tvirtinu rektorius antanas maziliauskas 2012 m. d. mokslinio … · 2015-08-13 · naudojant...

Aleksandro Stulginskio universitetas

AGROINŽINERIJOS INSTITUTAS

TVIRTINU

Rektorius

Antanas Maziliauskas

2012 m. .................... ...... d.

MOKSLINIO TYRIMO IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS

AUGALININKYSTĖS TECHNOLOGIJŲ IR TECHNIKOS ENERGETINIS, EKONOMINIS IR

TECHNINIS ĮVERTINIMAS IR RACIONALIŲ MAŠINŲ KOMPLEKSŲ PAGRINDIMAS

ĮVAIRAUS DYDŽIO TRADICINĖS (CHEMIZUOTOS) IR EKOLOGINĖS ŽEMDIRBYSTĖS

SISTEMOS ŪKIAMS (2011-2012 m.)

2012 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Gvidas Rutkauskas

2

Raudondvaris, 2012

VYKDYTOJŲ SĄRAŠAS

Taikomojo tyrimo vadovas,

instituto direktorius doc., dr. Gvidas Rutkauskas

Vyr. mokslinis bendradarbis, dr. Jonas Liaukonis

3

TURINYS

Įvadas ............................................................................................................................................................ 5

1. Augalininkystės mechanizavimo technika ir jos įvertinimo metodai ................................................. 6

1.1. Šalyje taikomos žemdirbystės sistemos .......................................................................................... 6

1.2. Energetinės, krovos ir transporto mašinos ...................................................................................... 6

1.3. Dirvos dirbimo mašinos .................................................................................................................. 8

1.4. Tręšimo ir kalkinimo mašinos ........................................................................................................ 8

1.5. Sėjos ir augalų apsaugos mašinos ................................................................................................... 9

1.6. Derliaus nuėmimo mašinos .............................................................................................................10

1.7. Ekonominio skaičiavimo metodika ................................................................................................10

1.8. Minimalaus mašinų sezoninio apkrovimo skaičiavimas.................................................................12

1.9. Energetinio įvertinimo metodika ....................................................................................................12

2. Tyrimo rezultatai–technikos ekonominiai rodikliai ...........................................................................15

2.1. Traktoriai .........................................................................................................................................15

2.2 . Krovos mašinos..............................................................................................................................16

2.3. Transporto priemonės .....................................................................................................................16

2.4. Skutikai ...........................................................................................................................................16

2.5. Plūgai ..............................................................................................................................................23

2.6. Priešsėjinio dirvos dirbimo mašinos ...............................................................................................23

2.7. Tręšimo – kalkinimo mašinos .........................................................................................................26

2.8. Sėjamosios ......................................................................................................................................29

2.9. Augalų apsaugos mašinos ...............................................................................................................32

2.10. Grūdinių augalų nuėmimo mašinos ..............................................................................................35

2.11. Žolinių pašarų dorojimo mašinos..................................................................................................37

2.12. Bulvių, daržovių ir cukrinių runkelių technika .............................................................................40

3. Mašinų kompleksai augalininkystei mechanizuoti ............................................................................43

3.1. Mašinos ūkininkams, turintiems iki 10 ha žemės ...........................................................................43

3.2. Mašinos 10-30 ha ūkiams ...............................................................................................................46

3.3. Mašinos žemdirbiams, naudojantiems 30-50 ha arimų ...................................................................50

3.4. Mechanizavimo priemonės ūkiams, turintiems 50-100 ha pasėlių .................................................55

3.5. Technika ūkiams, turintiems 100-250 ha pasėlių............................................................................60

3.6. Mašinos ūkiams, turintiems 250-400 ha pasėlių .............................................................................65

3.7. Didelių žemėnaudų technika ...........................................................................................................70

3.8. Šiuolaikinių konstrukcijų žemės ūkio technikos efektyvumas .......................................................70

4. Išvados ir pasiūlymai .........................................................................................................................72

5. Rezultatų panaudojimas .....................................................................................................................73

6. Naudotų literatūros šaltinių sąrašas ...................................................................................................74

4

ANOTACIJA

76 p., 22 lent., 74 šaltiniai

Traktoriai,žemės ūkio mašinos, kombainai, mašinų kompleksai, pasėlių plotai, ūkių specializacija,techninis

ekonominis ir energetinis įvertinimas.

Tyrimo objektas – žemės ūkio energetinės priemonės ir mašinos bei kombainai, naudojamos ir

perspektyvios gamybinių procesų mechanizavimo technologijos.

Tyrimo tikslas – sukaupti techninius duomenis apie naudojamas technines priemones ir įvertinti

ekonominiais metodais įvairius žemės dirbimo, sėjos, augalų priežiūros ir derliaus nuėmimo technologinius

procesus ir pagrįsti tinkamiausias technologijas ir mašinas įvairaus dydžio tradicinės ir ekologinės

žemdirbystės sistemos ūkiams.

Spręsti uždaviniai –Europos šalių (Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Austrijos, Danijos, Vokietijos,

Baltarusijos, Rusijos, Čekijos ir kt.) žemės ūkio agronomijos, ekonomikos ir inžinerijos mokslinio tyrimo

įstaigų bei valstybinių bandymų organizacijų paskelbtų bandymo rezultatų ir mašinų gamybos kompanijų

teikiamų duomenų pagrindu įvertinta techniniais ekonominiais bei energetiniais metodais dalis įvairių tipų

žemės ūkio mašinų ir jų pagrindu sudarytos technologijos augalininkystei mechanizuoti. Šių skaičiavimų

analizės pagrindu sudaryti žemės ūkio technikos optimalūs kompleksai chemizuotos ir ekologinės sistemos

ūkiams bei žemės ūkio bendrovėms, leidžiantys mažinti gamybos išlaidas, darbo ir materialines-energetines

sąnaudas ir gaminti aukštos kokybės konkurencingą žemės ūkio produkciją.

5

ĮVADAS

Svarbiausias žemdirbių uždavinys–gaminti konkurencingus, paklausius rinkoje žemės ūkio

produktus. Tinkamai parinktos žemės ūkio gamybinių procesų mechanizavimo priemonės leidžia atlikti

darbus geriausiais terminais pagal nustatytus agrotechninius ir zootechninius reikalavimus, leidžia mažinti

darbo sąnaudas ir gaminti aukštos kokybės žemės ūkio produkciją, laikytis gamtosauginių reikalavimų,

mažinti energetinių ir materialinių išteklių reikmes. Gaminamos technikos nomenklatūra turi tenkinti visų

specializacijų žemės naudotojus, sudaryti prielaidas rentabiliai ir tenkinančiai griežtus aplinkosauginius

reikalavimus gamybai.

Šalies žemdirbiai gauna ženklią Europos Sąjungos finansinę paramą, todėl daugiau investuojama į

žemės ūkio techniką. Svertinis 2009 m. šalies vidurkis yra 646 Lt vienam ŽŪN hektarui. Tačiau dėl

neracionalaus traktorių ir žemės ūkio mašinų parko komplektavimo, nupirkta daug naudotų ir senų

konstrukcijų vienos operacijos mašinų. Reikiamos mechanizacijos lygis yra žemas ir vidutinis žemės ūkio

augalų derlingumas yra 1,5–3 kartus mažesnis už įsivysčiusių Vakarų Europos šalių derlingumą.

Dalis šalies žemės naudotojų perka atgyvenusių, praeito amžiaus konstrukcijų mašinas. Daugelyje

ūkių, ypač mažų žemėnaudų, įsigyjami vienpusio arimo varsniniai plūgai, kurie suaria dirvas su išmetimo ir

sumetimo vagomis, nevienodu gyliu. Dėl to būtini padargai arimams išlyginti, padidėja vandens erozija,

krenta auginamų kultūrų derlingumas. Priešsėjiniam dirvos dirbimui taikomi paprasti kultivatoriai, kurie

dažnai išpurena dirvos paviršių per giliai, nevienodu gyliu, todėl mažėja sėklų daigumas lauke, krenta

derlingumas. Įprasta pirkti pigias išcentrines mineralinių trąšų barstytuves, ypač netolygiai skleidžiančias

kietas mineralines trąšas. Srutvežiai komplektuojami ne srutų įterptuvais, bet paprastais žarniniais

skleistuvais, dėl ko amoniako emisija didėja iki 90 proc. ir teršiama gamta bei kenkiama gyventojų

sveikatai.Perkamos paprastos sėjamosios, nors įrodyta, kad sėjant kartu įterpiant lokaliai pilną trąšų normą

kombinuotomis mašinomis, derlingumas didėja apie 10 proc. Mažai perkama verstuvinių ražienų skutikų,

akėčių su lanksčiais virbalais, būtinų ekologinės žemdirbystės sistemos ūkiams. Įvairios tiekimo

organizacijos siūlo paprastas ir šiuolaikinių konstrukcijų mašinas. Tačiau dalis žemdirbių renkasi

mechanizacijos priemones pagal įrenginio kainą, neskaičiuodami technologinės operacijos (darbų) kainos,

neįvertinamas padidėjęs derlingumas, gamtosauginiai reikalavimai.

Darbo tikslas– apskaičiuoti ir įvertinti atskirų mechanizacijos priemonių ir mašinų kompleksų

techniniais-ekonominiais ir energetiniais bei gamtosauginiais metodais rodiklius ir pagrįsti racionalias

augalininkystės technologijas įvairaus dydžio tradicinės (chemizuotos) ir ekologinės žemdirbystės sistemos

ūkiams.

6

1. AUGALININKYSTĖS MECHANIZAVIMO TECHNIKA IR JOS ĮVERTINIMO

METODAI

1.1. Šalyje taikomos žemdirbystės sistemos

2011 metais šalyje žemės ūkio naudmenis ir pasėlius deklaravo beveik 167,7 tūkst. pareiškėjų.

Deklaruotas pasėlių plotas viršija 2,73 mln. ha. Pagrindinė žemės naudotojų dalis taiko įprastines

(chemizuotas) žemdirbystės sistemas. Tokių pasėlių plotai sudaro apie 82 proc. visų auginamų augalų.

Naudojant mineralines ir organines trąšas, augalų apsaugos herbicidus, insekticidus bei fungicidus, galima

gauti didelį žemės ūkio kultūrų derlių ir patenkinti vidaus ir eksporto maisto produktų paklausą [1].

Ekologinė žemdirbystės sistema taikoma siekiant gaminti neužterštą cheminėmis medžiagomis

produkciją. 2011 metais ekologiniai ūkiai deklaravo 150,7 tūkst. hektarų pasėlių arba beveik 1,6 karto

daugiau negu 2010 metais. Chemijos pramonės gaminamos mineralinės trąšos ir pesticidai pakeičiami

natūraliomis, gamtoje esančiomis medžiagomis. Tik išimtinais atvejais, labai ribojant, galima naudoti kai

kurias mineralines trąšas ir pesticidus. Žemės ūkio kultūrų derlingumas ekologiniuose ūkiuose pasiekiamas

tręšiant organinėmis trąšomis, tarp jų sideratais, kalkinant dirvas, auginant ankštines žoles, taikant

racionalias sėjomainas, o augalų apsaugai naudojant mechanines priemones, biopreparatus ir mažinant

piktžolių sėklų paplitimą.

Neseniai Žemės ūkio ministerija parengė išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) auginimo ir

gamybos koncepciją ir patvirtino keliamus specifinius reikalavimus.

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai kokybe pranoksta ES ir nacionalinių teisės aktų

nustatytus saugos, gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus. Išskirtinės kokybės

produkcija pasižymi natūralumu, maistingumu, aplinkos tausojimu. Pirmasis IKP sertifikatas buvo išduotas

2009 m. daržovių augintojui A. Morkūnui. 2011 metų pavasarį buvo sertifikuota virš 30 įvairios krypties

ūkių. Dabar patvirtinta 9 skirtingų produktų grupėms, tarp jų grūdų ir daržovių produkcijai. Išskirtinės

kokybės produktų reikalavimai yra ne tokie griežti kaip ekologinei produkcijai, bet didesni nei privalomieji

standartai. Gaminant šiuos produktus būtina riboti mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimą. Trąšos turi būti

naudojamos kuo efektyviau, skaičiuojant maisto medžiagų balansus, kiekvienais metais nustatant mineralinio

azoto kiekį, maksimaliai panaudojant gamybos atliekas. Herbicidai naudotini tik pirmoje vegetacijos pusėje,

draudžiama naudoti labai nuodingus ar nuodingus pesticidus. Ūkiuose turi būti palankios sąlygos

bioįvairovei išlaikyti [2]

Taikant skirtingas žemdirbystės sistemas, keičiasi auginimo technologijos bei iš dalies ir

mechanizacijos priemonės. Jei chemizuotos žemdirbystės sistemos ūkiuose taikomos tradicinės ariminės ir

beariminės (minimalaus ir nulinio) dirvų dirbimo technologijos, tai ekologinės ir išskirtinės kokybės

produkcijos gamybai pagrindiniam dirvos dirbimui būtinas plūgas, pesticidus taupantys modernūs lauko

purkštuvai, pasėlių akėčios, posėlinių kultūrų sėjamosios, dirvų kalkinimo mašinos ir kt. [3,4].

1.2. Energetinės, krovos ir transporto mašinos

Šalies žemės ūkyje naudojama įvairios galios traktoriai, kurie Baltijos ir Centrinės Europos šalyse

bei NVS pagal traukos jėgą skirstomi į klases [5]

Žemės ūkyje paplitę šių traukos klasių energetinės priemonės:

0,6 t (6kN) traktoriai, kurių variklių galia 20-48 AG (15-35 kW);

1,4 t (14 kN) traktoriai, kurių variklių galia 50-105 AG (37-77 kW);

3 t (30 kN) traktoriai, kurių variklių galia 150-200 AG (110-147 kW);



Ūkių energetinis apsirūpinimas priklauso nuo ūkio dydžio ir specializacijos. Traktorių galingumas

pagrindinai priklauso nuo valdomos žemės ploto. Daugelyje šalių priimta, kad traktorių variklių galingumas,

tenkantis 1 ha ariamos žemės didėja, mažėjant žemės plotui. Ūkininkų traktorių parkas prognozuojamas

pagal priimtas Europos ūkininkams lyginamojo traktorių variklių galingumo apibendrintas rekomendacijas

[6,7,8,9]:

-ariamos žemės plotas iki 30 ha -3,75 kW/ha (5,1 AG/ha;

-ariamos žemės plotas 30-50 ha -2,25 kW/ha (3,06 AG/ha);

-ariamos žemės plotas 50-100 ha -2,0 kW/ha(2,72 AG/ha);

7

-ariamos žemės plotas 100-200 ha -1,6 kW/ha(2,18 AG/ha);

-ariamos žemės plotas daugiau 200 ha -1,1 kW/ha(1,5 AG/ha).

Ūkininkams, turintiems nuo 3 iki 10 ha žemės pagal priimtas orientacinės lyginamojo traktorių

galingumo normas geriausiai tinka 6 kN traukos klasės traktoriai . Tai mašinos, kurių variklių galia yra 20-48

AG (15-35 kW).

Ūkininkams, turintiems 10-30 ha žemės, pagal normatyvus geriausiai tinka 14 kN traukos klasės

traktoriai. Tai populiarūs, universalūs traktoriai, kurių važiuoklė yra 4x4 arba 2x4, o galia nuo 50 iki 105 AG

(37-77 kW).

Ūkininkams, turintiems 30-50 dydžio žemėnaudos tikslinga turėti du traktorius: vieną 6 kN traukos

klasės ir vieną 14 kN traukos klasės traktorių. Tai atitiktų vidutinius lyginamuosius normatyvus.

Ūkininkams, turintiems 50-100 ha žemės plotus, pagal normatyvus verta įsigyti 30 kN traukos klasės

ir viena 14 kN traukos klasės traktorių.

Pagal Europoje taikomus lyginamojo traktorių variklio galingumo normatyvus 100-250 ha žemės

turintiems ūkininkams tikslinga įsigyti vieną-du 14 kN traukos klasės ir du 30 kN traukos klasės traktorius.

Gerai tinka ir kitas variantas: vienas-du 14 kN traukos klasės ir vienas 50 kN traukos traktoriai.

Taip galima sumažinti traktorių poreikį.

Žemės naudotojams, turintiems 250-400 ha, traktorių parkas komplektuotinas iš 8 t traukos

klasės energetinės priemonės ir 2 nedidelės galios (1,4 t klasės) traktorių papildomiems darbams. Tačiau ne

visiems darbams gaminamos reikalingos žemės ūkio mašinos galingiems traktoriams, kai kuriais atvejais

tinkamesnės yra 1,4 tonų traukos klasės energetinės priemonės.

Pagal vidutinius lyginamojo variklių suminio galingumo normatyvus 1,5 AG 100 ha ariamos

stambiems ūkiams, turintiems per 400 ha ariamų, traktorių parkas komplektuojamas iš 3, 5 ir 8 tonų traukos

klasės mašinų ir lengviems darbams 1,4 t traukos klasės.

Šiuo metu Lietuvoje tiekiami daugelio šalių traktoriai. Galime pirkti NVS šalių (Baltarusija,

Ukraina, Rusija) bei Vakarų šalių (Vokietijos, JAV, Suomijos, Lenkijos, Čekijos ir kt.) gamybos mašinas.

NVS gamybos traktoriai yra nepatikimi, žemo techninio lygio, sunkios darbo sąlygos traktorininkui, tačiau

yra apie 2 kartus pigesni už Vakarų gamybos analogiškas mašinas. Šiems traktoriams naudojamos pigesnės

eksploatacinės medžiagos, jų aptarnavimas yra paprastesnis, tačiau didesnės išlaidos remontui.

Vakarų šalių gamybos traktoriai yra aukšto techninio lygio, ekonomiškesni, sudarytos geros

darbo sąlygos traktorininkui, tačiau turi nemažai automatikos ir elektronikos elementų, reikalingas aukštos

kvalifikacijos aptarnaujantis personalas.

Dabar Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, registruojami nauji traktoriai, kurie

atitinka variklių išmetamų teršalų emisiją, atitinkančią Europos Parlamento direktyvas 2000/250 EB ir vėliau

priimtus reikalavimus [10,11].Todėl dalis NVS ir Centrinės Europos šalių traktorių gamyklų produkcijos

nenaudotina ir neregistruojama.

Krovimo darbams mechanizuoti žemdirbiai naudoja montuojamus ir savaeigius krautuvus. Į

šalį iš Lenkijos įvežami ir prikabinami krautuvai.

Daugiausiai naudojami montuojami krautuvai. Jie komplektuojami su 0,6 t, 1,4 t, ir 3 t

traukos klasės traktoriai. Tokie krautuvai yra universalūs ir gali būti komplektuojami su keičiamais

elementais įvairiausiems produktams (organinėms ir mineralinėms trąšoms , žvyrui, šienui, šiaudams, šieno,

siloso ar šiaudų ryšuliams ir ritiniams, statybinėms medžiagoms ir kt.) pakrauti ir iškrauti. Tačiau jų

montavimas ant energetinės priemonės yra sudėtingas, todėl neretai krautuvai paliekami visam sezonui,

nuimant tik darbinius elementus. Nepatogu tai, kad tenka turėti atskirus traktorius krautuvui ir transporto

priemonei arba atjungti priekabą jos krovimo metu. Mažai naudojami ir prikabinami krautuvai, kurie į

krovimo vietą atvežami traktoriais, su priekabomis. Darbo metu krovimo įtaisas veikia nuo energetinės

priemonės galios tiekimo veleno, todėl reikia atjungti kraunamą priekabą.

Ūkiams, turintiems tik vieną traktorių, tikslingiau pirkti krautuvą-manipuliatorių, kuris

užkabinamas ant galinio užkabo, prie kurio prijungiama ir priekaba. Tačiau šiuo metu šio tipo krautuvai

neįvežami. Daugiau naudojami manipuliatoriai, sumontuoti priekabose ir taikomi miškų ūkyje.

Savaeigius krautuvus perka dideli ūkiai. Tai brangūs įrenginiai ir juos Vokietijoje

rekomenduojama pirkti, jei ūkyje dirba apie 450 valandų [12].Krautuvų tipo parinkimą reikalinga įvertinti ir

šalies sąlygomis, nes jis priklauso nuo ūkio dydžio, krovos darbų apimties bei kitų sąlygų.

Transporto darbai sudaro ženklią ūkio išlaidų dalį. Teigiama, kad pervežimo apimtys sudaro

200-400 t.km kiekvienam žemės ūkio naudmenų hektarui [13]. Todėl manoma, kad kiekvienas žemės

naudotojas turi turėti ne tik energetinę priemonę, bet ir priekabą. Kitas mašinas jis gali nuomoti iš serviso

8

įmonių ar kaimynų. Savininkas turi pristatyti į lauką reikiamas medžiagas (trąšas, sėklas, pesticidus ar jų

tirpalus ir kt.) bei išvežti produkciją.

Paprasčiausios yra bendros paskirties savivartės priekabos ar puspriekabės. Tačiau pastaraisiais

metais paklausios naujos kartos priekabos, kuriose kėbulas nesivarto, o krovinys iškraunamas per galą

paslankiu priekiniu bortu. Perstumiamas priekinis bortas leidžia iš dalies supresuoti kai kuriuos krovinius

(pav. susmulkintą žolę), todėl priekabos talpa sąlyginai padidėja apie 1,8 karto. Naujo tipo priekabos tinka

įvairiems kroviniams: grūdams, šakniavaisiams ir šakniagumbiams, žolės ar šiaudų pjaustiniui, statybinėms

medžiagoms, organinėms ir mineralinėms trąšoms ir kt. Papildomi elementai praplečia naudojimo sritis ir

įrenginys taikomas tręšimui organinėmis trąšomis, dirvų kalkinimui, grūdų perkrovimui ir kt.

Mažiau žemės ūkyje naudojamos konteinerinės priekabos su keičiamais konteineriais

biriems kroviniams, platforma, srutvežiu, betonmaiše ir kt. Daugiau naudojamos naujos kartos universalios

važiuoklės su montuojamais keičiamais elementais: mėšlakratėmis, srutvežiais, kėbulais biriems kroviniams,

cisternomis ir kt.

Mažažemiams žemdirbiams siūloma priekabos-mėšlakratės. Numontavus organinių trąšų

kratymo įtaisą, įrenginys tinkamas kroviniams pervežti.

1.3. Dirvos dirbimo mašinos

Šalyje naudojama daug ražienų noragėlinių skutikų, kurių mašinos elementai yra įvairaus tipo

noragėliai, viena eilė sferinių diskų ir volai. Plinta sudvejintos lėkštinės akėčios, o apleistoms dirvoms

rekomenduojamos ketureilės lėkštinės akėčios. Siekiant mažinti investicijas, siūloma ražienas skusti

sukiaisiais stačiaašiais kultivatoriais, anksčiau vadintais vertikalių rotorių kultivatoriais. Šios mašinos skirtos

priešsėjiniam dirvos dirbimui. Seniai įrodyta, kad geriausiai skusti ražienos verstuviniais skutikais

[14,15,16,17]. Dabar į šalį įvežamai apverčiamieji plūgai-skutikai iš Norvegijos (firma „Kverneland“) ir

Ispanijos gamyklos „Ovlac“. Tai universalios mašinos, gerai tinkančios skusti ražienas 6-12 cm gyliu, o

vėliau arti dirvas 18-20 cm gyliu. Vienos operacijos verstuvinius skutikus pradėjo gaminti suomių kompanija

„Vieskan Metalli“ ir kai kurie žemdirbiai juos perka.

Dirvos ariamos verstuviniais plūgais. Gaminami tradiciniai verstuviniai plūgai varsiniam

(vienpusiui) arimui ir lygiojo arimo apverčiamieji ar pasukamieji plūgai. Lygusis dirvų arimas leidžia

pasiekti vienodą įdirbimo gylį visame lauke. Dirvos paviršius lieka lygus, nereikia prieš darbų pradžią

suskirstyti lauką užuoganomis. Arimo agregatas greičiau apsisuka, kas padidina arimo našumą iki 10 proc.

Lauko konfigūracija neturi įtakos arimo kokybei ir našumui. Lygiai suarus, palengvėja ir sutrumpėja dirvos

ruošimas sėjai. Vienu tiksliojo kultivatoriaus (germinatoriaus) arba sukiojo stačiaašio kultivatoriaus

važiavimu galutinai paruošiamas laukas. Sudaromos sąlygos sudėtinių dirvos dirbimo- sėjos agregatų

naudojimui. Todėl žemės ūkio kultūrų derlingumas padidėja 6,5-19,5 proc. [18,19,20, 21].

Dirvos dirbimui prieš sėją, dar vadinamam sėklos guolio ruošimui, ūkiuose taikomi specialūs

tikslieji kultivatoriai (germinatoriai) ir sukieji stačiaašiai (anksčiau vadinti vertikalių rotorių) kultivatoriai.

