vaikų ir paauglių psichiatrija

1

VILNIAUS UNIVERSITETAS

PATVIRTINTA:

Medicinos fakulteto tarybos

posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d.

protokolo Nr. 3(503)

Vilniaus universiteto

Senato komisijos posėdyje

2005 m. lapkričio mėn. 10 d.

protokolo Nr. SK 2005-15

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS

REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA

Vilniaus universiteto rektorius .............................. akad. B.Juodka

(parašas)

A. V.

Rezidentūros programos

rengimo vadovas .................................. doc. D. Pūras

(parašas)

Vilnius, 2005 m. spalis

2

1.1. Rezidentūros studijų programos duomenys

Rezidentūros studijų programa Vaikų ir paauglių

psichiatrija

Studijų sritis biomedicinos mokslai

Studijų kryptis Medicina

Studijų rūšis rezidentūros

Studijų trukmė (metais) 4

Programos apimtis kreditais 176

Būtina stojančiojo kvalifikacija medicinos gydytojas

Suteikiama profesinė kvalifikacija Gydytojas vaikų ir

paauglių psichiatras

Programos rengimo grupė

Eil.

Nr.

Pedagoginis vardas

(mokslo laipsnis),

vardas, pavardė

Pareigos Telefonas

(darbo ir

mobilusis)

Elektronininis paštas

1. Doc.Dainius Pūras VU Psichiatrijos

klinikos Vaikų

psichiatrijos ir

socialinės

pediatrijos centro

vedėjas

d.2730153,

[email protected]

3

2.

Doc.Sigita

Lesinskienė

VU Psichiatrijos

klinikos Vaikų

psichiatrijos ir

socialinės

pediatrijos centro

docentė

d. 2757545

[email protected]

3. Beata Diomšina

VU Psichiatrijos

klinikos Vaikų

psichiatrijos ir

socialinės

pediatrijos centro

lektorė, med.dr

d.2731068

[email protected]

4. Vytautas Blažys VU Vaikų

psichiatrijos ir

socialinės

pediatrijos centro

asistentas

d. 2715762

[email protected]

5. Aldona Lekarevičiūtė VU Vaikų ligoninės

Vaiko raidos centro

vaikų ir paauglių

psichiatrė

d. 2731456

6. Jelena Kuzmenko Respublikinės

Vilniaus

Psichiatrijos

ligoninės gydytoja

vaikų ir paauglių

psichiatrė

d. 2672726

[email protected]

7. Vita Poviliūnienė Respublikinės

Vilniaus

Psichiatrijos

ligoninės gydytoja

vaikų ir paauglių

psichiatrė

d. 2672726 [email protected]

8. Sigutė Stanaitienė VU Vaikų ligoninės

Vaiko raidos centro

Vaikų ir paauglių

krizių intervencijos

skyriaus vedėja

d. 2757564

[email protected]

9. Virginija Ribakovienė VU Vaikų ligoninės

Vaiko raidos centro

Poliklinikos ir

dienos stacionaro

skyriaus vedėja,

med.dr

d. 2751837

[email protected]

mailto:[email protected]

4

9. Asta Dervinyte

Bongarzoni

VU Medicinos

fakulteto

Visuomenės

sveikatos instituto

jaunesnė mokslinė

bendradarbė, vaikų

ir paauglių

psichiatrė

[email protected]

5

1.3. TURINYS:

1. Tituliniai puslapiai ..................................................................................................

1.2 Rezidentūros studijų programos duomenys...........................................2

1.3 Turinys............................ ......................................................................5

2. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) ................. 6

3. Programos paskirtis ir tikslai.....................................................................................9

4.Programos sandara ir turinys............................................ .......................................13

5.Studijų vykdymas.....................................................................................................15

6.Pedagoginis ir mokslinis personalas ........................................................................15

7.Programos aprūpinimas ...................................... ....................................................16

8.Išoriniai ryšiai ..........................................................................................................16

9.Vidinis studijų kokybės užtikrinimas.......................................................................17

10.Programos poreikis ................................................................................................17

11.Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija ..................................................18

PRIEDAI:

P1. Dalykų arba ciklų modulių programos ........................ ....................................19

P2. Rezidento praktinio mokymo sutartis ................................................................77

P3. Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas „Dėl rezidentūros bazių“ ...............80

P5. Kiti priedai......................................................................................................................92

P6 Programoje dėstysiantys dėstytojai .....................................................................102

P8 Rezidentų vadovų sąrašas....................................................................................161

6

3. Programos paskirtis ir tikslai

Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros paskirtis – parengti kvalifikuotus, šiuolaikinius tarptautinius

standartus atitinkančius gydytojus vaikų ir paauglių psichiatrus.

Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros tikslai yra šie:

1.Suteikti rezidentams mokslo žinių visumą, kurią sukaupė šiuolaikinė vaikų ir paauglių psichiatrija ir

gretutinės mokslo sritys.

2. Išmokyti praktinių įgūdžių, kurios reikalingos siekiant efektyviai diagnozuoti ir gydyti vaikų ir

paauglių psichikos sutrikimus, pagal šiuolaikinius reikalavimus, Lietuvos Respublikoje patvirtintą gydytojo

vaikų ir paauglių psichiatro normą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus.

Vaikų ir paauglių psichiatrija tai medicinos specialybė, kuri galutinai susiformavo 20 amžiaus

viduryje kaip savarankiška specialybė, skirta vaikų psichikos ir elgesio sutrikimams gydyti. Vaikų ir paauglių

psichiatrijai užsienio valstybėse ir Lietuvoje formuotis svarbi buvo bendrosios psichiatrijos, pediatrijos,

neurologijos ir vaikų neurologijos, psichologijos, psichoterapijos, socialinio darbo ir kitų medicinos ir ne tik

medicinos mokslų plėtra. Būdama medicinos specialybe, kartu vaikų psichiatrija yra sandūroje ne tik su vaikų

ligomis ir bendrąją (suaugusiųjų) psichiatrija, bet ir su psichologijos, socialinio darbo, specialiosios ir

socialinės pedagogikos sritimis. Paskutiniais dešimtmečiais visoje Europoje, o paskutiniais metais ir

Lietuvoje pradėta pripažinti, kad vaikų psichikos sveikata tampa vienu iš svarbiausių sveikatos politikos

prioritetu. Tokios problemos kaip vaikų ir jaunimo tarpe paplitusi prievarta (smurtas), savižudybės ir

bandymai žudytis, priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų, elgesio ir socializacijos, valgymo sutrikimai,

vis labiau ima dominuoti vaikų sergamumo struktūroje ir kelti visuomenės nerimą dėl skaudžių šių problemų

ir sutrikimų priežasčių bei pasekmių bendrai visuomenės sveikatai.

Vaikų ir paauglių psichiatrijos specialistai reikalingi darbui įvairiuose sveikatos priežiūros paslaugų

teikimo lygiuose ir struktūrose: pirminiame lygyje veikiančiuose savivaldybių psichikos sveikatos centruose

(kaip būtinas specialistų komandos narys šiuose centruose, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 64, numatytas vaikų

ir paauglių psichiatras); dienos stacionaruose, stacionaruose, krizių intervencijos skyriuose. Vis dažniau vaikų

ir paauglių psichiatrijos specialistų paslaugomis naudojasi kitos žinybos (socialinės apsaugos, vaikų teisių

apsaugos, ugdymo ir specialiojo ugdymo ir kt.), kurios sprendžia įvairius su vaikų gerove ir jų socialinės

raidos problemomis susijusius klausimus. Todėl akivaizdu, kad artimiausiais metais vaikų ir paauglių

psichiatrijos specialistų poreikis nemažės ir gali tik didėti.

Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programa artimiausia savo turiniu yra psichiatrijos ir vaikų

ligų rezidentūros programoms. Vaikų ir paauglių psichiatrijos specialistai privalo turėti pakankamai daug

žinių ir įgūdžių tiek bendrojoje psichiatrijoje , tiek vaikų ligose (įskaitant vaikų neurologiją). Todėl apie 40

procentų vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros laiko ir kreditų skaičiaus skirta šių dviejų sričių ciklams.

Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programa parengta atsižvelgiant į Europos medicinos

specialistų rengimo teisinius aktus (Charter on training of medical specialists in the European community;

Charter adopted by the Management Council of the UEMS, October 1993), Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro įsakymą dėl nuosekliųjų studijų programų nuostatų patvirtinimo (2000 m. spalio 26 d. Nr

1326, Vilnius); parengta medžiaga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymui dėl medicinos

normos “MN: gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė; Vilniaus

universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentą (patvirtintą VU Senato posėdyje 2004 m.) bei

Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro pateiktus metodinius patarimus (Rezidentūros studijų programos

aprašas, Vilnius, 2005).

Papildomi teisiniai aktai:

1) LR Aukštojo mokslo įstatymas

2) VU statutas

3) LR Medicinos praktikos įstatymas, 2004 04 20 d., Nr.IX-2148

4) LR Vyriausybės 2003 10 31 nutarimas Nr.1359 “Dėl gydytojų rengimo”

5) LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 04 11 įsakymas Nr. ISAK-

480/V

7

6) -210 “Minimalūs gydytojo rengimo reikalavimai”.

7) LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 06 17 įsakymas Nr. ISAK –

969/V-445 1 priedas “Medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos

rezidentūros studijų programų reikalavimai”

8) LR Švietimo ir mokslo ministro 2004 08 24 įsakymas Nr. ISAK-1310 “Dėl medicinos, odontologijos

bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vertinimo ir registravimo”

9) LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 06 28 įsakymas Nr.V-469 :Dėl medicinos prktikos profesinių

kvalifikacijų sąraše patvirtinimo”.

10) Europos Tarybos direktyva dėl gydytojų laisvės renkantis darbų ir jų diplomų, sertifikatų ir kitų

oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo 93/16/EEC

11) Europos Parlamento direktyva 2001 /19/EC

Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programos ryšys su VU Medicinos fakulteto pagrindiniais

tikslais yra labai glaudus. Dauguma ciklų (ir privalomų, ir pačių rezidentų pasirenkamųjų) atliekami tik

Vilniaus universiteto klinikinėse bazėse - VU Vaikų ligoninės padaliniu tapusiame Vaiko raidos centre ir

Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje. Rezidentūros vadovai yra patyrę vaikų ir paauglių

psichiatrijos specialistai, kurie dirba skyriaus vedėjo pareigose arba dažnai juos pavaduoja, o taip pat dirba ir

universitete. Jie yra patyrę ne tik praktikai bet ir pedagogai, turintys mokslinio darbo patirtį.

Šios programos paskirtis yra suteikti galimybę gydytojams įgyti reikalingas teorines žinias ir praktinius

įgūdžius ir paruošti vaikų ir paauglių psichiatrą savarankiškam darbui pagal vaikų ir paauglių psichiatrijos

specialisto kompetenciją. Sėkmingai įvykdęs rezidentūros programą ir išlaikęs rezidentūros egzaminą,

gydytojui rezidentui išduodamas profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, kuris suteikia teisę gauti gydytojo

vaikų ir paauglių psichiatro licenciją. Baigus rezidentūrą, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro

kompetencija turi atitikti Lietuvos medicinos normoje gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui keliamus

reikalavimus (Lietuvos medicinos norma MN 114:2005):

Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai,

kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei

nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę vaikų ir paauglių psichiatrijos

mokslo ir praktikos pažangą. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras turi:

žinoti:

Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ir gydytojo

vaikų ir paauglių psichiatro veiklą;

gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir paciento vaiko bei jo tėvų tarpusavio santykių psichologiją ir

psichopatologiją;

indikacijas vaikų ir paauglių psichiatriniam stacionariniam gydymui, medicininei ir socialinei, psichologinei

reabilitacijai;

išmanyti:

bendrąją psichopatologiją: psichikos sutrikimų simptomus ir sindromus, amžinius bendrosios

psichopatologijos ypatumus;

biologines, psichologines ir socialines psichikos sutrikimų priežastis;

žmogaus psichosocialinę raidą;

šeimos psichosocialinius funkcionavimo dėsningumus;

sveiko, turinčio psichikos sutrikimą ir sergančio somatinėmis ligomis vaiko ir paauglio psichikos

funkcionavimo dėsningumus;

pagrindinius psichologinius tyrimus, taikomus vaikams ir paaugliams;

neurologinius tyrimus ir neurologinės paciento būklės vertinimą;

gydymo psichoterapija indikacijas, kontraindikacijas, galimas komplikacijas;

psichikos sutrikimų medikamentinį gydymą, vaistų veikimo mechanizmus;

vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutrikimų pirminę, antrinę ir tretinę prevenciją;

suicidologijos pagrindus;

būtinosios pagalbos teikimą;

8

slaugos principus vaikų ir paauglių psichiatrijoje;

mokėti diagnozuoti, diferencijuoti ir gydyti psichikos ir elgesio sutrikimus pagal Tarptautinę statistinę ligų ir

sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10):

Kraujagyslinė demencija F01;

Demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis F02;

Nepatikslinta demencija F03;

Organinis amnezinis sindromas, nesusijęs su alkoholio arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu F04;

Delyras, nesusijęs su alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis F05;

Kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos F06;

Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir

disfunkcijos F07;

Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas F09;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus F11;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kanabinoidus F12;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant raminamąsias ir migdančiąsias; medžiagas F13;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kokainą F14;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant stimuliatorius, taip pat ir kofeiną F15;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant haliucinogenus F16;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant tabaką F17;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant lakias medžiagas F18;

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas F19;

Schizofrenija F20;

Schizotipinis sutrikimas F21;

Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai F22;

Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai F23;

Indukuotas kliedesinis sutrikimas F24;

Schizoafektiniai sutrikimai F25;

Kiti neorganiniai psichoziniai sutrikimai F28;

Nepatikslinta neorganinė psichozė F29;

Manijos epizodas F30;

Bipolinis afektinis sutrikimas F31;

Depresijos epizodas F32;

Pasikartojantis depresinis sutrikimas F33;

Nuolatiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai F34;

Kiti nuotaikos [afektiniai] sutrikimai F38;

Nepatikslintas nuotaikos [afektinis] sutrikimas F39;

Fobiniai nerimo sutrikimai F 40;

Kiti nerimo sutrikimai F 41;

Obsesinis – kompulsinis sutrikimas F 42;

Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai F 43;

Disociaciniai [konversiniai] sutrikimai F 44;

Somatoforminiai sutrikimai F 45;

Kiti neuroziniai sutrikimai F 48;

Valgymo sutrikimai F 50;

Neorganiniai miego sutrikimai F51;

Seksualinės funkcijos sutrikimai, nesusiję su organiniu sutrikimu ar liga F 52;

Pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai neaprašyti kitur F53;

Psichologiniai ir elgesio veiksniai, susiję su kitur aprašytomis ligomis ar sutrikimais F54;

Piktnaudžiavimas priklausomybės nesukeliančiomis medžiagomis F55;

9

Nepatikslinti elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ar somatiniais faktoriais F59;

Specifiniai asmenybės sutrikimai F60;

Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai F61;

Įpročių ir potraukių sutrikimai F63;

Lyties tapatumo sutrikimai F64;

Seksualinio pasirinkimo sutrikimai F65;

Psichologiniai ir elgesio sutrikimai, susiję su seksualine raida ir orientacija F66;

Lengvas protinis atsilikimas F70;

Vidutinis protinis atsilikimas F71;

Sunkus protinis atsilikimas F72;

Labai sunkus protinis atsilikimas F73;

Kitas protinis atsilikimas F78;

Nepatikslintas protinis atsilikimas F79;

Specifiniai tarimo ir raidos sutrikimai F80;

Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai F81;

Specifinis judesių raidos sutrikimas F82;

Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai F83;

Įvairiapusiai raidos sutrikimai F84;

Kiti psichologinės raidos sutrikimai F88;

Nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas F89;

Hiperkineziniai sutrikimai F90;

Elgesio sutrikimai F91;

Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92;

Emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje F93;

Socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir sutrikimas

paauglystėje F94;

Tikai F95;

Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F98;

Nepatikslintas psichikos sutrikimas F99;

gebėti:

įvertinti indikacijas reikiamam psichikos sutrikimų ištyrimui, gydymui, profilaktikai,

psichosocialineireabilitacijai;

konsultuoti vaikus, paauglius, jų tėvus ar globėjus, šeimas;

taikyti pagrindinius moksliškai pagrįstus psichikos sutrikimų medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo

būdus, vaikų ir šeimos psichoterapijos metodus;

dirbti psichikos sveikatos paslaugas teikiančių specialistų komandoje ir vadovauti šiai komandai.

10

4. Programos sandara ir turinys 1 lentelė Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros studijų programos planas.

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJA

Rezidentūros

metai

Ciklas Trukmė Vieta

I metai

Bendroji (suaugusiųjų) psichiatrija

40 kreditų

Respublikinė Vilniaus

Psichiatrijos ligoninė,

Vilniaus miesto

Psichikos sveikatos

centras,

Priklausomybių ligų

centras

Valstybinė teismo

psichiatrijos tarnyba

prie Sveikatos

apsaugos ministerijos.

II metai

Ikimokyklinio ir jaunesnio

mokyklinio amžiaus vaikų

psichikos sutrikimai ir pagalbos

principai

Mokyklinio amžiaus vaikų

psichiatrija

Psichoterapija

Vaikų neurologija

12

20

8

8

VU VL Vaiko raidos

centro Vaikų

psichiatrijos skyrius

VU VL VRC dienos

stacionaras

Vilniaus miesto

Psichikos sveikatos

centras,

VU Vaikų ligoninė

III metai

Paauglių psichiatrija

Vaikų ligos

Pasirenkamasis ciklas: 1 iš 3

(genetika, neonatologija,

radiologija)

Psichoterapija

20

16

4

8

RVPL Vaikų

psichiatrijos skyrius

VU Vaikų ligoninė

VU Vaikų ligoninė,


ligoninės santariškių

klinikos Radiologijos

centras

Vilniaus miesto

Psichikos sveikatos

centras

11

IV metai Ambulatorinės pagalbos principai

vaikų ir paauglių psichiatrijoje

Raidos sutrikimų diagnostika ir

reabilitacija

Vaikų ir paauglių krizių

diagnostika ir pagalbos principai

Pasirenkamasis ciklas: 1 iš 3

(genetika, neonatologija,

radiologija)

Psichoterapija

16

8

8

4

4

VU VL Vaiko raidos

centras, Antakalnio

Psichikos sveikatos

centras

VU VL Vaiko raidos

centras, Ankstyvosios

reabilitacijos skyrius

VU VL Vaiko raidos

centras, krizių

intervencijų skyrius

VU Vaikų ligoninė,


ligoninės santariškių

klinikos Radiologijos

centras

Vilniaus miesto

Psichikos sveikatos

centras

Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros trukmė – ketveri metai (176 kreditai). Kiekvienais metais

numatyti įvairių būtinų vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrai specialybių ciklai, kurių trukmė svyruoja

nuo 2 iki 11 mėn ( nuo 8 iki 40 kreditų). Pirmieji metai (40 kreditų) skirti išsamiam bendrosios (suaugusiųjų)

psichiatrijos ciklui. Jo metu rezidentas gauna reikiamą žinių ir praktinių įgūdžių kiekį bendrosios

psichopatologijos, suaugusiųjų psichikos sutrikimų diagnostikos ir gydymo, priklausomybių psichiatrijos,

teismo psichiatrijos ir psichoterapijos srityje. Antraisiais metais 16 kreditų skirta vaikų ligų ciklui,

atsižvelgiant į tai, kad vaikų ir paauglių psichiatrija, atstovaudama psichiatrijos sritį, kartu yra ir vaikų ligų

specialybė, todėl rezidentūros metu būtina gauti reikiamą kiekį žinių ir įgūdžių vaikų ligų srityje. Antraisiais

rezidentūros metais prasideda ir pagrindinės specialybės – vaikų ir paauglių psichiatrijos – ciklai. Vykdant

rotacijas dviejuose universitetiniuose stacionaro skyriuose (po 20 kreditų kiekvienam ciklui), dienos

stacionaro (8 kreditai), krizių intervencijos (8 kreditai), ambulatorinės pagalbos (16 kreditų) cikluose,

rezidentai teoriškai ir praktiškai išmoksta diagnozuoti ir gydyti vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio

sutirkimus, dirbti specialistų komandoje, bendrauti su vaikais ir jų tėvais. Kadangi vaikų ir paauglių

psichiatrijos paslaugų teikimas labai glaudžiai susijęs su kitomis sveikatos priežiūros, globos, vaikų teisių

apsaugos, neįgalių vaikų ugdymo ir socialinės integracijos paslaugomis, šių ciklų metu rezidentai lankosi

kitose įstaigose ir susipažįsta su jų veikla. Antrais rezidentūros metais numatytas vaikų neurologijos (8

kreditai) ciklas, ir ketvirtais - vaikų raidos sutrikimų diagnostikos ir reabilitacijos ciklas (8 kreditai).

Vykstant vaikų ir paauglių psichiatrijos ciklams, rezidentai mokosi įvairių terapinio darbo su vaikais ir

tėvais metodų. Šalia tradicinio kitoms medicinos specialybėms medikamentinio gydymo, vaikų ir paauglių

psichiatrijoje vyrauja individualaus ir šeimos konsultavimo, individualios ir grupinės psichoterapijos, šeimos

terapijos, aplinkos terapijos, socioterapijos, specialiosios ir socialinės pedagogijos metodai. Rezidentūros

metu rezidentas turi gauti pakankamą žinių ir praktinio darbo įgūdžių lygį, kad mokėtų savarankiškai taikyti

vaikų ir paauglių psichiatrijoje naudojamas psichoterapinio darbo metodikas.

Priede (P1) pridedamos dalykų arba ciklų modulių programos

12

5. Studijų vykdymas Ketverių metų vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūra atliekama Vilniaus universiteto

klinikinėse bazėse ir kitose įstaigose, koordinuojant VU Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės

pediatrijos centrui. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Su rezidentu, Vilniaus universitetu ir sveikatos

priežiūros įstaiga sudaroma rezidento praktinio mokymo sutartis, pavyzdys P2 priede.

Numatomas teorinis (paskaitos, seminarai) ir praktinis mokymas, dirbama VU MF patvirtintose

rezidentūros bazėse P3 priede. Rezidentai dalyvauja tarpdisciplininės komandos darbe, dirba su pacientais ir

jų tėvais prižiūrimi gydančio gydytojo ir supervizuojami rezidentūros vadovo. Kiekviename darbo cikle

sudaromas darbo planas ir privalomų įgūdžių apimtis. Teorinis mokymas sudaro 20 procentų rezidentūros

studijų apimties, praktinis – 80 procentų. Privalomi 4 budėjimai per mėnesį (pageidautina daugiau). Budėjimo

trukmė tokia, kokia numatyta kiekvienoje klinikoje. Po naktinio budėjimo rezidentams privaloma nedarbo

diena. Be praktinio darbo, vedami teoriniai seminarai. Bent vieną kartą per mėnesį referuojama apie aktualią

literatūrą. Kiekvieno ciklo metu rezidentas turi parengti 1 referatą - klinikinės medžiagos analizę. Rezidentai

už ciklus atsiskaito įskaitomis. Už ciklą pasirašo rezidentūros vadovas ir atitinamo klinikinio padalinio,

kuriam vyksta skyrius, vedėjas. Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui laikyti ją pakartotinai leidžiama tik po

dviejų mėnesių. Įskaitą galima laikyti ne daugiau du kartus; po to rezidentas šalinamas iš rezidentūros. Kas

metai rezidentai peratestuojami VU MF sudarytos egzaminų komisijos, kuri numato tolimesnę rezidentūros

eigą. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu. Rezidento žinios bei

gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.

Į vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrą Vilniaus universitete priimama pagal Priėmimo į Vilniaus

universiteto internatūros ir rezidentūros studijų 2005 m. tvarką (P4 priedas). Į šią studijų programą priimami

asmenys baigę medicinos gydytojo internatūrą ir įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

Rezidentūros trukmė 4 metai.

Po vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros studijų laikomas baigiamasis valstybinis egzaminas, kuris

organizuojamas pagal galiojančią Vilniaus universiteto tvarką: Egzamino vykdymui gaunamas VU Rektoriaus

įsakymas, patvirtinama baigiamojo egzamino komisijos sudėtis. Baigiamasis rezidentūros egzaminas susideda

iš teorinių žinių įvertinimo dešimtbalėje sistemoje (atsakinėjama raštu ir žodžiu) pagal paruoštą ir klinikoje

patvirtintą baigiamojo egzamino bilieto struktūrą ir praktinių žinių įvertinimo pristatant ir analizuojant

praktinio klinikinio atvejo aprašymą (baigiamąjį darbą, kuris paruošiamas pagal iš anksto klinikoje

patvirtintus reikalavimus: aprašomas klinikinis atvejis rezidento praktinio darbo analizė, literatūros analizė

klinikinio atvejo tema. Baigiamojo darbo pristatymas taip pat vertinamas dešimtbalėje sistemoje. Egzamino

pabaigoje komisija pateikia galutinį įvertinimą dešimtbalėje sistemoje.

Išlaikius egzaminą, VU išduoda profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, kuris suteikia teisę gauti gydytojo

vaikų ir paauglių psichiatro licenciją, kuris sudaro galimybę gauti atitinkamos specialybės licenziją.

6. Pedagoginis ir mokslinis personalas:

Vaikų ir paauglių psichiatrų rezidentūrą koordinuoja ir už jos eigą atsako rezidentūros koordinatorius,

Medicinos fakulteto teikimu, universiteto Rektoriaus įsakymu paskirtas universiteto darbuotojas.

Vaikų ir paauglių psichiatrų rezidentūros programos teorines studijas ne mažiau kaip 50% dėsto

profesoriai ir docentai, kurių mokslinės veiklos kryptys atitinka jų dėstomus dalykus. Ciklams vadovauja

rezidento vadovai, kuriais skiriami universiteto dėstytojai arba sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys

patvirtintoje rezidentūros bazėje ir turintys ne mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą pagal specialybę.

Kiekvienais mokslo metais klinikos posėdyje svarstomos rezidento vadovų kandidatūros, atsižvelgiama į jų

profesinę kvalifikaciją, darbo stažą, pasiruošimą dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą. Asmenys turi pateikti

prašymą dirbti rezidento vadovu, mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašą, pažymą apie darbo krūvį iš

pagrindinės darbovietės (jeigu Vilniaus universitetas nėra pagrindinė jų darbovietė).

13

Rezidento vadovai vadovauja rezidentui per atitinkamą ciklą, sudaro sąlygas įgyti teorinių žinių ir

praktinių įgūdžių, derina rezidento, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, darbus ir veiksmus,

atitinkančius rezidentūros programą, bet neviršijančius rezidento kompetencijos ir kvalifikacijos, informuoja

rezidentūros koordinatorių apie rezidentūros eigą, ciklo pabaigoje įvertina rezidento įgytas teorines žinias bei

praktinius įgūdžius įskaita.

Personalo sąrašai ir personalo mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai bei rezidentūros koordinatorių,

rezidentų vadovų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai pateikiami atitinkamai P6 ir P7 bei P8 ir P9

prieduose.

7. Programos aprūpinimas

Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programa vykdoma bazėse, kurios atitinka universiteto

nustatytus reikalavimus ir yra galimybė rezidentui įgyti atitinkamos srities praktinius įgūdžius.

Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentas, Vilniaus universiteto Rektoriaus

įsakymas „Dėl komisijos darbo reglamento“, rezidentūros bazės vertinimo anketa, Vilniaus universiteto

Rektoriaus įsakymas „Dėl komisijos“, Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio

protokolas pateikiami priede P5.

RVPL – Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje yra suaugusiųjų psichiatrijos skyriai, kuriuose

gydomi suaugusieji su įvairias psichikos sutrikimais. Šiuose skyriuose rezidentai įgytų bendrosios

(suaugusiųjų) psichiatrijos žinias ir įgūdžius. Šioje ligoninėje taip pat yra universitetinis vaikų ir paauglių

psichiatrijos skyrius. Šiame skyriuje vykdydami rotaciją, rezidentai įgytų reikiamas žinias ir įgūdžius vyresnio

amžiaus vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų diagnostikos ir gydymo srityje.

VU VL VRC- Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre yra 4 skyriai (vaikų psichiatrijos,

dienos stacionaras, ankstyvosios reabilitacijos, vaikų ir paauglių krizių intervencijų), kuriuose teikiama

stacionarinė pagalba ir ambulatorinė grandis. Vaiko raidos centras yra pagrindinė Vaikų ir paauglių

psichiatrijos rezidentūros bazė.

Antakalnio Psichikos sveikatos centras- Šiame centre rezidentai susipažins su pirminės grandies

ambulatorine pagalba vaikams ir paaugliams.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras – Vasaros gatvėje įsikūrusi psichiatrijos ligoninė, šiuo metu

transformuojama į modernias paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą, yra bazė, kurioje vaikų ir

paauglių psichiatrijos rezidentai įgys bendrosios psichiatrijos žinių ir įgūdžių pirmaisiais rezidentūros metais.

8. Išoriniai ryšiai

Panaši vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūra vykdoma Kauno medicinos universitete.

Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir Kauno medicinos

universitete pagal dvišales sutartis ir užsienio universitetuose ir klinikose. Į užsienio universitetus studijuoti

rezidentai išleidžiami suderinus rezidentūros studijų programas Vilniaus universiteto nustatyta tvarka; grįžęs

rezidentas privalo pristatyti atlikto ciklo dokumentus ir ataskaitą savo vadovui. Jų nepristatęs ir užtrukęs

užsienyje ilgiau nei patvirtinta Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymu, rezidentas svarstomas Medicinos

fakulteto taryboje ir informuojamas Vilniaus universiteto Rezidentūros ir doktorantūros skyrius.

14

9.Vidinis studijų kokybės užtikrinimas

Nuolatinis studijų kokybės palaikymas yra labai svarbus faktorius užtikrinantis sėkmingą vaikų ir

paauglių psichiatrijos studijų programos tikslų ir uždavinių vykdymą. Vilniaus universitete yra sukurta

Studijų programų vertinimo sistema1.

Vertinant vaikų ir paauglių psichiatrijos studijų programą dalyvauja Psichiatrijos klinika,

įgyvendinanti studijų programą, Medicinos fakulteto dekanė, fakulteto taryba bei Universiteto studijų

komitetas. Už vidinį vertinimą atsako fakulteto taryba.

Psichiatrijos klinika vykdo nuolatinį studijų programos kokybės vertinimą: kiekvienų metų eigoje bei

metų pabaigoje rezidentūros vadovai informuoja rezidentūros koordinatorių išaiškėjusius programos trūkumus

ir rekomenduoja priemones, kaip juos pašalinti. Rezidentūros koordinatorius pagal savo kompetenciją priima

sprendimus pašalinti trūkumus. Klinikos posėdžiuose svarstomas studijų turinio ir metodikos atnaujinimas,

rezidentų vadovų kompetencija ir kvalifikacija, rezidentų teorinių ir praktinių žinių įsisavinimas.

Kasmet atliekamos vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentų žodinės apklausos susirinkimų metu ir

anoniminės apklausos. Jas atlieka patys rezidentai. Rezultatus jie pateikia rezidentūros koordinatoriui, kuris

informuoja dėstytojus ir rezidentų vadovus apie apklausos rezultatus. Analizuojami rezidentų nurodytos

teigiamos ir neigiamos programos vykdymo pusės, bei numatomos priemonės, kaip spręsti iškilusius

trūkumus. Rezidentūros metu rezidentas atlieka gydytojo padėjėjo darbą. Vykdydami rezidentūros programą

sveikatos priežiūros įstaigose, jie kontroliuojami skyriaus vedėjo ir rezidento vadovo. Bent kartą per

semestrą rezidentai tikrinami vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programos koordinatoriaus.

Studijų turinys ir metodikos atnaujinamos kas metai birželio mėnesį. Atsižvelgiama į

egzaminuotojų ir rezidentų pastabas bei pageidavimus peratestacijos metu, kuri vyksta kiekvieną birželio

mėnesį. Vykdoma baigusių rezidentų apklausa apie chirurgijos rezidentūros kokybę, dėstytojų kompetenciją,

kvalifikacijos priežiūrą bei trūkumus. Už programos atnaujinimą atsakingas doc. D.Pūras.

Rezidentų žinios bei gebėjimai vertinami kiekvieno ciklo pabaigoje. Įvykdžius minimalius

programos reikalavimus gaunamas rezidento vadovo ir atitinkamo klinikinio padalinio, kuriame vyko ciklas,

parašas. Kiekvieną birželio mėnesį dekanato paskirta komisija vertina visų metų rezidento žinias bei

profesinius gebėjimus (žodžiu) ir sprendžia apie rezidentūros metų įvertinimą bei perkėlimą į sekančius

rezidentūros studijų metus. Baigiantieji 4 metų programą rezidentai egzaminuojami laiko baigiamąjį

egzaminą. Rezidentūros studijų savikontrolės mechanizmas vykdomas nuolat keliant rezidentūros vadovų

profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją įvairių kursų ir stažuočių metu ir sistemingai tobulinant rezidentūros

teorinį mokymą ir praktinį darbą.

10. Programos poreikis

Šiuo metu Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje didelis dėmesys pradedamas skirti psichikos sveikatai.

Skatinamas holistinis požiūris į gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų darbą, modeliuojant teorines srities

kryptis ir organizuojant klinikinį darbą pagal biopsichosocialinę paradigmą.

Gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų poreikis visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, yra didelis.

Epidemiologiniai tyrimai rodo tokį didelį psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimą vaikų tarpe. Vaikų ir

paauglių psichiatrija – medicinos mokslo ir praktikos šaka, apimanti vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio

sutrikimų priežasčių, diagnostikos, gydymo, prevencijos galimybių tyrinėjimą ir praktinį taikymą. Tai atskira,

savarankiška specialybė Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio valstybių. Vaikų ir paauglių psichiatrija

nagrinėja psichikos ir elgesio ypatumus nuo žmogaus, kaip gyvos būtybės užsimezgimo pradžios, iki

suaugusiojo amžiaus, t.y. 18 metų. Tai labai integrali disciplina, glaudžiai susijusi su pediatrija, psichiatrija,

neurologija, genetika, psichologija, psichoterapija. Vaikų ir paauglių psichiatrija apima emocijų, nuotaikos

15

sutrikimus, prasidedančius vaikystėje ir paauglystėje, pagalbą tiems vaikams ir paaugliams, kurių

tarpasmeniniai santykiai labai sutrikę, ir tiems, kurių elgesio sutrikimai sukelia didelių rūpesčių tėvams bei

aplinkiniams, o taip pat protinį atsilikimą bei specifinius ir įvairiapusius raidos sutrikimus. Kaip ir kiekvienoje

medicinos specialybėje, taip ir vaikų ir paauglių psichiatrijoje būtina visapusiškai įvertinti paciento somatinę,

neurologinę ir psichikos būklę, nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti reikalingą gydymą. Gydytojas, turintis

vaikų ir paauglių psichiatro kvalifikaciją, vadovauja šiam diagnostikos ir gydymo procesui, organizuoja

multidisciplininės specialistų komandos darbą. Kadangi vaikų psichikos ypatumus ir sutrikimus nulemia

biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių derinys, diagnozuojant ir gydant neužtenka remtis

biomedicininiu modeliu. Labai svarbu įvertinti, kaip funkcionuoja šeima, kas vyksta artimiausioje vaiko ar

paauglio socialinėje aplinkoje. Šios žinios labai praverčia vykdant gydymo ir reabilitacijos procesą, kurio

sėkmė didele dalimi priklauso nuo to, kaip jame dalyvaus tėvai, kiti šeimos nariai, bendraamžiai, mokyklos

bendruomenė. Štai kodėl vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus diagnozuoja ir gydo ne vien gydytojai ir

slaugos personalas. Gydant sudėtingesnius vaikų psichikos ir elgesio sutrikimus tiek ambulatoriškai, tiek

stacionare ar dienos stacionare, pasitelkiama specialistų komanda, kurioje be gydytojo ir slaugytojo, dar yra

psichologas, socialinis darbuotojas, o kai kuriais atvejais ir logopedas, socialinis pedagogas, meno, muzikos ar

kitokią specializaciją įgijęs terapeutas. Tai daro vaikų ir paauglių psichiatriją ypatinga sritimi, kurioje

persipina daugelis mokslo ir praktikos sričių bei profesijų.

Lietuvoje vaikų ir paauglių psichiatrija kaip atskira disciplina vystoma nuo 1970 metų. Šios specialybės

plėtrą Lietuvoje iš pradžių ribojo ideologizuota sovietinė vaikų psichiatrijos tradicija, vienpusiškai traktavusi

vaikų psichikos ir elgesio sutrikimus vien kaip biologinius reiškinius, o vaikų psichiatriją – kaip vaikų

neurologijos ir suaugusiųjų psichiatrijos dalį. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsiradus galimybei perimti

turtingą Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių patirtį, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrijos plėtra įgavo

naują kokybę. Nors dar daug svarbių prevencijos, gydymo ir reabilitacijos komponentų vaikų psichikos

sveikatos srityje neįgyvendinta, per 15 metų pavyko sukurti naujos, į bendruomenę ir šeimą nukreiptos

kompleksinės paslaugų sistemos pagrindus ir šiuolaikinę specialistų rengimo sistemą.

11. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija

Maksimaliai studijuoti vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūroje gali 12 rezidentų, iš jų 8

valstybės finansuojamos vietos, o likusios 4 – valstybės nefinansuojamos vietos. Prieš pradedant vaikų ir

paauglių psichiatrijos rezidentūros studijas pretendentai turi būti baigę medicinos ikidiplomines medicinos

studijas ir internatūrą.

16

PRIEDAI:

P1. DALYKŲ ARBA CIKLŲ MODULIŲ PROGRAMOS

I metai:

Bendroji (suaugusiųjų ) psichiatrija, 40 kreditų

1. Ciklo pavadinimas: BENDROJI PSICHOPATOLOGIJA

2. Apimtis kreditais: 8 kreditų (320 val.)

3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 226 val.

Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,

val.

1. Suvokimo sutrikimai 8

2. Mąstymo sutrikimai pagal formą ir pagal turinį 4

3. Emocijų sutrikimai 2

4. Valios sutrikimai 2

5. Kiekybiniai ir kokybiniai atminties sutrikimai,

amnezinis (Korsakovo) sindromas

2

6. Dėmesio sutrikimai 2

7. Savimonės sutrikimai 2

8. Potraukių sutrikimai 2

9. Kiekybiniai ir kokybiniai sąmonės sutrikimai 2

10. Paranojinis, paranoidinis (Kandinskio-

Clerambault, hipochondrinis-paranoidinis,

depresinis-paranoidinis, Cotard’o, Capgraso,

Fregoli) ir parafreninis sindromai

4

11. Manijos ir depresijos sindromai 4

12. Katatonija 2

13. Asteninis sindromas 2

14. Įkyrybių (obsesinis-kompulsinis) sindromas 2

15. Isterinis (histrioninis) sindromas 2

16. Hipochondrinis sindromas 2

17. Organinis psichosindromas 2

18. Silpnaprotystės sindromai 2

19. Traukulių sindromai 2

20. Sąmonės sutrikimai 4

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai

Šio ciklo tikslas - teorinės bendrosios psichopatologijos studijos, kurios vyksta paskaitų, seminarų metu bei

savarankiškai dirbant su literatūra. Kitas ciklo tikslas - padėti išmokti atpažinti bei diferencijuoti

psichopatologinius simptomus ir sindromus praktinio darbo su pacientais metu.

TEMOS

17

Studijuojant suvokimo sutrikimus, būtina išmokti tokius pagrindinius simptomus: iliuzijos, haliucinacijos ir jų

pagrindinės rūšys, pseudohaliucinacijos, kūno schemos sutrikimai. Mąstymo sutrikimų pagrindinė patologija:

mąstymo formos patologiniai simptomai, mąstymo turinio patologiniai simptomai (pervertinimo idėjos,

kliedesiai). Kliedesių formavimosi etapai, kliedesių rūšys. Emocijų patologiniai simptomai: depresinė

nuotaika, pakili nuotaika, nerimas, baimės, agresija, priešiškumas ir kt. Emocijų raiška ir adekvatiškumas.

Valios patologiniai simptomai: hipobulija, abulija, hiperbulija. Atminties patologiniai pokyčiai: kiekybiniai

(hipermnezija, hipomnezija, amnezija ir jos rūšys) ir kokybiniai (pseudoreminescencijos, konfabuliacijos).

Amenizinis (Korsakovo )sindromas. Dėmesio, savimonės ir potraukių ptologinių pokyčių pagrindiniai

požymiai. Paranojinis, paranoidinis (Kandinskio-Clerambault, hipochondrinis-paranoidinis, depresinis-

paranoidinis, Cotard’o, Capgraso, Fregoli) ir parafreninis sindromai, jų sudedamosios dalys, pasireiškimas

konkrečių ligų atvejais. Manijos sindromo požymiai, pasireiškimo atvejai. Katatonija, šios būklės struktūra

bei pasireiškimo atvejai. Asteninio, įkyrybių (obsesinio-kompulsinio) isterinio hipochondrinio sindromų

struktūra, jų pasireiškimo atvejai. Organinis psichosindromas, struktūra ir pasireiškimo atvejai.

Silpnaprotystės, traukulių sindromai, jų struktūra, pasireiškimo atvejai. Sąmonės ptologiniai pokyčiai:

kiekybiniai (suglumimas, obnubiliacija, koma) ir kokybiniai (deliras, prieblandinė būsena, oneiroidas).

Ciklo metu teoriškai pasirengus dalyvaujama paskaitose, seminaruose bei praktiniuose užsiėmimuose.

Pagrindinis studijų metodas – tai į problemą orientuotas mokymasis, kuris vyksta savarankiškai dirbant su

literatūros duomenimis bei aktyviai diskutuojant paskaitų, seminarų metu. Praktinis pacientų, sergančių

psichikos sutrikimais, simptomų ir sindromų nustatymas ir jų diferenciacija vyksta savarankiškai dirbant su

ligoniais, vėliau aptariant su rezidentūros vadovu, dalyvaujant skyriaus ligonių aptarimuose bei bendrose

ligoninės konferencijose.

5. Rekomenduojama literatūra:

1. Psichiatrija. Moksl. Red. A.Dembinskas. Vilnius, 2003.

2. Kaplan & Sadock’s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock VA. 8th ed.

Lippincot Williams & Wilkins, 2005.

3. Scharfetter Ch. General psychopatology. Cambridge, 1980.

4. Dembinskas A., Eglytis I. Bendroji psichopatologija. Vilnius, 1985.

5. Šiurkutė A. Potraukių sutrikimai. Vilnius, 2000.

6. Ясперс К. Общая психопатология. Москва, 1994.

6. Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka:

Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra

teorinė ir praktikinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.

7. Rezidentūros bazė:

Respublikinė Vilniaus miesto Psichiatrijos ligoninė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika

8.Rezidentų vadovai:

Algirdas Dembinskas (gydytojas psichiatras, profesorius, praktinio darbo patirtis 42 metų)

Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, docentė, praktinio darbo patirtis 25 metai)

18

1. Ciklo pavadinimas: PSICHIATRIJOS BIOLOGINIS PAGRINDAS

2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)



val.

1. Funkcinė neuroanatomija 2

2. Nervų sistemos vystymasis ir neurogenezė 2

3. Monoaminų neurotransmisija 2

4. Amino rūgštys kaip neurotransmiteriai.

Neuropeptidai.

2

5. Intraneuroniniai informacijos perdavimo būdai 2

6. Genetika psichiatrijoje 2

7. Psichoneuroendokrinologijos pagrindai 2

8. Imuninės sistemos ir CNS sąveikos samprata 2

9. Elektrofiziologijos pagrindai 2

10. Šiuolaikiniai radiologiniai CNS tyrimai 2

4 ir 5. Ciklų tikslai ir turinys, studijų metodai ir trumpas temų turinio aprašymas.

Pagrindinis ciklo tikslas - teorinės studijos studijos ir darbas seminarų metu. Kitas ciklo tikslas - padėti

susiformuoti nuomonę, kad teorinės žinios apie biologinį psichiatrijos pagrindą sudaro svarbią įtaką klinikinių

įgūdžių formavimui, diagnostikai, gydymo taktikos parinkimui, ligos eigos prognozavimui. Gilinama

samprata apie kitų organizmo sistemų įtaką CNS formavimuisi bei vystymuisi. Vyksta objektyvių tyrimų

psichiatrijoje sampratos lavinimas.

TEMOS

Funkcinė neuroanatomija: smegenų struktūros principai (ląstelės, architektūra, jungtys). Pagrindiniai smegenų

struktūriniai komponentai., funkcinės smegenų sistemos. Nervų sistemos vystymasis ir neurogenezė.

Neurogenezės ryšys su psichikos sutrikimais, sąsaja su psichikos sutrikimų gydymu. Monoaminų

neurotransmisija: pagrindiniai monoaminai, monoaminų sistemų anatomija. Ryšys su atskirais psichikos

sutrikimais. Amino rūgštys kaip neurotransmiteriai. Neuropeptidai. Jų neurofiziologinė reikšmė. Intraneuroniniai

informacijos perdavimo būdai: informacijos perdavimo etapai, informacijos pernešėjų biocheminis pagrindas,

ryšys su psichotropiniais vaistais. Genetika psichiatrijoje: psichikos sutrikimų genetika, genų įtaka psichotropinių

vaistų veikimui. Psichoneuroendokrinologijos pagrinadai: pagrindinės žinios apie endokrininių liaukų veiklą,

ryšys su psichikos sutrikimais, ryšys su psichotropinių vaistų veikimu.

Imuninės sistemos ir CNS sąveika: pagrindiniai psichoneuroimunologijos principai. Imuninės sistemos ir

psichikos sutrikimų sąsaja. Eletrofiziologijos pagrindai: pagrindiniai tyrimo būdai, siuntimo šiems tyrimams

pagrįstumas. Šiuolaikiniai radiologiniai CNS tyrimai, jų pagrindiniai prnicipai, siuntimo šiems tyrimams

pagrindimas.

6. Privalomų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių) programos.

Ciklas privalomas.

7. Rekomenduojama literatūra.


19



3.Genetikų, endokrinologų, imunologų, elektrofiziologų ir radiologų rekomenduoti šaltiniai.





Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė


10. Rezidentų vadovai:

Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, medicinos daktarė, docentė, praktinio darbo patirtis 25 metai).

1. Ciklo pavadinimas: PSICHIKOS LIGONIO TYRIMAS

2. Apimtis kreditais : 4 kreditai (160 val.)



val.

1. Klinikinis tyrimas. Anamnezės ir psichikos

būsenos modelis. Subjektyvi anamnezė.

Objektyvi anamnezė

2

2. Psichikos būsenos įvertinimas ir aprašymas 2

3. Diagnozė ir diferencinė diagnostika 2

4. Psichikos sutrikimų diagnostinės klasifikacijos -

TLK-10, DSM-IV-TR

2

5. Struktūruoti ir pusiau struktūruoti klausimynai. 2

6. Psichodiagnostinio tyrimo metodai 4

7. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai 2


Pagrindinis tikslas - formuoti sugebėjimą ištirti ir įvertinti psichikos ligonį. Išmokti surinkti psichiatrinę

anamnezę (subjektyvią bei objektyvią), įvertinti psichikos būseną, sugebėti formuoti nuomonę apie diagnozę,

diferecijuojant nuo kitų sutrikimų. Išmokti dirbti su dabartiniu metu naudojamais svarbiausiais psichiatrijos

klausimynais. Išmokti kvalifikuotai pasiųsti pacientą psichologo konsultacijai. Išmokti suformuoti klausimus

psichodiagnostinio tyrimo konsultantams. Išmokti psichodiagnostinio tyrimo vertinimo pricipus. Išmokti

suprasti laboratorinių tyrimų vietą ir svarbą psichikos sutrikimų atvejais, pagrįstai skirti reikalingus tyrimus.

Psichikos sutrikimų diagnostinės klasifikacijos - TLK-10, DSM-IV-TR: šių klasifikacijų struktūra, jų vieta

praktiniame ir moksliniame darbe. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai: sugebėjimas kryptingai ir

pagrįstai skirti tyrimus, siekiant įvertintio paciento tiek somatinę, tiek psichikos būseną.. Sugebėjimas paruošti

pacientą kitos srities specialisto konsultacijai.

Pagrindinis studijų metodas - savarankiškas darbas su literatūros duomenimis bei aktyvi

diskusija seminarų metu. Ligos atvejų pagrindimas, diskusija bei ligos eigos dokumentavimas, aprašant bei

pagrindžiant ligos istorijas, vyksta prižiūrint rezidentūros vadovui. Sugebėjimas pristatyti atvejus apie

20

konkretų pacientą lavinamas, kai rezidentai pristato atvejus konsultacijų bei konsiliumų metu. Savarankiškas

darbas su ligoniais rezidento kompetencijos rėmuose vyksta, atsiskaitant ir referuojant rezidentūros vadovui,

kuris kontroliuoja visą rezidento darbą su pacientu bei dokumentacijos tvarkymą.


Ciklas privalomas.


1.Psichiatrija. Moksl. Red. A.Dembinskas. Vilnius, 2003.

2.Kaplan & Sadock’s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock VA. 8th ed.


3.TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Kaunas, 1997

4.Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fourth Edition, Text Revision. Washington,

DC, American Psychoatric Association, 2000.








Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, medicinos daktarė, docentė, praktinio darbo patirtis 25 metų).

1. Ciklo pavadinimas: ŠIZOFRENIJA IR ŠIZOAFEKTINIS SUTRIKIMAI



Eil.

Nr.

Temos pavadinimas Teorinė dalis

valandomis

1. Mokslo apie šizofreniją raida. Šizofrenijos diagnozinė sistema,

šiuolaikiniai diagnoziniai kriterijai.

2

2. Šizofrenijos etiologijos teorijos. Šiuolaikiniai neurofiziologiniai

tyrimai.

2

3. Sergančiųjų šizofrenija premorbidas. Šizofrenijos prodromo

klinika.

2

4. Šizofrenijos psichopatologija ir klinika. 2

5. Šizofrenijos klinikinės formos, eiga, diagnostika ir diferencinė

diagnostika.

2

6. Negatyvieji šizofrenijos simptomai, jų klinikinė charakteristika. 2

7. Šizofrenijos defekto klinikinė charakteristika, baigčių būsenos. 2

8. Šizofrenijos remisijos, jų tipologija. 2

9. Šizofreniforminis sutrikimas, diagnoziniai kriterijai, klinika. 2

10. Kiti ūminiai psichioziniai sutrikimai vyraujant kliedėjimams,

diagnoziniai kriterijai.

2

11. Šizotipinis sutrikimas, klinika, diferencinė diagnostika. 2

12. Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai: tipologja, klinika, 2

21

diferencinė diagnostika.

13. Šizofrenijos gydymo principai: ūminė, stabilizacijos fazė,

palaikomoji terapija.

2

14. Šizoafektinis sutrikimas: šiuolaikinė samprata, klinika ir

diagnozinės problemos.

2

15. Šizoafektinio sutrikimo gydymo principai. 2


Ciklo tikslai: išmokti šizofrenijos ir šizofreninio spektro sutrikimų kliniką, kvalifikuoti psichopatologinius

simptomus, įsisavinti diferencinę diagnostiką, gydymą.

Metodai:

Paskaitos, teoriniai seminarai,video medžiaga,ligos atvejų nagrinėjimas,mokslinės konferencijos,nuolatinis

pacientų kuravimas.

Trumpas ciklo turinio apibūdinimas:

Mokslo apie šizofreniją istorinės ištakos,akcentuojant E.Krepelino,E.Bleulerio,M. Bleulerio indėlį,jų

klinikinę sampratą apie šizofreniją. Įsisavinti šizofrenijos TLK-10,DSM-IV klasifikacijas,diagnozinius

kriterijus. E.Bleulerio pagrindiniai baziniai šizofrenijos klinikiniai simptomai.

Šizofrenijos etiopatogenezės teorijos:

genetinė,domapinerginė,pažeidžiamumo,neuroimuninė,virusinė,rizikos faktoriai.

Šizofrenijos neurobiologija,smegenų struktūriniai,citoarchitektonikos pakitimai.

Šizofrenijos premorbido ypatumai,šizofrenijos prodromo klinika,diagnostika,difencinė diagnostika, praktinė

klinikinė reikšmė.

Šizofrenijos klinika, kuri apima platų psichopatologinių simptomų

spektrą:senestopatijas,haliucinacijas,pseudohaliucinacijas,kliedėjimo idėjas,Kurt Šneiderio pirmo rango

simptomus. Įvertinti jau iš bendrosios psichopatologijos žinomus sindromus ,jų ypatumus ,dinamiką sergant

šizofrenija. Itin aktuali diferencinė diagnostika su kitais susirgimais (organininės-egzogeninės genezės),kurie

gali reikštis panašiais psichopatologiniais sindromais.Išnagrinėti šizofrenijos klinikines formas

(paranoidinė,katatoninė,paparastoji,nediferencijuota,liekamoji, pošizofreninė depresija).Febrilinės (

piktybinė,letalinė katatonija) šizofrenijos klinika,diferencinė diagnostika, gydymo ypatumai.Vėlyvosios

šizofrenijos klinkiniai ypatumai. Šizofrenijos negatyviųjų simptomų klinikinė charakteristika, atkreipiant

dėmesį į pirminius ir antrinius negatyvius simptomus, jų klinikinę svarbą, klinikinio įvertinimo

sunkumai,diferencinė diagnostika.Šizofrenijos defekto klinikinė samprata, jo įvertinimas,

tipologija.Šizofrenijos baigčių būsenų klinika,tipologija ( haliucinacinis-kliedėjimo tipas,šizofazija,apatinis-

abulinis tipas). Remisijos klinikinė samprata, tipologija. PANSS šizofrenijai vertinti.

Šizofrenijos gydymo principai gydant ūminę būseną, ją stabilizuojant ir ilgalaikė palaikomoji

terapija,įsisavinant šiuolaikinių tarptautinių klinikinių tyrimų rezultatus.

Šizofreninio spektro sutrikimų (šizofreniforminio, kitų ūminių psichozinių sutrikimų)

klinikiniai ypatumai, diagnoziniai kriterijai, diferencinė diagnostika.Nuolatinių kliedėjimų be kitų

psichopatologinių sutrikimų (meilės ,neištikimybės,hipchondrinis,žalos, dermatozoinis ir kt.kliedėjimai),

klinika,diagnostiniai kriterijai,gydymas.

Šizoafektinio sutrikimo klinika,tipologija ( afektdominantinis,šizodominantinis tipasi pagal

Marneros,ą,Angstą),diagnoziniai kriterijai, diferencinė diagnostika ir gydymas

(antidepresantai,antipsichotikai,nuotaikos stabilizatoriai).


22

Ciklas privalomas.


1. Psichiatrija /A.Dembinskas.- Vilnius:UAB “Vaistų žinios”,2003.-p.260-291.

2. Sadock B.J.,Sadock V.A.,Kaplan H.I.Kaplan & Sadock’s Comprehensive Textbook of Psychiatry

/ed.B.J.Sadock,V.A.Sadock.- 7th ed.-Philadelphia:Lippincott Williams & Wilkins,200.-P.2522.

3.Tiganov A.S. Febrilnaja šizofrenija.- Maskva:Medicina,1982.-228 p.(rusų k.).

4.Huber G. Psychiatrie :Lehrbuch fur Studierende und Arzte.- Schattauer,1994.- S 776 (vokiečių k.).








Aldona Šiurkutė (gydytoja psichiatrė, medicinos daktarė, docentė, praktinio darbo patirtis 35)

1. Ciklo pavadinimas: NUOTAIKOS SUTRIKIMAI, NEUROZINIAI, STRESINIAI IR

SOMATOFORMINIAI SUTRIKIMAI



Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis

(val.)

1. Manijos epizodas 2

2. Bipolinis afektinis sutrikimas 2

3. Depresijos epizodas 2

4. Pasikartojantis depresinis sutrikimas 2

5. Nuolatiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai 2

6. Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai 2

7. Fobiniai nerimo sutrikimai 2

8. Kiti nerimo sutrikimai 2

9. Obsesinis - kompulsinis sutrikimas 2

10. Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos

sutrikimai

1

11. Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai 1

12. Somatoforminiai sutrikimai 2

13. Kiti neuroziniai sutrikimai 2

Iš viso 24

4. Ciklo tikslai ir studijų metodai:

23

Tikslai: išmokti sutrikimų istorinius pagrindus, išmokti epidemiologijos pagrindus, žinoti etiologijos

pagrindinius ir naujausius principus, išmokti patofiziologinius aspektus, sugebėti nustatyti diagnozę, mokėti

eigos, prognozės bei išeičių numatymą. Išmokti gydymo ir reabilitacijos metodus. Sugebėti nuolat

besikeičiančius gydymo ir reabilitacijos principus papildyti naujausiomis įrodymais pagrįstos (evidence based

medicine- EBM) medicinos duomenimis. Išmokti pagrindinius gydymo algoritmus, sugebėti tinkamai

dokumentuoti ir pagrįsti skiriamą gydymą ir slaugą. Išmokti suteikiti skubią ir būtiną pagalbą urgentinių

situacijų atvejais. Išmokti ir suprasti biopsichosocialinį požiūrį į psichikos sutrikimus. Sugebėti paskirti

reikiamus instrumentinius, laboratorinius, psichologinius ir kitus tyrimus. Diferencijuojant patologiją,

sugebėti numatyti ir pakviesti reikiamus konsultatus. Sugebėti dirbti psichikos sveikatos priežiūros specialistų

komandoje. Išmokti analizuoti ir apibendrinti darbo rezultatus.

Metodai: dirbama supervizuojant rezidentūros vadovui įvairiuose skyriuose, dalyvaujama ligonių aptarimuose

bei gydymo įstaigos konferencijose. Per mėnesį pageidautina turėti 2 budėjimus. Dirbama kartu aptariant

visos psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandai.

