užsienio kalbos brandos egzamino modelio,

1

Užsienio kalbos brandos egzamino modelio,

Užsienio kalbos įskaitos programos ir

anglų bei rusų kalbų brandos egzaminų bandomųjų

užduočių vertinimas, atliktas Nacionalinio egzaminų

centro užsakymu

Ataskaitą parengė

Cambridge English Language Assessment

2013 m. sausio 19 d.

2

Turinys

1. Įvadas ......................................................................................................................................... 4

2. Bendrasis vertinimas ................................................................................................................. 4

2.1. Bendrosios pastabos ....................................................................................................... 4

2.2. Validumas ....................................................................................................................... 5

2.2.1. Kognityvus validumas ........................................................................................ 5

2.2.2. Kontekstinis validumas ....................................................................................... 6

2.2.3. Vertinimo balais validumas ................................................................................ 6

2.3. Rezultatų pateikimas ...................................................................................................... 8

2.4. Standartų rengimas ir priežiūra, išorinis rezultatų pagrindimas ..................................... 8

3. Testų ir užduočių tipų vertinimas ........................................................................................... 9

3.1. Skaitymas ........................................................................................................................ 9

3.1.1. Tekstų tinkamumas ............................................................................................. 9

3.1.2. Skaitymas: pirmoji dalis ................................................................................... 10

3.1.3. Skaitymas: antroji dalis .................................................................................... 10

3.1.4. Skaitymas: trečioji dalis .................................................................................... 10

3.1.5. Skaitymas: ketvirtoji dalis ................................................................................ 10

3.2. Klausymas ..................................................................................................................... 11

3.2.1. Tekstų tinkamumas ........................................................................................... 11

3.2.2. Klausymas: pirmoji dalis .................................................................................. 11

3.2.3. Klausymas: antroji dalis ................................................................................... 11

3.2.4. Klausymas: trečioji dalis .................................................................................. 11

3.2.5. Klausymas: ketvirtoji dalis ............................................................................... 11

3.3. Rašymas ........................................................................................................................ 11

3.4. Kalbėjimas..................................................................................................................... 11

4. Bandomasis testas: užduočių vertinimas ............................................................................... 12

4.1. Anglų kalba ................................................................................................................... 12

4.1.1. Skaitymas anglų kalba ...................................................................................... 12

4.1.2. Klausymas anglų kalba ..................................................................................... 13

4.1.3. Rašymas anglų kalba ........................................................................................ 13

4.1.4. Kalbėjimas anglų kalba .................................................................................... 13

4.2. Rusų kalba ..................................................................................................................... 13

4.2.1. Skaitymas rusų kalba ........................................................................................ 13

4.2.2. Klausymas rusų kalba ....................................................................................... 18 4.2.3. Rašymas rusų kalba 20

4.2.4. Kalbėjimas rusų kalba....................................................................................... 21

5. Statistinė analizė (skaitymas ir klausymas) .......................................................................... 22

5.1. Anglų kalba ................................................................................................................... 23

5.1.1. Skaitymas .......................................................................................................... 23

5.1.2. Klausymas......................................................................................................... 25

5.2. Rusų kalba ..................................................................................................................... 26

3

5.2.1. Skaitymas .......................................................................................................... 26

5.2.2. Klausymas......................................................................................................... 28

6. Pastabos apie pateiktus dokumentus ..................................................................................... 29

6.1. „Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) brandos egzamino programa“ ....... 29

6.2. „Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) įskaitos programa“ .................... 29

6.3. „Užsienio kalbos (anglų) kalbėjimo testų pavyzdžiai“ ................................................. 31

6.4. „Užsienio kalbos egzamino modelis“ .......................................................................... 32

6.4.1. 4 skyrius „Reikalavimai dėl užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių)

brandos egzamino užduoties ir jos vertinimo instrukcijos atitikties brandos egzamino kriterinio

vertinimo slenksčių aprašams“ ..................................................................................................... 32

6.4.2. 5 skyrius „Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) brandos

egzamino vertinimo skalių (visuminės ir analitinės) aptartys“ .................................................... 32

6.4.3. 7 skyrius „Skirtingi egzaminų rezultatų pateikimo modeliai“ .......................... 33

7. Rekomendacijų santrauka ...................................................................................................... 35

Užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) įskaitos programa ................................ 41

8. Išvados .................................................................................................................................... 42

9. Literatūra ................................................................................................................................ 42

Schemos ir diagramos

1 Schema. Socialinis ir kognityvus modelis (pagal C. Weirą, 2005) .............................................. 5

2 Diagrama. Skaitymo anglų kalba punktai................................................................................... 23

3 Diagrama. Klausymo anglų kalba punktai ................................................................................. 25

4 Diagrama. Skaitymo rusų kalba punktai..................................................................................... 26

5 Diagrama. Klausymo rusų kalba punktai ................................................................................... 28

Lentelės

1 lentelė. Skaitymo tempas: apytikris palyginimas su Kembridžo anglų kalbos egzaminais ....... 10

2 lentelė. Skaitymas anglų kalba: keturi rodikliai ......................................................................... 24

3 lentelė. Skaitymas anglų kalba: pagal testo dalis apibendrinti duomenys .................................. 25

4 lentelė. Klausymas anglų kalba: keturi rodikliai ........................................................................ 25

5 lentelė. Klausymas anglų kalba: pagal testo dalis apibendrinti duomenys ................................. 26

6 lentelė. Skaitymas rusų kalba: keturi rodikliai ........................................................................... 27

7 lentelė. Skaitymas rusų kalba: pagal testo dalis apibendrinti duomenys .................................... 28

8 lentelė. Klausymas rusų kalba: keturi rodikliai .......................................................................... 28

9 lentelė. Klausymas rusų kalba: pagal testo dalis apibendrinti duomenys................................... 29

4

1. Įvadas

Kaip nurodyta Techninėje specifikacijoje, šioje ataskaitoje yra pateiktas užsienio kalbos

brandos egzamino, per kurį tikrinamos trys kalbinės mokinių veiklos sritys – sakytinio teksto

supratimas (klausymas), rašytinio teksto supratimas (skaitymas) ir rašytinio teksto kūrimas

(rašymas) – bei sakytinės sąveikos ir raiškos (kalbėjimo) tikrinimo pagal Užsienio kalbos

įskaitos programą vertinimas.

Vertinimo objektas:

1. Bendrojo užsienio kalbos brandos egzamino modelio sukūrimas ir jo turinio, įgyvendinimo,

vertinimo ir rezultatų principų suderinamumas tarpusavyje ir atitiktis Bendrųjų Europos kalbų

mokymo, mokymosi ir vertinimo metmenų (angl. Common European Framework of Reference

for Languages; toliau tekste – BEKM) nuostatoms.

2. Bandomųjų testų ir jų atitikties BEKM apibrėžtiems B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygiams

vertinimas.

3. Statistinės užsienio kalbos brandos egzamino bandomosios užduoties atlikimo rezultatų

analizės ir jos parametrų tinkamumo (nustatant BEKM B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius)

vertinimas.

Vertinami buvo anglų ir rusų kalbų testai. Prancūzų ir vokiečių kalbos į šį etapą nėra

įtrauktos. Ataskaitoje pateikėme bendrąsias pastabas ir neapsiribojome tik BEKM vertinimo

aspektais, bet aprėpėme kalbos mokėjimo vertinimą apskritai. Rėmėmės mums pateiktais

dokumentais.

Visų pirma pateikėme bendrąsias pastabas apie siūlomą bendrąjį modelį, išskirdami kelis

svarbius klausimus (žr. 2 skyrių).

Tada įvertinome testo struktūrą ir jo vykdymą bandomajame tyrime. Šioje dalyje aptarėme

užduočių tipus, bandomųjų testų ypatybes ir kai kuriuos analizės rezultatus (žr. 3, 4 ir 5

skyrius).

Galiausiai išsamiau pakomentavome pateiktus dokumentus. Paminėjome ne visus dokumentų

skyrius: dėmesį sutelkėme tik į tuos klausimus, kuriuos laikome svarbiais (žr. 6 skyrių).

2. Bendrasis vertinimas

Laužtiniuose skliaustuose parašyti skaičiai yra nuorodos į pastabas, pateiktas 6 skyriaus

pastraipose, kuriose pateikti dokumentai yra aptarti išsamiau.

2.1. Bendrosios pastabos

Modelis atspindi aiškią politiką, orientuotą į kalbų mokymosi rezultatų gerinimą, ir pabrėžia

komunikacinių kalbinių gebėjimų svarbą. Modelyje pripažįstama, kad siekiant apibrėžti kalbų

mokymo metodus ir kryptį labai svarbus vaidmuo tenka egzaminams. Egzamino rezultatų

įvertinimas pagal BEKM yra puikus būdas patikrinti egzamino veiksmingumą pagal nustatytus

kriterijus, o pagal tokio įvertinimo išvadas mokiniai, mokytojai ir tiesioginiai vartotojai gali

spręsti apie kalbos mokymosi rezultatus. Tai turėtų stiprinti motyvaciją ir skatinti daryti pažangą.

5

2.2. Validumas

Patikimumo modelis, kurį aptarsime šioje ataskaitoje, yra paremtas BEKM siūlomu

socialiniu ir kognityviu kalbos vartojimo ir mokymosi modeliu, kuris galėtų būti apibūdinamas

taip:

„<...> tai veiksmai, atliekami asmenų, kurie, kaip individai ir socialinės veiklos subjektai,

plečia savo kompetencijų – ir bendrųjų, ir ypač komunikacinių kalbinių – diapazoną. Įvairiuose

kontekstuose, esant įvairioms sąlygoms ir apribojimams, jie pasikliauja turimomis

kompetencijomis, kad atliktų kalbinę veiklą, apimančią tekstų, susijusių su tam tikrų sričių

temomis, produkavimo ir (arba) supratimo kalbinius procesus, suaktyvindami tuos veiklos

būdus, kurie atrodo tinkamiausi užduotims atlikti. Šie veiksmai komunikacijos akto dalyvių yra

atidžiai stebimi, ir tai leidžia įtvirtinti arba keisti savo kompetencijas.“

(Europos Taryba 2001:9, pasviruoju šriftu pažymėta originale)

Šį modelį šiek tiek patobulino Cyrilas Weiras (2005), išskirdamas tokius patikimumo

aspektus: kontekstinį, kognityvų, vertinimo balais, pasekmės ir pagrįstą kriterijais (žr. 1 schemą).

1 schema. Socialinis ir kognityvus modelis

2.2.1. Kognityvus validumas

Tai kompetencijos modelis, kuris kuriamas kiekvienam gebėjimui atskirai, pavyzdžiui,

įvertinama, kokie pažintiniai procesai pasitelkiami skaitymui ir kaip tokie procesai kinta ugdant

skaitymo gebėjimus? Modelis turi būti orientuojamas į konkrečius testuojamos mokinių grupės

poreikius.

BEKM įtvirtintas bendrasis modelis yra patikimas, tačiau patartume vertinant susijusius

pažintinius procesus neapsiriboti vien tik aiškinamųjų aptarčių skalėmis.

Testuojamasis asmuo

Kognityvus validumas Kontekstinis validumas

Atsakymas

Vertinimo balais

validumas

Balas / pažymys

Pasekmės validumas Kriterijais pagrįstas validumas

6

Aptartys iliustruoja rezultatus, t. y. svarbiausią jų tikslą. Todėl BEKM yra kritikuojami dėl per

mažai skiriamo dėmesio pažintiniams procesams.

Rekomenduotina literatūra būtų trys tomai Kembridžo anglų kalbos studijų iš kalbos

egzaminų serijos, kuriuose rasite išsamiai išnagrinėtas gebėjimų sąvokas (konstruktus), kaip

apibrėžta Kembridžo anglų kalbos egzaminuose pagal įvairius BEKM lygius: L. Taylor (2011,

kalbėjimas), H. Khalifa ir C. Weiras (2009, skaitymas), S. Shawas ir C. Weiras (2007, rašymas).

Šie tomai pagrįsti C. Weiro validumo modeliu, taip pat juose rasite naudingos išsamios

informacijos, kuri nėra pateikta BEKM. Žr. 6 skyriaus [12–13] pastraipas.

2.2.2. Kontekstinis validumas

Kontekstinis validumas yra susijęs su testų medžiaga. Kiekvienam gebėjimui įvertinti būtina

turėti metodą, kaip patikrinti užduočių tipą, siekiant užtikrinti, kad šios užduotys sužadintų tuos

pačius pažintinius procesus, kokius sužadintų realiame gyvenime atliekamos užduotys. Jeigu tai

pasiekiama, tada išmokti kalbą, kaip numatyta programoje, išliks geriausias būdas egzaminui

išlaikyti, o pats egzaminas taps teigiama paskata mokytis. Svarbu, kad kalbos testai kuo geriau

atspindėtų komunikacinius gebėjimus, kuriems įvertinti jie yra skirti. Egzaminui pasiruošti

visada reikia įdėti daugiau ar mažiau pastangų, taigi nereikėtų visko sugadinti paprasčiausiai

išmokant mokinius egzamino išlaikymo technikos.

Apskritai manome, kad bendrajame modelyje naudojami užduočių tipai yra tinkami ir turėtų

padėti įvertinti rūpimus pažintinius aspektus. Tačiau analizė atskleidė, kad užduočių punktai yra

nevienodo sudėtingumo. Užduočių, skirtų įvertinti B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygių žinias, seka

pagal sudėtingumą nėra aiški. Ypač nevienodos pasirodė B2 lygio užduotys.

Taigi mūsų rekomendacijos šioje srityje būtų daugiausia susijusios su B2 lygio užduočių

sudėtingumu. Visų pirma užduoties sudėtingumas priklauso nuo jos teksto sudėtingumo, taip pat

priklauso ir nuo pažintinių procesų, reikalingų užduoties punktams įveikti, sudėtingumo. Labai

svarbu, kad tiek teksto, tiek pažintinių procesų sudėtingumas atitiktų tikslinį lygį. Tačiau

B2 lygio tekstą pasirinkti yra paprasčiau, negu suformuluoti B2 lygio punktus. Kaip matysime

bandomųjų testų vertinime (žr. 6 skyrių), dėl atskirų užduočių punktų dažnai kyla sunkumų, nes

jie tampa arba pernelyg lengvi, arba per sunkūs.

Šioje srityje rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

1. Per sunkios B2 lygio skaitymo ir klausymo užduotys. Reikėtų atkreipti dėmesį į teksto

sudėtingumą ir B2 lygio pažintinius procesus, reikalingus šios užduoties punktams įveikti.

2. Bendras tekstų ilgis (panašu, kad bandomieji testai viršija rekomendacijas) [9].

2.2.3. Vertinimo balais validumas

Tai susiję su visais įvertinimo pažymiu, įvertinimo balais ir pažymių apdorojimo aspektais,

taip pat ir su psichometriniais užduočių rodikliais. Šioje srityje patikimumas yra itin svarbus

dalykas.

7

Čia susirūpinimą kelia vertinimo skalių naudingumas: siūlomi variantai atrodo gana

sudėtingi. Rekomenduotume pasinaudoti BEKM 3 lentele „Bendrieji atskaitos lygiai: kokybiniai

kalbėjimo aspektai“ ir apsvarstyti, kurie kriterijai (aprėptis, taisyklingumas, laisvumas, sąveika ir

rišlumas), geriausiai apibrėžia reikiamą lygį. Juk kriterijai turi nevienodą svorį, apibrėžiant

skirtingus lygius.

Kitaip tariant, naudingesnė būtų tokia vertinimo skalė, kuri būtų orientuota į svarbiausius

kiekvieno lygio aspektus. Pastebėsite, kad BEKM 3 lentelėje kriterijus „aprėptis“ užima ypatingą

vietą: tai kriterijus, apibrėžiantis komunikacinės užduoties sudėtingumo laipsnį, taigi jis

apibrėžia sklandumo, tikslumo, rišlumo ir kt. laipsnį, kurį mokinys geba parodyti. Be to, reikėtų

atkreipti dėmesį į atsvarą tarp kriterijų. Mokinys, kuriam sklandžiai sekasi kalbėti, gali padaryti

daugiau klaidų ir pan. Šiuos dalykus privalu turėti omenyje renkantis metodą, pagal kurį bus

rengiamos kalbėjimo užduotys ir vertinimo skalės bei bus mokomasi jas naudoti.


1. Testo užduočių sunkumas. Nors konkretų kalbos mokėjimo lygį (tarkime, B2) galima įvertinti

pagal sunkesnes arba lengvesnes užduotis, yra tam tikra riba, kurią peržengus šių užduočių

atsakymais vargu ar galima patikimai remtis. Analizė atskleidė, kad B1 ir B2 užduočių sunkumas

ne visais atvejais buvo pasirinktas tinkamai, o užduočių punktai nėra tokie, kokie turėtų būti.