Šios mašinos komplektuojamos su įvairių konstrukcijų volais: dantytaisiais, ažūriniais, pentininiais,

žiediniais, spiraliniais ir kt. tipų. Jie išmeta didesnius grumstelius į dirvos paviršių, kas neleidžia susidaryti

dirvos plutai [16].

Sukieji stačiaašiai kultivatoriai yra universalios mašinos, gerai tinkančios ir perdžiūvusiems

molingiems arimams, tiek ir lengvoms dirvoms įdirbti prieš sėją ar sodinimą įvairiu gyliu (nuo 3 iki 22 cm).

Šis padargas tinka dirvai smulkiasėklėms kultūroms įdirbti 3 cm gyliu ir bulvėms sodinti, kai reikia išpurent

[16,21] dirvą 16-18 cm gyliu [16,21]. Sukusis stačiaašis kultivatorius yra daugiafunkcinė mašina ir pakeičia

ražienų skutikus, tiksliuosius ir sunkiuosius čizelinius (taikomus bulvininkystės ūkiuose) kultivatorius.

1.4. Tręšimo ir kalkinimo mašinos

Tręšimo mašinoms pagrindinis reikalavimas yra tolygus įterpiamų medžiagų paskleidimas.

Nustatyta, kad padidėjus trąšų paskleidimo netolygumui vienu procentu, žemės ūkio kultūrų derlingumas

sumažėja irgi vienu procentu [22]. Todėl agrotechniniais reikalavimais nustatyta, kad mineralinių azotinių

trąšų netolygumas leistinas iki 10 procentų, fosforo ir kalio– iki 20, kalkių –iki 25 procentų [22]. Lietuvoje

daugiausiai naudojamos išcentrinės mineralinių trąšų barstomosios netenkina reikalavimų. Rusiškos

vienadiskės barstomosios skleidžia trąšas netolygiai– vidutinis netolygumas iki 80 procentų [23]. Vakarų

šalių tiekiamos išcentrinės barstomosios trąšas skleidžia geriau, tačiau ir jos netenkina agrotechninių

reikalavimų [22].

9

Nustatyta, kad trąšų efektyvumas priklauso nuo įterpimo gylio. Jei azotinės trąšos išberiamos

paviršiuje, jų veikimas sumažėja apie 30 proc. [24].

Geriausiai mineralines trąšas terpti kombinuotomis sėjamosiomis lokaliai, arčiau augalų šaknų.

Įterpiant maistines medžiagas į kas antrą tarpą tarp sėklų eilučių, gaunamas 0,35-0,45 t/ha javų derliaus

priedas [21].

Skystas mėšlas ir srutos išlaistomi srutvežiais, kurie komplektuojami su žarniniais skleistuvais arba

srutų įterptuvais. Rekomenduotina naudoti įterptuvus, nes laistant skystą mėšlą žarniniais skleistuvais,

amoniako emisija siekia iki 90 procentų [25]. Naudojant įterptuvus amoniako emisija sudaro tik 10–20

procentų. Kraikiniam mėšlui bei kompostui paskleisti gaminamos mėšlakratės su vertikaliais būgnais mėšlą

paskleidžia beveik du kartus tolygiau už įprastines mašinas su horizontaliais elementais [26].

Dirvožemių agrocheminio tyrimo duomenimis apie 18,7 proc. Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra

rūgščios, o beveik vienas mln. ha linkusios parūgštėti.Dirvų kalkinimu neutralizuojamas dirvožemio

rūgštingumas, pagerinama jo struktūra, vandens režimas. Suaktyvinama azotą fiksuojančių mikroorganizmų

veikla, padidėja tręšimo efektyvumas, didėja derlingumas [1,4].

Kalkių išbėrimo tolygumas geriausiai pasiekiamas kalkinant daugiafunkcinėmis trąšų-kalkių sėjimo

mašinomis, kurios gaminamos Prancūzijoje, Vokietijoje arba specialiomis kalkinimo mašinomis su

sraigtiniais darbiniais elementais. Tokios mašinos gaminamos Baltarusijoje (AB „Bobruiskagromaš“) ir

Prancūzijoje („Altec“ firma).

1.5. Sėjos ir augalų apsaugos mašinos

Tradicinės žemdirbystės sistemoje naudojamos mechaninės ir pneumatinės sėjamosios. Šios mašinos

gali būti prikabinamos, pakabinamos ir montuojamos (integruotos) ant dirvos dirbimo padargų. Be to,

sėjamosios skirstomos į tradicines ir kombinuotas su lokalinio pilnos normos trąšų įterpimo įtaisais.

Plintant žemės dirbimui neariant (beplūginiam dirvos dirbimui) pradėtos gaminti ražieninės

sėjamosios. Šios mašinos taikomos minimaliam (ražienos tik nuskutamos) ir nuliniam (sėjama į visai

nedirbtas ražienas) žemės ūkio kultūrų auginimo būdams. Tačiau šalyje rekomenduojama beariminius žemės

dirbimo būdus taikyti tik žieminėms kultūroms [20,27]. Ūkiams, kultivuojamiems žiemines ir vasarines

kultūras, reiktų turėti tradicinę ir ražieninę sėjamąsias. Todėl dabar gaminamos universalios sėjamosios.

Naujo tipo sėjimo mašinos yra komplektuojamos su dirvos dirbimo elementais (lėkštinėmis akėčiomis,

plokščiapjoviais ar kito tipo noragėliais, dirvos lygintuvais, įvairių tipų volais). Sėjos noragėlių spaudimas

reguliuojamas plačiose ribose (4-200 kg). Tai leidžia universalias sėjimo mašinas taikyti darbams visai

nedirbtose dirvose, nuskustose ražienose, tiek suartame lauke ir kitaip paruoštose žemėse.

Tarpinėms įsėlinėms ir posėlinėms kultūroms (rapsams, aliejiniams ridikams, baltosioms

garstyčioms, dobilams ir kitoms daugiametėms žolėms) tiekiamos išcentrinės, pneumatinės bei mechaninės

sėjamosios, kurios montuojamos ant įvairių padargų– ražienų skutikų, volų, pievų akėčių, grūdinių augalų

sėjamųjų, kultivatorių. Išcentrinės sėjamosios yra nuo 2,0 iki 24 m darbinio pločio, palyginti pigios, bet

netolygiai pasėja.Pneumatinės sėjamosios tolygiai pasėja tarpinių kultūrų sėklas, gaminamos 1,5-12 m

darbinio pločio, bet yra apie 3-5 kartus brangesnės už išcentrines mašinas. Mechaninės tarpinių kultūrų

sėjamosios tinka tik pasirinkto darbinio pločio mašinoms-skutikams ar sėjamosioms. Jų kaina panaši į

pneumatinių sėjamųjų kainą.

Bulvėms sodinti taikytinos mašinos, kurios gumbus sodina 90 cm atstumu tarp ežių. Taip

sumažinamos šios kultūros auginimo išlaidos, gaunama aukštesnės kokybės produkcija [28]. Apie 23 proc.

gumbų derliaus priedą duoda lokalinis mineralinių trąšų įterpimas sodinimo metu [20].

Saugant augalus nuo piktžolių, ligų, kenkėjų bei desikuojant pasėlius naudojami cheminiai bei

biologiniai pesticidai. Kontaktiniai ir biologiniai preparatai turi padengti augalus nuo viršaus iki pat žemės

[20,29,30]. Todėl siūloma naudoti hidraulinius purkštuvus su papildomu oro srautu. Tokie purkštuvai leidžia

sumažinti 25-50 proc. pesticidų normą ir gauti 5-27 proc. didesnį derlingumą, lyginant su tradiciniais

hidrauliniais purkštuvais [31,32].

Augalų apsaugai dabar taikoma integruota sistema. Piktžolių kontrolei siūloma naudoti akėčias su

lanksčiais virbalais (pasėlių akėčios), kurios sumažina piktžolių skaičių iki 80 procentų. Žemės ūkio kultūros

akėjamos 2-3 kartus (prieš sudygimą, dygstant ir sudygus) [33,34]. Tai viena iš pagrindinių pasėlių

priežiūros mašinų ekologinės sistemos ūkiams.

Siekiant pagaminti geros kokybės žolinius pašarus, būtina, kad į žaliavą nepatektų žemių, senų

ražienų, galvijų ekskrementų ir kitų organinių priemaišų. Šiose medžiagose yra nepageidaujamų bakterijų,

kurios kenkia pašarų kokybei ir netgi žmonių sveikatai. Todėl pievų ir ganyklų priežiūrai naudotinos

specialios pievų akėčios ir lygūs volai.

10

1.6. Derliaus nuėmimo mašinos

Žolinių pašarų– šieno ir vytintos žolės siloso kokybė ženkliai priklauso nuo žolės džiūvimo lauke

trukmės. Todėl rekomenduojamos šienapjovės su žolės maigymo pirštiniais ar būgniniais įtaisais, žolės

pradalgių vartytuvai.

Šalyje gaminamas daugiamečių žolių šienas ir silosas iš kukurūzų, pieninės-varškinės brandos

grūdinių augalų ar vytintos žolės. Šienas dažniausiai gaminamas palaidas, surenkant sangrėbas savikrovėmis

priekabomis. Dalis šieno presuojama į nedidelius ryšulius arba ritinius, kurie gali būti pakraunami rankomis

ir papildomai išdžiovinti aktyvios ventiliacijos įrengimais.

Vytintos žolės silosui gaminti sangrėbos surenkamos rinktuvinėmis priekabomis su smulkinimo

įtaisais. Vėliau žaliavos silosuojamos kaupuose, tranšėjose ar suspaudžiamos stacionariais presais į

polimerines žarnas. Ženkli dalis šios rūšies pašaro presuojama į ritinius, kurie apvyniojami polimerine

plėvele. Laikantis technologinės drausmės, pašaro kokybė nepriklauso arba mažai priklauso nuo siloso

gamybos būdo.

Kukurūzų ar pieninės-varškinės brandos grūdinių augalų ar jų mišinių silosui gaminti būtinas lauko

pašarų savaeigis ar prikabinamas smulkintuvas. Pjaustiniui pervežti naudojamos smulkintos žolės pervežimo

priekabos. Naujos kartos mechanizacijos priemonė yra universali savikrovė-smulkintos žolės pervežimo

priekaba, tinkanti žolės sangrėboms rinkti ar smulkintai kukurūzų ar javų masei pervežti nuo lauko pašarų

smulkintuvų [35].

Javų derlius nuimamas kombainais, kurie tiekiami iš Rusijos, Vokietijos, Suomijos ir Italijos. Dalis

ūkių prieš nuimant derlių grūdinius augalus desikuoja, tai paspartina darbus ir mažina grūdų džiovinimo

išlaidas. Pagrindinės problemos yra dvi: dėl nepakankamo techniškai tvarkingų kombainų skaičiaus užsitęsia

pjūtis ir dalis grūdų tinka tik pašarams. Antra – dalis grūdų – apie 40-60 proc. yra mechaniškai pažeidžiami,

dėl ko mažėja jų lauko daigumas, kuris sudaro tik 75-80 proc., nors laboratorinis daigumas siekia 98-99 proc.

[36]. Iš dalies mechaninių pažeidimų žalą sumažina sėklų beicavimas. Tačiau ekologinės žemdirbystės

sistemos ūkiams negalima sėklų beicuoti cheminėmis medžiagomis. Siekiant sumažinti sėklų traumavimą,

rekomenduojama naudoti javų kombainus su aktyviais tiekimo biteriais, kurie dalį produkcijos išseparuoja

prieš pagrindinį kūlimą [21]. Tačiau tokio tipo javų kombainai yra brangesni ir verta nustatyti jų taikymo

sritis.

Bulvės kasamos bulviakasėmis, bulvių prikabinamais ir savaeigiais kombainais. Taikomas atskirtinis

būdas, kai nukasti bulviakasėmis gumbai pilami ant suvoluotos dirvos ir vėliau surenkami

kombainais.Užsienyje, prekiniuose ūkiuose, bulvės kasamos kombinuotuoju būdu: dviejų ežių bulviakasėmis

nukasti gumbai pilami ant kitų dviejų nekastų ežių. Vėliau dviejų ežių kombainu nukasami ir surenkami

keturių ežių gumbai. Kokį būdą pasirinkti turėtų apspręsti finansinės galimybės ir bulvių plotai [37].

Cukriniai runkeliai daugiausiai nuimami savaeigiais kombainais, paprastai nuomojamais iš

agroserviso įmonių. Nežymi derliaus dalis nuimama prikabinamais 2-4 eilių kombainais.

1.7. Ekonominio skaičiavimo metodika

Žemės ūkio mašinų ekonominiai rodikliai apskaičiuoti remiantis šalies normatyviniais aktais bei

priimta šalyje ir užsienyje metodika bei rekomendacijomis [38,39,40,41,42,43,44], pasirenkant mašinų

metinį apkrovimą, rekomenduotą ūkininkams Austrijoje.

Pirmiausia buvo apskaičiuota traktorių valandos kaina, o vėliau apskaičiuotas traktorinio agregato

darbo valandos įkainis ir tiesioginių atliekamų darbų išlaidos Lt/ha ar Lt/t.

Pagal priimtas ekonominio skaičiavimo metodikas, traktoriaus, žemės ūkio mašinos ar traktorinio

agregato tiesioginės išlaidos susideda iš pastovių ir kintamų išlaidų.

Pastovias išlaidas sudaro:

amortizacijos išlaidos, skaičiuojamos nuo technikos kainos, nepriimant likutinės vertės–metalo

laužo kainos. Šalyje nepriimta prekiauti nurašyta technika, laužo kaina maža (0,5-0,6 Lt/kg), todėl paklaida

neženkli (iki 0,6 proc.);

banko palūkanos, skaičiuojamos nuo mašinų kainos. Kadangi banko palūkanos padengiamos ir

apytikriai pusę mašinos naudojimo laiko, priimta skaičiavimuose tik pusė bankų palūkanų normos;

technikos saugojimo išlaidos, apskaičiuojamos nuo traktorių ir žemės ūkio mašinų kainos;

technikos draudimo išlaidos, skaičiuojamos nuo technikos faktinės vertės. Kadangi eksploatacijos

metu mašinų vertė mažėja, skaičiuojant išlaidos sudarė pusę naujos technikos vertės draudimo normos.

Kintamas išlaidas sudaro:

11

išlaidos technikos remontui ir techninei priežiūrai, skaičiuojamos pagal atskaitymų normatyvus

darbo valandai nuo mašinų ir įrengimų kainos;

darbo apmokėjimas;

išlaidos degalams, tepalams ir pagalbinėms medžiagoms.

Ekonominių skaičiavimo atskaitymų normos amortizacijai ir remontui bei techniniam aptarnavimui

normatyviniai duomenys pateikti 1 lentelėje. Skaičiuota taikant tiesiogiai proporcingą amortizacinių

atskaitymų metodiką. Literatūros ir draudimo kompanijų duomenimis priimta, kad lyginamosios degalų

sąnaudos, esant 45 procentų variklio apkrovimui yra 280 g/kW, tepalų sąnaudos yra 16 procentų nuo degalų

sąnaudų, darbo užmokestis–8 Lt/h, traktorininkų –10 Lt/h, galingų traktorių ir kombainų vairuotojams–15

Lt/h, banko palūkanų norma–6 procentai, išlaidų norma draudimui traktoriams ir kitoms savaeigėms

mašinoms – 2 procentai, prikabinamoms ir pakabinamoms bei montuojamoms žemės ūkio mašinoms vienas

procentas nuo faktinės mašinos vertės, išlaidų norma traktorių ir savaeigių mašinų saugojimui 0,2 procentai

nuo naujos mašinos įsigijimo vertės, pakabinamų ir prikabinamų žemės ūkio mašinų –0,1 procentas nuo

naujos mašinos vertės, dyzelino kaina priimta be akcizo (pagal 2011-09-08 kaina 3 Lt). Mašinų kaina priimta

pagal gamyklų ir tiekimo organizacijų kainininkus.

1 lentelė. Mašinų atskaitymų amortizacijai ir remontui bei techniniam aptarnavimui normos

Mašinos

Amortizacija, proc. Remontas proc./h Metinis

naudojimas,

h Rytų ir

Centrinė

Europa

Vakarų

Europa

Rytų ir

Centrinė

Europa

Vakarų

Europa

Plūgai: varsniniai

apverčiamieji

9,1

9,1

7,1

7,1

0,10

0,08

0,08

0,05

150

150

Plūgai skutikai:

varsiniai

apverčiamieji

9,1

9,1

7,1

7,1

0,10

0,08

0,08

0,05

200

200

Kultivatoriai:

įprastiniai

rotoriniai

9,1

11,1

7,1

10

0,08

0,08

0,07

0,07

100

150

Skutikai, lėkštiniai

padargai

10 8,3 0,07 0,06 100

Akėčios, lygintuvai,

valkės

8,3 7,1 0,07 0,06 150

Volai 8,3 7,1 0,03 0,02 100

Tarpueiliniai

kultivatoriai

8,3 7,1 0,08 0,07 70

Vagotuvai-kauptuvai 8,3 7,1 0,08 0,07 100

Sėjamosios: įprastinės

universalios

8,3

9,1

7,1

7,1

0,04

0,04

0,035

0,035

100

150

Tiksliosios sėjamosios 10 8,3 0,04 0,03 50

Sodinamosios 9,1 8,3 0,05 0,04 70

Min. trąšų barstytuvai 10 8,3 0,05 0,035 150

Kalkinimo mašinos 9,1 8,3 0,05 0,03 50

Universalios trąšų-

kalkių barstomosios

10 8,3 0,05 0,035 200

Mėšlakratės, srutvežiai 9,1 8,3 0,035 0,03 100

Purkštuvai 9,1 8,3 0,04 0,02 150

Javų kombainai 8,3 7,1 0,024 0,016 200

Rapsų, kukurūzų

prietaisai

8,3 7,1 0,032 0,016 60

Cukrinių runkelių

kombainai

10 8,3 0,04 0,021 250

Pašarų lauko

smulkintuvai

9,1 8,3 0,04 0,025 200

12

1 lentelės tęsinys

Mašinos

Amortizacija, proc. Remontas proc./h Metinis

naudojimas,

h Rytų ir

Centrinė

Europa

Vakarų

Europa

Rytų ir

Centrinė

Europa

Vakarų

Europa

Šienapjovės 10 8,3 0,05 0,03 100

Grėbliai, vartytuvai 10 8,3 0,044 0,04 150

Rinktuviniai presai 10 8,3 0,005 0,04 150

Priekabos 7,1 6,7 0,035 0,03 200

Priekabos

daugiafunkcinės

8,3 7,1 0,035 0,03 350

Savikrovės priekabos 7,1 6,7 0,035 0,03 150

Pjaustinio priekabos 7,1 6,7 0,035 0,03 150

Universalios savikrovės

priekabos

8,3 7,1 0,035 0,03 250

Priekabos platformos 7,1 6,7 0,035 0,03 150

Bulvių ir daržovių

nuėmimo mašinos

8,3 8,3 0,04 0,022 100

Krautuvai 7,1

7,1

0,02

0,02

150

Traktoriai 8,3 7,1 0,018 0,006 600

1.8. Minimalaus mašinų sezoninio apkrovimo apskaičiavimas

Minimalios atliekamų darbų apimtys, kai verta pirkti individualaus naudojimo mašiną ar

naudotis agroserviso įmonių paslaugomis, skaičiuojamos pagal priimtas Vakarų Europoje ir Jungtinėse

Amerikos Valstijose priimtus būdus [41,44].

Minimalus dirbimas (sėjimas, nuėmimas ar kitaip įdirbamas plotas ar minimali mašinos

metinio panaudojimo trukmė, kai verta pirkti nuosavą mašiną) apskaičiuojamas kaip metinių pastoviųjų

agregato išlaidų santykis su skirtumu išlaidų, kurį sudarys darbų įkainio agroserviso įmonėse (taikomo tarifo)

atėmus kintamas išlaidas.

W= C/A-K,

čia: W– minimalus dirbamas plotas hektarais ar minimali mašinų naudojimo trukmė

valandomis;

C– metinės agregato pastovios išlaidos (traktoriaus pastovių išlaidų dalies, proporcingas

operacijos trukmei ir žemės ūkio pastovios išlaidos), litais;

A– agroserviso įmonių mechanizuotų darbų tarifas, Lt/ha ar Lt/h;

K– kintamieji kaštai (traktoriaus ir žemės ūkio mašinos) Lt/ha ar Lt/h.

Agroserviso mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai priimti pagal šalyje priimtas

rekomendacijas, parengtas Lietuvos Agrarinės ekonomikos institute. Naujoms mašinoms, kurių darbo tarifų

nėra, šis rodiklis apskaičiuojamas tiesioginių išlaidų pagrindu, įvertinant bendraūkines išlaidas (20 procentų),

pelną (10 procentų) ir pridėtinės vertės mokestį (21 procentą). Bendras koeficientas 1,6.

1.9. Energetinio įvertinimo metodika

Žemės ūkio technikos ir taikomų technologijų pagrindinis įvertinimas- ekonominiai rodikliai-

pagrįstas mašinų kainomis, kurios labai varijuoja priklausomai nuo šalies, gaminamų įrenginių apimties,

modelių skaičiaus ir kitų aplinkybių. Pagrindinė problema yra padidėjęs energijos deficitas, senkantys naftos

ir dujų ištekliai, didėjančios išlaidos energijos gamybai, smarkiai didėjanti atmosferos tarša ir klimato kaita.

Visa tai verčia naujas technologijas ar mašinas vertinti energijos, naudojamos operacijoms atlikti ar

produkcijos gamybai, sąnaudoms. Tai sudarys galimybes parinkti ir rekomenduoti gamybai energiją

taupančias technologijas ir mašinas bei leis sumažinti energetinių resursų reikmes ir mažinti gamtos taršą

[24,32,45,46,47, 48,49,50,51,52].

13

Žemės ūkio technikos (traktorių, žemės ūkio mašinų ir padargų, transporto priemonių) arba

taikomų technologijų energetinių sąnaudų sumą sudaro:

-netiesioginės (įdaiktintos) energijos, traktorių ir žemės ūkio mašinų gamybai ir eksploatavimui;

-tiesioginės degalų, kuro ir kitų naftos produktų, elektros energijos sąnaudos;

-žmogaus darbo (operatorių, pagalbinių darbininkų) energijos sąnaudos.

-įdaiktintos (netiesioginės) energijos sąnaudos, panaudotos pesticidų, trąšų, sėklų ir kitų

medžiagų (polimerinių plėvelių ir gaminių iš jų) gamybai.

Energetinės sąnaudos mašinoms pagaminti ir remontuoti, degalams, tepalams, elektros energijai

ir darbui apskaičiuotos darbo valandai, vėliau perskaičiuotos vienam hektarui (ar tonai). Netiesioginės

energijos sąnaudos trąšų, pesticidų, kalkinimo medžiagų gamybai skaičiuojamos vienam hektarui, nes jos

priklauso nuo naudojamų medžiagų normų, skirtingų atskiroms technologijoms ir mechanizacijos

priemonėms.

Energetinės sąnaudos mechanizacijos priemonių gamybai MJ/h yra apskaičiuotos mašinų

masės, energetinio ekvivalento ir amortizacinių atskaitymų sandauga, padalinta iš mašinų sezoninio

apkrovimo. Energetinės sąnaudos traktorių ir žemės ūkio mašinų remontui bei techninei priežiūrai MJ/h

sudaro mašinos masės, energetinio ekvivalento mašinų gamybai ir atskaitymų remontui ir techninei

priežiūrai normatyvinio koeficiento sandauga.

Energetinės sąnaudos degalams, MJ/h apskaičiuotos iš lyginamųjų degalų sąnaudų, variklio

galingumo ir energetinio ekvivalento sandaugos.

Mašinų operatorių ir pagalbinių darbuotojų energetinės sąnaudos MJ/h priklauso nuo darbo

sunkumo ir nustatomas pagal normatyvus. Įdaiktintos energijos sąnaudos trąšoms, pesticidams ir kitoms

eksploatacinėms medžiagoms MJ/h, apskaičiuotos iš minėtų medžiagų hektarinės normos ir energetinio

ekvivalento sandaugos.

Žemės ūkio technikos, kai kurių cheminių ir kitų medžiagų, darbo sąnaudų ekvivalentai

pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Energijos ekvivalentai mašinoms, pesticidams, trąšoms ir kt. medžiagoms

Pavadinimas Mato vnt. Energetinis ekvivalentas ar

energijos kiekis MJ/m3

Traktoriai MJ/kg 86,4

Žemės ūkio mašinos MJ/kg 75,0

Gamybiniai pastatai MJ/m3 5025

Siloso tranšėjos MJ/m2 177

Polimerinė plėvelė MJ/kg 57,65

Žmogaus darbo sąnaudos:

traktorininko

MJ/h

1,26

lengvas darbas MJ/h 0,90

vidutinis darbas MJ/h 1,26

sunkus darbas MJ/h 1,86

labai sunkus darbas MJ/h 2,52

Elektros energija MJ/kWh 3,6

Trąšos:

azotinės

MJ/kg

86,6

fosforo MJ/kg 12,6

kalio

MJ/kg 8,3

Kalkės MJ/kg 3,8

Vanduo MJ/kg 0,77

Dyzelinas MJ/kg 42,7

Benzinas MJ/kg 44,0

Tepalai MJ/kg 60,8

Pesticidai:

Glifosas 360 (360 g/l v.m.)

