demografijos, migracijos ir integracijos ......tyrimas parengtas atsižvelgiant į minėtas...
TRANSCRIPT
1
DEMOGRAFIJOS,
MIGRACIJOS IR
INTEGRACIJOS
POLITIKA LIETUVOJE
Diskusijos medžiaga
Diskusijos medžiagą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos užsakymu
parengė UAB „Civitta“.
Pateikiama informacija ir vertinimai yra skirti politikos analizei bei nelaikomi
oficialia Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija.
2
Teminis tyrimas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis
finansuojamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“ dalies „Konsultavimosi su
visuomene mechanizmo tobulinimo paslaugos“ rezultatas.
LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu teminį tyrimą parengė UAB „Civitta“ (2016 m.
lapkričio 21 d. sutarties Nr. LRVK-119/16)
3
Turinys Turinys ........................................................................................................................................ 3
Santrauka.................................................................................................................................. 4
Įvadas ........................................................................................................................................ 7
Palanki aplinka šeimai ............................................................................................................ 9
1.1 | Esama situacija ir iššūkiai ......................................................................................... 10
1.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti visuomenė? ..................................... 11
1.2.1 | Strategijos priemonės: ar tinkamos? ................................................................... 14
1.2.2 | Visuomenės idėjos Strategijos priemonėms tobulinti ........................................ 15
1.3 | Geroji užsienio šalių praktika ................................................................................... 16
Migracijos srautų valdymas .................................................................................................. 21
2.1 | Esama situacija ir iššūkiai ......................................................................................... 22
2.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti visuomenė? ..................................... 23
2.2.1 | Strategijos priemonės: ar tinkamos? ................................................................... 27
2.2.2 | Visuomenės idėjos Strategijos priemonėms tobulinti ........................................ 28
2.3 | Geroji užsienio šalių praktika ................................................................................... 29
Vyresnio amžiaus žmonių integracija .................................................................................. 35
3.1 | Esama situacija ir iššūkiai ......................................................................................... 36
3.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti visuomenė? ..................................... 37
3.2.1 | Strategijos priemonės: ar tinkamos? ................................................................... 39
3.2.2 | Visuomenės idėjos Strategijos priemonėms tobulinti ........................................ 40
3.3 | Geroji užsienio šalių praktika ................................................................................... 40
Priedas Nr. 1 Strategijos priemonės ..................................................................................... 46
Priedas Nr. 2 Tyrimo metodika ............................................................................................. 50
Priedas Nr. 3 Apklausos rezultatai ........................................................................................ 51
4
Santrauka Lietuva susiduria su demografijos iššūkiais – mažėjantis gyventojų skaičius, visuomenės
senėjimas. Nors pastaraisiais metais šalyje didėja gimstamumas, tai – nepakankama
sąlyga natūralios gyventojų kaitos užtikrinimui. Prognozuojama, jog vyresnių nei 65 m.
asmenų dalis 2070 m. šalyje padidės triskart lyginant su 2016 m. Gyventojų skaičiaus
mažėjimą lemia ir dideli migracijos mastai – neto migracija vis dar neigiama, kadangi
išvykstančiųjų skaičius stipriai viršija grįžusių tautiečių skaičių.
Siekiant kompleksiškai spręsti demografijos problemas, 2018 m. parengtas
Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos projektas
(toliau – Strategija) bei priemonių planas (toliau – Priemonių planas). Strategijoje
numatomos trys esminės politikos kryptys – šeimai palankios aplinkos kūrimas,
migracijos srautų valdymas, senjorų integracija į visuomenę.
Šis tyrimas yra viena iš 2018 m. balandžio–birželio mėn. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės kanceliarijos organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo dalių. Viešosiomis
konsultacijomis siekiama išgirsti visuomenės nuomonę dėl Strategijos priemonių,
surinkti naujus pasiūlymus bei idėjas. Prieš rengiant tyrimą viešojoje erdvėje vykdyta
dviejų mėnesių trukmės elektroninė visuomenės apklausa (toliau – Apklausa),
surengti 3 visos dienos renginiai-diskusijos su visuomene tikslinėms grupėms – šeimoms,
emigrantams, bedarbiams, profesinių mokyklų moksleiviams, vyresnio amžiaus
žmonėms.
Tyrimas parengtas atsižvelgiant į minėtas Strategijos kryptis – supažindinama su
esama situacija šeimos politikos, migracijos valdymo, vyresnio amžiaus žmonių
integracijos srityse, pristatomas Apklausos metu visuomenės išsakytas Strategijos
priemonių vertinimas bei siūlymai ir pastebėjimai, pateikiami gerosios praktikos
pavyzdžiai užsienio valstybėse.
Palanki aplinka šeimai
‒ Siekiant užtikrinti finansinį saugumą šeimoms, palankiausiai visuomenės įvertintos
būsto įsigijimo kredito sąlygų gerinimo, vaiko išmokų didinimo, lengvatinio PVM
tarifo būtiniausioms prekėms skyrimo Strategijos priemonės.
‒ Pagal Strategijos uždavinį „Gerinti šeimoms ir vaikams teikiamų paslaugų
prieinamumą ir kokybę“, labiausiai turėtų būti atsižvelgta į vaikų užimtumo
didinimą, suteikiant galimybę nemokamai lankytis muziejuose ar įgalinti
nevyriausybines organizacijas (toliau – NVO) naudotis vaikų darželių patalpomis
vasaros metu.
‒ Visuomenė siūlo Strategijos priemones papildyti tikslinant būsto įsigijimo
finansavimo politiką, ją nukreipiant ne tik į regionuose gyvenančias šeimas,
ankstinti vaiko priežiūrą institucijose, sudaryti pensijų ir „Sodros“ įmokų sistemą
daugiavaikėms šeimoms, taikyti progresyvią išmokų vaikui sistemą, sukurti
5
nacionalinį daiktų paramos fondą, peržiūrėti vaiko priežiūros atostogų išmokų
sistemą.
‒ Remiantis gerąja praktika užsienio valstybėse, išskiriami Vengrijos ir Vokietijos
atvejai:
‒ Vokietija: Bausparen – sutarties pagrindu veikianti taupymo sistema,
suteikianti galimybę palankesnėmis sąlygomis gauti kreditą būsto įsigijimui.
‒ Vengrija: dvilypė išmokų vaiko priežiūros atostogų metu sistema, skirta
dirbančioms ir nedirbančioms motinoms, o būsto įsigijimui ar jo statybai
skiriama išmoka pagal šeimoje esančių / būsimų vaikų skaičių.
Migracijos srautų valdymas
‒ Palankiausiai visuomenės vertinamos ekonominės gerovės Lietuvoje didinimo
Strategijos priemonės – administracinės naštos mažinimas, neapmokestinamojo
pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo plėtra, greitųjų kreditų skyrimo kontrolė,
profesinio mokymo tinklo pertvarka labiau įtraukiant verslo įstaigas.
‒ Prie grįžtamosios migracijos skatinimo prisidėtų Strategijos priemonių plane
numatytas „Work in Lithuania“ platformos stiprinimas, Lietuvos piliečių studijų
užsienio aukštosiose mokyklose finansavimas, skatinimas į Lietuvą perkelti savo
verslus.
‒ Visuomenė siūlo Strategijos priemones papildyti didinant vaikų vasaros stovyklų
prieinamumą, suteikant daugiau praktikos galimybių aukštųjų mokyklų
studentams, suteikiant šeimoms paramą būsto įsigijimo pradiniam įnašui,
mažinant administracinę naštą žemesnės kvalifikacijos darbuotojams bei
sudarant palankias įsidarbinimo sąlygas imigrantams iš trečiųjų šalių, vystant
kultūrinius ryšius su diaspora, didinant šalies ekonominę gerovę, organizuojant
mokymus darbuotojams.
‒ Remiantis gerąja praktika užsienio valstybėse, išskiriami Lenkijos ir Airijos atvejai:
o Lenkija: Mokslininkų pritraukimo programa, skirta pritraukti aukštos
kvalifikacijos tyrėjus į šalį finansuojant jų veiklą, bei startuolių pritraukimo
programa, kuria siekiama didinti Lenkijos, kaip inovacijų verslui patrauklios
šalies, įvaizdį.
o Airija: Emigrantų paramos programa, skirta palaikyti stiprius emigrantų ryšius
su gimtine ir stiprinti tarptautinę Airijos piliečių bendruomenę, bei Global Irish
strategija, numatanti priemones emigrantų pritraukimui į šalį bei ryšio su
diaspora stiprinimui.
Senjorų integracija į visuomenę
‒ Vienas svarbiausių dalykų iš šiuo metu Strategijoje pateiktų uždavinių – didinti
sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę vyresnio amžiaus
žmonėms: nemokamai teikiamos ambulatorinės paslaugos slaugos namuose,
vaistų bei dantų protezavimo finansavimas, globos namų steigimas
savivaldybėse.
6
‒ Siekiant kartų atskirties mažinimo daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama
Strategijos priemonėms, nukreiptoms į bendrų centrų skirtingo amžiaus
žmonėms steigimą, jaunimo organizacijų, kurios rūpinasi vienišais senjorais
steigimą, bei vyresnio amžiaus žmonių savanorystės veiklų skatinimą.
‒ Visuomenė siūlo Strategijos priemones papildyti įtraukiant viešosios
infrastruktūros gerinimą, pritaikant ją vyresnio amžiaus žmonėms, neformaliosios
globos, mokymosi visą gyvenimą skatinimą, nemokamo viešojo transporto
senjorams suteikimą, vyresnio amžiaus žmonių mokymus jaunimui.
‒ Remiantis gerąja praktika užsienio valstybėse, išskiriami Vokietijos ir Suomijos
atvejai:
o Vokietija: veikia „Kelių kartų namai“, kuriuose neformalia veikla užsiima
skirtingų kartų atstovai.
o Suomija: palanki pensijų skyrimo sistema, užtikrinanti orią senatvę bei
jaunimo apgyvendinimo senjorų globos namuose sistema, skirta mažinti
kartų skirtumus.
Daugiausiai siūlymų viešųjų konsultacijų ciklo metu skirta šeimos politikos gerinimui –
dažniausiai pateiktos idėjos apima būsto įsigijimo finansavimo politikos pritaikymą
šeimoms gyvenančioms didmiesčiuose, socialinio draudimo užtikrinimą
daugiavaikėms šeimoms, progresinės išmokų vaikams sistemos taikymą. Migracijos
srautų valdymo srityje dažniausiai siūloma šeimoms suteikti paramą būsto įsigijimo
kredito pradiniam įnašui, gerinti ekonominę situaciją suteikiant pakankamas
socialines garantijas, didesnį darbo užmokestį bei mažesnę mokestinę naštą, skatinti
užsienyje gyvenančių tautiečių kultūrinius saitus su Lietuva. Tuo tarpu vyresnio
amžiaus žmonių integracijos didinimui dažniausiai siūlyta skatinti mokymąsi visą
gyvenimą bei vyresnio amžiaus žmonių vykdomus mokymus jaunimui.
Apibendrinant, visuomenė palankiai vertina LR Vyriausybės ketinimą imtis pokyčių
valstybės politikoje, tačiau pabrėžia, jog siekiant efektyvaus Strategijos priemonių
įgyvendinimo reikalinga užtikrinti, kad jos nedidintų socialinės atskirties, būtų susietos
viena su kita ir įgyvendinamos kompleksiškai.
Visi šiame tyrime įvardyti visuomenės siūlymai bei idėjos bus svarstomi tolimesniuose
Strategijos priemonių plano tobulinimo etapuose, siekiant planą kuo labiau suderinti
su visuomenės poreikiais.
7
Įvadas Tyrimo kontekstas | Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis,
Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažėja. Be gyventojų mažėjimo kinta ir jų
amžiaus struktūra – mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus žmonių.
Svarbiausia gyventojų mažėjimo priežastis – dideli migracijos mastai. Lietuvos
statistikos departamento duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos emigravo apie 36,6 tūkst.,
2015 m. – 44,5 tūkst., 2016 m. – 50,33 tūkst. asmenų. Tarp dažniausiai emigruojančiųjų
– jauni, darbingo amžiaus gyventojai.
Toliau šiame tyrime esama situacija Lietuvoje bus nagrinėjama trimis kryptimis –
šeimos politikos, migracijos srautų ir senjorų integracijos visuomenėje.
Valstybiniu lygmeniu taikomos įvairios priemonės, siekiant gerinti šeimos politiką,
mažinti migraciją bei didinti vyresnio amžiaus žmonių integraciją į visuomenę. Vis
dėlto, kaip rodo statistiniai duomenys, demografinė situacija šalyje prastėja. Siekiant
užtikrinti teigiamą gyventojų skaičiaus pokytį ir proporcingą gyventojų amžiaus
struktūrą, 2018 m. parengtas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–
2030 m. strategijos projektas (toliau – Strategija). Lygiagrečiai rengiamas ir Strategijos
priemonių planas, numatant atitinkamas priemones, leidžiančias efektyviai spręsti
aukščiau minėtas problemas šalies mastu. Šiame tyrime pristatoma ne tik esama
situacija, bet ir supažindinama su visuomenės nuomone apie rengiamą priemonių
planą – pateikiamos pastabos esamoms priemonėms bei nauji siūlymai kiekvienai
sričiai.
Lietuva nėra venintelė valstybė, susidurianti su panašiomis problemomis. Problemų
sprendimų ieškoma įvairiais būdais – valstybiniu lygmeniu, įtraukiant nevyriausybines
organizacijas, viešąsias įstaigas, rengiant projektus, kt. Siekiant ieškoti tinkamų
priemonių sprendžiant demografijos, migracijos ir integracijos problemas Lietuvoje,
šiame tyrime analizuojama geroji užsienio šalių praktika.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai | Tikslas – įvertinti visuomenės nuomonių pasiskirstymą dėl
Strategijoje numatytų priemonių įgyvendinimo, taip pat surinkti papildomus
komentarus / pasiūlymus dėl naujų priemonių įtraukimo, bei pasirengti forumui „Ar
vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“.
Atliekamu tyrimu siekiama supažindinti visuomenę su 2018 m. balandžio 5 d. –
gegužės 24 d. viešojoje erdvėje vykdytos visuomenės apklausos rezultatais, esama
situacija bei gerąja praktika užsienio valstybėse.
Tyrimo objektas | Plačiau nagrinėjami iššūkiai, aktualūs 3 skirtingoms valstybės
politikos kryptims:
‒ Kaip kurti ir užtikrinti šeimai palankią aplinką?
‒ Kaip subalansuoti migracijos srautus Lietuvoje?
‒ Kaip užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių integraciją į visuomenę?
8
Tyrimo metodai | Tyrime naudojami analizės metodai (detalesnis metodų aprašas
pateikiamas Priede Nr. 2):
1. Esamai situacijai įvertinti atlikta antrinių informacijos šaltinių apžvalga,
lyginimas tarpusavyje ir bendrinė jų analizė.
2. Siekiant pateikti visuomenės nuomonę analizuojamais klausimais, 2018 m.
balandžio 5 d. – gegužės 24 d. E.pilietis portale piliečiai galėjo pildyti
elektroninę anketą. Apklausos metu piliečių prašyta įvertinti siūlomas
Strategijos priemones kiekvienoje srityje pagal aktualumą bei pateikti savo
idėjas ar pastabas. Apklausos rezultatams įvertinti taikomas statistinės analizės
metodas.
3. Atliktas žvalgomasis tyrimas, kurio metu, atrenkant nagrinėtinus atvejus,
analizuojama geroji užsienio šalių praktika.
9
Palanki aplinka
šeimai
1.1 | Esama situacija ir iššūkiai
1.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti visuomenė?
Strategijos priemonių vertinimo apžvalga
Nuomonė apie esamas Strategijos priemones
Siūlymai naujoms Strategijos priemonėms
1.3 | Geroji užsienio šalių praktika
Vokietija
Vengrija
I
10
1.1 | Esama situacija ir iššūkiai
Bendrasis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pastaraisiais metais didėja – nuo 10,0 vaikų /
1 000 gyv. (2011 m.) iki 10,7 vaikų / 1 000 gyv. (2016 m.)1. Vis dėlto, tai nėra
pakankama sąlyga natūralios gyventojų kaitos užtikrinimui.
Pastebima, jog jauni žmonės didesnį dėmesį skiria karjerai, siekia pirmiau įsitvirtinti, tik
tuomet pradeda galvoti apie šeimą. Vidutinis pirmą kartą susituokiusių asmenų
amžius nuosekliai auga nuo 2001 m. (žr. Pav. 1). Vėlesnis santuokų amžius rodo, jog
šeimoms svarbu užsitikrinti
finansinę gerovę prieš
kuriant šeimą. Statistiniai
duomenys taip pat rodo,
jog mažėja nesusituokusių
asmenų šeimoje gimusių
vaikų skaičius – nuo 2013
m. šis rodiklis sumažėjo
13%.
Šiuo metu Lietuvoje
didžiąją dalį
gyvenančiųjų ties skurdo
riba sudaro vieniši tėvai, turintys vieną ar daugiau vaikų – 42% visų skurdo rizikos lygį
siekiančių namų ūkių 2016 m. Tokia situacija rodo, jog šeimoms, ypač nepilnoms,
neužtikrinama pakankama finansinė parama bei galimybės gyventi pilnavertį
gyvenimą. Neesant pakankamai galimybių užsitikrinti finansinį saugumą, kenčia
psichosocialinė aplinka, blogėja psichikos sveikata, mažiau dėmesio skiriama vaikų
užimtumui.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. bendrojo ugdymo įstaigose
Lietuvoje mokėsi 326,1 tūkst. mokinių. Tuo tarpu neformaliojo ugdymo įstaigose
besimokančiųjų skaičius sudaro tik 32% bendro mokinių skaičiaus. Kita vertus, kasmet
didėja vaikų vasaros poilsio stovyklose skaičius – 2013–2017 m. laikotarpiu šis rodiklis
išaugo 53%. Pastebima, kad kasmet organizuojama vis daugiau vasaros stovyklų
vaikams – tuo pačiu laikotarpiu skaičius išaugo 60%.
Vienas iš aspektų vaikų užimtumo srityje – vaikų dienos centrų veikla. Pastaraisiais
metais socialinės rizikos šeimų vaikų, gaunančių socialines paslaugas dienos
centruose, skaičius kinta nežymiai. Pastebima, jog procentinė vaikų dienos centruose
paslaugas gaunančių vaikų dalis nuo visų socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų
taip pat išlieka bemaž vienoda – 2013 m. siekė 45%, o 2016 m. – 45%.
Apibendrinant, natūrali gyventojų kaita šalyje nėra užtikrinama, o šeimoms šalyje
nėra sudaromos pakankamos sąlygos finansiniam saugumui užtikrinti.
1 Lietuvos statistikos departamentas, Bendrasis gimstamumo rodiklis, 2018 m.
Pav. 1: Vidutinis pirmą kartą susituokusių asmenų amžius
2001–2016 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
11
1.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti
visuomenė?
2018 m. pradžioje vykdytos visuomenės apklausos metu respondentų vertinimui
pateikti šeši 1 Strategijos tikslo „Kurti šeimai palankią aplinką“ uždaviniai, apimantys
priemones šeimos politikos srityje (detalus priemonių sąrašas pateikiamas Priede Nr.
1):
1 Strategijos tikslo „Kurti šeimai palankią aplinką“ priemonės vertintos kaip
aktualiausios lyginant su kitų Strategijos tikslų priemonėmis – taip mano vidutiniškai
55% respondentų. Toliau pateikiamas respondentų kiekvienos Strategijos 1 tikslo
priemonės vertinimas.
Įgyvendinant A uždavinį (žr. Pav. 2),
aktualiausia priemonė (66%) –
galimybė nevyriausybinėms
organizacijoms naudotis lopšelių-
darželių infrastruktūra vasaros metu
vaikų užsiėmimams organizuoti. Šios
Strategijos priemonės įgyvendinimas
padėtų spręsti vaikų užimtumo
klausimą tėvams dirbant vasaros
metu.
Tėvams svarbu gauti papildomą
poilsio dieną (58%) ar pusdienį (51%)
tuo atveju, jei auginamas vaikas iki
14 m. Taip tėvams sudaromos
sąlygos daugiau laiko praleisti su
Pav. 2: Strategijos 1 tikslo A uždavinio vertinimas
12
šeima bei efektyviai planuoti savo laiką.
Mažiausiai aktuali Strategijos priemonė skirta profesinio ir šeimos gyvenimo derinimui
– šeimai draugiškiausios įmonės nominacijų skyrimas (29%): „<...> nominacija kaip
paskata skamba silpnokai.“ Apibendrinant vertinimą, pastebima, jog svarbesnėmis
laikomos ne „minkštosios“ priemonės, o tiksliai įvardyti veiksmai.
Siekiant paslaugų šeimoms ir vaikams
kokybės ir prieinamumo didinimo (žr.
Pav. 3), svarbiausia galimybė
nemokamai vaikams lankytis
muziejuose (70%), taip sudarant
sąlygas aktyviai užsiimti kultūrine
veikla, bei leisti laisvą laiką po
pamokų vaikų dienos centruose ar
visos dienos mokykloje (67%). Į
paslaugas orientuotų priemonių
skiltyje kaip aktualus išskiriamas
siūlymas didinti nemokamam vaikų
maitinimui skirtą sumą (59%), nors ši
priemonė vertinama ir dviprasmiškai:
„<...>Nemokamas maitinimas vaikams ir
visi kiti vaiko pinigai turėtų būti tik tiems,
kam iš tiesų reikia<...>“. Vertinant
paslaugų prieinamumą ir kokybę, nė
viena Strategijos priemonė
nevertinta kaip visiškai neaktuali.
Siūlymai skatinti kultūrinę veiklą bei
užsiėmimus vaikams, nemokamą maitinimą ar mokinio reikmenis, pagalbą krizinio
nėštumo ar kitais kriziniais atvejais suvokiami kaip būtini veiksmai, siekiant gerinti
aplinką šeimai valstybėje.
Vykdant finansinių paskatų šeimoms plėtrą (žr. Pav. 4), svarbus nuoseklus išmokų
vaikui didinimas (56%) bei lengvatinis PVM tarifas pirmo būtinumo kūdikio prekėms
(56%). Vis dėlto, pastaroji Strategijos priemonė vertinama prieštaringai: „PVM
lengvatos nebūtinai sumažins kainas. Verslas greitai tai pastebi ir pradeda kelti kainas. <...>“.
Pav. 3: Strategijos 1 tikslo B uždavinio vertinimas
13
Tuo tarpu dalies GPM susigrąžinimas
šeimoms, samdančioms auklę, jei
valstybinėje ikimokyklinio ugdymo
įstaigoje nebėra vietos yra kiek
mažiau svarbus (50%).
Apibendrinant, finansinės paskatos
šeimoms vertinamos kaip svarbios
priemonės, siekiant užtikrinti
ekonominę gerovę šeimai.
Itin aktualiu dalyku išskiriamas
palankių sąlygų būsto įsigijimui ar
nuomai mažesnes pajamas
gaunančioms šeimoms sudarymas
(61%): „<...>Teisinga kryptis dėl būsto
įvairių lengvatų jaunoms šeimoms, nes
jose slypi didelė problematika<...>“.
Toks vertinimas rodo, jog šeimoms
svarbu turėti nuosavą būstą, tačiau
tam reikalinga gerinti ekonominę
aplinką.
Kita vertus, panaši iniciatyva – dalinis būsto įsigijimo kredito kompensavimas ne
didmiesčiuose vertintas kaip neaktualus (25%). Taip yra todėl, kad siūloma priemonė
nukreipta į šeimas, gyvenančias regionuose, neskiriant dėmesio didmiesčių
gyventojams. Pastaroji priemonė būtų įvardijama kaip svarbi, jei būtų tikslinamas jos
įgyvendinimas: „<...>būsto įsigijimo kompensacija šeimoms neturėtų būti ribojama pagal
šeimų amžių ar lokaciją Lietuvoje“.
Finansinių paskatų ir būsto įsigijimo galimybių plėtra šeimoms suteiktų finansinį
saugumą ir stabilumą. Sutelkiant dėmesį į jaunas ar mažas pajamas gaunančias
Lietuvos šeimas visuose regionuose, būtų kuriama finansiškai palanki aplinka.
Pav. 4: Strategijos 1 tikslo C ir D uždavinių
vertinimas
14
Siekiant sveikatos būklės gerinimo (žr.
Pav. 5), labai palankiai vertinamas
siekis nustatyti maisto produktų
kokybės reikalavimus ikimokyklinėse,
bendrojo ugdymo, vaikų globos
įstaigose (65%): „<...> reikia standartų
ne tik darželiams ar mokykloms, bet ir
ligoninėms. <...>“. Taip vaikai būtų
pratinami prie sveikos mitybos
principų, jiems būtų garantuojamas
kokybiškas ir sveikas maistas kasdien.
Grėsmių sveikatai mažinimą užtikrintų
nemokami skiepai vaikams iki
nustatyto amžiaus nuo
meningokokinės, rotavirusinės
infekcijos. Tokia iniciatyva vertinama
kaip reikalinga (57%), kadangi
prisidėtų prie vaikų sergamumo
mažėjimo. Tuo tarpu prievolė lankyti naujagimius namuose neišskiriama kaip labai
aktuali (45%), tačiau tam tikrais atvejais pastebima, jog ji galėtų būti gyvybiškai
reikalinga: „<…> dirbdama socialine darbuotoja girdėjau atvejį, kai pusės metų kūdikis
mirė, nes motina nesilankė su juo gydymo įstaigoje, o jis turėjo širdies ydą. <…>”.
Be sveikatos būklės gerinimo, svarbu ir palankios psichologinės aplinkos kūrimas,
todėl būtina diegti patyčių prevencijos programas kiekvienoje šalies mokykloje
(aktualu – 69%).
Apibendrinimas:
‒ Siekiant užtikrinti finansinį saugumą šeimoms daugiausiai dėmesio turėtų būti
skiriama būsto įsigijimo kredito sąlygų gerinimui, vaiko išmokų didinimui,
lengvatinio PVM tarifo būtiniausioms prekėms skyrimui.
‒ Gerinant teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę turėtų būti atsižvelgta į
vaikų užimtumo didinimą – suteikiant galimybę nemokamai lankytis
muziejuose ar NVO pagalba vasaros metu leisti laiką darželių patalpose.
‒ Mažiausiai aktualios / nepakankamai apibrėžtos yra „minkštosios“ priemonės,
pvz., draugiškiausios šeimai įmonės nominacijos skyrimas.
‒ Teigiamai vertinamas siekis dalinai finansuoti būsto įsigijimo kreditą mažas
pajamas gaunančioms šeimoms, tačiau nepasitenkinimą kelia orientavimasis į
ne didmiesčiuose gyvenančias šeimas.
1.2.1 | Strategijos priemonės: ar tinkamos?
Šiame poskyryje pateikiamos visuomenės apklausoje išsakytos pastabos esamoms
Strategijos priemonėms šeimos politikos srityje.
Pav. 5: Strategijos 1 tikslo E ir F uždavinių
vertinimas
15
Neįtraukti asmenys / grupės | Formuojant Strategijos priemones atsižvelgta ne į visas
aplinkybes – pasigendama priemonių ir / ar lengvatų, skirtų vienišiems tėvams,
nesusituokusioms poroms, auginančioms vaikus, daugiavaikėms šeimoms, seneliams,
auginantiems vaikus, šeimoms, auginančioms specialiuosius poreikius turinčius ar
neįgalius vaikus „<...> Visiškai pamiršti neįgalūs vaikai.<...>“.