Pasirenkant punkto sudėtingumą, svarbu atsižvelgti į vertinamą gebėjimą, o ne tiesiog žiūrėti,

kad užduotis būtų tam tikro tipo ar pobūdžio.

2. Vertinimas balais (ypač rašymo ir skaitymo gebėjimų). Apskritai visos užduotys turi būti

vienodai svarbios. Išskirdami kurią nors užduotį iš kitų, sumažiname kitų užduočių indėlį, t. y.

sumažiname patikimumą. Testai yra grindžiami principu, kad gabesni kandidatai surenka

daugiau balų. Siūlomoje rašymo gebėjimų vertinimo sistemoje didesnė reikšmė teikiama B2

lygio užduotims negu B1 lygio užduotims. Taip neturėtų būti, netgi dar daugiau – tai trukdo

tinkamai interpretuoti balus. Dar žr. 6 skyriaus [3], [6] ir [42–43] pastraipas.

3. Vertinimo skalių naudingumas. Iš esmės vertinimo skalės atrodo gana sudėtingos [17; 18],

[30; 33], [38; 39].

4. Skaitymo ir klausymo užduočių atvirojo tipo klausimai. Ar jie tikrai padeda pagerinti

pagrįstumą ir patikimumą [8]?

5. Kalbinių (formos) ir komunikacinių gebėjimų bei turinio lyginamasis svoris rašymo testuose.

Manome, kad kalbai skiriama per daug reikšmės, be to, šiame skyriuje sunku aiškiai išskirti

kriterijus [10–11].

6. Balų sumavimas. Susidaro įspūdis, kad testo dalies balams (t. y. kiekvieno gebėjimo balams)

susumuoti, kad būtų apskaičiuotas galutinis balų skaičius ir parašytas įvertinimas

(išlaikyta / neišlaikyta arba pasiektas B1 / B2 lygis), buvo pasirinktos išlaikymo ribos, t. y.

minimalus įvertinimas už kiekvieną skyrių. Toks modelis labai sumažintų įvertinimo

patikimumą, todėl jo tikrai nerekomenduotume rinktis. Didžiausią patikimumą užtikrintumėte

tada, kai kiekvienas užduoties punktas vienodai prisidėtų prie bendro balų skaičiaus. Be to,

išlaikymo ribos modelis gerokai pasunkintų egzaminą [46–51].

8

2.3. Rezultatų pateikimas

Siūlomas rezultatų pateikimo modelis, kaip matyti, yra dvejopas: norminis ir kriterinis.

Pateikti egzamino rezultatus pagal kriterijais pagrįstą sistemą (kaip BEKM) yra geras

sprendimas, kuris turėtų teigiamai paveikti kalbos mokymąsi. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad gali

būti labai sunku deramai įvertinti naudingus kalbos mokymosi rezultatus tais atvejais, kai

mokykliniai egzaminai turi poveikį būsimai mokinių pažangai ir kai norminis atskaitos taškas iš

tikrųjų būtų kur kas tinkamesnis. Gali prireikti įdėti nemažai pastangų, siekiant užtikrinti, kad

rezultatai pagal norminį vertinimą neatitrauktų dėmesio nuo kriterijais pagrįsto aiškinimo. Labai

svarbu, kad tiesioginiai vartotojai, kurie naudosis rezultatais (pavyzdžiui, darbdaviai), deramai

įvertintų ir pastarąjį aspektą.

2.4. Standartų rengimas ir priežiūra, išorinis rezultatų pagrindimas

Standartų rengimas ir jų išorinis pagrindimas yra susijęs su kriterijais pagrįstu validumu

(žr. 1 paveikslėlį). Standartų rengimas yra sudėtingas dalykas ir vien tik komentaro, pateikto

Europos Tarybos nurodytame vadove, nors jis ir naudingas, nepakanka (Europos Taryba, 2009).

Dar skaitykite N. Joneso kritikos straipsnį (2009). Lietuvos atveju pagrindinė problema yra noras

parodyti standartų palyginamumą pagal testuojamas kalbas remiantis bendruoju modeliu. Vadove

kalbų palyginamumas nėra išsamiai išnagrinėtas.

Yra dar kitas vadovas – Europos Tarybos „Kalbų testų rengimo ir egzaminavimo vadovas“

(angl. Manual for language test development and examining), kurį parengė ALTE (Europos

Taryba, 2011). Šiame vadove standartų rengimas ir tvarkymas yra įtrauktas į kūrimo ir veiklos

etapus, todėl šis vadovas yra puiki pagalbinė priemonė, papildanti standartų rengimo vadovą,

kuriame skatinama rinktis vieną standartų rengimo metodiką. Dar žr. papildomą vadovo

medžiagą, kurią rasite Europos Tarybos interneto svetainėje (North & Jones, 2009).

Parengus standartus būtina išlaikyti. Štai kodėl taip svarbu standartais remtis visuose veiklos

etapuose. Būtina naudoti punktų atsakymų modelį (angl. item response model). Pakartotino

standartų rengimo, kaip būdo vertinti egzaminą, reikėtų vengti.

6.4.1 punkte nurodytame dokumente tvirtinama, kad mažiausi reikalaujami balai B1 arba B2

lygiams pasiekti yra nustatomi iš anksto (žr. [26] pastraipą). Galbūt klaidingai supratome, bet,

esant tokiam apribojimui, kriterijais pagrįstus standartus pasiekti būtų beveik neįmanoma, nes

nebūtų galima užtikrinti testų (klausymo ir skaitymo) reikiamo sudėtingumo laipsnio (net ir

operatyviai naudojant punktų atsakymų modelį).

Standartų rengimo metodų yra ne vienas. Daugelis iš jų (pavyzdžiui, krepšelio (angl. basket)

metodas arba modifikuotas Ch. Angoffo metodas) priklauso nuo žmogaus nuomonės apie punktų

sudėtingumą. O žmogus, kaip rodo tyrimai, patikimai to įvertinti paprasčiausiai negali.

9

Vadove dar minimas žymelės (angl. bookmark) metodas ir šio metodo Cito variantas, kuriame

užduočių sudėtingumas, kaip įrodyta empiriniais tyrimais, vertinamas kaip turintis įtakos

sprendimų priėmimo procesui. Remiantis šiais metodais, iš vertintojų nesitikima, kad jie atliktų

tai, ko jie negali atlikti gerai. Jų užduotis yra labai supaprastinta (bet vis tiek nėra lengva).

Kadangi skaitymui ir klausymui reikėtų rinktis užduotimis pagrįstus metodus, tada žymelės

metodo Cito variantas mums šiuo atveju atrodytų tinkamiausias.

O kartu reikėtų siekti ir kito svarbaus tikslo – išorinio validumo nustatymo. Kaip įrodo

kitokios procedūros (ne testai), tinkamiausi metodai būtų tie, kuriais siekiama egzamino

rezultatus pagrįsti kandidatų kalbos mokėjimu. Iš tikrųjų standartų rengimo metodas, pagrįstas

vien tik mokytojo sprendimais, buvo gana sėkmingai taikomas kuriant Kalbų vertinimo sistemą

(angl. Asset Languages) (Jones, Ashton & Walker, 2010).

Suprantame, kad Lietuvos mokyklose išankstinis testavimas šiuo metu nėra taikomas kaip

praktinė egzaminavimo veikla, tačiau pateiktuose dokumentuose paprastai ieškome nuorodų į

išankstinį testavimą [56].

Užduočių banko modelis dažnai atmetamas kaip netinkamas mokykliniams egzaminams, nes

suprantama, kad išankstinį testavimą atlikti sudėtinga. Tačiau išankstinis testavimas šiam

modeliui daugiau ar mažiau yra būtinas, nes užduotis reikia patikrinti (nustatyti empirinį jų

sudėtingumą), kad kandidatų balus būtų galima interpretuoti pagal nustatytą vertinimo skalę.

Pasirinkus tokius standartus kaip BEKM lygiai ir tinkamą vertinimo skalę, galima juos drąsiai

taikyti visuose veiklos etapuose.


1. Ieškoti metodų strateginėms išankstinio testavimo problemoms spręsti, kartu užtikrinant

reikiamą patikimumą. Rekomenduotume tai įtraukti į tolesnę diskusiją, o mes galėtume jums

padėti.

2. Anglų kalbos srityje galima atlikti lyginamąjį tyrimą, kurį padėtų atlikti Cambridge English

Language Assessment [57].

3. Testų ir užduočių tipų vertinimas

Šiame skyriuje įvertinsime testų ir užduočių tipus ir pakomentuosime konkrečius užduočių

aspektus pagal atskirus gebėjimus. Pastaba: šis skyrius pagrįstas medžiaga anglų kalba. Kadangi

mūsų rusų kalbos konsultantė užduočių tipo vertinimą sujungė su bandomosios medžiagos

vertinimu, abu jos komentarus pateikėme 4.2 skyriuje.

3.1. Skaitymas

3.1.1. Tekstų tinkamumas

Kalbant apie turinį, stilių ir leksiką, tekstai atitinka BEKM apibrėžtus kalbos mokėjimo

lygius. Atlikus apytikrį palyginimą su panašaus lygio Kembridžo anglų kalbos egzaminais,

galima daryti išvadą, kad vertinant pagal žodžių ir minučių santykį brandos egzamino tekstai yra

ilgesni ir sunkesni.

10

1 lentelė. Skaitymo tempas: apytikris palyginimas su Kembridžo anglų kalbos egzaminais

Skyrius Apytikslis

žodžių

skaičius

Apytikslis

minučių

skaičius

Žodžių

per

minutę

Brandos

egzaminas

B1 1 000

B2 1 800

Iš viso 2 800 70 40

Kembridžo anglų

kalbos egzaminas

PET 1 000 45

FCE 2 500 60

Iš viso 3 500 105 33

Iš 1 lentelės matome, kad brandos egzamine reikalaujamas skaitymo tempas yra maždaug

20 procentų greitesnis. Ypač sunkus turėtų būti B1 lygis.

3.1.2. Skaitymas: pirmoji dalis

Užduotis gera. Mokiniai turi perskaityti ilgoką tekstą ir apibendrinti svarbiausius dalykus.

3.1.3. Skaitymas: antroji dalis

Užduotis reikalauja, kad mokiniai perskaitytų trumpą tekstą ir tuščiuose laukeliuose įrašytų

žodžius, pasirinktus iš sąrašo. Panaši užduotis naudojama ir per Kembridžo stojamąjį anglų

kalbos egzaminą (B1), per kurį mokiniai turi atlikti ir skaitymo, ir rašymo užduotis. Regis, čia

tikrinamos pasyviosios leksikos ir gramatikos žinios, kurios labiau tiktų rašymui, o ne skaitymui.

Neaiškus šio skaitymo pratimo komunikacinis tikslas. Be to, žodžių išdėstymas šiek tiek

painokas.

3.1.4. Skaitymas: trečioji dalis

Užduotis gera, susijusi su teksto rišlumu: mokiniai turi įrašyti duotus sakinius į trūkstamas

teksto vietas. Dėl punktų skaičiaus (iš viso jų yra aštuoni) užduotis tampa sunkesnė ne tiek dėl

skaitymo, kiek dėl trumpalaikės atminties: mokinys turi atsiminti kiekvieno tuščio laukelio

kontekstą ir patikrinti gana ilgą sakinių sąrašą, ieškodamas pagal kontekstą tinkamo sakinio.

3.1.5. Skaitymas: ketvirtoji dalis

Užduotis gera. Mokiniai turi perskaityti ir suprasti ilgą tekstą. B dalyje mokiniai turi įrašyti

žodį, pasirinktą iš atsakymo be konteksto. Taip patikrinama, kaip jie geba suprasti nežinomus

teksto žodžius. C dalyje mokiniai į kiekvieną klausimą turi atsakyti „visu sakiniu“.

Nors suvokimo gebėjimų (skaitymo ir rašymo) tikrinimo testuose tinka naudoti užduotis, į

kurias atsakymus kandidatams reikia sugalvoti patiems (taigi parodyti supratimą, užuot

pasirinkus atsakymą iš pateikto sąrašo), šis pasirinkimas turi ir trūkumų: prastesnis tikrinamo

gebėjimo aiškumas, didesni pažinimo reikalavimai kandidatui ir galimos vertintojo patikimumo

problemos. Statistiniai duomenys apie užduoties punktų rezultatyvumą gali parodyti, ar šios

užduotys atlieka savo funkciją (žr. 5 skyrių).

11

3.2. Klausymas

3.2.1. Tekstų tinkamumas

Kalbant apie turinį, stilių ir leksiką, tekstai atitinka BEKM lygius. Palyginimas atskleidė,

kad, atsižvelgiant į bendrą trukmę ir klausimų skaičių per minutę, brandos egzamino tekstai

tiksliai atitinka Kembridžo anglų kalbos B2 lygio egzaminą, taigi šiuo požiūriu yra panašaus

sudėtingumo. Užduočių formuluotės aiškios, pasirengimo laikas irgi tinkamas. Forma taip pat

labai panaši į šio tipo užduotis, naudojamas Kembridžo anglų kalbos egzamine, ir turėtų tikti

šiam lygiui.

3.2.2. Klausymas: pirmoji dalis

Šią dalį sudaro dviejų asmenų dialogai įvairiose situacijose. Tai gera užduotis, padedanti

patikrinti, ar kandidatai suprato pagrindinę kiekvieno dialogo mintį.

3.2.3. Klausymas: antroji dalis

Šioje užduotyje kandidatai turi užpildyti tuščius laukelius, įrašydami kiekviename iš jų po

vieną žodį (nors užduoties formuluotėje to nėra aiškiai pasakyta). Ši užduotis padeda patikrinti

gebėjimą įsidėmėti smulkmenas. Tačiau yra tikimybė, kad tai tebus paprasčiausias tinkamo

žodžio suradimo pratimas.

3.2.4. Klausymas: trečioji dalis

Mokiniai išklauso ilgą ištrauką. Kiekvienas užduoties punktas atitinka tam tikrą ištraukos

skyrių, pažymėtą tam tikru numeriu. Mokiniai turi surasti, kurio užduoties punkto numeris

atitinka teiginį, apibūdinantį pagrindinę skyriaus mintį. Atliekant šią užduotį, kognityvus krūvis

iš dalies priklauso nuo teksto sekimo ir įvairių variantų įsiminimo. Ko gero, čia svarbiausia skirti

tiek laiko, kiek reikėtų šiems variantams atidžiai perskaityti prieš teksto išklausymą.

3.2.5. Klausymas: ketvirtoji dalis

Mokiniai išklauso ilgą ištrauką ir turi užpildyti pateiktą formą, įrašydami į tuščius laukelius

reikiamus žodžius. Atliekant šią užduotį, kognityvus krūvis iš dalies priklauso nuo teksto sekimo

ir įvairių variantų įsiminimo, kad paskui būtų galima į tuščius laukelius įrašyti reikiamus žodžius

iš ištraukos.

3.3. Rašymas

Siūlomos B1 ir B2 lygių užduotys yra visiškai tinkamos. Temos aktualios, nors kai kurios iš

jų yra gana paprastos B1 lygiui, pavyzdžiui, „Šiuolaikinė žiniasklaida“ (televizija, radijas,

spauda, reklama, internetas); „Pasaulis šiandien“ (kasdieniai įvykiai, dabartinės problemos);

„Kultūra, menas“ (kinas, teatras, muzika, vaizduojamasis menas, architektūra, grožinė literatūra,

festivaliai, kultūriniai renginiai, papročiai ir tradicijos).

3.4. Kalbėjimas

Pastebėjome, kad kalbėjimo užduotys nėra susietos su konkrečiu lygiu: mokiniai gali pasiekti

tik B1 lygį, o gali perkopti ir į B2 lygį. Monologų ir dialogų temos, iliustruotos pateiktuose

pavyzdžiuose (žr. 6.3 skyrių), yra geros ir mokiniams svarbios, tačiau B1 lygio mokiniams gali

būti gana sunkokos.

12

4. Bandomasis testas: užduočių vertinimas

Šiame skyriuje įvertinsime užduočių tipus ir pakomentuosime konkrečius mums pateiktos

bandomojo testo medžiagos aspektus.

4.1. Anglų kalba

4.1.1. Skaitymas anglų kalba

4.1.1.1. Pirmoji dalis

Užduoties 1 ir 3 punktai yra vieni sudėtingesnių šiame teste, todėl ši užduotis yra sunkesnė

negu turėtų būti. Vertinant pagal B1 lygį, tekstas yra ilgokas, o klausimai, nors ir geri, reikalauja

nuodugniai paaiškinti gana ilgas pastraipas.

4 punktas yra lengviausias, tikriausiai dėl to, kad tai paskutinis sakinys („When a child is

found misbehaving, people ask him, „Is this what your teacher teaches you at school?“), kuriam

labai lengva rasti atitikmenį („School teaches correct behaviour.“).