MJ/kg

226,4

MCPA (500g/1 v.m.) MJ/kg 151

14


Pavadinimas Mato vnt. Energetinis ekvivalentas ar

energijos kiekis MJ/m3

Actara 25 WC MJ/kg 352

Shirlan 500 MJ/kg 272,6

Reglonas Super MJ/kg 86,25

Neem Azal A/S MJ/kg 365

15

2. TYRIMŲ REZULTATAI –TECHNIKOS EKONOMINIAI RODIKLIAI

2.1. Traktoriai

Dalies traktorių, kurių galia yra nuo 36 iki 543 AG, pagrindiniai techniniai rodikliai ir

apskaičiuota darbo valandos kaina bei energetinės sąnaudos yra pateiktos 3 lentelėje.

3 lentelė. Kai kurių traktorių techniniai - ekonominiai rodikliai

Firma Modelis Orientacinė

kaina, Lt

Masė, kg Variklio

galia, kW

Darbo

valandos

kaina,

Lt/h

Energijos

sąnaudos,

MJ/h

Deutz-Fahr Agrokid 210 71650 1200 26 41,28 159,64

New Holland TD 5030 131800 3620 60 73,87 379,85

New Holland TD 5050 145200 3700 70 82,39 434,88

Deutz-Fahr Agroplus 420 186900 3410 70 92,74 430,41

John Deere 6930 Premium 316080 5880 114 152,66 705,20

New Holland T 7.200 311960 6590 114 151,64 716,14

MTZ Belarus-1523.4 155030 6250 114 134,37 790,10

New Holland T 7050 392140 7200 145 184,64 892,32

Steyr 6200 CVT 427400 7300 145 193,39 893,87

New Holland T 8.330 476010 10010 209 241,68 1279,95

Valtra S292 654375 10030 213 288,05 1301,79

John Deere 9630 1039165 16914 399 480,14 2408,57

John Deere 9630T (vikšrinis) 1328270 19500 399 551,94 2448,42

Apskaičiuota įvairių energetinių priemonių darbo valandos kaina bei energetinės sąnaudos

panaudota nustatant traktorinių junginių ekonomikos rodiklius.

Perkant sąlyginai pigius NVS gamybos traktorius, darbo valandos kaina yra apie 10 proc.

mažesnė už šiuolaikinių energetinių priemonių analoginį rodiklį. Tačiau dėl mažesnio pigių traktorių

motoresurso didėja amortizacinių atskaitymų norma ir dėl dažnesnių gedimų išauga atskaitymų norma

remontui ir techninei priežiūrai, didėja energetinės sąnaudos. Šių mašinų eksploatavimas nesudaro

galimybių technologines operacijas atlikti laiku, geriausiais agroterminais ir daugelyje šalių (Austrija,

Vokietija ir kt.) jų perkama labai nedaug– iki 0,05-0,7 proc. nuo visų naujai įsigytų mašinų [53].

16

2.2. Krovos mašinos

Žemės naudotojai perka montuojamus ir savaeigius krautuvus. Kai kurių jų skaičiuotini

techniniai rodikliai pateikti 4 lentelėje.

Verta prisiminti, kad dabar mineralinės trąšos fasuojamos į didmaišius, kurie sveria 500 ar1000

kg. Gaminamas vytintos žolės silosas ritiniuose, kurie apvyniojami specialia polimerine plėvele. Toks pašaro

ritinys sveria per 600 kg (ritinio skersmuo 1,2 m, ilgis – 1,2 m). Didesni ritiniai svers dar daugiau – iki 900

kg. Todėl žemdirbiams verta pirkti visų tipų montuojamas ar savaeiges krovos mašinas, kurių kėlimo galia

per 1000 kg.

Tiesioginės išlaidos visų kėlimo galių, montuojamų krautuvų yra mažesnės 1,18-1,61 karto

mažesnės už savaeigių mašinų. Ženkliai – apie nuo 3 iki 8 karto didėja investicijų poreikiai, perkant

savaeiges mašinas.

Savaeigius per 1000 kg kėlimo galios krautuvus rekomenduotina pirkti žemės naudotojams,

kurie juos naudos gana dažnai, pavyzdžiui nusipirkus pigesnį pašarų smulkintuvą- maišytuvą-dalytuvą be

komponentų tiekimo įtaiso. Didesnės galios (per 3 t kėlimo galios) krovos mašinos naudotinos statybose ir

kitiems krovos darbams. Nedidelės kėlimo galios (iki 500 kg) mašinos daugiausiai naudojamos

komunaliniame ūkyje.

2.3. Transporto priemonės

Šalyje priekabas gamina daug firmų („Umega“, „Laumetris“, „Western fabrications“,

„Stronga“, „Soloservis“– buvęs „Aldengas“), o importuojama iš dešimteriopai daugiau kompanijų. Todėl

buvo apskaičiuoti tik rodikliai nedaugelio bendros paskirties ir daugiafunkcinių bei universalių važiuoklių su

montuojamais įrenginiais, šie skaičiavimo rezultatai pateikti 5 lentelėje.

Šie ekonominiai skaičiavimai rodo, kad šiuo metu tikslingiausia pirkti daugiafunkcines

priekabas, kurios gali būti komplektuojamos su darbiniais elementais įvairioms darbo operacijoms:

mineralinių ir organinių trąšų skleidimui, grūdų perkrovimui, pašarų pjaustinio bei ryšulių-ritinių vežimu ir

kt. Perkant šio tipo vežimo mašinas, ženkliai sumažėja investicijos vienos operacijos mašinoms pirkti apie

2,8 karto.

Perspektyvios yra vežimo priemonių sistemos, sudarytos iš važiuoklių ir ant jų montuojamų

įrenginių: bendros paskirties savivarčiu kėbulu, mėšlakratėmis, pjaustinio transportavimo kėbulu, ritinių ar

ryšulių platforma ir kitais. Nors dėl kainų politikos ekonominis efektas nėra didelis, tačiau naujos kartos

mašinos leidžia mažinti investicijas.

Nedidelių žemėnaudų savininkams, turintiems tik 0,6 tonų traukos klasės traktorių, vežimo

priemonių pasirinkimas yra nedidelis. Tačiau mišraus ūkininkavimo sistemos ūkininkams verta rinktis

priekabas-mėšlakrates, kas leistų mažinti mašinų nomenklatūrą ir darbų savikainą.

2.4. Skutikai

Ražienų skutimu išsaugojama dirvos drėgmė, sunaikinamos piktžolės ir sudaromos optimalios

sąlygos dirvose esančioms piktžolių sėkloms sudygti. Žemės paviršiuje esantys šiaudagaliai ir kitos

organinės medžiagos apverčiamos, taip pagreitinama jų mineralizacija.

Padargų ražienoms skusti tiekiama įvairiausių konstrukcijų (6 lentelė). Tačiau jie ne visada

įvykdo agrotechninius reikalavimus. Pokario metais gaminta daug verstuvinių skutikų ar plūgų-skutikų, kurie

ir dabar rekomenduojami dirvų piktžolėtumui mažinti, ypač ekologinės sistemos ūkiuose. Verstuviniai

skutikai arba plūgai nustatyti sekliam arimui, gerai tenkina agrotechninius reikalavimus. Be to, dabar į šalį

įvežami Suomijos firmos „Vieskan Metalli“ pasižymi nedidelėmis eksploatavimo išlaidomis. Ekologinės

gamybos ūkiams, turintiems tik 0,6 tonų traukos klasės traktorius, naudoti tenka plūgus, nors tai yra gana

brangu [54]. Plūgai-skutikai Ecomat gali būti jungiami su arimų volais bei pasėlinių kultūrų sėjimo

mašinomis. Todėl skutimo metu įsėjamos tarpinės kultūros, kas svarbu ekologiniuose ūkiuose, nes taip

patręšiama dirva ir sumažinamas piktžolėtumas. „Vieskan Metalli“ verstuvinis skutikas VM 6000

komplektuojamas su dirvos lyginimo įtaisu su aketėlėmis ir sumontavus su sėjamąja KS-4 gerai tiks

posėlinėms kultūroms įsėti.

Tradicinės (chemizuotos) žemdirbystės sistemos ūkiams, neturintiems verstuvinių skutimų,

galima skusti ražienas sukiaisiais stačiaašiais kultivatoriais, kurie tiks priešsėjiniam sėklų guolio ruošimui.

17

Sudvejintos (tandeminės) lėkštinės akėčios, nors ir sunaikina 20-85 proc. piktžolių, tačiau

didina daugiametes piktžoles: dirvinių usnių padaugėja daugiau kaip du kartus, o jų masė buvo 8 kartus

didesnė negu neskustoje dirvoje [54].

Naujo tipo keturių eilių lėkštinių akėčių dabar daug gamina Rusija, Ukraina bei kai kurios

Vakarų Europos šalys. Teigiama, kad šis padargas susmulkina visas augalines liekanas, piktžoles, įdirba

dirvas 8-18 cm gyliu. Todėl jos rekomenduojamos chemizuotos sistemos ūkiams apleistoms,

nenaudojamoms žemėms rekultivuoti. Galutinai pasirinkti skutikus reikia skaičiuoti dviejų technologinių

operacijų skutimo ir arimo tiesioginių išlaidų sumą.

18

4 lentelė. Kai kurių krautuvų techniniai-ekonominiai rodikliai

Firma

Modelis, tipas

Jungiamas su

traktoriumi arba

instaliuota galia,

kW

Kėlimo

galia, kg

Masė, kg

Orientacinė

kaina, LT

Tiesioginės

išlaidos,

Lt/h

Minimalus

sezoninis

(metinis)

apkrovimas, h

Energetinės

sąnaudos, MJ/h

Pol-mot Warfama

Troll T-274

montuojamas

krautuvas-

ekskavatorius

Agrokid 210

350

640

18576

58,21

45,8

191,96

Pol-mot TUR

TUR-4, montuojamas

TD 5030 1200 780 15527 88,06 33,9 419,24

TD 5050 1200 780 15527 96,58 29,15 474,27

Alö Quicke Q 75,

montuojamas

T 7.200 5500 937 29480 179,24 29,4 763,46

C.S. F. M 20 D, savaeigis 16 kW 480 750 58007 78,09 74,86 119,79

C.S. F. SL 828 DT, savaeigis 21 kW 1300 940 87011 103,88 78,89 161,71

Merlo MF 30.6 Top 2,

savaeigis

88 kW 3000 6550 240055 289,41 76,56 805,50

19

5 lentelė. Kai kurių vežimo ir organinių trąšų skleidimo mašinų techniniai-ekonominiai rodikliai

Firma Modelis Jungiama su

traktoriumi

Keliamoji

galia, kg arba

talpa, m3

Orientacinė

kaina, Lt

Darbo valandos

kaina Lt/h

Energetinės

sąnaudos, MJ/h

Strautmann Priekaba SK 31 E Agrokid 210 2500 16090 57,13 204,46

Minskagromaš Priekaba PSM-2,5 Agrokid 210 2500 8620 50,45 207,81

SIP Mėšlakratė Orion 35R Agrokid 210 2550 21822 73,80 249,41

Pol-mot Warfama Priekaba-mėšlakratė N 226/1 Agrokid 210 2500 13300 59,31 229,07

Pronar Priekaba T 672 TD 5050 8000 34770 113,16 552,50

Bobruiskagromaš Pjaustinio priekaba PS-30 TD 5050 7000 43130 129,26 651,01

Strautmann Mėšlakratė VS 12 TD TD 5050 7500 85270 199,21 775,76

Fliegel Priekaba ASW 110 TD 5050 7700 64000 121,16 559,34

Fliegel Priekaba ASW 110 su kratymo įtaisu TD 5050 7700 120000 197,88 607,82

Annaburger Priekaba HTS 20.12

T 7.200 14200

99610

250,92

982,84

Annaburger Pjaustinio priekaba HTS 20.03

T 7.200 38 m3

130150

279,84

968,14

Annaburger Mėšlakratė HTS 20.04

T 7.200 13200

158140

387,24

1267,02

Annaburger Perkrovimo priekaba HTS 20.16 T 7.200 12500 131520 281,41 1152,94

Annaburger Važiuoklė MultiLand 20.79 su kėbulu

T 7.200

14700

76790+44020

242,77

949,02

Annaburger Važiuoklė MultiLand 20.79 su pjaustinio

kėbulu

T 7.200 38m3 76790+83000 282,27 914,27

Annaburger Važiuoklė MultiLand 20.79 su

mėšlakrate

T 7.200 17 m3 76790+99610 334,54 1014,76

20


Annaburger Važiuoklė MultiLand 20.79 su

perkrovimo kėbulu

T 7.200 25 m3 76790+75860 273,53

977,48

Fliegel

Priekaba ASW 253 T 7.200 14580 92000 207,34 889,63

Fliegel

Priekaba ASW 253 su kratymo įtaisu T 7.200 14580 92000+56000 284,06 938,63

Fliegel Priekaba ASW 253 su perkrovimo įtaisu T 7.200 14580 92000+37000

244,72 916,11

Fliegel Priekaba ASW 270 T 8.330 21220 192000 357,98 1573,37

Fliegel Priekaba ASW 270 su kratymo įtaisu T 8.330 21220 19200+56000 434,70 1621,78

Fliegel Priekaba ASW 270 su perkrovimo įtaisu T 8.330 21220 192000+37000 395,38 1601,21

Fliegel Priekaba ASW 488 9630 30090 220000 613,34 2782,32

Fliegel Priekaba ASW 488 su kratymo įtaisu 9630 30090 220000+56000 690,06 2830,74

Fliegel Priekaba ASW 488 su perkrovimo įtaisu 9630 30090 220000+37000 650,74 2810,16

6 lentelė. Kai kurių ražienų skutikų techniniai ekonominiai rodikliai

Firma Modelis, tipas Darbinis

plotis, m

Masė, kg Jungiamas su

traktoriais

Orientacinė kaina, Lt Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos,

Lt/ha

Ovlac LVH-1, apverčiamasis plūgas 0,3-0,45 380 Agrokid 210 7100 0,36 135,81

Ovlac LVH-2, apverčiamasis plūgas 0,6-0,9 772 Agrokid 210 24430 0,72 92,44

Maschio DL-W 1300, sukusis stačiaašis

kultivatorius

1,35

466

Agrokid 210

17250

0,93

74,19

Kverneland Ecomat 5, plūgas-skutikas 1,5-2,5 1570 TD 5050

55270 2,0 72,56

Kverneland Ecomat 5 su arimu volu

Packomat+sėjamoji KS-4

1,5-2,5 1570+560+12 TD 5050

55270+31800+2730 2,0 94,21

Maschio Bravo 2000, sukusis stačiaašis

kultivatorius

2,05

800

TD 5050

23255

1,4

85,54

Vieskan Metalli VM 3500, verstuvinis skutikas 3,5 750 TD 5050 2400 2,8 56,69

Ovlac FT-6 noragėlinis skutikas 2,6 735 TD 5050 21890 1,82 66,2

Ovlac Minidisc 250, sudvejintos

lėkštinės akėčios

2,6

970

TD 5050

24860

1,82

66,8

Evers Agro Orlow W 260/51,

4 eilių lėkštinės akėčios

2,6

1175

TD 5050

36430

1,8

81,10

Kverneland Ecomat 8, plūgas-skutikas 2,4-4,0 1810 T 7.200 69800 2,56 91,18

Kverneland

Ecomat 8 su volu ir sėjamąja

KS-40

2,4-4,0

1810+720+12

T 7.200

69800+31800+2730

2,56

107,48

Amazonen-Werke

KG-3000 Super ,sukusis

stačiaašis kultivatorius

3,0

1700

T 7.200

55000

2,1

114,50

Vieskan Metalli

VM 6000, verstuvinis skutikas

6,0

1700

T 7.200

55830

3,6

68,74

22


Vieskan Metalli

VM 6000+lygintuvas+sėjamoji

KS-40

6,0

1700+700+12

T 7.200

85700+2730

3,6

81,50

Ovlac FT-11, noraginis skutikas 5,0 2500 T 7.200 47340 3,5 67,5

Ovlac Minidisc 500 R, sudvejintos


5,0

2190

T 7.200

56970

3,5

72,55

Červona Zirka Antares 4x4,

4 eilių lėkštinės akėčios

4,0 3680 T7.200 42000 2,8 85,06

Amazonen-Werke Cenius 4002-2, noragėlinis

skutikas

4,0 2300 T 8.330 70000 4,4 77,27

Amazonen-Werken Centaur 4001 Super,

kombinuotasis skutikas

4,0 2300 T 8.330 115000 4,4 95,58

Amazonen-Werken KG-6000 Super, sukusis

stačiaašis kultivatorius

6,0 2700 T 8.330 100000 4,2 95,80

Červona Zirka Antares 6x4, 4 eilių lėkštinės

akėčios

6,0 5610 T 8.330 80000 4,2 96,78

Maschio Jumbo 8000, sukusis stačiaašis

kultivatorius

8,0

4710

9630

210310

5,6

146,07

Horsch Tiger 10 Lt, noragėlinis

skutikas

10,2 9980 9630 241700 714 127,84

BDM- agro BDM 8x4, keturių eilių


8,0 6700 9630 120760 5,6 130,16

APV KS-40, tarpinių augalų sėjamoji 1-7 12 2730 iki 8 3,88 Lt/h

APV ESM 100 M1, tarpinių augalų

sėjamoji

1-24 19 Agrokid 210 3120 14,4 3,17

APV ESM 100 M1, tarpinių augalų

sėjamoji

1-24 19 TD 5050 3120 14,4 6,03

23

2.5. Plūgai

Pagrindiniam dirvos dirbimui daugiausiai naudojami verstuviniai varsniniai ir apverčiamieji

lygaus arimo plūgai. Atlikti bandomieji darbai kuriant pasukamuosius plūgus ypatingų rezultatų nedavė ir

dabar jau negaminami nei Lenkijoje, Baltarusijoje ir Vokietijoje, kur buvo išleista šių mašinų serija.

Vakarų Europos šalyse pagrindinai perkami apverčiamieji verstuviniai plūgai. Jau 1990 m.

Vokietijoje apie 93 proc. dirvų buvo suarta verstuviniais plūgais.

7 lentelėje pateikti nedidelės dalies verstuvinių plūgų techniniai-ekonominiai rodikliai.

Rezultatai rodo, kad ariant varsniniais plūgais, darbų kaina yra panaši kaip ir ariant lygaus arimo

apverčiamaisiais plūgais dėl didesnio našumo. Tačiau ariant varsniniais įprastiniais plūgais prieš sėją

dirvas būtina lyginti lėkštinėmis akėčiomis ar kitais padargais, kurių tiesioginės išlaidos pateiktos 6

lentelėje. Pateikti skaičiavimai rodo, kad dirvos dirbimas arimų išlyginimui leistinais padargais padidina

išlaidas dar apie 70 Lt/ha.

Palyginus 6 ir 7 lentelėse pateiktus duomenis apie plūgų-skutikų Ecomat ir įprastinių plūgų

ekonominius rodiklius, galima teigti, kad plūgai-skutikai leidžia sumažinti investicijų reikmes. Tačiau šio

tipo padargai suaria dirvas 18 cm gyliu, kas yra nepakankama auginant kaupiamuosius augalus [19].

Todėl konkrečiais atvejais ražienų skutikai,plūgai, priešsėjinio dirvos dirbimo padargai parenkami pagal

auginamus augalus ir dirvos fizines-mechanines savybes.

2.6. Priešsėjinio dirvos dirbimo mašinos

Dirvoms ruošti prieš sėją gaminami tikslieji kultivatoriai (germinatoriai) su pasyviais

darbo elementais ir sukieji stačiaašiai (vertikalių rotorių). Šių tipų visos mašinos komplektuojamos su

įvairių tipų volais: ažūriniais, dantytaisiais, žiediniais, spiraliniais, pentininiais ir kt. , todėl į gaminio

kainą įeina pagrindinė mašina su dirvos volavimo elementu.

8 lentelėje pateikti germinatorių techniniai rodikliai, o 6 lentelėje–sukiųjų stačiaašių

kultivatorių. Nors šalies pramonės įmonių gaminti tikslieji kultivatoriai yra pigesni lyginant su

daniškomis mašinomis, tačiau dėl didesnių amortizacinių ir remonto techninio aptarnavimo atskaitymų

koeficientų tiesioginės dirvos ruošimo išlaidos skiriasi neesmingai (1,14-1,25 karto).

Palyginus sukiųjų stačiaašių kultivatorių darbo tiesiogines išlaidas su germinatorių

analoginiais rodikliais, išryškėja mašinų su pasyviais darbo elementais privalumai. Tačiau germinatoriai

išpurena dirvos paviršių 3-8 cm gyliu. Tai tenkina agrotechninius reikalavimus sėjant grūdines kultūras,

linus, rapsus. Auginant šakniavaisius ir šakniagumbius, reikia išpurenti dirvas 16-18 cm gyliu. Tokius

reikalavimus tenkina sukieji stačiaašiai kultivatoriai. Todėl žemdirbiams, auginantiems grūdinius augalus,

linus, rapsus verta rinktis tiksliuosius kultivatorius. Jei ūkis augina be kitų kultūrų ir bulves bei runkelius,

reikalingas sukusis stačiaašis kultivatorius.

24

7 lentelė. Kai kurių verstuvinių plūgų techniniai-ekonominiai rodikliai

Firma Modelis, tipas Darbinis plotis,

m

Masė, kg Jungiamas

su

traktoriumi

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Arimo

tiesioginės

išlaidos,

Lt/ha

Ovlac FB-1, varsninis 0,3-0,5 290 Agrokid 210 5690 0,3 166,3

Ovlac FB-2, varsninis 0,6-0,9 550 Agrokid 210 7100 0,315 155,48

Ovlac FB-3, varsninis 0,9-1,5 775 TD 5050 20620 0,72 157,78

Ovlac FB-5, varsninis 1,5-2,5 1200 T 7.200 33610 1,2 170,42

Ovlac SEB-6+2, varsninis 2,4-4,0 3230 T 8. 330 89410 1,92 196,34

Ovlac LVH-1, apverčiamasis 0,35-0,45 380 Agrokid 210 5690 0,315 155,48

Ovlac LVH-2, apverčiamasis 0,6-0,9 772 Agrokid 210 24430 0,42 158,48

Ovlac LVH-3, apverčiamasis 0,9-1,35 972 TD 5050 30860 0,70 171,19

Kverneland Ecomat 5, apverčiamasis plūgas-

skutikas

1,5-2,5 1570 TD 5050 55270 0,98 148,08

Ovlac LB-150, apverčiamasis 1,5-2,5 1805 T 7.200 52120 1,4 153,49

Kverneland Ecomat 5, apverčiamasis plūgas-

skutikas

2,4-4,0 1810 T 7.200 69800 1,68 137,41

Ovlac SLH-6+2, apverčiamas plūgas 2,4-4,0 3980 T 8.330 125600 2,24 175,92

Kverneland PW-12, apverčiamasis 4,2-6,0 5225 9630 245000 4,80 161,96

25

8 lentelė. Dalies tiksliųjų kultivatorių techniniai- ekonominiai rodikliai

Firma Mašinos modelis Darbinis

plotis, m

Masė, kg Jungiamas su

traktoriumi

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos,

Lt/ha

He-Va Kulti-Dan 2,2 2,2 370 Agrokid 210 8920 1,54 37,05

Rokiškio mašinų gamykla Aras-2,0 (kultivatorius) 2,0 260 Agrokid 210 2200 1,4 32,74

Maschio*) DL-W 1300 1,35 466 Agrokid 210 17500 0,93 74,19

Rokiškio mašinų gamykla Vyturys-3 3,0 1400 TD 5050 17500 2,1 56,48

Kongskilde SP 3000 3,0 1340 TD 5050 29810 2,1 64,36

Maschio*) Bravo 2000 2,05 800 TD 5050 23255 1,4 85,54

Rokiškio mašinų gamykla Vyturys-6 6,0 2480 T 7.200 32000 4,2 51,88

Kongskilde SP 6000 6,0 2500 T 7.200 67955 4,2 64,72

Rokiškio mašinų gamykla Vyturys-7,5 7,50 T 7.200 39997 5,25 44,65

Amazonen Werke*) KG-3000 3,0 1700 T 7.200 55000 2,1 114,50

Hatzenbichler Tiger-10 10 T 8.330 147330 7 71,78

Amazonen Werke*) KG-6000 Super 6,0 2700 T 8.330 100000 4,2 95,80

Hatzenbichler Tiger-18 18 9630 346100 12,6 86,72

Maschio*) Jumbo 8000 8 4710 9630 310310 5,6 146,02

*) duomenys iš 6 lentelės

26

2.7. Tręšimo-kalkinimo mašinos

Kalkinimo mašinos gaminamos daugelyje Rusijos pramonės įmonių, tačiau tai netolygaus

skleidimo įrengimai su ekscentriniais darbiniais elementais. Tolygaus kalkių skleidimo mašiną MŠCh-9

pagal užsakymus gamina Baltarusijos įmonė „Bobruiskagomaš“.

