cmyk

1

cmyk

Stas

io Ž

umbi

o nu

otr.

„Respublikos“ leidinys Nr. 34 (975) 2013 m. rugpjūčio 24 d.

TRUPMENOSPauliui NormaNtui suteiktas akademiko vardas

2SUSITIKIMAIaPie žymias moteris vyrų šešėlyje

Kino režisierius Justinas Lingys pasišovė sukurti dokumentinių filmų ciklą apie primirštas žymias Lietuvos moteris. Pirmieji filmai primins apie Emiliją Pliaterytę, Magda-leną Avietėnaitę, Gražiną Pigagaitę ir Feliciją Bortkevičienę.

4

DEIVĖS STILIUSmeilės formulė: Brižit Bardo

6

„Kam slėpti metus? Savo vyrui Virgilijui esu visada jauna, o laiko juk nesustabdysi ir nepasuksi atgal. Nieko man gyvenime netrūksta, o šlovės scenoje viršūnę padėjo pasiekti meilė“, - šypsosi tik ką 55-erių metų sukaktį atšventusi vieno garsiausių visų laikų Lietuvos tenorų Virgilijaus Noreikos žmona. Savo talentą ir patyrimą nuo rugsėjo ji perduos baleto pamainai, o vasarą kartu su solistu važinėjo po festivalius ir mėgavosi ramybe sodyboje, kur noksta obuoliai ir dera šilauogės.

Loretos Noreikienės

Balerinos

vidurvasaris3

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

APiE rAcionALuMą

Dabar - XXI amžius. Epocha, ne-apkenčianti sentimentalių romantikų, graudenančios ekonominės ir politinės tikrovės neatspindinčios lyrikos, nera-cionaliais, nepraktiškais sumetimais (pavyzdžiui, pagarba ir meile) grįsto žmonių bendravimo, bet kokių kad ir labai gražių, tačiau pelno neteikiančių dalykų... Ši epocha tiki tik tuo, ką galima apskaičiuoti, tik tuo, kas „apsimoka“, ką galima į kišenę įsidėti.

Kaip tai atrodo praktiškai? Na, pa-vyzdžiui, Vilniaus senamiestyje tarp progresą, valstybę ir jos ateitį kurian-čiais, racionaliai mąstančiais žmonė-mis knibždančių verslo pastatų keroja medis. Kokia gi jo praktinė paskirtis? Jokios. Nei dividendų duoda, nei verslui palankią aplinką kuria, nei reklaminiais šūkiais švyti... Negana to, vietą užima, taip gyvybiškai svarbią, kone viens ant kito lipantiems, neturintiems kur pritūpti automobiliams. O juk jie - priešingai nei apie kapitalistinę logiką nieko neišma-nantis medis - už vietą pinigus mokės.

Todėl - racionalus sprendimas: su-rasti pretekstą ir tą medį nukirsti.

Arba, pavyzdžiui, fontanai, kurių įspūdingų, sumaniai dekoruotų dar turi-me gausybę likusių iš neracionalios savo tėvų epochos laikų. Kas gi tokias pinigų švaistytuves apskritai legalizavo? Gro-žėtis čiurkšlėmis bergždžiai besiliejančiu vandeniu, kuris nei girnas suka, nei pi-nigus plauna? Ir visa tai šiais - skaitiklių ir dusinančių komunalinių paslaugų kainų - laikais? Na, ne - tai būtų tiesiog XXI amžiaus žmonių papiktinimas, ver-tas bylos už lėšų švaistymą. Juoba kad nereto griozdinio fontano vietoje tilptų jaukus kotedžiukas, neracionalų akių džiaugsmą gebantis konvertuoti į malo-nų svorį kišenėje.

Todėl racionalus sprendimas - vėlgi: surasti pretekstą ir fontanus išgriauti.

Na, o viešųjų erdvių dekoras, mies-to skulptūros, šalies didžiūnus įamži-nantys paminklai? Iš pirmo žvilgsnio atrodytų - ne mūsų amžiuje jie statyti, išlaidų dėl jų statybos kaip ir neturėjo-me, tad tegul stovi, jeigu pinigų nepra-šo. Bet, racionaliu XXI amžiaus žvilgsniu pažvelgus, prašo, dar ir kaip prašo. Juk skulptūras reikia prižiūrėti, o kartais - net ir restauruoti. Tad argi logiška į to-kius dalykus investuoti? Juk tos inves-ticijos niekada neatsipirks. Geriau tad šiam amžiui rinktis miestą „puošian-čius“ meno kūrinius iš surūdijusių vamz-džių, gelžbetonio plokščių, įvairių staty-bos atliekų... Tokiems restauracijos nie-kada neprireiks, o laikinas jų stovėjimas gali būti net labai pravartus. Lyg gairė, reiškianti, kad vieta užimta. Panašiai kaip rankinukas, patupdytas ant trolei-buso sėdynės, atbaidantis ketinančius į ją pretenduoti, saugantis vietą saviems. Kad ir tam minėtajam jaukiam kote-džiukui...

It piktžoles iš brangios (finansine prasme) mūsų žemės baigiame išnai-kinti absoliučiai viską, kas kuria ne eko-nomiką, kas teikia bet kokios kitokios naudos, išskyrus piniginę. Be skrupulų griauname net bibliotekas, net moky-klas, kurių turėti jau mums taip pat „ne-apsimoka“...

Ką gi - racionalumas triumfuoja. Tik štai ar nepavargsime šiame pasau-lyje būti vien pirkėjais ir pardavėjais, ar ilgam mums pakaks tokios gyvenimo prasmės ir noro gyventi tobulai racio-naliai sutvarkytame pasaulyje, kuriame vien pinigų srautai, verslovės ir asfaltas?

Rimvydas StaNKeVičiuSParengė Giedrė MiLKeVičiŪtĖ

Kol fotografas, poetas ir keliautojas Paulius Normantas (65 m.) kopė į Everestą, jį pasivijo džiugi žinia: Vengrijos menų akademijoje žymiam keliautojui yra suteikiamas garbingas akademiko vardas.

Deimantė ZaiLSKaitĖ

„Pernai vienas kolega akade-mikas pasiūlė man įstoti į Ven-grijos menų akademijos narius korespondentus. Aš užpildžiau tris anketas, perėjau du konkursus ir tapau nariu korespondentu. Po me-tų, jeigu menininkas rengia paro­das, išleidžia knygų, akademijos valdyba sprendžia, ar jį perkelti į tikruosiuos narius, ar ne. Mane šis akademiko titulas pasivijo lipant į

Everestą. Prieš tai jie man dar pa-rašė, ar aš sutinku būti perkeltas į tikruosius narius, tai, žinoma, parašiau sutikimą. Ir tiksliau ­ gegužės 31­ąją tapau tikruoju Vengrijos menų akademijos nariu fotografijos ir kino skyriuje“, ­ pačiu naujausiu įvertinimu džiau-giasi P.Normantas.

Tiesa, apie rimtos meno orga-nizacijos suteiktą titulą keliauto-jas sužinojo tiktai nusileidęs nuo Everesto birželio viduryje, kai savo elektroniniame pašte aptiko šį džiugų pranešimą. „Į Everes-tą lipau jau ketvirtą kartą. Palipu visuomet iki bazinės stovyklos, pasiekiu minimum 5,6 kilometro ­ tai apsisprendžiau daryti nuo 50 metų. Dabar birželio 8­ąją man kaip tik suėjo 65 metai. Tokioje ekspedicijoje galiu pasitikrinti, kad dar ne stipriai senstu, kad galiu fotografuoti, galiu panešti tam ti-krą svorį, kad drąsa nemažėja, kad

kritiniais atvejais iš tikrųjų yra ir Dievo pagalba“, ­ sako keliautojas.

Ši jubiliejinė ­ 20­oji ­ eks-pedicija į Himalajus P.Normantui kūrybiškai buvo nepaprastai vai-singa: „Parašiau apie 100 nedidelių eilėraščių ­ trieilių. Iš tikrųjų gerai rašosi, net kameros netraukiau iš kuprinės, tiesiog dirbau daugiau literatūros srityje, nes norėčiau šiais metais pradėti antrą poezijos rinktinę ir kitais metais ją išleis-ti Lietuvoje“, ­ sako haiku žanrą įvaldęs kūrėjas.

Lietuvoje fotografas jau keletą savaičių, dešimčiai dienų jis buvo išvykęs ir į Žemaitiją, kad pasikrau-tų žemaitiškos energijos. Ar Rytų kraštovaizdis, kur keliauja kasmet, fotografui dar nepabodęs? „Iš tikrų-jų neatsibodo, nes jeigu Vakaruose vyktų geri pokyčiai, tai gal mane trauktų grįžti į tėvų žemę, o da-bar traukia tik vienas dalykas ­ tai gražiausia pasauly kalba ­ lietuvių kalba. Aš ją geriu kaip deguonį, aš be lietuvių kalbos neįsivaizduoju savo sapnų, nes sapnuoju lietuviš-kai, neįsivaizduoju, kokia kalba gali būti tokia tobula. Be tėvų kalbos, be lietuvių kalbos, aš neįsivaizduoju, kaip galėčiau užbaigti savo gyveni-mą Žemėje. Tai mano pagrindinis ir svarbiausias ryšys su Lietuva“, ­ atvirai kalba jis.

Visada kryptingai į Rytus žvel-giantis keliautojas pastebėjo, kad žmonės darosi betiksliai. Kodėl?

„Dėl to, kad žmonija guli ant menčių, nuvargusi nuo beprotiško tempo. Ypač tai juntama Vakarų

Europoje, nors globalizacija atė-jo ir į Rytus, sakykime, į Indiją, Nepalą, Tailandą. Žmonės, kaip sakoma, vos vos kvėpuoja. Ir tai matyti kiekviename asmenyje. Jeigu žmogus neturi gyvenime pa-grindinių principų, o remiasi vien beprotiška tolerancija ­ tolerancija gimdo baisiausius reiškinius, jeigu laiku nėra sustojama, ­ žmonija nebemoka džiaugtis net savomis pergalėmis. Įsivaizduojate, kokią ribą yra pasiekusi žmonija? Ji nebe-sidžiaugia laimėjimais, tiesiog var-totojų visuomenė viską tik gromu-liuoja ir gromuliuoja. Ir į Himalajus galbūt atvyksta kiek kitokie žmo-nės, bet ir jie nebemoka džiaugtis vakaro saulėlydžiu, sniego lavina ar ledynu, nebepastebiu, kad atsi-sėstų ir medituotų. Tokių žmonių prieš dvidešimt metų Himalajuose aš matydavau kas penktą. Dabar iš šimto ­ vienas, kuris atvyksta į Himalajus pasidžiaugti ir iš jų kažką pasiimti. Žmonės eina kaip lavina, kaip malūno ratas sukasi ir iš tikrųjų tame nebelieka prasmės. Žmonija yra nuvargusi nuo savo produkcijos ir nesustojamo tem-po. Būna, Vengrijoje vienam savo kaimynui, ­ jaunas žmogus, buvęs verslininkas, ­ pasiūlau: užeiname pas mane išgerti arbatos. Jis sako ­ neturiu laiko. Klausiu, tai kur tu eini. Tai, sako, kad aš niekur neinu. Technologijos sunaikino žmogiš-kumą Žemės planetoje“, ­ paste-bėjimais dalijasi pašnekovas.

Dabar keliautojas iki spalio ilsėsis Lietuvoje, tada grįš į Ven-griją: „Reikės Vengrijos menų akademijoje suorganizuoti vaka-rą ir parodą, pristatyti visas savo knygas, nes Vengrijoje aš būnu mažiau nei Lietuvoje, todėl reikia kolegoms, kaip sakoma, parodyti visus savo kūrybinius vaisius. Pas-kui aš vėl iškeliausiu į 21­ą Rytų ir Himalajų ekspediciją, tikiuosi, dar šiais metais“, ­ savo planais dalijasi keliautojas.

Kas Kuo džiaugiasi

Kostas SMORIGINAS

operos solistas Kostas Smoriginas, kurio bosas dažniau negu Lietuvoje skamba užsienio teatrų scenose, rytoj kar tu su k itais solistais, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru dalyvaus Pažaislio muzikos festivalio uždarymo koncerte. Solistas džiaugėsi vasarą turėjęs progos ilgiau pabūti su šeima, vaikais, pabuvoti tėvų aktorių Kosto Smorigino ir Dalios Brenciūtės sodyboje. Anot jo, įspūdžiai, patirti užsienio šalyse smagūs, bet ramus poilsis pats geriausias gimtinėje.

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

Įvertinimas: akademikas Paulius Normantas

Technologijos sunaikino žmogiškumą Žemės planetoje

Kas Kam pavydi

Aušra ČAPSKYTĖ

Grafikė ir knygų iliustratorė Aušra Čapskytė pavydi savo spalvotos grafikos darbams, kurie šiuo metu demonstruojami Japoni jo je . Kruopščiai, beveik juvelyriškai išgraviruoti siužetai sudomino šios rytų šalies meno žinovus. Paroda, kuri surengta Lietuvos ambasados Japonijoje patalpose, sulaukė nemažo susidomėjimo. Vėliau šią ekspoziciją ketina pasiskolinti viena Tokijo paveikslų galerija. Dailininkė sakė, kad kiek pavydi savo paveikslams, nes ji pati šioje šalyje nėra buvusi.

Kas Kam rengiasi

Donatas MONTVYDAS

Populiariajam atlikėjui Donatui Montvydui, kaip ir daugeliui pramogų pasaulio žmonių, vasara buvo karšta, nes koncertų pajūrio kurortuose netrūko. Dainininkas laisvalaikio turėjo labai mažai, nes rengė antrąjį savo solinį albumą, kuris turėtų pasirodyti rudenį. Taip pat laukia ir naujojo albumo pristatymo koncertinis turas po Lietuvą. „Laukimas - gražus jausmas, ypač kai lauki kažko reikšmingo ar kūryboje, ar šeimoje“, - kalba Donatas, kuris neslepia, kad kartu su sužadėtine Veronika laukia šeimos pagausėjimo.

Kas Ką suKūrė

Dainius KAzlAuSKAS

Teatro ir kino aktorius Dainius Kazlausk as, pastaruoju metu ir režisierius, vasaros pradžioje Panevėžio dramos teatro scenoje „įkurdino“ Moljero „Tartiufą“, o šiandien šį spektaklį žiūrovai gali pamatyti Palangoje. Žaisminga klasikinė komedija režisieriaus dėka įgijo naujų spalvų ir žavi žiūrovus savo šiuolaikiškumu, nors nuo jos sukūrimo praėjo bemaž keturi šimtmečiai. „Tartiufas - mūsiškis“, - trumpai įvardija pasirinktą scenos herojų D.Kazlauskas.

cmyk

3

cmyk / 3

prisipažinimaij/b žmonės

Buvusi baleto primadona, o dabar pedagogė, elegantiška ir graži moteris Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė, tik ką atšventusi 55 metų sukaktį, žengė ryžtingą žingsnį. Ji pasikeitė pasą ir pasiliko tik Noreikienės pavardę. Tai tarsi dar viena ištikimybės vyrui, vienam garsiausių visų laikų Lietuvos tenorui Virgilijui Noreikai priesaika. O Loreta šypsodamasi aiškina: „Taip bus paprasčiau, o kartu ir solidžiau“.

Giedrė MiLKeVičiŪtĖ

- Ar esate iš tų moterų, ku-rios vengia prisipažinti, kiek joms metų?

­ Tikrai ne. O kam slėpti tuos metus? Juk nuo to jaunesnė ne-tapsi, o laiko juk nesustabdysi. Aš jaučiuosi gerai. Savo vyrui Virgilijui esu visada jauna. Amžiaus skirtu-mas tarp jo ir manęs tarsi tirpsta, nes jis nestokoja energijos, jo bal-sas skamba puikiai, yra mylimas publikos ir kviečiamas dalyvauti įvairiuose renginiuose.

- Kokių privalumų moteriai turi gyvenimo vidurvasaris?

­ Na, yra tų privalumų: puiki šeima, mėgstamas darbas, o svar-biausia tai, kad esu mylima. Drąsiai ir nuoširdžiai teigiu, kad likimas mane lepina ir nieko man gyvenime netrūksta. Duok Dieve, kad ir toliau viskas taip klostytųsi.

- Ar Lietuvos baleto ateitis jums teikia optimizmo?

­ Tikrai teikia. Mūsų Lietuvos operos ir baleto teatro, kuriame ir aš nemažai metų šokau, baleto trupė stipri ir nuolat pasipildo naujais ta-lentais, kurie ugdomi M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Mano mokinės gabios ir pers pektyvios mergaitės, jomis esu labai patenkinta. O tarp anksčiau išugdytų mano mokinių, kai teatre dirbau repetitore, yra primabalerinos Olga Konošenko, Miki Hamanaka, esu perdavusi savo patirties ir Eglei Špokaitei.

- Jūsų namuose ant sienų tar-si sustabdytos gyvenimo akimir-kos kabo nuostabūs dailininko Antano Kmieliausko paveikslai, kai buvote balerinos šlovės vir-šūnėje. Jeigu būtų galima laiką atsukti atgal, kokius vaidmenis norėtumėte sušokti?

­ Ak... (Giliai atsidūsta.) Ne­galėčiau išskirti kokio nors vieno vaidmens. Silfidę šokti man labai patiko, taip pat mėgau šokti vaikams Snieguolę spektaklyje „Snieguolė ir septyni nykštukai“, taip pat my-limi pagrindiniai vaidmenys spek-takliuose „Gulbių ežeras“, „Don Kichotas“. O dar nepaprastai patiko šokti Eglę Eduardo Balsio balete „Eglė žalčių karalienė“. Kiekvienas

vaidmuo iš manęs pareikalavo daug meilės ir jėgų.

- Savo talentą demonstravo-te ir daugelio užsienio šalių tea-trų scenose, šokote ir Mask vos Didžiajame teatre, o štai Sankt Peterburgo Marijos teatras net siūlė jums sudaryti sutartį ir pa-silikti ten šokti kelerius metus.

­ Iš tiesų taip buvo, bet aš nepa-silikau dėl to, kad man svarbiausia buvo šeima. Vilniuje manęs laukė du Virgilijai: vyras ir penkerių me-tų sūnus. Beje, pagimdžiusi sūnų savo karjeros nenutraukiau, nors ir galėjau, tačiau scena ir šokis mane traukė kaip magnetas, o vyras taip pat skatino nepalikti baleto, kol ga-liu. Virgilijus man padėdavo derinti spektaklių ir išvykų grafikus ir pats rūpindavosi sūnumi.

- Savo šlovės metais ir iš-tekėjote už žinomo Lietuvoje žmogaus solisto, o tuo metu ir Operos ir baleto teatro direkto-riaus V.Noreikos. Tuo metu jūsų vedybos buvo sensacija, o štai

dabar panašios meilės istorijos nebestebina. Tačiau gyvenime svarbiausi laiko išbandymai, kuriuos jūsų šeima išlaikė. Kai matau jus kokioje nors teatro premjeroje ar koncerte per per-trauką vaikščiojant susikabinus rankomis, nejučia pagalvoju, ar toji meilė iš tiesų tokia. Ar šių iškilių žmonių namuose gyveni-mas toks gražus? Juk sakoma, kad nėra namų be dūmų.

­ Mūsų santuokai jau 31 metai. Tikriausiai norėjote paklausti, ar esame atsparūs apkalboms, ar ne-sipykstame, nesisvaidome namuo-se žaibais. Tad smalsuolius turiu nuvilti, nes apkalbomis nesidomi-me. Jeigu kartais ir pasibarame, tai neilgai. Virgilijus toks žmogus, su kuriuo susipykti neįmanoma. Jis turi gerą humoro jausmą, kuris jį gelbsti tuomet, jeigu jam kas ir nepatinka. (Šypsosi.) Ir aš taip pat stengiuosi daryti.

- Abu esate scenos žmonės, kuriuos publika garbina ir my-li. O ar pavydo šešėlis tarp jūsų

niekada nebuvo kritęs?­ Iš mano pusės tai tikrai ne,

nors žmonės jam rodo didžiulį dė-mesį. O už jį man sunku atsakyti. Bent jau jis man apie tai niekada nesakė. Nuoširdžiai jums sakau, kad su Virgilijumi esu laiminga. Jis mane myli, yra labai dėmesingas vyras, neretai palepina. Aš jam stengiuosi atsakyti tuo pačiu.