Dirbama susipažįstant su psichiatro, psichologo, slaugytojo, socialinio darbuotojo darbo specifika. Dirbama

bendradarbiaujant su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų organizacijomis. Dirbama išmokstant

bendrauti ir bedradarbiauti su ligonio artimaisiais.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:

Temos:

1. Manijos epizodas: hipomanija, manija be psichozės simptomų, manija su psichozės simptomais.

2. Bipolinis afektinis sutrikimas: epidemiologija, etiologija, klinika, gydymas.

3. Depresijos epizodas: lengvos depresijos epizodas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, sunkios

depresijos epizodas be psichozės simptomų, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Somatinis

sindromas. Melancholinio tipo depresija.

4. Pasikartojantis depresinis sutrikimas: epidemiologija, etiologija, klinika, gydymas.

5. Nuolatiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: ciklotimija, distimija.

6. Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: kiti vienkatiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (mišrus

afektinis epizodas), kiti pasikartojantys nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (pasikartojantis trumpalaikis

depresinis sutrikimas), kiti specifiniai nuotaikos sutrikimai.

7. Fobiniai nerimo sutrikimai: socialinė fobija, specifinės fobijos, agorafobija. Epidemiologija,

etiologija, klinika, gydymas.

8. Kiti nerimo sutrikimai: panikos sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas, mišrus nerimo ir

depresijos sutrikimas. Epidemiologija, etiologija, klinika, gydymas.

9. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Epidemiologija, etiologija, klinika, gydymas.

10. Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai: ūminė reakcija į stresą, ūminiostreso

sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimai.

11. Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai: disociacinė amnezija, disociacinė fuga, disociacinis

stuporas, transas ir užvaldymo sutrikimas, disociaciniai judesių sutrikimai, disociaciniai trukuliai, disociacinė

anestezija.

12. Somatoforminiai sutrikimai: somatizacinis sutrikimas, nediferencijuotas somatoforminis

sutrikimas, hipochondrinis sutrikimas, somatoforminė autonominė (vegetacinė) disfunkcija, nuolatinis

somatoforminis skausmo sutrikimas,kiti somatoforminiai sutrikimai, nepatikslintas somatoforminis

sutrikimas.

13. Kiti neuroziniai sutrikimai: neurastenija, jos klinikinės formos.


Ciklas privalomas.

24

7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:




3. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Kaunas, 1997.

4. Diagnostic and statistical manual of mental disorderds, fourth edition, text revision. Washington,

DC, American psychiatric association, 2000.

5. Principles and practice of psychophamacotherapy / ed. Ph. G. Janicak et al. – 2nd ed. – Baltimore:

Williams & Wilkins, 1997. – 719 p.

6. Dembinskas A. Depresija: psichopatologija, klasifikacija, gydymas. – Vilnius, 1999. – 60 p.

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:

Rezidento dienyne žymimas kuruotų ligonių sąrašas. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinę ciklo dalį.

Ciklo pabaigoje vertinami rezidento gebėjimai ir teorinės žinios. Įskaita vertinama pažymiu dešimtbalėje

sistemoje.


Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras (VmPSC), Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika,

Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės universitetinis skyrius.

9. Rezidento vadovas:

A. Dembinskas (gydytojas psichiatras, habilituotas dr., profesorius, praktinio darbo stažas 42 metai)

V. Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, docentė, praktinio darbo stažas 25 metai)

1. Ciklo pavadinimas: GERONTOPSICHIATRIJA IR SOMATOPSICHIATRIJA



Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis

(val.)

1. Gerontopsichiatrijos samprata 2

2. Nerimo ir nuotaikos sutrikimai 2

3. Psichozinio registro sutrikimai,

simptominės psichozės, intoksikacinės

psichozės

2

4. Delyras 2

5. Organinis psichosindromas 2

6. Demencija sergant Alzhaimerio

liga, kraujagyslinė demencija, demencija

sergant kitomis ligomis

2

7. Simptominiai moterų psichikos

sutrikimai

2

8. Psichikos sutrikimai, esant

uždegiminiams smegenų susirgimams,

psichikos sutrikimai, esant trauminiams

smegenų pakenkimams

2

9. Psichopatologiniai sindromai,

esant kraujagysliniams smegenų

procesams ir smegenų kraujotakos

2

25

sutrikimams, psichikos sutrikimai esant

smegenų augliams ir kitiems tūriniams

procesams

10. Psichikos sutrikimai, stebimi

ankstyvųjų smegenų pakenkimų atvejais

2

Iš viso 20

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:

Tikslai: įsisavinti geronto- ir somatopsichiatrijos pagrindus, įgyti praktinius įgūdžius renkant anamnezę,

vertinant psichikos būklę, nustatant diagnozę. Įvaldomi esminiai psichotropinių medikamentų skyrimo

ypatumai vyresniems pacientams, tų medikamentų sukeliamos nepageidaujamos reakcijos.

Metodai: rezidentai įvertina paskirto ligonio psichikos būklę (tame tarpe naudodamiesi psichologinėmis

skalėmis – MMSE ir kit.), renka anamnezinius duomenis iš jo bei artimųjų, rekomenduoja tyrimų planą bei

nustato preliminarią (arba klinikinę) diagnozę. Prižiūrint kuruojančiam gydytojui skiria gydymą,

atsižvelgdamas į psichopatologijos ypatumus, lydinčias somatines ligas. Vertina laboratorinius,

paraklinikinius ir kitus tyrimus ir, derindamas juos su klinikiniais stebėjimo duomenimis, pateikia

kuruojančiam gydytojui vertikalų ir išilginį paciento psichopatologijos pjūvius. Nustato galutinę diagnozę ir

rekomenduoja ambulatorinį gydymą.


Temos:

1. Senėjimas: normalaus senėjimo samprata, epidemiologija, neurofiziologiniai pokyčiai,

kognityvinių funkcijų kritimas, asmenybiniai pokyčiai, socialiniai aspektai. Geronto- ir somatopsichiatrijos

samprata: istoriniai aspektai, epidemiologija, psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje, anamnezės ir

psichikos būklės įvertinimo ypatumai.

2. Nerimo ir nuotaikos sutrikimai: epidemiologija, etiologija, klinika, gydymas. Vėlyvoji depresija.

3. Psichozinio registro sutrikimai: kliedesinis sutrikimas, haliucinozė, vėlyvoji šizofrenija.

Epidemiologija, etiologija, klinika, gydymas. Simptominės psichozės: psichikos sutrikimai sergant

infekcinėmis ligomis ir AIDS, psichikos sutrikimai kardiologijoje, gastroentologijoje ir hepatologijoje,

pulmonologijoje, endokrinologijoje ir reumatologijojoje, pooperacinės psichozės. Intoksikacinės psichozės:

Psichikos sutrikimai apsinuodijus medikamentais, sunkiaisiais metalais, kitomis toksinėmis medžiagomis.

Psichikos sutrikimai kaip šalutiniai medikamentų poveikiai.

4. Delyras: epidemiologija, etiologija, formos, klinika, gydymo principai, prognozė.

5. Organinis psichosindromas: negrįžtami asmenybės pakitimai ir jų tipai

6. Demencija sergant Alzheimerio liga: epidemiologija, etiopatogenezė, diagnostika, klinika, gydymas.

Kraujagyslinė demencija: epidemiologija, formos, diagnostika, klinika, gydymas. Demencija sergant kitomis

ligomis: demencija sergant Piko, Creutzfeldto-Jacobo, Huntingtono, Parkinsono ligomis bei epilepsija, Kiti

degeneraciniai procesai (Guam-Parkinsono demencijos kompleksas, Vilsono liga, etiologiškai neaiškios

demencijos.). Epidemiologija, etiopatogenezė, diagnostika, klinika, gydymas.

7. Simptominiai moterų psichikos sutrikimai: Premenstruacinis sindromas. Pogimgyminės psichozės.

Klimakterinio periodo psichikos sutrikimai.

8. Psichikos sutrikimai, esant uždegiminiams smegenų susirgimams: Neurosifilis ir progresyvusis

paralyžius. Meningitai ir encefalitai. Išsėtinė sklerozė. Psichikos sutrikimai, esant trauminiams smegenų

pakenkimams: Smegenų sutrenkimas, smegenų sumušimas, trauminės hemoragijos, ilgalaikiai potrauminiai

psichikos pakenkimai – asmenybės pakitimai, Korsakovo sindromas ir kt.

9. Psichopatologiniai sindromai, esant kraujagysliniams smegenų procesams ir smegenų kraujotakos

sutrikimams: Multiifarktinis sindromas, smegenų insultas, ekstrakranijiniai smegenų kraujotakos sutrikimai.

Psichikos sutrikimai esant smegenų augliams ir kitiems tūriniams procesams. Diagnostika ir diferencinė

diagnostika.

26

10. Psichikos sutrikimai, stebimi ankstyvųjų smegenų pakenkimų atvejais: gimdymo traumos,

įgimtos silpnaprotystės, chromosominės ir paveldimos ligos.


Ciklas privalomas.


1. A. Dembinskas. Psichiatrija. Vadovėlis. UAB „Vaistų žinios“, 2003.

2. Gelder M, Gath D, Mayou R, Cowen P. Oxford textbook of psyhiatry. Third edition 1998.

3. Kaplan & Sadock’s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock VA. 8th

ed. Lippincot Williams & Wilkins, 2005.

4. Коркина М. Психиатрия: Учебник. Медицина, 1995.

5. Huber G. Psychiatrie. Lehbuch fuer Studierende und Aerzte. Schattauer. 1994

6. Руководство по психиатрии. Под ред. А. В. Снежневского. Москва „Медицина“. 1983

7. Руководство по психиатрии. Под ред. А. С. Тиганова. Москва „Медицина“. 1999.




sistemoje.


Šį rezidentūros ciklą galima atlikti keliose Vilniaus m. bazėse: Vilniaus miesto psichikos sveikatos

cente (VmPSC), Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika


A. Dembinskas (gydytojas psichiatras, habil.. dr., profesorius, praktinio darbo stažas 42 m.)

A. Navickas (gydytojas psichiatras, asistentas, praktinio darbostažas 17 m.)

1. Ciklo pavadinimas: PSICHIKOS SUTRIKIMŲ BIOLOGINĖ TERAPIJA



Eil.

Nr.

Temos pavadinimas Teorinė dalis

valandomis

1 Gydymo principai psichotropiniais

vaistais(PTV),neurotransmisija,CYP450 enzimų klinikinė

reikšmė

2

2. Antipsichoziniai vaistai,

farmakodinamika,farmakokinetika,dozavimas,indikacijos,atskirų

APV klinikinė charakteristika.

2

3. APV sukeliami šalutiniai reiškiniai. 2

4. Antidepresantų

farmakodinamika,farmakokinetika,dozavimas,atskirų

antidepresantų klinikinė charakteristika,sukeliami

nepageidaujami reiškiniai.

2

5. Benzodiazepinai,farmakodinamika,gydymo principai,klinikinė

charakteristika,šalutiniai reiškiniai.

2

27

6. Nuotaikos stabilizatoriai, indikacijos,klinikinė charakteristika 2

7. Neurometaboliniai stimuliatoriai,klinikinė charakteristika. 2

8. Elektros impulsų terapija. 2

9. Kiti gydymo metodai (šviesos terapija, transkraninė magnetinė

stimuliacija ir kiti).

2


Įsisavinti psichotropinių vaistų farmakodinamiką, farmakokinetiką, indikacijas, kontraindikacijas, dozavimą,

klinikinę charakteristiką, gydymo pricipus, akcentuojant sukeliamas nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Metodai

Teoriniai seminarai, video medžiaga, konferencijas, nuolatinis pacientų kuravimas.

Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.

Psichikos ligų gydymo istorija. Psichotropinių vaistų (PTV) atradimo chronobiologija. Psichotropinių vaistų

klinikiniai tyrimai ir problemos. Neurotransmisija, PTV farmakokinetika. CYP450 enzimų nozologija ir

klinikinė reikšmė. Bendri gydymo principai. PTV klasifikacija.

Antipsichoziniai vaistai –APV (neuroleptikai). APV klasifikacija.Bendra klinikinė charakteristika, APV

veikimo spektras, gydymo indikacijos. APV farmakodinamika: dopaminerginė neurotransmisija ir APV

veikimas. Klasikinių ir atipinių APV farmakodinamikos ypatumai. Fenotiazinų grupės neuroleptikų su

alifatine, piperidinine, piperazinine šonine grandine) klinikinė charakteristika,dozavimas.

Butirofenonų grupės neuroleptikų klinikinė charakteristika, dozavimas. Tioksantenų grupės neuroleptikų

klinikinė charakteristika, dozavimas. Benzamidų grupės APV (sulpiridas, tiapridas) farmakodinamikos

ypatumai, klinikinė charakteristika, dozavimas.

Ilgai veikiantys APV, veikimo būdas, indikacijos, klinikinė charakteristika, dozavimas.

Šalutiniai klasikinių neuroleptikų sukeliami reiškiniai (ūminės distonjos, parkinsonizmas, akatizija, vėlyvoji

diskinezija, piktybinis neuroleptinis sindromas ir kt.), jų gydymas.

Atipiniai antipsichoziniai vaistai: farmakodinamika, atipiškumo kriterijai, klinikiniai privalumai. Atskirų

atipinių antipsichotikų klozapino, risperidono, olanzapino, amisulprido, kviatepino, ziprazidono,

aripiprazolio) klinikinė charakteristika, indikacijos, dozavimas, šalutiniai poveikiai. Ilgai veikiančios

risperidono formos farmakodinamika, indikacijos, dozavimas. Atipinių antipsichotikų skyrimas afektiniams

sutrikimams gydyti.

Antidepresantai: klasifikacija, farmakodinamika, gydymo principai.

Tricikliai antidepresantai: farmakokinetika, indikacijos, kontraindikacijos, klinikinė charakteristika,

dozavimas, šalutiniai poveikiai. Modifikuoto TCA tianeptino klinikinė charakteristika.Antidepresantai,

slopinantys fermento monoaminooksidazės aktyvumą: farmakodinamika, klinikinė charakteristika,

dozavimas, šalutiniai poveikiai.

Heterociklių antidepresantų, selektyvios sertonino reabsorbcijos inhibitorių, dvigubo serotoninerginio

poveikio antidepresantų, selektyvios serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių, noradrenerginio ir

specifinio serotoninerginio poveikio antidepresantų selektyvios noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių

farmakodinamika, klinikinė charakteristika, dozavimas, šalutiniai poveikiai. Serotoninerginis sindromas.

Trankviliantai: klasifikacija. Benzodiazepinų veikimo būdas, klinikinė charkteristika, indikacijos,

kontraindikacijos, farmakokinetika, gydymo principai, dozavimas. Benzodiazepinų sukeliami šalutiniai

poveikiai. Nutraukimo sindromas, jo gydymas. Dažniausiai vartojamų bendzodiazepinų klinikinė

charakteristika, dozavimas.

Nuotaikos stabilizatoriai: klasifikacija, indikacijos.

28

Ličio, antikonvulsantų (valproinės rūgšties, karbamazepino, naujosios kartos antikonvulsantai)

farmakodinamika, farmakokinetika, indikacijos, kontraindikacijos, koncentracijos monitoringas, dažniausiai

pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos, sąveika su kitais vaistais.

Neurometaboliniai stimuliatoriai: klasifikacija, farmakodinamika, indikacijos. Acetilcholinesterazės

inhibitoriai, indikacijos, veikimo būdas, dozavimas, šalutiniai reiškiniai.

Elektros impulsų terapija (EIT): EIT raida pasaulyje ir Lietuvoje.Veikimo būdas. Indikacijos,

kontraindikacijos, veiksmingumas, šalutiniai reiškiniai. EIT atlikimo procedūra. Palaikomoji EIT. EIT ir

psichotropininiai vaistai.

Šviesos terapija, veikimo hipotezės, indikacijos, metodika, terapinis veiksmingumas, šalutiniai reiškiniai.

Transkraninė magnetinė stimuliacija, veikimo būdas, metodika, indikacijos, terapinis veiksmingumas,

šalutiniai reiškiniai. N. Vagus stimuliacija: indikacijos.Gydymas vaistažolėmis:jonažolės veikliosios

medžiagos, veikimo būdas, terapinis veiksmingumas, nepageidaujamos reakcijos, sąveika su kitais vaistais.

Homeopatijos principai ir jos taikymo galimybės: homeopatijos esmė, homeopatijoje naudojamos medžiagos.


Ciklas privalomas.


1. Psichiatrija / A.Dembinskas.- Vilnius:UAB “vaistų žinios”,2003.- 738 p.

2. Stahl S.M. Psychopharmacology of Antidepressants.-London:Martin Dunitz,1998.-114 p.

3. Stahl S.M.Psychopharmacology of Antipsychotics.-1999.-148 p.

4. Stahl S.M. Essential psychopharmacology of depression and bipolar disorder.-2000.-175 p.




sistemoje.


Šį rezidentūros ciklą galima atlikti keliose Vilniaus m. bazėse: Vilniaus miesto psichikos sveikatos

cente (VmPSC), Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika


A. Šiurkutė (gydytoja psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, praktikinio darbo stažas 35 m.)

1. Ciklo pavadinimas: Priklausomybės ligų psichiatrija




val.

1. Priklausomybės ligų epidemiologija, tendencijos.

Priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir reabilitacijos

teisinė bazė.

2

2. Psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant psichoaktyvias

medžiagas klasifikacija (TLK – 10). Ūmi intoksikacija,

2

29

žalingas vartojimas, priklausomybės ir abstinencijos

sindromai.

3. Apsvaigimas (ūmios intoksikacija) pavartojus psichoaktyvias

medžiagas. Medicininė apžiūra, techninių priemonių

naudojimas.

2

4. Priklausomybių etiologijos ir patogenezės biopsichosocialinis

modelis

2

5. Priklausomybės nuo alkoholio sindromas, alkoholinės

abstinencijos sindromas, abstinencijos sindromas su delyru,

psichozinis sutrikimas, amnezinis sindromas.

Alkoholio sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų

medikamentinis gydymas ir psichoterapija.

2

6. Priklausomybės nuo opioidų ir opioidinės abstinencijos

sindromai, medikamentinis gydymas. Priklausomybės nuo

opioidų sindromo palaikomasis gydymas opioidų agonistas

buprenorfinu ir metadonu, antagonistais, psichoterapija.

2

7. Priklausomybė nuo nikotino, tabako žalingas poveikis

žmogaus sveikatai, medikamentinis gydymas ir psichoterapija.

2

8. Ambulatorinė ir stacionarinė psichologinė-socialinė

reabilitacija.

2

9. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamuosius ir

migdomuosius vaistus, stimuliatorius, kanapę, lakiąsias

medžiagas – ūmi intoksikacija, žalingas vartojimas,

priklausomybės sindromas. Simptominis gydymas ir

psichoterapija.

2

10. Priklausomybė ir gretutiniai psichikos sutrikimai, diagnostika,

gydymo ypatumai.

2

11. Bendri efektyvaus priklausomybių gydymo principai 2

12. Švirkščiamų narkotikų vartojimas ir ŽIV, hepatitų ir kitų

infekcinių ligų profilaktika

2


Pagrindinis ciklo tikslas – teorinės studijos ir praktinių įgūdžių formavimas tiesioginio darbo metu

prižiūrint rezidentūros vadovui. Kitas ciklo tikslas – išmokyti diagnozuoti priklausomybės sindromo

sąlygotus sutrikimus, išmokyti taikyti platų medikamentinių ir psichosocialinių intervencijų spektrą,

supažindinti apie socialinės paramos organizavimą gydymo procese, atkryčių prevenciją, gydymo proceso

visuomenės sveikatos aspektus. Išmokti pagrindines gydymo metodikas, sugebėti tinkamai dokumentuoti

ir pagrįsti skiriamą gydymą ir slaugą. Sugebėti paskirti reikiamus instrumentinius, laboratorinius,

psichologinius ir kitus tyrimus. Diferencijuojant patologiją, sugebėti numatyti ir pakviesti reikiamus

konsultantus. Sugebėti dirbti psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandoje. Išmokti analizuoti ir

apibendrinti darbo rezultatus.

Metodai: dirbama rezidentūros vadovo priežiūroje įvairiose priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos

įstaigose, dalyvaujama pacientų aptarimuose. Per mėnesį pageidautina turėti 2 budėjimus. Dirbama kartu

aptariant visų priklausomybės ligų specialistų komandai. Dirbama susipažįstant su priklausomybės ligų

psichiatro, psichologo, slaugytojo, socialinio darbuotojo darbo specifika. Praktinė psichikos ir elgesio

sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas diagnostika, gydymo plano ir atkryčių prevencijos plano

sudarymas.

30

Studijuojant gydytojai rezidentai supažindinami su teisės aktais (Narkologinės priežiūros įstatymu,

poįstatyminiais aktais, Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartais ir kt.). Apsvaigimo (ūmios

intoksikacijos) medicininė apžiūra, protokolo pildymas, techninių priemonių naudojimas (alkotesteris,

greito nustatymo testai) ir išmoksta įgūdžių jomis naudotis.

Psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant psichoaktyvias medžiagas klasifikacija (TLK – 10). Ūmi

intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės ir abstinencijos sindromai. Priklausomybių etiologijos

ir patogenezės biopsichosocialinis modelis. Genetinių faktorių įtaka priklausomybės nuo alkoholio

formavimuisi. Psichologiniai ir socialiniai faktoriai, turintys įtaką priklausomybės formavimuisi.

Priklausomybės ligų prevencijos principai ir konkretūs pavyzdžiai bendruomenėje. Priklausomybių

epidemiologija, tendencijos, geografiniai ir kultūriniai ypatumai.

Priklausomybės nuo alkoholio sindromas, abstinencijos sindromas, esant priklausomybei nuo alkoholio, jų

diagnostikos kriterijai. Delyras, psichozinis sutrikimas ir amnezinis sindromas. Somatinės komplikacijos.

Kompleksinio gydymo plano sudarymas ambulatoriniam ilgalaikiam gydymui – praktiniai įgūdžiai.

Kognityvinė-elgesio psichoterapija. Specifiniai vaistai (disulfiramas, naltreksonas), jų poveikio

mechanizmai, dozavimas, pašalinis veikimas, atkryčių prevencija. Savitarpio pagalbos grupių vaidmuo.

Priklausomybės nuo opioidų ir opioidinės abstinencijos sindromas. Dažniausiai vartojami opioidai, jų

vartojimo būdai. Priklausomybės nuo opioidų sindromo diagnostikos praktiniai įgūdžiai. Opioidų

perdozavimas ir jo gydymas naloksonu. Kitos opioidų švirkštimo komplikacijos, per kraują plintančios

infekcinės ligos, jų profilaktika, „žemo slenksčio“ paslaugos švirkščiamų narkotikų vartotojams.

Priklausomybės nuo opioidų sindromo palaikomasis gydymas opioidų agonistas buprenorfinu ir metadonu

bei antagonistais – naltreksonu. Palaikomojo gydymo tikslai. Medikamentų dozės indukcijos principai,

efektyvios medikamentų palaikomosios dozės, skyrimo indikacijos ir tvarka. Opioidinių receptorių

agonistų farmakokinetika, pašalinis veikimas.

Priklausomybės nuo raminamųjų ir migdomųjų sindromams, abstinencijos sindromas, eiga, gydymo

schemos. Socialinės-psichologinės reabilitacijos priemonės taikant palaikomąjį gydymą.

Priklausomybė nuo stimuliatorių, kanabinoidų, lakiųjų medžiagų, diagnostika, gydymas.

Priklausomybė nuo nikotino. Abstinencijos būklė, medikamentiniai gydymo būdai. Sergančiųjų

priklausomybės ligomis reabilitacija, jos rūšys (stacionarinė, ambulatorinė, dienos centrai, psichoterapinės

programos, reabilitacijos bendruomenės). Atkryčių prevencija, savitarpio pagalbos grupės ir jų vaidmuo

atkryčių prevencijoje.


Ciklas privalomas.


1. Fleming M., Murray P. Alkoholio vartojimo problemos ir jų sprendimo būdai bendrojoje praktikoje.

Kaunas, 2000.


3. Subata E., Pincevičiūtė E. E.Subata, R.Krikščiukaitytė, V. Povilaitienė. Narkotikų vartojimas: ankstyvas

nustatymas ir gydymas . Vilniaus priklausomybės ligų centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras.

Vilnius, 2003. - 44 psl.

4. Subata E. Priklausomybė nuo opioidų. Vilnius, 1997.

5. Gydymas metadonu. – Kaunas, Vitae litera, 1999. – 147 p.

6. LR Narkologinės priežiūros įstatymas (1997 03 25 Nr. VIII-156)

7. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai. Ženeva, 1992.

8. Kaplan & Sadock’s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock VA. 8th ed. Lippincot

Williams & Wilkins, 2005.

http://www.vplc.lt/?_nm_shot=files.1.1-236&_nm_nosession=1



31

9. Clinical Guidelines for the Use of Buprenorphine in the Treatment of Opioid Addiction. A Treatment

improvement protocol (TIP) 40. US Department of Health and Human Services. - 2004.

10. Medication-Assisted Treatment for Opioid Addiction in Opioid Treatment Programs. Treatment

improvement protocol (TIP) 43. US Department of Health and Human Services. - 2004.

11. Substance Abuse Treatment with Co-Occurring Disorders . Treatment improvement protocol (TIP) 43. US

Department of Health and Human Services. - 2004.

8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:


teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.

9. Rezidentūros bazė: Vilniaus m. Priklausomybės ligų centras


Emilis Subata (gydytojas psichiatras, medicinos mokslų daktaras, docentas, praktinio darbo patirtis 23 metai).

1. Ciklo pavadinimas: Ekspertinė teismo psichiatrija


3. Ciklo praktinė dalis: 136 val.

Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.

1. Teismo psichiatrija. Teoriniai pricipai bei

kompetencijos ribos

2 val.

2. Teismo psichiatrijos istorija. 1 val.

3. Teismo psichiatrijos ekspertinė praktika Lietuvoje 1 val.

4. Nepakaltinamumo, riboto pakaltinamumo, procesinio

veiksnumo sąvokos teismo psichiatrijoje ir

baudžiamojoje teisėje.

2 val.

5. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių ir

specialisto išvadų skyrimo ir atlikimo teisinis

pagrindas.

2 val.

6. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės

uždaviniai, rūšys, atlikimo tvarka.

2 val.

7. Penitencinė teismo psichiatrija. Uždaviniai, tyrimo

objektai.

2 val.

8. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės

liudytojams ir nukentėjusiems ypatumai.

2 val.

9. Teismo psichiatrijos ekspertizė civiliniame procese.

Teisiniai aspektai, uždaviniai, tyrimo objektai.

2 val.

10. Kompleksinė teismo psichiatrijos - priklausomybės

ligų ekspertizė baudžiamajame, civiliniame ir

administracinės teisenos procese.

2 val.

11 Psichikos sutrikimų simuliavimo polimorfizmas,

diferencinė diagnostika.

2 val.

12 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės

pildoma dokumentacija.

2 val.

13 Priverčiamųjų medicinos priemonių baudžiamajame 2 val.

32

procese skyrimo teisiniai ir teismo psichiatriniai

aspektai ir kriterijai.

4. Ciklo tikslai ir turinys.

Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams išsamias žinias apie teismo psichiatriją, išaiškinti pagrindines sampratas

(nepakaltinamumas, ribotas pakaltinamumas, baudžiamasis procesinis veiksnumas, neveiksnumas, ribotas

veiksnumas) ir jų evoliuciją baudžiamojoje teisėje, teismo psichiatrijoje; parodyti esminius teismo

psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo bei atlikimo principus.

Praktinę ciklo dalį sudaro:

a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja teismo psichiatrijos literatūrą, nagrinėja teismo psichiatrijos,

teismo psichologijos ekspertizių aktus, diskutuoja apie ekspertines išvadas, modeliuoja ekspertinius

sprendimus;

b) dalyvavimas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikime;

c) tiriamųjų asmenų duomenų rinkimas ir jų analizė;

d) ekspertinės dokumentacijos pildymas.

Ciklo metu rezidentas privalo:

a) įgyti išsamias teorines žinias teismo psichiatrijos teismo, psichologijos srityje;

b) įgyti teisinių žinių minimumą (baudžiamoji ir civilinė teisė), reglamentuojantį teismo psichiatrijos

praktiką;

c) išmokti nepakaltinamumo, riboto pakaltinamumo, baudžiamojo procesinio veiksnumo, neveiksnumo,

riboto veiksnumo nustatymo pagrindinius principus ir kriterijus;

d) išmokti teismo psichiatriniu požiūriu vertinti ir analizuoti įvairaus pobūdžio psichikos ir elgesio

sutrikimus;

e) išmokti motyvuotai pagrįsti ekspertinį bei diagnostinį sprendimą.

5.1.Temos pavadinimas.