Daugiausiai paplitę yra universalios trąšų-kalkių skleidimo mašinos, gaminamos Prancūzijoje ir

Vokietijoje. Šių mašinų sezoninis apkrovimas yra didesnis, todėl jas naudoti ekonomiškiau.

Mineralinių trąšų tolygaus skleidimo sėjamąsias gamina daug šalių, tarp jų Estija, Suomija,

Švedija, Vokietija ir netgi Baltarusija.

Tręšimo-kalkinimo mašinų techniniai-ekonominiai rodikliai pateikti 9 lentelėje. Čia taip pat

įtraukti srutvežių su trąšų skleidimo įtaisais rodikliai.

9 lentelėje pateikta medžiaga rodo, kad geriausi ekonominiai rodikliai universalių mineralinių

trąšų ir kalkių sėjamųjų. Nedideliems ūkiams vertėtų įsigyti Vokietijos firmos „Rauch“mašinas UKS 300.

Šios universalios trąšų-kalkių sėjamosios reikalingos ir sodininkystės ūkiams įterpti kalkes, trąšas tarp

medžių. Naudojamas pasėlinių augalų sėjai, kelių barstymui druska ar smėliu.

Ūkiams, turintiems 1,4 ir didesnės klasės traktorius, rekomenduotinos mineralinių trąšų ir kalkių

sėjamosios, gaminamos „Amazonė“ ir „Sulky-Burel“ firmos. Šios mašinos tinka ir tradicinės

(chemizuotos) ir ekologinės žemdirbystės sistemos ūkiams.

Pneumatinės vienos operacijos mineralinių trąšų sėjamosios, tenkinančios agrotechninius

reikalavimus dėl tolygaus medžiagų paskleidimo, gaminamos Baltarusijos firmoje „Lidagroprommaš“ yra

palyginti pigios, tinka jungti su 1,4 t traukos klasės traktoriais. Tolygiai ir pigiai mineralinės trąšos

pasėjamos danų firmos „Kongskilde“ pneumatine mašina Wing Jet. Brangiau paskleisti mineralines trąšas

yra su didelio našumo Vokietijos firmos „Rauch“mašina AGT 6000. Tačiau ji gerai tinka papildomam

kultūrų tręšimui ūkiuose, kur taikomos technologinės vėžės.

Frontalinės mineralinių trąšų sėjamosios, gaminamos Danijos firmoje „Fiona“ netinka kalkėms.

Firmos teigimu šios mašinos tinka sudaryti agregatą iš traktoriaus, frontalinės trąšų įterpimo ir gale

prikabintos grūdų sėjamosios. Tačiau trąšos paskleidžiamos dirvos paviršiuje, mažėja jų efektyvumas.

Todėl jų gamyboje naudojama labai mažai, nors tokius įrengimus siūlo ir lenkų žemės ūkio mašinų

gamintojai.

Skysto mėšlo paskleidimui gaminami srutvežiai, komplektuojami su laistytuvais, žarniniais

skleistuvais ar įterptuvais. Šalyje daugiausiai taikomi žarniniai skleistuvai. Juos naudojant amoniako

emisija sudaro 70-90 proc. Įterpiant trąšas į dirvą, amoniako nuostoliai sumažėja iki 10-20 proc. arba

vidutiniškai sumažėja 65 proc. Svarbu, kad didėjant emisijai užteršiama gamta, prastėja aplinka, daugėja

susirgimų. Todėl naudotini srutų įterptuvai, nors dėl to didėja tiesioginės išlaidos.

Atsižvelgiant į gamtosauginius reikalavimus, kai kurios užsienio firmos (pavyzdžiui, Olandijos

gamykla „Peecon“) srutvežius komplektuoja tik įvairių tipų iki 12 m. darbinio pločio įterptuvus ir

negamina skleistuvų ar laistytuvų

Mėšlo įterpimo mašinų rodikliai pateikti 5 lentelėje rodo universalių mašinų naudojimo

tikslingumą.

27

9 lentelė. Dalies tręšimo-kalkinimo mašinų techniniai-ekonominiai rodikliai

Firma Mašinos modelis Darbinis

plotis, m

Masė, kg Jungiamas

su

traktoriumi

Orientacinė kaina, Lt Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos,

Lt/ha

Rauch UKS 300, trąšų ir kalkių

sėjamoji

3,0

260

Agrokid

210

15150

2,1

26,47

Fiona G-85-3 frontalinė trąšų sėjamoji 3,0

349

Agrokid

210

15450

2,1

28,67

Amazonen-Werke ZG-B 5500 trąšų ir kalkių

sėjamoji

10,0 2000 TD 5050

110000

7,0

26,62

Sulky-Burel

XT-100 trąšų ir kalkių sėjamoji

9,0

1800

TD 5050

95000

6,3

27,33

Lidagroprommaš SU-12-01, pneumatinė trąšų

sėjamoji

12,0

730

TD 5050

9860

8,4

16,46

Kongskilde WingJet 24, pneumatinė trąšų

sėjamoji

24,0 TD 5050 241700 16,8 17,90

Amazonen-Werke

S 160 H, trąšų ir kalkių sėjamoji

10,0

2200

T 7.200

140000

7,0

40,56

Sulky-Burel


12,0

3400

T 7.200

170000

8,4

37,10

Sulky-Burel


9,0

2800

T 7.200

100000

6,3

39,07

Rauch AGT 6000, pneumatinė trąšų

sėjamoji

36,0 7000 T 7.200 480000 25,4 27,57

Bobruiskagromaš

MŠCh kalkių sėjamoji

9,5

4500

T 7.200

98040

6,65

46,69

Sulky-Burel

D 240H trąšų ir kalkių sėjamoji

14,0

5900

T 8.330

240000

9,8

47,56

Peeccon

TZT 6000, srutvežis+SB 440,

įterptuvas (6t)

4,4 2925+810 TD 5050 43440-41660 0,88 237,83

Peeccon

ZT 15000, srutvežis+SB 836,

įterptuvas (15t)

8,36 5600+1295 T7.200 111370+63445 1,65 252,19

28


Peeccon

ZT 20000, srutvežis+SB 1188,

įterptuvas (20t)

12,0 6600+2200 T8.330 138500+100600 2,4 249,10

Annaburger

HTS 20.27, srutvežis+ ASI 600,

įterptuvas (15 t)

6,0

4500+1850

T 7.200

142770+112730

1,2

443,62

Annaburger HTS 20.27, srutvežis+SSV-D

skleistuvas (15 t)

12,0 4500+900 T 7.200 142770+70300 2,4 195,44

Annaburger Važiuoklė MultiLand Plus

20.79+srutvežis+įterptuvas ASI

600 (15 t)

6,0 3700+2200+1850 T 7.200 76790-87110+112730 1,2 404,56

Annaburger Važiuoklė MultiLand Plus

20.79+srutvežis+skleistuvas

SSV-D (15 t)

12,0 3700+2200+900 T 7.200 76790-87110+70300 3 184,27

29

2.8. Sėjamosios

Kai kurių sėjamųjų techniniai-ekonominiai rodikliai, pateikti 10 lentelėje, leidžia pasirinkti sėjos

mašinas tiek klasikiniam ariminiam, tiek beariminiam chemizuotos ir ekologinės sistemos ūkiams.

Tradiciniam dirvos dirbimo būdui, kai dirvos suariamos, paruošiamas sėklų guolis,

paskleidžiamos trąšos, tikslinga naudoti paprastas eilines pakabinamas ar prikabinamas mašinas.

Turintiems 0,6 t traukos klasės traktorius tinka pakabinamos 2-2,5 m darbinio pločio mašinos, o

turintiems 1,4 t traukos klasės energetines priemones–prikabinama 6 m darbinio pločio arba pakabinama

4 m darbinio pločio mašina. Minėtos mašinos tinka chemizuotos ar ekologinės žemdirbystės sistemos

ūkiams. Jei ūkiai yra chemizuoti, tikslingiau naudoti kombinuotas sėjamąsias. Šiuo atveju nereikės

barstyti mineralinių trąšų, o lokalinis pilnos trąšų dozės įterpimas tarp pasėtų sėklų eilučių leidžia gauti

didesnį derlių.

Nustatyta, kad ūkiuose, kur naudojamos ekscentrinės netolygaus trąšų skleidimo barstomosios,

augalų sėja kombinuotosiomis mašinomis su pilnos trąšų normos įterpimu padidina derlingumą 300–450

kg/ha. Tuose ūkiuose, kur mineralinės trąšos paskleidžiamos tolygiai mechaninėmis ar pneumatinėmis

mašinomis, sėja kombinuotosiomis sėjamosiomis vis tiek leidžia padidinti javų ir ankštinių augalų

derlingumą 250-350 kg/ha [56].

Ūkiams, naudojantiems arimines technologijas ir turintiems 3 tonų ar didesnės traukos klasės

traktorius tikslinga naudoti sudėtinius agregatus, sudarytus iš sukiųjų stačiaašių kultivatorių ir sėjos

mašinų. Ekologinės sistemos ūkiams ar žemės naudotojams, kurie trąšas paskleidžia prieš sėją, gerai tinka

sukiojo stačiaašio kultivatoriaus ir montuojamos tradicinės sėjamosios agregatas. Chemizuotos sistemos

ūkiams racionaliau naudoti sukiuosius stačiaašius kultivatorius ir prikabintas kombinuotąsias sėjamąsias.

Ūkiams, taikantiems ir bearimines ir arimines technologijas tikslingiau naudoti universalias sėjamąsias su

darbiniais elementais dirvos išlyginimui, paviršiaus purenimui, sėjai, volavimui ir kai modeliai su

lokalinio pilnos mineralinių trąšų normos įterpimo įtaisais.

Turintiems tokias universalias mašinas, galima taikyti šias technologijas ir techniką:

nulinio dirbimo– universali kombinuota sėjamoji;

minimalaus dirvos dirbimo–skutikas ir universali kombinuota sėjamoji;

klasikinio dirvos dirbimo ūkiuose–skutikas, plūgas ir universali kombinuota sėjamoji.

Šių mašinų kompleksai taikytini tradicinės (chemizuotos) sistemos ūkiams.

30

10 lentelė. Dalies sėjamųjų ir sėjos agregatų techniniai-ekonominiai rodikliai

Firma

Mašinos modelis

Darbinis

plotis, m

Masė, kg

Jungiama su

traktoriumi

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos, Lt/ha

Fiona D 78, pakabinama 2,0 297 Agrokid 210 15600 1,2 52,86

IrTem UD 2000, pakabinama 2,0

600

Agrokid 210

10000

1,2

46,30

IrTem UD 2000 K, kombinuota,

pakabinama

2,0 700 Agrokid 210

12000 1,1 52,98

Fiona D 784, pakabinama 3,0 474 TD 5050 22530 1,8 63,55

Fiona SD 977, pakabinama 6,0 946 T 7.200

56590 3,6 64,44

Unia group Mazur, prikabinama 6,0 2300 TD 5050 5250 3,8 46,08

Kongskilde HT 4000 S, kombinuota, prikabinama 4,0 2650 TD 5050 88120 2,2 94,33

IrTem UD 3500 K, kombinuota,

pakabinama

3,5 1000 TD 5050 20000 1,9 57,55

IrTem UD 3500, pakabinama 3,5 880 TD 5050 18000 2,1 51,40

Amazonen-Werke D 9-30,montuojama sėjamoji su FG

3000 sukiuoju kultivatoriumi

3,0

668+1090

T 7.200

45000+55000

1,8

168,84

Kverneland MSC 4000, universali sėjamoji,

prikabinama

4,0

5700

T 7.200

170000

2,4

138,50

Kverneland MSC 4000+, universali, kombinuota,

prikabinama

4,0 5850 T 7.200

200000 2,1 165,60

Kongskilde HT 3000 S, kombinuota, prikabinama

ir KG 3000 sukusis stačiaašis

kultivatorius

3,0 1970+1090 T7.200 65980+55000 1,65 202,24

31

10 lentelės tęsinys Amazonen-Werke D 9-60,montuojama sėjamoji ir KG-

6000 sukusis stačiaašis kultivatorius

6,0 2230+3140 T 8.330 110000+100000 3,6 155,15

Kverneland MSC+ 6000, universali, kombinuota,

prikabinama

6,0 8080 T 8.330

300000 3,3 169,90

32

2.9. Augalų apsaugos mašinos

Tradicinės (chemizuotos) žemdirbystės sistemos ūkiuose pagrindinė augalų apsaugos

mašina yra lauko purkštuvai. Dar naudojamos pasėlių ir pievų akėčios bei lygūs volai pievoms,

ganykloms ir iškilnotiems žiemkenčiams privoluoti pavasarį. Ekologinės žemdirbystės sistemos ūkiuose

tinka tos pačios mašinos, tik augalus purkšti galima tik biologiniais pesticidais.

Dalies augalų apsaugos mašinų techniniai-ekonominiai rodikliai pateikti 11 lentelėje.

Purkštuvų kainos, našumai ir tiesioginės jų eksploatacinės techninės išlaidos skiriasi nuo šios mašinos

konstrukcinių elementų. Pigesni yra tradiciniai hidrauliniai purkštuvai. Modernesni purkštuvai su

papildomu oro srautu yra brangesni, tačiau dėl geresnio pesticidų tirpalo prasiskverbimo tarp augalų, jie

chemikalų normą sumažina du kartus. Pesticidų tirpalo kiekis yra ženkliai mažesnis (30–100 /ha)

naudojant purkštuvus su oro srautu. Todėl kompleksinė purškimo kaina ir energetinės sąnaudos yra

svarbiausi rodikliai, apskaičiuoti pagal technologijas ir pateikti 12 lentelėje [32,57,58], kur įvertintos

pesticidų ir purškimo mašinų naudojimo tiesioginės išlaidos bei energetinių traktorių, žemės ūkio mašinų,

chemikalų gamybai ir vandens tiekimui sąnaudų suma.Todėl kompleksinė purškimo kaina yra

svarbiausias rodiklis, pateiktas 12 lentelėje, kur įvertintos pesticidų ir tiesioginių išlaidų kainos.

11 lentelės duomenys rodo, kad beveik visais atvejais geriausiai naudoti pakabinamus ir

prikabinamus Danijos firmos „Danfoil“ purkštuvus su papildomu oro srautu. Savaeigiai purkštuvai yra

brangūs, ir kompleksinės naudojimo išlaidos yra didžiausios tradicinėms savaeigėms mašinoms.

Ekologiniams ūkiams, kurie naudoja biologinį insekticidą NeemAzal verta pirkti ar samdytis modernų

pakabinamą purkštuvą su papildomu oro srautu. Jais purškiant pasėlius 2-4 kartus, ekonomija susidarytų

apie 514-1027 Lt/ha.

Pievų akėčių ir akėčių su lanksčiais virbalais tiesioginių išlaidų kainos beveik nesiskiria ir

yra 15,2-17,53Lt/ha.

Jei lygūs volai perkami ūkiuose, kur pievos ir ganyklos yra nutolusios ir tenka toli

važiuoti, geriau tinka mašina su važiuokle, nors tai didina jų naudojimo tiesiogines išlaidas.

Naujausi tyrimai rodo, kad voluojant žiemkenčius, padidėja produktyvių stiebų skaičius

nuo 368 iki 408 vienetų/m2 ir derlingumas [59]. Taip padidinamas sezoninis šių mašinų apkrovimas.

33

11 lentelė. Dalies augalų apsaugos mašinų techniniai-ekonominiai rodikliai

Firma

Mašinos modelis

Darbinis

plotis, m

Masė, kg

Jungiamas su

traktoriumi

arba

instaliuota

galia, kW

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos,

Lt/ha

Hardi

Master PRO 800/18, hidraulinis,

pakabinamas

18

930

TD 5030

39500

5,4

21,68

Danfoil

AirBos 1000/18, pakabinamas su

oro srautu

18

1300

TD 5050

179550

6,8

40,98

Hardi

Comandor classic Delta-Z,

prikabinamas, hidraulinis

24

2890

TD 5030

140900

7,2

31,66

Danfoil

ConCorde 3000/24,

prikabinamas su oro srautu

24

3000

TD 5050

260700

9,0

40,82

Hardi

Alpha Force HPZ 4000/36,

hidraulinis, savaeigis

36

8530

155 kW

525300

10,8

63,96

Danfoil

AirCules 4000/36, savaeigis su

oro srautu

36

7360

165 kw

670000

13,5

64,36

Pilmet

Pilmet 412 400/12,

pakabinamas, hidraulinis

12 275

Agrokid 210 6390 3,0 16,09

APV-Technische Produkte

Akėčios su lanksčiais virbalais

APV 500

5

412

Agrokid 210

12550

3,5

16,50

APV-Technische Produkte

Akėčios su lanksčiais virbalais

APV 1500

15 1500 TD 5050

50720 10,4 14,25

Hatzenbichler Akėčios su lanksčiais virbalais

originalstriegel 27

27 4650 T 7.200 136780 18,9 17,53

Mandam Pievų akėčios 1600 4 410 Agrokid 210 3110 2,8 16,40

Mandam Pievų akėčios 1630 8 1005 TD 5050

8080 5,6 16,87

Saphir

Lygūs volai Robust 150 K

1,5

300

Agrokid 210

4690

1,05

44,99

Expom Lygūs volai Mors 3302 2,5 450 TD 5050 14330 1,75 59,22

Expom Lygūs volai Mors 3302 su

važiuokle

2,5 1450 TD 5050

14330+8600 1,75 66,61

34

12 lentelė. Pesticidų purškimų kompleksinės kainos ir energetinės sąnaudos

Pesticidai ir kaina

Standarti

nė norma,

kg/ha

Rodikliai

Pakabinami

Prikabinami

Savaeigiai

Tradicinis

Pilmet

412,

400/12

Tradicinis

Master

PRO

800/18

Su oro

srautu

Airbos

1000/18

tradicinis

Comandor

Classic

Delta-Z

3000/24

Su oro

srautu

ConCorde

3000/24

Tradicinis

Alpha

Force

4000/36

Su oro

srautu

Air

Cules

4000/36

Herbicidas Glifosas 360, 29 Lt/kg

3,5 Purškimo

kaina, Lt/ha

117,59 123,18 91,98 133,16 91,57 165,46 115,1

Energetinės

sąnaudos,

MJ/ha

1082,48 1104,77 549,39 1102,65 542,85 1150,0 573,42

Insekticidas NeemAzal A/S, 221 Lt/kg

2,5

Purškimo

kaina, Lt/ha

568,59 574,18 317,23 584,16 317,07 616,46 304,64

Energetinės

sąnaudos,

MJ/ha

1279,58 1301,87 609,44 1299,75 600,90 1347,77 631,47

Insekticidas Actara 25 WG, 530 Lt/kg

0,07

Purškimo

kaina, Lt/ha

53,19 58,78 59,53 68,76 59,37 101,06 82,91

Energetinės

sąnaudos,

MJ/ha

386,16 408,45 162,73 406,33 156,19 454,35 186,76

Fungicidas Shirlan 500 SC, 270 Lt/kg

0,4

purškimo

kaina, Lt/ha

205,09 210,68 135,48 220,66 135,32 252,96 159,1

Energetinės

sąnaudos,

MJ/ha

630,12 652,41 207,71 607,71 201,17 698,31 231,74

Defoliantas Reglon Super 150, 43 Lt/kg

3,0

Purškimo

kaina, Lt/ha

145,09 150,68 105,48 160,66 105,32 192,96 128,86

Energetinės

sąnaudos,

MJ/ha

548,86 571,18 282,57 569,0 276,03 617,02 306,60

35

2.10. Grūdinių augalų nuėmimo mašinos

Javai, ankštiniai augalai, rapsai, kukurūzai nuimami kombainais. Kukurūzams nuimti

gaminamos prikabinamos prie traktorių pjaunamosios su burbuolių skabytuvais ir stiebų smulkintuvais.

Dabar Baltarusijoje traktoriaus MTZ 1523 bazės pagrindu gaminamas kukurūzų kombainas, kuris

nupjautus stiebus susmulkina ir paskleidžia ant dirvos, o burbuoles surenka į bunkerį (priekabą).

Gamintojų teigimu traktorių ir priekabą ne nuėmimo metu galima naudoti kitiems tikslams.

Kukurūzams nuimti Slovėnijos firma SIP gamina prikabinamus prie traktorių burbuolių

prietaisus, kurie nuskina burbuoles, o nupjautus ir susmulkintus stiebus susmulkina ir paskleidžia ant

ražienos. Gaminami dviejų tipų prietaisai: dviejų eilių Tornado 80, agreguojamas su 1,4 t traukos klasės

traktoriais ir vienos eilės Tornado 40 COL, jungiamas su 0,6 tonų energetinėmis priemonėmis.

13 lentelėje pateikti kai kurių javų kombainų, rapsų ir kukurūzų prietaisų ir burbuolių

nuėmimo mašinų rodikliai. Kaip rodo 13 lentelėje pateikti duomenys, pigūs rusiški kombainai Acros 560

ir Vector 420, pagaminti pagal klasikinę skersabūgnių mašinų schemą su dideliu kūlimo būgno

skersmeniu-80 cm, pasižymi mažiausiomis nuėmimo išlaidomis. Nedideliems ūkiams tinka ir firmos

„New Holland“ kombainai TC 5050.

Firmos „Claas“ javų derliaus nuėmimo mašinos yra naujausių konstrukcijų– su aktyviu

tiekimo biteriu, kuris nukulia dalį grūdų ir juos išseparuoja prieš pagrindinį kūlimo aparatą. Tačiau

nuėmimo išlaidos yra didesnės, bet mažesnis grūdų traumavimas.

Rapsų nuėmimo prietaisai su dviem vertikaliais skirtuvais ir pjaunamosios prailgintuvu

leidžia nuimti juos normaliais greičiais. Pigiausia naudoti baltarusišką kombainą GS 812 su rapsų

nuėmimo priedu.

Kukurūzų nuėmimo skabytuvinė pjaunamoji susmulkintus stiebus skleidžia dirvos

paviršiuje, į kombaino kuliamąją patenka tik burbuolės, todėl kombainas gali dirbti našiau.

Baltarusiškas kukurūzų burbuolių nuėmimo kombainas dėl aukštos kainos ir palyginti

mažo našumo yra nekonkurencingas su priimta nuėmimo technologija kombainais su skabytuvinėmis

pjaunamosiomis. Nedideliems ūkiams taikytini burbuolių nuėmimo prietaisai, agreguojami su 0,6 ir 1,4 t

traukos klasės traktoriais.

Ataskaitoje neskaičiuoti išilgabūgnių ir hibridinių kombainų rodikliai, nes šios mašinos

skirtos nuimti tik sausus, nepiktžolėtus javus arba prieš pjūtį augalus būtina desikuoti cheminiais

preparatais, kurie kaip dabar nustatyta, kenksmingi žmonių sveikatai.

36

13 lentelė. Javų kombainų techniniai-ekonominiai rodikliai

Firma Modelis Variklio ar

traktoriaus

galia, kW

Kūlimo

būgno

skersmuo/

plotis, cm

Orientacinė

kaina. Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos,

Lt/ha

New Holland TC 5050 125 61/104 302000 1,15 259,85

Rostovo KG Acros 560 161 80/150 360000 1,85 234,22

Rostovo KG Vector 420 206 80/120 261000 1,4 232,31

Claas Avero 240 146 45/106 360000 1,3 270,60

Claas Lexion 530 217 60/142 742300 2,25 295,90

Claas Lexion 560 265 60/170 839800 2,60 292,81

Gomselmaš GS 812 su rapsų

priedu

154

80/120

260000

1,3

246,69

Biso Rapsų prietaisas

CX 100 2HT su

kombainu Avero

240

32800+

360000

1,3

319,76

Biso Rapsų prietaisas

CX 100 2HT su

kombainu Lexion

530

32800+

742300

2,25

324,31

Biso Kukurūzų

pjaunamoji Corn

power (6 eilių) su

kombainu Lexion

530

110500+

742300

2,65

317,40

Bobruiskselmaš Kukurūzų

kombainas KKP-

6 (šešių eilių)

114

630300

1,6

626,57

SIP Prikabinama

kukurūzų

burbuolių mašina

Tornado 40 EOL,

1 eilės

18

42780

0,35

351,0

SIP Prikabinama

kukurūzų

burbuolių mašina

Tornado 80, 2

eilių

35

77200

0,7

327,97

2.11. Žolinių pašarų dorojimo mašinos

37

Žolinių pašarų mašinas gamina beveik visos Europos sąjungos ir NVS šalys, tarp jų ir

Lietuva. Mašinų nomenklatūra yra didelė, todėl sudaromi mašinų kompleksai galimi įvairios galios

traktoriams (14 lentelė). Žemdirbiams, turintiems 0,6 traukos klasės traktorius, dėl nedidelio pašarų

kiekio (1-2 karvėms), nuosavomis mašinomis tiktų gaminti šieną: gaminamos šienapjovės, vartomieji

grėbliai ar vienos operacijos vartytuvai ir grėbliai, rinktuvinės priekabos su daliniu smulkinimu,

leidžiančiu lengvai tvarkyti šieną, ir maži ritininiai presai, kurių suformuoti pašaro ritiniai nesunkiai

sutvarkomi rankomis. Pageidaujantiems gaminti vytintos žolės silosą, teks papildomai pirkti mažų ritinių

vyniotuvą.

