hinc itur ad astra ISSN 1822-1513

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. PLAtINAMAS NEMOkAMAI

universitasvilnensis

2015 m. balandis, Nr. 2 (1728) http://naujienos.vu.lt

E. K

urau

sko

nuot

r.

Balandžio 1-ąją, Vilniaus universi-

teto įkūrimo dieną, VU Šv. Jonų baž-

nyčioje rektoriumi iškilmingai inaugu-ruotas prof. Artūras Žukauskas. Jis tapo 85-uoju Alma Ma-

ter Vilnensis vadovu.

Skaitykite p. 4–5

Vivat rector!

universitasvilnensis 2015 m. balandis

2

2014 m. Lietuvos mokslo premija apdovanoti Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos

katedros mokslininkai prof. dr. Ramūnas Garunkštis ir prof. habil. dr. Antanas Laurinčikas už darbų ciklą „Dzeta funkcijos.

Universalumas, nuliai ir momentai (1999–2013)“. Mokslininkams pavyko išspręsti universalumo efektyvacijos problemą ir gauti pirmas efektyvias universalumo teoremas.

Matematikai sprendžia universalumo efektyvacijos problemas

Liana BINKAUSKIENĖ

Apie dzeta funkcijasPaaiškinimą, kas yra dzeta finkcijos,

mokslininkai pradėjo nuo pirminių skaičių. Tai skaičiai, kurie dalijasi tik iš savęs ir vieneto, pvz., 2, 3, 5, 7, 11... Pirminiai skaičiai pasiskirstę labai cha-otiškai. Tame užburiančiame chaose matematikai siekia atrasti tvarką. Tie-sioginiai tyrimai retai būna efektyvūs.

Žinomiausia yra Riemanno dzeta funkcija. „Savo genialiame straipsnyje Bernhardas Riemannas pirminių skai-čių pasiskirstymo klausimus perfor-mulavo dzeta funkcijos savybių ter-minais. Pirminiai skaičiai yra diskreti struktūra, o Riemanno dzeta funkcija yra tolydi struktūra. Šis B. Riemanno pastebėtas sąryšis tarp visiškai skir-tingų struktūrų buvo labai vaisingas. Vėliau buvo atrasta daug kitų įvairių dzeta funkcijų“, – aiškina laureatai.

Šių mokslininkų darbuose iš-spręsta universalumo efektyvacijos problema. Kokia tai problema ir kaip ją sprendė? Mokslininkai pra-deda nuo Riemanno dzeta funkcijos universalumo savybės paaiškinimo. „Šios funkcijos elgesys, panašiai kaip ir pirminių skaičių, yra chaotiškas. Pasirodo, kad Riemanno dzeta funk-cija yra universali, tai yra bet kuriai kitai funkcijai f egzistuoja dzeta funkcijos gabaliukas, kuris yra kiek norima panašus į funkciją f. Kitaip sakant, Riemanno dzeta funkcija ap-ima (pasirinktu tikslumu) visas kitas funkcijas! Universalumo savybė buvo tik egzistavimo teorema, nes nepa-teikė jokios informacijos, kur galima rasti tą „gabaliuką“, kuris yra panašus į duotą funkciją f. Ši problema tarp matematikų buvo žinoma kaip Rie-manno dzeta funkcijos universalumo efektyvacijos problema“, – pasakoja mokslininkai.

Mokslininkams pavyko išspręsti šią problemą ir gauti pirmas efektyvias universalumo teoremas. Taip pat atrasta nauja ir netikėta dzeta funk-cijų nulių klasifikacija. „B. Riemannas atrado, kad pirminių skaičių savybės yra glaudžiai susijusios su nulių savy-bėmis. Iki šiol buvo nagrinėjama geo-metrinė vieta, kur yra išsidėstę nuliai, o patys nuliai buvo tarsi anonimai. Mūsų tyrimai leidžia nuliams suteikti individualių bruožų ir dėl to nulius galima klasifikuoti. Tai yra naujas požiūris į nulius. Nulių klasifikacijos buvo paremtos kompiuteriniais skaičiavimais. Galima iš dalies sakyti, kad šios nulių studijos paremtos empiriniais (kompiuteriniais) dzeta funkcijų tyrimais“, – apie šią klasifika-ciją ir jos paieškas pasakoja prof. dr. R. Garunkštis.

Be jau minėtų atradimų, prof. dr. R.  Garunkštis ir prof. habil. dr. A. Laurinčikas savo darbe tyrė dzeta funkcijų momentus ir ribines teo-remas. „Nespecialistams tai sunkiau paaiškinami dalykai. Kadangi dzeta funkcijos atskiros reikšmės yra sunkiai prognozuojamos, tai tiriamos tam tikros vidurkinės dzeta funkcijų savy-bės, vadinamos momentais. Ribinėms teoremoms iliustruoti galbūt tiktų patarlė „Per medžius miško nemato“, t. y. atskiros funkcijos detalės užgožia pagrindinį funkcijos elgesį, kuris gerai išryškėja ribinėje situacijoje. Tas ribi-nės situacijos vaizdas ir būtų ribinė teorema“, – pasakoja mokslininkai.

Praktinė tyrimų nauda Mokslininkų tyrimai priklauso

teorinei matematikai – aukščiausiai mokslinio mąstymo formai. Šiais inovacijų ir aukštųjų technologijų laikais praktinė mokslinio mąstymo svarba yra didžiulė. Matyt, kiekvie-nas žmogus šalia savęs turi ne vieną prietaisą, paremtą tokiomis techno-logijomis, kurios, beje, keičiasi labai greitai. Profesoriai dr. R. Garunkštis ir habil. dr. A. Laurinčikas dirba Ma-tematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedroje, kurioje yra 4 profesoriai, visi Lietuvos mokslo premijos lau-reatai. Katedra yra daug nuveikusi skleisdama mokslinį mąstymą. Joje per metus parašoma daugiau kaip 20 aukščiausio lygio straipsnių, būna 10–15 doktorantų. Ši katedra kartu su Diferencialinių lygčių katedra kuruoja matematikos ir matematikos taikymų bakalauro studijų programą, pagal kurią sėkmingai rengiami studentai, pasiruošę dabartiniams technologijų iššūkiams. „Tokie yra netiesioginiai, bet labai svarbūs matematikos tai-kymai“, – teigia prof. dr. R. Garunkštis.

„Dar 1940 m. G. H. Hardy pasididžiuo-damas rašė, kad skaičių teorija neturi jokių taikymų buityje, bet nepraėjo nė pusės amžiaus ir pasirodė, kad pirminių skaičių savybės yra tiesiogiai pritaikomos koduojant ir šifruojant, o be to dabar sunku įsivaizduoti bankų, el. balsavimo, interneto veiklą“, – apie tiesioginius tyrimų taikymus pasako-ja mokslininkas.

Liko „smulkmena“ – įro-dyti Riemanno hipotezę

Kokie dar iššūkiai laukia moksli-ninkų, tęsiant šį mokslo darbų ciklą? „Kalbant pusiau rimtai, liko viena smulkmena – įrodyti Riemanno hi-potezę (RH). Rimčiau, RH yra viena žinomiausių matematikos hipotezių, teigianti, kad Riemanno dzeta funk-cijos nuliai yra išsidėstę specialiu, pačiu tvarkingiausiu, būdu. Sakoma, kad paskutinis matematikas, aprėpęs visą matematiką, buvo D. Hilbertas. Jis 1900 m. paskelbė 23 problemų sąrašą, smarkiai paveikusį tolimesnį matema-tikos vystymąsi. 8-oji problema buvo RH. 2000 m. Clay matematikos insti-tute susirinkę žinomiausi matematikai paskelbė 7 tūkstantmečio problemas. Iš D. Hilberto sąrašo į tūkstantmečio problemas pakliuvo tik RH“, – dėsto laureatai ateities planus.

Šie prof. dr. Ramūno Garunkščio ir prof. habil. dr. Antano Laurinčiko darbai prisidėjo prie universalumo mokyklos, kurios lyderis yra K. Mat-sumoto, atsiradimo Japonijoje, jų darbai buvo išplėtoti J. Steudingo monografijoje „Value-distribution of L-functions“, kurią išleido „Springer“ leidykla Vokietijoje. Lietuvoje šių dar-bų pagrindu ginamos daktaro diser-tacijos, rašomi studentų baigiamieji darbai. Profesoriai yra parengę per 20 matematikos daktarų, šiuo metu vadovauja 8 doktorantams.

Lietuvos mokslo premijos

Fizinių mokslų srityje 2014 m. Lietuvos mokslo premijomis apdovanoti Vilniaus

universiteto Fizikos fakulteto Radiofi-zikos katedros tyrėjai prof. Daumantas

Čiplys, doc. Romualdas Rimeika ir doc. Vytautas Samulionis. Mokslininkai įver-

tinti už darbų ciklą „Aukštadažnės akus-tinės bangos feroelektriniuose kristaluo-

se, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose (1999–

2013)“. Autoriai vieni pirmųjų pasau-lyje pažangius aukšto dažnio tūrinių

ir paviršinių akustinių bangų metodus pritaikė modernių šiuolaikinių medžia-

gų tyrimams. Su prof. D. Čipliu ir doc. V. Samulioniu kalbamės apie jų moksli-

nę veiklą ir atradimus.