- Jūsų sūnus dirba verslo va-dybos srityje. Kaip atsitiko, kad jis - dviejų muzikalių žmonių vaikas - nepasirinko muzikos?

­ Nelabai norėjo, o mes jo ir ne-spaudėme.

- Jus pagauti iš tiesų nelen-gva. V.Noreikos, o kartu ir jūsų pėdsakus užtikome pajūryje, kur ką tik pasibaigė sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“, o praėjusį sekmadienį lankėtės Kauno jachtų klube, kur vyko vasaros palydėtuvių festivalio „Kauno marių akordai“ atida-rymas. Ar nevargina tokios nuolatinės kelionės po Lietuvą?

­ Tikrai ne. Jeigu reikia, abu pa-sikeisdami vairuojame automobilį. Virgilijus parako dar turi, jo balsas skamba puikiai. O prieš atsakingus renginius stengiamės pailsėti, su-kaupti energijos, kartais pasilepina-me procedūromis Druskininkuose, o štai prieš mano gimtadienį ilsėjo-mės Birštone.

- Kur šventėte savo 55-ąjį gimtadienį?

­ Tokiai šventei, kurioje daly va­vo tik mums artimi žmonės, labai tiko mūsų sodyba Varėnos rajone prie Lieluko ežero, kur labai graži gamta. Kaimynystėje gyvena pui kūs žmonės. Mes su Virgilijumi apskritai mėgstame gamtą, mišką. Pas mus puikiai noksta obuoliai, šilauogės. Turime šiltnamį, kur auga savi po-midorai, agurkai. Tad ekologiškų vitaminų nestinga. Sodybą saugoja didelis ir protingas mūsų ištikimas vokiečių aviganis Esko.

- Ar besirūpinant kitais lieka laiko sau? Kaip jį praleidžiate?

­ To laisvo laiko ne kažin kiek. Bet kai jo turiu, mėgstu skaityti knygas, ypač poezijos. Labai mėgs-tu muziką. Man niekada nepabosta klausytis klasikos. O būnant sody-boje didžiausia palaima yra išsimau-dyti ežere. Man labai svarbu gerai išsimiegoti, todėl guluosi anksti, nemėgstu naktinėti. Dar mums abiem patinka keliauti automobiliu. Vienas iš mano laisvalaikio malonu-mų ­ vairavimas geru Lietuvos ke-liu, kur nėra spūsčių, o pro langus matai gražius vaizdus. Tai suteikia adrenalino.

- Tai kuris laikote šeimos vairą: jūs ar Virgilijus?

­ Abudu...

Loretos Noreikienės gyvenimo posūkisStasio Žumbio nuotr.

truMpai• Gimė 1958 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje.

• Baigė M.K.Čiurlionio meno mokyklos choreo-grafijos skyrių.

• Tobulinosi 1977-1978 m. tuometiniame lenin-grade.

• Vaidmenys baletuose: „Žizel“, „Kopelija“, „Gulbių ežeras“, „Miegančioji gražuolė“, „Baltaragio malū-nas“, „Jūratė ir Kastytis“, „Eglė žalčių karalienė“ ir kt.

• Šoko: iki 1999 m. lietuvos operos ir baleto te-atre, gastroliavo Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Pietų Afrikoje ir kt.

• Dirba: nuo 1998 M.K.Čiurlionio menų mokyklo-je, 1996-2000 m. - lNOBT pedagogė repetitorė, dėsto lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. n Loreta su vyru ir sūnumi

irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

4

cmykcmyk4

Kelių meninių ir daugybės dokumentinių filmų režisierių Justiną Lingį vasarą Vilniuje užtikti nėra paprasta. Mat jis kartu su kūrybine grupe važinėja po Lietuvą, kaip sakoma, skersai ir išilgai. Tų kelionių tikslas - įamžinti kuo daugiau vietovių, archyvinių dokumentų, nuotraukų, gyvų žmonių pasakojimų apie XIX-XX a. pirmoje pusėje daug Lietuvai nuveikusias moteris, kurių nuopelnai dažniausiai lieka vyrų šešėlyje.

Giedrė MiLKeVičiŪtĖ

Pasirinkimas

Norėdamas užpildyti kai kurias mūsų istorinės atminties spragas, J.Lingys kuria dokumentinių filmų ciklą, kuris vadinsis „Moterys vyrų šešėliuose“. Pirmieji keturi filmai skirti: lietuviškąja Žana d’Ark va-dinamai 1931 m. sukilimo daly-vei, kapitonei Emilijai Pliaterytei (1806­1831); diplomatei ir Eltos telegramų agentūros 1920­1924 m. vadovei Magdalenai Avietėnaitei (1892­1984); visuomenės veikėjai, spaudos laisvės gynėjai, knygne-šei Felicijai Bortkevičienei (1873­1945) ir Lietuvos partizanų fotogra-fei Gražinai Pigagaitei (g.1927).

Pernai už dokumentinį filmą apie Joną Basanavičių pelnęs Lie-tuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premiją, kūrėjas vėl pa-sirinko istorinę sritį. Kodėl? Ar nesinori jam sukurti kokio nors meninio filmo apie vieną ar kitą istorinę asmenybę ar kurį nors reikšmingą įvykį?

„Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad nesinori sukurti meninio filmo, tačiau ir dokumentinis kino filmas turi savo pranašumų, ­ tvirtina Justinas. ­ Vaidybinis filmas gal ir įdomesnis, žiūrovų labiau vertina-mas, ypač jeigu jame kruopščiai, nesuromantintai atkuriami įvykiai ir vaidina žymūs mūsų aktoriai, bet kai praeina daugiau laiko, jo svoris lyg ir mažėja, o štai dokumentikos įdomumas ir vertė didėja. Kad ir tai, kokių įdomių dalykų apie savo tetą mums pasakojo M.Avietėnaitės dukterėčia Valentina Gustainytė, po kiek laiko įgaus aukso vertę, o štai, pavyzdžiui, istorinis faktas, kad ir įtaigiai aktoriaus suvaidintas, liks mūsų sąmonėje kaip meninė in-terpretacija“.

Kuo patį ciklo kūrėją nustebino jo pasirinktos asmenybės? „Pir-miausia besąlygiška meile savo Tė-vynei, kai dėl veiklos ir užsibrėžto gyvenimo tikslo neretai aukojama žmogiškoji meilė. Taip pat žavi jų drąsa, energija. Apie E.Pliaterytę iš istorijos vadovėlių ir neseniai iš-leistos knygos žinome daugiausia. Man regis, svarbu buvo įamžinti žinomo Dzūkijos fotografo Luko

Pigagos dukros Gražinos, kuri foto-grafavo pasipriešinimo sovietmečio režimui dalyvius partizanus, gyvą žodį. Tada juk ji rizikavo savo gy-vybe, o dabar, kai ją filmavome, garbaus amžiaus moteris juokėsi ir sakė: „Kitaip ir negalėjo būti“.

M.Avietėnaitė dėl Lietuvos paaukojo meilę

„Mane labai sužavėjo M.Avie­tėnaitės biografiniai faktai, kuriais remiantis tikriausiai galėtų išeiti ir meninis filmas. Prieškario Lietuvo-je ji buvo bene vienintelė moteris, ėjusi tokias aukštas pareigas vals-tybės aparate. Tik ar buvo ji laimin-ga, atsisakiusi asmeninės laimės? Šią mintį iškelsime ir filme apie ją, ­ akcentavo režisierius. ­ Tikra intelektualė, apdovanota neeiliniu protu, dvasiniu ir fiziniu grožiu. Ši moteris patyrė neeilinių likimo vin-gių ir išbandymų. Jau vien jos mei-lė, kurią paaukojo dėl savo veiklos Lietuvoje, verta įamžinimo. Daili

ilgakasė lietuvaitė studijuodama Ženevoje sutiko savo gyvenimo meilę ­ aristokratą iš Rumunijos Michaelį Serbaną de Černesti (Cer-nesti). Jiedu kūrė bendrus planus, bet likimas nusprendė kitaip. 1914­ųjų vasaros pradžioje Magdalena su universiteto diplomu grįžo namo, o jau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas išskyrė mylimuosius“.

1897 m. į Amerikos Vusterio miestą (netoli Bostono) emigravu-sio ūkininko nuo Kalvarijos Adomo Avietėno vyresnioji dukra su pagy-rimu baigė mokyklą, tad tėvai ry-žosi užstatyti nekilnojamąjį turtą, kad ji galėtų studijuoti viename prestižiškiausių pasaulyje Ženevos universitete. Mergina pasirinko studijuoti literatūrą ir filosofiją. Po studijų sugrįžusi į Vusterį, Magda-lena ėmėsi veiklos, tapo lietuviško savaitraščio „Amerikos lietuvis“ redaktore. Leidinio reikalai paste-bimai pagerėjo. Ji pati rašė nema-žai straipsnių iš politikos, istorijos, išleido dvi istorines knygas, parašė

anglų, vokiečių, prancūzų kalbos vadovėlius, knygą moterims apie namų ruošą, išspausdino anglų kalba leidinį apie Lietuvą.

1919 metų pabaigoje, kai prezi-dentas Antanas Smetona kreipėsi į JAV lietuvius, prašydamas remti valstybingumo kūrimą, į jį atsilie-pė ir M.Avietėnaitė, kuriai tėvai įskiepijo meilę Lietuvai, tautiš-kumo jausmą. Lietuvoje ji paliko ryškų pėdsaką tiek spaudoje, tiek ir diplomatinėje tarnyboje. Ypač sudėtinga moteriai buvo 1924­1926 metais vadovauti Lietuvos telegramų agentūrai ELTA, kuriai pirmasis vadovavo filosofijos dakta-ras Juozas Eretas, o vėliau ­ Matas Šalčius ir Mikas Bagdonas. Trūko techninių priemonių, kvalifikuotų žmonių. Didžiausias darbo krūvis tekdavo jai pačiai, nes ji laisvai mokėjo anglų, vokiečių, prancūzų kalbas, turėjo didžiausią žurnalis-tinio darbo patirtį.

Dokumentiniame kino filme įamžinta nuotrauka, kurioje 1924

metais Berne (Šveicarijoje) vy-kusioje tarptautinėje Europos te-legramų agentūrų konferencijoje tarp trisdešimt trijų dalyvių buvo vienintelė moteris ­ Lietuvos te-legramų agentūros ELTA vedė-ja M.Avietėnaitė. 1926­aisiais ji buvo paskirta vadovauti naujam Užsienio reikalų ministerijos pa-daliniui ­ Spaudos biurui, kuris turėjo teikti užsienio valstybėms informaciją apie Lietuvos politinį ir kultūrinį gyvenimą, rengti parodas. Jos pastangomis Lietuva dalyvavo prestižinėse parodose Barselonoje, Lježe, Stokholme, Kopenhagoje, Geteborge, Čikagoje, o ypač aukš-tų įvertinimų sulaukta 1937­ai-siais pasaulinėje parodoje „Meno ir technikos vieta šiuolaikiniame pasaulyje“, vykusioje Paryžiuje. Po 1939­aisiais Niujorke vykusios pa-saulinės parodos veikliai lietuvaitei Niujorko miesto burmistras įteikė aukso medalį ir suteikė Niujorko miesto pilietės garbės vardą. Už veiklą ir nuopelnus M.Avietėnaitė apdovanota Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių apdovano-jimais.

Įvairiapusė asmenybė

Tai faktai apie veiklą, tačiau filmo kūrėjams rūpi parodyti Mag-daleną kaip įvairiapusių kultūrinių interesų asmenybę, nes ji priklausė Lietuvos istorijos, knygos mėgėjų draugijoms, vadovavo Lietuvos skautų sąjungai, Lietuvos kankli-ninkų draugijai. Ji mėgo muziką, teatrą, buvo rūpestinga duktė, rė-mė sesers Izabelės Gustainienės dainavimo studijas, buvo abejinga prabangai ir turtams. O pats bran-giausias jos turtas, pasak Šakių rajone gyvenančios jos dukterėčios Valentinos, buvo knygos, kurių lentynomis buvo apstatytos visos kambarių sienos. Dalį jų paėmė Kauno viešoji biblioteka. Tik teko iškirpti titulinius knygų puslapių kampus, kuriuose buvo jų savinin-kės ekslibrisai.

Dar vienas šios neeilinės mo-ters bruožas ­ drąsa. Pirmomis 1940 metų birželio dienomis, kai dalis valstybės vyrų bejėgiškai susitaikė su tragiška valstybės ir tautos lemtimi, Magdalena su kolege išnešė iš Užsienio reikalų ministerijos slaptas bylas. Tik jos pastangomis SSRS nenusavino Lietuvos aukso atsargų. Lietuvai praradus nepriklausomybę, JAV įšaldė Lietuvos aukso atsargas. Justo Paleckio Vyriausybė pareiš-kė protestą ir pareikalavo atiduoti auksą Sovietų Sąjungai.

Frontui priartėjus, M.Avie­tėnaitė pasitraukė iš Lietuvos, an-traip tikriausiai jos būtų laukusi tremtis. Visas karo pabėgėlės tur-tas tilpo vienoje kuprinėje. Iš Pary­žiaus M.Avietėnaitė ir iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten ji įsitraukė į VLIK veiklą, dirbo Detroito universiteto bibliotekoje, vėliau dėstė sociologiją. Visą savo gyvenimą degusi meilės Lietuvai liepsna, emigrantė užgeso tarsi žvakė. Tai simbolizuoja ir Putnamo vienuolyno kapinaitėse stovintis kuklus paminklas.

susiTikimaij/b žmonės

Justinas Lingys - apie moteris vyrų šešėliuoseirmanto Sidarevičiaus ir filmo kūrėjų archyvo nuotr.

n Justinas Lingys kuria filmų ciklą apie emiliją Pliaterytę, Magdaleną avietėnaitę, Feliciją Bortkevičienę ir Gražiną Pigagaitę

cmyk

5

cmyk / 5

Inteligentiška sutuoktinių pora Eugenija ir Antanas Vengriai drauge nugyveno gražų amžių: ką tik šimtmetį sutikusi germanistė ir jau 102-uosius einantis teatrologas, literatūrologas, seniausiai atšventę deimantines vestuves, ir patys gerai nežino, kur slypi ilgaamžiško ir darnaus šeimyninio gyvenimo paslaptis.

Deimantė ZaiLSKaitĖ

Be knygų neįmanoma

Sukaktuvininkė E.Vengrienė dar nešventė triženklės sukakties, nes Vengrių namuose nėra tradicijos švęsti gimtadienius, užtat kie-kvienais metais minimi vardadieniai: Antani-nės birželio 13­ąją, o Eugenijos vardo diena rugsėjo 15­ąją. Tad namiškiams dar bus proga visiems susirinkti ir susėsti prie šventinio stalo. Tačiau išsisukti nepavyko nuo studentų sveikinimų, kurie skubėjo pagerbti rugpjūčio 4­ąją šimtmetį sutikusios dėstytojos.

„Aš tikintis žmogus ir negaliu Dievui skųstis, kad jis man paskyrė tokį ilgą gyveni-mą. Bet nenorėčiau pasirinkti pati tokio ilgo amžiaus. Kadaise apie šimtą metų galėdavai kalbėti tiktai kaip apie priežodį: kaip sakoma, šimtą metų tavęs nemačiau. (Juokiasi.) Koks čia nuopelnas sulaukti šimto metų? Man at-rodo, gyvenimas kaip gyvenimas, negaliu skųstis, manęs likimas per daug neskriaudė, bet per daug ir nelepino. Visokių būta išgy-venimų“, ­ reziumuoja šimto metų sulaukusi E.Vengrienė.

Kur slypi ilgaamžiškumo paslaptis, ar tai pirmiausiai lemia sveikas gyvenimo būdas, ar darnus šeimyninis gyvenimas ir mėgstamas darbas, ar paprasčiausi genai, sutuoktiniai tik gūžčioja pečiais, kad tai nepaprastai sudėtin-gas klausimas. „Pas mus nebuvo labai didelių ilgaamžių, tik pastaruoju metu atsirado dau-giau ­ mano sesuo mirė sulaukusi 102­ejų. O kas dar galėtų tai lemti? Mylimas darbas ­ pirmiausiai, dar šeimoje niekada nebūdavo ginčų, pokalbių apie skyrybas ir panašių ne-gatyvių dalykų. O darbas ­ jis tikrai man buvo labai mylimas, ypač ­ vertimai“, ­ savo laimės formule dalijasi guvi sukaktuvininkė.

Su tėvais gyvenanti dukra germanistė Agnė Blaževičienė papildo, kad mama visą laiką buvo nepaprastai sveika, absoliučiai niekuo nesirgdavo, tik peržengus devynias-dešimtmečio slenkstį pradėjo kabintis ligos. Kur tokios pavydėtinos sveikatos paslaptis? Ponia Eugenija patikina, kad valgo viską, nesi-maitindama kaip nors ypatingai, užtat jai nėra svetimas sportas. „Kas rytą darydavau šiokią tokią mankštą. Ir dabar vis darau ­ judinu ko-jas, judinu rankas, pasivaikštau po kambarį, jeigu nelyja, išeinu pasėdėti į balkoną. Vaikš-tinėdama po namus pakilnoju ir kokią knygą, pasižiūriu, dar paslebizavoju, nors jau nebe-perskaitau ir didesnių raidžių. Nebelabai ką padirbsi. Bet per ausines gerai girdžiu ir galiu klausytis radijo, bet skaityti, deja, jau sunkiai sugebu“, ­ apgailestauja E.Vengrienė.

Vengrių namuose yra didžiulė biblioteka, kurioje ­ ir E.Vengrienės verstos knygos, iš kurių lietuvių kalba prabyla klasikai, kaip Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe), Raineris Marija Rilkė (Rainer Ma-ria Rilke) ir nemažai kitų. „Be knygų gyventi neįmanoma. Tai man yra pagrindinis dalykas, iš tėvų namų atėjęs nuo pat vaikystės. Jau

nuo kokių penkerių metų aš vaikščiojau su knyga, prisispaudusi prie krūtinės, dar net nemokėdama skaityti, ir nežinia, kada išmo-kau ir kas mane mokė. Apskritai aš užaugau šeimoje, kurioje buvo knygų skaitymo įkarš-tis: visi skaitė knygas ir visi mokėjo skaity-ti. Anais laikais tai buvo neįprastas dalykas kaime gyvenantiems žmonėms, ­ nors jie ir nedirbo žemės, o ją buvo išnuomoję, tu-rėjo knygų ir labai mėgo jas skaityti. Mūsų namuose buvo rusiškų, lenkiškų, viena kita vokiška knyga. Vienu žodžiu, labai norėjau tas knygas perskaityti ir todėl stipriai linkau mokytis kalbas“, ­ prisimena germanistikos studijas pasirinkusi E.Vengrienė.

Svarbiausia - mylimi ir mylintys žmonės

Anksčiau Vengriai labai mėgo auginti ir puoselėti gėles. „Aš labai mėgau ramunes. Jų gavau ir per jubiliejų. Ramunių buvo įpin-ta ir į puokštes. Visos gėlės gražios, tik man visada būna labai nepatogu, kai gaunu didžiulę rožių puokštę. Man jos nelabai prie širdies“, ­ pasakoja per jubiliejų gėlėmis apdovanota E.Vengrienė.