4.1.1.2. Antroji dalis

Užduotys, reikalaujančios užpildyti tuščius laukelius, labai nevienodos:

• 6 punktas gana lengvas, nes reikia įrašyti būdvardį, o sąraše yra tik du būdvardžiai.

• 5 punktas atrodo kaip dvigubas raktažodis: order, content.

• 11 punktas (blooming [digital] garden) painus, tikriausiai dėl keisto žodžių „skaitmeninis“ ir

„sodas“ junginio.

• 12 punktas labai lengvas, nes jame reikia įrašyti prieveiksmį, o jis sąraše tik vienas.

4.1.1.3. Trečioji dalis

Užduoties punktų analizė parodė, kad ši užduotis nelabai aiški, palyginti su kitomis, be to,

jos punktai yra nevienodo sudėtingumo.

4.1.1.4. Ketvirtoji dalis

Trys šios užduoties dalys veikiausiai turėjo būti viena už kitą sudėtingesnės. Jas išanalizavus

paaiškėjo, kad klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais – lengviausi, tada būtų klausimai su

vieno žodžio atvirojo tipo atsakymais, o galiausiai – klausimai su viso sakinio atvirojo tipo

atsakymais. Ar ši užduotis tikrai padeda įvertinti gerėjančią skaitymo kompetenciją, ar tėra

paprastas manipuliavimas punktų sudėtingumu, pasinaudojant duotais atsakymais, iš dalies

patikrinant ir rašymo kompetenciją?

Nesame tikri, kad šios užduoties antroji dalis padeda aukštu lygiu (teksto lygiu) patikrinti

skaitymo gebėjimus, priešingai, ši dalis, regis, yra sunki dėl pasirinkto punktų formato.

4.1.2. Klausymas anglų kalba


Trys iš keturių šios dalies punktų yra gana lengvi, ko gero, pernelyg lengvi šiai mokinių

grupei. Ketvirtas punktas yra sunkus, ir tai gali būti susiję (arba ne) su faktu, kad užduoties

formuluotėje klaidingai klausiama vyro nuomonės, nors turėtų būti klausiama moters nuomonės.

Be to, ir analizė rodo, kad punktas prastai vertina gebėjimą.

13


Punktai yra labai nevienodo sudėtingumo, ir panašu, kad tie, kurie yra sudėtingesni, negu

turėtų būti, yra netinkami (būtent gabesni mokiniai juos suprato klaidingai). Šios užduoties

atlikimas primena tinkamų žodžių paiešką, t. y. beveik nereikalauja teksto supratimo. Kai kurie

leksiniai teksto elementai yra gana reti: cinnamon, yeast, pinch of salt, well in the centre, stir

until combined.


Šios tikslinės B2 užduoties tekstas yra gana sunkus, o kad jį būtų lengviau suprasti, jis

skaitomas gana lėtai ir aiškiai, t. y. užduotis primena balsu skaitomą rašytinį tekstą. Tai nebūtinai

blogas pasirinkimas, tačiau tai yra užduotis, tikrinanti tam tikrą klausymo gebėjimą. Statistika

rodo, kad šiame klausymo teste ši užduotis, ko gero, yra aiškiausia. Galbūt dėl to, kad daugelis

užduoties punktų yra gana lengvi, t. y. ne per sunkūs. Tačiau tikriausiai todėl, kad į šios

užduoties klausimus galima atsakyti iš bendro išprusimo, ji iš tikrųjų nepadeda įvertinti

klausymo gebėjimų. O sunkiausias punktas taip pat yra netinkamas.


Ketvirtojoje dalyje mokiniai turi parašyti žodį tiksliai taip, kaip girdi. Ir vėlgi tai yra lėtai ir

labai aiškiai skaitomas rašytinis tekstas. Analizė parodė, kad 47 ir 49 punktai yra gerokai per

sunkūs. Apskritai šios užduoties punktų sudėtingumas, regis, labai priklauso nuo punkto

formuluotės ir atsakymų formos, t. y. užduoties sudėtingumas nėra susijęs su tikrinamu

gebėjimu. Iš pažiūros tai yra sunkus pratimas, nes kai skaitai parašytą sakinį, o jis neatitinka

pasakyto sakinio, tada dėmesys sutelkiamas ne tik į sakinio išklausymą, bet ir į kito teksto

skaitymą. Užduotis reikalauja atpažinti žodį panašiame, bet kitaip suformuluotame sakinyje.

Rekomenduojame atidžiai patikrinti šį testą. Pavyzdžiui, paimkime šį punktą: „In 2011 heavy

rains caused tremendous (45) ________________ in Brazil.“ Teisingą atsakymą – landslides –

galima būtų pakritikuoti, nes žodžių junginys tremendous landslides mums atrodo nelabai

tinkamas. Užduočių punktų rengėjams patartume reguliariai tikrinti žodžių junginių tinkamumą,

pavyzdžiui, laisvai prieinamoje duomenų bazėje, tokioje kaip Britų nacionalinio tekstyno (angl.

British National Corpus) interneto svetainė, kurios adresą rasite literatūros sąraše.

4.1.3. Rašymas anglų kalba

Žr. pastabas 3.3 punkte.

4.1.4. Kalbėjimas anglų kalba

Žr. pastabas 3.4 punkte.

4.2. Rusų kalba

4.2.1. Skaitymas rusų kalba

Apie skaitymo ir klausymo gebėjimų tikrinimo testus pasakytina tai, kad jie nėra angliškų

testų variantai rusų kalba. Žinoma, gerai, kad jie yra tokio paties formato kaip ir kitų kalbų testai,

bet tekstai yra skirtingi.

Visi tekstai rusų kalba įdomūs ir kandidatams aktualūs. Jie apima įvairiausias temas: turizmą,

lėlių muziejų, reklamuotojų veiklos būdus, Arkties taršą.

14


Pirmoji skaitymo užduotis reikalauja, kad kandidatai perskaitytų penkis tekstus (vienas iš jų

yra pavyzdys) ir kiekvienam išrinktų tinkamiausią pavadinimą iš pateiktų šešių variantų. Ši

užduotis gali nuvilti kandidatus, nes reikia perskaityti gana sudėtingą puslapio apimties tekstą,

bet už teisingus atsakymus galima iš viso surinkti tik keturis balus.

Užduotis atrodo gana lengva, nes pasiūlyti pavadinimai, kaip teisingi atsakymai, nėra tikėtini.

Yra aišku, kurie pavadinimai kuriam tekstui priklauso.

Pateikti žodžiai-užuominos taip pat padeda kandidatams teisingai atsakyti į klausimą,

pernelyg nesigilinant į tekstą. Pirmame tekste žodis комфортное yra parašytas pirmoje eilutėje

ir iš karto duoda skaitytojui užuominą į trečiąjį ir ketvirtąjį pavadinimus. Trečiajame tekste ir jį

atitinkančiame pavadinime yra tas pats žodis вдали. Lygiai taip pat žodis услуги randamas

ketvirtajame pavadinime, taip pat šiuo žodžiu pradedamas paskutinis tekstas, nors mokiniai bent

jau turėtų atpažinti, kad žodis служба turi tą pačią šaknį.

Šios užduoties mokinių rezultatus apibendrinantys statistiniai duomenys yra geri, kiek tai

susiję su punktų skiriamąja geba. Tačiau visi punktai gana lengvi.

Mokiniams perpratus testo formatą, vertėtų pasirūpinti, kad pavadinimai būtų šiek tiek

klaidinantys ir kad mokiniai privalėtų suprasti parafrazes, o ne tiesiog surasti tinkamą žodį, kad

teisingai atsakytų į klausimą.


Antrojoje užduotyje kandidatai turi užpildyti tekste aštuonis tuščius laukelius, išrinkdami

atitinkamus žodžius iš dešimties žodžių sąrašo. Atlikti tokią užduotį rusų kalbos teste visai kas

kita, negu tai reikėtų padaryti anglų kalbos teste, nes sąraše pateiktų žodžių galūnės iš karto

pasako, kuris žodis yra daiktavardis, kuris – veiksmažodis, o kuris – būdvardis. Būdvardžio ir

daiktavardžio galūnės taip pat parodo ir šių žodžių linksnius. Tai reiškia, kad nusprendžiant, kurį

žodį įrašyti į laukelį, tam tikrus žodžius galima iš karto atmesti, nes netinkama jų gramatinė

forma ir skaitytojui netgi nebūtina žinoti jų reikšmės. O anglų kalboje žodžiai taip akivaizdžiai

neparodo, kokiai kalbos daliai jie priskirtini. Iš tikrųjų yra daugybė angliškų žodžių, kurių

kiekvienas gali būti ir būdvardis, ir daiktavardis, ir veiksmažodis, o šių skirtingų kalbos dalių

formos niekuo nesiskirs. Rusų kalbos testą atliekantys mokiniai bent jau turėtų suprasti pateiktą

tekstą, kad žinotų, kokią kalbos dalį ar daiktavardžio ir (arba) būdvardžio formą reikia įrašyti į

tuščią laukelį, kad užduotis būtų atlikta teisingai, tačiau veikiausiai tai nebus lygiai tokia pat

sudėtinga užduotis, kokia būtų nelinksniuojamos kalbos (pavyzdžiui, anglų) teste.

Jeigu kandidatai geba pasirinkti, kuriuos žodžius įrašyti tuščiuose laukeliuose pagal tai,

kokiai kalbos daliai jie priskiriami, vadinasi, jie moka tinkamai pasirinkti iš šių dalykų:

15

5 – vienas vienaskaitos kilmininko linksnio daiktavardis;

6 – du vienaskaitos trečiojo asmens veiksmažodžiai;

7 – trys daugiskaitos būdvardžiai;

8 – trys daugiskaitos būdvardžiai;

9 – vienas daugiskaitos trečiojo asmens veiksmažodis;

10 – du vienaskaitos trečiojo asmens veiksmažodžiai;

11 – du daugiskaitos kilmininko linksnio daiktavardžiai;

12 – vienas vienaskaitos įnagininko linksnio daiktavardis.

Tikrai nenoriu nuvertinti šios užduoties. Norint nustatyti, kad 11 laukelyje reikia įrašyti

įnagininko linksnio daiktavardį, tikrai reikia gerų kalbos žinių, tačiau jeigu mokinys gerai

supranta pateiktą tekstą, kad tai suvoktų, tada jam iš tikrųjų nebūtina žinoti, ką reiškia žodis

изучением, kad gautų gerą pažymį. Ir vėlgi, kai mokiniai geriau susipažins su šio tipo

užduotimis, taps dar svarbiau pasirūpinti, kad kiekvienas punktas būtų šiek tiek klaidinantis. Tam

būtų galima pamėginti įtraukti daugiau dviprasmiškų variantų, negu yra įtraukta į anglų kalbos

egzaminą.

Šioje užduotyje yra dar pora kitų trūkumų. Iš esmės į žodžių sąrašą nereikėtų įtraukti tų pačių

leksikos elementų, kurie jau yra tekste. Pavyzdžiui, į daugiskaitos būdvardžių sąrašą yra įtrauktas

žodis старинные. Tačiau šis žodis yra pačiame tekste (prieš pat 8 punktą, todėl 8 punkto

tikimybė atkrenta, o kitomis aplinkybėmis tai galėtų būti būtent šis punktas). Šis žodis

sutinkamas ir kitose teksto vietose, kaip ir žodis выставки, kuris irgi įtrauktas į žodžių sąrašą.

Kartais tikrai verta į sąrašą įtraukti žodį iš paties teksto, tačiau šiaip to geriau nedaryti, nes tai

bereikalinga užuomina kandidatams.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turbūt nieko stebėtina, kad ši užduotis pasirodė esanti

lengviausia visame rusų kalbos (skaitymo) teste, o 6 ir 8 punktai – ypač lengvi. 6 punktas galėjo

būti lengvas dėl to, kad tai paskutinis žodis po daiktavardžių frazės keturių žodžių sakinyje, todėl

aišku, kad tai turi būti veiksmažodis, o rinktis galima tik iš dviejų veiksmažodžių. 8 punktas yra

daugiskaitos būdvardis, rinktis galima iš trijų variantų, bet vienas atkrenta, nes prieš tuščią

laukelį ir taip yra dviejų žodžių junginys, o antrasis taip pat netinka, nes jis yra ankstesnio žodžio

sinonimas. Be to, 11 punktas nevisiškai aiškus. Priežastis nelabai suprantama, bet tikriausiai taip

yra dėl to, kad antrasis daugiskaitos kilmininko linksnio daiktavardis, kurį būtų galima įrašyti į

laukelį, turi aiškesnę daugiskaitos kilmininko linksnio galūnę ir todėl jį galėjo pasirinkti tie

mokiniai, kurie geriau išmanė gramatiką, nors ir nežinojo žodžio reikšmės, o kai kurie silpnesni

kandidatai teisingą atsakymą galėjo pasirinkti tiesiog atsitiktinai.


Trečioji testo užduotis reikalauja, kad mokiniai septyniose teksto vietose įrašytų trūkstamus

sakinius. Pateiktas vienas pavyzdys ir vienas klaidinantis sakinys. Kad galėtų sėkmingai įveikti

šią užduotį, kandidatai turi suprasti ilgo samprotavimo teksto turinį ir struktūrą.

Yra keletas būdų, kaip užduotį būtų galima padaryti nuoseklesnę.

16

Pirma, distraktorius yra susijęs su „про-потребители“ , kuris yra apibrėžtas ir pateiktas jau

pačioje teksto pabaigoje, todėl šis sakinys iš tikrųjų yra reikšmingas tik dviem paskutiniams

punktams. Būtų daug geriau, jeigu jis būtų pasitelkiamas visoje užduotyje.

Antra, žodžiai užuominos padeda kandidatams užpildyti keletą tuščių laukelių. Pavyzdžiui,

žodis „internetas“ pateiktas ir prieš pat 15 tuščią laukelį, ir iš karto po jo, todėl labai aiškiai

pastebimas sakinyje, kurį reikia įrašyti tame tuščiame laukelyje; tai neabejotinai iš dalies

paaiškina, kodėl šis punktas buvo vienas iš dviejų lengviausių šioje užduotyje. Pats lengviausias

punktas buvo 19. Čia vėlgi yra žodžio užuomina tarp изменятся (prieš pat tuščią laukelį) ir

меняется (pirmajame K varianto sakinyje), nors mokiniai šiaip jau turėtų pastebėti, kad šie du

žodžiai turi tą pačią šaknį.

Statistinės analizės duomenimis, 14 ir 17 punktų lengvumo rodiklis buvo mažiausias visame

teste. Atlikdama testą, aš taip pat klaidingai atsakiau į šiuos du punktus: maniau, kad И turėtų

būti 14 punkto atsakymas, o З – 17 punkto atsakymas, o ne atvirkščiai. Be to, nesu tikra, ar

raktažodis yra teisingas, nors rusų kalba man nėra gimtoji, todėl galiu ir suklysti. Tačiau jeigu

šioje vietoje yra klaida, ji turėtų didelę įtaką bendrai testo statistikai. Jeigu atsakymus supratau

klaidingai, tada šie du punktai tikrai yra pernelyg sunkūs, nes mano rusų kalbos (skaitymo)

žinios neabejotinai atitinka C lygį.

Trys šios užduoties punktai nelabai aiškūs, todėl galima manyti, kad silpnesni mokiniai

atsakymą galėjo suprasti teisingai, o stipresni – klaidingai. Tai 13, 17 ir 18 punktai, o 13 punktas

išsiskiria prasčiausia skiriamąja geba iš visų rusų kalbos testo punktų. Kalbant apie 13 punktą,

kadangi ankstesniame sakinyje pasakyta, kad reklamuotojai ieško naujų būdų savo produktams

reklamuoti, galimas daiktas, kad stipresni mokiniai galėjo pasirinkti vieną iš sakinio variantų,

kuriame minimas internetas. Arba jie galėjo nusižiūrėti žodį компании, esantį prieš tuščią laukelį

Д sakinyje. Nežinant, kuriuos atsakymus pasirinko gabesni mokiniai, negalima pasikliauti jokiais

šių rezultatų paaiškinimais, nors turiu įtarimų, kad daugelis mokinių pasirinko З, kaip ir aš

padariau atsakydama į 17 punkto klausimą.


Paskutinė skaitymo testo dalis sudaryta iš dviejų užduočių. Pirmąją užduotį sudaro trys

punktai su trimis pasirenkamaisiais atsakymais, o antrąją – aštuoni atvirojo tipo klausimai su

tuščiais laukeliais, kuriuose kandidatai turi įrašyti atsakymus.