Mokslininkai įver-tinti už aukšta-dažnių akustinių bangų tyrimus

Izabelė ŠVARAITĖ

Kokios pagrindinės jūsų mokslinių tyrimų kryptys?

Daumantas Čiplys: Mūsų darbų sritis – fizikinė akustika. Akustika, t. y. garsų mokslas, yra labai plati: tai ir muzikinė, ir architektūrinė akustika, ultragarsas medicininėje diagnosti-koje, hidrolokacija ir daugybė kitų. Mūsų specifika – fizikinių reiškinių na-grinėjimas taikant akustines bangas. Verta pabrėžti, kad mūsų naudojami garsai yra labai aukšto dažnio – de-šimčių ir šimtų megahercų (milijonų virpesių per sekundę). Žmogus girdi tik iki 20 kilohercų (tūkstančių virpe-sių per sekundę) garsus. Taigi mūsų negirdimosios garso bangos yra tokios trumpos, kad leidžia efektyviai „pačiupinėti“ medžiagą sudarančius atomus, elektros srovę kuriančius elektronus, šviesos energijos kvan-tus – fotonus ir pan.

Kuo aukštadažnių akustinių ban-gų tyrimai apskritai svarbūs fizikos mokslui?

D. Čiplys: Išskirčiau kelis aspektus. Pirma, akustinės bangos yra dar

viena priemonė medžiagų savy-bėms ir procesams jose pažinti. Šie tyrimai reikšmingai papildo kitus eksperimentinėje fizikoje naudoja-mus metodus – optinius, elektrinius, rentgeno ir t. t. Akustiniais metodais gaunama ir tokia informacija, kurios negalima gauti kitais būdais, pa-vyzdžiui, žinios apie tampriąsias ar pjezoelektrines medžiagų savybes ir su jomis susijusius reiškinius. Be to, paviršinei akustinei bangai sklindant pjezoelektrinio kristalo paviršiumi, ją lydi elektrinio lauko banga. Tai sudaro galimybę naudoti šias bangas kaip patogų įrankį tiriamose medžiagose bekontaktiniu būdu sukurti valdomą elektrinį lauką.

Antra, akustinių bangų sąveika su šviesa leidžia jas panaudoti moder-nių optinės spinduliuotės valdymo ir registravimo įtaisų kūrimui. Nukelta į p. 3

Trečia, paviršinės akustinės bangos yra labai jautrios paviršiaus, kuriuo jos sklinda, būsenai, todėl labai gerai tinka įvairių fizikinių, cheminių ir biologinių jutiklių kūrimui.

Buvote apdovanoti už ilgalaikį dar-bų ciklą. Kokias pagrindines moksli-nes išvadas padarėte? Ką atradote?

D. Čiplys: Pagrindinius rezultatus, gautus paviršinių akustinių bangų srityje, būtų galima suskirstyti į pen-kias grupes.

Nitridų fundamentalių akustinių parametrų matavimas. Tūriniuose AlN kristaluose ir GaN bei AlxGa1-xN sluoksniniuose dariniuose nustatėme elektromechaninio ryšio koeficientų, paviršinių akustinių bangų greičio, temperatūrinių vėlinimo koeficientų bei tamprumo ir pjezoelektrinių konstantų vertes. Tūrinius AlN mo-nokristalus paviršinėmis akustinėmis bangomis mes ištyrėme pirmieji pasaulyje (anksčiau būdavo tiriami tik epitaksiniai sluoksniai ant kitos medžiagos padėklų).

Šviesolaidiniai ir akustooptiniai reiškiniai nitriduose. Nustatėme opti-nių modų GaN ir AlxGa1-xN šviesolai-džiuose efektinius lūžio rodiklius bei sklidimo nuostolius. Šiuos rezultatus pritaikėme sluoksnių charakterizavi-mui – t. y. jų storio, medžiagos lūžio rodiklio ir elementinės Al ir Ga sudė-ties junginyje nustatymui.

Pirmieji pasaulyje realizavome ir iš-tyrėme šviesolaidinių modų difrakciją paviršinėmis akustinėmis bangomis III-grupės nitridų šviesolaidžiuose.

Paviršinių akustinių bangų sąveika su ultravioletine spinduliuote. Ultra-violetinės spinduliuotės poveikį paviršinių bangų sklidimui stebėjome pirmieji pasaulyje. Išaiškinome šio poveikio fizikinius mechanizmus: akustoelektrinę sąveiką ir fototalpinį reiškinį. Naudodami aliuminio-galio nitrido epitaksinius sluoksnius, sukū-rėme ultravioletinės spinduliuotės

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Prof. A. Laurinčiko ir prof. R. Garunkščio darbuose išspręsta universalumo efektyvacijos problema

.

2015 m. balandisuniversitasvilnensis

3Lietuvos mokslo premijos

jutiklius, taip pat ir cinko oksido nanodaleles.

Nuotėkio paviršinių bangų akusto-optika ir akustoelektronika. Ištyrėme naują specifinį bangų tipą – nuotėkio paviršines bangas heksagoniniuose AlN, kompoziciniuose AlN-LiNbO3 ir trigoniniuose LiNbO3 bei LiTaO3 kristaluose. Svarbiausi originalūs re-zultatai: anizotropinė šviesos difrak-cija, šviesos poliarizacijos valdymas, akustoelektrinė sąveika nuotėkio bangų spinduliuotės atspindžio sri-tyje. Savo tyrimus pritaikėme skysčių charakterizavimui ir identifikavimui.

Paviršinės akustinės bangos nanos-truktūriniuose dariniuose. Ištyrėme paviršinių akustinių bangų sklidimą pjezoelektriniuose kristaluose su Meso-tetra (4 sulfonatofenil) porfirino (TPPS4), hematoporfirino (Hp), grafe-no bei grafito oksido nanosluoksniais. Stebėjome stiprų paviršinių akustinių bangų greičio ir silpimo atsaką į oro drėgmės pokyčius. Išaiškinome šio atsako fizikinius mechanizmus: me-chaninį (masės apkrova) ir elektrinį (akustoelektrinė sąveika). Porfirinų pagrindu sukūrėme ypač sparčius oro drėgmės jutiklius ir pritaikėme juos žmogaus kvėpavimo registra-vimui. Pademonstravome grafeno darinių atsakus į CO2 dujas ir optinę spinduliuotę.

Daug tyrimų atlikote pirmieji pa-saulyje. Kaip tapote šių sričių pio-nieriais?

Fizik inės akustikos tyrimams Vilniaus universitete pradžią davė akademikas Povilas Brazdžiūnas,

daugelio mokslo sričių pradininkas Lietuvoje. Jo paskatintas, tuomet dar jaunas fizikas, o vėliau profesorius Evaldas Garška prieš 50 metų subūrė dar jaunesnių, bebaigiančių ar ką tik baigusių universitetą fizikų kolektyvą ir išplėtojo šiuos tyrimus. Mūsų darbas yra tęsinys to, ką pradėjo šie du gar-bingi mokslininkai.

Nitridų tyrimus pradėjome 1999 m. Tuo metu mes jau turėjome nemažą įdirbį tirdami paviršinių akustinių ban-gų sklidimą šviesolaidžiuose, sufor-muotuose ant ličio niobato ir tantala-to paviršių. Paskutinį XX a. dešimtmetį kilo audringo susidomėjimo nitridais banga, kai plačiatarpio puslaidininkio

galio nitrido pagrindu buvo pagamin-tas pirmasis mėlynos šviesos diodas. Už tai 2014 m. I. Akasakis, H. Amano ir S. Nakamura gavo Nobelio premiją. Visame pasaulyje mokslininkai ėmėsi tirti nitridų puslaidininkius tais meto-dais, kuriuos jie buvo įvaldę. Nitridai neaplenkė ir Vilniaus universiteto. Čia jų optinius tyrimus išplėtojo prof. Artūras Žukauskas su bendradarbiais, o mes pritaikėme akustinius metodus. Mums labai padėjo glaudus bendra-darbiavimas su prof. Michaelu Shuru (Rensselaerio politechnikos institutas, JAV) ir JAV įsikūrusiu mūsų univer-siteto auklėtiniu Remigijumi Gaška, kuris kaip tik tuo metu plėtojo savo privačią kompaniją, tapusią pirmau-jančia ultravioletinės šviesos diodų gamintoja pasaulyje. Svarų indėlį į šio darbo sėkmę įnešė fizikinės akustikos laboratorijos kolega Albertas Sereika, pasiūlęs ir įgyvendinęs daug svarbių inžinerinių sprendimų.

Ar, be Jūsų, Lietuvoje kas nors vyk-do panašius tyrimus?

D. Čiplys: Lietuva yra nedidelė šalis. Todėl sunku tikėtis, o ir nereikalinga, kad panašūs tyrimai būtų skaidomi į kelias vietas. Kalbant apskritai apie akustinius tyrimus, Lietuvoje jie turi geras tradicijas. Visų pirma, reikėtų pažymėti Ultragarso institutą Kauno technologijos universitete. Šio kolek-tyvo pasiekimai ultragarsinių tyrimų srityje yra tikrai reikšmingi, bet jie nesidubliuoja su mūsų sritimi. Mes papildome vieni kitus ir keičiamės patyrimu.