Nepagrįstas paramos ribojimas būstui tik regionuose | Siekis suteikti pagalbą
jaunoms šeimoms, siekiančioms įsigyti būstą, vertinamas teigiamai. Vis dėlto,
priemonės nukreipimas į regionų plėtrą vertinamas kaip netikslingas – pirmiausia
reikėtų ten kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas, tuomet žmonės patys
norės persikelti į regionus „<...> Regioninė politika turėtų prasidėti nuo investicijų
pritraukimo ir darbo vietų sukūrimo, tada šeimos ten kelsis gyventi savaime.“
Strategijos priemonės formuotos nurodymų, reguliavimo principais | Šeimos politikoje
numatytos priemonės – smulkios, bet nebūtinai efektyvios, jos formuojamos detalaus
reguliavimo, nurodymų principu, nepaliekant vietos laisvai interpretacijai ar
papildomoms plėtros galimybėms. Formuluotės suponuoja, jog valstybė į šeimą
žvelgia kaip į darinį, kamuojamą nepritekliaus, be pakankamų socialinių ryšių „<...>Į
šeimą žiūrima ne kaip į partnerį, juo labiau ne kaip į mūsų visuomenės ir valstybės pagrindą,
<...>“.
Strategijos priemonių sistemingumo trūkumas | Siūlomas priemonių paketas nėra
sistemingas – siekiama apimti visas sritis po truputį, tačiau kartu jos nesprendžia mažo
gimstamumo problemos. Siekiant užtikrinti gimstamumo didėjimą, turėtų būti
orientuojamasi į platesnio masto, kompleksines priemones, o ne vien „minkštąsias“:
„<...> išbarstytos minkštos priemonės, kurios jokio efekto neduos.<...>“.
Neefektyvus valstybės lėšų naudojimas ir nesavarankiškos visuomenės skatinimas |
Priemonės, numatančios socialinės paramos skyrimą visoms šeimoms, galimai lems
neefektyvų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Socialinė politika turi būti
nukreipiama į labiausiai paramos stokojančius, siekiant patenkinti būtiniausius jų
poreikius. Kitu atveju, socialinės šalies problemos nebus sprendžiamos, o tik
didinamas visuomenės noras būti išlaikomiems valstybės.
1.2.2 | Visuomenės idėjos Strategijos priemonėms tobulinti
Šiame poskyryje įvardijami visuomenės siūlomi Strategijos priemonių plano tobulinimo
aspektai.
Parama būsto įsigijimui | Būsto įsigijimo politikos skatinimui pasitelkti Vokietijos
pavyzdį (Bausparvertrag) – dalis mėnesinio darbo užmokesčio kaupiama specialioje
sąskaitoje, per kelis metus sukaupiama dalis pradinio kapitalo, kurį galima panaudoti
perkant nekilnojamąjį turtą su būsto paskola. Taip pat siūloma valstybei dalinai ar
pilnai finansuoti pradinį įnašą.
Ankstyvesnė vaiko priežiūra | Paankstinti amžiaus ribą, nuo kurios galima leisti vaiką į
lopšelį-darželį. Vaikus leisti į lopšelius / darželius turėtų būti galima nuo gimimo,
netaikant amžiaus ribos , taip sukuriant palankias sąlygas motinoms, ketinančioms
anksčiau grįžti į darbovietę ar ieškančioms būdų vaiko priežiūrai.
16
Socialinis draudimas daugiavaikėms šeimoms | Siūloma peržiūrėti pensijų skyrimo
sistemą, „Sodros“ įmokas, skiriant didesnes pensijas bei mažesnes įmokas tėvams,
atsižvelgiant į auginamų vaikų skaičių. Tokiu būdu šeimos būtų skatinamos susilaukti
daugiau vaikų, joms būtų užtikrinamos socialinės garantijos senatvėje.
Progresyvumas | Siūloma peržiūrėti esamą išmokų sistemą ir taikyti progresinį metodą
– skirti didesnes išmokas mažesnes pajamas gaunančioms šeimos ir atitinkamai
mažinti skiriamų išmokų kiekį dideles pajamas turinčioms šeimoms.
Grįžimas po vaiko priežiūros atostogų neprarandant išmokų | Siūloma sudaryti
sąlygas moterims anksčiau sugrįžti į darbovietę neprarandant skiriamų išmokų.
Remiamasi Didžiosios Britanijos modeliu, kuomet moteriai suteikiamos sąlygos dirbti 10
d.d. per mėnesį kartu išsaugant išmokas už vaiko priežiūrą.
Parama daiktais | Siūloma įsteigti valstybinį daiktų fondą, kuris aprūpintų
reikalingiausiais daiktais vaikui – lovytė, vežimėliai, rūbai, batai ir pan. Šeimoms pagal
poreikį fondas neatlygintinai skolintų daiktus su sąlyga, kad juos panaudojus daiktui
vėl būtų grąžinami fondui.
Išmokos vaiko priežiūrai| Siūloma trumpinti vaiko priežiūrai skiriamą laikotarpį,
pirmuosius 6 mėn. skiriant 100% darbo užmokesčio, vėliau – 80% darbo užmokesčio,
galiausiai – 50% darbo užmokesčio nepriklausomai nuo to, ar tėvai dirba.
1.3 | Geroji užsienio šalių praktika
Šiame skyriuje pristatomi gerosios praktikos pavyzdžiai šeimos politikos srityje užsienio
valstybėse. Geroji praktika nagrinėjama dviejose užsienio šalyse –Vengrijoje ir
Vokietijoje.
1.3.1. Vengrija
Vengrija susiduria su panašiomis demografijos problemomis, kurios egzistuoja ir
Lietuvoje:
‒ Mažėjantis gyventojų skaičius – 2017 m. Jungtinių Tautų Pasaulio populiacijos
pranešime2 prognozuojama, jog iš dabar šalyje gyvenančių 9,8 mln.
gyventojų 2050 m. gyvens 8,2 mln. gyventojų.
‒ Senstanti visuomenė – vis didesnę dalį sudaro gyventojai vyresni nei 65 m.
Pasaulio Banko duomenimis3, 2014 m. vyresnių nei 65 m. asmenų dalis sudarė
17% visų šalies gyventojų.
Šalies ministras pirmininkas mano, jog esamos problemos turi būti sprendžiamos ne
per migracijos politikos aspektus, bet skatinant ir stiprinant šeimos politiką. Remiantis
tokiu požiūriu, nagrinėjamos priemonės, taikomos šeimyninės aplinkos gerinimui
valstybėje.
2 Jungtinės Tautos, World Population Prospects 2017, <https://esa.un.org/unpd/wpp/> 3 Pasaulio bankas, Vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų dalis nuo visų gyventojų, 2018 m.
17
Vengrijoje vaikų darželiai priima vaikus nuo 20 savaičių, vis dėlto, priešingai nei
daugumoje valstybių, Vengrijoje moterys yra skatinamos kuo ilgiau likti namuose
prižiūrėti vaikus. Visuomenėje netgi vyrauja nuomonė, jog moteriai svarbiau ilgiau likti
namuose nei per anksti grįžti į darbovietę. Tą patvirtina statistika – vos 20% į vaikų
darželius leidžiamų vaikų yra jaunesni nei 2 metų4. Vis dėlto, moteriai, nusprendusiai
ilgiau prižiūrėti vaiką namuose, suteikiamos pakankamos socialinės garantijos –
keturių tipų finansinės paskatos neseniai pagimdžiusioms moterims, leidžiančios
ilgesnį laiką praleisti su vaiku namuose ir garantuojančios finansinį saugumą.
1. Išmoka dirbantiems tėvams, kurios dydis priklauso nuo atlygio darbovietėje:
a. Nėštumo ir gimdymo išmoka – pirmosiomis 168 motinystės atostogų
dienomis.
b. Vaiko išmoka – suteikiama iki vaikui sukaks 2 m.
2. Išmoka skiriama nepriklausomai nuo to, ar prieš nėštumą motina dirbo:
a. Vaiko išmoka skiriama nuo gimimo iki 3 m. amžiaus.
b. Išmoka skiriama nuo 3 m. amžiaus iki 8 m. amžiaus šeimoms, kurios turi 3 ir
daugiau vaikų.
Skirtingi išmokų tipai užtikrina finansines galimybes pasirūpinti vaiku visoms šeimoms,
nepriklausomai nuo to, ar motina prieš nėštumą buvo įsidarbinusi. Vis dėlto, fiksuotos
išmokos sąlyginai nedidelės ir yra populiaresnės regionuose.
Be socialinių išmokų pastaraisiais metais tėvams sudarytos sąlygos grįžti į darbę puse
etato. Šia sąlyga galima pasinaudoti iki vaikui sukaks 3 m. Numatoma, jog darbdavys
turi tenkinti darbuotojo, turinčio mažametį vaiką, norą dirbti trumpiau ir suteikti jam
tokias sąlygas.
Kaip ir kitose šalyse, Vengrijoje šeimoms svarbi galimybė įsigyti nuosavą būstą.
Atsižvelgiant į didelę dalį asmenų, gyvenančių prastomis sąlygomis, šalyje imtasi
aktyvių veiksmų problemai spręsti. 2015 m. pradėjo veikti būsto įsigijimo finansavimo
schema (CSOK)5. Ją inicijavo Finansų ministerija, pakeisdama anksčiau egzistavusią
Socialinės Politikos Išmokų schemą (SZOCPOL). Programos tikslas – užtikrinti valstybinių
subsidijų paramą būsto remontui ar įsigijimui jaunoms šeimoms su vaikais. Nuo
ankstesnių programų ši skiriasi platesnėmis galimybėmis – pasinaudoti parama
galima ir turimai nuosavybei tvarkyti. Vienkartinė išmoka gali būti dviejų tipų ir
skiriama priklausomai nuo esamo ar planuojamo vaikų skaičiaus šeimoje.
4 PERFAR, „Family Policies: Hungary“, 2014 m. <https://www.perfar.eu/policy/family-
children/hungary>, 5 European Construction Sector, Policy Measure Fact sheet, “Hungary. Family Housing
Allowance”, 2016 m. kovas
18
Šios schemos veikimo
principas unikalus ir
tuo, jog šeimos gali
teikti paraiškas
finansavimui gauti
planuodamos vaikus –
taip joms suteikiama
galimybė pretenduoti į
didesnę valstybės
subsidiją. Prieš
gaunant išmoką,
šeima prisiima
atsakomybę per
numatytą laikotarpį
turėti 1 ar daugiau
vaikų. Pvz., neturinčiai vaikų šeimai taikomas 3 vaikų susitarimas, šeimai su dviem
vaikais – 1 vaiko, o šeimai, turinčiai 1 vaiką – 2 vaikų. Atitinkamai skiriamas laikotarpis,
per kurį susitarimas įvykdomas – 4 m. susilaukti 1 vaiko, 8 m. – 2 vaikų bei 10 m. – 3
vaikų. Taip pat, jei šeima susilaukia daugiau vaikų nei planavo, jai gali būti suteikta
papildoma 1 290 Eur išmoka už kiekvieną vaiką su sąlyga, kad išmoka skiriama būsto
paskolai padengti. Tuo atveju, jei šeimai nepavyksta pasiekti numatyto susitarimo
susilaukti vaikų, ji turi grąžinti iš valstybės gautą išmoką.
Nors oficialių vertinimų šios programos įgyvendinimo pasiteisinimui dar nėra,
skelbiama, jog bankai fiksuoja didėjantį paraiškų srautą, o nekilnojamojo turto rinka
pastebi didėjančią nedidelių butų paklausą.
1.3.2. Vokietija
Viena iš priežasčių, kodėl daugumoje valstybių gyventojai vengia pasinaudoti
kreditu ar ilgą laiką vengia / negali įsigyti nuosavo būsto – aukštos palūkanų normos.
Kita priežastis – ribotos galimybės gauti banko kreditą, ypač, jei institucijoms trūksta
informacijos apie klientų finansines galimybes. Šių problemų išvengia dauguma
Vokietijos gyventojų, kur keletą dešimtmečių veikia Bausparen skolinimosi sistema,
skirta palengvinti būsto įsigijimą šalies gyventojams.
Bausparen – tai sutarties pagrindu veikianti taupymo sistema, suteikianti galimybę
palankesnėmis sąlygomis gauti kreditą būsto įsigijimui. Sistema teigiamai vertinama
Vokietijoje, kadangi sutarties galiojimo periodu palūkanų norma yra fiksuota, o
kreditas apmokestinamas mažesnėmis palūkanomis nei įprasta. Veiklos principas
skiriamas į keturis žingsnius, kurie pristatomi paveiksle žemiau.
Pav. 6: Valstybės paramos būstui schema
19
Institucijų veiklą ir skolinimo procesą reglamentuoja teisės aktai – „Bausparkassen“
aktas bei „Bausparkassen“ akto įgyvendinimo reglamentas. Remiantis šiais
dokumentais, šalyje veikia Bausparkassen – kredito institucijos, priimančios klientų
indėlį ir suteikiančios kreditą būsto įsigijimui. Per kelerius metus pagal nustatytas
palūkanas asmuo kaupia lėšas specialioje sąskaitoje. Sukaupus pusę sutarties sumos,
asmuo pasiima santaupas bei kredito institucijos suteikiamą kreditą. Sistema pasižymi
šiais privalumais, lyginant su banko suteikiamu kreditu6:
‒ Maža ir fiksuota palūkanų norma – visu sutarties laikotarpiu nekintanti
palūkanų norma leidžia žmogui turėti aiškų finansinį planą, apsaugo nuo
kintančių palūkanų sukeliamų rizikų.
‒ Lankstumas – sudaromos sąlygos taupyti reguliariai,t.y. kredito institucija
nereikalauja ankstesnės kreditingumo istorijos, o kuria ją stebint, kaip asmuo
geba pamažu taupyti reikiamą sumos dalį. Kredito istorija išlieka ir ateičiai,
jeigu asmuo norėtų imti kreditą iš banko, jo istorija būtų laikoma patikima.
‒ Įmokos gali būti mokamos ne pagal nustatytą tvarkaraštį – asmeniui nėra
taikomos piniginės baudos už vėlavimą grąžinant įmokas. Siekiama, jog
asmuo kuo greičiau išmokėtų skolą.
Taip pat išskiriami privalumai valstybei ir jos sistemai, jeigu taikoma Bausparen
sistema7:
‒ Stabilizuojama finansinė sistema – daugiau asmenų gali įsigyti nuosavą būstą
ir trumpesniu laikotarpiu, todėl valstybė išleidžia mažiau lėšų socialinėms
išmokoms, kt. Taip pat surenkamos papildomos lėšos į valstybės biudžetą nuo
kiekvienos investicijos sumokamų mokesčių.
‒ Sprendžiamos besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių problemos –
augančioms ekonomikoms individualaus fondo kūrimas leidžia išvengti
nenumatytų rizikų, taupyti pamažu ir racionaliai.
6 Verban der Privaten Bausparkassen e.V., <https://www.bausparkassen.de/>, žr. [2018 m.
birželis]. 7 Bausparkasse Schwabisch Hall AG, „Bausparen in Germany, Hungary and Beyond“, 2011, žr.
[2018 m. birželis]
Pav. 7: Bausparen sistemos žingsniai
Šaltinis: Bausparkassen
20
IŠVADOS
‒ Bendrasis gimstamumo rodiklis Lietuvoje didėja – nuo 10,0 vaikų / 1 000 gyv.
(2011 m.) iki 10,7 vaikų / 1 000 gyv. (2016 m.), tačiau natūrali gyventojų kaita
vis dar nėra užtikrinama.
‒ Finansinis saugumas Lietuvoje šeimoms nėra palankus – 2016 m. 42% visų
skurdo rizikos lygį siekiančių namų ūkių sudarė vieniši tėvai, turintys vieną ar
daugiau vaikų.
‒ Vaikų užimtumas šalyje nemažas – vaikų vasaros poilsio stovyklose skaičius –
2013–2017 m. skaičius išaugo 53%, organizuojamų stovyklų skaičius – 60%,
tačiau dalyvavimas tokioje veikloje yra ribojamas šeimos finansinių galimybių.
‒ Strategijos priemonių plane pateiktos priemonės galėtų būti tobulinamos:
o Plačiau apibrėžiant šeimos sąvoką
o Performuojant būsto finansavimo politiką
o Priemones formuojant teigiamu aspektu
o Užtikrinant sisteminį įgyvendinamumą, o ne pavienes priemones
o Vengiant nesavarankiškos visuomenės formavimo
‒ Visuomenės siūlymai Strategijos priemonių plano tobulinimui:
o Tikslinti būsto įsigijimo politiką
o Ankstinti vaiko priežiūrą institucijose
o Sudaryti pensijų ir „Sodros“ įmokų sistemą daugiavaikėms šeimoms
o Peržiūrėti išmokų vaikui sistemą
o Didinti moterų integraciją į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų
o Sukurti nacionalinį daiktų paramos fondą
o Peržiūrėti motinystės atostogų išmokų sistemą
‒ Vokietijoje taikoma Bausparen – sutarties pagrindu veikianti taupymo sistema,
suteikianti galimybę palankesnėmis sąlygomis gauti kreditą būsto įsigijimui.
‒ Vengrijoje taikoma:
o Dvilypė išmokų vaiko priežiūros atostogų metu sistema, skirta tiek
dirbančioms, tiek nedirbančioms motinoms.
o Būsto įsigijimui ar statybai skirta išmoka, remiantis šeimoje esančių /
būsimų vaikų skaičiumi.
21
Migracijos
srautų
valdymas
2.1 | Esama situacija ir iššūkiai
2.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti visuomenė?
Strategijos priemonių vertinimo apžvalga
Nuomonė apie esamas Strategijos priemones
Siūlymai naujoms Strategijos priemonėms
2.3 | Geroji užsienio šalių praktika
Lenkija
Airija
II
22
2.1 | Esama situacija ir iššūkiai
Emigracijos srautai Lietuvoje itin dideli – 2017 m. iš Lietuvos išvyko beveik 48 tūkst.
žmonių. Šis skaičius linkęs didėti – 2013 m. išvykusiųjų skaičius siekė beveik 39 tūkst. Tuo
tarpu grįžtančiųjų iš emigracijos ženkliai mažėja – tuo pačiu laikotarpiu grįžusiųjų
skaičius sumažėjo 14%. Vis dėlto, šalies neto migracija išlieka neigiama ir siekia iki 30
tūkst. gyventojų.
Didžiausia emigrantų grupe Lietuvoje
išlieka 20–29 m. amžiaus asmenys.
Tuo tarpu, kai kitų amžiaus grupių
atstovų emigracijos srautai
pastaruosius penkerius metus kinta
nežymiai, minėtos amžiaus grupės
skaičiai ženkliai didėja. Nuo 2013 m.
šis skaičius išaugo 39%. Statistiniai
duomenys rodo, jog didžioji dalis
išvykstančiųjų – neseniai viduriniojo
ugdymo mokyklas, universitetus,
kolegijas ar profesinio mokymo
įstaigas baigę jaunuoliai. Atitinkamai
ši amžiaus grupė sudaro ir nemažą
dalį visų šalies bedarbių. Lietuvos
statistikos departamento duomenimis, 2017 m. 20–29 m. amžiaus jaunuoliai sudarė
20% visų šalies bedarbių. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, jog, lyginant su
ankstesniais metais, nedirbančiųjų dalis sumažėjo – 2013 m. 20–29 m. amžiaus
jaunuoliai sudarė 25% šalies bedarbių. Statistiniai duomenys leidžia daryti prielaidas,
kodėl jauni žmonės labiau linkę išvykti – baigusiems studijas sudėtingiau įsilieti į darbo
rinką, taigi ieškoma palankesnių sąlygų užsienyje.
Be tarptautinės migracijos, svarbūs ir vidinės migracijos procesai – pastaraisiais metais
pamažu daugėja gyventi į kaimo vietoves persikeliančių gyventojų (nuo 21 tūkst.
2013 m. iki 31 tūkst. 2017 m.). Tuo tarpu į miestą išvykstančių gyventojų skaičius išlieka
daugmaž vienodas, su nedidele didėjimo tendencija (nuo 36 tūkst. 2013 m. iki 39
tūkst. 2017 m.).
Pagrindinėmis emigracijos priežastimis Lietuvoje įvardijamas aukštas nedarbo lygis
bei didesni atlyginimai šalyje, į kurią vykstama8. Kita vertus, išvykimą taip pat sąlygoja
ir socialinių garantijų trūkumas, nepagarba žmogui, ypač iš darbdavių pusės, prastas
psichosocialinis klimatas. Remiantis šiais duomenimis, pastebima, jog Lietuvoje nėra
užtikrinamos pakankamos priemonės migracijos srautų suvaldymui, neužkertamas
kelias dideliems migracijos mastams. Ir, nors patys gyventojai pastebi, jog išvykti į
8 Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras, „Migracija Lietuvoje: faktai ir skaičiai“,
2011 m.
Pav. 8: Emigrantų ir reemigrantų skaičius 2017 m.
23
užsienį neilgam periodui yra naudinga, svarbu, jog jiems būtų sudarytos pakankamos
sąlygos sugrįžti atgal9.
2.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti
visuomenė?
2018 m. pradžioje vykdytos visuomenės apklausos metu respondentų vertinimui
pateikti šeši 2 Strategijos tikslo „Užtikrinti migracijos srautų valdymą“ uždaviniai,
apimantys priemones migracijos politikos srityje (detalus priemonių sąrašas
pateikiamas Priede Nr. 1):
Toliau pateikiamas kiekvienos Strategijos 2 tikslo priemonės respondentų vertinimas.
9 Apskritojo stalo diskusija „Migracijos srautų valdymas“, 2018 m. gegužės 22 d., Vilnius
24
Grįžtamosios migracijos skatinimas galimas įvairiomis kryptimis (žr. Pav. 9), tačiau
svarbu pradėti nuo palankios investicinės aplinkos kūrimo – tikslinga Lietuvos piliečius,
lietuvių kilmės asmenis, darbdavius skatinti sugrįžti į Lietuvą ir perkelti čia savo verslus
(57%): „<...>skatinti grįžti ne tik darbdavius, bet ir stengtis pritaikyti kitų grįžusių / norinčių grįžti
darbuotojų žinias<...>“. Prie grįžtamosios migracijos skatinimo galėtų prisidėti ir Lietuvos
piliečių studijų aukštosiose pasaulio mokyklose finansavimas (55%). Tokia galimybė,
užtikrinant studentų įsipareigojimą po studijų kelis metus dirbti Lietuvoje, padėtų
skatinti jaunuolius gyventi Lietuvoje.
Aktualia Strategijos priemone įvardijamas platformos „Work in Lithuania“ stiprinimas
(53%), siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus grįžti į Lietuvą. Įgyvendinant
šią Strategijos priemonę į Lietuvą būtų pritraukiama daugiau aukštos kvalifikacijos
specialistų, kuriančių pridėtinę vertę šalies ekonomikai.
Mažiausiai prie grįžtamosios migracijos didinimo prisidėtų savivaldybių konsultantų
apmokymai, kaip tinkamai informuoti iš užsienio grįžtančius Lietuvos piliečius (39%).
Tokios priemonės įgyvendinimas galimai neskatintų spartaus grįžtamosios migracijos
proceso.
Pav. 9: Strategijos 2 tikslo G uždavinio vertinimas
25
Ekonominės gerovės Lietuvos
gyventojams didinimui (žr. Pav. 10)
svarbu plėsti NPD taikymą, mažinant
darbo apmokestinimo naštą (55%).
Prie ekonominės gerovės didinimo
prisidėtų ir greitųjų kreditų
reguliavimas (53%), nors ši alternatyva
ir vertinama dviprasmiškai:
„<...>Absurdas. Geriau riboti galimybę
gauti kreditus skolininkams, o ne gerinti
jiems finansinę situaciją kitų gyventojų
sąskaita.<...>“.
Atsižvelgiant į tai, jog 20% šalies
bedarbių sudaro jauni žmonės,
kuriems galimai sunku įsilieti į darbo
rinką vos baigus mokslus, vienas iš
sisteminių pokyčių turėtų būti
įgyvendinamas profesinio mokymo
srityje – vykdoma profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka (52%) bei skatinamas
pameistrystės ar kitų aktyvių darbo rinkos priemonių, įtraukiant verslą, taikymas (50%).
Taip būtų užtikrinamas reikiamų įgūdžių įgijimas moksleiviams dar studijų metais,
sukuriant pridėtinės vertės ateityje įsiliejant į darbo rinką.
Kita tobulinimo kryptis valstybėje –
socialinio Lietuvos gyventojų saugumo
stiprinimas (žr. Pav. 11). Siekis, kad
visuomenė jaustųsi saugi prisidėtų prie
migracijos srautų mažinimo. Vienas iš
būdų kurti socialinį saugumą –
visuomenės įtraukimas į sprendimų
priėmimo procesą, pvz., gyventojams
aktualu, kad su jais būtų
konsultuojamasi viešosios
infrastruktūros, teritoriniais klausimais,
ypač savivaldybių lygmenyje (59%).
Kita vertus, svarbu, kad šios priemonės
įgyvendinimas būtų ne tik teorinis, bet ir
faktinis: „<...>Skambus tekstas – šiuo metu
konsultuojasi irgi, bet daro taip, kaip geriau
verslui, bet ne gyventojams<...>“.
Mažiausiai aktualu socialinio saugumo
stiprinimo srityje – NVO fondo steigimas
(31%): „<...>Fokusuotis reikėtų ne į NVO, o į
privataus verslo skatinimą,<...>“.
Pav. 10: Strategijos 2 tikslo H uždavinio vertinimas
Pav. 11: Strategijos 2 tikslo I Ir J uždavinių
vertinimas
26
Teigiama, jog skiriant investicijas verslui būtų sudaromos palankesnės sąlygos
konkuruoti pasaulinėje rinkoje bei kurti papildomas patrauklias darbo vietas.
Kita tobulinimo kryptis valstybėje, prisidėsianti prie migracijos srautų mažėjimo –
psichologinės (emocinės) Lietuvos gyventojų gerovės stiprinimas (žr. Pav. 11).
Veiksmingų, kokybiškų psichosocialinių ir psichologinių paslaugų prieinamumas yra
aktuali priemonė siekiant gerinti visuomenės emocinę būklę (59%): „<...>Didinant
psichologinių paslaugų kokybę, reikalinga, kad būtų ruošiami psichologai kokybiškose
studijose<...>“. Taip pat šioje srityje svarbu kurti ir įgyvendinti savižudybių prevencijos
programas visose Lietuvos savivaldybėse (52%). Vykdant gerosios praktikos plėtrą
būtų užtikrinamas proaktyvios pagalbos teikimas savivaldybių gyventojams.
Kita svarbi kryptis, reikalinga
migracijos srautų mažinimui –
Lietuvos gyventojų susietumo su
šalimi ir jo gyvenamąja aplinka
stiprinimas (žr. Pav. 12). Prie
pilietiškumo ir visuomeniškumo
didinimo prisideda savanoriška
veikla, kuri turėtų būti skatinama
vastybės lygmeniu. Nustačius
sąlygas, kuomet savanoriška veikla
prilyginama darbo patirčiai, didesnė
dalis gyventojų rinktųsi savanorystės
veiklas, stiprėtų ir būtų skatinama
NVO veikla. Taigi, iniciatyva prilyginti
dalį savanorškos veiklos dabo
patirčiai vertinama kaip labai aktuali
Strategijos 2 tikslo priemonė (62 %).
Mažiausiai aktuali kryptis, siekiant
didinti svetur gyvenančių asmenų
susietumą su Lietuva, atrodo
informavimo ir komunikacijos veiklų organizavimas viešosios politikos planavimo ir
įgyvendinimo etape: „<...>Tai nebūtina. Jei žmonės pamatys galimybes, kad mokesčiai
teisingi ir proporcingi įdėtam darbui, jie sugrįš ir taip.<...>“.
Veiksmingam diasporos politikos įgyvendinimui svarbus integracijos modelis Lietuvos
piliečiams, lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimoms, atsidūrusiems humanitarinės krizės,
karinio konflikto teritorijoje (44%) bei referendumas dėl dvigubos pilietybės (40%).
Visgi, pastarasis susilaukia ir prieštaringos nuomonės – „Dviguba pilietybė nėra gerai, nes
piliečiai turi ne tik teises, bet ir pareigas.<...>“. Piliečiams svarbu jausti ryšį su šalimi, todėl
rūpestis dėl esančiųjų užsienyje, kultūrinių bei emocinių ryšių su jais stiprinimas,
prisidėtų prie grįžtamosios migracijos skatinimo.