Kandidatams tikrai reikia padirbėti atliekant šį skaitymo testą, todėl šiek tiek apmaudu, kad

vienuolika iš trisdešimties balų yra skiriama tik už vieną iš keturių testo tekstų, ypač dėl to, kad

sunkiausiam tekstui parinktos sudėtingiausios užduotys yra pateiktos pačioje įtempto darbo,

trunkančio 70 minučių, pabaigoje. Logika, kodėl sudėtingiausia užduotis pateikiama pačioje

pabaigoje, yra aiški, tačiau dėl to kyla pavojus, kad kandidatams neužteks laiko užduočiai

tinkamai atlikti ir taip bus prarasti vertingi balai. Jeigu aš ruoščiau kandidatus šiam testui,

patarčiau jiems užduotis atlikti tokia tvarka: 2, 3, 4, 1, nes jeigu pabaigoje tektų skubėti, tai

geriau paskubomis atlikti tas užduotis, už kurias duodama mažiau balų ir kurios yra lengvesnės.

17

Šio teksto klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais geri tuo, kad padeda įvertinti bendrą

kandidatų suvokimą apie tekstą, o atvirojo tipo klausimai reikalauja panagrinėti aspektus

išsamiau. Tačiau, regis, 20 ir 21 punktai iš dalies sutampa, nes 21 punkto formuluotė aiškiai

parodo, kad 20 punkto atsakymas yra A. 22 punkto atsakymas pasižymi tuo, kad skiriasi nuo kitų

variantų, nes yra vienintelis neigiamas atsakymas, o kiti du atsakymai yra tokios pačios

struktūros. Be to, 22 punkto atsakymas nėra aiškus iš teksto. Kalbama apie Rusijos Arktį, bet ar

iš teksto aišku, ar buvo imtasi priemonių kur nors kitur?

Kalbant apie rezultatus, iš statistinių duomenų matyti, kad kandidatams 20 ir 21 punktai buvo

labai lengvi, taigi jiems buvo visai nesunku suprasti visą teksto temą. 20 punktas pasižymėjo kur

kas prastesne skiriamąja geba, todėl stipresniems kandidatams atsakymas galėjo pasirodyti

pernelyg akivaizdus, kad tai būtų tiesa.

Nors atvirojo tipo klausimai vertingi tuo, kad leidžia vertintojams įvertinti tuos skaitymo

gebėjimų aspektus, kuriuos sunku patikrinti naudojant tik uždaro tipo klausimo punktus punktus,

tačiau su šio tipo užduotimis kyla nemažų problemų dėl vertinimo balais. 5 užduoties vertinimo

sistema susideda iš atsakymų į klausimus, bet nėra nurodyta alternatyvų ir nepasakyta, kokią

veiksmų laisvę turi vertintojai skirdami balus už šią užduotį. Visi mano atsakymai skyrėsi nuo

pateiktųjų vertinimo sistemoje, nors daugeliu atvejų, manau, mintis buvo ta pati.

Viskas būtų gerai, jeigu kandidatai gautų tikslesnes instrukcijas. Pavyzdžiui, būtų galima

nurodyti didžiausią galimą žodžių skaičių atsakymuose. Pagal punktyrinės linijos ilgį galima

spręsti, kokio ilgio turėtų būti atsakymas, bet iš tikrųjų 25, 27, 29 ir 30 punktų atsakymams,

užrašytiems ranka, prireiktų kur kas daugiau negu vienos eilutės. Būsimiems testams derėtų

parinkti tokius klausimus, kurie nereikalautų tokių ilgų atsakymų, kokių reikia atsakant į pirmiau

minėtus klausimus.

Kyla keletas problemų dėl konkrečių užduoties klausimų. Ypač nelengvas buvo 23 punktas.

Priežastis paprasčiausiai yra ta, kad į šį klausimą pateiktas atsakymas daugiau primena

bendrąsias žinias, o ne teiginį iš teksto. Jeigu nebūtų atsakymo į pavyzdyje pateiktą klausimą,

mokiniams galėtų kilti pagunda tiesiog parašyti: „Kadangi taip nusprendė Rusijos prezidentas.“

25–28 punktai buvo labai aiškūs, nors gana nelengvi, todėl peršasi išvada, kad kandidatai šioje

testo vietoje buvo priversti skubėti, todėl nepateikė atsakymų, kurie atspindėtų tikruosius jų

gebėjimus.

29 punktas buvo labai nelengvas. Tikriausiai todėl, kad kandidatai „pasiklydo“ tekste dėl to,

kad a) užduoties punktai neturi tokių aiškių užuominų, kokias galėtų turėti; ir b) 7 puslapio

pirmosios pastraipos užduotis, regis, liko neatsakyta. Kitaip tariant, kandidatai galėjo suabejoti,

ar suras atsakymą į šį klausimą, ir pritrūko tam laiko. Be to, 29 punkto atsakymas labai panašus į

30 punkto atsakymą, taigi kandidatai, kurie nusprendė pirma atsakyti į paprastesnį klausimą, o

tada pereiti prie sunkesnių klausimų, tikriausiai pagalvojo, kad negalėjo būti užduota pateikti

tokio panašaus atsakymo.

18

Kandidatams geriau sekėsi su paskutiniu testo punktu negu su 29 punktu (nors jis buvo gana

sunkus) veikiausiai dėl to, kad jie pagalvojo, jog paskutinis klausimas tikriausiai bus susijęs su

informacija, pateikta pačioje teksto pabaigoje.

4.2.2. Klausymas rusų kalba

Klausymo testų temos ir tekstai yra tinkami ir tikroviški, tokie, kokius kandidatai tikriausiai

girdėtų vartodami rusų kalbą darbe, mokydamiesi ar leisdami laisvalaikį. Šiuo požiūriu testas

puikiai atitinka BEKM tikslus.


Pirmoji užduotis – tai užduotis, sudaryta iš klausimų su trimis pasirenkamaisiais atsakymais

apie pokalbį tarp dviejų draugų, atsitiktinai susitikusių Maskvoje. Vienas iš trijų užduoties

punktų per lengvas, kad užduotis atitiktų šį lygį. Nieko keista, nes užuominos į atsakymus

pernelyg aiškios. 31 punkte, pavyzdžiui, nėra jokios užuominos, kuris iš klaidinančių variantų

galėtų būti teisingas. 33 punkte teisingas atsakymas [„Bolshoi“ teatras] yra paminėtas kelis

kartus, be to, žodis „Bolshoi“ yra paminėtas gatvės, kurioje įsikūręs vienas iš klaidinančių teatrų,

pavadinime, taigi įmanoma, kad kai kurie silpnesni kandidatai teisingą atsakymą galėjo pasirinkti

nepagrįstai. Be to, teisingas atsakymas paminėtas ir teksto dalyje, susijusioje su 34 punktu.

Panašiai ir 34 punkte, atsakymas „susitikti vėl“ ir žodis „susitikti“ arba „susitikimas“ dialoge

kartojamas keturis kartus, o klaidinančių elementų tekste iš viso nėra, nors atsakymų variantuose

jie labai įtikinami.

32 punktas nėra per daug lengvas, bet vis dėlto lengvokas; gerai ar blogai, bet jis netiktų

Kembridžo anglų kalbos teste, nes jis apima aritmetikos veiksmų atlikimo gebėjimus: kandidatai

turi pridėti „dvi dienas“, kurias Viktorija jau praleido Maskvoje, prie jai dar likusių „penkių

dienų“, kad apskaičiuotų, jog teisingas atsakymas yra toks, kad Viktorija į Maskvą atvyko

„savaitei“.


Antrojoje užduotyje reikia išklausyti keletą pranešimų, susijusių su kelione lėktuvu, taigi

užduotis labai tikroviška ir naudinga. Mokiniams, kurie jau yra keliavę Rusijos oro linijomis, šie

rusiški pranešimai veikiausiai bus girdėti ir visai nesudėtingi.

Tačiau užduotis pateikta gana painiai. 35–38 punktuose yra nurodytos skrydžio pranešimų

temos, kurioms kandidatai turi surasti atitikmenis tarp 1–4 numeriais pažymėtų pranešimų.

Logiškiau būtų 35–38 punktuose eilės tvarka išvardyti pranešimus, o tada sulyginti su atskiru

atsitiktine tvarka surašytų temų sąrašu (lygiai taip pat, kaip padaryta tolesnėje užduotyje). Panašu

į tai, kad užduotį sklandžiai įveikti iš dalies kliudo jos pateikimas.

19

Lengviausias šioje dalyje buvo 36 punktas, tikriausiai dėl to, kad jo tema šiek tiek kitokia –

įlaipinimas į lėktuvą. Yra daug užuominų į teisingą atsakymą.

Kiti punktai gana panašūs savo turiniu, nes juose visuose kalbama apie pirmąjį paraginimą

užimti vietas lėktuvo salone ir apie paskutinį paraginimą tai padaryti. Kitas punktas susijęs su

nusileidimu. Tačiau rusų kalboje žodis посадка reiškia ir įsėdimą į lėktuvą, ir nusileidimą, be to,

jis paminėtas rašytiniame tekste, susijusiame su visais trimis šiais punktais. Tai gali būti painu

kandidatams, jeigu lietuvių kalboje (kaip ir anglų) šioms sąvokoms vartojami skirtingi žodžiai.

35 punktas – vienintelis, kuriame kalbama apie paskutinį paraginimą sėsti į lėktuvą, –

pasirodė esąs silpniausias skiriamosios gebos prasme. Galėjo būti taip, kad net kai kurie stipresni

kandidatai sunkiau susidorojo su eliptinės struktūros užrašytais punktais negu su tekstu, kurį

reikėjo išklausyti.


Trečioji užduotis – tai įdomus tekstas, kurio pasakotojas išsako savo nuomonę apie įvairius

aplankytus Rusijos miestus. Kandidatai turi nurodyti, apie kuriuos penkis miestus jis kalbėjo.

Tarp atsakymų yra pateiktas vienas klaidinantis variantas.

Kiek tai susiję su punktų formuluote, ši užduotis turi vieną trūkumą: kandidatai į kai kuriuos

klausimus gali atsakyti iš bendro išprusimo. Pavyzdžiui, nesunku atsirinkti, kad Irkutskas

atitinka tą vienintelį atsakymą, kuriame paminėtas Sibiras. Be to, daug žinių apie Rusiją turintys

kandidatai iš karto supras, kad žodžiai „medinė architektūra“ yra susijusi su Archangelsku. Net

jeigu jie nežinos, kad Archangelskas yra medinės architektūros miestas, tereikės išgirsti žodį

„medinis“ ir jie jau supras, kuris atsakymas teisingas; ir neprireiks jokių išsamesnių žinių.

Klaidinantis atsakymo variantas labai taikliai nukreipia dėmesį nuo Sankt Peterburgo, bet

būtų dar geriau, jeigu tokių variantų būtų ir daugiau. Būtų idealu, jeigu kai kurie atsakymai

nukreiptų dėmesį ir nuo kitų punktų, o dabar to nėra.

Pažvelgus į tai, kaip mokiniams sekėsi atlikti šią užduotį, tampa akivaizdu, kad tinkamiausias

punktas buvo apie Sankt Peterburgą, kur „savo darbą atliko“ klaidinantis atsakymo variantas.

Kiti punktai, ypač 40 (apie Irkutską) ir 42 (apie Archangelską) punktai, pernelyg lengvi.

Paskutinė testo dalis yra pokalbis apie klimato kaitą Arktyje. Pagal temą ši užduotis labai

panaši į paskutinę skaitymo testo dalį, ir tai galėjo kandidatams palengvinti užduotį. Ateityje

kituose testuose reikėtų vengti tokio temų sutapimo.

Ši užduotis primena diktantą. Kandidatai klausosi skaitomo teksto, kurio fragmentai

atspausdinti testo lape, o kai kuriose vietose palikti tušti laukeliai. Išgirdę trūkstamą žodį,

kandidatai įrašo jį į reikiamą laukelį. Tačiau toks būdas nėra nuodugnus teksto supratimo

patikrinimas. Visų pirma tai, ką kandidatas randa parašyta testo lape, nėra visiškai aišku ir rišlu.

20

Be to, klausomas tekstas daugiau primena rašytinio teksto ištrauką, o ne, pavyzdžiui, skaitomą

paskaitą ar dokumentinio filmo fragmentą. Sugebėjau surinkti didžiausią galimą balų sumą, visai

nesigilindama į teksto turinį, todėl manyčiau, kad tą patį sugebėtų padaryti ir kai kurie

kandidatai.

Užduotį dar palengvina tai, kad du žodžiai iš visų žodžių, reikalaujamų įrašyti į tuščius

laukelius, yra paminėti kitose puslapyje pateikto teksto vietose – atsakymai į 44 ir 45 punktus

sutinkami vėliau tekste ir viskas, ką reikia padaryti kandidatams, tai parašyti tinkamo linksnio

galūnę.

Beveik visi punktai yra labai lengvi, o du iš septynių – netgi pernelyg lengvi, kad iš viso būtų

įtraukti į testą. Keista, tačiau vienas punktas (46) pasirodė esąs apskritai per sunkus. Veikiausiai

dėl to, kad kandidatams liepta įrašyti tik vieną žodį, tačiau vienas žodis šioje vietoje iš tikrųjų

neturi prasmės. Manau, kad kandidatai tai suprato ir pabandė prirašyti daugiau žodžių, todėl

balai buvo nubraukti. Be to, šis punktas buvo nevisiškai aiškus, kaip ir 48 punktas.

4.2.3. Rašymas rusų kalba

Rašymo testas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje kandidatai turi parašyti 100–120 žodžių

laišką muzikos tema susirašinėjimo draugui. Antrojoje dalyje jiems duodama užduotis parašyti

180–230 žodžių rašinėlį apie studijas užsienyje. Šioms užduotims atlikti skirta 100 minučių ir tai,

regis, tikrai pakankamas laiko tarpas.

Užduotys, manau, atitinka BEKM nustatyto B lygio reikalavimus. Laiškų rašymas dažnai

pabrėžiamas BEKM ir, netgi jeigu kandidatui priimtinesnis bendravimas elektroniniu paštu,

ranka rašomo laiško frazės, mano galva, mažai kuo skiriasi nuo elektroninio laiško. Taigi visai

gera mintis paprašyti, kad kandidatai parašytų laišką ranka. O juo labiau yra gera idėja pasiūlyti

mokiniams, kurių daugelis rengiasi studijuoti aukštojoje mokykloje, parašyti rašinėlį. Temos yra

aktualios ir tinkamos šiai kandidatų kategorijai.

Vertinimo kriterijai, mano nuomone, taip pat atitinka BEKM tikslus, nes vertinamas ne tik

gebėjimas rašyti be klaidų, bet ir komunikacinė kompetencija, t. y. mokėjimas parašyti rišlų,

aktualų, logiškai išdėstytą, pasižymintį turtingu žodynu ir aiškia struktūra rašinį.

Tačiau turėčiau pastabų dėl abiejų užduočių formuluotės. Pirmojoje dalyje kandidatams

pateikti keturi užduoties punktai. Apie du iš jų nelabai yra ką daug rašyti (kalbu konkrečiai apie

užduotis padėkoti susirašinėjimo draugui už laišką ir paklausti, kokią muziką jis mėgsta).

Abiejose užduotyse kandidatams belieka nurašyti užduoties formuluotę, o daugiau kaip ir nebėra

ką pridurti. Nors kartais yra būtina (tikriausiai dėl tikroviškumo) į užduotį įtraukti tam tikrus

punktus, apie kuriuos kandidatai veikiausiai nelabai daug ką turės papasakoti, manyčiau, kad

būtų geriau, jog bent trys iš keturių užduoties punktų reikalautų rašyti savais žodžiais.

Pavyzdžiui, trečią užduoties punktą „Paklauskite draugo, kokia muzika jam patinka“, į kurį

kiekvienas kandidatas tikriausiai atsakys vienodai: „Kokia muzika tau patinka?“, būtų galima

formuluoti taip: „Pasiteiraukite apie draugo muzikinį skonį“, ir šiuo atveju kandidatams jau

reikės parašyti šį tą daugiau, o ne tik sudaryti paprastą klausimą.

21

Antrojoje dalyje pastebėjau neatitikimą tarp kandidatams nurodyto rašinėlio pavadinimo ir

toliau pateiktų išsamesnių nurodymų. Pavadinimas skamba taip: „Studijos užsienyje: pranašumai

ir trūkumai“. O užduotį detalizuojančiuose nurodymuose kandidatams liepiama „pateikti bent tris

argumentus: du „už“ ir vieną „prieš“, ARBA vieną „už“ ir du „prieš“, ARBA tris „už“ ARBA

tris „prieš“. Atsižvelgiant į šiuos keturis variantus, pavadinimą derėtų formuluoti maždaug taip:

„Studijos užsienyje yra neįkainojama patirtis. Argumentuokite.“ Man patinka pradinė

pavadinimo idėja („pranašumai ir trūkumai“), tačiau manyčiau, kad tada nederėtų kandidatams

siūlyti rašyti tik apie pranašumus arba tik apie trūkumus. Neabejotinai geriau būtų pasiūlyti

pateikti argumentų ir „už“, ir „prieš“, kad kandidatams tektų parodyti, jog geba vartoti

palyginimus.