Santuokoje Vengriai gyvena nuo 1939 metų. Kai tik persikėlė į Vilnių, nepaprastai įsimylėjo šį miestą. Jiedu susitiko Kaune, stu-dijuodami Vytauto Didžiojo universitete. „Jis buvo filologas, atvažiavęs iš Vilniaus. Vieną gražią dieną mes sėdėjome lotynų kalbos paskaitoje, pirmame suole vietas buvome užsiėmusios kelios labai uolios studentės ­ taip užsidedi keturias knygas, jau reiškia, kad užimta. O auditorija buvo labai didelė, nes tuo metu lotynų kalba filologams buvo labai rei-kalinga, o ne visi buvo gerai paruošti gimna-zijoje. Tai į lotynų kalbos paskaitas studentai labai rūpestingai rinkosi ir iš kitų fakultetų. Ir ateiname po pertraukos pasivaikščiojusios koridoriumi į auditoriją, žiūrime, sustumtos mūsų knygos ir nebėra mums vietos atsisėsti. Mes pasižiūrėjome į antrą suolą, kur kažkas sėdi, sakome: čia lyg buvo užimta. „Oi, tai mes labai atsiprašome, galime pasikeisti“, ­ atsako mums nematyti studentai. Na ir mes pagal sąrašą, kurį profesorė perleisdavo per auditoriją, kad visi esantys pasirašytų, pasi-žiūrime, kokios pavardės surašytos, atsiro-kuojame, kad tai yra Vengris. Oi, pagalvojau, kažkokia negirdėta pavardė. O paskui pamatė-me, kad jis labai moka draugauti, labai gražiai bendrauja su mergaitėmis, jeigu kam reikia pagalbos, jis visada pasiruošęs padėti. Šitaip ir susipažinome“, ­ pažinties istorija dalijasi E.Vengrienė.

Paklausta, kaip sutuoktiniams vis dėlto pavyko drauge nugyventi darnų vedybinį gy-venimą, susimąsto. „Kad aš net nežinau, su vyru buvome daugiau draugai, padėdavome vienas kitam kuo tik galėdavome. Iš tikrųjų jis man padėjo ir vertimą įsisavinti, nes jis jau visur dalyvavo, buvo prirašęs nemažai straipsnių ir dirbo kaip žurnalistas. Na, o kai aš pradėjau versti, jisai mane ir pamoky-davo: kaipgi tu čia pasakei dabar? Argi kas taip kalba? Aš ir klausiu: tai kaip reikia? Tai

pagalvok, sakydavo. Ir galvojame. (Šypsosi.) Aš tyliu. Sakau, nebenoriu daugiau galvoti, einu gult ­ jau vakaras. Bet paskui palengva įsivažiavau. Pati beversdama pradėjau ieškoti pavyzdžių mūsų geresnių vertėjų darbuose, bet jeigu kažkas ir neišeidavo, tai reikėdavo truputį pasitarti su vyru. Pagalba darbe iš pradžių buvo labai reikalinga. Ir jis man labai padėjo pačioje pradžioje“, ­ sako už daug ką sutuoktiniui dėkinga E.Vengrienė.

Lietuvos rašytojų sąjungos narė, taip pat Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos garbės narė E.Vengrienė labiausiai džiaugiasi, kad kadaise augindama tris vaikus galėjo užsiimti ir mėgstamu darbu, nors kai kuriuos gyve-nimo įvykius prisimena su siaubu. „Žinote, turbūt pokario laikai sunkiausi, kai pradėjo vežti šeimas. Tai man buvo baisus laikas, pats baisiausias. Palikau pati viena su šešetu žmonių ant savo galvos: trimis vaikais, vyro tėvu ir abiem iš namų išvarytais savo tėvais. Vyras, sesuo ir brolis buvo ištremti. Bet iš kažkur atsirado stiprybės, kai ištinka bėda, tiesiog privalai susiimti ir pasistengti vardan šeimos“, ­ sako E.Vengrienė.

Moteriai apmaudu, kad anksčiau tautie-čius trėmė, o dabar žmonės patys bėga iš Lietuvos. „Gal žmonės taip elgiasi bijodami, kad čia, Lietuvoje, niekas nesikeičia, kad lie-tuviai, gyvenantys užsienyje, kažkaip įsitaiso ir dar užsidirba pinigų. Todėl ir važiuoja, ma-nydami, kad grįš. Jaunimas, žinote, išvažiuoja ir ką tu jam dabar padarysi? Be abejo, labai apmaudu. Turėjau vieną studentę, linkusią į visokias prestižines vietas lįsti, tai ji man pasigyrė, kad jos duktė Vokietijoje gyvena, turi gerą darbą, dar pasikalbėjome apie tai plačiau. Ir aš sakau: žinai ką, gaila to mūsų jaunimo ­ išvažiuoja iš Lietuvos, ir kokie ten bus lietuviai, kaip ir visiškai nutautėję. Ir jinai nutilo...“

Vertėjai E.Vengrienei labiausiai nepatinka antipatiški žmonės, dar nelabai patinka pagy-rūnai, kurie patys pradeda girtis arba mėgs-ta aukštai kelti savo atžalas. Savo vaikais ir anūkais E.Vengrienė džiaugiasi tyliai, lengvai suskaičiuodama, kad turi aštuonis anūkus, proanūkių irgi panašiai ­ devynis. „Vis dėlto svarbiausias dalykas gyvenime ­ artimieji, kitaip sakant, mylimi ir mylintys žmonės, ir ramus, darnus gyvenimas šeimoje“, ­ pokal-bį užbaigia šimto metų patirtimi pasidalijusi E.Vengrienė.

Šimtamečių vertėjų pora: Eugenija ir Antanas Vengriai

Saul

iaus

Ven

ckau

s ir V

engr

ių še

imos

alb

umo

nuot

r.

Šeimoje niekada nebūdavo ginčų, pokalbių apie skyrybas ir panašių negatyvių dalykų

n eugenija ir antanas Vengriai sunkiais gyvenimo momentais vienas kitą palaikydavo

jubiliejusj/b žmonės

6

cmykcmyk6

Pasakojama, kad kartą ligoni-nės priėmimo skyriuje ją rėkda-ma užpuolė sanitarė: „Paleistuvė! Prakeiktoji! Nejau tau maža vyrų? Palik ką nors ir mums, paprastoms moterims!“ Neteisingas priekaištas! Ką jau ką, bet palikti vyrus kitoms Brižit sugebėjo. „Pasaulis toks ma-žas, kad mes visi susitiksime lovo-je!“ ­ juokaudavo ji, įsitikinusi savo visagalybe. Tas pasitikėjimas savo jėgomis buvo vertingiausia, ką jai padovanojo gyvenimas.

Nenusileisk

Kaip dažnai būna, Brižit ne iš-kart iš bjauriojo ančiuko virto gul-be. Žiūrint į neišvaizdžią mergaitę su akiniais, kurie turėjo ją išgydyti nuo žvairumo, su kabėmis ant dan-tų, pelės spalvos plaukais ir nesko-ningais vilnoniais baltiniais, sunku buvo įsivaizduoti, kaip šis daugiau negu kuklus pumpuras išsiskleidė į puikią rožę. Be viso to, mokykloje Brižit blogai mokėsi, tarp bendra-klasių garsėjo kaip „rukšna“ ir dėl to baisiai kompleksavo. Matydama dukters problemas, mama nutarė rimtai užsiimti jos išvaizda. Juk rei-kia mergaitę paruošti vedyboms, kitaip vargšelė gali likti senmerge... Laiminga santuoka, daug atžalų ­ bū-tent tokį tikslą ponia Bardo iškėlė dukrai. Iš pradžių ji mergaitę užrašė į šokių pamokas ir, norėdama ištaisyti laikyseną, liepė po namus vaikštinėti su stikline vandens ant galvos. Ne-trukus stiklinė stovėjo taip lygiai, kad einant nenutikšdavo nė lašelis. Nugara išsitiesino, judesiai tapo grakštūs. O kai Brižit atsikratė ka-bių ir akinių, į ją ėmė žvalgytis visi aplinkiniai vaikinai.

Siek savo

Tačiau tuo metu Brižit svajonės jau pradėjo skirtis nuo motinos troš-kimo matyti ją garbinga matrona. Šei-mos draugo dėka ji nusifotografavo žurnalo „Elle“ viršeliui, režisierius Markas Alegrė (Marc Allegret) pa-kvietė jaunąjį modelį kino bandy-mams. Kai Brižit atėjo į studiją, ją pasitiko režisieriaus padėjėjas Rožė Vadimas (Roger Vadim), ir šis susi-tikimas iš pagrindų pakeitė abiejų gyvenimą. Brižit sėkmingai perėjo kino bandymus, bet filmas buvo at-šauktas. Tačiau tai nesutrukdė pore-lei pradėti susitikinėti. Pradedančioji aktorė įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio, o Rožė sužavėjo merginos apveidu-mas ir laikysena, kurią ji taip uoliai lavino namuose: „Labiausiai mane pribloškė Brižit stotas. Liekna ta-lija. Karališka galvos laikysena. Ir maniera žiūrėti“. Aistros pagauta Brižit pradėjo bėgti iš pamokų į pa-simatymus. Sužinoję apie tai, tėvai pasibaisėjo. Kai dukra atsivedė Vadi-mą susipažinti, šeima jaunikį sutiko santūriai, o jam išėjus motina ėmėsi perskaičiuoti sidabrinius šaukštelius. Netrukus tėvas pareiškė, kad Brižit reikia vykti mokytis į Angliją. Ir čia būsimoji žvaigždė pirmą kartą parodė

charakterį. Ji tylėdama nuėjo į virtu-vę, atsuko dujas ir įkišo galvą į orkai-tę. Tarnaitė laiku pajuto keistą kvapą ir mergina buvo išgelbėta. Daugiau apie išvykimą niekas nebeužsiminė, tėvas tik paprašė R.Vadimo sulaukti, kol dukrai sukaks 18 metų.

Brižit Bardo buvo pasirengusi vis-kam, kad tik mylimasis jos nepaliktų. Ji išėjo iš namų, kad visada būtų šalia R.Vadimo. Pradėjo ieškoti vaidmenų, kad užsidirbtų pinigų, kurių šeimoje nuolatos trūko. Kentėjo gyvendama ankštame bute, kuriame pačiai teko šeimininkauti ir skalbti vyro kojines. Kaip vėliau sakė pati: „Iš dėkingumo už meilę buvau pasirengusi vos ne atsiklaupti!“ Jei atsiduodavo vyrui, tai visiškai, be išlygų.

Be aistros nėra meilės

Norėdami užsidirbti, R.Vadimas su draugu sumanė bendrą projektą: Rožė parašė scenarijų, kuriame pa-grindinį vaidmenį skyrė Brižit. Jo netrikdė tai, kad žmonai teks apsi-nuoginus šokti ant stalo. Užtat kitą dieną po filmo „Ir Dievas sukūrė moterį“ premjeros sutuoktiniai at-sibudo įžymūs. Tik Rožė laukė ne-maloni staigmena ­ jis savo rankomis padėjo bombą po savo santuokos pamatu. Pasirodo, skyręs pagrindi-nį vaidmenį jaunam aktoriui Žanui Luji Trentinjanui (Jean Louis Trin-tignant), jis žengė lemtingą žingsnį. Brižit, tvirtinusi, kad niekada nega-lės suvaidinti mylinti tokį „avigal-vį“, baigiant filmuoti neteko galvos. Žinoma, R.Vadimas viską matė: „Ži-nojau, kad ją prarandu. Aš greitai pastebėjau, kaip tarp jų gimsta abi-pusė simpatija, meilė...“ Bet kartu jis manė, kad sutrukdyti jiems suartėti yra neįmanoma. „Brižit turi neišti-kimybės talentą“, ­ tokią diagnozę režisierius nustatė savo žmonai. Pati Brižit manė kitaip. Tuo metu jų santykiai su R.Vadimu jau tapo pernelyg nuobodūs. Jie rimtai dis-kutuodavo apie scenarijus ir knygas, užuot aistringai vaidijęsi ir taikęsi, kaip darė Brižit tėvai. Nuo vaikystės pratusi prie tokio santykių modelio, B.Bardo manė, kad be aistros nėra

meilės. Vėliau ji sakė, kad R.Vadimas būtų galėjęs ją sulaikyti, jei būtų pa-rodęs pavydą. Bet jis buvo pernelyg santūrus. Užtat su Ž.L.Trentinjanu aistra įsiliepsnojo nejuokais. O tai, kad naujas mylimasis buvo vedęs, tik suteikė jų santykiams pikantiškumo. Brižit troško audringų emocijų ir jas gavo. Jos santykiai su vyrais visada plėtodavosi pagal vieną scenarijų ­ aistra, liepsna ir neišvengiamas at-šalimas, krizė. Vaikystės prisimini-mai, kaip tėvas įsiliepsnojus barniui grasindavo iššokti pro langą, paveikė visą jos gyvenimą. Ryškių emocijų nebuvimas jai prilygo abejingumui. „Aš visą gyvenimą kabinausi į tą, iš ko sulaukdavau meilumo, man būti-no kaip oras. Galbūt jo pakankamai negavau vaikystėje, ir tai turėjo įta-kos mano visam gyvenimui“, ­ atvi-rai prisipažino aktorė.

Gyvenime reikia išmėginti viską!

Žanas Luji taip pat nepajėgė iš-laikyti temperamentingos gražuolės. Viskas galėjo būti kitaip, jei jis nebū-tų 3 metams pašauktas į armiją. Iš pradžių B.Bardo ištikimai mynė ke-lius į karines žinybas, koketuodavo su valdininkais, kad gautų dar vieną pasimatymą su vyru. Bet ilgai kan-kinamas laukimas tęstis negalėjo ­ aplinkui buvo tiek pagundų! Garsus dainininkas Žilberas Beko (Gilbert Becaud) atkaklumu ir brangiomis dovanomis užsikariavo vietą Brižit lovoje, kur meilužius ir rado grįžęs iš armijos Žanas Luji. Skandalo nekilo. Ž.L.Trentinjanas kitą rytą susirinko daiktus ir tyliai išėjo. O Brižit vėl paniro į aistros sūkurį. „Geriau kas-kart laikinai atiduoti save visą, negu

paskolinti save visam gyvenimui“, ­ laikydamasi tokio devizo, Brižit, įsi-jautusi į lemtingos moters vaidmenį, keitė vyrus ir meilužius. Ji nieko ne-mokėjo daryti puse jėgos, įvykių ir emocijų uraganams teikė pirmenybę prieš nuobodžią kasdienybę. Išsisky-rusi su Ž.Beko, aktorė įsipainiojo į romanus su italu aktoriumi Rafu Valone (Raf Vallone), dainininku Saša Disteliu (Sacha Distel), aktoriumi Ža-ku Šarjė (Jacques Charrier). Už pas-tarojo ištekėjo ir net pagimdė sūnų Nikola (Nicolas), bet vaikas santuo-kos nesutvirtino. Trečiuoju B.Bardo vyru tapo vokietis milijonierius ir pleibojus Giunteris Saksas (Gunter Sachs). Jis jai dovanojo papuošalus su briliantais, iš sraigtasparnio ant jos vilos numetė vos ne milijoną ro-žių. Bet ir šis svaiginantis romanas nebuvo paskutinis ilgame Brižit są-raše, kurį, pasak gandų, sudarė keli smulkiai prirašyti puslapiai. Nepai-sant prašmatnių vestuvių ir medaus mėnesio Taityje, Giunteris pradėjo ieškoti kitų moterų, o Brižit to kęsti nesiruošė. Ji visada palikdavo vyrus, vos santykiai bent kiek pašlydavo. Ji manė, kad nereikia bandyti suklijuoti nė mažiausio įtrūkio, geriau suteikti laimę kam nors kitam. Prie lėktuvo Brižit sutikdavo minios gerbėjų su gėlėmis, vyrai, persirengę elektri-kais, braudavosi į jos namus. Nieko keista, kad aktorė geriau norėjo likti laisva, savo širdį ir kūną dovanodama tik laikinai.

Grožis dingsta, o stilius išlieka

Net sulaukusi brandaus am-žiaus B.Bardo traukdavo jaunų vyrų dėmesį, nors ji ­ viena iš ne-daugelio aktorių, kurios nesigriebė plastinių operacijų. Jos nuomone, stilius ir mokėjimas rengtis yra svarbesni už grožį, kuris bet kada gali dingti. Apranga Brižit pro-vokuodavo vyrus beprotiškiems poelgiams. Ji ypač mėgo pusiau permatomas palaidinukes, trumpus šortus, mielai mūvėdavo siauras, aptemptas kelnes ir botfortus. O jos šukuosenos akimirksniu išpo-puliarėdavo, net jei būdavo sukur-tos atsitiktinai. Gimus sūnui, kai reporteriai tiesiog apgulė kliniką, Brižit paskubomis susegė plaukus ir sutiko nusifotografuoti spaudai. Nerūpestingai išsidraikiusių plau-kų šukuosena iškart buvo praminta „raugintais kopūstais“ ir tapo ne-paprastai populiari.

Brižit daugeliui savo meto garsių vyrų tapo grožio simboliu, Džonas Lenonas (John Lennon) ją vadi-no savo idealu. Jos vardas skamba daugelyje populiarių dainų, jos por-tretai kabojo kiekvieno jaunuolio kambaryje. „Nėra sunkesnio darbo, kaip stengtis atrodyti gražiai nuo aštuonių ryto iki pusiaunakčio“, ­ sakė aktorė, bet būtent šis darbas jai sekėsi geriausiai. Kadaise Brižit tėvui būrėja išpranašavo, kad Bardo pavardė bus žinoma visame pasauly-je. Luji Bardo (Louis Bardot) tuomet pagalvojo apie savo verslą, bet tikrai ne apie tai, kad pavardę išgarsins dukra. Brižit įrodė, kad norint įeiti į istoriją, nebūtina save paversti mitu. „Turėjau tik vieną gyvenimą ir priva-lėjau jį nugyventi savaip!“ ­ pasakys aktorė prieš palikdama kino pasaulį. Kas drįstų jai prieštarauti?

Parengė Milda KuNSKaitĖ

Turėjau tik vieną gyvenimą ir privalėjau jį nugyventi savaip!

EPA-

Elto

s nuo

tr.

Deivės stiliusj/b asmenybė

Meilės formulė: Brižit BardoKo gero, nė vienos kitos gražuolės vyrai nedievino taip,

kaip Brižit Bardo (Brigitte Bardot). Šviesiaplaukė deivė jiems keldavo susižavėjimą ir geismą, švelnumą ir virpulį, o moterys už visa tai jos nekentė.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 65

ASMENYBĖ �

R.Poškų į Klaipėdą sugrąžino šeimaŠį pavasarį buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas Robertas Poškus atvertė naują karjeros puslapį. Nuo 1999 m. užsienio šalyse žaidęs klaipėdietis grįžo į gimtąjį miestą ir tapo Lietuvos futbolo federacijos I lygoje šiais metais debiutavusios Klaipėdos „Granito“ komandos vyriausiuoju treneriu.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Vis dėlto R.Poškus nesitenkino vien tik trenerio darbu. Geriausias 2003 m. Lietuvos futbolininkas dar ir pats išbėga į aikštę. Pernai Rusijos pirmosios lygos Novosibirsko „Sibir“ komandoje žaidęs 34-erių klaipėdie-tis šį sezoną Lietuvos I lygos varžy-bose jau pelnė 4 įvarčius. Tiesa, svar-biau už asmeninę statistiką - koman-dos pergalės. Sužaidus 17 rungtynių, 38 taškus surinkęs Klaipėdos „Gra-nitas“ žengia pirmoje turnyro lente-lės vietoje. R.Poškaus auklėtiniai ar-timiausius persekiotojus - Kėdainių „Nevėžio“ ekipą - lenkia 6 taškais.

Dar vienas įrašas turtingoje fut-bolininko biografijoje atsirado praė-jusį savaitgalį. Palangos „Sporto liz-do“ komandoje žaidęs R.Poškus ta-po ir 2013 m. Lietuvos paplūdimio futbolo čempionato nugalėtoju. Bir-želį startavusiame paplūdimio fut-bolo čempionate iš viso dalyvavo penkios komandos iš keturių šalies miestų - daugkartiniai šalies paplū-dimio futbolo čempionato nugalėto-jai bei prizininkai Vilniaus „Igol“ ir „Rings“ kolektyvai, Palangos „Spor-to lizdas“, Kazlų Rūdos STIHL bei Kauno „Vilija“.

Čempionate pirmą kartą trium-favo Palangos komanda, o jos lyderis R.Poškus, pelnęs 17 įvarčių, tapo re-zultatyviausiu žaidėju. „Man tai tie-siog puiki laisvalaikio leidimo forma: susitinki su draugais, pažaidi futbolą, pabendrauji, po rungtynių išgeri bo-kalą alaus. O tai, kad tapome Lietu-vos paplūdimio futbolo čempionais, - neesminis, nors malonus niuan-sas“, - „Sporto gyvenimui“ sakė Ro-bertas POŠKUS.