Teismo psichiatrija. Teoriniai pricipai bei kompetencijos ribos,

Trumpas turinio apibūdinimas:

Teismo psichiatrinio, teismo psichologinio tyrimo subjektai (įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis,

liudytojas, nukentėjusysis, ieškovas, atsakovas), objektai (psichikos sveikata, psichikos veikla, psichikos

sutrikimai), metodai (klinikinė diagnostika, stebėjimas, retrospektyvi veikos analizė, laboratorinis

ištyrimas ir kt.).

5.2. Temos pavadinimas. Teismo psichiatrijos istorija


Teismo psichiatrijos atsiradimas ir vystymasis Lietuvoje ir užsienyje.

5.3. Temos pavadinimas. Teismo psichiatrijos ekspertinė praktika Lietuvoje


Teismo psichiatrijos ekspertinės įstaigos struktūra. Ekspertizių organizavimas.

5.4. Temos pavadinimas. Nepakaltinamumo, riboto pakaltinamumo, baudžiamojo procesinio

veiksnumo sąvokos teismo psichiatrijoje ir baudžiamojoje teisėje. Trumpas temos apibūdinimas:

Nepakaltinamumo, riboto pakaltinamumo, baudžiamojo procesinio veiksnumo medicininiai (biologiniai)

bei teisiniai (psichologiniai) kriterijai.

5.5. Temos pavadinimas. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių ir specialisto išvadų skyrimo

ir atlikimo teisinis pagrindas Trumpas temos apibūdinimas:

33

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių skyrimo motyvacija, formuluojami ekspertizei

klausimai, bylos medžiaga reikalinga ekspertizei, teisės aktai, reglamentuojantys ekspertizių darymą (LR

baudžiamasis kodeksas, LR teismo ekspertizės įstatymas, LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymas,

ekspertizių atlikimo tvarka).

5.6. Temos pavadinimas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės uždaviniai, rūšys,

atlikimo tvarka Trumpas temos apibūdinimas:

Ekspertizės priklausomai nuo atlikimo sąlygų pasiskirsto į:

a) ambulatorines;

b) stacionarines;

c) pomirtines, neakivaizdines;

d) pirmines, pakartotines, papildomas;

e) kompleksines, vienasmenes, komisijines.

5.7. Temos pavadinimas. Penitencinė teismo psichiatrija. Uždaviniai, tyrimo objektai

Trumpas temos apibūdinimas:

Nuteistųjų asmenų psichikos sutrikimų teismo psichiatrinis įvertinimas, sprendžiant bausmės atlikimo

klausimus.

5.8. Temos pavadinimas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės liudytojams ir

nukentėjusiems ypatumai


Liudytojų ekspertizė - gebėjimų duoti teisingus parodymus, dalyvavimo teismo proceso metu vertinimas.

Nukentėjusiųjų asmenų ekspertizė - bejėgiškumo būklės kriminalinės veikos metu bei sveikatos

sutrikdymo mąsto nustatymas.

5.9. Temos pavadinimas. Teismo psichiatrijos ekspertizė civiliniame procese. Teisiniai aspektai,

uždaviniai, tyrimo objektai


Visos civilinio veiksnumo sąvokos (visiškas, ribotas civilinis veiksnumas, procesinis veiksnumas,

laikinas, specialusis, santykinis veiksnumas). Juridinių ir medicininių kriterijų nustatymas.

5.10. Temos pavadinimas. Kompleksinė teismo psichiatrijos - priklausomybės ligų ekspertizė

baudžiamajame, civiliniame ir administracinės teisenos procese


Tiriamojo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, toksinėmis medžiagomis ir lydimų

psichikos sutrikimų teismo psichiatrinis įvertinimas, sprendžiant veiksnumo bei pakaltinamumo

klausimus.

5.11. Temos pavadinimas. Psichikos sutrikimų simuliavimo polimorfizmas, diferencinė diagnostika


Simuliavimo formos:

a) agravacija;

b) metasimuliacija;

c) sursimuliacija;

d) dissimuliacija.

5.12. Temos pavadinimas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės pildoma

dokumentacija

34


Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto surašymo forma, turinys, ekspertinės bei

diagnostinės išvados pagrindimas.

5.13. Temos pavadinimas. Priverčiamųjų medicinos priemonių baudžiamajame procese skyrimo

teisiniai ir teismo psichiatriniai aspektai ir kriterijai


Teismo psichiatrų ekspertų komisijos rekomendacijos teismui skirti priverčiamąsias medicinos priemones,

vadovaujantis tiriamųjų asmenų visuomenei keliamo pavojaus laipsniu, kuris nustatomas pagal psichikos

būseną ir padarytos visuomenei pavojingos veikos pobūdį.


Ciklas privalomas.


. 1) Rasch W. Forensische Psychiatrie. Verlag W. Kohlhammer, Stuttgart, Berlin, Koln, Mainz,

1986.

2) Pradel J. Lyginamoji baudžiamoji teisė. Vilnius, 2001.

3) Przybysz J. Psychiatria Sądowa.. Torun, 2001.

4) Psichiatrija. Mokslinis redaktorius A.Dembinskas, 2003.

5) Baudžiamoji teisė, Vilnius, 2003.

6) J.Wessels. Baudžiamoji teisė. Vilnius, 2003.

7) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras, Vilnius, 2004.




9. Rezidentūros bazė: Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.


Konstantinas Daškevičius (gydytojas psichiatras, teismo psichiatras ekspertas, praktinio darbo patirtis 15

metų).

II metai

IKIMOKYKLINIO IR JAUNESNIO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PSICHIKOS SUTRIMAI

IR PAGALBOS PRINCIPAI:

2. Apimtis kreditais: 16 kreditų (640 val.)


35

Eil.

Nr.

Temos pavadinimas Teorinė dalis,

val.

1. Vaiko ištyrimas ir įvertinimas vaikų ir paauglių

psichiatrijos dienos stacionare (VPDST).

12

2. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų mokymosi sutrikimai,

diagnostikos ir pagalbos ypatumai.

12

3. Jaunesnio mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų

afektiniai sutrikimai ir savižudiškas elgesys. Eliminacijos

sutrikimai.

12


nerimo sutrikimai, įkyrumai.

12


dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas. Elgesio

problemos ir pagalbos būdai.

12

6. Pagalbos principai vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos

stacionare.

12


Plėsti ir gilinti žinias apie jaunesnio mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių emocinius,

raidos bei elgesio sutrikimus;

Ugdyti gebėjimus atpažinti ir įvertinti vaiko raidos, emocinius ar elgesio sutrikimus;

Mokyti praktikoje atpažinti įvairių psichikos ir elgesio sutrikimų požymius;

Mokyti konsultavimo ir terapijos, atsižvelgiant į vaikų psichikos problemas.

Mokyti šeimos konsultavimo pagrindų. Formuoti supratimą apie galimus pagalbos būdus vaikui ir

šeimai, apžvelgiant svarbiausias teorines koncepcijas;

Metodai:

Seminarai: savarankiškas literatūros studijavimas ir jos pristatymas; vaizdo medžiagos analizė;

Praktiniai užsiėmimai: specialistų darbo stebėjimas, vaikų stebėjimas ir mokymasis atpažinti simptomus ir

sutrikimus, dalyvavimas šeimos ir vaikų konsultavime, aktyvus mokymasis konsultuoti šeimą ir vaikus.

Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:

f) Atpažinti vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus ir ligas;

g) surinkti psichiatrinę ir gyvenimo anamnezę, įvertinti ir aprašyti paciento psichikos būklę;

h) suprasti ir interpretuoti psichodiagnostinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatus;

i) psichikos sutrikimą turinčio vaiko šeimos konsultavimo principus;

j) psichikos ir elgesio sutrikimų, prasidedančių vaikystėje ir paauglystėje, diagnostiką,

ištyrimo ir gydymo metodus;

Ciklo metu rezidentas privalo žinoti:

1) žmogaus psichosocialinę raidą;

2) vaiko ir šeimos narių tarpusavio santykių dinamiką vaikui augant;

3) vaikų ir paauglių psichiatrinio gydymo ir ankstyvosios raidos sutrikimų reabilitacijos indikacijas ir pobūdį;

4) vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutrikimų pirminę, antrinę ir tretinę prevenciją.

5) Psichikos sveikatos paslaugas vaikams ir paaugliams teikiančias tarnybas Lietuvoje.

5. Trumpas temų apibūdinimas.

5.1. Temos pavadinimas. VAIKO IŠTYRIMAS IR ĮVERTINIMAS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ

PSICIATRIJOS DIENOS STACIONARE.


36

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų klinikinio ištyrimo ir įvertinimo galimybės. Pagrindiniai tyrimo

metodai vaikų psichiatrijos dienos stacionare: anamnezės rinkimas, vaiko raida, biografijos faktai, šeimos ir

socialiniai faktoriai. Neurologinio ir somatinio tyrimo vaidmuo vaikų psichiatrijoje. Psichinės būklės

įvertinimas: struktūruotas interviu, klinikinis psichiatrinis stebėjimas. Skalių ir klausimynų naudojimas vaikų

psichiatrijos dienos stacionare. Ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologinis įvertinimas. Bendras supratimas

apie instrumentinius tyrimo metodus.

5.2. JAUNESNIO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MOKYMOSI SUTRIKIMAI, DIAGNOSTIKOS IR

PAGALBOS YAPTAUMAI.


Mokymosi sutrikimai. Paplitimas. Skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sutrikimai. Priežastys, požymiai, įvertinimo

galimybės. Gretutinių sutrikimų prevencija. Kompleksinė pagalba. Tarpžinybinis bendradarbiavimas

5.3. JAUNESNIO MOKYKLINIO IR IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ AFEKTINIAI

SUTRIKIMAI IR SAVIŽUDIŠKAS ELGESYS.


Depresija. Epidemiologija, etiologijos teorijos. Simptomai ir subtipai. Sutrikimo raida. Anaklitinė depresija,

ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų depresijos ypatumai. Komorbidiniai sutrikimai.

Diagnostikos problemos. Pagalbos principai.

Emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje. Socialinio bendravimo ir komunikacijos sutrikimai.

Savižudybė ir savižudiškas elgesys. Sąvokų apibrėžimas. Paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje. Vaikų – paauglių

savižudybės psichosocialinė problema. Individualūs ir aplinkos faktoriai. Savižudybės procesas. Rizikos

įvertinimas. Pagalbos principai vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionare.

Eliminacijos sutrikimai. Enkoprezė, enurezė. Priežastys, paplitimas, pasireiškimas, pagalba.

5.4. JAUNESNIO MOKYKLINIO IR IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ NERIMO

SUTRIKIMAI, ĮKYRUMAI.


Nerimo sutrikimų etiologijos teorijos. Nerimo ir baimių apibrėžimai, skirtumai ir panašumai. Nerimo ir

baimės požymiai.

Normalios baimės. Jaunesnio mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų fobiniai sutrikimai. Specifinės

baimės. Socialinės fobijos. Mokyklos baimė. Gydymas.

Obsesinis - kompulsinis sutrikimas (OKS). Paplitimas. OKS etiologijos teorijos, klinika, komorbidiškumas

su kitais sutrikimais.

Psichosomatikos samprata, pasireiškimas. Epidemiologija, etiologijos teorijos. Simptomai. Susiję

sutrikimai. Pagalbos principai.

5.5. JAUNESNIO MOKYKLINIO IR IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ DĖMESIO TRŪKUMO

IR HIPERAKTYVUMO SUTRIKIMAS. ELGESIO PROBLEMOS IR PAGALBOS BŪDAI.


Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo apibrėžimas, priežastys, diagnostika ir pagalbos principai vaikų ir

paauglių dienos stacionare.

Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų elgesio problemos Sąvokų apibrėžimas. Etiologijos

teorijos. Lyčių skirtumai. Emociniai ir elgesio sutrikimai. Diagnostikos problemos. Elgesio sutrikimų

prognozė. Pagalbos principai.

5.6. PAGALBOS PRINCIPAI VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS DIENOS STACIONARE.


Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro darbo organizavimas, pagalbos principai.

Konsultacinio modelio parinkimas. Konsultavimo planavimas, pagalbos efektyvumo vertinimas.

Psichologinės ir psichoterapinės pagalbos vaikui teikimo specifiškumas ir galimybės. Terapinio proceso

ypatumai, eiga, apribojimai. Terapijos užbaigimas.

Pagrindinės šeimos psichoterapijos kryptys. Diagnostinis pokalbis su vaiku ir šeimos nariais. Pirminio

pokalbio su vaiku ir jo šeimos nariais ar globėjais įgūdžių formavimas Šeimos konsultavimas. Šeimos terapija

37

Psichofarmakologinio gydymo principai, medikamentinio gydymo galimybės ir apribojimai vaikų ir paauglių

dienos stacionare.

Komandinio darbo principai vaikų psichiatrijos dienos stacionare. Įvairių terapinių modelių derinimas vaikų

psichiatrijos dienos stacionare. Individuali, grupių ir šeimos psichoterapija. Socialinių problemų sprendimas.

6.Pasirenkamųjų ir provalomųjų dalykų (modulių) programos.

Ciklas privalomas.


1. Aldridge M. Interviewing children: a guide for child care and forensic practitiniors. John Wiley &

Sons, 1999.

2. American Psychiatric Association. Diagnostic and statistical manual of mental disorders. 3rd edn. –

revised. Washington, DC: APA, 1987.

3. American Psychiatric Association. Diagnostic and statistical manual of mental disorders. 4 edn.

Washington, DC: APA, 1994.

4. Brabant G. P. Psichoanalizė. Vilnius, 1994;

5. Child and adolescent psychological disorders. Ed. by Netherton SD, Holmes D, Walker C E. Oxford

University Press, 1999.

6. Gailienė D. Jie neturėjo mirti: savižudybės Lietuvoje. Vilnius, 1998.

7. Ginott H.G. Tarp tėvų ir vaiko: nauji senų problemų sprendimai. Via Recta, 1999.

8. Kočiūnas R. Grupinė psichoterapija Lietuvoje: teoriniai modeliai ir jų taikymas. Vilnius: Via

Recta, 1999;

9. Kočiūnas R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius, 1995.

10. Nietzel M., Bernstein D. Introduction to Clinical Psychology. N. J.: Prentice-Hall, 1997.

11. The ICD – 10 Classification of Mental and Behavioural Disorders. Diagnostic criteria for research

.WHO Geneva; 1993 49.

12. Sharry, John. Counselling children, adolescents and families : a strengths-based approach. Sage

Publications, 2004.

13. Savižudybių prevencijos idėjos/ sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius: Tyto alba, 2001.

14. Valickas G. Psichologinės asocialaus elgesio ištakos. Vilnius: LTA, 1997.

15. О'Коннор К. Теория и практика игровой психотерапии. Питер, 2002.

16. Окландер В. Окна в мир ребенка, Руководство по детской психотерапий. Класс, 2001.

17. Психотерапия детей и подростков. Под ред. Ремшмидта X. Mосква. Мир, 2000.

18. Ремшмидт X . Детская и подростковая психиатрия. ЭКСМО- Пресс, 2001.

19. Экслайн В. Игровая терапия в действий. Апрель Пресс Эксмо, 2003.


Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Įskaitos

klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.

9. Rezidentūros bazė: Praktiniai užsiėmimai vyksta Vaiko raidos centre, Vaikų ir paauglių dienos stacionare,

(Vytauto 15).


D.Pūras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, docentas, praktinio darbo patirtis 22 metai

V.Ribakovienė, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, biomedicinos mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 15 m.

A,Dervinytė-Bongarzoni, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, praktinio darbo patirtis 20 m.

38

1. Ciklo pavadinimas: MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PSICHIATRIJA

2. Ciklo apimtis: 24 kreditų, 960

3. Ciklo praktinė dalis valandoms : 864 val.


1. Teorinės kryptys vaikų ir paauglių psichiatrijoje. 8

2. Prieraišumas ir jo formavimasis vaiko raidoje. 8

3. Protinis atsilikimas ir raidos sutrikimai.

8

4. Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos

sutrikimai.

8

5. Emocijų sutrikimai vaikystėje ir paauglystėje (pagal

TLK-10: F93).

8

6. Neorganinė enurezė. Neorganinė enkoprezė.

Tikai, Gilles de la Tourette sindromas.

8

7. Psichodinaminės, kognityvinės elgesio, grupinės

psichoterapijos principai.

8

8. Žaidimų terapija, meno terapija dirbant su

vaikais.

9. Hiperkineziniai sutrikimai

8

10. Elgesio sutrikimai vaikų/paauglių amžiuje (pagal

TLK -10: F91).

8

11. Prievarta ir smurtas vaikų atžvilgiu, vaikų apleistumas,

nepriežiūra. Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos

sutrikimai.

8

12. Šeimos psichologinio konsultavimo

pagrindai, sisteminės šeimos psichoterapijos

principai.

8


susipažinti su vaikų psichiatrijos skyriaus darbo organizavimu ir veiklos principais;

įgyti įgūdžius ir žinias apie vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų gydymą stacionare;

išmokti pildyti medicininę dokumentaciją, susipažinti su vaikų ir paauglių psichiatro darbą

reglamentuojančiais įstatymais;

mokytis vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos

mokytis kompleksiškai taikyti medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo būdus atsižvelgiant į

biopsichosocialinę paradigmą vaikų psichiatrijoje;

mokytis šeimos konsultavimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių

Šiame mokymo cikle mokomasi suprasti raidos trajektorijas ir raidos psichopatologiją akcentuojant

mokyklinį amžių, vertinti ir matyti vaiko būklę raidos kontekste, sudaryti kompleksinį stacionarinio gydymo

planą. Centrinis studijų objektas – vaiko psichinės būsenos ištyrimas ir vertinimas, normos ir

psichopatologijos išmanymas, gebėjimas įžvelgti biopsichosocialinių faktorių priežastinį ryšį, rizikos ir

apsauginių faktorių analizė, kompleksinio stacionarinio gydymo plano sudarymas, medikamentinių ir

39

nemedikamentinių gydymo būdų derinimas, šeimos narių konsultavimas, psichosocialinės adaptacijos

mokykloje ištyrimas ir gerinimas.

Rezidentai dalyvaus tarpdisciplininės komandos darbe, dirbs su pacientais ir jų tėvais prižiūrimi gydančio

gydytojo ir supervizuojami rezidentūros vadovo. Bus susipažįstama su vaiko psichinės būklės tyrimu ir

aprašymu, diagnostika, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių vertinimu, videoanalizės taikymo galimybėmis

praktiniame darbe, terapinio plano sudarymo principais.

Ciklo metu bus nagrinėjama vaikų ir paauglių psichiatrijos istorija, dabartinė situacija ir ateities

perspektyvos, vaikų psichinės sveikatos tarnybų modeliai ir paslaugas reglamentuojanti įstatyminė bazė.

Aptariama biopsichosoacialinė paradigma vaikų ir paauglių psichiatrijoje. Kursas apima kliniškai svarbiausias

raidos psichologijos sritis ir biologinę bei socialinę įtaką raidai. Išmokstama klinikinių atvejų nagrinėjimo

pagal raidos trajektorijas pagrindinių pricinpų ir jų taikymo klinikiniame darbe. Išmokstama vaikų raidos,

psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir stacionarinio gydymo pagrindų. Analizuojami vaikų psichikos

sutrikimų rizikos veiksniai ir apsauginiai faktoriai. Įgyjami vaiko raidos, psichinės būklės ir elgesio aprašymo,

intelekto ir mokymosi sugebėjimų kompleksinio tyrimo pagrindai.

Studijuojami teoriniai ir praktiniai šių raidos, psichikos bei elgesiosutrikimų aspektai:

Psichologinės raidos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, protinis atsilikimas. Specifiniai tarimo ir

kalbos sutrikimai. Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai. Hiperaktyvumo ir dėmesio

koncentrancijos sutrikimai, klinikos ypatumai, gydymas. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas. Apleistumas,

smurtas ir prievarta vaikų atžvilgiu. Vaikų potrauminio streso sutrikimai. Emocijų sutrikimai, prasidedantys

vaikystėje: atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje, fobinis nerimo sutrikimas vaikystėje, socialinio nerimo

sutrikimas vaikystėje, konkurencijos šeimoje tarp vaikų sutrikimas, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. Mišrūs

elgesio ir emocijų sutrikimai: depresinis elgesio sutrikimas, kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai.

Obsesinis – kompulsinis sutrikimas, jo ypatumai vaikų bei paauglių amžiuje. Socialinio bendravimo

sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje: elektyvusis mutizmas, reaktyvusis prieraišumo sutrikimas

vaikystėje, neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje, kiti socialinio bendravimo sutrikimai vaikystėje.

Neorganiniai miego sutrikimai bei jų ypatumai vaikų bei paauglių amžiuje. Trumpalaikiai ir lėtiniai judesių

arba balso tikai, de la Tourette sindromas. Mikčiojimas. Greitakalbė. Neorganinė enurezė. Neorganinė

enkoprezė. Mitybos sutrikimas kūdikystėje ir vaikystėje. Pika kūdikystėje ir vaikystėje. Stereotipiniai judesiai.

Vaikų psichosomatiniai sutrikimai. Vaikų elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio

sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje, socializuotas elgesio sutrikimas, nesocializuotas elgesio sutrikimas, kiti

elgesio sutrikimai.

Mokomasi ir įgyjama teorinių bei praktinių žinių taikant ir derinant biologinių ir psichosocialinius gydymo

metodus. Įsisavinami vaikų ir paauglių psichofarmologinio gydymo ypatumai, vaikų psichoterapijos principai,

žaidimų terapija, meno terapija, grupinė terapija, aplinkos terapija, vizualinio aplinkos, dienotvarkės ir

pateikiamų užduočių struktūravimo principai. Mokomasi šeimos psichologinio konsultavimo ir šeimos

psichoterapijos pagrindų ir jų taikymo praktiniame darbe.


1) Atpažinti vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus ir ligas;

2) žmogaus psichosocialinę raidą ir šeimos psichosocialinius funkcionavimo dėsningumus;

3) surinkti psichiatrinę ir gyvenimo anamnezę, įvertinti ir aprašyti vaiko/paauglio psichikos būklę;

4) psichikos ir elgesio sutrikimų, prasidedančių vaikystėje ir paauglystėje, diagnostiką, ištyrimo ir gydymo metodus;

5) medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo vaikų ir paauglių psichiatrijoje indikacijas ir pobūdį.


1) vaiko ir šeimos narių tarpusavio santykių dinamiką vaikui augant;

2) vaikų ir paauglių psichiatrinio gydymo ir ankstyvosios raidos sutrikimų reabilitacijos indikacijas ir

pobūdį;

3) vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutrikimų pirminę, antrinę ir tretinę prevenciją.

4) Psichikos sveikatos paslaugas vaikams ir paaugliams teikiančias tarnybas Lietuvoje.

5. Trumpas temų apibūdinimas.

40

5.1. Temos pavadinimas. Teorinės kryptys vaikų ir paauglių psichiatrijoje

Trumpas turinio apibūdinimas: Raidos teorijų apžvalga, vaiko raidos trajektorijos pagal biopsichosocialinę

paradigmą. Psichinės sveikatos tarnybų modeliai, tarpžinybinis bendradarbiavimas.

5.2. Temos pavadinimas. Prieraišumas ir jo formavimasis vaiko raidoje.

Trumpas turinio apibūdinimas: prieraišumas ir jo formavimosi dėsningumai vaiko raidoje, prieraišumo normą

ir patologiją skatinantys faktoriai. Reaktyvusis ir neslopinamas prieraišumo sutrikimai vaikystėje. Motinos –

vaiko, šeimos narių tarpusavio interakcijų vertinimai, videoanalizė.

5.3. Temos pavadinimas. Protinis atsilikimas ir raidos sutrikimai.

Trumpas turinio apibūdinimas: Šiuolaikinė protinio atsilikimo samprata. Įvairiapusiai raidos sutrikimai:

vaikystės autizmas, Aspergerio, Rett‘o ir kt. sindromai, kompleksinis ištyrimas ir gydaymas.

5.4. Temos pavadinimas. Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai.

Trumpas turinio apibūdinimas: Specifinių mokymosi raidos sutrikimų diagnostika ir gydymo principai.

Specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai. Mikčiojimas. Elektyvusis mutizmas.

5.5. Temos pavadinimas. Emocijų sutrikimai vaikystėje ir paauglystėje (pagal TLK-10: F93).

Trumpas turinio apibūdinimas: Emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje: atskyrimo nerimo sutrikimas, fobinis nerimo

sutrikimas,socialinio nerimo sutrikimas, konkurencijos tarp vaikų sutrikimas, mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai.

Obsesinis – kompulsinis sutrikimas vaikų/paauglių amžiuje: klinikos ypatumai ir gydymo principai. Vaikų

psichosomatiniai sutrikimai.

5.6. Temos pavadinimas. Neorganinė enurezė. Neorganinė enkoprezė. Tikai, Gilles de la Tourette sindromas.

Trumpas turinio apibūdinimas: Neorganinė enurezė ir enkoprezė: pirminės ir antrinės enurezės bei enkoprezės diferencinė

diagnostika ir gydymo taktikos parinkimo principai. Tikai, Gilles de la Tourette sindromas vaikų amžiuje.

5.7. Temos pavadinimas. Psichodinaminės, kognityvinės elgesio, grupinės psichoterapijos principai.

Trumpas turinio apibūdinimas: Psichodinaminės, elgesio ir kognityvinės, grupinės psichoterapijos principai ir

metodai ambulatoriškai irstacionare dirbant su mokyklinio amžiaus vaikais.

5.8. Temos pavadinimas. Žaidimų terapija, meno terapija dirbant su vaikais.

Trumpas turinio apibūdinimas: Žaidimų terapija, meno terapija ir jų taikymo galimybės klinikinėje vaikų ir paauglių

psichiatro darbo praktikoje.

5.9. Temos pavadinimas. Hiperkineziniai sutrikimai.

Trumpas turinio apibūdinimas: aktyvumo ir dėmesio sutrikimų klinika, diagnostika, psichosocialinės

pagalbos principai vaikų amžiuje.

5.10. Temos pavadinimas. Elgesio sutrikimai vaikų/paauglių amžiuje (pagal TLK -10: F91).

Trumpas turinio apibūdinimas: Elgesio sutrikimai vaikų/paauglių amžiuje: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas,

elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje, nesocializuotas elgesio sutrikimas, socializuotas elgesio sutrikimas.

Agresija, autoagresija, suicidinis elgesys vaikų ir paauglių amžiuje.

5.11. Temos pavadinimas. Prievarta ir smurtas vaikų atžvilgiu, vaikų apleistumas, nepriežiūra. Reakcijos į sunkų

stresą ir adaptacijos sutrikimai.


Prievarta ir smurtas vaikų atžvilgiu (emocinė, fizinė, seksualinė, cheminė), vaikų apleistumas, nepriežiūra. Reakcijos į

sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai. Vaikų potrauminio streso sutrikimai. Šeimos psichologinio konsultavimo ir šeimos

psichoterapijos pagrindai.

5.12 Temos pavadinimas. Šeimos psichologinio konsultavimo pagrindai, sisteminės šeimos psichoterapijos

principai.

Trumpas turinio apibūdinimas: Šeimos narių konsultavimas vaikui sergant psichikos liga ar turint elgesio sutrikimų.

Auklėjimo taktikos parinkimo principai. Šeimos psichologinio konsultavimo ir šeimos psichoterapijos pagrindai.


Ciklas privalomas.


41

1. Lesinskienė S.Vaikystės autizmo diagnostikos ir gydymo principai. Mokomoji knyga. Vilnius, 2000, 59 p.

2. Lesinskienė S.Vaikai su Aspergerio sindromu – kaip suprasti ir padėti? Mokomoji knyga, Vilnius, 2001,

40 p.

3. Dervinytė –Bongarzoni A., Lesinskienė S., Minialgienė D. Vaizdo įrašų taikymas vaikų psichiatrijoje ir

psichoterapijoje. Mokomoji knyga. Vilnius, 2003, 39 p.

4. Dervinytė-Bongarzoni A., Lesinskienė S., Urbanienė I. Vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Metodinės

rekomendacijos, Vilniaus universiteto leidykla, 2005, 94 p.

5. Lesinskienė S. Vaikų tikai. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2005, 84 p.

6. Ramanauskienė T. Hiperaktyvus vaikas. Klaipėda, 2001, 39p.

7. Dalley T. Dailė kaip terapija. Dailės taikymo gydymui įvadas. Apostrofa, Vilnius, 2004, 246p.

8. Brazauskaitė A. Vaikų dailės terapinis aspektas. Gimtasis žodis, Vilnius, 2004, 63p.

9. Hill P. Child and adolescent psychiatry. In: The essentials of postgraduate psychiatry, edited by Murray

R., Hill P., McGuffin P.Cambridge University Press, 1997, 97-144.

10. Hallowell E.M., Ratey J.J. attention Deficit Disorder. London: Fourth Estate Limite, 1996, 319.

11. Rutter M., Taylor E. Child ans adolescent psychiatry. 4th ed. Blackwell Science Ltd, 2002, 1209p.

12. Andrikienė L., Laurinaitis E., Milašiūnas R. Psichoanalitinė psichoterapija. Vaistų žinios, Vilnius, 2004,

534p.