Be to, manyčiau, nederėtų liepti mokiniams skaičiuoti parašytus žodžius ir nurodyti šį skaičių

testo lape. Tai tik jų laiko gaišinimas, bet, matyt, tam yra pagrįsta priežastis.

4.2.4. Kalbėjimas rusų kalba

Pirmojoje testo dalyje kandidatai turi sukurti ilgą pasakojimą. Pasiūlytos temos yra aktualios,

todėl apie jas kandidatai tikrai turės daug ką pasakyti. Štai šių temų pavadinimai:

Švietimas Ekologija Festivaliai

Sportas Kinas Savanorystė

Prie temų pateikti atvirojo tipo klausimai yra naudingi ir tikrai turėtų padėti kandidatams daug

ką pasakyti pasirinkta tema.

Antroji testo dalis skirta dialogo gebėjimams patikrinti: kandidatams duota užduotis

padiskutuoti tam tikra tema su pašnekovu. Ir šiuo atveju pateiktos temos yra tinkamos ir

kandidatams svarbios. Štai šios temos:

Mokyklos valgykla Kalbos mokymasis

Karjeros pasirinkimas Savaitgalio išvykos stovyklauti suplanavimas

Gyvenimas bendrame bute Dviejų dienų išvykos su dviračiais suplanavimas

Užduotys, nors ir aktualios bei motyvuojančios, yra šiek tiek netolygios viena kitai, nes kalbos

mokymasis ir karjeros pasirinkimas yra abstraktesnės temos, o likusios temos – konkretesnės ir

praktiškesnės. Taigi galima daryti išvadą, kad šias dvi abstraktesnes temas pasirinkusių mokinių

vartojami posakiai greičiausiai primins vartotus pirmojoje testo dalyje.

Kalbėjimo testo sritis, mano nuomone, atitinka BEKM principus, nes testui buvo pasirinktas

komunikacinis požiūris. Kandidatams skiriama užduotis padiskutuoti apie tam tikrus savo

gyvenimo aspektus ir reikšmingas socialines aplinkybes, o pasiūlytos temos yra iš tų sričių, kurių

ateityje kandidatams neabejotinai prireiks kreipiantis dėl darbo, studijuojant ar leidžiant

laisvalaikį.

22

Kalbėjimo gebėjimai, kurių reikalauja šis testas, taip pat atitinka BEKM: kandidatai turi

parodyti, kad geba pasakyti ilgą monologą, taip pat padiskutuoti su pašnekovu aktualia tema.

Vertinimo skalės, naudojamos šiam kalbėjimo testui, irgi atitinka BEKM, nes padeda įvertinti

komunikacinius gebėjimus. Kitaip tariant, tikslumas, nors ir svarbus, nėra vienintelis vertintojo

taikomas kriterijus; pavyzdžiui, tarp dialogo vertinimo kriterijų yra tokie kaip sąveika ir

laisvumas.

5. Statistinė analizė (skaitymas ir klausymas)

Šiame skyriuje pateiksime apie bandomąjį tyrimą surinktų statistinių duomenų analizę. Toliau

pateikti statistiniai duomenys buvo gauti išanalizavus skaitymo ir klausymo gebėjimų tikrinimo

testus pagal Rascho metodą. Kiekvienas testas yra išanalizuotas atskirai.

Pateiksime keturių rūšių statistinius duomenis:

• lengvumas: kokia dalis mokinių į užduoties punktą atsakė teisingai;

• sunkumas: Rascho modelis yra naudojamas įvertinti užduoties punkto sudėtingumą. Jis

naudojamas parodyti mokinių gebėjimus ir punktų sunkumą, kaip pvz., 2 diagramoje ir

panašiose diagramose; tačiau kaip rodiklis, parodantis, ar punktai buvo tinkamo sudėtingumo

bandomajai mokinių grupei, turbūt labiau tiktų lengvumas;

• skiriamoji geba: už 1 mažesnės vertės rodo prastą skiriamąją gebą, o už 1 didesnės vertės –

gerą skiriamąją;

• InfitZ: panašus į Rascho statistinį rodiklį; jeigu jo vertė mažesnė už 0, skiriamoji geba gera, o

jeigu didesnė už 0 – skiriamoji geba prasta. InfitZ čia naudojamas punktams su kraštutiniais

skiriamosios gebos rodikliais.

Taip pat šie statistiniai duomenys yra apibendrinti pagal testo dalis. Peržvelgus testo punktus

ir remiantis šia statistika, galima nustatyti priežastis, kodėl punktai yra sunkesni ar lengvesni,

negu turėtų būti.

Pastaba. Nebuvo atlikta distraktorių analizė, nes pateikti duomenys suteikia tik dalį

informacijos apie šiuos elementus. Rekomenduojame apie juos surinkti išsamią informaciją.

Statistiniu požiūriu neturime ką pridurti apie kalbėjimo ir rašymo gebėjimų vertinimą prie to,

ką jau pasakėte jūs. Tik turėjome keletą pastabų dėl vertinimo lentelių, kurias pateikėme pirmiau.

23

5.1. Anglų kalba

5.1.1. Skaitymas

2 diagrama. Skaitymo anglų kalba punktai

2 diagramoje parodytas skaitymo punktų išsidėstymas logitų skalėje. Skalė nėra susieta su

kokio nors kriterijaus atskaitos tašku, taigi nėra galimybės paaiškinti skaičių, išskyrus tai, kad

didelės reikšmės reiškia aukštą sudėtingumo ir gebėjimų laipsnį.

B1 ir B2 lygių punktai yra pateikti atskirai. Mokinių gebėjimų pasiskirstymas leidžia mums

palyginti punktų ir mokinių skaičių. 2 diagramoje abu skaičiai gana panašūs, o tai reiškia, kad

punktai puikiai atitinka bandomajame tyrime dalyvavusių mokinių lygį.

2 paveikslėlyje matyti, kad daugybė B1 ir B2 lygių punktų sutampa. Lengviausi yra B2

punktai. Be to, B2 pasiskirstymas kur kas platesnis ir tai, ko gero, rodo tam tikrų punktų

trūkumus (per lengvi, o galbūt per sunkūs).

Skaitymo anglų kalba punktai

Punktų sunkumas / mokinių gebėjimai

Mokiniai

Pu

nk

tų s

kai

čiu

s

Mo

kin

ių s

kai

čiu

s

Daugiau

24

2 lentelė. Skaitymas anglų kalba: keturi rodikliai

Lengvumas Sunkumas Skiriamoji

geba

InfitZ Punktai Lygis Dalis

0,33 0,88 1,11 –2,96 1 B1 1

0,7 –1,21 1,18 –4,16 2 B1 1

0,38 0,57 0,99 –0,31 3 B1 1

0,81 –1,97 1,18 –4,34 4 B1 1

0,4 0,47 1,23 –5,59 5 B1 2

0,55 –0,32 0,95 1,17 6 B1 2

0,66 –0,96 1,03 –0,63 7 B1 2

0,63 –0,79 1,23 –4,86 8 B1 2

0,44 0,27 1,09 –1,92 9 B1 2

0,36 0,71 1,12 –3,12 10 B1 2

0,24 1,4 1,03 –1,07 11 B1 2

0,74 –1,45 0,96 0,93 12 B1 2

0,59 –0,53 0,88 2,66 13 B2 3

0,69 –1,11 0,83 3,82 14 B2 3

0,25 1,34 0,95 0,99 15 B2 3

0,33 0,87 0,75 5,49 16 B2 3

0,75 –1,52 0,99 –0,01 17 B2 3

0,63 –0,77 0,55 8,79 18 B2 3

0,76 –1,58 1,04 –1,27 19 B2 3

0,34 0,81 0,62 7,41 20 B2 4.1

0,42 0,35 1,09 –2,07 21 B2 4.1

0,84 –2,23 0,93 1,3 22 B2 4.1

0,61 –0,66 1,08 –2,13 23 B2 4.2

0,54 –0,28 1,13 –2,64 24 B2 4.2

0,12 2,51 1,05 –1,1 25 B2 4.2

0,25 1,38 1,32 –8,12 26 B2 4.2

0,3 1,04 0,99 0,88 27 B2 4.3

0,57 –0,44 1,05 –1,2 28 B2 4.3

0,19 1,81 0,98 0,92 29 B2 4.3

0,25 1,39 0,67 6,92 30 B2 4.3

2 lentelėje iš eilės išdėstyti visi punktai, o prie kiekvieno iš jų pateikti visi keturi pirmiau

apibūdinti rodikliai. Nuspalvintų langelių reikšmės:

Punktas yra per lengvas arba per sunkus

Aukšta skiriamoji geba

Žema skiriamoji geba

3 lentelėje šie rodikliai yra apibendrinti pagal testo dalis. Iš lentelės galima spręsti, kad:

3 dalis buvo lengviausia;

4.2 dalis turi aukščiausią skiriamąją gebą;

4.3 dalis nelengva;

3 dalis pasižymėjo prasčiausia skiriamąja geba.

25

3 lentelė. Skaitymas anglų kalba: pagal testo dalis apibendrinti duomenys

Testo dalis Lengvumas Sunkumas Skiriamoji

geba

InfitZ

1 0,56 –0,43 1,12 –2,94

2 0,50 –0,08 1,08 –1,89

3 0,57 –0,47 0,86 2,92

4.1 0,53 –0,36 0,88 2,21

4.2 0,38 0,74 1,15 –3,50

4.3 0,33 0,95 0,92 1,88

5.1.2. Klausymas

3 diagramoje pateikta tokia pati diagrama anglų kalbos testo klausymo daliai.

Pažvelgus į mokinių gebėjimų pasiskirstymą, galima daryti išvadą, kad lengvų punktų šioje

testo dalyje yra daugiau, negu jų turėtų būti. Skirtumas tarp numatytų B1 ir B2 lygių punktų šiek

tiek aiškesnis, negu buvo skaitymo dalyje. Tačiau ir čia B1 lygio punktai užima siauresnę dalį

pagal sunkumą.

3 paveikslėlis. Klausymo anglų kalba punktai

4 lentelė. Klausymas anglų kalba: keturi rodikliai


geba


0,92 –2,94 0,93 1,37 31 B1 1

0,84 –2,01 1,07 –1,02 32 B1 1

0,89 –2,56 0,95 0,29 33 B1 1

0,48 0,51 0,58 8,64 34 B1 1

0,61 –0,3 1,25 –5,82 35 B1 2

0,45 0,66 0,58 8,57 36 B1 2

0,87 –2,3 0,87 2,56 37 B1 2

0,57 –0,04 0,83 4,01 38 B1 2

0,76 –1,31 1,28 –7,29 39 B2 3

Klausymo anglų kalba punktai


Mokiniai

Pu

nk

tų s

kai

čiu

s

Mo

kin

ių s

kai

čiu

s

26

0,76 –1,33 1,27 –6,66 40 B2 3

0,74 –1,16 1,34 –8,81 41 B2 3

0,74 –1,19 1,21 –4,73 42 B2 3

0,59 –0,15 0,82 3,72 43 B2 3

0,52 0,24 0,33 9 44 B2 4

0,34 1,36 1,37 –9 45 B2 4

0,34 1,42 1,22 –5,38 46 B2 4

0,1 3,66 1,1 –2,05 47 B2 4

0,26 1,98 1,02 –0,48 48 B2 4

0,01 6,44 0,87 1,14 49 B2 4

0,72 –0,99 0,84 3,31 50 B2 4

5 lentelė. Klausymas anglų kalba: pagal testo dalis apibendrinti duomenys


geba

InfitZ

1 0,78 –1,75 0,88 2,32

2 0,63 –0,50 0,88 2,33

3 0,72 –1,03 1,18 –4,75

4 0,33 2,02 0,96 –0,49

Iš 5 lentelės galima spręsti, kad 4 dalis buvo sunkiausia. O 3 dalis pasižymi didžiausiu

skiriamąja.

5.2. Rusų kalba

5.2.1. Skaitymas

4 diagrama. Skaitymo rusų kalba punktai

Skaitymo rusų kalba punktai


Mokiniai

Pu

nk

tų s

kai

čiu

s

Mo

kin

ių s

kai

čiu

s

27

6 lentelė. Skaitymas rusų kalba: keturi rodikliai


geba


0,69 –0,61 1,05 –0,36 1 B1 1

0,86 –1,94 1,02 0,04 2 B1 1

0,78 –1,23 1,02 –0,02 3 B1 1

0,84 –1,7 1,04 –0,78 4 B1 1

0,86 –1,89 1,19 –2,05 5 B1 2

0,91 –2,42 1,16 –1,74 6 B1 2

0,7 –0,65 0,8 1,83 7 B1 2

0,92 –2,63 1,13 –1,28 8 B1 2

0,84 –1,68 1,16 –1,65 9 B1 2

0,85 –1,77 1,17 –1,87 10 B1 2

0,84 –1,7 1,18 –2,12 11 B1 2

0,88 –2,09 1,17 –1,97 12 B1 2

0,53 0,26 0,24 6,18 13 B2 3

0,12 2,87 0,79 1,61 14 B2 3

0,59 –0,04 0,87 1,08 15 B2 3

0,53 0,25 0,96 0,35 16 B2 3

0,18 2,3 0,56 3,62 17 B2 3

0,37 1,09 0,6 3,64 18 B2 3

0,63 –0,24 0,87 1,44 19 B2 3

0,71 –0,71 0,53 4,65 20 B2 4

0,66 –0,42 0,82 1,92 21 B2 4

0,21 2,06 0,7 2,18 22 B2 4

0,1 3,13 1,03 –0,34 23 B2 5

0,35 1,23 1,02 –0,54 24 B2 5

0,59 –0,06 1,27 –2,66 25 B2 5

0,42 0,82 1,49 –5,15 26 B2 5

0,38 1,05 1,46 –4,86 27 B2 5

0,21 2,08 1,22 –2,68 28 B2 5

0,13 2,74 1,15 –1,57 29 B2 5

0,23 1,92 0,98 –0,15 30 B2 5

6 lentelėje iš eilės išdėstyti visi punktai, o prie kiekvieno iš jų pateikti visi keturi pirmiau

apibūdinti rodikliai. Nuspalvintų langelių reikšmės:

Punktas yra per lengvas arba per sunkus

Aukšta skiriamoji geba

Prasta skiriamoji geba

7 lentelėje šie rodikliai yra apibendrinti pagal testo dalis. Iš lentelės galima spręsti, kad:

2 dalis buvo lengviausia;

28

5 dalis buvo turi aukščiausią skiriamąją gebą;

5 dalis nelengva;

4 dalis pasižymėjo prasčiausia skiriamoji geba.

7 lentelė. Skaitymas rusų kalba: pagal testo dalis apibendrinti duomenys


geba

InfitZ

1 0,79 –1,37 1,03 –0,28

2 0,85 –1,85 1,12 –1,36

3 0,42 0,93 0,70 2,56

4 0,53 0,31 0,68 2,92

5 0,27 1,72 1,26 –2,88

Konkrečias pastabas žr. 4.2.1 skyriuje.

Klausymas

5 diagrama skirta rusų kalbos testo klausymo daliai.

5 diagrama. Klausymo rusų kalba punktai

8 lentelė. Klausymas rusų kalba: keturi rodikliai


geba


0,97 –2,49 0,98 0,28 31 B1 1

0,7 0,67 0,97 0,27 32 B1 1

1 –4,76 0,95 0,3 33 B1 1

0,94 –1,8 1,06 –0,2 34 B1 1

0,42 2,21 0,61 2,55 35 B1 2

0,82 –0,21 1,01 0,18 36 B1 2

0,34 2,66 0,75 0,94 37 B1 2

0,33 2,7 0,78 0,84 38 B1 2

Klausymo rusų kalba punktai


Pu

nk

tų s

kai

čiu

s

Mo

kin

ių s

kai

čiu

s

Daugiau

29

0,82 –0,24 1,15 –1,75 39 B2 3

0,91 –1,2 1,1 –0,88 40 B2 3

0,87 –0,76 1,2 –2,39 41 B2 3

0,92 –1,37 1,08 –0,65 42 B2 3

0,54 1,54 0,85 1,02 43 B2 3

0,72 0,55 1,04 –0,73 44 B2 4

0,9 –1,08 1,06 –0,65 45 B2 4

0,19 3,62 0,83 2,18 46 B2 4

0,81 –0,19 0,97 0,25 47 B2 4

0,85 –0,53 1,17 –2,43 48 B2 4

0,62 1,1 0,95 0,26 49 B2 4

0,84 –0,42 1,03 0,02 50 B2 4

9 lentelė. Klausymas rusų kalba: pagal testo dalis apibendrinti duomenys


geba

InfitZ

1 0,90 –2,10 0,99 0,16

2 0,48 1,84 0,79 1,13

3 0,81 –0,41 1,08 –0,93

4 0,70 0,44 1,01 –0,16

Iš 9 lentelės galima spręsti, kad:

2 dalis pasižymėjo mažiausiu sunkumu;

2 dalis pasižymėjo prasčiausia skiriamąja geba.