- Robertai, kas jus privertė sugrįžti į Klaipėdą?

- Šeima. Grįžome praėjusių me-tų pabaigoje, tuo metu žmona jau laukėsi kūdikio, nusprendžiau nesi-blaškyti ir daugiau dėmesio skirti šeimai. Buvo įvairių tolesnės karje-ros variantų, bet jie manęs nesudo-mino, tuo labiau kad būtų reikėję išvykti į tolimas šalis, gyventi be šeimos. Tad apsisprendėme grįžti namo. Vakar (trečiadienį - red. past.) žmona Atalija pagimdė vaikelį, tad, manau, dar kuriam laikui pasiliksime Klaipėdoje.

- O kokie keliai atvedė į „Gra-nito“ futbolo klubo vyriausiojo trenerio postą?

- Grįžęs į Lietuvą iš pradžių ne-turėjau jokių pasiūlymų, bet pava-

sarį su manimi susisiekė naują fut-bolo klubą įkūrę klaipėdiečiai. Susi-tikome, pasikalbėjome, pamačiau, kad tai yra rimtas, o ne vienadienis projektas. Mane tai sudomino, tuo labiau kad tuo metu jau lankiau kur-sus trenerio licencijai gauti, ateity-je planavau rimtai užsiimti šia vei-kla. Tik nesitikėjau, kad viskas bus taip greitai.

- Esate ne tik vyriausiasis komandos treneris, bet ir žaidė-jas. Kaip suderinate šias parei-gas?

- Priimdamas sprendimą kalbė-jausi su įvairiais futbolo specialistais, treneriais. Jie sakė, kad tai yra ge-riausias pradedančio trenerio spren-dimas. Aš galiu ne tik paaiškinti, bet ir pats aikštėje parodyti, kaip ir ką reikia daryti, o sunkiu momentu - ir padėti komandai.

- Akivaizdu, kad debiutas pa-sisekė. I lygoje „Granitas“ užti-krintai žengia pirmoje vietoje ir realiai pretenduoja kitais metais žaisti A lygoje. Ar tokie tikslai ir buvo keliami prieš sezoną?

- Ne, apie pirmas vietas ir žaidimą A lygoje komandos vadovai net nekal-bėjo. Klubas gyvuoja vos antrus me-tus, dar pernai žaidė II lygoje, tad bu-vo šnekama, kad mūsų tikslas - su-burti perspektyvų jaunimą, demons-truoti gražų žaidimą ir kovoti dėl per-galės kiekvienose rungtynėse. Savo ruožtu aš per savo karjerą žaidžiau tik dėl aukščiausių vietų kovojančiose ko-mandose, tad ir su „Granitu“ norėčiau siekti tik aukščiausių tikslų.

Atsižvelgdamas į mūsų klubo fi-nansines galimybes, manau, kad mums pavyko suburti konkurencingą, bent jau I lygos komandų kontekste, sudėtį. Tokios sudėties mes galime

kovoti dėl nugalėtojų titulo I lygoje ir vietos A lygoje. Kaip bus toliau, dabar dar sunku pasakyti. Šiuo metu ko-mandos vadovai džiaugiasi mūsų žai-dimu ir pergalėmis, bet ar kitais me-tais „Granitas“ bus pajėgus žengti į A lygą, apie tai kalbėti dar anksti. Vis-kas priklausys nuo finansų. Matome, kad A lygoje yra klubų, kuriuose žai-dėjai metus ir ilgiau negauna atlygi-nimų. Man tokia padėtis nepriimtina. Jei neturi pinigų, neverta eiti ir į A lygą. Vis dėlto dabar mano užduotis - gera gaida užbaigti šį čempionatą. O jam pasibaigus susėsime su „Granito „vadovais prie stalo ir kalbėsimės apie ateities perspektyvas.

- Kalbant apie jūsų asmenines perspektyvas. Ar tikrai apsi-sprendėte baigti futbolininko karjerą ir atsidėti trenerio dar-bui?

- Aišku, 34-eri - dar ne tas am-žius, kad jau negalėčiau žaisti futbo-lo. Šiais metais turėjau įvairių pasiū-lymų, gal ir ne tokių finansiškai pa-trauklių kaip anksčiau, bet vis tiek geresnių nei dabar. Bet, kaip jau sa-kiau, apsisprendimą likti Klaipėdoje lėmė noras daugiau dėmesio skirti šeimai. Be to, anksčiau ar vėliau vis tiek reikės baigti karjerą ir pradėti trenerio darbą. Iš tiesų dar kokius 2-3 metus galėčiau žaisti ir aukštesniu lygiu, bet dėl savo sprendimo likti „Granite“ nesigailiu.

- Pastaruosius 15 metų žaidė-te įvairiose Europos šalyse. Kokį futbolo ūkį aptikote Klaipėdoje?

- Padėtis buvo labai liūdna. Klai-pėdos futbolo mokykla, kurioje ir pats pradėjau savo kelią į didįjį fut-bolą, per tuos metus nė kiek nepa-sikeitė - tos pačios treniruočių sąly-gos, ta pati infrastruktūra. Iš pradžių buvo labai sunku, bet po truputėlį įsivažiavome, pradėjome dirbti. Ne-trukus paaiškėjo, kad yra Klaipėdoje ir perspektyvaus jaunimo, o gaiviu oro gurkšniu mums tapo naujo „Žal-girio“ futbolo stadiono atidarymas. Dabar jau turime ir kur treniruotis, ir kur žaisti, nebereikia blaškytis po miestą ieškant laisvos aikštės.

- O kaip vertinate dabartinę klubinio Lietuvos futbolo padėtį? Ar toli pažengėme per tuos 15 metų?

- Jei kur ir žengėme, tai tik atgal. Kai būdamas 15-os pradėjau žaisti

aukščiausiojoje lygoje, buvo labai sti-prus čempionatas. Tokio pas mus ti-kriausiai jau ir nebus. Tada buvo ne viena ar dvi, o bent 5-6 pajėgios ko-mandos - Šiauliuose, Vilniuje, Mažei-kiuose, Klaipėdoje, Panevėžyje. Ir futbolininkai žaidė labai aukšto lygio. Šiemetinis A lygos čempionatas nė-ra stiprus, manau, kad paskutinės 4-5 komandos taip pat sėkmingai galė-tų žaisti ir I lygoje. Bendrame kon-tekste išsiskiria tik Vilniaus „Žalgi-ris“ ir Klaipėdos „Atlantas“. Nuošir-džiai džiaugiuosi vilniečių rezultatais, jų pergalėmis Europos lygos varžy-bose. Smagu, kad po kelerių metų pertraukos vėl atsigavo „Atlantas“.

- Ar „Granitui“ ir „Atlantui“ užtenka vietos Klaipėdoje?

- Manau, kad konkurencija dar niekam nepamaišė, - ji reikalinga ir žaidėjams, ir klubams. Prieš sezoną kalbėjausi su Klaipėdos meru Vytau-tu Grubliausku. Jis manęs tiesiai pa-klausė - ar mūsų neištiks „Klaipė-dos“ futbolo klubo likimas, kai pers-pektyvi komanda po kelerių metų pranyko. Užtikrinau, kad mums tokia įvykių eiga negresia. Turime tvirtą pagrindą, aiškią viziją ir geras pers-pektyvas. Manau, kad Klaipėdai ne-pamaišytų ir dvi komandos A lygoje. Su „Atlantu“ mes nesipykstame, aš asmeniškai puikiai pažįstu ir šio klu-bo sporto direktorių Vacį Lekevičių, ir trenerį Konstantiną Sarsaniją, ir Rimantą Žvingilą. Mūsų santykiai ti-krai geri.

- Treniruodamas „Granitą“ jūs randate laiko ir kitoms vei-kloms. Štai praėjusį savaitgalį paaiškėjo, kad jūsų atstovaujama komanda laimėjo Lietuvos paplū-dimio futbolo čempionatą. Ar se-niai praktikuojate futbolą ant smėlio?

- Gyvenu prie jūros, jaunystė prabėgo žaidžiant paplūdimio futbo-lą, o ir vėliau, grįžęs į namus, vis rasdavau laiko su draugais pažaisti ant smėlio. Man tai puiki laisvalaikio leidimo forma: susitinki su draugais, pažaidi futbolą, pabendrauji, po rungtynių išgeri bokalą alaus. O tai, kad tapome Lietuvos čempionais, - ne pats svarbiausias, nors ir malo-nus, niuansas.

- Taigi galima sakyti, kad žai-dėjo karjeroje taško dar nepadė-jote?

- Tikrai dar nepadėjau. Vis dar su-laukiu įvairių skambučių, pasiūlymų. Susidomėjimo iš kitų komandų trene-rių dar yra. Tačiau mane Klaipėdoje laiko ir šeima, ir „Granitas“. Būtų la-bai negražu sezono viduryje viską mesti ir išvykti. Man ir pačiam nesi-nori mesti pradėto darbo. Bet ateityje visko gali būti. Ir treneriai sakė, kad jei žaidi - žaisk, palaikyk gerą sportinę formą. Svarbiausia, kad šiuo metu traumos nekamuoja, esu sveikas, jau-čiuosi puikiai ir, jei reikės, tikrai dar galėčiau žaisti ne vienus metus.

NAMAI. Po 15 metų pertraukos į Klaipėdą sugrįžęs Robertas Poškus ne tik treniruoja uostamiesčio „Granito“ ekipą, bet ir sužibėjo Lietuvos paplūdimio futbolo čempionate

�

LFF.lt nuotr.

ROBERTAS POŠKUSGimė1979 m. gegužės 5 d. Klaipėdoje

KARJERA1996-1998 m. Klaipėdos „Atlantas“ (Lietuva) 10 41999 m. Šiaulių „Kareda“ 9 51999 m. Vilniaus „Žalgiris“ 8 51999-2000 m. Lodzės „Widzew“ (Lenkija) 27 122000-2001 m. Varšuvos „Polonia“ 8 02002-2005 m. Samaros „Krylja Sovetov“ (Rusija) 79 242005-2006 m. Sankt Peterburgo „Zenit“ 22 3

2006-2007 m. Maskvos „Dinamo“ 5 02007 m. Rostovo „Rostov“ 5 02008 m. Hapoelio „Bnei Sakhnin“ (Izraelis) 6 12009 m. Jekaterinburgo „Ural“ (Rusija) 12 22009-2011 m. Baku „Inter“ (Azerbaidžanas) 52 172011-2012 m. Zagatalos „Simurg“ 16 82012 m Novosibirsko „Sibir“ (Rusija) 15 32013 m. Klaipėdos „Granitas“ (Lietuva)

LIETUVOS RINKTINĖ1999-2011 m. 48 8

DOSJĖ

(Metai, klubas, rungtynės, įvarčiai)

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis 3

EurobaskEt’2013 �

savaitės gimtadiEniai �

Remalda Kergytė (1985 m. rugpjūčio 25 d.)

Lengvaatletė, maratono bėgikė. Dalyvavo 2012 m. olimpinėse žaidy-nėse ir 200� bei 2013 m. pasaulio čempionatuose.

Kęstutis SKučaS (1967 m. rugpjūčio 27 d.)

Neįgalusis sportininkas. 2000, 2004, 200� ir 2012 m. parolimpinių žaidynių dalyvis. 2004 m. tapo plau-kimo parolimpiniu vicečempionu.

Nerijus raDžiuS (1976 m. rugpjūčio 27 d.)

Buvęs Lietuvos rinktinės futbo-lininkas. Nacionalinėje komandoje sužaidė 12 rungtynių. Šią vasarą baigė žaidėjo karjerą.

Mantas SavėNaS (1982 m. rugpjūčio 27 d.)

Futbolininkas, Lietuvos rinktinės kandidatas. Nacionalinėje koman-doje yra sužaidęs 3� rungtynes ir įmušęs 5 įvarčius.

Robertas gieDraitiS (1970 m. rugpjūčio 29 d.)

Buvęs krepšininkas, treneris. 4 kartus LKL bronzos laimėtojas. Šie-met treniravo Lietuvos 16-mečių vaikinų rinktinę.

Mindaugas žuKauSKaS (1975 m. rugpjūčio 24 d.)

Buvęs Lietuvos rinktinės krepši-ninkas, 2003 m. europos čempionas, 1��6 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.

Mindaugas NorButaS (1976 m. rugpjūčio 24 d.)

Lengvaatletis, bėgikas. � kartus Lietuvos čempionas, �00 metrų bė-gimo šalies rekordininkas. 2004 m. olimpinių žaidynių dalyvis.

Aušra MiLevičiūtė (1988 m. rugpjūčio 24 d.)

Buriuotoja. 2006 m. europos jaunimo čempionė, 2010 m. pasau-lio taurės varžybų etapo laimėtoja, 200� m. Lietuvos čempionė.

Antanas SKarBaLiuS (1947 m. rugpjūčio 25 d.)

rankinio treneris. Buvęs Lie-tuvos vyrų rinktinės vyr. treneris. 1��7 m. su Kauno „granitu“ laimėjo iHF taurę.

Rolandas raDviLa (1970 m. rugpjūčio 25 d.)

Krepšinio treneris. žymiausi au-klėtiniai - Martynas Pocius, Mantas Kalnietis ir Martynas andriuške-vičius.

Krepšinio milžinai, kurių Slovėnijoje neišvysimeArūnas aBroMaitiS„Respublikos“ žurnalistas

Palanku Lietuvai

Ne visi Europos čempionatai yra vienodi. Priklausomai nuo to, kada jie vyksta - prieš olimpines žai-dynes ar po - skiriasi ir svarba, ir garsių pavardžių skaičius. Užpernai čempionatą rengusiai Lietuvai pa-sisekė, nes visi sportininkai svajoja dalyvauti olimpinėse žaidynėse, o mūsų šalyje buvo galima iškovoti kelialapius. Slovėnijai pasisekė ma-žiau. Ten bus kovojama tik dėl ke-lialapių į pasaulio čempionatą. Gar-siausiems krepšininkams tai nėra pats geriausias masalas.

Kiekvienais metais dalis žvaigž-džių neatvyksta dėl traumų. Po olimpinių žaidynių surandama ir daug kitų priežasčių. Kažkas nori išspręsti senas sveikatos proble-mas, kažkas ieško naujo klubo, kaž-kas nori individualiai rengtis NBA sezonui. Visos minėtos priežastys buvo ne kartą minimos, kai krepši-ninkai šiemet tarė „ne“ nacionali-nėms komandoms. Šie metai yra palankūs tam, kad žaidėjas padary-tų pertrauką arba visai atsisveikin-tų su rinktine.

Lietuvos nuostoliai atrodo nema-ži, jei suskaičiuosime visus pajėgius Slovėnijoje nežaisiančius krepšinin-kus. Kita vertus, atsisakymai buvo prognozuojami, o dalies sirgalių - gal-būt net laukiami. Darius Songaila ir Rimantas Kaukėnas atsisveikino su rinktine, Šarūnui Jasikevičiui reikia pertraukos. Iš tiesų būtų sunku su-rasti geresnį laiką tam, kad senbuvių vietas užimtų jaunimas. Pailsėti (ir vesti) nutarusio Simo Jasaičio pozi-cijoje yra tikrai pajėgių krepšininkų. Pauliaus Jankūno trauma turbūt su-mažino galvos skausmą treneriui Jo-nui Kazlauskui, kuriam ir taip tenka rinktis iš labai pajėgių aukštaūgių būrio.

Nukentėjo stipriausi

Peržvelgus atsisakiusių žaisti krepšininkų sąrašą, nesunku paste-bėti kelias tendencijas. Pirmoji - la-biausiai nukentėjo stipriausios že-myno rinktinės. 2011 m. Europos čempionatas ir 2012 m. olimpinės žaidynės įrodė, jog stipriausios yra Ispanijos, Prancūzijos ir Rusijos ko-mandos. Nuostolių yra tiek, kad Slovėnijoje jos turėtų būti lygios su kitomis favoritėmis arba (Rusijos atveju) viso labo vidutiniokės.

Nuostoliai buvo prognozuoja-mi, bet jie - daug skaudesni nei Lietuvoje. Europos čempionai is-panai patyrė fiasko 2010 m. plane-tos pirmenybėse, kai nežaidė Pau Gasolis. Šiemet aukštaūgis dar ge-gužės viduryje parašė atvirą laišką gerbėjams ir paskelbė, kad Slovė-nijoje nežais. Čempionate nebus dar kelių pajėgių krepšininkų. Bir-želio pabaigoje atsisakė naudin-giausias 2011 m. pirmenybių žai-dėjas Chuanas Karlosas Navaras (Juan Carlos Navarro). Treneris Chuanas Orenga (Juan Orenga) dar tikėjosi įkalbėti snaiperį, bet netru-kus paaiškėjo, kad Ch.K.Navarui bus atlikta operacija.

Felipė Rejesas (Felipe Reyes) apskritai baigė karjerą rinktinėje, o natūralizuotas afrikietis Seržas Ibaka (Serge Ibaka) nutarė pailsė-ti po ilgo NBA sezono. Beje, S.Iba-kai dar tik 23-eji, todėl galima prog-nozuoti, kad poilsio jam prireiks vis dažniau. Visi minėti krepšinin-kai, išskyrus Ch.K.Navarą, yra priekinės linijos žaidėjai. Ispanai tikėjosi, kad užlopyti skyles padės Nikola Mirotičius, tačiau jis atsi-sakė, net dorai nepaaiškinęs prie-žasčių. Spėliojama, kad puolėjas nori žaisti už gimtąją Juodkalniją, bet tam reikėtų specialaus leidimo. N.Mirotičius jau yra atstovavęs Is-panijos jaunimo rinktinei.

Taip iš galingiausios Europoje priekinės linijos liko vienas Markas Gasolis (Marc Gasol). Vargu ar Ger-manas Gabrielis, Chavis Rėjus (Xa-vi Ray) ir Pablas Agilaras (Pablo Aguilar) sugebės deramai pakeisti žvaigždes.

Centre - kaip iššluota

Antrąją tendenciją jau minėjome - daugiausiai nuostolių yra aukštaū-gių gretose. Ši problema opiausia Prancūzijos rinktinėje. Vienas po ki-to padėti komandai atsisakė keturi vidurio puolėjai iš NBA klubų: Žoa-kimas Noa (Joakim Noa), Kevinas Serafinas (Kevin Seraphin), Janas Mainmi (Ian Mahinmi) ir Ronis Tu-riafas (Ronny Turiaf).

Priežastys yra įvairios. Ž.Noa NBA sezono pabaigą praleido dėl traumos, K.Serafinas panoro padir-bėti individualiai, R.Turiafo atveju užsitęsė klubo paieškos. Jei keturi NBA aukštaūgiai būtų atvykę į sto-vyklą, prancūzams galbūt nereikėtų Ali Traorė (Ali Traore), Liudoviko Vati (Ludovic Vaty) ir Rudžio Gobe-

ro (Rudy Gobert) pagalbos. Jie į Slo-vėniją taip pat nevažiuos.

A.Traorė patyrė kelio traumą, 22-uoju numeriu NBA naujokų bir-žoje pasirinktam R.Goberui prireikė operacijos, o L.Vati baigė karjerą dėl širdies problemų. Rezultatas - pran-cūzai neteko septynių krepšininkų ir visi jie yra vidurio puolėjai.

Chaosas Rusijoje

Rusai turi nuostolių ne vienoje, o visose grandyse. Geriausias šalies krepšininkas Andrejus Kirilenka dar žiemą paskelbė, kad baigė kar-jerą rinktinėje. Viktoras Chriapa taip pat netempė gumos. Traumų kamuotas žaidėjas dar birželį pa-reiškė, kad kūnas reikalauja poilsio. Taip iširo bene grėsmingiausias Eu-ropoje puolėjų tandemas.

Paskui subyrėjo ir vidurio puo-lėjų grandis. Aleksandras Kaunas teisinosi nuovargiu ir neatskleisto-mis asmeninėmis priežastimis. Ti-mofejus Mozgovas pasirašė naują sutartį su NBA klubu „Denver Nug-gets“ ir nori įrodyti, kad nusipelnė vietos aikštelėje, o ne ant atsarginių suolelio.