Pav. 12: Strategijos 2 tikslo K ir L uždavinių
vertinimas
27
Apibendrinimas:
‒ Daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama ekonominės gerovės Lietuvoje
didinimui – administracinės naštos mažinimui, vykdant NPD taikymo plėtrą,
reguliuojant greitųjų kreditų skyrimą, vykdant profesinio mokymo tinklo
pertvarką labiau įtraukiant verslo įstaigas.
‒ Skatinti grįžtamąją migraciją galėtų padėti „Work in Lithuania“ platformos
stiprinimas, Lietuvos piliečių studijų užsienio aukštosiose mokyklose
finansavimas, skatinimas į Lietuvą perkelti savo verslus.
‒ Nors dauguma 2 Strategijos tikslo priemonių laikomos aktualiomis, dalis jų
vertinta dviprasmiškai – pvz., vietoj NVO fondo siūloma stiprinti privatųjį verslą,
rengiant referendumą dėl dvigubos pilietybės, užtikrinti, jog piliečiai suvokia su
pilietybe įgyjamas pareigas, vykdant informacijos apie migraciją sklaidą –
pirmiau užtikrinti finansinį saugumą, kad žmonės norėtų grįžti.
2.2.1 | Strategijos priemonės: ar tinkamos?
Visuomenė Strategijos priemonių aktualumo / neaktualumo vertinimą pagrindė
pastabomis, pasiūlymais, kaip vertėtų tobulinti šiuo metu Strategijoje pateikiamas
priemones. Žemiau pateikiamos esminės visuomenės pastabos Strategijos
priemonėms migracijos politikos srityje.
Švietimo sistemos pokyčių trūkumas | Strategijos priemonėmis per mažai dėmesio
skiriama švietimo plėtrai Lietuvoje. Švietimo sistema turėtų būti tobulinama nuo
pradinio ugdymo įstaigų iki aukštojo mokslo įstaigų, suteikiant moksleiviams daugiau
karjeros planavimo mokymų, atnaujinant mokomąją medžiagą, universitetuose
daugiau dėmesio skiriant praktinių įgūdžių formavimui.
Mokesčių sistemos reforma | Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama esminei
mokesčių tvarkos peržiūrai, užtikrinant palankias gyvenimo sąlygas visiems šalies
gyventojams. Tai būtų efektyviausias būdas spręsti migracijos problemas, kadangi
Strategijos priemonių plane siūlomos priemonės nepakankamai padengia
problemos sprendimą.
Emigrantų ir gyventojų supriešinimas | Priemonių planas indikuoja supriešinimą tarp
emigrantų ir dabartinių Lietuvos gyventojų. Pvz., skatinant pameistrytės principą,
akcentuoti, jog siekiama ne tik grįžusiųjų į Lietuvą kvalifikacijos kėlimo, bet ir Lietuvoje
gyvenančių; ikimokyklinio amžiaus vaikų leidimas į ugdymo įstaigas vasaros metu –
vasaros stovyklos, priežiūra vasaros atostogų metu turėtų būti suteikiama ne tik
grįžusiųjų asmenų vaikams, bet ir Lietuvoj gyvenančių.
Prioritetizuojami aukštos kvalifikacijos darbuotojai | Pastebima, jog Strategijos
priemonėmis siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, tačiau pastarieji į
Lietuvą grįžta ir patys. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama, siekiant sulaikyti
žemesnės kvalifikacijos darbuotojus.
28
Finansinė nelygybė | Siūlomos Strategijos priemonės neturėtų išskirti konkrečios
grupės ar asmenų, pvz., 1% GPM skyrimas profesinėms sąjungoms diskriminuoja kitas
sąjungas, nevyriausybines organizacijas, kt.
Dvigubos pilietybės įteisinimas | Pastebima, jog turėtų būti suteikiama galimybė įgyti
dvigubą pilietybę, taip sukuriant paskatas sugrįžti į šalį seniau emigravusiems
tautiečiams, skatinant dirbančius užsienio šalyse išlaikyti saitus su Lietuva. Vis dėlto,
dviguba pilietybė pridėtų ir papildomų pareigų, todėl būtina įvertinti galimus
saugiklius.
2.2.2 | Visuomenės idėjos Strategijos priemonėms tobulinti
Respondentai pateikė siūlymų papildyti esamas Strategijos priemones ar suformavo
naujas. Toliau įvardijami siūlomi Strategijos priemonių plano tobulinimo aspektai,
apibendrinant visus gautus pasiūlymus.
Vasaros stovyklos vaikams Lietuvoje | Būtų tikslinga vietoj ugdymo įstaigų lankymo
vasarą organizuoti vasaros stovyklas lietuvių kilmės vaikams. Neformalioje aplinkoje
vaikai jaustųsi laisviau, o ir mokytis jiems būtų lengviau.
Praktika studentams | Vienas iš siūlymų, siekiant užtikrinti lengvesnę absolventų
integraciją į darbo rinką – skirti daugiau laiko praktikai studijų metu aukštosiose
mokyklose. Vietoj šiuo metu esamų trumpalaikių praktikos periodų skirti mažiausiai
pusę metų laiko dirbant įmonėje pilnu etatu – „<...>Aukštojo mokslo studentai turėtų
antrus arba trečius mokslo metus (visus mokslo metus, o ne kelis mėnesius) pradirbti savo
studijuojamos specialybės srityje (už MMA), kad įgytų tikrų įgūdžių ir supratimo ką jie mokosi,
<...>“.
Parama būsto įsigijimo kredito pradiniam įnašui | Viena iš pagrindinių emigracijos
priežasčių – žmonės negali surinkti pradinio įnašo būstui, todėl renkasi emigraciją, kad
galėtų užsidirbti. Galiausiai pajutę geresnę gyvenimo kokybę, į Lietuvą nebegrįžta.
Siūloma:
1. Mažinti prašomą pradinio įnašo dalį;
2. Sudaryti sąlygas valstybei skolinti pradinio įnašo dalį, kurią kas mėnesį asmenys
grąžina jau gyvendami įsigytame būste.
Lankstesnės darbo sąlygos įvairaus profilio specialistams| Siūloma orientuotis ne vien
į aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir kitus asmenis. Dėl to viena iš galimų
priemonių – administracinės naštos mažinimas žemesnės kvalifikacijos specialistams,
sezoniniams darbuotojams. Taip pat siūloma užtikrinti lankstesnes sąlygas darbo jėgos
atvykimui iš trečiųjų šalių.
Kultūrinių ryšių stiprinimas | Daugiau dėmesio reikėtų skirti kultūrinio ryšio su
emigravusiais šalies piliečiais stiprinimui. Bendradarbiavimas turėtų būti skatinamas
per NVO partnerystę, įgyvendinant projektines veiklas, siekiant skatinti patriotiškumą
ir meilę tėvynei.
Ekonominės gerovės didinimas | Siūloma daugiau dėmesio skirti socialinių garantijų
bei darbo užmokesčio didinimui. Prie ekonominės šalies gerovės kūrimo prisidėtų ir
29
PVM tarifo maisto produktams mažinimas – „<...>taip daugiau pinigų liks Lietuvoje ir grįš į
valstybės biudžetą“. Prie to prisidėtų ir mokestinės prievolės mažinimas.
Mokymai darbuotojams | Siūloma darbdaviams daugiau dėmesio skirti naujų
darbuotojų ugdymui, o ne vien reikalavimui, jog naujas darbuotojas jau viską
mokėtų. Įmonėse, valstybinėse institucijose turėtų veikti mokymų sistemos,
užtikrinančios, jog naujam darbuotojui bus sudaromos sąlygos įgyti reikiamų žinių
pradėjus dirbti.
Talentų pritraukimo programa | Siūloma skatinti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų
kūrimąsi ir taip pritraukti užsienyje studijuojančius bei dirbančius lietuvius, užsieniečius.
Be to, išvykusius pirmiausia reikėtų skatinti sugrįžti komunikuojant žinutę, jog jie šalyje
yra laukiami.
Imigracijos politikos įgyvendinimas | Pastebima, kad imigracijos politikos vykdymui
reikalingas kompleksinis priemonių planas, todėl būtų vertinga įkurti imigracijos ir
investicijų politikos valdymo institucija. Sudaryta sujungus atskiras šiuo metu
veikiančias institucijas, ji įgyvendintų pritraukimo programą, atliktų poreikių vertinimus,
vykdytų strateginę komunikaciją.
2.3 | Geroji užsienio šalių praktika
Šiame skyriuje nagrinėjami gerosios praktikos pavyzdžiai užsienyje, siekiant mažinti
migracijos mastą, skatinti emigravusius tautiečius grįžti atgal į šalį. Gerosios praktikos
pavyzdžiai nagrinėjami dviejose šalyse – Lenkijoje ir Airijoje.
2.3.1. Lenkija
Lenkija, kaip ir Lietuva, susiduria su nemažais emigracijos mastais. Pastaraisiais metais
iš Lenkijos išvykstančiųjų skaičius svyruoja – 2016 m. jis siekė 11 tūkst. gyventojų, tuo
tarpu 2013 m. – 32 tūkst. gyventojų10. Vis dėlto, Lenkijos valdžia aktyviai užsiima šalies
piliečių skatinimu grįžti gyventi į Lenkiją.
Viena iš priemonių – programa „Grįžusieji“. Programos iniciatorė – Nacionalinė
akademinių mainų agentūra (NAWA). Programos tikslas – skatinti į Lenkiją sugrįžti
mokslininkus, suteikti jiems darbo vietas aukštojo mokslo institucijose ar tyrimų
centruose. Aukštos kvalifikacijos specialistai pritraukiami užtikrinant, jog Lenkijoje jiems
bus sudarytos visos sąlygos užsiimti tiriamąja veikla. Galimos trys kryptys lėšų
mokslininkams skyrimui11:
‒ Grįžusiojo mokslininko atlygis (3–4 metams) ir darbdavio mokesčiai;
‒ Dviejų mokslininkų grupės atlygis (3–4 metams) ir darbdavio mokesčiai;
‒ Persikėlimo ir adaptacijos darbo vietoje sąnaudos.
10 Lenkijos statistikos departamentas, <https://bdl.stat.gov.pl/BDL/dane/podgrup/tablica>,
žr.: [2018 m. birželis] 11 Polish National Agency for Academic Exchange, „Polish Returns – new programme for
scientists“, <https://nawa.gov.pl/en/nawa/news/281-polish-returns>, žr.: [2018 m. birželis]
30
Galimybė aplikuoti taikoma mokslininkams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus: turi
Lenkijos pilietybę, yra įgiję daktaro laipsnį, nedirba Lenkijoje, mažiausiai dvejus metus
yra gyvenę užsienyje, kur užsiėmė aktyvia moksline, tiriamąja veikla, aktyviai vykdo
mokslinius tyrimus, rašo straipsnius moksliniuose leidiniuose, kt. Programos metu gali
būti finansuojami 3–4 m. trukmės projektai, o vienam projektui skiriamas finansavimas
gali siekti iki 2,8 mln. zlotų (~510 tūkst. Eur).
Kita programa, skirta pritraukti Lenkijos piliečius atgal į šalį – „Pradėk Lenkijoje“ (angl.
Start in Poland). Programą inicijavo Lenkijos Plėtros Ministerija. Ši programa skirta
pritraukti startuolius, smulkias ir vidutines įmones, plėsti ekosistemą ir priemones
startuoliams. Pagrindinis „Pradėk Lenkijoje“ iniciatyvos tikslas – padėti startuoliams
kurtis, įsibėgėti, plėstis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tuo pačiu siekiama pritraukti
ir užsienio startuolius perkelti savo veiklą į Lenkiją ir tolimesnę plėtrą vykdyti būtent
šioje šalyje.
Skiriamas finansavimas labai mažoms arba mažoms įmonėms, programos trukmė –
3–6 mėn. Jos metu įmonei suteikiami reikalingi mokymai, paskiriamas mentorius,
dalijamasi patarimais, suteikiama finansinė parama. Programos eigoje startuolis su
mentorių pagalba paruošia savo siūlomą produktą rinkai, užmezga ryšius su
didelėmis įmonėmis, galinčiomis padėti produktą / paslaugą parduoti rinkoje ar siekti
tolimesnio bendradarbiavimo12.
Planuojama, jog per 7 m.
(programos laikotarpis 2017–2024
m.) šios programos pagalba bus
sukurta 1 500 startuolių trijose
srityse – inžinerija, aukštosios
technologijos, IT sistemų dizainas
ir plėtra. Siekiant užtikrinti aukštos
kvalifikacijos specialistų
paruošimą, vykdomos įvairios su
mokymais susijusios veiklos,
leidžiančios įsiliejantiems į
startuolių veiklą įgyti reikiamų
žinių bei užmegzti tolimesnius
verslo santykius.
Programos įgyvendinimui Lenkijos Plėtros fondo ir PFR Ventures fondo ir Lenkijos
įmonių plėtros asociacijos pastangomis lėšos skiriamos trimis etapais:
1. Inkubacija – beveik 850 mln. Eur.
2. Įsibėgėjimas – apie 49 mln. Eur.
3. Plėtra – 1,4 mlrd. Eur.
12 PARP, <http://en.parp.gov.pl/?_ga=2.181797152.648016319.1528739932-
835514585.1528739932> , žr.: [2018 m. birželis]
Pav. 13: Programos tikslai ir veiklos sritys
31
Programos įgyvendinimo nauda Lenkijai bus vertinama pagal talentų pritraukimą į
šalį, užsienio startuolių veiklos perkėlimą į Lenkiją ir prisijungimą prie Lenkijos startuolių
ekosistemos, teigiamo Lenkijos įvaizdžio inovacijų ir startuolių pasaulyje kūrimą.
2.3.2. Airija
Airija pasižymi itin plačia diaspora, todėl aktyviai užsiima tautiečių pritraukimu atgal į
šalį. Viena iš garsiausių sėkmės istorijų, siekiant pritraukti užsienio investicijas bei
emigrantus į Airiją – „Connect Ireland“ iniciatyva. Vis dėlto, be jos šalis siūlo ne vieną
programą, skatinančią tarptautinės airių bendruomenės ryšių stiprinimą.
Viena iš tokių iniciatyvų – Emigrantų paramos programa, kurios pagrindinis tikslas –
palaikyti stiprius emigrantų ryšius su gimtine ir stiprinti tarptautinę Airijos piliečių
bendruomenę. Vyriausybė skiria finansavimą nacionaliniams ar tarptautiniams
projektams, kuriais prisidedama prie tarptautinio bendruomeniškumo didinimo, Airijos
piliečių ryšių stiprinimo visame pasaulyje.
Programa pradėta vystyti 2004 m., iki šiol jos teikiamas finansavimas prisidėjo prie 530
organizacijų plėtros 34 šalyse, o bendras skirtas finansavimas siekė 158 mln. Eur13.
Kita svarbi iniciatyva – Global Irish strategija (toliau – Strategija). Tai pirmoji tikslinga
strategija, skirta Airijos diasporai. Vizija:
Aktyvi, įvairi tarptautinė Airijos bendruomenė, jaučianti tvirtą
tarpusavio ryšį
Dokumente numatomos 5 kryptys, kuriomis Airijos valdžia turi palaikyti ryšį su
diaspora:
‒ Parama palikusiems Airiją:
13 DFA, <https://www.dfa.ie/global-irish/support-overseas/emigrant-support-
programme/emigrant-support-programme-overview/>, žr.: [2018 m. birželis]
Pav. 14: Pagrindiniai Programos tikslai
32
o Emigrantų paramos programos vystymas – 1% programos finansavimo
skiriama jos kokybės užtikrinimui, pereinama prie daugkartinių metinių
programos išmokų tais atvejais, kai organizacija-programos vykdytoja
vykdo tęstinius efektyvius projektus;
o Psichinės emigrantų sveikatos stiprinimas.
‒ Visų Airijos piliečių pasaulyje suvienijimas nepriklausomai nuo amžiaus,
turinčių airiško kraujo, norinčių palaikyti ryšį su Airija bei jos piliečiais:
o Vietinių valdžios organų rėmimas, siekiant didinti jų bendravimą su
diaspora;
o Remiamos sėkmės istorijos apie Airijos diasporą žiniasklaidoje;
o Šaukiamas Tarpsektorinis komitetas su išorės ekspertais, siekiant spręsti
išvykstančiųjų problemas bei siekti emigrantų susigrąžinimo.
‒ Plataus spektro vietinės, nacionalinės ir tarptautinės veiklos palaikymas,
nukreiptas į abipusį diasporos bendradarbiavimą:
o Tarptautinių Airijos bendruomenių skatinimas siekti kokybės standartų ir
skirti joms paramą;
o Struktūruotų bei dažnų Regioninio tinklo14 susitikimų rengimas;
o Verslo įmonių, prisidedančių prie Airijos piliečių sėkmės istorijų šalyje ir
užsienyje, rėmimas;
o Iniciatyvų, skatinančių Airiją tapti inovacijų šalimi, rėmimas.
‒ Žmonių, sudarančių diasporą, bei jų kuriamo indėlio atpažinimas identiteto ir
Airijos plėtros srityse:
o Airijos piliečių skatinimas teikti paraiškas Prezidentiniam apdovanojimui
(angl. Presidential Distinguished Service Award).
‒ Vystymas, siekiant užtikrinti besikeičiančius tarptautinės Airijos bendruomenės
poreikius prisitaikant prie esamo laikmečio:
o Mokslinių tyrimų rėmimas, siekiant išsiaiškinti diasporos poreikius ir užtikrinti
jų patenkinimą;
o Ryšių su naujomis diasporos bendruomenėmis vystymas;
o Alumnų fondo kūrimas, skatinant bendradarbiavimo iniciatyvas Airijos
institucijose, pritraukiant absolventus, dirbančius užsienyje.
Viena iš Strategijos veiklų – dokumento peržiūra kas dvejus metus, siekiant įvertinti
pasiektus rezultatus bei užsibrėžti naujus tikslus. Kryptinga Strategija diasporos atžvilgiu
leidžia valstybei formuoti tolimesnes priemones, padėsiančias pasiekti norimus tikslus.
Kaip minėta anksčiau, Airijoje taip pat teikiama garbės premija – kasmetinis
Prezidento apdovanojimas. Ši premija teikiama išskirtinai Airijos tarptautinei
bendruomenei, kuri prisideda prie Airijos piliečių, airiškos kilmės žmonių gerovės
didinimo, šalies garsinimo globaliu mastu. Kasmet apdovanojama iki 10 žmonių šiose
srityse:
14 Tinklas suburtas po Globalaus Airijos ekonomikos forumo 2009 m. Tinklo tikslas – prisidėti prie
Airijos ekonomikos plėtros, tarptautinės reputacijos kūrimo.
33
‒ Menas, kultūra, sportas;
‒ Verslas ir švietimas;
‒ Labdaros veikla;
‒ Airijos bendruomenės parama;
‒ Taika, sutaikymas ir plėtra;
‒ Mokslas, technologijos, inovacijos.
Apdovanojimo skyrimas skatina Airijos piliečius ar kitus Airijos kilmės asmenis stengtis ir
plėtoti diasporos bendruomeniškumą bei gyvenimo kokybės didinimą.
IŠVADOS
‒ Dėl didelio emigrantų skaičiaus ir nepakankamo grįžtančiųjų skaičiaus, neto
migracija Lietuvoje yra neigiama.
‒ Dėl sudėtingo įsiliejimo į darbo rinką baigus mokslus, didžiausia emigrantų
grupe Lietuvoje išlieka 20–29 m. amžiaus asmenys – 2013–2017 m. laikotarpiu
šios amžiaus grupės emigrantų skaičius išaugo 39%.
‒ Pagrindinėmis emigracijos priežastimis Lietuvoje įvardijamas aukštas nedarbo
lygis bei didesni atlyginimai šalyje, į kurią vykstama.
‒ Strategijos priemonių plane pateiktos priemonės galėtų būti tobulinamos:
o Daugiau dėmesio skiriant švietimo sistemos pokyčiams
o Pertvarkant mokesčių taikymo sistemą
o Vengiant skirtingų visuomenės grupių asmenų supriešinimo
o Vienodai vertinant aukštos ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojus
o Vengiant finansinės nelygybės
o Įteisinant dvigubą pilietybę
‒ Visuomenės siūlymai Strategijos priemonių plano tobulinimui:
o Didinti vaikų vasaros stovyklų prieinamumą
o Suteikti daugiau praktikos galimybių aukštųjų mokyklų moksleiviams
o Finansuoti būsto įsigijimo pradinį įnašą
o Gerinti darbo rinkos situaciją
o Vystyti kultūrinius ryšius su diaspora
o Didinti šalies ekonominę gerovę
o Organizuoti mokymus darbuotojams
o Vykdyti talentų pritraukimo programą
o Įgyvendinti imigracijos politiką
‒ Lenkijoje vykdoma:
o Mokslininkų pritraukimo programa, skirta pritraukti aukštos kvalifikacijos
tyrėjus į šalį finansuojant jų veiklą.
o Startuolių pritraukimo programa, kuria siekiama didinti Lenkijos, kaip
inovacijų verslui patrauklios šalies, įvaizdį.
‒ Airijoje įgyvendinama:
o Emigrantų paramos programa, skirta palaikyti stiprius emigrantų ryšius
34
su gimtine ir stiprinti tarptautinę Airijos piliečių bendruomenę.
o Global Irish strategija, numatanti priemones emigrantų pritraukimui į šalį
bei ryšio su diaspora stiprinimui.
o Prezidento apdovanojimas, skiriamas prisidedantiems prie Airijos piliečių
globalioje erdvėje gerovės didinimo.
35
Vyresnio
amžiaus
žmonių
integracija
3.1 | Esama situacija ir iššūkiai.
3.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti visuomenė?
Strategijos priemonių vertinimo apžvalga
Nuomonė apie esamas Strategijos priemones
Siūlymai naujoms Strategijos priemonėms
3.3 | Geroji užsienio šalių praktika
Vokietija
Suomija
III
36
3.1 | Esama situacija ir iššūkiai
Lietuva susiduria su daugeliui pasaulio valstybių būdingu reiškiniu – gyventojų
senėjimu. Demografinės senatvės koeficientas (65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų
skaičius, tenkantis 100 vaikų iki 15 m. amžiaus) – 2017 m. šalyje siekė 130 asmenų.
Didžiausias koeficientas fiksuojamas Utenos apskrityje – 196 asmenys, Alytaus
apskrityje – 175 asmenys. Vyresnių nei 65 m. moterų šalyje beveik dvigubai daugiau
nei vyrų – koeficientas minėtais metais buvo 86 vyrai ir 178 moterys15. Medianinis
visuomenės amžius 2017 m. buvo 43 m. – vyrų amžius siekė 39 m., moterų – 46 m.
Remiantis Eurobarometer duomenimis, dabartinė gyventojų amžiaus struktūra iki
2070 m. Lietuvoje turėtų
dramatiškai pasikeisti. (žr.
Pav. 15). Pagal
dabartinius skaičiavimus,
2070 m. Lietuvoje triskart
padidės vyresnių nei 80
m. gyventojų dalis
lyginant su darbingo
amžiaus asmenimis. Taip
pat prognozuojama, jog
apie 10% sumažės 15-64
m. amžiaus asmenų dalis
ir tuo pačiu didės vyresnių
nei 65 m. amžiaus asmenų dalis.
Atsižvelgiant į visuomenės senėjimo rodiklius, itin svarbus finansinio saugumo
užtikrinimas. 2016 m. Lietuvoje 22% gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, 65
m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje šis rodiklis siekė 28%. Skiriama senatvės pensija
2017 m. II ketv. siekė 287 Eur ir viršijo šalies skurdo rizikos ribą (282 Eur). Skaičiuojama,
jog šalyje gyvena apie 550 tūkst. vyresnių nei 65 m. žmonių. Iš jų, tik 9% yra užimti
gyventojai (dirbantys bet kokio tipo darbą ir gaunantys už jį pajamas).
Kitas svarbus aspektas – aktyvus gyvenimo būdas. Jungtinių Tautų Ekonomikos
Komisija Europoje skaičiuoja Aktyvaus senėjimo indeksą, kuris apima skirtingus
vyresnio amžiaus žmonių aktyvios veiklos aspektus. Vertinant bendrai, Lietuva užima
20 vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių – šis indeksas 2016 m. siekė 31,6, t.y. 3,2
punktais mažiau nei ES vidurkis16. Detalesni rodikliai taip pat rodo, jog senėjančiai
visuomenei Lietuvoje trūksta aktyvios veiklos, priežiūros ir saugumo. Vertinant
„Nepriklausomo, sveiko ir saugaus gyvenimo“ kriterijų, Lietuva užima 24 vietą.
15 Lietuvos statistikos departamentas, Demografinės senatvės koeficientas, 2018 m. 16 UNECE, „Active Ageing Index“, 2018 m.
Pav. 15: Gyventojų struktūros pokyčio prognozė 2016-2070
m., % darbingo amžiaus žmonių
Šaltinis: Europos Komisija, “The 2018 Ageing Report”
37
Šis kriterijus vertinamas analizuojant
keletą rodiklių, iš kurių
apskaičiuojamas bendras vertinimas.
Detalūs duomenys rodo, jog
Lietuvoje geriausiai vertinamas
skurdo rizikos nebuvimo rodiklis – 90%
vyresnių nei 65 m. asmenų Lietuvoje
negyvena ties skurdo riba17. Ženkliai
išsiskiria mokymosi visą gyvenimą
kriterijus – vertinama, jog vos 2% 55-
74 m. amžiaus žmonių per paskutines
keturias savaites lankė tam tikrus
mokymus.
Vis dėlto, pagal mokymosi visą
gyvenimą rodiklį vos 5 ES šalys
perkopė 10% ribą – Danija, Švedija,
Suomija, Prancūzija, Jungtinė
Karalystė. Vertinimas rodo, jog
vyresnio amžiaus žmonių situacija
šalyje yra tobulintina, ypač skatinant mokymosi visą gyvenimą principus, aktyvų
gyvenimo būdą bei saugumo užtikrinimą.
3.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti
visuomenė?
2018 m. pradžioje vykdytos visuomenės apklausos metu respondentų vertinimui
pateikti šeši 3 Strategijos tikslo „Suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims
integruotis į visuomenę“ uždaviniai, apimantys priemones vyresnio amžiaus asmenų
politikos srityje (detalus priemonių sąrašas pateikiamas Priede Nr. 1):
17 Skurdo riba vertinama kaip 50% nuo nacionalinių neto pajamų medianos.
Pav. 16: „Nepriklausomo, sveiko ir saugaus
gyvenimo“ kriterijaus rodiklių vertinimas 2016 m.
38
Toliau pateikiamas kiekvienos Strategijos priemonės respondentų vertinimas.
Siekiant didesnio vyresnio amžiaus
žmonių ekonominio ir finansinio
saugumo (žr. Pav. 17), aktualiausia
priemonė – socialinio draudimo
pensijų didinimas (54%) „Skaudžiausia,
kai turi 43 metus darbo stažo – pensija tik
238 eurai.<...>“.
Mažiausiai šioje srityje aktuali
priemonė (27%) – ilgesnių atostogų
pensinio amžiaus darbuotojams
įteisinimas. Pastaroji priemonė
vertinta neigiamai dėl
dviprasmiškumo „<...>kuo viešojo
sektoriaus senjorai pranašesni už
privačiame dirbančius? Arba visiems,
arba niekam.<...>“. Abejojama, ar
veiksminga būtų „Sodros“ įmokų mažinimo priemonė regionuose su aukštu nedarbo
lygiu (38%), kadangi šiose teritorijose ir darbingo amžiaus asmenims įsidarbinti
sudėtinga – „<...>Gal tokia priemonė aktualesnė teritorijose su žemu nedarbo lygiu.<...>“.
Vis dėlto, lyginant su kitų Strategijos tikslų priemonėmis, šio tikslo priemonės dažniau
nevertintos apskritai arba respondentai neturėjo nuomonės šia tema.