Kaip ir dėl skaitymo užduočių, dėl rusų kalbos testo klausymo užduočių taip pat buvo

konkrečių pastabų, kurias žr. 4.2.2 skyriuje.

6. Pastabos apie pateiktus dokumentus

Šiame skyriuje pateikėme pastabas apie mums įvertinti pateiktus dokumentus (su angliškomis jų

antraštėmis). Pastraipas sunumeravome, kad būtų lengviau atsekti informaciją. Pakomentavome

tik kai kuriuos skyrius, o ne juos visus.

6.1. „Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) brandos egzamino

programa“ (angl. Foreign Language (English, French, Russian

and German) Maturity Examination Programme)

1. 3 skyriuje kalbama apie tikrinamus mokinių gebėjimus, t. y. testų sąvokas (konstruktus). Jos

visiškai atitinka B1 ir B2 lygių aprašymą pagal BEKM. Šios sąvokos turėtų padėti ugdyti

komunikacines kalbines kompetencijas, nes tai yra vidurinio ugdymo užsienio kalbų programos

tikslas.

2. 4 skyriuje pateikta egzamino matrica. Santykinė skaitymo, klausymo ir rašymo gebėjimų

svarba, regis, yra tinkama (į brandos egzaminą kol kas neįtrauktas kalbėjimas).

3. Techniniu požiūriu kiekvieno testo punktų skaičius (jeigu testas sudarytas iš punktų) turi

atitikti kiekvieno komponento santykinį svorį. Nors ir už skaitymo, ir už klausymo dalis skiriama

30

po 30 proc. balų, klausymo dalį sudaro tik 20 punktų, o skaitymo – 30. Vadinasi, didesnis svoris

tenka klausymo daliai.

Kai kiti dalykai yra vienodos svarbos, bendro rezultato patikimumas bus kur kas didesnis, jeigu

visi punktai turės vienodą svorį. Žinoma, derėtų vertinti ir praktiškai, kiek punktų galima įtraukti

į klausymo ar skaitymo testus.

4. Pagal šį modelį testai abstrakčiai yra padalyti į du lygius – B1 ir B2 – ir tam tikras parengtų

testo užduočių skaičius yra skirtas žinioms patikrinti būtent vienu ar kitu lygiu.

5. Tai tinkamas modelis testams sudaryti: jis pateikia rengėjams aiškias gaires, kaip paskirstyti

užduočių sudėtingumą.

6. Tačiau, kita vertus, manome, kad šis metodas nėra produktyvus kandidatų rezultatams

įvertinti, bent jau kiek tai susiję su skaitymo ir klausymo dalimis. Tokio pobūdžio objektyviuose

testuose būtent kandidato surinktas bendras balų skaičius parodo jo išmokimo lygį,

nepriklausantį nuo to, į kuriuos klausimus jis atsakė teisingai. Taip kandidatas atsiduria tokiame

vertinimo skalės taške, kuris, atsižvelgiant į tam tikrą standartų nustatymo procedūrą, yra

aukščiau arba žemiau negu nustatyta lygio riba.

7. 5 skyriuje „Egzamino užduoties pobūdis“ kruopščiai apsvarstyti užduočių tipai ir

vertinimas balais.

8. 16 ir 17 punktuose aptariamas klausymo testo atvirojo tipo užduočių (t. y. kai mokiniai

atsakymą turi sugalvoti patys ir jį parašyti) naudojimas. Užduotys iš pažiūros geros, bet kyla

problemų su jų vertinimu balais, be to, atsižvelgiant į kognityvų šių užduočių krūvį, jos gali

(arba ne) padidinti atsakymų patikimumą. Nuodugnus statistinės analizės duomenų

išnagrinėjimas parodys, ar atvirojo tipo užduotys, įtrauktos į bandomuosius testus, atlieka savo

funkciją.

9. 2 lentelėje nurodyta, kad bendra skaitymo tekstų apimtis turėtų būti 1 700–2 000 žodžių.

Bandomuosiuose testuose bendra tekstų apimtis, atėmus užduočių formuluotes ir pridėjus

pasirenkamuosius punktų variantus (kurie priskiriami prie skaitymo krūvio), yra apie

2 800 žodžių. Kaip dar aptarsime vėliau, šiuose testuose skaitymo krūvis yra didokas.

10. Išsamiai apibūdintas rašymo testas (19–21). Nustatyta, kad 50 proc. balų bus skiriama už

kalbos vartojimą, apimantį žodyną, gramatines formas, struktūras, įvairovę, sudėtingumą,

aktualumą, tikslumą (kiekvienas pabrėžiamas atskirai), funkcinio stiliaus tinkamumą, rašybą ir

skyrybą.

11. Tai didoka dalis, palyginti su turiniu ir sandara. Šį įspūdį dar labiau sustiprina 3 priedo

„Bendrieji užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) brandos egzamino rašymo

užduoties vertinimo kriterijai“ apžvalga. Kalbos vartojimo vertinimo kriterijai iš dalies

sutampa ir neabejotinai gali atsirasti priešprieša tarp funkcinio stiliaus sąvokos ir sudėtingumo

sąvokos (kai kuriuose rašiniuose sudėtingumas nereikalingas).

12. 1 priede „Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) brandos egzamino

reikalavimai mokinių pasiekimams“ yra pateiktas išsamus aprašymas, kokių rezultatų tikimasi

iš mokinių. Yra nurodyti užduočių tipai ir apibūdinti atsakymai, ką mokiniai turėtų padaryti.

13. Be šio lygio aprašymo, dar rekomenduotume išanalizuoti progresiją nuo B1 lygio iki

B2 lygio pagal socialinį ir kognityvų kalbos mokėjimo modelį, apibrėžtą BEKM. Šio modelio

31

kategorijos gali būti naudingesnės rengiant kalbos testą, nes padeda užtikrinti, kad testo punktai

apimtų tuos pačius pažintinius procesus, kokius apima realiame gyvenime atliekamos užduotys.

14. 2 priede „Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) brandos egzamino temos“

yra pateiktas B1 ir B2 lygius atitinkančių tinkamų temų sąrašas.

6.2. „Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) įskaitos programa“

(angl. Foreign Language (English, French, Russian and German) Credit Test

Programme)

15. 2 skyriuje „Tikrinami gebėjimai“ yra pateiktas platus gebėjimų sąrašas, visapusiškai

atitinkantis tikrinamus B1 ir B2 lygius.

16. 4 skyriuje „Užsienio kalbos įskaitos formatas“ plačiai aprašomas Kembridžo anglų kalbos

egzaminas žodžiu ir yra visiškai tinkamas.

17. 5 skyriuje „Užsienio kalbos įskaitos vertinimas“ yra pateiktas platus devynių kriterijų

sąrašas. Kalbėjimo gebėjimų vertinimo lentelės yra pateiktos 3 priede ir apima 14 kriterijų.

Panašu, kad kriterijų labai daug. Cambridge English Language Assessment vertinimo patirtis

rodo, kad puikiausiai galima išsiversti ir su mažesniu kriterijų skaičiumi. Kembridžo anglų

kalbos egzaminui naudojami kriterijai visų pirma (FCE, B2) yra gramatika ir žodynas, minčių

dėstymas, tarimas, sąveikioji komunikacija ir bendrieji pasiekimai (daugiau informacijos

žr. internetiniame vadovėlyje) (Cambridge ESOL, 2012).

18. FCE kalbėjimo egzamine dalyvauja du vertintojai: pašnekovas ir egzaminuotojas. Pastarasis

pokalbyje nedalyvauja, tik stebi ir skiria balus. Pašnekovas irgi šiek tiek prisideda prie vertinimo

balais. Taigi jiems toks kriterijų skaičius įveikiamas, o vienam mokytojui tai būtų kur kas

sunkesnė užduotis.

19. Neaiškus lieka tik temų paskelbimas ir tai, kaip numatoma pasiruošti egzaminui. Manome,

kad bet kuri administracija turės daugiau atskirų ar po dvi suskirstytų temų ir vėliau

egzaminuojami asmenys negalės pasinaudoti ankstesnėmis žiniomis apie jau buvusias temas. O

kalbant apie pasiruošimo laiką, tai svarbu, kad visiems kandidatams laiko būtų skiriama po

lygiai.

6.3. „Užsienio kalbos (anglų) kalbėjimo testų pavyzdžiai“ (angl. Foreign

Language (English) – example speaking tests)

20. Šiame dokumente pateikti šeši kalbėjimo testų pavyzdžiai, iš kurių kiekvienas yra sudarytas

iš monologo ir dialogo.

21. Matome, kad testai yra skirti B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygių žinioms įvertinti. Mūsų

nuomone, užduotys B1 lygio mokiniams gali būti gana sunkokos.

22. Užduočių formuluotės gana išsamios, pavyzdžiui: „Pakomentuokite draugo nuomonę.

Mandagiai jai paprieštaraukite.“ Ko gero, tai pernelyg išsamūs nurodymai, negu turėtų būti (ar

bendraklasiai yra mandagūs vieni kitiems?).

23. Nors sunku, tačiau būtina užduotį apibrėžti nei pernelyg abstrakčiai (tada rezultatai yra labai

skirtingi, taip pat sunku atlikti palyginimą), nei pernelyg išsamiai (tada bendravimas praranda

tikroviškumą).

32

6.4. Užsienio kalbos egzamino modelis

Ne iki galo supratome, kokia šio dokumento paskirtis. Jis, kaip matome, sudarytas iš kelių

atskirų dokumentų. Kai kurie iš jų yra susiję su specifikacija, o kai kurie, kaip galima spręsti, yra

specifikacijos kritika. Pastabas stengėmės pateikti apie visus šio dokumento punktus, kurie

mums pasirodė svarbūs.

24. Pateiktas aiškus ir išsamus aprašymas, kaip reikia vykdyti bandomąjį projektą ir kokia turi

būti egzaminuotojų kvalifikacija, kad būtų parengta kokybiška medžiaga.

6.4.1. 4 skyrius „Reikalavimai dėl užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir

vokiečių) brandos egzamino užduoties ir jos vertinimo instrukcijos atitikties

brandos egzamino kriterinio vertinimo slenksčių aprašams“ (angl.

Requirements for the compliance of the foreign language (English, French,

Russian and German) maturity examination task and instruction on the

assessment with descriptions of criterion assessment thresholds)

25. Čia apibrėžti trys lygiai. Priešingai negu kituose dokumentuose, šiame dokumente yra

apibrėžtas ir išlaikymo lygis, t. y. tų mokinių rezultatai, kurie nepasiekia B1 lygio.

26. Iš to galima spręsti, kad lygiai bus apibrėžti iš anksto nustatytais balais: I lygis = 16–40

procentų taškų, II lygis = 41–80 procentų taškų, o III lygis = 81–100 procentų taškų.

27. Iš kitų dokumentų padarėme išvadą, kad rezultatams pateikti planuojama taikyti dvejopą

metodą, kuriame išlaikymo lygis bus norminis. Tai racionalus metodas. Tačiau bus nelengva

įvertinti žinias pagal daugiau negu du BEKM lygius naudojant nustatyto ilgio testus. Todėl

išlaikymo lygį sutapatinti su, pavyzdžiui, BEKM A2, ko gero, būtų netinkamas sprendimas.

28. Nelabai aišku, kam skirta 4 skyriaus lentelė, tačiau iš pažiūros galima spręsti, kad tai

paprasčiausiai vartotojams skirta rezultatų apibūdinimo lentelė.

6.4.2. 5 skyrius „Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) brandos

egzamino vertinimo skalių (visuminės ir analitinės) aptartys ir jų

tinkamumas“ (angl. Descriptors of the foreign language (English, French,

Russian and German) maturity examination assessment scales (global and

analytical ones))

29. Šio skyriaus 1 dalis skirta kalbėjimo gebėjimų tikrinimo testui. Neabejotinai pritariame idėjai

įtraukti kalbėjimo testą į brandos egzaminą, kartu pripažindami jūsų nurodytus strateginius

sunkumus. Būtų sunkoka pagrįsti trijų tipų gebėjimų tikrinimą brandos egzamine, ypač kai

daugelio vartotojų kalbėjimo gebėjimai yra ta kompetencija, kuri aiškiausiai ir tiksliausiai

apibūdina kalbinius mokinio gebėjimus.

30. 30 puslapyje (tekstas anglų kalba) pabrėžiama, kaip svarbu standartizuoti vertinimą balais,

užtikrinant, kad vertinimo sistema atitiktų BEKM aprašus. Pritariame tam, bet norime atkreipti

dėmesį, kad vertinimo skalės pasižymi kitokiomis ypatybėmis negu tos, kurios iliustruoja lygius

kalbos vartotojams (žr. J. Aldersono (1991) testų rengėjų, vertintojų ir kalbos vartotojų skales).

33

31. Be to, svarbu naudoti aiškinamuosius pavyzdžius, ypač kai testo rezultatai yra susiję su

keliais BEKM lygiais.

32. Pastebėjome, kad abi kalbėjimo testo dalys vertinamos pagal skirtingus kriterijus.

33. Padarėme išvadą, kad 33 puslapyje pateiktoje pavadinimo neturinčioje lentelėje (tekstas

anglų kalba) yra pateikti nauji kalbėjimo gebėjimų vertinimo kriterijai. Manome, kad šie

kriterijai pernelyg išsamūs, nes į juos įtrauktos BEKM formuluotės ir jos vis kartojamos

apibūdinant aukštesnių arba žemesnių pasiekimų niuansus. Vertėtų rinktis trumpesnį ir aiškesnį

variantą, dėmesį sutelkiant į pagrindinius kiekvieno lygio gebėjimus (nesvarbu, ar jie bus

pastebėti, ar ne), o ne stengtis apibūdinti įvairius nedidelius pasiekimų skirtumus.

34. Mūsų nuomone, ši vertinimo priemonė yra pernelyg sudėtinga.

35. 38 puslapyje (tekstas anglų kalba) aptariami į lentelę neįtraukti kriterijai.

36. Sutinkame, kad tarimas ir intonacija gali būti panaudojami skirtingai, pavyzdžiui, kaip

komunikacinio raiškumo aspektas.

37. Sutinkame, kad į monologo užduotį sociolingvistinis tinkamumas neprivalo būti įtrauktas.

38. 40–46 puslapiuose (tekstas anglų kalba) vėl pateiktos formuluotės iš BEKM. Šios vertinimo

skalės neabejotinai būtų naudingos mokymo ir supažindinimo procesuose, bet kaip vertinimo

priemones jas reikėtų gerokai supaprastinti, ir dar kartą pabrėžiame, kad nereikėtų formuluočių

„Gebu...“ iš BEKM tiesiogiai perkelti į vertinimui naudojamą skalę.

29. Dėl 48 puslapyje (tekstas anglų kalba) pateiktų rašymo užduočių vertinimo skalių

pateiktume tas pačias pastabas, kokias pateikėme apie kalbėjimo gebėjimų vertinimo skales.

6.4.3. 7 skyrius „Įvairūs (galimi) egzaminų rezultatų pateikimo modeliai“

(angl. The different/possible exams results presentation models)

40. Tai įdomus skyrius. Autoriai teisingai pažymi, kad kriterijais pagrįstą interpretavimą svarbu

papildyti labiau norminiais duomenimis.

41. Egzamino rezultatus pateikti pagal kriterijais pagrįstą sistemą, tokią kaip BEKM, yra drąsus

sprendimas, aiškiai apibrėžiantis kalbų mokymosi tikslą. Tačiau tai gali būti ir gana sudėtingas

sprendimas tiek politiniu, tiek galimų padarinių požiūriu. Mokykliniai egzaminai yra normomis

pagrįstas dalykas, jie įvairių mokomųjų dalykų besimokančius mokinius suvienodina iki aiškiai

panašaus lygio – pažymio, gauto per brandos egzaminą, o tai gali turėti poveikį tolesnėms

studijoms aukštojoje mokykloje ir būsimai darbo karjerai. Jeigu, tarkime, anglų kalbos rezultatai

paprastai yra kur kas geresni negu, sakykime, prancūzų kalbos, kokį tai galėtų turėti poveikį? Ar,

pavyzdžiui, dėl to mažiau mokinių rinksis studijuoti prancūzų kalbą? Čia pasiūlyti sprendimai

aiškiai atsako į šį klausimą.

42. 72 puslapyje (tekstas anglų kalba) apžvelgta kalbėjimo įskaita. Svarbu užtikrinti, kad

kalbėjimo gebėjimų komponentas turėtų tinkamą svorį, palyginti su kitais gebėjimais. Pradinis

taškas galėtų būti vienodas nominalusis svoris (pavyzdžiui, taškų skaičius už kiekvieną

gebėjimą).