Kokios įtakos jūsų darbai turėjo kitų mokslininkų tyrimams?

D. Čiplys: Vienas iš objektyvių mokslinės veiklos įvertinimo kriterijų yra tai, kaip šie darbai cituojami pres-tižiniuose moksliniuose žurnaluose. Mūsų darbai, už kuriuos paskirta Lietuvos mokslo premija, kitų moks-lininkų cituoti beveik 400 kartų. Pasirodžius mūsų straipsniui apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį paviršinių akustinių bangų sklidimui galio nitride, ir kitose pasaulio labo-ratorijose imtasi panašių tyrimų. Tai liudija daugiau nei penkiasdešimt mūsų straipsnio citavimų su nuorodo-mis „labai įdomus darbas...“ , „pirmieji atliko...“ ir pan. Galima tvirtinti, kad pasauliniu mastu inicijavome naują tyrimų kryptį.

Atskleidėte akustooptinio reiškinio pritaikymo galimybes. Paaiškinkite, kas tai per reiškinys.

D. Čiplys: Akustooptiniu reiškiniu vadiname akustinių bangų (garso) ir optinių bangų (šviesos) sąveiką. Žino-me, kad šviesą galime traktuoti kaip dalelių, vadinamų fotonais, srautą. Ir į garsą (aukštadažnį!) galime žiūrėti kaip į dalelių, vadinamų fononais, srautą. Kai šie srautai susitinka, foto-nai ir fononai susiduria, keičiasi dalelių sklidimo kryptis ir jų energija. Šviesa tampa valdoma akustinėmis bango-mis. Šiuo principu veikia akustoopti-niai įtaisai: moduliatoriai, keičiantys šviesos intensyvumą, deflektoriai, keičiantys šviesos sklidimo kryptį, ir derinamieji filtrai, keičiantys šviesos spektrą. Akustooptiniai įrenginiai

Atkelta iš p. 2

Prof. R. Rimeika bando kvėpavimo jutiklį

pritaikomi optinėse komunikacijų ir signalų apdorojimo sistemose.

Kaip atliekami aukštadažnių akus-tinių bangų tyrimai feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslai-dininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose?

D. Čiplys: Pagrindiniai akustinės bangos parametrai yra jos greitis ir silpimas duotoje medžiagoje. Mūsų tikslas ir yra išmatuoti tuos parametrus ir jų pokyčius įvairiomis sąlygomis. Sukūrėme keletą ekspe-rimentinių stendų, leidžiančių atlikti tokius matavimus įvairiais metodais, tiek elektriniais, tiek ir optiniais. Paviršinėms akustinėms bangoms sužadinti ir priimti reikalingi keiti-kliai, transformuojantys elektrinį signalą į akustinį ir atvirkščiai. Tokius keitiklius ant įvairių kristalų paviršių mes formuojame čia pat laboratori-joje fotolitografijos metodu, panašiu į naudojamą mikroelektronikoje.

Kokiose gyvenimo ir mokslo srityse pritaikomi jūsų tyrimų rezultatai?

D. Čiplys: Mūsų tyrimai orientuoti į taikymus elektronikos, telekomunika-cijų, jutiklių technologijose, ateityje – biologijoje ir medicinoje. Šiuo metu vyksta mūsų sukurto kvėpavimo jutiklio patentavimo procesas. Ga-vus patentą, bus galima konkrečiau kalbėti apie diegimą.

V. Samulionis: Pasaulyje vis dau-giau dėmesio kreipiama į nanotech-nologijas ir kompleksinį medžiagos savybių panaudojimą naujuose įren-giniuose, atsiranda nauja pjezo-elektrikų-puslaidininkių taikymo kryptis: naujos klasės elektroninių komponentų ir prietaisų kūrimui panaudojamos medžiagoje esančios puslaidininkinės ir pjezoelektrinės na-nokristalų (nanosiūlų arba nanojuos-telių) savybės. Tai atveria plačią naujų taikymų sritį. Ką tik pademonstruoti lauko tranzistoriai, diodai, jutikliai ir srovės nanošaltiniai, veikiantys lankstant klasikinio puslaidininkio-pjezoelektriko (tokio kaip ZnO) nano-siūlus arba nanojuosteles. Tokių naujų elektroninių komponentų esminis pri-valumas tai, kad kartu panaudojamas vidinis elektroninis ir mechaninis na-nomedžiagų elgesys. Ši elektronikos sritis vadinama nanopjezotronika. Jos principas toks: lankstant nanosiūlą arba nanojuostelę, elektriniai krūviai atsiskiria – vienoje pusėje teigiamas krūvis, o kitoje – neigiamas. Tai leidžia ne tik valdyti elektroninius prietaisus (pvz., tranzistorius, diodus ir. t. t), bet ir kurti elektros srovės nanošaltinius. Tokie įrenginiai jau yra esminiai naujų elektronikos prietaisų elementai.

Biotechnologai kuria naujus DNR karpymo įrankiusMokslininkų komandai iš VU Biotechnologijos

instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus – dr. Giedriui Sasnauskui, dr. Gintautui

Tamulaičiui ir dr. Mindaugui Zarembai – 2014 m. Lietuvos mokslo premija biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje skirta už darbų ciklą „Nau-

ji taikiniui specifinių endonukleazių sąveikos su DNR reguliacijos ir katalizės mechanizmai

(2002–2013)“. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kokie įvairūs yra DNR taikinių atpažinimo me-

chanizmai, katalizuojamos reakcijos ir aktyvumą valdantys „užraktai“, DNR karpančių

fermentų sandara. Nukelta į p. 6 Iš kairės: dr. Mindaugas Zaremba, dr. Giedrius Sasnauskas ir dr. Gintautas Tamulaitis

V. Jadzgevičiaus nuotr.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

D. Čiplio nuotr.

Iš kairės: prof. R. Rimeika, prof. D. Čiplys ir doc. V. Samulionis vieni pirmųjų pasaulyje pažangius aukšto dažnio tūrinių ir paviršinių akustinių bangų metodus pritaikė šiuolaikinių medžiagų tyrimams

universitasvilnensis 2015 m. balandis

4

Paskutinį kartą tokia ceremonija vyko 2003 m. sausio 10 d., kai rek-toriaus regalijomis pasipuošė prof. Benediktas Juodka.

VU Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė rek-toriui įteikė šias insignijas: togą – kad tinkamai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas, peleriną – kad rūpestingai globotų visą universiteto bendruomenę, grandinę – kad jungtų ir vienytų visus universiteto narius, kepurę – kad garbingai atstovautų universiteto bendruomenei, skeptrą – kad tinkamai vadovautų universitetui ir didįjį VU antspaudą – kad saugotų universiteto teises ir laisves.

Inauguracijos ceremonijoje dalyva-vo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmi-ninkas Algirdas Butkevičius, kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, buvęs VU rektorius, Seimo narys prof. Benediktas Juodka, kiti parlamento nariai, šalies universitetų rektoriai, am-basadoriai, garbės daktarai, VU bendruomenės nariai ir kiti svečiai.

Prof. A. Žukauską rekto-riumi kovo 12 d. išrinko VU Taryba. Jos pirmininkė I. Ši-monytė pažymėjo, kad nors rinkimų procesas buvo trum-pas, tačiau skaidrus ir atviras. Ji išskyrė naujojo rektoriaus mokslinius, pedagoginius nuopelnus, vadybinę patirtį, kurią jis įgijo Fizikos fakulte-te, taip pat vadovaudamas Taikomųjų mokslų institutui. „Palinkėsiu rektoriui išlaikyti sėkmę, išmintį ir humoro jausmą. Tai neabejotinai pravers sprendžiant klausi-mus, kurie universitete ne tik subrendo, bet ir perbrendo. Profesorius sukaupęs didelę patirtį pažangiųjų apšvieti-mo technologijų srityje. Tad linkiu, kad ir nematerialios,

Vivat rector!Balandžio 1-ąją, Vilniaus universiteto įkūrimo dieną,

VU Šv. Jonų bažnyčioje rektoriumi iškilmingai inauguruotas prof. Artūras Žukauskas. Jis tapo 85-uoju

Alma Mater Vilnensis vadovu.

bet ne mažiau pažangios apšvieti-mo technologijos, būtent telkiančio lyderio skleidžiama šviesa, padėtų bendruomenei kelyje universiteto klestėjimo link“, – linkėjo I. Šimonytė ir pažadėjo visokeriopą Tarybos paramą rektoriaus geruose darbuose.

Sveikindama naująjį VU rektorių, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pa-brėžė, kad mūsų universitetas visada buvo Europos širdis, europinis uni-versitetas, kaip ir pats Vilnius, pati Lietuva, o nuo VU kokybės visą laiką priklausė mūsų valstybės gerovė, vardo skambumas ir svarba. „Todėl šios gražios, iš viduramžių atėjusios regalijos atneša didžiulę atsakomybę, kuri jau yra globali ir moderni. Valsty-bei ir jos vadovams šis universitetas visada buvo pagrindinis švietimo, kultūros, baltistikos ir mokslo pasie-kimų židinys“, – išskirtinę VU padėtį apibūdino šalies vadovė. Ji vadovavi-mą šiai aukštajai mokyklai pavadino

šviesia ir garbinga našta bei atsako- mybe.

