REFERATAS

VALSTYBINIO AUDITO RŪŠYS IR JŲ YPATUMAI

Turinys

Įvadas....................................................................................................................................................3

1. Valstybės audito principai.............................................................................................................4

2. Finansinis (teisėtumo) auditas.......................................................................................................8

3. Veiklos auditas............................................................................................................................13

Išvados................................................................................................................................................17

Naudota literatūra...............................................................................................................................18

2

Įvadas

Siekiant užtikrinti tinkamą ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą reikalinga

efektyvi ir visapusė kontrolė. Todėl 1995 m. gegužės 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos

valstybės kontrolės įstatymas Nr. I-907, kuriuo reglamentuojama Lietuvos Respublikos Valstybės

kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) veikla ir tarnybos Valstybės kontrolėje teisiniai santykiai. Taip

pat šiame įstatyme išskiriamos valstybės kontrolės rūšys: finansinis (teisėtumo) bei veiklos auditas.

Todėl svarbu suprasti skirtingas valstybės kontrolės formas, pagrindinius veiklos

principus bei atlikimą.

Tikslas: Išanalizuoti valstybės finansinį bei veiklos auditą.

Uždaviniai:

Išanalizuoti pagrindinius valstybės atliekamo audito principus.

Išanalizuoti valstybės finansinio (teisėtumo) audito įpatumus.

Išanalizuoti valstybės vidaus audito įpatumus.

3

1. Valstybės audito principai

Pagal 1995 m. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą Nr. I-907 ir jo

pakeitimus pagrindiniai valstybės kontrolės uždaviniai:

Prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas

valstybės biudžetas;

Skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir

kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.

Įstaymuose taip pat pateikiamos pagrindinės įstatyme naudojamos sąvokos, kurios yra

svarbios siekiant suprasti Valstybės auditą:

o Audituojamas subjektas – institucija, įstaiga, įmonė, organizacija, kitas juridinis asmuo,

kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą.

o Finansinis (teisėtumo) auditas – audituojamo subjekto finansinės atskaitomybės ir (ar) kitų

ataskaitų duomenų, taip pat valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais

teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams vertinimas bei nepriklausomos

nuomonės pareiškimas.

o Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinį auditą.

o Valstybinio audito ataskaita – Valstybės kontrolės pareigūno parengtas valstybinio audito

dokumentas, kuriame aprašomi atlikto valstybinio audito mastas ir rezultatai.

o Valstybinio audito išvada – Valstybės kontrolės pareigūno parengtas valstybinio audito

dokumentas, kuriame, atlikus finansinį (teisėtumo) auditą, pareiškiama nuomonė dėl

audituoto subjekto finansinės atskaitomybės ir kitų ataskaitų duomenų bei valstybės lėšų ir

turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų

nustatytiems tikslams.

o Valstybinio audito reikalavimai – taisyklių, principų ir procedūrų visuma, visais

reikšmingais atvejais atitinkanti tarptautinius ir nacionalinius audito standartus ir nustatanti,

kaip turi būti atliekamas auditas.

o Valstybinis auditas – auditas, atliekamas Valstybės kontrolės audituojamuose subjektuose

pagal Valstybinio audito reikalavimus.

4

o Veiklos auditas – audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos

įvertinimas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.

Atliekantys valstybinį auditą Valstybės kontrolės pareigūnai turi teisę: savarankiškai

pasirinkti audito procedūras; gauti auditui atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją; atlikti

kontrolinius matavimus, materialinių vertybių inventorizaciją ar kitaip tikrinti audituojamo subjekto

turtą, taip pat atlikti kitus būtinus veiksmus; gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus

paaiškinimus raštu; surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus; elektroniniu ryšiu gauti

iš valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų, valstybės kadastrų, klasifikatorių bei registrų

tvarkytojų duomenis ir informaciją, kurios reikia valstybiniam auditui atlikti; gauti iš ekspertizės

įstaigų išvadas pagal pateiktus audito dokumentus; pasitelkti atitinkamų sričių specialistus ir audito

įstaigas, kai atliekamas specifinių sričių auditas.