13. Grace J. , Craig. Human development, 7th ed., Prentice-Hall, Inc. 1996 vertimas į rusų kalbą: Psichologija

razvitija, Piter, 2001, 987p.

14. Schaffer H.R. Social development. Blackwell publishers Ltd, 2001, 440p.

15. Tarptautinė ligų klasifikacija TLK-10. Psichikos ir elgesio sutrikimai. Medicina, Kaunas, 1997, 289 p.

16. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius, Margi raštai, 2001, 364p.

17. Dembinskas A. ir kt. Psichiatrijos vadovėlis. Vilnius, 2003, 736p.

18. Kaplan B.I., Sedok B.Dž. Kliničeskaja psichiatrija, I-II tomai, Maskva, “Medicina”, 1999.

19. Kajokienė A., Pūras D., Lesinskienė S., Narvydaitė L. Slaugytojo vaidmuo ir veikla

vaikų raidos sutrikimų ankstyvojoje reabilitacijoje, Vilnius, 2001, 47 p.

20. Ruškus J. Negalės fenomenas. Šiaulių universiteto leidykla, 2002.

21. Furst M. Psichologija. Lumen leidykla, Vilnius 1999, 367p.

22. Ammon G. Psichosomatičeskaja terapija. Reč, Sankt-Peterburgas, 2000, 237p.




9. Rezidentūros bazė: Praktinis rezidentūros ciklas vyksta VU Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir

socialinės pediatrijos centro bazėje VU Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro (Vytauto 15) vaikų

psichiatrijos skyriuje.


S. Lesinskienė, docentė, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, docentė, biomedicinos

mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 13 metų

A.Dervinytė-Bongarzoni, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, praktinio darbo patirtis 20 metų

A.Lekarevičiūtė, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, praktinio darbo patirtis 14 metų

42

1. Ciklo pavadinimas: PSICHOTERAPIJA

2. Apimtis: 20 kreditų. Ciklas dėstomas per tris rezidentūros studijų metus dalimis, antrais metais 8

kreditai, trečiais 8 kreditai, ketvirtais 4 kreditai.


Eil.nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.

1. Pagrindinės psichoterapijos kryptys – klasifikacijos istorija ir

teorija

2

2. Psichodinaminė ir psichoanalitinė psichoterapija, jos istorinė

reikšmė ir šiuolaikinė samprata

6

3. Pažintinis-elgesio terapijos modelis, jo reikšmė psichiatrijoje 2

4. Humanistinė-egzistencinė psichoterapija, jos reikšmė

psichiatrijoje

2

5. Tarpasmeninė psichoterapija, jos panaudojimas psichiatrijoje 2

6. Grupinė psichoterapija, jos raida ir reikšmė psichiatrijoje 4

7. Šeimos ir porų psichoterapija, įvairūs modeliai ir galimybės

psichiatrijoje

2

8. Meno terapija, jos įvairovė ir reikšmė psichiatrijoje 2

9. Psichoterapijos metodų integracija, praktinė šio proceso

reikšmė psichiatrijai

2

10. Psichoterapinės diagnostikos procesas ir ypatybės, skirtumai

nuo psichiatrinės nozologinės diagnostikos

4

11. Terapinio kontakto ir terapinės sąjungos supratimas, jų

panaudojimas praktiniame darbe

2

12. Psichoterapijos vieta gydymo plane, jos integracija ir specifika

gydant psichiatrinius pacientus įvairiose klinikinėse situacijose

2

13. Psichozių psichoterapija – palaikomasis ir atskleidžiamasis

aspektai

2

14. Psichoterapija nuotaikos sutrikimų gydymo procese 4

15. Neurozinai ir postresiniai sutrikimai, jų psichoterapija 8

16. Valgymo sutrikimai, jų psichoterapinis gydymas 2

17. Somatoforminiai ir psichosomatiniai sutrikimai, jų

psichoterapija

8

18. Asmenybės sutrikimų psichoterapija 8

19. Psichoterapinės intervencijos gyvenimo krizių ir savižudybių

atvejais

2

20. Psichoterapija somatinėje klinikoje 2

21. Psichoterapija ir psichofarmakologija, jų sąveika ir

panaudojimo principai

2

22. Psichoterapijos efektyvumas, mokslinai psichoterapijos tyrimai 2

Viso: 72

4. ir 5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. Trumpas temų turinio apibūdinimas.

Pagrindinis ciklo tikslas – suvokti esmines psichoterapijos teorijas, jų istorines ir teorines šaknis, filosofinį šių

mokyklų pagrindą, psichopatologijos formavimosi ir gydymo sampratą šių teorijų rėmuose, techninius šių

terapijos rūšių panaudojimo principus. Kitas esminis tikslas – suprasti psichoterapijos metu atsirandančius ir

43

vykstančius procesus, jų valdymo arba terapinio panaudojimo būdus, išmokti išlaikyti profesinės etikos

diktuojamus terapijos rėmus, išmokti įvertinti psichoterapinio gydymo efektyvumą, išmokti parinkti tinkamą

psichoterapijos metodą konkrečiam pacientui ar klinikinei situacijai.

Pirmoje paskaitoje patariamos pagrindinių psichoterapijos krypčių – psichoanalitinės psichodinaminės ,

pažintinės elgesio bei humanistinės egzistencinės – istorinės šaknys, teorinių modelių ir metodų skirtumai,

esminiai vystimosi etapai. Taip pat aprašomi ir pagrindinai praktinių terapinių intervencijų skirtumai.

Psichodinaminės psichoanalitinės psichoterapijos pristatyme nušviečiama jos istorija, nurodomi pagrindinai

autoriai (S. Freudas, A. Freud, A. Adleris, C. G. Jungas, M. Klein, D. Winnicottas, M. Balintas, H. S.

Sullivanas, J. Lacanas, H. Kohutas, O. Kernbergas, P. Fonagy‘is). Aptariamos varų teorijos, Ego

psichologijos, objektų ryšių mokyklos ir Savasties psichologijos atsiradimo aplinkybės, reikšmė ir esminiai

skirtumai psichoanalitinės paradigmos rėmuose. Nušviečiamos psichoanalitinio psichodiagnostikos supratimo

gairės, aprašomi esminiai šio proceso etapai ir reikalavimai. Aptariamos esminės psichoanalitinės ir

psichodinaminės psichoterapijos intervencijos: klarifikacija, konfrontacija, interpretacija, perdirbimas.

Nurodomi pagrindinai atskleidžiamosios ir palaikomosios psichoterapijos bruožai, jų naudojimo indikacijos ir

laukiami efektai. Aptariami psichoterapijos metu atsirandantys specifiniai fenomenai: perkėlimas,

kontraperkėlimas, regresas, pasipriešinimas. Nurodomi šių procesų psichodinaminiai šaltiniai, jų reikšmė

psichoterapijos vyksmui, profesionalui būtini įgūdžiai siekiant suvokti ir kontroliuoti šiuos procesus.

Pažintinis elgesio terapijos modelis pristatomas supažindinant su pagrindiniais šios krypties autoriais ( I.

Pavlovas, P. Watsonas, E. L. Thorndike‘as, B. F. Skinneris, A. T. Beck‘as, A. Ellis, D. A. Meichenbaumas,

H. C. Traue). Aptariami pagrindinai šiuolaikinės pažintinės elgesio terapijos principai ir metodai, indikacijos

šiai terapijai naudoti, jos privalumai, efektyvumas ir apribojimai.

Humanistinė egzistencinė kryptis pristatoma taip pat nurodant jos pagrindinius autorius (A. Maslowas, V.

Franklis, E. van Deurtzen, E. Spinelli), atkreipiant dėmesį į iš esmės filosofinę šios terapijos prigimtį,

nurodant jos sąsajas su religiniais ir ezoteriniais pasaulio suvokimo modeliais. Kartu aprašoma šios krypties

specifinė humanistinė pakraipa, dėmesys unikalioms žmogiškoms problemoms, pasirinkimo, laisvės ir

atsakomybės problemoms.

Aptariama tarpasmeninės terapijos – pakankamai naujos psichoterapijos krypties – kilmė, nurodomi jos

šaltinai ir pagrindinai autoriai (G. Klermanas, M. Weissman). Aptariamas interdisciplininis šios terapijos

pagrindas, praktinė šios krypties orientacija, siekis panaudoti visų mokslų atradimus ir duomenis teigiamam

rezultatui pasiekti. Nurodomos pagrindinės terapinės procedūros šios terapijos procese, aptariamas jų

naudojimo taktinis ir strateginis aspektai. Aprašomi šios terapijos efektyvumo tyrimai.

Studijų turinys – esminių šiuolaikinių psichoterapijos teorijų studijos, jų sąsajų su psichiatrija ir

psichopatologija suvokimas, pagrindinių psichikos sutrikimų rūšių psichoterapinio gydymo metodų ir

sunkumų supratimas, esminių psichoterapijos ir psichofarmakologijos integracijos būdų įsisavinimas,

gydomųjų psichoterapijos efektų vertinimas.

Studijų metodai – savarankiškos literatūros studijos, seminarai ir paskaitos siekiant suprasti ir kritiškai

įvertinti įvairių psichoterapijos teorinių koncepcijų esmę, reikšmę psichiatrijoje ir įtaką praktiniams

profesionalo veiksmams bei sprendimams. Rezidentai mokymosi metu privalo savarankiškai parinkti

psichoterapijos metodus keliems skirtingus psichikos sutrikimus turintiems pacientams, asmeniškai vykdyti

šią psichoterapiją supervizoriaus priežiūroje, išmokti praktiškai stebėti, vertinti ir valdyti psichoterapijos

procesą, derinti psichoterapiją su psichotropiniais medikamentais, stebėti jų sąveiką ir koreguoti jos neigiamus

aspektus, bei patys įvertinti šio gydymo rezultatus.

6. Pasirenkamųjų ir privalomųjų dalykų (modulių) programos.

Ciklas privalomas.


1. Psichiatrija. Red. A. Dembinskas, R. Buinevičius. „Vaistų žinios“, Vilnius, 2003

2. L. Andrikienė, E. Laurinaitis, R. Milašiūnas Psichoanalitinė psichoterapija, „Vaistų žinios“, Vilnius,

2004

44

3. D. Melanas Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas, „Avicena“, Vilnius, 1994

4. Comprehensive Textbook of Psychiatry. Ed. by H. Kaplan, B. Sadock, ,8th Ed., Williams & Wilkins,

2005

5. Oxford Textbook of Psychotherapy. Ed. by G. O. Gabbard, J. S. Beck, J. Holmes, Oxford Univ. Press,

2005

6. R. A. MacKinnon, R. Michaels The Psychiatric Interview in Clinical Practice, W. B. Saunders,

Philadelphia, 1971

7. H. C. Traue Emotion und Gesundheit, “Spektrum”, Heidelberg, 1998

8. Qualitätsmanagement in Psychotherapie und Psychosomatik, Herausg. von T. Herzog, B. Stein, M.

Wirshing, Thieme, Stuttgart, 2000

9. Дж. Сандлер, К. Дэр, А. Холдер Пациент и психоаналитик, «Смысл», Москва, 1997

10. Н. Мак-Вильямс Психоаналитическая диагностика, «Класс», Москва, 1998

8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentai laiko įskaitą žodžiu ir raštu, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Įskaitos

klausimai paruošti pagal ciklo programą. Į rezidento knygelę įrašomas ir rezidento praktinio darbo šio rezidentūros ciklo metu

apibūdinimas.

9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto MF Psichiatrijos klinika, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos

centras


Doc. Eugenijus Laurinaitis (gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras,

praktinio darbo patirtis 22 metai).

VAIKŲ NEUROLOGIJA

2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn).

3. Ciklo trukmė valandomis: 320 val.

praktinė dalis valandomis: 256 val.

teorinė dalis valandomis: 64 val.


Vaikų neurologijos ciklo tikslas – suteikti būsimam gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui teorinių

vaikų neurologijos žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų savarankiškam gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro

darbui, atkreipiant didžiausią dėmesį į diferencinę neurologinių ir psichiatrinių ligų diagnostiką.

Vaikų neurologijos ciklo turinys apima vaikų nervų sistemos anatominių ir fiziologinių ypatumų,

neurologinio vaiko ištyrimo, pagrindinių vaikų neurologinių ligų studijavimą.

Studijų metodai:

Praktinis rezidento darbas: ligonių kuravimas: ligonio priėmimas, anamnezės rinkimas, preliminarios

diagnozės nustatymas, tyrimo bei gydymo plano sudarymas, tyrimų ir gydymo eigos vertinimas, diferencinė

diagnostika ir galutinės diagnozės nustatymas, tolimesnių rekomendacijų sudarymas; dalyvavimas

vizitacijose, ligonių aptarimuose vaikų neurologijos skyriuje kartu su čia dirbančiais vaikų neurologais ir

rezidento vadovu. Ciklo metu rezidentas išmoksta ne tik skirti ir vertinti nervų sistemos tyrimus bei

diagnostines ir gydymo procedūras, bet ir dalyvauja juos atliekant.

45

Rezidentas turi išmokti atlikti:

1. neurologinės anamnezės (ligos, gyvenimo, šeimos) surinkimą,

2. klinikinį neurologinį įvairaus amžiaus vaiko ištyrimą,

3. motorinės, kalbinės, pažintinės, socialinės vaiko raidos įvertinimą,

4. klinikinių simptomų: skausmo, priepuolių, sąmonės lygio įvertinimą (spec. klausimynai,

anketos, skalės, dienynai).

Rezidentas turi išmokti įvertinti:

1. akių dugno tyrimą,

2. laboratorinių tyrimų duomenis,

3. ultragarsinio galvos smegenų tyrimo duomenis,

4. ultragarsinių galvos kraujagyslių tyrimų duomenis,

5. elektroencefalogramos aprašymą,

6. elektroneuromiografijos tyrimo duomenis,

7. kaukolės ir stuburo rentgenogramas,

8. galvos ir stuburo smegenų kompiuterines tomogramas, jų aprašymus,

9. galvos ir stuburo smegenų magnetinio rezonanso tomogramas, jų aprašymus,

10. genetinio tyrimo duomenis.

Teorinė dalis: dalyvavimas teminiuose seminaruose, paskaitose, konferencijose, savarankiškas

medicinos literatūros ir elektroninių medicinos informacijos duomenų bazių studijavimas bei pristatymas

pagal numatytas teorinių seminarų temas; mokslinio darbo parengimas ciklo pradžioje pasirinkta tema

(pranešimo konferencijoje ir/arba straipsnio forma).

Rezidento darbo dienos trukmė 8 valandos, darbo savaitė – 40 valandų (1 kreditas).



1 2 3

1. Vaikų neurologinė tarnyba Lietuvoje. 1

2. Vaikų nervų sistemos ypatumai, nervų sistemos tyrimo

metodai.

6

3. Perinataliniai nervų sistemos pažeidimai, jų liekamieji

reiškiniai.

4

4. Įgimta nervų sistemos patologija. 6

5. Cerebrinis vaikų paralyžius. 4

6. Epilepsija ir neepilepsiniai priepuoliai. 6

7. Vaikų galvos skausmai. 4

8. Vaikų galvos svaigimai. 2

9. Vaikų miego fiziologija ir jo sutrikimai. 2

10. Somatoforminė autonominė disfunkcija ir kiti

neuropsichiatriniai sutrikimai.

3

11. Infekcinės ir imuninės CNS ligos. 4

12. Galvos traumų ir neuroinfekcijų liekamieji reiškiniai. 2

13. Nervų sistemos navikai ir nervų sistemos pažeidimai, sergant

onkohematologinėmis ligomis.

4

14. Nervų sistemos kraujotakos ligos. 4

15. Periferinės nervų sistemos ligos . 4

16. Paveldimos nervų ir raumenų ligos. 4

17. Nervų sistemos pažeidimai, sergant somatinėmis ligomis. 2

18. Vaikų sąmonės sutrikimai. 2

46

Iš viso 64

Kiekvienos temos studijos apima ligos epidemiologiją, etiologiją, patofiziologiją,

patomorfologiją, kliniką, klasifikaciją, laboratorinę ir instrumentinę diagnostiką, diferencinę diagnostiką,

gydymą, galimas ligos ir gydymo komplikacijas, ligos baigtis, profilaktiką ir reabilitaciją.

1. Vaikų neurologinė tarnyba Lietuvoje. Vaikų ambulatorinė ir stacionarinė neurologinė

tarnyba Lietuvoje, ūmios ir planinės pagalbos organizavimas..

2. Vaikų nervų sistemos ypatumai, nervų sistemos tyrimo metodai. Vaikų nervų sistemos

anatominiai ir fiziologiniai ypatumai, vaikų neurologinės būklės ir motorinės, kalbinės,

pažintinės ir socialinės raidos įvertinimo metodai, nervų sistemos tyrimo metodai.

3. Perinataliniai nervų sistemos pažeidimai, jų liekamieji reiškiniai. Perinataliniai nervų

sistemos pažeidimų etiopatogenezė, klinika, klasifikacija, diagnostika, ankstyvoji korekcija,

medikamentiniai ir nemedikamentiniai gydymo būdai, jų liekamieji reiškiniai kūdikystėje ir

vėlesniame amžiuje.

4. Įgimta nervų sistemos patologija. Galvos ir nugaros smegenų, kaukolės ir kraujagyslių

malformacijos, chromosominės ligos, neurokutaniniai sindromai, neurometabolinės ligos.

5. Cerebrinis vaikų paralyžius. Cerebrinio vaikų paralyžiaus etiopatogenezė, klasifikacija,

klinika, diagnostika, medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo galimybės, dispanseriais

sekimas.

6. Epilepsija ir neepilepsiniai priepuoliai. Epilepsijos etiopatogenezė, priepuolių rūšys,

epilepsinių sindromų klasifikacija, epilepsinė būklė, diagnostikos ir gydymo algoritmai,

diferencinė diagnostika su dažniausiais neepilepsiniais priepuoliais (febriliniais ir kitais

provokuotais traukuliais, afektiniais- respiraciniais priepuoliais, sinkopėm, paroksizminiais

judesių sutrikimais, miego sutrikimais, pseudoepilepsiniais priepuoliais ir kt.).

7. Vaikų galvos skausmai. Vaikų galvos skausmų klasifikacija. Migrena. Įtampos galvos

skausmai. Antriniai galvos skausmai. Diagnostika ir gydymas.

8. Vaikų galvos svaigimai. Vaikų galvos svaigimai, jų rūšys, etiopatogenezė, diagnostika,

gydymas..

9. Vaikų miego fiziologija ir jo sutrikimai. Vaikų miego fiziologija, miego sutrikimų vaikų

amžiuje klasifikacija, klinika, diagnostika ir gydymo metodai.

10. Somatoforminė autonominė disfunkcija ir kiti neuropsichiatriniai sutrikimai.

Somatoforminė autonominė disfunkcija, tikas ir kiti neuropsichiatriniai sutrikimai, jų kilmė,

klinikinė išraiška, diagnostika ir gydymas.

11. Infekcinės ir imuninės CNS ligos. Infekcinių ir imuninių CNS ligų etiopatogenezė,

klasifikacija, klinika, diagnostika ir gydymas.

12. Galvos traumų ir neuroinfekcijų liekamieji reiškiniai. Potrauminių ir liekamųjų

poinfekcinių neurologinių sutrikimų etiopatogenezė, klinikinės išraiškos formos, diagnostika,

gydymas, profilaktika ir reabilitacija.

13. Nervų sistemos navikai ir nervų sistemos pažeidimai, sergant onkohematologinėmis

ligomis. Nervų sistemos navikų klasifikacija, klinika,diagnostikos ir gydymo principai, nervų

sistemos pažeidimai, sergant onkohematologinėmis ligomis.

14. Nervų sistemos kraujotakos ligos. Nervų sistemos kraujotakos ligos, pasireiškiančios

vaikų amžiuje, jų etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymo principai..

15. Periferinės nervų sistemos ligos. Periferinės nervų sistemos ligos vaikų amžiuje:

polineuropatijos; mononeuropatijos – veidinio nervo, trišakio nervo ir kt.; neuralgijos,

vertebrogeninė patologija..

16. Paveldimos nervų ir raumenų ligos. Paveldimų nervų ir raumenų ligų etiopatogenezė,

klasifikacija, diagnostika ir gydymo galimybės.

17. Nervų sistemos pažeidimai, sergant somatinėmis ligomis. Nervų sistemos pažeidimų,

sąlygotų ūmių ir lėtinių infekcinių, uždegiminių, metabolinių ir kt. ligų, etiopatogenezė,

47

klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika ir reabilitacija.

18. Vaikų sąmonės sutrikimai. Vaikų sąmonės sutrikimai, cerebrinė koma, vegetacinė būklė

ir smegenų mirtis. Dažniausios sąmonės sutrikimų priežastys, vertinimas pagal Glazgow

skalę, neurologinis ištyrimas ir gydymo principai.

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos).

Ciklas privalomas.

7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius bibliotekoje).

1. Klinikinė neurologija /red. Budrys V. Vilnius, Vaistų žinios, 2003. – 775 p.

2. Neurologijos vadovas gydytojui praktikui / red. Budrys V. Vilnius, Vaistų žinios, 2004. – 552 p.

3. Vaikų ligos I t. / red. Raugalė A. Vilnius, Gamta, 2000. – 638 p.

4. Vaikų ligos III t. / red. Raugalė A. Vilnius, Gamta, 2005. – 648 p.

5. Vaikų raidos sutrikimai / red. Krasauskienė A. ir kt. Kaunas, 2003. – 463 p.

6. Endzinienė M., Vaičienė N. Febriliniai traukuliai. Hamburg. 1997. – 32 p.

7. Vaikų neurologijos aktualijos. Metinės konferencijos medžiaga. Panevėžys, 1998. – 105 p.

8. Tarptautinė galvos skausmų klasifikacija ir diagnostiniai kriterijai / red. Obelienienė D. Kaunas. 2004.

– 149 p.

9. Bačiulienė I., Budrys V. Smegenų mirties diagnostika. Vilnius: Nacionalinis organų transplantacijos

biuras, 2003. – 25 p.

10. Nelson textbook of Pediatrics / eds. Nelson W. E., Behrman R. E. et all. 17th ed. Philadelphia: W. B.

Saunders Co 2003. - 2200 p

11.Netter F. H. The Ciba collection of medical illustrations. Summit N. J.: Ciba Pharmaceutical Products,

1992 Vol I. Part 1-2.

12. Enciklopedija detskovo nevrologa / red. Šanko G. G. Munsk: Belaruskaja enciklopedija, 1993, 552 p.

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. Ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu. Rezidento žinios bei

gebėjimai vertinami pažymiu dešimties balų vertinimo sistema. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas

susideda iš:

rezidento dienyne pažymėtų gydytų ligonių ir atliktų procedūrų skaičiaus (30%),

įskaitos raštu (testas ir/ar situacinis uždavinys) (40%).

dalyvavimo ir pasisakymų teoriniuose seminaruose (10%),

ligonių pristatymo klinikinėse konferencijose ir vizitacijose (10%),

paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar straipsnis) (10%).

Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio ciklo vadovai

pagal iš anksto paskelbtą įskaitų laikymo grafiką. Įskaita laikoma ne vėliau, nei praėjus 3 mėnesiams po ciklo

pabaigos. Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui ją laikyti pakartotinai leidžiama tik po dviejų mėnesių. Įskaitą

galima laikyti ne daugiau, kaip du kartus. Neišlaikius įskaitos, keliamas klausimas apie rezidento tinkamumą

tęsti rezidentūros studijas, kurį sprendžia kasmet klinikos vedėjo sudaryta komisija, vertinanti rezidentūros

eigą.


Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, Santariškių 7, Vilnius (VUVL).

10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):

Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas

48

Eil.

Nr. Vardas, pavardė

Pedagoginis

ir mokslo

laipsnis

Numatomas

dėstyti dalykas ar

ciklas, kuriam

vadovaus

Profesinė kvalifikacija ir darbo

stažas

1. Jurgita Grikinienė asistentė vaikų neurologija Gydytoja vaikų neurologė, 8

metai.

2. Rūta Praninskienė - vaikų neurologija Gydytoja vaikų neurologė, 8

metai.

III metai

1. Ciklo pavadinimas: PAAUGLIŲ PSICHIATRIJA

2. Apimtis kreditais: 20 kreditų, 800 val.



1. Psichikos sutrikimų simptomų ir sindromų

ypatumai vaikų ir paauglių amžiuje.

6

2. Vaikų ir paauglių amžiaus psichozės 6

3. Bipolinis afektinis sutrikimas vaikų ir paauglių

amžiuje.

6

4. Valgymo sutrikimai vaikų ir pauglių amžiuje. 6

5. Depresijos, depresinis elgesio sutrikimas vaikų ir

paauglių amžiuje.

6

6. Alkoholizmo ir narkomanijos problemos vaikų ir

paauglių amžiuje.

6

7. Bipolinio afektinio sutrikimo, schizoafektinio,

schizotipinio sutrikimų diferencinė diagnostika,

gydymo ypatumai.

6

8. Organinės psichozės, klinika, diagnostika ir

gydymas.

6

9. Psichofarmakologinio gydymo principai. 6

10. Psichosocialinės intervencijos paauglių amžiuje 6


1. Susipažinti su vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus darbo organizavimu ir veiklos principais.

2. Išmokti pildyti medicininę dokumentaciją, susipažinti su vaikų ir paauglių psichiatro darbą

reglamentuojančiais įstatymais bei poįstatyminiais aktais.

3. Išmokti vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos metodus ir įgyti diferencinės

diagnostikos įgūdžius paauglių psichikos sveikatos priežiūros srityje

4.Išmokti kompleksiškai taikyti medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo būdus.


1) sveiko, turinčio psichikos bei elgesio sutrikimų ir sergančio somatinėmis ligomis vaiko psichikos

funkcionavimo dėsningumus;

2) psichikos ir elgesio sutrikimų paauglystėje, diagnostiką, ištyrimo ir gydymo metodus;

3) medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo vaikų ir paauglių psichiatrijoje indikacijas ir pobūdį.


49

5) paauglių psichiatrinio gydymo indikacijas ir pobūdį;

6) paauglių psichikos ir elgesio sutrikimų pirminę, antrinę ir tretinę prevenciją.

7) Psichikos sveikatos paslaugas paaugliams teikiančias tarnybas Lietuvoje.

5. Temų pavadinimai, trumpas turinio apibūdinimas

5.1. Temos pavadinimas. Psichikos sutrikimų simptomų ir sindromų ypatumai vaikų ir paauglių

amžiuje.


Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos pagal TLK-10 diagnostinę sistemą principai. Bendroji

psichopatologija paauglių amžiuje.

5.2. Temos pavadinimas. Vaikų ir paauglių amžiaus psichozės.

Trumpas turinio apibūdinimas: organinių ir schizofrenijos spektro psichozių etiopatogenezė, klinika,

diferencinė diagnostika ir gydymas.

5.3. Temos pavadinimas. Bipolinis afektinis sutrikimas vaikų ir paauglių amžiuje.


Bipolinio afektinio sutrikimo – manijos, depresijos ypatumas vaikų ir paauglių amžiuje, diferencinė

diagnostika ir gydymas.

5.4. Temos pavadinimas. Valgymo sutrikimai vaikų ir paauglių amžiuje.

Trumpas turinio apibūdinimas: Valgymo sutrikimai – nervinė anoreksija, bulimija, netipiška nervinė

anoreksija ir bulimija ir kiti valgymo sutrikimai, etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas.

5.5.Temos pavadinimas. Depresijos, depresinis elgesio sutrikimas vaikų ir paauglių amžiuje.

Trumpas turinio apibūdinimas: mišrūs nuotaikos ir elgesio sutrikimai, depresija ir bipoliais sutrikimas,

diferencinė diagnostika, etiopatogenezė, klinika, diagnostika ir gydymas.

5.6.Temos pavadinimas. Alkoholizmo ir narkomanijos problemos vaikų ir paauglių amžiuje.


Piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis diagnostika, gydymas ir prevencija vaikų ir paauglių

amžiuje, teikiamos pagalbos situacija ir gydymo principai.

5.7. Temos pavadinimas. Bipolinio afektinio sutrikimo, schizoafektinio, schizotipinio sutrikimų

diferencinė diagnostika, gydymo ypatumai.


Scizofrenijos spektro sutrikimų ir bipolinių sutrikimų klinikos, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos bei

gydymo principai.

5.8. Temos pavadinimas. Organinės psichozės, klinika, diagnostika ir gydymas.


Simptominių organinių psichozių klinika, diagnostika, etiopatogenezė, gydymo principai, diferencinė

diagnostika su schizofrenijos spektro sutrikimais.

5.9.Temos pavadinimas Psichofarmakologinio gydymo principai.

Trumpas turinio apibūdinimas: gydymas antipsichotikais, antidepresantais, normotimikais.

5.10.Temos pavadinimas. Psichosocialinės intervencijos paauglių amžiuje.

Trumpas turinio apibūdinimas: išmokyti pagrindinių psichosocialinių intervencijų, reikalingų vaikų ir paaglių

psichiatro darbe, dirbant su vyresnio amžiaus vaikais (paaugliais) ir jų tėvais.