Ministras Pirmininkas A. Butkevičius kalbėjo, kad VU Taryba prof. A.  Žu-kauskui patikėjo eiti šias garbingas pareigas, nes vertina jo darbštumą, ryžtą, erudiciją, mokslinę ir pedago-ginę veiklą:„Mes visi tikime, kad bus toliau puoselėjamos geriausios Vil-niaus universiteto tradicijos, kuriama demokratiška, atvira kūrybingumui akademinė aplinka, plėtojamos aukšto lygio studijos ir moksliniai tyrimai, kad bus siekiama kuo didesnio universite-tinio tarptautinio pripažinimo.“ Prem-jeras palinkėjo vadovavimo išminties, kūrybinės drąsos, dvasios tvirtybės ir kolegų palaikymo, vildamasis, kad asmeniniu pavyzdžiu, darbštumu, pasiryžimu siekti užsibrėžtų tikslų ir at-sidavimu naujasis VU rektorius sutelks universiteto mokslininkus, dėstytojus, studentus ir administraciją darniam, kilniam darbui.

„Vilniaus universitetas, visais laikais buvęs visuo-menės ir kiekvieno piliečio kelrodžiu, išsirinko žmogų, kuris jungdamas visą ben-druomenę ves mūsų Alma Mater visapusiško valstybės klestėjimo link, ves mus į žvaigždes. Juk ir seniausioje universiteto architektūrinio ansamblio dalyje, Observa-torijos kiemelyje, parašyta „Hinc itur ad astra – Iš čia kylama į žvaigždes“. Tačiau pakilti nepakanka, reikia išsilaikyti, kilti toliau ir nuolat tobulėti“, – esminę universi-teto misiją susirinkusiesiems priminė studentų vardu prof. A. Žukauską sveikinusi Olga Stremauskaitė.

Pasibaigus ceremonijai ir jos dalyviams pasklidus po-Didįjį kiemą, jame skambėjo rektoriaus mėgstamos roko grupės „Pink Floyd“ dainos.

„U. V.“ inform.E. Kurausko nuotr.

Naujasis rektorius su šalies ir užsienio universitetų rektoriais, taip pat VU garbės daktarais

Iškilminga eisena per Didįjį kiemą į Šv. Jonų bažnyčią skambant varpui

Prof. Artūras Žukauskas skaito Rektoriaus priesaikos tekstą

VU Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė apvelka rektorių toga, kad tinka-mai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas

Didysis universiteto antspaudas – VU teisėms ir laisvėms saugoti

Rektorių sveikina Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

V. Jadzgevičiaus nuotr.

2015 m. balandisuniversitasvilnensis

5

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezi-dente, Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamas Ministre Pirmininke, Jūsų Magnificencijos rektoriai, Jūsų Ekscelencija arkivyskupe, Jūsų Šviesybe vyskupe, Jūsų Ekscelencijos amba-sadoriai, garbūs svečiai, kolegos, studentai, alumnai, mecenatai, ponios ir ponai,

Visų pirma norėčiau padėkoti visiems čia susirinkusiems, tarp jų  – mane rėmusiems, tikėjusiems, linkėjusiems, diskutavusiems, kritikavusiems, stebėjusiems ir rinkusiems, už tai, kad suteikėte man galimybę prisiimti šią garbingą ir atsakingą tarnystę Vilniaus univer-siteto bendruomenei ir Lietuvos visuomenei.

Ateinu čia su ryžtu suteikti mūsų senajai Alma Mater apibrėžtą kokybinės raidos vektorių, kuris savo pagrindu remiasi į mūsų universiteto isto-riją ir tradicijas, o savo smaigaliu yra nukreiptas į modernią ateitį ir sėkmę. Mūsų pagrindiniu kelrodžiu išliks Vilniaus universiteto nuolatinė egzistavimo priežastis, apibrėžta jo misijoje: iš praeities kylanti, dabarties iššūkių skatinama ir ateities kartoms perduodama nepaneigiama universiteto pareiga ir neatimama teisė stiprinti Lietuvos ir pasaulio pažintines ir kūrybines ga-lias, puoselėti akademines ir kitas dvasines bei socialines vertybes, ugdyti aktyvius ir atsakingus Lietuvos valstybės piliečius ir visuomenės lyderius.

Vilniaus universiteto rektoriaus inaugura-cija yra senos tradicijos tąsa, liudijanti, kad mūsų Alma Mater buvo įvairių Europos tautų puoselėtas mokslo židinys. Nuo XVI amžiaus Vilniaus universiteto rektoriais yra buvę lenkai ir lietuviai, ispanai ir italai, anglai ir vokiečiai. Čia dirbo ir studijavo įvairių tautų mokslinčiai. Šiandienos universiteto gyvenimas taip pat naudojasi privilegija būti Europos mokslo ir studijų erdvės dalimi, bet sykiu turime būti pasirengę naujiems iššūkiams, kiekvieną dieną besirandantiems labai margame ir kartu globa-lėjančiame pasaulyje.

Vilniaus universiteto istorijoje gausu įvairių įvykių ir akademinių pasiekimų. Čia per am-žius įvairių idėjų sankirtoje radosi mūsų šalies intelektinės ir dvasinės vertybės. Čia profesorių išmintis visada sugyveno su studentų jauna-tvišku siautuliu ir entuziazmu. Čia nuostabi baroko stiliaus architektūra dera su kylančiais moderniais laboratorijų pastatais.

Šis Lietuvos širdyje įsitvirtinęs universitetas pergyveno įvairias epochas, jo raidos kelyje pasitaikydavo tiek klestėjimo, tiek prieštaringų periodų ir nuosmukių, taip pat politinių valdžių bandymų riboti jo autonomiją, ideologizuoti veiklą, persekioti ir bausti už nepaklusnumą. Šiandieną mes galime kiek atsikvėpti – užbaigia-me naujos universiteto valdymo struktūros, kuri remiasi tvirta autonomija ir moderniu organiza-cijų vadybos principų supratimu, formavimą.

Norėčiau pažymėti, kad organizacijų vadybos problemos kankino mūsų universitetą ištisus šimtmečius. Štai ką daugiau nei prieš 200 metų savo laiške kunigaikščiui Adomui Čartoriskiui rašė garsus Vilniaus universiteto profesorius Josephas Frankas: „Vilniaus universitetas tapo ekonomikos, o ne mokslo įstaiga. Fondų ir pelno tvarkymas užkariavo dėmesį tų, kurie turi rūpintis visuotiniu švietimu. [...] Nepaisant studijų spragų, vienintelis Medicinos fakultetas dar turi šiokį tokį vardą (tiesa, tuo metu Lazerinių tyrimų centras ir Biotechnologijos institutas dar nebuvo už-gimę – A. Ž.).“ Toliau profesorius Frankas siūlė: „Iš universiteto vadovybės atimti fondų ir t.  t. valdymą; šitai patikėti atskirai komisijai; rekto-riui ir profesoriams pavesti rūpintis tik švietimu

85-OJO VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIAUS PROF. ARTŪRO ŽUKAUSKO

I N A U G U R A C I N Ė K A L B A

ir mokslų plėtra.“ Kaip žinome, į šiuos siūlymus buvo atsižvelgta naujajame Lietuvos Respu-blikos mokslo ir studijų įstatyme bei Vilniaus universiteto statute.

Priimdamas iššūkį vadovauti mūsų senajai Alma Mater, žadu dėti pastangas, kad dar profesoriaus Josepho Franko iškeltos valdymo problemos būtų efektyviai sprendžiamos. Kartu su universiteto Senatu ir Taryba stengsimės nuosekliai įgyvendinti bendruosius strateginio valdymo principus ir siekti strateginiame veiklos plane nustatytų tikslų, proaktyviai reaguoti į besikeičiančio pasaulio iššūkius ir didinti atsa-komybę Lietuvos visuomenei.

Vienas iš svarbiausių šios strategijos uždavi-nių bus tarptautinio lygio studijų organizavimo sistemos sukūrimas. Tokia sistema leis pereiti nuo mokymo prie mokymosi sampratos, kai nuo pat studijų pradžios studentas yra orien-tuojamas į savarankišką mokymosi rezultatų ir kompetencijų siekimą, o ne vien į diplomo gavimą. Tam visų pirma reikės įdiegti pažangias modulinių studijų tvarkymo ir priežiūros infor-macines technologijas ir sukurti veiksmingą studijų kokybės valdymo sistemą. Tokia studijų organizacija leis padidinti studijų tarptautišku-mą, pasižymės didesniu lankstumu, reikalingu reaguojant į sparčiai kintančią aplinką. Univer-

sitetas turėtų tapti patrauklesnis aktyviems, smalsiems, motyvuotiems ir visuomeniškiems abiturientams, turintiems tikslą kurti Lietuvos ir pasaulio ateitį.

