ĄŽuolyno” gimnazija aina 1lt skaitykite: …...yra ,,teisės istorija" ir ,,politikos...
TRANSCRIPT
1
Ir vėl atėjo ruduo, vėl „Ąžuolyno“ gimnazijos suolus užėmė
nauji pirmokai, o šnarančiuose koridoriuose nebeišvystame
buvusių abiturientų veidų. Visi mūsų buvę ketvirtokai pradėjo
naują studentišką gyvenimą. Bet kaip ir jiems mokykla buvo
svarbus gyvenimo puslapis, taip ir mūsų gimnazija savo bu-
vusių mokinių nepamiršta, todėl šiame laikraščio numeryje klausia-
me jų apie studijas, specialybes ir naują gyvenimo etapą. Galbūt ir
jums, dar tik mąstantiems apie savo ateities specialybę, šis
pokalbis padės apsispręsti dėl savos ateities karjeros.:)
Klausimai:
1. Kokiame universitete ir kokią specialybę studijuoji?
2. Kodėl būtent ją pasirinkai?
3. Pačios įdomiausios paskaitos. Kodėl?
4. Kokių dalykų mokaisi pirmame kurse?
5. Ar teko dalyvauti „fuksų“ stovykloje? Jei taip, papasakok įsimin-
tiniausią įvykį iš jos.
6. Papasakok daugiau apie savo universiteto aplinką, studen-
tus dėstytojus. Ar rekomenduotum savo universitetą ir specia-
lybę būsimiems studentams?
7. Jei būtų galimybė sugrįžti vieną dieną į „Ąžuolyno“ gimnazi-
ją, kokia diena tai būtų? Kodėl?
8. Ko norėtum palinkėti ąžuolyniečiams, mokytojams ar visai gim-
nazijai? Skaitykite 4 psl.
KAINA 1LT KLAIPĖDOS ,,ĄŽUOLYNO” GIMNAZIJA
Mokslo metai prasidėjo jau nebe „Ąžuolyne“.
O kur? Kaip? Kodėl?
Skaitykite:
Kelias į išsvajotąjį pasaulį
2
Mokslo metai prasidėjo jau
nebe „Ąžuolyne“. O kur?
Kaip? Kodėl? 3
Pirmokų susipažinimo vaka-
ras 8
Neatsisakytų apsilankyti net
ir pats Simonas Daukantas!
10
Interviu su mokytojomis:
Nijole Bartašiūniene 11
Berta Bertužyte 13
Interviu su mokytojomis:
V. Dumčiuviene 14
S. Riaukiene 15
Interviu su
S. Nakagawa 17
Visa tiesa iš pirmų lūpų
19
Kompromisų paieškos 7
i – žymiausia Lietuvos ma-
dos žurnalistė, kurios rašiniai ir
apžvalgos sulaukia tūkstančių mados
gerbėjų susidomėjimo ir liaupsių. Ji
kviečiama į Lietuvos dizainerių prista-
tymus ir bendradarbiauja su tokiais
garsiais vardais kaip Maybelline,
L’oreal ar H&M. Deimantė Bulbenkaitė
– viena tų, kurią nesunkiai pažinsi mi-
nioje dėl išskirtinio stiliaus pojūčio.
Baigusi „Ąžuolyno” gimnaziją geriau-
siais pažymiais, ji išvyko siekti savo
tikslų – tapti diplomuota žurnaliste ir
įsilieti į šalies kultūrinį gyvenimą.
Jau antrus metus studijuoji žurna-
listiką Vilniaus universitete. Kas
buvo sunkiausia paliekant gimtąją
Klaipėdą? Ar greitai pritapai sosti-
nėje?
Manau, jau galiu drąsiai sakyti, kad
Vilnius - mano miestas. Čia nuolat
verda kultūrinis bei akademinis gyveni-
mas, kiekvieną savaitę laukia pristaty-
mai, parodos, tad į veiklą sostinėje
įsiliejau labai greitai. Žinoma, kartais
pasiilgstu Klaipėdos ramybės, grįžus
namo net stebiuosi, koks mažas ir
jaukus tas senamiestis, tačiau tie reti
apsilankymai labai malonūs.
Kokie skirtumai pirmiausia krito į
akį lyginant universitetą ir gimnazi-
ją?
Vilniaus universitete studijuoju žurna-
listiką, tad mano mokslai tikrai nepri-
mena sėdėjimo mokyklos suole. Nors
paskaitų nemažai, tenka savarankiškai
daug ruoštis seminarams bei skaityti
labai daug įvairios literatūros. Studijos
tikrai kūrybiškos, skatinančios išbandy-
ti save įvairiose žurnalistikos srityse.
Mokomės ne tik auditorijose, bet ir
radijuje, televizijoje, tiesiog gatvėje
šnekindami praeivius. Jokios monoto-
nijos! Būtent toks dinamiškas gyveni-
mo būdas ir skiriasi nuo mokslų gimna-
zijoje, nes studijos įtraukia, ugdo sava-
rankiškumą, kūrybinį ir kritinį mąstymą.
„Ąžuolyne” buvai pirmūnė. Kaip tau
pavykdavo suderinti tinklaraščio
veiklą ir tuo pačiu neapleisti moks-
lų?
Dėkoju įgimtiems gabumams, nes va-
karų prie knygų neleisdavau net prieš
pat brandos egzaminus. Neslėpsiu,
kad net namų darbus neretai ruošda-
vau per pertraukas... Vis dėlto tikiu,
kad mėgstamai veiklai visuomet gali-
ma atrasti bent keletą valandų per
dieną - tai leidžia pailsėti po pamokų,
sužinoti kažką naujo.
Ar pradėdama rašyti blog’ą tikėjai,
kad sulauksi tūkstančių žmonių
susidomėjimo? Kaip į tavo veiklą
reaguoja artimieji ir draugai?
Tinklaraštį įkūriau prieš beveik šešerius
metus. Tai tebuvo eksperimentas, nes
neturėjau nei didelio žinių bagažo, nei
gerų rašymo įgūdžių, tačiau kantrybė
bei nuoširdus domėjimasis savo sritimi
leido pasiekti nemažai. Tėvai mano
veikla per daug nesidomi, nors pasi-
džiaugia prenumeruojamuose žurna-
luose radę mano straipsnių, kartais
peržiūri ir tai, ką rašau tinklaraštyje.
Draugai mano rašinių irgi pernelyg
akylai neseka, tačiau su tais, kurie taip
pat dirba mados industrijoje, neretai
aptariame aktualias temas, jie pasiūlo
naujų idėjų.
Ar gimnazijoje pastebėdavai stilingų
merginų ir vaikinų? Kokios detalės
atkreipdavo tavo dėmesį?
Kaip ir kiekvienoje gimnazijoje,
„Ąžuolyne” taip pat išvysdavau vieną
kitą stilingesnį žmogų, kurio neužgož-
davo privaloma uniforma. Džiugu, kai
merginos bei vaikinai pasirenka ryš-
kesnę avalynę, netradicinius marški-
nius.
Mokykloje privalome dėvėti unifor-
mą: žalią švarką ir juodas kelnes
(arba merginos sijoną). Spintos Gu-
ru, ką apie tai manai? Ar laikeisi
taisyklių? Galbūt turi minčių, kaip
uniformą pagyvinti aksesuarais ir
pan.?
Prisiminimai apie uniformą dabar kelia
šypseną, nes daugiau juodų kelnių
mano spintoje atsirado tik baigus mo-
kyklą, o švarką dažniausiai laikydavau
spintelėje. Vis dėlto uniforma - geras
išbandymas sau, nes tenka įtilpti į nu-
statytus rėmus ir bandyti kažką iš to
išspausti. Labai smagu, kai moksleiviai
pasirenka įdomesnį uniforminio švarko
modelį, turi ne vienerias juodas kelnes.
Manau, tai ir yra svarbiausia, nes tin-
kantį ir patinkantį drabužį lengviau
derinti.
Ar tau kada nors ateina rašymo kri-
zė, kai nebeturi minčių ir idėjų? Ką
tuomet darai?
Taip, kartais tokių krizių tikrai pasitaiko,
Kelias į išsvajotą pasaulį
2
2013 RUDUO
tačiau iš savo dėstytojo Aureli-
jaus Katkevičiaus išmokau, kad vienin-
telis būdas tą įveikti yra tiesiog rašyti.
Jeigu jaučiu, kad tikrai trūksta minčių ir
nepavyksta suregzti nė vieno sakinio,
keletą dienų pailsiu, išvykstu prasiblaš-
kyti.
Vasarą atlikai praktiką Vakarų Eksp-
rese. Ar buvo įdomu semtis patirties
publicistikoje?
Vasaros praktika - išties įdomi patirtis,
nes darbas dienraščio redakcijoje labai
skiriasi nuo rašymo žurnalams, taip pat
tenka gilintis į prasčiau pažįstamas
temas, nuolat ieškoti naujų pašnekovų.
Tiesa, kažin ar įsivaizduoju save ra-
šančią laikraščiui, nes prioritetu laikau
kokybę, o ne greitį.
Deimantė Štulpinaitė,
2e
Mokslo metai
prasidėjo jau nebe
„Ąžuolyne“. O kur?
Kaip? Kodėl?
Jokūbas Kūra
1. Vilniaus universitete. Teisės fakulte-
tas - ištisinės teisės studijos.
2. Mane traukė socialiniai mokslai, nes,
mano manymu, turiu jiems tam tikrų
įgimtų gabumų. Kiekvienas žmogus turi
įvertinti savo galimybes ir pasirinkti savo
gyvenimo kelią. Kadangi supratau, jog
nesu geras matematikas, fizikas ar che-
mikas, atradau terpę, kurioje, manau,
galiu būti geresnis nei kituose. Kam eiti
keliu, kuris yra tau neįveikiamas, geriau
eiti paprastesniu, bet nueiti iki pat galo ir
b ū t i g e r i a u s i a m .
3. Man vienos iš įdomiausių paskaitų
yra ,,Teisės istorija" ir ,,Politikos teorija
ir politinės sistemos". Istoriją man visa-
da buvo įdomu mokytis, bet šioje pro-
fesijoje istorija perkopė į naują lygme-
nį, todėl man dar įdomiau nagrinėti ją,
ypač kai matai įvairių laikotarpių teisi-
nių sistemų pasikeitimus, kaip primity-
viai žmonės elgėsi ir kokia tobula siste-
ma yra dabar, palyginti su visa istorija.
Politika, na kaip sakoma, viskas pri-
klauso nuo dėstytojų, ar ne? Turiu
malonę klausytis prodekano. doc. Ha-
roldo Šinkūno paskaitų, kurios taip
atskleidžia politines doktrinas, kad
sugebi suprasti visas esamas Lietuvos
bei pasaulio realijas, o tai labai praver-
čia gyvenime ir dar labiau pravers atei-
tyje.
4.Teisininko profesiją; Teisės istoriją;
Teisės teorija; Politikos teoriją ir politi-
nes sistemas; lotynų kalbą; filosofiją.
5.Taip, dalyvavau „fuxų“ stovykloje. Na,
stovykla yra stovykla. Manau, kad
įsimintiniausias įvykis yra tai, kad
suradau daug naujų draugų.
6. Taip, rekomenduočiau, jei tikrai
yra pasiruošę krimsti teisės moks-
lus. Universitetas - Alma mater -
lot.motina maitintoja. Aplinka tikrai
labai pritaikyta mokslui ir žinioms, pra-
dedant nuo auditorijų, kurios yra kardi-
naliai renovuotos iki modernios valgyk-
los, kavos aparatų ar MKIC-mokslo,
komunikacijų, informacijos centro -
bibliotekos. Studentai, na, jų yra viso-
kių, bet šioje specialybėje yra labai
daug motyvuotų žmonių ir ateities ly-
derių, tad manau, kad kontingentas
tikrai geras. Dėstytojai, realiai visi dės-
tytojai, nori padėti ir išaiškinti savo
dėstomą dalyką, nes ateityje teorijos
praktikoje labai reikės, bet, kaip taip
pat sakoma, visokių dėstytojų yra, kaip
ir visokių mokytojų, dainininkų, šokėjų
ir t.t.
7. Manau, kad aš į jį vis dar sugrįšiu, jei
leis mano įtemptas tvarkaraštis. Nėra
išskirtinių mokytojų „Ąžuolyno“ gimna-
zijoje, yra tik išskirtinė atmosfera, kurią
sukuria mokytojai ir patys mokiniai.
Šioje gimnazijoje prabėgo ketveri ge-
riausi mano metai ir tikrai ne kartą joje
apsilankysiu.