1,4 tonos traukos klasės traktorius turintiems žemdirbiams yra mašinos šieno gamybai

(šienapjovės, vartytuvai, grėbliai, ryšulių presai, formuojantys 25-30 kg masės ryšulis, rinktuvinės

priekabos šienui-šiaudams su daliniu masės smulkinimu). Pasirinkusiems vytintos žolės siloso gamybą

tranšėjose ar kaupuose yra tiekiamos rinktuvinės priekabos su 33 peilių smulkinimo įtaisu. Gaminti siloso

ritinius yra ritinių presai su žolės smulkinimu bei ritinių vyniotuvai.

3,0 t traukos klasės traktorių savininkams yra visos galimybės gaminti šieną, vytintos

žolės silosą tranšėjose arba ryšuliuose, apvyniotuose polimerine plėvele arba supresuotą į polimerines

žarnas, kas yra apie 1,5 karto pigiau. Yra mašinų kompleksai kukurūzų ar pieninės-vaškinės brandos javų

ar mišinių siloso gamybai. Ekonominiai skaičiavimai leidžia pasirinkti reikiamas mašinas:pakabinamus

lauko pašarų smulkintuvus, universalias savikroves priekabas ir kitą techniką.

38

14 lentelė. Kai kurie žolinių pašarų mašinų techniniai-ekonominiai rodikliai

Firma

Mašinos modelis

Darbinis

plotis, m

Masė, kg

Jungiamas su

traktoriumi arba

instaliuota galia,

kW

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos, Lt/ha

Radviliškio MG Dalginė šienapjovė RŠ-1,8 1,8 Agrokid 215 835 0,75 57,10

SIP Būgninė šienapjovė Roto 135 1,35 325 Agrokid 215 8290 0,95 56,45

SIP Būgninė šienapjovė Roto 220 2,2 490 TD 5050 16020 1,55 68,55

SIP Būgninė šienapjovė Drumcut 275 2,75 900 TD 5050 27010 1,95 62,96

SIP

Būgninė maigytuvinė šienapjovė Drumcut

275 FC

2,75

1090

TD 5050

35360

1,95

69,27

SIP

Diskinė šienapjovė Silvercut 300 2,9 790 TD 5050 29350 2,05 61,52

SIP

Diskinė maigytuvinė šienapjovė Silvercut

300 FC

2,9

1060

TD 5050

39360

2,05

68,65

SIP Diskinė šienapjovė Silvercut 900 8,69 1760 T 7. 200 102650 6,0 51,45

SIP Diskinė maigytuvinė šienapjovė Silvercut

800 FC

8,0

2200

T 7. 200

132590

5,6

63,30

SIP Vartomasis grėblys, transporterinis,

Favorit 270

2,7

290

Agrokid 210

9200

1,5

34,84

Rokiškio MG Vartomasis grėblys,mentinis, Dobilas 3 3,0 460 Agrokid 210 6600 1,65 30,4

SIP Vartytuvas Spider 400 4,0 330 Agrokid 210 11200 2,2 24,82

SIP Vartytuvas Spider 815 T 7,85 1400 TD 5050 39000 4,4 29,30

SIP Grėblys Star 400/11 4,0 550 Agrokid 210 17000 2,2 28,35

SIP Grėblys Star 600/20 6,2 1480 TD 5050

42400 3,5 37,51

Rokiškio MG Grėblys GVR-GB 6,0 900 TD 5050

15000 3,3 31,09

Pottinger Grėblys TOP 125 C 12,5 5950 TD 5050

176700 7,0 41,89

Wolagri Ritinių presas FW 500/2 (skersmuo 57 cm,

ilgis 67 cm)

460 Agrokid 210 28800 0,8 94,55

Unia group Ryšulių presas Z 511 1330 TD 5050 36950 1,4 90,33

39


Sipma Ritinių presas DF 120 1,4 (14 peilių

smulkintuvas)

2200

TD 5050

58800

1,4

109,9

SIP

Savikrovė priekaba Senator 17-9 (talpa 11,22

m3, 9 peiliai)

1700

Agrokid 210

46400

0,8

108,23

SIP Savikrovė priekaba Senator 28-9 (talpa 17,9

m3, 9 peiliai)

2000

TD 5050

50825

1,25

106,02

SIP Savikrovė priekaba Diplomat 36 (talpa 23

m3, 33 peiliai)

3900 TD 5050 106140 1,25 149,68

S Shuitemaker Savikrovė universali priekaba Rapid 300 S

(91 m3)

T 8.330

386700

3,4

153,97

Shuitemaker SSavikrovė universali priekaba Rapid 155 S

7200 T 7. 200

266730 2,5 138,32

Shuitemaker

Pjaustinio priekaba Siwa 240 S (talpa 40 m3)

6800

T 7. 200

155380

2,5

111,32

Strautmann Savikrovė priekaba Giga Vitesse III Duo

(talpa 40 m3)

7500 T 7. 200

217530 2,5 146,51

Fliegl Daugiafunkcinė priekaba ASW 258 (talpa 30

m3)

4600 T 7. 200

9200 2,0 103,67

Kemper Pakabinamas smulkintuvas C 3000 2350 T 7. 200

205550 1,7 187,75

Rostovo KG Savaeigis lauko pašarų smulkintuvas Don-

680 M

4,9 9400 213 kW 240000 2,0 190,57

Krone Savaeigis lauko pašarų smulkintuvas Krone

Big X 650

5,6 14200 459 kW 1578340 3,1 527,18

Unia Prikabinamas ritinių vyniotuvas Fala XL 1030 TD 5050 27930 1,4 82,66+plėvelė

115,49

AG-Bag Pjaustinio presas žarnoms G 6700 4500 TD 5050 219250 4 86,01+žarna

50,0

40

2.12. Bulvių , daržovių ir cukrinių runkelių technika

Pagrindiniai bulvių auginimo mašinų techniniai rodikliai pateikti 15 lentelėje. Nors įrodyta, kad

racionaliausiai bulves sodinti 0,9 m tarpežiais, tačiau daugeliui 0,6 t traukos klasės energetinių priemonių

nenumatytas ratų išplėtimas iki 1,8 m. Todėl mažos galios traktorių savininkams tenka rinktis mašinas

bulves auginti 0,75 m tarpueiliais, nors tai didina pažaliavusių bulvių iki 5 t/ha [60].

Daigintoms ankstyvoms ir labai ankstyvoms bulvėms sodinti italų firma „F. Spedo“ gamina

paprastas mašinas, kur gumbai į sodinimo aparatą tiekiami rankomis. Tokia mašina gera ekologinės

sistemos ūkiams, nes anksti sudygusių bulvių praktiškai nepuola ligos ir kenkėjai. Chemizuotos sistemos

ūkiams siūlomos daigintų bulvių sodinamosios TPA-PP2/D modifikacija su mineralinių trąšų įterpimo ir

beicavimo įtaisais.

Nedaigintiems gumbams sodinti minėta italų firma „F. Spedo“ gamina dviejų ežių sodinamąsias

SPA 2/A ekologiniams ūkiams ir modifikuotą mašiną su beicavimo ir lokalinio tręšimo įtaisais tradicinės

žemdirbystės sistemos ūkiams.

Žemės naudotojams, turintiems 1,4 t traukos klasės traktorius, daigintiems gumbams sodinti

lenkų gamintojai „Unia Group“ tiekia mašinas Kobra 2. Jos gaminamos dviejų modifikacijų:

ekologiniams ūkiams be mineralinių trąšų įtaiso ir tradicinės sistemos ūkiams su lokaliniu pilnos trąšų

normos įtaisu.

Pramoniniam bulvių auginimui Vokietijos firma „Grimme“ gamina nedaigintų gumbų

sodinamąsias 4 ir 8 ežioms. Modelis prikabinamosios sodinamosios GL 34 T gali būti komplektuojamas

su lokalinio tręšimo mineralinėmis trąšomis ir beicavimo įtaisais.

Gaminami bulvienojų smulkintuvai, skirti pašalinti juos prieš nuėmimą. Žinotina, kad juos

naudoti yra pigiau negu bulvienojus defoliuoti reglonu.

Bulvių derliaus nuėmimui gaminamos bulviakasės ir prikabinami bei savaeigiai kombainai.

Kasant bulviakasėmis būtini pagalbiniai rinkėjai, kas didina darbo sąnaudas apie 60-70 h/ha.

Ankstyvų bulvių derliui nuimti daugelio šalių gaminamos kasamosios su gumbų perrinkimo ir

taravimo įtaisais. Taip išvengiama bulvių luobelės pažeidimų, išsaugoma produkcijos prekinė išvaizda.

Prikabinami bulvių kombainai tiekiami vienos ir dviejų ežių. Vienos ežios kombainus geriau

naudoti atskirtiniam nuėmimui. Sukomplektuoti su gumbų rinktuvais ir surinkti derlių iš sampilų,

suformuotų su bulvių kasamąja RL 1700. Ši mašina kasa bulves iš dviejų ežių, bulvienojus numeta į

šoną., o gumbus supila į siaurą sampilą ant suvoluotos bulvienos. Gumbai pradžiūsta ant dirvos ir

surenkamos sausos bulvės.

Savaeigiai kombainai šalyje dar tik pradedami naudoti. Tačiau tai vienas iš brangiausių bulvių

derliaus nuėmimo būdų.

Bulvių auginimo ir nuėmimo techniką gamina NVS ir ES šalys. Pigesnės yra NVS ir Centrinės

Europos gamybos mašinos. Tačiau modernias mašinas tenka pirkti tik iš Vakarų Europos, kur gaminamos

bulviasodės su lokalinio tręšimo ir beicavimo įtaisais (derlingumo priedas iki 4 t šakniagumbių iš ha [56]

bei kasamąsias, pilančias derlių į siauras sampilas ir leidžiančias taikyti pigesnį atskirtinį būdą.

Lauko daržoves augina 65,5 procento šalies žemės naudotojų, tačiau jų vidutiniškai 2010 metais

ūkininkai augino 0,3 ha, o žemės ūkio bendrovės ir įmonės –po 8,3 ha. Todėl apskaičiuoti rodikliai tik

pagrindinėms mašinoms: sėjamosioms, daigiasodėms ir nuėmimo technikai.

Cukriniai runkeliai dabar dažniausiai nuimami kombainais, todėl apskaičiuoti naujo Franz Kleine

firmos kombaino Beetliner Compact techniniai –ekonominiai rodikliai.

41

15 lentelė. Kai kurių bulvių, daržovių ir cukrinių runkelių mašinų techniniai-ekonominiai rodikliai

Firma

Mašinos modelis

Darbinis

plotis, m

Masė,

kg

Jungiamas su

traktoriumi arba

instaliuota galia,

kW

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos,

Lt/ha

Remprodex

Kauptuvas-vagotuvas UFO 97/1 1,50 420 Agrokid 210 6910 0,6 91,72

F. Spedo

Kauptuvas-vagotuvas VB2F/7,5 1,50 480 Agrokid 210 14780 0,6 112,39

Remprodex

Kauptuvas-vagotuvas UFO 97/4 3,60 700 TD 5050 11900 1,4 75,76

Grimme Kauptuvas-vagotuvas GH 4 3,60 800 TD 5050 23010 1,4 89,94

F. Spedo Bulviasodė TPA-PP2/D (daigintoms bulvėms) 1,5

210

Agrokid 210

10050

0,2

391,95

F. Spedo Bulviasodė TPA-PP2/D su tręšimu ir

beicavimu (daigintoms bulvėms)

1,5

240

Agrokid 210

14020

0,2

433,50

F. Spedo Bulviasodė SPA 2/A 1,5 430 Agrokid 210 20940 0,4 211,79

F. Spedo Bulviasodė SPA 2/A su tręšimu ir

beicavimu

1,5 480 Agrokid 210

29740 0,4 259,34

Unia group Daigintų gumbų bulviasodė Kora 2 1,8 420 TD 5050 17090 0,4 344,88

Unia group Daigintų gumbų bulviasodė Kora 2 su tręšimo

įtaisu

1,8 420 TD 5050 19440 0,4 350,95

Grimme Bulviasodė GL 34 TE (bunkeris 1,7 t) 3,60 TD 5050 73930 0,8 297,05

Grimme Bulviasodė GL 34 TE (su beicuotuvu ir

tręštuvu) bunkeris 3 t

3,60

2350

T 5050

129720

1,0

355,31

Lidselmaš

Bulviasodė L-207 (bunkeris 1,2 t) 3,60 1900 TD 5050 16020 0,7 168,04

Grimme

Bulviasodė GL 38 T

7,20

4200

TD 5050

217665

2,0

304,37

Grimme

Bulvienojų smulkintuvas KS 3600

3,6

1100

TD 5050

30700

2,5

49,9

42

15 lentelės tęsinys Lidselmaš Bulviakasė L 651 0,75 400 Agrokid 210 5120 0,15 862,8

Unia group Bulviakasė Wega 1600 1,8 680 TD 5050 14330 0,36 853,8

Grimme Bulviakasė (gumbai pilami į sampilas) RL

1700

1,8 TD 5050

92880 0,5 426,7

Krukowiak Bulviakasė su perrinkimo ir taravimo įtaisais

Pyrus II

0,75 1100 Agrokid 210

25944 0,1 1034,9

F. Spedo

Bulviakasė su perrinkimo ir taravimo įtaisais

Junior SRPA 1/J

0,75

840

Agrokid 210

38150

0,1

1190,6

Grimme

Kombainas SE 85-55

0,90

5100

TD 5050

242320

0,18

2444,67

Grimme Kombainas SE 85-55 su gumbu rinktuvu

1,80

5100

TD 5050

268300

0,45

1666,0

Grimme Kombainas SE 170 UB

1,80

1700 T 7.200

420170 0,36 2063,52

Dewulf Savaeigis kombainas RS 3060 1,80 18000 245 kW 966800 0,44 3573,55

Harrain Savaeigis kombainas Quatro 600 3,60 30000 441 kW 1450200 0,90 2658,52

Unia group Daržovių sėjamoji (4 eilių) Kruk B2 0,8-2,8 152 Agrokid 210

10010 0,18 402,86

Krukowiak Daigiasodė Planta S 240/1 1,4 160 Agrokid 210

2555 0,12 526,67

Unia group Daržovių sėjamoji (8 eilių) Kruk B2 1,6-4,2 232 TD 5050 17610 0,32 429,16

Krukowiak Daigiasodė Planta S 240 2,8 310 TD 5050 4875 0,24 525,95

Krukowiak Svogūnų kasamoji Z-653/1 1,5 800 TD 5050 10065 0,7 140,57

Krukowiak Svogūnų sampilų rinktuvas Z-437 1,5 1180 TD 5050 26020 0,7 179,35

Franz Kleine Savaeigis runkelių kombainas Bee

tliner Compact

2,7 1137700 2,0 493,13

43

3. MAŠINŲ KOMPLEKSAI AUGALININKYSTEI MECHANIZUOTI

3.1. Mašinos ūkininkams, turintiems iki 10 ha ariamos žemės

Europoje priimta, kad iki 2 ha ariamos žemės ploto turintiems naudotojams darbams

mechanizuoti rekomenduojama mini traktoriai ir motoblokai, kurių galia yra iki 10 AG [9]. Tik

savininkams, turintiems virš 2-3 ha pasėlių (žemės ūkio paskirties žemėnaudos plotas virš 2,75 ha)

rekomenduojama pirkti traktorių.

2010 m. žemės ūkio surašymo duomenimis šalyje buvo 181904 žemės naudotojai, turintys vieną

ar daugiau hektarų naudmenų. Iš jų ūkininkų, turinčių 2-10 ha ariamos žemės buvo 67560 ūkininkų. Šios

grupės ūkininkams vertėtų įsigyti nedidelės galios 0,6 tonų traukos klasės traktorius, kurie tiekiami iš

Italijos, Vokietijos, Korėjos, Japonijos, Kinijos, Lenkijos bei NVS ir kitų šalių. Tai T 3010 (New

Holland), Agrokid 210 (Deutz-Fahr), 3520 (John Deere), 1352 H (Massey Ferguson), L 3200 (Kubota).

GM 40 (McCormik), Mistral 40 (Landini), TH 4365 AHL (Iseki), R1.35DT (Lamborghini) ir kt.

Paskutiniais žemės ūkio surašymo duomenimis, ūkininkai ir šeimos ūkiai augina daug įvairiausių

žemės ūkio augalų. Didžiausias žemės naudotojų skaičius– 71,9 proc. augina bulves. Lauko daržoves

augina 65,5 proc. ūkininkų, javus–58,7 proc. daugiametes žoles–51,7 proc. Kitų augalų kultivuojama

nedaugelyje ūkių: ankštinių augalų–4,7 proc., cukrinių runkelių–0,47 proc., žieminių rapsų–1,5 proc.,

vasarinių rapsų –2,9 proc. Tad be bendros paskirties mašinų daugiausiai nagrinėjamos javų, bulvių,

daržovių ir pašarų ruošimo techninės priemonės.

16 lentelėje pateiktos žemės ūkio mašinos nedideliems ūkiams, turintiems 0,6 tonų traukos klasės

traktorius.

Tradicinės (chemizuotos) žemdirbystės sistemos žemės naudotojams rekomenduojamos mašinos,

kurios leidžia technologines operacijas atlikti pagal agrotechnikos reikalavimus. Tai apverčiamieji plūgai,

tolygaus skleidimo trąšų ir kalkių sėjamosios, aukšto techninio lygio priešsėjinio dirvos dirbimo padargai,

kombinuotosios su pilnos mineralinių trąšų įterpimo normos įrenginiais sėjamosios ir bulviasodės,

šienavimo mašinos, pievų ir ganyklų akėčios ir lygūs volai, vartomieji grėbliai ir sąvalkų rinkimo

priekabos, leidžiančios gauti aukštos kokybės pašarus. Pesticidams purkšti įrenginiai su papildomu oro

srautu negaminami 0,6 t traukos klasės traktoriams, todėl racionaliau samdyti gerą purkštuvą arba pirkti

tradicinį hidraulinį purkštuvą.

Bulves auginti rekomenduojama sudaigintais gumbais. Nuimti derlių galima paprastomis

bulviakasėmis ar mašinomis su perrinkimo ir taravimo į maišus ar konteinerius (dėžes) įtaisu, kas svarbu

ruošiant realizacijai ankstyvųjų veislių produkciją.

Ekologinių ūkių pasėlių apsaugai nuo piktžolių siūloma ražienas skusti verstuviniais,

apverčiamaisiais plūgais, įsigyti pigias išcentrines sėjamąsias tarpiniams augalams (įsėliams ir posėliams)

auginti naudoti akėčias su lanksčiaisiais virbalais.Dirvų derlingumui didinti be tarpinių augalų naudotinos

kalkių sėjamosios, o mažinant bulvėms daromų ligų ar kenkėjų žąlą, auginti šiuos augalus ant anksčiau

suformuotos ežios sudaigintais gumbais.

Kitos žemės ūkio mašinos tinka visų žemdirbystės sistemų ūkiams.

44

16 lentelė. Mašinos žemės naudotojams, turintiems iki 10 ha ariamos (energetinė priemonė–0,6 tonos traukos klasės)

Darbai

Mašinos

Analogo gamintojas

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos

Lt/ha ar Lt/h

Žemdirbystės sistema

tradicinė ekologinė

Vežimas

Priekaba PSM-2,5 Minskagromaš 8620 - 50,45Lt/h + +

Priekaba-mėšlakratė N226/1 Pol-mot Warfama 13300 - 59,31 Lt/ha + +

Ražienų skutimas

Apverčiamasis plūgas LVH-2 Ovlac 24430 0,72 92,44 Lt/ha + +

Sukusis stačiaašis kultivatorius

DL-W 1300

Maschio 17250 0,93 74,19 Lt/ha +

Arimas Apverčiamasis plūgas LVH-2 Ovlac 24430 0,42 158,48 Lt/ha + +

Kalkinimas, mineralinių

trąšų skleidimas, sėja

Trąšų ir kalkių sėjamoji UKS

300

Rauch 15150 2,1 26,47 Lt/ha + +

Priešsėjinis dirbimas


DL-W 1300 (visoms dirvoms

ir visiems augalams)

Maschio 17250 0,93 74,19 Lt/ha + +

Tikslusis kultivatorius Kulti-

dan 2,2 (lengvoms dirvoms,

grūdiniams augalams)

He-Va 8290 1,54 37,05 Lt/ha + +

Sėja

Kombinuota pakabinama

sėjamoji UD 2000 K

IrTem 12000 1,1 52,98 Lt/ha +

Pakabinama sėjamoji UD 2000 IrTem 10000 1,2 46,30 Lt/ha +

Įsėlių ir posėlių sėja Išcentrinė sėjamoji ES 10 M1

Gali būti keičiama sėjamąja

UKS 300

APV 3120 14,4 3,17 Lt/ha + +

Posėlių sėja, kartu akėjant Išcentrinė sėjamoji ES 10 M1

su pasėlių akėčiomis APV 500

APV 3120+12550 3,5 17,76 LT/ha + +

Pasėlių akėjimas Akėčios su lanksčiais virbalais

APV 500

APV 12550 3,5 16,5 Lt/ha + +

Pasėlių purškimas Purkštuvas Pilmet 412, 400/12 Unia 6390 3,0 16,09 Lt/ha +

45

16 lentelės tęsinys Biologinis insekticidų

purškimas

Purkštuvas su papildomu oro

srautu AirBos 100/18

(nuomojamas)

Danfoil 179550 6,8 40,98 Lt/ha +

Pievų ganyklų akėjimas Pievų akėčios 1600 Mandam 3110 2,8 16,40 Lt/ha + +

Pievų, ganyklų ir

žiemkenčių volavimas

Lygūs volai Robust 150 K Saphir 4690 1,05 44,99 Lt/ha + +

Žolės pjovimas Dalginė šienapjovė RŠ-1,8 Radviliškio MG 835 0,75 57,10 Lt/ha + +

Šieno vartymas ir grėbimas Vartomasis grėblys Dobilas-3 Rokiškio MG 6600 1,65 30,4 Lt/ha + +

Šieno ir šiaudų rinkimas ir

transportavimas

Savikrovė priekaba Senator

17-9

SIP 46400 0,8 108,23 Lt/ha + +

Šieno ar šiaudų presavimas Ritinių presas FW 500/2 Wolargi 28800 0,8 94,55 Lt/ha + +

Ežių formavimas, bulvių

kaupimas

Kauptuvas-vagotuvas UFO

97/1

Remprodex 6910 0,6 91,72 LT/ha + +

Daigintų bulvių sodinimas Bulviasodė TPA-PP2/D F.Spedo 10050 0,2 391,95 Lt/ha +

Daigintų bulvių sodinimas Bulviasodė TPA-PP2/D su

tręšimu ir beicavimu

F.Spedo 14020 0,2 433,50 LT/ha +

Bulvių sodinimas Bulviasodė SPA 2/A F.Spedo 20940 0,4 211,79 Lt/ha +

Bulvių sodinimas Bulviasodė SPA 2/A su

tręšimu ir beicavimu

F.Spedo 29740 0,4 259,34 Lt/ha +

Bulvių nuėmimas

Bulviakasė L 651 Lidselmaš 5120 0,15 862,8 Lt/ha + +

Bulviakasė su perrinkimo ir

taravimo įtaisais Pyrus II

Krukowiak 25944 0,1 1034,9 Lt/ha + +

Daržovių sėja Sėjamoji Kruk B2 (keturių

eilių)

Unia 10010 0,18 402,86 Lt/ha + +

Daržovių sodinimas Daigiasodė Planta S 240/1

(dvieilė)

Krukowiak 2555 0,12 526,67 Lt/ha + +

46

3.2. Mašinos 10-30 ha dydžio ūkiams

Lietuvos Respublikos 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis šalyje buvo 16763

ūkiai, turintys 10-30 ha ariamos dirvos. Pagal priimtus normatyvus jiems geriausiai tinka 1,4 t traukos

klasės traktoriai (galia 50-105 AG). Šios traukos klasės traktorių gaminama daugiausia: iš Vokietijoje

2012 m. siūlomų modelių (nuo 11 iki 615 AG galios), 1,4 t traukos energetinės priemonės sudaro apie

pusę siūlomų mašinų. Lietuvoje šios galios traktoriai perkami iš Vokietijos, Austrijos, Baltarusijos,

Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Italijos ir kitų šalių.