Atliekantys valstybinį auditą Valstybės kontrolės pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka

atsako už Valstybinio audito reikalavimų ir Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos

kodekso reikalavimų nesilaikymą ar apgaulingų duomenų pateikimą. O calstybinis auditas

atliekamas pagal valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus, kurie

skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“.

Valstybinis auditas baigiamas įforminus valstybinio audito dukumentus, kurios sudaro

darbo dokumentai, valstybinio audito ataskaita ir valstybinio audito išvada. Valstybės kontrolierius

ar jo pavaduotojai priima Valstybės kontrolės sprendimus pagal audito ataskaitas, jei audito metu

būna nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, priimamas administracinis aktas – sprendimas.

Pagal Valstybinio audito reikalavimus patvirtintus Valstybės kontrolieriaus 2012 m.

birželio 28 d. įsakymo Nr. V-171 redakcija išskiriami geriausiai audito veiklą atspindintys audito

reikalavimai, kuriasi remiantis auditorius turi:

Pagal 5 reikalavimą: savo pastebėjimus, išvadas ir rekomendacijas pagrįsti audito įrodymais

(dokumentuota informacija), kurie gali būti gauti iš audituojamo subjekto ir/ar trečiosios

šalies. Audito įrodymai gaunami taikant tokias audito procedūras: perskaičiavimą

(matematinio tikslumo patikrinimą), išorės patvirtinimą (informacijos patvirtinimą ar

paneigimą), tikrinimą (dokumentų, turto ir kt.), stebėjimą (procesų, procedūrų ir kt.),

paklausimą (klausimų pateikimą ir atsakymų į juos gavimą), pakartotinį atlikimą (procesų,

procedūrų ir kt.), analitines procedūras.

5

Pagal 6 reikalavimą: atlikti audito atranką (audito procedūros taikomos mažiau kaip 100

procentų tiriamos visumos, kai visi atrankos vienetai turi galimybę būti atrinkti) taip, kad

suteiktų tinkamą pagrindą išvadoms apie visumą, iš kurios atrinkta imtis. Auditorius gali

pasirinkti statistinį ir/ar nestatistinį būdą atrankai atlikti (gali būti atliekama kiekvienoje

audito srityje), tačiau privalo įvertinti pasirinkto atrankos metodo apribojimus, siekdamas

gauti patikimas išvadas apie tiriamą visumą.

Pagal 7 reikalavimą: atsižvelgdamas į tą vertę, kuri pagrįstai atspindi audituojamo subjekto

veiklą pasirinkti reikšmingumo lygį. Kokybinį reikšmingumą lemia dalyko vertė. Tuo tarpu

kiekybinį – dalyko kilmė, pobūdis ir turinys.

Pagal 11 reikalavimą: auditorius gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistus (ekspertus),

kai auditui atlikti reikalingos kitų sričių nei apskaita ar auditas žinios ir kompetencija.

Specialistai (ekspertai) pasitelkiami įvertinus jų žinias ir kompetenciją, nepriklausomumą

nuo audituojamo subjekto, atliekamo darbo objektyvumą bei darbo metodų tinkamumą.

Išorės auditoriaus pasitelkimo poreikį nustato auditoriai, kuriems pavesta atlikti auditą.

Specialistai (ekspertai) bei išorės auditoriai pasitelkiami valstybės kontrolieriaus nustatyta

tvarka. Taip pat auditorius gali pasinaudoti išorės auditoriaus atliktu darbu, jei jo naudojami

darbo metodai yra tinkami. Tačiau auditorius, pasinaudojęs specialistų (ekspertų) ir/ar išorės

auditorių atlikto darbo rezultatasi, yra atsakingas už savo išvadų teisingumą.

Pagal 12 reikalavimą: po rekomendacijų pateikimo auditorius privalo domėtis audituojamo

subjekto veiklos pokyčiais, susijusiais su audito metu nustatytų trūkumų šalinimu, bei

stebėti, kaip vykdomos audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos ir šalinami nurodyti

veiklos trūkumai. Už rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną ir atsiskaitymą už jų

įgyvendinimo rezultatus atsakingas auditą atlikusios audito grupės vadovas ar kitas audito

departamento paskirtas Valstybės kontrolės pareigūnas. Audito rekomendacijų

įgyvendinimo stebėsena ir atsiskaitymas už jų įgyvendinimo rezultatus vykdomas valstybės

kontrolieriaus nustatyta tvarka.