8. Vivere est cogitare - gyventi reiškia
mąstyti- perkurti. Dekarto žodžiai yra
geriausias palinkėjimas. Niekada ne-
nustoti mąstyti ir tobulėti, nes progre-
sas yra varomoji jėga. Tai turi daryti
visi, o ši gimnazija, manau, tą tobulai
daro ir linkiu tą toliau daryti.
Vaiva Tilvikaitė
1. Studijuoju LSMU, esu medicinos stu-
dentė.
2. Apie mediciną svajojau jau turbūt nuo
pradinių klasių, kai mūsų klausdavo,
kuo mes norėtume būti užaugę. Apie
tai mąsčiau jau labai ilgai ir iki šiol
tikrai nesigailiu dėl savo sprendimo.
3. Pirmą mėnesį turėjome fizikos, lotynų
3
2013 RUDUO
ir anglų kalbos paskaitas. Labiausiai
patiko lotynų, nes buvo įdomu pradėti
mokytis naują kalbą. Šiuo metu labai
laukiu artėjančių anatomijos paskaitų!
4. Mokomės ciklais. Pirmą mėnesį buvo
fizikos ciklas, kuris pagaliau baigėsi.
Dabar vyksta pirmosios pagalbos ir
slaugos ciklas, vėliau bus anatomija,
medicininė chemija, parazitologija ir
citologija.
5. Taaaaip! ir labai graužiau savo drau-
gus dėl to, kad jie joje nedalyvavo, nes
tai buvo turbūt pačios geriausios 3
vasaros dienos! Pačio įsimintiniausio
kaip ir negalėčiau išskirti, nes tektų
pasakoti apie kievieną ten praleistą
minutę!
6. Aplinka labai graži, tenka važinėt po
visą Kauną, nes paskaitos vyksta ir
universiteto patalpose, ir klinikose.
Mano universitete susirinkę nerealūs
žmonės! Labai džiaugiuosi mane su-
pančiais draugiškais, bendraujančiais
žmonėm. Dėstytojai labai geri ir į visus
studentus žiūri kaip į suaugusius, su-
brendusius, protingus žmones, visi
puikiai ir įdomiai išdėsto savo dalyką.
Nerekomenduočiau jokio kito! Per pir-
mą mėnesį labai apsipratau, sutikau
daug naujų ir įdomių žmonių ir įsitiki-
nau, kad būtent čia noriu būti.
7. Turbūt tai būtų Šimtadienis, nes tik
tada mokykloje galėjome taip atsipalai-
duoti ir iš širdies pasilinksmint pamokų
metu.
Raimonda
Drungilaitė
1. Vilniaus Gedimino technikos uni-
versitetas. Kūrybinės industrijos.
2. Ilga istorija, nes pradžioje į UK ža-
dėjau išvažiuoti. Bet dabar supratau,
kad įstojau būtent ten, kur man ir reikė-
jo. Nesigailiu!
3. Medijų studijų įvadas. Todėl, nes
kiekvieną paskaitą mums veda vis
kitas žmogus iš kūrybos pasaulio, kuris
papasakoja ne viena gražius dalykus
apie visą industriją.
4. Informatikos, dalykinės komunikacijos,
anglų kalbos, medijų įvado, krikščiony-
bės ir kultūros, etninės kultūros, filosofi-
jos.
5. Taip. Visa stovykla įsimintinas įvykis!
Vieno nebuvo, nes tai 2 pasakiškiausios
dienos gyvenime!
6. Universitete yra labai skirtingų žmo-
nių. Labai daug yra iš Erasmus progra-
mos užsieniečių. Žmonės tikrai labai
draugiški, bet ne viskas būna tobula -
yra ir nekokių... Dėstytojai tikrai
šiuolaikiški. Prieš porą dienų net
pati su dėstytoja pietavau prie vie-
no stalo. Iš aukšto tikrai į mus ne-
žiūri ir yra labai supratingi. Žinoma,
kitose specialybėse gal taip ir nėra.
Rekomenduočiau, nes universitetas
tikrai geras. Specialybę rekomenduoju
tik tokiems žmonėms, kurie mėgsta me-
nus, viešus kalbėjimus, naudojasi
„photoshop‘u“ ir turi daugybę idėjų, nes
čia idėjos yra tarsi auksas. Mažai teori-
jos - daug praktinių darbų.
7. Manau, paskutinė diena prieš Kalėdų
atostogas. Tada jau visi darbai atsiskai-
tyti, su draugėmis keitiesi dovanomis, o
ir šiaip visi linksmesni tą dieną būna:)
8 .
Linkiu
ąžuolyniečiams daug stiprybės, daug
sveikatos ir būkit nuoširdūs su mokyto-
jais. Abipusė pagarba jums ir suteiks
visą tą stiprybę ir pasitikėjimą:) Sėkmės
egzaminuose! O mokytojams linkiu kant-
rybės, supratingumo ir neužduoti namų
darbų vaikams per atostogas.
1. Vilniaus Dailės Akademijoje studijuoju
interjero dizainą.
2. Interjero dizaino specialybę pasirin-
kau, nes gavau galimybę studijuoti vals-
tybės finansuojamoje vietoje specialybę,
kuri labai glaudžiai susijusi su architek-
tūra. Manau, kad man tai puiki galimy-
bė pažinti problemas, su kuriomis
susiduria architektai, gilinantis ne
tik į pastatą, kaip struktūrą, uži-
mančią tam tikrą vietą urbanisti-
niame kontekste, bet ir kaip į
erdvę, kurioje gyvena žmonės -
vyksta kultūrinis gyvenimas.
3. Įdomiausia paskaita, su kuria
jau teko susidurti,- kompozicija.
Užduotys, kurias iš mūsų reikalauja
atlikti dėstytojas, nėra sunkios (pirma
užduotis: iš tam tikrų figūrų sukurti stati -
4
2013 RUDUO
Mantas Indriliūnas
5
ką ir dinamiką imituojančius derinius ir
visa tai pateikti kaip trimačius maketus),
tačiau imantis darbo susiduri su daugy-
be problemų, pavyzdžiui, kaip teisingai
sukomponuoti objektus, kad ir pagal
gerai iš matematikos kurso pažįstamus
aritmetinės ar geometrinės progresijos
dėsnius. Įdomi disciplina ta kompozicija,
juolab kad turim nuostabų dėstytoją,
kuris patars ar padės, nors ir ne paskai-
tos metu.
4. Mano studijos prasidėjo prieš pakan-
kamai nedaug laiko, tad kai kas gali ir
šiek tiek kisti, tačiau savo užrašų knyge-
lėje turiu užsirašęs šias disciplinas: pro-
jektavimas, braižyba, kompozicija, pieši-
mas, šiuolaikinė istorija, nešiuolaikinė
istorija, anglų kalba, spalvotyra ir tapyba.
5. Fuksų stovykloje dalyvauti teko: tris
dienas praleidome nameliuose ant Ilgio
ežero kranto. Mes patys virėmės valgyti,
tvarkėmės šiukšles, žaidėme įvairiausius
žaidimus, buvome antrakursių žiauriai
kankinami ( įšventinimo ceremonijoje net
su ugnimi ir purvu teko susidurti). Labai
smagu buvo su visais susipažinti, nors
mūsų buvo nedaug - 58, tačiau net iš
trijų miestų į stovyklą susirinko Akademi-
jos studentai ( Vilniaus, Kauno, Klaipė-
dos). O ką papasakoti apie įsimintiniau-
sią įvykį - viskas patiko: orientacinis,
konkursai, įšventinimas, darbas virtuvė-
je...
6. Mano mokykla išsibarsčiusi abiejuose
Vilnelės krantuose. Dėstytojai geranoriš-
ki, studentams daug laisvės suteikia,
dirbantys savo srities specialistai. Perso-
nalas ir visi aukštesnes pareigas uži-
mantys darbuotojai taip pat geranoriški -
leido mums net susipažinimo vakarėlį
valgykloje surengti, o virėjos ir bandelė-
mis pavaišino. Net nežinau, kažkaip ir
keista man ten: visi mielai bendrauja su
tavim, dalinasi žiniomis, patirtimi... Lyg
šiol kažkodėl įsivaizdavau, kad peržen-
gęs universiteto slenkstį būdamas pir-
makursis privalėsiu būti mažas, kažkiek
lankstytis prieš vyresnius... Pasirodo,
viskas kitaip... Visi geri, mandagūs, šau-
nūs, gražūs, kaip ir pas mus gimnazijoje
būdavo. Jei reikėtų rašyti rekomendaci-
ją, kas nori ugdyti save kaip kūrybingą
asmenybę, akademija tam suteikia ab-
soliučiai visas sąlygas, tereikia įdėti va-
lios, noro, ryžto ir pastangų- ir čia galėsi
užaugti tikrai kažkuo.
7. Rugsėjo pirmąją jau buvau sugrįžęs į
gimnaziją ( Akademijoje mokslai prasi-
deda tik spalį). Tai šventė, kurios šven-
tiškumą galiu pajausti tik dabar, deja, kai
jau viskas baigėsi, nebeliko būtinybės
pradėti eiti į mokyklą. Tu vėl įsitrauki į
darbą, rutiną, gyvenimą, judantį kryptin-
ga linkme. Dabar, kai mane supa jau
nebe klasės draugai, o kursiokai, prade-
du suprasti tą ypatingą ryšį su klase,
mokytojais, su kuriais po ilgų vasaros
atostogų vėl tenka susitikti, tą ypatingą
Rugsėjo pirmąją.
8. Linkėjimai:
Gera, šilta, nuoširdi bei draugiška mūsų
gimnazija buvo.
Linkiu, kad ji tokia ir išliktų, neapleistų tų
vertybių,: tėvynės, mokslo, dorovės,
kurias, nors ir ne kasdien, tačiau visi
garsiai kartodavome, giedodami
„Ąžuolyno“ gimnazijos himną.
Andželika Solovjova
1. Studijuoju LEU (Lietuvos edukologijos
universitete) ikimokyklinę ir priešmokykli-
nę pedagogiką.
2. Apie tokią specialybę net minčių netu-rėjau! Tiesiog kartą su mama kalbėjom, sakiau, kad galbūt norėčiau studijuoti žurnalistiką, bet iš jos veido minos su-pratau, kad ji tam nepritaria: „Nelabai tau tinka šita specialybė... Tu per švelni to-kiam darbui... Aš tai tave tik su vaikais įsivaizduoju.“ Būta daug apmąstymų, savianalizių ir tikrai- tai yra TAI, su kuo sieju savo gyvenimą ir turiu ne vieną viziją, ką galėčiau ateity daryti. :) 3. Deja, neturiu tokios galimybės kažko išskirti, nes mokomės pagal kitokią- mo-dulinę- programą, kuomet tam tikrą laiką mokaisi dalyką, atsiskaitai, kitą dalyką, vėl atsiskaitai... Labai patinka man ši sistema, nes neturėsim egzaminų sesi-jos, galim susikoncentruoti ties vienu studi juojamu dalyku, nereik ia „persijungti“ kaip mokykloj (pvz., kai per istorijos pamoką galvoji: „Tai kaip visgi tą uždavinį su parabole reikėjo išspęs-ti?“). Kol kas praėjome tik studijų įvadą, filosofiją, švietimo politiką, o dabar krem-tam vaikystės kultūrą- nelengvi, galvos pasukimo reikalaujantys dalykai, tačiau, kaip ten bebūtų, labai daug kas priklau-so nuo dėstytojo. 4. Žinau tik šio semestro tvarkaraštį...