Galų gale paaiškėjo, kad dėl traumos nežais patyręs gynėjas Sergejus Bykovas. Ketvirtąja gran-dimi, kurioje taip pat neapsieita be pasikeitimų, galima pavadinti trene-

rių štabą. Graikas Fotis Kacikaris dėl nesutarimų su federacija atsi-statydino dar net dorai nepradėjęs dirbti. Jo vietą užėmė Vasilijus Ka-rasiovas, bet šiam specialistui kurį laiką teko palaukti, kol federacija jį patvirtino nuolatiniu treneriu.

Mūsų varžovų nuostoliai

Lietuvos rinktinė B grupėje žais su Serbijos, Juodkalnijos, Ma-kedonijos, Bosnijos ir Hercegovi-nos bei Latvijos krepšininkais. Šio-je kompanijoje nuostolių skaičiumi išsiskiria serbai. Kaip tyčia, padėti rinktinei atsisakė keturi vienos po-zicijos žaidėjai - sunkieji krašto puolėjai. Slovėnijoje nebus Duško Savanovičiaus, Milano Mačvano, Novicos Veličkovičiaus ir Zorano Ercego.

Šioje grandyje švilpauja vėjai, o Vladimiro Micovo atsisakymas su-silpnino ir lengvojo krašto puolėjo poziciją. Visgi didžiausias serbų gal-vos skausmas yra nežinia dėl Milo-šo Teodosičiaus. Medikai vis nepa-teikia galutinio atsakymo, ar vienas geriausių Europos įžaidėjų pasveiks laiku. Pasirengimą sujaukė ir smul-kesnės Nemanjos Nedovičiaus bei Vladimiro Lučičiaus traumos.

Ištraukus burtus, grupės favo-ritėmis buvo vadinamos Lietuva, Serbija ir Juodkalnija. Aišku, kodėl tokio aukšto įvertinimo sulaukė juodkalniečiai. Jie tikėjosi savo gre-tose turėti vieną geriausių pasaulio vidurio puolėjų Nikolą Pekovičių. Galingasis aukštaūgis laiku neatvy-ko į stovyklą, nes norėjo pasirašyti naują sutartį su klubu „Minnesota Timberwolves“. Rugpjūčio vidury-je tai ir buvo padaryta, bet traukinys jau buvo nuvažiavęs.

N.Pekovičiaus atsisakymas pa-

didino kitų komandų šansus. Make-donija bei Bosnija ir Hercegovina surinko visus geriausius savo krep-šininkus. Mažiau pasisekė Ainaro Bagatskio treniruojamiems lat-viams. Broliukams nepadės geriau-sias šalies vidurio puolėjas Andris Biedrinis (Andris Biedrins). Perėjęs iš „Golden State Warriors“ į „Utah Jazz“, jis nori gerai pasirengti NBA sezonui. Dėl traumos Latvijos rink-tinėje nebus perspektyvaus puolėjo Davio Bertanio.

D.Novickis - ne geležinis

Rimtus nuostolius patyrė dar kelios komandos, galėjusios preten-duoti į medalius. Kartų kaita visu sunkumu užgulė Vokietijos rinkti-nę. Dirkui Novickiui (Dirk Nowitz-ki) darosi vis sunkiau išlaikyti gerą formą NBA klube „Dallas Mave-ricks“, todėl buvo aišku, kad Slovė-nijoje jis nerungtyniaus. Jei rinkti-nėje nežaidžia Dirkas, nežaidžia ir vokiečių kilmės amerikietis Krisas Kamanas (Chris Kaman). Juo labiau kad šią vasarą jis persikėlė iš „Ma-vericks“ į „Los Angeles Lakers“ ir klube turės būti geros formos.

Dar vienam NBA vokiečiui Timui Olbrechtui nevykti į Slovėniją patarė „Houston Rockets“ vadovai. Įžaidė-jas Štefenas Hamanas (Steffen Ha-mann) baigė karjerą rinktinėje, o aukštaūgis Janas Hendrikas Jagla (Jan-Hendrik Hagla) nutarė pailsėti. Vokiečiai turi gerą progą apšaudyti naujokus, bet jaunieji talentai taip pat neskuba į rinktinę. Sutartis su NBA klubais šiemet pasirašę Denisas Šrė-deris (Dennis Schroeder) bei Elijas Haris (Elias Harris) dėmesį skirs ne tėvynei, o asmeninei karjerai.

Italų pajėgumas labai priklauso nuo to, ar gali žaisti trys NBA krep-

Irmanto Sidarevičiaus, EPA-Eltos nuotr.

A gRuPėPrancūzija: Joakim Noah, Kevin Seraphin, Ronny Turiaf, Ian Mahinmi, Ali Traore, Ludovic Vaty, Rudy Gobert; Vokietija: Dirk Nowitzki, Chris Kaman, Tim Olbrecht, Jan-Hendrik Hagla, Steffen Hamann, Elias Harris, Dennis Schroder; Didžioji Britanija: Luol Deng, Joel Freeland, Pops Mensah Bonsu, Robert Archibald, Nate Reinking; ukraina: Aleksejus Lenas, Sergejus Liščiukas, Aleksejus Pečerovas; Izraelis: Gal Mekel.

B gRuPėLIetuVA: Simas Jasaitis, Paulius Jankūnas, Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila; Serbija: Duško Savanovičius, Milanas Mačvanas, Novica Veličkovičius, Zoranas Ercegas, Vladimiras Micovas; Latvija: Andris Biedrins, Davis Bertans; Juodkalnija: Nikola Pekovičius.

C gRuPėIspanija: Pau Gasol, Juan Carlos Navarro, Serge Ibaka, Felipe Reyes, Nikola Mirotičius; Slovėnija: Erazemas Lorbekas, Beno Udrichas; Kroatija: Markas Popovičius, Zoranas Planiničius; gruzija: Zaza Pačulija, Tornikė Šengelija; Lenkija: Szymon Szewczyk.

D gRuPėRusija: Andrejus Kirilenka, Viktoras Chriapa, Aleksandras Kaunas, Timofejus Mozgovas, Sergejus Bykovas; graikija: Sofoklis Skorcianitis, Nikas Kalatesas, Kosta Kufas; turkija: Enes Kanter, Kerem Tunceri; Italija: Danilo Gallinari, Andrea Bargnani, Daniel Hackett, Achille Polonara.

komandų nuostoliai

Po olimpinių žaidynių vykstančiuose europos krepšinio čempionatuose nuolat trūksta ryškiausių žvaigždžių. Rugsėjo 4 d. Slovėnijoje prasidėsiančios pirmenybės nebus išimtis. Žodį „milžinai“ šiuo atveju galima vartoti ir tiesiogine prasme. Dauguma krepšininkų, negalinčių arba nenorinčių atvykti į Slovėniją, yra priekinės linijos žaidėjai.

šininkai: Danilas Galinaris (Danilo Gallinari), Andrėja Barnjanis (An-drea Bargnani) ir Markas Belinelis (Marco Belinelli). Rikiuotėje liko tik pastarasis. D.Galinaris nežais dėl pavasarį patirtos sunkios trau-mos, o A.Barnjanis - dėl plaučių uždegimo.

Graikijos rinktinėje trūksta tri-jų pajėgių krepšininkų. Gynėjas Ni-kas Kalatesas bei vidurio puolėjas Kosta Kufas nori ramiai rengtis NBA sezonui, o bene sunkiausias Europos krepšininkas Sofoklis Skorcianitis nepraėjo medicininio patikrinimo. Svarstoma, kad šįkart buvo priaugta pernelyg daug svo-rio. Visgi graikai turi tiek gerų krepšininkų, kad ir be trijų minėtų žaidėjų lieka favoritų sąraše. Euro-pos čempionate nežais ir Dimitris

Diamantidis, tačiau jis karjerą rink-tinėje baigė dar 2010 m.

Du - irgi nuostolis

Galima išskirti tris stiprias ko-mandas, kurių nuostolių skaičius nedidelis, bet gali reikšti daug. Kroatai neturės gynėjų dueto Mar-ko Popovičiaus ir Zorano Planini-čiaus. Buvęs žalgirietis M.Popovi-čius žaidė penkiuose Europos čem-pionatuose iš eilės, tačiau praėjusio sezono pabaigą jam visiškai suga-dino traumos. Z.Planiničiaus nuos-tolis sąlygiškai mažiau skausmin-gas, nes jis rinktinėje nerungtynia-vo nuo 2010 m.

Šeimininkų slovėnų gretose ne-bus pavojingiausio aukštaūgio Era-zemo Lorbeko, kuriam birželio pa-

baigoje atlikta abiejų kelių operaci-ja. Saša Vujačičius ir Sanis Bečiro-vičius jau kurį laiką nežaidžia rink-tinėje, šiemet jų niekas ir nekvietė. Kitoks yra Beno Udricho atvejis. Gynėjas buvo įrašytas į kandidatų sąrašą, bet trumpąja žinute infor-mavo federaciją, kad neatvyks. Toks NBA žaidėjo elgesys Slovėnijoje su-kėlė didelį pasipiktinimą.

Bent dviejų svarbių žaidėjų ne-bus Turkijos rinktinėje. Enesas Kan-teras (Enes Kanter) apsisprendė dar balandį, kai jam buvo atlikta peties operacija. Turkai turi daug stiprių aukštaūgių, todėl E.Kantero netektis vargu ar labai susilpnins komandą. Svarbesnis yra Keremo Tunčero (Kerem Tuncer) sprendimas baigti karjerą rinktinėje. Įžaidėjų pasirinki-mas Turkijoje nedidelis, o spraga bus

dar platesnė, jei Slovėnijoje negalės žaisti kojos traumą pasirengimo me-tu patyręs Enderas Arslanas.

Silpnesniems - proga pasižymėti

Laikas atkreipti dėmesį į dar vieną taisyklę. Kuklesnėse, į me-dalius nepretenduojančiose ko-mandose, nuostolių yra mažiau. Taisyklę patvirtinanti išimtis yra Didžiosios Britanijos rinktinė. Po pernai Londone įvykusių žaidynių atslūgus olimpinei euforijai koman-da praktiškai subyrėjo.

Klubo „Chicago Bulls“ žvaigždė Luolas Dengas (Luol Deng) garsėja noru padėti rinktinei, bet šiemet jis nebaigė NBA sezono dėl traumos. Džoelis Frylandas (Joel Freeland) nu-tarė likti JAV, kad įsitvirtintų „Por-tland Trail Blazers“ komandoje. Pop-sas Mensa Bonsu (Pops Mensah Bonsu) atsisakė dėl kažkokių neįvar-dytų asmeninių priežasčių, Robertas Arčibaldas (Robert Archibald) ir Nei-tas Reinkingas (Nate Reinking) baigė karjerą nacionalinėje komandoje.

Du NBA krepšininkai negalės padėti Gruzijai - Zaza Pačulija ir Tor-nikė Šengelija nežais dėl traumų. Ukrainos rinktinėje dėl tos pačios priežasties nebus penktojo NBA naujokų biržos šaukimo Aleksejaus Leno ir Aleksejaus Pečerovo. Pasi-taisyti sveikatą po pernai patirtos traumos nutarė trečias ukrainiečių aukštaūgis Sergejus Liščiukas.

Kitos „mažosios“ rinktinės nuostolių beveik neturi. Šių koman-dų žaidėjai Slovėnijoje bandys ne tik atiduoti duoklę savo šalims, bet ir pasinaudoti proga atkreipti į save dėmesį. Izraelio rinktinėje nebus tik įžaidėjo Galo Mekelio, Lenkijos - aukštaūgio Šimono Ševčiko (Szy-mon Szewczyk). Tuo „mažųjų“ nuostoliai ir baigiasi. Čekijos, Belgi-jos, Suomijos ir Švedijos rinktinių treneriai tikisi į Slovėniją atsivežti stipriausias sudėtis.

broliai. Markas gasolis (kairėje) Slovėnijoje žais, o Pau gasolis nutarė vasarą skirti poilsiui�

sEnsta. Dirkas Novickis garsėja patriotizmu, bet 35 metų vokiečiui lieka vis mažiau jėgų rinktinei

� trauma. Šeimininkų slovėnų komandoje nebus abiejų kelių operaciją iškentusio erazemo Lorbeko

�

Pabaiga. Andrejaus Kirilenkos turbūt jau niekada neišvysime vilkinčio Rusijos rinktinės marškinėlius

�Iš tiesų būtų sunku surasti geresnį laiką tam, kad senbuvių vietas užimtų jaunimas

�

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis 3

EurobaskEt’2013 �

savaitės gimtadiEniai �

Remalda Kergytė (1985 m. rugpjūčio 25 d.)

Lengvaatletė, maratono bėgikė. Dalyvavo 2012 m. olimpinėse žaidy-nėse ir 200� bei 2013 m. pasaulio čempionatuose.

Kęstutis SKučaS (1967 m. rugpjūčio 27 d.)

Neįgalusis sportininkas. 2000, 2004, 200� ir 2012 m. parolimpinių žaidynių dalyvis. 2004 m. tapo plau-kimo parolimpiniu vicečempionu.

Nerijus raDžiuS (1976 m. rugpjūčio 27 d.)

Buvęs Lietuvos rinktinės futbo-lininkas. Nacionalinėje komandoje sužaidė 12 rungtynių. Šią vasarą baigė žaidėjo karjerą.

Mantas SavėNaS (1982 m. rugpjūčio 27 d.)

Futbolininkas, Lietuvos rinktinės kandidatas. Nacionalinėje koman-doje yra sužaidęs 3� rungtynes ir įmušęs 5 įvarčius.

Robertas gieDraitiS (1970 m. rugpjūčio 29 d.)

Buvęs krepšininkas, treneris. 4 kartus LKL bronzos laimėtojas. Šie-met treniravo Lietuvos 16-mečių vaikinų rinktinę.

Mindaugas žuKauSKaS (1975 m. rugpjūčio 24 d.)

Buvęs Lietuvos rinktinės krepši-ninkas, 2003 m. europos čempionas, 1��6 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.

Mindaugas NorButaS (1976 m. rugpjūčio 24 d.)

Lengvaatletis, bėgikas. � kartus Lietuvos čempionas, �00 metrų bė-gimo šalies rekordininkas. 2004 m. olimpinių žaidynių dalyvis.

Aušra MiLevičiūtė (1988 m. rugpjūčio 24 d.)

Buriuotoja. 2006 m. europos jaunimo čempionė, 2010 m. pasau-lio taurės varžybų etapo laimėtoja, 200� m. Lietuvos čempionė.

Antanas SKarBaLiuS (1947 m. rugpjūčio 25 d.)

rankinio treneris. Buvęs Lie-tuvos vyrų rinktinės vyr. treneris. 1��7 m. su Kauno „granitu“ laimėjo iHF taurę.

Rolandas raDviLa (1970 m. rugpjūčio 25 d.)

Krepšinio treneris. žymiausi au-klėtiniai - Martynas Pocius, Mantas Kalnietis ir Martynas andriuške-vičius.

Krepšinio milžinai, kurių Slovėnijoje neišvysimeArūnas aBroMaitiS„Respublikos“ žurnalistas

Palanku Lietuvai

Ne visi Europos čempionatai yra vienodi. Priklausomai nuo to, kada jie vyksta - prieš olimpines žai-dynes ar po - skiriasi ir svarba, ir garsių pavardžių skaičius. Užpernai čempionatą rengusiai Lietuvai pa-sisekė, nes visi sportininkai svajoja dalyvauti olimpinėse žaidynėse, o mūsų šalyje buvo galima iškovoti kelialapius. Slovėnijai pasisekė ma-žiau. Ten bus kovojama tik dėl ke-lialapių į pasaulio čempionatą. Gar-siausiems krepšininkams tai nėra pats geriausias masalas.

Kiekvienais metais dalis žvaigž-džių neatvyksta dėl traumų. Po olimpinių žaidynių surandama ir daug kitų priežasčių. Kažkas nori išspręsti senas sveikatos proble-mas, kažkas ieško naujo klubo, kaž-kas nori individualiai rengtis NBA sezonui. Visos minėtos priežastys buvo ne kartą minimos, kai krepši-ninkai šiemet tarė „ne“ nacionali-nėms komandoms. Šie metai yra palankūs tam, kad žaidėjas padary-tų pertrauką arba visai atsisveikin-tų su rinktine.

Lietuvos nuostoliai atrodo nema-ži, jei suskaičiuosime visus pajėgius Slovėnijoje nežaisiančius krepšinin-kus. Kita vertus, atsisakymai buvo prognozuojami, o dalies sirgalių - gal-būt net laukiami. Darius Songaila ir Rimantas Kaukėnas atsisveikino su rinktine, Šarūnui Jasikevičiui reikia pertraukos. Iš tiesų būtų sunku su-rasti geresnį laiką tam, kad senbuvių vietas užimtų jaunimas. Pailsėti (ir vesti) nutarusio Simo Jasaičio pozi-cijoje yra tikrai pajėgių krepšininkų. Pauliaus Jankūno trauma turbūt su-mažino galvos skausmą treneriui Jo-nui Kazlauskui, kuriam ir taip tenka rinktis iš labai pajėgių aukštaūgių būrio.

Nukentėjo stipriausi

Peržvelgus atsisakiusių žaisti krepšininkų sąrašą, nesunku paste-bėti kelias tendencijas. Pirmoji - la-biausiai nukentėjo stipriausios že-myno rinktinės. 2011 m. Europos čempionatas ir 2012 m. olimpinės žaidynės įrodė, jog stipriausios yra Ispanijos, Prancūzijos ir Rusijos ko-mandos. Nuostolių yra tiek, kad Slovėnijoje jos turėtų būti lygios su kitomis favoritėmis arba (Rusijos atveju) viso labo vidutiniokės.

Nuostoliai buvo prognozuoja-mi, bet jie - daug skaudesni nei Lietuvoje. Europos čempionai is-panai patyrė fiasko 2010 m. plane-tos pirmenybėse, kai nežaidė Pau Gasolis. Šiemet aukštaūgis dar ge-gužės viduryje parašė atvirą laišką gerbėjams ir paskelbė, kad Slovė-nijoje nežais. Čempionate nebus dar kelių pajėgių krepšininkų. Bir-želio pabaigoje atsisakė naudin-giausias 2011 m. pirmenybių žai-dėjas Chuanas Karlosas Navaras (Juan Carlos Navarro). Treneris Chuanas Orenga (Juan Orenga) dar tikėjosi įkalbėti snaiperį, bet netru-kus paaiškėjo, kad Ch.K.Navarui bus atlikta operacija.

Felipė Rejesas (Felipe Reyes) apskritai baigė karjerą rinktinėje, o natūralizuotas afrikietis Seržas Ibaka (Serge Ibaka) nutarė pailsė-ti po ilgo NBA sezono. Beje, S.Iba-kai dar tik 23-eji, todėl galima prog-nozuoti, kad poilsio jam prireiks vis dažniau. Visi minėti krepšinin-kai, išskyrus Ch.K.Navarą, yra priekinės linijos žaidėjai. Ispanai tikėjosi, kad užlopyti skyles padės Nikola Mirotičius, tačiau jis atsi-sakė, net dorai nepaaiškinęs prie-žasčių. Spėliojama, kad puolėjas nori žaisti už gimtąją Juodkalniją, bet tam reikėtų specialaus leidimo. N.Mirotičius jau yra atstovavęs Is-panijos jaunimo rinktinei.

Taip iš galingiausios Europoje priekinės linijos liko vienas Markas Gasolis (Marc Gasol). Vargu ar Ger-manas Gabrielis, Chavis Rėjus (Xa-vi Ray) ir Pablas Agilaras (Pablo Aguilar) sugebės deramai pakeisti žvaigždes.

Centre - kaip iššluota

Antrąją tendenciją jau minėjome - daugiausiai nuostolių yra aukštaū-gių gretose. Ši problema opiausia Prancūzijos rinktinėje. Vienas po ki-to padėti komandai atsisakė keturi vidurio puolėjai iš NBA klubų: Žoa-kimas Noa (Joakim Noa), Kevinas Serafinas (Kevin Seraphin), Janas Mainmi (Ian Mahinmi) ir Ronis Tu-riafas (Ronny Turiaf).