Taip pat Valstybės kontrolės įstatyme numatyta, kad Valstybės kontrolierius ar jo

pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę:

1) nurodyti audituotų subjektų vadovams reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti juos

pašalinti;

2) įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta

tvarka išieškoti valstybei, savivaldybei ar kitam juridiniam asmeniui padarytą žalą;

6

3) įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta

tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn;

4) įpareigoti audituotų subjektų vadovus grąžinti į valstybės ar savivaldybių biudžetus arba

atitinkamus valstybės pinigų fondus lėšas, skirtas ar panaudotas pažeidžiant įstatymus ar

kitus teisės aktus;

5) nustačius pažeidimus, nagrinėtinus atitinkamų viešojo administravimo subjektų arba

teisėsaugos institucijų, valstybinio audito dokumentus perduoti pagal kompetenciją;

6) teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijoms bei viešojo administravimo

subjektų vidaus audito tarnyboms atlikti tikrinimus jų kompetencijai priskirtais klausimais;

7) nustatyti sprendimo įvykdymo terminą;

8) siūlyti Seimo Audito komitetui svarstyti valstybinio audito ataskaitas ir audito išvadas.

Mackevičius J. ir Pranckevičiūtė L. Nurodo, kad užsienio šalių ekonominėje

literatūroje ir teisės aktuose nurodomos įvairios valstybinio audito rūšys: išankstinis auditas,

paskesnis auditas, taisyklingumo auditas, patvirtinimo auditas ir veiklos auditas. Taip pat INTOSAI

audito standartuose, nurodant pagrindinius audito principus skiriamas dviejų rūšių auditas:

teisėtumo ir veiklos. O Limos deklaracijoje minimas finansinio valdymo ir apskaitos teisėtumo,

taisyklingumo ir veiklos auditas. Joje taip pat minimas išankstinis, paskesnis, vidaus bei išorės

auditas. Kadangi Lietuoje pagal Lietuvos respublikos Valstybės kontrolės įstatymą atliekami

finansinis (teisėtumo) ir veiklos auditai, tai plačiau aptarsime kiekvieną iš jų.

7

2. Finansinis (teisėtumo) auditas

Viena iš Valstybės kontrolės formų yra finansinis (teisėtumo) auditas. Pagal

Valstybinio audito reikalavimus jo tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto metinius

(konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius, nacionalinį ataskaitų rinkinį ir

pareikšti nepriklausomą nuomonę, ar jie parodo tikrą ir teisingą vaizdą arba yra parengti pagal

taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, taip pat įvertinti audituojamo subjekto lėšų ir turto

valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams ir

pareikšti nepriklausomą nuomonę.

Auditas turi suteikti pakankamą užtikrinimą, kad buvo nustatytos reikšmingos klaidos,

pažeidimai ir neteisėta veika, galintys iš esmės paveikti audituojamo subjekto ar jo valdančiųjų

institucijų sprendimus. Pakankamas užtikrinimas yra tiesiogiai susijęs su audito patikimumu.

Auditui nustatomas 95 procentų audito patikimumo lygis. Auditoriai reikšdami

nuomonę turi būti 95 procentais tikri, kad (konsoliduotų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų

rinkiniuose nėra reikšmingų klaidų ir neatitikimų, o lėšos ir turtas visais reikšmingais atžvilgiais

buvo valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai ir įstatymų nustatytais tikslais.

Auditorius turi atlikti rizikos vertinimą, su nustatyta rizika susijusias audito

procedūras, surinkti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus tam, kad sumažintų audito riziką iki

priimtino 5 procentų lygio. Taip pat pagal Valstybinio audito reikalavimus auditorius gali susidurti

su tam tikromis rizikomis:

Audito rizika laikoma rizika, kad auditorius gali pateikti neteisingą nuomonę apie

(konsoliduotų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniuose esančius reikšmingus

iškraipymus arba lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą. Audito

rizika yra reikšmingo iškraipymo ir neaptikimo rizikos veiksnių išraiška.