Keturis dalykus jau paminėjau anksčiau, o po to dar laukia specialybės kalbos kultūra, specialybės užsienio kalba, informacinės technologijos ir verslumo pagrindai. :) O vėliau bus ir sunkiau, ir įdomiau, nes ne tik prisidės sunkių dalykų, bet ir kūrybiškų, ko labai lau-kiu! :) 5. Taip, teko ir labai dėl to džiaugiuos, nes susipažinau su labai daug žmonių, smagiai praleidau kelias dienas, paži-nau kai kuriuos žmones kitoje aplinkoje. Įsimintinų įvykių labai daug, bet turbūt vienas įsiminti-
niausių buvo orientacinės varžybos vidu-ry nakties, o viena iš drąsiausių užduo-čių buvo virvės rišimas iš rūbų, tad ko-mandoms teko gerokai išsirengti, jei norėjo laimėti! :D Buvo smagu, neturė-jom praktiškai laisvo laiko, nuolat veiks-mas, o galimybių išsisukti nuo jo praktiš-kai nulis. :)
2013 RUDUO
6
6. Kas daugiau šuniui uodegą pakels, jei ne jis pats? ;) Aplinką dar pačiai tirti ir tirti, bet šiaip bendruomenė - fantas-
tiška, viskas labai liuks! Turim oran-žeriją, šalia statoma nauja, graži biblioteka, šalia universiteto yra keli „barakai“, kurių būklė visai neprasta, o ir universiteto dislokacija nuostabi- prestižinis rajonas Žvėrynas, susi-siekimas puikus, visai šalia centro, tad paryčiais galima ir pėsčiom pa-reiti. :) Nemaniau, kad šis universite-tas turi tiek privalumų, bet nenoriu jų visų atskleisti, kad tai nelemtų pasi-rinkimo, nes, manau, pedagogas turi turėti motyvaciją, o ne išskaičiavi-mus. :)
7. Kaip tik praėjusį savaitgalį buvau grįžusi ir aplankiusi! „Ąžuolyną“ visa-da noris aplankyti, nes ten mano namai, ten daug prisiminimų, kiek-vienas kampas pažįstamas ir mie-las... :) Nemaniau, kad mokytojos, kurias aplankiau, taip šiltai mane priims ir išklausys, patars, įkvėps... Linkėjimai mano Mokytojoms ir draugams! :) 8. Jaunoji karta, vertinkit tai, ką gau-nat „Ąžuolyne“ ir išvis gyvenime! Aš bestudijuodama supratau, KIEK daug man reiškia ši gimnazija, KIEK ji daug man davė, kiek pati iš jos pasiėmiau- labai didžiuojuos baigusi „Ąžuolyną“! :) Taip pat, abiturientai ir visi kiti, nebijokit egzaminų! Žinau, kad neguodžia Jūsų tokie žodžiai, bet tikrai nėra ko bijoti. Kol nevėlu, dėkit į galveles kiek galima daugiau naudingos informacijos, ji tikrai anksčiau ar vėliau Jums pravers. O jei egzuose ir nepasiseks, neliūdėkit ir nenusiminkit! Svarbiausia, žinokit, ko siekiat ir net suklupę kelkitės ir eikit toliau, nepaleiskit iš akių tikslų ir troškimų, nebijokit svajoti, bet sva-jokit apgalvotai, nes svajonės pildo-si! :) Mokytojams noriu palinkėti „to keep up the good work“- ir toliau dirbti šį visuomenei svarbų darbą, neprarasti kantrybės ir nenuleisti rankų, net jei atrodo labai sunku, nes nėra neįma-nomo! Svarbu tikėti ir stengtis.
Linkiu Jums siekti kuo daugiau, ne-prarasti motyvacijos ir būti autorite-tais ugdytiniams. Dėkoju, pedago-gai, už Jūsų nuostabų įdirbį ir pas-tangas nulipdyti ką nors iš mūsų molių! :) O gimnazijai noriu tik padėkoti už viską ir palinkėti niekad nenustoti tobulėti!
Indrė Čedavičiūtė 1. Studijuoju Klaipėdos universitete,
anglų filologijos specialybę.
2. Todėl, kad anglų kalba, kaip dalykas, visada labai gerai sekėsi mokykloje, visada labai patiko. Be to, mano teta – anglų kalbos mokytoja. Genai, ko gero, taip pat kalti. Visada svajojau studijuoti anglų filologiją ir iki šios svajonės
įgyvendinimo teko nueiti labai ilgą kelią. Pastaruosius dvejus metus po
„Ąžuolyno“ baigimo mokiausi kitoje aukštojoje mokykloje. 3. Morfologija ir fonetika. Todėl, kad man visada patiko mokytis anglų kalbos gramatikos ir kiekvieną kartą atrasti vis naujų dalykų, vis naujų taisyklių ir vis naujų sprendimų. 4. Mokausi anglų kalbos gramatikos (leksika, morfologija, fonetika, akademi-nis rašymas), kalbotyros, informacinių technologijų (kurios, beje, man taip pat patinka), lotynų kalbos, literatūros teori-jos (dėstytojas – vokietis!), filosofijos.
Žinau, kad ne- tolimoje ateityje laukia prancūzų, rusų kalbos, daug įvairių laikotarpių literatūros ir
kultūros.
5. Deja, neteko, nes tuo metu, kai stovykla buvo organizuojama, manęs
nebuvo Klaipėdoje.
6. Na, pirmas įspūdis, tik atėjus studijuoti, buvo labai teigiamas, nes visi pasirodė be galo draugiški, šilti ir paslaugūs – pradedant universiteto valdžia, baigiant paprasčiausia budėtoja, ką jau kalbėti apie studentų atstovybę, bendrakursius, dėstytojus ir kitus žmogeliukus. Iki šiol tas įspūdis ir išliko – visi tikrai labai draugiški. Jei kažkas neaišku, gali būti tikras, kad paklausęs gausi atsakymą. Išoriškai universitetas be galo gražus ir man labai patinka. Nuostabi architektūra, pastatų išdėstymas, auditorijos, aulos, visos detalės… Be galo gražiai su-tvarkyta. Tai lyg senųjų laikų ir 21
amžiaus pynė.
Be abejo, rekomenduočiau tiek univer-sitetą, tiek specialybę. Esu ne kartą
girdėjusi nekokių at
siliepimų apie universitetą, studijų kokybę, dėstytojus. Gandus galiu paneigti – viskas čia yra labai gerai. O jei dar paminėčiau jaukią, malonią, draugišką atmosferą, rašyčiau universi-tetui 10 balų J. Kol kas esu patenkinta, o kaip bus toliau – pažiūrėsim. Ši-andien galiu tik sušukti: kas geriausi?
HU-MA-NI-TA-RAI!
7. Tai būtų, ko gero, visi tretieji metai gimnazijoje, nes vienos dienos man neužtektų (juokiasi). Ne kartą pagal-voju, jog norėčiau sugrįžti į mokyklą. Ir sugrįžtu – bet tik kaip svečias. 3-oji gimnazijos klasė buvo be galo įsiminti-na man, kaip mokyklos visuomenės atstovei. Suorganizavome daug įvairių renginių, akcijų, koncertų, pasirodymų. Visam miestui savo darbais skelbėme, kokia tvirta bendruomenė mes esame. Be to, juk 11 klasė – būtent tas metas, kai nereikia laikyti jokių egzaminų. Todėl ir turėjau begalę laiko kažką nuveikti mokyklos labui. Nenustojau ir 4-oje klasėje – norėjosi tęsti tai, ką pra-
dėjau.
2013 RUDUO
7
8. Svarbiausia – siekite savo svajonės. Kad ir kiek jums tai kainuotų… Nes siekimo rezultatas yra neįkainojama patirtis. Noriu perduoti linkėjimus savo lietuvių kalbos mokytojai Vilmai Dule-vičienei! Ši nuostabi mokytoja man iki šiol yra autoritetas gyvenime. Taip pat dėkoju anglų k. mokytojai Vitalijai Pli-akuvienei už puikų pagrindą svajonės siekimui – anglų kalbą. Finis coro̒nat
opus!
Radvilė Prialgauskaitė , 4 g
Pamatę gatve einantį mokinį su žaliu
švarku, nejučia pajuntame jam pagarbą.
Tačiau ne visi mokiniai jaučia pareigą
didžiuotis savo gimnazija. Dauguma ti-
kina, kad uniformos neleidžia būti savimi,
trukdo vystytis invidualumui ir išreikšti
savąjį stilių. Taip pat verda diskusijos dėl
papildomos uniformos detalės – juodų
kelnių.
Apklausę gimnazijos mokinius padarėme
išvadą, kad didžioji dalis mokinių yra
patenkinti švarkais, tačiau ne visiems
priimtinas juodų kelnių dėvėjimas. Tačiau
kodėl? Ne paslaptis, kad šis įvedimas
buvo labai netikėtas. Dauguma gimna-
zistų teigė, jog įsigijo tamsias kelnes, kai
šia naujove dar net nekvepėjo. Taigi, ga-
vosi šioks toks šnipštas. Mokiniai didžiuo-
jasi, galėdami dėvėti žalią švarką, taip
atstovaudami gimnazijai, tačiau ne visi
supranta, kodėl būtent juodos kelnės?
Mokytojų nuomone, mokykla nėra vieta
demonstruoti madas, bet jeigu kelnių
spalvą nėra ryški ir įkyriai netraukia akies
– kodėl gi ne?
Sužinojome, kad ne į mūsų vienų uni-
formas yra įtrauktos juodos kelnės. Vytau-
to Didžiojo gimnazijos mokiniai taip pat
laikosi griežtų uniformos reikalavimų. Že-
mynoje mokiniai gali rengtis kiek laisviau
– juodos kelnės nebūtinos, svarbiausia,
kad jos būtų tamsios. Tačiau yra
gimnazijų, kurios nesilaiko tokių griežtų
uniformos taisyklių, pavyzdžiui, Klaipėdos
„Varpo” ir „Vėtrungės” gimnazijos. Bet
akivaizdu, kad visos šios gimnazijos
sutinka, jog švarkai yra būtina aprangos
detalė mokykloje.
Taigi, ar įmanoma, kad vilkas būtų sotus
ir avis būtų sveika?
Rimantė Bivainytė, Agnė Pele-
šinaitė, 2d
iais mokslo metais mokytojų dieną Ąžuolyno" gimnazijos mokiniai paminėjo iš pat ryto. Muzika mo-kyklos koridoriuose skambėjo nuo septintos valandos ryto. Mokiniai
pasitiko pedagogus gražiausiomis daino-mis, šypsenomis, sveikinimais, o kad die-na būtų smagesnė, mokytojai gavo po mažą saldainių ryšulėlį. Visą dieną moki-niai dovanojo gėles ir dėkojo savo moky-tojams už darbą. Buvo labai gera stebėti besišypsančius mokytojus ir mokytojas, tai džiugino širdį. Na, o visą šventinę die-ną vainikavo po pamokų vykęs koncertas. Šį kartą renginyje buvo įvesta naujovių, be poezijos, šokių ir dainų, užduotį gavo ir mokytojai: jie turėjo improvizuoti! Mokyto-jams sekėsi puikiai ir salė tiesiog aidėjo nuo juoko ir aplodismentų. Koncerto metu galėjome pasidžiaugti ir nominacijomis, kurias mokiniai suteikė mokytojams, taip pat ir mokytojo Sauliaus Žukausko laimė-jimu - mūsų gimnazijos pedagogas, buvo išrinktas geriausiu Klaipėdos mokytoju. Šventinė atmosfera mokykloje tvyrojo, o apie šią dieną ir puikius pasirodymus kal-bama buvo dar ir po renginio. Pavaduoto-jos Ritos Babraitienės koordinuojamas, naujai susikūręs Mokinių parlamentas tikrai puikiai suorganizavo šventę, linkime jiems sėkmės, dar kartą dėkojame moky-tojams!
Vaiva Pralgauskaitė, 2a
Mokytojos Nomeda Pamparienė ir Elena Šikšnienė
2013 RUDUO
Kompromiso
paieškos…
Nusišypsok
idelis triukšmas. Jau
dulys. Daugybė veidų.
Labai daug ryškių ir
ne tokių ryškių kostiu-
mų. Šviežiai iškepti pirmokai
nekantraudami ir nužvelgdami
kitų klasių mokinių aprangas bei
spėliodami ,,O ką jie paruošė?“
laukia prie aktų salės durų.
Daug emocijų: vieni nervinasi,
kiti juokiasi, treti maivosi, o kai
kurie ... na, tiesiog iš jų veidų
matosi, jog jie norėtų būti kur
nors, bet ne čia. Tačiau juos vi-
sus (net ir tuos, kurie nelabai
norėtų būti čia) vienija vienas
noras – apginti savo klasės gar-
bę ir, ginkdie, nepasirodyti lūze-
riais.
Spalvotasis maskaradas įleidžiamas į
aktų salę. Salės scena aiškiai skelbė
renginio tematiką – populiarusis ,,X
faktorius“. Manau, vieni dėl to nenusivy-
lė, tačiau tikrai buvo žmonių, kurie tikė-
josi ko nors originalesnio.
Burtų keliu ištraukti eilės numeriai skel-
bė, jog renginį pradeda A klasė. Atrodė,
jog jų pasirodymo temą atspėti būtų
lengviausia – dauguma mokinių vilkėjo
kareiviško stiliaus drabužiais. Tačiau tai
buvo maža graži apgaulė – aprangos
tema siejosi tik su pradžios dainos ,,We
Will Rock You“ motyvu. Vėliau vyko
klasės mokinių gabumų demonstravi-
mas – buvo šokta, dainuota bei atlikti
kelių skirtingų šokių stilių numeriai. Pa-
sirodymas buvo energingas ir nuotai-
kingas – tikrai paliko neblogą įspūdį.