Sveikatos priežiūros kokybės
didinimas ir prieinamumas itin
svarbus vyresnio amžiaus žmonėms
(žr. Pav. 18). Daugiausiai dėmesio
turėtų būti skiriama nemokamoms
ambulatorinėms paslaugoms slaugos
namuose (52%), vaistų bei dantų
protezavimo paslaugų mažinimui
(50%). Šios Strategijos priemonės
prisidėtų prie geresnių sveikatos
priežiūros paslaugų teikimo.
Sveikintina iniciatyva parengti globos
namų modelį: „<...>steigti normalius
slaugos namus su įkandamom kainom ir
galimybe senoliams bendrauti kaip
namuose<...>“. Tokio tipo namai
užtikrintų vyresnio amžiaus asmenims
galimybę gyventi savarankišką
gyvenimą gaunant reikalingiausias paslaugas vienoje vietoje.
Pav. 17: Strategijos 3 tikslo M uždavinio vertinimas
Pav. 18: Strategijos 3 tikslo N uždavinio vertinimas
39
Sveikatos priežiūros kokybės srityje visos išvardytos priemonės laikomos aktualiomis.
Vienintelė mažiausiai įvertinta N.1 priemonė, numatanti metinės įmokos sveikatos
priežiūros įstaigoms didinimą už kiekvieną prisirašiusį vyresnį nei 65 m. amžiaus asmenį.
Lietuvoje taip pat labai svarbus
santykio tarp kartų stiprinimas (žr.
Pav. 19). Trys Strategijos priemonės,
nukreiptos šia kryptimi vertinamos
kaip labai aktualios visuomenei. Vis
dėlto, labiausiai išsiskiria priemonės
siekis jaunimo organizacijų rengti
projektus, kurių metu lankomi
senjorai, gyvenantys kaimiškose
vietovėse (53%). Pastebima, kad ši
priemonė galėtų būti koreguojama ir
nukreipta į visus Lietuvoje
gyvenančius vyresnio amžiaus
žmones nepriklausomai nuo
gyvenamosios vietovės (51%): „<...>Labai daug senjorų, gyvenančių miestuose, yra vieniši.
Lankykime ir juos, o ne tik kaimuose gyvenančius.“.
Visuomenė itin palaiko iniciatyvą kurti bendrus užimtumo centrus skirtingų kartų
atstovams (51%): „<...>Slaugos namus sujungti su vaikų globos namais ir/arba vaikų dienos
centrais, taip užtikrinant normalią kartų įvairovę gyvenamojoje aplinkoje.<...>“. Šios
Strategijos priemonės įgyvendinimas būtų viena veiksmingiausių priemonių kartų
atskirties mažinimui.
Apibendrinimas:
‒ Daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama sveikatos priežiūros paslaugų
prieinamumo ir kokybės vyresnio amžiaus žmonėms didinimui – nemokamai
teikiamos ambulatorinės paslaugos slaugos namuose, vaistų bei dantų
protezavimo finansavimas, globos namų steigimas savivaldybėse.
‒ Kartų atskirties mažinimas turėtų būti užtikrinamas steigiant bendrus centrus
skirtingo amžiaus žmonėms, remiant jaunimo organizacijas, kurios rūpinasi
vienišais senjorais bei skatinti vyresnio amžiaus žmonių savanorystės veiklas.
‒ Vyresnio amžiaus žmonėms svarbu, jog būtų užtikrintas finansinis saugumas
didinant socialinio draudimo pensijas, bei kokybiška ir lūkesčius atitinkanti
sveikatos priežiūra.
3.2.1 | Strategijos priemonės: ar tinkamos?
Visuomenė Strategijos priemonių aktualumo / neaktualumo vertinimą pagrindė
pastabomis, pasiūlymais, kaip vertėtų jas tobulinti, siekiant didesnės vyresnio amžiaus
žmonių integracijos į visuomenę. Žemiau pateikiamos esminės visuomenės
apklausoje išsakytos pastabos esamoms Strategijos priemonėms vyresnių žmonių
integracijos politikos srityje.
Pav. 19: Strategijos 3 tikslo O uždavinio vertinimas
40
Trūksta sveikos gyvensenos skatinimo | Vienas iš svarbiausių aspektų gyventojams –
sveikata. Siūlomose Strategijos priemonėse pasigendama sveikos gyvensenos,
sveikatinimo programų ir sveikatingumo bei skatinimo, mokymosi visą gyvenimą
skatinimo. Šių veiklų skatinimas prisidėtų prie gyventojų psichinės sveikatos gerinimo:
<...> Tai spręstų priežastis, o ne pasekmes.“
Priemonės didina atskirtį | Strategijos priemonės neturėtų būti skirstomos pagal
socialinį, geografinį ar kitą kriterijų, nes tai skatina didesnę atskirtį. Pvz., nemokamos
atostogos pensinio amžiaus asmenims turėtų būti siūlomos ne tik viešojo sektoriaus
darbuotojams; senjorų lankymas turėtų būti organizuojamas ir didmiesčių
gyventojams.
3.2.2 | Visuomenės idėjos Strategijos priemonėms tobulinti
Respondentai visuomenės apklausoje pateikė siūlymų papildyti esamas Strategijos
priemones ar suformavo naujas. Toliau įvardijami siūlomi Strategijos priemonių plano
tobulinimo aspektai, apibendrinant visus gautus pasiūlymus.
Infrastruktūros gerinimas | Viešoji infrastruktūra šiuo metu nėra pakankamai pritaikyta
vyresnio amžiaus asmenims. Pvz., norinčiųjų gyventi savo namuose judėjimo laisvė
yra apribota, ypač senos statybos daugiabučiuose. Siūloma skirti daugiau dėmesio
daugiabučių namų, laiptinių pritaikymui vyresnio amžiaus žmonėms, įrengiant
keltuvus, nusileidimo takelius, kt.
Neformalioji globa | Siūloma daugiau dėmesio skirti neformaliosios globos vyresnio
amžiaus žmonėms skatinimui – parengti neformalios globos strategiją, plėsti
integruotų slaugos ir socialinių paslaugų namuose teikimą, organizuoti globos /
slaugos kursus artimuosius namuose slaugantiems asmenims.
Mokymasis visą gyvenimą | Vyresnio amžiaus žmonėms turi būti sudarytos sąlygos
persikvalifikuoti ir taip kokybiškai dalyvauti darbo rinkoje. Tam tikslui darbovietėse gali
būti rengiami mokymosi visą gyvenimą projektai, siekiant sudaryti galimybes
įsidarbinti įvairaus profilio vyresnio amžiaus žmonėms.
Nemokamas viešasis transportas | Siūloma sudaryti sąlygas vyresniems nei 70 m.
asmenims važiuoti viešuoju transportu nemokamai. Taip jie būtų skatinami dažniau
išeiti iš namų, vykti į senjorų klubus, užsiimti kita aktyvia veikla.
Jaunimo ugdymas | Siūloma skatinti vyresnio amžiaus žmones prisidėti prie jaunimo
ugdymo, pasitelkiant jų patirtį bei žinias – vyresnio amžiaus darbuotojai savo
(buvusiose) darbovietėse galėtų rengti mokymus jaunesniems darbuotojams
pasidalinti savo patirtimi.
3.3 | Geroji užsienio šalių praktika
Šiame skyriuje nagrinėjama geroji užsienio šalių praktika didinant vyresnio amžiaus
žmonių integraciją į visuomenę. Analizei pasirinkti Vokietijos bei Suomijos pavyzdžiai.
41
3.3.1. Vokietija
Atsižvelgiant į senstančios visuomenės problemą, visuomenėje girdėtą nuomonę, jog
užsiėmimai vaikams ar priežiūra suaugusiems yra finansiškai neparanki, reikalingos
priemonės, galinčios spręsti kelias problemas kompleksiškai. Minėtų problemų
sprendimui Vokietijoje veikia „Kelių kartų namų“ (angl. Multigeneration) modelis.
Tokie namai suvienija keletą skirtingų institucijų, po vienu stogu leisdami įvairia veikla
užsiimti skirtingų kartų atstovams.
„Kelių kartų namai“ – tai vaikų darželis, dienos ir užimtumo centras skirtingo amžiaus
žmonėms. Pagrindinė idėja – atskirties tarp kartų mažinimas, siekiant abipusės
paramos ir mokymosi galimybių. Vyresnio amžiaus žmonės skaito vaikams, kartu
žaidžia, užsiima kita aktyvia veikla, paaugliai moko vyresnio amžiaus žmones
kompiuterinių įgūdžių, kt.
Pirmasis panašaus pobūdžio centras Vokietijoje duris atvėrė 2006 m. Jo veikla
finansuota iš Federalinės veiksmų programos, inicijuotos Šeimos politikos ministrės,
lėšų. 2012 m., pasitelkus ES Socialinės paramos fondo pagalbą, finansuota „Kelių
kartų namų“ programa, kurios metu investuota į 450 tokio tipo centrų18.
„Kelių kartų namai“ vertinami kaip
neformaliojo ugdymo įstaigos,
kuriose mokomasi, vystomas
bendruomeniškumo jausmas.
Vokietijoje veikiančių „Kelių kartų
namų“ sistema remiasi šiais
principais19:
• „Mokytis vienam iš kito“ –
bendradarbiavimas skirtingose
grupėse, kartų atskirties mažinimas,
projektinė veikla.
• „Mokytis kartu“ – aktyvi,
kultūrinė veikla, įvairūs užsiėmimai, bendros veiklos.
• „Mokytis apie vienas kitą“ – pokalbiai, diskusijos.
„Kelių kartų namai“ suteikia galimybę ne tik skatinti kartų bendradarbiavimą, bet ir
didelį dėmesį skiria savanorystės plėtrai. Vienas iš centrų veikimo principų –
savanoriška veikla, t.y. didžioji dalis dirbančiųjų šiose įstaigose – savanoriai. Jais gali
tapti įvairaus amžiaus, statuso žmonės, taigi centrai prisideda prie įvairiapusės
visuomenės integracijos. Centruose orientuojamasi į bendradarbiavimo principą –
tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek jaunimas padeda vieni kitiems.
18 European portal for action on health inequalities, „Germany – Multi-generational houses“,
žr. [2018 m. birželis] 19 EPALE, „Intergenerational learning. The multigenerational house model“, žr.: [2018 m.
birželis]
Pav. 20: „Kelių kartų namų” principai
42
3.3.2. Suomija
Svarbiausi dalykai, kuriuos būtina užtikrinti gyventojams bet kurioje šalyj – sveikata bei
finansinis saugumas. Suomija finansinio saugumo užtikrinimui taiko sistemą, kurios
pagalba skiriamos nacionalinė pensija ir darbo pensija20:
• Nacionalinės pensijos tikslas – užtikrinti minimalias pajamas vyresnio amžiaus
žmogui tais atvejais, kai darbo pensija yra labai maža ar išvis negaunama. Ji
mokama nepaisant asmens darbo stažo.
• Darbo pensija skiriama skiriama pagal asmens turimą darbo stažą.
Pagrindinis šios sistemos principas – užtikrinti, jog į pensiją išėjęs asmuo nepatirtų
staigaus pajamų nuosmukio ir galėtų oriai gyventi. Dar viena galimybė, taikoma
Suomijoje – dalinė ankstyvoji pensija. Asmuo, sulaukęs 61 m. gali gauti ketvirtadalį ar
pusę darbo pensijos ir tuo pat metu dirbti toliau. Vis dėlto, šis pasirinkimas nulemia,
jog atėjus pensiniam amžiui pagrindinė pensija bus mažesnė atitinkamai pagal
atsiimtą ankstyvosios pensijos dydį.
Sveikatos užtikrinimas vyresnio amžiaus žmonėms yra kitas svarbus aspektas
Suomijoje. Kokybiškas ir tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams užtikrina
savivaldybės. Šalyje veikia 172 sveikatos centrai, iš kurių 106 yra išskirtinai savivaldybių
pavaldumo sveikatos centrai. Savivaldybėms suteikta teisė paslaugas pirkti iš
privataus ar viešojo tiekėjo, arba suteikti kuponus, kuriais vyresnio amžiaus žmonės
gali pasinaudoti patys, norėdami gauti reikiamas paslaugas.
Suomijoje taip pat skatinamos socialinės iniciatyvos. Viena iš jų sprendžia dvi
problemas – jaunimui suteikiamas apgyvendinimas vyresnio amžiaus žmonių globos
namuose ir mažinamas kartų skirtumas. Šiuo projektu jauni žmonės skatinami
apsigyventi senjorų globos namuose. Gyvenimas kartu prisideda prie kartų skirtumo
mažinimo, vyresnio amžiaus žmonėms sukuriama malonesnė atmosfera gyvenimui.
Persikraustydami į globos namus, jauni žmonės įsipareigoja 3–5 val. per savaitę
praleisti su vyresnio amžiaus žmonėmis, užsiimti su jais aktyvia, kultūrine veikla. Tuo
tarpu pagrindinė nauda jaunimui – simbolinis mokestis už kambarį su privačiu vonios
kambariu, virtuve ir balkonu.
IŠVADOS
‒ Nekintant visuomenės senėjimo tendencijai, mažesniam kiekiui darbingo
amžiaus žmonių teks išlaikyti didesnę visuomenės dalį.
‒ 2070 m. Lietuvoje triskart padidės vyresnių nei 80 m. gyventojų dalis lyginant su
darbingo amžiaus asmenimis – tai lems mažėjančią darbo jėgą, visuomenės
išlaikymui reikalingą didesnį lėšų kiekį, didėjančią įtampą tarp socialinių
grupių.
‒ Strategijos priemonių plane pateiktos priemonės galėtų būti tobulinamos:
o Daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai
20 TTK
43
o Nekurti paskatų socialinės atskirties didinimui
‒ Visuomenės siūlymai Strategijos priemonių plano tobulinimui:
o Gerinti infrastruktūrą
o Skatinti neformaliąją globą
o Skatinti mokymasi visą gyvenimą
o Suteikti nemokamą viešąjį transportą
o Rengti vyresnio amžiaus žmonių mokymus jaunimui
‒ Vokietijoje veikia „Kelių kartų namai“, kuriuose neformalia veikla užsiima
skirtingų kartų atstovai.
‒ Suomijoje taikoma:
o palanki pensijų skyrimo sistema, užtikrinanti orią senatvę.
o Jaunimo apgyvendinimo senjorų globos namuose sistema, skirta
mažinti kartų skirtumus.
44
Išvados Lietuva susiduria su skirtingais demografiniais iššūkiais – gyventojų skaičius drastiškai
mažėja, visuomenės amžiaus vidurkis kasmet didėja, jaučiama stipri socialinė atskirtis.
Nors pastebima, jog gimstamumo lygis šalyje didėja, jis nėra pakankamas užtikrinti
natūralią gyventojų kaitą. Prie to, be abejo, prisideda ir sparčiai augantys migracijos
srautai, kurių nesubalansuoja iš emigracijos grįžtantys Lietuvos piliečiai.
Visuomenės nuomone, šalyje tvyro finansinio ir psichosocialinio nesaugumo jausmas,
gyventojai jaučiasi negerbiami, ypač darbovietėje, jiems neužtikrinamos
pakankamos socialinės garantijos. Šios priežastys įvardijamos kaip esminiai kriterijai,
lemiantys gyventojų sprendimą emigruoti iš šalies.
LR Vyriausybės inicijuojamas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–
2030 m. strategijos priemonių planas, skirtas spręsti demografijos, migracijos ir
integracijos problemas, vertinamas teigiamai. Tikimasi, jog Strategijos priemonių
plane numatomos priemonės prisidės prie gerovės didinimo Lietuvoje. Vis dėlto,
pastebima, jog net ir numačius tam tikras kryptis šeimos politikos, migracijos
suvaldymo ir vyresnio amžiaus žmonių integracijos srityse, valstybėje trūksta
sistemingos ateities vizijos. Siekiant išspręsti esamas problemas tikslinga:
• Labiau orientuotis į socialinės atskirties mažinimą;
• Užtikrinti adekvačią būsto įsigijimo kredito finansavimo sistemą;
• Skatinti sveiką ir aktyvią gyvenseną;
• Užtikrinti finansinį saugumą gyventojams, gerinant ekonominę šalies
situaciją;
• Skatinti visų kartų bendradarbiavimą ir tarpusavio ryšių stiprinimą;
• Šviesti visuomenę socialinės politikos klausimais;
• Didinti informacijos prieinamumą visiems šalies gyventojams.
Remiantis gerosios praktikos pavyzdžiais užsienyje, matoma, jog sukurti palankią
aplinką šeimoms, verslui, vyresnio amžiaus žmonėms yra įmanoma. Vis dėlto,
reikalinga imtis ryžtingų priemonių, kurios ilgalaikėje perspektyvoje galėtų prisidėti prie
teigiamų pokyčių demografijos, migracijos ir integracijos srityse.
45
Teminis tyrimas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis
finansuojamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“ dalies „Konsultavimosi su
visuomene mechanizmo tobulinimo paslaugos“ rezultatas.
LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu teminį tyrimą parengė UAB „Civitta“ (2016 m.
lapkričio 21 d. sutarties Nr. LRVK-119/16).
46
Priedas Nr. 1 Strategijos priemonės Uždavinys Priemonės
1 tikslas „Kurti šeimai palankią aplinką“
Sudaryti sąlygas
šeimos nariams
derinti profesinę
veiklą ir šeimos
pareigas
Skatinti vaiko priežiūros paslaugas darbovietėse įsteigiant šeimai
draugiškiausios įmonės nominacijas ir kitomis priemonėmis
Valstybės institucijose įrengti vaikų priežiūros zonas, skatinant vaikų
priežiūros paslaugų darbovietėse plėtrą
Sukurti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms teisėtai naudotis
lopšelių-darželių ir (arba) daugiafunkcių centrų patalpomis vasaros metu
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dienos stovykloms organizuoti
Leisti gaunantiems vaiko priežiūros išmoką pirmaisiais metais dirbti
paliekant išmoką, jei gaunamas darbo užmokestis ne didesnis nei MMA
Suteikti papildomą poilsio dieną per mėnesį tėvams, auginantiems vaikus
iki 14 metų (dabar iki 12 metų).
Suteikti pusės dienos poilsio laiką per mėnesį tėvams auginantiems vieną
vaiką iki 14 metų
Gerinti paslaugų
šeimoms ir
vaikams kokybę
bei prieinamumą
Sudaryti galimybę visiems mokyklinio amžiaus vaikams laisvą po pamokų
laiką praleisti vaikų dienos centre arba visos dienos mokykloje
Užtikrinti mokiniams galimybę nemokamai lankytis muziejuose
Įdiegti mokinio „kultūros pasą“
Skirti nemokamą maitinimą mokiniams, besimokantiems pagal
priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas
25 proc. padidinti mokinių nemokamam maitinimui pagal sveikos
mitybos reikalavimus mokyklose skiriamą sumą
Paramą skiriamą mokinio reikmenims įsigyti padidinti nuo 57 iki 76 eurų
(33 proc.)
Sukurti ir plėtoti šeimų, priimančių krizės ištiktas besilaukiančias moteris ir
moteris su mažamečiais vaikais, tinklą kaimo vietovėse
Plėtoti pagalbą krizinio nėštumo atvejais, remiant tokią pagalbą
teikiančias nevyriausybines organizacijas Valstybinio visuomenės
sveikatos stiprinimo fondo lėšomis
Kiekvienam naujagimiui nemokamai skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį
(būtiniausių prekių rinkinį vaiko auginimo pradžiai)
Plėtoti finansines
paskatas
šeimoms,
auginančioms
vaikus
Nuosekliai didinti išmoką vaikui („vaiko pinigus“), atsisakant pajamų
vertinimo ir nesieti išmokos dydžio su vaikų skaičiumi šeimoje
Įteisinti lengvatinį PVM tarifą pirmo būtinumo kūdikio auginimui skirtoms
prekėms
Numatyti galimybę susigrąžinti dalį GPM mokesčio šeimai, kuri, nesant
vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vaiko priežiūrai samdo auklę
(pavyzdžiui, 50 proc. auklės išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 eurų
mėnesiui)
Plėsti būsto
pasirinkimo
galimybes
Iš dalies kompensuoti būsto įsigijimo kreditą, ne didesnį nei 87 tūkst. eurų
(15-30 proc., priklausomai nuo vaikų skaičiaus) jaunoms šeimoms (iki 35
m., neatsižvelgiant į pajamas), įsigyjančioms pirmąjį būstą ne
47
šeimoms,
auginančioms
vaikus
didmiesčiuose
Valstybės lėšomis tam tikrą laikotarpį kompensuoti nuomos mokestį arba
dalį būsto kredito mažas pajamas gaunančioms šeimoms, auginančioms
vaikus (esant konkrečioms sąlygoms, pavyzdžiui, šeimos nariams praradus
pajamų šaltinį, ir kt.), arba įvertinus šiuo metu taikomą praktiką dėl būsto
kredito atostogų, pailginti jų terminą nuo 3 iki 6 mėn.
Sudaryti palankesnes sąlygas būstui įsigyti ar išsinuomoti mažesnes
pajamas turinčioms šeimoms, atsižvelgiant į šeimoje augančių vaikų
skaičių
Gerinti šeimos
sveikatos būklę,
didinant
informuotumą
šeimos sveikatos
klausimais,
mažinant
sveikatai
kylančias
grėsmes
Nustatyti maisto produktų kokybės reikalavimus vaikų maitinimui
ikimokyklinėse, bendrojo ugdymo bei vaikų globos įstaigose, skatinant
sveiką mitybą
Nustatyti prievolę lankyti kiekvieną naujagimį namuose po gimdymo ir
užtikrinti jų sveikatos būklės priežiūrą iki vienerių metų amžiaus
Nemokamai skiepyti vaikus iki nustatyto amžiaus nuo B tipo
meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų
Nemokamai taikyti tėvystės įgūdžių ugdymo ir konsultavimo programą
šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų ar vaikų serga psichikos liga bei
socialinės rizikos šeimoms
Ugdyti šeimos
narių gebėjimus
spręsti
psichologines ir
socialines
problemas
Užtikrinti, kad patyčių prevencijos programos būtų įdiegtos kiekvienoje
šalies mokykloje
2 tikslas „Užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą“
Skatinti
grįžtamąją
migraciją ir
proporcingą
užsienio šalių
piliečių atvykimą,
įgyvendinant
pritraukimo,
priėmimo,
integracijos ir
ryšio palaikymo
politiką
Sustiprinti Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“
funkcionavimą, pertvarkant jį į individualaus konsultavimo vieno langelio
principu grįžimo į Lietuvą klausimais centrą, padidinant finansavimą
centro teikiamų paslaugų sklaidai Lietuvos išeivijai
Skubiai įdiegti Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), kuri
užtikrintų sklandų migracijos paslaugų teikimą elektroninėmis
priemonėmis
Sustiprinti „Work in Lithuania“ platformos, skirtos aukštos kvalifikacijos
specialistams atvykti dirbti į Lietuvą, funkcionalumą ir finansuoti jos
sklaidą, teikiant prioritetą Lietuvos piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims
bei jų šeimos nariams
Sumažinti administracinę naštą aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų
šeimos nariams, atvykstantiems dirbti į Lietuvą
Apmokyti atrinktus savivaldybių konsultantus grįžtančių iš užsienio Lietuvos
piliečių ir lietuvių kilmės asmenų bei jų šeimos narių informavimui ir
konsultavimui, bendradarbiaujant su „Renkuosi Lietuvą“ Migracijos
informacijos centru
Skatinti Lietuvos piliečius ir lietuvių kilmės asmenis darbdavius sugrįžti ir
perkelti į Lietuvą savo verslus, o taip pat panaudoti Lietuvos diasporą
pritraukiant smulkiuosius investuotojus į Lietuvą, pasinaudojant „Connect
Ireland“ gerąja praktika
Finansuoti Lietuvos piliečių studijas stipriausiose pasaulio aukštosiose
48
mokyklose su įsipareigojimu tam tikrą laiką dirbti Lietuvoje arba Lietuvos
naudai
Suteikti galimybę užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių bei lietuvių kilmės
asmenų šeimų ikimokyklinio amžiaus vaikams vasarą laikinai lankyti
ikimokyklinio ugdymo įstaigas Lietuvoje
Stiprinti antrojo mokytojo veiklą švietimo įstaigų grupėse ar klasėse, kurias
lanko sugrįžę iš užsienio lietuviai
Nustatyti prievolę kiekvienoje mokykloje, kurioje mokosi grįžęs iš užsienio
mokinys, suteikti jam pagalbą nuo pirmos dienos – steigti išlyginamąsias
klases arba rengti individualias išlyginamąsias pamokas
Skleisti informaciją apie šiuo metu egzistuojančią stojimo tvarką į Lietuvos
aukštąsias mokyklas užsienyje besimokiusiems Lietuvos piliečiams
Stiprinti
ekonominę
Lietuvos
gyventojų gerovę
Taikyti pameistrystės ir kitas aktyvias darbo rinkos priemones, įtraukiančias
verslą, siekiant atkurti grįžusių Lietuvos piliečių arba lietuvių kilmės asmenų
užsienyje prarastus įgūdžius (pagal turimą kvalifikaciją)
Pertvarkyti profesinio mokymo tinklą, sustiprinant studijų programų
orientaciją į darbo rinkos poreikius (inicijuoti pilotinį projektą Vokietijos
dualinio profesinio mokymo pavyzdžiu)
Taikyti mokestines lengvatas verslo subjektams, įgyvendinantiems viešąją
naudą kuriančias iniciatyvas
Tobulinti greitųjų kreditų reguliavimą ir padidinti neliečiamų pajamų dydį,
kurio negali išieškoti antstoliai, siekiant apsaugoti gyventojus,
susiduriančius su finansiniais sunkumais
Teisiškai įtvirtinti minimaliosios mėnesinės algos (MMA) susiejimą su
vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) pagal nustatytus kriterijus
Išplėsti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą, mažinant
bendrą darbo apmokestinimo naštą
Stiprinti socialinį
Lietuvos
gyventojų
saugumą
Mažinti administracinę naštą smulkiosioms nevyriausybinėms
organizacijoms
Įsteigti nacionalinį NVO fondą
Įpareigoti savivaldybes daugiau konsultuotis su vietos bendruomenėmis
svarstant teritorijų, viešosios infrastruktūros ir viešųjų erdvių planavimo
klausimus
Įteisinti galimybę skirti 1 proc. GPM profesinėms sąjungoms
Stiprinti
psichologinę
(emocinę)
Lietuvos
gyventojų gerovę
Mažinti psichikos sveikatos sutrikimais diagnozuotų asmenų teisių
apribojimus ir vykdyti visuomenės informavimo kampaniją, siekiant
mažinti tokių asmenų patiriamą atskirtį
Didinti veiksmingų ir kokybiškų psichologinių ir psichosocialinių paslaugų
prieinamumą, siekiant mažinti perteklinį psichotropinių vaistų skyrimą ir
vartojimą
Parengti ir įgyvendinti adaptuotas savižudybių prevencijos programas
visose savivaldybėse (Kupiškio rajone taikomo modelio pavyzdžiu)
Stiprinti Lietuvos
gyventojų
susietumą su
šalimi ir
Skleisti objektyvią informaciją apie įvairią migracijos patirtį, organizuojant
ilgalaikę informavimo ir socialinės reklamos kampaniją
Nustatyti, kad Vyriausybės institucijos planuojant ir įgyvendinant viešosios
politikos iniciatyvas numatytų visuomenės informavimo ir komunikacijos
49
gyvenamąja
aplinka
veiklas bei numatyti, kad tam skiriama dalis iniciatyvos asignavimų
Skatinti savanorystę, nustatant sąlygas, kada savanoriška veikla yra
pripažįstama darbo patirtimi
Remti žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų projektus, skatinančius
visuomenės pilietiškumą ir patriotiškumą
Vykdyti
veiksmingą
diasporos politiką
Spręsti dvigubos pilietybės klausimą organizuojant referendumą
Parengti Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenių ir jų šeimos narių,
gyvenančių humanitarinės krizės ištiktose šalyse, atsidūrusių ekstremaliose
situacijose ir karinio konflikto apimtose teritorijose, perkėlimo į Lietuvą ir
paramos jų integracijai modelį
3 tikslas „Stiprinti vyresnio amžiaus žmonių integraciją į visuomenę“
Užtikrinti
ekonominį ir
finansinį vyresnio
amžiaus žmonių
saugumą
Nuosekliai didinti socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant į augančią
ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą
Parengti ir įgyvendinti naują Senjorų namų koncepciją
Mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) įmokas pensinio
amžiaus darbuotojams, dirbantiems regionų teritorijose su aukštu
nedarbo lygiu
Įteisinti ilgesnes (taip pat ir nemokamas) atostogas pensinio amžiaus
viešojo sektoriaus darbuotojams
Pagerinti vyresnio
amžiaus žmonių
sveikatos
priežiūros kokybę
ir prieinamumą
Padidinti metinę įmoką sveikatos priežiūros įstaigoms už prirašytus
asmenis, vyresnius nei 65 metai
Kompensuoti visą vaistų bei dantų protezavimo paslaugų kainą PSDF
biudžeto lėšomis vyresniems kaip 65 metų asmenims
Organizuoti papildomas greitosios medicinos pagalbos brigadas,
stiprinant pajėgumus aptarnauti pacientus insulto ir infarkto atvejais
Padidinti nemokamai teikiamų slaugos namuose ambulatorinių paslaugų
skaičių bei didesniam asmenų skaičiui teikti ambulatorines slaugos
paslaugas
Mažinti ribojimus tiekėjams, norintiems teikti slaugos ir palaikomojo
gydymo paslaugas, ir skatinti jų steigimąsi didinant slaugos paslaugų
įkainius
Sukurti ir įgyvendinti globos namų steigimosi savivaldybėse modelį
naudojant viešosios ir privačios partnerystės principus
Stiprinti santykius
tarp kartų, plėtoti
vyresnio amžiaus
žmonių
savanorišką
veiklą
Įtraukti vyresnio amžiaus asmenis į savanorišką veiklą ir socialinius
projektus per socialinio informavimo priemones ir specialius mokymus
Steigti jungtinius vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių dienos užimtumo
centrus, skatinant kartų solidarumą (pavyzdžiui, ugdant vyresnio amžiaus
žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje)
Remti jaunimo organizacijų projektus, skirtus senjorų lankymui
kaimiškosiose vietovėse
50
Priedas Nr. 2 Tyrimo metodika
Tyrime naudojami metodai:
Antrinių informacijos šaltinių apžvalga | Metodas taikytas vertinant esamą
demografijos, migracijos, integracijos situaciją Lietuvoje. Duomenims surinkti
naudotąsi šiais šaltiniais – Lietuvos statistikos departamentas, UNECE, kt.