Neaptikimo rizika laikoma rizika, kad auditorius, atlikdamas procedūras, skirtas sumažinti

audito riziką iki priimtino 5 procentų lygio, neaptiks esamų iškraipymų ar teisėtumo

pažeidimų, kurie gali būti reikšmingi patys savaime arba kartu su kitais iškraipymais.

Reikšmingo iškraipymo rizika laikoma rizika, kad (konsoliduotų) finansinių ir biudžeto

vykdymo ataskaitų rinkiniai yra reikšmingai iškraipyti arba lėšos ir turtas reikšmingais

atžvilgiais yra valdomi, naudojami ir disponuojama jais neteisėtai. Reikšmingo iškraipymo

riziką tvirtinimo lygmeniu sudaro įgimta ir kontrolės rizika.

8

Įgimta rizika laikoma reikšmingų informacijos iškraipymų rizika, kuri atsiranda dėl ūkinės

operacijos, ūkinio įvykio ar kitų vidaus ir išorės veiksnių prigimties ar pobūdžio, dar prieš

vertinant bet kokias susijusias kontrolės priemones.

Kontrolės rizika laikoma rizika, kad informacijos iškraipymai, kurie gali atsirasti sąskaitų

likučiuose ar ūkinių operacijų grupėse ir būti reikšmingi patys savaime arba kartu su

informacijos iškraipymais kitų sąskaitų likučiuose ar ūkinių operacijų grupėse, nebus laiku

pastebėti ar pataisyti vidaus kontrolės sistemos.

Finansinis (teisėtumo) auditas atliekamas pagal 1 paveiksle pateiktą schemą.

1 pav. Finansinio (teisėtumo) audito atlikimo schema. Šaltinis: Vaitkevičiūtė A. Finansinis (teisėtumo)

auditas. Pateikčių rinkinys

Kaip matome iš pateiktos schemos finansinį (teisėtumo) auditą sudaro pagrindiniai

trys etapai: planavimas, savarankiškų audito procedūrų atlikimas ir audito ataskaitos ir išvados

parengimas.

9

Audito programų rengimas

Preliminarios rizikos pervertinimas

Kontrolės testų atlikimas

Preliminarus

Rezultatų vertinimas

Audito procedūrų atlikimas

Audito procedūrų planavimas

Rizikos įvertinimas

Rezultatų įvertinimas

Audito procedūrų atlikimas

Audito procedūrų planavimas

Rizikos įvertinimas

Reikšmingumo nustatymas

Ataskaitos ir išvados parengimas

Audito ataskaitos ir išvados parengimas

Savarankiškų audito procedūrų atlikimas

Apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų supratimas

Audituojamo subjekto veiklos supratimas

Planavimas

Savarankiškų audito procedūrų atlikimas ir prireikus kontrolės

testų atlikimas

Planavimo metu auditorius atlieka šiuos veiksmus:

auditorius susipažįsta su audituojamo subjekto veikla ir jos ypatumais

susipažįsta su taikoma apskaitos sistema

vertina susijusių šalių, apgaulės ir korupcijos riziką

vertina informacinių sistemų audituojamama subjekte naudojimą

vertina ankstesnio audito rezultatus, vertina audituojamo subjekto vidaus kontrolę

(susipažindamas su audituojamo subjekto vidaus kontrolės aplinka ir kontrolės

procedūromis bei nustatant kontrolės procedūrų veiksmingumą ir nuoseklumą)

nustato reikšmingumą, vertina vidaus auditorių darbą ir jo panaudojimą

sprendžia ar pasitelkti ekspertus ir išorės auditorius.

Planavimo etapas baigiamas audito plano ir programų parengimu. Savarankiškų audito

procedūrų atlikimo etape auditorius atlieka subjekto sąskaitų likučių išsamias audito procedūras ir

analitines procedūras, taip gauna audito įrodymus.