Po jų į sceną išėjo D klasės atstovai. Jie
trumpai pristatė prodiusavimo pagrin-
dus – per kelias minutes tiesiog ant
scenos subūrė popmuzikos grupę pa-
vadinimu 1D (jums nieko neprimena?).
Naujoji kylanti Lietuvos grupė pagerbė
mūsų mokyklą – savo sceninio įvaiz-
džio detale pasirinko žalius švarkus.
Tikrai miela.
Atėjo C klasės eilė. Visi, draugiškai su-
sėdę ant scenos laiptų ir laikydami ran-
kose (dažniausiai apverstus – planuo-
ta?) vadovėlius, pritariant klasės muzi-
kantams (šokoladinis medalis pianistei),
atliko šiuo metu gana populiarią dai-
ną ,,Get Lucky“. Po gana melancholiš-
kos pradžios, grojant lietuvių muzikai,
buvo pereita prie šokio. Po jo kilo
įtarimas, jog oranžiniai perukai,
kuriais buvo pasidabinę pagrindi-
niai šokėjai- vaikinai, gali sugrįžti į
madą. Pasirodymo pabaigoje iš-
keltas plakatas ,,1C gali viską“
bylojo šiokią tokią tiesą – jų šou
nepapeiksi.
8
2013 RUDUO
„Aš galiu šitaip!“ - ,,O aš – va taip!‘‘, arba pirmokų susipažinimo
vakaras
1b klasė
1e klasė
E klasė publikai pristatė naują televizi-
jos žinių variantą – be jokių pagražini-
mų ir su visais užkulisiais. Geriausias
dalykas jų pasirodyme buvo tas, jog
kiekvienas iš vaidinusių vaidino... pats
save. Sporto, kultūros, karo ir kitų rubri-
kų aktualijos buvo perteiktos su dides-
ne ar mažesne ironija – o gal tiesiog
taip, kaip yra?
Paskutinė (bet, kaip dažnai būna, ne
prasčiausia) savo pasirodymą prista-
tanti klasė buvo B. Jų vaidinimas paro-
dė, kaip būtų, jei merginos mokytųsi
specialioje karinėje mokykloje. Be links-
mo šokio pradžioje, pasirodymas išsi-
skyrė vaikinų-mokytojų vaidmenimis
(unikali klasė – vos 4 vaikinai! Vyrų
giminės atstovai gimnazijoje po truputį
tampa mažuma). Tikrieji karo veteranai
neturėjo įsižeist – buvo komiška.
Kiekvieną pasirodymą komentavo vieti-
nės žvaigždės- teisėjai, t. y. mokinių
parlamento nariai. Kritika buvo gana
objektyvi, retkarčiais aštresnė, tačiau
kartais atrodė, jog teisėjų pasirodymas
taip pat buvo neoficialiai įtrauktas į ren-
ginio programą. Liaudis žino, liaudis
supranta – mus reikia linksmint.
Taigi, prisiminusi spalio 11 dieną vykusį
renginį, manau, jog nusivylusių nebuvo.
Buvo ir iš ko pasijuokt, ir kuo pasižavė-
ti. „Ąžuolynas“ mus priėmė iškilmingai,
įteikė visoms klasėms Garbės raštus ir
palaiminęs sausainių dovanomis užde-
gė žalią šviesą į tolesnius X faktoriaus
etapus.
K.U.D.
9
2013 RUDUO
1c klasė
1a klasė
1d klasė
10
Vieną gražią ketvirtadienio popietę, spalio 17-ąją dieną,
mūsų gimnazijoje atgimė Simono Daukanto, žemaitiško būdo
išminties nešėjo, žodis. Jo 220-ųjų gimimo metinių proga buvo
organizuota viktorina - viena projekto, skirto Simono Daukanto
garbingam jubiliejui paminėti, dalių. Į šį projektą galėjo įsijungti
mokiniai ir per istorijos bei informacinių technologijų pamokas,
kurdami įvairius kūrybinius darbelius apie garsųjį Lietuvos istori-
ką. Šio projekto iniciatorė ir vadovė, paruošusi įdomias užduotis
ir vedusi viktoriną, buvo lietuvių kalbos mokytoja Sigita Riaukie-
nė.
Visą mėnesį antrų gimnazijos klasių komandos ruo-
šėsi: stengėsi sužinoti kuo daugiau apie S.Daukanto gyveni-
mą, veiklą, asmenybę, kūrybą, jo atminimo įamžinimą. Taip
pat mokiniai turėjo ir dar vieną užduotį – reikėjo paruošti
savo komandos prisistatymą, nuo kurio ir prasidėjo renginys.
Taigi visi siekė pasirodyti kuo įdomiau, originaliau, prisistaty-
muose netrūko ir žemaitiškų žodžių, eilių, filosofinių pamąs-
tymų… Visus garsiai palaikė sirgaliai su savo spalvingais
plakatais. Po linksmybių prasidėjo tikrasis darbas. Pirmoji
užduotis tikrino pačius gudriausius – komandų kapitonus.
Jiems be jokios komandos draugų pagalbos teko atsakyti į
sudėtingus klausimus, susietus su Daukanto gyvenimu ir
kūryba. Kitos užduotys jau reikalavo visų komandos narių
žinių. Be to, reikėjo greitumo ir nuvokumo, nes visa koman-
da, nuskambėjus klausimui, turėjo greitai pasitarti ir iškelti
juodą arba baltą kortelę, reiškiančią pasirinktą atsakymą.
Taigi, azarto ir įdomumo viktorinoje tikrai netrūko. Visos ko-
mandos kovojo iki paskutinės minutės, tačiau nugalėtojos
vardą iškovojo 2a klasė! O po jų sekė taip pat puikiai pasiro-
džiusios 2d ir 2f klasės. Manau, svarbiausia, kad visos ko-
mandos buvo puikiai pasiruošusios ir apie Daukantą žinojo
labai daug! Viktoriną buvo įdomu ir stebėti, ir joje dalyvauti!
Tokiame renginy, turbūt, neatsisakytų apsilankyti net ir pats
Simonas Daukantas!:
Audra Skuodaitė, 2f
2013 RUDUO
Neatsisakytų apsilankyti net ir pats Simonas Daukantas!
11
2013 RUDUO
Žmogus visada daugiau pasieks, jei lavins tai, kam sukurtas
ijolė Bartašiūnienė – lietuvių
kalbos mokytoja ekspertė,
Lieuvos Respublikos Lietuvių
kalbos ir literatūros mokytojų
sąjungos pirmininkė, daugelio leidinių
autorė, konferencijų, seminarų, disku-
sijų organizatorė, skaito pranešimus
respublikinėse ir tarptautinėse konfe-
rencijose. O svarbiausia, ji yra mūsų
„Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja. Mano
gyvenime bendravimas su šiuo žmo-
gumi paliko pėdsaką, nes tai ne tik
profesionali mokytoja, gebanti perduo-
ti savo žinias, bet ir paveikianti moki-
nio vidų, be galo nuoširdi, supratinga,
kantri, intelektuali, stipri asmenybė,
negailinti savo laiko ir pastangų jauno
žmogaus kūrybiškumui ir vertybėms
puoselėti. Skaitydami šį interviu ti-
kiuosi, kad tokią mokytoją pažins dau-
gelis Jūsų.
Ar visuomet norėjote būti mokytoja?
Kodėl? Jei galėtumėte rinktis iš naujo,
ar ką nors keistumėte?
Sakoma, jei žmogus, turėdamas galimybę
iš naujo gyventi, darytų kažką kitaip –
vadinasi, jo gyvenimas buvo beprasmis.
Kažin ar tai, ką pasakysiu, bus priimtina
jaunam pragmatiškam protui? Išaugau su
idealistų karta, kurios požiūris į tikrovę
buvo kiek pakylėtas, sudvasintas, o norai
nesavanaudiški... Tad niekada nesvars-
čiau, kiek galėsiu uždirbti, jei pasirink-
čiau.... Aišku, sumaišties baigiamojoje
klasėje būta. Nors pažymiai leido rinktis
daug ką, bet pirmiausiai atmečiau medici-
ną: esu empatiška, o gydytojas, norėda-
mas padėti ligoniui, turi būti š a l i a kan-
čios. Kita vertus, bijojau „adatų“... Kai
kuriuos „svaičiojimus“ tapti biologe,
psichologe, trenere, matematike ironiškai
įvertino giminės, mokytojai arba aš pati
persinorėjau. Tik vienos pertraukos metu
auklėtoja, ji buvo ir lietuvių kalbos moky-
toja, pratarė: „Juk tu rašai scenarijus...
stok į lietuvių kalbą ir režisūrą“. Taip ir
padariau. Ar norėjau būti mokytoja? Net
Net mokydamasi aukštojoje ne-
mąsčiau apie save, kaip mokyto-
ją. „Kaifavau“ nuo pačių studijų,
man taip buvo įdomu, smalsu, o
praktika, vėliau darbas mokykloje
greičiau - nelengva pareiga, kurią
stengiausi atlikti sąžiningai. Bet
visada būdavo keletas MOKINIŲ-
ASMENYBIŲ, su kuriais galėjai
kalbėtis kaip lygus su lygiu, kai ko
net iš jų pasisemti... Tai ir buvo
tas džiaugsmas, nuspalvindavęs
„nedėkingą“ mokytojo darbą.
Ar keisčiau profesiją? Visa, ko man
trūksta iš dabartinės profesijos, su
kaupu „prisirenku“ iš šalies. Patinka
mokslinė, metodinė veikla, o gyve-
nime taip jau yra - jei žmogus labai
nori - troškimai pildosi.
Jeigu rašytumėte knygą, kokia ir
apie ką ji būtų? (mintyse turiu
grožinę literatūrą)
Jokios g r o ž i n ė s knygos niekada
nerašysiu ir nenoriu apie tai net
mąstyti: esu perfekcionistė. Nesu ta
Dievo „pateptoji“ ir „išrinktoji“ - neno-
riu užimti tos vietos, kuri nėra skirta man. Gal vaizduotės ir nepritrūktų, bet kritiškai vertinu savo stilių – jam toli gražu iki meninio. Esu analitikė ir mane
žavi kitokia veikla.
Palyginkite ankstesnį mokinį su dabartiniu. Ką manote?
Būsiu kritiška, gal ir ne visai objektyvi, nes... vis dažniau pajuntu, kad nesu-prantu Jūsų, nelabai įsivaizduoju, kaip atrodys Jūsų gyvenimas Jūsų pasauly-
je... Žinau, kad Jūsų gyvenimas ne
visai priklausys nuo Jūsų pačių, nes PINIGINĖS logika užkariauja vis dau-giau žmogaus dvasios, jo laiko... Tai tie dalykai, kurie patys brangiausi, ką turi žmogus. Be jų žmogus tik sraigtelis kažkieno rankose... Bet tai pradedi suprasti kiek vėliau, tikrai ne mokyklos suole... Šiuolaikiniam jaunuoliui labai svarbu neatsilikti nuo technokratiškos visuomenės diktuojamo tempo, suspė-ti... O kai žmogus lekia, neduok Dieve, išdegęs akis, daug ką išbarsto, nepa-stebi, praleidžia... Jam svarbu spėti, tik
klausimas kur?
12
Mokykla – visuomenės atspindys, tad ir joje pradėjo karaliauti tos nuostatos, kurios trumpina kelią prie „geros spe-cialybės“, „pelningo ir sotaus gyveni-mo“..., o dvasios poreikiai stumiami į užribį. Technokratiškoje visuomenėje pragmatizmas ima viršų. Keičiasi net
mokomųjų dalykų hierarchija.
