-kimo nr. 45092/07.

    72. Europos mogaus Teisi Teismas. 2013 m. gruodio 10 d. sprendimas byloje Nekvedaviius prie Lietuv, pa-reikimo nr. 1471/05.

    73. Europos mogaus teisi komisija. 1979 m. gruodio 13 d. sprendimas dl priimtinumo byloje X prie Vokietijos Federacin Respublik, pareikimo nr. 8410/78, D.R. 18, p. 216.

    74. Europos mogaus teisi komisija. 1984 m. spalio 3 d. sprendimas dl priimtinumo byloje Batelaan ir Huiges prie Nyderlandus, pareikimo nr. 10438/83, D.R. 41, p. 170.

    75. Europos mogaus teisi komisija. 1984 m. gruodio 5 d. sprendimas dl priimtinumo byloje Pudas prie vedij, pareikimo nr. 10426/83, D.R. 40, p. 234.

    76. Europos mogaus teisi komisija. 1985 m. spalio 7 d. sprendimas dl priimtinumo byloje M. prie Vokietij, pareikimo nr. 10748/84, D.R. 44, p. 203.

    77. Europos Sjungos Teisingumo Teismas. 1957 m. liepos 12 d. sprendimas, Dineke Algera, Giacomo Cicconardi, Simone Couturaud, Ignazio Genuardi, Flicie Steichen prie Common Assembly of the European Coal and Steel Community sujungtose bylose 7/56, 3/57 to 7/57, ECR 39.

    78. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2013 m. gruodio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A1432834/2013.

    79. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2008 m. rugsjo 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. A5751576/2008.

    80. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2009 m. sausio 21 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A556782/2009.

    81. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2012 m. spalio 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. A5522758/2012.

    Kita82. 2012 m. spalio 1112 d. Bergensis Universitas (Norvegija) kartu su Max Planck Institute for Comparative Public

    Law and International Law rengtos tarptautins konferencijos The Protection of Legitimate Expectations under Admi-nistrative Law, vykusios Bergene, Norvegijoje, mediaga: R. Schlossels ir L. A. Kjellevold-Hoegee praneimas The Protection of Legitimate Expectations under Netherlands Administrative Law; H. Wenander praneimas The Protection of Legitimate Expectations under Swedish Administrative Law; D. Zacharias praneimas The Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law in Germany; S. Calmes-Brunet praneimas Protection of Legitimate Expecta-tions under Administrative Law in France; Z. Szente praneimas The Rise and Fall of an Unenumerated Principle: The Protection of Legitimate Expectations in Hungarian Public Law; S. H. Morup praneimas The Protection of Legitimate Expectations in Administrative Law in Denmark; F. Uhlmann praneimas The Protection of Legitimate Expectations under Administrative Law in Switzerland.

    83. Lietuvos teism informacins sistemos LITEKO duomenys dl 20012005 m. laikotarpiu teismo praktikos, susi-jusios su teist lkesi apsaugos principo taikymu [interaktyvus. irta 2013 m. lapkriio 27 d.]. Prieiga per internet: .

    THE PROTECTION OF LEGITIMATE EXPECTATIONS IN THE CASE LAW OF THE EUROPEAN COURT OF HUMAN RIGHTS

    Audron Gedmintait

    S u m m a r yThe article considers the ways in which the notion legitimate expectations is interpreted and applied in the case law of the European Court of Human Rights. Part I of the article begins with the evolution of the concept of legitimate expectations and its main features. The focus in Part II shifts to the main principles guiding the judicial review concerning the protection of legitimate expectations as they have been developed by the European Court of Human Rights. It is claimed that the Court applies a legal test that involves a two-stage inquiry. First, it is established whether the expectations

  • 153

    of the individual have a solid basis to be recognized as legitimate. Meanwhile, at the second stage the Court will inquire whether the interference with the peaceful enjoyment of possessions is proportionate and there is some overriding public interest justifying the defeat of legitimate expectations.

