vaikŲ, turinČiŲ klausos sutrikimŲ ir/ar kochlearinius ... · implantus, fonetinės ritmikos...

1

VAIKŲ, TURINČIŲ KLAUSOS SUTRIKIMŲ IR/AR KOCHLEARINIUS

IMPLANTUS, FONETINĖS RITMIKOS LAVINIMAS

METODINĖS REKOMENDACIJOS MOKYTOJUI

TURINYS

ĮVADAS psl. 2-5

1. PRATIMAI KALBOS GARSAMS: psl. 5-13

1.1. pratimai balsiams

1.2. pratimai priebalsiams

1.3. pratimai balsių įtvirtinimui judesyje

2. PRATIMAI KALBINIAM KVĖPAVIMUI IR RIŠLIAJAI KALBAI: psl. 13-21

2.1. pratimai skiemenims

2.2. pratimai ţodţiams ir trumpiems sakiniams

2.3. pratimai tekstams ir eilėraščiams

3. PRATIMAI BALSUI: psl. 21-29

3.1. pratimai balso stiprumui

3.2. pratimai balso aukštumui

4. PRATIMAI RITMUI: psl. 29-37

4.1. pratimai ritmui be kirčio

4.2. perėjimas nuo ritmo be kirčio prie ritmo su kirčiu

4.3. pratimai tekstui (vienskiemenis ir dviskiemenis ritmas)

4.4. triskiemeniai ritmai

4.5. keturskiemeniai ritmai

5. PRATIMAI TEMPUI: psl. 37-43

5.1. pratimai skiemenims

5.2. pratimai skiemenų greitakalbėms

5.3. skaičiuotės

5.4. eilėraščiai

5.5. pratimai tarimo tempui ir ritmui

6. PRATIMAI INTONACIJAI: psl. 43-49

6.1. loginis kirtis

6.2. intonacija skiemenyse ir trumpuose ţodţiuose

6.3. ţodţių junginiai, sakiniai, trumpi tekstai, eilėraščiai, ţaidimai

7. PRIEDAI: psl. 49-53

Nr. 1. Mokinių klausymosi ir kalbos įgūdţių vertinimo ir įsivertinimo

galimybės.

Nr. 2. Pamokos / pratybų pavyzdinis planas.

2

ĮVADAS

Kalba vaidina ypatingą vaidmenį kiekvieno ţmogaus gyvenime. Tai ţenklų sistema,

atliekanti paţintinę (informacijos gavimo, perdirbimo, išlaikymo), ekspresinę (norų, jausmų, tikslų

reiškimo), komunikacinę (informacijos perdavimo, dvasinio bendravimo) funkcijas. Kalbėti ţmogus

išmoksta klausydamas ir pamėgdţiodamas. Kurtieji nuo gimimo arba apkurtę iki kalbos

išsivystymo savarankiškai lietuvių kalbos neišmoksta. Sutrikusios klausos vaikus sakytinės kalbos

reikia mokyti, kai tuo tarpu girdintys maţyliai ją natūraliai įvaldo per kelis pirmuosius savo

gyvenimo metus, kasdien vis laisviau komunikuodami su juos supančia aplinka. Todėl sutrikusios

klausos vaikų gebėjimo komunikuoti ţodine, taip pat ir sakytine, kalba ugdymas visada buvo ir

lieka vienu svarbiausių surdopedagogikos uţdavinių. Taisyklingo tarimo įgūdţių išmokstama trimis

būdais: pamėgdţiojimo, mechaniniu bei mišriu būdu. Taisyklingai ištarti ţodį vaikas su sutrikusia

klausa išmoksta palaipsniui. Kalbos mokoma klausos-regos pagrindu, vėliau naudojami kiti

specialūs būdai (fonetinė ritmika).

Ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amţiaus klausos sutrikimų ir/ar kochlearinį

implantą turinčių vaikų sakytinės kalbos ugdymo tikslas – atsiţvelgiant į individualius vaiko

gebėjimus suteikti jam būtiniausią kalbinės medţiagos (leksinės, gramatinės) bagaţą, išugdyti

kalbos suvokimo ir tarimo įgūdţius bei gebėjimą jais naudotis bendraujant, suteikti galimybę

naudoti ţodinę kalbą kaip pagrindą kalbos sistemos įvaldymui bei kalbinio mąstymo lavinimui.

Sutrikusios klausos vaikų gebėjimą kalbėti sakytine kalba įtakoja šie faktoriai: klausos

sutrikimo laipsnis, klausos sutrikimo laikas, vaiko gyvenimo ir ugdymosi sąlygos, individualūs

gebėjimai, bendras psichofizinis išsivystymas. Net neţymus klausos sutrikimas ankstyvajame

amţiuje turi neigiamos įtakos vaiko kalbos vystymuisi. Vaikų su sutrikusia klausa šnekamoji kalba

pasiţymi netaisyklingu kalbos garsų tarimu, neišreikšta ritmika bei intonacija. Kurčio vaiko

komunikavimui su supančia girdinčiųjų aplinka svarbu, kad jo šnekamoji kalba kitiems būtų

fonetiškai suprantama, tarimas būtų kuo aiškesnis bei natūralesnis. Sakytinėje kalboje turi būti

tikslūs ir garsai, ir ţodinis kirtis, ir intonacija.

Yra nustatyta, kad artikuliacinio aparato paslankumas priklauso nuo kūno judesių

išlavėjimo. Motorikos sutrikimai atsispindi kalboje, neretai sutrikusios klausos asmenų kalba

pasiţymi lėtesniu tempu, įsitempimu, monotonišku, neišraiškingu skambesiu.

Kalba – ne tik kalbos organų, bet ir mąstymo, klausos likučių bei įvairių judesių darnios

sąveikos rezultatas. Tam, kad būtų sumaţintas vaiko su sutrikusia klausa kalbos įsitempimas, kad jo

kalba taptų gyvesne, natūralesne, išraiškingesne, taisyklingesne, kalbos ugdymo uţsiėmimuose

naudojamas fonetinės ritmikos metodinis būdas. Fonetinė ritmika – tarimo mokymo metodas,

pagrįstas kalbos, klausos lavinimo bei kūno judesių tarpusavio sąveika. Šių pratimų metu

įvairūs kūno – liemens, rankų, kojų, galvos - judesiai derinami su konkrečios kalbinės

medţiagos (ţodţių, ţodţių junginių, frazių, skiemenų, skiemenų junginių bei atskirų garsų)

tarimu. Ši metodika pirmą kartą pristatyta Zagrebo (Kroatija) Klausos ir kalbos centre ,,SUVAG“.

Šioje šalyje verbotonalinis metodas, kurio pagrindu atliekama fonetinė ritmika, sėkmingai taikomas

nuo 1961 metų. Metodą sukūrė akademikas P.Guberinas, kuris pirmąkart savo eksperimentinius

tyrimus pristatė tarptautinėje konferencijoje 1954 metais. Dabartiniu metu virš 50 pasaulio šalių jį

taiko ne tik klausos sutrikimų turinčių, bet ir vaikų su psichoneurologinėmis problemomis bei

dvikalbių ugdyme. Daugelio tyrinėtojų nuomone, fonetinė ritmika - vienas geriausių metodinių

būdų, leidţiančių sutrikusios klausos vaikui priartėti prie girdinčiojo vaiko kalbėjimo bei garsų

tarimo lygio.

Fonetinę ritmiką sudaro keli etapai: 1) kūno harmonija (kūno judesių, girdimojo

suvokimo, psichosensorinės sferos lavinimas), 2) stimuliacija judesiu (tarimo įgūdţių lavinimas).

Taikant šį metodinį būdą sutrikusios klausos vaikų kalbos ugdyme, per stambiąją motoriką

stimuliuojamas smulkiosios motorikos vystymasis. Galutinis fonetinės ritmikos pratimų tikslas –

natūrali, taisyklinga, su išreikšta intonacija bei aiškia ritmine struktūra šnekamoji kalba.

Reguliariai kalbos ugdymo uţsiėmimuose ar klausos, tarties ir kalbos lavinimo pratybose

naudojant fonetinės ritmikos pratimus:

3

aktyviau vystosi bendroji, smulkioji, artikuliacinė motorika bei judesių koordinacija;

lavėja foneminė klausa;

gerėja kalbinis kvėpavimas;

susiformuoja gebėjimas keisti balso stiprumą ir aukštumą;

gerėja ritminė-intonacinė kalbos pusė;

tikslėja turimų garsų artikuliacija, pamėgdţiojant atsiranda kai kurie netariami garsai;

sukuriama bazė sėkmingam garsų mokymuisi, greičiau praeina garsų automatizavimo

etapas;

padidėja sutrikusios klausos vaikų kalbinis aktyvumas.

Fonetinė ritmika gali būti taikoma tiek sutrikusios klausos, tiek girdinčiųjų vaikų

bendrajame ikimokykliniame bei pradiniame ugdyme. Fonetinės ritmikos metu vaikai taria kalbinę

medţiagą pamėgdţiodami mokytoją. Todėl šnekamoji suaugusiųjų kalba turi būti pavyzdţiu

pamėgdţiojimui. Fonetinės ritmikos judesiai gali būti patys įvairiausi, svarbiausi, kad

atspindėtų konkretaus garso ar skiemens charakterį. Labai svarbu, kad vaikai kuo teisingiau

atliktų judesius, nes būtent jų dėka lengviau ištarti kalbinę medţiagą.

Fonetinė ritmika gali būti vedama frontaliai (su grupe vaikų) arba individualiai (su vienu

ugdytiniu surdopedagogo, logopedo kabinete ar namuose). Individualiuose uţsiėmimuose fonetinė

ritmika naudojama garsų tarimo mokymui bei automatizavimui skiemenyse, ţodţiuose, frazėse.

Mokytojas individualiai moko ir įtvirtina tuos garsus, kurie buvo mokomi per frontalius

uţsiėmimus, dirbant su visa grupe vaikų. Medţiaga planuojama savaitei, laikantis principo - nuo

lengvesnio prie sudėtingesnio. Kalbinę medţiagą turi sudaryti ne maţiau, kaip 5-10 kalbinių vienetų

(tame tarpe ţodţių, ţodţių junginių, frazių), atsiţvelgiant į sutrikusios klausos vaiko kalbos

išsivystymo lygį bei tarimo įgūdţius. Fonetinei ritmikai skiriama maţdaug 15-25 min. kalbos

ugdymo ar klausos, tarties ir kalbos lavinimo pratybų laiko. Svarbu nuolat stebėti, kad vaikui

nebūtų pateikiama per daug sudėtinga (tarimo prasme) kalbinė medţiaga. Kalbinė medţiaga su tam

tikrais kūno judesiais uţima tik dalį fonetinei ritmikai skirto kalbos ugdymo uţsiėmimo laiko.

Likusį laiką vyksta medţiagos įtvirtinimas tam tikrais etapais - pradţioje su judesiais, po to - be jų.

Paskutinio etapo tikslas – įgytų gebėjimų automatizavimas sąlygose, artimose savarankiškai kalbai.

Kalbinė medţiaga naudojama tiek taisyklingo tarimo įgūdţių formavimui, tiek girdimojo suvokimo

įgūdţių lavinimui. Nemaţai pratimų atliekama remiantis vien klausa: tai judėjimo (bėgimas, ėjimas,

sustojimai, šuoliukai) ir kalbėjimo (eilėraščių deklamavimas, greitakalbės, atsakymai į klausimus,

skiemenų ir ţodţių tarimas) pratimai. Specialiosios mokymo priemonės, skirtos vaikų, turinčių klausos sutrikimų ir/ar

kochlearinius implantus, fonetinės ritmikos lavinimui paskirtis - padėti surdopedagogams,

logopedams, ikimokyklinių įstaigų pedagogams, ugdantiems ikimokyklinio bei jaunesnio

mokyklinio amţiaus klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus turinčius vaikus bei tėveliams

suprasti fonetinės ritmikos esmę, įgyti reikiamų ţinių, gebėjimų bei įgūdţių veiksmingai taikyti šį

metodą vaikų kalbos ugdymo procese. Specialioji mokymo priemonė ugdo bendrąsias

komunikavimo, paţinimo, mokėjimo mokytis bei asmeninę kompetencijas, taip pat komunikavimo

lietuvių kalba dalykinę kompetenciją. Jos turinys grindţiamas tikroviškumo, aktualumo,

patrauklumo, motyvuotumo principais, yra aiškus, tikslus, veikloje suteikiantis sutrikusios klausos

vaikams savarankiškumo. Specialiosios mokymo priemonės tikslas: suteikti reikiamų ţinių, gebėjimų, įgūdţių,

ugdant vaikų kalbą, jungti kinestezinio bei klausos analizatoriaus veiklą su bendrosios motorikos

vystymusi, lavinti girdimąjį suvokimą, panaudojant jį taisyklingo tarimo įgūdţių formavimui bei

padėti klausos sutrikimų turintiems vaikams ugdytis natūralesnę, su labiau išreikšta intonacija bei

ritmika kalbą. Specialiosios mokymo priemonės, vaikų, turinčių klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius

implantus, fonetinės ritmikos lavinimui uţdaviniai:

4

subalansuoti ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amţiaus klausos sutrikimų ir/ar

kochlearinius implantus turinčių vaikų kalbinį kvėpavimą bei su tuo susijusią rišliąją kalbą;

padėti vaikams ugdytis gebėjimą taisyklingai tarti garsus bei jų junginius izoliuotai,

skiemenyse, skiemenų junginiuose, ţodţiuose, frazėse;

formuoti gebėjimą keisti balso stiprumą ir aukštumą, išlaikant vidutinį balso tembrą;

padėti klausa suvokti, skirti ir atgaminti įvairius ritmus;

lavinti vaikų gebėjimą reikšti savo emocijas įvairesniais balso intonaciniais atspalviais.

Kūno (galvos, rankų, kojų) judesiai, derinami su konkrečios kalbinės medţiagos (frazių,

ţodţių, skiemenų, garsų) tarimu, padeda ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amţiaus klausos

sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus turintiems vaikams, atliekant šiuos judesius, greičiau

suvokti ritminį-intonacinį ţodţio vaizdą bei skiemeninę ţodţio struktūrą.

Specialiąją mokymo priemonę, skirtą vaikų, turinčių klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius

implantus, fonetinės ritmikos lavinimui, sudaro 2 dalys:

1. Mokymo priemonė (filmuota medţiaga su pratimais DVD kompaktiniame diske).

2. Metodinės rekomendacijos mokytojui (skaitmeniniu formatu).

Metodinėse rekomendacijose mokytojui kalbinę pratimų medţiagą sudaro: lietuvių kalbos

garsai (balsiai ir priebalsiai), garsų junginiai, skiemenys, ţodţiai, frazės, greitakalbės, skaičiuotės,

eilėraščiai, trumpi tekstai ir pan. Aprašomi kartu atliekami natūralūs, nesudėtingi kūno judesiai:

pašokimai, pritūpimai, pasisukimai, atsisėdimai, ţingsneliai, rankų kilnojimas aukštyn, ţemyn,

plojimas, rankų kratymas, mojavimas, ,,smūgiavimas“ į šonus ir pan. Pratimuose taip pat naudojami

įvairūs natūralūs gestai, pavyzdţiui: aukštai-ţemai, tyliai-garsiai, nėra, neigimas ir pan. Fonetinės

ritmikos pratimų metu taip pat mokomasi, atsiţvelgiant į kalbinę medţiagą, nutaisyti ir atitinkamą

veido išraišką (juokas, nuostaba, susirūpinimas, nusiminimas, abejonė ir pan.).

Metodinėse rekomendacijose mokytojui pateikiami 96 pratimai pagal šias temas:

Pratimai kalbos garsams: balsiai, priebalsiai, balsių įtvirtinimas judesyje.

Pratimai kalbiniam kvėpavimui ir rišliajai kalbai: skiemenys, ţodţiai ir trumpi

sakiniai, tekstai ir eilėraščiai.

Pratimai balsui: balso stiprumas, balso aukštumas, balso aukštumo keitimas.

Pratimai ritmui: nekirčiuotas ritmas, nuo nekirčiuoto – prie kirčiuoto ritmo,

vienskiemeniai ir dviskiemeniai ritmai, triskiemeniai ritmai, keturskiemeniai ritmai.

Pratimai tempui: skiemenys, skiemenų greitakalbės, skaičiuotės, eilėraščiai,

pratimai tarimo tempui ir ritmui.

Pratimai intonacijai: loginis kirtis, skiemenys ir trumpi ţodţiai, ţodţių junginiai,

sakiniai, trumpi tekstai, eilėraščiai, ţaidimai.

Mokant fonetinės ritmikos, dirbama kartu bei lygiagrečiai pagal visas turinyje pateiktas

šešias temas, tad laikytis turinyje pateiktų temų eiliškumo nereikia. Jei fonetinei ritmikai yra

skiriamas specialus laikas, t. y. vyksta visas uţsiėmimas, ugdymo pradţioje, be kalbos tempo,

ritmo, balso stiprumo ir aukštumo, taisyklingo kalbos garsų tarimo, intonacijos, ţodţio ir frazės

tarimo mokymo, vaikai su sutrikusia klausa dar mokosi skirti vieną-kelis skiemenis, tarti garsus

ilgai-trumpai, atlieka pratimus rišliai kalbai lavinti.

Jei mokytojas fonetinei ritmikai skiria tik dalį klausos, tarties ir kalbos lavinimo pratybų

laiko, atlikti pratimus pagal visas šešias temas laiko atţvilgiu sudėtinga, tad temos yra laisvai

pasirenkamos. Tačiau kiekviename uţsiėmime kai kurios temos būtinos, tai: ,,Pratimai balsui“

(balso stiprumas, balso aukštumas), ,,Pratimai intonacijai“, ,,Pratimai kalbos garsams“, ,,Pratimai

rišliajai kalbai“. Paţymėtina, kad 3 skyriaus ,,Pratimai balsui„ (balso stiprumas, balso aukštumas)

fonetinės ritmikos elementai pradedami mokyti kiek vėliau, kai sutrikusios klausos vaikas jau turi

5

susiformavusius tam tikrus kalbos įgūdţius ir geba kalbėti vidutinio stiprumo bei aukštumo balsu.

Taikant fonetinės ritmikos metodą, svarbu atsiminti:

fonetinės ritmikos elementais negalima keisti pirštų abėcėlės. Jei vaikas su sutrikusia

klausa nesupranta besikreipiančiojo kalbos, geriau komunikacijai panaudoti popierių ir

rašiklį arba pirštų abėcėlę, nei savo kalbą papildyti įvairiais judesiais;

nepatartina naudoti judesius, turinčius prasmę (gestų kalba).

Jei sutrikusios klausos ar turintis kochlearinį implantą vaikas jau geba savarankiškai

tiksliai ar bent panašiai ištarti konkretų ţodį ar frazę, atsiţvelgiant į jo amţių bei kartais

pasitaikančius, bet fiziologiškai pateisinamus garsų pakeitimus, lydimųjų fonetinės ritmikos judesių

galima nebenaudoti.

1. PRATIMAI KALBOS GARSAMS

Fonetinės ritmikos pratimai – tai įvairūs kūno judesiai, pritaikyti konkrečiai kalbinei

medţiagai. Jie apibūdinami pagal tris pagrindines charakteristikas:

Judesių įtempimą: a) įtempti judesiai, b) šiek tiek įtempti judesiai, c) neįtempti

judesiai.

Judesių intensyvumą: a) stiprūs judesiai, b) silpni judesiai.

Atlikimo laiką: a) atliekami ilgai, b) atliekami trumpai, c) judesiai šiek tiek ilgesni.

Fonetinės ritmikos pratimai balsiams ir priebalsiams prasideda nuo šių pradinių kūno

padėčių (toliau trumpinama pr.p.):

Pr.p.1. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos.

Šia pradine padėtimi prasideda judesiai beveik visiems garsams, išskyrus i, b, r, e, f,

v, c, m, l.

Pr.p.2. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos sulenktos per alkūnes ir pakeltos pečių lygyje,

alkūnės patrauktos į šonus. Šia pradine padėtimi prasideda judesiai garsams i, b, š,

ch, r.

Pr.p.3. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos krūtinės lygyje ištiestos į priekį. Ši pradinė

padėtis – garso e tarimui.

Pr.p.4. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos pečių lygyje ištiestos į šonus. Ši pradinė

padėtis – garsų f, v tarimui.

Pr.p.5. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos sukryţiuotos ant krūtinės. Ši pradinė padėtis–

garso c tarimui.

Pr.p.6. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankų pirštai prie nosies. Ši pradinė padėtis– garso m

tarimui.

Pr.p.7. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės pakeltos,

pirštų galiukai liečia pečius. Ši pradinė padėtis– garso l tarimui.

Jei, mokant tarti izoliuotus balsius, mokinys yra linkęs į atvirą nosinumą, pratimus reikia

atlikti, tariant balsius kartu su priebalsiais (pvz., pa, po, pu ir pan.). Pradţioje mokytojas taria garsą,

skiemenį ar skiemenų junginį, vaikai 2-3 kartus pakartoja kartu su mokytoju. Dirbant su klase, keli

vaikai taria garsą, po to visa klasė kartu balsu pakartoja. Jei, mokantis fonetinės ritmikos pratimų,

ne visiems vaikams vienodai gerai sekasi taisyklingai ištarti konkretų garsą, mokomasi atlikti

judesius su tuo garsu, kuris geriau sekasi didesnei klasės (grupės) vaikų daliai. O individualiose

pratybose tobulinami konkretaus garso taisyklingo tarimo įgūdţiai.

Garsų tarimo mokymas prasideda nuo balsio a ir tęsiasi tol, kol pagaliau vaikas gebės

ištarti panašų garsą. Po to vieną-kelias savaites dirbama su garsais p, b, m, kol nors vieną jų vaikai

6

gebės taisyklingai ištarti. Mokant garsų tarimo, siūlomas toks eiliškumas: u, t, n, o, l, f, v, i, b, d, ė,

k, g, h, s, š, z, ţ, r.

Naujo garso tarimo mokymas paprastai uţtrunka nuo vienos iki kelių savaičių. Jei per tą

laiką garsas ,,neatsiranda“, mokomasi tarti kitą garsą, o po kurio laiko vėl grįţtama prie sunkiau

tariamo garso. Taisyklingas garso tarimas turi būti kalboje automatizuojamas įvairiose pozicijose: iš

pradţių lengviau ištariamose, po to vis sudėtingesnėse.