Ciklas privalomas.


23. Hill P. Child and adolescent psychiatry. In: The essentials of postgraduate psychiatry, edited by Murray

R., Hill P., McGuffin P.Cambridge University Press, 1997, 97-144.


50

25. Rutter M., Taylor E. Child ans adolescent psychiatry. 4th ed. Blackwell Science Ltd, 2002, 1209p.

26. Andrikienė L., Laurinaitis E., Milašiūnas R. Psichoanalitinė psichoterapija. Vaistų žinios, Vilnius, 2004,

534p.

27. Tarptautinė ligų klasifikacija TLK-10. Psichikos ir elgesio sutrikimai. Medicina, Kaunas, 1997, 289 p.

28. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius, Margi raštai, 2001, 364p.

29. Dembinskas A. ir kt. Psichiatrijos vadovėlis. Vilnius, 2003, 736p.

30. Kaplan B.I., Sedok B.Dž. Kliničeskaja psichiatrija, I-II tomai, Maskva, “Medicina”, 1999.



apibūdinimas.

9. Rezidentūros bazė: Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyrius.



S. Lesinskienė, docentė, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė,

praktinio darbo patirtis 15 metų J. Kuzmenko, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, praktinio darbo patirtis 26 m.

V.Poviliūnienė, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, praktinio darbo patirtis 35 m.

VAIKŲ LIGOS, ciklas susideda iš 3 dalių: vaikų infekcinių ligų, vaikų chirurgijos, vaikų

endokrinologijos

Pirma dalis: Vaikų infekcinės ligos 2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (2 mėn.)

3. Ciklo dalies teorinė dalis valandomis: 42 val.

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.

Tikslai: išmokyti diagnozuoti ir gydyti vaikų infekcines ir parazitines ligas, įgyti praktinių

įgūdžių analizuojant epidemiologinius duomenis, paimant klinikinę medžiagą laboratoriniams tyrimams,

interpretuojant laboratorinių tyrimų duomenis, atliekant diagnostines ir gydomąsias procedūras.

Metodai: rezidentas kuruoja ligonius infekciniuose ir intensyvios terapijos bei reanimacijos

skyriuose, dalyvauja diagnostinių ir gydomųjų procedūrų metu (kai kurias iš jų atlieka savarankiškai), ima

klinikinę medžiagą ištyrimui. Budėjimų metu seka naujus ūmiai susirgusius bei sunkiai sergančius ligonius.

Savarankiškai studijuoja rekomenduojamą literatūrą, dalyvauja paskaitose, seminaruose, kassavaitinėse

Pediatrijos centro gydytojų kvalifikacijos kėlimo konferencijose, patologo anatominėse konferencijose.

Vaikų infekcinių ligų ciklas apima vaikų imuniteto bei užkrečiamųjų ligų epidemiologijos,

klinikos, diagnostikos ir profilaktikos ypatumus. Studijuojamos kvėpavimo virusinės (vėjaraupiai, tymai,

raudonukė, parotitinė infekcija, infekcinė mononukleozė, parvovirusinė infekcija, herpes – HSV-1, HSV-2,

HHV-6 – infekcijos) ir bakterinės (skarlatina, difterija, kokliušas, parakokliušas, meningokokinė infekcija,

Haemophilus influenzae b) infekcijos; žarnyno virusinės (rotavirusiniai ir noravirusiniai gastroenteritai) ir

bakterinės (salmoneliozė, ešerichiozė, šigeliozė, kampilobakteriozė, jersiniozė) infekcijos; dažniausios

parazitinės (žarnyno ir audinių helmintų, pirmuonių) invazijos.


51

Kiekvienai temai skiriama po 2 valandas teorinių užsiėmimų, studijos apima ligos etiologiją,

epidemiologiją, kliniką, laboratorinę diagnostiką, komplikacijas, diferencinę diagnostiką, gydymą, ligos

baigtis, profilaktiką.

Be to, nagrinėjant atskiras temas, bus mokoma sindrominės (egzantemos, karščiavimo,

meningito, encefalito, geltos, tonzilito, limfadenopatijos, gastroenterito) diagnostikos, akcentuojama ankstyva

užkrečiamųjų ligų diagnostika, medicininė persirgusiųjų vaikų užkrečiamomis ligomis priežiūra.

Eil. Nr. Temos pavadinimas

Teorinė dalis, val.

1. Vėjaraupiai, juostinė pūslelinė 2

2. Tymai, raudonukė 2

3. Infekcinė mononukleozė 2

4. Parotitinė infekcija 2

5. Parvovirusinė infekcija, staigioji egzantema 2

6. Skarlatina 2

7. Kokliušas, parakokliušas 2

8. Žarnyno pirmuoninės invazijos 2

9. Haemophilus influenzae b infekcija (epiglotitas, meningitas) 2

10. Virusiniai ir bakteriniai meningitai 2

11. Encefalitai (herpetinis, erkinis), encefalinė reakcija 2

12. Virusiniai gastroenteritai 2

13. Bakteriniai gastroenteritai 2

14. Vaikų virusiniai hepatitai 2

15. Laimo boreliozė. Babeziozė 2

16. Gripas 2

17. Įgimta ir įgyta toksoplazmozė 2

18. Enterovirusinė infekcija 2

19. Žarnyno helmintozės 2

20. Audinių helmintozės (toksokarozė, trichineliozė) 2

21. Profilaktiniai skiepijimai 2

Iš viso 42

Rezidentas turi išmokti:

- Paruošti lašinę infuziją ir ją pastatyti

- Atlikti juosmeninę punkciją

- Paskirti kūdikiui atitinkantį jo amžiui maitinimą.

- Atlikti geriamąją rehidraciją.

-

Mokėti įvertinti:

- Dehidracijos laipsnį

- Smegenų edemą

- Hipovoleminį, infekcinį-toksinį šoką

- Viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos laipsnį

- Kraujo rūgščių-šarmų tyrimo rezultatus

- Kraujo elektrolitų tyrimo rezultatus

- Bakteriologinio tyrimo rezultatus

- Imunoserologinio tyrimo rezultatus.

-

52


Ciklas privalomas.


1. V.Usonis. Skiepų knyga. Vilnius, 2002

2. R.Ptašekas, I.Narkevičiūtė. Vaikų infekcinių ligų klinikinė patologija. Vilnius, 1992.

3. Nelson Textbook of Pediatrics. Eds R.E.Behrman et al. 16th edn. W.B.Saunders Company, 2000.

4. Amerikos Pediatrų asociacijos internetas: www.aap.org

5. Atlantos ligų kontrolės centro internetas: www.cdc.gov

6. Plotkin SA, Orenstein WA. Vaccines. 4th ed. Philadelphia: W.B.Saunders company. 2004.

7. Specializuota skubi pagalba vaikams. Amerikos širdies asociacija, 1998.


Rezidento dienyne žymimi kuruoti ligoniai ir praktiniai įgūdžiai.

Už vaikų infekcinių ligų ciklą atsiskaitoma įskaita raštu, įvertinant dešimtbalėje sistemoje.


Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (VUVL).

10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis)

Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas

Eil.

Nr.

Vardas, pavardė Pedagoginis ir

mokslo

laipsnis

Numatomas ciklas

kuriam vadovaus

Profesinė

kvalifikacija ir darbo

stažas

VU darbuotojai

1. Vytautas Usonis Prof.hab.dr. Vaikų infekcinės

ligos

Vaikų ligų gydytojas

(31 m.)

2. Irena Narkevičiūtė Doc. Dr. Vaikų infekcinės

ligos

Vaikų ligų gydytoja

(34 m.);

Infekcinių ligų

gydytoja (31m.);

Vaikų pulmonologė

(31m)

Antra dalis: Vaikų chirurgija 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai, 160 val. (1mėnuo)

3. Ciklo dalies praktinė dalis valandomis 112 val., teorinė dalis 48 val.


1 2 3

1. Vaikų ūminis apendicitas 4

2. Įgytas žarnų nepraeinamumas 4

3. Įstrigusi išvarža 4

4. Pilvo trauma 4

5. Kvėpavimo ir virškinamojo trakto svetimkūniai 4

http://www.aap.org/

http://www.cdc.gov/

53

6. Destrukcinės pneumonijos komplikacijos 4

7. Ūminis hematogeninis osteomielitas 4

8. Dažniausios odos-poodžio pūlinės ligos 4

9. Naujagimių kvėpavimo nepakankamumas 4

10. Naujagimių virškinamojo trakto nepraeinamumas 4

11. Vaikų kaulų lūžiai 4

12. Žaizdos, sumušimai, gyvulių įkandimai 4


Įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūžių diagnozuojant ūmines chirurgines ligas ir traumas bei pediatro

taktika jas diagnozavus.

Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo: jo

kuruojamose palatose dalyvauja gydant ligonius, aptariant jų diagnostikos bei gydymo taktiką, bendrose

vizitacijose, atliekant jiems įvairias medicininess manipuliacijas. Budi su chirurgų brigada. Jo

savarankiškumo laipsnį pavedant atlikti ar asistuoti įvairias med. manipuliacijas nusprendžia rezidento

vadovas ir už tai juridiškai atsako. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos

klausimus klinikoje esančioje Medicinos bibliotekos filiale, juos aptaria ir diskutuoja su rezidento

vadovu, aptardami konkrečius ligonius vizitacijų, rytinių konferencijų ar teorinių seminarų metu.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.

Kiekvienoje temoje yra 4 teorinių studijų valandos. Jose didžiausias dėmesys kreipiamas į klinikinius

simptomus bei šiuolaikinius diagnostikos metodus, apsprendžiama gydytojo pediatro taktika

diagnozavus ar įtarus minimas ligas. Įgyti praktiniams įgūdžiams numatyta daugiau nei 2/3 darbo laiko

(9,3 val. kiekvienai temai). Rezidentas išmoksta numatytų praktinių įgūdžių.

1. Vaikų ūminis apendicitas: etiopatogenezė, klinika, diagnostikos principai ir būdai, instrumentinės

diagnostikos galimybės, diferencinė diagnostika, gydymo principai. Perforacinio peritonito diagnostika,

komplikacijos, gydymo principai. Mažųjų vaikų apendicito ypatybės, diagnostikos klaidų priežastys.

2. Įgytas žarnų nepraeinamumas: Klasifikacija, klinika, diagnostika, ultragarsinės diagnostikos

galimybės, diferencinė diagnostika, konservatyvaus ir operacinio gydymo principai.

3. Įstrigusi išvarža: anatomija, pilvo išvaržų formos, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika,

gydymo principai ir rezultatai.

4. Pilvo trauma: epidemiologija, klasifikacija, klinikinė ir radiologinė diagnostika, chirurginio gydymo

taktika.

5. Kvėpavimo ir virškinamojo trakto svetimkūniai: priežastys, klasifikacija, pirmoji pagalba, klinikinė

ir rentgeninė diagnostika, komplikacijos, gydymo taktika.

6. Destrukcinės pneumonijos komplikacijos: etiologija, patogenezė, klasifikacija, diagnostika,

diferencinė diagnostika, kompleksinis gydymas,

7. Ūminis hematogeninis osteomielitas: diagnostikos priemonės, diagnostinių klaidų priežastys,

kompleksinis gydymas, naujagimių – kūdikių osteomielito diagnostikos ypatumai, chronizacijos ir

komplikacijų priežastys, atipinės osteomielito formos.

8. Dažniausios odos-poodžio pūlinės ligos: odos-poodžio pūlinių ligų diagnostika, gydymo taktika,

veido šunvočių ypatumai, indikacijos hospitalizacijai, gydymo principai.

9. Naujagimių kvėpavimo nepakankamumas: klasifikacija, ankstyvoji diagnostika, transportavimas,

chirurginio gydymo principai, medikamentinis gydymas gydymas.

10. Naujagimių virškinamojo trakto nepraeinamumas: klasifikacija, diagnostika, optimalus chirurginio

gydymo laikas, rengimas operacijai, pooperacinė slauga, gydymo rezultatai.

11. Vaikų kaulų lūžiai: vaikų kaulų lūžių ypatybės, klasifikacija, diagnostinių klaidų priežastys,

transportinė imobilizacija, pirmoji pagalba, profilaktika.

12. Žaizdos, sumušimai, gyvulių įkandimai: žaizdų rūšys, šautinių žaizdų ypatybės, supūliavimo

priežastys pirminė ir antrinė žaizdos siūlės, profilaktiniai skiepijimai, gyvulių, gyvačių, vabzdžių

įkandimai, diagnostika, gydymo principai.

54

Praktiniai įgūdžiai:

1. Mokėti įvertinti pilvo skausmingumą ir raumenų įtempimą.

2. Mokėti konservatyviai atstatyti įstrigusią išvaržą.

3. Mokėti teikti pirmąją med. pagalbą esant:

1) kvėpavimo takų svetimkūniui,

2) lūžus kaulams,

3) esant žaizdoms,

4) pilvo ir krūtinės traumoms,

5) neurotraumoms.


Ciklas privalomas.


1. Gradauskas J. Vaikų chirurgija. – Vilnius: Mokslas, 1989. – 270 p.

2. Siaurusaitis B. Vaikų traumos. – Vilnius: VU leidykla, 2000. – 51 p.

3. Ashcraft V.K., Holder T.H. Detskaja chirurgija (rus.), t. I, II, III. – Sant Peterburg: Pit Tal, 1996, 1997,

1999.

4. Isakov J.F., Stepanov E.K., Michelson V.A. Chirurgičeskije bolezni u detei (rus.) – Moskva:

Medicina, 1998.

5. Memorix. Kinderchirurgie /Z. Zacharoiu – Weinheim: Chapman and Hall, 1997. – 494 p.

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.

Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 1) rezidento dienyne pažymėtų gydytų ligonių ir

atliktų procedūrų skaičiaus (30%), 2) dalyvavimo ir pasisakymų teoriniuose seminaruose (10%), 3) ligonių

pristatymo klinikinėse konferencijose ir vizitacijose (10%), 4) paruošto mokslinio darbo (pranešimas ar

straipsnis) (10%), 5) įskaitos raštu (testas ir/ar situacinis uždavinys) (40%). Įskaitą raštu ir ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių bendrą vertinimą atlieka patvirtinti šio ciklo vadovai pagal iš anksto paskelbtą

įskaitų laikymo grafiką.

9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto ligoninės Vaikų chirurgijos centras, kuriame

yra 202 lovos ligoniams ir 7 skyriai: I ir II chirurgijos, traumatologijos, ortopedijos,

urologijos, intensyvios terapijos – reanimacijos ir priėmimo.

10. Rezidento vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):

Rezidentūros vadovas, atsakingas už rezidentų – pediatrų mokymą – doc. Kęstutis Trainavičius –

gydytojas vaikų chirurgas, med. dr., darbo stažas – 24 m.

Trečia dalis: Vaikų endokrinologija

2. Apimtis kreditais: 4 kreditai, 160 val. (1 mėn.)

3. Ciklo dalies praktinė dalis valandomis: 128 valandos


Vaikų endokrinologijos ciklo tikslas – suteikti būsimam vaikų ir paauglių psichiatrui teorinių vaikų

endokrinologijos žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų savarankiškame vaikų ligų gydytojo darbe. Vaikų

55

endokrinologija apima ligas, sutrikdančias vaikų endokrininę sistemą, kuri reguliuoja normalų individo

vystymąsi, augimą, lytinį brendimą, medžiagų apykaitą. Klasikinę endokrininę sistemą arba vadinamąsias

vidinės sekrecijos liaukas sudaro pogumburio-hipofizio ašis bei periferinės endokrininės liaukos: skydliaukė,

antinksčiai, lytinės liaukos (gonados), o taip pat kasa ir prieskydinės liaukos. Pastaruoju metu endokrinologija

žymiai išsiplėtė ir apima ne tik klasikinę hormoninę sistemą, bet ir kitas sistemas (CNS, virškinimo, širdies-

kraujagyslių, genito-urologinę, imunologinę), gaminančias įvairias hormoniškai aktyvias medžiagas, kurios

veikia endokriniškai, parakriniškai, autokriniškai bei intrakriniškai.

Elementarios vaikų endokrinologijos žinios būsimiems pediatrams (vaikų ligų gydytojams) yra

būtinos, norint suprasti vaikų augimo, lytinio brendimo, skydliaukės problemų, kalcio ir fosforo apykaitos,

nutukimo, cukrinio diabeto bei kitų medžiagų apykaitos sutrikimų bazinius klinikinius aspektus.

Vaikų endokrinologijos ciklo metu rezidentas privalo išmokti vertinti ūgį, svorį, lytinį brendimą, kaulų

amžių ir kitus auksologinius parametrus pagal atitinkamas amžiaus normas. Išmokstama palpuoti skydliaukę.

Taip pat vertinti ir interpretuoti įvairių hormonų tyrimų rezultatus, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus.

Studijų metodai: 1) praktinis rezidento darbas: pacientų kuravimas skyriuose ir poliklinikoje

(anamnezės rinkimas, fizinis ir auksologinis ištyrimas, preliminarios diagnozės nustatymas, tyrimo bei

gydymo plano sudarymas, laboratorinių, radiologinių, hormoninių tyrimų interpretavimas, diferencinė

diagnozė, gydymo eigos vertinimas). Dalyvavimas bendrose konsultacijose, vizitacijose, ligonių aptarimuose

kartu su rezidento ciklo vadovu. 2) teorinė dalis: dalyvavimas mokslinėse-klinikinėse konferencijose,

teminiuose seminaruose, savarankiškas literatūros studijavimas ir teorinių žinių įgijimas pagal nustatytas

temas.



Vaikų endokrinologija:


1. Endokrininės sistemos reguliacija 4

2. Augimo sutrikimai 4

3. Lytinio brendimo ir lyties diferenciacijos sutrikimai 4

4. Skydliaukės ligos 4

5. Cukrinis diabetas ir nutukimas 4

6. Hipoglikemija 4

7. Kalcio, fosforo ir vitamino D apykaitos sutrikimai 4

8. Antinksčių ligos 4

Viso 32

Vaikų endokrinologijos ciklo turinys apima vaikų endokrininės sistemos reguliaciją, anatominius ir

fiziologinius vaikų amžiaus ypatumus, pagrindines vaikų endokrinines ligas pagal nustatytas teorines temas.

Programa sudaryta, atsižvelgiant į dažniausiai vaikų endokrinologijos praktikoje pasitaikančias klinikines

situacijas ir simptomus.

Endokrininės sistemos reguliacija. Nagrinėjamos klasikinės endokrininės liaukos ir hormonai.

Supratimas apie trijų lygių endokrininės sistemos reguliaciją: hipotalamas, hipofizė ir periferinė endokrininė

liauka. Hormonų tyrimo metodai ir rezultatų interpretacija.

Augimo sutrikimai. Žemo ir aukšto ūgio dažniausios priežastys, kinikinio ištyrimo, diagnostikos ir

gydymo aspektai. Hipopituitarizmo klinika, diferencinė diagnozė ir gydymas.

Lytinio brendimo ir lyties diferenciacijos sutrikimai. Vėluojančio ir ankstyvo lytinio brendimo

dažniausios priežastys, diferencinė diagnozė, gydymo aspektai. Supratimas apie dažniausius lyties

diferenciacijos sutrikimus.

Skydliaukės ligos. Dažniausios skydliaukės ligos vaikų amžiuje: gūžys, hipotireozė, hipertireozė,

tiroiditai, mazgai, vėžys. Skydliaukės ligų klinikinio ištyrimo, diagnostikos ir gydymo aspektai.

56

Cukrinis diabetas ir nutukimas. Cukrinio diabeto diagnostika, pagrindinės gydymo schemos,

metabolinės kontrolės tikslai. Nutukimo vaikų ir paauglių amžiuje klinikiniai aspektai.

Hipoglikemija. Dažniausios naujagimių, kūdikių ir vaikų hipoglikemijų priežastys, diferencinė

diagnozė ir gydymo principai.

Kalcio, fosforo ir vitamino D apykaitos sutrikimai. Kalcio, fosforo, parathormono ir vitamino D

apykaitos homeostazė. Dažniausios kalcio, fosforo, parathormono ir vitamino D apykaitos sutrikimų

priežastys, diagnostika, gydymo principai.

Antinksčių ligos. Įgimtos antinksčių hiperplazijos diagnostika ir gydymas. Pirminio ir antrinio

antinksčių nepakankamumo priežastys, diferencinė diagnozė, gydymas. Endogeninio ir egzogeninio

gliukokortikoidų pertekliaus klinikiniai aspektai.


Ciklas privalomas


1. Vaikų ligos I tomas, Vilnius 2000.

2. Vaikų ligos III tomas, Vilnius 2004.

3. Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius, 1995.

4. Nelson Textbook of Pediatrics. 17th

edition, 2003.

5. Pediatric Endocrinology. 3rd

edition, New York, 1996.

6. www.emedicine.com/ped/ENDOCRINOLOGY.htm

7. www.endotext.org/pediatrics/


Rezidentui pabaigus vaikų endokrinologijos ciklą, ciklo vadovas vertina rezidento teorines žinias bei

gebėjimus pažymiu dešimties balų vertinimo sistema.

9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (VUVL).

10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis).

VU MF Vaikų ligų klinikos lektorius, gydytojas vaikų endokrinologas, dr. Robertas Kemežys, specialybės

darbo stažas 12 metų (el.p.: [email protected]; tel. 8 686 543 98).

P2.2. Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas

Eil.

nr. Vardas, pavardė

Pedagoginis

ir mokslo

laipsnis

Numatomas

dėstyti dalykas

ar ciklas,

kuriam

vadovaus

Profesinė

kvalifikacija ir

darbo stažas

Institucija,

iš kurios

kviečiama

1. Robertas Kemežys dr. Vaikų

endokrinologija

Gydytojas

vaikų

endokrinologas,

12 metų

1. Ciklo pavadinimas: Klinikinė genetika



http://www.emedicine.com/ped/ENDOCRINOLOGY.htm

http://www.endotext.org/pediatrics/


57


1. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai

principai.

3 val.

2. Diagnostinė sindromologija 3 val.

3. Normalios ir sutrikusios raidos genetika 3 val.

4. Protinio atsilikimo genetika 3 val.

5. Su X chromosoma susijęs protinis atsilikimas 3 val.

6. Autizmo genetika 3 val.

7. Mokymosi sugebėjimų raidos bei elgesio ir emocinių

sutrikimų genetika

3 val.

8. Monogeninės ligos su protiniu atsilikimu 3 val.

9. Chromosominės ligos su protiniu atsilikimu 3 val.

10. Medžiagų apykaitos ligos, teratogeniniai sindromai

su protiniu atsilikimu

3 val.


Ciklas skirtas vaikų ir paauglių psichiatrijos specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas

pateikti rezidentams naujausias žinias apie vaikų ir paauglių raidos sutrikimų genetinę etiologiją, psichikos

ligas, jų genetinę diagnostiką, stebėjimo ir gydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir

kiekvienai temai skiriama po tris valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Žmogaus ir

medicininės genetikos katedros darbuotojai skaito paskaitas, praveda teorinius seminarus. Likusi dalis – 130

val. skirta praktiniams užsiėmimams.


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų interpretacija,

braižomi ir analizuojami genealoginiai medžiai;

b) dalyvavimas genetinėje konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., genealoginio medžio

braižymas);

c) pacientų sindromologinė analizė, naudojant bioinformatikos sistemas.


a) vertinti paciento fenotipą;

b) indikacijas genetiniam konsultavimui;

c) suprasti ir interpretuoti genetinių tyrimų rezultatus bei šių tyrimų indikacijas;

d) nubraižyti ir analizuoti genealoginį medį;

e) naudotis bioinformatikos sistemomis.

5. Temų pavadinimai, trumpas turinio apibūdinimas

5.1.Temos pavadinimas. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai principai.


Nuo genetikos iki genomikos. Žmogaus genomo projektas ir praktiniai šio projekto taikymai. Genetika ir

profilaktinė medicina. Genai ir chromosomos. Paveldėjimo tipai. Bioetika. Terminologija klinikinėje

genetikoje. Tyrimai genetikoje.

5.2. Temos pavadinimas. Diagnostinė sindromologija


Paciento tyrimo principai. Fenotipo vertinimo ypatumai. Mikroanomalijos, jų reikšmė.

5.3. Temos pavadinimas. Normalios ir sutrikusios raidos genetika


Asmenybės ir pažinimo sugebėjimai, jų paveldimumas. Vaikų šizofrenijos genetika. Tourette sindromas.

Įgimtos CNS anomalijos su protiniu atsilikimu.

58

5.4. Temos pavadinimas. Protinio atsilikimo genetika


Protinio atsilikimo klasifikacija. Etiologinės protinio atsilikimo grupės. Protinio atsilikimo

patofiziologiniai mechanizmai. Genai, turintys įtakos protinei raidai. Idiopatinis protinis atsilikimas.

5.5. Temos pavadinimas. Su X chromosoma susijęs protinis atsilikimas


Fragilios X chromosomos sindromas. Retto sindromas. Nespecifiniai su X chromosoma susiję protinio

atsilikimo sindromai.

5.6. Temos pavadinimas. Autizmo genetika


Autizmo molekuliniai genetiniai tyrimai. Autizmo heterogeniškumas. Sindromai, kuriems būdingas

autizmas.

5.7. Temos pavadinimas. Mokymosi sugebėjimų raidos bei elgesio ir emocinių sutrikimų genetika


Skaitymo sutrikimų genetika. Specifiniai kalbos sutrikimai. Hiperkinezinių sutrikimų genetika.

5.8. Temos pavadinimas. Monogeninės ligos su protiniu atsilikimu


Autosominio dominantinio paveldėjimo ligos su protiniu atsilikimu. Autosominio recesyvaus paveldėjimo

ligos su protiniu atsilikimu.

5.9. Temos pavadinimas. Chromosominės ligos su protiniu atsilikimu


Dažniausi monosomijų ir trisomijų sindromai. Dalinės monosomijos ir trisomijos. Mikrodeleciniai

sindromai.

5.10. Temos pavadinimas. Medžiagų apykaitos ligos, teratogeniniai sindromai su protiniu atsilikimu


Aminorūgščių apykaitos sutrikimų ligos. Mitochondropatijos. Peroksisomų ligos. Metalų apykaitos ligos.

Lizosomų kaupimo ligos. Hipotirozė. Teratogeniniai sindromai (raidos anomalijos sąlygotos biologinių,

fizinių ar cheminių agentų poveikio nėštumo metu).

6.Pasirenkamasis ciklas

7.Rekomenduojamos literatūros sąrašas:

a) Emery and Rimoin‘s Principles and Practice of Medical Genetics. Ed. D.L. Rimoin, J.M. Connor, R.E.

Pyeritz, B.R. Korf. 4th ed. Churchill Livingstone, Vol. I – III, 2002.

b) Medical Genetics for the Modern Clinician. J.A. Westman. Lippincot Williams and Wilkins, 2006.

c) Genetics in Primary Care and Clinical Medicine. M.R. Seashore, R.S. Wappner. Appleton and Lange,

1996.

d) Psychiatric Genetics & Genomics. Ed. P. McGuffin, M.J. Owen, I.I. Gottesman. OUP, 2005.


Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.

Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.

9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos

centras


Loreta Cimbalistienė (gydytoja genetikė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 20

metų);

Algirdas Utkus (gydytojas genetikas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 15

metų).

59

Radiologijos programa vaikų ir paauglių psichiatrija

1.Ciklo pavadinimas. Radiologija

2. Apimtis. 4 kreditai (160val.)

3. Ciklo praktinė dalis. 128 val.

Nr. Ciklo pavadinimas Trukmė

kreditais

Teorinė

dalis val.

1. Baziniai mokslai 2 16

3. Neuroradiologija 2 16

4. Ciklų tikslai ir turinys, studijų metodai


išmokyti rezidentus bazinių ir klinikinių radiologijos žinių. Mokymasis visuose radiologijos klinikos

skyriuose, išsamiai susipažįstant su visais atliekamais tyrimais, jų metodikomis, vaikų ir paauglių galvos ir

kaklo radiologinės anatomijos ypatumai, pagrindinėmis patologinėmis būklėmis ir jų radiologine

simptomatika. Rezidentai aktyviai dalyvauja praktiniame klinikiniame darbe – įvairiuose radiologiniuose

tyrimuose.


a) radiologinio vaizdo susidarymo principus, radiacinės saugos reikalavimus;

b) radiologinių tyrimų metodikų veikimo principus;

c) suprasti ir interpretuoti radiologinių tyrimų rezultatus, žinoti jų indikacijas ir kontraindikacijas;

d) naudotis informacinėmis tecnologijomis.

5. Trumpas temų turinio aprašymas.

5.1. Temos pavadinimas. Baziniai mokslai

Temos apibūdinimas:

Radiologijos mokslo apibrėžimas, jos sudedamosios dalys. Radiologijos mokslo istorija. Pagrindinės

radiologijos mokslo datos. Nobelio premijos. Įstatymai, direktyvos ir instrukcijos reglamentuojantys

radiologinės tarnybos veiklą.

Rentgeno kabinetų ir rentgeno skyriaus darbo organizacija bei materialinių sąnaudų apskaita ir

atsiskaitomybė. Rentgenologijos skyrius, rentgeno kabinetas bei jo patalpos. Laboratorija. Rentgeno aparatai.