Kita vertus, jauno žmogaus gyvenimas kaskart vis ilgesniam laikui persikelia į virtualią erdvę. Ten jis skirtingai nei suaugęs jaučiasi šeimininku. Tačiau net ir 1-3 valandos, per dieną praleis-tos internete prie kompiuterių, išmanių-jų telefonų, keičia jaunuolio psichiką - mažėja gebėjimas koncentruoti dėme-sį. Gal iš čia ir kyla Jūsų noras moky-mąsi sieti su malonumu: sunkus dar-bas, kai reikia įdėti daug pastangų, kad suprastumei reiškinį, gebėtumei anali-zuoti, išaiškinti priežastis, nusakyti pasekmes, darosi nemažai daliai nepa-trauklus? Mažai tikėtina, kad mokinys, lakstydamas iš emociškai nepatrauklių, jam sunkių pamokų, vėliau bus geras studentas ar darbuotojas. (Girdėjau, kad kai kuriose Skandinavijos šalyse į mokinio atestatą įrašomas praleistų pamokų skaičius, liudijantis žmogaus lojalumą, taip vertinamą šiais laikais savybę.) Hedonistinis gyvenimo suvo-kimas dažniausiai grąžina žmogų at-gal, prie vaikystės – juk norint pasiekti profesinių aukštumų ar net uždirbti „daug daug pinigų“ reikia virsmo, parei-kalaujančio didžiulių žmogaus pastan-
gų.
Į klausimą, kuo skiriasi dabartinis nuo ankstesnio mokinio, atsakysiu trumpo-mis chronologiškomis istorijomis. Pra-dėsiu nuo savęs. Kai įstojau į lietuvių kalbos ir literatūros ir režisūros specia-lybę, labai ilgėdavausi tiksliųjų mokslų, matyt, kairiajam pusrutuliui per huma-nitarines paskaitas pabosdavo tingi-niauti, todėl jo verčiama per „nesvarbius“ užsiėmimus susikurdavau pati algebros sąlygų ar geometrijos uždavinukų ir slapčia nuo dėstytojo
spręsdavau...
Ankstesni mano mokiniai, įstoję į „sausas“ specialybes (pvz., medicina, teisė, ekonomika, politikos mokslai...), apsilankę mokykloje girdavosi: „man taip ilgu humanitarinių dalykų, kad nuė-jau į studentų laikraštį...“; „pradėjau
lankytis net parodose ir draugui pade-du organizuoti „Fluxus“ parodas“; „taip pasiilgau kažko dvasingo, bet paskai-tos užima visą laiką, patarkit, kokią
gerą knygą ar spektaklį galėčiau...“
Dabartinis mokinys šių frazių greičiau-siai nepasakys, nes humanitarinė kul-tūra, humanistiniai idealai praranda savo vertę vartotojiškoje visuomenėje. Greičiausiai, jo facebook’e rastume kelis šimtus prisiregistravusių draugų, su kuriais persimetama replikomis, išmaniajame telefone – šimtą bendra-amžių numerių, kuriems retsykiais pa-skambinama, bet dažniausiai jį kamuo-ja vienišumo jausmas... Ir kaip čia ne-prisiminsi Sent-Egziuperi lapės išmin-ties. Prisijaukinti tikrą draugą reikia laiko („kasdien atsisėsti vis arčiau ir arčiau“), reikia juo rūpintis, pajusti at-sakomybę, atverti savo sielos skausmą
jam ir saugoti jojo paslaptį...
Kartais mąstau, kodėl kai kurios įsimy-lėjusios vyresniųjų klasių poros taip pabrėžtinai demonstruoja aplinkiniams savo intymius jausmus. Juk pats žodis „intymus“ lotynų kalboje reiškia giliau-sias, pats vidinis, skirtas patiems arti-miausiems... Gal jie taip reiškia įsivaiz-duojamą brandą? Deja, greičiau tai kas kita: jei žmogui dvasinis artumas, arti-mųjų meilė būtų kasdienis ir įprastas dalykas, o merginos orumas ir garbė kažką reikštų, nereikėtų intymių jaus-mų viešinimo. Pastebėkit, jei pavargęs nuo vienatvės žmogus nori, kad jį pas-tebėtų, jis apsivelka rėkiančios spalvos
megztinį... Logiška.
Ką labiausiai vertinate mokinio as-menybėje? Koks jis turėtų būti?
Į jaunuolį žiūriu kaip į suaugusį, todėl ir vertinimas toks. Ko gero, kiekvieno mokytojo džiaugsmas turėti mąstantį ir inteligentišką mokinį... O kaip jaunystė, veržlumas, maištavimas, linksmybės?.. Kada, jei ne jaunystėje tai išgyventi? Jūs teisūs... ir aš maištavau, kartais net įžūliai elgdavausi, bet mano elge-sys turėjo, pavadinkime, „aukštą filoso-fiją“. Pavyzdžiui, pajutusi, kad mokyto-ja yra „silpna“ iš savo dalyko, prisiskai-tydavau studentams skirtos literatūros kelias temas į priekį ir per pamokas „žlugdydavau“ mokytoją klausimais, savo įžvalgomis. Kartais pajusdavau, kad nusišneku, ir mokytojos veide
įžvelgdavau įtarimą, bet viešai nebūda-vau demaskuojama, matyt, neužtekda-vo žinių. Arba maištaudavau prieš vie-ną lietuvių kalbos mokytoją: jo „žąsinas“ rašinėjau ant skelbimo len-tos, demonstratyviai valgydavau per jo pamokas bandeles... nes pamačiau, kaip jis, kartą kalbėdamasis su ketvir-tokėmis-penktokėmis, „netyčia“ vis
liesdavo jų krūtines...
Pakalbėkime apie tas „nelemtas“ mūsų uniformas, kurių dėvėjimas pareikalau-ja tiek daug Jūsų energijos, išmanumo – vaikščioti ir su ja, ir be jos. Tokį savo elgesį dažnas traktuoja kaip jaunatviš-ką maištą prieš laisvės varžymą. Šiek tiek juokinga: kuo tuomet ta Jūsų lais-vė ypatinga, kad ją galima suvaržyti, apvilkus žalią švarką, o „Adidas“ firmos treningas, tegu ir originalus, išlaisvinti. Jei jau mokinys nesididžiuoja, jog mo-kosi tokioje gimnazijoje, kurios abitu-rientai Lietuvoje yra septinti pagal re-zultatus, tuomet bent turėtų gerbti savo parašą, kurį suraitė drauge su tėvais
po trišale sutartimi..
Lietuvoje yra septinti pagal rezultatus, tuomet bent turėtų gerbti savo parašą, kurį suraitė drauge su tėvais po trišale
sutartimi..
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, kada neužsiimate su darbu susijusia veik-la?
Gaila, bet laisvalaikio turiu daugiau tik per atostogas, o dirbant, be pamokų, dar užgula visuomeniniai įsipareigoji-mai, konferencijos, seminarai, straips-niai, recenzijos, dalyvavimas įvairiuose NEC, ŠMM, UPC ir europiniuose pro-jektuose.... - kaip vienoje rusų pasako-je: kai visus šiuos darbus padarai, tuo-met gali ilsėtis... Tad likęs laikas šei-mai, susitikimams, knygoms, mezgi-mui, dviračiui (šiltuoju metų laiku), pa-
čiūžoms (šaltuoju)...
Taisyklė, kuria vadovaujatės gyveni-me.
Naivokas klausimas, nes nėra taisyk-lės, kuri tiktų visiems gyvenimo atve-jams. Gyvenimas toks įdomus ir nepro-gnozuojamas, kad jei ir susikurtumei taisykles, Dievas tuoj pat jas paverstų
niekais.
2013 RUDUO
Daug gyvenimiškos išminties atkeliavo, tik dabar pradedu tai pastebėti ir vertinti, iš tau-tosakos. Kadaise į ją žiūrėjau kiek ironiškai. Bet paklausykite: „Gera gražų papuošti, o protingą pamokyti“. Ar šis liaudiškas priežo-dis neišreiškia žmogaus individualumo, iš-skirtinumo esmės? Kam reikia laužyti žmo-gaus prigimtį? Žmogus visada daugiau pasi-eks, jei lavins tai, kam sukurtas. Gera, vadi-nasi, tuomet įsivyrautų harmonija, pusiausvy-ra. Ar tik ne apie mūsų dabartinę švietimo
sistemą kalbėjo mūsų protėviai?
Kamilė Andriejauskaitė, 4c
okykla – viena didžiulė bendruo-menė, tad neišvengiamai joje kasdien susiduriame su daugybe
žmonių, kurių veidai diena iš dienos mums tampa vis labiau pažįstami. Nepai-sant to, turbūt nė vienas nepažįstame visų ,,Ąžuolyno“ darbuotojų, ypač mokan-čių tik nedidelę dalį gimnazistų.
Viena iš jų yra mūsų prancūzų kalbos mokytoja Berta Bertužytė, mokinių apibū-dinama kaip miela, nuoširdi, linksma, atsidavusi savo darbui. Deja, ji prancūzų kalbos moko tik „olika“ mokinių, tad šiuo interviu tikimės bent truputį atskleisti mokytojos įdomią charizmatišką asmeny-bę.
Apie vaikystę, mokyklą ir pažymius:
Kur gimėte ir užaugote? Kokioje mokykloje mokėtės?
Gimiau ir užaugau Kretingos rajone. Baigiau Kretingos vidurinę mokyklą. Prancūzų kalbą studijavau Vilniaus valstybiniame pedagogi-niame institute (dabar Vilniaus edukologijos
universitetas).
Ar buvote gera mokinė, gal pirmūnė?
Mokiausi gerai ir labai gerai. Pirmūne nebu-
vau. Turbūt net nesistengiau.
Koks ryškiausias vaikystės prisiminimas?
Visi vaikystės prisiminimai gražūs. Negalė-
čiau įvardinti svarbiausio.
Kas nulėmė pasirinkimą tapti būtent pran-cūzų kalbos mokytoja?
Nepasakyčiau, kad mokytoja norėjau tapti jau vaikystėje. Bet jeigu mokytoja, tai prancūzų kalbos arba chemijos. Nieko bendro tarp šių dalykų, bet abu kažkaip nesuprantami, eks-perimentuojami. Mane labiau žavėjo Prancū-zija, o ne kalba. Tai buvo kraštas, pilnas
paslapčių ir romantikos, aprašytas mano pirmose skaitytose knygose „Trys muš-kietininkai“, „Ponia Bovari“, „Vieno gyve-
nimo istorija“.
Kodėl verta mokytis prancūziškai ar dėstyti šią kalbą?
Kodėl mokytis šios kalbos? Dėl dau-gelio priežasčių. Pirmiausia, prancūzų kalba yra antroje vietoje po anglų tarp labiausiai besimokomų užsienio kalbų. Antra, jos reikės, norintiems studijuoti teisę ir tarptautinius santykius, meno istoriją, filosofiją, taip pat turizmą, viešbu-čio administraciją ar įgyti mados bei kos-metologijos specialybes. Ir trečia, Pran-cūzija - pati nuostabiausia, jos virtuvė skaniausia ir išradingiausia, prancūzų kalba pati gražiausia, o Paryžius - tai mados ir meilės miestas.
Ar mokytojo darbas varginantis, ar kaip tik suteikiantis didelį malonumą?
Mokytojo darbas nei/ir varginantis, nei/ir suteikiantis didelį malonumą. Tai nesibai-gianti veikla, neleidžianti stovėti vietoje, reikalaujanti nuolat pačiam mokytis, to-bulėti. Jinai pilna visko. Šį darbą reikia mylėti.
Aš nesigailiu, kad pasirinkau mokytojos darbą. Mokiniai, besimokantys prancūzų kalbą, dalyvauja miesto prancūzų kalbos olimpiadoje, laimi prizines vietas. Kiek-vienais metais kartu su mokiniais organi-zuoju Frankofonijos dienos minėjimą gimnazijoje. 2006-2007m.m. dalyvavome tarptautiniame kalbiniame projekte
„Mokyklinio amžiaus vaikų muzika" su Rumu-nijos Timisoara miesto pedagoginio licėjaus
„Carmen Sylva" mokiniais.
Apie darbą mūsų gimnazijoje:
Kiek metų dirbate „Ąžuolyne“
Nuo 2000 m.
Kokie jums atrodo mūsų gimnazijos moki-niai?
Manau, kad patys gabiausi, motyvuoti, žinan-tys ko nori, talentingi. Tokių dauguma. Tai šiuolaikiškas jaunimas.
Ar yra tekę dirbti kitur? Kokie skirtumai? Teko mokytojauti keliose Klaipėdos miesto
mokyklose. Dabar dirbu Klaipėdos valstybi-nėje kolegijoje. Kokie skirtumai? Mokiniams prancūzų kalba – tai vienas ir dėstomų daly-kų. Ir jeigu nereikia laikyti egzamino, tai.... Studentams - tai savo noru pasirinktas daly-kas. Jie motyvuoti išmokti.
Apie savo asmenybę: Koks jūsų gyvenimo credo? Jų ne vienas. Svarbiausias gal „Visada būk
savimi“. Kokių dar turite pomėgių, be prancūzų
kalbos? Mėgstu keliauti. Kasmet stengiuosi pa-
žinti kokią nors naują šalį. Domiuosi nau-jovėmis, muzika, literatūra. Mane žavi kūrybinis darbas.