Ne ką mažesni iššūkiai mūsų laukia mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityje. Čia visų pirma turime sumažinti atotrūkį tarp skirtingų mokslo sričių, kuris ryškiai paste-bimas vertinant universitetą tarptautiniu mastu. Taip pat turime plėtoti tarpdalykinius tyrimus, kuriems yra palanki mūsų universiteto klasiki-nė struktūra. Kartu skatinsime humanitarinių mokslų atsivėrimą pasauliui, kad mūsų kultū-rinis tapatumas taptų ne vien mūsų pačių, bet ir visos civilizacijos dalimi. Dideles pastangas dėsime stiprindami socialinius mokslus. Tuo tikslu socialinių mokslų padaliniuose kursime ir puoselėsime tarptautinio lygio mokslo židinius, kurie leis sutelkti „kritines mases“, būtinas šių mokslų internacionalizavimui.

Didžiules viltis sieju su tolesne medicinos ir gyvybės mokslų plėtra. Tokiose kryptyse kaip biotechnologija bandysime išlaikyti pirmau-jančias pozicijas pasaulyje ir prisiimsime iššūkį pagaliau apgręžti „smegenų tekėjimo“ kryptį, kad į Lietuvos pramonę būtų galima pritraukti talentus iš viso pasaulio. Fizinių mokslų srityje turėsime rasti naujų būdų, kaip toliau plėtoti

daugybės besirandančių ir dar atsirasiančių fundamentinių idėjų virtimą aukštosiomis technologijomis.

Sieksime įgyvendinti Vilniaus slėnių, kaip integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, ga-limybes ir sutelkti juose kritinę masę proveržiui technologijos perdavimo ir inovacijų srityse. Tolesniam mokslinės veiklos kokybės didinimui turėtų patarnauti ir numatoma universiteto struktūrinė reforma, kurios esmė yra sutelkti stambesnes jėgas prisiimtiems iššūkiams sutikti, ištrinti nereikalingus barjerus tarp teminių gru-pių, priartinti aptarnavimo išteklius prie tyrėjų ir sumažinti jiems tenkančią administracinę naštą.

Dar viena sritis, kurioje mums būtina ryžtingai pasitempti, yra universiteto partnerystė. Darbui šioje srityje sutelksime jaunas ir kompetentin-gas jėgas. Privalome nuosekliai pozicionuoti universitetą kaip vieną iš svarbiausių Lietuvos visuomenės ir Vilniaus miesto branduolių, ieš-koti daugiau bendrumo ir sinergijų su šalies ir užsienio universitetais, mokslo institucijomis, viešaisiais ir privačiais subjektais bei mūsų alumnais. Turime prisiimti didesnį vaidmenį kuriant Lietuvos socialinę, ekonominę, ekolo-ginę ir kultūrinę darną. Tikiu, kad partnerystės programos įgyvendinimas ne tik pagerins uni-versiteto reputaciją, įvaizdį ir padėtį tarptauti-niuose reitinguose, bet ir leis geriau suvokti bei įgyvendinti universiteto socialinę atsakomybę. Kita vertus, kviesiu, kad visuomenė, partneriai ir alumnai reikšmingiau prisidėtų prie univer-siteto plėtros. Tuo tikslu kuo greičiau baigsime steigti universiteto neliečiamojo kapitalo fondą, kuris leis gauti papildomų išteklių tolimesnėje ateityje.

Didžiausias universiteto turtas yra jo ben-druomenė, kuriai stiprinti iki šiol buvo skiriama mažai dėmesio, nepasitelkiama modernių prie-monių, žinomų organizacijų vadyboje. Bendruo-menės stiprinimas bus vienas iš svarbiausių uni-versiteto strategijos įgyvendinimo elementų. Tam pirmą kartą universiteto istorijoje įsteigiau bendruomenės reikalų prorektoriaus pareigybę. Vienu iš svarbiausių bendruomenės stiprinimo uždavinių bus didesnis jos įtraukimas į re- formas.

Naudodamasis proga norėčiau pabrėžti, kad visos reformos Vilniaus universitete bus vykdo-mos tam, kad išaugtų mokslo ir studijų lygis, didėtų universiteto prestižas ir kad kiekvienas bendruomenės narys universitete jaustųsi ge-riau. Jokios reformų priemonės nebus pradėtos įgyvendinti tol, kol kiekvienas bendruomenės narys nebus supažindintas su jų turiniu, supras jų naudą ir gaus galimybę pareikšti savo ar-gumentuotą nuomonę, į kurią bus atsižvelgta priimant sprendimus. Visos klaidos, kurios neišvengiamai atsiras vykdant reformas, bus taisomos. Tam, kad būtų geriau suprasti reformų teikiami privalumai, siųsime bendruomenės susirinkimuose išrinktus „žvalgus“ į moder-nius užsienio universitetus. Be to, naudosime šiuolaikiškas bendruomenės konsolidavimo, socializavimo ir motyvavimo priemones.

Tikiu, kad, įgyvendinus numatytus darbus, mūsų senoji Alma Mater įgaus naują plėtros pagreitį, padidės universiteto konkurencin-gumas ir patrauklumas, sparčiau reaguosime į besikeičiančią aplinką globalizacijos sąlygomis ir tapsime labiau socialiai atsakingi.

Baigdamas bandysiu įminti universiteto am-žinos jaunystės paslaptį ir kartu surasti raktą į mūsų ateities sėkmę. Mano galva, – tai amžinas judėjimas ir kaita nuolat judančiame ir besikei-čiančiame pasaulyje.

Ačiū už dėmesį!

2015 m. balandžio 1 d.Vilnius, Šv. Jonų bažnyčia

Prof. A. Žukauskas 1979 m. baigė Vilniaus universitetą ir pasiliko jame dirbti. 2002–2012 m. vado-vavo Taikomųjų mokslų institutui, 2013– 2015 m. ėjo šio instituto Puslaidininkinės optoelektro-nikos skyriaus vedėjo pareigas. 1993–2015 m. – Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius. Prof. A. Žukausko nuopelnai mokslui įvertinti Lietuvos mokslo premija (2002 m.), Lie-tuvos mokslų akademijos Povilo Brazdžiūno premija (2007 m.), IEEE Donaldo G. Finko premija už geriausią publikaciją (2007 m.), Nacionaline mokslo pažangos premija (2008 m.). Prof. A. Žukaus-kas yra monografijos, vadovėlio, septynių patentuotų išradimų autorius ir bendraautoris, parengęs per 260 straipsnių moksliniuose žurnaluose ir konferencijų darbuose.

E. K

urau

sko

nuot

r.

universitasvilnensis 2015 m. balandis

6

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

Tiria „molekulines žirkles“

Dr. G. Sasnausko, dr. G. Tamulaičio ir dr. M. Zarembos tyrimo objektas yra restrikcijos endonukleazės. Tai fermentai, kurie geba atpažinti tam tikras DNR molekulės sekas – „tai-kinius“ ir ties jomis DNR perkirpti. Dėl to šie baltymai dažnai vadinami „molekulinėmis žirklėmis“, karpan-čiomis gyvųjų organizmų genetinės medžiagos DNR „siūlus“.

„Didžioji mūsų darbo dalis buvo skirta fundamentiniams restrikcijos fermentų struktūros, DNR taikinio atpažinimo, katalizuojamų reakcijų ir aktyvumo reguliacijos tyrimams. Mūsų darbas leido geriau suprasti, kaip šios „molekulinės žirklės“ su-konstruotos, kaip atpažįsta skirtingus DNR taikinius, kaip perkerpa DNR ir kaip „įjungiamas“ ar „išjungiamas“ jų aktyvumas“, – paaiškina dr. G. Sas-nauskas. Jam su kolegomis pavyko parodyti, kad restrikcijos fermentai, nepaisant panašaus jų gamtinio vaidmens, gali smarkiai skirtis savo

sandara, DNR atpažinimo būdu ir katalizuojamomis reakcijomis.

Mokslininkų komandai pavyko atrasti naują taikiniui specifinių en-donukleazių DNR taikinio atpažinimo būdą, naują endonukleazių katalizuo-jamų reakcijų tipą, atskleisti, kokiais būdais vieną katalizės centrą turintis baltymas geba perkirpti abi DNR grandines ir kaip reguliuojamas kai kurių restrikcijos fermentų aktyvu-mas. Tai leido konstruoti naujus DNR karpymo įrankius ar pasiūlyti naujų restrikcijos endonukleazių panaudo-jimo būdų.

Tarp VU Biotechnologijos ins-tituto mokslininkų sukurtų naujų DNR karpymo įrankių yra fermen-tų, kerpančių ne abi, o tik vieną iš dviejų DNR grandinių, taip pat fermentai, atpažįstantys pailgintus DNR taikinius. „Mūsų sukonstruotos ilgus DNR taikinius atpažįstančios nukleazės ypatingos tuo, kad jos kerpa DNR tik ties tam tikru ilgu DNR taikiniu, neliesdamos įprastiniam fermentui būdingų ir daug dažniau pasitaikančių trumpų DNR taikinių. Be to, pademonstravome galimybę tokių fermentų aktyvumą „įjungti“ padedant šviesai“, – DNR taikinius atpažįstančių nukleazių ypatumus vardija dr. G. Sasnauskas. Šiuo atveju

prie nukleazės prijungiama šviesai jautri cheminė grupė, neleidžianti susidaryti aktyviai fermento formai. Baltymą paveikus šviesa, ši grupė nuo baltymo atskyla ir susidaro aktyvi endonukleazė.