Elektroninė apklausa | 2018 m. balandžio 5 d. – gegužės 24 d. e.pilietis portale
Lietuvos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys galėjo pildyti elektroninę anketą. Apklausos
metu visuomenės prašyta įvertinti siūlomas Strategijos priemones šeimos, migracijos ir
senjorų srityse pagal aktualumą bei pateikti savo idėjas ar pastabas.
Elektroninę apklausa užpildė 119 respondentų, iš jų – 9 organizacijos. Dar 11 įvairių
šalies institucijų nuomonę išreiškė pateikdami oficialius raštus LR Vyriausybės
kanceliarijai. Respondentų demografinės charakteristikos:
‒ Pagal amžiaus grupes:
o 16-24 m. – 8%
o 25-35 m. – 41%
o 35-44 m. – 25%
o 45-54 m. – 12%
o 55-64 m. – 8%
o 65 m. ir daugiau – 5%.
‒ Pagal gyvenamąją vietą:
o Didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) – 89%
o Kiti miestai, kaimo vietovės – 19Į
o Užsienio šalis – 11%.
‒ Pagal pagrindinę veiklą:
o Darbdavys (-ė) / vadovas (-ė) – 3%
o Darbininkas (-ė) – 21%
o Pensininkas (-ė) – 5%
o Studentas / moksleivis – 7%
o Tarnautojas (-ė) / specialistas (-ė) – 50%
o Laisvai samdomas darbuotojas (-a) – 3%
o Bedarbis (-ė) – 3%
o Nenurodyta – 5%.
Surinkti pasiūlymai konsoliduojami pagal tematiką ir pasiūlymo idėją. Tyrimo
ataskaitoje pateikiami apibendrinti Apklausos rezultatai, įvertinus visus respondentų
pateiktus siūlymus. Detalūs Apklausos atsakymai pateikiami Priede Nr. 3.
Žvalgomasis tyrimas | Analizuojama užsienio šalių šeimos politikos, migracijos
valdymo bei senjorų integracijos pavyzdžiai, identifikuojant gerosios praktikos
pavyzdžius. Analizės atvejai atrinkti remiantis šalyje taikomų priemonių aktualumu
Lietuvai, jų įgyvendinimo finansinėmis ir kitomis galimybėmis.
51
Priedas Nr. 3 Apklausos rezultatai 1 tikslas „Kurti šeimai palankią aplinką“ 2 tikslas „Užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų
valdymą“
3 tikslas „Stiprinti vyresnio amžiaus žmonių
integraciją į visuomenę“
PVM lengvatos nebūtinai sumažins kainas. Verslas greitai tai pastebi ir
pradeda kelti kainas. Kita vertus, ignoruojamos šeimos nenorinčios pirkti
tokių prekių, bet pačios sugalvoja kitokių priemonių, pavyzdžiui: mama
linkusi vartoti daugkartinius vystyklus ar pati maitina savo pienu ir t.t. -
tiesioginė piniginė paskata neįpareigoja priemonių pasirinkime.
Mažinti klasių dydžius bendrojo ugdymo mokyklose. Papildomai remti mažas
mokyklas didmiesčiuose.
Dviguba pilietybė nėra gerai, nes piliečiai turi ne tik teises, bet ir
pareigas. Tai ar norės tie piliečiai pvz. mokėti dvigubus mokesčius :)
Finansavimas tik minkštų reikalų, reklamuojant ir pan, bet mažai skiriant
lėšų specialistų rengimui - iškraipys vaizdą, bus gražus viršelis ir neskanus
vidus.
Savanorystė dar niekam nepakewnkė, bet
atsakingą pilietį tikrai ugdo.
Dėl 4.3. klausimo - tokia galimybė turėtų būti numatyta ir šeimoms, kurios
nusprendžia, jog vaikais rūpinsis pati mama, ypač turint omeny beveik
vienbalses ugdymo raidos specialistų rekomendacijas vaikams bent jau iki 3
metų amžiaus augti prižiūrimiems motinos, o ne auklės ar auklėtojos. Kitu
atveju susidarys situacija, kai tai pasirinkusios šeimos bus diskriminuojamos
lyginant su šeimomis, kuriose moterys po gimdymo greičiau grįžo į darbą,
vaikus prižiūrint svetimiems.
Dėl 6 uždavinio - galbūt verta akcentuoti žindymo svarbą kūdikio sveikatai ir
apsvarstyti tai skatinančias priemones.
- Dėl dvigubos pilietybės - nepritariu šiai idėjai, ypač turint omeny
esamą geopolitinį kontekstą. Kita vertus, dviguba pilietybė sukurtų
dvigubus standartus - turintieji dvi pilietybes galėtų dalyvauti priimant
sprendimus, kurių pasekmių jiems netektų savo kailiu patirti. Tokiu
atveju kvailio vietoje vienareikšmiškai lieka tie, kurie likę savo šalyje ir
turi vienintelę Lietuvos pilietybę - jų įtaka sprendimams proporciškai tik
sumažėja.
- Kitas aspektas dėl studentų, baigusių brangiai kainuojančias studijas,
išvykimo dirbti į užsienį. Toli gražu nepritariu visoms buvusio sveikatos
apsaugos ministro V. Andriukaičio idėjoms, tačiau jo mintis, kad
medicinos studijas baigę jaunuoliai turėtų kažkiek padirbėti Lietuvoje -
racionalus siūlymas. Ar yra paskaičiuota, kokia dalis mediciną
studijavusių išvyksta dirbti į užsieny? Ar Lietuva yra tokia turtinga
valstybė, kad už mokesčių mokėtojų pinigus rengtų medikus, tarkim,
Vokietijai (tai šalis, į kurią emigruoja didelė dalis medikų)? Jei studentai
išvyksta į kitą šalį dirbti medikais, mano nuomone, jie turėtų būti
įpareigoti grąžinti Lietuvos valstybės sumokėtą mokestį už jų mokslą.
2.4 netikslinga, nes viešajame sektoriuje
"pavadavimai" dažnai yra tik susitarimo
reikalas. Įprastai, grįžus iš atostogų laukia visi
neatlikti per atostogas tikrieji specialisto
darbai. Neskaitant tik vienkartinių
biurokratinių raštų rengimo, ką ir atlieka
pavaduojantys.
5.2 nebūtina taikyti visiems. Tokio amžiaus
žmonės dar nelaiko savęs senais. Be to, tarp
jų yra tokių, kurie išgali susimokėti, nes
gyvena ne tik iš pensijos.
Kadangi neužtenka simbolių, atsiųsime pastabas el. paštu. 2 uždavinys
Stratgijoje užsimenama apie nelygybės mažinimą, tačiau priemonių
plane nenumatomos jokios ryžtingos priemonės jai mažinti. Būtina
ryžtinga ir kompleksiška mokesčių reforma.
Taip pat svarbu mažinti gyventojų energetinį skurdą (sietina su 80.3)
3.3. Aktyviau ir aiškiau informuoti gyventojus apie valstybės ir
savivaldybių planuojamus biudžetus bei teikti supaprastintas
ataskaitas.
Čia galioja tas pats, kas ir su emigracijos
problemomis:
1. Skatinkime ekonomiką ir mažinkime
korupciją. Visa kita susitvarkys ir be čia
minimų priemonių.
2. Investuokite tas lėšas ne į senjorus, o į
jaunimą, kad šių darbo dėka būtų lengviau
finansuoti senjorus.
Esminis pastebėjimas, kad didelėms Strategijoje įvardintoms problemoms
spręsti parinktos smulkios, nežinia net ar efektyvios, priemonės. Akivaizdi
bendra neigiama priemonių formulavimo tendencija - kuo detaliau
sureguliuoti, nustatyti, nurodyti, mažai laisvės, pasitikėjimo, interpretacijų. Į
1.8 priemonė sunkiai būtų įgyvendinama, nes, regis, LT darželiai vasarą
"atostoguja".
3.3. nuostata (gal kiek kitokiais žodžiais) yra įtvirtinta Viešojo
adsministravimo įstatyme (7 str.). Tai gal reikėtų galvoti, kaip priversti
Pradėkime nuo to, kad mūsų šalyje jau 45
metų darbuotojas/specialistas yra laikomas
PAGYVENUSIU (o verslininkų tiesiai vadinami
atgyvenusiu); Pasidomėkite kokios yra
52
šeimą žiūrima ne kaip į partnerį, juo labiau ne kaip į mūsų visuomenės ir
valstybės pagrindą, bet kaip į nebrandų darinį, kamuojamą krizių,
nepriteklių, neturintį socialinių ryšių. Dažnai siūlomos priemonės nukreiptos tik
į vaikus, nors galėtų būti skirtos visai šeimai ir taip prisidėtų prie jos stiprinimo,
kas ir deklaruojama Strategijos siekiuose.
Pažymėjome beveik visas priemones kaip reikalingas, tačiau kiekvienos jų
turinys yra koreguotinas. "Šeimos instituto" atstovė dalyvavo darbo grupėje ir
teikė siūlymus SADM, konkrečias priemones aptarė telefonu su SADM
atstovu, deja, į pasiūlymus mažai atsižvelgta. Visas priemones komentuoti
yra labai laikui imlus darbas, o kaip žinia, šiuo metu šeimų NVO atstovai vis
dar turi dirbti savanoriškai. Todėl pateiksime keletą esminių pastabų, kurios
atskleis, kaip vertiname pateiktas priemones, ir siūlymus, tačiau tai darysime
el. paštu, nes čia ribojama komentarų erdvė.
burokratus ir politikus jos laikytis.
5.4. tikslinga papildyti ir viešojo sektoriaus įstaigomis.
galimybės įsidarbinti už padorų atlyginimą
(tebūnie tai šalies vidurkis) 45-50 metų
žmogui ? Geriausiu atveju, kaip patyčias
siūlo 420 eurų (daugiau jug nei minimumas)
o reikalavimai: anglų rusų puikios žinios;
patirtis 5 ir daugiau metų ...ir t.t.
Jei aš esu baigusi 2 aukštuosius (techninį ir
socialinių mokslų), turiu virš 20 metų patirtį,
man siūlo 420 algą, jūsų manymu tai yra
NORMALU ? Ne tik vieniši seneliai yra
Lietuvos problema, o tai, kad Vyriausybė
mėtosi nuo paramos jaunimo įdarbinimui link
vyresnio amžiaus asmenų (kam virš 55)
įdarbinimo finansavimo, o kur dingsta tie 10
produktyviausių darbo metų nuo 45 iki 55?
Šie darbuotojai turi ir vaikus išlaikyti, ir tėvams
padėti išgyventi iš jų pensijų, o apie save
jiems ir pagalvoti nelieka laiko...Gal reikia
žiūrėti į visas amžiaus grupes RIMTAI ? Taip,
pensiinio amžiaus asmeniui, turint sveikatos ir
galimybių, bepigu sutikti dirbti už minimumą,
juolab kai jis nuolat didėja, jis gi "dasiduria"
prie savo pensijos, žiūrėk ir uždirba jau
DAUGIAU, nei aš dirbdama protinį įtemptą
darbą su žmonėm. Paprašai pas darbdavį
padidinti algą - atsakymas neturiu lėšų, reikia
investuoti į verlą, o jei nepatinka...ieškokis
kitur darbo. Kurio tikrai su tokia alga kokia
gaunu dabar nerasi...Apie visa tai ir ne tik
jau esu minėjusi p.Vilijai Blinkevičiūtei, kai
teko dalyvauti susitikime su ja, Bet žinoma
mane išklausė, o veikla Ministerijos kaip
nesikeitė taip ir nesikeičia.... Bandoma rodyti
kad kažkas daroma žmogaus labui, bet kai
pasižiūri realybėje, tai viskas atvirkščiai - tik
prieš žmogų.
1.5 ir 1.6 būtų naudinga, jei būtų nuostata šią dieną praleisti su vaikais. 2.4
priemonė nėra būtina visiems vaikams. Dabar taikoma socialinė parama
yra teisinga.
5.2 ir 5.3 periemonių taikymui būtina sukurti objektyvų tokių šeimų vertinimą.
Yra pavyzdžių, kai kartu gyvena neusistuokę partneriai,o mama traktuoja
save kaip vienišą mamą su mažomis pajamomis.
Šiame temų bloke matosi silpniausias supratimas to, kame yra
problema, ir to, kaip ją spręsti.
1. Investuoti lėšų į emigrantų grąžinimą nėra prasminga. Tie, kurie
matys perspektyvų šalyje, ras kelią atgal. Tų, kurie nemato
perspektyvų, ir su prievarta neparveši. Investuoti reiktų ne į emigrantų
gražinimą, o visų gyventojų padėties gerinimą.
2. Fokusuotis reikėtų ne į NVO, o į privataus verslo skatinimą, sudarant
jam sąlygas būti konkurencingam pasaulinėje ekonomikoje bei
motyvuoti kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.
Pensijinio amžiaus žmonėms neturėtų būti
leista sėdėti ilgus metus viešajame sektoriuje,
nes laukia jauni, išsilavinimus įgiję, šeimas
bekuriantys, gabūs žmonės. tai yra
neteisinga. Viešajame sektoriuje, turėtų būti
leista dirbti griežtai tik iki pensijos. Mokyklose
taip pat turėtų būti skatinama dirbti jaunus
žmones,
53
3. Norint padidinti gyventojų socialinį saugumą bei emocinę būklę,
reiktų kovoti su korupcija. Konkretus pasiūlymas: implementuoti
antikorupcijos programas, kurias siūlo ESBO, UN, EU ir kurias vis dar
neįveda Lietuva.
4. Gyventojų susietumas su šalimi automatiškai augs, jei jie matys šalyje
ekonomines perspektyvas bei korupcijos nebuvimą.
5. Ir vėl: mažiau prievolių, daugiau skatinimo.
1. Priemonės, kuriomis siekiama perlaužti rinkos dėsnius (pvz. NT
lengvatinėmis sąlygomis), yra neveiksmingos, kaip parodo kitų šalių patirtis.
Joms nereiktų skirti lėšų.
2. Norint padėti šeimoms su NT, būtų galima pasitelkti kitų šalių pavyzdžius,
pvz. Vokietijoje kiekvienas žmogus gali nuo pirmos darbo dienos kas mėnėsį
skirti dalį savo atlyginimo (su mokestine nuolaida) potencialiam būsto
kreditui (Bausparvertrag). Taip per x metų sukaupia nemažą dalį pradinio
kapitalo, kurį paskui gali investuoti į būsto pirkimą su kreditu. Tai yra kartu ir
tam tikra senatvės pensijos forma.
3. Dėl šeimos skatinimo, Lietuva daro gana daug šioje srityje, tačiau vienoje
svarbioje vietoje per mažai: kitose šalyse vaikus galima priduoti į lopšelius ar
darželius po 12 mėnėsių ar net anksčiau, kai Lietuvoje tik po 24 mėnesių.
Sudarykite tokią galimybę (ne prievolę) ir Lietuvoje.
4. Dėl sveikos mitybos - reikia standartų ne tik darželiams ar mokykloms bet ir
ligoninėms. Tuos standartus suformulavus, reiktų perduoti maisto gamybą ir
tiekimą privačiam sektoriui.
1.7. "....... arba Lietuvos naudai " - emigrantai ir dabar dirba Lietuvos
naudai, nes uždirbtus pinigus siunčia tėvams ar artimiesiems į Lietuvą,
ar ne per slidu būtų palikti šiuos žodžius ?
1.8. Labai neaiški ir nekorektiška formuluotė. Aš suprantu, kad
emigrantai galėtų toliau dirbti ir mokėti mokesčius kitose šalyse, kai jų
vaikai už visų Lietuvoje likusių darbininkų pinigus lankytų darželį ?
NESUTINKU;
1.11. Pinigų plovimas ir tik - informacijos internete SU KAUPU ir ją
skleidžia suinteresuotos mokymo įstaigos, tai kam kištis Valstybei ? Nėra
svarbesnių poreikių?
2.1. Kam reikia supriešinti gyventojus ir emigrantus ? Turi būti taikoma
visiems Lietuvos piliečiams !!!
2.4. Skatinsite gyventojų įsiskolinimo didėjimą ? Absurdas. Geriau riboti
galimybę gauti kreditus, skolininkams, o ne gerinti jiems finansinę
situaciją kitų gyventojų sąskaita.
2.5. Minimali alga kad didės PUIKU, o ką daryti kitiems darbuotojams,
kurių alga po truputį artėja prie minimalios, nes darbdavys NESUTINKA
didinti, o geriau atsiveža kiniečių, ukrainiečių ir pan. ???
3.3. Konsultuotis, dar nereiškia, kad jie privalo įsiklausyti į gyventojų
pastangas. Skambus tekstas - šiuometu konsultuojasi irgi, bet daro taip,
kaip geriau verslui, bet ne gyventojams.
6.1. Niekada nesupratau šio reikalo naudos Valstybei ? Tam, kad
gyventojų fiktyviai daugiau turėti ? Jau ir dabar lietuvis į LIETUVĮ
nepanašus, o dar ir kalbos nė bum bum...
Akivaizdžiai trūksta priemonės, susijusios su
vyresnio amžiaus žmonių socialinės priežiūros
paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimu.
Turėtų būti plėtojama paslalaugos į namus,
numatytos priemonės, padedančios šeimos
nariams rūpintis silpstančiais senjorais.
Santykiai tarp kartų gali būti sustiprinti per
įvairias priemones, skirtas neformalaus
vyresnio amžiaus asmenų socialinės
priežiūros paslaugų skatinimui ir palaikymui
1 uždavinys. Reikia sudaryti sąlygas derinti darbą ir motinystę ne per įstaigų
apdovanojimus, o per darbo kodeksą, suteikiant galimybę taikyti suminę
darbo valandų apskaitą, leidžiant dalį laiko dirbti iš namų, 1-2 dienas per
mėnesį leidžiant darbuotojui panaudoti gydymuisi (neimant biuletenio),
vaiko nuvežimui pas gydytojus ar dalyvavimui vaikų šventėje mokykloje ar
darželyje.
2 uždavinys. Priešmokyklinukams ir pradinių klasių moksleiviams turi būti
sudarytos sąlygos būti užimtiems iki tėvų darbo laiko pabaigos, nes tėvams
baisiausi vaiko 7-8 gyvenimo metai, kai grįžęs po pamokų vaikas visą dieną
sėdi namie vienas. O moterims pagalbą teikti per krizių , šeimos centrus,
neskirstyti finansavimo pagal vieną paslaugą NVO, nes tada paslaugų
prieinamumas lieka ribotas, paslaugos turėtų būti teikiamos įvairios ir vienoje
vietoje, pvz. specializuoto pagalbos centro, krizinio nėštumo centro ir krizių
Užsienyje gyvenančių lietuvių pritraukimas yra naivus tol, kol žmonės
Lietuvoje net su keliais aukštaisiais, užimdami aukštas, atsakingas
pareigas, dirbdami pilnu krūviu, negali oriai išgyventi. Užsienio lietuviai
guodžia čia likusius ir skatina emigruoti...
Leisti dirbti pencinio amžiaus žmogui,
mokant visą atlyginimą ir penciją, ir
suteikiant papildomą atostogų savaitę per
metus; leisti išeiti nemokamų atostogų
darbuotojo pageidavimu ne tik viešojo
sektoriaus darbuotojams (kam tas
suskirstymas: viešas, privatus? Tai didina
atskirtį); ir ne tik pencininkams, bet visiems
darbuotojams turėtų būti vienodos
galimybės. Dėl sveikatos priežiūros
(odontologų, protezuotojų) kompensacijų:
retas pencininkas sugeba susimokėti pats,
daugumai apmoka vaikai, dažnai dirbantys
54
centro (su psichologo, teisininko, apgyvendinimo paslaugomis iki 1 metų)
paslaugos turėtų būti jungiamos, taip lengviau stiprinti vieną NVo ar įstaigą,
kelti darbuotojų kvalifikaciją, išlaikyti patalpas, taip būtų ekonomiškiau ir
kokybiškiau.
4 uždavinys. turėtų būti ne auklės kompensuojamos, o visiškas darželių
prieinamumo užtikrinimas, nes taip gimstamumas ir nebus paskatintas, nes
tėvams didžiulė baimė, kad neturės kur padėti vaiko po 2 metų. Vaikiški
drabužiai, mokyklinės prekės, sauskelnės, vaistai turi būti be PVM, kuo
pigesni, kaip tai taiko kitos išsivysčiusios šalys (ne be reikalo lietuviai
sauskelnes perka Norvegijoje...)
5 uždavinys. Plėsti socialinės, išperkamosios nuomos galimybes Lietuvoje
jauniems žmonėms, šeimoms su mažamečiais vaikais.
6 uždavinys. Užtikrinti kokybišką maistą ugdymo įstaigose.
užsienyje, kad išsilaikytų patys ir išlaikytų
pencininkus tėvus; taigi gaunasi užburtas
ratas: pencininkai tėvai moka už paslaugas,
kurios tame amžiuje visiems taip reikalingos,
vaikai išvažiuoja į užsienį, ir siunčia pinigus
tėvams- ar tokia vizija turėtų būti? O juk taip
yra, bet tokia situacija skatina emigraciją.
Stiprinti teigiamą globos/senolių namų
įvaizdį, tuo būdu suteikiant vaikams teisę į jų
gyvenimą, nepririšant prie ilgalaikės senolių
priežiūros (Norvegijos pavyzdys); tačiau ta
senolių priežiūra turėtų būti ori, kad žmogus
jaustųsi gerbiamas, kad būtų suteiktos visa
reikalinga priežiūra, suteikta pagalba,
kultūrinė sklaida, normalus maitinimas ir pan.
Labai gerai, kad valstybė pradeda galvoti apie jaunas šeimas, kaip geriau
įsigyti nuosavą būstą. Tačiau kažkodėl norima lengvatas padaryti ( t.y. 15%
pradinio įnašo) skirti jaunoms šeimoms įsigyti nuosavą būstą ne didmestyje,
kodėl? Jeigu dauguma dirba ir gyvena didmesčiuose ir norėtų įsigyti būstą,
bet dažniausiai neužtenka lėšų pradinian įnašui. Tai kodėl nepriimti
lengvatas ir tiems kas nori įsigyti būsta didmestyje? Jeigu ne didmestyje
įsigyti būstą norima skirti 15% pradiniam įnašui, tai didmestyje bent kokiu 10%
pradiniam įnašui. Bei tuo pačių manau būtų kažkiek mažinama migracija,
nes norit įnešti pirmąjį įnašą daug išvažiuoja į užsienį užsidirbti ( iš pradžių
išvažiuoja vienas šeimos narys, o vėliau ir kitas ir taip išvažiuoja visa šeima bei
dažniausiai negrįžta, nes užsienyje geresnės pragyvenimo sąlygos ir daugiau
galimybių. O kad to nebūtų reiktų mažinti pirmojo įnašo įmoką ir skatinti
būsto įsigijimą.
Įdiegti elektroninę komunikaciją plačiąja prasme, ne tik migracijos
klausimais; skatinti grįžti ne tik darbdavius, bet ir stengtis pritaikyti kitų
grįžusių/norinčių grįžti darbuotojų žinias; suteikti daugiau informacijos
apie galimybę įsidarbinti specialistams, ne tik darbdaviams, ir ne tik
jauniems, buvusiems pedagogams- palikti buvusią kvalifikaciją iki
išvykimo; nereikia apmokėti studijų užsienyje- tai puikiai usgeba visi
norintys, geriau būtų užtikrinti darbo vietą Lietuvoje studijavusiems, po
studijų nemokamai studijavusiems atitinkamą laiką, pvz., 3 metus,
atidirbant Lietuvoje; tuo atveju reiktų nepamiršti ir kitų socialinės
apsaugos veiksmų, kaip buto nuomos ar būsto įsigijimo, ar pan.
lengvatos, kad neskatintų beviltiškumo jausmo, ir skatintų tobulėti ir
pasilikti Lietuvoje. Socialinis saugumas, pajamų-kainų atitikmuo-
ateities garantas. Užkirsti kelią kyšininkavimui ir giminysčių klanui
įstaigose, daugiau pagarbos klientui, saugoti žmogų, o ne stengtis bet
kokiu būdu apginti nusikaltėlį. Mažinti patyčias, pradedant nuo
darželio, įdiegiant tėvų konsultavimo tinklą (Norvegijos patirtis). Įvesti
dvigubą pilietybę- labai svarbus faktorius išlaikyti tautiškuma. Panaikinti
prievolę mokėti sodrai užsienyje dirbantiems Lietuvos piliečiams-
sprendimas skaičiuoti skolas ir delspinigius negaunant paslaugos
privertė daugelį lietuvių išsiregistruoti is Lietuvos ir nutraukė ryšį su
Lietuva- mažiau tokių neapgalvotų ir nevertų sprendimų. Labiau
būčiau linkus mokinukams, gyvenantiems užsienyje, suteikti
nemokamas vasaros stivyklas Lietuvoje, nei siūlymui jiems keisti mokytis
vasaros metu mokyklose (mokiniai ir taip pervargsta, o kalbą mokosi
geriausiai neformalioje aplinkoje, pritaikant aplinką, esant geriems
specialistams, žinant, kaip ugdoma kalba- bendraujant). Skleisti gerąją
Lietuvos praktiką, nes emigracija tapo “madinga”, o ne iš reikalo;
reikia daugiau pilietinio mokymo mokyklose. Taip pat- skirti daugiau
lėšų užsienio diasporai plėtoti lietuviškumą, nes šiuo metu kai kurios
lietuvių bendrijos ir lietuviškos mokyklėlės (Norvegijoje) tikrai laikosi
Labai smagu, kad tiek daug krypčių
orientuojama būtent į verslo galimybes gauti
kuo daugiau valstybės lėšų su tokiais
projektais kaip senelių namai ar mokestinės
lengvatos.