Radvilė Stankevičiūtė, 2e
13
Nuotraukoje (2007m.) –mokytoja su miesto prancūzų kalbos olimpiados laimėtojomis: Indriga Valiukaite, Ieva Tamašauskaite, Kamile Dumčiūte
2013 RUDUO
Apie vaikystę, mokyklą
is dažniau pastebimas visuo-
menės domėjimasis Rytų kraš-
tais matomas ir mūsų gimnazijo-
je. Ne vienas moksleivis pavasarį
lankė organizuotus japonų kalbos kur-
sus, ne pirmą kartą šiemet bus organi-
zuojamas haiku – japonų poezijos žan-
ro – kūrybos konkursas. Apie tai ir kal-
bėjomės su mokytoja Violeta Dumčiu-
viene.
1. Kaip, kada ir kodėl kilo idėja organi-
zuoti haiku kūrybos konkursą?
Idėja organizuoti haiku konkursą kilo
prieš keletą metų, minint „Ąžuolyno“
gimnazijos įkūrimo 45 – ąsias metines.
Labai norėjosi, jog mokyklos pristatymo
lankstinuką paįvairintų gimnazistų kūry-
ba. Kadangi siekta į kūrybos procesą
įtraukti kuo daugiau mokinių, pasirink-
tas minimalistinis haiku žanras, kuris
šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet visame
pasaulyje yra labai populiarus.
2. Plačiau papasakokite apie haiku
žanrą.
Haiku – klasikiniai japonų trieiliai, išsi-
skiriantys minimaliomis poetinėmis
priemonėmis. Šį žanrą galima pristatyti
įvardijant penkis jo požymius. Pirmasis
požymis - septyniolikos skiemenų
(5+7+5) poetinis tekstas. Originalo kal-
ba užrašomas viena vertikalia (kartais
horizontalia) eilute. Antrasis požymis -
tekste privalo būti sezoninis žodis
(kigo), kuris nurodo, kokiam metų laikui
skiriamas haiku. Galimi išskirtiniai atve-
jai, kada visas tekstas aiškiai rodo, apie
kokį metų laiką kalbama. Kitomis kalbo-
mis sukurtuose haiku tekstuose sezoni-
nio žodžio gali nebūti. Trečiasis - origi-
nalo tekste vartojamas skiriamasis žo-
dis (kiredži), kuris haiku tekstą padalija
į dvi dalis atskirdamas dvi temas. Pa-
prastai kiredži būna po pirmos arba
antros eilutės, rečiau – trieilio pabaigo-
je. Ketvirtasis požymis - daiktavardišku-
mas. Tekste turi būti kuo daugiau daik-
tavardžių ir kuo mažiau kitų kalbos da-
lių. Skaitytojas (klausytojas) ryšį tarp
daiktavardžių turi priimti tiesiogiai, kaip
kasdieninę patirtį, kaip logišką įvykių
seką. Penktasis - haiku tekstas neri-
muojamas.
3. Kada konkursas vyks ir kaip susi-
domėję mokiniai gali jame dalyvau-
ti?
Bent jau kol kas nutarta konkursą organi-
zuoti kas dveji metai vis kitu metų laiku
– vadinasi, antrasis turėtų vykti šiais
metais. Kadangi pirmasis buvo organi-
zuotas pavasarį ir sietinas su jaunyste,
mokykla, antrajame konkurse nutarta
sezoninį žodį sieti su žiema, Kalėdo-
mis. Taigi, konkursas vyks gruodžio
mėnesį trimis etapais: pirmiausia vyks
kūrybinės dirbtuvės (bus mokomasi
kurti haiku, taip pat vyks paskaita apie
japonų kultūrą), po to – tekstų kūrimas,
na, ir konkursui pristatytų darbų aptari-
mas, laureatų apdovanojimas. Daly-
vauti gali visi pageidaujantys, tereikia
apie šį norą pranešti dėstančiai lietuvių
kalbos mokytojai (lapkričio mėnesį),
ateiti į paskaitas ir vėliau atsiųsti elekt-
roniniu paštu 3 savo parašytus tekstus,
kurie bus perduoti komisijai. Noriu pa-
minėti, kad mums labai pasisekė, kad
komisijoje neatsisakė dalyvauti profe-
sionalai – taigi, jūsų darbus vertins ne
„Ąžuolyno“ gimnazijos pedagogės, o
Lietuvos rašytojų sąjungos narė, poetė
Daiva Molytė – Lukauskienė, haiku
vertėjas iš japonų kalbos Vytautas
Dumčius, tinklapio „Žalia žolė“ redakto-
rė, pasaulinio haiku konkurso laureatė
Goda Evans. Taigi, gimnazistai turi
unikalią galimybę būti išgirsti ir įvertinti
tų, kurie vadovauja ir tarptautinių haiku
konkursų, vykstančių Lietuvoje, komisi-
joms.
4. Ar pati domitės japonų kultūra? Jei
taip, ar seniai? Kuo jums ji įdomi?
14
Mokytoja V. Dumčiuvienė
2013 RUDUO
V. Dumčiuvienė: „Namų bibliotekoje 70 procentų lite-
ratūros yra susijusi su Rytais“
Japonų kultūra šalia yra apie dvidešimt
penkerius metus, nors negalėčiau pa-
sakyti, kad tai mano hobis, veikiau šei-
mos gyvenimo dalis. Paprasčiausiai
taip susiklostė aplinkybės, kad tenka
dalyvauti daugelyje su japonų kultūra
susijusių renginių, todėl ši sritis yra
man artima. Kita vertus, ar gali būti
kitaip, kai namų bibliotekoje 70 procen-
tų literatūros yra susijusi su Rytais?
5. Ar pastebite mokinių susidomėjimą
japonų kultūra?
Taip, daugeliui mokinių ne tik japonų,
apskritai Rytų kultūra yra labai patrauk-
li, daug kas teiraujasi apie galimybę
mokytis japonų kalbos. Pavyzdžiui,
šiemet į Klaipėdą buvo atvykęs japo-
nas, kuris organizavo KU nemokamus
japonų kalbos kursus – tai į juos susi-
rinko apie penkiasdešimt įvairaus am-
žiaus žmonių, tarp jų nemažai buvo ir
jaunuolių. Kiek žinau, kursuose dalyva-
vo ir mūsų mokyklos gimnazistų.
6. Kaip manote, kas skatina jaunus
žmones domėtis kitais, tolimais
kraštais?
Noras pažinti pasaulį savotiška egzoti-
ka, o gal ir prestižo reikalas pažinti tai,
kas ne kiekvienam prieinama. Be to,
jaunas žmogus nori sugerti į save kuo
daugiau skirtingos informacijos, kuo
atviriau žvelgti į aplinką, neapsiriboti tik
savo „kiemu“. Taip formuojama vertybi-
nė sistema, santykis su tradicija ir mo-
dernumu, taip tampama asmenybėmis.
Noras pažinti ir suprasti – labai sveikin-
tinas dalykas, svarbiausia, kad besido-
mint tolimais kraštais, kitomis kultūro-
mis nebūtų nusigręžta nuo savosios,
neatsirastų noras menkinti tai, kas su-
daro mūsų tapatybę.
Su mokytoja V.Dumčiuviene kalbėjosi
Lina Hall, 4e
Kiek metų Jūs šioje mo-
kykloje dirbate?
„Ąžuolyno“ gimnazijoje pradė-
jau dirbti, dar kai ji vadinosi 14-
oji vidurinė mokykloje, nuo
1989 m. rugsėjo mėnesio. Vadi-
nasi, daugiau kaip 20 metų. La-
bai džiaugiuosi, jog tai mano
pirmoji darbo vieta.
2. Kokie dalykai Jums ge-
riausiai sekėsi mokantis mo-
kykloje?
Galiu atsakyti vienareikšmiškai
– humanitariniai. Mokykloje
(nuo 6 klasės mokiausi Klaipė-
dos Gedminų vidurinėje) ge-
riausiai sekėsi vokiečių bei lie-
tuvių kalbos ir litera-
tūros pamokos. Galvojau pasi-
rinkti studijuoti germanistiką
arba lituanistiką. Nugalėjo lietu-
vių kalba ir literatūra. Be šių
dalykų, mielai lankydavau kūno
kultūros pamokas. 11 metų žai-
džiau krepšinį, lankiau V. Kna-
šiaus krepšinio mokyklą, esan-
čią šalia mūsų gimnazijos. Ir
pirmieji mano treneriai buvo
gerbiamieji mūsų mokyklos kū-
no kultūros mokytai Staselė ir
Grigorijus Pancerovai. Ačiū
jiems už įdiegtą meilę sportui,
kuri išliko ir iki šių dienų.
3. Kokių pliusų ir minusų
įžvelgiate mokytojo profesijo-
je?
Dirbdamas mokykloje jautiesi
visada jaunas savo dvasia, savo
siela. Negali anksčiau laiko pa-
senti, negali atsilikti nuo jauno
žmogaus, nori būti jam įdomus,
ar ne? Todėl žengi koja kojon
su jaunu žmogumi. Čia yra di-
delis pliusas. Bendrauti su jaunu
žmogumi, semtis iš jo energijos
ir atiduoti jam savo gyvenimo
patirtį, savo širdies šilumą yra ,
manau, mokytojo profesijos pri-
valumas.
Minusai – net nežinau, ar tai
galima pavadinti minusais, sun-
kus ir labai atsakingas mokyto-
jo, kuris šiandien yra įvardintas
kaip paslaugų tiekėjas, darbas.
Mokytojas, kuris nori būti įdo-
mus savo mokiniams, turi labai
labai daug pats dirbti, aukoti
savo brangų laiką, asmeninį gy-
venimą, kartais sveikatą. Tačiau
skaudžiausia, kai tos pastangos
yra mokinių neįvertinamos. Ir
dar, daugiau kaip 20 metų nesi-
15
Įdomūs pokalbiai
su mokytoja S. Riaukiene
Nuotraukoje mokytoja S.Riaukienė
2013 RUDUO
baigiančios reformos švieti-
mo sistemoje – didžiausias
galvos skausmas ir nesibai-
giantis vidinis nerimas mo-
kytojams.
4. Kokių rašytojų kūri-
nius Jūs labiausiai mėgs-
tate skaityti: užsienio ar
lietuvių?
Turėčiau būti patriotė ir
sakyt, kad, aišku, lietuvių
autoriai yra geriausi, bet
jeigu jau atvirai, tai, žino-
ma, tokie pasaulinio garso
grandai, rusų literatūros
klasikai F. Dostojevskis ar
M. Bulgakovas, kurio ro-
manas „Meistras ir Marga-
rita“, skaitytas jau kelis
kartus, palieka nepakartoja-
mą įspūdį. Mėgstamiausi
kūriniai būtų iš XX a. vidu-
rio katastrofų literatūros
lobyno. Vienas iš jų - E.
Hemingvėjaus apysaka
„Senis ir jūra“. Nežinau,
kiek kartų jau skaitytas tas
kūrinys, bet kiekvienąsyk
jis praturtina gyvenimiška
patirtimi, žavi egzistencinė-
mis problemomis , nepalie-
ka abejingos. O taip vaiz-
dingai, įtaigiai aprašyta se-
nio kova su žuvimi jūroje
pakeri, suteikia jėgų gyven-
ti šiame sudėtingame pa-
saulyje, kuriame vyksta
nesibaigianti kova.
5. Girdėjau, mėgstate ke-
liauti. Kokia buvo Jūsų
įsimintiniausia kelionė?
Tokios vienos išskirti tikrai
negalėčiau, nes kiekviena
kelionė yra kažkuo ypatin-
ga, išsiskirianti. Pakerėjo,
užbūrė tos kelionės, kuriose
atsivėrė nepakartojamas
gamtos grožis, tikri gamtos
stebuklai. Tai būtų Austri-
jos Alpės su Grossglockner
viršukalne, Norvegijos pa-
slaptingi kalnai, kuriuose
gyvena Troliai , ilgiausi ir
giliausi pasaulyje Sognės,
Geirangerio fiordai, kuriais
plaukioti saulėtą dieną di-
džiausias malonumas, aukš-
čiausias Europoje Krimm-
ler krioklys, krintantis iš
380 m. aukščio, 300 metrų
gylio Lichtenšteino tarpek-
lis, tūkstantmečiais truku-
sios kovos tarp vandens ir
uolų rezultatas,
Eisriesenwelt – didžiausias
ledo urvas pasaulyje , esan-
tis Austrijoje, Briksdalo,
Pasterze ledynai, didžiausi
Europoje. Matydamas visą
tą pasaulio grožį, gamtos
didybę, susimąstai apie sa-
vo menkumą, laikinumą.