17 lentelėje pateikti žemės ūkio mašinų kompleksai mišrios gamybos nespecializuotiems ūkiams,

kurie taiko tradicinės (chemizuotos) ir ekologinės žemdirbystės sistemas. Mašinų junginių darbo valandos

ar tiesioginės išlaidos apskaičiuotos su traktoriumi TD 5050 (galia 70 kW). Kai kurias specialios

paskirties mašinas (daržovių sėjamosios, daigasodės) siūloma pirkti priklausomai nuo plotų ir žemės

naudotojų finansinės padėties.

Į 17 lentelę įtrauktos tik tos mašinos, kurios gerai tenkina dabartinius agrotechninius reikalavimus

ir sudaro galimybes gauti aukštesnius žemės ūkio augalų derlingumus: verstuvinius skutikus,

apverčiamuosius plūgus, tolygaus skleidimo mineralinių trąšų ir kalkių barstomąsias, tiksliuosius

kultivatorius, sėjamąsias ir bulviasodes su lokalinio mineralinių trąšų pilnos normos įterpimo įtaisais.

Ekologinės žemdirbystės sistemos ūkininkams, kuriems ribojamas mineralinių trąšų naudojimas,

numatytos mašinos tarpinių augalų (posėliams ir įsėliams) sėjai, paprastos sėjamosios, daigintų bulvių

sodinamosios be beicavimo ir trąšų įterpimo įtaisų, kalkinimo mašinos.

Nedideliems ūkiams, turintiems tik vieną energetinę priemonę, gaminti silosą yra sudėtinga.

Todėl paprasčiau yra gaminti aukštos kokybės šieną. Tam 17 lentelėje numatytos šienapjovės su

mechaniniais žolės apdorojimo įtaisais, vartytuvai, mentiniai rotoriniai grėbliai. Šieno sąvalkų rinkimui

numatytas presavimas į stačiakampius ryšulis arba rinktuvinės priekabos su daliniu smulkinimu.

Ūkininkams, norintiems gaminti vytintos žolės silosą, teks samdyti ritinių presą su smulkinimo įtaisu ir

ritinių vyniotuvą, nors pigiausios šio tipo mašinos–lenkiškas ritinių presas, gaminamas gamybiniame

susivienijime Unia group DF 1,8 dd kainuoja 62500 Lt, o ritinių vyniotuvas Fala XL Premium – 41090 Lt

(iš viso 103590 Lt), tai yra daugiau už šienapjovės, vartytuvo ir grėblio kainą.

47

17 lentelė. Mašinos žemės naudotojams, turintiems iki 10-30 ha ariamos (energetinė priemonė–1,4 tonos traukos klasės)

Darbai

Mašinos

Analogo gamintojas

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos

Lt/ha ar Lt/h



Krova Montuojamas krautuvas

TUR-4

Pol-mot TUR 15527 - 96,58 Lt/h + +

Vežimas

Priekaba T 672 Pronar 34770 - 113,16 Lt/h + +

Daugiafunkcinė priekaba ASW

110

Fliegl 64000 - 121,88 Lt/h + +

Daugiafunkcinė priekaba ASW

110 su organinių trąšų

kratytuvu

Fliegl

120000

-

197,88 Lt/h

+

+

Ražienų skutimas

Verstuvinis skutikas VM 3500 Vieskan Metalli 24000 2,8 56,69 Lt/ha +


Bravo 2000

Maschio 23255 1,4 85,54 Lt/ha +

Ražienų skutimas,

volavimas ir posėlių sėja

Plūgas skutikas Ecomat 5 su

arimo volu Pakomat ir

sėjamąja KS-4

Kverneland 55270+

31800+

2730

2,0

94,71 Lt/ha

+ +

Lygus arimas

Plūgas-skutikas Ecomat 5

(grūdiniams augalams)

Kverneland 55270 0,98 148,08 Lt/ha + +

Plūgas apverčiamąsis LVH-3

(visiems augalams)

Ovlac 30860 0,7 171,19 Lt/ha + +

Kalkinimas, mineralinių

trąšų skleidimas

Trąšų ir kalkių sėjamoji ZG-B

5500

Amazonen-Werke 110000 7,0 26,62 Lt/ha + +

Tręšimas mineralinėmis

trąšomis

Pneumatinė trąšų sėjamoji SU-

12-01

Lidagropromaš 9860 8,4 16,46 Lt/ha +

Priešsėjinis dirvos dirbimas


Bravo 2000 (visoms

kultūroms, visų tipų dirvoms)

Maschio 23255 1,4 85,54 Lt/ha + +

Tikslusis kultivatorius

Vyturys-3 (vidutinėms

dirvoms grūdiniams augalams)

Rokiškio MG 17550 2,1 56,48 Lt/ha + +

48


Darbai

Mašinos

Analogo

gamintojas

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos

Lt/ha ar Lt/h



Sėja

Kombinuota pakabinama

sėjamoji UD 3500 K

IrTem 20000 1,9 57,55 Lt/ha +

Prikabinama sėjamoji Mazur Unia group 52500 3,6 46,08 Lt/ha +

Posėlinių augalų sėja kartu

akėjant

Išcentrinė sėjamoji ES 100 M1

su pasėlių akėčiomis APV

1500

APV 3100+50720 10,50 14,67 Lt/ha + +

Įsėlinių augalų sėja Išcentrinė sėjamoji ES 100 M1 APV 3120 14,4 6,03 Lt/ha + +

Pasėlių akėjimas Akėčios su lanksčiais virbalais

APV 1500

APV 50720 10,50 14,25 Lt/ha + +

Cheminių ir biologinių

pesticidų purškimas

Purkštuvas su papildomu oro

srautu AirBos 1000/18,

pakabinamas

Danfoil 179550 6,8 40,98 Lt/ha + +

Pievų ir ganyklų akėjimas Pievų akėčios 1630 Mandam 8080 5,6 16,87 Lt/ha + +

Pievų, ganyklų ir

žiemkenčių volavimas

Lygūs volai Mors 3302 Expom 14330 1,75 54,22 Lt/h + +

Žolės pjovimas Diskinė maigytuvinė

šienapjovė Silvercut 310 PC

SIP 39360 2,05 68,65 LT/ha + +

Pradalgių vartytuvas Vartytuvas Spider 815 T SIP 39000 4,4 29,30 Lt/ha + +

Šieno grėbimas Grėblys GVR-6B Rokiškio MG 15000 3,3 31,09 Lt/ha + +

Šieno (šiaudų) sąvalkų

rinkimas

Savikrovė priekaba Senator

28-9

SIP 30825 1,25 106,02 Lt/ha + +

Šieno (šiaudų) presavimas Ryšulių presas Z 511 Unia group 36950 1,4 90,33 Lt/ha + +

Ežių formavimas Kauptuvas-vagotuvas UFO

97/4

Remprodex 11900 1,4 75,76 Lt/ha + +

49


Daigintų bulvių sodinimas

Daigintų bulvių sodinamoji

Kora 2

Unia group 17090 0,4 344,88 Lt/ha +

Daigintų bulvių sodinamoji

Kora 2 su tręšimu

Unia group 19440 0,4 350,95 Lt/ha +

Bulvių sodinimas

Bulviasodė GL 34 TE

(bunkeris 1,7 t)

Grimme 73930 0,8 297,05 Lt/ha +

Bulviasodė GL 34 TE su

beicuotuvu ir tręštuvu

(bunkeris 3 t)

Grimme

129720

1,0

355,31 Lt/ha

+

Bulvių kasimas Bulviakasė Wega 1600 Unia group 14330 0,36 853,8 Lt/ha + +

Daržovių sėja Daržovių sėjamoji Kruk B4 (8

eilių)

Unia group 17610 0,32 429,16 Lt/ha + +

Daržovių sodinimas Daigiasodė Planta S 240 Krukowiak 4875 0,24 525,95 Lt/ha + +

50

3.3. Technika žemdirbiams, naudojantiems 30-50 ha arimų

Lyginant 2003 ir 2010 m. Lietuvos Respublikos visuotinio žemės ūkio surašymo duomenis,

šalyje mažėja ūkių skaičius ir didėja valdomos žemės plotai. Ūkių, valdančių 30-50 ha ariamos, per

minėtą laikotarpį padidėjo 1,84 karto ir 2010 m. sudarė 4313 valdų. Jų bendras pasėlių plotas yra 168700

ha (vidutiniškai 39,1 ha).

Remiantis užsienio valstybių patirtimi ir galiojančiomis rekomendacijomis, 30-50 ha ariamos

valdantiems žemėnaudos naudotojams tikslinga įsigyti du traktorius: vieną 1,4 tonos ir vieną 0,6 tonos

traukos klasių. Tai leistų pasirinkti mašinas pagal geresnius ekonominius rodiklius (18 lentelė).

Krovos darbams tikslinga įsigyti frontalinį montuojamą krautuvą, kurio keliamoji galia virš

vienos tonos. Numatytos dvi traktorinės priekabos: daugiafunkcinė 1,4 t traukos klasės energetinei

priemonei, tinkanti vežti įvairius krovinius ir skleisti organines trąšas, ir paprasta savivartė priekaba 0,6

tonų traukos klasės traktoriui vežti į laukus sėklas, trąšas, pesticidus ir kt.

Dirvos dirbimo mašinos yra taikomos ariminėms technologijoms, nes minimalaus ir nulinio

dirvos dirbimo mašinos gaminamos traktoriams, kurių galia 150 AG ar didesnė.

Siūlomos tokios mašinos, kurios užtikrina tinkamą technologinių operacijų atlikimą: verstuviniai

skutikai, lygaus arimo apverčiamieji plūgai, tikslaus purenimo kultivatoriai, chemizuotiems ūkiams–

kombinuotos sėjamosios ir sodinamosios su pilnos trąšų normos įterpimo įtaisais, purkštuvai su

papildomu oro srautu, mašinos pasėliniams ir įsėliniams augalams įsėti, pievų ir ganyklų priežiūros

padargai, tolygaus kalkių ir trąšų skleidimo mašinos.

Žolinių pašarų gamybai numatytas kompleksas šienui ir vytintos žolės silosui, jei turima

savikrovė priekaba su žolės smulkinimo įtaisu.

51

18 lentelė.Mašinos 30-50 ha ariamos žemėnaudos savininkams (energetinės priemonės 0,6 ir 1,4 t traukos klasių)

Darbai

Mašinos

Jungiama su

traktoriumi

Analogo gamintojas

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos

Lt/ha ar Lt/h



Krova Montuojamas

krautuvas

TUR-4

TD 5050 Pol-mot TUR 15527 - 96,58 Lt/ha + +

Vežimas

Daugiafunkcinė

priekaba ASW 110

TD 5050 Fliegel 64000 - 121,16 Lt/h + +

Daugiafunkcinė

priekaba ASW 110

su organinių trąšų

kratytuvu

TD 5050 Fliegel 120000 - 197,88 Lt/h + +

Priekaba PSM-2,5 Agrokid 210 Minskagroprommaš 8620 - 50,45 Lt/h + +

Ražienų skutimas

Verstuvinis skutikas

VM 3500

TD 5050 Vieskan Metalli 24000 2,8 56,69 Lt/ha +

Sukusis stačiaašis

kultivatorius Bravo

2000

TD 5050 Maschio 23255 1,4 85,54 Lt/ha +

Ražienų skutimas,

volavimas ir

posėlių sėja

Plūgas- skutikas

Ecomat 5 su arimo

volu Pakomat ir

sėjamąja KS-4

TD 5050 Kverneland 55270+318

00+2730

2,0 94,71 Lt/ha + +

Lygus arimas

Apverčiamąsis

plūgas LVH-3

(visiems augalams)

TD 5050 Ovlac 30860 0,7 171,19 LT/ha + +

Plūgas-skutikas

Ecomat 5

TD 5050 Kverneland 55270 0,98 148,08 Lt/ha + +

Kalkinimas

(tręšimas

mineralinėmis

trąšomis)

Trąšų ir kalkių

sėjamoji UKS-300

Agrokid 210 Rauch 15150 2,1 26,47 Lt/ha + +

52


Tręšimas

mineralinėmis

trąšomis

Pneumatinė trąšų

sėjamoji SU-12-10

TD 5050 Lidagrommaš 9860 8,4 16,46 Lt/ha +

Priešsėjinis dirvos

dirbimas

Tikslusis

kultivatorius

Vyturys-3 (lengvoms

dirvoms, grūdiniams

augalams)

TD 5050 Rokiškio MG 17550 2,1 54,48 Lt/ha + +


kultivatorius Bravo

2000 (visiems

augalams, visoms

dirvoms)

TD 5050 Maschio 23255 1,4 85,54 Lt/ha + +

Sėja

Kombinuota

pakabinama sėjamoji

UD 3500 K

TD 5050 IrTem 20000 1,9 57,51 Lt/ha +

Prikabinama

sėjamoji Mazur

TD 5050 Unia group 52500 3,6 46,08 Lt/ha +

Tarpinių kultūrų

sėja

Išcentrinė sėjamoji

ES 100 M1

Agrokid 210 APV 3120 14,4 3,17 Lt/h + +

Posėlinių augalų

sėja kartu akėjant


ES 100 M1 su

pasėlių akėčiomis

APV 500

Agrokid 210 APV 3120+

12550

3,5 17,76 Lt/ha + +

Pasėlių akėjimas Akėčios su

lanksčiais virbalais

APV 500

Agrokid 210 APV 12550 3,5 16,50 Lt/ha + +

Cheminių ir

biologinių

pesticidų

purškimas

Purkštuvas su

papildomu oro

srautu AirBos

1000/18,

pakabinamas

TD 5050 Danfoil 179550 6,8 40,98 Lt/ha + +

Pievų, ganyklų

akėjimas

Pievų akėčios 1600 Agrokid 210 Mandam 3110 2,8 16,40 Lt/ha + +

53


Pievų, ganyklų ir

žiemkenčių

akėjimas

Lygūs volai Robust

150 K

Agrokid 210 Saphir 4690 1,05 44,99 Lt/ha + +


šienapjovė Silvercut

310 PC

TD 5050 SIP 39360 2,05 68,65 LT/ha + +

Žolės vartytuvas Vartytuvas Spider

400

Agrokid 210 SIP 200 2,2 24,82 Lt/ha + +

Žolės grėbimas Grėblys Dobilas 3 Agrokid 210 Rokiškio MG 6600 1,65 30,4 Lt/ha + +

Šieno (šiaudų)

presavimas

Ryšulių presas Z 511 TD 5050 Unia group 36950 1,4 90,33 Lt/ha + +

Ritinių presas FW

500/Z

Agrokid 210 Wolargi 28800 0,8 94,55 Lt/ha + +

Šieno (šiaudų)

sąvalkų rinkimas

ir transportavimas

Savikrovė priekaba

Senator 17-9

Agrokid 210 SIP 46400 0,8 108,23 Lt/ha + +

Savikrovė priekaba

Senator 28-9

TD 5050 SIP 50825 1,25 106,02 Lt/ha + +

Vytintos žolės

rinkimas ir

vežimas

Savikrovė priekaba

Diplomat 36

TD 5050 SIP 106140 1,25 149,68 Lt/ha + +

Ežių formavimas Kauptuvas-

vagotuvas UFO 97/4

TD 5050 Remprodex 11900 1,4 75,76 Lt/ha + +

Daigintų bulvių

sodinimas

Daigintų bulvių

sodinamoji Kora 2


Daigintų bulvių

sodinamoji Kora 2

su tręšimu


Bulvių sodinimas Bulviasodė L- 207 TD 5050 Lidselmaš 16020 0,7 168,04 +

54


Bulvių kasimas

Bulviakasė Wega

1600

TD 5050 Unia group 19330 0,36 853,8 Lt/ha + +

Bulviakasė su

perrinkimo ir

taravimo įtaisu Pyrus

II

Agrokid 210

Krukowiak

25944

0,1

1034,9 Lt/ha

+

+

Daržovių sėja Daržovių sėjamoji

Kruk B2

Agrokid 210 Unia group 10010 0,18 402,06 Lt/ha + +

Daržovių

sodinimas

Daigiasodė Planta S

241

Agrokid 210 Krukowiak 2555 0,12 526,67 Lt/ha + +

55

3.4. Mechanizavimo priemonės ūkiams, turintiems 50-100 ha pasėlių

Iki 1940 m. Lietuvoje buvo 5660 ūkių, kurie valdė 50-100 ha žemės [64]. Visuotinio 2010 m.

žemės ūkio surašymo duomenimis nustatyta, kad dabar šalyje yra 3678 panašaus dydžio ūkiai. Per 2003-

2010 metų laikotarpį 50-100 ha pasėlių turinčių ūkių padaugėjo daugiau kaip 2 kartus. Vidutinis pasėlių

laukų dydis šios grupės ūkiuose yra 68,1 ha arba 80 ha žemės ūkio naudmenų. Tai prilygsta Anglijos

vidutiniam ūkiui (78,6 ha) [65]. Šios grupės žemės naudotojai turi būtiną techniką ir dažniausiai ją

nuomoja kaimyniniams ūkiams.

Pagal galiojančias rekomendacijas 50-100 ha pasėlių turintiems ūkiams reikalingas vienas 3 t

traukos klasės traktorius ir vienas-du 1,4 t traukos klasės traktoriai. Rekomendacijos grindžiamos tuo, kad

vidutinės 30 kN traukos energetinė priemonė gali būti jungiama su kombinuotosiomis mašinomis kelioms

technologinėms operacijoms atlikti.

3 t traukos klasės traktorius gamina daugelyje šalių. Vokietijoje siūloma per 120 mašinų modelių,

gaminamų Anglijoje, Suomijoje, Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Baltarusijoje. Šios šalies

žemdirbiai be šio galingumo traktorių gali įsigyti lenkiškų, rusiškų ir ukrainietiškų energetinių priemonių.

19 lentelėje pateikiamas rekomenduojamų žemės ūkio mašinų sąrašas. Technikos darbo valandos

arba atliekamų darbų tiesioginės išlaidos apskaičiuotos mašinas jungiant su New Holland firmos

traktoriais T 7.200 (114 kW)ir TD 5050 (70 kW).

Ražienų skutimo ir arimo bei priešsėjinio arimo mašinas siūloma rinktis nuo auginamų augalų

rūšies. Jei ūkis yra javų-rapsų specializacijos, geriausiai pirkti plūgą-skutiką Ecomet 8 su arimų volu ir

tiksliuoju kultivatoriumi Vyturys 7,5. Jis tinkamai nuskus ražienas (esant reikalui įsės pasėlinius augalus)

ir vėliau suars ir paruoš sėjai dirvas. Hektaro įdirbimo išlaidos bus 289,54 (107,48+137,4+44,65) Lt/ha.

Jei auginsime šakniagumbius ar šakniavaisius, norint suarti dirvas giliai (25 cm), geriau pirkti verstuvinį

skutiką VM 6000 (su lyginimo lenta ir išcentrine sėjamąja KS-4) ir lygaus arimo plūgą LB-150 ir sukųjį

stačiaašį kultivatorių. Skutimo bei arimo ir priešsėjinio dirbimo tiesioginės išlaidos bus 349,49

(81,50+153,49+114,50) Lt/ha. Tradicinės žemdirbystės ūkiams galimas supaprastintas mašinų

kompleksas-sukusis stačiaašis kultivatorius (skutimui ir priešsėjiniam dirbimui) ir lygaus arimo plūgas.

Nors kompleksinė dirvos dirbimo kaina bus didesnė–382,49 (114,5+153,49+114,5) Lt/ha, tačiau sumažės

investicijų išlaidos (nereikės pirkti verstuvinio skutiko). Šis kompleksas tiks visiems augalams, visų tipų

dirvoms.

Chemizuotos sistemos ūkiai, nusipirkę universalią kombinuotą sėjamąją MSC 4000+, gali taikyti

žieminiams augalams bearimį auginimo būdą, tuo pačiu sutaupydami išlaidas arimui (137,41-153,49

Lt/ha) ir priešsėjiniam dirvos dirbimui (44,64-114,50 Lt/ha).

Žolinių pašarų gamybai be maigytuvinių šienapjovių ir vartytuvų įtraukta savikrovė priekaba

Rapid 155 S, tinkanti ir šieno, ir vytintos žolės siloso gamybai. Tačiau ši mašina bus tinkamai panaudota,

surenkant didesnes sangrėbas, todėl rekomenduojami grėbliai, kurių darbinis plotis 12 m.

Javų ir rapsų nuėmimui dalis ūkių perka kombainus. Jei žemės naudotojas savo grūdus naudoja ir

sėklai, geriau tinka vokiečių firmos kombainas Avero 240. Nuimant prekinius grūdus, kur mikro

pažeidimai nevertinami, pigiau pirkti Baltarusijos firmos Gomselmaš pigų kombainą GS 812, kuris

komplektuojamas su rapsų nuėmimo prietaisu. Tai leidžia sutaupyti 24 Lt/ha nuimant javus arba 73 Lt/ha

nuimant rapsus bei sumažinti investiciją nuėmimo technikai apie 1,5 karto.

Kitos bulvių auginimo mašinos–vagotuvai-kauptuvai ir bulviasodės tinka visiems žemdirbiams,

turintiems 1,4 t traukos klasės traktorius. Auginantiems 10-12 ha ir daugiau bulvių, tikslinga pirkti

prikabinamą kombainą SE 85-65.