Paaiškinimai:

apatinis brūkšnys (pvz.:a_) reiškia ilgą, ištęstą garso tarimą;

tarpusavyje sujungtos, be tarpų raidės (pvz.: aaa) reiškia trumpai tariamą,

pasikartojantį garso tarimą;

skyriuje ,,Pratimai ritmui“ ryškiau pažymėtas kirčiuotas skiemuo (pvz.: papa);

didžiosiomis raidėmis pažymėti garsiau ištariami garsai (pvz.: TAta);

skyriuje ,,Pratimai balsui“ žemas balsas pažymėtas strėlyte žemyn↓, aukštas – strėlyte

aukštyn↑.

nufilmuotas pratimas žymimas simboliu .

nufilmuoti pratimai sunumeruoti .

1.1. Pratimai balsiams

Judesio schema Judesio aprašymas.

Judesiai, lydintys balsių tarimą, yra plastiški, besitęsiantys.

A

01 Pr.p.1. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos sulenktos

krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: a__(ilgas brūkšnys

reiškia ilgą garso tarimą) rankas tiesti aukštyn į šonus. Judesys pagal

įtempimą – neįtemptas, pagal intensyvumą – silpnas, pagal laiko

kategoriją – ilgas.

O


krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: o__ rankas puslankiu

sujungti prieš krūtinę. Judesys šiek tiek įtemptas, silpnas, ilgas.

U


krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: u__ delnus tiesti į

priekį. Judesys įtemptas, silpnas, ilgas.

7

I

04 Pr.p.2. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos sulenktos per

alkūnes ir pakeltos pečių lygyje, alkūnės patrauktos į šonus. Įkvėpti,

tariant: i__ įtemptas rankas su ištiestais rodomaisiais pirštais kelti

aukštyn, pasistiebiant ant pirštų. Judesys neįtemptas, silpnas, ilgas.

Ė


krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: ė__ rankas tiesti

aukštyn. Judesys neįtemptas, silpnas, ilgas.

E

06 Pr.p.3. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos krūtinės lygyje

ištiestos į priekį. Įkvėpti, tariant: e__ rankas lėtai lenkti per alkūnes prie

pečių. Judesys neįtemptas, silpnas, ilgas.

1.2. Pratimai priebalsiams

Priebalsius lengviau išmokti tarti su balsiais. Priebalsių p, t, k tarimą lydintys judesiai yra

greiti, staigūs, įtempti. Priebalsių b, d, g tarimą lydintys judesiai yra greiti, bet silpni. Priebalsių m,

n, l tarimą lydintys judesiai yra lėtesni, plastiški, kiek įtempti. Priebalsių f, h, s, š tarimą lydintys

judesiai yra plastiški, besitęsiantys, labai įtempti. Priebalsių v, z, ţ tarimą lydintys judesiai yra labai

įtempti, vibruojantys.

P

07 Pr.p.1. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos sulenktos krūtinės

lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į kumščius. Įkvėpti, tariant:

pa pa pa abiejų rankų kumščius paeiliui staigiai leisti ţemyn. Judesys

įtemptas, stiprus, trumpas.

T



ta ta ta rankas paeiliui staigiai leisti ţemyn į šonus, atgniauţiant

kumščius. Judesys įtemptas, stiprus, trumpas.

8

K



ka ka ka staigiais, energingais judesiais ,,boksuoti“ orą. Judesys


B



tariant: ba ba ba rankas delnais ţemyn staigiai leisti ţemyn. Judesys


D


lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: da da da delnus palenkti

ţemyn. Judesys neįtemptas, silpnas, šiek tiek ilgesnis.

G


lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant:ga ga ga sujungti nykščius su

suspaustais pirštais. Judesys šiek tiek įtemptas, silpnas, trumpas.

S


lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: s__ paeiliui kelti rodomuosius

pirštus prie lūpų ir tuoj pat nuleisti ţemyn plastišku, šiek tiek įtemptu

judesiu. Judesys šiek tiek įtemptas, silpnas, ilgas.

Š


lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: š__ pakelti rankas aukštyn ir

plastiškai rankomis bei kūnu lengvai palinguoti į šonus. Judesys šiek tiek

įtemptas, silpnas, ilgas.

9

F

15 Pr.p.4. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos pečių lygyje

ištiestos į šonus. Įkvėpti, tariant: f_ lėtai leisti rankas ţemyn. Judesys

įtemptas, stiprus, šiek tiek ilgesnis.

H


lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: h__ lėtai tiesti įtemptas rankas

delnais nuo savęs į šonus. Judesys neįtemptas, silpnas, ilgas.

CH



tariant: ch__a, ch__a rankas laikyti ties diafragma ir šiek tiek pasilenkti

pirmyn. Judesys įtemptas, stiprus, šiek tiek ilgesnis.

Z


lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: z_ judinti rankas per riešus

(,,šalta“). Judesys įtemptas, stiprus, šiek tiek ilgesnis.

Ţ


lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant: ţ_ rankas zigzagais tiesti į

priekį. Judesys įtemptas, stiprus, šiek tiek ilgesnis.

V

20 Pr.p.4. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos pečių lygyje

ištiestos į šonus. Įkvėpti, tariant: v__ lengvai pasiūbuoti rankomis bei

kūnu į šonus (,,skrenda lėktuvas“). Judesys šiek tiek įtemptas, silpnas,

šiek tiek ilgesnis.

10

Č


lygyje, alkūnės nuleistos, rankos supaustos į kumščius. Įkvėpti, tariant:

t__ staigiai atgniauţti kumščius, tariant: š__ rankas tiesti į priekį. Judesys

šiek tiek įtemptas, silpnas, šiek tiek ilgesnis.

C

22 Pr.p.5. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos sukryţiuotos ant

krūtinės. Įkvėpti, tariant: t__ staigiai atlaisvinti rankas, tariant: s___

rankas lėtai tiesti į šalis. Judesys įtemptas, stiprus, pradţioje trumpas, po

to ilgesnis.

M

23 Pr.p.6. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankų pirštai prie nosies.

Įkvėpti, tariant: m__ lengvais, plastiškais judesiais tiesti rankas nuo

nosies į priekį į šonus. Judesys šiek tiek įtemptas, silpnas, ilgas.

N


lygyje, alkūnės nuleistos, rankos supaustos į kumščius. Įkvėpti, tariant:

n__ tiesti rankas delnais prieš save į priekį. Judesys šiek tiek įtemptesnis,

silpnas, trumpas.

L


lygyje, alkūnės pakeltos, pirštų galiukai liečia pečius. Įkvėpti, tariant: la

la la alkūnes sukti ratu. Judesys šiek tiek įtemptesnis, silpnas, trumpas.

R

26 Pr.p. 2. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos sulenktos per


tariant: r__ įtemptas rankas sukti ratukais vieną apie kitą (,,burzgia

motoras“). Judesys įtemptas, stiprus, šiek tiek ilgesnis.

11

1.3. Pratimai balsių įtvirtinimui judesyje

Pratimo eilės

Nr. (ţymimi

tik

nufilmuoti

pratimai)

(pratimas

nufilmuotas)

Kalbinė medţiaga ir pratimo aprašymas

pa pa

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos ant juosmens (pratimai atliekami, mėgdţiojant mokytojo judesius):

a) pašokti aukštyn, kartu tiesiant rankas aukštyn ir į šalis, tariant: pa,

b) pašokti aukštyn, kartu tiesiant rankas aukštyn ir į šalis, kojos - į šalis, tariant: pa.

27

pa pu o o

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos nuleistos, kojos pečių plotyje:

a) kelti rankas aukštyn ir į šalis, tariant: pa,

b) staigiai nuleisti rankas ţemyn, tariant: pu,

c) pasilenkti dešinėn, dešinės rankos delną šonu pridėti prie lūpų, tariant: o, pasilenkti kairėn,

kairės rankos delną šonu pridėti prie lūpų, tariant: o.

pi

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos ant juosmens.

Staigiai pašokti aukštyn, tiesiant rankas aukštyn ir tariant: pi.

pa pu pipipi

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos nuleistos:

a) ţingsnis pirmyn kaire koja, rankas tiesti į šalis, tariant: pa,

b) atsistoti ant kairės kojos, dešinę koją mostelėti aukštyn ir tiesti prie jos rankas, tariant: pu,

c) grįţti į pradinę padėtį. Paeiliui kelti aukštyn abu pečius, tariant: pipipi.

28

ta to tu

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos per alkūnes sulenktos prie krūtinės:

a) ţengti ţingsnį atgal, staigiai kelti įtemptas, suspaustais kumščiais rankas aukštyn ir į šonus,

tariant: ta,

b) ţengti dar vieną ţingsnį atgal, įtemptas rankas suspaustais kumščiais tiesti į šonus, tariant: to,

c) ţengti ţingsnį atgal, įtemptas rankas suspaustais kumščiais tiesti į priekį, tariant: tu.

29

po po op op op

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos ant juosmens:

a) pasukti liemenį dešinėn-kairėn, tariant: popo,

b) šuoliukas vietoje dviem kojom, tariant: op, šuoliukas dviem kojom dešinėn, tariant: op,

šuoliukas kairėn, tariant: op.

30

a u a u a u o o o

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos ant juosmens, kojos pečių plotyje.

Tariant a u, atlikti judesius garsams a ir u (tris kartus), grįţti į pradinę padėtį, palinguoti į šonus,

tariant: o o o.

12

i ė i ė i ė pė pė pė

Judesys garsui i: rankas tiesti aukštyn, pasistiebti ant pirštų galiukų, po to staigiai pasilenkti pirmyn,

rankos į priekį ir į šalis, tariant: ė. Kartoti tris kartus. Tada staigiai ištiesti rankas suspaustais

kumščiais pirmyn ir į šonus, paskui dešinėn-kairėn, tariant: pė.

pa pu pi

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos nuleistos. Judesius atlikti plastiškai jungiant vieną su kitu:

a) ţingsnis pirmyn kaire koja, dešinę koją kelti į šoną, rankas kelti aukštyn ir į šonus, tariant: pa.

Grįţti į pradinę padėtį, po to atlikti judesius nuo dešinės kojos ir t.t.,

b) staigiai pritūpti, apkabinti rankomis per kelius, tariant: pu,

c) išsitiesti, pakelti rankas aukštyn, tariant: pi.

pa pi po po a u au

Pr.p. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos ant juosmens:

a) šuoliukas, rankos ir kojos į šalis, tariant: pa,

b) grįţti į pradinę padėtį, staigiai pašokti, tiesti rankas aukštyn, tariant: pi,

c) grįţti į pradinę padėtį, ant dešinės kojos padaryti įtūpstą į dešinę pusę, delnas pridėtas šonu prie

lūpų, tariant: po, ant kairės kojos padaryti įtūpstą į kairę pusę, delną pridėti šonu prie lūpų,

tariant: po,

d) grįţti į pradinę padėtį. Šuoliukas, rankos aukštyn ir į šonus, tariant a. Po to atsitūpti, apkabinti

rankomis kelius, tariant u. Dar kartą pakartoti judesius, tariant iš karto: au.

pa pu u pa upa o pa o pa

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos nuleistos:

a) ţingsnis kaire koja pirmyn, rankos į šalis, tariant: pa. Atsistoti ant kairės kojos, dešinę koją

kelti pirmyn, rankomis siekti ištiestos kojos pirštų, tariant: pu,

b) atsisėsti ant ţemės, kojas ištiesti. Lenktis į priekį, rankomis paliesti kojas, tariant: u. Po to

staigiai atsitiesti, rankas kelti aukštyn į šonus, tariant: pa. Pakartoti pratimą, tariant: u pa,

c) sėdint lenktis į dešinę , ištiestas rankas taip pat palenkti dešinėn, tariant: o. Po to staigiai

atsitiesti, rankas pakelti aukštyn į šonus, tariant: pa. Tą patį pakartoti, lenkiantis į kairę pusę.

Kartoti pratimą, tariant: o pa.

pa-po ta-to ma-mo la-lo ša-šo sa-so

pa-pu ta-tu ma-mu la-lu ša-šu sa-su

pa-pi ta-ti ma-mi la-li sa-si

pa-pė ta-tė Pr.p. Sėdėti ant ţemės ar ant kėdės.

Tarti skiemenis, dešinės rankos rodomuoju pirštu diriguojant kairėn–dešinėn.

31

pa_ap po_op pu_up pi_ip pė_ėp

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos nuleistos prie šonų:

a) tiesti rankas aukštyn į šonus, tariant: pa_, rankas uţdėti ant juosmens, šuoliukas vietoje,

tariant: ap,

b) tiesti rankas į šalis, tariant: po_, rankas uţdėti ant juosmens ir staigiai pašokti aukštyn, tariant:

op,

c) ištiesti rankas į priekį, tariant: pu_, rankas uţdėti ant juosmens ir staigiai pašokti aukštyn,

tariant: up,

d) rankas tiesti aukštyn, tariant: pi_, rankas uţdėti ant juosmens ir staigiai pašokti aukštyn,

tariant: ip,

e) rankas tiesti aukštyn, tariant: pė_, rankas uţdėti ant juosmens ir staigiai pašokti aukštyn,

tariant: ėp.

13

32

ta ta tatata TAta!

to to tototo TOto?

tu tu tututu TUtu…


1) du šuoliukai vietoje, tariant: ta ta, trys greiti šuoliukai, tariant: tatata, rankas tiesti aukštyn į

šonus, linksmai tariant: TAta,

2) du šuoliukai dešinėn, tariant:to to, trys greiti šuoliukai kairėn, tariant: tototo, sulenktas per

alkūnes rankas per riešus pasukti pusračiu ţemyn, klausiamai tariant: TOto?

3) du šuoliukai į priekį, tariant: tu tu, trys greiti šuoliukai į priekį, tariant: tututu, rankas ištiesti į

šonus, tariant(su pasimetimu balse): TUtu…

2. PRATIMAI KALBINIAM KVĖPAVIMUI IR RIŠLIAJAI KALBAI

Ţmogus kalba iškvėpdamas orą, daugeliui sutrikusios klausos vaikų tai nėra paprasta,

todėl jie specialiai mokomi ilgai, taupiai iškvėpti. Specialūs kalbinio kvėpavimo lavinimo pratimai

padeda ne tik išmokti ilgiau iškvėpti bet, tuo pačiu, ir rišliau, sklandţiau kalbėti. Pradţioje

kvėpavimo lavinimo pratimai atliekami be balso (su muzika ar be jos). Pratimai derinami su

įvairiais rankų judesiais (aukštyn-ţemyn, aukštyn-į šalis, aukštyn-ant juosmens), viršutinės kūno

dalies judesiais (pasisukimai kairėn-dešinėn, pasilenkimai į šalis, į priekį), galvos judesiais

(palenkimai prie pečių ar krūtinės, pasukimai ratu). Vėliau atliekami pratimai su balsu, pvz., įkvėpti

per nosį ir lėtai iškvėpti, tariant priebalsius: f__, (f_- s_), s__, (s_- š_), š__, (š_- s_), f__, (s_-š_).

Kalbinį kvėpavimą lavina ištęstas balsių, sonorinių priebalsių (sklandieji r, l ir nosiniai m,

n) ir lieţuvio priešakinių frikatyvinių (švilpiamieji ir šnypščiamieji s, z, š, ţ) tarimas, taip pat

besikartojantis paprastų skiemenų vienu iškvėpimu tarimas bei ţodţių, frazių vienu iškvėpimu

tarimas.

Mokant vis ilgesnio iškvėpimo, kalbinė medţiaga palaipsniui sunkinama. Tariami

besikartojantys skiemenys su įvairiais balsiais, taip pat ţodţiai, ţodţių junginiai, sakiniai. Visa tai

derinama su įvairiais kūno judesiais.

Skiemenų pratimuose naudojami tie judesiai, kurie atliekami, tariant konkrečius

balsius. Skiemenų tarimas.

Ilgesnį iškvėpimą padeda lavinti laipsniškai ,,priauginamų“ skiemenų, susidedančių iš

priebalsių p, m, t ir įvairių balsių, būdas. Tariant skiemenis su pvz., balsiu a, atliekamas

judesys šiam garsui mokyti. Mokant tarti skiemenis su kitais balsiais, atliekami judesiai,

skirti tiems balsiams mokyti.

pa papu papo__

papa papopu papopu__

papapa papopupi papopupi__

papapapa papopupipe papopupipe__

Pratimą galima sunkinti, kai eilė skiemenų tariami vienu iškvėpimu, o su kiekvienu kitu

balsiu (ir judesiu) skiemenis galima kartoti dukart, triskart:

papapopopupupipipepe_

papapapopopopipipipepepe_ ir t.t.

Ţodţių tarimas.

Sunkinant uţduotis, tariami nebe skiemenys, bet ţodţiai: vienas judesys vienam ţodţiui.

Pavyzdţiui, galima skaičiuoti nuo 1 iki 10, palaipsniui pridedant po vieną skaitvardį, o

kiekvieną ţodį palydint dirigavimu ranka, ţodţius tariant vienu iškvėpimu, pavyzdţiui:

Vienas, du, trys.

Vienas, du, trys, keturi.

14

Vienas, du, trys, keturi, penki....ir t.t.

Frazių tarimas.

33

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos nuleistos prie šonų.

Frazės tarimas vienu iškvėpimu su judesiais:

Tupi katinas – pakelti dešinę ranką krūtinės lygyje ir trumpam palenkti per riešą delnu

ţemyn - tupi, abiem rankom nuo veido į šonus rodomaisiais pirštais ore rodyti ,,ūsus“ -

katinas,

Tupi didelis katinas – pakelti dešinę ranką krūtinės lygyje ir trumpam palenkti per riešą

delnu ţemyn - tupi, pakelti abi rankas aukštyn - didelis, abiem rankom nuo veido į šonus

rodomaisiais pirštais ore rodyti ,,ūsus“ - katinas,

Tupi didelis, juodas katinas – kartoti judesius; priglausti delnus prie skruostų – juodas,

Ant stogo tupi didelis, juodas katinas – pakelti dešinę ranką delnu aukštyn į šoną - ant

stogo, pakelti dešinę ranką krūtinės lygyje ir palenkti per riešą delnu ţemyn – tupi, pakelti

abi rankas aukštyn – didelis, priglausti delnus prie skruostų – juodas, abiem rankom nuo

veido į šonus rodomaisiais pirštais ore rodyti ,,ūsus“ – katinas.

2.1. Pratimai skiemenims

Ugdant ikimokyklinio amţiaus sutrikusios klausos vaikų kalbą, svarbiausia išmokyti

pamėgdţioti. Pratimai vieno-kelių skiemenų skyrimui padeda išmokti pamėgdţioti mokytojo

judesius, lavina kalbinį kvėpavimą, balsą. Atliekant kalbinius pratimus vieno-kelių skiemenų

skyrimui, judesiai taip pat turi būti skirtingi. Pradedama mokytis nuo lengviausiai ištariamo

skiemens - pa. Skiemenų pratimams mokytojai gali pritaikyti įvairiausius kūno judesius,

svarbiausia, kad būtų perteiktas garso charakterisǃ

Pratimai vieno-kelių skiemenų skyrimui atliekami pirmaisiais ugdymo metais, vėliau

naudojami garsų automatizavimui ir diferencijavimui.

Vieno-kelių skiemenų skyrimo pratimai:

34

1) ploti rankomis, tariant: papapa, staiga nuleisti rankas ţemyn, tariant: pa;

2) kratyti suspaustus kumščius prieš krūtinę, tariant: papapa, staiga tiesti ištiestais pirštais rankas į

šalis, tariant: pa;

3) eiti vietoje, tariant: tatata, sustoti ir treptelėti viena koja, tariant: ta;

4) šokinėti abiem kojom vietoje, tariant: tototo, šuoliukas į priekį, tariant: to;

5) rankos sulenktos per alkūnes, tiesti įtemptas rankas į priekį delnai nuo savęs, tariant: mamama,

vieną ranką staiga tiesti į šoną, tariant: ma;

6) rankos sulenktos per alkūnes, greitai paeiliui tiesti delnus tai į vieną, tai į kitą pusę, tariant:

nenene, abi rankas staiga tiesti į šonus, tariant: ne;

7) rankos ištiestos virš galvos, pasiūbuoti į šonus, tariant: lalala, ištiesti vieną ranką į priekį,

tariant: la;

8) rankų plaštakas sukti virš galvos, tariant: lelele, staiga paslėpti rankas uţ nugaros, tariant: le,

9) rankos sulenktos per alkūnes, delnai prieš burną. Tiesti į priekį rankas, tariant: fafafa, vieną

ranką staiga ištiesti pirmyn, tariant: fa;

10) įtemptos rankos ištiestos į šalis. Lenktis į šonus, tariant: vavava, pritūpti ir nuleisti rankas

ţemyn, tariant: va.

15

Pratimai kalbos sklandumui lavinti atliekami tariant skiemenis su sprogstamaisiais

priebalsiais p ir t. Sklandūs, be pauzių judesiai atitinka sklandų, rišlų ištarimą, o judesiai su

pauzėmis – atskirą ištarimą.

Pratimai rišliajai kalbai:

35

1) stovėti tiesiai, rankos sulenktos per alkūnes prie krūtinės, staiga nuleisti rankas ţemyn, tariant:

papapa (skiemenys tariami kartu, trumpai), mušti kumštį į kumštį, tariant: pa pa pa (skiemenys

tariami atskirai, ilgiau);

2) rankos sulenktos per alkūnes prie krūtinės. Paeiliui leisti ţemyn kumščius, tariant: papapa,

pakelti abi rankas krūtinės lygyje, staigiai leisti rankas su stabtelėjimais tarp judesių, tariant: pa

pa pa;

3) ploti delnais prieš krūtinę, tariant: tatata, ploti delnais virš galvos, tariant: ta ta ta;

4) eiti vietoje, tariant: tatata, trepsėti viena koja, tariant: ta ta ta;

5) trepsėti viena koja, tariant: tatata, lėtai ţygiuoti vietoje, aukštai keliant kojas, tariant: ta ta ta;

6) ištiestomis rankomis ploti per šonus, tariant: tatata, ploti rankomis per pilvą, tariant: ta ta ta;

7) eiti vietoje, linguojant į šonus ir tariant: to_to_to_, trepsėti viena koja, tariant: to to to;

8) rankos sulenktos per alkūnes prie krūtinės, pirštai išskėsti, suglausti pirštus, tariant: tototo, vėl

išskėsti pirštus, tariant: to to to;

9) rankos nuleistos prie šonų, plastiškai tiesti rankas į priekį, tariant: mamama, staigiai tiesti

pirmyn į šoną dešinę, po to kairę ranką, po to vėl dešinę ranką, tariant: ma ma ma;

10) rankos sulenktos per alkūnes prie krūtinės. Paeiliui nuleisti ţemyn delnus, ties kiekvienu

skiemeniu tariant: nanana, ištiesti abi rankas į priekį, tariant: na;

11) rankos ištiestos aukštyn, lengvai siūbuoti į šonus, tariant: fafafa, lenktis kūnu į šonus, tariant: fa

fa fa;

12) rankos ištiestos aukštyn, sukti rankas per riešus virš galvos, tariant: lelele, rankos ant juosmens,

lenktis kūnu į šonus, tariant: le le le;

13) atpalaiduotos sulenktos rankos laisvai nuleistomis plaštakomis prie krūtinės, purtyti rankas per

riešus, tariant: bababa, po to purtant rankas per riešus, palaipsniui lenktis ţemyn, tariant: ba ba

ba.