Be abejo, pasivaikščiojimai
po Oslo, Stokholmo, Ko-
penhagos, Londono ar Pa-
ryžiaus senamiestį leidžia
pajusti kultūrų skirtumus,
tų didžiųjų pasaulio miestų
dvasią. O lankymas di-
džiausių pasaulio muziejų,
tokių kaip Luvras ar Invali-
dų rūmai, kuriuose palaido-
ti N. Bonaparto palaikai,
Nacionalinė galerija, Moks-
lo, Istorijos muziejai Lon-
done ir pan., apsuka galvą
visiems laikams.
16
ruoštis kelionei, keliauti, o kur, nėra
labai didelio skirtumo, vis tiek kažką
atrandi, ko nebuvai matęs, ko nebuvai
patyręs. Gal dar norėčiau nuvažiuoti į
Prancūzijos pietus. Girdėjau, kad ten
labai gražu, šilta.
7. Ką veikiate laisvalaikiu?
Laisvo laiko praktiškai neturiu, o kai jo
atsiranda, imu įdomią knygą ar mezgi-
mo virbalus į rankas ir bandau atsipa-
laiduoti. O kai kūnas visai sustingsta,
bėgu į sporto klubą pasimankštinti.
8. Ką palinkėtumėte šiais metais sa-
vo mokiniams?
Kadangi šiais metais mokau visus de-
šimtokus, tai norėčiau jiems palinkėti,
kad sėkmingai, be streso, be baimių
išlaikytų egzaminus. Palinkėčiau jiems
tolerantiškumo, supratimo, gebėjimo
užjausti kitą žmogų, kad būtų jautresni,
šiltesni vienas kitam, labiau vertintų
tarpusavio santykius, nes tai yra di-
džiulė vertybė. Daugiau šypsenų, dau-
giau geros nuotaikos ir kad į mokyklą
eitų kaip į šventę ir čia patirtų pačius
gražiausius jausmus ir geriausias emo-
cijas.
Kalbino Rimantė Bivainytė, 2d
2013 RUDUO
S. Nakagawa: „Lietuvių širdys – atviros ir šiltos“
avasarį Klaipėdoje vyko ne-
mokami japonų kalbos kur-
sai, kuriuos vedė 71-erių mo-
kytojas Susumu Nakagawa. Su
mokytoju (jap. Sensei) kalbėjausi po
paskutinės pamokos, kai baigėsi saku-
rų žydėjimas Vilniuje.
Kaip ir kodėl nusprendėte atvykti į
Lietuvą ir mokyti jaunimą japonų
kalbos?
Man labai įdomi jūsų šalis, kadangi jūs
tik maždaug prieš 20 metų atgavote
nepriklausomybę. Lietuva yra pakanka-
mai jauna. Japonija yra labai sena ša-
lis. Lietuvoje yra daug jaunų žmonių,
kurie yra labai svarbūs ne vien Lietu-
vai, bet visam pasauliui. Jaunoji karta
yra labai svarbi ir aš noriu mokyti ją
japonų kalbos, kultūros. Išsilavinimas
jaunimui itin reikalingas, tad nuspren-
džiau aplankyti jūsų šalį ir mokytojauti.
Žmonės skirtingi visame pasaulyje.
Kuo skiriasi lietuviai ir japonai?
Manau, lietuviai ir japonai yra labai
skirtingi. Yra vienas labai svarbus daly-
kas: japonų tauta yra itin didelė palygi-
nus su lietuvių. Jūsų yra tik 3 milijonai,
o Japonijoje gyvena 125 milijonai žmo-
nių. Tai labai svarbus skirtumas, le-
miantis didelius charakterio skirtumus.
Lietuvių charakteris visiškai kitoks nei
japonų: jie atviresni, lengviau bendrauja
su nepažįstamaisiais. Ši lietuvių cha-
rakterio apatybė yra labai gera. Japonai
nėra tokie atviri bendraudami su nepa-
žįstamais žmonėmis, užsieniečiais.
Japonai yra pakankamai uždari, nes jų
yra tiek daug.
Ar jums patinka Klaipėda – Lietuvos
uostamiestis?
Klaipėda man labiau patinka, nei Vil-
nius ir Kaunas. Lankiausi šiuose mies-
tuose prieš 5 metus, kadangi domiuosi
Chiune Sugihara gyevnimo istorija,
aplankiau jo muziejų – buvusį Japonijos
konsulato pastatą. Taip pat vaikščiojau
C. Sugiharos gatve Vilniuje. Pažįstu
šiuos miestus, tačiau jie manęs taip
labai nedomina. Vilnius – labai sudėtin-
go išdėstymo miestas, o Kaunas – la-
bai paprasto: viena didelė gatvė, kurio-
je yra viskas, ko gali prireikti. Man daug
labiau patinka Klaipėda - nei per daug
komplikuota, nei pernelyg paprasta.
Yra dar viena priežastis: Vilniuje ir Kau-
ne yra daug žmonių. Žinoma, Japonijos
miestai, pavyzdžiui, Tokijas, yra daug
didesni, tačiau Lietuvos mastu Vilnius ir
Kaunas yra pakankamai dideli. Klaipė-
doje yra kur kas mažiau gyventojų,
praeivių gatvėse. Man labai patinka
Klaipėda.
Gyvenate Lietuvoje jau 3 mėnesius.
Ar mokate kokių nors lietuviškų žo-
džių, frazių?
Taip, žinoma. „Ačiū“, „labai ačiū“,
„labas rytas“, „labanakt“, „viso gero“.
Tik kelis žodžius.
Ar Lietuvoje galima lengvai susikal-
bėti angliškai?
Kai kurie žmonės, daugiausia senyvo
amžiaus, nekalba angliškai. Aš buvau
apgyvendintas miesto centre esančia-
me bute, kuriame dar gyvena 68-erių
metų moteris, jos vardas – Vida, ji visiš-
kai nekalba angliškai. Man yra 71 me-
tai. Tačiau mes vis tiek galime susišne-
kėti, kadangi Vida naudojasi kompiute-
riu. Jei ji nori man ką nors pasakyti,
išverčia tai kompiuteriu į anglų kalbą ir
taip aš ją suprantu. Vida ir Susumu gali
bendrauti (juokiasi).
Ar ragavote tradicinių lietuviškų pa-
tiekalų?
Taip, man labai patiko cepelinai. Jie
labai skanūs. Deja, neragavau daugiau
kitų patiekalų, kadangi kainos lietuviš-
kose kavinėse man pasirodė kiek dido-
kos.
Ar jums buvo sunku prisitaikyti prie
kitokio gyvenimo ritmo, kitos kultū-
ros?
Nelabai sunku, netgi lengva, kadangi
gyvenu Europoje jau 10 metų. 1991 m.
nuvykau į Airiją ir gyvenau ten 1,5 me-
tų. Vėliau lankiausi Lenkijoje, gyvenau
ten 2 metus, paskui – Slovakijoje ir
Čekijoje. Po kelerių metų apsilankiau
Estijoje. Latvijoje gyvenau 5 metus,
man pažįstama Ryga, Daugpilis, Liepo-
ja. Kiekvieną sekmadienį atvykdavau iš
Liepojos į Klaipėdą autobusu. Tai popu-
liarus maršrutas tarp latvių, jie mėgsta
atvykti į Klaipėdą apsipirkti. Atvykdavau
17
Susitikimas su S. Nakagawa
2013 RUDUO
į Lietuvą labai dažnai.
Esate aplankęs daug šalių, kurios
yra toli nuo Japonijos. Kuo jums
naudingas kitų kraštų pažinimas?
Tokijuje dirbau gaisrininku 20 metų ir
niekur nekeliavau. Gaisrininko darbas
labai sunkus, bet svarbus, nes Tokijas
– milžiniškas miestas, kuriame įvyksta
daug gaisrų kasmet. Kiekvienais metais
miesto gaisruose žūsta apie 100 žmo-
nių. Tai labai daug. Po 20 metų pakei-
čiau profesiją: iš gaisrininko tapau mo-
kytoju. Mokslas, mokymas yra labai
svarbu visiems žmonėms, todėl ir nu-
sprendžiau pasirinkti darbą mokymo
sferoje. Kaip jau minėjau, iš pradžių
nukeliavau į Airiją dėstyti japonų kalbą
ir kultūrą airių vaikams mokyklose. Vė-
liau aplankiau Lenkijos, kitų šalių mo-
kyklas.
Ar lietuviai – tolerantiški žmonės? Ar
jie linkę bendrauti su užsieniečiais?
Taip, manau, taip. Man labai patinka
lietuviai, kadangi jie labai šiltai priima
svečius iš kitų šalių. Pavyzdžiui, mane.
Aš esu pagyvenęs japonas, nebe jau-
nas, tačiau mokiniai, jauni žmonės,
mane labai gražiai priėmė ir bendravo.
Dėl to jaučiuosi labai laimingas. Manau,
kad lietuviai yra labai tolerantiški ir atvi-
ri, jų širdys šiltos. Tai labai svarbu. Gal-
būt taip yra dėl to, kad Lietuvoje yra
gilios krikščioniškos tradicijos? Viena-
me japoniškame gide skaičiau, kad
dauguma lietuvių yra katalikai. Pasta-
rieji yra plačiai paplitę po visą pasaulį,
ne vien Europą. Pietų Amerika, Austra-
lija, Afrika... Tai daugiausia katalikų
gyvenamos teritorijos. Krikščionybė yra
plačiai paplitusi tarptautinė religija. Tai
lemia labai atvirą, šiltą širdį, kurią ne-
šiojasi lietuvis.
Dabar jūs esate toli nuo Japonijos.
Ko labiausiai iš jos pasiilgstate?
Aš nepasiilgstu Japonijos. Aš iš jos
pabėgau - visai kaip C. Sugihara. Jis
išgelbėjo 6 000 žydų nuo mirties nacių
koncentracijos stovyklose. Jis gyveno
Kaune ir jo geriausias gyvenimo etapas
prabėgo Kaune, o ne Japonijoje. Japo-
nijos vyriausybė nepritarė tokiam Sugi-
haros elgesiui, kadangi tuo metu Japo-
nija buvo hitlerinės Vokietijos sąjungi-
ninkė. C. Sugihara nepritarė Hitlerio
politikai ir veiksmams: A. Hitlerio reži-
mas pražudė 6 mln. žydų tautybės
žmonių. C. Sugihara buvo didis japonų
herojus – tarsi samurajus. Bet japonai
nesuprato to, nesuprato, kodėl ponas
Sugihara gelbėjo žydus nuo nacių per-
sekiojimo. Tai buvo paties Sugiharos
sprendimas. Jis tikėjo Dievą, Jėzų Kris-
tų – jis priklausė ortodoksų bažnyčiai.
Tuo metu japonų valdžia ir A. Hitleris
buvo sukirtę rankomis ir vienintelis C.
Sugihara bandė tam pasipriešinti. Ma-
nau, kad galbūt tai buvo Dievo balsas?
Dievas pasakė jam: „Sugihara, tu turi
išgelbėti tuos žmones“, kadangi Dievas
yra meilė. Dievas myli visus žmones.
Ne tik žydus - Dievas myli lietuvius,
žydus, japonus, amerikiečius... visus
žmones. Dievas nori išgelbėti visus
žmones. C. Sugihara klausėsi dievo
balso ir nusprendė išgelbėti žydų pabė-
gėlius iš Lenkijos. Jis taip pat išgelbėjo
daug lietuvių Kaune.
Susumą kalbino Lina Hall, 4e
Kaip ir kiekvienais metais, į Rugsėjo
1-osios dienos šventę susirinko
visi: ketvirtokai, kurie žengė į mo-
kyklos kiemą su dideliu nerimu dėl
artėjančių baigiamųjų egzaminų ir
paskutiniųjų metų šioj visų mylimoj
gimnazijoj, trečiokai, jau beveik
„senbuviai“ „Ąžuolyne“ , neturėdami
jokių baimių dėl egzaminų, bei antro-
kai, žvilgsniais ieškodami savo kla-
sės draugų ir nuodugniai nužiūrinė-
dami mūsų bendruomenės naujokus
– pirmokus. Taip, tuos, kurie neišsi-
gando legendų apie „Ąžuolyno“ gim-
naziją, nepabūgo mokslo karčių
šaknų ir drąsiai pareiškė : AŠ ESU
ČIA.