56

19 lentelė. Žemės ūkio mašinos ūkiams, turintiems 50-100 ha ariamos (energetinės priemonės 3,0 ir 1,4 t traukos klasių)

Darbai

Mašinos

Jungiama su

traktoriumi

Analogo gamintojas

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos

Lt/ha ar Lt/h


chemizuota ekologinė

Krova Montuojamas

krautuvas

TUR-4

TD 5050 Pol-mot TUR 15527 - 96,58 Lt/h + +

Vežimas

Daugiafunkcinė

priekaba ASW 253

T 7.200 Fliegel 92000 - 207,34 Lt/h + +

Daugiafunkcinė

priekaba ASW 253

su organinių trąšų

skleistuvu

TD 5050 Fliegel 92000+

56000

- 284,06 Lt/h + +

Priekaba T 672 TD 5050 Pronar 34770 - 113,16 Lt/h + +

Ražienų skutimas


kultivatorius KG-

3000 super

T.7200 Amazonen Werke 5500 2,1 114,50Lt/h +

Plūgas- skutikas

Ecomat 8

T.7200 Kverneland 69800 2,56 91,18 Lt/ha +


VM 6000

T.7200 Vieskan Metalli 55830 3,6 68,74Lt/ha + +

Ražienų skutimas

ir posėlių sėja

Plūgas- skutikas

Ecomat 8 su arimo

volu Pakomat ir

sėjamąja KS-4

T.7200 Kverneland 69800+

31800+

2700

2,56 107,48 Lt/ha + +


VM 6000 su

lyginimo lenta ir

sėjamąja KS-4

T.7200

Vieskan Metalli

85700+

2730

3,6

81,50 Lt/ha

+

+

57


Lygus arimas

Plūgas-skutikas

Ecomat 8

T.7200 Kverneland 69800 1,68 137,4 LT/ha + +

Plūgas LB-150 T.7200 Ovlac 5520 1,40 153,49 Lt/ha + +

Kalkinimas

(tręšimas

mineralinėmis

trąšomis)

Trąšų ir kalkių

sėjamoji S 160 H

T.7200 Sulky-Burel 170000 8,4 37,10 Lt/ha + +

Trąšų ir kalkių

sėjamoji ZG-B 5500

TD 5050 Amazonen-Werke 110000 7,0 26,62 Lt/ha + +

Tręšimas

mineralinėmis

trąšomis


sėjamoji AGT 6000

T.7200 Rauch 480000 25,4 27,57 Lt/ha +


sėjamoji SU-12-01

TD 5050 Lidagroprommaš 9860 8,4 16,46 Lt/ha +

Tręšimas

skystomis

organinėmis

trąšomis

Srutvežis ZT 15000

ir įterptuvas SB 440

TD 5050 Peecon 43440+

4166

0,88 237,83 Lt/ha + +

Srutvežis TZT 6000


T.7200 Peecon 111370+

63445

1,65 252,19 Lt/ha + +


dirbimas

Tikslusis

kultivatorius

Vyturys-7,5

(lengvoms dirvoms,

grūdiniams

augalams)

T.7200

Rokiškio MG

39997

5,25

44,65 Lt/ha

+

+


kultivatorius KG-

3000 (visiems

augalams ir dirvoms)

T.7200 Amazonen-Werke 55000 2,1 114,50 Lt/ha + +


dirbimas ir sėja


kultivatorius KG-

3000 ir montuojama

sėjamoji D 9-30

T.7200 Amazonen-Werke 55000+

45000

1,8 168,84 Lt/ha + +


kultivatorius KG-

3000 ir prikabinama

kombinuota sėjamoji

HT 3000 S

T.7200 Amazonen-Werke ir

Kongskilde

55000+

65980

1,65 202,24Lt/ha +

58


Sėja į minimaliai

ar tradiciškai

įdirbtą dirvą

Universali

kombinuota

pakabinama sėjamoji

MSC 4000+

T.7200 Kverneland 200000 2,1 165,60 Lt/ha +

Tarpinių augalų

sėja


ES 100 M1

TD 5050 APV 3120 14,4 6,03 Lt/ha + +



APV 1500

TD 5050 APV 50720 10,50 14,25 Lt/ha + +

Cheminių ir

biologinių

pesticidų

purškimas

Purkštuvas su

papildomu oro

srautu AirBos

1000/18,

pakabinamas

TD 5050 Danfoil 179550 6,8 40,98 Lt/ha + +

Pievų, ganyklų

akėjimas

Pievų akėčios 1630 TD 5050 Mandam 8080 5,6 16,87 Lt/ha + +

Pievų ir

žiemkenčių

volavimas

Lygūs volai su

važiuokle Mors 330

TD 5050 Expom 14330+

8600

1,75 66,61 Lt/ha + +



310 PC

TD 5050 SIP 39360 2,05 68,65 LT/ha + +

Pradalgių

vartymas

Vartytuvas Spider

815 T

TD 5050 SIP 39000 4,4 29,30 Lt/ha + +

Šieno grėbimas Grėblys GVR-6B TD 5050 Rokiškio MG 15000 3,3 31,9 Lt/ha + +

Šieno ir vytintos

žolės grėbimas

Grėblys TOP 1250 C TD 5050 Pottinger 176700 7,0 41,39 Lt/ha + +

59


Šieno (šiaudų)

presavimas


Žolės ar šieno

rinkimas, vežimas

Savikrovė universali

priekaba Rapid 155

S

T 7.200 Shuitemaker 266730 2,5 138,32 Lt/ha + +

Ežių formavimas

ir kaupimas

Kauptuvas-

vagotuvas UFO 97/4

TD 5050 Remprodex 11900 1,4 75,56 Lt/ha +

Bulvių sodinimas

Bulviasodė GL- 34

TE su beicuotuvu ir

tręštuvu

TD 5050 Grimme 129720 1,0 355,31 Lt/ha +

Bulviasodė GL- 34

TE

TD 5050 Grimme 73930 0,8 297,05 Lt/ha +

Bulvių kasimas Bulvių kombainas

SE 85-55

TD 5050 Grimme 242320 0,18 2444,67 Lt/ha + +

Javų nuėmimas

Javų kombainas

Avero 240

Claas 360000 1,3 270,6 Lt/ha + +

Javų kombainas GS

812

Gomselmaš 260000 1,3 246,69 Lt/ha + +

Rapsų nuėmimas

Kombainas Avero

240+priedas Biso

CX100 2 HT

Claas, Biso 360000+

32880

1,3 319,76 Lt/ha +

Javų kombainas GS

812

Gomselmaš 260000 1,3 246,69 Lt/ha +

60

3.5. Technika ūkiams, turintiems 100-250 ha pasėlių

Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, šalyje yra apie 2000 ūkių, turinčių 100-250 ha

ariamosios žemės. Per 7 metus (2003-2010 m.) tokio dydžio ūkių padaugėjo daugiau kaip du kartus.

Tokio dydžio ūkiams rekomenduojami galingi 5 t ir 1-2 1,4 t traukos klasės traktoriai ar po du 1,4ir 3,0 t

traukos klasės traktorius. Kylant mechanizatorių darbo užmokesčiui, kuris Vakarų Europos šalyse sudaro

14-20 eurų valandai, racionaliau pirkti galingesnius 5,0 t traukos klasės traktorius, todėl 21 lentelėje

pateiktos žemės ūkio mašinos, rekomenduojamos 5,0 ir 1,4 t traukos klasės energetinėms priemonėms.

5 t traukos klasės traktoriams gaminamos beveik visos transporto,dirvos dirbimo ir žolinių pašarų

gamybos mašinos, išskyrus verstuvinius ražienų skutikus. Todėl ekologinės žemdirbystės sistemos

ūkiams rekomenduojama šio tipo skutikus agreguoti su 1,4 tonos traukos klasės traktoriais. Šie padargai

neturi lygintuvų ar volų, todėl sėjant posėlinius augalus reikės išcentrinės sėjamosios ir akėčių.

Chemizuotos žemdirbystės sistemos ūkiams rekomenduojami kombinuoti skutikai ar sukieji stačiaašiai

kultivatoriai.

Ūkiai gali pasirinkti mašinas ariminėms ir beariminėms technologijoms. Suartos dirvos paprastai

tiksliaisiais kultivatoriais paruošiamos sėjai. Galima naudoti ir kombinuotus dirvos dirbimo agregatus

(sukųjį stačiaašį kultivatorių su montuojama sėjamąja), tai sumažina dviejų operacijų trukmę ir

energetinių priemonių reikmę. Šis mašinų kompleksas tinkamas ir chemizuotiems ir ekologiniams

ūkiams.

Chemizuotos sistemos ūkiams vertėtų pirkti universalias kombinuotas sėjamąsias. Pagal

galiojančias rekomendacijas žiemkenčiai gali būti sėjami tikį nuskustas ražienas, taip išvengiant kelių

įprastinių operacijų: arimo (išlaidos 175,9 Lt/ha), priešsėjinio kultivavimo (išlaidos 71,78-114,5 Lt/ha).

Vasariniai augalai su minėta universalia kombinuota mašina gali būti sėjami į arimus, taip sumažinamos

išlaidos priešsėjiniam kultivavimui (71,78-114,5 Lt/ha) ir mineralinių trąšų skleidimui (17,9-47,56 Lt/ha).

Transporto darbams rekomenduotina daugiafunkcinė priekaba ASW 270, tinkanti įvairiems

kroviniams (grūdams,žolės pjaustiniui, statybinėms medžiagoms, šakniavaisiams ar šakniagumbiams), o

sukomplektavus su techniniais priedais gerai tinka tręšti organinėmis trąšomis ar perkrauti grūdus.

Jei ūkyje yra rūgščios dirvos, vertėtų pirkti prikabinamą tręšimo-kalkinimo mašiną D 240 H, ji

tolygiai skleidžia kalkes ir visų rūšių (miltines ir granuliuotas) mineralines trąšas. Jei dirvos yra

normalaus rūgštumo, tolygiai mineralines trąšas paskleis pneumatinės trąšų sėjamosios: baltarusiška pigi

SU-12-01 arba danų gamybos 25 kartus brangesnė mašina Wing Jet 24. Šių mašinų darbo tiesioginės

išlaidos esmingai nesikeičia.

Augalų apsaugai, žolinių pašarų gamybai taikomos mašinos, jungiamos su 1,4 traukos klasės

traktoriais. Tik siūloma didelės talpos universali savikrovė priekaba Rapid 3000 S (standartinė talpa 57

m3, keliamoji galia 30000 kg), jungiama su 5 t klasės traktoriais. Ji tinka gaminti šieną, vytintos žolės

silosą ar pervežti smulkintą žolę ar pieninės-vaškinės brandos javus.

Javų, ankštinių ir aliejinių augalų nuėmimui reikia nedidelių 5-8 kg/s laidumo kombainų. Jei

grūdai bus naudojami sėklai, geriau tiktų vokiškas kombainas su aktyviuoju tiekimo biteriu. Visi

baltarusiški kombainai GS 812 komplektuojami su rapsų nuėmimo prietaisais, yra pigūs, todėl prekinių

javų ir rapsų nuėmimo kaina yra mažiausia.

Bulvių derliaus dorojimui tikslinga taikyti atskirtinį būdą: bulvės kasamos mašina RL 1700, kuri

supila gumbus į siaurą sampilą. Vėliau, pradžiūvus jie surenkami kombainu. Taip sumažinamos kasimo

išlaidos apie 17 proc., lyginant su tiesioginiu nuėmimu kombainais.

61

20 lentelė. Mašinos ūkiams, turintiems 100-250 ha ariamos (energetinės priemonės 5,0 ir 1,4 t traukos klasių)

Darbai

Mašinos

Jungiama su

traktoriumi

Analogo gamintojas

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos

Lt/ha ar Lt/h



Krova Montuojamas

krautuvas

TUR-4

TD 5050 Pol-mot TUR 15527 - 96,58 Lt/h + +

Vežimas

Daugiafunkcinė

priekaba ASW 270

T 8.330 Fliegel 192000 - 357,98 Lt/h + +

Priekaba T 672 TD 5050 Pronar 34770 - 113,16 Lt/h + +

Ražienų skutimas


VM 3500

TD 5050 Vieskan Metalli 24000 2,8 56,69 Lt/ha + +

Kombinuotas

skutikas Centaur

4001 Super

T 8.330 Amazonen -Werke 115000 4,4 95,58 Lt/ha +


kultivatorius KG-

6000 super

T 8.330 Amazonen- Werke 100000 4,2 95,80 Lt/h +

Apleistų dirvų

įsisavinimas,

ražienų skutimas

4 eilių lėkštinės

akėčios Antares 6x4

T 8.330 Červona Zirka 80000 4,2 96,78 Lt/ha + +

Lygusis arimas Apverčiamasis

plūgas SLH-6+2

T 8.330 Ovlac 125600 2,24 175,92 Lt/ha + +

Kalkinimas,

tręšimas

Trąšų ir kalkių

sėjamoji D 240 H

T 8.330 Sulky-Burel 240000 9,8 47,56 Lt/ha + +

Tręšimas

mineralinėmis

trąšomis


sėjamoji SU-12-01



sėjamoji Wing Jet 24

TD 5050 Kongskilde 241700 16,82 17,90 Lt/ha +

Tręšimas kietomis

organinėmis

trąšomis

Daugiafunkcinė

priekaba ASW 270

su kietų trąšų

kratytuvu

T 8.330 Fliegel 192000+

56000

- 434,20 Lt/h + +

62

20 lentelės tęsinys Tręšimas

skystomis

organinėmis

trąšomis

Srutvežis ZT 20000


Eco

T 8.330 Peecon 138500+

100600

2,4 249,10 Lt/ha + +


dirbimas

Tikslusis

kultivatorius Tiger-

10

T 8.330 Hatzenbichler 147330 7,0 71,78 Lt/ha + +


kultivatorius KG-

6000

T 8.330 Amazonen-Werke 100000 4,2 114,50 Lt/ha + +


dirbimas ir sėja


kultivatorius KG-

6000 ir montuojama

sėjamoji D 9-60

T 8.330 Amazonen-Werke 100000+

110000

3,6 155,15 Lt/ha + +

Sėja į minimaliai

ir tradiciškai

įdirba dirvą

Universali

kombinuota sėjamoji

MSC 6000+

T 8.330 Kverneland 300000 3,3 169,90 Lt/ha +

Sėja Prikabinama

sėjamoji Mazur


Įsėlinių augalų

sėja


ES 100 M1

TD 5050 APV 3120 14,4 6,03 Lt/ha + +

Posėlių sėja kartu

akėjant


ES 100 M1 ir pasėlių

akėčiosAPV 150

TD 5050 APV 3120+

50720

10,50 14,67 Lt/ha + +



APV 150

TD 5050 APV 50720 10,50 14,25 Lt/ha + +

Cheminių ir

biologinių

preparatų

purškimas

Purkštuvas su

papildomu oro

srautu AirBos

1000/18

TD 5050 Danfoil 179550 6,8 40,98 Lt/ha + +

63


Pievų, ganyklų

akėjimas


Pievų ir

žiemkenčių

volavimas

Lygūs volai su

važiuokle Mors 330

TD 5050 Expom 14330+

8600

1,75 66,61 Lt/ha + +

Žolės pjovimas

Diskinė maigytuvinė


310 PC

TD 5050 SIP 39360 2,05 68,65 LT/ha + +

Pradalgių

vartymas

Vartytuvas Spider

815 T

TD 5050 SIP 39000 4,4 29,30 Lt/ha + +

Grėbimas Grėblys TOP 1250 C TD 5050 Pottinger 176700 7,0 41,89 Lt/ha + +

Šieno (šiaudų)

presavimas


Vytintos žolės,

šieno, šiaudų

rinkimas, vežimas

Savikrovė universali

priekaba

Rapid 3000 S

T 8.330 Shuitemaker 386700 3,4 153,97 Lt/ha + +

Javų ir rapsų

nuėmimas

Javų kombainas su

rapsų prietaisu GS

812

Gomselmaš 260000 1,3 246,69 Lt/ha + +

Javų nuėmimas Javų kombainas

Avero 240

Claas 360000 1,3 270,6 Lt/ha + +

Rapsų nuėmimas

Kombainas Avero

240 su prietaisu

CX100 2 HT

Claas 360000+

32800

1,3 319,76 Lt/ha + +

Ežių formavimas

ir kaupimas

Kauptuvas-

vagotuvas UFO 97/4

TD 5050 Remprodex 11900 1,4 75,56 Lt/ha + +

Bulviasodė GL- 34

TE (1,7 tonų

bunkeris)

TD 5050 Grimme 73930 0,8 297,05 Lt/ha +

Bulvių sodinimas

Bulviasodė GL- 34

TE su beicuotuvu ir

tręštuvu (3 t

bunkeris)

TD 5050 Grimme 129720 1,2 355,31 Lt/ha +

64


Bulvių kasimas

Bulviakasė RL 1700

(gumbai pilami į

sampilą)

TD 5050 Grimme 92880 0,5 426,70 Lt/ha + +

Bulvių kombainas

SE 85-55 su rinktuvu

TD 5050 Grimme 268300 0,45 1666,0 Lt/ha

(iš viso

2092,7)

+ +

65

3.6. Mašinos ūkiams, turintiems 250-400 ha pasėlių

Ūkių, turinčių 250-400 ha ariamos, paskutinio žemės ūkio surašymo duomenimis yra per 550. Tai

labiausiai besiplečianti žemdirbių grupė: per 2003-2010 metų laikotarpį šio dydžio ūkių padaugėjo beveik

2,7 karto. Jų energetiniam aprūpinimui pagal rekomenduojamas normas, įskaitant ūkių stambėjimo

procesą, tinkami 8 t traukos klasės traktoriai, o papildomiems darbams– apie dvi 1,4 t traukos klasės

energetines priemones.

Tai palyginti stambios valdos, kurių šeimininkai taiko chemizuotas, intensyvias technologijas.

Galimi ir dalinės ekologinės gamybos sertifikuoti ūkiai, kai iš dalies plotų gaminami ekologiški

produktai–javų ir ankštinių augalų grūdai, rapsai, bulvės ir kiti.

Žemės naudotojai, turintys 250-400 ha ariamos (arba 340-540 ha žemės ūkio paskirties žemės) ir

nusipirkę galingus 8,0 t traukos klasės traktorius, turi galimybę taikyti daugiafunkcines mašinas arba

mašinų junginius, diegti įvairiausias technologijas– ir tradicines arimines, ir bearimines minimalaus

žemės dirbimo būdus. 21 lentelėje pateiktos pagrindinės žemės ūkio mašinos, skirtos augalininkystei

mechanizuoti. Mašinų darbo valandos kainos ar tiesioginės išlaidos apskaičiuotos, kai mašinos

agreguojamos su traktoriais John Deere 9630 (galia 399 kw) ir New Holland TD 5050 (galia 70 kW).

Krovos darbams, priklausomai nuo ūkio specializacijos, taikyti montuojami ir savaeigiai

krautuvai. Paprastai augalininkystės ūkiams, kur krovos darbų mažiau, rekomenduojamos montuojamos

mašinos. Gyvulininkystės ar mišrios specializacijos ūkiams tinka ir savaeigiai krautuvai, nes gyvuliams

šerti tenka nudirbti daug krovos darbų.

Stambiems žemės naudotojams, sėjantiems daug žieminių augalų (javų, rapsų) tikslinga

žiemkenčius (ypač rapsus) sėti į minimaliai įdirbtą dirvą, o vasarojus– į tradiciškai suartus laukus. Todėl

būtini ražienų skutikai, universalios sėjamosios ir plūgai.

Ražienų skutikus verta įsigyti nuo ūkio specializacijos. Javų-rapsų ūkiams tinkamas Horsch

firmos noragėlinis skutikas Tiger 10 LT. Jei žemės naudotojas augina ir kaupiamuosius augalus, geriau

tiktų sukusis stačiaašis kultivatorius, gerai tinkantis skusti ražienas ir paruošti dirvas sėjai ir sodinimui. Jei

numatoma pirkti ar išsinuomoti apleistas dirvas, nepamainomos yra ketureilės lėkštinės akėčios.

Tręšimui kietomis organinėmis trąšomis geriausiai tinka daugiafunkcinė priekaba ASW 488 su

montuojamu kratymo įtaisu. Skystų organinių trąšų įterpimui į dirvas ar pievas naudotinas srutvežis TZT

6000 su įterptuvu.

Kalkinimui ir tręšimui mineralinėmis trąšomis tikslinga naudoti universalias trąšų sėjamąsias,

tolygiai įterpiančias maisto medžiagas. Pasėlių priežiūrai– purkštuvai su papildomu oro srautu ir akėčios

su lanksčiais virbalais.

Ekologinių produktų gamybai naudotini verstuviniai skutikai VM 3500, lygaus arimo plūgai,

kalkių įterpimui universalios trąšų ir kalkių barstomosios, eilinės sėjamosios, tarpinių augalų sėjamosios

ES 100 M1, akėčios su lanksčiais virbalais.

Žolinių pašarų gamybai numatomas šieno ruošimas (kaip ir vakarų Europos šalyse apie 20–30 %

visų žolinių pašarų) ir siloso gamyba savaeigių lauko pašarų smulkintuvu Don 690 M ir daugiafunkcine

priekaba ASW 488.

Grūdinių augalų ir rapsų nuėmimui galima rinktis pigius rusiškus kombainus Acros 560 arba

vokiečių firmos Claas mašinas Lexion 530.

Cukrinių runkelių nuėmimui visose šalyse pereinama prie savaeigių kombainų, kurie našiai dirba

visą parą.

66

21 lentelė. Mašinos ūkiams, turintiems 250-400 ha pasėlių (energetinės priemonės 8,0 ir 1,4 t traukos klasių)

Darbai

Mašinos

Jungiama su

traktoriumi

Analogo gamintojas

Orientacinė

kaina, Lt

Našumas,

ha/h

Tiesioginės

išlaidos

Lt/ha ar Lt/h



Krova

Montuojamas

krautuvas TUR-4

TD 5050 Pol-mot TUR 15527 - 96,58 Lt/h + +

Savaeigis krautuvas

SL 828 DT

C.S.F. 87011 - 103,88 Lt/h + +

Vežimas

Daugiafunkcinė

priekaba ASW 488

9630 Fliegel 220000 - 613,34 Lt/h + +

Savivartė priekaba

T 672

TD 5050 Pronar 34770 - 113,16 Lt/h + +

Ražienų skutimas


VM 3500

TD 5050 Vieskan Metalli 24000 2,8 56,69 Lt/ha + +


kultivatorius Jumbo

8000

9630 Maschio 210310 5,6 146,07 Lt/ha +

Noragėlinis skutikas

Tiger 10 LT

9630 Horsch 241700 7,14 127,84 Lt/ha +

4 eilių lėkštinės

akėčios BDM 8x4

9630 BDM agro 120760 5,6 130,16 Lt/ha +

Lygusis arimas Apverčiamasis

plūgas PW-12

9630 Kverneland 245000 4,8 161,96 Lt/ha + +

Kalkinimas,

tręšimas

mineralinėmis

trąšomis

Trąšų ir kalkių

sėjamoji ZG-B 5500

TD 5050 Amazonen-Werke 110000 7,0 26,33 Lt/ha + +

Tręšimas

mineralinėmis

trąšomis


sėjamoji SU-12-01


Tręšimas kietomis

organinėmis

trąšomis

Daugiafunkcinė

priekaba ASW

488su kietų trąšų

kratytuvu

9630 Fliegel 220000+

56000

- 690,06 Lt/h + +

67

21 lentelės tęsinys Tręšimas

skystomis

organinėmis

trąšomis

Srutvežis TZT 6000


TD 5050 Peecon 43440+

41600

0,88 237,83 Lt/ha + +


dirbimas

Tikslusis

kultivatorius Tiger-

18 (lengvoms


augalams)

9630 Hatzenbichler 346100 12,6 87,72 Lt/ha + +


kultivatorius Jumbo

8000 (visoms

dirvoms, visiems

augalams)

9630 Maschio 210310 5,6 146,02 Lt/ha + +

Tikslusis

kultivatorius

Vyturys-3 (lengvoms


ir aliejiniams

augalams)

TD 5050 Rokiškio MG 17500 2,1 56,48 Lt/ha + +

Sėja į paruoštą

dirvą

Prikabinama

sėjamoji Mazur


Sėja į nuskustą,

suartą ar

iškultivuotą dirvą

Universali

kombinuota

prikabinama

sėjamoji Sprinter 12

SW

9630

Horsch

466100

6,6

119,98 Lt/ha

+

Kaupiamųjų sėja Kombinuota

mechaninė tikslioji

sėjamoji Gamma 6

TD 5050

Unia group

81830

1,5

225,13 Lt/ha

+

Posėlių sėja kartu

akėjant


ES 100 M1 su

akėčiomis APV 150

TD 5050 APV 3120+

50720

10,50 14,67 Lt/ha + +

Įsėlinių augalų

sėja


ES 100 M1

TD 5050 APV 3120 14,4 6,03 Lt/ha + +

68




APV 150

TD 5050 APV 50720 10,50 14,25 Lt/ha + +

Cheminių ir

biologinių

pesticidų

purškimas

Purkštuvas su

papildomu oro

srautu AirBos

1000/18

TD 5050 Danfoil 179550 6,8 40,98 Lt/ha + +

Pievų, ganyklų

akėjimas


Pievų ir

žiemkenčių

volavimas

Lygūs volai su ratine

važiuokle Mors 330

TD 5050 Expom 14330+

8600

1,75 66,61 Lt/ha + +

Žolės pjovimas

Diskinė maigytuvinė


310 PC

TD 5050 SIP 39360 2,05 68,65 LT/ha + +

Pradalgių

vartymas

Vartytuvas Spider

815 T

TD 5050 SIP 39000 4,4 29,30 Lt/ha + +

Grėbimas Grėblys GVR-6B TD 5050 Rokiškio MG 15000 3,3 31,09 Lt/ha + +

Šieno (šiaudų)

presavimas


Sąvalkų rinkimas,

vežimas

Savikrovė priekaba

Senator 28-9

TD 5050 SIP 50825 1,25 106,02 Lt/ha + +

Kukurūzų,

pieninės-vaškinės

brandos javų

nuėmimas

Savaeigis lauko

pašarų smulkintuvas

Don 680 M

-

Rostovo KG

240000

2,0

190,57 Lt/ha

+

+

Grūdinių augalų

nuėmimas

Savaeigis kombainas

Acros 560

- Rostovo KG 360000 1,85 234,22 Lt/ha +

Savaeigis kombainas

Lexion 530

- Claas 742300 2,25 295,93 Lt/ha + +

69


Rapsų nuėmimas

Savaeigis kombainas

Acros 560 ir rapsų

prietaisas Rolmako

- Rostovo KG+

Rolmako

360000+

19000

1,85 257,88 Lt/ha + +

Savaeigis kombainas

Lexion 530 ir rapsų

prietaisas CX00 2HT

- Claas+

Biso

742300+

32800

2,25 324,31 Lt/ha + +

Cukrinių runkelių

nuėmimas

Savaeigis kombainas

Beetliner Compact

- Franz Kleine 1137700 2,01 493,13 Lt/ha +

70

3.7. Didelių žemėnaudų technika

2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis šalyje buvo 515 žemėnaudos, turinčios per

400 ha ariamos žemės. Tačiau surašymo duomenyse nedetalizuojamos ūkių grupės, turinčios virš 1000 ha

pasėlių, tik nurodoma, kad tokių valdų yra 144.

22 lentelėje pateikiama žemėnaudų, turinčių per 400 ha arimų, grupės, ūkių skaičius, vidutinis

grupės dydis ir orientacinės traktorių reikmės.