Kodėl niekas iki šiol nesusimastė, kad yra
labai daug senjorų kurie turi sukaupę
gyvenimišką tam tikrų krypčių patirtį ir visiškai
nenori būti išlaikomi. Sergantys ir nenorintys
užsidirbti sudaro tik mažumą.
Mano nuomone su bręstančia didele
problema, gali padėti susidoroti tik du
dalykai - senjorų verslumo skatinimas ir
platforma skirta senjorų žinių perdavimui
jaunesnėms kartoms. Kiek iš jų gali gaminti
įvairius rankdarbius, genėti sodus, dresuoti
gyvunus prižiūrėti vaikus ir ttt.
Aišku tam reikalingos ir kažkokie nemokami
mokymai ir galbūt pardavimo platformos, ar
mentoriai.
Manau turim iš naujo ir kitomis akimis įvertinti
vyresnes kartos potencialą. Užuot bandę
juos izoliuoti ir išlaikyti, išmokykime gyventi
šiuolaikiniame pasaulyje ir patiems išsilaikyti
save.
55
pagrinde iš savų surinktų lėšų- Lietuvos Vyriausybė tam dėmesio daug
turbūt neskiria...
Skatinimo priemonės yra gerai, tačiau nėra pakankamai reikšmingos, kad
skatintų turėti daugiau vaikų. Patys auginame 4 vaikus. Esame iš viduriniosios
klasės ir abu dirbantys, tėvai. Tačiau, turėčiau keletą pasiūlymų tiek iš
patirties, tiek iš pamąstymų skatinant turėti daugiau vaikų:
1. Kompensuoti dalį automobilio įsigijimo išlaidų. Dideliai šeimai, jo reikia
didesnio arba kelių. Tarkim PVM susigrąžinti, vieną kartą per 5 metus.
2. Tėvams, kurie užaugino 3 ir daugiau vaikų , anksčiau į pensiją arba mokėti
didesnę pensiją, priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Patirtis rodo, kad
auginant vaikus skiriamas didesnis dėmesys jiems, bet ne karjerai, tuomet
kenčia pensijos dydis. Be to, tėvai užaugina mokesčių mokėtojus ir turėtų
pajausti, kad dalis vaikų sumokėtų mokesčių turėtų būti skiriama tėvams,
kurie juos užaugino.
3. Kompensuoti, dalį išlaidų įsigijant būstą, ne tik jaunoms, bet ir
daugiavaikėms šeimoms.
4. Ne visada išgalime vaikus leisti į būrelius, kurie yra mokami. Siūlome skirti
po 15 € kiekvienam vaikui.
5. Daugiavaikėms šeimoms taikyti kitas mokėsčių lengvatas 1 būsto ir žemės
mokesčio, miesto autobusų bilietams taikyti kaip ir pradinukams 10 €
metams ( visiems vaikams).
6. Padengti dalį mokymosi aukštosiose mokyklose išlaidų.
Trūksta konkretumo. Labiau tai lozungai. Siulau senjorams nuo 70 m.amziaus iteisinti
vaziavima miesto transportu nemokamai.
Sveiki, siūlau keletą idėjų, kurios galimai padėtų gerinti demografinę padėtįi:
1) vaikus auginantiems tėvams mažinti mokestinę našta, įtraukiant visus
mokėtinus mokesčius: turto, gyventoju pajamų, socialinio draudimo ir t.t.
Pvz. auginant 1 vaiką mokesčiai mažinami MMA dydžiu, 2 vaikus - 1,5 MMA
ir t.t. Arba analogiškai didinami vaiko pinigai, kad jų dydis vaikui butu
artimas MMA, bet tokiu atveju reikėtų įdėti saugiklius dėl asocialių šeimų.
2) aiškiai įtvirtinti, kad vaikus turinčių asmenų pensijos bus didesnės, nei tų,
kurie vaiku neturi, numatant, kad dalis vaikų sumokamų mokesčių bus
skiriama išimtinai tik tėvų pensijoms. Šiuo metu gaunamos pensijos dydis
visiškai nepriklauso nuo turimo vaikų skaičiaus, net atvirkščiai, daug vaikų
pagimdžiusiai motinai pensija mažesnė, nes ji objektyviai negali sukaupti tiek
stažo, kiek, pvz., vaikų neturintis asmuo, tačiau kažkodėl jos vaikai uždirba
pensiją ir tam kitam asmeniui, o motinai dėl to nėra jokių privilegijų.
3) jei nepatenkama į darželį, esantį gyvenamosios vietos seniūnijoje ar netoli
seniūnijos ribų (pvz. gyvenamoji vieta Perkūnkiemis, o laisva vieta Naujojoje
Vilnioje, tai tokiu atveju nelaikytina, kad toje pačioje seniūnijoje ar netoli jos
ribų) savivaldybė kompensuoja privataus darželio kainą tiek, kiek ji viršija
kainą, kurią tėvai turėtų mokėti už savivaldybės darželį.
Cituoju vyrą! Manau, kad puiki ir naudinga mintis!
Aš prieš visuotinę diskriminaciją (parama 100-ui jaunų šeimų įsigyti
pirmąjį būstą) !!!
Kadangi šiais laikais jau nebeįmanoma paimti banko paskolos būstui
be pradinio įnašo, štai ką siūlau. Lai vyriausybė, neduoda ir
nedovanoja, o paskolina šeimoms pradinį įnašą?!?
Tikiu, kad gal šitas pasiūlymas keistai skamba, nes iškyla daugybė
neaiškių klausymų ir kils daug diskusijų tarp pačių bankų ar nuomotojų
ateities, bet pažiūrėkit kaip, mano manymu, gerai viskas čia gaunasi.
Atsižvelgiant į visus kriterijus ir sąlygas (amžiaus ribą, pajamas ir t.t.),
kurias nustato bankas, sakykime, kad bankas sutinka jaunai šeimai
duoti paskolą būstui. Tai gi, bankas suteikia paskolą būstui, tereikia
pradinio įnašo... Valstybė sutinka paskolina pradinį įnašą jaunai šeimai
ir taip, padeda atsikratyti tos vadinamosios virvės po kaklu. Šeima
moka nebe už nuomą, o už savo nuosavą išsirinktą būstą. Šeimai
nebereikia taupyti pradiniam įnašui 5 ar daugiau metų. Šeima gyvena
ir dirba Lietuvoje, moka už banko paskolą ir kitus mokesčius, o, ir
papildomai moka valstybei, kas mėnesį, atitinkamą pinigų sumą, kaip
sveikatos draudimą, kol grąžins valstybei jos paskolintą pradinį įnašą.
Jaunos šeimos su vaikais ar be jų ir aplamai jauni žmonės, gali
nebesijaudinti ir pradėti kurti šeimas čia, nes jie nebeišvažiuoja, jie
įsitvirtina. Valstybė paskolina jauniems žmonėms pradinį įnašą su
1. Atvykiai skleisti informaciją tikslinėse šalyse
užsieniečiams, kurie čia norėtų steigti star-up,
perkelti savo verslą į LT, norėtų dirbti darbus.
Skleisti žinutę: You are welcome to Lithuania.
Per ambasadų tinklą ir kitus tinklus.
2. Nepriešpastatyti grįžtamosios migracijos ir
imigracijos. Jos viena kitą gali puikiai
papildyti.
3. Sutvarkyti migracijos procedūras.
56
atitinkamomis sąlygomis neišvykti (neemigruoti) ir dirbti ar verstis savo
verslu Lietuvoje, kol grąžins paskolintą pradinį įnašą. Žinoma, bus
visokių minčių, ir žmonės patys spręs nori tos pagalbos ar ne. Tačiau
dauguma žmonių liks ne tik dėkingi valstybei, bet ir jaus pagarba
vyriausybei, už tokį neeilinį pasiūlymą. Karmos taškai valstybei, karmos
taškai vyriausybei.
Žmonėms niekada nereikia duoti ar dovanoti, nes tai niekada
nepriveda prie gero, žmonėms reikia tik padėti atsistoti ant kojų,
padėti įleisti šaknis, ne visi gimę turtingose šeimose ar giminėse, ne visi
turi galimybių gyventi su tėvais, kur galėtų kažkaip drauge susitaupyti
pradiniam įnašui. Valstybė, turėtų kur kas aiškiau parodyti jauniems
žmonėms, kad jie yra svarbūs valstybei. Jei jaunos šeimos turės kur įleisti
šaknis, jos bus laimingos, jos neemigruos, mokės mokesčius ir gerbs
valstybę, jos vertins pagalbą, ir grąžins tai su kaupu, tad kodėl
nepabandžius padėti? Nejau valstybė nerastų būdų kaip paskolinti,
norinčiam ir galinčiam mokėti Lietuvos piliečiui, tą pradinį įnašą,
žinodami, kad jie jį atgaus atgal ir dar išsaugos daugelį žmonių. Mano
manymu, jaunos šeimos net nebeturės noro išvykti, nes iš karto galės
pradėti gyventi!
Vaiko pinigus siulau neskirti seimoms,turincioms dideles pajams,tuo paciu
juos padidinti toms seimoms,kuriu pajamos mazos
Vykdant viešuosius pirkimus teikti pirmenybę Lietuvos, o ne užsienio
įmonėms, atsižvelgiant į Lietuvos įmonių darbuotojų mokamus
gyventojų pajamų, Sodros, PVM, akcizo ir įmonių mokamus pelno,
akcizo ir kitus mokesčius.
Paslaugų ir prekių importas mažina BVP, o papildomos pajamos šalies
viduje suveikia kaip BVP multiplikatorius
Visa tai labai 1. Taip pat siūlau panaudoti
vyresnio amžiaus žmonių išsilavinimo, patirties
ir gebėjimų didžiulį potencialą įvairiuose
mokymuose.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krizinio nėštumo centrai dažniausiai yra
religinės pakraipos organizacijos, kurios ne padeda moterims priimti
sprendimą, o turi tikslą įkalbėti gimdyti ir kaltina moterį priėmus kitokį
sprendimą. Kas gali sukelti dar didesnę krizę moteriai kuri tam nepasiruošusi.
Todėl tokių organizacijų finansavimas iš biudžeto būtų sunkiai pateisinamas.
Nes didesnė tikimybė, kad moteris, kuri nepasiruošusi vaiko atėjimui į pasaulį,
neturi tam įgūdžių ir t.t. paliks gimusį vaiką institucinei globai.
Taip pat rekomenduotina telkti valstybės išteklius į įgūdžių lavinimą,
vadovaujantis principu duoti žmogui ne žuvį, o meškerę. Taip pat nustatant
įvairias lengvatas nereikėtų skatinti visuomenės gimdyti vaikus tik tam, kad
gauti atitinkamas lengvatas ar išmokas.
Kaip ir pritariu Irgi pritariu
Visa tai labai puiku, jei tai būtų įgyvendinta. Mano pastebėjimas dėl darbo
ir šeimos derinimo: sudaryti galimybę tėvams pasibaigus vaiko priežiūros
atostogoms grįžti į darbo vietą pradžioje nepilnu etatu. Žinau, kad tai
daroma kitose šalyse, pvz. Šveicarijoje, pažįstu mamą, kuri pradžioje dirbo tik
30 proc. etato: po 2 nepilnas dienas, o vaikui paaugus grįžo dirbti pilnu
etatu. Labai puiku, kad prailgintas ,,mamadienių, tėvadienių" gaunančių
vaikų amžius iki 14 m. Tačiau manau, kad pusdienis nėra geras sprendimas,
Padėti organizuoti vasaros stovyklas lietuvių kilmės vaikams,
gyvenantiems užsienyje
Skaudžiausia, kai turi 43metus darbo stažo-
pensija tik 238eurai. Priverstas toliau dirbti ,
kad pragyventum, nors alga tik 395eur
valstybinėje įstaigoje. Tiesa, nuo vasario 20%
pagal vertinimą alga padidėjo tik
metams...Provincija.... kam reikia erzinti
žmones, kad algos kyla- čia nekilo metų
metais. Vaikai matydami tokią neteisybę-
57
pvz. aš dirbu 25 km. nuo miesto ir dėl 4 darbo val. turiu vykti į darbą.
Nereikėtų išskirti 1 ar 2 vaikus auginančių tėvų, suteikti jiems tokią pačią
lengvatą. Man liko neaišku kaip bus daugiavaikių šeimų atveju. Nes manau,
kad 6 vaikus auginantiems tėvams turėtų būti bent 3 papildomos laisvos
dienos. Labai svarbi prievolė lankyti naujagimį namuose, nes dabar mama
pasirašo išvykdama iš ligoninės, kad informuos savo gydytoją apie
naujagimį, tačiau grįžusi gali to nepadaryti (dirbdama socialine darbuotoja
girdėjau atvejį, kai pusės metų kūdikis mirė, nes motina nesilankė su juo
gydymo įstaigoje, o jis turėjo širdies ydą). Čia reikėtų didesnės kontrolės, taip
pat apmokyti medicinos personalą, kokiais atvejais jau reikia pagalbos
mamai/tėvams. Pvz. užsienyje seselės jau pasiūlo pagalbą, kai pastebi, kad
mama pavargusi, neišsimiegojusi, o tai kelia riziką kūdikiui, didina smurto
galimybę. Dar man trūksta priemonių šiek tiek vyresniems nei pradinukai
vaikams, jų užimtumo galimybių, galimybės lankyti būrelius. Dar man čia
trūksta galimybės krizę patiriančiai šeimai laikinai būti apgyvendintai ir gauti
paslaugas Krizių centre, kurių dar nėra visuose rajonuose, arba jų trūksta.
niekada negrįš. Neįgalų slaugos ligoninėje
laikyti nors pusę metų(dabar 4mėn).
Lietuvėlę mylim- čia gimėm, gyvenam ir
mirsim. Baltijos kelyje tikrai ne tokios ateities
tikėjausi. Svarbiausia, kad būtų taika!
Idėjos puikios, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į realią šalies ekonominę situaciją. Reforma, kurios laukia visi, dar tikintys Lietuvos ateitimi, turėtų stipriai
supaprastinti mokesčių sistemą - apmokestinamos VISOS pajamos, o
kiekvienam asmens kodui (piliečiui) suteikiamas apčiuopiamas NMD
(neapmokestinamas mok. dydis, nuo kurio nemokami jokie mokesčiai -
nei GPM, _nei Sodra_).
_VISOS_ pajamos - tai yra įskaitant ind.veikla, autoriniai, palūkanos,
tantjemos, akcijų vertės didėjimas, dividendai, paveldėjimas; taip pat
atmetus leidžiamus atskaitymus (kaštai arba 30 proc. ind.veiklos
pajamų; taip pat ir darbdavio mokesčiai.
Reikalinga paprasta ir, svarbiausia, teisinga mokestinė sistema - tai
tuomet žmonės pradėtų neslėpdami dirbti sau (o ne pašalpų kartas
auginti), verslas imtų atsigauti, ekonomika suktis,
ekonominiai/pensijiniai emigrantai grįžti, užsienio investicijos plaukti. Va
tuomet didesnį ekonominį pyragą jau visi dalinsis ir visi kažko daugiau
gaus.
Taip pat geros idėjos.
Reforma stipriai supaprastinanti mokesčių sistemą - apjungiamos VISOS
pajamos ir kiekvienam piliečiui suteikiamas apčiuopiamas apie €400 NMD
(neapmokestinamas dydis, nuo kurio nemokami nei GPM, nei Sodra). NMD
galima dalintis šeimos nariams.
#1 rezultatas: atsiranda paskata dirbti, deklaruoti pajamas. Smulkūs verslai
išlenda iš šešėlio (gali remontuot mašinas ar kepti tortus - jokių mokesčių iki
NMD). Mažėja pašalpinės visuomenės įpročiai, galima nebaudžiamai
verslauti.
#2 rezultatas: palaipsniui mažinamos pašalpos, valstybė vietoje to parūpina
galimybę dirbti socialiai naudingą darbą ir taip užsidirbti NMD. Per 15 metų
galimybė šį NMD keisti mokestiniu kreditu arba bazine piliečio išmoka (to
reikės, robotizuojant pramonę ir koncentruojant BVP mažesniame
entreprenerių skaičiuje).
Lietuvai trūksta pozitivių žinių apie Lietuvą lyginant ją su kitomis Europos
ir Pasaulio valstybėmis.
Pavyzdžiui per visus socialinės medijos kanalus nuskamba žinia, kad
Lietuviai išgeria daugiausiai alkoholio visame pasaulyje. Šią naujiena
išgirdo tikriausiai kiekvienas Lietuvis. O tai verčia nebegerbti savęs kaip
Lietuvos piliečio.
Tačiau tokios naujienos pavyzdžiui, kad 97% Lietuvių moka antrą kalbą
(Eurosatat duomenys) ir tai yra antras geriausių rezultatų ES yr net
nepaminima.
Lietuvos žmonėms labai trūksta dviejų dalykų:
1.Modernaus Švietimo
2.Patriotizmo skatinimo.
1.
Senukai daugiau padarė -tad jiems reikia
oraus poilsio ir palaikymo mūsų visuomenėje.
58
Pasitikėjimas pensijine sistema - bazinė dalis perkeliama į VMI, Soc.mok.
įmokų lubos (virš jų didėtų progresinis visų pajamų mokesčio tarifas),
asmeninės II pakopos sąskaitos grąžintų ekonominius migrantus.
Kodėl didelis NMD svarbu (o pats GPM tarifas gali būti ir progresinis)? Šeimas
arba tėvus išlaikantys asmenys, net ir uždirbdami daugiau, gali pasinaudoti
bendra šeimos ar artimųjų NMD suma tam, kad juos išlaikyti oriai ir nedidėtų
mokestinė našta. Kita vertus, tiek pat uždirbantys, tačiau neauginantys
naujos kartos būsimų mokesčių mokėtojų, jau po 20-30 metų taps našta
visuomenei, todėl jau dabar turėtų socialiai prisidėti didesne dalimi.
1.1 Mokytojai privalo būti kompetentingi, ir išmanyti bendravimo su
mokinais psihologiją bei savo mokomą dalyką.
1.2 Turėtų būti ankstinamas pirmos ar pradinė klasės mokynių amžius.
1.3 Iki 5 klasės turėtų būti ribojamas naudojimasis išmaniaisiais
įrenginiais, nebent tik per tam skirtas pamokas, o nuo 5 klasės
maksimaliai skaitmenizuoti visą mokymosi turinį, Pvz. visus
vadovėliusbei, pratybas turėti iPad planšetiniame kompiuteryje.
1.4 Skirti didesnį dėmesį mokant vaikus programuoti tačiau nedaryti to
priverstinai.
1.5 Peržiūrėti mokymo progrmas kiekvienais metais ir atnaujinti su
naujausiais moksliniais tyrimais pagrysta informacija.
1.6 Nuo 4 - 6 klasės (Laikas kai vaikas renkasi maždaug kuo nori būti
(reikėtų tikslinti)) vaikus aktyviai supažindinti su įvairiomis profesinėmis
sritimis, vežant juos į ekskursijas ar rengiant profesinius susirinkimus
moykloje ir pan. Mokykla turėtų sukurti galimybę kiekvienam vaikui
susipažinti su jam įdomia profesija ar veikla.
1.7 Labiau skirti dėmesį ir paramą Lietuvos mokslininkams kurie tiria
Lietuvos ir užsienio mokyklas ir ieško būdų kaip pagerinti mokymo
metodus,ir efektyvumą.
2. Dažnam Lietuviui lietuva atrodo vos ne viena blogiausių pasaulio
šalių. Taip yra todėl, kad per mūsų didžiuosius Lietuvos portalus nuolat
iškeliamos Lietuvos problemos į didžiausias aukštumas.
Taigi šiai problemai spesti reikėtų sukurti naują informacijos skleidimo
kanalą kuris rūpintusi Tik pozytiviomis naujienomis apie Lietuvą. Ir
apšviesti realią situaciją svečiose šalyse. Dažniau palyginti Lietuvą su
kitomis valstybėmis kur esame geresni (o esame geresni daug kur).
Publikuoti ir iškelti viešumon paprastų žmonių darbus Lietuvai ir visą šią
informacija reikia perteigti orginaliai ir įtraukiančiai, o paskleisti surinktą
informaciją ne tik per LRT radiją (kurio klauso tik močiutės) bet ir per
visas socialines medijas (Facebook, Instagram,Twiter, Youtube )
Mano manymų emigraciją stabdyti gali tik galimybė oriai gyventi
dirbant mėgstamą darbą ir Lietuvio meilė Lietuvai.
Visos lengvatos ir išmokos turi būti atvirkščiai proporcingos gaunamoms
pajamoms. T.y. šeimos, kurių mėnesinės pajamos yra mažesnės turi gauti
didesnes išmokas nei didesnes pajamas gaunančios šeimos. Tokiu atveju,
bus geriau remiamos mažiau pasiturinčios šeimos bei mažinama financinė
atskirtis. Mano manymu, kuo mažesnė financinė atskirtis tuo laimingesnė
visuomenė.
Taip pat skaičiuojant išmokas ir taikant kitas lengvatas turi būti atsižvelgiama
į asmenų (ypač vaikų) skaičių šeimoje.
Nepamiršti čia likusiųjų gyvenimo sąlygų gerinimo, ypač provincijoje.
Pašto,ligoninės.med.puntų uždarymas. Pagaliau banko uždarymas.
Taip, važiuojam, vežam 55km į banką senus tėvus. Ką ir bepridursi- jau
esam pamiršti.
Svarbiausia ko reikia, kad pritraukti
imigrantus- tai sukurti pensijų sistemą, kuri
būtų kaupiamoji, bent kurį laiką dalinai.
Reikia sukurti palaipsninį išėjimą iš dabartinės
pay as you go sistemos.
Svarbu, kad visose aukščiau išskirtose priemonėse sąvoka “šeima” būtų
suprantama išplėstai (apimtų vienišus tėvus, vaikus, augančius su seneliais,
nesusituokusias poras). Kitu atveju, tik dar labiau bus stiprinama skirtingų
formų šeimų diskriminacija (pavyzdžiui, kodėl vieniša mama negalėtų gauti
Pati esu emigrantė ir tikrai ne visai savu noru. Trumpa priešistorė:
Lietuvoje įgijau chemijos inžinerijos bakalaurą. Studijavau 4metus,
skiriau tam daug jėgų ir laiko. Buvau tarp geriausių baigusių savo
laidoje. Bet kas iš to.. po metų laiko darbo paieškų ne tik, kad
Keisti požiūrį į vyresnius nei 50 metų esamus ir
būsimus darbuotojus ir padėti suprasti jų
problematiką. Taikytina jaunesniems
žmonėms iki 40 metų ir ypač personalo
59
paramos būstui įsigyti? Ar ji kažkuo prastesnė?).
Taip pat būtina stiprinti tos pačios lyties šeimų apsaugą (tiksliau tą apsaugą
sukurti, nes šiuo metu jokios apsaugos nėra), pavyzdžiui sukuriant
partnerystės institutą. Nemažas skaičius tos pačios lyties porų (neretai, tai
aukštas pajamas ir didelius mokesčius sumokantys asmenys) iš Lietuvos
išvyksta vien dėl tos priežasties, kad neturi jokios teisinės apsaugos
(pavyzdžiui, gauti informaciją apie partnerio sveikatą ligoninėje). Tai šiuos
asmenis verčia jaustis nepilnaverčiais visuomenės nariais.
Galiausiai, vaiko pinigai turėtų būti mokami progresyviai (didžiausią paramą
turėtų gauti mažiausias pajamas gaunančios šeimos, o dideles pajamas
gaunančios - minimalią paramą). Vertėtų atkreipti dėmesį, kad tai prisidėtų
prie pajamų nelygybės mažinimo, ką problema įvardina ir Europos Komisija.
neturėjau darbo pagal specialybę, bet dar ir jaučiausi pažeminta kaip
žmogus ir ypač kaip moteris. Darbo pokalbių metu jaučiausi
diskriminuojama dėl savo amžiaus, lyties, asmeninio gyvenimo ir darbo
patirties neturėjimo. Beveik nei vienam darbdaviui nebuvo idomūs
mano įgūdžiai ir žinios įgytos studijų metu. Garantuoju, kad ne viena
jauna moteris susiduria su tokiais sunkumais. Norint pagerinti šią
situacija reikia:
1. Į sudijų programas įtraukti privalimą darbo praktiką. Ne šiaip kelių
mėnesių pažintinę praktiką, bet normalią ištęstinę (nedalinti į kelias
trumpesnes ar kitokio pobūdžio) darbo patirtį dirbant pilnas darbo
dienas 6-12mėn. Praktikos metu neturi vykti paskaikos mokslo įtaigose,
galimas tik baigiamojo darbo rašymas ir konsultavimąsis su darbo
vadovu. Taip pat turi būti draudžiama praktiką atlikti mokslo įstaigoje,
kurioje studijuojama. Taip pat mokslo įstaigos turi būti įpareigojamos
surasti įmones, kuriose studentai galėtų atlikti praktikas. Tas ypač 1
universitetinį išsilavinimą turintiems/įgijantiems asmenims, nes studiju
metu yra įgaunama daug teorinių žinių, bet mažai praktinių.
2. Aukštenės pakopos studijos turi būti prieinamos tik tokiu atveju jei
asmuo turi toje srityje įgytos 1-2metų darbo patirties ( išskyrus jei tai
mokslinio pobūdžio kryptis).
3. Mažinti diskriminaciją įpareigojant įmones griežtinti
antidoskriminacines programas bei įvedant privaloma kursą, kurio
metu būtų suteikiama informacija apie diskriminacijos tipus, nurodoma
kur derėtų kreiptis norint pasikonsultuoti, kaip elgtis tokiu atveju bei
kokios bausmės laukia. Taip pat turi būti norodoma kokių veiksmų bus
imtąsi bei kokia toje įmonėje tyrimo eiga.
4. Mokslo įstaigose turi būti skatinamas studento mąstymas ir
sugebėjimas pritaikyti žinias, o ne siekimas sutilpti į rėmus, t.y. atitikti
kažkokias sugalvotas taisikles, kurios tampa svarbesnės netgi už žinias.
Tas rėmas skatina jaunų protų atbukimą.
valdymo atstovams.
Kaip jaustis ir ką daryti žmonėms po 50 m. kai
jie laikomi jau savo atlikę ir atleidžiami, o iki
pensijos amžius dar vis didinamas !?!
Kažkodėl nėra 1 uždavinio !?!
Skatinti darbdavius,remiančius vaikus auginančias šeimas. Padidinti mokesčių surenkamumą į nacionalinį biudžetą iki europinio
lygio(42proc)ir taip gauti daugiau pajamų,kurias būtų galima naudoti
darbo užmokesčio kėlimui viešajame sektoriuje,kad netrūktų
mokytojų,gydytojų ir kt.specialistų,paramai šeimoms.
2.3 punktas diskriminuoja miesto senjorus. Visi
senjorai jau "sumokėjo" savo pensijai, ir jeigu
renkasi dirbti toliau, tegul dirba. Bet kodėl jie
turi ir vėl mokėti Sodrai tiek pat, kaip ir
anksčiau? Visi turėtų mokėti mažiau.
Senstant visuomenei greit vien tik senjorai ir
bedirbs.
2.4 kuo viešojo sektoriaus senjorai pranašesni
už privačiame dirbančius? Arba visiems,
arba niekam.
5.5. Nejuokinga. Prisisteigs aferistų šutvės,
grobs pinigus, o teisėtvarka turės juos
gaudyti ir spręsti senjorų problemas. Turi būti
kontrolė ir kokybė.