Žodis, geriausiai apibūdinantis jų klasę:
draugiška
Klasės atstovas „Ąžuolyno“
spaudai
TIK FAKTAI:
Neda Zenkevičiūtė
Atėjo iš „Versmės“ progimnazijos
Mėgsta labai daug valgyti
Kokius gandus esate girdėję apie
„Ąžuolyno“ gimnaziją ? Ar jie pasitvir-
tino ?
Girdėjau nemažai įvairių gandų apie ge-
ografijos mokytoją E.Miliauskienę, apie
skanų, bet brangų maistą valgykloje. Taip
pat daug kas sakė apie griežtą uniformų
nešiojimo tikrinimą - šis faktas tikrai pasi-
tvirtino.
18
2013 RUDUO
Kodėl atėjai į „Ąžuolyno“ gimnaziją ?
Atėjau čia dėl gerų mokytojų, aukšto mo-
kymo lygio ir gero vardo visoje Lietuvoj.
Jeigu turėtumėte visas galimybes, ką
pakeistumėte, sukurtumėte, pastatytu-
mėte „Ąžuolyno“ gimnazijoje ar jos
ribose ?
Mano nuomone, nereikėtų keisti nieko.
Viskas yra gerai taip, kaip yra dabar.
Kuo galėtumėte nustebinti mūsų gim-
naziją ir visus jos mokinius (išskirtinis
talentas, gebėjimas, hobis) ?
Moku gerai žaisti tenisą ir ...viskas.
Pirma mintis, atėjus ryte į mokyklą ?
GEOGRAFIJA...
Klasės baimių TOP 3:
1. Kontroliniai
2. Geografijos pamoka
3.Skaityklos prižiūrėtoja; mokytojai
(surinko po tiek pat balsų)
Žodis, geriausiai apibūdinantis jų klasę : šypsenos
Klasės atstovas „Ąžuolyno“ spaudai TIK FAKTAI: Greta Gaidelytė Atėjo iš „Versmės“ progimnazijos
Teikia pirmenybę popieriniams laiškams (per vieną dieną jų buvo išsiuntus net šešis! ) Kokius gandus esate girdėję apie „Ąžuolyno“ gimnaziją? Ar jie pasitvirti-no? Teko girdėti, jog čia mokosi labai „sausi“ žmonės, įnikę į mokslus, bet supratau, jog šis gandas klaidingas - čia yra labai daug linksmų žmonių, su kuriais galima pa-bendrauti visomis temomis, ne tik apie mokslą. 2. Kodėl atėjai į „Ąžuolyno“ gimnaziją? Kaip čia pasakius... mano pusmetis buvo visai neblogas. 3. Jeigu turėtumėte visas galimybes, ką pakeistumėte, sukurtumėte, pasta-tytumėte „Ąžuolyno“ gimnazijoje ar jos ribose? Sutvarkyčiau stadioną, kad būtų patogiau bėgioti, priimčiau į darbą daugiau valgyk-los darbuotojų, kad didelės eilės nesukel-tų nepatogumų. Taip pat, mano nuomone, ilgosios pertraukos turėtų būti po 3 ir 4 pamokų. 4. Kuo galėtumėte nustebinti mūsų gimnaziją ir visus jos mokinius (išskirtinis talentas, gebėjimas, ho-bis)? *Ilgai galvojo*... savo ŠYPSENA 5. Pirma mintis, atėjus ryte į mokyklą? „Ar padariau namų darbus?“ Klasės baimių TOP 3: 1. Geografijos pamoka 2. Skaityklos prižiūrėtoja 3. Mokytojai, kontroliniai, valgyklos mais-tas (surinko po tiek pat balsų)
Žodis, geriausiai apibūdinantis jų klasę: „faina“ Klasės atstovas „Ąžuolyno“
spaudai TIK FAKTAI:
Rokas Bendikas Atėjo iš „Versmės“ progimnazijos Mėgstamiausias valgis - lazanija Kokius gandus esate girdėję apie „Ąžuolyno“ gimnaziją? Ar jie pasitvirti-no? Daugelis sakė, jog bus labai sunku ir bai-su, kris pažymiai, bet manieji išliko tokie patys. Kodėl atėjai į „Ąžuolyno“ gimnaziją? Girdėjau, jog pamokas dėsto labai stiprūs mokytojai, dėl to ir pasirinkau šią gimnazi-ją. Jeigu turėtumėte visas galimybes, ką pakeistumėte, sukurtumėte, pastatytu-mėte „Ąžuolyno“ gimnazijoje ar jos ribose? Renovuočiau kiemą, atnaujinčiau pa-grindinį pastatą, modernizuočiau mokymo priemones. Kuo galėtumėte nustebinti mūsų gim-naziją ir visus jos mokinius (išskirtinis talentas, gebėjimas, hobis)? Na, nežinau... Laikas parodys. Pirma mintis, atėjus ryte į mokyklą? „Ir vėl septynios pamokos...“ Klasės baimių TOP 3: 1. Kontroliniai 2. Namelis be kamino, iš kurio paslaptin-gai rūksta 3. Geografijos pamoka
19
VISA TIESA IŠ PIRMŲ LŪPŲ
Kaip pirmokai garsiai prabilo KAS, KAIP ir KUR
2013 RUDUO
Žodis, geriausiai apibūdinantis jų klasę : geriausia
Klasės atstovas „Ąžuolyno“ spaudai TIK FAKTAI : Tomas Vaičius (kairėje) Atėjo iš Vydūno vidurinės mokyklos Mėgstamiausias dainininkas - Ed Shee-ran Turi gerą draugą Roką Pečkų (dešinėje), kuris prireikus, interviu metu, pridėdavo savo minčių. 1. Kokius gandus esate girdėję apie „Ąžuolyno“ gimnaziją? Ar jie pasitvirti-no?
Girdėjau, jog čia yra beprotiškai sunku
mokytis ir patekti. Pasirodo, kad
čia yra beprotiškai lengva patekti ir
(nepatikėsite!) BEPROTIŠKAI nesunku
mokytis, reikia tik daug darbo.
2. Kodėl atėjai į „Ąžuolyno“ gimnaziją?
Mane sužavėjo aukštas mokymo lygis ir
būtent dėl šio rodiklio aš čia atėjau.
3. Jeigu turėtumėte visas galimybes,
ką pakeistumėte, sukurtumėte, pasta-
tytumėte „Ąžuolyno“ gimnazijoje ar jos
ribose?
Galbūt atlikčiau išorinę ir vidinę mokyklos
apdailą.
4. Kuo galėtumėte nustebinti mūsų
gimnaziją ir visus jos mokinius
(išskirtinis talentas, gebėjimas, ho-
bis) ?
Manau, turiu neeilinių gebėjimų matemati-
kai ir fizikai.
5. Pirma mintis, atėjus ryte į mokyklą?
„Čia labai faina, visi atrodo „susivieniję“
mokslui“.
Klasės baimių TOP 3:
1. Kontroliniai
2. Pilietinio pamoka
3. Mokytojas D. Tarnys.
Žodis, geriausiai apibūdinantis jų klasę :
elitas
Klasės atstovas „Ąžuolyno“ spaudai
TIK FAKTAI:
Medeinė Tuzikaitė
Atėjo iš „Versmės“ progimnazijos
Visada dainuoja lifte, garsiai
1. Kokius gandus esate gir-
dėję apie „Ąžuolyno“ gimnaziją ? Ar jie
pasitvirtino?
Girdėjau, jog čia labai labai sunku, labai
didelis spaudimas, kad daug kas neper-
neša didelio mokslo tempo, bet ,mano
nuomone, tai nepasitvirtino, nors pažy-
miai nukrito...
2. Kodėl atėjai į „Ąžuolyno“ gimnazi-
ją ?
Daug pažįstamų ėjo, jie tvirtino, jog
„Ąžuolyne“ tvyro labai draugiška atmosfe-
ra, tiesiog čia yra faina.
20
2013 RUDUO
3. Jeigu turėtumėte visas galimybes,
ką pakeistumėte, sukurtumėte, pasta-
tytumėte „Ąžuolyno“ gimnazijoje ar jos
ribose ?
Nebloga idėja būtų įkurti laisvalaikio kam-
barį, kuriame galėtumėme susirinkti ir
praleisti pertraukas.
4. Kuo galėtumėte nustebinti mūsų
gimnaziją ir visus jos mokinius
(išskirtinis talentas, gebėjimas, ho-
bis) ?
Moku smuiku groti, plaukti, piešti, tinklinį
žaisti, *toliau vardija penkias minutes...* ir
VISKAS.
5. Pirma mintis, atėjus ryte į mokyklą ?
„Nu va, ir dar vienas kontrolinis...“
Klasės baimių TOP 3:
1. Gilbertas Umbražūnas ( supras tik pati
1e klasė...)
2. Fizikos pamoka
3. Kontroliniai
Taigi, mylėkime ir gerbkime
savo pirmokus, padėkime nugalėti
jiems kontrolinių ir geografijos baimę
(juk beveik visi perėjom šį etapą...),
būkime jiems draugiški ir paslaugūs
(tikėkimės, jie mums atsilygins tuo
pačiu). Iki kitų metų, ąžuolyniečiai!
Na ką gi, „išpažintį“ atliko visų pirmų kla-
sių atstovai, o dabar pažiūrėkime, kas
labiausiai gąsdina mūsų pirmokus sudė-
jus visus apklausos „Žalios baimės“ rezul-
tatus.
Gabija Kavaliauskaitė, 2e
21
2013 RUDUO
Pasijuokime kartu - mokytojai ir gimnazistai
22
Mieli gimnazistai, nors mus dažnai pavadina „tuščiomis puodynėmis“, nors esame laikomi
„žemiau jūros lygio“, nors per pamokas darome „sms tūsus“, nors niekada nepasieksime
„dvidešimt antrojo elfų lygio“, vis tiek mūsų mielieji mokytojai sugebėjo mus išmokyt šių lygy-
bių: „nesuprantu=nemoku“ arba „plepėjimas=1“, netgi sugeba mums surengti „vienetukų lab-
darą“ bei pažaidžia su mumis žaidimą K.D.-kontrolinis darbas!
Psichologijos profesorius išdėsto paskaitą apie
maniakinę depresiją ir tada klausia studentų:
- Kaip vadiname žmogų, kuris vieną minutę
šaukia iš visų jėgų ir vaikšto pirmyn atgal, o
kitą minutę jau sėdi ir nesivaldydamas rauda?
Petras-studentas nedrąsiai bando spėti:
- Gal… krepšinio treneriu?..
– Mokytoja, ar galima bausti žmogų už tai, ko jis
nepadarė? – klausia Petriukas. – Žinoma, ne, –
užtikrina mokytoja. - Tai gerai, nes aš nepadariau
namų darbų…
Auksinės mokytojų mintys
...Yra keli elementai, kurie man trukdo pasakot.
...Reikės sunkiai dirbti - mano mielieji, arsit kaip jaučiai.
...Niekas jūsų nelaiko pririšęs - jei išeisit, pasakysiu auklėtojai.
...Dešimtukui moka tik ponas dievas - šioje klasėje ponas dievas esu
a š , i r d a u g i a u j o k i ų k o m e n t a r ų .
...Ir taip, mano jaunieji partizanai, pradedu tardymą iš vakarykštės te-
mos…
Mokytoja:
-Petriuk, kokius 2 žodžius mokiniai vartoja dažniausiai?
Petriukas:
-Aš nežinau
*Mergaitės, nemąstykit, susikaupkit.
*Čia turėjo būti pliusas, bet jo nėra, todėl daugi-
nam.
*Tu ką, pirmą kartą iš mėnulio iškritęs?
Anekdotus parinko Roberta Gustaitytė, 3f
2013 RUDUO
Žurnalistų būrelio vadovės: Rita Babraitienė, Sigita Brazienė
Korespondentai: K. Andriejauskaitė, R. Bivainytė, R. Gustaitytė, L. Hall, G. Kavaliauskaitė, K.U.D., A. Pele-
šinaitė, V. Pralgauskaitė, R. Prialgauskaitė, G. Raibužytė, A. Skuodaitė, R. Stankevičiūtė, D. Štulpinaitė
Maketuotojai: Matas Joneliūnas, Edita Laukaitytė, Nina Matuzienė
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija: Paryžiaus Komunos g. 16, Klaipėda.
Telefonas: (8 46) 383506 Gimnazijos direktorė: Vilija Prižgintienė
El. Paštas: [email protected] Tinklalapis: www.azuolynas.klaipeda.lm.lt