Trumpo-ilgo skiemens pratimai:

Pa pa_ Po po_ Po pu_ Pi py_

Pr.p. Sėdėti ant ţemės, kojos sukryţiuotos, rankos sulenktos ties krūtine, pirštai suspausti į

kumščius:

Staigus smūgis kumščiais į priekį, trumpai tariant: pa (po pu pi), rankos plastišku judesiu

ištiesiamos į šalis, ilgai tariant: pa_ (po_, pu_, pi_) vienu iškvėpimu.

Pe pi pe__pi__

Pr.p. ta pati. Staigūs smūgiai į priekį kumščiais, pradţioje dešine ranka, trumpai tariant: pe, po to

kaire ranka, trumpai tariant: pi. Delnus uţdėti ant pilvo, ilgai tariant: pe_, pi__ vienu iškvėpimu.

Pa po pu pa__po__pu__

Pr.p. ta pati. Trys staigūs smūgiai pirmyn, trumpai tariant: pa, po, pu, rankos ant pilvo, ilgai tariant:

pa_, po_, pu_.

36

Papapa pa__

Popopo po__

Pupupu pu__

Pipipi pi__

16

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos nuleistos prie šonų. Rankas per šonus, judinant rankas per riešus, kelti į

viršų, tariant: papapa. Ištiestas rankas per šonus leidţiame ţemyn, tariant: pa_ (vienu iškvėpimu).

Tą patį judesį pakartoti su kitais balsiais: o, u, i (po, pu, pi).

37

Pa_pa Po_po Pu_pu Pi_pi Pe_pe


1) giliai įkvėpti, rankas tiesti aukštyn į šalis, ilgai tariant: pa_, judesį uţbaigti abiejų rankų

kumščių smūgiu aukštyn, trumpai tariant: pa,

2) plastiškai tiesti rankas pirmyn į šalis, tariant: po_, judesį uţbaigti rankų kumščių smūgiuį šalis,

trumpai tariant: po,

3) plastiškai kelti rankas aukštyn, tariant: pi_, judesį uţbaigti rankų kumščių smūgiu auštyn,

trumpai tariant: pi,

4) plastiškai tiesti rankas pirmyn į šonus, tariant: pe_, judesį uţbaigti rankų kumščių smūgiu,

trumpai tariant: pe.

Skiemenyse galima keisti priebalsius, pvz.: ma_pa, mo_po, pa_ka, po_ko (tarti vienu iškvėpimu).

38

tata__tatata

toto__tototo

tutu__tututu

titi___tititi

tete__tetete

tėtė__tėtėtė

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos per alkūnes sulenktos prie krūtinės. Staigus smūgis abiem kumščiais į

priekį, trumpai tariant: ta, pakelti rankas aukštyn į šonus, ilgai tariant: ta__, nuleisti rankas per

šonus ţemyn, tariant: tatata. Pratimą kartoti su kitais balsiais, judesiai – kaip atitinkamo balsio.

39

Tata va _ va_

Titi vi _ vi_

Toto vo _ vo_


1) staigūs smūgiai dešine ranka, po to kaire ranka ţemyn į šoną, tariant: tata. Sulenkti rankas,

pakelti delnus prie lūpų, stumti į priekį dešinės, po to kairės rankos delną, tariant: va_,va_,

2) staigūs smūgiai dešine, po to kaire ranka į viršų virš galvos, tariant: titi, po to atlikti judesį

garsui v (lengvai pasiūbuoti ištiestomis rankomis bei kūnu į šonus), tariant: vi__, vi__,

3) staigūs judesiai tai dešine, tai kaire ranka į šonus, tariant: toto, po to stumiantis judesys dešine,

po to kaire ranka į šoną, tariant vienu iškvėpimu: vo _ ,vo_.

40

mam_a__mamama...

mom_o__momomo....

mum_u__mumumu...

mim_i___mimimi......


1) staigiai ištiesti dešinę ranką į šoną, tariant: ma, plastiškai ištiesti kairę ranką, tariant ilgai: m_a_.

Po to uţdėti rankas ant juosmens, greitai trepsėti kojomis, tariant: mamama (vienu iškvėpimu),

2) staigiai pasilenkti į dešinę su aukštyn pakelta ranka, tariant: mo, plastiškai lenktis abiem

pakeltom rankom į kairę pusę, tariant ilgai: m_o_, uţdėti rankas ant juosmens, greitai trepsėti

kojomis, tariant: momomo,

3) staigiai ištiesti dešinę ranką pirmyn, tariant: mu, truputį pritūpti, plastiškai ištiesti kitą ranką

priekin, tariant ilgai: m_u_, uţdėti rankas ant juosmens, greitai trepsėti kojomis, tariant:

mumumu, 4) staigiai ištiesti dešinę ranką aukštyn, tariant: mi, truputį pritūpti, plastiškai ištiesti kitą ranką prie

ištiestos dešiniosios, tariant ilgai: m_i_, uţdėti rankas ant juosmens, greitai trepsėti kojomis,

tariant: mimimi.

17

41

s_a_s_a_s_u_s_u___tatatutu

s_o_s_o_s_u_s_u___tototutu

s_o_s_o_s_i_s_i____tototiti


1) rodomuosius pirštus paeiliui pakelti prie lūpų - kaip tariant garsą s, tada plastiškai paeiliui kelti

rankas aukštyn į šalis (judesys garsui a), pakartoti judesį dar kartą. Po to taip pat du kartus

kartoti judesius garsams s ir u (u – tiesti rankas paeiliui į priekį), staigiai smūgiuoti paeiliui

kumščiais aukštyn į šalis, tariant: tata, staigiai smūgiuoti kumščiais paeiliui į priekį, tariant:

tutu (atlikti vienu iškvėpimu),

2) abu rodomuosius pirštus pakelti prie lūpų - kaip tariant garsą s, tiesti rankas paeiliui į priekį į

šalis, tariant: o, pakartoti dar kartą. Po to staigiai smūgiuoti kumščiais paeiliui į šalis: toto,

smūgiuoti kumščiais paeiliui į priekį: tutu (atlikti vienu iškvėpimu),

3) kartoti du kartus judesius garsams s ir o, s ir i. Po to staigiai smūgiuoti kumščiais paeiliui į šalis,

tariant: toto, po to smūgiuoti kumščiais paeiliui aukštyn, tariant: titi.

42

pa_po_pu_pi_pe

papa_popo_pupu_pipi_pepe_

papapa_popopo_pupupu_pipipi_pepepe


1) plastiškais judesiais tiesti rankas aukštyn į šalis, tariant: pa_, po to tiesti rankas į šalis, tariant:

po_, tiesti rankas pirmyn, tariant: pu_, tiesti rankas aukštyn virš galvos, tariant: pi_, iš tos

padėties leisti rankas pirmyn į šalis, tariant: pe_ (atlikti vienu iškvėpimu),

2) pratimas sudėtingėja: atliekami tie patys judesiai, tik pridedama po vieną tokį patį skiemenį.

Atlikti vienu iškvėpimu,

3) pratimas sudėtingėja: pridedama dar po vieną tokį patį skiemenį. Atlikti vienu iškvėpimu.

2.2. Pratimai ţodţiams ir trumpiems sakiniams

Visi šio skyriaus pratimai prasideda nuo tos pačios pradinės padėties. Pr.p. Stovėti tiesiai,

kairė ranka ties diafragma, dešinė – ties krūtine. Kalbinė medţiaga tariama su atitinkama intonacija

(išskaičiavimo intonacija). Klausiamieji sakiniai tariami klausiamąja intonacija bei judesiu,

reiškiančiu klausimą. Klausimo judesys: pr.p. rankos sulenktos prie krūtinės, alkūnės šiek tiek

pakeltos į šalis. Sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į šalis (riešai brėţia apatinį puslankį).

Įkvėpti per nosį, tarti vienu iškvėpimu su išskaičiavimo intonacija.

Skaičiuoti nuo 1 iki 10.

Tarti skaičių eilutes vienu iškvėpimu, dešine ranka diriguojant į taktą: 1, 2, 3. 1, 2, 3, 4. 1,

2, 3, 4, 5. 1, 2, 3, 4, 5, 6...ir t.t. iki 10.

Vardinti iš eilės savaitės dienas. Kiekviena eilutė tariama vienu iškvėpimu, diriguojant į

taktą :

pirmadienis

pirmadienis, antradienis

pirmadienis, antradienis, trečiadienis

pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis... ir t.t.

Vardinti š eilės mėnesių pavadinimus. Kiekviena eilutė tariama vienu iškvėpimu, diriguojant

į taktą:

12 mėnesių.

Metuose yra 12 mėnesių.

Sausis, vasaris.

Sausis, vasaris, kovas...ir t.t.

18

Vardinti metų laikus. Kiekviena eilutė tariama vienu iškvėpimu, diriguojant į taktą:

Keturi metų laikai.

Metuose yra keturi metų laikai.

Metuose yra keturi metų laikai: ţiema, pavasaris ir t.t.

Klausiamieji sakiniai. Atlikti klausiamąjį judesį. Kiekviena eilutė tariama vienu iškvėpimu:

Kuri savaitės diena?

Kuri šiandien savaitės diena? Šiandien....

Kuri savaitės diena buvo vakar? Vakar .....

Kuri savaitės diena bus rytoj? Rytoj...

Vardinti metų laikų mėnesius. Kiekviena eilutė tariama vienu iškvėpimu, diriguojant į taktą :

Ţiemos mėnesiai – gruodis, sausis, vasaris.

Koks pirmas ţiemos mėnuo? Pirmas ţiemos mėnuo – gruodis.

Koks antras ţiemos mėnuo? Antras....

Koks trečias ţiemos mėnuo? Trečias....

Kalbinė medţiaga loginiam kirčiui akcentuoti. Kiekviena eilutė tariama vienu iškvėpimu:

Koks oras? Šiandien šilta.

Koks šiandien oras? Šiandien saulėta diena. Šiandien saulėta diena.

Kada bus atostogos? Atostogos bus ţiemą (vasarą).

2.3. Pratimai tekstams ir eilėraščiams

43

Atėjo ţiema.

Krenta sniegas.

Tyliai krenta sniegas.

Tyliai krenta baltas sniegas.

Tyliai krenta baltas, minkštas sniegas.

Deklamuoti eilėraštį su judesiais. Kiekvienas sakinys ištariamas vienu iškvėpimu, judesiai plastiškai

pereina vienas į kitą:

atėjo ţiema – ranka parodyti kviečiantį gestą - atėjo, poto tiesti rankas į priekį zigzagais

(judesys garsui ţ) - žiema,

krenta sniegas – dešinė ranka sulenkta per alkūnę, palenkti ţemyn delną – krenta, po to

pakelti kairę ranką ir tuoj pat leisti ţemyn, pamaţu judinant pirštus – sniegas,

tyliai krenta sniegas – pridėti kairės rankos rodomąjį pirštą prie lūpų – tyliai, dešinė ranka

sulenkta per alkūnę, palenkti ţemyn delną – krenta, po to pakelti kairę ranką ir tuoj pat leisti

ţemyn, pamaţu judinant pirštus – sniegas,

tyliai krenta baltas sniegas - pridėti kairės rankos rodomąjį pirštą prie lūpų – tyliai, dešinė

ranka sulenkta per alkūnę, palenkti ţemyn delną – krenta, rankas sulenkti per alkūnes ir

pakelti pečių lygyje, alkūnės pakeltos į šonus, rankas delnais ţemyn staigiai leisti ţemyn

(judesys garsui b) – baltas, po to pakelti kairę ranką ir tuoj pat leisti ţemyn, pamaţu judinant

pirštus – sniegas,

tyliai krenta baltas, minkštas sniegas – pridėti kairės rankos rodomąjį pirštą prie lūpų –

tyliai, dešinė ranka sulenkta per alkūnę, palenkti ţemyn delną – krenta, po to rankas sulenkti

per alkūnes ir pakelti pečių lygyje, alkūnės pakeltos į šonus, rankas delnais ţemyn staigiai

leisti ţemyn (judesys garsui b) – baltas, pakelti rankų pirštus prie nosies ir lengvais,

plastiškais judesiais tiesti rankas į priekį ir į šonus (judesys garsui m) – minkštas, paskui

pakelti kairę ranką ir tuoj pat leisti ţemyn, pamaţu judinant pirštus – sniegas.

Pakartoti tekstą be judesių, rankas laikant uţ nugaros.

19

44

Kapt kapt – tai lietus

Linksmas ir gaivus,

Kapt kapt nuo stogų

Krinta daug lašų.

Deklamuoti eilėraštį su judesiais:

kapt kapt – tai lietus – paeiliui staigiai leisti ţemyn tai vienos, tai kitos rankos

rodomuosius pirštus, po to kelti dešinę ranką ir per riešą pasukti delną į viršų – tai, paskui

pakelti aukštyn abi rankas ir, judinant pirštus, pamaţu leisti ţemyn – lietus,

linksmas ir gaivus – alkūnės pakeltos, pirštų galiukai liečia pečius, sukti alkūnėmis ratukus

(judesys garsui l) – linksmas, po to rankas sulenkti krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos,

sujungti nykščius su suspaustais pirštais (judesys garsui g) – ir gaivus,

kapt kapt nuo stogų – kartojamas judesys, po to dešinės rankos mostelėjimas į šoną – nuo,

dešinės rankos rodomąjį pirštą pridėti prie lūpų ir tuoj pat nuleisti ţemyn plastišku, šiek tiek

įtemptu judesiu (judesys garsui s) – stogų,

krinta daug lašų – staigiai palenkti per riešus abiejų rankų delnus ţemyn – krinta, po to

dešine ranka plastiškai nuo savęs apibrėţti puslankį – daug, leisti ţemyn abi rankas pamaţu

judinant pirštus – lašų.


45

Tū! Tu - tū! Visa virtinė

Stoty sušuko Namukų

Ir laukais, Nuriedėjo

Miškais nurūko... Ant ratukų.

(V.Lauţikas)


tū! tu - tū! - staigūs, smūgiuojantys judesiai ţemyn paeiliui tai dešine, tai kaire ranka

sugniauţtais kumščiais (judesys garsui t) (ţodis-judesys),

stoty sušuko – vienos rankos pirštus kelti prie lūpų ir tuoj pat nuleisti ţemyn plastišku, šiek

tiek įtemptu judesiu (judesys garsui s) – stoty, po to priglausti abu delnus prie lūpų šonų –

sušuko,

ir laukais – alkūnės pakeltos, pirštų galiukai liečia pečius, sukti alkūnėmis ratukus (judesys

garsui l) – laukais,

miškais nurūko – pakelti rankų pirštus prie nosies ir lengvais, plastiškais judesiais tiesti

rankas į priekį ir į šonus (judesys garsui m) – miškais, plastiškai tiesti dešinę ranką į šoną -

nurūko,

visa virtinė – rankas tiesti aukštyn į šonus (judesys garsui a) - visa, įtemptas rankas su

ištiestais rodomaisiais pirštais kelti aukštyn, pasistiebiant ant pirštų (judesys garsui i) -

virtinė,

namukų – tiesti rankas delnais prieš save į priekį (judesys garsui n),

nuriedėjo - įtemptas, sulenktas per alkūnes rankas sukti ratukais vieną apie kitą (judesys

garsui r),

ant ratukų – rankos sulenktos per alkūnes ir prispaustos prie šonų, pirštai suspausti į

kumščius, sukti rankomis šonuose kelis ratukus.


46

Oi, tu, pelėda,

Aukštuos medţiuos sėdi,

Visos paukštės bara,

Kad negraţiai giedi. (lietuvių l. daina)


20

oi, tu, pelėda – susiimti delnais uţ galvos – oi, dešinės rankos rodomuoju pirštu staigiu

judesiu parodyti aukštyn – tu, po to plastiškai mostelėti rankomis, kaip sparnais – pelėda,

aukštuos medţiuos sėdi – rankas tiesti aukštyn, į šonus (judesys garsui a) – aukštuos, po to

pakelti rankų pirštus prie nosies ir lengvais, plastiškais judesiais tiesti rankas į priekį ir į

šonus (judesys garsui m) – medžiuos, tada kelti dešinės rankos rodomąjį pirštą prie lūpų ir

tuoj pat nuleisti ţemyn (judesys garsui s) – sėdi,

visos paukštės bara – ištiesti rankas į šalis, lengvai siūbuoti rankomis bei kūnu į šonus

(judesys garsui v) – visos paukštės, tada pagrūmoti rodomuoju pirštu – bara,

kad negraţiai giedi – pasukioti galvą į šonus – kad negražiai, rankos sulenktos krūtinės

lygyje, alkūnės nuleistos, sujungti nykščius su suspaustais pirštais (judesys garsui g) – giedi.


47

Tra ta ta

Tra ta ta

Kas ten

Ţvilga? – Karieta.

Karieta kaip auksas švyti,

Nes vaţiuoja ten –

Saulytė!

(R.Skučaitė)


tra ta ta – dešinės rankos rodomąjį pirštą staigiais judesiais leisti ţemyn, tariant kiekvieną

skiemenį, kartoti judesį du kartus,

kas ten ţvilga – klausimo judesys: rankos sulenktos prie krūtinės, alkūnės šiek tiek

pakeltos į šalis, sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į šalis (riešai brėţia apatinį puslankį) -

kas, dešinės rankos rodomuoju pirštu parodyti į šoną – ten, tiesti rankas į priekį zigzagais

(judesys garsui ţ) - žvilga,

karieta – staigiais, energingais judesiais ,,boksuoti“ orą (judesys garsui k) (skiemuo-

judesys),

karieta kaip auksas švyti – kartoti judesį ţodţiui karieta, po to rankas tiesti aukštyn, į

šonus (judesys garsui a) – kaip auksas, tada pakelti rankas aukštyn ir plastiškai palinguoti į

dešinę, į kairę, lengvai kūnu pasilenkiant tai į vieną, tai į kitą pusę (judesys garsui š) – švyti,

nes vaţiuoja ten – saulytė – rankos sulenktos per alkūnes, truputį palenkti ţemyn delnus –

nes, ištiesti rankas į šalis, lengvai siūbuoti rankomis bei kūnu į šonus (judesys garsui v) –

važiuoja, dešinės rankos rodomuoju pirštu parodyti aukštyn – ten, kelti dešinės rankos

rodomąjį pirštą prie lūpų ir tuoj pat nuleisti ţemyn (judesys garsui s) – saulytė.

48

Eina kiškis takeliu, takeliu,

Kyšo ausys tarp gėlių, tarp gėlių.

Strykt kairėn, strykt dešinėn,

Ir atsitupiu ţolėn.


eina kiškis takeliu - eiti vietoje – eina kiškis, staigūs, smūgiuojantys judesiai ţemyn tai

dešine, tai kaire ranka sugniauţtais kumščiais (judesys garsui t) – takeliu (skiemuo-judesys),

kyšo ausys tarp gėlių - įtemptas rankas su ištiestais rodomaisiais pirštais kelti aukštyn

(judesys garsui i) – kyšo, rankos ištiestos lygiagrečiai aukštyn, staigiai nulenkti ţemyn

plaštakas – ausys, pasilenkti kairėn – sujungti nykščius su suspaustais pirštais (judesys

garsui g) – tarp gėlių, pasilenkti dešinėn - sujungti nykščius su suspaustais pirštais (judesys

garsui g) – tarp gėlių.

strykt kairėn, strykt dešinėn - rankos ant juosmens, šuoliukas į kairę, po to - į dešinę,

ir atsitupiu ţolėn – pritūpti – ir atsitupiu, rankas zigzagais tiesti į priekį (judesys garsui ţ) –

žolėn.

21

3. PRATIMAI BALSUI

Lavinant vaikų su sutrikusia klausa bei turinčių kochlearinius implantus, kalbą, svarbu

išmokyti kalbėti vidutinio stiprumo balsu, taip pat gebėti keisti balso stiprumą, aukštumą, skirti

ţodinį ir loginį kirtį. Nuo gebėjimo keisti balso stiprumą (nuo garsaus - iki tylaus, nuo garsaus - iki

vidutinio stiprumo ir tylaus bei atvirkščiai) priklauso kalbos melodingumas. Pratimai, formuojantys

gebėjimą pakelti ir nuleisti balsą vieno balsio, ţodţio, frazės ribose, padeda įveikti falcetą, balso

,,uţkėlimą“, tariant kai kuriuos garsus, atvirą nosinumą. Balso lavinimo pratimai atliekami

pamėgdţiojimo būdu. Fonetinės ritmikos pratimai sutrikusios klausos balso stiprumui bei

aukštumui keisti paprastai pradedami mokyti ne iš karto, bet kiek vėliau, kai sutrikusios klausos

vaikas jau geba valdyti balsą ir kalbėti vidutinio stiprumo ir aukštumo balsu. Vėliau šie pratimai

atliekami garsų automatizavimui ir diferencijavimui.

Lavinant balsą, mokyti tarti garsą ilgai-trumpai. Ilgą garsą atitinka ilgas, plastiškas

judesys, trumpą garsą – trumpas, staigus. Ilgo – trumpo tarimo pratimų pavyzdţiai:

a__a a a

,,Supti lėlę“: lėlė miega, tariant: a__ (ilgai), lėlė pabudo ir šokinėja, tariant: a a a (trumpai).

a__, a.

Lėtai tiesti rankas į šalis, tariant: a__, greitai uţsidengti rankomis veidą, tariant: a.

a_a.

Lėtai tiesti rankas į šalis, tariant: a__, suploti rankomis, tariant: a.

o__, o.

Lėtai jungti puslankiu rankas prieš krūtinę, tariant: o__, staigiai nuleisti ţemyn, tariant: o.

o__, o.

Lėtai kelti puslankiu sulenktas rankas per šonus aukštyn, tariant: o__, staigiai pasilenkti

pirmyn, tariant: o.

u__, u

Sėdint prie stalo, stumti mašinytę, tariant: u__, greitai pasukti ją į šoną, tariant: u.

u_u u

Rankos sulenktos prie krūtinės, plaštakos suspaustos į kumščius, rodomieji pirštai aukštyn.