Atlikęs savarankiškas adito procedūras auditorius turi įvertinti ar nustatytos klaidos,

kiekviena atskirai ir drauge su visomis kitomis neištaisytomis klaidomis, sudaro reikšmingą

iškraipymą finansinėse ataskaitose ar turi įtakos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

teisėtumui kaip visumoje ir turi atkreipti dėmesį į panašių neaptiktų klaidų galimybę.

Fiansinio (teisėtumo) audito rezultatai įforminami audito ataskaita ir išvada. Abu

dokumentai turi būti parengti ir pateikti audituojamam subjektui per 80 kalendorinių dienų po to,

kai audituojamas subjektas metinius (konsoliduotų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų

rinkinius pateikė Finansų ministerijai. Taip pat audito išvadoje auditoriai gali pareikšti besąlyginę,

sąlyginę, neigiamą nuomonę arba atsisakyti ją pareikšti.

o Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai neturi reikšmingų pastabų, kurios keistų

auditorių nuomonę.

o Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam

tikrų pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.

o Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines

klaidas, kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto finansinėms ataskaitoms ar turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumui.

o Auditoriai atsisako pareikšti nuomonę, kai audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir

tinkamų įrodymų, taip pat ir tuo atveju, kai yra reikšmingų auditorių darbo apribojimų.

Nuo 2012 metų Valstybės kontrolės atliekamas finansinis (teisėtumo) auditas

remiantis tarptautinius autito standartus. Taip pat šiais metais pirmą kartą Valstybės kontrolė

10

auditoriaus nuomones pareiškė ne tik dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, bet ir dėl

(konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinių bei valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų

rinkinio. Remdamiesi 2012 metais pradėtų ir 2013 metais pasibaigsiančių finansinių (teisėtumo)

auditų rezultatų duomenimis, 2013 metais valstybės kontrolė planuoja teikti nuomonę ir dėl

nacionalinio ataskaitų rinkinio. (Valstybė kontrolės 2012 metų veiklos ataskaita).

Valstybės kontrolės duomenimis 2012 metais buvo atlikta 50 finansiniai (teisėtumo)

auditai (žr. 2 paveikslą). Audituotos visos ministerijos, beveik trečdalis savivaldybių, atlikti

Valstybės iždo, Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo, Privatizavimo,

Rezervinio (stabilizavimo) fondų biudžetų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų

ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos mokesčių fondų auditai.

2 pav. 2012 m. finansinių (teisėtumo) auditų mastas (vnt.). Šaltinis:Valstybė kontrolės 2012 metų veiklos ataskaita

Pagal paveiksle pateiktus duomenis pastebima 2012 metų naujovė – atliekamas

bendras savivaldybių grupės auditas. Atlikus auditus, Valstybės kontrolė taip pat stebi viešuosius

subjektus, kad būtų pašalinti pažeidimai (žr. 3 paveikslą).

11

3 pav. 2012 m. finansinių (teisėtumo) auditų rezultatai ir poveikis. Šaltinis:Valstybė kontrolės 2012 metų veiklos ataskaita

Kaip matome šalinant nustatytus pažeidimus geriausiai įgyvendinama valstybės turto

sumažinimo procedūros. O blogiausiai įgyvendinama teisės aktų pažeidimų šalinimas, jų 2012

metais buvo nustatyta 17% daugiau nei 2011 metais. Vertinant Valstybės biudžeto lėšų

panaudojimą, buvo nustatyta, kad 472 mln. Lt buvo panaudota pažeidžiant teisės aktus.

Audituotiems subjektams buvo pateiktos 1 063 rekomendacijos (23 proc. daugiau nei 2011 m.), į

valstybės biudžetą valstybės institucijoms (įstaigoms) rekomenduota grąžinti 9,9 mln. Lt.

12

3. Veiklos auditas

Veiklos auditas užima svarbią vietą audito sistemoje. Manoma, kad jo įtaka

organizacijos finansinei būklei, veiklos rezultatams, konkurencingumui ir veiklos tęstinumui yra

didesnė negu finansinio audito. (Daujotaitė D., Mackevičius J., 2011). Ši nuomonė susidaro, jei

įvertinama, kad naudojant naujausias apskaitos sistemas ir turint kvalifikuotą buhalterį , finansinėse

ataskaitose turėtų nebūti klaidų. Tuomet pagrindinė audito užduotis lieka nuatatyti audituojamo

subjekto veiklos efektyvumą.