Lietuvoje atrasta nema-žai restrikcijos fermentų

Restrikcijos fermentai atrasti dau-giau nei prieš 40 metų įvairiose bakterijose. Natūralus šių fermentų vaidmuo – saugoti bakterijas šei-mininkes nuo jas puolančių virusų, vadinamų bakteriofagais. Dr. G. Sas-nausko teigimu, restrikcijos fermen-tai sukarpo į ląstelės vidų patekusią virusinę DNR, taip sustabdydami viruso dauginimąsi. Mokslininkas išskiria svarbų šių fermentų „nuopel-ną“, dėl kurio maždaug prieš 40 metų įvyko tikra revoliucija molekulinės biologijos tyrimuose, biotechnologi-joje ir medicinoje: „Restrikcijos endo-nukleazių gebėjimas tiksliai karpyti DNR leido atsirasti genų inžinerijai, kurios esmė – pagal žmogaus porei-kius pertvarkyti genetinę informaci-ją: karpyti, jungti įvairius baltymus koduojančius genus, juos perkelti iš vieno organizmo į kitą. Pavyzdžiui, tai leido priversti bakterijas sintetinti

žmogaus insuliną ar kitus vaistų ga-mybai naudojamus baltymus.“ Taigi restrikcijos endonukleazes galima vadinti vienu svarbiausių veiksnių, lėmusių žmonijos pažangą praėjusio amžiaus antroje pusėje.

Šiuo metu aprašyta apie 4000 res-trikcijos fermentų, atpažįstančių apie 300 skirtingų DNR taikinių. Pasak VU biotechnologų, nemažai šių fermen-tų atrasta Lietuvoje, dabartinio VU Biotechnologijos instituto pirmtake – Taikomosios enzimologijos institute ir jo pumpurinėje bendrovėje „Fermen-tas“ (dabar „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinys).

XXI amžiaus iššūkis – genų terapija

Dabartiniu metu aktualiausias ir sudėtingiausias DNR karpymo įran-kių pritaikymas – genų terapija. Šiuo atveju siekiama gyvoje ląstelėje pa-keisti paveldimą ligą lemiantį „blogą“ geną „geru“ genu. Tam reikalingos ypatingu tikslumu pasižyminčios, ilgus DNR taikinius atpažįstančios endonukleazės, kurios DNR kirptų tik reikiamoje žmogaus genomo vietoje, šalia „blogojo“ geno, bet neliestų likusios ląstelės DNR. Ir šioje srityje dirba VU biotechnologai. „Viena

Lietuvos mokslo premijos

mūsų darbo krypčių buvo restrikcijos endonukleazių pritaikymas genų terapijai. Šiam tikslui konstravome restrikcijos fermentų variantus, atpa-žįstančius pailgintus DNR taikinius, taip pat fermentus, kurių aktyvumą galima būtų „įjungti“ tik šiems prisi-rišus prie reikiamo taikinio. Ypatingą proveržį šioje genų terapijoje žada neseniai bakterijose atrastos kitos priešvirusinės sistemos, vadinamos CRISPR/Cas, baltymai“, – genų tera-pijos aktualumą išskiria dr. M. Za-remba. Vadovaujami prof. Virginijaus Šikšnio, šiuos baltymus sėkmingai tiria laureatų kolegos dr. Giedrius Gasiūnas, Tautvydas Karvelis ir Tomas Šinkūnas.

Svarbus vaidmuo atliekant šį moks-lo darbą teko bendradarbiavimui su įvairių pasaulio šalių mokslininkais: „Struktūriniai restrikcijos fermentų tyrimai buvo atliekami kartu su kole-gomis iš Lenkijos, pavienių baltymų molekulių tyrimai – kartu su Olan-dijos, JAV, Japonijos mokslininkais, dalis biocheminių tyrimų – kartu su britais ir vokiečiais.“ Dr. G. Sasnauskas, dr. G. Tamulaitis ir dr. M. Zaremba už pagalbą dėkingi ir kolegoms iš VU Biotechnologijos instituto.

Atkelta iš p. 3

Biotechnologai kuria naujus DNR karpymo įrankius

2010 m. dr. Mindaugas Zaremba ir dr. Giedrius Sasnauskas (dešinėje) tapo Lietuvos mokslų akademijos stipendininkais

A. Šilansko nuotraukos

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Res-publikos Prezidente, Ekscelencija Lietuvos Prezidente Valdai Adamkau, gerbiamas Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, Jūsų Šviesybės Vilniaus arkivyskupe, vyskupe Ino-kentijau, Magnificencijos rektoriai, Ekscelencijos ambasadoriai, Vilniaus universiteto garbės daktarai, mieli Vilniaus universiteto bendruome-nės nariai, garbūs svečiai, Vilniaus universitetas su džiaugsmu sveikina Lietuvos valstybės vadovus ir iškilius svečius, pagerbiančius iškilmingą Lietuvos Alma Mater rektoriaus inau-guracijos ceremoniją.

1579 m. balandžio 1 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius vengras Steponas Batoras patvirtino privilegiją dėl akademijos ir universi-teto teisių suteikimo Vilniaus kolegi-jai. Šioje privilegijoje pareiga rūpintis Vilniaus universitetu buvo pavesta akademijos vadovybei, bet kartu ir valstybei bei jos vadovams:

[...] karalių ir kunigaikščių pareiga ne tik namie teisingai valdyti valstybę, už jos sienų narsiai kovoti, vienur ir kitur

VU Senato pirmininkės prof. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės kalba, pasakyta Vilniaus universiteto rektoriaus inauguracijos ceremonijoje

vadovautis išmintimi bei santūrumu, bet netgi dar daugiau – ją aprūpinti, ištobulinti ir apšviesti nuoširdžiu pa-maldumu gerajam, galingajam Viešpa-čiui ir gerųjų mokslų studijomis – pati-kimiausiais šiam dievobaimingumui siekti įrankiais bei ramsčiais.

Istorija liudija apie šią globą, kurios dėka ir šiandieną, 2015 m. balandžio pirmąją, inauguravome aštuonias-dešimt penktąjį Vilniaus universiteto vadovą.

Vilniaus universitetui nuo pat jo įsteigimo pradžios buvo suteiktas ypatingas teisinis, socialinis ir kul-tūrinis statusas. Privilegijas įgavo visi jo bendruomenės nariai. Batoro dokumentuose Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės nariams buvo suteiktos išskirtinės laisvės ir visi studentai bei dėstytojai buvo „atleisti nuo bet kokios dvasinės ir pasaulietinės jurisdikcijos“ bei „nuo visų mokesčių“, pabrėžiant – „savo rektorių jie turės laikyti savo pačių tiesioginiu teisėju“.

Jūsų Magnificencija Vilniaus univer-siteto rektoriau. Dar 1571 m. karalius Žygimantas Augustas, popiežiui Pijui V pritariant, padovanojo Vilniaus Jė-zaus draugijai šią Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčią, 1387 m. funduotą Lietuvos valdovo Jogailos. Šv. Jonų bažnyčia visiems laikams tapo neatskiriama Vilniaus akademijos šventove, pa-

sitinkančia ir laiminančia Vilniaus universiteto vadovus. Visos Vilniaus universiteto bendruomenės vardu, kuri džiaugiasi, turėdama teisėtą ir didžius ateities planus turintį univer-siteto rektorių, sveikinu Jus prisiekus universiteto šventovėje ir tapus Vil-niaus universiteto vadovu.

Vilniaus universitetas visada at-sakingai puoselėjo ir savo darbais liudijo Lietuvos istorijos jam suteiktą įpareigojimą būti Lietuvos garbe. Vil-niaus universiteto profesorius Jonas Antonijus Preuschhoffas pirmojoje Vilniaus universiteto istorijoje „Aka-demijos laurais žydintis Jogailos ir Batoro Vilniaus universitetas“ Vilniaus širdyje daugelio valstybės asmenų su-sitelkimo dėka įkurtą akademiją pava-dino karaliaus pasodintu ir popiežiaus įskiepytu sodinuku, kuriam buvo suteiktos visos teisės ir privilegijos, pripažintos pasaulio universitetams:

Ir šį sodinuką, – teigė jis, – pasodintą Lietuvos šalyje, įskiepytą aukščiau-siojo Žemėje dangiškosios galybės pagalbininko, jokios eretikų stiprybės neišrautą, jokių pavyduolių pakasų neišraustą, jokia varžovų akinančia

galia nenugairintą, dėkingas dieviš-kajai malonei Akademijos senatas bei bendruomenė augina ir nepaliaujamai puoselės per amžius.

