h

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

Vytautas StasiūnasLietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Tarptautinis seminaras “Elektra 2020: gamyba - aplinkai, aplinka - gamybai”2010 m. gegužės 13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Vilnius

2

LIETUVAGyventojai: 3,4 mln.Plotas: 65 300 km²

Centralizuotas šildymas Europoje

1% 3% 3%6% 8%

12%12% 12%15%

18%

29%30%

40%42%45%46%

55%58%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

UK

Italy

Switz

erla

nd

Nor

way

Cro

atia

Ger

man

y

Icel

end

Hun

gary

Bul

garia

Aust

ria

Rom

ania

Est

onia

Slo

vaki

a

Cze

ch

Sw

eden

Lith

uani

a

Den

mar

k

Finl

and

4

Lietuvos šilumos tiekimo žemėlapis, 2009Metinė šilumos energijos Gamyba Lietuvoje

~ 10000 GWh

Bendra instaliuota šilumos energijos šaltinių šiluminė galia

~ 9800 MW

Didžiausia pareikalaujama apkrova šilumos šaltiniuose

~ 3500 MW

5

Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečių įrengtais požeminiais tinklais šiluma tiekiama vartotojams

Biokuro dalis bendrame kuro balanse centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai

Šiuo metu naudojami ištekliai

Galimi naudoti vietinio biokuro rezervai

Miško kirtimo atliekos 180 000 t.n.e. Šiaudai 120 000 t.n.e. Komunalinės atliekos 200 000 t.n.e. Energetinės plantacijos 70 000 t.n.e. ________________________________Viso 570 000 t.n.e

Biokuro dalis bendrame kuro balanse centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai įvertinus potencialą

Gamtinės dujos75,7%

Mazutas4,1%

Kitas kuras1,2%

Biokuras~19,0%

Biokuro panaudojimas centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai Lietuvoje 2009 m.

2009 m. kuro sąnaudų struktūra

Gamtinės dujos

~12,0%

Mazutas~2,0%

Kitas kuras~1,5%

Biokuras~85,0%

Biokuro panaudojimas centralizuotos šilumos gamybai Lietuvoje (tikslas 2020 m.)

Kuro sąnaudų struktūra (tikslas 2020 m.)

Pagrindinė CŠT sektoriaus problema

• Pagrindinė CŠT sektoriaus problema, dėl kurios neplečiamas biokuro naudojimas, yra energijos gamybos iš biokuro įrenginių trūkumas;

• Sprendimo būdas – investicijos, pervedant šilumos gamybos šaltinių įrengimus nuo importuojamo iškastinio prie biokuro naudojimo. Papildomai reikia įrengti 1500 MW instaliuotos galios generuojančių pajėgumų; Investicijų apimtis ~ 1,1 mlrd. Lt.

• Laukiamas rezultatas – apie 85% centralizuotai tiekiamosšilumos ir apie 6% elektros iš biokuro;

Biokuro plėtros centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai finansavimo šaltiniai

1. LĖŠOS GAUTOS IŠ AKCIZO IŠKASTINIAM KURUI

2. ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS LĖŠOS

3. ŽALIŲJŲ INVESTICIJŲ SCHEMA (Lėšos gautos užparduotus nustatytosios šiltnamio efektąsukelenčių dujų normos vienetus) AAU sellacording Kioto plotocol

4. NACIONALINIO BIUDŽETO LĖŠOS

Gamtinės dujos75,7%Mazutas

4,1%

Kitas kuras1,2%

Biokuras~19,0%

Pagal Lietuvos šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalgas

05

101520253035404550556065707580859095

100

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

%

Gamtinės dujos Mazutas Biokuras Kitas kuras

Pagal AB "Lietuvos energija" duomenis

Mazutas; 5%

Atliekinė energija; 12%

Gamtinės dujos; 3%

Kitas kuras; 2%

Šilumos siurbliai; 11%

Durpės; 5%

Biokuras, atliekos ir kiti

AEI; 62%

Kuro sąnaudų struktūros šilumos gamybai Kuro sąnaudų struktūros šilumos gamybai palyginimas Lietuvoje ir Švedijoje, palyginimas Lietuvoje ir Švedijoje, 20092009

Lietuva Švedija

13

Komunalinių atliekų panaudojimas šilumos ir elektros gamybai ES ir Lietuvoje

Europoje šiuo metu veikia per 430kogeneracinių jėgainių gaminančiųšilumą ir elektrą, kurios kūrenakomunalines atliekas

Per metus Europoje sukūrenama miestųšildymui ir elektros energijos gamybai apie65 mln. tonų atliekų.

14

Kogeneracinė elektrinė deginanti komunalines atliekas Vokietijoje

15

KOMUNALINĖS ATLIEKOS - VERTINGAS KURAS!

Komunalinių atliekų šilumingumas beveik toks pat kaip medienos atliekų.Lietuvoje turimų 1,3 mln. tonų atliekų (viso susidaro ~4,4 mln. tonų/metus),kurias kūrenant būtų galima pagaminti didelę dalį centralizuotai tiekiamosšilumos ir elektros energijos, užkasama sąvartynuose. O tuo tarpu šilumaigaminti, perkamas brangus importuojamas iškastinis kuras!!!