Lėtai tiesti įtemptas rankas į priekį, tariant: u__, staigiu judesiu tai vienos, tai kitos rankos

rodomuoju pirštu parodyti į šonus, tariant: u u.

a_u_, au. Sėdint arba stovint lėtai tiesti rankas į šonus, paskui lėtai tiesti į priekį, tariant:

a_u_, greitai tiesti rankas į šonus, paskui į priekį, tariant: au.

u_a_, ua

Sėdint arba stovint lėtai tiesti rankas į priekį, paskui tiesti į šonus, tariant: u_a_, staigiai

tiesti rankas į priekį, paskui į šonus, tariant: ua.

u__a__, ua.

Sėdint arba stovint lėtai tiesti rankas į priekį, paskui lėtai tiesti į šalis, tariant: u__a__, pirštai

suspausti į kumščius, staigiai tiesti rodomuosius pirštus į priekį, paskui suspausti kumščius,

tariant: ua.

22

a__m__, am am am.

Lėtai tiesti rankas į šalis ir plastiškai nuleisti ţemyn, tariant: a__m__, parodyti, kaip loja

šuo: suspausti ir atleisti rankų pirštus, tariant: am am am.

m___, a___, ma

Rankos sulenktos per alkūnes, delnai nuo savęs. Lėtai tiesti įtemptas rankas pirmyn, tariant:

m___, paskui tiesti į šalis, tariant: a___, greitai ištiesti įtemptas rankas pirmyn, tariant: ma.

3.1. Pratimai balso stiprumui

Pratimai atliekami po to, kai sutrikusios klausos vaikas geba ,,parodyti“ balsą. Mokoma

tarti skiemenis garsiai bei tyliai, garsiai, tyliau ir visai tyliai. Kiekvienas ţmogus turi skirtingo

stiprumo balsą, kurį palaipsniui galima lavinti. Mokant keisti balso stiprumą, stebėti, kad vaikai

neįsitemptų, nes gali ,,trūkti“ balsas, atsirasti falcetas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mūsų tylų

tarimą – ar tikrai vaikas jį girdi? Atliekant fonetinės ritmikos pratimus, kuo stipresnis garsas, tuo

didesnė judesių amplitudė ir atvirkščiai:

a_A_A_

Rankos nuleistos, kilstelėti rankas į šalis, tyliai tariant: a_. tiesti ranka į šalis nuo krūtinės,

garsiau tariant: A_, tiesti rankas virš galvos, garsiai tariant: A_. Tokie patys judesiai

atliekami ir su kitais balsiais.

papapa (tatata) - PAPAPA (TATATA).

Tyliai eiti pirštų galiukais, klausant tylių būgno garsų, tariant: papapa (tatata), eiti aukštai

keliant kojas, kai būgnas mušamas garsiai, tariant: PAPAPA (TATATA).

papapa - PAPAPA

Lėlė (meška, kiškis) miega. Pasilenkti virš jos (jo), tariant: papapa (tyliai). Mokytojas siūlo

paţadinti lėlę (mešką, kiškį). Vaikai trepsėdami taria: PAPAPA (garsiai).

PAPAPA (TATATA) - papapa (tatata).

Vaikų rankose vėliavėlės (juostos). Kai muzikos instrumentas (būgnas, pianinas) groja

garsiai, mojuoti virš galvos, tariant: PAPAPA (TATATA), kai grojama tyliai, nuleisti

rankas su vėliavėlėmis (juostomis) ţemyn, vos mojuojant ir tariant: papapa (tatata).

tatata – TATATA - TATATA

Sėdint, belsti pirštu per pirštą ties keliais, tyliai tariant: tatata, belsti pirštu per pirštą ties

krūtine, tariant garsiau: TATATA, belsti pirštu per pirštą ties galva, garsiai tariant:

TATATA. Judesių amplitudė su didėjančiu garsu atititinkamai didėja.

tateti – tateti – TATETI - TATETI

Belsti pirštu per pirštą ţemai nuleistomis rankomis, tyliai tariant: tateti, belsti ties

juosmeniu, garsiau tariant: tateti, belsti pirštu per pirštą, vidutinio garsumo balsu tariant:

TATETI, belsti virš galvos, garsiai tariant: TATETI.

pamapama - PAMAPAMA

Rankos nuleistos, sugniauţti pirštus į kumštį ir vėl atgniauţti, tyliai skiemenuojant:

pamapama, tą patį judesį atlikti juosmens, krūtinės, galvos lygyje, tariant garsėjančia

tvarka: PAMAPAMA...

23

papapa - TATATA - KAKAKA.

Rankos nuleistos, kratyti kumščius, tyliai tariant: papapa, pakelti rankas iki krūtinės,

paeiliui tiesti rodomuosius pirštus į šonus, vidutinio garsumo balsu tariant: TATATA,

pakelti rankas aukštyn ir leisti į šonus, garsiai tariant: KAKAKA.

pa_A_A_ po_o_o_ pu_U_U_

Rankos sulenktos prie juosmens, pirštai sugniauţti į kumštį. Rankas tiesti į šalis, po to į

viršų. Keisti balso stiprumą balsyje a (o, u) – nuo tylaus iki garsaus skambesio. Kelti balso

stiprumą pagal pakeltų rankų aukštį - aukščiausias rankų pakėlimas atitinka garsiausią

skambėjimą.

pa_A_A_A_a_ po_O_O_O_o_ pu_U_U_U_u_ Rankos sulenktos ant juosmens, pirštai sugniauţti į kumštį. Rankas kelti aukštyn per šonus,

keičiant balso stiprumą nuo tylaus skambėjimo iki garsaus ir atvirkščiai.

pa - PA

Rankos sulenktos prie juosmens, pirštai sugniauţti į kumštį. Lengvas smūgis kumščiais prie

juosmens, tariant: pa. Stiprus smūgis aukštyn rankų kumščiais, tariant: PA. Kartoti kelis

kartus. Skirti iš klausos tylų ir garsų skiemenų skambėjimą. Mokytojas pasisuka nugara į

vaikus ir taria skirtingo stiprumo skiemenis. Vaikai iš klausos pakartoja skiemenis su

judesiais ir be jų.

PA_pa_PA_pa

Judesiai primena plasnojimą sparnais, tik staigesniais judesiais: rankos aukštyn į šalis,

tariant: PA, rankos ţemyn, tariant: pa. Kartoti kelis kartus.

pa_A_A_A_a_A_A_A_a_

Banguojantys judesiai rankomis. Aukščiausia rankų padėtis atitinka garsiausią balsio

ištarimą, ţemiausia rankų padėtis – tylų balsio ištarimą.

pa_A_a_ PA– pa

Rankos nuleistos ţemyn. Kelti rankas aukštyn, keičiant balso stiprumą nuo tylaus

skambėjimo iki garsaus skambėjimo, pritūpti, pamaţu tylinant balsą. Kartoti kelis kartus.

PA - pa

Rankos sulenktos per alkūnes prie krūtinės. Pašokti vietoje, rankos aukštyn į šalis, tariant:

PA, nusileisti ant sulenktų kojų, pritūpti, tariant: pa.

Kartoti pratimą kelis kartus.

49

PA papa PA papo PA papu pata bu

Rankos sulenktos per alkūnes prie krūtinės:

1) staigiai pakelti rankas aukštyn į šalis, tariant: PA, lengvai papurtyti kumščiais du kartus prie

juosmens, tariant: papa,

2) staigiai iškelti rankas aukštyn į šalis, tariant: PA, smūgiai kumščiais į šonus, tariant: papo,

3) rankos aukštyn į šalis, tariant: PA, smūgiai kumščiais pirmyn, tariant: papu,

4) grįţti į pradinę padėtį, lengvai papurtyti kumščius prie juosmens, tariant: pa, kumščiai į šonus,

tariant: ta, pasilenkti į priekį, rankas atpalaiduoti ir nuleisti ţemyn, tariant: bu.

24

50

Mamyte! MAMA! MAMA! garsėjančia tvarka

Šaukiu tave balsu. vidutiniškai

Tai tu, mamyte mano, tyliai

GRAŢIAUSIA IŠ VISŲ. garsiai

Deklamavimas su judesiais:

mamyte! mama! mama! - tariant kiekvieną šių ţodţių, pakelti rankų pirštus prie nosies ir

lengvais, plastiškais judesiais tiesti rankas į priekį ir į šonus (judesys garsui m),

šaukiu tave balsu - pakelti rankas aukštyn ir plastiškai rankomis bei kūnu lengvai

palinguoti į šonus (judesys garsui š) - šaukiu, rodomasis gestas atverstu delnu į priekį - tave,

rankos sulenktos prieš alkūnes delnais ţemyn prieš krūtinę, rankas staigiai nuleisti ţemyn

(judesys garsui b) - balsu,

tai tu, mamyte mano - rodomasis gestas atverstu dešinės rankos delnu į priekį - tai tu,


šonus (judesys garsui m) – mamyte, dešinės rankos delną priglausti prie krūtinės - mano,

graţiausia iš visų - sujungti rankų nykščius su suspaustais pirštus (judesys garsui g) -

gražiausia, dešine ranka lengvas mostas puslankiu į priekį – iš visų.

51

Rainiui pelės laišką rašo tyliai

Ir labai labai jo prašo: tyliai

„Nekraipyki savo ūsų garsiau

IR DAUGIAU NEGAUDYK MŪSŲ“. garsiai

(M.Akmantavičiūtė-Kavaliauskienė)


Rainiui pelės laišką rašo – įtemptas rankas sukti ratukais vieną apie kitą (judesys garsui r)

- Rainiui, rankas lėtai lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e) - pelės, sukti

sulenktomis prie pečių rankomis ratukus (judesys garsui l) – laišką, kelti ištiestas rankas

aukštyn į šonus (judesys garsui a) – rašo,

ir labai labai jo prašo – sudėti delnus krūtinės lygyje ir kūnu pasiūbuoti į šonus – ir labai

labai, dešine ranka rodomasis gestas į priekį – jo, rankas ištiestais delnais plastiškai tiesti į

priekį – prašo,

nekraipyki savo ūsų – pasukioti galvą į šonus – nekraipyki, dešinės rankos rodomąjį pirštą

nuo lūpų nuleisti ţemyn (judesys garsui s) – savo, abiejų rankų rodomaisiais pirštais nuo

lūpų kraštelių puslankiu kelti aukštyn – ūsų,

ir daugiau negaudyk mūsų – rankos sulenktos per alkūnes, delnus palenkti ţemyn (judesys

garsui d) – daugiau, rankos sulenktos per alkūnes, sujungti nykščius su suspaustais pirštais

(judesys garsui g) – negaudyk, rodomasis gestas ranka priekyje vedant puslankį – mūsų.

Pirštais pirštais - bar bar bar tyliai

Delnais delnais - dar dar dar garsiau

Kumščiais kumščiais - dun dun dun garsiau

O alkūnėm - bum bum bum garsiau

RANKOM RANKOM - KLEPU KLEPU garsiai

O KOJYTĖM - TREPU TREPU. labai garsiai

Deklamuojama sėdint. Judesiai atitinka eilėraščio turinį – tariant, barbenti pirštais, ploti į stalą

delnais, belsti į stalą kumščiais, belsti alkūnėmis, ploti rankomis, trepsėti kojomis.

52

ŠITAS PIRŠTUKAS NORI MIEGELIO garsiai

Šitas atsigulė jau į lovelę vidutiniškai

Šitam pirštukui akys jau merkiasi tyliau

Šitas pirštukas miega ir knarkia tyliau

Ššš... maţyli, būk tylus tyliau

Nes paţadinsi kitus. pašnibždomis

25


šitas pirštukas nori miegelio – parodyti dešinės rankos nykštį, linktelėti galvą – nori,


šonus (judesys garsui m) – miegelio,

šitas atsigulė jau į lovelę - parodyti dešinės rankos rodomąjį pirštą, sulenkti abi rankas uţ

galvos – atsigulė jau, rankas lėtai lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e) – į lovelę,

šitam pirštukui akys jau merkiasi – parodyti dešinės rankos vidurinįjį pirštą, kairės rankos

rodomuoju pirštu parodyti į kairę akį, lėtai lenkti sulenktas per alkūnes rankas prie pečių

(judesys garsui e) – merkiasi,

šitas pirštukas miega ir knarkia - parodyti dešinės rankos bevardį pirštą, sudėtus delnus

priglausti prie palenktos į šoną galvos – miega, tiesti rankas delnais į priekį - knarkia,

ššš... maţyli, būk tylus – rodomąjį pirštą pridėti prie lūpų - ššš, pakelti rankų pirštus prie

nosies ir lengvais, plastiškais judesiais tiesti rankas į priekį ir į šonus (judesys garsui m) -

mažyli, rankos sulenktos prieš alkūnes delnais ţemyn prieš krūtinę, rankas staigiai nuleisti

ţemyn (judesys garsui b) - būk, dešinės rankos rodomąjį pirštą pridėti prie lūpų – tylus,

nes paţadinsi kitus - tiesti rankas delnais į priekį – nes, po to kelti ištiestas rankas aukštyn į

šonus (judesys garsui a) – pažadinsi, parodyti delnais į priekį – kitus.

53

Ėjo kiškis TAUKŠT, TAUKŠT. vidutiniškai, garsiai

Per tiltelį PLIAUKŠT, PLIAUKŠT. vidutiniškai, garsiai

Tas tiltelis ŪŢT, ŪŢT. vidutiniškai, garsiai

Kiškis balon PŪKŠT, PŪKŠT. vidutiniškai, garsiai


ėjo kiškis taukšt, taukšt – rankas tiesti aukštyn (judesys garsui ė) – ėjo, staigiais,

energingais judesiais ,,boksuoti“ orą (judesys garsui k) – kiškis, rankos ant juosmens,

trepsėti viena koja (ţodis-judesys) – taukšt, taukšt,

per tiltelį pliaukšt, pliaukšt - rankas paeiliui staigiai leisti ţemyn į šonus, atgniauţiant

kumščius (judesys garsui t) (skiemuo-judesys) – per tiltelį, ploti rankomis - pliaukšt,

pliaukšt,

tas tiltelis ūţt, ūţt - rankas paeiliui staigiai leisti ţemyn į šonus, atgniauţiant kumščius

(judesys garsui t) (skiemuo-judesys) – tas tiltelis, rankas delnais tiesti į priekį (judesys

garsui u) dukart – ūžt ūžt,

kiškis balon pūkšt, pūkšt - staigiais, energingais judesiais ,,boksuoti“ orą (judesys garsui

k) (skiemuo-judesys) – kiškis, rankos sulenktos per alkūnes delnais ţemyn prieš krūtinę,

rankas staigiai nuleisti ţemyn (judesys garsui b) - balon, staigiu judesiu kelti aukštyn ir per

riešus dukart pasukti rankas išskėstais pirštais – pūkšt, pūkšt.

3.2. Pratimai balso aukštumui

Gebėjimas keisti balso aukštumą labai svarbus šnekamosios kalbos intonacijai. Vaikai su

sutrikusia klausa gali išmokti keisti balso aukštumą, tik kiekvienas gali turėti skirtingą moduliacijos

gylį. Jiems tai yra vieni sudėtingiausių fonetinės ritmikos pratimų. Kiekvienas ţmogus turi savo

individualų balso aukštumą. Vieni ţmonės gali kalbėti vienu tonu aukštesniu nei vidutiniu balsu,

kiti atvirkščiai – ţemesniu. Sutrikusios klausos vaiką mokome keisti balso aukštumą, atsiţvelgiant į

jo asmeninį balso toną.

Pratimai balso aukštumui panašūs į pratimus balso stiprumui. Todėl nereikėtų jų atlikti

vienas paskui kitą, geriau juos išskirti į skirtingas uţsiėmimo ar pratybų dalis: vienus atlikti veiklos

pradţioje, kitus – pabaigoje.

Paprastai pradedama mokyti nuo garsų a, o, po to – u, i ir kt. Lavinant balso aukštumą,

stebėti, kad vaiko balse neatsirastų falcetas, ypač tariant balsius u, i bei priebalsius m, n, v.

26

Ilgas garso tarimas žymimas apatiniu brūkšneliu. Žemas balsas pažymėtas strėlyte

žemyn↓, aukštas – strėlyte aukštyn↑, vidutiniško aukštumo balsas – be jokios strėlytės:

Vaizduoti įvairius gyvūnus, pavyzdţiui, tėtę mešką (šunį, katę, paukštį), mamą mešką ir

maţą meškiuką, kalbančius skirtingo aukštumo balsais: žemu balsu -

pa↓pa↓pa↓(top↓top↓top↓), vidutinio aukštumo balsu – pa pa pa (top top top) ir aukštu

balsu – pa↑pa↑pa↑(top↑top↑top↑).

Rankas truputį pakelti į šalis, tariant: a↓_ (ţemas), tiesti rankas į šonus krūtinės lygyje,

tariant: a (vidutiškas), pakelti rankas aukštyn į šalis, pasistiebti, tariant: a↑_(aukštas).

Rankos sulenktos prie krūtinės delnais nuo savęs. Leisti rankas ţemyn, tariant: u↓_ (ţemas),

tiesti nuo krūtinės pirmyn, tariant: u_ (vidutiniškas), pakelti rankas aukštyn, tariant: u↑_

(aukštas). Rankas, nuleistas prie šonų, truputį pakelti į šalis, tariant: u↓_ (ţemas), pakelti

puslankiu sulenktas rankas prieš krūtinę, tariant: o_ (vidutiniškas), pakelti rankas aukštyn ir

ištiesti į šonus virš galvos, tariant: a↑_ (aukštas).

Ţaisti ,,lėktuvą“: lėktuvas įsibėgėja, tarti: a↓_(ţemas), skrenda, tarti: a↑_(aukštas). Lėktuvas

skrenda aukštai, leidţiasi, tarti: a↑_(aukštas),a↓_(ţemas). Lėktuvas įsibėgėja, skrenda ir

leidţiasi, tarti: a↓_a_a↓_.

54

ma↑_ mo__ mu↓__

Pp.p. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos nuleistos prie šonų:

1) pakelti rankas iki kaktos, alkūnės į šalis, tariant: ma↑_, aukštas

2) nuleisti rankas iki pasmakrės, tariant: mo__, vidutiniškas

3) rankas nuleisti iki krūtinės, tariant: mu↓__ žemas

Skiemenų tarimas skirtingo aukščio balsu.

ma↑__ mo__ ma↑__ mu↓__ mo__ mu↓__.

1) keisti aukštą ir vidutinišką balsą: ma↑__ mo__, aukštas, vidutiniškas

2) keisti aukštą ir ţemą balsą: ma↑__ mu↓__, aukštas, žemas

3) keisti vidutinišką ir ţemą balsą: mo__ mu↓__, vidutiniškas, žemas

55

din↑ arba din↑din↑din↑ (aukštas), dan arba dan dan dan (vidutiniškas),

don↓ arba don↓don↓don↓(ţemas)

,,Skamba varpelis“: din↑ arba din↑ din↑ din↑ (aukštas), dan arba dan dan dan (vidutiniškas),

don↓ arba don↓ don↓ don↓ (ţemas).

1) rankas pakelti tiesiai aukštyn ir per riešus pakratyti kumščius, tariant: din↑ arba din↑ din↑ din↑,

2) rankas vos nuleisti į šonus ir per riešus pakratyti kumščius, tariant: dan arba dan dan dan,

3) rankas sujungti puslankiu priešais krūtinę, tariant: don↓ arba don↓ don↓ don↓.

56

Plumpu plumpu meškinai↓ žemas

Laiţo medų dovanai.↓ žemas

Kas tuos meškinus nuvys? vidutiniškas

Jis. vidutiniškas


plumpu plumpu meškinai – kojos plačiai, kūnu pasiūbuoti nuo vienos kojos ant kitos -

plumpu plumpu, po to rankas lenkti prie krūtinės (judesys garsui e) – meškinai,

laiţo medų dovanai - dešinės rankos delnu mostelėti prie lūpų - laižo, po to pakelti rankų

pirštus prie nosies ir lengvais, plastiškais judesiais tiesti rankas į priekį ir į šonus (judesys

27

garsui m) - medų, rankas sulenkti per alkūnes, delnus palenkti ţemyn (judesys garsui d) –

dovanai,

kas tuos meškinus nuvys? – klausimo judesys: rankos sulenktos prie krūtinės, alkūnės šiek

tiek pakeltos į šalis, sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į šalis (riešai brėţia apatinį

puslankį) – kas, parodyti atverstu delnu į priekį – tuos, paskui rankas lenkti prie krūtinės

(judesys garsui e) – meškinus, sulenktas rankas prieš krūtinę mostelėti į šoną – nuvys,

jis – parodyti delnu į priekį.

57

Dun dun dun!–↓ žemas

Dundulis dunda.↓ žemas

Dirvos bunda, vidutiniškas

Pievos bunda. vidutiniškas

(M.Vainilaitis)


dun dun dun – rankos sulenktos per alkūnes prie krūtinės, suspaustus kumščius triskart

palenkti ţemyn (ţodis-judesys),

dundulis – dešinės rankos delnu parodyti aukštyn,

dunda – dešinės ranko suspaustą kumštį palenkti ţemyn,

dirvos bunda – dešinės rankos delną šonu priglausti prie dešinės ausies,

pievos bunda – kairės rankos delną šonu priglausti prie kairės ausies.

58

Pabusk, vidutiniškas

Jau metas! vidutiniškas

Tiku↑ taku ↓– aukštas, žemas

Klausyk, vidutiniškas

Ką laikrodukas sako. vidutiniškas


pabusk, jau metas - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į

kumščius, rankas pakaitomis staigiai leisti ţemyn (judesys garsui p) – pabusk (skiemuo-

judesys), po to trinktelėti koja į grindis – jau metas,

tiku taku – rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rodomuosius pirštus

palankstyti į šonus,

klausyk, ką laikrodukas sako – priglausti dešinės rankos delną šonu prie dešinės ausies –

klausyk, po to tos pačios rankos rodomuoju pirštu paliesti kairės rankos riešą – ką

laikrodukas, tada kelti tą patį rodomąjį rankų pirštą prie lūpų ir tuoj pat nuleisti ţemyn

(judesys garsui s) – sako.

59

Maţutėli, maţutėli vidutiniškas

Nemiegok, nemiegok vidutiniškas

Skambina varpelis↑ aukštas

Din↑ dan don↓! Din↑ dan don↓! aukštas,vidutiniškas, žemas (2 kartus)


maţutėli, maţutėli - pakelti rankų pirštus prie nosies ir lengvais, plastiškais judesiais tiesti

rankas į priekį ir į šonus (judesys garsui m) - mažu-, rankos sulenktos krūtinės lygyje,

alkūnės nuleistos, rankas tiesti aukštyn (judesys garsui ė) – -tėli (kartoti du kartus),

nemiegok, nemiegok - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, tiesti rankas

delnais prieš save į priekį (judesys garsui n) – ne-, rankas puslankiu sujungti prieš krūtinę

(judesys garsui o) – -miegok (kartoti du kartus),

skambina varpelis - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rodomąjį dešinės

rankos pirštą nuo lūpų nuleisti ţemyn (judesys garsui s), - skambina, pakelti dešinę ranką

aukštyn iki galvos lygio, pajudinti per riešą suspaustus ir nulenktus ţemyn pirštus - varpelis,

din dan don – dešinės rankos rodomuoju pirštu tris kartus mostelėti ţemyn iš dešinės į kairę

(ţodis-judesys) (kartoti du kartus).