Jų tipai. Svarbiausios rentgeno aparatų dalys. Prietaisai, reikalingi specialiems rentgenologiniams tyrimams

atlikti bei pagerinti rentgeno vaizdo kokybę. Fizikiniai ir techniniai radiologijos mokslo pagrindai. Rentgeno

spinduliai, jų generavimas ir savitumai. Rentgeno vaizdo susidarymas. Fotoprocesas, fotomedžiagos, ekranai,

fotocheminis apdorojimas, artefaktai. Atskirų organų ir jų sistemų radiologinio tyrimo ypatumai.Radiologinių

vaizdų susidarymo principai, fotoprocesas.

Radiacinio saugumo pagrindai rentgeno skyriuose ir kabinetuose. Priemonės, naudojamos rentgenologų ir jų

tiriamų pacientų apsaugai. Dozimetrija. Pagrindiniai rentgenologinio tyrimo metodai – fluoroskopija ir

rentgenografija, jų variantai. Kontrastinės medžiagos, jų klasifikacija, panaudojimo indikacijos ir

kontraindikacijos. Vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema (PACS), ateities perspektyvos.Telemedicinos

apibrėžimas, panaudojimo privalumai radiologijoje. Kompiuterinė tomografija (KT), atradimo istorija. KT

metodo veikimo principas. Haunsfieldo vienetai. KT aparatų kartos, spindulinis krūvis atliekant KT

tyrimus.Radiacinės saugos reikalavimai atliekant KT tyrimus.

Daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija - 2, 4, 8, 16, 32, 64 , 128 detektorių eilių KT apratai. Šių

kompiuterinų atradimo istorija . Veikimo principai, ateities perpektyvos.

60

Kontrastinės medžiagos naudojamos kompiuterinėje tomografijoje, šalutinis poveikis, kontraindikacijos.

KTA fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas, uždelsimo laikas, jo nustatymas, bolus

testas, dinaminis testas, automatinis nustatymas.KT angiografijos (KTA) atradimo ir vystymosi istorija.

Indikacijos KTA. Vaizdų rekonstravimo pagrindai.

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) atradimo istorija, fizikiniai veikimo principai, vandenilio protonai,

k – erdvė.T1 ir T2, T2 *, riebalų eliminavimo, juodo kraujo ir tt sekos. Specialios greitos MRT sekos – „haste

„ trufi“, fukciniai MRT tyrimai. Elektromagnetinių ričių naudojamų MRT tyrimams klasifikacija.

MRT kontrastinės medžiagos, klasifikacija, pašalinis poveikis, ateities panaudojimo perpektyvos. MRA

fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas, k- erdvė, saturacijos efektas, uždelsimo laikas,

jo nustatymas, bolus testas, dinaminis testas, automatomatinis nustatymas. Tekėjimo laiko MRA, dvimatė

tekėjimo laiko MRA. Tekėjimo fenomenas MRA technika ir metodai: “Tekėjimo laiko” tof - MRA. Dvimatė

tekmės laiko MRA. Trimatė tekmės laiko MRA.

Ultragarso bangų generavimas, jų sklidimo fizika, ultragarso sąveika su audiniais. A (amplitude), B

(brightness), M (motion) režimų principai. B režimo naujovės: audinių harmonikos vaizdavimas, erdvinis

sudėtinis vaizdavimas (spatial compound imaging), 3D ir 4D vaizdavimas.Ultragarsinė aparatūra, davikliai,

skeneriai, ultragarsinių vaizdų registravimo principai ir interpretacija. Ultragarsinio daviklio sandara, veikimo

principas, tipai.Artefaktai, jų rūšys, įtaka vaizdo formavimui ir diagnostikai. Ultragarso poveikis į biologinę

terpę ir saugaus darbo principai.Dopleriniai kraujagyslių tyrimai. Kraujotakos fizikiniai principai, fiziologija.

Kristian Doppler aprašytas efektas. Spalvotas ir galios dopleriai, jų veikimo principai.Ekstrakranijinė spalvinė

duplekssonografija. Indikacijos: įgimtos kraujagyslinės anomalijos, ateroskleroziniai pokyčiai, disekacija,

aneurizmos, arterioveninės fistulės, glomus navikai.Transkranijinė spalvinė duplekssonografija. Indikacijos:

galvos smegenų išeminė liga, intrakranijinės hemoragijos, vazospazmas, aneurizmos, arterioveninės

malformacijos, skilvelių sistemos vertinimas. Paciento pozicionavimas, daviklio padėtys: transtemporalinė,

transforaminalinė, transorbitalinė, transokcipitalinė insonacija. Intrakranijinių galvos smegenų arterijų

stenozės, okliuzijos diagnostikos kriterijai (doplerio signalo kitimas, kraujotakos greičių matavimas).

Radiologijos fizika.Radionuklidinės diagnostikos metodai – Statinė scintigrafinė , positroninė emisinė

tomografija – PET(angl.single photon emssion computed tomography ), SPECT (angl.positron emission

tomography). Radionuklidų apibrėžimas. Žymėtieji izotopai. Radionuklidų tyrimo metodai, įranga. Gama

kamera. Vaikų ir paauglių galvos ir kaklo srities radionuklidiniai tyrimai.

5.2. Temos pavadinimas. Neuroradiologija

Temos apibūdinimas:

Radiologiniai tyrimo metodų KT, MRT, UG, radionuklidinių reikšmė diagnozuojant neurologines bei

psichiatrines ligas vaikų ir paauglių amžiuje. Radioanatomijos ypatumai - vaikų ir paauglių amžiuje.

Kontrastinių medžiagų panaudojimas, indikacijos neuroradiologiniams tyrimams. Angiografinių tyrimų

reikšmė – SSA, KTA, MRA – neuroradiologijoje. Magnetinio rezonanso angiografijos teorijos pagrindai.

Magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) atradimo ir vystymosi istorija. MRA fizikiniai veikimo principai

.Klasikinė magnetinio rezonanso teorija.Relaksacijos laikai - T1, T2 relaksacijos laikas. Tekėjimo fenomenas

MRA technika ir metodai: “Tekėjimo laiko” tof - MRA. Dvimatė tekmės laiko MRA. Trimatė tekmės laiko

MRA. Kontrastinė tekėjimo laiko MRA. Fazės kontrasto MRA, veikimo principai, trūkumai ir privalumai.

Juodo kraujo MRA, klinikinis pritaikymas. Galvos ir nugaros smegenų bei kaklo kraujagyslių skaitmeninės

substrakcinės angiografijos ( SSA ), KTA ir MRA, UG metodais. SSA, KTA, MRA diagnozuojant miego

arterijų stenozę ir arteriosklerozę. Miego arterijų disekacijų nustatymas. Veninių ančių patologijos

diagnostika. Intrakranijinių aneurizmų diagnostika. Galvos ir nugaros smegenų AVM diagnostika MRA

metodu. Galvos smegenų navikai, klasifikacija. Pirminių galvos smegenų navikų radiologinė diagnostika.

Galvos smegenų metastazių radiologinė diagnostika. Nugaros smegenų navikai, klasifikacija, radiologinė

diagnostika. Galvos smegenų kraujotakos ligos. Išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai. Arterijų stenozių

įvertinimas atliekant KTA ir MRA. Intrakranijinių aneurizmų klasifikacija, tomografinė diagnostika,

dinaminis, prieš ir pooperacinis stebėjimas. Arterioveninių malformacijų tipai, tomografinė diagnostika.

61

Nervų sistemos traumos. Galvos smegenų kraujosrūvos – (epiduralinė, subduralinė, intracerebralinė,

subarachnoidinė), radiologinė simptomatika. Kraujo skilimo produktų paramagnetinis efektas, tiriant ligonį

MRT. Degeneracinės distrofinės stuburo ligos – tarpslankstelinių diskų patologija, KT ir MRT diagnostika.

Demielinizuojančių susirgimų diagnostika. Demielinizacijos židiniai, jų radiologinė diferenciacija. Išsėtinės

sklerozės tomografiniai diagnostikos kriterijai. Demielinizuojančių plokštelių aktyvumo įvertinimas

tomografiniais tyrimo metodais. Infekcinių nervų sistemos ligų diagnostika. Židininiai ir difuziniai

parenchiminiai pakitimai, radiologinė diferencijacija. Cistiniai pakitimai (parazitiniai NS susirgimai –

echinokokozė, cisticerkozė). MRT spekroskopijos reikšmė psichiatrinių ligų diagnostikai.

6. Pasirenkamasis ciklas

7. Literatūra:

1. Valvassori GE, Mafee MF, Carter B.L. Imaging of the head and neck. Stuttgard – New York. 1995 , 548

p.

2. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J. Ir kt. Radiologijos pagrindai. Vadovėlis. Kaunas: KMU

leidykla, 2005, 207 p.

3. Wickr L. Atlas of Radiologic anatomy. Munich-Baltimore, 1987, 288p.

4. Punys V. Medicininių vaizdų kokybės vertinimo ir informacijnio petekliškumo metodai. Matematikos ir

informatikos institutas. Vilnius. 2001

5. ACR-Nema. Dicom: Digital imaging and communication in Medicine NEMA Publications, 2003

6. Stevens J.M, Valentine A.R., Karmody B.E. Computes Cranial and Spinal Imaging. Williams and

Wilkins, Baltimore, 1988

7. Barry Goldberg. Nicer Yearbook of Ultrasonography. 1996 Taylor & Francis.

8. Carol M. Rumack. Diagnostic Ultrasound, 3rd edition. 2004 Mosby.

9. William J. Zwiebel. Introduction to Vascular Ultrasonography, 5th edition. 2004 Saunders.

10. Sandra L. Hagen-Ansert. Textbook of Diagnostic Ultrasonography, 5th edition. 2001 Mosby.

11. H. Petterson. A Global book of radiology . Series on Diagnostic Imaging from Nicer Institute. 1995 II

Volumes

12. T.B. Moller, E.Reif. Cross Sectional Anatomy. Thieme. 1995 II Volumes

13. T. B. Moller, E.Reif. Normal findings in CT and MRI. Thieme. Stuttgart –New York, 2000.

14. David D. Stark, William G. Bradley, JR. Magnetic resonance imaging. Mosby. 1999

15. S. Howard Lee, Krishne C.V.G. Rao, Robert A. Zimmerman. Cranial MRI and CT. 1992.

16. T. J. Vogl, W.Claus, G.-Z.Li, K.M. Yeon. Computer Tomography. State of the art and future applications.

Springer.1996.

17. P. Reimer, P.M. Parizel. F.-A. Stichnoth. Clinical MR imaging. A practical approach. Springer. 2003.

18. K. Ambrozaitis. Atramos ir Judamojo aparato ligų rentgenodiagnostika. Periodika. Vilnius . 1990

19. Bartusevičienė, A. Vitėnas. Kaulų navikai. Vilnius, 1996.

20. Valevičienė N. Magnetinio rezonanso tomografija. Metodinės rekomendacijos, VU . 2002.

21. Robert A. Novelline. Squire Fundamentals of Radiology. Harvard University Press. 1997.

22. Osborn A. Handbook of Neuroradiology. 1996.Sutton D., Jeremy W.R. Young. A shot textbook of clinical

imaging. Springer-Verlag.1990.

23. Roland R. Lee. Spinal imaging. Philadelphia.1995.

24. Schild HH. MRI made easy. Berlin. Bergkamen.1990.

25. Hanni M. Quantification of arterial wall with MRI and Image processing. Acta Universitatis Upsaliensis.

Uppsala 2002.

26. Slichter C. P. Principles of Magnetic Resonanse. New-York: Springer-Verlag, 1990.

27. Osborn A.G., Hendrick R.E., Kanal E. Introduction to magnetic resonance imaging. A basic primer. Lund

and Toronto, 1992

28. Lindenbraten L.D., Koroliuk I.T. Medicinskaja radiologija. Moskva, 2000.

62

29. Achadof T.A., Panof V.O., Aichof V.I. Magnitnorezonansnaja tomografija spinova mozga i

pozvonočnika. Moskva, 2000.

30. Reiser M., Semmler W. Magnetresonanstomographie. Springer-Verlag Berlin Heidelberg New York,

1992.

31. Cholin A.V. Magnitnorezonansnaja tomografija pri zabolevanijach centralnoij nervnoij sistemy. Sankt-

Peterburg, 2000.

32. Lukoševičius S., Keleras E. Magnetinio rezonanso angiografija tiriant galvos smegenų kraujagysles.

Medicina.- 2000,t.36, Nr.10, p.1095-1199.

33. Roberge J.Q. Clinical MRI at 3,0 tesla. Medical Inmaging International, vol. 11 No. 4,7-8/2001

34. C. M. Rumack, S.R. Wilson, J.W. Charboneau, J. Johnson. Diagnostic Ultrasound. Elsevier, 3 rd edition.

2004.

35. E. McNally. Practical Musculosceletal Ultrasound. Elsevier. 2004.

36. F. Mettler. Essentials of radiology. Elsevier, 2 nd edition. 2004.

37. R. Weissleder, J. Wittenberg, M. Harisinghani. Primer of Diagnostic Imaging. Elsevier, 3 rd edition. 2004.

38. J.R. Haaga, C.Lanzieri, R.Gillkeson. CT and MR imaging of the whole body. Elsevier, 4 th edition. 2004.

39. www.pubmed.com

40. www.ajnr.org

41. http://www.ajronline.org/

42. http://www.gehealthcare.com

43. http://www.amershamhealth.com/medcyclopaedia/medical/index.asp

44. http://www.eurorad.org/

45. http://www.imagemed.org/cerf

46. http://www.e2med.com/

47. http://radiographics.rsnajnls.org/

48. http://radiology.rsnajnls.org/

http://www.auntminnie.com/




9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Radiologijos centras


Jūratė Dementavičienė (biomedicinos mokslų daktarė);

Nomeda Rima Valevičienė ( biomedicinos mokslų daktarė, docentė)

Neonatologija

2. Apimtis kreditai: 4 kreditų (160 val.)



Neonatologijos ciklo metu gydytojas rezidentas turi išmokti taikyti įgytas teorines žinias, teikiant pirminę

ir stacionarinę sveikatos priežiūrą skirtingo brandumo naujagimiams, ištirti naujagimio somatinę ir

http://www.pubmed.com/

http://www.ajnr.org/

http://www.ajronline.org/

http://www.gehealthcare.com/

http://www.amershamhealth.com/medcyclopaedia/medical/index.asp

http://www.eurorad.org/

http://www.imagemed.org/cerf

http://www.e2med.com/

http://radiographics.rsnajnls.org/

http://radiology.rsnajnls.org/

http://www.auntminnie.com/

63

neurologinę būklę, ją vertinti ir stebėti, atpažinti sunkią naujagimio būklę ir labiausiai paplitusių naujagimių

ligų ir sindromų simptomus, diferencijuoti ir nustatyti jų priežastis bei pritaikyti adekvatų gydymą, gaivinti

naujagimį ir teikti būtinąją medicinos pagalbą.

Studijų metodai: 1) darbas naujagimių skyriuje akušerijos stacionare: naujagimio priėmimas,

pirmasis apžiūrėjimas, būklės, fizinio, morfologinio ir neurologinio brandumo įvertinimas, fiziologinių

refleksų tyrimas, sveiko naujagimio priežiūra, natūralaus maitinimo skatinimas, rizikos veiksnių, galinčių

sutrikdyti naujagimio adaptaciją įvertinimas, naujagimio gaivinimas gimdykloje, nuolatinis būklės ir

gyvybinių funkcijų stebėjimas, preliminarios klinikinės diagnozės nustatymas, diferencinei diagnostikai

reikiamų tyrimų ir būklės stebėjimo ir gydymo plano sudarymas, gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo

metodų koregavimas. 2) darbas neišnešiotų naujagimių skyriuje: neišnešioto naujagimio būklės ir brandumo

įvertinimas, atsižvelgiant į chronologinį ir koreguotą (postkoncepcinį) amžių, neišnešioto naujagimio slaugos

ir maitinimo ypatybės, nuolatinis būklės ir gyvybinių funkcijų stebėjimas, neišnešiotiems naujagimiams

grėsmingų būklių (retinopatija, lėtinė plaučių liga, sepsis, CNS patologija) rizikos įvertinimas, preliminarios

klinikinės diagnozės nustatymas, diferencinei diagnostikai reikiamų tyrimų ir būklės stebėjimo ir gydymo

plano sudarymas, gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo metodų koregavimas. Neišnešiotų naujagimių

rachito, osteopenijos, anemijos profilaktikos numatymas. 3) darbas išnešiotų naujagimių skyriuje - naujagimio

priėmimas, būklės įvertinimas, preliminarios klinikinės diagnozės nustatymas, diferencinei diagnostikai

reikiamų tyrimų ir būklės stebėjimo ir gydymo plano sudarymas, gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo

metodų koregavimas. 4) darbas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje – ligonių priėmimas, būklės

įvertinimas, preliminarios diagnozės ir būklės sunkumą lemiančio sindromo nustatymas, diferencinei

diagnostikai reikiamų tyrimų ir būklės stebėjimo plano sudarymas, sindrominio ir etiologinio gydymo plano

sudarymas; nuolatinis vaiko būklės ir gyvybinių funkcijų stebėjimas, gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo

metodų koregavimas; 5) dalyvavimas kiekviename aukščiau minėtame skyriuje atliekamose gydomosiose ir

diagnostinėse procedūrose ir intervencijose, programoje numatytų atlikti savarankiškai procedūrų

įsisavinimas; 6) gydomų ligonių pristatymas skyriaus ir bendrose klinikos vizitacijose , pateikiant klinikinį ir

gydymo pagrindimą bei literatūros apžvalgą šia tema 7) medicininės literatūros savarankiškas studijavimas

bei pristatymas pagal numatytas teorinių seminarų temas; 8) mokslinio darbo parengimas (pranešimo

konferencijoje ir / ar straipsnio) ciklo pradžioje pasirinkta tema.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.


1 Naujagimių sveikatos priežiūros organizavimas bei valdymo

principai

4

2 Neišnešioto naujagimio slaugos ir maitinimo ypatybės

4

3 Naujagimių gaivinimas

6

4 Kvėpavimo sutrikimo sindromas.

6

5. Geltų diferencinė diagnostika 4

6 Naujagimių kardiologinės problemos 4

7. Naujagimių sepsis 4

8 Perinatalinis CNS pažeidimas. Traukuliai 4

9. Naujagimių inkstų ligos 4

10 Kritinės naujagimių būklės, reikalaujančios skubios

chirurginės pagalbos

4

Viso teorinė dalis 44

64

Temos: I. Naujagimių sveikatos priežiūros organizavimo bei valdymo principai Perinatalinės ir

naujagimių sveikatos priežiūros regionalizavimas. Naujagimių sveikatos duomenų informacinė bazė.

Perinatalinės mirties priežasčių analizė. Ankstyvoji naujagimių raidos sutrikimų atranka

II. Neišnešioto naujagimio slaugos ir maitinimo ypatybės Neišnešioto naujagimio adaptacijos

ypatybės. Slauga ir maitinimas ligoninėje ir namuose. Neišnešiotų naujagimių rachitas, osteopenija,

mažakraujystė, retinopatija.

III. Naujagimių gaivinimas Naujagimio gaivinimas pagal Amerikos pediatrų akademijos ir Amerikos

širdies asociacijos rekomendacijas. Gaivinimo ypatybės mekonijaus aspiracijos atveju. Manekeno kursas.

IV. Kvėpavimo sutrikimo sindromas. Priežastys, patfiziologija, klinika, diferencinės diagnostikos ir

stebėjimo metodai. Kvėpuojamosios terapijos metodai. Gydymas surfaktantu.

V. Geltų diferencinė diagnostika Hiperbilirubinemijos priežastys, klasifikacija, diferencinė diagnostika,

šiuolaikiniai tyrimo metodai (laboratoriniai ir instrumentiniai), gydymo metodai. Amerikos pediatrų

akademijos gairės naujagimių hiperbilirubinemijos gydymui

VI. Naujagimių kardiologinės problemos Kritiškos įgimtos širdies ydos, didžiųjų arterijų transpozicija.

Širdies ritmo sutrikimas. Naujagimio kardiologinis ištyrimas. Gydymo taktika.

VII. Naujagimių sepsis patofiziologija, priežastys, klasifikacija; sisteminio uždegiminio atsako

sindromas; dauginės organų disfunkcijos sindromas; diagnostikos ir stebėjimo metodai; gydymo metodai,

profilaktika: antibakterinis gydymas, infuzinė terapija, hemodinamikos ir deguonies pristatymo

koregavimas, uždegimo moduliatoriai.

VIII. Perinatalinis CNS pažeidimas: hipoksinis ischeminis, gimdymo trauma, toksinis, raidos

sutrikimai. Priežastys, patfiziologija, klinikiniai sindromai, šiuolaikiniai diagnostikos metodai,

diferencinė diagnostika. Traukuliai. Gydymo principai, profilaktika. Būklės stebėjimas ir vertinimas

atokiu laikotarpiu.

IX. Naujagimių inkstų ligos: inkstų ir šlapimo takų raidos ydos, šlapimo takų infekcija. Priežastys,

tyrimo metodai, diferencinė diagnostika, gydymo taktika, tolesnis stebėjimas ambulatorinėje grandyje.

X. Kritinės naujagimių būklės, reikalaujančios skubios chirurginės pagalbos stemplės atrezija, žarnų

atrezija, pilorostenozė, diafragmos išvarža, priekinės pilvo sienos defektai. Antenatalinė ir postnatalinė

diagnostika, gydymo taktika.

Neonatologijos ciklo metu gydytojas rezidentas turi išmokti taikyti įgytas teorines žinias,

teikiant pirminę ir stacionarinę sveikatos priežiūrą skirtingo brandumo naujagimiams, ištirti naujagimio

somatinę ir neurologinę būklę, ją vertinti ir stebėti, atpažinti sunkią naujagimio būklę ir labiausiai

paplitusių naujagimių ligų ir sindromų simptomus, diferencijuoti ir nustatyti jų priežastis bei pritaikyti

adekvatų gydymą, gaivinti naujagimį ir teikti būtinąją medicinos pagalbą. Žinoti bendruosius naujagimių

sveikatos priežiūros organizavimo bei valdymo principus, akušerijos ir naujagimių skyrių higienos

režimo organizavimo principus, skirtingo brandumo naujagimių slaugos ir maitinimo principus,

natūralaus maitinimo privalumus, skirtingo brandumo naujagimių anatomines ir fiziologines ypatybes ir

jų svarbą naujagimio adaptacijos eigai, svarbiausių naujagimių ligų , gyvybei gresiančių ūminių būklių

priežastis, patogenezės principus, klinikinius požymius, tyrimo ir gydymo metodus, visuotinio

naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų tvarką ir metodiką, naujagimio gaivinimo ir

intensyviosios terapijos principus


Ciklas pasirenkamas.


1. Aut.kolektyvas, red.Raugalė A. Vaikų ligos, I t., Vilnius, 2006

2. Nelson Text book of Pediatrics, editor R.E. Behrman, 2000.

3. Volpe J.J. Neurology of the newborn, Philadelphia:W.B.Sauders.1995.

4. www.emedicine.com

5. Amerikos pediatrų asociacijos internetas: www.aap.org.

http://www.emedicine.com/

65


Rezidento dienyne žymima gydytų patologinių būklių skaičius bei stebėtų ir savarankiškai atliktų

procedūrų skaičius, dalyvavimas teoriniuose seminaruose. Įvertinami skyriaus vizitacijose ir klinikų

konferencijose pristatyti ir referuoti ligoniai bei paruoštas mokslinis darbas. Po ciklo laikoma įskaita raštu

(testas, situacinis uždavinys).


Šio rezidentūros ciklo metu rezidentai 1 mėn. dirba VMUL naujagimių skyriuje ir 2 mėnesius VUVL

išnešiotų, neišnešiotų ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje

10. Rezidento vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):

Nijolė Drazdienė – gydytoja neonatologė, docentė, 30 m darbo stažas – VMUL,

.

66

IV metai

1. Ciklo pavadinimas: AMBULATORINĖS PAGALBOS PRINCIPAI VAIKŲ IR PAAUGLIŲ

PSICHIATRIJOJE

2. Apimtis kreditais: 20 kreditai (800 val.).

3. Ciklo praktinė dalis: 945 val. Ciklo teorinė dalis: 15 val.



1. Žaidimų terapija 12 val.

2. Grupinė psichoterapija 12 val.

3. Šeimos konsultavimas 12 val.

4. Psichosocialinė vaikų ir paauglių reabilitacija. LR įstatymai,

reglamentuojantys vaikų, turinčių psichikos ir elgesio

sutrikimų, ugdymą, mokymą, integraciją.

12 val.

5. Medikamentinis gydymas

12 val.


Tikslai – įsisavinti šiuolaikinius diagnostikos ir gydymo metodus ( tiek psichosocialinius, tiek biologinius )

ambulatorinėje vaikų ir paauglių psichiatrijoje, susipažinti su įvairiomis psichosocialinėmis bei

pedagoginėmis pagalbos formomis, teikiamomis vaikams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų bei

problemų, ne ASPĮ bei įgyti bendradarbiavimo įgūdžius su įstaigomis bei organizacijomis, kur yra teikiama

ta pagalba; susipažinti su LR įstatymais, reglamentuojančiais vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų,

ugdymą, mokymą, integraciją; įsisavinti komandinio darbo įgūdžius ambulatorinėje vaikų ir paauglių

psichiatrijos praktikoje, įsisavinti vadovavimo VPP komandos principus; susipažinti su kitų ambulatorinės

VPP komandos narių ( psichologo, socialinio darbuotojo ir kt.) darbo metodais ir ypatumais

Metodai - pirmąjį mėnesį yra dirbama kartu su vaikų ir paauglių psichiatru ar kitu VPP komandos nariu,

vėliau rezidentas atlieka ambulatorinį darbą supervizuojamas vaikų ir paauglių psichiatro.

Praktinio darbo metu rezidentai supažindinami su vaikų ir paauglių psichiatro darbu pirminėje grandyje; taip

pat su komandinio darbo principu PSC.

Numatyta, jog rezidentai kartą į savaitę nuvyks į įvairias įstaigas arba NVO, dirbančiais su vaikais ir

paaugliais.


1.Diagnozuoti vaikų ir paauglių psichinius sutrikimus.

2. Išmokti atskirti kokia pagalbos forma – ambulatorinė ar stacionarinė reikalinga sutrikimo atveju.


1. Šiuolaikinius diagnostikos ir gydymo metodus ( tiek psichosocialinius, tiek biologinius).

2. Susipažinti su įvairiomis psichosocialinėmis bei pedagoginėmis pagalbos formomis, teikiamomis vaikams,

turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų.

3. Susipažinti su LR įstatymais, reglamentuojančiais vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, ugdymą,

mokymą, integraciją;

4. Įsisavinti komandinio darbo įgūdžius ambulatorinėje vaikų ir paauglių psichiatrijos praktikoje.

5.Temų pavadinimai, trumpas turinio apibūdinimas

5.1. Temos pavadinimas. Žaidimų terapija.

67

Trumpas turinio apibūdinimas: Kiti individualios vaikų ir paauglių psichoterapijos metodai. Indikacijos

terapijai; teoriniai principai; technikos.

5.2. Temos pavadinimas. Grupinė psichoterapija.

Trumpas turinio apibūdinimas: Indikacijos terapijai; teoriniai principai; technikos.

5.3. Temos pavadinimas. Šeimos konsultavimas.

Trumpas turinio apibūdinimas: Šeimos funkcionavimas, šeimos narių bendravimas. Konsultanto ir šeimos

bendravimo principai.

5.4. Temos pavadinimas. Psichosocialinė vaikų ir paauglių reabilitacija.

Trumpas turinio apibūdinimas: Įstaigų, teikiančių p/s pagalbą vaikams ir paaugliams funkcijos bei siūlomos

paslaugos. Tarpžinybinio bendravimo ypatumai.

5.5. Temos pavadinimas. Medikamentinis gydymas.

Trumpas turinio apibūdinimas: Medikamentų grupės. Indikacijos. Vaistų skyrimo principai.

6. Pasirenkamųjų ir provalomųjų dalykų (modulių) programos.

Ciklas privalomas.


1. Giedrienė R., Grudzinskas J., Navaitis G. Vaikų psichologinis konsultavimas. Valstybinis

psichikos sveikatos centras, Presvika, 1999.


3. Kočiūnas R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius, 1995.

4. Психотерапия детей и подростков. Под ред. Ремшмидта X. Mосква. Мир, 2000.

5. Экслайн В. Игровая терапия в действий. Апрель Пресс Эксмо, 2003.

6. Valickas G. Psichologinės asocialaus elgesio ištakos. Vilnius: LTA, 1997.


Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti

pagal ciklo programą.

9. Rezidentūros bazė: VU Vaikų ligoninė Vaiko raidos centras, Vilniaus Antakalnio poliklinikos PSC.



Vytautas Blažys gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, praktinio darbo patirtis 14 m.