    Having analysed the genesis and the main features of the concept of legitimate expectations, it is demonstrated that there are two elements at the core of the concept. Legitimate expectations are recognized as a constituent part of the property. They also appear as a part in justification test, mainly in assessing whether the interference by a public authority with the peaceful enjoyment of possessions is proportionate. The overview of these elements leads the author to conclude that in the case law of the European Court of Human Rights the protection of legitimate expectations is applied in an extensive manner. Meanwhile, the scope of the protection provided by the doctrine is primarily determined by the assessment of good faith of the person concerned.

    teikta 2013 m. lapkriio 12 d.Priimta publikuoti 2014 m. vasario 19 d.


12.00 TL 16.00 TL 14.00 TL - DoubleTree...All prices is Turkish Lira, VAT included. Service fee of 5,00 TL is added to the account. 12.00 TL 16.00 TL 14.00 TL 14.00 TL 14.00 TL 16.00

Web ABB Liste - Vekmar Elektrik600,00 TL 630,00 TL 725,00 TL 800,00 TL 925,00 TL 1 OO,OO TL 125,00 TL 32,00 TL 55,00 TL 200,00 TL 280,00 TL 80,00 TL 90,00 TL 75,00 TL 275,00 TL 160,00

tbf raket antasi promosyon raket a ir antrenman 518 1325 11,48 tl 9.72 tl 34,09 tl 2,08 tl 55,37 tl 654.36 tl tl 409.08 tl 2.756,oo tl 2768.50 tl sira no 2 3 run adi dragon badminton

Altyapı Yatırımları Genel Müdürlüğü · B.Fiyat 262,15 TL 139,21 TL 147,44 TL 8,80 TL 73,86 TL 123,33 TL 3,27 2,04 TL Tutar 3,67 TL 0,70 TL 1,47 TL 0,88 TL 0,96 TL 2,10TL

BENDROJI SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS (ŠILUMOS ŪKIO) PRAKTIKOJE

Manual Do Operador Tratores New Holland - Modelo TL 60, TL 75, TL 85 e TL 90

Gayrimenkul Haberleri 2020 1.Ceyrek - Pamir&Soyuer...86 TL 103 TL 128 TL 139 TL 161 TL 145 TL 145 TL 48 TL 57 TL 71 TL 76 TL 91 TL 110 TL 120 TL 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 0

Katalog produktów - DIPOL · 2015. 4. 30. · TL-SG2452 TL-SG2216 TL-SG2008 TL-SG2210P TL-SG1008 TL-SG1008PE TL-SG1008P TL-SF1008P TL-SG108E 48 24 16 8 5 Speed Ports L2 Managed Switches

Auditorijos plėtra šiuolaikinio meno centro praktikoje

Berkito limfoma otorinolaringologinėje praktikoje ...infolor.lt/docs/straipsniai/rykle/berkito-limfoma-otorinolaringo... · Otorinolaringologijos Laringologija aktualijos 28 Nr

SCA KEY TL RU - Amazon S3images.idatalink.com/.../Manuals/KEY-TL/SCA(KEY)-TL-RU_20161017.pdf · sca key tl ru start can sca key tl ru

SPONSORLUK DOSYASI±-1.pdfKanıta dayalı özel eğitim: “ABA davranış bilimi” ... (7-10 arası) 450 TL 550 TL 650 TL Grup İndirimi (11 ve üzeri) 400 TL 500 TL 600 TL Algı

Tarybos seminaras. VPSP principų pritaikymas praktikoje

Инструкция по настройке TL-WR720N, TL-WR740N, …˜нструкция по настройке TL-WR720N, TL-WR740N, TL-WR741ND, TL-WR841N, TL-WR841ND, TL-WR940N,