28

60

Keliamės aukštyn↑, aukštas

Leidţiamės ţemyn.↓ žemas

Gegutė: Ku – kū, ku – kū↑, aukštas

Neturiu vaikų!↓ žemas

Varna: Kar kar↑, aukštas

Sūrio dar!↓ žemas

Vilkas: A-ū, a-ū↑ aukštas

Neturiu namų!↓ žemas

Karvė: Mū-mū↑, aukštas

Noriu dobilų!↓ žemas

Šuniukas: Au-au↑, aukštas

Kaulą radau!↓ žemas


keliamės aukštyn – kelti aukštyn dešinę ranką delnu ţemyn,

leidţiamės ţemyn – leisti dešinę ranką ţemyn,

gegutė - rankos sulenktos per alkūnes, sujungti nykščius su suspaustais pirštais (judesys

garsui g), ku-kū - kelti aukštyn dešinę ranką delnu ţemyn,

neturiu vaikų - leisti dešinę ranką ţemyn,

varna – paplasnoti rankomis, kar-kar - kelti aukštyn dešinę ranką delnu ţemyn,

sūrio dar - leisti dešinę ranką ţemyn,

vilkas - alkūnės pakeltos, pirštų galiukai liečia pečius, sukti alkūnėmis ratukus (judesys

garsui l), a-ū, a-ū - kelti aukštyn dešinę ranką delnu ţemyn,

neturiu namų - leisti dešinę ranką ţemyn,

karvė - rankas tiesti aukštyn, į šonus (judesys garsui a), mū-mū - kelti aukštyn dešinę ranką

delnu ţemyn,

noriu dobilų - leisti dešinę ranką ţemyn,

šuniukas - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas delnais į priekį tiesti

pirmyn (judesys garsui u), au-au - kelti aukštyn dešinę ranką delnu ţemyn,

kaulą radau - leisti dešinę ranką ţemyn.

61

Labas rytas, saule↑, aukštas

Labas, tau. vidutiniškas

Labas rytas, saule↑, aukštas

Tau sakau. vidutiniškas

Patekėk↑ virš jūrų aukštas, vidutiniškas

Ir kalnų. vidutiniškas

Patekėk↑ virš pievų aukštas, vidutiniškas

Ir miškų. ↓ vidutiniškas


labas rytas, saule – pamojuoti dešine ranka – labas, įtemptas rankas sukti ratukais vieną

apie kitą (judesys garsui r) – rytas, kelti ištiestas rankas aukštyn į šonus (judesys garsui a) -

saule,

labas, tau - pamojuoti dešine ranka – labas, ištiesti dešinę ranką aukštyn į šoną – tau,

labas rytas, saule – pamojuoti dešine ranka – labas, įtemptas rankas sukti ratukais vieną

apie kitą (judesys garsui r) – rytas, kelti ištiestas rankas aukštyn į šonus (judesys garsui a) -

saule,

tau sakau - ištiesti dešinę ranką aukštyn į šoną – tau, rodomąjį dešinės rankos pirštą nuo

lūpų nuleisti ţemyn (judesys garsui s) – sakau,

patekėk virš jūrų ir kalnų - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas

tiesti aukštyn (judesys garsui ė) – patekėk, rankas delnais į priekį tiesti pirmyn (judesys

garsui u) – virš jūrų, dešine ranka ore brėţti puslankį – ir kalnų,

29

patekėk virš pievų ir miškų - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas

tiesti aukštyn (judesys garsui ė) – patekėk, dešinės rankos delnu pečių lygyje mostelėti iš

kairės į dešinę – virš pievų, pakelti rankų pirštus prie nosies ir lengvais, plastiškais judesiais

tiesti rankas į priekį ir į šonus (judesys garsui m) – ir miškų.

4. PRATIMAI RITMUI

Vienas iš fonetinės ritmikos uţdavinių – ugdyti sutrikusios klausos vaikų kalbos ritmo

pajautimą, remiantis klausa-rega. Įvairūs judesio ir kalbos pratimai padeda formuoti sutrikusios

klausos vaikų ritmo pojūtį, lavina atmintį, dėmesį, kalbą. Pratimu metu kartu su kalbine medţiaga

atliekami įvairūs ritminiai judesiai, pvz., plojimas, trepsėjimas, šuoliukai ir pan. Svarbu atsiminti,

kad:

turi sutapti judesio ir ţodţio (frazės) ritminis piešinys,

mokytojo ir mokinio judesiai turi būti sinchroniški,

raumenų įtempimas judesio metu turi sutapti su stipresniu skiemens (ţodinis kirtis)

ar ţodţio (loginis kirtis) ištarimu.

Eilėraščių ar neilgų tekstų ritmo mokymasis vyksta tam tikru eiliškumu: 1) eilėraščio

ritmo klausymas, 2) plojimas, 3) eilėraščio teksto klausymasis, 4) ritmo plojimas kartu su teksto

deklamavimu, 5) eilėraščio teksto deklamavimas su judesiais, 6) eilėraščio deklamavimas be

judesių. Palaipsniui, mokiniams sukaupus pakankamą kalbinę patirtį, į kiekvieną uţsiėmimą

įtraukiami įvairūs kalbiniai pratimai ritmo atpaţinimui ir pakartojimui, remiantis vien tik klausa.

4.1. Pratimai ritmui be kirčio

Ritmas: pa pa pa po pa pa pa po pa pa pa pu

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos ant juosmens. Judesiai atliekami, pamėgdţiojant mokytoją:

a) trys šuoliukai vietoje, tariant: pa pa pa. Šuoliukas į dešinę, tariant: po,

b) trys šuoliukai vietoje, tariant: pa pa pa. Šuoliukas į kairę, tariant: po, c) trys šuoliukai vietoje, tariant: pa pa pa. Šuoliukas į priekį, tariant: pu. Ritmas: ta ta ta ta ta tata ta ta tatata tatatatatata

Pr.p. Atsiklaupti ant kelių:

a) pliaukštelėti dešinės rankos delnu į grindis prieš save, tariant: ta, b) pliaukštelėti dešinės rankos delnu į grindis į dešinę nuo savęs, tariant: ta. Pliaukštelėti

kaire ranka į grindis į kairę nuo savęs, tariant: ta, c) pliaukštelėti dešine ranka į grindis į dešinę nuo savęs, tariant: ta. Pliaukštelėti kaire

ranka į grindis į kairę nuo savęs, tariant: ta. Du pliaukštelėjimai ranka prieš save į

grindis, tariant : tata, d) pliaukštelėti dešine ranka į grindis į dešinę nuo savęs, tariant: ta, trinktelėti į kairę,

tariant : ta. Trys pliaukštelėjimai į grindis prieš save, tariant: tatata, e) pliaukštelėti ranka į grindis prieš save iš kairės į dešinę, tariant: tatatatatata, f) mokytojas pasisuka nugara į mokinius ir taria ritmus iš eilės, po to - pasirinktinai kurio

nors ritmo eilutę. Mokiniai klauso ir pakartoja ritmą pliaukštelėjimais į grindis. Ritmas: pa pa pa po pa pu pa pi pa pė

Pr.p. Stovėti tiesiai. Tariant kiekvieną skiemenį, rodyti dešinės rankos rodomuoju pirštu

kairėn - dešinėn.

Ritmas: ta ta to to tu tu ti ti tė tė te te

ta pa to po tu pu ti pi tė pė te pe

a) eiti vietoje ar ratu, kiekviename ţingsnyje atlikti judesį, atitinkantį tariamą balsį (ţr. balsių tarimo

30

lentelę su piešiniais, psl. 6-7),

b) eiti vietoje ar ratu, judesiai tokie patys, kaip prieš tai buvusiame pratime, tik keičiama kalbinė

medţiaga), tariant: ta pa, to po, tu pu, ti pi, tė pė, te pe,

c) šokinėti vietoje ar ratu ant kairės - ant dešinės kojos, rankos uţ nugaros, tariant: ta pa, to po, tu

pu, ti pi, tė pė, te pe,

d) stovėti vietoje, kiekvieną skiemenį palydint rodomojo piršto dirigavimu kairėn - dešinėn, tariant:

ta pa, to po, tu pu, ti pi, tė pė, te pe.

4.2. Perėjimas nuo ritmo be kirčio prie ritmo su kirčiu

papa pata - ritmas be kirčio papa pata - ritmas su kirčiu

papo pato papo pato

papu patu papu patu

papi pati papi pati

papė patė papė patė

Ritmas be kirčio. Pr.p. Stovėti tiesiai, tariant kiekvieną skiemenį, rodyti dešinės rankos rodomuoju

pirštu kairėn – dešinėn.

Ritmas su kirčiu. Pr.p. Stovėti tiesiai, tariant kiekvieną skiemenį, energingiau diriguoti dešine ranka

ir garsiau ištarti kirčiuotą skiemenį.

Pa ta - ritmas be kirčio pata tapa- ritmas su kirčiu

po to patotapo

pu tu patutapu

pi ti patitapi

pe te patetape

Ritmas be kirčio. Pr.p. Stovėti tiesiai, tariant skiemenis, tiesti tai dešinę, tai kairę ranką, pirštai

suspausti į kumščius. Judesiai atitinka tam tikro balsio tarimo judesius, pvz., tariant: pa ta, rankas

tiesiame aukštyn į šonus (judesys garsui a) ir pan.

Ritmas su kirčiu. Pr.p. Stovėti tiesiai, garsiau ištarti kirčiuotą skiemenį ir energingiau atlikti judesius

rankomis. Judesiai atitinka tam tikro balsio tarimo judesius, pvz., tariant: pata, rankas tiesiame

aukštyn į šonus ir pan.

4.3. Pratimai tekstui (vienskiemeniui ir dviskiemeniui ritmui)

Ritmas: ta

a) ėjimas, paeiliui garsiai trepsint tai kaire, tai dešine koja. Kiekviena treptelėjimą koja palydi

stiprūs plojimai kairėn – dešinėn,

b) ėjimas, paeiliui garsiai trepsint tai kaire, tai dešine koja. Kiekviena treptelėjimą koja palydi

stiprūs plojimai į kairę – į dešinę ir garsus ta ištarimas,

c) ţodţių su viengubu ritmu tarimas judesyje:

čia – staigus rodomasis gestas į grindis

ten – staigus rodomasis gestas į šoną

šuo - rankas atstatytais delnais tiesti į priekį (judesys garsui u), pratimą uţbaigti rankas

puslankiu sujungiant prieš krūtinę (judesys garsui o).

62

Ritmas:

opa opa pa pa pa

31


a) du šuoliukai abiem kojom pirmyn, tariant: opa opa,

b) trys šuoliukai abiem kojom atgal, tariant : pa pa pa,

c) kartojami judesiai, tariant: šokam, tariam – sa so su

Ritmas: oplia oplia oplia oplia pam pam pampampam


a) šuoliukai į dešinę abiem kojom, tariant: oplia oplia oplia oplia

b) nedidelis šuoliukas į dešinę: pam, nedidelis šuoliukas į kairę, tariant: pam;

c) trys maţi šuoliukai į priekį abiem kojom, tariant: pampampam.

63

Ritmas:

pa pa opa pa pa opa pa pa upa pa pa upa


a) du staigūs šuoliukai abiem kojom vietoje, tariant: pa, pa. Šuoliukas į dešinę abiem kojom

suplojant virš galvos, tariant: opa,

b) grįţti į pr.p., du staigūs šuoliukai abiem kojom vietoje, tariant: pa, pa. Šuoliukas į kairę abiem

kojom, kartu suplojant virš galvos ir tariant: opa,

c) šuoliukas į priekį abiem kojom, tariant: pa, pa, suploti virš galvos, tariant: upa,

d) šuoliukas atgal abiem kojom, tariant: pa, pa, suploti rankomis virš galvos, tariant: upa.

64

Ritmas:

pa pa po

papa papa po

papa papa papa po

papa papa po


a) šuoliukas abiem kojom į dešinę, tariant: pa, šuoliukas į kairę, tariant: pa, šuoliukas vietoje,

tariant: po,

b) šuoliukas abiem kojom į dešinę, tariant: papa, šuoliukas į kairę, tariant: papa, šuoliukas

vietoje, tariant: po,

c) šuoliukas į dešinę, tariant: papa, šuoliukas į kairę, tariant: papa, šuoliukas į dešinę, tariant:

papa, šuoliukas vietoje, tariant: po,

d) šuoliukas abiem kojom į dešinę, tariant: papa, šuoliukas į kairę, tariant: papa, šuoliukas

vietoje, tariant: po.

Mokantis teksto ritmo: 1) mokytojas pirmiausia vienas ploja visą teksto ritmą ir taria

tekstą, pabrėţdamas kirčiuotus skiemenis stipresniu plojimu bei balsu, 2) po to kartu su vaikais

ploja ritmą, skiemenų tariamas skiemuo ta, kirčiuoti skiemenys pabrėţiami stipresniu plojimu ir

balsu, 3) mokytojas su vaikais ploja ritmą ir taria tekstą, pabrėţdami kirčiuotus skiemenis, 4) visi

kartu taria tekstą ir atlieka judesių pratimus.

65

Ritmas:

ta ta ta Lyk lyk lykǃ

ta tata Lyk, lietauǃ

tata ta Šimtą syk

tata ta Liepiam tau.

32

Plojimas, pabrėţiant kirčiuotą skiemenį. Deklamavimas su judesiais:

lyk lyk lyk – rankos sulenktos krūtinės lygyje, mostelėti paeiliui plaštakomis ţemyn (ţodis-

judesys),

lyk, lietau – kartojamas judesys - lyk, po to pakelti abi rankas pečių lygyje ir pamaţu leisti

ţemyn, vos judinant pirštus - lietau,

šimtą syk - rankos sulenktos ties krūtine, pirštai suspausti į kumščius, staigiu judesiu

atgniauţti kumščius - šimtą, dešinės rankos rodomuoju pirštu mostelėti ţemyn - syk,

liepiam tau - kairės rankos plaštaką pridėti prie kaklo - liepiam, dešinės rankos delnu rodyti

į priekį – tau.

66

Ritmas:

tata tata tata Šiandien lauke graţu,

tata tata šviečia saulė,

tata šilta.

a) mokytojas ir mokiniai ploja ritmą, taria ritmo skiemenis su skiemeniu ta,

b) visi kartu ploja ritmą ir taria tekstą, pabrėţdami kirčiuotą skiemenį,

c) mokytojas stovi nugara į mokinius, taria vieną iš teksto eilučių, mokiniai ploja ir taria

ritmą su skiemeniu ta; mokytojas taria kurią nors ritmo eilutę, o mokiniai ploja ir kartoja

ritmo eilutę,

d) teksto tarimas, taisyklingai kirčiuojant.

Teksto tarimas su judesiais:

šiandien – dešinės rankos rodomuoju pirštu mostelėti ţemyn,

lauke - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės pakeltos, pirštų galiukai liečia pečius,

alkūnes sukti ratu (judesys garsui l),

graţu - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas delnais tiesti į priekį

(judesys garsui u),

šviečia - pakelti rankas aukštyn ir plastiškai rankomis bei kūnu lengvai palinguoti į šonus

(judesys garsui š),

saulė - kelti paeiliui rodomuosius pirštus prie lūpų (judesys garsui s) ir tuoj pat rankas tiesti

aukštyn į šonus (judesys garsui a),

šilta – apkabinti save rankomis per pečius.

67

Ritmas:

tata tata Mėgstu švarą,

tata Drausmę,

tata Tvarką,

tata tata Mėgstu kruopštų

tata tata Rimtą darbą. (V.Palčinskaitė)

Pradţioje tekstą ploti pagal ritmą, pabrėţiant kirčiuotą skiemenį. Po to - deklamuoti su judesiais:

mėgstu švarą – lengvais, plastiškais judesiais tiesti rankas nuo nosies į priekį į šonus

(judesys garsui m) – mėgstu, pakelti rankas aukštyn ir plastiškai rankomis mostelėti iš kairės

į dešinę - švarą,

drausmę - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, delnus palenkti ţemyn

(judesys garsui d),

tvarką - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į kumščius,

rankas paeiliui staigiai leisti ţemyn į šonus, atgniauţiant suspaustus kumščius (judesys

garsui t) (skiemuo-judesys),

mėgstu kruopštų - lengvais, plastiškais judesiais tiesti rankas nuo nosies į priekį į šonus

(judesys garsui m) – mėgstu, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai

sugniauţti į kumščius, staigiu, energingu judesiu paeiliui tiesti rankas į priekį (judesys

garsui k) – kruopštų (skiemuo-judesys),

33

rimtą darbą - rankos sulenktos per alkūnes ir pakeltos pečių lygyje, alkūnės patrauktos į

šonus, įtemptas rankas sukti ratukais vieną apie kitą (judesys garsui r) - rimtą, rankos

sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, delnus palenkti ţemyn (judesys garsui d) –

darbą.

68

Ritmas:

tata ta tata Vėjas aš esu,

tata tata tata Pučiu pučiu pučiu

tata tata tata Ir vėl pučiu pučiu

ta tata tata Iš visų jėgų: ū-ū-ū!

Pradţioje tekstą ploti pagal ritmą, pabrėţiant kirčiuotą skiemenį. Po to - deklamuoti su judesiais:

vėjas aš esu - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas tiesti aukštyn

(judesys garsui ė) – vėjas, pridėti dešinę ranką prie krūtinės – aš esu,

pučiu pučiu pučiu - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas delnais tris

kartus tiesti į priekį (judesys garsui u), pasisukant į dešinę, tiesiai, į kairę,

ir vėl pučiu pučiu – rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės pakeltos, pirštų galiukai

liečia pečius, alkūnes sukti ratu ( judesys garsui l) – ir vėl, toliau kartojamas judesys garsui

u – pučiu, pučiu, pasisukama į dešinę - į kairę,

iš visų jėgų: ū-ū-ū – nuo krūtinės abi rankas kelti į viršų ir puslankiu leisti ţemyn į šonus,

ištiesti pečių lygyje į šalis – iš visų, lenkti per alkūnes į šonus ištiestas rankas – jėgų, nuleisti

rankas, pridėti dešinės rankos delną šonu prie lūpų, tariant: ū-ū-ū.

69

Ritmas:

ta ta tata - Ak tu, šarka,

ta ta tata Ką tu moki?

tata tata Meski švarką,

tata tata Šoki šokį...

tata tata Skamba, virpa

tata tata Miško oras,

tata tata Šoka šarkų

tata tata. Penkios poros. (J.Lapašinskas)

Plojimas, pabrėţiant kirčiuotą skiemenį. Deklamavimas su judesiais:

ak tu, šarka – rankas tiesti aukštyn į šonus (judesys garsui a) – ak, dešinę ranką delnu tiesti

į priekį – tu, pamojuoti abiem rankom – šarka,

ką tu moki – rankos krūtinės lygyje, sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į šalis (riešai

brėţia apatinį puslankį - klausimo judesys),

meski švarką – mostelėti rankomis į šoną – meski, priglausti delnus prie krūtinės – švarką,

šoki šokį – pakelti rankas aukštyn ir plastiškai rankomis bei kūnu lengvai palinguoti į šonus

(judesys garsui š),

skamba, virpa - kelti rodomąjį dešinės rankos pirštą prie lūpų ir tuoj pat tiesti į priekį

plastišku, šiek tiek įtemptu judesiu (judesys garsui s) – skamba, rankos sulenktos per

alkūnes, pajudinti ištiestus į priekį pirštus – virpa,

miško oras – tiesti rankas nuo nosies į priekį į šonus (judesys garsui m) – miško, rankas

puslankiu sujungti prieš krūtinę (judesys garsui o) – oras,

šoka šarkų – pakelti rankas aukštyn ir plastiškai rankomis bei kūnu lengvai palinguoti į

šonus (judesys garsui š),

penkios poros – pakelti dešinės rankos delną – penkios, rankas sugniauţtais kumščiais

peiliui staigiai leisti ţemyn (skiemuo-judesys) – poros.

34

4.4. Triskiemeniai ritmai

Ritmas:

tatata tatata papapa tatata

Pradţioje svarbu išmokyti vaikus pajusti triskiemenį ritmą: eiti vietoje arba ratu, kirčiuotą

skiemenį pabrėţti judesiais, pavyzdţiui, stipresniu kojos treptelėjimu, suplojimu, garsesniu

ištarimu, šuoliuku, rankų pakėlimu ar tiesimu į šonus ir pan.

Kai išmokstama teisingai tarimu ir judesiais pakartoti skiemenų ritmą, pereinama prie

ţodţių su triskiemeniu ritmu mokymosi su judesiais:

Ritmas:

ta tata Kur eini?

ta tata Į svečius.

ta tata Ką neši?

tatata Saldainius.

70

Ritmas:

tatata Mykolas

tatata Vasarą

tata Plaukė

ta tatata Per eţerą.

Tarimas su judesiais:

Mykolas – rankų rodomuosius pirštus priglausti prie nosies (judesys garsui m) ir tuoj pat

kelti aukštyn, pasistiebti (judesys garsui i),

vasarą - rankos pečių lygyje ištiestos į šonus, lengvai pasiūbuoti rankomis bei kūnu į šonus

(judesys garsui v),

plaukė per - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į

kumščius, rankas pakaitomis staigiai leisti ţemyn (judesys garsui p) (skiemuo-judesys),

eţerą - ištiestas į priekį rankas lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e).

71

Ritmas:

tata tata Turi kiškis

tatata Batukus,

ta ta ta Tuoj jis bėgs

ta tata Per laukus.

ta tatata tatata Jo batukai keturi–

tata tata Tapu tapu

tatata Pagiry. (pagal A.Matutį).


turi kiškis - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į

kumščius, rankas pakaitomis staigiai leisti ţemyn į šonus, atgniauţiant kumščius (judesys

garsui t) – turi, staigiais, energingais judesiais ,,boksuoti“ orą (judesys garsui k) – kiškis,

batukus – rankos ant juosmens, ėjimas vietoje, stipriau treptelėjimu išryškinant kirčiuotą

skiemenį,

tuoj jis bėgs – rankos ant juosmens, šuoliukas į dešinę -šuoliukas į kairę,

per laukus – dešine ranka rodyti banguotą liniją iš kairės dešinėn,

jo batukai keturi – rankos ant juosmens, šuoliukas į priekį - jo, šuoliukas atgal - batukai,

dešine ranka parodyti keturis pirštus - keturi,

tapu tapu pagiry – treptelėti kaire koja, treptelėti dešine koja – tapu tapu, įtemptas rankas

su ištiestais rodomaisiais pirštais kelti aukštyn (judesys garsui i) – pagiry.