6.3. Labai daug senjorų, gyvenančių
60
miestuose, yra vieniši. Lankykime ir juos, o ne
tik kaimuose gyvenančius.
Priemones nera sistemines, viena dalis ju susijusios su socialines rizikos seimu
problemomis, bet sios programos kontekste, tos priemones bendros
gimstamumo situacios nepageres, tokioms problemoms spresti reikia atskiros
galbut programos su savo subalansuotu priemoniu planu. Bendras vaizdas,
kad siulomos priemones silpnokos, nera sistemiskai sudetos priemones, kad is
esmes sprest gimstamumo problematika, kodel mazai gimdo, isbarstytos
minkstos priemones, kurios efekto jokio neduos. Teisinga kriptys del busto
ivairiu lengvatu jaunoms seimoms, nes juose slypi didele problematika,
dabar pradedam gimdyt vyresniame amziuje, kai jau apsirupine, taciau tau
uzkerta galimybe tureti daugiau vaiku. Pvz. Pagimdo 1 vaika 30-35 m., antra
gimdyt apie 40 m.amziaus daug kas nesiryzta - daug riziku del vaiko
sveikatos, bet ir amzius jau nekoks. Tad reikia galvot, kaip jaunoms seimoms
kurti maksimaliai palankia aplinka, kad jaunymas gimdytu ir nebijotu, kad
netures lesu vaikui islaikyti. Vienkartines ismokos tikrai neissprendzia nieko, o
cia jau reikia galvoti, kaip jiems padeti isitvirtinti su darbais, gauti
pakankamai pajamu, kiek valstybe tam tikrose vietose galetu sumazinti
islaidas, kad seimai daugiau liktu. Reikia galvoti apie tai, plesti priemones,
pvz. Kas mazai uzdirba, seimoms, visai nemoketi uz darzeli, antras vaikas
nemokama visai mokyklos islaidos ir maitynimas, trecias dar didesnes
lengvatos. Tas priemones ir didesnes lengvatas susiet su seimos vaiku
skaiciymi, t.y. kuo daugiau gimdo, tuo daugiau pagalbos ir lengvatu. Nes
dabar visai to priemonese nesimato. Reikia dar gerokai padirbet, nes tikrai
efekto nebus pagal dabartini pasiulyma.
Nekorektiškai sujungti klausimai apie imigraciją ir reemigraciją.
Pensijinio amžiaus žmonėms negali būti
taikomos mokestinės lengvatos, nes tokiu
būdu jie turės konkurencinį darbo vietos
pranašumą ir atims darbo vietas iš jaunų
žmonių (o būtent jauni žmonės lengviau
emigruoja ir sudaro didžiąją Lietuvos bėdą).
Skatinti vyresnius žmones atsisakyti perteklinio
turto - kad parduotų per didelius butus ir
namus ir kraustytųsi į mažesnius butus, kurie
nekeltų senjorams finansinės naštos. Tokiu
būdu ir jauni žmonės turės kur erdviau
gyvent ir senieji neapsikraus bereikalingais
mokesčiais.
Pensininkai įmonėse (kuriose anksčiau dirbo,
o dabar jau ketina išeiti) galėtų prisidėti prie
naujų darbuotojų apmokymų (nemokamai
ar už simbolinį mokestį) - jie turi žinių ir jas turi
perleisti jauniems, kad jie galėtų dirbti ir
mokėti mokesčius, kad pensininkams būtų
galima kelti pensijas.
Už pirmus du vaiko priežiūros atostogų metus mokėti po 80 proc. gauto
darbo užmokesčio (taip kaip mokama esant laikinai nedarbingam).
Žmonės emigruoja, emigruoja jauni ir seni. Visi susiduria su ta pačia
problema, su būstu. Niekas nenori sėdėti tėvams ir giminėms ant
sprando, visi nori gyventi savarankiškai tad visi puolame ieškotis
nuomos ir žinoma kuo geresnio darbo išlaikyti tai nuomai, kuri ir
priverčia jaunus žmones bėgti iš Lietuvos. Ir tada prasideda jauno
žmogaus žlugimo etapas. Busto nuoma, tai - reketas.
Parama jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą neatsižvelgiant į
pajamas, labai gražiai skamba, bet tai nėra išeitis. Tai jaunų šeimų
(porų) diskriminacija. Kadangi šiais laikais jau nebeįmanoma paimti
banko paskolos būstui be pradinio įnašo, štai ką siūlau. O jei, jūs, tai yra
vyriausybė, neduotumėte ir nedovanotumėte, o paskolintumėte
šeimoms pradinį įnašą?
Atsižvelgiant į visus kriterijus ir sąlygas (amžiaus ribą, pajamas ir t.t.),
kurias nustato bankas, sakykime, kad bankas sutinka jaunai šeimai
duoti paskolą būstui. Tai gi, bankas suteikia paskolą būstui, tereikia
pradinio įnašo... Valstybė sutinka paskolina pradinį įnašą jaunai šeimai
ir taip, padeda atsikratyti tos vadinamosios virvės po kaklu. Šeima
moka nebe už nuomą, o už savo nuosavą išsirinktą būstą. Šeimai
nebereikia taupyti pradiniam įnašui 5 ar daugiau metų. Šeima gyvena
ir dirba Lietuvoje, moka už banko paskolą ir kitus mokesčius, o, ir
Nelabai suprantu punkto "2.3. Mažinti
Valstybinio socialinio draudimo fondo
(„Sodros“) įmokas pensinio amžiaus
darbuotojams, dirbantiems regionų
teritorijose su aukštu nedarbo lygiu".
Bandoma pasiūlyti paskatas pensininkams
išlikti darbo rinkoje tose teritorijose, kuriose ir
darbingo amžiaus asmenys turi menkas
galimybes įsidarbinti?
Gal tokia priemonė aktualesnė teritorijose su
žemu nedarbo lygiu (tokiu atveju pensinio
amžiaus darbuotojai skatinami likti darbo
rinkoje ir dalinai sprendžia darbuotojų
trūkumo problemas).
Taip pat, siekiant integruoti pensinio amžiaus
asmenis į darbo rinką, gal vertėtų skatinti jų
galimybes dirbti ne pilnu etatu; skatinti
mokymąsi visą gyvenimą - užtikrinti, kad
senyvo amžiaus asmenys būtų paklausūs
darbo rinkoje bei galėtų joje dalyvauti pagal
61
papildomai moka valstybei, kas mėnesį, atitinkamą pinigų sumą, kaip
sveikatos draudimą, kol grąžins valstybei jos paskolintą pradinį įnašą.
Jaunos šeimos su vaikais ar be jų ir aplamai jauni žmonės, gali
nebesijaudinti ir pradėti kurti šeimas čia, nes jie nebeišvažiuoja, jie
įsitvirtina. Jie moka už savo būstą! Valstybė paskolina jauniems
žmonėms pradinį įnašą su atitinkamomis sąlygomis neišvykti
(neemigruoti) ir dirbti ar verstis savo verslu Lietuvoje, kol grąžins
paskolintą pradinį įnašą. Žinoma, bus visokių minčių, ir žmonės patys
spręs nori tos pagalbos ar ne. Tačiau dauguma žmonių liks ne tik
dėkingi valstybei, bet ir jaus pagarba vyriausybei, už tokį neeilinį
pasiūlymą.
Žmonėms niekada nereikia duoti ar dovanoti, nes tai niekada
nepriveda prie gero, žmonėms reikia tik padėti atsistoti ant kojų,
padėti įleisti šaknis. Jei jaunos šeimos turės kur įleisti šaknis, jos bus
laimingos, jos neemigruos, mokės mokesčius ir gerbs valstybę, jos
vertins pagalbą, ir grąžins tai su kaupu, tad kodėl nepabandžius
padėti? Nejau valstybė nerastų būdų kaip paskolinti, norinčiam ir
galinčiam mokėti Lietuvos piliečiui, tą pradinį įnašą, žinodami, kad jie jį
atgaus atgal ir dar išsaugos daugelį žmonių. Mano manymu, jaunos
šeimos net nebeturės noro išvykti, nes iš karto galės pradėti gyventi!
Daugelis emigravo, nes nuleido rankas ir prarado viltis kažką pakeisti,
bet aš dar turiu vilties ir tikiu, kad nebūsiu privestas emigruoti.
galimybes.
Idėjos yra geros, svarbiausia, kad būtų įvykdytos. Šios idėjos taip pat yra naudingos. Siulau sudaryti salygas gryztanciu seimu
vaikam patekti i valstybinius darzelius.
Turiu dvi dukras, bet kai domejomes apie
grizima, neaaisku kaip butu su vaiku
darzeliais. Negali uzsirasyti i eile nes nesi
registruotas dar, paskui jei grisi tik tada stosi i
eile ir neaaisku ar gausi darzeli. Jei viska butu
galima issiaiskint nuotoliniu budu ir 100%
zinoti kad vaikai bus priimti i darzelius tai butu
labai didele pagalba
Londone darzeliai labai brangus, tad
zinojimas kad grizus galesi nemokamai ar
nebrangiai leisti vaikus i darzeli yra labai
svarbus ekonominis faktorius prieman
sprendima ar grizti su vaikais i Lietuva ar
auginti uzsienyje
Vaikas -netik šeimos, bet ir visuomenės atspindys. Mūsų vaikai turi augti ir
brandinti vertybę - šeimą. Šeimą, kurioje ir Tetis, ir mama dirba pilnu tempu,
brt ir "kulturinasi" visuomeneje kartu.
Pirmiausia sudarykite sąlygas neišvykti, ir nereikes galvoti, kaip
susigrąžinti. Turime gyventi oriai ir saugiau, nebijant kad ryt neužteks
pienui ir duinai.
senimas turi ne namie prite televizoriaus
sėdėti, o padėti jaunimui, būtų išnaudotą jų
patirtis, todėl labai sveikintinas 6 uždavinys.
1. Labai svarbu stipriai mažinti vaikus auginančių tėvų pajamų
apmokestinimą. Tai Europoje paplitusi praktika, kad vienas vaikas=pusė
suaugusiojo, tad atitinkamai mažinamas apmokestinimas pajamoms.
Labai palaikau dvigubos pilietybės klausimą, kuris padėtų išvengti
daugelio trigdžių išeivijos lietuviams ir migrantams.
Socialinė ir psichologinė pagalba asmenims, patyrusiems nelaimes
Privalu pagalvoti ir apie ryšių su diaspora
užmegzimą įvertinant, kad tikrai ne visi
rengiasi ar gali grįžti į Lietuvą. Ryšių
62
2. Dėl dalinio auklės kompensavimo per GPM- ar ne geriau būtų tiesiog
organizuoti dalinį auklės paslaugų apmokėjimą per savivaldybes, taip
didinant prieinamumą. Juk GPM permokų reikia laukti metus.
3. Esu prieš visokias paramas šeimoms bustui įsigyti ar nuomoti. Vietoj to,
turėtume mažiau juos apmokestinti, svarstytina ne tik GPM, bet ir SODROS
mokesčių diferenciacija priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Juk
neteisinga, kai tą patį 1000 EUR uždirba viengungis ir pvz. 4. vaikų tėvas.
Vien dėl vaikų skaičiaus banke pastarajam pasiskolinti nėra kaip. Vertėtų
labiau apmokestinti viengungius, ir daug lengviau vieną ir daugiau vaikų
turinčius žmones.
5. Labai svarbu švietimo kokybės gerinimas, nes tai labai stabdo susilaukti
vaikų. Nėra nieko šioje programoje. Miestuose vyksta baisi konkurencija
patekti į mokyklas, kuriose ugdymo kokybė yra aukštesnė. Trūksta
pedagogų, o jokių veiksmų ir planų apie tai, kas bus daroma, nesigirdi.
6. Nesutinku, kad žadama remti šeimas, jei pirks būstus ne didmiesčiuose.
Kodėl valdžia pati stumia jaunas šeimas ten, kur atlyginimai mažesni ir
galimybių mažiau? Regioninė politika turėtų prasidėti nuo investicijų
pritraukimo ir darbo vietų sukūrimo, tada šeimos ten kelsis gyventi savaime.
taip pat labai reikalinga ir stiprintina. užmezgimas yra pradinė ir, mūsų manymu,
pagrindinė grandis, nuo kurios priklauso tai,
kokia žinia bus skleidžiama gyvenantiems
užsienyje.
Daugiau realias pajamas didinančių priemonių (nuliniai mokesčiai
išgyvenimui reikalingų pajamų dydžiui, papildomos mokesčių lengvatos
kiekvieno vaiko išlaikymui uždirbamai sumai, socialiai teisingo atlygio
monitoringo sistema), sudarančių galimybes pačiai šeimai spręsti kokie jos
išlaidų prioritetai ir mažiau perskirstymo su prievartiniu mechanizmu: imi ką
duoda arba nieko negauni.
Pačio svarbiausio dalyko nėra- tai apmokestinimo naštos mažinimo
šeimoms su vaikais. Ypač tai liečia smulkų verslą, individualias veiklas.
Mokesčiai Lietuvoje yra nežmoniškai dideli, čia įskaitant Sodrą. Net
Prancūzijoje, Vokietijoje, apmokestinimas yra palankesnis. Todėl
nepritariu jokioms iniciatyvoms, kurios reikalaus papildomų biudžeto
lėšų, kaip informacijos sklaidai. Tai nebūtina. Jei žmonės pamatys
galimybes, kad mokesčiai teisingi ir proporcingi įdėtam darbui, jie
sugrįš ir taip. Labai didelė problema yra Sodra, kuri nereformuojama,
kuri nuskaičiuoja baisius mokesčius, o pažadėti dėl pensijos nieko
negali, nes mes nežinome, kas per ateinančius daugybę metų bus
valdžioje ir kokias sodros įstatymus priims. Žmonės nenori mokėti tokių
didelių mokesčių mainais į miglą ateityje.
Peržiūrėti slaugos namų ir šios srities paslaugų
sistemą ir ją orientuoti į senyvo
amžiaus/ligotus tėvus prižiūrinčių vaikų
poreikius ir jiems tenkančią šios priežiūros
naštą.
Daugiau idėjų, padedančių mamoms grįžti į darbą iškart po gimdymo. Pvz
Olandijoje į darželius vaikus priima nuo 6sav. Aš grizau į darbą praėjus 3men
po gimdymo ir neturėjau kur dėti vaiko, teko samdyti aukle. Aš nenoriu turėti
svetimo žmogaus namuose, daug mieliau savo vaiką palikciau lopšelyje,
kaip kad olandai palieka nuo 6sav kūdikius. Taip pat piktina, kad grįžus į
darbą pirmaisiais metais tenka atsisakyti išmokų. Siulyciau pasirinkti anglų
modelį, kur jie leidžia moterims iki 10dd per mėnesį dirbti neprarandant
išmokų. Tai vadinasi ,,keeping in touch days". Tai užtikrina moteriai geresnės
galimybes grįžti į aukštesnę poziciją darbe po vaiko priežiūros atostogų, nes
paprastai po ilgos pertraukos moterys grįžta į žemesnę poziciją ir tai smarkiai
atsiliepia jų karjerai.
Pirmiausia padarykime patrauklias sąlygas neišvažiuoti ir prasmingai
leisti laiką. Siūlymas: kiekvienoje bendruomenėje, kurią sudaro 2000
gyventojų (Rūdiškės yra tokio dydžio), pastatyti lauko sporto
kompleksą, susidedantį iš mažosios futbolo, krepšinio, ir teniso aikštės +
rinkinys lauko treniruoklių
Kitas siūlymas: finansuoti lietuviškų sekmadieninių mokyklų veiklą
emigracijos regionuose
Siūlymas: padaryti dvi atskiras rinkimų apygardas emigravusiems,
kuriose būtų galima balsuoti elektroniniu būdu: Šiaurės ir Pietų
Amerikos bei Europos ir likusio pasaulio
Mažinkite šešėlį, mažinkite korupciją,
mažinkite biurokratinį aparatą, nevokite,
mokykite biurokratus gerbti mokesčių
mokėtojus.
Reikia sutvarkyti lopšelių sistemą, kurios dabar praktiškai nėra. Dviguba pilietybė - BŪTINA!
NVO turėtų būti pripažintos neperkančiosiomis organizacijomis ir
nereikalauti iš jų gavus finansavimą iš savivaldybės atlikinėti
Klausimyno (atsakymų) forma pakankamai
siaura, nesudaranti galimybių išsamesniems
atsakymams, todėl vertinimai ne visada
63
nereikalingas pirkimo procedūras. Jie ir taip perka pigiausią prekę! arba nepilnai atitinka klausimo esmę,
Atvirai sakant, didžioji dalis 3-iojo tikslo
priemonių bei uždavinių atrodo pakankamai
šabloniškai ir ganėtinai primityviai.
Nemanau, kad tai galėtų iš esmės pakeisti
vyresniojo amžiaus žmonių užimtumo ir
integravimosi į visuomenę situaciją Lietuvoje.
Be abejo, kritikuoti visada yra paprasta,
todėl siūlau ir šį tą konkretesnio tų problemų
sprendimui.
Trumpas aprašas šioje nuorodoje:
https://drive.google.com/file/d/1bucYAT6ZS
K_LEG1SVthm2syX77tLqKCD/view?usp=shari
ng
Nesutinku su 5.1 punktu. Galite stengtis kiek tik norite, bet žmonės, ypač
jauni, miesto į kaimą neiškeis. Apie tokius pavienius atvejus rašo žiniasklaidą,
nes tokių atvejų laaabai mažai.
Siūlyčiau padidinti vaikų papildomo ugdymo krepšelį, nes dabartiniai 15
eurų yra juokas.
Visiškai pamiršti neįgalūs vaikai. Jų yra daug ir jų poreikiai yra išskirtiniai, bet
jokių priemonių jų integracijos gerinimui ar tėvų naštos mažinimui! Kur
mokytojų padėjėjai? Kur tinkamas tam krepšelis? Be to, ne visų negalių
vaikus įmanoma integruoti. Pvz. kurčiųjų integruoti beveik neįmanoma dėl
vertėjų stokos.
Teisiškai uždrausti teikti paskolas su labai didelėmis palūkanomis
(padaryt ne daugiau kaip bazinės palūkanų normos +15%).
Teisiškai neleisti gauti VARTOJIMO kredito, kurio įmoka viršytų 15%
gyventojų tvarių pajamų (netaikytina būsto kreditams).
Aukštojo mokslo studentai turėtų antrus arba trečius mokslo metus
(visus mokslo metus, o ne kelis mėnesius) pradirbti savo studijuojamos
specialybės srityje (už MMA), kad įgytų tikrų įgūdžių ir supratimo ką jie
mokosi, kad likusiais mokslo metais galėtų žinias gilinti. Jei nėra
darbdavių kurie idarbintų studentus - reiškia, kad jų specialybės išvis
niekam nereikia ir jų studijos yra beprasmės. Šis reikalavimas galėtų
būti netaikonas medicinos mokslams ar kitai smarkiai licencijuojamai
veiklai.
Sudaryti teisines sąlygas, kad jauno žmogaus (iki 26metų) darbo vieta
būtų pigesnė - diferencijuoti MMA pagal amžių (mažesnis MMA
jaunesniems), bet taip pat mažesnė mokestinė našta, kad žmogus į
rankas gautų tiek pat kiek ir vyresnieji, o jo darbo vieta pigesnė. Tai
galima būtų padaryti didinant MNPD ir mažinant PSD įmokas. Jei
asmuo iškart po mokyklos ir universiteto neemigruoja, tada jam jau yra
sunkiau kažką keisti ir jis jau turi daugiau dalykų, prie kurių bus prisirišęs
Lietuvoje, kas sąlygos jo neemigravimą. Šis punktas turėtų liesti ne tik
MMA gaunančius asmenis, bet ir didesnes pajamas turinčius asmenis.
(Anglijoje MMA yra skirstomas pagal amžių)
Didinant MMA turėtų didėti atlyginimai (arba ženkliai didinamas
MNPD) ir likusiems asmenims, nes kitu atveju laimi tik mažiausią vertę
kuriantys asmenys, o vidutinieji pralaimi ir yra pritraukiami prie
minimumo.
Keisti švietimo sistemą taip, kad mokyklose būtų mokoma gyvenimiškų
dalykų - ekonomikos, teisės, tarpusavio santykių, verslumo. Taip pat turi
būti ugdomas pilietiškumas ir patriotiškumas. Dar pradinukai turi būti
mokomi informacinių sistemų - kaip programuoti, kas yra
kompiuteriniai tinklai, internetinis saugumas, skaitmeninė grafika. Taip
5 uždavinys: Pagerinti vyresnio amžiaus
žmonių sveikatos priežiūros kokybę ir
prieinamumą: steigti normalius slaugos
namus su įkandamom kainom ir galimybe
senoliams bendrauti kaip namuose (t.y.,
nuosavas kambarėlis, seselių "punktas" ir
bendra salė bendravimui). Slaugos namus
sujungti su vaikų globos namais ir/arba vaikų
dienos centrais, taip užtikrinant normalią
kartų įvairovę gyvenamojoje aplinkoje.
Kadangi dalis globos namų naikinama,
senelių namus galima steigti panaikintuose
globos namuose (arba papildyti vaikų
globos namų funkcijas senelių globa)
6 uždavinys: Stiprinti santykius tarp kartų,
plėtoti vyresnio amžiaus žmonių savanorišką
veiklą: vyresnio amžiaus žmonės galėtų
savanoriauti vaikų dienos užimtumo
centruose, aišku, jei kada nors tokie centrai
bus įsteigti, nes šiuo metu į visokius centrus
priimami tik "soc. rizikos" šeimų vaikai ir
senjorams toks bendravimas gali būti
komplikuotas
64
pat ugdymo požiūris turi pasikeisti, kad ugdytų vaikus būtent tose
srityse, kur jie turi talentą ir norą mokytis, o kitas sritis, kurios vaikams yra
nepatrauklios - nespausti ir neprievartauti, nes vis tiek vaikas jomis
nesinaudos. Jei vaikas nuo mažų dienų bus ugdomas tose srityse,
kurios jam patinka - jis taps puikiu specialistu ir kur didelę pridėtinę
vertę.
Skatinti darbdavius, kad naujiems darbuotojams būtų suteikiami
atitinkami mokymai, kurie leistų naujam žmogui dirbti kokybiškai ir įsilieti
i darbą kuo greičiau. Šiuo metu dauguma darbdavių nori gauti viską
mokantį darbuotoją, tačiau nenori nieko investuoti į mokymus ir į
sistemos kūrimą. Pavyzdys - McDonald's restoranai, kurie bet kokį
"durnelį" gali apmokyti greitai ir efektyviai, nes jie turi ne tik mokymų
sistemą, bet ir visą aiškią verslo veikimo sistemą.
Kuo skubiau įteisinti dvigubą pilietybę.
Pradėjome kelti klausimus: iš kur atsiranda patyčios, kodėl toks aukštas
savižudybių skaičius, nagrinėjome skyrybų statistiką, alkoholio vartojimo,
rūkymo statistiką, pastebėjome, kad visuomenė dar nepakankamai rūpinasi
sveikata, mėgaujasi nesveiku maistu, ir ieškojome atsakymų kaip visa tai
pagerinti. Mūsų nuomone, kad dalis sprendimų galėtų būti susiję su tėvystės
mokymais, santykių mokymais.
Siulome itraukti I veiksmu plana:
1.Santykių mokymus, emociju mokymus (panasiai kaip Vaiku linijoje) visiems
nemokamai (kaip kurti santykius, kaip bendrauti tarpusavyje, kaip kalbeti
apie jausmus, kaip spresti nesutarimus,...)
2. Taikyti/mokyti tėvystės įgūdžių ugdymo, ir konsultavimo programas visiems
nemokamai, privalomai: pvz kai mama pastoja, mama ir tevas turi praeiti
privalomus mokymus (panasiai kaip su vairuotojo teisem, o vaika auginti
daug svarbiau ir sudetingiau nei vairuoti), jei nepraeina, negauna ismoku
arba gali buti kad bendrosios praktikos slaugytojos, kurios anksti pamato
tėvus ir kūdikius, galėtų būti labai naudingos žinių nešėjos, jei būtų tinkamai
apmokytos.
Bendrai tie mokymai (1 ir2 ) geriau kad butu jau nuo mokyklos ir kad jas
pastoviai taikytu pedagogai nepriklausomai nuo specialybes (jei butu
tinkamos apmokyti)
Kaip musu nuomone ta galima dar daryti:
soc.reklama (stotelėse, švieslentėse, per el.dienynus ir visuose viešuose
vietose- parduotuvės, autobusai, mokyklos, darželiai, ligoninės, poliklinikos,
….)
apmokyti švietimo, medicinos darbuotojus, kurie skleis toliau šitą žinią
(mokyklose, darželiuose, klinikose - galbūt įtraukiant į universiteto
programas)?
3. Apmokyti zmones:
Kuo svarbu fizinis aktyvumas (kasdieniniai pratymai, mankšta) - t.y. tiklas
išmokyti žmonės, kad jie sugebėti ir norėtu tai daryti patys. Tai galima
padaryti pakoregavus mokykloje kūno kulturos pamokos, kad tikslas būtų ne
Pirmiausiai reikia ne susigrąžinti, bet žiūrėti, kad neišvyktų. Mažinti
mokestines prievoles, kad algos ir mokesčiai būtų patrauklesni nei
kitose valstybėse.
Legalizuokite kanapes, tai užkirs kelią
nusikalstamoms grupuotėms iš to pelnytis.
Valstybei tai neš pelną. Tai paskatins lietuvius
grįžti iš užsienio ir gyventi mūsų valstybėje. Tie
kas vartos - žinos, kad produktas yra
kokybiškas. Visa vakarų Europa, Amerika ir
kitos šalys eina link to. Dekriminalizacija irgi
būtų bent jau geras pirmas žingsnis.
65
pažymiai, o išmokyti žmonės, kad jie sugebėti ir norėtu tai daryti patys.
Kuo svarbu sveika mityba
Dabar paleidome socialinė kampanija "Tėvystės galima išmokti" - Išmok būti
mama! Išmok būti tėčiu! Daugiau informacijos:
http://svietimogidas.lt/tevyste
Apie mus:
Nemokamai talpiname straipsnius ir renginius/mokymus: tėvystės įgūdžių,
sveikatos stiprinimo, sveikos mitybos, nėščiosioms, santykiai poroje, savęs
pažinimas, vaikams, paaugliams, šeimai.
Atsiliepimai apie mokyklas ir mokytojus, apie darželius, būrelius ar
mokyklėles.
plėsti galimybes tėvams dirbti ne pilną darbo dieną ir/ arba nuotoliniu būdu.
pirmąją rugsėjo savaitę bei per rudens, žiemos ir pavasario atostogas
pradinukų tėvams leisti dirbti nuotoliniu būdu arba mišriai (pvz ryte būnant
darbo vietoje, po pietų iš namų)
neleisti vykdyti rektorių konferencijos priimtų nutarimų, kuriais vis
keliamas stojamasis balas į aukštąsias mokyklas. Suteikime šansą
visiems Lietuvos piliečiams įgyti aukštąjį išsilavinimą. Jaunimas
emigruoja.
Rūpintis pensininkų sveikata reikėtų tuomet,
kai jie dar yra sveiki, ugdant sveikos mitybos
ir gyvensenos įpročius, kad žmonės tiesiog
būtų sveikesni, sudaryti galimybę
nemokamai mankštintis pensininkams ir
jaunesniems žmonėms, skatinti jų fizinį
aktyvumą. Tai spręstų priežastis, o ne
pasekmes.
Pradėjome kelti klausimus: iš kur atsiranda patyčios, kodėl toks aukštas
savižudybių skaičius, nagrinėjome skyrybų statistiką, alkoholio vartojimo,
rūkymo statistiką, pastebėjome, kad visuomenė dar nepakankamai rūpinasi
sveikata, mėgaujasi nesveiku maistu, ir ieškojome atsakymų kaip visa tai
pagerinti. Mūsų nuomone, kad dalis sprendimų galėtų būti susiję su tėvystės
mokymais, santykių mokymais.