Veiklos auditas yra vienas iš įrankių, galintis prisidėti prie rinkos mechanizmų

taikymo valdžios veikloje, atsakomybės pasidalijimo organizacijos viduje ir už organizacijos,

produktyvumo didinimo, įstaigų energingumo didinimo, tarnautojų savarankiškumo didinimo,

siekiant rezultatų, kokybės tobulinimo ir klientų aptarnavimo gerinimo vertybių stiprinimo,

teikdamas viešą ir patikimą informaciją apie viešojo sektoriaus veiklų ekonomiškumą, efektyvumą

ir veiksmingumą. (D. Daujotaitė, 2009). Tai gi D. Daujotaitės teigimu veiklos auditas remiasi trijų

E koncepcija.

Veiklos auditas labiau skirtas kai kuriems atskiriems su ekonomiškumu, efektyvumu,

rezultatyvumu ar jų deriniu susijusiems klausimams, atsižvelgiant į nustatytą galimą reikšmingą

riziką, nagrinėti. Vertinant ekonomiškumą, tiriama, ar lėšos išleistos pagal tikslinę paskirtį; vertinant

rezultatyvumą, tiriama, ar naudojant išteklius įvykdytos užduotys, pasiekti numatyti tikslai;

vertinant efektyvumą, abu minėti tyrimai sujungiami ir rezultatai palyginami su jiems pasiekti

sunaudotais ištekliais. (Mackevičius J., Daujotaitė D., 2011). Ekonomiškumas ir efektyvumas

paprastai siejami su kiekybiniais rodikliais, o rezultatyvumas su kokybiniais.

Tačiau Valstybinio audito reikalavimuose pateikiama, kad ekonomiškumas

suprantamas kaip minimalus išteklių panaudojimas išlaikant nustatytą produkto ir/ar teikiamų

paslaugų kokybę. Efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų

apimties ir jiems panaudotų išteklių. Rezultatyvumas suprantamas kaip tikslų pasiekimo lygis, taip

pat kaip santykis tarp pasiekto efekto ir tikslams pasiekti panaudotų išteklių. (Valstybinio audito

reikalavimai, 2012). Bet bendrai visi vertinimo kriterijai, nepaisant jų supratimo niuansų, siekia

užtikrinti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą, ekonomiškumą bei rezultatyvumą.

Valstybės kontrolės 2012 metų ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje kuriama ir

tobulinama veiklos audito sistema remiasi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų

organizacijos (angl. International Organization of Supreme Audit Institutions – INTOSAI)

standartais, jų įgyvendinimo gairėmis, Europos Sąjungos paramos organizacijos Centrinės ir Rytų

13

Europos šalims tobulinant valdymą ir administravimą ekspertų konsultacijomis, geriausia kitų šalių

veiklos audito patirtimi.

Veiklos auditų metu nustatomos problemines viešojo sektoriaus veiklos sritys,

problemų priežastys, vertinamas jų poveikis vertinamai veiklai ir audituojami subjektai skatinami

gerinti veiklos rezultatus. Apie tai, kaip efektyviai ir rezultatyviai valdomas valstybės turtas ir

panaudojamos lėšos, Valstybės kontrolė informuoja valdžios institucijas, visuomenę, mokesčių

mokėtojus.

Audito objektas yra audituojamo subjekto (subjektų) veikla ar atskiros jos dalys:

strateginiai tikslai, planai, vykdomos programos ir pan. Veiklos audito procesą sudaro etapai (žr. 4

paveikslą).

4 pav. Vidaus audito procesas. Šaltinis: M. Macijausko pateikčių rinkinys

Planavimą sudaro strateginis tyrimas ir išankstinis tyrimas. Strateginio tyrimo tikslas

yra nustatyti esamas ir (ar) galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir atrinkti galimus audito

objektus (temas) valstybinio audito programai sudaryti.