Dažnai pasitaikantys vaizdai Lietuvoje Dažnai pasitaikantys vaizdai Lietuvoje kai atliekos kai atliekos išmetamos miškuose ir išmetamos miškuose ir savartynuosesavartynuose

16

1 tona atliekų 0,2 tonos kuro (naftos ekvivalento)

Lietuvoje yra 1,3 mln. t. deginamų atliekų (viso surenkama 4,4 mln. t.

atliekų)

Deginant kom. atliekas kasmet būtų galima pagaminti ~2,6 TWh šilumos ir 0,65 TWh elektros

0,260 mln. t kuro (naftos ekvivalento) = 325 mln. m3 gamtinių dujų (kas met

šilumos tiekėjai sukūrena ~ 1 mlrd. m³dujų)

Lietuvos šilumos tikeimo įmonės per metus pagamina ~ 10 TWh šilumos

KOMUNALINĖS ATLIEKOS - VERTINGAS KURAS!

17

- Sukurti papildomai 10 tūkst. naujų darbo vietų;

Biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimo Biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimo plėtra Lietuvoje leistų:plėtra Lietuvoje leistų:

-Padidinti šalies energetinį saugumą(mažėja šalies priklausomybė nuo iškastinio

importuojamo kuro)

- Sumažinti CO² išmetimus nuo 2 mln. iki 0,6 mln. tonų per metus

18

Biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimo Biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimo plėtra Lietuvoje leistų:plėtra Lietuvoje leistų:

- Pagerinti importo/eksporto balnsą

- Tolygiai vystytis šalies regionams

- Stabilizuoti šilumos kainas vartotojams

19

439620

788

1056

1375

1793 18892113 2063

1730 16381425

12191079

973 956 995 1018 1060 1097 1131 1208 1248 1307 1317 1355

362 442564 564

690 700 700 700 700 700 700 650 600500 500 450 400 400 450 450 450 460 470

500

~520

0

500

1000

1500

2000

250020

05

2006

2007

m.

(I p

usm

.)

2007

m.

(II p

usm

.)

2008

m.

(I p

usm

.)

2008

m.

rug

pjū

tis

2008

m.

rug

sėjis

2008

m.

spal

is

2008

m.

lap

krit

is

2008

m.

gru

odi

s

2009

m.

sau

sis

2009

m.

vasa

ris

2009

m.

kova

s

2009

m.

bala

nd

is

2009

m.

geg

užė

2009

m.

bir

želis

2009

m.

liep

a

2009

m.

rug

pjū

tis

2009

m.

rug

sėjis

2009

m.

spal

is

2009

m.

lap

krit

is

2009

m.

gru

odi

s

2010

m.

sau

sis

2010

m.

vasa

ris

2010

m.

kova

s

2010

m.

bala

nd

is

LT/tn

e

Gamtinės dujos Biokuras

~ 500~ 500

Gamtinių dujų (su transportavimu ir galios mokesčiu) ir biokuro kainų dinamika (Lt/t.n.e)

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų, kurie yra pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos

vartotojai

20

Modernizavimo naudaŠilumos suvartojimas šildymui Šilumos suvartojimas šildymui

PriešPrieš renovaciją:renovaciją:15,3115,31 kWhkWh/m²/mėn./m²/mėn.

Šilumos suvartojimas šildymui Šilumos suvartojimas šildymui

PoPo renovacijos:renovacijos:8,908,90 kWhkWh/m²/mėn/m²/mėn..

Tokių pastatų Lietuvoje yra

tiktik 4,6% 4,6% Tokių ir prastesnių pastatų Lietuvoje yra

netnet 7878,,11% %

22

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2

mln.t.n.e

Po renovacijos

Esama padėtis

Individualiai šildomiCentralizuotai šildomi

1 mln. t.n.e = 1 mlrd. 400 mln. Litų/met.Visiems namams renovuoti reikia ~28 mlrd Litų

~ 2 mln.t.n.e.~ 1 mln.t.n.e. ~ 1 mln.t.n.e.

~ 0,5 mln.t.n.e. ~ 0,5 mln.t.n.e.

Kuro poreikis (mln. t.n.e./m) šildymui centralizuotai ir individualiai šildomų pastatų 2008/2009 m. šildymo sezonui

2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija “IŠŠŪKIS LIETUVOS ENERGETIKAI: ŠVAISTYTI GALIMYBES AR

PASINAUDOTI EUROPOS SĄJUNGOS PATIRTIMI”

Šilumos tiekimas Švedijoje: beveik tik vietinis kuras ir žemos šilumos kainos. Kaip spartinti biokuro naudojimą Lietuvoje?

Energijos gamyba iš atliekų: Europoje -modernus sprendimas, Lietuvoje - baubas.Kodėl nebijo Europa?

30 Europos miestų-sostinių 2010 m. tyrimas „Europos žaliųjų miestų indeksas“ nustatė, kad:

1. Vilniaus miestoVilniaus miesto oro kokybė yra geriausiaoro kokybė yra geriausiadidele dalimi prie to prisidėjo CŠT veikla

Vilniaus miestas iš televizijos bokšto 2010 m. sausio 25 d. (CŠT šildymas)

Lauko oro temp. - apie -19 °C

27

Centralizuotas šilumos tiekimas Individualus šildymas