Siulome itraukti I veiksmu plana:
1.Santykių mokymus, emociju mokymus (panasiai kaip Vaiku linijoje) visiems
nemokamai (kaip kurti santykius, kaip bendrauti tarpusavyje, kaip kalbeti
apie jausmus, kaip spresti nesutarimus,...)
2. Taikyti/mokyti tėvystės įgūdžių ugdymo, ir konsultavimo programas visiems
nemokamai, privalomai: pvz kai mama pastoja, mama ir tevas turi praeiti
privalomus mokymus (panasiai kaip su vairuotojo teisem, o vaika auginti
daug svarbiau ir sudetingiau nei vairuoti), jei nepraeina, negauna ismoku
arba gali buti kad bendrosios praktikos slaugytojos, kurios anksti pamato
tėvus ir kūdikius, galėtų būti labai naudingos žinių nešėjos, jei būtų tinkamai
apmokytos.
Bendrai tie mokymai (1 ir2 ) geriau kad butu jau nuo mokyklos ir kad jas
pastoviai taikytu pedagogai nepriklausomai nuo specialybes (jei butu
tinkamos apmokyti)
Kaip musu nuomone tai galima dar daryti:
soc.reklama (stotelėse, švieslentėse, per el.dienynus ir visuose viešuose
vietose- parduotuvės, autobusai, mokyklos, darželiai, ligoninės, poliklinikos,
….)
As esu tikras, kad mazdaug 90 proc. valdzios sektoriuje dirbanciu
darbuotoju nesupranta, koks ju darbo tikslas. O jis yra - aktyviai ir
nuolat gerinti valstybe. Ir dar esu tikras, kad jiems apie tai ju vadovai
nepaaiskina (nes ir patys nesupranta). Jeigu iki 2030 taip ir nesupras -
gales sau patys vadovaut..
Maziau reikia daryti apklausas, o daugiau dirbti vadovaujantis sveiku
protu.
Remiantis Statistikos departamento
duomenimis, 2017 metais daugiausiai
emigravusių žmonių iš Lietuvos buvo 20-24
amžiaus jaunimas - (10957) bei 25-29
amžiaus jaunimas – (9627) asmenis. Panaši
statistika buvo ir 2016 metais. Šie skaičiai
parodo, jog jau po mokyklos baigimo,
moksleiviai ieško laimės svetur. Kodėl?
Baigus studijas Lietuvoje, jaunimas bijo, jo
negalės rasti tinkamo darbo, kadangi
darbdaviai iš baigusių studijas studentų
reikalauja patirties. Kartais moksleiviai tiesiog
nežino, ką veikti toliau. Viena iš alternatyvų
yra savanorystė. Dabar galimybių
savanoriauti nepalyginamai daugiau nei
prieš dešimtmetį. Ir kalbame tiek apie
tarptautinę savanorystę, tiek apie
savanorystę nacionaliniu mastu. Vis daugiau
jaunuolių supranta savanorystės naudą.
Tarptautiniu savanoriu gali tapti kiekvienas
jaunas žmogus nuo 18 iki 30 metų.
Savanoriškos tarnybos metu savanoris
išvyksta į kitą šalį, joje gyvena ir atlieka pelno
nesiekiančią ir vietos bendruomenei
66
apmokyti švietimo, medicinos darbuotojus, kurie skleis toliau šitą žinią
(mokyklose, darželiuose, klinikose - galbūt įtraukiant į universiteto
programas)?
3. Apmokyti zmones:
Kuo svarbu fizinis aktyvumas (kasdieniniai pratymai, mankšta) - t.y. tiklas
išmokyti žmonės, kad jie sugebėti ir norėtu tai daryti patys. Tai galima
padaryti pakoregavus mokykloje kūno kulturos pamokos, kad tikslas būtų ne
pažymiai, o išmokyti žmonės, kad jie sugebėti ir norėtu tai daryti patys.
Kuo svarbu sveika mityba
Dabar paleidome socialinė kampanija "Tėvystės galima išmokti" - Išmok būti
mama! Išmok būti tėčiu! Daugiau informacijos:
http://svietimogidas.lt/tevyste
Apie mus:
Nemokamai talpiname straipsnius ir renginius/mokymus: tėvystės įgūdžių,
sveikatos stiprinimo, sveikos mitybos, nėščiosioms, santykiai poroje, savęs
pažinimas, vaikams, paaugliams, šeimai.
Atsiliepimai apie mokyklas ir mokytojus, apie darželius, būrelius ar
mokyklėles.
naudingą veiklą socialinėje, kultūrinėje,
gamtos apsaugos, jaunimo ir visuomenės
informavimo ar kitoje srityje. Ji suteikia daug
žinių, kompetencijų, supratimo, profesinės
patirties, išmoko planuotis gyvenimą. Be to,
2018 metais už 3 mėnesius trunkančią ar
ilgesnę savanorišką veiklą suteikiami 0,25
balo, stojant į bakalauro studijas Lietuvos
aukštosiose mokyklose.
Deja apie savanorystės galimybės labai
dažnai moksleiviai tiesiog nežino
Siūlome, jog visos mokyklos ypač 10-12
klasės moksleiviai turėtų privalomą susitikimą
su nevyriausybinių organizacijų atstovais,
kurie galėtų pristatyti savanoriškos veiklos
galimybių ir pavyzdžių.
Tas pats gali būti taikoma ir vyresnio amžiaus
žmonėms.
Pailginti apmokamą vaiko slaugos laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų.
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/uzsitesus-vaiko-ligai-vilniete-
nustero-biuleteni-uzdarome-o-toliau-daryk-ka-nori.d?id=77620257
mažinti PVM mokesti maisto produktams, taip daugiau pinigų liks
lietuvje ir gris i valstybes biudzeta
Kodėl yra taip, kad teikiant slaugos
paslaugos neatsižvelgiama į žmonių turtą?
Jeigu turtingas - jis neturi gauti nemokamos
paslaugos. Bet jeigu jis neturi turto - ar neturi
būti taip, kad juo valstybė pasirūpina. Bet
aišku turi būti išlaikytas balansas - kad
žmonės, kurie sąžiningai taupė ir turi turto -
nes gyveno santūriai ir taupiai - gauna irgi
nemokamą pagalbą. Bet reikia žiūrėti į
žmogaus sąskaitos dydį. Taip yra Anglijoje.
Jeigu turi sąskaitoj nemažą sumą - negali
pretenduoti į valstybės pagalbą. Taigi
paslaugos turi būti susietos su turimu turtu (ir
visų pirma lėšomis sąskaitose arba kitų
pajamų).
Siūlau: mokyklose/gimnazijose įvesti privalomą švietimą apie vaiko raidą.
Taip pat, sudaryti sąlygas besilaukiančioms moterims mokytis apie vaiko
intelekto formavimasi ir raidą, nes daugelis tėvų net nežino kaip auklėti savo
atžalas ir nepiktybiškai žaloja besiformuojantį intelektą bei ugdo
nepasitikėjimą, todėl gimstamumo skatinimas tampa neefektyvus. Ateityje
tai gerokai sumažintų nusikalstamumo, patyčių, emigracijos problemas.
Dėl aukščiau pateiktų priemonių: dauguma neefektyvios. Kodėl emigruoja?
nes nemoka užsidirbti. Kodėl nemoka užsidirbti? Turbūt švietimo programos
problemos bei netinkamas auklėjimas. Mokykla turėtų mokyti uždirbti
pinigus.
1. Progresiniai mokesčiai
2. Mokestinės lengvatos freelanceriam
3. Aiškios, paprastos, modernios ir User-firendly interneto paslaugos VMI
ir SODRA puslapiuose.
Demografijos politika negali būti sėkminga
be kaimo nykros įveikimo, todėl pirma turėjo
eiti kaimo atgaivinimo per naujakurystės
programas politika. Be to, visi piliečių
siūlymai turėjo būti e-matomi, kaip to
reikalauja Lietuvos konstitucijos preambulės
nuostata -siekti atviros visuomenės. Dabar
valdžia ką pati norės, tą ir susidėlios į
demografijos strategiją -tai
antidemorkatiška. Pva. valdžia teigia, kad
infliacija yra 4 proc., o algos didės 7 proc.,
67
tačiau neatsižvelgia, kad tai užvidurkinti
duomenys, o varguoliai (apie 1 mln.
gyventojų)beveik viską kas atlieka sumokėjus
komunalinius mokesčius išleidžia maistui,
kurio infliacija pasak "Lietuvos banko" yra net
18 proc. Todėl ši visuomenės dalis emigruos
toliau
Turėtų būti valstybinis daiktų fondas - lovytės, vežimėliai, mašinų kėdutės,
dviratukai, gal ir rūbeliai/batukai it pan.. Iš šio fondo vaikus auginančioms
šeimoms, atsižvelgiant į esamą poreikį, būtų skolinami daiktai
(neatlygintinai), o poreikiui pasibaigus daiktus reiktų grąžinti, kad jie galėtų
būti perduoti kitiems. Tokiu būdu šeimoms nusiimtų didelis finansinis krūvis, tai
pat nebūtų kuriamos papildomos šiukšlės ir švaistomi pinigai iš Lietuvos.
Suteikti paramą jaunoms šeimoms įsigyti pirmą būstą ir didmiesčiuose,
sumokant už juos pradinį įnašą (15%) (ši dalis daugumai yra pati sunkiausia,
dėl pradinio įnašo žmonės važiuoja i užsienį užsidirbti ir pajutę lengvų pinigų
skonį nebegrįžta į Lietuvą).
Visi žinom dėl ko lietuviai emigruoja, bet siulymai visi yra tik jaunoms
šeimoms ir emigrantams gražinti. Dauguma emigruoja tam kad
užsidirbtu pradiniam kapitalui bustui įsigygi, manau jei butu siulimas
visiems kompensuoti pradini inaša bustui isigyti tai mažiau kas
išvažiuotu ir daugiau šeimu susikurtu.
Be abejo, vyresniųjų pagalba praverstų ir
įgyvendinant "stop tautos genocidui" akciją.
Bendri dienos centrai - puiki mintis, kaip ir
SOS vaikų kaimai ar pan.
"1.1. Skatinti vaiko priežiūros paslaugas darbovietėse įsteigiant šeimai
draugiškiausios įmonės nominacijas ir kitomis priemonėmis" - nominacija kaip
paskata skamba silpnokai.
Reikia ne tik aukštos kvalifikacijos, o ir šiaip darbščių ir taikių žmonių,
ypač teigiamai vertinami Rytų Azijos imigrantai kitose šalyse. Sudaryti
sąlygas ir jiems kurtis Lietuvoje.
Kiekvienam zmogui priemones skirtingi. 100%,
kad visi nori tureti savo busta, stabili darba,
gera atliginima. Ir tai priklauso nuo salies
finansines galimybes. As grizciau i Lietuva
jeigu gauciau idomu pasiulima, pvz: as turiu
lakuno megejo licencija ir galeciau gauti
profesionalo licencija Baltijos aviacijos
akademijoje. Kursas kainuoja apie 40 000
euru. Galeciau paiimti paskola is valstybes
su sutarimu grazinti per pvz 5 metus nuo
isidarbinimo ir su isiparejgojimu gyventi
Lietuvoje. Kaz kaip taip. Kitu priemoniu
"bendru" ir "abstraktiskiu" nera ir jos
neperspektivios. Reikia pradeti nuo smulkiu
konkreciu programu, grazinti bent 1000
zmoniu.. Atsiprasau uz orfografija..jau 15
metu gyvenu uzsenyje
Из Африки выписать самцов в Литву, для оплодотворения женщин. • Asmenims baigusiems studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose
suteikti leidimą gyventi šalyje bent 6 mėnesių, kad galėtų susirasti
darbą. Susiradus darbą iš karto išduodamas ilgalaikis leidimas gyventi
šalyje;
• Asmenims turintiems darbo pasiūlymą su alga, nemažesne kaip
vidutinis šalies atlyginimas, leidimas dirbti išduodamas per 2 savaites
metams, po metų jei asmuo turi darbą ir nėra nusižengęs valstybės
įstatymams leidimas pratęsiamas 2 metams. Po 3 metų asmuo gali
gauti neribotą leidimą gyventi ir dirbti šalyje, jei per tuos metus
Prieštarauju dėl dvigubos pilietybės įvedimo.
68
nenusižengė valstybės įstatymams ir išlaikė Lietuvių kalbos egzaminą.
Jei asmuo netenką darbo būnant šalyje leisti pasilikti iki 6 mėnesių ir
susirasti kitą darbą;
• Asmuo gali atsivežti savo sutuoktinį ir vaikus jiems suteikiant leidimą
gyventi, jei asmens ar bendros šeimos pajamos bus nemažesnės nei 2
vidutiniai šalies atlyginimai;
Emigrantų pritraukimas grįžti:
• Gerėjančios socialinės garantijos ir didėjantis darbo užmokestis
savaime skatins grįžti;
• Grįžusiems pirmus 6 mėnesius iš karto suteikti nemokamai visas
socialines garantijas;
• Paskatos kurti savus verslus.
Reikia skatinti ne asocialias šeimas gimdyti daugiau vaikų, o turtingas šeimas
turėti daugiau vaikų.
1 uždavinys: Skatinti grįžtamąją migraciją... beprasmis - daug svarbiau
migraciją sustabdyti, t.y., pašalint priežastis dėl kurių žmonės migruoja
2 uždavinys: Stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę: Taikyti
pameistrystės ir kitas aktyvias darbo rinkos priemones, įtraukiančias
verslą, ... VISIEMS geventojams - grįžtantiems iš užsienio to reikia
mažiausiai, nes jie ir taip susidūrę su normalia išsivysčiusių šalių patirtimi
3 uždavinys: Stiprinti socialinį Lietuvos gyventojų saugumą - visos
pasiūlytos priemonės tik pinigų praplovimas mokesčių mokėtojų
sąskaita. Reiktų naikinti daugumą NVO ir mažinti mokesčius, taip
didinant dirbančiųjų socialinį saugumą
5 uždavinys: Stiprinti Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir
gyvenamąja aplinka - vėlgi visos priemonės skirtos tik pinigų išplovimui.
Reikia naikinti visas tas priemones ir lėšas skirti realiai gyventojų
gerovei: nemokamoms pratyboms vaikams, mokesčių mažinimui,
sveikatos apsaugai
jungtiniai dienos centrai galėtų veikti šalia
jau esančių vaikų dienos centrų, kad
nereiktų steigti papildomų vienetų, bet čia
vėl svarbu, kad priemonės nebūtų
įgyvendintos vien tik miestuose, o ir
regionuose.
Į darželius pirmumo teise priimti vaikus kurių abu tėvai yra dirbantis.
Didinti vaiko priežiūros išmokas.
mazinkite biurokratija, palikite uzdirbantiems zmonems patiems spresti
kur ir kaip isleisti pinigus
5.1 - compensuoti ne tik busto igijimo kaina užmiestyje, bet ir dimesčiuose Būtina įtvirtinti dvigubą pilietybę. Kas šeštas vaikas, Lietuvos pilietis,
gimsta užsienyje, dažniausiai mišrioje šeimoje. Neužtikrinus dvigubos
pilietybės ir jų tėvams, dažniausiai tėvai pasirenka pilietybę ne Lietuvos
naudai.
Tip pat būtina užtikrinti visų teisių sklandų įgyvendinima ne Lietuvos
piliečiams. Tokiu būdu mišrios šeimos dažniau rinktųsi gyvenimą
Lietuvoje ir kurtų čia darbo vietas. Pvz. kurį laiką kildavo problemų dėl
mobilaus parašo ES valstybių piliečiams:
http://lt.efhr.eu/2017/05/24/mobilus-parasas-ir-es-pilieciams/
Siūlau uždrausti prezervatyvus ir kontraceptikus :-) Žmonių emigracija neišvengiama - nes mūsų valstybės institucijos šiuo
metu dar neįgalios apginti žmogaus ir jo teisių.
Įdiegti Šeimos kortelę visos valstybės mastu,
Taikyti papildomą PNPD šeimoms, auginančioms vaikus, nes taip skatinami
Tikroji problema - ne migracija, o nutautėjimas. Žydai, tibetiečiai,
abchazai ištisai gyvena emigracijoje, tačiau nenutautėja. Jei staiga
69
tėvai dirbti visi žydai grįžtų į Izraelį, turbūt kiltų demografinė katastrofa, be to, šalis
prarastų didžiają dalį savo įtakos pasauliui. Ergo, tikroji užduotis - sukurti
stiprų nacionalinį identitetą, įkvėpti pasididžiavimo, solidarumo,
patriotizmo jausmus. Pakeisti vartojimo nuotaiką aukojimosi dvasia.
Geresnio būdo už aukojimąsi dėl vaikų - mūsų ateities - nerasi. Ergo, ta
pati akcija - stop tautos genocidui. Kažin ar dar kokia priemonė turi
tokį savitarpio pasitikėjimo, saugumo, solidarumo, vienybės,
pasididžiavimo vienas kitu potencialą. Kiekvienas lietuvis visame
pasaulyje pajustų - taip, mes tai padarėme, lietuviu gimti saugu, mes
mūru stojam vienas už kitą!
• Nediskriminuoti daugiau uždirbančių asmenų gaunant
paramą/subsidijas/paskatas, nes dažniausiai mažiau vaikų turi daugiau
uždirbantys žmonės, nes nenori bloginti savo finansinės padėties (1 1.4 (koks
tikslas yra apskritai riboti dirbti? Žmogus turi teisę pasirinkti ar jis nori dirbti ar
ne; gal jis iš namų turi galimybę dirbti), 5,1 or 5,3 (didmiesčiai, būsto kaina
(galima limitą uždėti maksimalios sumos, bet ne būsto kainos limitą);
• Motinystės/tėvystės atostogų trumpinimas iki 1,5 metų – pirmus 6
mėnesius mamai mokama 100% algos; antrus 6 mėnesius mamai arba tėčiui
mokama 80% algos nepriklausomai dirba ar ne; paskutinius 6 mėnesius
mamai arba tėčiui mokama 50% algos nepriklausomai dirba ar ne;
• Motinystės/tėvystės algos lubų didinimas iki 3 vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio (taip bus skatinamas gimstamumas didesnes pajamas
gaunančių asmenų šeimose);
• Valstybės tikslinės dotacijos miestams, spręsti vietų trūkumo darželiuose
problemą, juos renovuojant/išplečiant ir naujų statymui. Darželinukų grupių
nuo vienerių metų kūrimas. Grupių mažinimas. Nemokamas sveikas visavertis
maitinimas;
• Rimta mokyklų švietimo sistemos reforma, sporto ir kitos po pamokinės
infrastruktūros plėtra (maniežai, baseinai, meno mokyklos ir t.t.)
• Socialinio draudimo lengvatų įvedimas priklausomai nuo vaikų (iki 18
metų) skaičiaus (abiems tėvams arba dvigubai vienam iš tėvų: jei šeimoje 1
vaikas sumažinti Sodros įmokas asmeniui 1%; 2 vaikai plius 2% (bendrai
įmokos mažėja 3%); 3 vaikai plius 3% (bendrai įmokos mažėja 6%); 4 vaikai
plius 4% (bendrai įmokos mažėja 10%)). Efektas – skatinamas gimstamumas,
remiamos daugiavaikės šeimos;
• Svarstyti grąžinti valstybines lengvatas įsigyjant būstą šeimoms
turinčioms 2 ar daugiau vaikų, pvz. būsto paskolos palūkanų dengimas. Bet
remti ne vien tik pirmą būstą įsigyti norinčius asmenis, bet ir tuos kurie nori
įsigyti didesni būstą, nes mažas būstas dažnai būna priežastimi netūrėti
daugiau vaikų;
Siūlau sušaukti ir sudaryti visuomenės šviesuolių tarybą, kurioje be
užmokeščio šie, savo kolegų pripažinti asmenys svarstys įvairius tikslus ir
pateiks savo išvadas vykdomajai valdžiai. Labai svarbu kad šie
asmenys būtų motyvuoti vien tik tarnyba visuotiniam, o ne asmeniniu
gerbūviui.
1 uždavinys: Sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos
pareigas: Nuimti nuo darbdavio prievolę apmokėti mamadienius ir vietoj to
mokėti iš valstybės biudžeto. Nes dabar realiai mamadieniai tik mažina
vaikus auginančių šeimų pajamas ir/ar galimybę įsidarbinti. Ir pastatyt
Nelaibai aišku, kas yra nacionalinis NVO fondas, kokia nauda, kad
nebūtų dar vienas mokesčių mokėtojams kainuojantis darinys,
nekuriantis vertės.
Didinant psichologinių paslaugų kokybę, reikalinga, kad būtų ruošiami
psichologai kokybiškose studijose. Specialistų trūksta, o numačius NVO
70
pakankamą kiekį darželių !!!
4 uždavinys: Plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus:
Įteisinti PVM lengvatą maisto produktams ir vaikams skirtiems vaistams bei
vitaminams. Taip pat sugrąžinti PNPD ir įvesti NPD vaikus auginantiems
tėvams, kuriems dabar pagal pajamas NPD nepriklauso. Taip pat padaryti
privalomą mokslą NEMOKAMU - t.y., nebereikalauti iš tėvų pinigų už
pratybas, mokyklines uniformas ir pan.
5 uždavinys: Plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms
vaikus: reikia užtikrinti socialinio būsto prieinamumą visoms vaikus
auginančioms šeimoms ir nuimti prievolę nuo nuomotojų neiškeldinti šeimų
su vaikais, nes dėl dabar egzistuojančios prievolės šeimai su vaikais
praktiškai neįmanoma oficialiai išsinuomoti būstą ir deklaruoti savo
gyvenamąją vietą
7 uždavinys: Nemokamai taikyti tėvystės įgūdžių ir konsultavimo programą
VISOMS šeimoms (o ne tik "soc. rizikos", nes "soc. rizika" Lietuvoje susiveda tik į
girtuoklystę, bet nemato kitų rimtų šeimų problemų - tiek psichologinių, tiek
ekonominių-socialinių)
teikiamas psichologų paslaugas, reikalinga ir didinti atlyginimų dydžius
psichologams, kad tuos, kurie geriausiai, būtų galima pritraukti.
mazinkite mokescius GPM ir PVM pirmos butinybes prekems
Svarbu sudaryti palankias sąlygas vaikus auginti tiems, kurie turi karjerą ir
kurie patys gali užsidirbti pinigų, kurie neprašys socialinių išmokų etc.
Investuoti į auklių, darželių paslaugas, lanksčią pašalpų sistemą tokiems
žmonėms yra net ir ekonomiškai naudinga, nes jie sugebės savo vaikais
pasirūpinti patys. Tuo tarpu nesant galimybės susilaukti vaikų ženkliai
nepabloginant savo pragyvenimo, tokie žmonės tiesiog rinksis vaikų
neturėti.
Būtina leisti originalią asmenvardžių rašybą. VLKK patviritino išimtis, kada gali
būti rašoma w,x,q. Šiuo metu daugiau kaip trisdešimt bylų teismuose
laimėta, kuriuose šeimos (lietuvė ištėkėjusio už užsieniečio) kovojo dėl
pavardės su q, x ar w. Remiantis statistikos duomenimis, tokių šeimų yra kas
šešta, t.y. apie šešiolika procentų.
Plačiau apie tai: http://lt.efhr.eu/asmenvardziu-rasyba/
Leisti paslaugas, kurias Savivaldybės nesugeba teikti kokybiškai ir savalaikiai
- teikti nevyriausybiniam sektoriui.
Nemokamas maitinimas vaikams ir visi kiti vaiko pinigai turėtų būti tik tiems,
kam iš tiesų reikia (t.y. turi būti piniginė ir kitokia parama teikiama tiek tiems,
kurie jos kreipiasi ir patikrinus pajamas). Kodėl turim mėtyti paramą visiems,
kuriems jos nereikia?? Tokiu būdu, finansinė parama šeima galėtų didėti.
Dabar ją išsvaistome.
Dėl šeimos gebėjimų spręsti socialines problemas - siūlau plėsti rizikos
asmenų sąrašą ir didinti socialinių darbuotojų savivaldybėse skaičių. Dėl
socialinių darbuotojų trūkūmo žmonės gyvena skurde, murkdosi
priklausomybių liūne ir nesulaukia pagalbos. Kiek šeimų yra rizikoje - įklimpę į
skurdą, alkoholizmą? Kur pagalba šioms šeimoms? Jos nėra, nes
71
savivaldybė labiau padeda kaliniams - nei skurstančioms šeimoms.
Siūlau stiprų mokesčių nuo atlyginimų mažinimą šeimoms proporcingai vaikų
skaičiui.
Taip pat, būsto įsigijimo kompensacija šeimoms neturėtų būti ribojama
pagal šeimų amžių ar lokaciją Lietuvoje.
Nutraukti tautos genocidą - abortų praktiką. Be šios svarbiausios priemonės
visos kitos tebus fasado balinimas. Pripažinus abortą tuo, kas jis iš tiesų yra -
mirtimi, ir įtraukus šias mirtis į medicininę statistiką, iškart gautume realius
gyvenimo trukmės ir mirtingumo rodiklius, kažin ar viršysiančius viduramžių.
Tai padėtų tautai prablaivėti ir suprasti, kur mūsų silpniausia vieta. Tai svarbu,
nes net menkos pastangos silpniausioje srityje gali duoti apčiuopiamus
rezultatus. Jei nėra akivaizdu, papildomais tyrimais nustatyti, kaip abortai
žlugdo savitarpio pasitikėjimą šeimose, kaip stiprina nesaugumo ir nevilties
jausmą - ypač tarp vaikų, galimai nesąmoningai jaučiančių savo negimusių
broliukų ar sesučių mirtį, kaip koreliuoja su
savižudybėmis.
"Leisti gaunantiems vaiko priežiūros išmoką pirmaisiais metais dirbti paliekant
išmoką, jei gaunamas darbo užmokestis ne didesnis nei MMA". Nors
pasiūlymas ir atrodo geras, bet skurdžiai gyvenančios motinos netiesiogiai
skatinamos dirbti dvigubai. Kas tuomet prižiūrės vaikus? Jei abu sutuoktiniai
uždirba MMA, ar jie abu gali pretenduoti? Be to, labiausiai finansiškai
nukenčia šeimos, uždirbančios šiek tiek didesnį nei MMA. Tai nebūtų visiškai
socialiai teisinga.
"... įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose" - būsto kredito
kompensavimas regionuose (dar žiūrint kur) yra pinigų išmetimas į orą.
Valstybė turėtų koncentruotis į miestelių, regionų ir pan. stambinimą. Be
perspektyvos kurtis darbo vietoms, neprotinga skatinti gyvenimą ne
didmiesčiuose.
"Nustatyti prievolę lankyti kiekvieną naujagimį namuose po gimdymo" - kam
to reikia? Šeimos yra pajėgios vaikų priežiūra pasirūpinti pačios. Be to,
trūksta gydytojų, didžiulės eilės, tai yra resursų švaistymas be apčiuopiamos
naudos.
Sukurti teisine valstybe, kad zmogus jaustusi saugus. Tai liecia ir versla, ir
asmeninius santykius ir gerbuvo ir sveikatos ir t.t. Valstybeje chaosas todel
zmones vengai girziti i LIetuva. Valstybe neturi teises imti mokesicu jei
neganrantuoja gyventojams saugumo. Tai pagrindas- teisines vlalstybes
sukurimas is kurio visos kitos siritys ir projektai gali vystytis.
Dėl vaikų dienos centrų, jų nėra pakankamai, o ir finansavimas mažas.
Valstybė turi užtikrinti tokių dienos centrų finansavimą, įpareigoti
savivaldybes prisidėti prie jų rėmimo.
Dėl patyčių prevencijos, bent mūsų rajone vyksta daugiau viskas popieriuje,
labai svarbu įvesti priemones, užtikrinančias veiksmų vykdymą.
Reikalinga šeimoms regionuose vaikų priežiūra arba darželiai nuo 1 metų
72
amžiaus, nes vienišoms mamoms, norinčioms dirbti mamoms, neįmanoma
kitaip suderinti šeimos ir darbo poreikių, atsiranda skurdas.