Priežastys yra įvairios. Ž.Noa NBA sezono pabaigą praleido dėl traumos, K.Serafinas panoro padir-bėti individualiai, R.Turiafo atveju užsitęsė klubo paieškos. Jei keturi NBA aukštaūgiai būtų atvykę į sto-vyklą, prancūzams galbūt nereikėtų Ali Traorė (Ali Traore), Liudoviko Vati (Ludovic Vaty) ir Rudžio Gobe-

ro (Rudy Gobert) pagalbos. Jie į Slo-vėniją taip pat nevažiuos.

A.Traorė patyrė kelio traumą, 22-uoju numeriu NBA naujokų bir-žoje pasirinktam R.Goberui prireikė operacijos, o L.Vati baigė karjerą dėl širdies problemų. Rezultatas - pran-cūzai neteko septynių krepšininkų ir visi jie yra vidurio puolėjai.

Chaosas Rusijoje

Rusai turi nuostolių ne vienoje, o visose grandyse. Geriausias šalies krepšininkas Andrejus Kirilenka dar žiemą paskelbė, kad baigė kar-jerą rinktinėje. Viktoras Chriapa taip pat netempė gumos. Traumų kamuotas žaidėjas dar birželį pa-reiškė, kad kūnas reikalauja poilsio. Taip iširo bene grėsmingiausias Eu-ropoje puolėjų tandemas.

Paskui subyrėjo ir vidurio puo-lėjų grandis. Aleksandras Kaunas teisinosi nuovargiu ir neatskleisto-mis asmeninėmis priežastimis. Ti-mofejus Mozgovas pasirašė naują sutartį su NBA klubu „Denver Nug-gets“ ir nori įrodyti, kad nusipelnė vietos aikštelėje, o ne ant atsarginių suolelio.

Galų gale paaiškėjo, kad dėl traumos nežais patyręs gynėjas Sergejus Bykovas. Ketvirtąja gran-dimi, kurioje taip pat neapsieita be pasikeitimų, galima pavadinti trene-

rių štabą. Graikas Fotis Kacikaris dėl nesutarimų su federacija atsi-statydino dar net dorai nepradėjęs dirbti. Jo vietą užėmė Vasilijus Ka-rasiovas, bet šiam specialistui kurį laiką teko palaukti, kol federacija jį patvirtino nuolatiniu treneriu.

Mūsų varžovų nuostoliai

Lietuvos rinktinė B grupėje žais su Serbijos, Juodkalnijos, Ma-kedonijos, Bosnijos ir Hercegovi-nos bei Latvijos krepšininkais. Šio-je kompanijoje nuostolių skaičiumi išsiskiria serbai. Kaip tyčia, padėti rinktinei atsisakė keturi vienos po-zicijos žaidėjai - sunkieji krašto puolėjai. Slovėnijoje nebus Duško Savanovičiaus, Milano Mačvano, Novicos Veličkovičiaus ir Zorano Ercego.

Šioje grandyje švilpauja vėjai, o Vladimiro Micovo atsisakymas su-silpnino ir lengvojo krašto puolėjo poziciją. Visgi didžiausias serbų gal-vos skausmas yra nežinia dėl Milo-šo Teodosičiaus. Medikai vis nepa-teikia galutinio atsakymo, ar vienas geriausių Europos įžaidėjų pasveiks laiku. Pasirengimą sujaukė ir smul-kesnės Nemanjos Nedovičiaus bei Vladimiro Lučičiaus traumos.

Ištraukus burtus, grupės favo-ritėmis buvo vadinamos Lietuva, Serbija ir Juodkalnija. Aišku, kodėl tokio aukšto įvertinimo sulaukė juodkalniečiai. Jie tikėjosi savo gre-tose turėti vieną geriausių pasaulio vidurio puolėjų Nikolą Pekovičių. Galingasis aukštaūgis laiku neatvy-ko į stovyklą, nes norėjo pasirašyti naują sutartį su klubu „Minnesota Timberwolves“. Rugpjūčio vidury-je tai ir buvo padaryta, bet traukinys jau buvo nuvažiavęs.

N.Pekovičiaus atsisakymas pa-

didino kitų komandų šansus. Make-donija bei Bosnija ir Hercegovina surinko visus geriausius savo krep-šininkus. Mažiau pasisekė Ainaro Bagatskio treniruojamiems lat-viams. Broliukams nepadės geriau-sias šalies vidurio puolėjas Andris Biedrinis (Andris Biedrins). Perėjęs iš „Golden State Warriors“ į „Utah Jazz“, jis nori gerai pasirengti NBA sezonui. Dėl traumos Latvijos rink-tinėje nebus perspektyvaus puolėjo Davio Bertanio.

D.Novickis - ne geležinis

Rimtus nuostolius patyrė dar kelios komandos, galėjusios preten-duoti į medalius. Kartų kaita visu sunkumu užgulė Vokietijos rinkti-nę. Dirkui Novickiui (Dirk Nowitz-ki) darosi vis sunkiau išlaikyti gerą formą NBA klube „Dallas Mave-ricks“, todėl buvo aišku, kad Slovė-nijoje jis nerungtyniaus. Jei rinkti-nėje nežaidžia Dirkas, nežaidžia ir vokiečių kilmės amerikietis Krisas Kamanas (Chris Kaman). Juo labiau kad šią vasarą jis persikėlė iš „Ma-vericks“ į „Los Angeles Lakers“ ir klube turės būti geros formos.

Dar vienam NBA vokiečiui Timui Olbrechtui nevykti į Slovėniją patarė „Houston Rockets“ vadovai. Įžaidė-jas Štefenas Hamanas (Steffen Ha-mann) baigė karjerą rinktinėje, o aukštaūgis Janas Hendrikas Jagla (Jan-Hendrik Hagla) nutarė pailsėti. Vokiečiai turi gerą progą apšaudyti naujokus, bet jaunieji talentai taip pat neskuba į rinktinę. Sutartis su NBA klubais šiemet pasirašę Denisas Šrė-deris (Dennis Schroeder) bei Elijas Haris (Elias Harris) dėmesį skirs ne tėvynei, o asmeninei karjerai.

Italų pajėgumas labai priklauso nuo to, ar gali žaisti trys NBA krep-

Irmanto Sidarevičiaus, EPA-Eltos nuotr.

A gRuPėPrancūzija: Joakim Noah, Kevin Seraphin, Ronny Turiaf, Ian Mahinmi, Ali Traore, Ludovic Vaty, Rudy Gobert; Vokietija: Dirk Nowitzki, Chris Kaman, Tim Olbrecht, Jan-Hendrik Hagla, Steffen Hamann, Elias Harris, Dennis Schroder; Didžioji Britanija: Luol Deng, Joel Freeland, Pops Mensah Bonsu, Robert Archibald, Nate Reinking; ukraina: Aleksejus Lenas, Sergejus Liščiukas, Aleksejus Pečerovas; Izraelis: Gal Mekel.

B gRuPėLIetuVA: Simas Jasaitis, Paulius Jankūnas, Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila; Serbija: Duško Savanovičius, Milanas Mačvanas, Novica Veličkovičius, Zoranas Ercegas, Vladimiras Micovas; Latvija: Andris Biedrins, Davis Bertans; Juodkalnija: Nikola Pekovičius.

C gRuPėIspanija: Pau Gasol, Juan Carlos Navarro, Serge Ibaka, Felipe Reyes, Nikola Mirotičius; Slovėnija: Erazemas Lorbekas, Beno Udrichas; Kroatija: Markas Popovičius, Zoranas Planiničius; gruzija: Zaza Pačulija, Tornikė Šengelija; Lenkija: Szymon Szewczyk.

D gRuPėRusija: Andrejus Kirilenka, Viktoras Chriapa, Aleksandras Kaunas, Timofejus Mozgovas, Sergejus Bykovas; graikija: Sofoklis Skorcianitis, Nikas Kalatesas, Kosta Kufas; turkija: Enes Kanter, Kerem Tunceri; Italija: Danilo Gallinari, Andrea Bargnani, Daniel Hackett, Achille Polonara.

komandų nuostoliai

Po olimpinių žaidynių vykstančiuose europos krepšinio čempionatuose nuolat trūksta ryškiausių žvaigždžių. Rugsėjo 4 d. Slovėnijoje prasidėsiančios pirmenybės nebus išimtis. Žodį „milžinai“ šiuo atveju galima vartoti ir tiesiogine prasme. Dauguma krepšininkų, negalinčių arba nenorinčių atvykti į Slovėniją, yra priekinės linijos žaidėjai.

šininkai: Danilas Galinaris (Danilo Gallinari), Andrėja Barnjanis (An-drea Bargnani) ir Markas Belinelis (Marco Belinelli). Rikiuotėje liko tik pastarasis. D.Galinaris nežais dėl pavasarį patirtos sunkios trau-mos, o A.Barnjanis - dėl plaučių uždegimo.

Graikijos rinktinėje trūksta tri-jų pajėgių krepšininkų. Gynėjas Ni-kas Kalatesas bei vidurio puolėjas Kosta Kufas nori ramiai rengtis NBA sezonui, o bene sunkiausias Europos krepšininkas Sofoklis Skorcianitis nepraėjo medicininio patikrinimo. Svarstoma, kad šįkart buvo priaugta pernelyg daug svo-rio. Visgi graikai turi tiek gerų krepšininkų, kad ir be trijų minėtų žaidėjų lieka favoritų sąraše. Euro-pos čempionate nežais ir Dimitris

Diamantidis, tačiau jis karjerą rink-tinėje baigė dar 2010 m.

Du - irgi nuostolis

Galima išskirti tris stiprias ko-mandas, kurių nuostolių skaičius nedidelis, bet gali reikšti daug. Kroatai neturės gynėjų dueto Mar-ko Popovičiaus ir Zorano Planini-čiaus. Buvęs žalgirietis M.Popovi-čius žaidė penkiuose Europos čem-pionatuose iš eilės, tačiau praėjusio sezono pabaigą jam visiškai suga-dino traumos. Z.Planiničiaus nuos-tolis sąlygiškai mažiau skausmin-gas, nes jis rinktinėje nerungtynia-vo nuo 2010 m.

Šeimininkų slovėnų gretose ne-bus pavojingiausio aukštaūgio Era-zemo Lorbeko, kuriam birželio pa-

baigoje atlikta abiejų kelių operaci-ja. Saša Vujačičius ir Sanis Bečiro-vičius jau kurį laiką nežaidžia rink-tinėje, šiemet jų niekas ir nekvietė. Kitoks yra Beno Udricho atvejis. Gynėjas buvo įrašytas į kandidatų sąrašą, bet trumpąja žinute infor-mavo federaciją, kad neatvyks. Toks NBA žaidėjo elgesys Slovėnijoje su-kėlė didelį pasipiktinimą.

Bent dviejų svarbių žaidėjų ne-bus Turkijos rinktinėje. Enesas Kan-teras (Enes Kanter) apsisprendė dar balandį, kai jam buvo atlikta peties operacija. Turkai turi daug stiprių aukštaūgių, todėl E.Kantero netektis vargu ar labai susilpnins komandą. Svarbesnis yra Keremo Tunčero (Kerem Tuncer) sprendimas baigti karjerą rinktinėje. Įžaidėjų pasirinki-mas Turkijoje nedidelis, o spraga bus

dar platesnė, jei Slovėnijoje negalės žaisti kojos traumą pasirengimo me-tu patyręs Enderas Arslanas.

Silpnesniems - proga pasižymėti

Laikas atkreipti dėmesį į dar vieną taisyklę. Kuklesnėse, į me-dalius nepretenduojančiose ko-mandose, nuostolių yra mažiau. Taisyklę patvirtinanti išimtis yra Didžiosios Britanijos rinktinė. Po pernai Londone įvykusių žaidynių atslūgus olimpinei euforijai koman-da praktiškai subyrėjo.

Klubo „Chicago Bulls“ žvaigždė Luolas Dengas (Luol Deng) garsėja noru padėti rinktinei, bet šiemet jis nebaigė NBA sezono dėl traumos. Džoelis Frylandas (Joel Freeland) nu-tarė likti JAV, kad įsitvirtintų „Por-tland Trail Blazers“ komandoje. Pop-sas Mensa Bonsu (Pops Mensah Bonsu) atsisakė dėl kažkokių neįvar-dytų asmeninių priežasčių, Robertas Arčibaldas (Robert Archibald) ir Nei-tas Reinkingas (Nate Reinking) baigė karjerą nacionalinėje komandoje.

Du NBA krepšininkai negalės padėti Gruzijai - Zaza Pačulija ir Tor-nikė Šengelija nežais dėl traumų. Ukrainos rinktinėje dėl tos pačios priežasties nebus penktojo NBA naujokų biržos šaukimo Aleksejaus Leno ir Aleksejaus Pečerovo. Pasi-taisyti sveikatą po pernai patirtos traumos nutarė trečias ukrainiečių aukštaūgis Sergejus Liščiukas.

Kitos „mažosios“ rinktinės nuostolių beveik neturi. Šių koman-dų žaidėjai Slovėnijoje bandys ne tik atiduoti duoklę savo šalims, bet ir pasinaudoti proga atkreipti į save dėmesį. Izraelio rinktinėje nebus tik įžaidėjo Galo Mekelio, Lenkijos - aukštaūgio Šimono Ševčiko (Szy-mon Szewczyk). Tuo „mažųjų“ nuostoliai ir baigiasi. Čekijos, Belgi-jos, Suomijos ir Švedijos rinktinių treneriai tikisi į Slovėniją atsivežti stipriausias sudėtis.

broliai. Markas gasolis (kairėje) Slovėnijoje žais, o Pau gasolis nutarė vasarą skirti poilsiui�

sEnsta. Dirkas Novickis garsėja patriotizmu, bet 35 metų vokiečiui lieka vis mažiau jėgų rinktinei

� trauma. Šeimininkų slovėnų komandoje nebus abiejų kelių operaciją iškentusio erazemo Lorbeko

�

Pabaiga. Andrejaus Kirilenkos turbūt jau niekada neišvysime vilkinčio Rusijos rinktinės marškinėlius

�Iš tiesų būtų sunku surasti geresnį laiką tam, kad senbuvių vietas užimtų jaunimas

�

10

cmykcmykcmyk

11

cmyk

Yra kelios universalios taisyk­lės, kurios tinka iš esmės bet ko-kioje situacijoje.

Prieš eidami į susitikimą su nepažįstamu žmogumi ar žmonė-mis skirkite dėmesio savo išvaiz-

dai. Nebūtina rengtis brangiose parduotuvėse pirktais drabužiais arba kirptis prestižiniuose salonuo-se, bet drabužiai ir šukuosena pri-valo būti tvarkingi ir nepriekaištin-gi. Drabužiai, aksesuarai, papuoša-lai, makiažas turi būti skoningi. Jei nepasitikite savo skoniu, kreipkitės į artimą žmogų, kuris geba puikiai patarti. Ir, aišku, orientuokitės pa-gal situaciją: pokalbiui dėl darbo arba deryboms dažniausiai tinka griežtas dalykinis stilius. Į vakarė-lį geriau apsirengti puošniau. O kitais atvejais tinka demokratiškas stilius.

Bendraudami iškart neper-eikite prie „tu“. Per pirmąjį su-sitikimą į pašnekovą dera kreiptis

„jūs“, nors vėliau abiem sutikus galima pereiti prie „tu“. Ne visa-da tinka pašnekovą vadinti mažy-biniu malonybiniu vardu, net jei jis gerokai jaunesnis už jus. Tai leistina tik labai neformalioje aplinkoje, kitais atvejais geriau kreiptis tikruoju vardu. Nebūkite pernelyg familiarūs, kol gerai ne-susipažinote.

Dažniau šypsokitės ir aps-kritai kreipkite dėmesį į veido iš-raišką. Rūškano veido ir nesišyp-santis žmogus neabejotinai atstu-mia, su juo nesinori turėti reikalų. Pašnekovui parodykite, kad džiau-giatės jį matydami, jaučiate jam palankumą, ir jums bus atlyginta tuo pačiu.

Stenkitės daugiau klausyti, o ne kalbėti. Žinoma, jei pašnekesys dalykinis, sulauksite nemažai klau-simų ir teks kalbėti. Bet per asme-ninio pobūdžio susitikimą reikia demonstruoti susidomėjimą tuo, ką jums pasakoja pašnekovas. Neper-

traukinėkite jo, neįterpkite išsamių pastabų, juolab netinka staigiai pa-keisti pokalbio temos. Jei jums at-rodo, kad žmogus neteisus, išklau-sykite ir mandagiai išsakykite savo nuomonę. Nekalbėkite griežtu to-nu, venkite reikšti kategorišką nuo-monę, rodykite pagarbą pašnekovo nuomonei. Viena, jei jį pažįstate seniai, bet jei susitikote pirmą kar-tą, taip elgdamiesi pasirodysite ne-mandagus ir stačiokas ­ su jumis kitas nebenorės bendrauti.

Reikškite susidomėjimą pa-šnekovu. Reikia mažiau kalbėti apie save ir savo reikalus, o daugiau apie jį. Paprastai žmonės vertina jiems rodomą dėmesį ir užuojautą. Jei žmogus nuolatos jaus jūsų susido-mėjimą, greičiau pelnysite jo pa-lankumą. Ir priešingai, jei vis kal-bėsite apie save, naująjį pažįstamą tai tik atstums.

Kalbėkite maloniai ir entuzia stingai, net telefonu. Su-prantama, tik tuomet, jei esate su-interesuoti toliau bendrauti. Jūsų vangios replikos ir vienskiemeniai

atsakymai į klausimus nuslopins pašnekovo norą tęsti pažintį.

Jei pašnekovas kuo nors skundžiasi, išreikškite jam užuo-jautą ir pagal galimybes pasisiūly-kite padėti. Nereikėtų tikėtis, kad jis iškart atsilygins tuo pačiu. Ge-rumas tikrai jums grįš, bet nebūti-nai iš to žmogaus ­ geru atsilygin-ti gali ir kiti žmonės. Šiaip ar taip, žmogus jūsų gerumą įsimins. O štai egoistai, nenorintys eikvoti jėgų ir energijos kitiems, visada pralaimi. Taip elgdamiesi jie negali tikėtis aplinkinių pagalbos ir atjautos, o juk sunkumų gyvenime patiria visi. Todėl naudingiau būti altruistu. Geriau įgyti draugų, o ne priešų.

Suprantama, kiekvienoje situa­cijoje, susijusioje su bendravimu, gali būti visokių niuansų ­ visų neap-tarsime. Bet dauguma atvejų, laiky-damiesi šių rekomendacijų, padary-site gerą įspūdį. O tai ateityje jums gali būti labai naudinga ir radikaliai paveikti asmeninius santykius.

Puslapį parengė Milda KuNSKaitĖ

elgsenaj/b įvairenybės

Kaip padaryti gerą įspūdį pašnekovui

santykių būna įvairių - mei-lės, sutuoktinių, tėvų ir vaikų, draugystės ar darbo. Bet visais atvejais mes darome vienas ir tas pačias klaidas.

Orientuojamės į stereotipus

Norėdami užmegzti santykius, mes dažnai ieškome ne žmogaus, ne asmenybės, o savybių. „Vyras turi būti ryžtingas ir ambicingas“, „moteris turi būti švelni ir visiškai pasišvęsti šeimai“. Galiausiai mes būname nepasirengę konkretų žmogų priimti tokį, koks jis yra, ir taikstytis su jo „trūkumais“ arba „silpnybėmis“.

Iliuzijos/nerealūs lūkesčiai

Į bet kokius santykius, pir-miausia meilės, neretai atsine-šame savo viltis ir fantazijas. Mes piešiame sau puikios ateities pa-veikslus, mylimajam priskiriame idealius bruožus. Mes „įjungia-me“ jį į savo gyvenimą, nors jis mums kol kas nieko nežadėjo. už tų lūkesčių ir vėl dingsta re-alus žmogus. Mes puoselėjame savo svajones, o to, kas iš tiesų prieš mus ir ką jis sugeba, ne-matome.