34

43. Tačiau komponento veiksmingasis svoris priklauso nuo to, kaip mokiniams sekasi su šiuo

komponentu. Kai kiti dalykai yra vienodi, komponentas turės didesnį veiksmingąjį svorį, jeigu jo

taškų intervalas bus platesnis arba jeigu jis glaudžiau siesis su kitais komponentais (Petersen,

Kolen & Hoover, 1989). Jeigu veiksmingasis svoris gerokai skiriasi nuo pageidaujamojo, galima

pabandyti pakeisti kiekvieno komponento taškų intervalus.

44. 72 puslapyje (tekstas anglų kalba) yra pasiūlytas B2.2 lygis (visas lygis). Apie tai nekalbama

niekur kitur.

45. Be to, čia pasiūlyti tokie intervalai: I lygis – 16–40 taškų; II lygis – 41–84 taškai; III lygis –

85–100 taškų. Tačiau pasakyta, kad šie intervalai nenustatytų BEKM lygių ribų. Čia derėtų

paaiškinti išsamiau.

46. Siūlomi du modeliai:

• Visa užduotis vertinama taškais ir nustatomas kalbos žinių lygis.

• Taškais vertinamos atskiros užduoties dalys ir joms nustatomas kalbos žinių lygis.

47. Teigiama, kad pirmasis modelis „vargu ar yra patikimas, nes vertinama pagal bendrą taškų

sumą“, o antrajame modelyje „rezultatas patikimas, nes mokinių pasiekimai įvertinami atskirai

pagal individualius kriterijus“.

48. Iš lentelės, pateiktos prieš antrąjį modelį, galima spręsti, kad atskiri išlaikymo balai gali būti

nurodyti pagal skyrius. Jeigu tai reiškia, kad šie pagal dalis renkami taškai yra išlaikymo riba,

kurios įveikimas arba neįveikimas gali turėti poveikį, ar egzaminas bus išlaikytas, ar ne, tai labai

pakenktų vertinimo patikimumui. Todėl tai tikrai nerekomenduotina. Didžiausias patikimumas

užtikrinamas tada, kai kiekvienas punktas vienodai prisideda prie bendro taškų skaičiaus. Be to,

išlaikymo ribos nustatymai gerokai pasunkintų egzaminą.

49. Pagal Kembridžo anglų kalbos mokymo praktiką tikslas yra išduoti pažymėjimą, patvirtinantį

bendruosius pasiekimus pagal atitinkamą BEKM lygį ir galbūt gerą pažymį pagal tą lygį. Skyrių

balai prisidėtų prie bendro balų skaičiaus, galbūt tam tikriems skyrių balams nusveriant.

50. Taip pat papildomai prie pažymėjimo (bet ne kaip jo dalis) išduodama profilio ataskaita.

Nors ši ataskaita suteikia svarbios informacijos, į pažymėjimą ji nėra įtraukta, nes skyrių balai,

paimti atskirai, pasižymi mažesniu patikimumu. Panašus rezultatų pateikimo modelis tiktų

brandos egzaminui.

51. Tai kompensuojamasis modelis, pagal kurį mokiniai pagrindinį lygį gali pasiekti įvairiais

būdais, parodydami įvairius gebėjimų profilius. Mums tai pasirodė tinkamas būdas pripažinti

pasiekimus mokymo įstaigoje. Užuot reikalavus, kad būtų pasiektas tam tikro visų gebėjimų

lygis (o tai sumažina vertinimo patikimumą iki mažiausiai patikimo atskiro gebėjimo), mūsų

nuomone, yra kur kas geriau skirti tokį BEKM lygį, pagal kurį mokinys parodo daugiau būdingų

gebėjimų.

52. 73 puslapyje (tekstas anglų kalba) preliminariose išvadose teigiama, kad „rezultatų

nešališkumas labai priklauso nuo to, ar užduotis parengta kompetentingai pagal kokybiškus

pagrįstumo ir patikimumo kriterijus“. Pritariame šioms išvadoms, tačiau pabrėžiame, kad

kriterijų lygius standartizuotai išmatuoti labai sunku be kiekybinių metodų, visų pirma be

užduočių atsakymų modelio ar „punktų banko“ modelio naudojimo.

35

53. 75 puslapyje (tekstas anglų kalba) aptarti metodai – čia pateiktas standartų rengimo metodų

sąrašas. Daugelis metodų, pavyzdžiui, krepšelio metodas arba modifikuotas Ch. Angoffo

metodas, priklauso nuo žmogaus nuomonės apie punktų sudėtingumą. O žmogus, kaip rodo

tyrimai, patikimai to įvertinti paprasčiausiai negali. Vadove dar minimas žymelės metodas ir šio

metodo Cito variantas, kuriame atitinkamas užduočių sudėtingumas, kaip įrodyta empiriniais

tyrimais, vertinamas kaip indėlis į sprendimo priėmimo procesą. Remiantis šiais metodais, iš

vertintojų ir nedaro, ko negali padaryti. Taip jų užduotis yra supaprastinama (bet vis tiek

nelengva).

54. Skyriuje apie standartų patikimumo analizę (79 puslapis, tekstas anglų kalba) teigiama, kad

turinio patikimumui gali kilti pavojus, jeigu turinys bus apibrėžtas pagal mokymo programą ir

galbūt neatitiks BEKM. Todėl mums kilo klausimas: ar yra numatytas ugdymo programos

peržiūrėjimas, nuo kurio priklausys, ko bus mokomasi ir kokios žinios bus tikrinamos? Tai tikrai

būtų rekomenduotina.

55. Kilo dar vienas klausimas: kiek į programą įtraukta veiklos rūšių ir kompetencijų, nurodytų

BEKM? Šios sąvokos (konstruktai) gali būti nevisiškai tiksliai apibrėžtos. Tokiomis

aplinkybėmis rekomenduotume išplėsti BEKM aprašus, pritaikant aiškius kognityvius kalbos

mokėjimo modelius.

56. 80 puslapyje (tekstas anglų kalba) supažindinama su išankstinio testavimo sąvoka. Tai labai

rekomenduotinas dalykas. Suprantame, kad išankstinis testavimas susijęs su strateginėmis ir

patikimumo problemomis, tačiau jis neabejotinai būtinas, jeigu bus naudojamas punktų-

atsakymų modelis (angl. IRT), siekiant parengti patikimus standartus.

57. 80–82 puslapiuose (tekstas anglų kalba) aptariami galimi išorinio pagrindimo metodai. Anglų

kalbos atveju rekomenduotume naudoti Kembridžo anglų kalbos egzamino testų rinkinį kaip

patikimą atskaitos tašką. Viena iš galimybių, kurią mielai padėtume jums įgyvendinti, yra atlikti

lyginamąjį tyrimą, padėsiantį nustatyti ryšį su šia vertinimo sistema.

7. Rekomendacijų santrauka

Šiame skyriuje apibendrinsime mūsų rekomendacijas iš visų ankstesnių šios ataskaitos dalių.

Bendrasis vertinimas (žr. 2 skyrių)

Modelis:

• atspindi aiškią politiką, orientuotą į kalbų mokymosi rezultatų gerinimą;

• pabrėžia komunikacinių kalbinių gebėjimų svarbą;

• pripažįsta, kad, siekiant apibrėžti kalbų mokymo metodus ir kryptį, labai svarbus vaidmuo

tenka egzaminams.

Egzamino rezultatų įvertinimas pagal BEKM yra puikus būdas patikrinti egzamino

veiksmingumą pagal nustatytus kriterijus, o pagal tokio įvertinimo išvadas suinteresuotieji

asmenys gali spręsti apie kalbos mokymosi rezultatus.

36

Apskritai rekomenduotume vertinant susijusius pažintinius procesus neapsiriboti vien tik

įvairiomis aptarčių skalėmis.

Kitos rekomendacijos šioje srityje:

Kognityvus validumas

1. Per sunkios B2 lygio skaitymo ir klausymo užduotys. Reikėtų atkreipti dėmesį į teksto

sudėtingumą ir B2 lygio pažintinius procesus, reikalingus šios užduoties punktams įveikti.

2. Bendras tekstų ilgis (panašu, kad bandomieji testai viršija rekomendacijas).

Vertinimo balais validumas.

3. Testo užduočių sunkumas. Pasirenkant punkto sudėtingumą, svarbu atsižvelgti į vertinamą

gebėjimą, o ne tiesiog žiūrėti, kad užduotis būtų tinkamo tipo ar pobūdžio.

4. Vertinimas balais (ypač rašymo ir skaitymo gebėjimų). Visos užduotys turi būti vienodai

svarbios.

5. Vertinimo skalių naudingumas. Iš esmės vertinimo skalės atrodo gana sudėtingos.

6. Skaitymo ir klausymo užduočių atvirojo tipo klausimai. Ar jie tikrai padeda pagerinti

pagrįstumą ir patikimumą?

7. Kalbinių (formos) ir komunikacinių gebėjimų bei turinio lyginamasis svoris rašymo testuose.

Manome, kad kalbai skiriama per daug reikšmės ir kad šiame skyriuje sunku aiškiai išskirti

kriterijus.

8. Balų sumavimas. Susidaro įspūdis, kad skyriaus balams susumuoti, siekiant apskaičiuoti

galutinį balų skaičių ir parašyti įvertinimą (išlaikyta / neišlaikyta arba pasiektas B1 / B2 lygis),

buvo nustatytos išlaikymo ribos. Toks modelis labai sumažintų vertinimo patikimumą, todėl

tikrai nerekomenduotume jo rinktis.

9. Standartų rengimas: svarbu standartus įtraukti į veiklos procedūras, nes tik taip jie bus įdiegti į

visus veiklos etapus. Reikėtų taikyti punktų-atsakymų modelį (angl. IRT). Pakartotinių standartų

rengimo procedūrų, kaip operatyvaus būdo įvertinti egzaminą, reikėtų vengti.

10. Vertinimo skalių naudingumas: siūlomi variantai atrodo gana sudėtingi. Rekomenduotume

pasinaudoti BEKM 3 lentele „Bendrieji atskaitos lygiai: kokybiniai kalbėjimo aspektai“ ir

apsvarstyti, kurie kriterijai (aprėptis, taisyklingumas, laisvumas, sąveika ir rišlumas), kad jie

geriausiai apibrėžtų reikiamą lygį. Dabar kriterijai, regis, nevienodai apibrėžia kiekvieną lygį.

11. Ieškoti metodų strateginėms išankstinio testavimo problemoms spręsti, kartu užtikrinant

reikiamą patikimumą. Rekomenduotume tai įtraukti į tolesnę diskusiją, o mes galėtume jums

padėti.

12. Anglų kalbos srityje galima atlikti lyginamąjį tyrimą, kurį padėtų atlikti Cambridge English

Language Assessment.

Testų ir užduočių struktūra (žr. 3 skyrių)

Bendrosios pastabos:

37

• Kalbant apie turinį, stilių ir leksiką, skaitymo ir klausymo gebėjimų tikrinimo testų tekstai

atitinka BEKM lygius.

• Siūlomos B1 ir B2 lygių rašymo gebėjimų tikrinimo testų užduotys visapusiškai atitinka

BEKM lygius.

• Rašymo gebėjimų tikrinimo testų užduotys atitinka BEKM lygius, nors kai kurios iš jų yra

gana nesudėtingos B1 lygiui, pavyzdžiui, „Šiuolaikinė žiniasklaida“ (televizija, radijas,

spauda, reklama, internetas).

• Kalbėjimo gebėjimų tikrinimo testo temos yra geros ir mokiniams aktualios, tačiau B1 lygio

mokiniams gali būti sunkokos.

Mūsų rekomendacijos šioje srityje būtų tokios:

Bendrosios rekomendacijos

13. Užduočių punktų rengėjams patartume patikrinti žodžių junginių tinkamumą gimtakalbių

tekstyne, pavyzdžiui, Britų nacionaliniame tekstyne (angl. British National Corpus).

14. Reikia peržiūrėti kalbėjimo ir rašymo užduočių vertinimo sistemas, nes šiuo metu jos kelia

interpretavimo problemų.

Skaitymas

15. Vertinant pagal žodžių ir minučių santykį, brandos egzamino tekstai yra ilgesni ir sunkesni

negu Kembridžo anglų kalbos egzamino tekstai.

16. Antrosios dalies užduotis (perskaityti trumpą tekstą ir tuščiuose laukeliuose įrašyti žodžius,

pasirinktus iš sąrašo) yra skirta patikrinti pasyviosios leksikos ir gramatikos žinias, kurios labiau

tiktų rašymui, o ne skaitymui. Neaiškus šios skaitymo užduoties komunikacinis tikslas. Be to,

žodžių išdėstymas šiek tiek painokas.

17. Trečiosios dalies užduotis (įrašyti aštuonis duotus sakinius į trūkstamo teksto vietas) dėl

punktų skaičiaus tampa sunkesnė ne tiek dėl skaitymo, kiek dėl trumpalaikės atminties.

18. Ketvirtosios dalies užduoties (įrašyti žodį arba sakinį, parodant nuodugnų ilgo teksto

supratimą) atsakymus kandidatams reikia sugalvoti patiems; šis pasirinkimas turi trūkumų:

prastesnė tikrinamo gebėjimo skiriamoji geba, didesni pažinimo reikalavimai kandidatui ir

galimos vertintojo patikimumo problemos.

Klausymas

19. Yra tikimybė, kad antrosios dalies užduotis (užpildyti tuščius laukelius, įrašant kiekviename

iš jų po vieną žodį) tebus paprasčiausias tinkamo žodžio suradimo pratimas.

20. Kalbant apie trečiosios dalies užduotį (surasti, kurio užduoties punkto numeris atitinka

teiginį, apibūdinantį pagrindinę skyriaus mintį), kandidatams būtina skirti reikiamo laiko šiems

variantams atidžiai perskaityti prieš teksto išklausymą.

Dėl kalbėjimo ir rašymo testų daugiau rekomendacijų nėra.

Bandomųjų testų įvertinimas (žr. 4 skyrių)

Skaitymas anglų kalba

Apskritai pastebėjome, kad trečiosios dalies užduotis nelabai aiški, palyginti su kitomis, be

to, jos punktai labai nevienodo sudėtingumo.

38

Mūsų konkrečios rekomendacijos būtų tokios:

21. Reikia patikrinti kiekvieną užduotį, ar ji tinkamo sudėtingumo, pavyzdžiui, pirmosios dalies

užduotis, ko gero, yra sudėtingesnė, negu turėtų būti. Tekstas atrodo per ilgas, o klausimai

reikalauja nuodugniai paaiškinti gana ilgas pastraipas.

22. Reikia patikrinti, ar punktuose nėra „dvigubo raktažodžio“ (pavyzdžiui, antrosios dalies

5 punktas: seka, turinys) ir keistų žodžių junginių (pavyzdžiui, antrosios dalies 11 punktas:

žydintis [skaitmeninis] sodas) ir ar punktai tinkamo sudėtingumo (pavyzdžiui, antrosios dalies

12 punktas labai lengvas, nes jame reikia įrašyti prieveiksmį, o jis sąraše tik vienas).

23. Užduočių rengėjai turi užtikrinti, kad punkto sudėtingumas būtų susijęs su tikrinamu

skaitymo gebėjimu, o ne su punkto formuluote, kaip antai ketvirtosios dalies antroje dalyje

(vieno žodžio atvirojo tipo atsakymai).

Klausymas anglų kalba


24. Reikia patikrinti kiekvieną užduotį, ar ji tinkamo sudėtingumo, pavyzdžiui, trys iš keturių

pirmosios dalies punktų, ko gero, yra per lengvi šiai mokinių grupei, o ketvirtasis – per sunkus.

25. Reikia atidžiai patikrinti užduočių formuluotes, užduotis ir punktus, pavyzdžiui, pirmosios

dalies 4 punkte klaidingai klausiama vyro nuomonės, nors turėtų būti klausiama moters

nuomonės.

26. Užtikrinkite, kad užduočių punktai padėtų įvertinti klausymo gebėjimus ir į užduočių

klausimus nebūtų galima atsakyti iš bendro išprusimo, kaip, pavyzdžiui, yra trečiojoje dalyje.

27. Užduočių rengėjai turi užtikrinti, kad punktų sudėtingumas būtų susijęs su tikrinamu

gebėjimu, o ne su punkto formuluote ir atsakymų forma, kaip, pavyzdžiui, yra ketvirtojoje

dalyje.

Skaitymas rusų kalba

Apie skaitymo ir klausymo gebėjimų tikrinimo testus pasakytina, kad jie nėra [paprasčiausi]

angliškų testų variantai rusų kalba. Visi tekstai rusų kalba įdomūs ir kandidatams aktualūs.


28. Reikia vengti žodžių užuominų (kaip, pavyzdžiui, pirmojoje dalyje), nes jie padeda

kandidatams teisingai atsakyti į klausimą, pernelyg nesigilinant į tekstą. Mokiniai privalėtų

suprasti parafrazes, kad galėtų pasirinkti teisingus atsakymus.