Istoriniuose Vilniaus tekstuose iš-aukštinta Vilniaus universiteto šlovė nesunyko. Renesanso ir humanizmo epochoje pasodintas sodinukas išaugo į Lietuvos ąžuolą. Anot Preus-chhoffo, kuris 1707 m. pirmasis pateikė visų Vilniaus universiteto rektorių sąrašą ir apžvelgė jų veiklą, „akademiškasis ugdymas reikalauja nuolatinio rūpesčio: išminties laurai yra rūpestingumo vaisius“. Mes, visa Vilniaus universiteto bendruomenė, tikimės šio rūpesčio ir nuolatinio galvojimo iš Jūsų, prisiekusio imtis atsakingų rektoriaus pareigų šian-dieną, Vilniaus universitetui einant keturi šimtai trisdešimt šeštuosius savo gyvenimo ir veiklos metus.

Gili istorinė Vilniaus Alma Mater tradicija yra laimė ir privilegija, kuri, tikime kartu su Jumis, turi būti atvira prasmingoms naujovėms, tik dar la-biau sutvirtinančioms jos garbę ir visos bendruomenės pasitikėjimą savo  – Lietuvos ir pasaulio – universitetu.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Dr. Gintauto Tamulaičio daktaro disertacija pri-pažinta geriausia 2008 m. disertacija fizinių, bio-medicinos ir technologijos mokslų srityje

2015 m. balandisuniversitasvilnensis

7kultūra

Šiemet vienas seniausių ir geriausių chorų Lietuvoje – Vilniaus universiteto choras „Gaudeamus“ mini 75-metį. „Gaudeamus“ choristai savo švente nori pasi-dalyti su klausytojais ir visus, pasiilgusius geros muzikos ir nesumeluotų emocijų, balandžio 17 d. 19 val. kviečia į savo jubiliejinį koncertą Šv. Jonų bažnyčioje.

Choro inform.

Greta PUNDZAITĖ

Tarptautinių teatrų festivalių or-ganizacinio komiteto kvietimu trupė taps kiekvieną pavasarį Kanados Valleyfieldo koledže vykstančio ir kaskart daugiau nei du šimtus artistų iš viso pasaulio pritraukiančio festiva-lio dalyve. Šiandien dėl vis stipresnių pasirodymų, pakeitusių teatro ir šokio meno supratimą bei vertinimą, festiva-lis laikomas reikšmingiausiu Tarptauti-

MIDI roko opera. Vieni jos laukia ištisus metus, kiti – vos kažką apie ją girdėję. Kas yra ta MIDI roko opera? Tai Matematikų ir informatikų dienų uždaromasis, finalinis, pats svarbiau-sias (tikrai nenuvertinant kitų MIDI veiklų) renginys, kuriam ruošiamasi ilgiausiai. Tai muzikinis spektaklis, kuriuo stengiamasi priversti atsi-gręžti į save ir mus supančią aplinką. Kiekviename žingsnyje. Šiemet MIDI roko opera – balandžio 24 d. 21 val. Teatro arenoje Vilniuje.

MIDI roko operai pradedama ruoš-tis jau rudenį, kai vyksta pirmo- sios atrankos į įvairias grupes: šokio, vokalo, režisūros, scenografijos, ritmo ir pučiamųjų, viešųjų ryšių. Atrankose dalyvauja studentai ir ne tik iš visų Lietuvos universitetų ir kolegijų.

Kasmet MIDI pritraukia vis daugiau dalyvių ir žiūrovų. Tikimasi, kad kada nors tai taps ne tik studentų renginiu. Pirmasis muzikinis spektaklis „Kastukas Nemarusis“, dabartinės MIDI roko ope-ros pirmtakas, įvyko 1982 m. Studentai muzikinio spektaklio tradiciją tęsė 1998 m. Tais metais pirmakursio Tado Daujoto ir jo bendraminčių iniciatyva gimė 5 dainų pasirodymas apie dės-tytojus ir studentišką gyvenime klube „Argus“. 2002 m. įvyksta lūžis: MIDI roko opera perkeliama į vakarinę MIDI dalį – pažiūrėti, kuo šiais metais nuste-

MIDI RO – kada ir kaip?Šiemet MIDI roko opera – balandžio 24 d. 21 val. Teatro arenoje Vilniuje.

bins visus stereotipus laužantys MIF dalyviai, sugužėjo net 1500 žmonių. Toliau MIDI roko opera tik profesiona-lėjo. 2005 m. pirmą kartą žiūrovus su-kvietė ne roko opera, o teatralizuotas koncertas – muzikinis šou „EM‘FIVA“. Paslaptingas šifras slėpė Estradinį Matematikos fakulteto instrumentinį vokalinį ansamblį. Pavadinimą sugal-vojo MIF‘o veteranai – Tadas Daujotas ir Arūnas Matačius.

2007 m. istorija pasakojo apie XX a. pradžios matematikų miestą „New Garduką“, o vėlesniais metais studentams atskleista ilga, pavojų ir raganavimo, burtų kupina kova su „Amžinąja žiemos sesija“. 2009 m. „Visorių sindromas“ žvilgsnį kreipė į nejaukią vietą, kurioje gali atsi-durti kiekvienas „persimokėlis“, o „Teatromatika“ gvildeno jaunimui aktualią temą: studijų pasirinkimą atsižvelgiant ne į savo troškimus, o į tėvų norus. Studentiškos problemos ir originalūs jų sprendimo būdai de-monstruoti ir 2012 m. operoje „Vidu-ramžiai rytoj“ bei „404: rojus nerastas“. 2013 m. buvo parodytas kompiuteriu valdomas miestas, žinomas kaip „Die-vas iš mašinos“, 2014-ieji įsimintini „Naktimi, kai sustojo malūnas“. O ką pamatysime šiemet?

Parengė Justina Mačiūnaitė

Kinetinė teatro trupė naująjį spektaklį pristatys Maroke ir Kanadoje Balandžio 20–25 d.

VU kinetinė tea-tro trupė atstovaus Lietuvai ir garsins

Vilniaus universite-tą Kanadoje, festi-

valyje „Next Wave“. Trupė pristatys

spektaklį ,,Equilibrium“.

nės Šiaurės Amerikos universitetų teatro asociacijos (IUTA) renginiu.

Penkias dienas truksiantį „Next Wave“ festivalį sudarys apie dvi-dešimt įvairių renginių, apiman-čių teatrų pasirodymus, jų narių tobulinimąsi praktinių užsiėmimų metu ir dalijimąsi patirtimi tiek su kitais dalyviais, tiek su publika. Anot trupės narių, ir pats spektaklio kūri-mas suteikia daug malonumo, bet galimybė savo įžvalgomis dalytis su

kitais, o ypač skirtingų kultūrų atsto-vais, suteikia dar daugiau džiaugsmo ir, žinoma, abipusės naudos.

,,Equilibrium“ spektaklis laikytinas susiskaldžiusios visuomenės, inter-neto vartotojų, besislepiančių už savo netikrų pavidalų bei įsivaizduojamų savybių, ir vis didėjančio asmeninio bendravimo ryšio nykimo atspindžiu, o jo tematiką tam tikru atžvilgiu gali-ma sieti su globalizacijos padariniais, todėl tarptautinė spektaklio premjera šįkart neįprastai prasminga.

Choras „Gaudeamus“ – 75 metai muzikos

Lietuvos studentų svarsčių kil-nojimo čempionatas – komandinė I vieta (Vilnius, kovo 28 d.)

Vilniaus miesto tinklinio čem-pionatas – merginų rinktinė, I vieta; vaikinų rinktinė, III vieta

Europos uždarų patalpų lengvo-sios atletikos čempionatas – Airinė Palšytė (EF), šuolis į aukštį, IV vieta (Praha, Čekija, kovo 7 d.)

Lietuvos jaunimo sambo čem-pionatas – Manvydas Sokolovas (MIF), sv. kat. iki 82 kg, I vieta; Rokas Cvirka (KF), sv. kat. iki 68 kg, I vieta (Jurbarkas, kovo 7–8 d.)

Lietuvos studentų sunkiosios atletikos čempionatas – komandinė II vieta (Klaipėda, kovo 9 d.)

Lietuvos asmeninis stalo teniso čempionatas – Ingrida Preidžiūtė (FsF), mišrus dvejetas, I vieta; Auksė Gecevičiūtė (TF absolv.), moterų dvejetas, I vieta; Aistė Macaitė (TF), vienetai, mišrus dvejetas, III vieta (Kaunas, kovo 1 d.)

Lietuvos jaunimo dziudo čem-pionatas – Eivydas Žemaitaitis (IF), sv. kat. iki 81 kg, I vieta (Kaunas, vasario 28 d.)

Žiemos futbolo turnyras „Snaigė“ – komandinė II vieta (Vilnius, vasario 28 d.)

Tarptautinis tinklinio turnyras – komandinė III vieta (Gardinas, Balta-rusija, vasario 24–26 d.)

Lietuvos uždarų patalpų lengvo-sios atletikos čempionatas – A. Palšy-tė, I vieta; Alvydas Misius (MIF), septynkovė, I vieta; Laura Gedminaitė (MF), rutulio stūmimas, II vieta; Simas Šnipaitis (GMF), šuolis su kartimi, III vieta (Klaipėda, vasario 20–21 d.)