Per dideli reikalavimai

Kai horizonte pasirodžiusį princą jau įtraukėme į savo gyve-nimą, būsimiems vaikams vardus sugalvojome, viską numatėme, kyla daugybė abipusių preten-zijų: „O kodėl tu nedarai to, ko aš tikiuosi?“, „Tu vyras, tu privalai“, „Tu moteris, tu privalai“.

Noras kitą pakeisti

„Tu nejautrus“, „Tu neūkiška. Keiskis“, „Atsisakyk hobio“, „Pa-

lik savo darbą“, „Numesk svorio“, „Pakeisk šukuoseną“ - reikala-vimų sąrašas begalinis. Pakeisti kito žmogaus neįmanoma, nieko neišeis. Nebent keistis panorės jis pats.

Mėginimas dominuoti

Ar tai galima pastebėti vos santykiams užsimezgus? Galima! Neįsitraukite į santykius, žmo-gaus nepažinę. Stebėkite ne tik tai, kaip jis elgiasi su jumis, bet ir kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis (tėvais, draugais, kolegomis, bu-vusiu gyvenimo draugu/drauge) ir ką apie juos kalba.

Savęs atsisakymas

Pasirengimas visą save ati-duoti mylimam žmogui, pildyti visus jo pageidavimus, nuolatos taikytis, nusileisti, aukotis. Ir šir-dies gilumoje tikėtis atlygio už aukojimąsi - laukti dėkingumo, ištikimybės, tokio paties auko-jimosi arba bent jau migloto „kada nors jis supras!“. Jeigu savęs nevertinate, aplinkiniai, deja, taip pat jūsų nevertins ir negerbs.

Neteisingas komunikavimas

Kai vietoj atviro ir saugaus bendravimo, aiškių prašymų, ramaus norų aptarimo, jausmų išreiškimo ir kompromiso paieš-kų skamba kritika, pretenzijos ir abipusiai kaltinimai. Kai klau-somasi, bet negirdima, vos kas nors ne taip - trankomos durys, nusisukama, tylima. Arba gal-

vojama: „Jis turi pats suprasti, ko noriu“.

Žaidimai

užkariautų, o vėliau ir sudau-žytų širdžių sąrašų sudarinėjimas, nuolatiniai varginantys „tikriausiai mes vienas kitam netinkame“, „aš jį vis atstumsiu, tegu laksto paskui mane“ ir simetriškas „kuo mažiau moterį mylime, tuo labiau jai patinkame“. Iškart atsisakykite iliuzijos, kad kada nors žaidimas peraugs į tvirtus partnerių santy-kius. Ten, kur iš pat pradžių nėra pagarbos, jos nebus niekada.

Siekimas būti tuo, kuo nesi

Jeigu nesugebame būti savi-mi, tikrais, galbūt reikia ką nors „paremontuoti“ savo pasaulėjau-toje ir savivertėje.

Didžiausia klaida - bijoti

Bijoti atsiskleisti, bijoti artumo arba, priešingai, vienatvės, bijoti pasirinkti „ne tą“. Bet kokia klaida yra vertinga patirtis ir reikia pasilikti sau teisę suklysti, nes būtent klaidos padeda išmokti ko nors naujo.

Taisome klaidas!

Visi žino priežodį „sutinka pagal drabužius, palydi pagal protą“. Kiek jis teisingas ir kaip iš tikrųjų reikia elgtis, norint patikti naujiems pažįstamiems? Juk kartais suklumpame kaip tik ties smulkmenomis ir paliekame blogą įspūdį.

EPA-

Elto

s nuo

tr.

12

cmykcmyk12

vaisių soDasj/b enciklopedija

FaktaiObuoliai - puikus vitamino C, B grupės vitaminų (naudin-

gi odai, plaukams ir gleivinėms), vitamino P (lengvai įveikia nuovargį, depresiją, dirglumą ir nemigą), magnio (norma-lizuoja medžiagų apykaitą, mažina stresą ir stiprina kaulus) ir geležies (teigiamai veikia nervų sistemą, gerina kraują ir atmintį) šaltinis. Obuoliuose gausu organinių rūgščių (stab-do rūgimo procesą žarnyne ir padeda mesti svorį), taip pat ląstelienos (šalina iš organizmo toksinus). Obuolių odelę sudaro daugiausia ląsteliena, kuri valo organizmą nuo šla-kų. Yra pektinų - medžiagų, kurios normalizuoja virškinimą ir mažina blogojo cholesterolio kiekį. Vitaminai ir mikroele-mentai daugiausia „gyvena“ po obuolių odele, taigi lupdami obuolius netenkate daug naudingų medžiagų.

Receptas

Jei jus nukamavo kosulys, pasigaminkite obuolių kompo-to: tris neluptus obuolius supjaustykite skiltelėmis, užpilkite li-tru vandens ir virkite 35 minutes. Kompotą reikia gerti šiltą.

Kokius rinktis?

Rūgščiuose obuoliuose (pvz., antaniniuose) vitamino C yra daugiau negu saldžiuose. Bet dažnai valgant rūgščių vaisių gali paūmėti chroniškas gastritas ir opaligė. Todėl žmonėms, kurių skrandžio rūgšties kiekis yra padidėjęs, geriau rinktis saldžius obuolius. Geltonuose ir raudonuose vaisiuose yra itin daug kalio, todėl jie labai naudingi tiems, kas turi problemų dėl širdies ir arterinio kraujospūdžio. Alergikams tiks žalios spalvos obuoliai, jie retai sukelia alergines reakcijas, o vitamino C juose daugiau negu rau-donuose ir geltonuose.

Į stiklainį! Rauginti obuoliai

Į stiklainį pridedame sveikų neluptų obuolių, užpilame juos paruoštu sūrymu, uždengiame polietileniniais dang-teliais ir padedame vėsioje vietoje. Sūrymui: 10 l virinto vandens po 120 g cukraus ir druskos. Obuoliai bus gatavi po poros mėnesių.

GRyBAI

Marinuoti grybai - vertingų baltymų ir retų mikroelementų bei pektinų šaltinis. Tik nepadau-ginkite: juose esantis actas nėra itin naudingas skrandžiui. O štai maltų džiovintų grybų galima dėti į bet kurią sriubą ar antrąjį patie-kalą: jie bus puikus mikroelemen-tų - chromo ir seleno - šaltinis.

AGuRKėLIAI

Daug kas įsivaizduoja, kad agurkai - tik skani daržovė, bet naudos iš jų jokios, vienas van-duo. Iš tiesų lauko agurkuose gausu jodo ir geležies. Todėl naminių raugintų agurkų būti-nai turi būti jūsų virtuvės len-tynoje.

DŽIOVINTI ŽALuMyNAI

laiku prisidžiovinkite tų pries-koninių žolių, kurių žiemą nera-site nei turguje, nei parduotuvė-je: bazilikų, gelsvių, pastarnokų, melisų, mėtų. Žiupsnelis šių kva-pių žalumynų padės organizmui įveikti vario, mangano, silicio, seleno trūkumą.

ŽALuMyNAI Su DRuSKA

užuot žiemą pirkę varganus žalumynų ryšelius, prisiruoškite petražolių, krapų, salierų dabar, kai juose gausu syvų ir energijos. Smulkiai supjaustykite stiebelius ir lapus, pabarstykite druska (ge-riau rupia) ir stiklainiuką įdėkite į šaldytuvą. Tokiame ruošinyje gausu seleno, geležies, silicio.

NAMINė ADŽIKA

Pertrinkite sunokusius pomi-dorus su raudonaisiais saldžiai-siais pipirais ir česnaku, pasū-dykite ir laikykite šaldytuve. Šis pagardas - jodo, cinko ir seleno šaltinis.

Parengė Milda KuNSKaitĖ

Vasaros pabaiga: metas ruošti atsargas žiemai

FaktaiKriaušės - puikus B grupės vitaminų, betakarotino ir vi-

tamino E (pagrindinio kovotojo su ankstyvomis raukšlėmis ir širdies priepuoliais) šaltinis. Vos vienoje didelėje kriaušėje yra jodo paros norma, kriaušės minkštime gausu organinių rūgščių, kurios gerina apetitą, padeda virškinti sunkų mais-tą ir apsaugo organizmą nuo infekcijos. Aitroką prieskonį kriaušėms suteikia taninas. Ši medžiaga padeda sutrikus skrandžio veiklai, todėl kriaušių nuovirai nuo seno buvo lai-komi puikiu vaistu nuo viduriavimo. Kriaušėse yra biologiš-kai aktyvių medžiagų, kurios didina organizmo apsaugines jėgas, padeda atsilaikyti prieš infekcijas, kovoti su depresija, saugo nuo uždegimo. Kriaušėse daug geležies, būtinos svei-kų kraujo ląstelių sintezei, todėl kriaušių rekomenduojama valgyti greitai nuvargstantiems, padažnėjus širdies plakimui, svaigstant galvai, taip pat praradus apetitą.

Kriaušių lapai dezinfekuoja ir saugo nuo grybelio.

Receptas

Sutrikus virškinimui pasigaminkite kriaušių nuoviro: stiklinę džiovintų ir susmulkintų kriaušių 10 min. pavirkite 0,5 l vandens, palikite pastovėti 1 val. ir nukoškite.

Kokias rinktis?

Rinkdamiesi kriaušes vadovaukitės paprasta taisykle: kuo kvapesnis vaisius, tuo jame daugiau vitaminų ir mikro-elementų. Žieminių rūšių kriaušėse yra daugiau geležies, o vasarinių - mangano, kuris stiprina kaulus, normalizuoja me-džiagų apykaitą, yra aterosklerozės profilaktikos priemonė, būtina sklandžiai nervų sistemos veiklai, didina potenciją.

Į stiklainį! Marinuotos kriaušės

Ant silpnos ugnies verdame cukrų, actą ir gvazdikėlius, kol cukrus ištirps. Nulupame kriaušes, didesnes supjausto-me į keturias dalis. Kriaušes sudedame į verdantį marinatą ir verdame, kol jos pasidaro permatomos. Atvėsiname ir supilstome į stiklainius. 2 kg kriaušių reikės 1 kg cukraus, stiklinės acto, stiklinės vandens, kelių gvazdikėlių.

FaktaiSlyvose yra gana daug B grupės vitaminų, vitamino C,

provitamino A, nepakeičiamų mikroelementų - tokių kaip natris, kalis, geležis ir varis. Bet ypač slyvos naudingos tiems, kas rūpinasi savo kraujagyslėmis. Mat slyvose yra nepapras-tai daug vitamino K, kuris gerina kraujo sudėtį ir užkerta kelią trombozei. Slyvose yra apetitą gerinančių medžiagų. Būtent todėl slyvų arba slyvų tyrės rekomenduojama duoti nevalgiems vaikams. Daugelis vengia slyvų, baimindamiesi nepageidaujamo poveikio - viduriavimo. Išties slyvos ga-li sukelti tokį reiškinį, bet tik tada, jei prisivalgysite jų per daug arba nesunokusių.

Amerikiečiai mokslininkai nustatė, kad valgant slyvų ga-lima sulėtinti su amžiumi susijusius kaulų masės pakitimus ir užkirsti kelią osteoporozei. Pasirodo, džiovintos slyvos šiuo požiūriu yra dar naudingesnės už šviežias.

Receptas

Slyvų lapai pasižymi žaizdas gydančiomis savybėmis, taip pat padeda atsikratyti bėrimų ir dermatito. užpilkite juos verdančiu vandeniu ir dėkite ant nesveikų vietų.

Kokias rinktis?

Geltonose slyvose yra daugiau provitamino A, todėl jos ypač naudingos silpno regėjimo žmonėms. O violetinėse daug anticianinų - natūralių dažiklių, kurie slyvoms suteikia mėlyną spalvą, taip pat yra naudingi auglių profilaktikai, apsaugo nervų pluoštus ir gerina atmintį.

Į stiklainį! Kaimiška uogienė

Iš slyvų išimame kauliukus, perpjauname perpus ir dedame sluoksniais, pabarstydami cukrumi, į molinį ar-ba stiklinį dubenį. Pridengiame rankšluosčiu ir paliekame vėsioje vietoje parą pastovėti. Paskui verdame ant silpnos ugnies. Prieš pilstydami į stiklainius nugraibome putas ir atvėsiname. 1 kg slyvų - 800 g cukraus, cinamono lazdelė, 4 gvazdikėliai.

OBuOLIAI KRIAušėS SLyVOS

EPA-

Elto

s, re

dakc

ijos a

rchy

vo n

uotr.

cmyk

13

cmyk / 13

Labai dažnai meškeriojant susiklosto situacija, kai kibimas būna ankstyvas, o vos pradėjus dienoti aprimsta, tačiau ką tokiu atveju daryti, jei vynioti meškeres dar nesinori? Išeitis viena - pabandyti persiorientuoti: jei meškeriojote dugninėmis karšius, galima pabandyti plūdine gaudyti kuojas arba aukšles. Toks „reveransas“ visada įmanomas, jei tinkamai įvertinsi žūklavietės pobūdį, meteorologines sąlygas, kad galėtum parinkti tinkamiausią metodą, kaip greitai privilioti į reikiamą vietą žuvis ir kaip tinkamai patiekti joms masalą.

Viktoras aRMaLiS

Trumpas aktyvumas

Kai prašvito tiek, kad jau matyti iš vakaro parinkti kitame ežero kran-te orientyrai, pagal kuriuos galima būtų užmesti dugninę taip, kad masa-lai nugrimztų tiksliai ten, kur paberta jauko, veriu ant kabliuko porą sliekų, o ant geluonies pasmeigiu musės lervą. Pagal vietinio meškeriotojo, kuris man parodė šią žūklavietę Il-gio ežere, versiją, ankstyvais rytais maždaug už trisdešimties metrų nuo liepto išilgai pakrantės traukia kar-šių būriai. Kiekvienas meškeriotojas

puikiai žino, kad tokia nuoroda ­ tai penkiasdešimties procentų garantija, kad žūklė bus sėkminga ar bent jau visiškai be laimikio neliksi. Todėl, kai abiejų dugninių masalai nugrimzdo ant dugno, imu įtemptai laukti to-lesnės įvykių raidos. Ežeras pamažu bunda, meldynuose pliaukši žuvys, o ir atviruose plotuose sklinda daugy-bė, į paviršių išneriančių žuvų sukel-tų ratilų. Pats laikas karšiams aptikti masalą. Nespėjau apie tai pagalvoti, o, patvirtindamas mano spėjimą, vienos dugninės signalizatorius ima vos pastebimai kilti į viršų, o paskui leistis žemyn, kol galiausiai jis atsi-gula ant liepto kiek ilgas, keliolika sekundžių ramiai paguli, o paskui jau ryžtingai ima kilti į viršų. Pakertu ir iškart pajuntu, kad užkibo stambi žuvis, nenorinti lengvai pasiduoti ir atkakliai tempianti valą į gelmę. Tačiau prieš šiuolaikinę meškerę jai

sunku atsilaikyti, šmaikšti dugninė „Salmo Supreme Feeder“ puikiai gesina žuvies šuolius ir netrukus graibšte atsiduria karšis. Kol perke-liu jį į sietą, atgyja antrosios dugni-nės signalizatorius. Kibimo maniera panaši, tik šį kartą veiksmas vyksta dar lėčiau, o aš į tai neatsižvelgęs pakertu, matyt, per anksti ir lieku tuščiomis rankomis. Kibimas prasi-dėjo, kiekviena minutė brangi, tad skubiai veriu naujus masalus, kemšu į šėrykles jauką ir iš naujo užmetu dugnines. Kurį laiką ­ rimtis, bet ne-ilgam, vėl kibimas. Toks pat atsargus ir neskubus. Tikriausiai karšis ra-gauja masalą. Spėjimas pasitvirtina ir netrukus pavyksta ištraukti antrą karšį. Beje, stambesnį už pirmąjį, o tai prieštarauja visuotinai pripažin-tai teorijai, kad pirmosios užkimba stambiausios būrio žuvys. Kol trau-kiu dar vieną karšį ir pražiopsau du energingus kibimus, visiškai išauš-ta. Visi ženklai rodo, kad diena bus saulėta ir kaitri. Aiškiai juntama, kad, saulei patekėjus, pauzės tarp kibimų tampa ilgesnės, o paskui kibimas vi-siškai nurimsta.

Trauktis dar anksti

Kai visą valandą nekimba, pra-dedi galvoti, kodėl žuvys prarado apetitą. Priežasčių gali būti daug: galbūt, karšių banda, atplaukusi į šią pakrantę, nebuvo didelė ir gana greitai nukeliavo savo takais tolyn, gal prašvitus reikia keisti masalą, o gal, saulei patekėjus ir apšvietus gelmę, karšiai pasitraukė, kur giliau ir nepasiekia saulės spinduliai? Bet, kad ir kokia būtų nekibos priežastis, labai norisi, kad dar nors vieną kartą dugninės signalizatorius imtų iš lė-to kilti į viršų. Tačiau šioms viltims, matyt, nelemta šį rytą išsipildyti,

tad atsitiesiu nuo dugninių ir nuta-riu apsižvalgyti ir išvystu, kad lieptu ateina manęs aplankyti vakarykštis pažįstamas. Jis patvirtina mano nuo-gąstavimus ir sako, kad čionykščių karšių kibimas ­ ankstyvas. Ką spėji sugauti, kol pradės dienoti, tą ir turi. Tačiau vynioti meškeres dar nesi-nori, o ką meškerioti? Pasak mano pažįstamo, ežere gausu kuojų. Jas ir galima gaudyti plūdine meškere, tačiau nedaug kas iš kaimo meške-riotojų tuo užsiima, laikydami kuo-jas vaikiščių žuvimi. Be to, stambių kuojų galima sugauti tik tuo atveju, jei turėsi tinkamo masalo ­ apsiuvų, o vasaros pabaigoje ne taip paprasta jų prisirinkti. Tik šaltavandeniuose upeliuose jų po akmenimis aptiksi. Tačiau aš visgi nutariu pabandyti laimę. Pirmiausiai suvynioju ir su-dedu į futliarą dugnines, nes žūklė ­ ne medžioklė, dviejų zuikių iškart nenušausi. Geriau laikytis patikrin-tos nuostatos, kad meškerioti reikia vienu įrankiu, o ne keliais. Pirma, prie kiekvienos meškerės nespė-si prišokti, jei prasidės kibimas, o antra, dugninės kliudys meškerio-ti plūdine, kuri parankesnė kuojų žūklei. Prisiminiau vieną išbandytą raudonpelekių gaudymo būdą ir ban-dysiu jį pritaikyti šiandien. Kai vasarą kuojos ima maisto ieškoti įvairiuose vandens sluoksniuose, jas sėkmingai kone visą dieną galima gaudyti lėtai grimztančiu masalu. Ypač tam tinka kukurūzų grūdai.

Slanki plūdė

Minėtam meškeriojimo būdui reikia pasirinkti tinkamą vietą ­ gel-mė turi siekti 4­7 m, toji vieta turi būti mažiausiai už 20­30 m nuo kran-to, o dugnas apžėlęs trumpastiebe augalija, sudarančia ištisinį kilimą.