29. Tiek pirmojoje, tiek antrojoje dalyse, mokiniams perpratus testo formatą, vertėtų pasirūpinti,

kad pavadinimuose būtų dėmesį nukreipiančių elementų, taip pat ir į kiekvieną punktą įtraukti

dėmesį nukreipiantį elementą.

30. Antrojoje dalyje (užpildyti tekste aštuonis tuščius laukelius, išrenkant reikiamus žodžius iš

dešimties žodžių sąrašo) nusprendžiant, kurį žodį įrašyti į laukelį, tam tikrus žodžius galima iš

karto atmesti, nes netinkama jų gramatinė forma ir skaitytojui netgi nebūtina žinoti jų reikšmės.

Taigi šiuos punktus reikėtų peržvelgti.

31. Antrojoje dalyje pateiktas skaitymo testas yra geras, bet, ko gero, nėra lygiai toks pat

sudėtingas, koks būtų nelinksniuojamos kalbos (pavyzdžiui, anglų) testas.

39

32. Antrojoje dalyje reikėtų įtraukti labiau tikėtinų distraktorių, negu yra įtraukta į atitinkamą

anglų kalbos egzaminą.

33. Apskritai rekomenduotume į žodžių sąrašą neįtraukti žodžių, kurie jau yra tekste, nes tai

bereikalinga užuomina kandidatams.

34. Atidžiau suformuluokite trečiosios dalies punktus, kad visoje užduotyje būtų daugiau tikėtinų

distraktorių. Taip pat venkite žodžių užuominų.

35. Užtikrinkite, kad punktai būtų reikiamo sudėtingumo, atitinkančio tikrinamų kandidatų žinių

lygį.

36. Atlikus statistinę trečiosios dalies analizę, paaiškėjo, kad vertėtų atlikti ir dėmesį

nukreipiančių distraktorių analizę.

37. Sutrumpinkite bendrą skaitymo apimtį šiame teste ir pagalvokite, kaip būtų galima tolygiau

perskirstyti balus tarp dalių, kad kandidatams nepritrūktų laiko. Be to, sunkiausios užduoties

nederėtų nukelti į testo pabaigą, kad jos nereikėtų atlikti paskubomis.

38. Pasirūpinkite, kad klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais nesikartotų ir tekste nebūtų

akivaizdžių atsakymų į juos.

39. Apsvarstykite atvirojo tipo klausimų vertinimą. Pavyzdžiui, penktojoje dalyje yra pateikti

atsakymai į klausimus, bet nėra nurodyta alternatyvų ir nepasakyta, kokią veiksmų laisvę turi

vertintojai, skirdami balus už šią užduotį.

40. Užtikrinkite, kad kandidatai turėtų tikslesnes instrukcijas, kiek žodžių rašyti atsakymuose į

atvirojo tipo klausimus, ir stenkitės, kad atsakymai būtų kuo trumpesni.

Klausymas rusų kalba

Klausymo gebėjimų tikrinimo testų temos ir tekstai yra tinkami ir tikroviški.


41. Testų rengėjai turi užtikrinti, kad pagal pasirinktą lygį punktai būtų nei per lengvi, nei per

sunkūs.

42. Venkite tokių užduočių, kurioms atlikti reikia aritmetikos veiksmų atlikimo gebėjimų, taip

pat klausimų, į kuriuos galima atsakyti iš bendro išprusimo, venkite bet kokių dalykų,

nesusijusių su tikrinamu gebėjimu.

43. Antrosios dalies užduotis pateikta aiškiai. Tačiau logiškiau būtų 35–38 punktuose eilės

tvarka išvardyti pranešimus, o tada sulyginti su atskiru atsitiktine tvarka surašytų temų sąrašu

(lygiai taip pat, kaip padaryta tolesnėje užduotyje).

44. Venkite atskirų testų temų sutapimo, pavyzdžiui, kad nebūtų dviejų panašių temų skaitymo ir

klausymo gebėjimų tikrinimo testuose.

45. Užtikrinkite, kad užduoties forma atitiktų tikrinamą gebėjimą. Pavyzdžiui, trečiosios dalies

užduotis primena diktantą ir nepadeda tinkamai patikrinti teksto supratimo.

Rašymas rusų kalba

Apibendrindami padarėme išvadą, kad rusų kalbos rašymo užduotys yra tinkamos, turint

omenyje jų temas, apimtį ir leistiną trukmę.

40


46. Užduotis reikia suformuluoti taip, kad kandidatai turėtų savais žodžiais suformuoti bent tris

punktus iš keturių, užuot juos tiesiog nukopijavus iš pateikto teksto.

47. Rašinio pavadinimas turi atitikti išsamius nurodymus, venkite bet kokių neatitikimų tarp jų.

48. Pagalvokite, ar verta liepti mokiniams skaičiuoti parašytus žodžius ir nurodyti šį skaičių testo

lape, ar tai nebus tik jų laiko gaišinimas.

Kalbėjimas rusų kalba

Priėjome prie išvados, kad rusų kalbos kalbėjimo testo temos ir formatas yra tinkami, įdomūs

ir apimantys tinkamą formatų ir klausimų tipų derinį.

Mūsų konkreti rekomendacija būtų tokia:

49. Pasirūpinkite, kad visos temos būtų tolygios viena kitai pagal pasirinktą diskusijos formą ir

konkretų jų praktinį pobūdį.

Statistinė analizė (žr. 5 skyrių)

Mūsų konkreti rekomendacija šioje srityje būtų tokia:

50. Reikia surinkti išsamią informaciją apie distraktorius, kad būtų galima atlikti jų analizę.

Svarbios pastabos dėl pateiktų dokumentų (žr. 6 skyrių)

Peržvelgę toliau nurodytus dokumentus, pateikėme štai tokias rekomendacijas:

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) brandos egzamino programa

51. Kiekvieno testo punktų skaičius (jeigu testas sudarytas iš punktų) turi atitikti kiekvieno

komponento santykinį svorį.

52. Pagal šį modelį testai yra padalyti į du kalbos mokėjimo lygius – B1 ir B2 – ir tam tikras

parengtų testo užduočių skaičius skirtas patikrinti žinias būtent vienu ar kitu lygiu. Manome, kad

šis metodas nėra produktyvus kandidatų skaitymo ir klausymo rezultatams įvertinti.

53. Reikia kruopščiai peržiūrėti atvirojo tipo užduotis, nes kyla problemų su jų vertinimu balais,

be to, jos gali (arba ne) padidinti atsakymų patikimumą.

54. Skaitymo krūvį turi sudaryti bendra tekstų apimtis, atėmus užduočių formuluotes ir pridėjus

pasirenkamuosius punktų variantus.

55. Pagal dabartinį rašinių vertinimo balais metodą didesnė balų dalis skiriama už kalbos

vartojimą negu už turinį ir išdėstymą. Taigi šį metodą reikėtų peržiūrėti.

56. Rekomenduotume išanalizuoti progresiją nuo B1 lygio iki B2 lygio pagal socialinį ir

kognityvų kalbos mokėjimo modelį, apibrėžtą BEKM. Šio modelio kategorijos yra naudingesnės

rengiant kalbos testą, nes padeda užtikrinti, kad testo punktai apimtų tuos pačius pažintinius

procesus, kokius apima realiame gyvenime atliekamos užduotys.

41

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) įskaitos programa

57. Jeigu egzamine bus tik vienas egzaminuotojas / mokytojas, sumažinkite kriterijų, pagal

kuriuos bus vertinami kalbėjimo gebėjimai, skaičių.

58. Užtikrinkite, kad visi kandidatai turėtų vienodai laiko pasiruošti ir kad nė vienas nežinotų,

kokios temos kalbėjimo įskaitoje buvo anksčiau.

59. Užtikrinkite, kad pateikti kalbėjimo testų pavyzdžiai būtų prieinami ir tinkamo sudėtingumo

tiek B1, tiek B2 lygių mokiniams.

60. Užtikrinkite, kad nurodymai būtų pakankami, bet ne per daug išsamūs.

61. Užduočių rengėjai užduotis turi apibrėžti nei pernelyg abstrakčiai (tada rezultatai yra labai

skirtingi), nei pernelyg išsamiai (tada bendravimas praranda tikroviškumą).

Užsienio kalbos egzamino modelis

5 skyrius. „Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) brandos egzamino vertinimo

skalių (visuminės ir analitinės) aptartys“

62. Primygtinai rekomenduojame įtraukti kalbėjimo testą į brandos egzaminą, kartu

pripažindami jūsų nurodytus strateginius sunkumus.

63. Užtikrinkite, kad vertinimo skalės pasižymėtų kitokiomis ypatybėmis negu tos, kurios

iliustruoja lygius kalbos vartotojams (žr. J. Aldersoną, 1991).

64. Svarbu naudoti aiškinamuosius pavyzdžius vertintojams mokyti (rašymas ir kalbėjimas).

65. Reikėtų sukurti paprastesnius ir aiškesnius rašymo ir kalbėjimo gebėjimų vertinimo

kriterijus, dėmesį sutelkiant į pagrindinius kiekvieno lygio gebėjimus, o ne stengtis apibūdinti

įvairius pasiekimų niuansus.

7 skyrius. Skirtingi egzaminų rezultatų pateikimo modeliai

66. Užtikrinkite, kad kalbėjimo gebėjimų komponentas turėtų tinkamą svorį, palyginti su kitais

gebėjimais. Išeities taškas galėtų būti vienodas nominalusis svoris (pavyzdžiui, taškų skaičius už

kiekvieną gebėjimą), turint galvoje komponento veiksmingąjį svorį (žr. N. Petersen, M. Koleną ir

H. Hooverį, 1989).

67. Išsiaiškinkite, ar reikalingas „galimas B2.2 (visas lygis)“ (žr. tekstą anglų kalba, p. 72).

68. Reikia paaiškinti, ar I–III lygiai apibrėžia BEKM lygių ribas, ar ne.

69. Nerekomenduojame atskiras užduoties dalis vertinti išlaikymo balais, kurie turėtų poveikį

sprendimui „išlaikė ar neišlaikė“ priimti (pagal antrąjį siūlomą modelį).

70. Rekomenduojame naudoti kompensuojamąjį modelį, pagal kurį mokiniai pagrindinį lygį gali

pasiekti įvairiais būdais, parodydami įvairius gebėjimų profilius.

71. Rekomenduojame išduoti pažymėjimą, patvirtinantį bendruosius pasiekimus pagal

atitinkamą BEKM lygį ir galbūt gerą pažymį pagal tą lygį. Skyrių balai prisidėtų prie bendro

balų skaičiaus, galbūt tam tikriems skyrių balams nusveriant. Taip pat papildomai prie

pažymėjimo (bet ne kaip jo dalį) galima būtų išduoti profilio ataskaitą. Į pažymėjimą ji nėra

įtraukiama, nes skyrių balai, paimti atskirai, pasižymi mažesniu patikimumu. Panašus rezultatų

pateikimo modelis tiktų brandos egzaminui.

42

72. Rekomenduojame pagalvoti apie ugdymo programos peržiūrėjimą, nuo kurio priklausys, ko

bus mokomasi ir kokios žinios bus tikrinamos.

73. Rekomenduotume išplėsti BEKM aprašus, pritaikant aiškius kognityvius kalbos mokėjimo

modelius, siekiant išsiaiškinti, kiek į programą įtraukta veiklos rūšių ir kompetencijų, nurodytų

BEKM, nes dabartinės sąvokos (konstruktai) gali būti nevisiškai tiksliai apibrėžtos.

74. Primygtinai rekomenduojame išankstinį testavimą, nes jis yra neabejotinai būtinas, jeigu bus

naudojamas punktų atsakymų modelis, siekiant parengti nuolatinius suprantamus standartus.

75. Kalbant apie išorinį pagrindimą, manome, kad patikimas atskaitos taškas galėtų būti

Kembridžo anglų kalbos egzamino testų rinkinys. Viena iš galimybių, kurią mielai padėtume

jums įgyvendinti, yra atlikti lyginamąjį tyrimą, padėsiantį nustatyti ryšį su šia vertinimo sistema.

8. Išvados

Šioje ataskaitoje yra pateiktas užsienio kalbos (anglų ir rusų) brandos egzamino, per kurį

tikrinamos trys kalbinės mokinių veiklos sritys – sakytinio teksto supratimas (klausymas),

rašytinio teksto supratimas (skaitymas) ir rašytinio teksto kūrimas (rašymas), bei sakytinės

sąveikos ir raiškos (kalbėjimo) veiklos srities tikrinimo pagal Užsienio kalbos įskaitos programą

vertinimas, atliktas išsamiai išnagrinėjus dokumentus ir užduotis bei atlikus bandomųjų užduočių

statistinių duomenų analizę.

Tai trijų etapų projekto pirmasis etapas. Antrasis etapas bus kito užduočių komplekto ir

statistinių duomenų apžvalga, o trečiasis etapas apims seminarą, kurio metu bus pristatyti šios

apžvalgos rezultatai ir rekomendacijos.

Apibendrindami norėtume pasakyti, kad pasirinktas metodas, pats egzamino modelis ir

mums pateiktos užduotys mums padarė gerą įspūdį. Tikimės, kad mums bus patikėta ir antroji

medžiagos apžvalga, ir viliamės, kad Nacionalinis egzaminų centras bendradarbiaus su mumis ir

ateityje, kad būtų įgyvendintos kai kurios (arba netgi visos) mūsų čia išdėstytos rekomendacijos.

9. Literatūra

Alderson, J. V. (1991) Bands and scores, in Alderson, C. and North, B. (Eds) Language Testing

in the 1990s: The Communicative Legacy, London: Macmillan, 71–86.

Association of Language Testers in Europe (ALTE): www.ALTE.org.

British National Corpus (2008) BNC Sampler: XML Edition; prieiga per internetą:

<www.natcorp.ox.ac.uk/corpus/sampler/sampler.pdf>.

Cambridge ESOL (2012) Cambridge English: First. Handbook for Teachers;

prieiga per internetą:

<www.teachers.cambridgeesol.org/ts/digitalAssets/117578_Cambridge_English_First_

_FCE__Handbook.pdf>.

43

Council of Europe (2001) Common European Framework of Reference for Languages:

Learning, Teaching, Assessment, Cambridge: Cambridge University Press.

Council of Europe (2009) Relating Language Examinations to the Common European

Framework of Reference for Languages: Learning, Teaching, Assessment (CEFR) A Manual,

Strasbourg: Council of Europe.

Council of Europe (2011) Manual for Language Test Development and Examining, Strasbourg:

Council of Europe; prieiga per internetą:

<www.coe.int/t/dg4/linguistic/ManualtLangageTest;Alte2011_EN.pdf>.

Jones, N. (2009) A comparative approach to constructing a multilingual proficiency framework:

constraining the role of standard setting, in Figueras, N. and Noijons, J. (Eds) Linking to the

CEFR Levels: Research Perspectives, Arnhem: Cito/Council of Europe/European Association

for Language Testing and Assessment, 35;44; prieiga per internetą:

<www.coe.int/t/dg4/linguistic/Proceedings_CITO_EN.pdf>.

Jones, N., Ashton, K. and Walker, T. (2010) Asset Languages: a case study of piloting the CEFR

Manual, in Martyniuk, W. (Ed) Aligning Tests with the CEFR. Reflections on Using the Council

of Europe's Draft Manual, Studies in Language Testing volume 33, Cambridge:

UCLES/Cambridge University Press, 227–246.

Khalifa, H. and Weir, C. J. (2009) Examining Reading. Research and Practice in Assessing

Second Language Reading, Studies in Language Testing volume 29, Cambridge:

UCLES/Cambridge University Press.

North, B. and Jones, N. (2009) Relating Language Examinations to the Common European

Framework of Reference for Languages: Learning, Teaching, Assessment (CEFR). Further

Material on Maintaining Standards Across Languages, Contexts and Administrations by

Exploiting Teacher Judgment and IRT Scaling, Strasbourg: Council of Europe Language Policy

Division.

Petersen, N. S., Kolen, M. J. and Hoover, H. D. (1989) Scaling, norming and equating, in Linn,

R. L. (Ed.), Educational Measurement (Third edition), New York: Macmillan, 221–262.

Shaw, S. and Weir, C. J. (2007) Examining Writing. Research and Practice in Assessing Second

Language Writing, Studies in Language Testing volume 26, Cambridge: UCLES/Cambridge

University Press.

Taylor, L. (Ed) (2011) Examining Speaking. Research and Practice in Assessing Second

Language Speaking, Studies in Language Testing volume 30, Cambridge: UCLES/Cambridge

University Press.

Weir, C. J. (2005) Language Testing and Validation: An Evidence-Based Approach, Oxford:

Palgrave.

užsienio kalbos brandos egzamino modelio,

Documents