Lietuvos studentų žiemos lengvo-sios atletikos čempionatas – koman-dinė II vieta (Klaipėda, vasario 7 d.)

Atviras Latvijos sambo čempio-natas – Eimantas Tukačiauskas (KF), sv. kat. iki 68 kg, I vieta; M. Sokolovas, sv. kat. iki 90 kg, II vieta (Ryga, vasario 1 d.)

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurė – A. Palšytė, I vieta; L. Gedminaitė, I vieta (Vilnius, sausio 31 d.)

SSC inform.

VU studentų sporto pasiekimai

Ši pjesė VU teatre statoma jau tre-čią kartą. 1989 m. spektaklyje buvo aktualūs tarybinės epochos agonijos akivaizdoje keliami jaunimo klausimai – suspaustos, nelaisvos dvasios skausmas ir maištas, pyktis ir įniršis, vaikų ir su tarybine santvarka kolaboruojančių tėvų konfliktas. 2002 m. spektaklis kal-bėjo apie tam tikrą jaunimo pasimetimą laisvės akivaizdoje, nežinojimą, kaip ja deramai naudotis, kas galima, kas ne.

O kas gali būti aktualu dabar? „Ma-nau, kad tai turėtų būti spektaklis apie BEATRIČĘ – naivuolę, tikinčią, kad

Tarptautinis universitetų teatrų forumas minės pirmojo spektaklio „Hercules“ jubiliejų

Gegužės 4–9 d. įvyks XVI tarptauti-nis universitetų teatrų forumas „Locus standi“ („Atramos taškas“), skirtas pirmojo studentiško spektaklio Lietuvoje 445 metų sukakčiai pami- nėti.

Be Lietuvos ir užsienio trupių pa-sirodymų, gegužės 7–8 d. Vilniaus universitete vyks konferencija, o gegužės 9 d. – kūrybinės edukaci-nės akcijos Vilniaus vienuolijose, kuravusiose pirmuosius studentiškus spektaklius.

„U. V.“ inform.

sportasTrupės „Minimum“ premjera, skirta neegzistuojančiai BeatričeiBalandžio 27, 28, 29 d. 19 val. VU Teatro salėje įvyks trupės „Minimum“ spek-taklio „Bėk, Beatriče, bėk“ pagal Juozo Grušo pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ premjera.

galima išgelbėti, pakeisti šiandieninį materialistinį ir cinišką pasaulį. Ji tarsi iš aukščiau siųsta dvasia. Būtent dvasia, nes realiai tokios Beatričės šiandien nebeegzistuoja. Ir būtent dėl to pjesė vėl aktuali, nes mums labai reikia tokių nebeegzistuojančių Beatričių“, – sako spektaklio režisierius Rimantas Venckus.

Scenografijos ir kostiumų dailinin-kė – Dalia Kiaupaitė, muzika – Karo-linos Adelbergytės, choreografija  – Kamilės Narkutės.

„Minimum“ inform.

Organizatorių arch. nuotr.

Kinetinės teatro trupės arch. nuotr.

P. Jankevičiaus nuotr.

Nuotraukoje – Airinė Palšytė

SSC

arch

. nuo

tr.

universitasvilnensis 2015 m. balandis

8 paskutinis puslapis

Informatikė atsipalaiduoja piešdama

ISSN 1822-1513Ad­re­sas:­Uni­ver­si­te­to­g.­3,­LT-01513­Vil­nius,­VU­centriniai­rūmai,­I aukštas, 107 kab.Tel.­268­7089,­mobil.­tel.­8-687­49018,­el.­p.­vilnensis@vu.ltTi­ra­žas­4000­egz.­2­spau­dos­lankai.­SL­321­Ma­ke­ta­vo­VU­lei­dyk­la.­Spaus­di­no­UAB­„Baltijos­kopija“,­Kareivių­g.­13B,­LT-09109­VilniusVyr.­redaktorė­Liana BinkauskienėVyresn.­redaktorė­Ilma DunderienėVyresn.­korespondentė Agnė GrinevičiūtėStraipsnių­autorių­nuomonė­nebūtinai­sutampa­su­redakcijos­nuomone.Už­reklamų­turinį­ir­kalbą­redakcija­neatsako.

Saulė Girdzijauskaitė, Matematikos ir informatikos fakulteto programų sistemų magistrantūros an-

tro kurso studentė, yra savamokslė piešėja, tačiau žiūrėdamas į jos piešinius to nepasakytum. „Mūsų šeimoje beveik visi tiksliukai, kurie kartu ir piešia, nors nėra profesionalai“, – paaiškina mergina. Jos darbų apsuptos ir kalbamės apie meno ir mokslo

dermę, telpančią Saulės asmenybėje.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

„Piešiu nuo darželio laikų. Jeigu mokykloje per pamokas likdavo laisvo laiko, piešdavau ant sąsiuvinių viršelių. Su matematika problemų niekada neturėjau, tai dažniausiai per ją ir likdavo laiko piešimui. Lietuvių kalbos ir matematikos mokytojos man ėmė sakyti, kad galbūt jau pats metas mano piešinius kur nors nunešti“, – prisi-mena mergina.

Jos dailės mokytoja Žaneta Puodžiūnienė iš Viršuliškių vidurinės mokyklos taip ir padarė – niekam nesakiusi nusiuntė Saulės piešinį į moki-nių kūrybinių darbų konkursą „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 90 metų“. Mergina nesitikėjo, kad kas nors gero iš to išeis. Tačiau vieną dieną ji sulaukė kvietimo į Vilniaus įgulos karininkų ra-movę. „Savo nuostabai, nuvykusi ten sužinojau, kad gavau prizą už istorinę kompoziciją“, – dar ir dabar dėl to džiaugiasi pašnekovė. Ji savo pieši-nyje, skirtingai nuo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių, pavaizdavo kelmą, ant kurio guli partizanų nuotrauka, o aplink padėti šautuvai.

Saulės piešinių tematika ir stilius laikui bėgant kito: iš pradžių ant sąsiuvinių viršelių ji piešdavo paprastus piešinukus, paskui jie įgavo anime ir maginės fantastikos stilių. „Dailės mokytojos paraginta pradėjau piešti mažus epizodus, kurių kiekvienas turi būti skirtingo ornamento. Iš pradžių negalvoji, ką pieši, o paskui iš to gali sudėti piešinį – žuvytę, sraigę. Taip pradėjau žaisti su ornamentais, ir man tai ėmė patikti“, – apie posūkį kita linkme pasakoja Saulė. Vėliau ji perėjo prie mandalų. „Piešimas man leidžia labiau susikoncentruoti per paskaitas. Jeigu piešiu, geriau girdžiu, suvokiu ir įsisavinu medžiagą, nors tai aplinkinius labai stebina“, – prisipažįsta informatikė.

Piešimui Saulė naudoja paprasčiausią techniką – tušinuką ir popierių. „Man ši technika patogiausia, nes dažniausiai paišau kur nors važiuodama, keliau-dama. Specialiai piešiu, kai turiu daugiau laiko, nebent kas nors paprašo, kad ką nors nupieš-čiau. Jeigu pasiūlo idėją, tada nebūna sunku nupiešti“, – sako pašnekovė.

Pavyzdžiui, piešinį „Pi-lis“ įkvėpė filmas „Hobi-tas“, o „Elnią“ – daina „Atbėga elnias de-vyniaragis“, kurią perdainavo grupė „Driezhas“. Idėjos Saulei dažniausiai kyla pasiklausius dainų, išgirdus kokią nors pasaką

arba pasižiūrėjus filmą. Mandalos merginai tiesiog išplaukia savaime. Kartais ji parašo eilė-raštį ir jį paskui nupiešia: „Nemanau, kad jie labai geri, bet man – prie širdies. Save labiau išreiškiu galbūt per eilėraščius nei per piešimą. Visą laiką vaikštau su mobiliuoju telefonu, kad galėčiau užsirašyti staiga gimusį eilėraštį. Iš jo irgi galiu kurti piešinius.“

Saulė mėgsta ne tik piešti, bet ir fotografuoti, užsiimti dekupažu, rankdarbiais. „Kadangi esu informatikė, man patinka fotografija, kompiu-terinė grafika. Su „Photoshopu“ draugauju nuo 7–8 klasės, o iš pirmųjų susitaupytų pinigų nusi-pirkau fotoaparatą. Taigi fotografuoju jau labai

labai seniai“, – apie dar vieną savo pomėgį kalba Saulė. Nors gabumų ji turi ne-

mažai, tačiau iš pradžių nežinojo, ką studijuosianti. Kadangi

tikslieji mokslai Saulei visada gerai sekėsi, ji

pasirinko bioinformati-kos studijas Matematikos

ir informatikos fakultete ir dėl to nė kiek nesigaili. Artimiausiuose merginos

planuose – internetinė svetainė, į kurią sudės savo piešinius. Saulė

svajoja savo darbus nusiųsti į iliustra-cijų konkursą, surengti parodą Šiuolai-

kiniame meno centre ir galbūt studijuoti doktorantūroje. Ji žada su piešimu dar

ilgai nesiskirti.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Saulės Girdzijauskaitės piešiniai