Ežero plotas prieš lieptą ­ tiesiog idealiai atitinka šiuos reikalavimus. Tačiau nutarę taip gaudyti kuojas, maisto ieškančias vandens story-mėje, neskubėkite užmesti masalo. Pirmiausiai reikia pasirūpinti tinka-mu jauku. Mišinio dalelės turi būti smulkios, kad grimztantis jaukas sudrumstų vandenį ir suformuotų „debesėlį“, kuriame būtų pakibusių jauko dalelių. Kad taip atsitiktų, jau-ko mišinys turi būti gana birus. Tada jauko rutuliukai ims irti vos pradėję grimzti ir dalelės pasklis įvairioje gelmėje. Kuojos gana gretai susi-renka prie tokio debesėlio ir bando rankioti jauko daleles. Kadangi jos smulkios, darbo jos turi per akis. Kai į vandenį sumesite pirmą jauko porciją (7­8 teniso kamuoliuko dydžio rutuliukus), likusį jauką papildyki-

te skardine konservuotų kukurūzų ir gerai viską sumaišykite. Po ketvirčio valandos įmeskite dar kelis jauko rutuliukus su kuku-rūzais. Turite dar mažiau-siai ketvirtį valandos, tad galite paruošti plūdinę: to-kiam meškeriojimo metodui būtinai reikalinga slankioji „waggler“ tipo plūdė, kurios keliamoji galia ne mažesnė nei 5 g. Plūdė prie pagrindi-nio valo tvirtinama LJ sukučiu su segtuku, tačiau svarbiausia

meškerės sąrangoje yra svareliai. Maždaug metro atstumu nuo maz-go ar kilputės, kuria pavadėlis su kabliuku sujungiamas su pagrindiniu valu, tvirtinamas masyviausias 3­4 g svarelis, pusmetriu žemiau jo ­ 0,5 g svarelis, prie pat pagrindinio valo jungties su pavadėliu ­ 0,2 g svarelis. Taip išdėsčius svarelius, masalas, kai pagrindinis svarelis atsidurs maždaug 2,5­3 m gelmėje, grims labai iš lėto ir bus kuojoms labai patrauklus. Todėl pavadėlis ­ ilgas (0,7­1 m) ir glotnus. Dar ge-riau, kad jis būtų sunkus, todėl jam naudoju valą „Salmo Flurocarbon“. Na, o kabliuką parenku „Cobra Han-na“ 4 arba 6 numerio, kad jo plotis neviršytų kukurūzo grūdo pločio. Masalas užveriamas taip, kad ka-bliuko geluonis kyšotų iš kukurūzo grūdo. Štai masalas jau užmestas. Vandens paviršius virte verda nuo mailiaus, giliau blykčioja dešimčių kiek stambesnių žuvelių šonai, bet kuojos nekimba. Tik po gero pusva-landžio plūdė staiga niukteli, o pas-kui staigiai neria. Suprantama, kad kibimą pražiopsojau. Masalas nuo kabliuko dingo. Veriu naują kukurūzą ir šį kartą atidžiau stebiu plūdę. Toji niukteli ir vėl neria, o aš pakertu. Stambi kuoja ne juokais bando meš-kerykočio tvirtumą. Po šio epizodo kibimas įsisiūbuoja ­ stambios kuojos kimba viena po kitos, kartais į jų eilę įsiterpia raudė, kol vidudienį nutariu, kad laikas vynioti meškeres.

meTodasj/b žūklė

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

rugpjūčio 25 d.7.00-10.00, 13.00-13.30, 17.00-

19.30 val.

rugpjūčio 31 d.7.30-10.30, 17.30-18.30 val.

Lėtai grimztantis

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

n „Cobra Hanna“ kabliuko plotis beveik lygus kukurūzo grūdo pločiui

masalas

n Grimztančiu jauku galima prigaudyti kuojų dideliam katilui žuvienės

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaiDimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 G.Džonsas - D.Reidas, 2013 m. Baltųjų ėjimas.

Nr.2 Y - F. Čžou - D.Barnetas, 2013 m. Baltųjų ėjimas.

Nr.3 F.Jeitsas - A.Tomasas, 1926 m. Baltųjų ėjimas.

PrAėJuSioS SAVAiTėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Bf6 Žf8 2.Bh6 1:0 (2...Kh6 Vh5x)2 padėtis1.Vc7 1:0 (ir 2.Vb8 Bb8 3.Žc7x)3 padėtis 1.Rg7 Kg5 2.Žh4 Kf4 (2... Kh4 3.Rf6x)3.Rh6x

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDzA.

PrAėJuSioS SAVAiTėSatsakyMai

Vertikaliai: Prisikėlęs. Skolina. Nori. esamasis. Opalas. kira. Didelis. Dora. Maja. Vynas. Plekas. ra. Ba. Manys. aidas. lis. Šėlas. Vinis. kam. lakalas. Dotis. Vanta. akys. Peris. Jaukas. Don. kranas. Vaikosi. Donatas. ašis. Maukas. Gys. reinas. Me. Mat. Natris. en. kairas. Bra. kontaktas. lyg. artės. elis. iškeis. Vainona. Moterys. ansipas. atai.

HOrizONtaliai: adresatas. kabala. Pinija. Sora. kada. Gira. Šakot. ki. Mėlyna. Valas. ledynas. tęsinys. raganosis. Sadas. Pašyt. Mes. Denis. taka. Stal. Voras. karen. Sipaitis. Naktis. Veislinis. raitėsi. edis. Metras. kas. Vairas. Va. kodas. Jaunis. „Žas“. Opos. Vaikas. lar. kaukas. lena. Mila. lankos. Bylot. Na. rimtas. Mergina. askas. asilena. Sai.

PaŽyMėtuOSe laNGeliuOSe: Šermukšniai.

Filmo dvd „Širdžių ėdikas“ ir „Baimės įlanka“ laimėjo: • Puodžius Vidmantas

(ignalinos r.)• Šimkus Jonas

(Tauragė)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki rugpjūčio 28 d. 17 val.

PrAėJuSioS SAVAiTėS prizo laiMėtojai

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki rugpjūčio 29 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

sPręskite kryžiažodį ir laimėkite: Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus filmo DVD: „ištrūkęs džango“ ir „Pagrobimas 2“.

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b žaiDimai

iŠbrauk sudoku

(ruGPJūČio 26 - ruGSėJo 1 D.)Horoskopas

avinai neturėtų skubinti įvykių, tada jiems viskas susiklos-

tys kuo geriausiai. Visur kur lai-kykitės aukso vidurio. Ateina metas skinti savo darbo vaisius, tik tai daryti reikia žingsnis po žingsnio, o ne iš karto. Poilsio dienas būtų geriausia praleisti su šeima.

jaučiams kitą savaitę neverta tikėtis kieno nors pagalbos,

nors jums gali jos prireikti spren-džiant profesinius klausimus. Pa-sistenkite nesiimti rizikingų pro-jektų, kad netektų prašyti para-mos, kurios nesulauksite.

dvyniai turėtų nesikarščiuoti, kad nepakenktų savo da-

lykiniams planams. Galite pa-siekti tam tikrų laimėjimų, bet turite kruopščiai planuoti savo profesinę veiklą ir negaišti laiko menkniekiams. Galimas daiktas, kad turėsite grįžti prie nebaigtų darbų.

vėžiai turėtų iša-nalizuoti tai, kas vyks-ta aplinkui, ir padaryti

išvadas. Venkite darbų, susijusių su finansine rizika. Komerciniais klausimais neišleiskite iš akių nė vienos smulkmenos, kitaip galite apsirikti. Kitą savaitę turėsite daug dėmesio skirti darbui.

liūtams praside-da produktyvus nau-jų laimėjimų laikotar-

pis. Kitą savaitę turėsite galimy-bę atskleisti savo sugebėjimus, tik pasistenkite ryžtingai veikti. Atminkite, kartais verčiau nusi-leisti dėl smulkmenų, kad laimė-tum svarbiausiais klausimais.

mergelės visą ateinančią savaitę daug bendraus. Kad

pajustumėte gyvenimo pilnatvę, jūs panorėsite susitikti su drau-gais ir aptarti su jais amžinas fi-losofines temas. Artėjant savait-galiui jūsų finansinė padėtis tu-rėtų pagerėti.

svarstyklės kitą savaitę įspūdin-gai pademonstruos

savo talentus. Ateinantis laiko-tarpis skatins imtis aktyvių veiks-mų. Poilsio dienas praleiskite su artimais žmonėmis, tai ir jums, ir jiems suteiks papildomos ener-gijos. Jūsų dėmesys maloniai nu-stebins šeimos narius.

skorpionams teks greitai priimti sprendimus. Kaip tik

nuo jūsų veiksmų operatyvumo priklausys sėkmė. Būkite visai są-žiningi su savimi, tai leis kontro-liuoti bet kokią situaciją. Finansi-nė padėtis gana stabili, bet būtų ne pro šalį ją pagerinti.

Šauliai teigiamai užsirekomenduos vi-suomeninėje veikloje.

Visur kur galite tikėtis draugų ir artimųjų paramos. Būkite atlaidūs giminėms, pasistenkite juos su-prasti. Artėjant savaitgaliui dau-giau dėmesio skirkite namams ir šeimai, negailėkite tam jėgų.

ožiaragiai tu-rės būti susikaupę ir ryžtingi, kad galėtų

žengti į numatytą tikslą. Kitą sa-vaitę duos naudos dalykiniai su-sitikimai, derybos ir sutarčių pa-sirašymas. Įvykiai darbe nudžiu-gins daugelį šio zodiako ženklo atstovų ir patvirtins, kad jūs ne veltui pasirinkote savo profesiją.

vandeniai su-telks daugybę ben-dražygių. Įgyvendin-

dami savo planus, nebijokite, kad jūsų nesupras, bet aplinkinių pasitikėjimu nepiktnaudžiaukite. Kūrybiškas požiūris į darbą, jūsų originalūs projektai sudomins naujus verslo partnerius.

žuvys kitą savaitę gali gauti nemažai pa-siūlymų dėl naujo dar-

bo. Neskubėkite priimti sprendi-mo šiuo klausimu. Jei pažvelgsite į situaciją kitu aspektu, tai pama-tysite, kad ir dabartinis jūsų dar-bas ne toks jau blogas.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

mergelė

n DainininkėVioleta TARASOVIENĖ(1974 m. rugpjūčio 25 d.)

n DainininkėAistė PILVELYTĖ(1979 m. rugpjūčio 27 d.)

n Solistė ir pedagogėSabina MARTINAITYTĖ(1958 m. rugpjūčio 29 d.)

pagalbinės SKAiČių SuMų rEiKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PrAėJuSioS SAVAiTėS atsakyMai

9 4 78 3 1

23 2

8 5 9 69 3 2 7 4 51 2 5

3 6 9 5

5 4 9 7 6 18 4 9 2

7 2 6 49 4 6 7 2

9 5 41 9 6

4 6 2 7 8 9 59 4 77 2 5 9 1

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PrAėJuSioS SAVAiTėS atsakyMai

4 7 6 3 2 8 9 5 11 2 3 6 5 9 7 4 88 5 9 4 1 7 6 2 33 6 7 2 8 5 1 9 42 9 4 1 7 3 5 8 65 1 8 9 6 4 2 3 76 4 1 8 9 2 3 7 59 3 5 7 4 1 8 6 27 8 2 5 3 6 4 1 9

9 5 6 8 4 1 7 2 37 8 2 3 6 9 5 1 44 3 1 2 5 7 6 9 88 4 7 9 1 5 2 3 65 1 9 6 2 3 8 4 76 2 3 4 7 8 9 5 13 7 5 1 8 2 4 6 91 6 8 5 9 4 3 7 22 9 4 7 3 6 1 8 5

PrAėJuSioS SAVAiTėS atsakyMai

26 B E Ž D Ž I O N Ė

16

cmykcmyk16

Jeigu nesugalvoji, ką naudingo nuveikti laisvalaikiu, įsigyk keturkojį draugą, kuris neplepės be reikalo, neklausinės, ko nereikia, ir išves tave pasivaikščioti bet kokiu oru, kartą patarė bičiulis, didelis šunų mylėtojas. Bet šis laisvalaikio receptas tinka anaiptol ne kiekvienam, nes žmonės yra kelių kategorijų. Vieni šunis myli, juos lepina ir laiko visateisiais šeimos nariais. Kiti jų bijo, nes mano, kad jie pikti ir gali apkandžioti. Treti nekenčia, kartais net nežinia dėl ko. Tad kalbiname tuos, kuriems jų keturkojai tapo draugais, namiškiais, suteikiančiais laisvalaikiu gerų emocijų ir net pamokų.

Giedrė MiLKeVičiŪtĖ

Verslo, kultūros ar pramogų pasaulio įžymybių namuose ar so-dybose dažniausiai rasime išpuo-selėtų grynaveislių šunelių. Bet yra žmonių, kurie veislės nepaiso, laiko ir mišrūnų, kurie ne mažiau mieli, o kiti turi net po kelis ketur-kojus, kad vienam nebūtų liūdna, kai šeimininkai dirba. Kalbinti šunų augintojai gyrė saviškius, atlaidžiai kalbėjo apie jų išdaigas ir teigė, kad augintinis jiems padeda miklinti kojas, išeiti pasivaikščioti ar pa-bėgioti ir puikiu oru, ir per darga-ną, o vaikams nebereikia aiškinti, kad negalima skriausti mažesnių už juos.

Ir džiaugsmas, ir atsakomybė

Kultūros viceministras pianis-tas Darius Mažintas anksčiau vadovavo muzikinius renginius

organizuojančiai firmai „Culture live“, kurios dėka buvo surengti keli labdaros koncertai „Muzika išlikimui“. Juose surinkti pinigai skirti vienai gyvūnus globojančiai organizacijai. „Gyvūnai mus moko mylėti ne tik juos, bet ir žmones. Kaip žmogus elgiasi su šunimi, kate ar kitu gyvu padarėliu, taip elgsis ir su aplinkiniais. Jeigu tū-las pilietis savo šunį dresuos pa-galiu ar diržu, tai taip elgsis ir su vaiku. Gaila, bet vis dar tenka pri-minti, kad privalome rūpintis ma-žesniais ir silpnesniais už save“, ­ apgailestauja D.Mažintas.

Su žmona Ugne prieš kelerius metus juodu įsigijo dabar ypač po-puliarios Jorkšyro terjerų veislės šunelį. Šiemet susilaukęs sūnaus, muzikas augintinio neatsisakė. „Tas rūpestėlis šuneliu mums buvo tarsi generalinė repeticija iki vai-kelio gimimo, ­ šypsojosi vicemi-nistras. ­ Tokio mažumo, kantrumo ir meilumo gyvūnas tikrai nevaržo šeimininkų, nes visada gali keliauti kartu. Atsakomybė už gyvą padarą ne mažesnė negu auginant vaiką“. Anot viceministro, kol mūsų šalyje

požiūris į gyvūnus ir jų globą ne-pasikeis, tol bus tokių žiaurių nu-tikimų, kai vaikai išduria mažiems kačiukams akis arba numeta šunelį nuo tilto. „Jeigu vaikas sugeba nu-skriausti gyvūną, tai užaugęs gali nužudyti ir žmogų. Tad bausmės už gyvūnų kankinimą turėtų būti griežtesnės. „Reikėtų persvarsty-ti Gyvūnų globos ir elgesio su jais įstatymą ta linkme. O viešos gyvū-nų globos akcijos labai reikalingos, nes primena mūsų priedermę“, ­ įsitikinęs pašnekovas.

Moka užgesinti neigiamas emocijas

Apie airių seterių veislės šu-nelį Orį, kuriam aštuoni mėnesiai, aktorius ir režisierius Sakalas Uždavinys kalba: „Galiu pasakyti tik gera, nes apie tikrus draugus blogai kalbėti nedera. Beje, visose civilizuotose valstybėse, o man su žmona Silvija ilgą laiką teko gyven-

ti Kanadoje, žmonių ryšys su gy-vūnais, ne tik su savo augintiniais, yra labai šiltas ir draugiškas. Šunys gali eiti šalia šeimininko be pava-džio, lakstyti po parkus, užsukti į kavines ir pan. Šiuo atžvilgiu vis griežtėjančiais draudimais ir suvar-žymais Lietuva yra labai atsilikusi šalis. Jeigu žmogus apsisprendžia turėti namie gyvūną, privalo ži-noti, kad bus ir problemų, nes tai ne žaisliukas vaikams. Teks kitaip vertinti ir savo buitį. Jaunas šuniu-kas būtinai ką nors sujauks, suvels, o gal ir apgrauš, todėl reikia turėti kantrybės jį auklėti. Mūsiškis kol kas jokios didelės ir nepataisomos išdaigos neiškrėtė“.

Aktorius tik apgailestauja, kad per gastroles, repeticijas ir spektak­lius šuneliui jis skiria mažiau laiko negu žmona. Dabar, vasarą, kai dar neprasidėjo darbų sezonas, Sakalas pats mėgaujasi pasivaikščiojimais su šunimi. „Neatsistebiu gamtos ir gyvūno tobulybe. Žiūrėdamas į šitą

padarą, dažnai galvoju apie mus, žmones, kurie barasi, pykstasi, o šuo priima visas, net ir neigiamas, šeimininko emocijas ir moka jas už-gesinti“, ­ kalba vyras. S.Uždavinys baisisi, deja, neretais atvejais, kai žmonės atsibodusius gyvūnus ar išvykdami svetur, išmeta tiesiog į gatvę.

Savo augintinio gerosiomis sa-vybėmis džiaugiasi ir dainininkas Žilvinas Žvagulis, kuris sūnaus Vakario prašomas neseniai įsigijo retos Lietuvoje šveicarų zenen-hundų veislės šunelį Aro. Žilvino žmona dainininkė Irena Starošaitė iš pradžių priešinosi tokiam suma-nymui, nes šuo ­ ne iš mažųjų, bet galiausiai sutiko. Dabar kilmingasis Aro lydi dainininkus į koncertus ir klusniai jų laukia užkulisiuose.

O štai verslininku tapęs žur-nalistas Ričardas Sartatavičius taip pat negali apsieiti be šuns, ir ne bet kokio, o rotveilerių veis-lės. Vienas jo augintinis, sulaukęs garbaus amžiaus, prieš kelerius metus iškeliavo, kaip sakoma, į amžinąsias pievas, bet Ričardas ir jo žmona Juventa neilgai trukus įsigijo kitą tos pačios veislės šunį Rodą. „Kai kas rotveilerius laiko pavojingais ir jų bijo, o mūsiškiai labai draugiški, bet tik geriems žmonėms ir yra patikimi namų sargai“, ­ sako R.Sartatavičius. Paklaustas apie priimtą įstatymą, kuris draus daugiabučiuose laikyti kai kurių pavojingų veislių šunis, vyras tikino, kad dėl bet kokios veislės šuns agresijos pirmiausia kaltas šeimininkas, kuris nepasi-rūpino dresūra.

Nekilmingi, bet protingi

Tie, kurie augina mišrūnus, kitaip ­ kiemsargiukus, gali iki kraujo ginčytis, kad jų augintiniai ne blogesni už kilminguosius. Iš tiesų dėl tų argumentų nesuta-ria ir kinologai, nors jiems labiau rūpi veislynų keturkojai, o ne tie, kuriuos priglaudžia „Penkios pė-dutės“, „Pifas“, „Lesė“ ar kita gyvūnų globos savanorių įstaiga. Tokią kieminę kalaitę vardu Leira jau šešeri metai augina dainininkė ir kelių knygų autorė Rūta Luko-ševičiūtė. „Negaliu atsidžiaugti savo spontanišku poelgiu, kai ka-daise pasiėmiau iš kiemo vieną iš dešimties beglobės kalės šunyčių. Jos prieraišumas ir ištikimybė be-ribė. Tarsi žinotų, kad išgelbėjau nuo pražūties, ­ giria augintinę Rū-ta, puikiai sutariančią ir su jos 3,5 metukų dukrele Lėja Kornelija. ­ Leira nė karto nesirgo, yra judri ir nepaprastai protinga“.

Nekilminga iš Klaipėdos „Pen-kių pėdučių“ šunų prieglaudos pernai parsivežtą šunyte Uoga džiaugiasi ir aktoriaus Vytauto Rumšo jaunesniojo šeima, taip pat auginanti vaikelį.

Kas kam labiau

reikalingas?

pomėgiaij/b laisvalaikis

šuo priima visas, net ir neigiamas, šeimininko emocijas ir moka jas užgesinti

1. Kultūros viceministras Darius Mažintas ir jo žmona ugnė džiaugiasi savo jorkšyriuku, tačiau neabejingi ir beglobių gyvūnų likimui

2. Žurnalistas ir verslininkas Ričardas Sartatavičius su žmona Juventa ir ištikimu rotveileriu

3. Dainininkė Rūta Lukoševičiūtė prieš 6 metus priglaudė beveislę kalytę Leirą

4. Dainininkas Žilvinas Žvagulis su kilminguoju augintiniu aro

5. aktoriui Sakalui uždaviniui jo airių seteris Oris pats gražiausias

1 23 4

5irm

anto

Sid

arev

ičia

us, S

aulia

us V

enck

aus,

LnK

nuot

r.