Beata Diomšina gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, biomedicinos mokslų daktarė, praktinio darbo

patirtis13 m.

Asta Dervinytė- Bongarzoni, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, praktinio darbo patirtis 20 m.

1. Ciklo pavadinimas: Raidos sutrikimų diagnostika ir reabilitacija 2. Apimtis kreditais: 8 kreditai, 320 val.



1. Pagrindiniai vaikų raidos aspektai, raidos ypatumai. 8 val.

2. Vaikų raidos sutrikimai, jų etiologija, diagnostika.

Vaiko raidos tyrimas. Vaiko raidos įvertinimo

metodai.

8 val.

3. Vaikų raidos sutrikimų gydymo ir reabilitacijos 8 val.

68

principai.

4. Vaikų raidos sutrikimai: protinis atsilikimas, kalbos ir

kalbėjimo sutrikimai, autizmas ir įvairiapusiai

sutrikimai, cerebrinis paralyžius ir kt. motorinės

raidos sutrikimai. Vaikų klausos ir regos sutrikimai.

8 val.

5. Ankstyvosios reabilitacijos modeliai. Kompleksinė

raidos sutrikimų reabilitacija: mamos- vaiko santykių

terapija, elgesio terapija, logopedo terapija,

kineziterapija, ergoterapija, sensorinė stimuliacija,

spec. pedagogo terapija, maitinimo terapija.

Komandos darbo organizavimo principai.

8 val.

6. Pagalba šeimai, auginančiai vaiką su raidos

sutrikimais. Psichologinė krizė šeimoje. Pagalbos

modelis vaikams su negalia Lietuvoje.

8 val.



pateikti rezidentams naujausias žinias apie vaikų raidos principus, raidos sutrikimų diagnostiką, ankstyvąją

raidos sutrikimų gydymą ir reabilitaciją.

Cikle numatyta šešios skirtingos temos. Teorinių užsiėmimų metu Psichiatrijos klinikos vaikų ir

paauglių psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro darbuotojai skaito paskaitas, praveda teorinius seminarus.

Likusi dalis – 272 val. skirta praktiniams užsiėmimams.

Teorinių ir praktinių užsiėmimų metu susipažįstama su vaiko raidos tyrimo metodikomis, išmokstama

diagnozuoti raidos sutrikimus, pritaikyti gydymo ir terapijos metodus. Dalyvaujama komandos darbe.

Dirbama su ligoniais ir jų tėvais kartu su palatos gydytoju, taip pat savarankiškai. Dalyvaujama visų

diagnostinių ir terapinių procedūrų metu, komandos aptarimuose. Susipažįstama su vaiko ir šeimos

reabilitacijos (abilitacijos) programos sudarymo principais. Susipažįstama su reabilitacijos metodų taikymu

vaikams: kineziterapija, ergoterapija, logopedija, spec. pedagogika, psichologija, psichoterapija, soc. darbo

pagrindais. Susipažįstama su Lietuvos pagalbos sistema neįgaliems vaikams. Susipažįstama su teisine baze,

reglamentuojančia neįgalių vaikų padėtį Lietuvoje.


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų gydymo

principai, dirba komandoje;

b) medicininių dokumentų pildymas (pvz., raidos ir gyvenimo anamnezės rinkimas, būklės vertinimas ir

aprašymas ).


f) atpažinti vaikų raidos sutrikimus;

g) surinkti raidos ir gyvenimo anamnezę, įvertinti ir aprašyti paciento išsivystymo būklę, sudaryti

reabilitacijos planus;

h) suprasti ir interpretuoti raidos vertinimo, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatus, raidos

diagnozės pateikimo principus;

i) suprasti šeimos, auginančios sutrikusios raidos vaikus, konsultavimo principus, pagalbos šeimai plano

sudarymą;


5.1.Temos pavadinimas. Pagrindiniai vaikų raidos aspektai, raidos ypatumai. Pagrindiniai vaikų raidos

aspektai, raidos ypatumai.


69

Vaiko raidos sritys: normali motorinė, pažintinė, emocinė , kalbos raida. Individualūs vaiko raidos

ypatumai. Vaiko raidos sričių įtaka viena kitai.

5.2. Temos pavadinimas Vaikų raidos sutrikimai, jų etiologija, diagnostika. Vaiko raidos tyrimas. Vaiko

raidos įvertinimo metodai. Trumpas turinio apibūdinimas:

Vaikų raidos sutrikimų koncepcija, biologiniai ir socialiniai rizikos faktoriai ir jų įtaka vaiko raidai.

Raidos sutrikimų etiologija. Raidos terminai: sutrikimas, disociacija, deviacija. Vaiko raidos tyrimo principai:

ligos ir raidos anamnezė, vaiko neurologinis ir somatinis tyrimas, vaiko raidos tyrimas. Vaiko raidos tyrimo

testai ir jų taikymas.

5.3. Temos pavadinimas Vaikų raidos sutrikimų gydymo ir reabilitacijos principai.


Vaiko ir šeimos stipriųjų ir silpnųjų raidos pusių nustatymas, reabilitacijos programos sudarymo

principai, atsižvelgiant į vaiko raidos tyrimo duomenis. Terapinių ir reabilitacijos tikslų sudarymas ir jų

efektyvumo vertinimas. Šeimos įtraukimas į reabilitacijos programos sudarymą.

5.4 Temos pavadinimas. Vaikų raidos sutrikimai: protinis atsilikimas, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai,

autizmas ir įvairiapusiai sutrikimai, cerebrinis paralyžius ir kt. motorinės raidos sutrikimai. Vaikų

klausos ir regos sutrikimai.


Raidos sutrikimų klinikiniai bruožai, klasifikacinės sistemos. Diferencinė diagnostika. Vaiko raidos ypatumai

sutrikimų metu.

5.5.Temos pavadinimas Ankstyvosios reabilitacijos modeliai. Kompleksinė raidos sutrikimų

reabilitacija: mamos- vaiko santykių terapija, elgesio terapija, logopedo terapija, kineziterapija,

ergoterapija, sensorinė stimuliacija, spec. pedagogo terapija, maitinimo terapija. Komandos darbo

organizavimo principai.


Ankstyvosios reabilitacijos pagalbos organizavimas, AR modeliai pasaulio praktikoje. Terapijų taikymas

įvairiais raidos sutrikimų atvejais. Mamos- vaikos santykių įtaka tolimesnei žmogaus raidai. Komandos

formavimas, veikla, tikslų nustatymas.

5.6.Temos pavadinimas Pagalba šeimai, auginančiai vaiką su raidos sutrikimais. Psichologinė krizė

šeimoje. Pagalbos modelis vaikams su negalia Lietuvoje.


Psichologinės pagalbos šeimai pagrindai. Psichologinės krizės etapai. Pagalbos būdai. Socialinio darbo

pagrindai. Pagalbos sistema vaikams su negalia Lietuvoje: ankstyvoji reabilitacija, spec. ugdymas, užimtumo

centrai, gyvenimo namai. Teisinė bazė, reglamentuojanti neįgalių vaikų padėtį Lietuvoje.


Ciklas privalomas.


1.S. Ališauskienė ir kt. (2003) Ankstyvasis ugdymas: dabartis ir perspektyvos. Šiaulių universiteto leidykla.

2.Batshow M. L. (2002) Children with Disabilities. Paul Brookes Publishing, Baltimore.

3.Capute A. J., Accardo P. J. (1996). Developmental disabilities in infancy and childhood. Paul Brookes

publishing, Baltimore, vol. I-II.

4.L. C. Crocker (1999). Developmental-behavioral Pediatrics. W.B. Saunders company.

P. M. Blasco (2001). Early intervention services for infants, todders and their families. Allyn and Bacon,

Boston.

5.Egan D.F. (1990). Developmental examination of infant and preschool children. Mac Keith Press, Oxford.

6.Edited by M.A. Feldman (2004) Early intervention. Blacwell Publishing

7.Helbriugė T., J. Hermanas fon Vimpenas(1995). Pirmosios 365 dienos. Kūdikio vystymasis. Avicena,

Vilnius.

70

8.Illingworth R. S. (1987). The development of the infant and child, normal and abnormal. Churchell

Livingstone, Edinburgh.

9.A. Prasauskienė (2003). Vaikų raidos sutrikimai. Kaunas.


Rezidento dienyne žymimas kuruotų ligonių sąrašas.



Įvertinami praktiniai rezidento sugebėjimas pagal turimas teorines žinias.

Įsisavinus teorinę dalį, įgijus praktinius įgūdžius, gaunamas rezidentūros vadovo parašas bei ciklo kuratoriaus

parašas

9. Rezidentūros bazė: VU Vaikų ligoninės Vaiko raidos centras

10.Rezidentų vadovas: D.Pūras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, docentas, praktinio darbo patirtis 22 metai

Gyd. L.Mikulėnaitė, vaikų neurologė, praktinio darbo patirtis

Med.dr. J. Petrulytė, vaikų ligų gydytoja, praktinio darbo patirtis

1. Ciklo pavadinimas: VAIKŲ IR PAAUGLIŲ KRIZIŲ DIAGNOSTIKA IR PAGALBOS PRINCIPAI

2. Ciklo apimtis: 8 kreditai, 320 val.


Eil.

Nr.

Temos pavadinimas Teorinė dalis,

val. 1. Vaikų ir paauglių krizės 8

2. Seksualinė prievarta 8

3. Fizinė prievarta 8

4. Emocinė prievarta 8

5. Prievartą patyrusio vaiko paruošimas ikiteisminiam ir

teisminiam procesui

8

6. Krizių intervencija (gydymas)

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. (aprašyti)

Plėsti ir gilinti žinias vaikų ir paauglių emocinius bei elgesio sutrikimus.

Ugdyti gebėjimus atpažinti ir įvertinti prievartos prieš vaikus simptomus ir požymius.

Mokyti praktikoje atpažinti įvairių psichikos ir elgesio sutrikimų požymius.

Mokyti konsultavimo ir terapijos, atsižvelgiant į vaikų psichikos problemas. Vaiko, patyrusio prievartą

konsultavimo principai.

Mokyti šeimos konsultavimo pagrindų. Formuoti supratimą apie galimus pagalbos būdus vaikui ir

šeimai, apžvelgiant svarbiausias teorines koncepcijas;

Metodai:

Seminarai: savarankiškas literatūros studijavimas ir jos pristatymas.

Praktiniai užsiėmimai: specialistų darbo stebėjimas, vaikų stebėjimas ir mokymasis atpažinti

simptomus ir sutrikimus, dalyvavimas šeimos ir vaikų konsultavime, aktyvus mokymasis konsultuoti

šeimą ir vaikus.


71

1. Atpažinti ir įvertinti vaikų ir paauglių emocinius ir elgesio sutrikimus.

2. Atpažinti ir įvertinti vaikų ir paauglių prievartos prieš vaikus simptomus ir požymius.


1. Vaiko patyrusio prievartą konsultavimo principus.

2. Ikiteisminio vaikų seksualinės prievartos tyrimo ypatumus.

3. Žinoti apie vaiko paruošima teisminėms procedūroms.


5.1. Temos pavadinimas.Vaikų ir paauglių krizės.

Trumpas turinio apibūdinimas: krizės elementai, krizinių išgyvenimų etapai, klinika priklausomai nuo vaiko

amžiaus.

5.2. Temos pavadinimas. Seksualinė prievarta: klinika, diagnostika.

Trumpas turinio apibūdinimas: bendravimo su vaiku, patyrusiu seksualinę prievartą, ypatumai. Seksualinės

prievartos simptomai ir požymiai.

5.3. Temos pavadinimas. Fizinė prievarta: klinika, diagnostika.

Trumpas turinio apibūdinimas: fizinės prievartos apibrėžimas, simptomai. Prievartos atsiradimą įtakojantys

faktoriai.

5.4. Temos pavadinimas Emocinė prievarta: jos rūšys, klinika, diagnostika.

Trumpas turinio apibūdinimas: emocinės prievartos formos. Pokalbio su vaiku bei tėvais ypatumai.

5.5. Temos pavadinimas Prievartą patyrusio vaiko paruošimas ikiteisminiam ir teisminiam procesui.

Trumpas turinio apibūdinimas: ikiteisminio vaikų seksualinio išnaudojimo ar prievartos tyrimo ypatumai,

apklausos principai. Vaiko paruošimas teisinėms procedūroms.

5.6. Temos pavadinimas Krizių intervencija: metodika, tikslai, krizės įveikimo sunkumai, intervencijos

modelis, gydymas ir technikos.

Trumpas turinio apibūdinimas: psichologinės pagalbos formos, metodai. Vaiko saugumo įgūdžių ugdymas.

Darbas su artimiausia vaiko aplinka.

6. Pasirenkamųjų ir provalomųjų dalykų (modulių) programos.

Ciklas privalomas.


1). Tilmanas Furnissas. Vadovėlis įvairių sričių specialistams apie vaikų seksualinį išnaudojimą. 2002.

Vaiko teisių informacijos centras.

2). Ona Kristina Polukordienė. Psichologinės krizės ir jų įveikimas. 2003, Vilnius.

3). Neringa Grigutytė. Apie vaikų seksualinę prievartą. 2003, Vaiko namas.

4). N. Grigutytė, E. Karmaza, S. Kemerienė. Vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, ir jų artimųjų

reabilitacija ir reintegracija.

5). Crisis Intervention in Child Abuse and Neglect. U.S. Department of Health and Human Services,

Administration for Children and Families, Administration on Children, Youth and Families National

Center on Child Abuse and Neglect.

6). Valius Sruoga, Birutė Jakubkaitė. Emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta prieš vaikus.

7). Armonavičiūtė, A. Aranauskas, V. Blažys ir kt. Prievartos prieš vaikus diagnostikos metodinės

rekomendacijos. 2004, Vilnius, Sveikatos apsaugos ministerija.



apibūdinimas.

72

9. Rezidentūros bazė: praktiniai užsiėmimai vyksta VUVL Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių

intervencijos skyriuje.


D.Pūras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, docentas, praktinio darbo

patirtis 22 metai

S.Stanaitienė, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, praktinio darbo patirtis 6 m.

73

PRIEDAI

74

P3.

VILNIAUS UNIVERSITETO

REKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ

2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 236

Vilnius

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų įsakymu

patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 06 17 Nr. ISAK-969/V-455 2 priedas)

ir Vilniaus universiteto Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos sprendimu, įsakau:

1. Keturių metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:

1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;

1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;

1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;

1.4. Valstybinis patologijos centras;

1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;

1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;

1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;

1.8. VšĮ Centro poliklinika;

1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;

1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;

1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;

1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;

1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika

1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;

1.15. UAB „Sanitas Familiae“;

1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,

1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.

2. Dviejų metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:

75

2.1. UAB „Northway medicinos centras“;

2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“;

2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.

3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ar atsiradus kitoms nenumatytoms

aplinkybėms, suteikti teisę Rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo komisijai koreguoti patvirtintų

rezidentūros bazių veiklos laikotarpius.

Rektorius akad. B. Juodka

Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., MedF, rezidentūros bazėms

S. Vaškevičienė, 2687093

76

P5.

PATVIRTINTA

VU prorektoriaus

dr. A. Pikturnos

2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208

REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama – Komisija) sudaroma

rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitete nustatyta tvarka, organizuoti

ir vykdyti.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto studijų

nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentu, Lietuvos

Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro

įsakymu „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos

rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų

patvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.

3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.

4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su rezidentūros bazių vertinimo

ir atrankos organizavimu ir jų atlikimu.

II. KOMISIJOS FUNKCIJOS

5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos

procedūrų atlikimu.

6. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą ir atranką bei ją atlikdama;

parenka rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos kriterijus;

vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus;

nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;

nustato tinkamiausias bazes;

patvirtina ir priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes;

nagrinėja potencialių bazių pretenzijas;

atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių atrankai ir vertinimui

organizuoti ir vykdyti.

7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 6 punkte nurodytoms funkcijoms

vykdyti.

III. KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą, mokymo proceso

aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje;

prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus;

gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos išvadas, jei

paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo likviduota, reorganizuota ar neįvykdė

įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė;

susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo ir atrankos nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir

palyginimu.

77

9. Komisija privalo:

vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas užduotis;

vykdydama funkcijas ir užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų;

Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų susijusių su rezidentūros bazių

vertinimo ir atrankos, paaiškinimus;

nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami rezidentūros bazėje;

nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje;

nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė;

apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją;

neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedūromis, jei jos atskleidimas

prieštarauja įstatymams.

IV. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

10. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip

2/3 Komisijos narių.

11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universiteto Rektoriaus

įsakymu.

12. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus universiteto Rektorius

paskiria jį pavaduojantį Komisijos narį.

13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai

pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę

Komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš pirmininko paskirtų Komisijos narių.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15. Posėdžio protokolai ir kiti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrų dokumentai saugomi

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentūros bazes, priėmus

sprendimą nutraukti vertinimą ir atranką, įvykdžius visas Vilniaus universiteto užduotis. Nuolatinės

Komisijos veikla pasibaigia, ją sudarusiam Vilniaus universitetui priėmus sprendimą dėl jos

išformavimo.

17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

78


REKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO

2005 m. gegužės 5 d. Nr. D – 208

Vilnius

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d. įsakymu

Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos

rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“

tvirtinu rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentą.

PRIEDAS. 2 lapai.

Prorektorius

dr. A. Pikturna

____________________________

Doktorantūros ir rezidentūros sk., Finansų ir ekonomikos direkcijai, Medicinos fakultetui

A. Gutauskienė, 2687094

79

REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA

Vilnius

2005

Bendrosios nuostatos

80

Anketa paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos

Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. ISAK – 969/V – 445 „Dėl medicinos rezidentūros,

odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių

atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“.

Anketa su atsakymais atsiunčiama paštu su lydraščiu į VU Medicinos fakulteto Podiplominių studijų skyrių (M.K.

Čiurlionio g. 21/27, Vilnius, LT – 03101) bei pateikiama elektronine forma (el. paštu [email protected] ) iki

kalendorinių metų lapkričio 1 d.

Anketos elektroninis variantas pateiktas VU MF tinklalapio puslapyje „Informacija VU MF rezidentams”

(URL: http://www.mf.vu.lt/rezidentai.htm). Rezidentūros bazė – universiteto mokymo bazė ar universiteto įvertinta ir parinkta atitinkamos rezidentūros

programos ar jos dalies profesinės veiklos praktikai atlikti įstaiga, turinti teisę teikti asmens sveikatos priežiūros

paslaugas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

Medicinos rezidentūra yra skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės)

gydytojo profesinę kvalifikaciją, trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiems

išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę

kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas

ir įgyja specializuotos medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl

gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

Odontologijos rezidentūra yra trečiosios pakopos universitetinės odontologijos krypties studijos, kurias

baigusiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo odontologo specialisto profesinę

kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas odontologas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo

prižiūrimas ir įgyja specializuotos odontologijos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, būtų

informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje vykdomos rezidentūros studijos ir jiems sveikatos priežiūros

paslaugas gali teikti rezidentai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31

d. Nr. 1359)

Ciklas – rezidentūros programos praktinės dalies laikotarpis, kurio metu rezidentas, padedamas rezidentūros

vadovo, įgyja rezidentūros programoje numatytų žinių ir gebėjimų, lygiagrečiai vyksta ir su praktine dalimi susiję

teoriniai užsiėmimai (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. ISAK – 969/V – 445 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos

rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir

vertinimo nuostatų patvirtinimo“)

Rezidento vadovu skiriamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis rezidentūros

bazėje ir turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

Rezidentūros bazės vadovas ar jo įgaliotas asmuo rezidentui, baigusiam visą toje rezidentūros bazėje numatytą

rezidentūros programos dalį, išduoda universitetų nustatytos formos pažymą, patvirtinančią praktinių įgūdžių įgijimą per

ciklą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)


http://www.mf.vu.lt/rezidentai.htm

81

REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA

Duomenys apie įmonę (įstaigą)

1. Administraciniai duomenys

Įmonės, įstaigos pavadinimas

Adresas

Telefonas Faksas

Elektroninis paštas

Įmonės, įstaigos steigėjas

Įmonės, įstaigos įgalioto asmens pareigos

vardas pavardė

telefonas faksas Elektroninis paštas

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM (Odontologų rūmų)

išduotos licencijos numeris ir data

Įmonės (įstaigos) įstatų arba nuostatų kopija

2. Duomenys apie įmonės (įstaigos) veiklą

kokie skyriai ir jų skaičius

gydytojų ir jiems prilygintų specialistų skaičius

gydytojų, galinčių būti rezidentų vadovais, skaičius ir jų kvalifikacija (licencijos, sertifikatai)

medicininė–diagnostinė įranga

lovų skaičius

gydytų (konsultuotų) pacientų skaičius per paskutinius metus

kokios procedūros (operacijos) atliekamos

procedūrų (operacijų) skaičius per metus

atliekami laboratoriniai tyrimai

atliekami radiologiniai tyrimai

82

atliekami kiti tyrimai

3. Mokymo proceso aprūpinimo galimybės

Biblioteka

gaunami periodiniai mokslo ir medicinos praktikos leidiniai

Patalpos rezidentų studijoms (pvz., auditorijos, rezidentų kabinetas ir kt.)

Interneto ryšys (bibliotekoje, skyriuose, rezidentų patalpose)

4. Rezidentūros organizavimo galimybės įmonėje (įstaigoje)

Rezidentūros programa (programos) ar ciklas (ciklai), kurie gali būti atliekami įmonėje (įstaigoje)

Maksimalus galinčių studijuoti įmonėje (įstaigoje) rezidentų skaičius

5. Kita (Jums atrodanti svarbi) informacija, kuri suteiktų daugiau informacijos apie Jūsų įmonę

(įstaigą)

Įmonės, įstaigos įgaliotas asmuo parašas

Data

83


REKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KOMISIJOS

2005 m. 04 mėn.20 d. Nr. D- 178

1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m.

birželio 17 d. įsakymu Nr.969/V-445 patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais

rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai sudarau komisiją:

Doc.dr. Algirdas Utkus - Medicinos fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkas

Dr. Juozas Stanaitis – Bendrosios, plastinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos klinikos docentas

Dr. Vytautas Kasiulevičius – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos lektorius

Jonas Bartlingas - SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas

Robertas Adomaitis – MF gydytojas rezidentas

Jolanta Nekrošienė -Vilniaus universiteto Teisės skyriaus vedėja

Asta Gutauskienė – Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vyresnioji specialistė

2. Įpareigoju komisiją, išnagrinėjus medicinos įstaigų pateiktas paraiškas, iki š.m. gegužės 13 d. atrinkti bazes,

nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta bazė ir pateikti tvirtinti.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Doktorantūros ir rezidentūros skyriui.

Rektorius

akad. B. Juodka

Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., Medicinos fakultetui, komisijos nariams

S. Vaškevičienė, 2687093

84

VILNIAUS UNIVERSITETAS

REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS POSĖDŽIO

PROTOKOLAS

2005-05-02 Nr. 01

Vilnius

Posėdis įvyko 2005-05-02 15 val.

Pirmininkas - doc. Algirdas Utkus

Sekretorė - Asta Gutauskienė

Dalyvauja: dr. Vytautas Kasiulevičius, Jonas Bartlingas, Jolanta Nekrošienė (komisijos nariai), Doktorantūros

ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė.

Nedalyvavo: doc. Juozas Stanaitis, Robertas Adomaitis.

Darbotvarkė:

1. Dėl VU rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos.

SVARSTYTA. VU rezidentūros bazių vertinimas ir atranka.

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.

ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos

rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“

rezidentūros koordinatoriai parengė rezidentūros bazių vertinimo anketą (toliau – anketa). Sveikatos

priežiūros įstaigos, pageidaujančios būti rezidentūros bazėmis, pildė internete pateiktą anketą. 2005-04-20

Rektoriaus įsakymu Nr. D-178 sudaryta rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau – komisija)

gavo 21 užpildytą anketą. Vadovaujantis Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo

reglamentu išnagrinėjusi gautas anketas komisija priėmė nutarimus.

NUTARTA:

1. Atrinkti 4 metų veiklos laikotarpiui šias rezidentūros bazes:

1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;

1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;

1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;

1.4. Valstybinis patologijos centras;

1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;

1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;

1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;

1.8. VšĮ Centro poliklinika;

1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;

1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;

1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;

1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;

1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika

85

1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;

1.15. UAB „Sanitas Familiae“;

1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,

1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.

2. Atrinkti 2 metų rezidentūros veiklos laikotarpiui:

2.1. UAB „Northway medicinos centras“;

2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“;

2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.

3. Lietuvos AIDS centro prašyti papildomos informacijos.

4. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai, keičiantis įstatams, ar atsiradus kitoms

nenumatytoms aplinkybėms komisija pasilieka teisę koreguoti atrinktų rezidentūros bazių veiklos

laikotarpius.

Pirmininkas doc. Algirdas Utkus

Sekretorė Asta Gutauskienė

86

P6.

P2.1. Programoje dėstysiantys destytojai

Eil. nr.

Vardas, pavardė

Pedagoginis ir mokslo laipsnis

Numatomas dėstyti

dalykas ar ciklas, kuriam

vadovaus

Profesinė kvalifikacija

ir darbo stažas

Institucijos pavadinimas

1 2 3 5 6

VU dėstytojai

1.

Algirdas Dembinskas Prof. habil.dr Bendroji psichopatologija; Psichiatrijos biologinis pagrindimas; nuotaikos sutrikimai, neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai; gerontopsichiatrija somatopsichiatrija

Gydytojas psichiatras,

42m.

2. Vytautas Usonis Prof. habil.dr Vaikų infekcinės ligos

Vaikų ligų gydytojas, 31 m.

3.

Aldona Šiurkutė Doc. Šizofrenija ir šizoafektinis sutrikimai; psichikos sutrikimų biologinė terapija;

Gydytoja psichiatrė, 35 m.

4.

Vita Danilevičiūtė Doc. Bendroji psichopatologija; Psichiatrijos biologinis pagrindimas; psichikos ligonio tyrimas; nuotaikos sutrikimai, neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai

Gydytoja psichiatrė, 25

5. Eugenijus Laurinaitis Doc. Med. Dr.

Psichoterapija Gydytojas

psichiatras, 22 m.

6.

Dainius Pūras Doc. Med. Dr. Mokyklinio amžiaus vaikų psichiatrija, paauglių psichiatrija

Vaikų ir paauglių psichiatras, 22

m.

7. Sigita Lesinskienė Doc. Med. Dr. Mokyklinio

amžiaus vaikų psichiatrija

Vaikų ir paauglių psichiatrė, 13 m.

9. Emilis Subata Doc. Med.Dr. Priklausomybės

ligų psichiatrija

Gydytojas psichiatras, 23

m.

8. Algirdas Utkus Doc. Med.Dr. Klinikinė genetika Gydytojas

genetikas, 15 m.

9. Konstantinas Daškevičius EkspertinėTeismo

psichiatrija


m.

87

10.

Beata

Diomšina Med.Dr.

Ambulatorinės pagalbos principai vaikų ir paauglių psichiatrijoje


11. Robertas Kemežys Med. Dr. Vaikų

endokrinologija

Gydytojas vaikų endokrinologas,

12 m.

10. Irena Narkevičiūtė Med. Dr. Vaikų infekcinės ligos

Vaikų ligų gydytoja, 34 m.

11. Kęstutis Trainavičius Med. Dr. Vaikų chirurgija Gydytojas vaikų chirurgas, 24 m.

12. Jurgita Grikinienė Vaikų neurologija Gydytoja vaikų neurologė, 8 m.

13. Jovita Petrulytė Med. Dr. Raidos sutrikimų

diagnostika ir reabilitacija

Vaikų ligų dgydytoja

14. Nomeda

Rima

Valevičienė Med. Dr. Radiologija

15. Jūratė Dementavičienė Med. Dr. Radiologija

16. Nijolė Drazdienė Med. Dr.

Neonatologija Gydytoja

neonatologė, 30 m.

17. Laima Mikulėnaitė Raidos sutrikimų

diagnostika ir reabilitacija

19. Alvydas Navickas Geronto-

psichiatrija somatopsichiatrija


m.

20.

Vytautas Blažys Ambulatorinės pagalbos principai vaikų ir paauglių psichiatrijoje


21.

Asta Dervinyte

Borganzoni

Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų psichikos sutrikimai ir pagalbos principai

Vaikų ir paauglių psichiatrė, 20

Kitų institucijų, gydymo įstaigų dėstytojai

1. Aldona Lekarevičiūtė Mokyklinio

amžiaus vaikų psichiatrija

Vaikų ir paauglių psichiatrė, 14

m., VU VL VRC

2. Jelena Kuzmenko Paauglių

psichiatrija


RVPL

3. Vita Poviliūnienė Paauglių

psichiatrija


RVPL

4. Sigutė Stanaitienė

Vaikų krizės Vaikų ir paauglių psichiatrė, 6 m.

VU VL VRC

5.

Virginija Ribakovienė

Med. Dr. Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų psichikos sutrikimai ir pagalbos principai


VU VL VRC

vaikų ir paauglių psichiatrija

Documents