TL 16 - TL 19

TL-2 PT-3 -4 74Jt-7-L 2013.124 b — L 7575 7-fJt-7-L 7575 ...2014/01/31  · p T-3 p T-3 PH_5 PH_5 pH_5 PT-a pH-5 pH-5 TL-2 TL-2 TL-2 TL-2 TL-2 TL-2 TL-4 TL-4 CL TL-2 05 07 cao C70

Ekonominės analizės taikymas praktikoje 1

0252 367 18 48 - Greenlife Villas · Senin! D Tipi Dubleks Daire Tek aileye özel ... AUGUST 19.500 TL 15.000 TL 19.500 TL 8.000 TL 10.000 TL EYLÜL SEPTEMBER 15.000 TL 13.500 TL

Yaza özel klima kampanyasıyla sağlıkla serinleyin...10.489 TL 7.699 TL 872 TL 7.851 TL 663 TL 7.957 TL 459 TL 8.257 TL Tri-Care Filtresi ile birlikte 5 Premium Plus Split Klimalar

KORUPCIJOS VERSLE VERTINIMAS TEISMŲ PRAKTIKOJE IR ... · vilnius,2017 korupcijos versle vertinimas teismŲ praktikoje ir juridiniŲ asmenŲ atsakomybĖ uŽ korupcijĄ estija latvija

499 TL 99 TL

PINTURA PARA TELA - kokolo.es · PINTURA PARA TELA. TL 34 Amarillo Mimosa TL 33 Carne Claro TL 35 Lila TL 30 Rojo Burdeos TL 26 Sombra Tostada TL 27 Rosa Ceniza TL 36 Terracota 1

Krešėjimo sistemą veikiantys vaistai odontologų praktikoje

Fittings - Translink · 2018. 11. 8. · tl-88112 pag. d33 tl-88142 pag. d33 tl-88192 pag. d33 flange tl-18611 tl-18612 pag. d34 tl-28611 tl-28612 pag. d34 tl-28641 tl-28642 pag

Atvejų studijos studentų profesinėje praktikoje: mokomoji e.knyga

TL-WR841N TL-WR841ND - lancombg.com · tl-wr841n/tl-wr841nd 300mbps безжичен n рутер - 4 - 1.2 Конвенции Рутерът или tl-wr841n/tl-wr841nd, посочен

Rimantas Simaitis "Ict Teisineje Praktikoje"

Morlaix Drive - PLYMOUTH.GOV.UK … · sp sp lp lp lp bol bol lp sp sp sp p lp lp sp lp sp lp lp lp tl tl tl tl tl tl tl tl sp sp lp lp lp sp bol bol bol mkr grit bin 111.07 111.24

 · 2019. 3. 22. · 2014 il bazli kira yardimi tutarlari malik iller tutar kiracl ayliktutar 850,00 tl 960,00 tl 1.070,oo tl 1.180,oo tl 1.280,oo tl 1.360,oo tl ardahan, artvin,

Ilgalaikė negalia šeimos gydytojo praktikoje

Özel Pizzalar World Delux Combo Menü ... · Sosis, Pomfrit, Amerikan Salata, Kutu Kola 7.25 TL 8.9 TL 8.5 TL 9.25 TL 8.5 TL 5.5 TL 8.9 TL 8.5 TL 9 TL 8.5 TL 5.5 TL 8.9 TL 5.9 TL

Andrej Slivko "CQRS praktikoje"

IR JŲ TAIKYMAS LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE TEISĖS IR JŲ

Партнерская программа Q1 2018 · mc200cm tl-ant2409a tl-r470t+ tl-sg2210p tl-sm321a mc210cs tl-ant2409b tl-r480t+ tl-sg2216 tl-sm321b mc220l tl-ant2409b tl-r600vpn

ALDAG FIYAT LISTESIhedefyapimalzemeleri.com.tr/resimler/aldag.pdf · 2017-03-13 · model fİyat (tl) alta 4 750 tl alta 6 825 tl alta 8 950 tl alta 10 1.025 tl alta 12 1.075 tl alta