Išankstinio tyrimo tikslas yra surinkti ir įvertinti informaciją apie nagrinėjamą veiklos

sritį (jei atliktas atrateginis tyrimas informaciją reikia atnaujinti ir papildyti), nustatyti galimas

problemas bei parengti audito planą. Atliekant išankstinį tyrimą pagrindinis dėmesys skiriamas

audito metu siūlomai nagrinėti audito problemai pagrįsti, audito objektui, tikslui bei vertinimo

kriterijams, apimčiai ir metodams nustatyti.

Pagrindinio tyrimo eigoje auditorius turi surinkti pakankamus, patikimus, tinkamus ir

racionalius audito įrodymus, kuriais remiantis auditorius galėtų atsakyti į audito klausimus ir

pagrįsti audito ataskaitoje pareikštas išvadas ir rekomendacijas. Šiame etape nagrinėjama

išankstinio tyrimo metu pasirinkta audito problema, o audito įrodymai surenkami išankstinio tyrimo

metu pasirinktomis procedūromis ir metodais pagal parinktus vertinimo kriterijus.

14

Stebėjimo po audito metu siekiama didinti Valstybės kontrolės rezultatyvumą, stebėti

ir stiprinti valstybinio audito poveikį, stiprinti Valstybės kontrolės atskaitingumą visuomenei už

vykdomos veiklos rezultatus. Šio etapo metu kaupiama ir analizuojama informacija apie valstybinio

audito ataskaitose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ir jų poveikį. Praėjus 2 metams po

valstybinio audito ataskaitos pateikimo datos rengiama rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita,

kurioje pateikiama informacija apie valstybinio audio metu rastų klaidų ištaisymą.

Valstybės kontrolės ataskaitoje už 2012 metus nurodyta, kad per 2012 metus buvo

atliekamas 41 veiklos auditas (žr. 5 paveikslą).

5 pav. 2012 m. veiklos auditų mastas. Šaltinis:Valstybė kontrolės 2012 metų veiklos ataskaita

Kaip matome iš pateiktos ataskaitos daugiausia auditų atliekama viešuosiuose

subjektuose, kurie pilnai ar tik dalinai finansuojami valstybės lėšomis. Be to veiklos auditų dėl

platesnės viešojo subjekto analizės yra atliekama mažiau nei financinių (teisėtumo) auditų. Veiklso

auditų rekomendacijų įgyvendinimas pateiktas 6 paveiksle.

6 pav. Veiklos auditų rekomendacijų įgyvendinimas. Šaltinis: Valstybė kontrolės 2012 metų veiklos ataskaita

15

Pagal pateiktos 2012 metų ataskaitos duomenis matome, kad 2012 metais iš 162

pateiktų rekomendacijų iki 2012 metų pabaigos buvo įgyvendinta tik 14 %. Šių rekomendacijų

įgyvendinimas yra labai lėtas, pirmiausia dėl to, kad kai kurių rekomendacijų įgyvendinimo

terminas nesutampa su kalendoriniais metais. Taip pat atliekant veiklos auditą vertinamas viešojo

sektoriaus subjekto veiklos efektyvumas, ekonomiškumas bei rezultatyvumas, suradus klaidų šiose

srityse subjektai turi ne pataisyti finansinių ataskaitų duomenis, kaip finansinio (teisėtumo) atveju, o

atlikti struktūrines reformas įstaigos viduje.

Audito plėtros departamento direktoriaus M. Macijausko pateikta įdomi statistika apie

veiklos auditą:

Atliekama vidutiniškai 30 veiklos auditų per metus.

Yra 60 valstybinių auditorių atliekančių veiklos auditus.

Vienas veiklos auditas vidutiniškai trunka 10 mėnesių.

106 subjektuose buvo atliktos audito procedūros.