35

72

Ritmas:

tatata tatata Eglutė skarota

tatata tata Eglutė ţalia.

tatata tatata Meškutė gauruota

ta tata tata Ją lanko šile.

Mokytojas ploja ritmą, po to taria ritmą su skiemeniu ta, stipresniu balsu ištardamas kirčiuotą

skiemenį. Po to mokytojas ir vaikai ploja bei taria ritmo skiemenis. Lavinamas ritmo pajautimas

klausa: mokytojas nusisuka nugara į vaikus, taria vieną eilutę skiemenų po kitos, o vaikai pakartoja.

Paskui plojamas ritmas ir deklamuojamas visas eilėraščio stulpelis, stipresniu balsu pabrėţiant

kirčiuotą skiemenį. Deklamavimas su judesiais:

eglutė skarota – rankas ištiesti į priekį, paskui rankas lenkti prie krūtinės (judesys garsui e)

– eglutė, delnais ,,apgaubti“ veidą – skarota,

eglutė ţalia – kartojamas judesys garsui e – eglutė, rankos sulenktos krūtinės lygyje,

alkūnės nuleistos, rankas zigzagais tiesti į priekį (judesys garsui ţ) – žalia,

meškutė gauruota - tiesti rankas nuo nosies į priekį į šonus (judesys garsui m) – meškutė,

rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, sujungti nykščius su suspaustais pirštais

(judesys garsui g) – gauruota,

ją lanko šile – ištiesti dešinės rankos delną į priekį – ją, rankos sulenktos krūtinės lygyje,

alkūnės pakeltos, pirštų galiukai liečia pečius, alkūnes sukti ratu (judesys garsui l) – lanko,

pakelti rankas aukštyn ir plastiškai rankomis bei kūnu lengvai palinguoti į šonus (judesys

garsui š) – šile.

73

Ritmas:

tata tata tata ta Mano batai buvo du

tata tata tatata Vienas dingo – nerandu,

ta ta tata tatata Aš su vienu batuku

tata tata tatata Niekur eiti negaliu.


mano batai buvo du - parodyti pirštu į save – mano, tada leisti rankas delnais ţemyn

(judesys garsui b) – batai, palenkti liemenį pirmyn – buvo, parodyti dešine ranka du pirštus

– du,

vienas dingo – nerandu – parodyti vieną pirštą – vienas, po to rankas sulenkti krūtinės

lygyje, alkūnes nuleisti, delnus palenkti ţemyn (judesys garsui d) – dingo, pasukioti galvą į

šalis – nerandu,

aš su vienu batuku – dešinės rankos pirštu parodyti į save – aš, iškelti dešinės rankos vieną

pirštą - su vienu, leisti rankas delnais ţemyn (judesys garsui b) – batuku,

niekur eiti negaliu – pakelti sukryţiuotas rankas prie krūtinės ir staigiu judesius ištiesti

rankas į šalis – niekur, ištiestas rankas lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e) - eiti,

pasukioti galvą į šonus – negaliu.

4.5. Keturskiemeniai ritmai

Ritmas: tatatata tatototo tatututu

Eiti vietoje ar ratu, tyliai trepsėti kojomis nekirčiuotuose skiemenyse, kirčiuotą skiemenį pabrėţti

stipresniu kojos treptelėjimu, suplojimu, garsesniu ištarimu, šuoliuku, staigiu rankų pakėlimu ar

ištiesimu į šonus, pasilenkimais į šonus ir pan.

36

74

Ritmas:

tatatata Kakariekūǃ

tatatata Kakariekūǃ

tata tata Esu gaidys,

tata tata Narsus karys.

a) mokytojas ploja ritmą, deklamuoja, kirčiuoti skiemenys pabrėţiami stipresniu plojimu bei

balsu,

b) mokytojas ir vaikai ploja ritmą ir deklamuoja stulpelį, pabrėţdami kirčiuotus skiemenis,

c) mokytojas ir vaikai deklamuoja tekstą su judesiais:

kakariekūǃ kakariekūǃ - ploti rankų delnais sau per šonus – kakarie-, o tariant paskutinį

skiemenį –kū – tiesti rankas į priekį (judesys garsui u), kartoti du kartus,

esu gaidys – dešine ranka parodyti į save – esu, rankas paslėpti uţ nugaros, išdidţiai atlošti

galvą – gaidys,

narsus karys - rankas delnais prieš save paeiliui tiesti į priekį (judesys garsui n) (skiemuo-

judesys) – narsus, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į

kumščius, staigiais, energingais judesiais ,,boksuoti“ orą (judesys garsui k) (skiemuo-

judesys) – karys.

75

Ritmas:

tatatata Katinėlis

tatatata Rainakėlis

tata tata Nori pieno

tatatata Ąsotėly.


katinėlis – rankų rodomaisiais pirštais nuo nosies ore piešti ,,banguojančius“ ūsus (ties

kiekvienu skiemeniu padaryti bangelę), judesys uţbaigiamas aukštyn į šonus pakeltomis

rankomis su rodomaisiais pirštais,

Rainakėlis - rankos sulenktos per alkūnes ir pakeltos pečių lygyje, alkūnės patrauktos į

šonus, įtemptas rankas sukti ratukais vieną apie kitą (judesys garsui r), judesys uţbaigiamas

rankas tiesiant aukštyn (judesys garsui ė),

nori pieno - rankas delnais prieš save tiesti į priekį (judesys garsui n) – nori, rankos

sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į kumščius, rankas pakaitomis

staigiai leisti ţemyn (judesys garsui p) (skiemuo-judesys) – pieno,

ąsotėly- rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankomis ore parodyti apvalią

formą.

76

Ritmas:

ta ta tata Oi, kad vyko,

ta tatata Tai pavykoǃ

tata tata Algis rado

tatatata Baravyką.

(K.Jakubėnas).


oi – abiem rankom delnais susiimti uţ galvos,

kad vyko – sulenkta ir iki krūtinės pakelta dešine ranka šone mostelėti ir suspausti pirštus į

kumštį (,,pagauti orą“),

tai pavyko – taip pat kaire ranka šone mostelėti ir suspausti pirštus į kumštį (,,pagauti orą“),

Algis – dešinės rankos atverstu delnu parodyti į priekį,

rado – įtemptas rankas sukti ratukais vieną apie kitą (judesys garsui r),

baravyką – leisti rankas delnais ţemyn (judesys garsui b).

37

77

Ritmas:

tata tata ta tatata Visą dieną, nors maţytė,

tata tata tatatata Dirba, pluša skruzdėlytė.

tatata ta ta tata Nejuokais ir aš plušu –

tatatata tatata Tinginiauti negraţuǃ

(E.Selelionis)


visą dieną, nors maţytė – sulenktos dešinės rankos mostas iš dešinės į kairę – visą, rankos

sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, delnus palenkti ţemyn (judesys garsui d) –

dieną, tiesti rankas nuo nosies į priekį delnais prieš save (judesys garsui n) – nors, tiesti

rankas nuo nosies į priekį į šonus (judesys garsui m) – mažytė,

dirba, pluša skruzdėlytė - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, delnus

palenkti ţemyn (judesys garsui d) – dirba, pirštai sugniauţti į kumščius, rankas paeiliui

staigiai leisti ţemyn (judesys garsui p) (skiemuo-judesys) – pluša, rankos sulenktos krūtinės

lygyje, alkūnės nuleistos, kelti dešinės rankos rodomąjį pirštą prie lūpų, tuoj pat nuleisti

ţemyn plastišku, šiek tiek įtemptu judesiu (judesys garsui s) ir staigiai kelti rankas su

rodomaisiais pirštais aukštyn (judesys garsui i) – skruzdėlytė,

nejuokais ir aš plušu – pasukioti galvą į šalis – nejuokais, parodyti dešinės rankos pirštu į

save – ir aš, pirštai sugniauţti į kumščius, pirštai sugniauţti į kumščius, rankas paeiliui

staigiai leisti ţemyn (judesys garsui p) (skiemuo-judesys) – plušu,

tinginiauti negraţu - rankos sukryţiuotos ant krūtinės - tinginiauti, pasukioti galvą į šonus

– negražu.

5. PRATIMAI TEMPUI

Kalbėdamas ţmogus per sekundę ištaria 5-6 skiemenis. Kalbos tempas turi didelę reikšmę

kalbos suvokimui. Skiriamas lėtas, vidutinis ir greitas kalbos tempas. Jaunesnio mokyklinio

amţiaus sutrikusios klausos vaikų kalba pasiţymi lėtesniu tempu. Norint išugdyti sklandţią, rišlią

šnekamąją kalbą bei gebėjimą ją suvokti klausa-rega ir klausa, reikia išmokyti sutrikusios klausos

vaikus laisvai keisti kalbos tempą. Vaikai mokomi kalbinę medţiagą (paprastai pradedama nuo

skiemenų pa ir ta) tarti lėtai, vidutiniu tempu, greitai ir labai greitai, atsiţvelgiant į kiekvieno

individualius gebėjimus.

Pradedama nuo kūno judesių tempo keitimo, tai padeda lavinti teisingą kalbos tempą.

Suderinti greitą judesių tempą ir skiemens tarimą kiekvienam judesiui iš pradţių sudėtinga, todėl

tempas didinamas palaipsniui. Fonetinės ritmikos uţsiėmimuose, mokant kalbos tempo, sutrikusios

klausos vaikai išmoksta: judėti tam tikru tempu, keisti judesius pagal tempą, derinti judesius su

kalbėjimu tam tikru tempu, kalbėti reikiamu tempu be judesių.

Pradţioje pamėgdţiojami įvairūs judesiai greitu-lėtu tempu: ėjimas, šuoliukai, mostai

rankomis, plojimai, dirigavimas rodomuoju pirštu, pašokimai, trepsėjimai, bėgimas skirtingu tempu,

kartu tariant skiemenis su įvairiais balsiais. Kalbinė medţiaga sudėtingėja: atliekami pratimai su

besikeičiančiais balsiais (papopapo, papopu, tatetate, tateti, papopupupepi), priebalsiais (pamapama,

tapatapa, favafava, pabama), skiemenyse tariami garsai, kuriuos vaikai maišo: t-d, t-n, t-d-n, p-t, k-t,

p-t-k, k-g, f-v, s-t, s-š (paba-paba, bama-bma, pabama-pabama ir kt.), skiemenys tariami

greitėjančia/lėtėjančia tvarka. Greitai, lėtai ir vidutiniu tempu tariami giminaičių vardai, drabuţių,

ţaislų, gyvūnų, darţovių ir vaisių, savaitės dienų, skaitvardţių pavadinimai, trumpos, gerai ţinomos

frazės, pvz.: lauke šalta, šviečia saulė, medyje tupi paukštis ir pan.

38

5.1. Pratimai skiemenims

papapa – greitai pa_ pa_ pa_ - lėtai

Pr.p. Rankos sulenktos prie krūtinės, pirštai suspausti į kumščius.

a) kratyti įtemptus kumščius greitu tempu, greitai tariant: papapa, nuleisti įtemptas rankas

ţemyn ir vėl pakelti į pradinę padėtį, lėtai tariant: pa_ pa_pa_,

b) mušti kumščiu į kumštį pradţioje lėtu tempu didele judesiu amplitude, palaipsniui greitinti

tempą ir maţinti judesių amplitudę, po to vėl sulėtinti judesius, tariant:

pa____pa_pa_pa_papapapa_pa_pa_pa_pa____.

tatata - greitai ta_ ta_ ta_ - lėtai

Pr.p. Rankos sulenktos prie krūtinės, delnai nulenkti ţemyn.

a) leisti ţemyn tai dešinę, tai kairę ranką, lėtai tariant: ta_ta_ta_, tuos pačius judesius

atlikti greitu tempu, tariant greitai: tatata,

b) lėtai eiti į priekį, tariant: ta_ ta_ ta_, greitai trepsėti viena arba dviem kojom vietoje,

tariant: tatatata.

lelele - greitai le_ le_ le - lėtai

Pr.p. Rankos pakeltos aukštyn. Greitu tempu siūbuoti rankomis, greitai tariant: lelele, lėtai lenktis į

šonus, lėtai tariant: le_le_le_.

78

pa_ pa_ lėtai pa-pa vidutiniškai papa greitai

ta_ ta_ ta-ta tata

papa_ papa_ papa-papa papa, papa

tata_ tata_ tata-tata tata, tata

Pr.p. Rankos sulenktos prie liemens, pirštai suspausti į kumščius:

a) tiesti dešinės rankos kumštį į dešinę, tariant: pa,

b) tiesti kairės rankos kumštį į kairę, tariant: pa,

c) tiesti dešinės rankos kumštį į dešinę, tariant: ta,

d) tiesti kairės rankos kumštį į kairę, tariant: ta.

e) kartoti judesius, vietoj vieno skiemens viename judesyje, tariant: papa, papa, tata, tata.

f) kartoti tuos pačius judesius ir skiemenis greitėjančiu tempu.

79

pa_pa_ lėtai

papapa greitai

pu_pu_ lėtai

pupupu greitai

pė_pė_ lėtai

pėpėpė greitai

Pr.p. Rankos sulenktos prie krūtinės:

a) dešinę ranką lėtai, plastiškai kelti aukštyn į šoną, tariant: pa_, kairę ranką lėtai, plastiškai

kelti aukštyn į šoną, tariant: pa_, rankas nuleisti ant juosmens, trys šuoliukai vietoje,

tariant: papapa,

b) dešinę ranką tiesti į šoną puslankiu ir grįţti į pradinę padėtį, tariant: pu_, kairę ranką tiesti į

šoną puslankiu ir grįţti į pradinę padėtį, tariant: pu_, truputį pritūpti ir padaryti tris

šuoliukus pirmyn, tariant: pupupu,

c) tiesti dešinę ranką pirmyn į šoną, tariant: pė_, tiesti kairę ranką pirmyn į šoną, tariant: pė_,

trys šuoliukai vietoje, rankos į šalis, tariant: pėpėpė.

80

papa papa po pradžioje lėtai, po to vidutinišku greičiu, greitai

tata tata to

pata pata to

tapa tapa po

39

Pr.p. Rankos sulenktos prie krūtinės, pirštai suspausti į kumščius:

a) dešine ranka smūgis į dešinę, tariant: papa, kaire ranka smūgis į kairę, tariant: papa,

rodomasis gestas dešine ranka į priekį, tariant: po,

b) dešine ranka smūgis į dešinę ţemyn, tariant: tata, kaire ranka smūgis į kairę ţemyn, tariant:

tata, dešine ranka rodomasis gestas į dešinę, pasukti galvą į dešinę, tariant: to,

c) kartoti judesius (a), tariant: pata pata , po to dešine ranka rodomasis gestas į priekį, tariant:

to,

d) kartoti judesius (b), tariant: tapa tapa, po todešine ranka rodomasis gestas į dešinę, pasukti

galvą į dešinę, tariant: po.

5.2. Pratimai skiemenų greitakalbėms

Pradţioje skiemenys tariami lėtai, po to pereinama prie vidutinio ir greitesnio tempo.

Skiemenų greitakalbės tariamos diriguojant rodomuoju pirštu aukštyn-ţemyn, taip pat atliekant

šuoliukus į kairę, į dešinę.

pa ta ma na ka li va la

ka ma ta mu cha fa ma na

su ta si to ta va ti va

Skiemenys tariami lėtai, po to vidutinišku greičiu ir greitai, kiekvienas jų į taktą palydimas

rodomojo piršto judesiu aukštyn-ţemyn.

pa ta ka

pa to ko

ta ka cha

taka taka cha cha cha

tako tako cho cho cho

taka taka op op taka taka op op stop

Skiemenys tariami lėtai, po to vidutinišku greičiu ir greitai, kiekvienas jų į taktą palydimas

rodomojo piršto judesiu aukštyn-ţemyn. Kiekvieno paskutinio skiemens tarimas palydimas

atitinkamo balsio judesiu, o tariant op-op - šuoliukai į kairę-į dešinę.

5.3. Skaičiuotės

Skurlum burlum

Tytum tatum,

Takštǃ Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos sulenktos krūtinės lygyje. Ploti lėtai, stipresniu balsu ir delnų

pliaukštelėjimu išskirti kirčiuotą skiemenį. Po to ploti greitai, išskiriant kirčiuotą skiemenį.

81

Viens, du, trys,

Eina traukinys.

Kas tą traukinį pavys?

Jis. Skaičiuotė tariama lėtai, vidutiniu greičiu, greitai:

viens, du, trys – rodomuoju pirštu diriguojama aukštyn-ţemyn (judesys-ţodis),

eina traukinys – rankos sulenktos per alkūnes prie šonų, pirštai suspausti į kumščius, sukti

šonuose ratukus,

kas tą traukinį pavys? – klausimo judesys: rankos sulenktos prie krūtinės, alkūnės šiek tiek

pakeltos į šalis, sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į šalis (riešai brėţia apatinį puslankį)

40

– kas tą traukinį, staiga nuleisti rankas su suspaustais kumščiais ţemyn – pavys,

jis – rodomasis gestas į kurį nors vaiką.

82

Vienas, du

Tiku taku,

Ėjo gandras

Ilgu snapu.

Skaičiuotė tariama lėtai, vidutiniu greičiu, greitai:

vienas, du – šuoliukai į kairę-į dešinę (ţodis – šuoliukas),

tiku taku – šuoliukai pirmyn-atgal (ţodis – šuoliukas),

ėjo gandras – eiti vietoje,

ilgu snapu – ištiesti abi rankas į priekį, delnus suglausti.

83

Kiški piški,

Bėk iš dvaro,

Jei nebėgsi,

Būsi mano.

Skaičiuotė tariama lėtai, vidutiniu greičiu, greitai:

kiški piški – rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į

kumščius, staigiais, energingais judesiais ,,boksuoti“ orą (judesys garsui k) (skiemuo –

judesys) - kiški, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į

kumščius, rankas pakaitomis staigiai leisti ţemyn (judesys garsui p) (skiemuo-judesys) -

piški,

bėk iš dvaro – energingai mostelėti dešine ranka į šoną – bėk, rankos sulenktos krūtinės

lygyje, alkūnės nuleistos, delnus palenkti ţemyn (judesys garsui d) – iš dvaro,

jei nebėgsi – pamojuoti dešinės rankos rodomuoju pirštu,

būsi mano – paeiliui po vieną priglausti rankas prie krūtinės (ţodis -judesys).

84

Vaikai vaikai vanagai,

Šokit, grokit kaip ţiogai.

Tam, kas šokti nemokės,

Varnas gaudyti reikės.

Tau. Skaičiuotė tariama lėtai, vidutiniu greičiu, greitai:

vaikai vaikai vanagai – diriguoti ore abiejų rankų rodomaisiais pirštais (judesys-ţodis),

šokit, grokit kaip ţiogai – rankos ant juosmens, eiti vietoje (stipresnis kojos treptelėjimas

kirčio vietoje),

tam, kas šokti nemokės – dešinės rankos rodomuoju pirštu pamojuoti aukštyn-ţemyn

(judesių amplitude maţa) – tam, kas šokti, pasukioti galvą į šonus – nemokės,

varnas gaudyti – ploti ištiestomis rankomis krūtinės lygyje iš dešinės į kairę (skiemuo -

suplojimas) – varnas gaudyti, rankos ant juosmens, treptelėti viena koja, linktelėti galva –

reikės.

5.4. Eilėraščiai

85

Speigas veţė greitai

Baltą sniegą, greitai

Veţė veţė vidutiniškai

Iš toli. vidutiniškai

Ir pavargo, lėtai

Ir paliego, lėtai

41

Ir uţmigo labai lėtai

Pakely. labai lėtai

(A.Navickas)

Tariama nuo greito iki lėto tempo. Deklamavimas su judesiais:

speigas veţė – rankos sulenktos per alkūnes, pirštai suspausti į kumščius, pajudinti rankas –

speigas, po to mostelėti dešine ranka į dešinę pusę – vežė,

baltą sniegą – rankos sulenktos per alkūnes ir pakeltos pečių lygyje, alkūnės patrauktos į

šonus, rankas delnais ţemyn staigiai leisti ţemyn (judesys garsui b) - baltą, po to pakelti

rankas aukštyn ir leisti judinant pirštus ţemyn – sniegą,

veţė veţė iš toli - mostelėti dešine ranka du kartus į dešinę pusę - vežė vežė, dešinės rankos

delną šonu priglausti prie kaktos – iš toli,

ir pavargo, ir paliego – rankos laisvai nuleistos ţemyn, lenktis į dešinę pusę - ir pavargo,

lenktis į kairę pusę - ir paliego,

ir uţmigo pakely – priglausti suglaustus delnus prie skruosto, galvą palenkti į kairį šoną –

ir užmigo, delnus ištiesti į priekį – pakely.

86

Eglę matom, eglę ţinom,

Eglę patys pasodinom.

Eglė auga ir ţaliuoja,

Eglėj voverės bėgioja.

Tariama nuo lėto iki greito tempo. Deklamavimas su judesiais:

eglę matom – ištiestas rankas lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e) – eglę, pridėti

rodomuosius pirštus prie akių – matom,

eglę ţinom - ištiestas rankas lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e) – eglę, pridėti

rodomuosius pirštus prie smilkinių – žinom,

eglę patys pasodinom – kartojamas judesys garsui e - eglę, parodyti dešinės rankos

rodomuoju pirštu į save – patys, ištiesti dešinės rankos kumštį, ant jo uţdėti kairės rankos

kumštį, vėl uţdėti dešinės rankos kumštį (skiemuo-judesys) – pasodinom,

eglė auga ir ţaliuoja - kartojamas judesys garsui e - eglė, rankas tiesti aukštyn į šonus

(judesys garsui a) – auga, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas

zigzagais tiesti į priekį (judesys garsui ţ) – ir žaliuoja,

eglėj voverės bėgioja - kartojamas judesys garsui e - eglė, sulenktas rankas pakelti prie

krūtinės ir suglausti, plaštakas nulenkti ţemyn – voverės, alkūnės patrauktos į šonus, rankas

delnais ţemyn staigiai leisti ţemyn (judesys garsui b) – bėgioja.

5.5. Pratimai tarimo tempui ir ritmui

Kai mokiniai išmoksta skirti ritmą, pratimai sudėtingėja: tariami besikartojantys ritmai,

keičiamas tarimo tempas: nuo lėto iki greito ir atvirkščiai.

Ritmas: papa papa pa (ploti, tarti). Tempas: lėtas, vidutinis, greitas ir atvirkščiai.