Traktorių parkas turėtų būti komplektuojamas pirmenybę teikiant didesnės galios traktoriams. Tai

leis mažinti mechanizatorių skaičių, didinti našumą, atlikti technologines operacijas geriausiais

agrotechniniais terminais. Traktorių gamybos tendencijos linksta į galingumo didinimą. Ir, jei 2003 m.

Vokietijoje buvo siūlomi tik keturių modelių traktoriai: John Deere 9820 (425 AG), John Deere 9520

(450 AG), Case IH STX 450 (450 AG), Agro Challanger MT 865 (482 AG), tai 2012 m. Vokietijos

žemdirbiams siūloma 20 modelių 8,0 t traukos klasės traktorių, kurių galia nuo 379 iki 600 AG.

Tokius galingus traktorius tiekia geriausios firmos Fendt, John Deere, Agro Challanger, Claas,

Case IH, New Holland, rusų gamybinis susivienijimas Kirovets ir kt.

22 lentelė. Didelių žemėnaudų grupės ir orientacinės traktorių reikmės.

Žemėnaudų

grupės pagal

arimų dydį

Skaičius

Vidutinės

grupės dydis,

ha

Normatyvinis

traktorių

bendras

galingumas,

AG

Traktorių skaičius pagal klases

8,0 t 5,0 t 3,0 t 1,4 t

400-600 212 482 721 1 1 2

600-800 94 698 1044 1 2 - 2

800-1000 68 907 1360 2 2 - 2 (3)

1000-1500

144

1250 1875 2 2 - 4

1500-3000 2250 3375 4 3 - 5

3000-5000 4000 6000 6 6 - 6

22 lentelėje pateiktos energetinės pramonės gali būti keičiamos kitomis traukos klasės

mašinomis: priimta, kad vienas 8,0 t traukos klasės traktorius keičiamas dviem 5,0 t arba trimis 3,0 t

traukos klasės energetinėmis priemonėmis.

Dideliems ūkiams žemės ūkio mašinos pateiktos 19-20 lentelėse. 3,0 t traukos klasės traktoriams

–19 lentelė, 5,0 t–20 lentelė, 8,0 t –21 lentelė.

3.8. Šiuolaikinių konstrukcijų žemės ūkio technikos efektyvumas

Agrotechninių tyrimų, rekomendacijų bei mokslinės ir gamybinės literatūros duomenimis

modernios technikos naudojimas turi didelę įtaką augalų derlingumui ir kokybei [56,66,67,68,69].

Remiantis šių tyrimų ir bandymų rezultatais bei 2010 m. statistikos duomenimis [70,71], apytikriai galima

įvertinti mašinų efektyvumą.

Ražienų skutimas verstuviniai padargais didina grūdinių augalų derlingumą 5 proc. Esant 2010

m. šių augalų derlingumui 2,7 t/ha ir 517 Lt/t supirkimo kainai, potencialus ekonominis efektas būtų 69,8

Lt/ha. Verstuvinis skutikas– būtina techninė priemonė ekologiniams ūkiams.

Lygus arimas grūdiniams augalams didina derlingumą 12 proc. 2010 m. grūdinių augalų

derlingumas buvo 2,7 t/ha, o supirkimo kaina 517 Lt/ha, potencialus ekonominis efektas yra 167,5 Lt/ha.

Ekstremaliais klimato kaitos metais, dėl vandens erozijos varsniniuose arimuose ir dirvožemio rūgštėjimo

galimas derlingumo sumažėjimas net iki 50 proc. [72].

Priešsėjinis dirvų įdirbimas reikiamu gyliu didina grūdinių augalų ir cukrinių runkelių derlių 5

proc., o bulvių- 10 proc. Todėl auginant grūdinius augalus potencialus efektas būtų (2,7 t/ha x 0,05 x 517

Lt/ha) apie 69,8 Lt/ha. Auginant bulves efektas būtų (13,0 t/ha x 0,1 x558 lt/t) apytikriai 725,7 Lt/ha.

Cukriniams runkeliams tinkamas priešsėjinis dirvos įdirbimas duotų (43,3 t/ha x 0,05 x115 Lt/t) 272 Lt/ha

pelną.

Mineralinių trąšų pilnos normos įterpimas sėjant grūdinius augalus padidina derlingumą 250-400

kg/ha, cukrinius runkelius 5,66 t/ha, sodinant bulves 3,0-4,0 t/ha. Potencialus ekonominis efektas būtų:

71

auginant grūdinius augalus (0,25-0,40 t/ha x 517 Lt/ha) būtų 129,3-206,8 Lt/ha, cukriniams runkeliams

(5,66 t/ha x 115 Lt/t) 650,9 Lt/ha, bulvėms (3,0-4,0 t/ha x558 lt/t) apytikriai 1674-2232 Lt/ha.

Pasėlių akėjimas padargais su lanksčiais virbalais vidutiniškai duoda apie 5 proc. derliaus priedą

grūdiniams augalams, cukriniams runkeliams, bulvėms. Potencialus ekonominis efektas būtų: grūdiniams

augalams (2,7 t/ha x 0,05 x 517 Lt/ha) apie 69,8 Lt/ha, bulvėms (13,0 t/ha x 0,05 x558 lt/t) apytikriai

362,7 Lt/ha, cukriniams runkeliams (43,3 t/ha x 0,05 x115 Lt/t) 272 Lt/ha. Kai kuriose zonose auginant

cukrinius runkelius ir akėjant jų pasėlius, gautas 6,8 t/ha derliaus priedas [73].Tai pinigine išraiška

sudarytų (6,8 t x115 Lt/t) 782 Lt/ha.

Augalų tinkamas purškimas pesticidais, paskleidžiant chemikalus nuo augalo viršaus iki apačios,

duoda derliaus priedus: javams 9,0 proc., ankštiniams, bulvėms ir cukriniams runkeliams – po 20 proc.

Potencialūs pelno dydžiai būtų: javams (2,7 t/ha x 0,09 x 517 Lt/ha) apie 126Lt/ha, ankštiniams

(1,42 t/ha x 0,2 x 615 lt/t) apytikriai 174,66 Lt/ha, bulvėms (13,0 t/ha x 0,2 x 558 lt/t) apytikriai 1450,8

Lt/ha, cukriniams runkeliams (43,3 t/ha x 0,2 x115 Lt/t) 1087,9 Lt/ha. Purkštuvai su papildomu oro

srautu leidžia sumažinti pesticidų hektarinę normą du kartus ir chemikalų tirpalo normą iki 50-100 l/ha,

energetines sąnaudas įrangos gamybai ir naudojimui bei chemikalų pagaminimui sumažina apie du kartus.

Tai leidžia gerinti produkcijos kokybę ir mažinti gamtos taršą dėl mažesnio nuodingų chemikalų

naudojimo.

Pievų ir ganyklų pavasarinis tolygus tręšimas mineralinėmis trąšomis ir akėjimas sudaro 15 proc.

ir 5 proc. didesnį derlių. Standartinės produkcijos dydis pievoms ir ganykloms yra 165 Lt/ha [70].

Tinkamai atlikus tręšimo ir akėjimo technologines operacijas tikėtinas pelno padidėjimas būtų 24,75 ir

8,25 Lt/ha (iš viso 33 Lt/ha). Literatūroje nėra duomenų apie derliaus padidėjimą voluojant lygiais volais.

Tačiau toks pievų ir ganyklų volavimas leidžia gauti žolinius pašarus, neužkrėstus pavojingomis

galvijams ir žmogui bakterijomis Listeria monocytogenes . Taip užtikrinama reikiama gyvulininkystės

produkcijos kokybė.

Įterpiant skystas organines trąšas srutvežiais su įterptuvais, amoniako nuostoliai vidutiniškai

sumažėja 75 proc. Vidutinė srutų norma 10 t/ha (maksimali 20 t/ha), kuriose yra 2,0-3,15 kg/t azoto.

Laistant srutas į atmosferą išgaruoja amoniakas, turintis 0,15-0,2288 t/ha azoto maisto medžiagų [10 t/ha

x(2-3,15 kg/t azoto)x 0,75). Šiuos azoto nuostolius atstatyti galima karbamidu, turinčiu 46,2 proc. azoto

maistinių medžiagų. Karbamido kaina pavasarį-vasaros pradžioje yra 1369,80 Lt/t [74]. Todėl įterpiant

srutas į dirvą ir sumažinant amoniako nuostolius galima sutaupyti 0,325-0,495 tonų azotinių trąšų [(0,15-

0,2288)/0,462], kurios kainuotų 445,2-678,1 Lt/ha.

Svarbu tai, kad įterpiant trąšas sumažėja atmosferos tarša, išvengiama pavojų žmonių sveikatai,

pagerėja gyvenimo sąlygos. Norint įterpti į dirvą srutas kainuoja iki 250 Lt/ha brangiau už srutų

išlaistymą žarniniais skleistuvais, visada apsimoka naudoti įterptuvus ir sutaupyti 195-428 Lt/ha tręšimui.

72

3. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Surinkti techniniai energetinių priemonių ir žemės ūkio mašinų duomenys ir sudaryti junginiai

žemės ūkio kultūrų atskiroms technologinėms operacijoms mechanizuoti.

2. Atliktas naujų konstrukcijų žemės ūkio technikos ekonominis įvertinimas, kas sudaro

galimybes racionalioms technologijoms sudaryti.

3. Šiuolaikinių technologijų adaptavimas ir modernios technikos įdiegimas leidžia sumažinti

kapitalinius įdėjimus mašinų įrengimui ir energetines-materialines sąnaudas, didinti žemės ūkio

augalų derlingumą ir gerinti kokybę.

4. Siekiant spartinti žemės ūkio modernizavimą, gerinti produkciją, tikslinga labiau skatinti

modernių mašinų įsigijimą (lygaus arimo plūgai, tolygaus įterpimo tręšimo ir kalkinimo įranga,

tikslieji kultivatoriai, kombinuotos sėjamosios ir sodinamosios, purkštuvai su papildomu oro

srautu ir kt).

73

4. REZULTATŲ PANAUDOJIMAS

1. Vykdant mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos darbą „ Augalininkystės technologijų ir

technikos energetinis, ekonominis ir techninis įvertinimas ir racionalių mašinų kompleksų pagrindimas

įvairaus dydžio tradicinės (chemizuotos) ir ekologinės žemdirbystės sistemos ūkiams“ rezultatų pagrindu

paruošti straipsniai spaudoje:

1) Liaukonis, J. Mašinos šiaudams tvarkyti.//Mano ūkis.– 2011.–Nr.8.–P.62–64.

2) Rutkauskas, G., Liubarskij, V., Povilaitis, V. Mixtures as ecological technologies of cereals

and oilseed crops cultivation.–Proceedings of 7th international research and development conference of

centraland eastern Europen institutes of agricultural engineering, Minsk, 2011, P. 110–119.

3) Liaukonis, J. Mašinos pašarų mišiniams // Mano ūkis.–2011.– Nr.11.–P. 64-67.

4) Liaukonis J. Prietaisai rapsams nuimti // Mano ūkis.-2012.-Nr.7.-P.70-72.

5) Liaukonis J. Įranga kukurūzų grūdams nuimti// Mano ūkis.-2012.-Nr.8.-P. 58-59.

6) Rutkauskas G., Jasinskas A. Plant biomass producion and use as an environmentally-friendly

local fuel. Agronomy research, Vol. 21, No 1 (2012), 89-94.

7) Rutkauskas G., Liubarskij V. Temperature and humidity regime of cowshed. Международная научно-техническая конференция Научно-технический прогресс в

сельскохозяйственном производстве,10–11 октября 2012 г, Минск.

2. Konsultuoti elektroniniu paštu, telefonu, faksu bei tiesioginių susitikimų metu atskirų

savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistai, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojai bei

žemės naudotojai ir nekilnojamo turto vertintojai dėl naujos ir dėvėtos technikos naudojimo tikslingumo.

74

NAUDOTŲ LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai. – Kėdainiai, Vilainiai.– 2000. – 64 p. iliustr.

2. Kavaliauskaitės D. Išskirtinės kokybės daržovių auginimas.// Mano ūkis.– 2010.– Nr. 9.–

P.26–27.

3. Arlauskienė A. Nemeikšienė D. Šlepetienė A. Naujos žaliųjų trąšų naudojimo technologijos//.

Mano ūkis.– 2010.– Nr. 3.– P. 32–34.

4. Repšienė R., Karčiauskienė D. Rūgščių dirvožemių kalkinimas– šiandienos būtinybė. // Mano

ūkis. –2010.– Nr. 12. – P. 26–27.

5. Rutkauskas G., Liaukonis J. Mašinų sistema augalininkystei mechanizuoti.– Raudondvaris,

„Milga“, 2007.–46 p.

6. Renius K. Th. Agricultural Tractor Development.// Yearbook Agricultural Engineering.–

2003.– Nr.15.–P 43–49.

7. Бычков Н. И. Развитие системы тракторов для растениеводства.// Техника в сельском

хозяйстве.–2005.– Nr. 1.–P. 3–7.

8. Boreš M. Poznatky z vybareny soukromych podniki technikom.//Mechanizace zemledelstvi..

–1990.–Nr. 27.–P. 442–444.

9. Čuljat M. Opremanje poljaprivrede// Simpozij aktualni zodaci mechanizacija poliprivrede.–

1999.–Nr.27.–P. 9-20.

10. Renius K. Th., Rech R. Tractor Engines and Transmissions//Yerbook Agricultural

Engineering.–2003.–Vol.15–P.50–55.

11. Tier 4 Wirft seine Schatten//Traktoren 2011. DLZAgrarmagazin.–2010.–P.26–29.

12. Fröbe N. Transport technology.// Yerbook Agricultural Engineering.–2003.–Vol.15–P.77–89.

13. Hehn J.// Logistic.//Yerbook Agricultural Engineering.–2002.–Vol.14–P.79–83.

14. Lazauskas J. Augalininkystė Lietuvoje 1895–1995 m. –Akademija: Lietuvos žemdirbystės

institutas, 1998.–388 p.

15. Žemės ūkio mašinos ir įrankiai.–Žemės ūkio rūmų leidinys, Kaunas, 1938.–336 p. iliustr.

16. Liaukonis J. Mašinos ekologiniams ūkiams.// Mano ūkis.– 2010.– Nr. 12.– P. 60–62.

17. Malašauskas A. Piktžolių naikinimas ekologiniuose pasėliuose.// Žemės ūkis.– 2011.–

kovas.– P. 20–21.

18. Казакевич П. П., Пилецкий А. З. Основные направление совершенствования отвальной

вспашки технологических и конструктивных схем перспективных плугов в Белорусии./

Механизация и электрификация сельского хозяйства. Труды Белоруского НИИMЭСХ.

Вып. 35.– Минск, 1996.–C.34–44.

19. Feiza V. ir kt. Arimo teorija ir praktika.–Akademija: Lietuvos žemdirbystės institutas. 2004.–

220 p. iliustr.

20. Velička R. , Pupalienė R. Žieminių rapsų sėjos abėcėlė.// Mano ūkis. –2011.– Nr. 8. – P. 28–

34.

21. Baranauskas B., Liaukonis J. Racionalios technologijos ir mašinų kompleksai

augalininkystei.–. Raudondvaris, Milga.–1999.–87 p.

22. Stepuk L. j. , Baranovsky I., V., Lyach S., I. The group of ecologically friendly machines for

fertilizers and pesticides applicacion, developed in Belarus.// Journal of Applications in

Agricultural Engineering.–2004.–Vol.49.–P. 86–91.

23. Švedas E. Žemdirbystės ekologija.–Vilnius:Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija,

1990.–110 p.

24. Тверитин А.В., Баранович Б. М. и др.Энергетические балансы сельского хозяйства

зарубежных стран.– М.: ВАСХНИЛ, 1984.– 82 с.

25. Döhler H. Organic Fertilizing.// Yerbook Agricultural Engineering.–2003.–Vol.15–P.115–122.

26. Informativais materials par 1997 geda stacija izmeginato lauksaimnieciba techniku un

kokapstrades iekartta/ Valsts Baltijas mašinu izmeginašanaš stacija.–Priekulos.–1998.–112 p.

27. Velykis A. ir kt. Sunkių žemių dirbimo supaprastinimas ir žieminių augalų ploto didinimas

sėjomainose galimybės./ Lietuvos Žemdirbystės institutas. Rekomendacijos žemdirbystei.–

2004.–P. 17–18.

28. Peters R. Potato planting. // Yerbook Agricultural Engineering.–2002.–Vol.14–P.91–94.

29. Šaluchaitė A. Augalų apsauga ekologiniame ūkyje. // Mano ūkis. –2005.– Nr. 7. – P. 10–12.

75

30. Čepelė A. ir kt. Augalų purškimo pagrindai./ Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija.

Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyba.–Vilnius.–2001.–1280 p.

31. Гапанович Н. Д. и др. К обоснованию параметров опрыскивателя для обменной

обработки вегетирующих культур./ Механизация и электрификация сельского

хозяйства. Труды Белоруского НИИMЭСХ. Вып. 35.– Минск, 1996.–C.206–216.

32. Tanaš W., Kot T.P. Basic agrotechnic requirements of spraying process. Review analysis and

evoluation of spraying methods and universal sprayers.// Journal of Research and

Applications in Agricultural Engineering. – 2006.– vol .51(1).–P. 53–59.

33. Žekonienė V. Tausojamoji žemdirbystė./Lietuvos žemės ūkio ministerija.–2002.–138 p.

34. Pullen D. W. M. , Cowel P. A. An Eveluation of the Performance of Mechanical weeding

Mechanisms for use in High Speed Inter-Row Weeding of Arable Crops.//Journal of

agricultural Engineering Research.–1997.–Vol. 67, N. 1. –P.27–34.

35. Fürll Chr. Crop Preservation.// Yerbook Agricultural Engineering.–2003.–Vol.15–P.142-145.

36. Что должен знать специалист об особенностях интесивных технологий возделования

зерновых культур:/Государственный агропромышленный комитет СССР.–Москва.–32

c.

37. Liaukonis J. Bulvės. Auginimo ir priežiūros technika.// mano ūkis.–2009–Nr. 3.–P. 56–60.

38. Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos

tvarkos patvirtinimo/Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 1998 m. liepos 30 d. Nr.

955// Valstybės žinios.–1998.– Nr. 68.–P. 11–15.

39. Dėl ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių

normatyvų patvirtinimo/ Lietuvos Respublikos Ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos finansų

ministro įsakymas, 1999 m. gruodžio 24 d. Nr. 428/301.//Valstybės Žinios.–2000.–Nr. 1.–P.

21–22.

40. OKL-Richtwerte für die Maschinenselbstkosten für der jahr 1997./ Osterreichisches

Kuratorium für andtechnik und Landentwicklung.–Wien,–1996.–40 p.

41. Kadner K. Bendraūkinis technikos naudojimas: konsultanto žinynas.–Kaunas-

Akademija:Leidybinis centras.

42. Баутин В. М. и др. Формы совместного использования фермерами

сельскохозяйственной техники в странах Западной Европы: Oбзорная информация./

ВНИИТЭИ агропром. М.,1992.–68 c.

43. Karwowski T. Podstawy Zespoliwego Užytkowania maszyn (ZUM)/ Institut Bodownitstwa,

Mechanizacji i Elektrifikacji Rolnictwa.–Warszawa,–1998.–227 p.

44. Конкин. Ю. А. и др. Экономические проблеммы взаймоотношений при использовании

сельскохозяйственной техники в США: Oбзорная информация./ АгроНИИТЭИИТО.

М.,1989.–68 c.

45. Фоломеев В. Переспективные энергозберегающие технологии//Свиноводство.–1998.–

Nr.– с.22-24

46. Тарон В.Сравнительный анализ энергетичнской эффективности сельскохозяйственного

производства России и промишленно развитых стран// Международный

сельскохозяйственный журнал//1998.– . Nr.1.– с.67–71.

47. Rutkauskas G. Energetic and economic estimation of contemporary sprayers// Journal of

reasearch and aplications in agricultural engineering.–2010.–Vol. 55(4).–P. 79–83.

48. Севернев М.М., Токарев В.А. Методика энергетической оценки технологий и

комплексов машин// Механизация и электрификация сельского хозяйства.1986. – Nr.

9. – с. 3–5.

49. Плаксин А. М. Энергетическая оценка машино-тракторных агрегатов и технологий в

растениеводстве.–Челябинск: Челябинский государственный агроинженерный

университет, 1999.–32 с.

50. Методические рекомендации по oценке топливо-энергических затрат на выполнение

механизированных процессов в растениеводстве./ Министерство сельского хозяйства

СССР, Всесоюзная академия сельскохозяйственных наук.– Москва, 1985, 44 c.

51. Миндрин А. Энергетические эквиваленты производства продовольствия.//

Международный сельскохозяйственный журнал.–1996.– Nr. 4.–c. 33–38.

52. Миндрин А. Энергическая oценка Возпроизводства плодородия почвы.//

Международный сельскохозяйственный журнал.–1996.–Nr. 2.–c. 42-45.

53. Weniger Schlepper– wieder grüne Marktfürer//Top agrar.–2011.–Nr.3.–P. 108.

54. Semaškienė A. Beicų įvairovė ir pasirinkimo kriterijai// Mano ūkis.– 2010.–Nr.9.–

76

P. 21–23

55. Köller K. Tillage//Yearbook Agricultural Engineering.–Nr.14.–2002.–P. 85–90.

56. Pекомендации по разработке агротехнических требований на машины для локального

внесения минеральных удобреий/ Министерство сельского хозяйства СССР.– Москва,

1980, 15 c.

57. Survilienė E. Daržovių auginimo sezonas naujas– bėdos senos// Mano ūkis.–2011.– Nr. 6.–

P.. 30–32.

58. Lietuvos Respublikos valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Profesonalaus naudojimo augalų

apsaugos priemonių sąrašas.–Vilnius.–2002.–p.82.

59. Использование прокатки для кущение пшеницы//Крестьянин.–2011.–Nr.5.

60. Zaleckienė J. Lietuviškos daržovės– ant bangos//Mano ūkis.–2011.–Nr.9.–P. 41–47.

61. Кольбе Г.,Штумпе Г. Солома как удобрение. Москва, Колос,1972, 88 c.

62. Arlauskienė A., Nemeikšienė D., Šlepetienė A. naujos žaliųjų trašų naudojimo technologijos//

Mano ūkis.–2011.–Nr.3.–P. 32–34.

63. DLZ agrоrmagazin. Traktoren 2012/Deutz Londwirtshoftsverlung.– München.–2011.–p 116.

64. Gregorauskas M. Tarybų Lietuvos žemės ūkis 1940–1960/ Vilnius, Valstybinė politinės ir

mokslinės literatūros leidykla.– 1960.–. 464 p.

65. Europoje ūkių sumažėjo penktadaliu// Mano ūkis.–2011.–Nr.11.– P. 7.

66. Сборник показателей орентировочных потерь урожая при порушении современных

технологии возделывания и уборки основных сельскохозяйственных культур, а также

затрат материальных ресурсов на отделение операции (стадии) технологического

процесса. (Для сужебного пользования, закз. Nr.62 )/ВНИИСХ, Москва, 1987, 189 с.

67. Степук Л.Я., Барабанов В.В.и др. Машина для внутрипочвенного внесения основных

доз минеральрых удобреный// Механизация и электрификация сельского хозяйства.

Труды Белоруского НИИMЭСХ. Вып. 35.– Минск, 1966.–C.174–180.

68.Сабетова Л.А., Попова М.А. Экономическая оценка технологий пройзводства сахарной

свеклы//Достиженые науки и технили АПК.–1998.–Nr.2.– С.26–28.

69. Mašauskas V., Petraitis R. Lokalinio cukrinių runkelių tręšimo kompleksinėmis trąšomis

efektyvumas/ Lietuvos žemdirbystės institutas. Cukrinių runkelių auginimo pasiekimai ir

problemos Lietuvoje. Rumokai, 1998, P. 42–45.

70. Ūkių veiklos rezultatai 2010/Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Vilnius, 2011, 108 p.

71. Lietuvos žemės ūkis 2010. Lietuvos statistikos departamentas. Vilnius, 2011.–62 p.

72. Radzevičius G., Motova A. Grėsmė ne tariama, o reali //Mano ūkis.–2012.–Nr.3.– P.16–17.

73. Бондарчук А.А. Проверенный способ борьби с сорняками//Сахарная свекла.–1998.–

Nr.10.– С.8–10.

74. Lietuvos žemės ūkis. Faktai ir skaičiai. Valstybinė įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo

verslo centras.–2012.–Nr. 1.–P.114.

Žemės ūkio inžinerijos, melioracijos

ir bioenergetikos tyrimų priežiūros

komisijos pirmininkas Juozas Žukas

2012 m. ................................. d.

tvirtinu rektorius antanas maziliauskas 2012 m. d. mokslinio … · 2015-08-13 · naudojant...

Documents