2011 metais 4 veiklos auditų metu surinkata informacija buvo perduota teisėsaugos

institucijoms

16

Išvados

Lietuvoje valstybės auditą atlieka Valstybės kontrolė, kurios veikla reglamentuota

Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymu Nr. I-907. Pagal šį įstatymą Lietuvoje atliekami

finansinis (teisėtumo) ir veiklos auditai, nors kitų šalių dokumentuose bei leidiniuose išskiriama

daugiau valstybinio audito rūšių. Valstybės atliekamo audito principai nustatyti valstybinio audito

reikalavimais patvirtintais Valstybės kontrolieriaus 2012 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V- 171

redakcija. Pagal juos valstybinį auditą (tiek finansinį (teisėtumo), tiek vidaus) atlieka Valstybės

kontrolė, tačiau ji gali pasinaudoti ekspertų ir išorės auditorių pslaugomis.

Avalstybinis finansinis (teisėtumo) auditas atliekamas trimis pagrindiniais etapais,

kurių metu auditorius susipažysta su subjekto veikla, galimomis rizikomis bei patikrina finansines

ataskaitas ir subjekto disponavimo turimu turtu teisėtumą. Visi auditoriaus veiksmai audito metu

atliekami siekiant gauti dokumentinius audito įrodymus, kuriais remiantis auditorius pateikia audito

ataskaitą bei išvadą.

Veiklos audito metu auditorius atlieka planavimą, kurio metu domisi subjekto veikla

bei sudaro audito planą. Po to naudodamas analitines procedūras atlieka pagrindinį tyrimą, kurio

eigoje tiriama ar subjektas veikia efektyviai, ekonomiškai bei rezultatyviai. Skirtingai nei paprasto

audito metu, po atlikto valstybinio veiklos audito atliekamas stebėjimas po audito, kurio metu

stebimas audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas. Rekomendacijų įgyvendinimas

užtrunka ilgiau nei pažeidimų rastų finansinio (teisėtumo) audito metu, nes norint įgyvendinti

rekomendacijas viešojo sektoriaus subjektai turi imtis struktūrinių reformų, kurios pertvarkytų

subjekto veiklos sistemą.

17

Naudota literatūra

1. D. Daujotaitė (2009). Viešojo sektoriaus veiklos auditas naujojo viešojo administravimo

paradigmoje // Viešoji politika ir administravimas. Nr. 28, p. 29-33. ISSN 1648-2603

2. Daujotaitė D., Mackevičius J. (2011). Veiklos auditas: veiklos tikrinimo ir vertinimo

instrumentas // Informacijos mokslai. Nr. 57, p. 30. ISSN 1392-0561

3. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymas. 1995 m. gegužės 30 d. Nr. I-907,

Vilnius. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?

p_id=414613

4. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo 2, 4, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18,

21, 23, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo , V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 42

straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. 2005 m. gruodžio 22 d. Nr. X-468,

Vilnius. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=268777&b=

5. Macijauskas M. (2011). Veiklos auditas. Pateikčių rinkinys. Prieiga per internetą:

http://www.theiia.org/chapters/pubdocs/303/M.Macijauskas._Veiklos_auditas__2011_10_2

5_.pdf

6. Mackevičius J., Daujotaitė D. (2011). Veiklos audito elementai: analizė ir auditas //

Socialinių mokslų studijos. Nr. 3(2), p. 470. ISSN 2029–2236

7. Mackevičius J., Pranckevičiūtė L. (2007). Valstybinio audito sistema ir jos tobulinimas //

Pinigų studijos. Nr. 1, p. 49.

8. Vaikevičiūtė A. Finansinis (teisėtumo) auditas. Pateikčių rinkinys 2011m. spalio 25 d.

Prieiga per internetą:

http://www.theiia.org/chapters/pubdocs/303/A.Vaitkeviciute._Finansinio_audito_pagrindai_

_2011_10_25_.pdf

9. Valstybė kontrolės 2012 metų veiklos ataskaita. Peržiūrėta 2013-11-27. Prieiga per

internetą: http://vkontrole.lt/page.aspx?id=9

10. Valstybės kontrolės 2002 metų veiklos ataskaita. Peržiūrėta 2013-11-27. Prieiga per

internetą: http://vkontrole.lt/page.aspx?id=9

11. Valstybinio audito reikalavimai patvirtinti Valstybės kontrolieriaus 2012 m. birželio 28 d.

įsakymo Nr. V- 171 redakcija. Prieiga per internetą: http://vkontrole.lt/page.aspx?id=32

18

19