Ritmas: tatata-tatata (eiti vietoje, tarti). Tempas: lėtas, vidutinis, greitas ir atvirkščiai.

Ritmas: papopupipė (mamomu mimė, tatotu titė) (diriguoti rodomuoju pirštu, tarti).

Tempas: lėtas, vidutinis, greitas ir atvirkščiai. Kirčiuotą skiemenį pabrėţti garsesniu balsu,

stipresniu rankos mostu.

Ritmas:

tata tata Ţvirbli, ţvirbli!

tototo Ko, ko, ko?

ta ta tata Ką tau skauda?

tetete Galvelę.

42

Tempas: lėtas, vidutinis, greitas ir atvirkščiai.

a) Mokytojas ir vaikai atsiklaupę beldţia ritmą į grindis, garsiau ištardami bei stipriau

belsdami kirčiuotus skiemenis,

b) mokytojas nusisukęs nugara nuo vaikų beldţia vienos kurios nors pasirinktos eilutės,

paskui – kitos eilutės ritmą, vaikai iš klausos atkartoja ritmą,

c) mokytojas ir vaikai beldţia eilėraščio ritmą, tardami teksto ţodţius,

d) vaikai taria tekstą ir pagal mokytojo nurodymą keičia tempą,

e) vaikai taria tekstą ir ploja, keisdami tempą.

87

Ritmas:

tutu tutu tutu tutu Čiuku čiuku čiuku čiuku

tutu tutu tutu tutu Čiuku čiuku čiuku čiuku

tutututu tutututu Vaţinėjas traukinuku

tutu tutu tu tu tu Čiuku čiuku, tū tū tū,

tu tutu tutu tutu Daug maţų gerų vaikų.

tu tu tu tu tu tu Tū tū tū , tū tū tū

tu tutu tutu tutu Daug maţų gerų vaikų.

Tempas: nuo lėto iki greito ir atvirkščiai. Deklamavimas su judesiais:

čiuku čiuku čiuku čiuku – rankos sulenktos per alkūnes ir prispaustos prie šonų, sukti

rankomis šonuose ratukus (ţodis-judesys),

vaţinėjas traukinuku - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas tiesti

aukštyn (judesys garsui ė) – važinėjas, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos,

pirštai sugniauţti į kumščius, rankas pakaitomis staigiai leisti ţemyn į šonus, atgniauţiant

kumščius (judesys garsui t) (skiemuo-judesys) – traukinuku,

čiuku čiuku, tū tū tū – kartojamas judesys čiuku čiuku, triskart tiesti rankas į priekį

(judesys garsui u) – tū tū tū,

daug maţų gerų vaikų – dešine ranka krūtinės lygyje mostelėti iš dešinės į kairę – daug,

dešinės rankos delną leisti ţemyn – mažų, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės

nuleistos, sujungti nykščius su suspaustais pirštais (judesys garsui g) – gerų, rankos ant

juosmens – vaikų,

tū tū tū – kartojamas judesys garsui u,

daug maţų gerų vaikų – kartojami prieš tai tam tekstui rodyti judesiai.

88

Ritmas:

papa papa papapa Penki linksmi lašeliai

pa papa pa papapa Jau krenta į ţemelę.

papapa papapa Prašysim lašelius

papapa papapa Sakyti vardelius.

pa pa papa Tuk tuk tukas

pa pa papa Tam tam tamas,

pa pa papa Tim tim timas,

pa pa papa Tep tep tepas,

pa pa papa Top top topas –

pa papa papapa Jau visi nukrito!

Tempas: nuo lėto iki greito ir atvirkščiai. Deklamavimas su judesiais:

penki linksmi lašeliai – parodyti penkis dešinės rankos pirštus – penki, rankos sulenktos

krūtinės lygyje, alkūnės pakeltos, pirštų galiukai liečia pečius, alkūnes sukti ratu (judesys

garsui l) – linksmi, pakelti rankas į priekį aukštyn ir, judinant pirštus, pamaţu leisti ţemyn –

lašeliai,

jau krenta į ţemelę - ištiestas rankas lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e) – jau

43

krenta, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas zigzagais tiesti į priekį

(judesys garsui ţ) – į žemelę,

prašysim lašelius – suglausti delnus pries krūtinę – prašysim, pakelti rankas į priekį aukštyn

ir, judinant pirštus, pamaţu leisti ţemyn – lašelius,

sakyti vardelius - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, paeiliui kelti

rodomąjį pirštą prie lūpų ir tuoj pat nuleisti ţemyn plastišku, šiek tiek įtemptu judesiu

(judesys garsui s) – sakyti, rankos pečių lygyje ištiestos į šonus, lengvai pasiūbuoti rankomis

bei kūnu į šonus (judesys garsui v) (skiemuo-judesys) – vardelius,

tuk tuk tukas - tiesti rankas į priekį (judesys garsui u): pradţioje dešinę ranką, po to kairę,

paskui abi kartu (ţodis-judesys),

tam tam tamas – tiesti rankas aukštyn į šonus (judesys garsui a): pradţioje dešinę ranką, po

to kairę, paskui abi kartu (ţodis-judesys),

tim tim timas - įtemptas rankas su ištiestais rodomaisiais pirštais kelti aukštyn (judesys

garsui i): pradţioje dešinę ranką, po to kairę, paskui abi kartu (ţodis-judesys),

tep tep tepas - ištiestas rankas lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e): pradţioje

dešinę ranką, po to kairę, paskui abi kartu (ţodis-judesys),

top top topas - rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankas paeiliui

puslankiu sujungti prieš krūtinę (judesys garsui o): pradţioje dešinę ranką, po to kairę,

paskui abi kartu (ţodis-judesys),

jau visi nukrito – rankos pakeltos virš galvos, plaštakos nuleistos ţemyn. Tariant kiekvieną

ţodį, palaipsniui leisti rankas ţemyn.

6. PRATIMAI INTONACIJAI

Šnekamąją kalbą labiausiai nuspalvina intonacija. Intonacija - tai tam tikra melodika, su

kuria tariamas ţodis, frazė, sakinys. Tai susiję ir su balso tonu, kalbos garsumu bei jo kaita,

kalbėjimo tempu bei ritmu. Tai lyg paveikslo tapymas kalba. Jos klausydamas, išgirsti visą jausmų

gamą: liūdesį ar dţiaugsmą, abejonę ar tvirtą įsitikinimą, baimę, liūdesį, nerimą. Intonacija perteikia

kalbos prasmę ir sustiprina ţodţių leksinę reikšmę. Gebėjimas kalbėti įvairiaspalvėmis

intonacijomis ne visų vienodas. Daugelio sutrikusios klausos vaikų kalbai būdinga monotoniška,

neišraiškinga kalba. Jiems sunkiau pajausti, kur balsą reikia paaukštinti, paţeminti, arba jie tai daro

neaiškiai. Mokant sutrikusios klausos vaikus teisingai intonuoti kalbinę medţiagą - rasti pačius

svarbiausius pagal prasmę ţodţius (loginio kirčio vietą) - atliekami įvairūs judesiai: plojimai,

patrepsėjimai, energingi rankų judesiai, vartojami jaustukai, pasitelkiama mimika, natūralūs gestai.

Svarbu išugdyti sutrikusios klausos vaikų gebėjimą kasdienėje kalboje vartoti natūralias intonacijas,

išreiškiančias įvairias emocines būsenas (baimę, dţiaugsmą, pyktį, nustebimą ir pan.). Taisyklinga,

išraiškinga mokytojo kalba turėtų būti pavyzdţiu sutrikusios klausos bei kochlearinius implantus

turintiems vaikams.

6.1. Loginis kirtis

Išmokti sutrikusios klausos bei kochlearinius implantus turinčius vaikams intonuoti

padeda įvairių gyvenimiškų situacijų (pvz., ,,Vaikas susirgo”, ,,Gimtadienis”, ,,Piktas šuo”), pasakų

(pvz., ,,Ropė”, ,,Pagrandukas”, ,,Raudonkepuraitė”, ,,Vištytė ir gaidelis” ir kt.) dramatizavimas,

vaidinimai, knygų paveikslėlių ţiūrėjimas bei aptarimas, siuţetiniai ţaidimai su ţaislais-

personaţais. Pradţioje vaikai kuo tiksliau - balso intonacija, judesiais, mimika, natūraliais gestais -

mėgdţioja mokytoją, bando judesiu, balsu, veido išraiška perteikti įvairias emocines būsenas, pvz.:

dţiaugsmą (Oiǃ Valioǃ Mamaǃ Tėtėǃ Kalėdų Senelisǃ - mostelėti rankomis ir priglausti

delnus prie veido);

44

skausmą (Aiǃ Skaudaǃ Man skauda kojąǃ Negaliu paeitiǃ - prispausti sulenktas per alkūnes

rankas prie šonų);

prašymą (Prašauǃ Prašau duotiǃ Padėk manǃ Būk gerasǃ - suglausti delnus, truputį į šoną

palenkti galvą);

klausimą (Ką? Kas ten? Mama? O kur tėtė? Tėtė išėjo? Kur? Į darbą? Kada grįš? Neţinai? –

pakelti pečius, mostelėti į šonus rankomis);

smerkimą (Ajajaiǃ Gėdaǃ Fuiǃ Kaip negraţuǃ Blogai padareiǃ Negeraiǃ - palinguoti galvą į

šonus, pamojuoti rodomuoju pirštu);

nuovargį (Uchǃ Oiǃ Pavargauǃ Nebegaliuǃ Aš vos paeinuǃ - truputį pasilenkti į priekį, rankos

laisvai nuleistos ţemyn).

6.2. Intonacija skiemenyse ir trumpuose ţodţiuose

Sutrikusios klausos ir turinčius kochlearinius implantus vaikams išmokti intonuoti labai

padeda jaustukai. Jaustukais išreiškiami įvairūs jausmai, pvz.: a) a, e, ė – daţniausiai reiškia

nuolaidą, nusivylimą, b) ai, oi, vai - vartojami grasinant, c) ai, och, ot, o - reiškia pasigėrėjimą,

pasididţiavimą.

Jaustukų tarimas su intonacija, mimika ir judesiais:

aiǃ - išgąsčio intonacija. Atlikti judesius garsams a ir i (ţr.,,Pratimai balsiams” psl. 6-7). Aiǃ - truputį atsilošti atgal, uţ nugaros paslėpti vieną ranką, veide išgąsčio mimika,

oiǃ - dţiaugsmo intonacija. Atlikti judesius garsams o ir i. Oiǃ - mostelėti rankomis ir

priglausti delnus prie dţiaugsmingo veido,

eiǃ - kvietimo intonacija. Atlikti judesius garsams e ir i. Eiǃ - rankos mostas aukštyn, veidas

dţiaugsmingas,

otǃ - pasigėrėjimo intonacija. Atlikti judesius garsams o ir t. Otǃ - mostelėti rankomis ir

suglausti delnus, veide malonaus stebėjimosi mimika,

etǃ - nusivylimo intonacija. Atlikti judesius garsams e ir t. Etǃ - atsainiai numoti viena ranka,

veide beviltiškumo mimika.

89

Intonacijos su skiemeniu ta:

a) dţiaugsmo intonacija – rankos sulenktos krūtinės lygyje. Greitas rankų judesys aukštyn į šonus,

veidas dţiaugsmingas, tariant: taǃ b) klausimo intonacija – ţr.: klausimo judesys, veide - klausimo mimika, tariant: ta?

c) išgąsčio intonacija – susigūţti, įtraukti galvą į pečius, lengvai moti ranka nuo saves, tariant:

ta…

d) pasibjaurėjimo intonacija – sukti galvą į šoną, susiraukęs veidas dengiamas rankomis delnais

nuo saves, tariant: ta…

e) pasimetimo intonacija – rankas lengvai ištiesti į šalis, veidas sutrikęs, tariant: ta…

Intonacijų mokymasis su įvairiais ţodţiais (pvz., šeimos narių pavadinimai, įvairūs paliepimai) –

analogiškas pratimams su jaustukais bei skiemeniu ta.

6.3. Intonacija ţodţių junginiuose, sakiniuose, trumpuose tekstuose, eilėraščiuose,

ţaidimuose, pabrėţiant loginį kirtį.

Ţaidimas ,,Draugų vardai”.Vienas vaikas pasislepia, kiti vaikai ir mokytojas jo ieško: Ko

nėra? Tomo nėra. Kur Tomas? Tomas čia? Ne. Tomas ten? Ne. Tai kur Tomas? Gal ten? Aš čiaǃ

Valioǃ Tomasǃ Radom Tomąǃ

45

90

Ţaidimas ,,Šeima“: ten mama (arba tėtė, močiutė, senelis).

Kur mama (tėtė, močiutė, senelis)? Ten mama (tėtė, močiutė, senelis).

Kur? Ten. Kas ten? Ten mama (tėtė, močiutė, senelis).

Kas? Mama (tėtė, močiutė, senelis).

Pratimas su judesiais ir intonacija (klausimo intonacija, patvirtinimo intonacija):

1) ten mama (tėtė, močiutė, senelis) – dešinė ranka sulenkta ties krūtine, rodomasis judesys dešine

ranka į šoną (patvirtinimo intonacija),

2) kur mama (tėtė, močiutė, senelis)? – klausimo judesys: pr.p. rankos sulenktos ties krūtine,

alkūnės šiek tiek pakeltos į šalis, sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į šalis (riešai brėţia

apatinį puslankį), kartu treptelėti dešine koja, tariant: kur? Veide ir intonacijoje atsispindi

klausimas, po to rankas krūtinės lygyje tiesti į šalis, tariant: mama (tėtė, močiutė, senelis),

3) ten mama (tėtė, močiutė, senelis) – dešinė ranka sulenkta ties krūtine, rodomuoju judesiu ranką

tiesti į šoną, treptelėti dešine koja, garsiai tariant: ten, po to su patvirtinimo intonacija tariant:

mama (tėtė, močiutė, senelis),

4) kur? - klausimo judesys: pr.p. rankos sulenktos ties krūtine, alkūnės šiek tiek pakeltos į šalis,

sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į šalis (riešai brėţia apatinį puslankį), tariant: kur?

5) ten - dešinė ranka sulenkta ties krūtine, rodomuoju judesiu ranką tiesti į šoną, treptelėti dešine

koja, su patvirtinimo intonacija garsiai tariant: ten,

6) Kas ten? - klausimo judesys: pr.p. rankos sulenktos ties krūtine, alkūnės šiek tiek pakeltos į

šalis, sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į šalis (riešai brėţia apatinį puslankį), tariant: kas

ten? (balse – klausimo intonacija),

7) ten mama (tėtė, močiutė, senelis) – dešinė ranka sulenkta ties krūtine, rodomuoju judesiu

ranką tiesti į šoną, tariant: ten, po to parodyti patvirtinimo gestą (rodomuoju pirštu mostelėti iš

viršaus ţemyn), treptelėti dešine koja, su patvirtinimo intonacija garsiai tariant: mama (tėtė,

močiutė, senelis), 8) kas? - klausimo judesys ir intonacija,

9) mama (tėtė, močiutė, senelis) – rodomuoju pirštu mostelėti iš viršaus ţemyn, ţodį pabrėţti

patvirtinimo intonacija.

91 Ţaidimas ,,Miške“. A-ūǃ A-ūǃ Mes miške. Kas miške? Mes miške. Kas?

Mes. Kur mes? Miške.

Pratimas su judesiais ir intonacija (klausimo intonacija ir patvirtinimo intonacija):

1) a-ūǃ a-ūǃ - dešinės, po to kairės rankos delną šonu pridėti prie lūpų, tariant: a-ūǃ a-ūǃ 2) mes miške – dešine ranka rodomasis gestas į priekį, brėţiant puslankį iš kairės į dešinę,

tariant: mes, po to rankas krūtinės lygyje lėtai lenkti per alkūnes prie pečių, tariant su

patvirtinimo intonacija: miške,

3) kas miške? - klausimo judesys ir intonacija,

4) mes miške - dešine ranka rodomasis gestas į priekį, brėţiant puslankį iš kairės į dešinę ir

treptelint dešine koja, garsiai tariant: mes, po to rankas krūtinės lygyje lenkti per alkūnes

prie pečių, su patvirtinimo intonacija tariant: miške,

5) kas? - klausimo judesys ir intonacija,

6) mes - dešinė ranka sulenkta ties krūtine, rodomuoju judesiu ranką tiesti į šoną ir rodomuoju

pirštu mostelėti iš viršaus ţemyn bei treptelėti dešine koja, su patvirtinimo intonacija garsiai

tariant: mes,

7) kur mes? - klausimo judesys ir intonacija,

8) miške - rankas krūtinės lygyje ištiesti į priekį ir lėtai lenkti per alkūnes prie pečių, treptelėti

dešine koja, tariant su patvirtinimo intonacija: miške.

46

92

Ţaidimas ,,Justės kasa”

1) s_a_s_a_s_a_ - va ilga kasaǃ 2) s_u_s_o_s_a_ - Justės ilga kasa.

3) s_a_s_o_s_u_ - Justė nekerpa kasųǃ 4) kas nekerpa kasų? - Justė nekerpa kasų.

5) ko nekerpa Justė? - Justė nekerpa kasų.

6) ko nedaro Justė? – Justė nekerpa kasų.

7) kur ilga kasa? – čia ilga kasa.

Pratimas su judesiais ir intonacija (klausimo intonacija ir patvirtinimo intonacija). Perėjimai tarp

judesių plastiški, ţodţiai su loginiu kirčiu išskiriami garsesniu balsu ir treptelėjimu į grindis:

1) rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, tariant s_, paeiliui kelti rodomuosius rankų

pirštus prie lūpų (judesys garsui s) ir tuoj pat abi rankas tiesti aukštyn į šonus (judesys garsui

a), tariant s_a_, s_a_, kartoti tris kartus. Dešinę ranką sulenkti krūtinės lygyje ir rodomuoju

gestu atverstu delnu rodyti į priekį ir pamaţu leisti ranką ţemyn su patvirtinimo intonacija

tariant: va ilga kasa,

2) rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, tariant s_, paeiliui kelti rodomuosius rankų

pirštus prie lūpų (judesys garsui s) ir tuoj pat abi rankas tiesti aukštyn į šonus (judesys garsui

a), tariant: s_a_, po to tiesti rankas į priekį (judesys garsui u), tariant: s_u_, sujungti judesį

garsui s su judesiu garsui o, tariant: s_o_, vėl pereiti prie judesių garsams s ir a, tariant: s_a_.

Dešinę ranką sulenkti krūtinės lygyje ir rodomuoju gestu atverstu delnu rodyti į priekį ir

pamaţu leisti ranką ţemyn, šiek tiek pasilenkti, su patvirtinimo intonacija tariant: Justės ilga

kasa,

3) judesį garsui s sujungti su judesiais garsams a, o, u, tariant: s_a_s_o_s_u_, po to dešinę ranką

sulenkti krūtinės lygyje ir rodomuoju gestu delnu rodyti į priekį, tariant: Justė, po to staigus

kairės rankos rodomojo piršto judesys veido lygyje iš dešinės į kairę, tariant: nekerpa, tada

dešinę ranką ištiesti į priekį ir pamaţu leisti ţemyn, tariant: kasų (sakinys su patvirtinimo

intonacija),

4) rankos sulenktos prie krūtinės, alkūnės šiek tiek pakeltos į šalis, sukti rankų riešus nuo apačios

į viršų, į šalis (riešai brėţia apatinį puslankį) - klausimo judesys ir intonacija (kas?), staigus

kairės rankos rodomojo piršto judesys veido lygyje iš dešinės į kairę, tariant: nekerpa, tada

dešinę ranką ištiesti į priekį ir pamaţu leisti ţemyn, tariant: kasų,

5) dešinę ranką sulenkti krūtinės lygyje ir rodomuoju gestu atverstu delnu rodyti į priekį, tariant:

Justė, po to staigus kairės rankos rodomojo piršto judesys veido lygyje iš dešinės į kairę,

tariant: nekerpa, tada dešinę ranką ištiesti į priekį ir pamaţu leisti ţemyn, tariant: kasų

(patvirtinimo intonacija),

6) klausimo judesys ir intonacija (ko?), po to ištiesti rankas į šalis, tariant: nekerpa Justė. Justė

nekerpa kasų – kiekvienam ţodţiui pamojuoti dešine ranka per riešą aukštyn-ţemyn,

7) klausimo judesys, tariant: ko nedaro Justė? Justė nekerpa kasų - dešinę ranką sulenkti

krūtinės lygyje ir rodomuoju gestu atverstu delnu rodyti į priekį, tariant: Justė, po to staigus

kairės rankos rodomojo piršto judesys iš dešinės į kairę, tariant: nekerpa kasų,

8) klausimo judesys ir intonacija (kur?). Tiesti rankas į šalis, tariant: ilga kasa. Dešinę ranką

ištiesti į priekį ir pamaţu leisti ţemyn, su patvirtinimo intonacija tariant: čia ilga kasa.

Atliekant pratimus loginio kirčio mokymui, tokio tipo uţduotys palaipsniui sunkinamos,

pvz., mokytojas klausimus uţduoda kita eilės tvarka, o vaikai balsu bei judesiu iškiria ţodį su

loginiu kirčiu. Taip pat klausimus vaikams mokytojas gali uţduoti veidą uţsidengęs specialiu

ekranu arba pasisukęs nugara nuo vaikų.

47

93

Sraigė, sraigė draugiškumas

Sraigė, sraigė. draugiškumas

- Tau daugiau judėti reikia. globėjiškumas

- Manot lengva nuoskauda

Takučiu nuoskauda

Vilkti namą ant pečių? nuoskauda ir liūdesys

(pg.V.Palčinskaitę)

Eilėraščio deklamavimas su judesiais:

sraigė, sraigė – rankos sulenktos ant juosmens, rodomieji pirštai prie galvos lyg rageliai,

galva 2 kartus palinguoti į šonus,

tau daugiau judėti reikia – pamojuoti aukštyn-ţemyn dešinės rankos rodomuoju pirštu

(ţodis-judesys),

manot lengva takučiu – rankų pirštai prie nosies, lengvais, plastiškais judesiais tiesti rankas

nuo nosies į priekį į šonus (judesys garsui m) – manot, sulenktas rankas delnais į viršų vos

kilstelėti aukštyn – lengva, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai

sugniauţti į kumščius, rankas pakaitomis staigiai leisti ţemyn į šonus, atgniauţiant kumščius

kiekviename skiemenyje (judesys garsui t) (skiemuo-judesys) – takučiu,

vilkti namą ant pečių – įtemptas rankas su ištiestais rodomaisiais pirštais kelti aukštyn,

(judesys garsui i) – vilkti, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, rankos

supaustos į kumščius, tiesti rankas delnais prieš save į priekį (judesys garsui n) – namą,

uţdėti sulenktas rankas ant pečių – ant pečių.

94

Vienas. Du. skaičiavimas

Vienas. Du. skaičiavimas

Trečio niekaip nerandu. pasimetimas

O kol trečio nerandu – liūdesys

Tol nebus ir keturių. liūdesys

Štai ir jisǃ dţiaugsmas

Viens, du, trys skaičiavimas

Kas mane dabar pavys? klausimas

Guli delno vidury išdidumas

Akmenėliai keturi. išdidumas

(pg.V.Reimerį)


vienas, du (2kart.) – parodyti dešinės rankos rodomąjį ir vidurinį pirštą,

trečio niekaip nerandu – parodyti tris kairės rankos pirštus, kilstelėti pečius, rankos delnais

į šonus,

o kol trečio nerandu – dešinės rankos delną pakelti prie kaktos ir pasidairyti į šalis,

tol nebus – tiesti rankas nuo nosies į priekį delnais prieš save (judesys garsui n), ir keturių

– dešine ranka parodyti keturis pirštus,

štai ir jis – rankas staigiu judesiu pakelti aukštyn į šalis, galva palenkta ţemyn,

viens, du, trys – rankos ant juosmens, ţygiuoti trepsint kojomis,

kas mane dabar pavys – rankos ant juosmens, pakraipyti liemenį ir galvą į šalis,

guli delno – rodyti ištiestą kairės rankos delną, vidury – dešinės rankos rodomuoju pirštu

parodyti į kairės rankos delno vidurį,

akmenėliai - delnus suglausti ir pasukioti, keturi – dešinę ranką pakelti ir parodyti keturis

pirštus.

48

95

Tris pupas išdidumas

Dedu į rėtį išdidumas

Ir einu teigimas

Tų pupų sėti. teigimas

Vieną valgau, skaičiavimas

Antrą sėju, skaičiavimas

Trečią – teigimas

Vandeniu palieju. teigimas

Dvi išdygo. nuostaba

O pa paǃ dţiaugsmas

Kurgi dar viena pupa? pasimetimas

(Just.Marcinkevičius)


tris pupas – parodyti iškeltus tris dešinės rankos pirštus - tris, rankos sulenktos krūtinės

lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į kumščius, rankas pakaitomis staigiai leisti

ţemyn (judesys garsui p) (skiemuo-judesys) – pupas,

dedu į rėtį – rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, delnus palenkti ţemyn

(judesys garsui d) – dedu, įtemptas rankas sukti ratukais vieną apie kitą (judesys garsui r) – į

rėtį,

ir einu tų pupų sėti – ritmingai ţygiuoti, mojuojant rankomis – ir einu tų, rankos sulenktos

krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į kumščius, rankas pakaitomis staigiai

leisti ţemyn (judesys garsui p) (skiemuo-judesys) – pupų, pakelti dešinę ranką iki krūtinės

lygyje, pajudinti suspaustus pirštus – sėti,

vieną valgau - parodyti dešinės rankos rodomąjį pirštą - vieną, kaire ranka ,,įsidėti” valgio į

burną – valgau,

antrą sėju - parodyti du dešinės rankos pirštus - antrą, pajudinti pakeltos iki krūtinės kairės

rankos ţemyn nuleistus suspaustus pirštus - sėju,

trečią vandeniu palieju - parodyti tris dešinės rankos pirštus - trečią, energingas abiejų

rankų mostas į šoną - vandeniu palieju,

dvi išdygo o pa pa –pakelti du dešinės rankos pirštus, pasilenkti per liemenį dešinėn-kairėn

(skiemuo-judesys) - dvi išdygo, trys šuoliukai vietoje - o pa pa,

kurgi dar viena pupa – rankos sulenktos prie krūtinės, alkūnės šiek tiek pakeltos į šalis,

sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į šalis (riešai brėţia apatinį puslankį) klausimo

judesys - kurgi dar, parodyti dešinės rankos rodomąjį pirštą - viena, paeiliui staigiu judesiu

leisti ţemyn rankų kumščius (judesys garsui p) (skiemuo-judesys) – pupa.

96

Atvaţiavo meška, ū ū ū! teigimas

Su medučio bačka, ū ū ū! teigimas

Tiltas sudrebėjo, dir dir dir! kylanti įtampa

Medus išsiliejo, bir bir bir! kylanti įtampa

Atskrido bitutės, z z z! įtampa

Paragaut medučio, z z z! teigimas

Koks skanus medutis, a ta ta! dţiaugsmas

Ačiū tau meškute, ū ū ū! dėkingumas

49


atvaţiavo meška, ū ū ū – kairės rankos mostas puslankiu link savęs - atvažiavo, ištiestas

rankas lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e) - meška, pridėti prie lūpų šonu dešinės

rankos delną, pasilenkiant per liemenį dešinėn-kairėn (garsas-judesys) - ū ū ū,

su medučio bačka, ū ū ū - tiesti rankas nuo nosies į priekį į šonus (judesys garsui m) - su

medučio, alkūnės patrauktos į šonus, rankas delnais ţemyn staigiai leisti ţemyn (judesys

garsui b) – bačka, pridėti prie lūpų šonu dešinės rankos delną, pasilenkiant per liemenį

dešinėn-kairėn (garsas-judesys) - ū ū ū,

tiltas sudrebėjo, dir dir dir - rankos sulenktos per alkūnes, pakeltos pečių lygyje, alkūnės

patrauktos į šonus, įtemptas rankas su ištiestais rodomaisiais pirštais kelti aukštyn (judesys

garsui i) - tiltas, rankos sulenktos per alkūnes, alkūnės patrauktos į šonus, pajudinti delnus

prieš krūtinę – sudrebėjo, tris kartus palenkti per riešą sulenktos dešinės rankos delną ţemyn

(judesys garsui d) (ţodis-judesys) - dir dir dir,

medus išsiliejo, bir bir bir - tiesti rankas nuo nosies į priekį į šonus (judesys garsui m) –

medus, stiprus mostas abiem rankom į šoną - išsiliejo, tris kartus palenkti per riešą sulenktos

dešinės rankos delną ţemyn (ţodis-judesys) - bir bir bir,

atskrido bitutės, z z z - platus kairės rankos mostas puslankiu į save - atskrido, pamojuoti

abiem rankomis - bitutės, rankos sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, judinti rankas

per riešus (judesys garsui z) - z z z,

paragaut medučio, z z z - dešinės rankos delnu lėtai ,,perbraukti” iškištą lieţuvį - paragaut,

tiesti rankas nuo nosies į priekį į šonus (judesys garsui m) - medučio, rankos sulenktos

krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, judinti rankas per riešus (judesys garsui z) - z z z,

koks skanus medutis, a ta ta - atsilošti ir rankų delnais paglostyti pilvą - koks skanus , tiesti

rankas nuo nosies į priekį į šonus (judesys garsui m) – medutis, rankų delnais tris kartus

lengvai paliesti krūtinę ir pilvą (skiemuo-judesys) – atata,

ačiū tau meškute, ū ū ū – nusilenkti į priekį - ačiū, dešine ranka parodyti į priekį - tau,

ištiestas rankas lenkti per alkūnes prie pečių (judesys garsui e) - meškute, pridėti prie lūpų

šonu dešinės rankos delną, pasilenkiant per liemenį dešinėn-kairėn (garsas-judesys) - ū ū ū.

PRIEDAS Nr. 1.

Mokinių klausymosi ir kalbos įgūdţių vertinimo

ir įsivertinimo galimybės

Vienas mokinių klausymosi ir kalbos įgūdţių vertinimo bei įsivertinimo tikslų - padėti

sutrikusios klausos vaikui paţinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir siekti tobulėti.

Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amţiaus sutrikusios klausos mokiniams fonetinės ritmikos

uţsiėmimuose siekti paţangos ir efektyviai mokytis padeda formuojamasis vertinimas.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti

mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus

pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai

bendradarbiauti (žr. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004). Formuojamasis

vertinimas atliekamas siekiant ilgalaikių, trumpalaikių ar konkrečios pamokos (uţsiėmimo) tikslų.

Atliekant formuojamąjį mokinių pasiekimų vertinimą, mokytojas veikloje stebi vaikus, kalbasi su

ugdytiniais, juos padrąsina, paskatina, patikslina, išsako patarimus ir konstruktyvias pastabas dėl,

pavyzdţiui, foneminio suvokimo, netikslaus intonavimo ar tarimo klaidų. Jis suteikia mokiniams

ţodinę arba neverbalinę paramą, padeda įveikti pratimų atlikimo sunkumus, parodo teisingus

judesius ar pakartoja tariamą tekstą, stebi vaikus ir svarbiausia - pripaţįsta net menkiausią kiekvieno

mokinio daromą paţangą.

Sutrikusios klausos ir /ar kochlearinius implantus turinčių vaikų klausymosi ir kalbos

įgūdţių vertinime ir įsivertinime gali būti naudojamos šios formuojamojo vertinimo strategijos:

50

Grįţtamosios informacijos suteikimas. Veiksminga grįţtamojo ryšio informacija mokiniui

teikiama ţodţiu arba neverbaline forma: pritariamai linktelint galva, nusišypsant, kad vaikas

suprastų, jog teisingai atlieka konkretų fonetinės ritmikos pratimą. Individualus pokalbis

apie tai, kas taisytina bei duodamas konkretus patarimas, kaip tai atlikti, taip pat veikia

formuojančiai, ypač jei mokinys panaudoja tai pratimų atlikimo tobulinimui.

Stebėjimas. Mokytojas, sistemingai ir kryptingai stebėdamas tiek pavienių, tiek visos klasės

mokinių mokymąsi, gali pamatyti ir pakoreguoti neteisingą mokinių judesių atlikimą,

išgirsti jų tarimo trūkumus bei padėti juos ištaisyti. Stebėdamas ugdytinius, mokytojas

fiksuoja, kam sunkiau sekasi atlikti kai kurių pratimų elementus, kam reiks dar padirbėti

individualių uţsiėmimų metu. Mokytojas mato, kokių pastangų reikia ugdytiniams

uţduočiai atlikti, kaip sekasi susikaupti, kurį mokinį reikia paskatinti, padrąsinti.

Vienas kito ir savęs vertinimas. Fonetinės ritmikos uţsiėmimuose ši formuojamojo

vertinimo strategija gali būti taikoma brandesniems – 3-4 klasių mokiniams, kurių klasės

mikroklimatas palankus, atmosfera tolerantiška, o tarpusavio santykiai pozityvūs,

geranoriški, palankūs vienas kito atţvilgiu. Mokiniai, mokytojo padedami, mokosi vertinti

kitus ir įsivertinti savo pasiekimus bei paţangą, atsiţvelgdami į savo mokymosi sėkmę, o

vienas kito darbe pirmiausia ieškoti to, kas pasisekė gerai. Fonetinės ritmikos pratybose kaip

vienas kito ir savęs vertinimo būdų gali būti taikomas ,, Įsivertinimas pagal šviesoforą”.

Palankios mokymuisi aplinkos palaikymas. Formuojamojo vertinimo metu labai svarbu

yra formuoti ir palaikyti mokymuisi palankią aplinką. Sutrikusios klausos vaikai, atlikdami

fonetinės ritmikos pratimus, sudarytus iš įvairių kūno judesių ir kalbinės medţiagos, klasėje

turi jaustis saugiai. Svarbu ir mokytojo, ir bendraklasių palaikymas, kad mokinys nebijotų

suklysti, o suklydęs išdrįstų paklausti ar paprašyti pagalbos.

PRIEDAS Nr. 2

Pamokos / pratybų pavyzdinis planas.

Tikslas: mokytis keisti balso stiprumą; taisyklingai tarti garsus A, O, U, M, P;

diferencijuoti garsus A-O-U; mokytis vienskiemenio ritmo; mokytis tarti skiemenis, ţodţius

skirtingu tempu ir intonacija.

Pastaba: pamokos /pratybų dalys keičiasi po nedidelės pauzės.

Eil.

Nr.

Pamokos/pratybų

dalys

Mokytojo ir mokinių veikla

1. Pamokos/pratybų

temos pristatymas.

Mokytojas sako: jūs atliekate įvairius judesio pratimus ir mokotės

taisyklingai kalbėti. Dabar atliksime kelis žinomus ir kelis naujus

pratimus, žaisime žaidimą ,,Kiškio šokis”. Pamokos pabaigoje

kiekvienas mokysis save įsivertinti.

2. Artikuliacinė

mankšta.

Mokytojas sako: dabar atliksime pratimus lūpoms ir burnai.

Žiūrėkite ir pakartokite. Mokytojas rodo artikuliacinės mankštos

pratimus, vaikai mėgdţioja: atkiša lūpas į priekį; nusišypso, parodo

dantis; nusišypso plačiai praverta burna; plačiai išsiţioja ir tuoj

stipriai susičiaupia; išpūčia skruostus; įtraukia skruostus; stumdo orą

iš vieno skruosto į kitą.

Kiekvieną pratimą kartoti iki 8 kartų.

3. Kvėpavimo

pratimai.

Diafragminio

kvėpavimo įgūdţių

Mokytojas sako: Mes kalbame iškvėpdami. Dar kartą pasimokykime

taisyklingai kvėpuoti. Žiūrėkite ir pakartokite. Mokytojas ir vaikai

stovi tiesiai, rankos po krūtine ties diafragma (įkvėpimo-iškvėpimo

kontrolei). Įkvėpimas per nosį – viršutinė pilvo dalis šiek tiek

51

įtvirtinimas. pakyla. Iškvėpimas per burną - viršutinė pilvo dalis įsitraukia.

Kartoti kelis kartus.

4. Pratimai balsiams

A, O, M ir

priebalsiui P.

Mokytojas sako: dabar tarsime garsus ir pajudėsime. Klausykite,

žiūrėkite ir kartokite. Jis rodo pratimus atskirai kiekvienam garsui,

vaikai pamėgdţioja.

Pratimas garsui A: Pr.p.1. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos

sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant a__

(ilgas brūkšnys reiškia ilgą garso tarimą) rankas tiesti aukštyn į

šonus. Judesys pagal įtempimą – neįtemptas, pagal intensyvumą –

silpnas, pagal laiko kategoriją – ilgas.

Pratimas garsui O: Pr.p.1. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos

sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant o__

rankas puslankiu sujungti prieš krūtinę. Judesys vos įtemptas,

silpnas, ilgas.

Pratimas garsui U: Pr.p.1. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos

sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos. Įkvėpti, tariant u__

rankas delnais tiesti į priekį. Judesys įtemptas, silpnas, ilgas.

Pratimas garsui P: Pr.p.1. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos

sulenktos krūtinės lygyje, alkūnės nuleistos, pirštai sugniauţti į

kumščius. Įkvėpti, tariant pa pa pa abiejų rankų kumščius paeiliui

staigiai leisti ţemyn. Judesys įtemptas, stiprus, trumpas.

5. Pratimai balsių

įtvirtinimui

judesyje.

Mokytojas sako:mokomės toliau. Klausykite ir kartokite. Mokytojas

rodo pratimą atskirai kiekvienam garsui, vaikai pamėgdţioja. Kartoti

kelis kartus.

1. Pa pa.


a) pašokti aukštyn, kartu tiesiant rankas aukštyn ir į šalis, tariant: pa;

b) pašokti aukštyn, kartu tiesiant rankas aukštyn ir į šalis, kojos - į

šalis, tariant: pa.

2. Pa pu o o.

Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos nuleistos, kojos pečių plotyje:

a) kelti rankas aukštyn ir į šalis, tariant: pa;

b) staigiai nuleisti rankas ţemyn, tariant: pu;

c) pasilenkti dešinėn, dešinės rankos delną šonu

pridėti prie lūpų, tariant: o;

d) pasilenkti kairėn, kairės rankos delną šonu

pridėti prie lūpų, tariant: o.

6. Pratimai balso

stiprumui.

Mokytojas sako: dabar mokysimės stiprinti savo balsą, klausykite ir

pakartokite. Mokytojas pasisuka nugara į vaikus ir taria skirtingo

stiprumo skiemenis. Vaikai iš klausos pakartoja skiemenis su

judesiais ir be jų.

1. Pr.p. Rankos sulenktos ant juosmens, pirštai sugniauţti į

kumštį. Rankas kelti aukštyn per šonus, keičiant balso stiprumą

nuo tylaus skambėjimo iki garsaus ir atvirkščiai: pa_A_A_A_a_ po_O_O_O_o_ pu_U_U_U_u_

2. Pr.p. Rankos sulenktos prie juosmens, pirštai sugniauţti į

kumštį. Lengvas smūgis kumščiais prie juosmens, tyliai tariant:

pa. Stiprus smūgis aukštyn rankų kumščiais, garsiai tariant: PA.

Kartoti kelis kartus.

3. Pr.p. Stovėti tiesiai, rankos ant juosmens.

PA_pa_PA_pa

Judesiai primena plasnojimą sparnais, tik atliekami staigesniais

52

judesiais: rankos aukštyn į šalis, garsiai tariant: PA, rankos ţemyn,

tyliai tariant: pa. Pratimus kartoti kelis kartus.

7. Pratimai kalbiniam

kvėpavimui ir

rišliajai kalbai.

Pratimai

skiemenims: vieno-

kelių skiemenų

skyrimas.

Mokytojas sako: dabar pakartokite paskui mane. Mokytojas rodo

atskirai pratimus, vaikai pamėgdţioja.

1. Ploti rankomis, tariant: papapa, staiga nuleisti rankas ţemyn,

tariant: pa.

2. Kratyti suspaustus kumščius prieš krūtinę, tariant: papapa,

staiga tiesti ištiestais pirštais rankas į šalis, tariant: pa.

3. Rankos sulenktos per alkūnes, tiesti įtemptas rankas į priekį

delnai nuo savęs, tariant: mamama, vieną ranką staiga tiesti į

šoną, tariant: ma.

8. Pratimas

vienskiemeniui

ritmui.

Ritmas:

oplia oplia oplia oplia

pam pam

pampampam

• Mokytojas sako: puikiai pajudėjote, dabar mokysitės naują

žaidimą ,,Kiškio šokis”. Pirmiausia plosime. Klausykite ir

pakartokite. Mokytojas ploja teksto ritmą, stipriau

suplodamas kirčiuotus skiemenis, vaikai pamėgdţioja.

• Mokytojas sako: dabar klausykite žodžių ir pakartokite.

Mokytojas taria tekstą, pabrėţdamas kirčiuotą skiemenį. Po

to visi kartoja kartu su mokytoju.

• Mokytojas sako: klausykite ir pakartokite. Mokytojas taria

tekstą ir kartu ploja ritmą. Vaikai pamėgdţioja.

• Mokytojas atidaro dėţę, pilną popierinių karūnų su kiškio

ausimis ir sako: dabar jau galime šokti ,,Kiškio šokį”.

Užsidėkite karūnas, būsite kiškiai. Klausykite, žiūrėkite ir

pakartokite. Vaikai išsirenka karūnas.

Teksto tarimas su judesiais.


a) šuoliukai į dešinę abiem kojom, tariant: oplia oplia oplia oplia;

b) nedidelis šuoliukas į dešinę, tariant: pam, nedidelis šuoliukas į

kairę, tariant: pam;

c) trys maţi šuoliukai į priekį abiem kojom, tariant: pampampam.

Mokytojas rodo pratimą, o vaikai pamėgdţioja.

Galima keisti pratimo tempą. Taip pat kartoti visą pratimo tekstą

iškart arba po vieną eilutę (vienas kuris vaikas gali būti vedantysis,

tekstą ištaria po vieną eilutę bei parodo , kiti vaikai kartoja).

9. Pratimai

intonacijai.

Mokytojas sako: jūs mylite savo mamytes? Kiškiai taip pat

myli. Klausykite ir pakartokite, kaip kiškiai kalba mamai.

Mokytojas atlieka pratimą, vaikai pamėgdţioja.

a) dešine ranka švelniai glostyti kairę ranką nuo peties iki riešo,

tariant švelniai, ištęstai: mama,

b) rankos sulenktos per alkūnes. Staigiu judesiu kelti ištiestas

rankas aukštyn į šonus, linksmai tariant: mamaǃ

c) klausimo judesys (sukti rankų riešus nuo apačios į viršų, į

šalis, riešai brėţia apatinį puslankį): mama?

53

d) rankos į šalis, su pasimetimu balse tarti: mama….

10. Pratimai tempui. ta ta - lėtai

tata- ta - vidutiniškai

ta, ta, ta - greitai

tatatata - labai greitai

taip - labai greitai

1. Lėto, vidutiniško, greito, labai greito tempo skyrimas rega-

klausa. Mokytojas sako: dabar kiškiai nori patrepsėti. Klausykite

ir pakartokite. Mokytojas rodo pratimą, vaikai pamėgdţioja.

a) stipriai treptelėti dešine, po to kaire koja: ta ta,

b) stipriai treptelėti dešine, po to kaire koja, didinant tempą nuo

vidutinio iki labai greito: tata- ta, ta, ta, ta, tatatata.

2. Lėto, vidutiniško, greito tempo skyrimas klausa. Mokytojas

sako: klausykite ir kartokite. Mokytojas pasisuka nugara į vaikus

ir taria skiemenis atitinkamu tempu, mokiniai kartoja su

judesiais (trepsėjimu), o po to be jų.

a) treptelėti koja, smūgiuojant į kumštį suspausta ranka ir

tariant: ta (lėtai, vidutiniškai, greitai),

b) staigiai treptelėti koja, staigiu judesiu smūgiuojant ţemyn į

kumštį suspaustomis rankomis ir tariant: taipǃ (labai

greitai).

11. Vaikų vertinimas,

įsivertinimas.

Pamokos/pratybų

uţbaigimas.

Mokytojas trumpai aptaria pamoką/pratybas, uţ pastangas

paskatindamas ir padrąsindamas vaikus. Po to parodo ryšulį maţų

balionėlių su ant jų flomasteriu nupieštais kiškių veidukais:

linksmais ir sutrikusiais (linksmųjų turėtų būti tiek pat, tiek vaikų) ir

sako: visi šiandien daug mokėtės: ausytės klausė, liežuvėliai –

kalbėjo, rankytės – plojo, kojytės – trepsėjo. Pagalvokite, kaip

kiekvienam jūsų sekėsi? Kurį veiduką pasirinksite?

Vaikai renkasi balionėlius, gali trumpai pasakyti, kodėl būtent tą ar

kitą veiduką pasirinko.

Mokytojas garsiai pasidţiaugia vaikų bandymu mokytis įvertinti

save ir atsisveikina.

vaikŲ, turinČiŲ klausos sutrikimŲ ir/ar kochlearinius ... · implantus, fonetinės ritmikos...

Documents